VADOVĖLIS
ISTORIJA
5
Mano tėvai gimė XX amžiuje, o aš – XXI amžiuje
Mano proseneliai savo akimis matė Antrąjį pasaulinį karą, kuris vyko 1939–1945 metais
Kai aš buvau dar visai maža, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą
8–11
8. BALTŲ VERSLAI IR KASDIENYBĖ
Gimininė bendruomenė bendruomenė, kurios narius sieja giminystės ryšiai. Turtas yra bendras ir priklauso visai giminei.
Piliakalnis įtvirtinta kalva, ant kurios įrengiama pilis arba tvirtovė.
Teritorinė bendruomenė bendruomenė, kurią sudaro atskiros šeimos, nesiejamos giminystės ryšiais.
Žalvaris vario ir alavo metalų lydinys, naudotas įrankiams gaminti.
Baltų gyvenimas nuolat keitėsi. Bėgant amžiams, tobulėjo įrankiai, atsirado naujų verslų, pakito gyvenimo būdas.
PRIEŠ KRISTŲ
Akmens amžiaus pabaiga. Žalvario amžiaus pradžia apie 1800 m. pr Kr. apie IX a. pr. Kr.
Naujovės baltų gyvenime Pirmųjų žmonių įrankiai buvo pagaminti iš medžio, rago ir akmens. Vėliau baltai pradėjo naudoti žalvarinius dirbinius, kurių už gintarą, kailius ir medų įsigydavo prekiaudami su kitomis tautomis. Ilgainiui baltai išmoko sulydyti metalus ir pasigaminti įrankių. Tai lėmė naujo verslo – amatų – pradžią. V a. pr. Kr. baltai išmoko išgauti geležį iš pelkių rūdos. Geležiniai dirbiniai dar labiau palengvino žmonių darbą. Baltų verslai Nors mūsų protėviai ir toliau vertėsi medžiokle ir žvejyba, pagrindiniais verslais tapo žemdirbystė bei gyvulininkystė. Miškingame krašte dirbamos žemės buvo mažai, todėl ją reikėjo atkovoti iš gamtos. Žmonės iškirsdavo mišką, sudegindavo išrautus kelmus bei šakas, o pelenais patręštą žemę naudojo sėjai. Tokia žemdirbystė vadinama lydimine, o iškirstas plotas – lydimu. Ilgainiui nualintą žemę palikdavo pailsėti, o sėjai ruošdavo naują plotą. Pradėjus plačiau verstis žemdirbyste, keitėsi ir darbo įrankiai. Paprastą kaplį pakeitė arklas.
Kaplinės žemdirbystės įrankiai: akėčios iš eglės viršūnės ir kaplys.
6
Pirmųjų piliakalnių atsiradimas apie 1000 m. pr Kr. apie XI a. pr. Kr.
Žalvario amžiaus pabaiga. Geležies amžiaus pradžia apie 400 m. pr Kr. apie V a. pr. Kr.
Miškingame krašte <..> vyravo lydiminė žemdirbystė: miškas buvo iškertamas, sudeginamas, o žemė patręšiama pelenais. <...> Lydimą pureno geležiniais kapliais. Ilgiau naudojant lydimą, jis virsdavo pūdymu, kuris buvo įdirbamas arklu. Tikriausiai iš pat pradžių traukiamoji jėga buvo arklys (nuo kurio ir kilo arklo pavadinimas). Arklas buvo medinis įrankis <...> rausiąs žemę į abi puses. <...> (Vėliau) arimui ėmė naudoti žagrę <...>. Ją traukė du jaučiai, ji vertė žemę į vieną pusę.
2–3 teiginiais apibūdinkite, kaip įtvirtinta ši gyvenvietė. Paaiškinkite, kodėl reikėjo ją įtvirtinti.
Kalba istorikas Mečislovas Jučas Apie baltų žemdirbystę
PO KRISTŲ
Romos istorikas Tacitas pirmąkart pamini mūsų protėvius aisčius 98 m. I a.
Įtvirtintos gyvenvietės Atsiradus žemdirbystei, pasikeitė žmonių gyvenimo būdas. Iš klajoklių jie virto sėsliais, nuolat vienoje vietoje gyvenančiais žmonėmis. Plėtojantis verslams, žmonės sukaupdavo maisto atsargų ir kitokio turto, kuriuos reikėjo saugoti nuo kaimynų. Todėl gyventojai ėmė statyti įtvirtintas gyvenvietes, kurias aptverdavo nusmailintų rąstų tvoromis. Jas įrengdavo sunkiau prieinamose vietose: upių santakose, ant kalvų. Taip atsirado piliakalniai. Pokyčiai bendruomenėje Plėtojantis gyvulininkystei ir žemdirbystei reikėjo daugiau ūkinių pastatų, todėl greta piliakalnių ėmė kurtis gyvenvietės. Jose apsigyveno nuo gimininės bendruomenės atsiskyrusios šeimos. Tokios pavienės šeimos sudarė teritorinę bendruomenę. Darbo įrankiai ir turtas priklausė jau ne visai giminei, o atskirai šeimai.
UŽDUOTYS IR KLAUSIMAI
Geležies amžiaus žemdirbystės įrankiai: medinis arklas su geležiniu noragu, dalgis, pjautuvas.
1. IŠVARDYKITE penkis verslus, kuriais vertėsi baltai. 2. APIBŪDINKITE (dviem sakiniais) lydiminę žemdirbystę. 3. NAGRINĖKITE ŠALTINĮ. Remdamiesi istoriko M. Jučo tekstu, įvardykite tris mūsