Istorija/ pilietinis ugdymas. Mokomųjų priemonių katalodas 2013-2014 m. m. by Leidykla "Šviesa"

Mieli mokytojai, mokyklų vadovai! Leidyklos „Šviesa“ mokymo centras sukurtas tam, kad Jūs – Lietuvos mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai – galėtumėte efektyviai tobulėti ir savo darbe taikyti pažangius mokymo metodus ir priemones. Platus kokybiškų mokymų pasirinkimas. Siūlome mokymus, konsultacijas, praktinius ir teorinius seminarus, kurie padeda ugdyti tiek profesines, tiek bendrąsias kompetencijas. Svarbiausia – Jūsų poreikiai. Tobulinimosi programas ar mokymus pritaikome pagal konkrečios mokyklos ir jos specialistų poreikius. Lankstus požiūris. Kvalifikacijos tobulinimo programas rengiame ir įgyvendiname tiek Mokymo centre, tiek Jūsų darbo vietoje. Pažangūs metodai. Ugdymo procese siekiame diegti naujoves, todėl išskirtinį dėmesį skiriame inovatyvioms mokymo priemonėms. Renginių dalyviams išduodame kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus. Daugiau informacijos rasite http://mokymocentras.sviesa.lt. Jeigu turite klausimų, maloniai kviečiame su mumis susiekti el. paštu mokymai@sviesa.lt.

Istorija

Pilietinis ugdymas

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt. Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite:

2013/ 2014

leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

MOKOMŲJŲ PRIEMONIŲ KATALOGAS

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www. pegasas.lt.

KATALOGAI Ikimokyklinis ugdymas

Rusų kalba

Istorija

Pradinis ugdymas

Biologija

Geografija. Ekonomika

Lietuvių kalba

Chemija

Muzika. Dailė

Matematika

Fizika

Etika (rasite www.sviesa.lt)

Technologijos (rasite www.sviesa.lt) Informacinės technologijos (rasite www.sviesa.lt) Anglų kalba. Vokiečių kalba (rasite www.sviesa.lt)

Rusakalbių mokykloms (rasite www.sviesa.lt) Lenkų mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

Mieli mokytojai! Pristatome Jums naujausią leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių katalogą. Jame kiekvienais metais stengiamės pateikti kuo daugiau naujienų, kurios palengvintų Jūsų darbą ir atitiktų šiandieninius mokymo(si) poreikius. Suprantame, kad šiuolaikiniam mokytojui, norinčiam kuo geriau atlikti savo darbą, nebeužtenka vien kokybiškų vadovėlių. Todėl mūsų tikslas – užtikrinti platų mokomųjų priemonių ir sprendimų pasirinkimą, kuris apimtų tiek Jums jau įprastus leidinius, tiek skaitmeninį turinį bei įrangą, tiek specialius mokymus. Esame įsitikinę, kad mokymo(si) sprendimai turi būti kompleksiški, o jų turinys – integruotas. Todėl šiame kataloge rasite ne tik pavienius visų dalykų vadovėlius, bet ir jų komplektus. Juos sudaro mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai, kitos papildomos priemonės – žinynai, uždavinynai, skaitiniai, elektroninės priemonės ir kt. Mūsų šalies mokyklos, be abejonės, keičiasi – prisitaiko prie šiuolaikinių mokinių ir visuomenės poreikių, siekia modernizuoti ugdymo aplinką. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra daug aktyvių mokytojų, kurie pažangiai mąsto ir siekia savo darbe taikyti naudingas naujoves. Tai įkvepia ir mus tobulėti ir siūlyti Jums kuo daugiau inovacijų. Viena iš jų – „Aktyviojo ugdymo klasės sprendimas“, padedantis tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, siekti geresnių rezultatų. Tai, kad jis randa kelią į vis daugiau šalies mokyklų, įrodo, koks reikalingas kompleksiškas interaktyvaus mokymo ir mokymosi sprendimas šiuolaikiniame ugdymo procese. Šiame leidinyje pristatome ir karščiausią naujovę – naujos kartos mokytojo darbo aplinką „e. Šviesa“. Ji sukurta, kad padėtų Jums dirbti veiksmingiau ir patogiau. Ji leidžia lengviau planuoti ir rengtis pamokoms, efektyviau įvertinti ne tik mokinių, bet ir savo pasiekimus, taip pat atlikti momentines mokinių apklausas ir kt. Kaip įprasta, daugiau informacijos apie kiekvieną konkretų sprendimą rasite katalogo viduje. Tačiau kad galėtume pasiūlyti būtent Jūsų poreikius atitinkančius vadovėlius ir mokymo(si) priemones ar tiesiog atsakyti į Jums rūpimus klausimus, kviečiame nedvejoti ir kreiptis tiesiogiai į švietimo sistemos koordinatorius. Kurkime šiuolaikinę mokyklą kartu! Leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ kolektyvas

Švietimo sistemos koordinatoriai Jums suteiks visą reikiamą informaciją apie: leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokomąsias priemones; aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau www.aktyviklase.lt); mokymus ir kvalifikacijos kėlimo seminarus Jūsų regione (plačiau http//mokymocentras.sviesa.lt).

Eglė Miškinytė El. p. e.miskinyte@sviesa.lt Tel. 8 687 93 943 Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Dainius Kulbis El. p. d.kulbis@sviesa.lt Tel. 8 616 25 026 Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Agnė Krutulienė El. p. a.krutuliene@sviesa.lt Tel. 8 620 52 076 Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius Vidžiūnas El. p. g.vidziunas@sviesa.lt Tel. 8 620 19 630 Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Rūta Kučinskienė El. p. r.kucinskiene@sviesa.lt Tel. 8 612 70 971 Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Jurgita Skominienė El. p. j.skominiene@sviesa.lt Tel. 8 698 74 692 Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Sisteminis požiūris į mokymąsi

V–VI klasė

plačiau p. 4−5

VII–VIII klasė

IX–X klasė

plačiau p. 6−11

plačiau p. 12

plačiau p. 16−17

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

ISTORIJA Kiekviena tauta, kiekviena šalis turi pasididžiavimo vertą paveldą. Ir kaupė jį tūkstančius metų. Mes pažinsime tik dalelę jo. Vadovėlio puslapiai mus neš nuo Lietuvos į tolimiausius Europos kampelius. Vadovėlio komplekto autoriai

V–VI klasė

Keli svarbūs serijos „Šok“ istorijos mokymosi komplektų privalumai Planavimas: po 3–5 žinių faktus per pamoką: data, asmenybė, sąvoka, įvykis, reiškinys, procesas, pokytis. Po vieną prioritetinį gebėjimą ir vieną prioritetinę nuostatą kiekviename skyriuje. Metodai: skatinantys kuo didesnį savarankiškumą. Individualizavimas: pagal kiekvieno mokinio mokymosi stilių, poreikius. Diferencijavimas: pagal kiekvieno mokinio galimybes, mokymosi tempą. Vertinimas: pagal padarytą pažangą. Įsivertinimas: palyginus rezultatus ir uždavinius.

Jūratė Litvinaitė

PALIKIMAS Istorijos mokymosi komplektas V klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2007 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 19,90 Lt

Pamokos planas – mokytojo knyga!

Pratybų sąsiuvinis

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 10,50 Lt

Mokytojo knyga

Vid. kaina knygynuose 45,90 Lt

9. Lietuvos Respublika – nepriklausoma valstybė Sumažinta temos atlanka

Siūloma veikla Pamokos tikslai ir uždaviniai

Pamokos uždaviniai

Siūlomas veiklos organizavimas Paklauskite apie namų darbus, susijusius su Mindaugo vardu. Pasiūlykite pasižiūrėti 5 temos medžiagą – kam priklausė Lietuva nuo 1795 m. Paprašykite, kad mokiniai pakartotų sąvoką tautinis atgimimas ir pasakytų, kokias vertybes susirašė pratybose. Paprašykite perskaityti vadovėlio I ir II pastraipą. Tekstą iliustruokite vadovėlio paveikslėliais: atlikite 1 pratybų užduotį. Paklauskite mokinių, kokių jausmų, įsitikinimų vedini, žmonės kovėsi Nepriklausomybės kovose. Perskaitykite apie SSRS įvykdytą Lietuvos okupaciją. Toliau ugdykite mokinių gebėjimą naudotis žodynėliu, – tegu jie susiranda šį žodį patys. Paklauskite mokinių, kokių jausmų, įsitikinimų vedini, žmonės dalyvavo partizaniniame judėjime. Mokiniai taip pat žodį partizanai turėtų susirasti žodynėlyje. Paaiškinkite, kas yra Sąjūdis. Pabrėžkite, kad Sąjūdis galėjo laimėti tik todėl, kad jį palaikė Lietuvos žmonės. Paklauskite mokinių nuomonės, kokie jausmai ir įsitikinimai skatino žmones telktis apie Sąjūdį. Perskaitykite paskutinę pastraipą. Paklauskite,

1. Perteikti mokiniams žinias apie Lietuvos Respublikos paskelbimą ir atkūrimą. 2. Supažindinti mokinius su Lietuvos Nepriklausomybės ir laisvės gynimo faktais. 3. Ugdyti gebėjimą palyginti. 4. Brandinti vertybines nuostatas – Tėvynės laisvę, patriotizmą. 5. Formuoti vaizdinius apie Lietuvos istorinius laikotarpius.

Po pamokos mokiniai 1. Turės mokėti nurodyti Lietuvos gynimo įvykius: Nepriklausomybės kovas, partizaninį judėjimą bei Laisvės gynimą Sausio 13 dieną. 2. Turės žinoti tikslias datas, kada buvo paskelbta Lietuvos Respublika, o kada atkurta. 3. Žinos, kas yra okupacija ir kad Lietuvą buvo okupavusi SSRS. 4. Gebės paaiškinti, kuo skiriasi Vasario 16 aktas nuo Kovo 11 akto.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu istorija@sviesa.lt

smailais galais, kartais – iš

GYVE

Puota naujaisiais amžiais

Prieskonių buvo dedama daug ir visur. Dėl jų didysis keliautojas medžio išskaptuotus didokus, į dabartinius negilius samčius Kolumbas net ryžosi perplaukti Atlantą. Ir tik XVIII amžiuje imta kalbėti, kad ne viską valgyti ir gerti panašius šaukštų pirmtakus, naudotus valgiui iš įdubos yra sveika. Žymūs mokslininkai ėmė kalbėti apie tai, kad vynas ir pasiimti. kiti alkoholiniai gėrimai yra kenksmingi, kad nelabai sveika valPrancūzjos karaliai nustojo gyti riebų „Šok“ maistą, kad prieskoniai tikrai nėra vaistai ar jaunystės privalumas – aiški Serijos istorijos mokomųjų komplektų maistą imti rankomis gėrimas. Tačiau mažai kas jų klausė... ir pradėjo valgydami mokymo(si) sistema. Juos rekomenduojame tiems, pritaria XIX amžiuje, padaugėjus žmonių, ypač miestuose, išplito naujos rinktis naudoti šakutę antroje kurie XIV užkrečiamosios ligos. Mokslininkai vėl prabilo, kad sveikata labai amžiaus pusėje. Valgymą Plačiau apie leidinius www.sokvadoveliai.lt šiuolaikinio mokymo(si) koncepcijai. priklauso nuo maisto kokybės, sudėties, įvairovės. O svarbiausia – šakute puikybės ženklu maistas turi būti gaminamas... švariai! Mat iki tol mažai kam tai laikė net aristokratai, rūpėjo. Taigi XIX amžiuje labai pasikeitė europiečių mitybos su- toks „puikavimasis“ buvo pratimas. Pasikeitė ir suvartojamo maisto kiekis –ugdymą: XIX amžiaus bene dažniausia dingstis Individualizuosite ir diferencijuosite pasišaipyti. Iki XVI amžiaus pradžioje Europą ištiko paskutinis badmetis. Nemažą sočių pietų šakute naudojosi tik kai kurie Vadovėlyje kiekvienos temos pabaigoje pateikiama klausimų ar užduočių. Dažniausiai dalį sudarė tikra naujovė Europoje – bulvė. rūmininkai. pirmieji amžiuje klausimai lengvesni, o paskutinis – sunkesnis XX–XXI Europos gyventojai negalėjo(-iai) skųstis nei maisto(-i). Sunkesnę užduotį neprivalu atlikti visiems mokiniams, dažniausiai jai nebūna vieno atsakymo, nes prašoma stoka, nei įvairove. Net atvirkščiai – dėl maisto pertekliaus paplito Jūratė Litvinaitė, Audronė Bakonienė nauja liga – nutukimas. O didelė dalis pasaulio vis dar turėtų badauja... pasidomėti, padiskutuoti, atlikti tyrimą. Šią užduotį atlikti tie mokiniai, kuriems ji EUROPOS PALIKIMAS įdomi, nebūtinai labai gabūs.

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

V–VI klasė

Pagalvokite ir padarykite

Šią pamoką sužinojote

Žmogaus mityba ❶ Nuo ko priklausė žmogaus „valgiaraštis“ priešistorės laikais? priklausė nuo jo verslų – ❷ Kaip ugnies panaudojimas pakeitė žmogaus maitinimosi įpročius? kokio maisto turėjo, tokį ❸ Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė Europoje viduramžiais buvo ir vartojo. apie 30 metų. Pamąstykite, ar tai kaip nors susiję su tų laikų Kiekvienas istorijos maitinimosi įpročiais. laikotarpis turi savo ❹ Kuriuos teksto teiginius apie mitybą iliustruoja temos paveikslėliai? mitybos madas. Pasidomėkite per gamtos pažinimo pamokas, ❺ Tik XIX amžiuje Europa kiek žmogus per dieną turi gauti kalorijų; susimąstė apie tai, ką ar skiriasi vaikams ir suaugusiesiems reikalingas kalorijų skaičius; valgo.2-oji knyga, p. 53 ar mokantis irgi sudeginama kalorijų. „Europos palikimas“. VI kl. vadovėlis,

. .

.. .

Įsivertinimas – pratybų sąsiuviniuose:

Istorijos mokymosi komplektas VI klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2009

Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

V–VI klasė: Parašyk, kas tau šioje pamokoje sekėsi labai gerai: Kas šioje pamokoje tau nelabai patiko: Integracinės sąsajos

2 užduotis

Pratybų sąsiuvinis

kodėl kalbėdami apie Kovo 11, sakome – Lietuvos Respublikos atkūrimas, o ne paskelbimas. Pažiūrėkite į nuotraukas vadovėlyje. Paklauskite mokinių, koks politikas pirmasis pasirašė Kovo 11 aktą. Įtvirtinimui atsakykite į vadovėlio klausimus bei atlikite antrą pratybų užduotį.

Metai

Lietuvos gynėjai

Ko jie siekė savo kovomis

1919 m.– 1920 m.

Nepriklausomybės kovų dalyviai

Apginti nepriklausomą Lietuvą

Integracinės sąsajos ir turima patirtis

1944 m.– 1953 m.

Lietuvos partizanai

Atkovoti Lietuvai laisvę, išvyti sovietus

1988 m.– 1990 m.

Lietuvos Sąjūdis

Atkurti Lietuvos nepriklausomybę

1991 sausio 11–13 d.

Laisvės gynėjai

Apginti nepriklausomybę, sulaikyti sovietų tankus

L I E T U VA , L I E T U V I A I

Naudokite turimas žinias apie lietuvių Tautinį atgimimą (5 tema) bei lietuvių kalbos pamokose, pradinėje mokykloje įgytas žinias apie Lietuvos Respublikos paskelbimą ir atkūrimą. Taip pat paklauskite, gal mokiniai žino pasakojimų apie partizaninį judėjimą bei Laisvės gynėjus. Tegu papasakoja, kaip jie švenčia Lietuvos valstybės šventes – Kovo 11-ąją ir Vasario 16-ąją.

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 10,50 Lt

Namų darbai

Priemonės, papildomi šaltiniai

Pasiūlykite atkreipti dėmesį į vadovėlio sakinį – neturėjo nei pinigų, nei tvarkos palaikymo būrių, nei įstatymų. Priminkite, kad šioje temoje yra paminėti 2 politikai – V. Landsbergis ir J. Basanavičius. Pasiūlykite norintiems apie juos rašyti baigiamajai skyriaus užduočiai.

Vadovėlis, pratybos, sieninis žemėlapis.

Refleksija (pavykę momentai, svarbūs, įdomūs epizodai, kilę sunkumai, galimos pataisos)

Klausimų ir užduočių komentarai

Vieta refleksijai

Vadovėlyje 1. Turi nurodyti, kad Vasario 16-ąją paskelbta nepriklausomybė, o Kovo 11-ąją – atkurta. Pasidalija patirtimi, kaip švenčia šias šventes. 2. Paaiškina, kad jis buvo Lietuvos Tarybos pirmininkas. 3. Paaiškina, kad jų dėka Lietuva laisva, jie turi savo tėvynę. Mokiniai prisimena siekius nutautinti Lietuvą. 4. Pasako savo nuomonę, naudodamiesi Lietuvos tautinių vertybių sąrašu. Pratybose 1 užduotis 1. 20. 2. Lietuvos Taryba. 3. Jonas Basanavičius, nes jis buvo Tarybos pirmininkas. 4. Paskelbti Lietuvos nepriklausomybę. 5. Tai istorinė Lietuvos sostinė, svarbiausias miestas. 6. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą. 7. Lietuvos Aide. 8. Teigiamai. Apsidžiaugė, pasirengė ginti Lietuvą...

Atsakymai „Palikimas“. V kl. mokytojo knyga, 1-oji dalis, p. 44–45 45

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

ISTORIJA

VII–VIII klasė Skaidrina Laurinavičienė, Jūratė Litvinaitė, Aušra Pačkauskienė

Istorijos mokymosi komplektas VII klasei

Serijos „Šok“ istorijos mokomieji komplektai VII–VIII klasei rekomenduojami tiems mokytojams, kuriems aktualūs šie darbo aspektai: efektyvus pamokos planavimas; mokinių mokymas mokytis; galimybė mokiniams įsivertinti pasiekimus.

Serija „Šok“. „Šviesa“, 2010 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Pamoką susiplanuokite lengviau! VIII kl. mokytojo knygoje – parengtas kiekvienos pamokos planas.

6. Pagoniškos Gedimino giminės valdymas Iš istorijos bendrosios programos: žinios, nuostatos, gebėjimai 8.4.1. 1.2. Nagrinėti ir vertinti pasaulio ir Lietuvos istorinių asmenybių veiklą įvairiais istorijos laikotarpiais. 8.4.1. 1.33. Paaiškinti, kaip keitėsi Lietuvos valstybė nuo susikūrimo iki Liublino unijos. 8.4.1. 1.34. Įvertinti Lietuvos valstybės santykius su kaimynais ir jos teritorinę plėtrą. 8.4.1. 1.35. Paaiškinti, kaip krikščionybė plito Lietuvoje ir krikšto reikšmę Lietuvos valstybei. 8.4.1. 2.4. Nustatyti ir žemėlapyje parodyti pagrindinių šalių ir jose buvusių įvykių bei reiškinių vietą, atskleisti ir lokalizuoti svarbiausius teritorinius pokyčius. 8.4.1. 3.1. Vadovaujantis istorijos įvykių ir reiškinių nagrinėjimo schema, atskleisti jų priežastis, eigą ir pasekmes. 8.4.1. 3.2. Nagrinėti mokomąją medžiagą, vadovaujantis pateiktais kriterijais, ją lyginti, grupuoti ir apibendrinti. 8.4.1. 3.3. Atsirinkti informaciją iš įvairių istorijos šaltinių, kompiuterinių mokymo priemonių, internetinių tinklalapių ir ją panaudoti mokantis istorijos. 8.4.1. 3.4. Lyginti skirtinguose istorijos šaltiniuose pateikiamą informaciją. 8.4.1. 4.1. Perteikti įvairiais būdais (raštu, žodžiu, naudojantis informacinėmis technologijomis) supratimą apie istorijos įvykius ir reiškinius. 8.4.1. 4.2. Tinkamai vartoti nagrinėjamų istorijos laikotarpių sąvokas. 8.4.1. 4.3. Tinkamai parinkti istorinę informaciją istorijos įvykiams ir reiškiniams apibūdinti.

Pratybų sąsiuvinis

Vid. kaina knygynuose 10,50 Lt

Mokymo uždaviniai

Iškeliami nagrinėjamos temos mokymosi uždaviniai

Mokymosi uždaviniai

Aprašoma rekomenduojama pamokos veikla

Siūloma veikla

1. Remdamiesi istoriko darbo ištrauka, pirminiu šaltiniu ir žemėlapiu, apibūdins Lietuvos santykius su kaimynais. 2. Schemiškai pavaizduos Lietuvos valdymą iki XV a. 3. Remdamiesi istoriniais įvykiais, įvertins Didžiųjų kunigaikščių valdymą.

1. Pamokos pradžioje aptariami mokymosi uždaviniai (skyrelis Netrukus), pasvarstoma, kuo svarbi ši tema ir kodėl jos reikia mokytis (skyrelis Praeitis dabartyje). Pabrėžiama, kad šioje pamokoje pradedama garbingos Gediminaičių istorijos apžvalga. 2. Perskaitomas 1 skyrelis. Žodynėlyje ar pratybų sąsiuvinyje mokiniai pasižymi sąvoką Gediminaičiai, greičiau

6. 7.

atlikę darbą gali perskaityti skyrelį Tai įdomu p. 38. Mokiniai atsako į klausimą p. 36 (pagal pav.), 1 klausimą p. 39 (Užduotys), (sukonkretinkite klausimą – Gedimino politikos kryptys). Mokiniai turėtų nurodyti: kovos su ordinu, derybos su popiežiumi dėl krikšto, žemių rytuose grobimas. Vienas iš mokinių politikos kryptis surašo lentoje. Žemėlapyje (p. 37) mokiniai randa teritoriją, prijungtą prie Lietuvos Gedimino laikais. Turintys pratybų sąsiuvinius pradeda 2 užduotį. Jei didesnė klasės dalis pratybų sąsiuvinius turi, galima kolektyviai atlikti 3 užduotį ir taip pasimokyti dirbti su šaltiniais. Mokiniams siūloma skaityti 2 skyrelį. Klasė dalijama į dvi (A ir B) grupes (pagal sėdėjimą suoluose), nurodoma, kad A grupė skaito ir apibūdina Algirdo politiką, B – Kęstučio. Suolų draugai palygina savo apibūdinimus, išskiria politikos bendrumus, nurodo bendradarbiavimo sritis, kokie klausimai labiau rūpėjo vienam ir kitam politikui. Savanoriai atsakymus pakomentuoja naudodamiesi sieniniu žemėlapiu – paaiškina, kad rusų žemes grobė Algirdas, o Kęstutis gynė Žemaitiją, kovojo su ordinu. Pagal lentoje surašytas Gedimino politikos kryptis mokiniai palygina Gedimino užsienio politiką su Algirdo ir Kęstučio užsienio politika. Palyginimus verta surašyti lentoje. Turintys pratybų sąsiuvinius toliau atlieka 2 užduotį. Mokiniai skaito 3 skyrelį. Išskiria Jogailos politikos kryptis ir metodus, palygina su prieš tai valdžiusių kunigaikščių politika (naudojasi lentoje esančiais užrašais). Prie lentoje esančių politikos krypčių prideda dar vieną kryptį – sąjungą su Lenkija. Skaito šaltinį Praeities liudytojai p. 38 ir atsako į šaltinio ir Jogailos portreto pav. (p. 37) klausimus. Sąvokas Krėvos unija ir dinastinė unija paaiškina žodynėlyje (pratybų sąsiuvinyje). Lietuvos valdovų užsienio politiką apibendrina atsakydami į 1, 2, 4 klausimus p. 39 (Užduotys) ir atlikdami žemėlapio užduotis p. 37. Sparčiau dirbantys mokiniai atlieka skyrelio Kalba istorikai užduotis p. 39. Mokiniai skaito skyrelį LDK valdymas ir atlieka 3 užduotį p. 39 (Užduotys). Savanoriai schemą pristato klasėje ir ją pakomentuoja. Pamokai įtvirtinti užbaigiama 2 pratybų sąsiuvinio užduotis arba atliekamos užduotys pagal pav. (monetos) p. 39. Darbo rezultatai pristatomi klasėje. Pamokai apibendrinti užduotys diferencijuojamos: labiau pažengusiems skiriama 5 užduotis p. 39 (Užduotys), vidutiniškai – 6 užduotis, mažiau pažengusiems – užduotys pagal pav. p. 39. Mokiniai, atlikę užduotis, apmąstę atsakymus, pateikia juos klasei. Mokiniai paskatinami išsakyti įvairias nuomones apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių indėlį į Lietuvos kūrimą – galima paklausti, kurį kunigaikštį, remiantis šios temos medžiaga, jie laiko labiausiai nusipelniusiu Lietuvai. Būtų puiku, jei mokiniai nurodytų skirtingus kunigaikščius ir apie kiekvieną pasakytų konkrečių vertinimų. Pamoka baigiama įvertinimu: aptariami rezultatai, nurodomi sukaupti taškai (jei naudojamas kaupiamasis vertinimas). Mokiniai įsivertina savo darbą pamokoje, vadovaudamiesi skyreliu Šią pamoką sužinojome ir pildydami lentelę pratybų sąsiuvinyje (jei juo naudojasi).

Pateikiamos rekomendacijos, kurioje pamokos dalyje kurias užduotis pravartu atlikti. Siūlymai, kaip jomis naudojantis individualizuoti ir diferencijuoti mokymą, ugdyti įvairių poreikių ir mokymosi stilių mokinių kompetencijas.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu istorija@sviesa.lt

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

VII–VIII klasė Iš interneto svetainės www.sokvadoveliai.lt atsisiuntę ilgalaikį mokymo planą, trumpalaikį planą pasirengsite nesugaišdami daug laiko.

VII klasės komplekto medžiagą papildo skaitmeninis mokymo(si) turinys (aktyviosios pamokos).

Aktyvios pamokos Pateikiamas pamokai reikalingų priemonių ir papildomų šaltinių sąrašas

Nurodomos galimos integracinės ir mokinių turimos patirties sąsajos

V I D U R A M Ž I Ų VA L S T YB Ė S I R VA L D Ž I O S B R U O Ž A I

Integracinės sąsajos ir turima patirtis Pamoka siejama su doriniu ugdymu (atsakingo tautos nario ugdymas Didžiųjų kunigaikščių pavyzdžiais), gimtąja kalba (darbas su šaltiniais, įrodymas, argumentavimas), meniniu ugdymu (schemos kūrimas ir iliustravimas), informacinėmis technologijomis (informacijos apie Gediminaičius, valstybinių simbolių naudojimą paieška). Įgyvendinamos mokėjimo mokytis (schemų kūrimas, darbas su įvairiais šaltiniais), pilietiškumo (Lietuvos valstybingumo tradicijos perdavimas), verslumo (įvairių strategijų taikymas tikslams pasiekti – Gedimino ir Jogailos pavyzdys), darnaus vystymosi (bendradarbiavimo, tolerancijos svarba atskleidžiama naudojamame istoriko tekste) integruojamosios programos.

Priemonės, papildomi šaltiniai S. Bužinskas, J. Litvinaitė, A. Serneckas. Istorija. Vadovėlis VIII klasei. Pirmoji knyga (serija „Šok“). 1-asis istorijos pratybų sąsiuvinis VIII klasei. Sieninis LDK XIII–XV a. žemėlapis arba Lietuvos istorijos atlasas.

Klausimų ir užduočių komentarai vadovėlyje P. 36. Pav. Gedimino pilies bokštas. Bokštas simbolizuoja Lietuvos valstybingumą, istorinį tęstinumą. P. 37. Žemėlapis. 1. Mindaugas, Gediminas, Algirdas, Vytautas. 2. Kernavė, Trakai, Vilnius. 3. Algirdas. Latvija, Rusija, Baltarusija, Ukraina, Lenkija. 4. Žemaitija atskiria ordino teritorijas, kliudo jiems ﬁziškai susijungti, dėl to ordinas ir siekia jos užkariavimo. P. 37. Pav. Jogaila. 1. Skeptras ir rutulys. 2. Po Krėvos sutarties, nes jo rankose rutulys su kryžiumi, vadinasi, jis jau krikštytas. P. 38. Praeities liudytojai. 1. a) Jogailos santuoka su Jadvyga; b) Jogailos ir Lietuvos krikštas. c) Jogaila savo turtais pašalina valstybių trūkumus. 2. Buvo aukščiausias jų valdovas – jam įsakius, žmonės turėjo keisti tikėjimą. P. 39. Pav. Gedimino, Algirdo, Kęstučio atvaizdai dabartinės Lietuvos monetose. 1. Genealoginis Gediminaičių medis http://lt.wikipedia.org/wiki/ Gediminai%C4%8Di%C5%B3_dinastija, http://viduramziu.istorija.net/gediminaiciai.htm. 2. Jie – mūsų valstybės kūrėjai. Siekiama išsaugoti praeities atminimą, pagerbti šalies patriotus. P. 39. Kalba istorikai. 1. Didieji kunigaikščiai įvedė taiką, gynė nuo puldinėjimų, gerbė vietinę religiją, politiką, reikalavo tik ištikimybės ir duoklės. 2. Nes rusai patys mielai šliejosi prie lietuvių, kitoms rusų žemėms pasakojo apie lietuvių toleranciją, teikiamą saugumą. P. 39. Pav. Gedimino stulpai. Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto herbai. 1. Herbas – skiriamasis, simbolinis ženklas, parodantis istoriškumą, vertybes, nuostatas. 2. Įvairios uniformos, dokumentai, ženkliukai. P. 39. Užduotys. 1. Kovos su ordinu, derybos dėl krikšto, žemių rytuose grobimas, bendradarbiavimas su Lenkija. 2. Visi kariavo su ordinu, tačiau Gediminas ir Jogaila ieškojo ir kompromiso – derėjosi dėl

1 skyrius

taikos, paliaubų. Gediminas, Algirdas grobė žemes rytuose. Visi svarstė krikšto klausimą, bet tik Jogaila pasikrikštijo. Gediminas ir Jogaila labiau rėmėsi diplomatija, Algirdas ir Kęstutis – karais. 3. Schemoje turi atsispindėti Didžiojo kunigaikščio viršenybė pavaldiniams, šalia jo – artimiausieji patarėjai, neturintys realios valdžios. Nuo XIV a. Vakarų Europos valstybių skyrėsi tuo, kad LDK nebuvo luomų atstovų susirinkimo. 4. Kaip ir Mindaugas, jie ieškojo ryšių su Vakarų Europa, sprendė krikšto klausimą pagal katalikų apeigas. Kaip ir Mindaugas, kariavo su ordinu, siekė apginti ir sustiprinti Lietuvos valstybingumą. 5. Užsienio politika – sėkminga, nuo priešų apsiginta, teritorija nuolat augo. Vidaus politikoje kunigaikščio valdžia nuolat stiprėjo – Mindaugas dar nepajėgė apkrikštyti Lietuvos, o Jogaila – pajėgė. Jų dėka Lietuva įsitvirtino kaip reikšminga, galinga, įtakinga Rytų Europos valstybė. Kas labiausiai stiprino – puiku, jei mokiniai vardija įvairius kunigaikščius, svarbu, kad pagrįstų logiškai, remdamiesi istoriniais faktais, žemėlapiu. 6. Karinė – LDK gavo sąjungininką kovose su ordinu; strateginė – partneris bendradarbiaujant su Vakarais, prekiaujant, perimant kultūrą; ekonominė – plėtėsi prekyba, amatai, nes pagerėjo sąlygos ekonominiams ryšiams; kultūrinė – per Lenkiją Lietuvą pasiekė Vakarų Europos kultūra – raštas, mokyklos...; religinė – Lietuva pagaliau apsikrikštijo katalikiškomis apeigomis.

pratybų sąsiuvinyje 2. a) pagal žemėlapį vadovėlio p. 37; b) geri santykiai su Lenkija; kariavo su Livonijos vokiečių ordinu, rusų kunigaikščiais, Aukso Orda; c) Vokiečių ordino; d) abu grobė žemes rytuose, daugiau – Algirdas; e) per Lenkiją ėjo pagrindiniai prekybos keliai į Vakarus, Lenkija, iki Lietuvai priimant krikštą, buvo rytinis Vakarų viduramžių civilizacijos pakraštys. 3. a) Gediminui, nes būtent jis susirašinėjo su popiežiumi; b) dėl ordino skriaudų lietuviai atsiribojo nuo krikščionybės; Gediminas netrukdo plisti krikščionybei Lietuvoje; Gediminas pats pageidauja krikštytis; Popiežius tenkina jo pageidavimą. c) Krikštytis, kad nebepultų ordinas. Ne, nes žuvo.

Namų darbai Baigti užduotis, kurių mokiniai nespėjo atlikti klasėje. Vykdyti projektą.

Reﬂeksija (pavykę momentai, svarbūs epizodai, kilę sunkumai, galimos pataisos)

„Istorija“. VIII kl. mokytojo knyga, p. 32–33

Pateikiami vadovėlio ir pratybų sąsiuvinio klausimų ir užduočių komentarai

Kaina ugdymo įstaigoms 250 Lt

Pastaba. VII klasei parengtas išsamus ilgalaikis planas su rekomenduojamais metodais, vertinimo gairėmis, integracija. Pristatomos darbo su pratybų sąsiuviniu galimybės

Numatomi namų darbai

Paliekama vietos refleksijai

SPECIALUS PASIŪLYMA

Užsakant vadovėlio 1-ų jų knygų VII klasei, mokytojui dov anojame*: Pratybų sąsiuvinį, VILNIUS: palikimas ir dabartis. Ekskursija po miestą (s. „Šok“), KAUNAS: palikimas ir dabartis. Ekskursija po miestą (s. „Šok“). Komplekto vertė 26,48 Lt.

*Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švietimo sistemos koordinatoriais. Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

ISTORIJA VII–VIII klasė Saulius Bužinskas, Jūratė Litvinaitė, Arūnas Serneckas

Istorijos mokymosi komplektas VIII klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2011 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Mokytis mokoma išradingais būdais Dažnas mokinys nežino, kaip atlikti specifines užduotis (parengti interviu, parašyti pasakojimą, sukurti stendą ar koliažą), o jos kartojasi per įvairių dalykų pamokas. Kad mokiniams būtų aišku ir patogu, VII ir VIII klasės vadovėlių Mokymosi žingsnių atlankose pateikiama tokių užduočių atlikimo eiga ir pavyzdžių. VII klasėje mokiniai sužinos, kaip atlikti istorinį tyrimą; lyginti objektus; rengti lankstinuką; kurti stendą; sukurti sąvokos apibrėžtį. VIII klasės vadovėlyje vaikai ras patarimų, kaip sudaryti laiko juostą; schemą; kaip dirbti su istoriniu žemėlapiu; pristatyti istorinę asmenybę; kurti istorinį pasakojimą.

Lietuvių kalbos, literatūros, etikos, istorijos, geograﬁjos ir kitų dalykų vadovėlių autoriai ne kartą jums siūlys mokytis Darbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienu ar k pagrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą.

Mokymosi žingsniai Pratybų sąsiuvinis

Kaip kurti istorinį pasakojimą

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 10,50 Lt

Dar VII klasėje mokėtės, kad pagrindinis istoriko darbo tikslas – sukurti ir visuomenei pristatyti darbą, kuriame būtų atskleisti tam tikro regiono istorinis laikotarpis ir jo įvykiai. Vienas populiariausių istorikų darbų – istoriniai pasakojimai. Remdamiesi įvairiais istorijos šaltiniais, liudijimais, kitų istorikų tyrinėjimais, istorikai pateikia visuomenei savo istorijos supratimą ir vertinimą. Nebūtinai jis būna griežtai mokslinis – kuriant pasakojimą apie istorinius įvykius pasitelkiami literatūriniai gebėjimai, vaizduotė. Jūs taip pat galite būti istorijos vertintojai ir interpretuotojai – sukurkite istorinį pasakojimą.

Apmąstykite tikslą. Tikslas – sukurti istorinį pasakojimą – tikroviškai, dalykiškai papasakoti apie pasirinkto regiono istorinį laikotarpį: žmones, jų kasdienybę, reikšmingus įvykius. Užduotis. Remdamiesi vadovėlio medžiaga ir papildomais šaltiniais, sukurkite trumpą pasakojimą apie pasirinkto socialinio sluoksnio atstovo – dvasininko, kilmingojo, miestiečio, valstiečio – eilinę dieną naujaisiais amžiais. Apibūdinkite jo veiklą, santykį su kitų socialinių grupių atstovais, buitį, darbus. (101 p.)

Mokytojo knyga

Vid. kaina knygynuose 45,90 Lt

Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite. Pasirinkite pasakojimo temą, istorinį laikotarpį, įvykių vietą. Apgalvokite, ką šia tema galite pasakyti ir kodėl norite apie tai papasakoti. Kokios medžiagos jūsų pasirinkta tema pateikiama vadovėlyje (pagrindiniame tekste, šaltiniuose, istorikų darbų ištraukose)? Pagalvokite, kokiais papildomais informacijos šaltiniais naudositės ieškodami medžiagos savo tema (enciklopedijomis, žinynais, internetinėmis svetainėmis). Nuspręskite, kaip kursite istorinį pasakojimą: savarankiškai, poromis ar grupėmis. Dirbdami poromis ar su grupe, pasiskirstykite darbus. Vieni surinkite medžiagą iš skirtingų istorijos šaltinių, tada nuspręskite, kokia informacija patikimiausia, svarbiausia, įdomiausia. Kitų darbas būtų parašyti pasakojimą ir jį iliustruoti nedideliu vaidinimu, daina, eilėmis, piešiniais ar kitaip. Nuspręskite, kaip pristatysite istorinį pasakojimą.

112

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu istorija@sviesa.lt

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

VII–VIII klasė VIII klasės serijos „Šok“ vadovėliuose siūlomas projektas Gimtinė pro rasos lašą, kuris padės išsamiau tyrinėti savo šalį ir dalyvauti atkuriant istorinius momentus. Tokie projektai leidžia įgyvendinti Bendrųjų programų rekomendacijas tyrinėti vietinę istoriją, rinkti kraštotyrinę medžiagą ir ją naudoti ugdymo procese.

R E L I GŽI JMAO, NK IUJ LOTSŪ PR RAA, EPIAT SI EASU LT ĖY ŽR II Ū MRAAI

1 skyrius 8

Projektas Kad Lietuvà – savito, įspūdingo baroko kraštas, pritaria istorikai, keliautojai ir menotyrininkai. Nuostabūs architektūros, vaizduojamojo meno paminklai perteikia tik dalį tos epochos dvasios. Ją atskleidžia ir muzika, mada, interjero detalės, landšaftas (aplinka – sodai, parkai), literatūra, retorika, teatras, kasdienybė. Barokas – ne tik stilius, bet ir gyvenimo būdas. Be abejo, jo atspindžių pastebėsite ir savo gyvenamajame regione. Jei nepavyksta jų pamatyti – remdamiesi žiniomis apie šį ,,netaisyklingą perlą“, patys sukurkite ką nors barokiško. Pasirinkite vieną iš dviejų užduočių tipų.

Pasidalykite grupėmis, pasirinkite temą ir pristatykite ją: 1. Baroko kultūros bruožai jūsų krašte (bažnyčios, jų architektūra, didikų rezidencijos; dailės kūriniai, muzika, teatras). 2. Katalikai, stačiatikiai, protestantai jūsų krašte (bendruomenių susikūrimo aplinkybės, išlikę maldos namai, bendruomenių santykiai). 3. Mokyklos jūsų krašte XVI a. pabaigoje–XVII a. viduryje (išlikę būdais, pavyzdžiui, susiskirstyti ir dirbti poromis. sįvairiais į pastatai, dėstomi dalykai, mokiniai, mokytojai, informacija apie tų itu i klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. Taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksmus ki laikų mokyklų bendruomenę). 1 s k Mokymosi yrius R O Mžingsniai OS IMPERIJA K A I P K U R T I I S TO R I N Į PA S A K O J I M Ą 4. Žmogus, jo aplinka jūsų krašte XVI a. pabaigoje–XVII a. viduryje (gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, gatvės; namų apyvokos daiktai, drabužiai, indai, darbo įrankiai, ginklai, paKryptingai veikite. puošalai ir kt.). Įsigilinkite į vadovėlio medžiagą – perskaitykite tekstus, panagrinėkite

iliustracijas, atlikite užduotis. Ypač atkreipkite dėmesį į iliustracijas – jos teikia daug žinių apie istorinę aplinką. Juk menininkai savo paveiksluose pavaizdavo žmonių kasdienybės detales: drabužius, buities daiktus, aplinką ir t. t. Papildomos istorinės medžiagos ieškokite knygose, spaudoje, žinynuose, internete. Atrinkite sukauptus duomenis. Kurie iš jų yra svarbiausi, patikimiausi, įdomiausi? Sugalvokite istorinio pasakojimo pavadinimą. Remdamiesi surinkta medžiaga, pasitarę su lietuvių kalbos mokytoju (-a), parašykite keliolikos sakinių taisyklingą, rišlų istorinį pasakojimą. Jį pradėti galite ir taip: Valstiečio diena Mano vardas Tomas. Aš mažažemis valstietis, gyvenu Vokietjos kaime. Turiu žmoną ir tris vaikus. Nors ir esu laisvas, tačiau už mokestį nuomoju žemę ir ją dirbu. Sodyboje auginu karvę, avių, būrį vištų. Mūsų šeimai sunku sudurti galą su galu, trūksta pinigų sumokėti žemės nuomą. Šiandien su žmona atvykau į miesto turgų kai ko parduoti. Gal pavyks miestelėnams įsiūlyti keletą vištų, duonos, kiaušinių ir dar ko nors. Su Dievo malone visai tai pardavęs atiduosiu skolą. Na, už likusius pinigus pirksiu sau sermėgą, o žmonai – naujus batus, gal dar užteks pinigų ir vaikų riestainiams.

Su grupe sukurkite kūrinį – maketą, paveikslą, dainą, kostiumą, lipdinį, siuvinį, literatūros kūrinį, landšafto brėžinį, kompoziciją – ką tik įsivaizduojate. Svarbu, kad jūsų kūrinyje būtų perteikta baroko dvasia. Atlikdami šią užduotį, pasikonsultuokite su dailės, muzikos, technologijų, literatūros mokytojais.

Vėlyvojo baroko Týtuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios, pastatytos 1633 m., išorė ir vidus. Dėl bažnyčios vidaus laikoma viena gražiausių baroko bažnyčių Lietuvojè.

137

„Istorija“. VIII kl. vadovėlis, 1-oji knyga, p. 137

Istorijos vadovėlio 2-osios knygos 8 skyriuje mokiniai kviečiami sukurti baroko dvasią atspindintį darbą (maketą, paveikslą, dainą literatūros kūrinį ar pan.) Miesto turgaus scena. Dail. Piteris Artsenas (Aertsen)

Iliustruokite pasakojimą piešiniais, paveikslais, vaidinimu ar kitaip. Pristatykite istorinį pasakojimą klasėje. Atsakykite į draugų klausimus, padiskutuokite, ar pasakojimas tikroviškas.

Įvertinkite savo veiklos rezultatus. Aptarkite savo ir draugų sukurtus istorinius pasakojimus. Kas pavyko, o ką dar reikėtų tobulinti? Pasvarstykite, kuo jūsų pasakojimai panašūs ir kuo skiriasi. Įvertinkite, kaip istorinio pasakojimo kūrimas padėjo jums suprasti nagrinėjamą temą. Aptarkite, ko naujo išmokote, sužinojote kurdami ir pristatydami istorinį pasakojimą. Kur įgytus gebėjimus galėsite pritaikyti? Pamąstykite, kuo skiriasi istorinis pasakojimas nuo pasakojimo, kurį kūrėte kitų dalykų pamokose.

SPECIALUS PASIŪLYMA

113

„Istorija“. VIII kl. vadovėlis, 1-oji knyga, p. 112–113

Užsakant vadovėlio 1-ų jų knygų VIII klasei, mokytojui dov anojame*: Pratybų sąsiuvinį (1-ą jį sąs.), Pratybų sąsiuvinį (2-ą jį sąs.), Mokytojo knygą. Komplekto vertė 66,90 Lt.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

ISTORIJA VII–VIII klasė

Pratybų sąsiuvinyje – aiški įsivertinimo sistema

Pratybų sąsiuvinis VIII klasės vadovėlio komplekte numatytas kaip pagalbinė priemonė, skatinanti mokinius aktyviai dalyvauti pamokoje. Užduotys parengtos kiekvienai vadovėlio temai. Kad mokytojui būtų lengviau tikrinti pratybų sąsiuvinius, pateikiama įsivertinimo sistema.

Būtinos įsidėmėti per pamoką sąvokos įtvirtinamos atliekant kiekvienos temos 1 pratybų sąsiuvinio užduotį.

NAUDINGA! VIII klasės papildoma / dalijamoji medžiaga (projektinės veiklos dalyvio anketa, rekomendacijos darbui grupėmis ir kt.) pateikiama adresu www.sokvadoveliai.lt.

Kitos užduotys padeda susisteminti pagrindinį pamokos tekstą, atsirinkti svarbiausius dalykus, atlikti sudėtingesnes vadovėlio užduotis.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu istorija@sviesa.lt

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo Mokinio suinteresuotumas atlikti pratybų sąsiuvinio užduotis padidėtų, jei mokytojas leistų juo naudotis atsakinėjant, rašant kontrolinius ar savarankiškus darbus (jei tokie darbai skiriami). Tokia tvarka ugdytų mokinių gebėjimą konspektuoti, naudotis užrašais, atrinkti ir rūšiuoti informaciją.

VII–VIII klasė

Kitos užduotys padeda susisteminti pagrindinį pamokos tekstą, atsirinkti svarbiausius dalykus, atlikti sudėtingesnes vadovėlio užduotis.

„Istorija“. VIII kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 50–51

Mokinys, baigęs VIII klases: Bus įgijęs pagrindinį komunikavimo, pažinimo, asmeninės, iniciatyvumo ir kūrybingumo, mokėjimo mokytis, socialinės ir istorijos dalykinės kompetencijų lygmenį. Žinos, kaip toliau jas plėtoti. Bus įsisavinęs programoje numatytą Senovės, Viduramžių ir Naujųjų amžių I dalies istorijos kursą.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

ISTORIJA Evaldas Bakonis, Audronė Bakonienė

Salomėja Bitlieriūtė, Jūratė Litvinaitė

Istorijos mokymosi komplektas VII klasei

Istorijos mokymosi komplektas VIII klasei

„Šviesa“, 2011

Vadovėlis

Kaina ugdymo įstaigoms 34,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis

Audronė Bakonienė

Evaldas Bakonis

Vid. kaina knygynuose 9,90 Lt

Vid. kaina knygynuose 27,90 Lt

Kaina ugdymo įstaigoms 34,90 Lt

Juozas Jurkynas, Genia Jurkynienė, Albinas Visockis

Evaldas Bakonis

Istorijos mokymosi komplektas IX klasei

Istorijos mokymosi komplektas X klasei

„Šviesa“, 2011

Kaina ugdymo įstaigoms 19,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis

Juozas Jurkynas, Genia Jurkynienė

Vid. kaina knygynuose 9,90 Lt

Kaina ugdymo įstaigoms 19,90 Lt

IX–X klasei

Pratybų sąsiuvinis

Vadovėlis

Vid. kaina knygynuose 9,90 Lt

Evaldas Bakonis

Daiva Narmontienė, Vidmantas Punelis, Albinas Visockis

POLITOLOGIJOS PAGRINDAI Vadovėlis

TEISĖS PAGRINDAI Vadovėlis

„Šviesa“, 2006

„Šviesa“, 2005

Vadovėlis

Atlasas

VII–VIII klasei

Kaina ugdymo įstaigoms 29,90 Lt

Vadovėlis

Kaina ugdymo įstaigoms 19,90 Lt

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu istorija@sviesa.lt

XI–XII klasei

Papildoma mokomoji literatūra Sudarė Regina Bugorevičienė, Jūratė Šačkutė, Sigita Kaikarienė

VISUOTINĖS ISTORIJOS ATLASAS MOKYKLOMS „Šviesa“, 2013 Vid. kaina knygynuose 27,99 Lt

Šis leidinys yra atnaujintas ir papildytas „Visuotinės istorijos atlaso mokykloms“ (pirmasis leidimas – 2004 m.) variantas. Atlasą sudaro 87 žemėlapiai, skirti svarbiausioms bendrojo lavinimo mokyklos istorijos kurso temoms. Jis parengtas atsižvelgiant į atnaujintas Pagrindinio ugdymo bendrąsias (2008), Vidurinio ugdymo bendrąsias (2011) ir Istorijos brandos egzamino (2011) programas. Atlaso žemėlapiuose atskleidžiama pasaulio istorija nuo priešistorės iki šių laikų, tad juo gali naudotis VI–XII klasės mokiniai. Dalyje žemėlapių yra įkarpos, kuriose detaliau nagrinėjama pagrindinio žemėlapio tematika. Išsamūs žemėlapių duomenys padės mokiniams išmokti pamoką, pakartoti kursą, skatins labiau domėtis žmonijos istorine raida. Atlasas jiems pravers ir rengiantis valstybiniam istorijos brandos egzaminui. Kitus skaitytojus irgi turėtų sudominti senovės kultūrų, valstybių kūrimosi temos, kitados vartoti jūrų, upių pavadinimai, geografinio pažinimo kelionės ir užkariaujamieji žygiai. Nuosekliai parodyta tautų, valstybių istorijos eiga, karų, konfliktų padariniai daro šį atlasą ne tik pažintiniu, bet ir istoriškai pamokomu leidiniu.

Naujiena

Gintaras Kaselis

ATPAŽINKIME ŽEMĖLAPIUS Ruošiamės istorijos egzaminui „Alma littera“, 2004 Vid. kaina knygynuose 25,90 Lt

Daugelis Lietuvos abiturientų kasmet laiko istorijos brandos egzaminą. Vienos iš sunkesnių šio egzamino užduočių yra susijusios su kontūrinių žemėlapių nagrinėjimu. Patirtis rodo, kad ne tik eiliniai mokiniai, bet ir istorikų olimpiadų dalyviai dažnai daro klaidų nustatydami istorinių įvykių datą, aiškindami sutartiniais ženklais pažymėtus įvykius. Tikimės, kad šis leidinys padės mokiniui plėsti žinias, sėkmingiau pasiruošti istorijos egzaminui. Leidinio autorius Gintaras Kaselis yra Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas. Mokymosi priemonę sudaro dvi dalys: pirmoji temų grupė skirta visuotinei istorijai, antroji – Lietuvos istorijai. Kiekvienoje temoje pateikiamas kontūrinis žemėlapis ir su juo susiję klausimai. Mokinys gali bandyti atsakyti į juos savarankiškai, o paskui pasitikrinti savo žinias pagal duotus atsakymus.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

ISTORIJA Jūratė Litvinaitė

ISTORIJA Serija „Prieš egzaminą“. „Šviesa“, 2012 Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

Naujiena

pagal naują programą

Pagal 2011 m. patvirtintą naują Istorijos brandos egzamino programą parengtame leidinyje nuosekliai ir išsamiai nagrinėjami svarbiausi pasaulio ir Lietuvos istorijos įvykiai, istoriniai asmenys, reikšmingiausios datos. Pateikiamos laiko juostos, užduotys (testai ir šaltiniai), bandomieji egzaminai. Duodami visų užduočių atsakymai. Leidinio pagrindą – I dalį – sudaro 7 temos. Tiek pat jų yra ir 2011 m. istorijos egzamino programoje. Leidinio II dalyje pateikiamos apibendrinamosios kartojimo užduotys – bandomieji egzaminai. Jie skiriami visam istorijos kursui ir jo supratimui pasitikrinti; užduotys reikalauja parodyti ir visus įgytus gebėjimus. Atlikdami bandomųjų egzaminų užduotis, informaciją įtvirtinsite ilgalaikėje atmintyje. Leidinio III dalyje, „Prieduose“, pateikiami trys reikalingos informacijos blokai – Istorinių asmenų ir datų sąrašas, Patarimai, kuriuose aiškinama, kaip atlikti įvairaus tipo užduotis, ir Bendrasis žodynas. Jame pateikiamas sąvokas verta įsidėmėti – vertinant kandidatų darbus pastebėta, kad nežinant bendrųjų sąvokų per egzaminą prarandama nemažai taškų. Leidinio IV dalyje pateikiami visų užduočių atsakymai.

Nijolė Letukienė, Jonas Gineika

ISTORIJA Kurso santrauka istorijos egzaminui „Alma littera“, 2011 Vid. kaina knygynuose 49,90 Lt

Mokytojų ekspertų Nijolės Letukienės ir Jono Gineikos knyga „ISTORIJA. Kurso santrauka istorijos egzaminui“ – puiki priemonė, padėsianti abiturientui pasirengti istorijos egzaminui. Šie autoriai jau yra parengę net penkis mokomosios knygos „Istorija. Politologija“ leidimus. Knyga buvo gerai įvertinta ir moksleivių, ir istorijos mokytojų. Atsižvelgdami į 2011 m. patvirtintą Istorijos vidurinio ugdymo bendrąją programą, autoriai parengė naują leidinį, iliustruotą žemėlapiais ir nuotraukomis. Tiesioginė knygos paskirtis – padėti mokiniui pasirengti istorijos egzaminui, tačiau autoriai siekia ir kito tikslo – paskatinti jauną žmogų suvokti istoriją ne vien kaip mokomąjį dalyką, bet ir kaip žmonijos pažangos procesą, kaip visumą. Labai sumaniai ir metodiškai pakartojama Lietuvos istorija, sudaroma galimybė pažvelgti į ją visuotinės istorijos kontekste. Vertinga leidinio dalis yra sąvokų paaiškinimai, trumpos istorinių asmenybių biografijos – tai suteikia leidiniui enciklopedinį aspektą. Autoriai ne tik pateikia egzaminui reikalingos medžiagos santrauką, bet ir papildo ją įdomiais faktais – patį istorijos dalyką paverčia patraukliu, lengvai suvokiamu. Profesorius dr. Antanas Bučinskas

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu istorija@sviesa.lt

Kiti leidiniai Jonas Vaičenonis

Nelija Asadauskienė, Vytas Jankauskas, Vaida Kamuntavičienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Raimonda Ragauskienė, Darius Vilimas, Genutė Kirkienė

LIETUVOS KARYBA Nuo baltų iki XXI amžiaus Kariuomenė, fortifikacija, mūšiai ir karvedžiai

LIETUVOS DIDIKAI

„Šviesa“, 2011

Vid. kaina knygynuose 64,90 Lt

Vid. kaina knygynuose 74,90 Lt

Monografija apie Lietuvos karybos istoriją nuo senovės baltų laikų iki XXI amžiaus, populiariai ir glaustai pristatanti atskirų laikotarpių Lietuvos kariuomenės struktūrą ir karybos ypatumus, apibūdinanti ginkluotę, žymiausius fortifikacijos statinius, aprašanti reikšmingiausius mūšius ir žymiausių karvedžių personalijas. Leidinys gausiai iliustruotas originaliais paveikslais, archeologiniais radiniais, istorinėmis nuotraukomis ir rekonstrukcijų vaizdais.

Plačiajai visuomenei skirtas iliustruotas enciklopedinis žinynas, kuriame pristatomos dvidešimties svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių istorijos, aptariama jų kilmė, herbai ir titulai, žymiausi atstovai ir jų visuomeninė politinė ar karinė karjera, nuopelnai kultūrai. Skaitytojai sužinos apie specifinio Lietuvos diduomenės luomo raidą, aristokratėjimą, tarpusavio kovas, giminystės ryšius, indėlį į valstybės gyvenimą.

Giedrė Mickūnaitė, Nelija Asadauskienė, Rasa Butvilaitė, Daiva Steponavičienė

LIETUVOS ISTORIJA „Šviesa“, 2012

LIETUVOS VALDOVAI

Vid. kaina knygynuose 109,90 Lt

„Šviesa“, 2010 Vid. kaina knygynuose 74,90 Lt

Skaitytojas plačiai susipažins su XIII–XVIII a. Lietuvos valdovų dinastijomis nuo valstybės įkūrėjo Mindaugo iki paskutiniojo valdovo – Stanislovo Poniatovskio, jų ryšiais su gretimų šalių valdovais, sužinos, ką dėvėjo ir kuo puošėsi kunigaikščių šeimų nariai, kokie buvo jų dvariškiai, kartais lėmę ir valdovų sprendimus, pasižvalgys po reprezentacinių rūmų ir pilių menes. Šis leidinys sužadins smalsumą pažinti įdomią ir dramatišką Lietuvos valdovų ir viso krašto istoriją.

Kas yra valstybė? Kaip mus, lietuvius, galima atpažinti tarp kitų tautų? Kas esame, kuo tikime, kas jungia lietuvių tautą, kokie ženklai simbolizuoja Lietuvą Europoje ir pasaulyje? Ši iliustruota enciklopedija skirta apibrėžti ryškiausius Lietuvos istorijos kontūrus, aktualizuoti įdomiausias temas, patriotinio pasididžiavimo vertus įvykius, faktus ir žmones, priminti skaudžius politinius, karinius, represinius kirčius, tekusius Lietuvai XX a. įvykių sūkuryje.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

PILIETIŠKUMO UGDYMAS IX–X klasė Salomėja Bitlieriūtė, Algirdas Jakubčionis

Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija IX–X klasei „Šviesa“, 2012

Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija Pradėti nuo savęs, man atrodo, yra vienas iš pirmųjų pilietiškumo žingsnių. Romas Sakadolskis, lietuvių žurnalistas, visuomenės veikėjas

Vadovėlis, suteikiantis teorinį ir metodinį pilietiškumo pagrindų ir laisvės kovų istorijos integravimo ir kokybiško Lietuvos piliečio ugdymo pagrindą Vadovėlio tikslas – parodyti pilietinės visuomenės formavimąsi ir raidą Lietuvoje remiantis lietuvių tautos kovų dėl savo valstybingumo istorija. Kovos dėl savo valstybės, jos laisvės ir nepriklausomybės pateikiamos plačiame kontekste, pradedant priešinimusi rusinimui, lietuviško rašto, tautinės valstybės siekiu XIX a. tautinio atgimimo laikotarpiu ir baigiant nepriklausomybės atkūrimu XX a. pradžioje. Vadovėlyje ypač pabrėžiama piliečio pozicija rūpinantis savo šalies likimu, atliekant savo pilietines pareigas, tarp jų ir prievolę ginti Tėvynę. Remiantis istorine chronologija parodoma, kokiais būdais ir aplinkybėmis Lietuvos piliečiams teko ginti Lietuvos valstybingumą ir kaip juo dera rūpintis ir šiandienos piliečiams. Vadovėlį sudaro septyni skyriai:

Naujiena Vadovėlis

Kaina ugdymo įstaigoms 39,90 Lt

Nijolė Letukienė, Salomėja Bitlieriūtė, Saulius Bužinskas

Pilietiškumo pagrindai Mokymosi komplektas IX–X klasei „Šviesa“, 2011 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

I. Svarbiausios demokratijos vertybės ir kaip jos saugomos visuomenės. II. Lietuvių kultūrinio ir politinio tapatumo kūrimas ir puoselėjimas. III. Lietuvos Respublika: demokratinės valstybės kūrimo(si) praktika. IV. Lietuvos nepriklausomybei gresiantys vidaus ir išorės pavojai. V. Piliečio vaidmuo kovojant dėl nepriklausomybės ir puoselėjant demokratinę valstybę. VI. Stipri pilietinė visuomenė – demokratijos ir nepriklausomybės garantas. VII. Mūsų tikslas – išsaugoti atkurtos Lietuvos Respublikos laimėjimus (projektai). IX klasės kursas – 1–3 skyriai, X klasės kursas – 4–6 skyriai. Kiekvieną skyrių sudaro kelios temos, atskleidžiančios jų esmę. Kiekvienoje temoje gausu iliustracijų ir šaltinių, kurie pateikiami su užduotimis, padėsiančiomis mokiniams geriau suprasti perteikiamą informaciją, ugdytis pilietines, patriotines vertybes. Vadovėlio užduočių metodika paremta principu: pagal kiekvieno paragrafo teorinę dalį po užduotį, skirtą žinioms plėsti ar įtvirtinti ir popamokinei veiklai. Paskutiniame skyriuje mokiniams siūloma parengti ir įgyvendinti projektus, kurie padės įtvirtinti žinias ir plėtos vertybines nuostatas.

Vadovėlis IX–X klasei „Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija“ yra būtinas ir laukiamas. Manau, kad vadovėlio papildoma medžiaga, siūlomi žaidimai suteikia jaunimui laisvę ginčytis ir kurti savo pilietiškumo pagrindus, KURTI SAVYJE PILIETĮ... Vadovėlis naujoviškas, pateikia naujausias žinias, atitinka pagrindinius reikalavimus ir neabejotinai bus naudinga mokomoji priemonė ugdymo procese. Pratybų sąsiuvinis S. Bitlieriūtė

Vid. kaina knygynuose 10,50 Lt

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu istorija@sviesa.lt

Dr. Arvydas Anušauskas

Recenzento nuomonė

Temos sandara Temos numeris ir pavadinimas

Svarbiausios sąvokos, kurias įsiminsite nagrinėdami temą

1. Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms Euròpos Žmogaũs Téisių Tesmas – tarptautinis teismas, veikiantis Europoje ir prižiūrintis, kad šio žemyno valstybės garantuotų savo piliečiams pagrindines žmogaus teises ir laisves.

Visúotinė žmogaũs téisių deklarãcija – reikšmingas žmogaus teisių dokumentas, paskelbtas Jungtinių Tautų organizacijos Generalinės Asamblėjos.

I. Svarbiausios demokratijos vertybės ir kaip jos saugomos visuomenės

Žmogaũs láisvės – žmogaus teisės toje jo gyvenimo srityje, į kurią valstybė negali kištis, pavyzdžiui, minties laisvė.

Žmogaũs téisės – asmens laisvių samprata ir galimybė jas įgyvendinti visuomenėje. Žmogaus teisėmis naudojasi visi asmenys, kad ir kokios būtų jų individualios savybės.

Žinosite, kas ir kaip saugo ir puoselėja žmogaus teises. Gebėsite nagrinėti ir suprasti JT Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Suprasite, kodėl pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms – svarbiausia demokratijos vertybė.

I. Žmogaus teisių deklaracija kaip bendras idealas Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, didžiosios valstybės – karo laimėtojos – sutarė, kad reikia užkirsti kelią kitam tokiam karui. Tuo tikslu buvo įkurta Jungtinių Tautų organizacija (toliau JT), kurios vienas iš svarbiausių uždavinių buvo saugoti taiką pasaulyje ir skatinti bei puoselėti pagarbą žmogaus teisėms. Ši organizacija 1948 m. paskelbė Visúotinę žmogaũs téisių deklarãciją, kurios privalo laikytis visos šį dokumentą pasirašiusios valstybės (1 dokumentas).

gyventojai apie ją žinojo. Deklaracija dažnai naudojosi lietuvių išeivija, keldama Lietuvõs okupacijos klausimą. Okupuotoje Lietuvojè Deklaracijos nebuvo paisoma, buvo šiurkščiai pažeidinėjamos žmogaus teisės. Tuomet žmonės suprato, kad jiems gali padėti tik tarptautinė bendruomenė ir tik tuo atveju, jei jie patys rodys pastangas ginti savo ir tautos teises. Tad ėmė į rankas ginklus, stojo į partizaninį karą – pradėjo nelygią kovą dėl laisvės ir žmogaus tei-

Iš Lietuvõs láisvės kovõs sjūdžio tarybos Prezidiumo kreipimosi į sąjūdžio dalyvius ir visus krašto gyventojus. 1949 m. vasario mėn.

Devintus metus nešdama sunkų okupacijos jungą, lietuvių tauta ryžtingai ir nepalaužiamai priešinasi okupantų užmačioms pavergti visa siela laisvės trokštančio žmogaus dvasią, nusil pninti ir kolonizuoti kraštą ir amžiams išbraukti mažos tautos vardą iš laisvai gyvenančių tautų tarpo. Nustelbiama šešėlyje grumtynių dėl visos žmonijos likimo, šimteriopai gausesnių ir žmo niškumo neturinčių pavergėjų kruvinai dras koma, ji drąsiai grumiasi dėl viso kultūringojo pasaulio pripažintų žmogaus ir tautos teisių. Šimtai tūkstančių pačių pajėgiausių tautiečių, norėdami kiek tik leidžia jų jėgos padėti skau

Jungtinės Tautos didžiuojasi tuo, kad gina žmogaus teises kaip vertybę. Mes atstovaujame žmonėms, o žmonės neturi vergauti. Jie gali daryti viską, ko nedraudžia įstatymas.

Ištrauka iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos Preambulės*

Tikslai, kuriuos turėtumėte pasiekti išmokę temą

sių su žymiai gausesne okupacine kariuomene (2 dokumentas). Lietuvių tauta ginkluotos kovos nelaimėjo, tačiau tęsė neginkluotą pasipriešinimą iki pat nepriklausomybės paskelbimo ir valstybės atkūrimo 1990 m. Atkurta Lietuvõs valstýbė pateikė prašymą stoti į JT. 1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuvà tapo šios organizacijos nare, o kiek anksčiau ratifikavo, t. y. patvirtino, JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir įsipareigojo jos laikytis. džioje padėtyje atsidūrusiai savo tautai, nežiūrė dami jokių sunkumą ar pavojų, atvirai su ginklu rankoje ar slaptu – pogrindiniu – veikimu stojo į kovą su pradėjusiais nevaržomai šeimininkauti pavergtoje mūsų Tėvynėje bolševikais okupantais bei savo tautos išdavikais. Visa sveikoji tautos dalis sau įmanomais būdais parėmė laisvės ko votojų pasiryžimą ir darbus. Laisvės kovotojų partizanų buvimo ir veiklos dėka* bolševikinių okupantų valdžią visai vei kiančia mūsų krašte iki šiol tegalima laikyti tik mieste ir apskričių bei valsčių centruose. * ...Veiklos dėka – dėl... veiklos.

Dokumentų užduotys

Iš leidinio N. Gaškaitė. Pasipriešinimo istorija 1944–1953. V., 2006. P. 255.

Paaiškinkite pabrauktą iliustracijos teiginį.

Generalinės Asamblėjos priimta ir paskelbta 1948 m. gruodžio 10 d. rezoliucija 217A(III)

Generalinė Asamblėja** skelbia šią Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip bendrą idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės, kad kiekvienas asmuo ir kiekvienas visuomenės organas, visuomet paisydami šios Deklaracijos, stengtųsi pasinaudodami mokymu ir švietimu skatinti pagarbą šioms teisėms ir laisvėms [...] * Preámbulė – deklaracijos įvadinė dalis. ** Generãlinė Asamblja – svarbiausia Jungtinių Tautų valdžios institucija. Interneto prieiga www3.lrs.lt

Kaip ginkluoto pasipriešinimo vadovybė vertino Lietuvõs vidaus ir tarptautinę politinę padėtį? Kokios okupantų užmačios įvardijamos kreipimesi? Kaip šis tekstas siejasi su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatomis? Kokie laisvės kovotojų laimėjimai nurodomi dokumente? Kuo jie svarbūs?

Kodėl Visuotinė žmogaus teisių deklaracija vadinama bendru idealu tiek asmenims, tiek visuomenės organams (organas – tam tikrus uždavinius atliekanti organizacijos, įstaigos dalis)? Paaiškinkite, kokiomis priemonėmis šiame dokumente siūloma skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Kaip manote, ar jos veiksmingos? Kokias priemones jūs siūlytumėte?

Tuo metu, kai buvo paskelbta ši deklaracija, Lietuvojè siautėjo sovietų valdžios teroras – nesibaigė žmonių suėmimai, kankinimas, trėmimas. Nors Sovietų Sąjunga ir nepasirašė Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Lietuvõs

Partizanų vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Žuvo 1950 m. birželio 24 d. gindamas tėvynę.

Dokumentai

Paveikslėliai, kurie išplėtoja, paaiškina ir papildo temos tekstą

Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizano antsiuvas

Pagal šio puslapio iliustracijas apibūdinkite partizanų kovinį pasirengimą. Ar galėjo nuotraukoje matomas partizanas nešioti gretimame paveikslėlyje esantį skiriamąjį ženklą? Paieškokite duomenų savo atsakymui pagrįsti. 9

Potemių (arba pačios temos) tekstas, aiškumo ir patogumo dėlei suskaidytas į pastraipas

I. Svarbiausios demokratijos vertybės ir kaip jos saugomos visuomenės

Paveikslėlių ir kitų iliustracijų (schemų, lentelių) užduotys

I. Svarbiausios demokratijos vertybės ir kaip jos saugomos visuomenės

II. Pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės (1 ir 2 schema)

3 schema. Kaip Lietuvojè saugomos žmogaus teisės

Kiekvienas žmogus turi šias teises:

KĄ DARO VALSTYBĖS INSTITUCIJOS?

1 schema

Asmenines (pvz., teisę į gyvybę, laisvę, asmens saugumą, privačią nuosavybę)

Ekonomines, socialines ir kultūrines (pvz., teisę į darbą, mokslą)

• Kuria įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie

sudaro prielaidas puoselėti žmogaus teises.

Pilietines ir politines (pvz., teisę telktis į taikius sambūrius

• Kontroliuoja, kaip šių teisės aktų laikomasi. • Teisia ir baudžia teisės aktų pažeidėjus.

Schemos (lentelės), sukonkretinančios arba papildančios kitą temos medžiagą

Kiekvienas žmogus turi šias laisves: 2 schema

KĄ DARO PILIEČIŲ ORGANIZACIJOS?

Minties, sąžinės ir religijos laisvę

Papildykite pasirinktos teisių grupės sąrašą ir papildo mas teises paaiškinkite. Naudokitės Visuotine žmogaus teisių deklaracija (žr. 1 priedą).

Įsitikinimų ir jų reiškimo laisvę

• Teikia valdžios institucijoms siūlymus, kaip tobulinti įstatymus.

• Padeda valdžiai ginti žmogaus teises

Remdamiesi Visuotine žmogaus teisių deklaracija (žr. 1 priedą), plačiau paaiškinkite šias laisves ir pateikite žinomų jų pavyzdžių iš dabarties gyvenimo, iš istorijos, literatūros pamokų.

ir užtikrinti jų paisymą visuomenėje.

• Žiūri, kad valdžia paisytų žmogaus teisių.

III. Kaip saugomos žmogaus teisės ir laisvės

Žmogaus teises saugo ir gina valstybės sukurta teisingumo sistema – teismai, policija ir kitos valstybės institucijos. Valstybei padeda piliečių organizacijos – asociacijos, bendruomenės, bendrijos, draugijos – ir patys piliečiai (3 schema). 10

KĄ DARO PILIETIS?

• Stengiasi įsisąmoninti ir įtikinti kitus, kad

Lietuvõs Respùblika 1991 m. liepos 12 d. (žr. šios temos 1 skyrelį) įsipareigojo laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos. LR Konstitucijoje – pagrindiniame valstybės dokumente – atsispindi svarbiausi Deklaracijos teiginiai. O tai reiškia, kad valstybė ir jos piliečiai saugo ir gina žmogaus teises, nes suvokia, jog jos yra tarpusavio pagarbos, taikaus bendrabūvio, atskiro žmogaus – piliečio – orumo ir saugumo prielaida. Paisyti žmogaus teisių – pagrindinė piliečio pareiga, tačiau apie piliečių pareigas plačiau kalbėsime kituose vadovėlio skyriuose.

pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra svarbi valstybės ir piliečio būties sąlyga.

• Savo sąsiuviniuose įrašykite trūkstamus teiginius. • ............................................................................ • ............................................................................ • ............................................................................

Europos Žmogaus Teisių Teismo pastatas, kuriame priimami sprendimai dėl žmogaus teisių pažeidimų. Strasbūras, Prancūzijà

Ne mažiau kaip trimis teiginiais įrodykite, jog Žmo gaus Teisių Teismas iš tiesų reikalingas. Susitikite su teisingumo sistemos institucijų darbuoto jais ir sužinokite, kaip jos saugo ir gina žmogaus teises.

Europos valstybių piliečiai savo pažeistas teises ir laisves turi teisę ginti Euròpos Žmogaũs Téisių Teismè, kuris nagrinėja žmogaus teisių pažeidimo bylas pagal piliečių skundus prieš savo valstybę. Į šį teismą gali kreiptis ir Lietuvõs piliečiai, tačiau tik tuomet, kai buvo pasinaudota visomis teisėmis į gynybą savo šalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismas – aukščiausias teisminis žmogaus teisių gynimo institutas Europoje.

Prisiminkite tai, kas temoje svarbiausia: Kas ir kodėl paskelbė, kad žmogaus teisės ir laisvės yra bendras visų valstybių idealas? Kokia padėtis buvo Lietuvojè, kai buvo skelbiama Visuotinė žmogaus teisių deklaracija? Kokias žinote žmogaus teises ir laisves? Kodėl jos laikomos vertybe? Kaip Lietuvõs piliečiai, valstybės institucijos ir piliečių organizacijos saugo ir puoselėja žmogaus teises ir laisves?

Temos kartojimo ir įtvirtinimo užduotys, skirtos pasitikrinti, kaip išmokote temą

„Pilietiškumo pagrindai ir laisvės kovų istorija“. IX–X kl. vadovėlis, p. 8–9, 10–11

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

Kiti leidiniai VYTAUTO DIDŽIOJO MIRTIES 500 METŲ SUKAKTUVĖMS PAMINĖTI ALBUMAS. 1430–1930 „Šviesa“, 2008

LIETUVOS DVARAI

Vid. kaina knygynuose 469 Lt

„Šviesa“, 2009

Šis įspūdingas ir istoriškai vertingas jubiliejiniams Lietuvos kunigaikščio Vytauto metams paminėti parengtas albumas atspindi tarpukariu Vytautui Didžiajam skirtų renginių visatautinį pobūdį, be to, tai ir savitas XX a. 3–4-ojo Lietuvos dešimtmečio metraštis. Šios modernėjančios visuomenės idealizmas, tikėjimas savo pastangų bei aspiracijų galia ir paskatino leidėjus publikuoti šią knygą. Originalo kalba netaisyta, išlaikoma ir 1933 m. leidinio struktūra, puslapių numeracija.

Daugelis garsių ir vertingų dvarų ansamblių prarasta per karus, stichines nelaimes. Knygoje pristatomi dvidešimt išlikusių reikšmingesnių Lietuvos dvarų, jų istorija, garsiosios dvarininkų šeimos, kurių genealogija siekia senąsias lietuvių, lenkų, rusų ir kitų tautų gimines, apibūdinama rūmų ir kitų dvaro sodybos pastatų architektūra, aprašomos dvaruose sukauptos meno ir kultūros vertybės, bibliotekos, oranžerijos, parkų suplanavimas ir augmenija.

Arvydas Anušauskas, Kęstutis Bartkevičius, Virgilijus Čepaitis ir kt.

Laima Šinkūnaitė, Algimantas Kajackas

KELIAS Į NEPRIKLAUSOMYBĘ Lietuvos Sąjūdis 1988–1991

LIETUVOS ŠVENTIEJI GLOBĖJAI

„Šviesa“, 2010

Vid. kaina knygynuose 69,90 Lt

Vid. kaina knygynuose 99 Lt

Tai enciklopedinio pobūdžio leidinys, kuriame apžvelgiama Lietuvos Sąjūdžio įsikūrimo ir esminių, su Sąjūdžio veikla susijusių, politinių įvykių 1988–1991 m. istorija. Čia gausu šių istorinių įvykių nuotraukų, publikuojami slaptųjų archyvų dokumentai. Skiriama šiuolaikinės Lietuvos politinį gyvenimą analizuojančiai visuomenei, istoriją, sociologiją, politikos istoriją studijuojantiems studentams ir aukštesniųjų gimnazijos klasių mokiniams.

Gintaras Abaravičius, Morta Baužienė, Indrė Kačinskaitė ir kt.

Vid. kaina knygynuose 74,90 Lt

„Šviesa“, 2010

Populiari pažintinė knyga visuomenei, jaunimui, tikintiesiems, pateikianti šventųjų kulto atsiradimo istoriją, šventumo sampratą plačiame krikščionybės europiniame kontekste, aptarianti pagrindinius Lietuvos bažnytinių provincijų globėjus, su Lietuva istoriškai susijusius ir gerbiamus šventuosius, Dievo tarnus, palaimintuosius. Pateikiama trumpa jų gyvenimo ir kulto istorija, ikonografija, lietuvių ir europinės dailės pavyzdžių.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu istorija@sviesa.lt

Naujiena

E. aplinka

sa vie e.Š

Skaitmeninėje aplinkoje jau dirba mokytojai!

Išbandyti aplinką e.Šviesa užsiregistravo daugiau kaip 2000 mokytojų! Šiandien aplinką e.Šviesa naudoja 150 įvairių dalykų mokytojų. Labiausiai mokytojai domisi ir dažniausiai naudoja interaktyvųjį pamokos planą su momentinių apklausų įrankiu ir aktyviąsias pamokas. Džiugu, kad mokytojai pradeda taikyti ir skaitmeninius vadovėlių komplektus.

Skaitmeninis turinys

Dirbančių aplinkoje e.Šviesa mokytojų skaičius tik didės, e.Šviesa funkcionalumas taip pat. Tikimės, kad šį pavasarį kiekvienas norintysis turės galimybę dirbti aplinkoje e.Šviesa. Daugiau informacijos ieškokite ir mūsų naujienas sužinokite interneto svetainėje http://e.sviesa.lt arba http://facebook.com/esviesa.

Skaitmeninė mokytojo darbo aplinka e.Šviesa: http://e.sviesa.lt Patogu, paprasta, šiuolaikiška ir visada po ranka!

Kodėl e.Šviesa? Nes savo kompiuteryje, planšetėje ar mobiliajame telefone galėsite naudotis: Skaitmeniniais įrankiais:

Skaitmeniniu gamtos ir žmogaus, matematikos ir lietuvių kalbos dalykų V klasei mokomuoju turiniu:

• metų darbui ir pamokoms planuoti; • pamokai vesti; • momentinėms apklausoms atlikti ir

• vadovėliais;

užduotims skirti;

• pratybų sąsiuviniais ir kt.;

• mokiniams ir mokytojui įsivertinti.

• mokytojo knygomis; • aktyviosiomis pamokomis;

Metodine medžiaga:

• mokymosi objektais;

• interaktyviaisiais ilgalaikiais ir pamokų planais.

• parengtomis momentinėmis apklausomis.

e.Šviesa ekspertai: Audrius Gabnys

Regina Radavičienė

Eglė Ankėnienė

Lietuvių kalbos mokytojas, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija

Matematikos mokytoja, Vilniaus Antakalnio gimnazija

Biologijos mokytoja, Vilniaus Simono Daukanto progimnazija

Tikiuosi, kad mūsų kuriama elektroninė aplinka palengvins mokytojo darbą. Nekantrauju ją išbandyti.

...džiaugiuosi šiuo projektu. Jis teikia mokykloms naujovių, skatina judėti į priekį...

Visi ištekliai, reikalingi konkrečiai pamokai, nuo šiol vienoje vietoje...

Projekto partneriai:

Naujiena

Projektas „Aktyviosios klasės sprendimas“ –

geresniam mokymui(si): skaitmeninis turinys, formuojamojo vertinimo metodika ir technologijos

Aktyviosiose klasėse jau vyksta pamokos! Vilniaus Taikos progimnazijos, Šv. Kristoforo progimnazijos ir M. Daukšos vidurinės mokyklos matematikos ir gamtos mokslų mokytojai jau naudoja aktyviosios klasės sprendimą. Tai pirmieji žingsniai siekiant susieti pažangų mokomąjį turinį, pasaulyje pripažintas mokymo ir vertinimo metodikas ir naujausias technologijas. Puiku, kad galiu išbandyti aktyviosios klasės sprendimą: dirbti su naujausiomis technologijomis, derinti popierinio vadovėlio komplektą su skaitmeniniu turiniu. Mano pamokos įdomesnės, įtraukia kiekvieną mokinį į mokymosi procesą. Ši naujovė patinka ir tinka tiek man, tiek mokiniams. Rasa Žukauskienė, Vilniaus Taikos progimnazijos biologijos mokytoja

Ir Jūs galite taip dirbti!

Aktyviosios klasės sprendimą sudaro:

Turinys: • Serijos „Šok“ vadovėlių „Formulė“ ir „Mokslininkų pėdomis“ V klasei komplektai • Aktyviosios pamokos • Skaitmeninis turinys ir aplinkos e.Šviesa įrankiai

Mokytojų mokymai: • Darbas su naujausiomis technologijomis ir skaitmeninių išteklių kūrimas • Skaitmeninio turinio naudojimas mokymo(si) procese

Technologijos:

• Interaktyvioji lenta 578 PRO MOUNT

• Grafinė planšetė ActivSlate 60

• Aktyvaus mokinių dalyvavimo ir apklausos sistema ActivExpression

• Kamera ActiView AV122

Projekto naujienų ieškokite adresu www.aktyviklase.lt.

AKTyviosios PAMoKos –

daugiau spalvų ir energijos Jūsų pamokoms! Norėdami prisidėti prie kuo efektyvesnio mokymo(si) proceso siūlome išbandyti daugelio jau pamėgtas aktyviąsias pamokas.

Kokių dalykų aktyviosios pamokos parengtos? Klasė

Dalykas

Mokymo(si) komplektas*

Integruotas gamtos mokslų, lietuvių kalbos ir matematikos kursas

PUPA. I, II klasė, s. „Šok“ GILĖ. I, II klasė, s. „Šok“ RIEŠUTAS. I, II klasė, s. „Šok“

Gamta ir žmogus

MOKSLININKŲ PĖDOMIS. V klasė, s. „Šok“ MOKSLININKŲ PĖDOMIS. VI klasė, s. „Šok“

Biologija

BIOLOGIJA. VII klasė, s. „Šok“ BIOLOGIJA. IX klasė

Fizika

FIZIKA. VII klasė, s. „Šok“

Istorija

ISTORIJA. VII klasė, s. „Šok“

Matematika

FORMULĖ. V, VI klasė, s. „Šok“ MATEMATIKA. IX klasė MATEMATIKA. X klasė

Lietuvių kalba

LIETUVIŲ KALBA. IX klasė

Kas tai? Aktyvioji pamoka – tam tikros mokomojo dalyko temos interaktyviųjų skaidrių pateiktis ir jos naudojimo scenarijus.

Kodėl aktyviąsias pamokas patogu naudoti? Taupomas pasirengimo pamokai laikas: visa pamokos eiga ir veiklos apgalvotos ir pasiūlytos scenarijuje.

Papildomas vadovėlio komplektas:

užduotys, tekstinė, vaizdinė informacija.

Motyvuojami, įtraukiami į aktyvią veiklą mokiniai: pritaikytos mokiniams priimtinos šiuolaikinės technologijos, įdomus, patrauklus mokymosi procesas, geros emocijos.

Palengvinamas mokomosios medžiagos suvokimas:

aiškiai, žaismingai, sistemingai pateikta mokomoji medžiaga.

Užtikrinamas greitas grįžtamasis ryšys:

integruota apklausos ir vertinimo sistema, leidžianti „čia ir dabar“ sužinoti mokinių nuomonę, atsakymus. * Aktyviosios pamokos papildo konkrečių mokymo(si) komplektų medžiagą, todėl jas patogiausia naudoti kartu su nurodytais vadovėliais. Tačiau jų turinį galima pritaikyti ir darbui su kitais atitinkamo dalyko vadovėliais.

Kaip apie aktyviąsias pamokas sužinoti daugiau ir jas įsigyti? Aktyviąsias pamokas Jums pristatys, pademonstruos, informaciją apie įsigijimo sąlygas suteiks švietimo sistemos koordinatoriai: http://www.aktyviklase.lt/kontaktai/ Susipažinti su aktyviųjų pamokų pavyzdžiais galite adresu http://www.aktyviklase.lt/resursai/aktyviuju-pamokupavyzdziai/

Mokytojų atsiliepimai Naudojant pamokos scenarijų lengviau integruoti skaitmeninį turinį, planuoti ir organizuoti įvairią mokinių veiklą. Pamoka tampa šiuolaikiškesnė, patrauklesnė, vaizdingesnė. Vaikus lengva sudominti mokomuoju dalyku. Mokiniai tampa aktyvūs, noriai atlieka užduotis, veržiasi prie lentos atlikti skaidrėse pateiktų užduočių, nebijo suklysti. Tai rodo mokinių audringa reakcija ir entuziazmas. Genovaitė Stankevičienė, Šiaulių „Romuvos“ pagrindinės mokyklos chemijos mokytoja

MOkytOjO darbO kalendOrIus – tai darbo planavimo knyga, parengta specialiai Jums, mokytojai, atsižvelgiant į Jūsų darbo poreikius ir pobūdį.

Originalus, funkcionalus kalendorius, kuriame rasite 2013–2014 m. m. švenčių ir atmintinas dienas, galėsite pasižymėti svarbius dalykus (pamokų tvarkaraštį, pasiekimų ir pažangos vertinimus ir kt.), įkvėps Jus kasdieniam darbui.

tikimės, kad pamilsite jį nuo pirmo puslapio!

Pritaikyti mokiniųPritaikyti amžiaus tarpsniams mokinių amžiaus

Pasižymi Pasižymi tarpdalykine derme, tarpdalykine derme, turinio tęstinumu, tęstinumu, turinio mokomosios mokomosios medžiagos medžiagos aktualumu aktualumu

tarpsniams

Orientuoti į aktyvų Orientuoti mokymąsi į aktyvų

mokymąsi

Pritaikyti

Pritaikyti esminių dalykinių esminių dalykinių ir ir bendrųjų bendrųjų kompetencijų kompetencijų ugdymui

ugdymui

Išsiskiria originaliu Išsiskiria dizainu, aiškiadizainu, struktūra originaliu aiškia struktūra

serIjOs „ŠOk“ vadOvėlIų kOMPlektaI

Pritaikyti Pritaikyti mokinių pasiekimų mokinių pasiekimų bei pažangos bei pažangos (įsi)vertinimui (įsi)vertinimui

Įdomūs, Įdomūs, skatina mokymosi skatina mokymosi motyvaciją motyvaciją

Padeda diferencijuoti, Padeda diferencijuoti, individualizuoti individualizuoti ugdymą ugdymą

Eglė Miškinytė El. p. e.miskinyte@sviesa.lt Tel. 8 687 93 943 Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Dainius Kulbis El. p. d.kulbis@sviesa.lt Tel. 8 616 25 026 Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Agnė Krutulienė El. p. a.krutuliene@sviesa.lt Tel. 8 620 52 076 Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius Vidžiūnas El. p. g.vidziunas@sviesa.lt Tel. 8 620 19 630 Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Rūta Kučinskienė El. p. r.kucinskiene@sviesa.lt Tel. 8 612 70 971 Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Istorija

Pilietinis ugdymas

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt. Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite:

2013/ 2014

leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

MOKOMŲJŲ PRIEMONIŲ KATALOGAS

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www. pegasas.lt.

KATALOGAI Ikimokyklinis ugdymas

Rusų kalba

Istorija

Pradinis ugdymas

Biologija

Geografija. Ekonomika

Lietuvių kalba

Chemija

Muzika. Dailė

Matematika

Fizika

Etika (rasite www.sviesa.lt)

Technologijos (rasite www.sviesa.lt) Informacinės technologijos (rasite www.sviesa.lt) Anglų kalba. Vokiečių kalba (rasite www.sviesa.lt)

Rusakalbių mokykloms (rasite www.sviesa.lt) Lenkų mokykloms (rasite www.sviesa.lt)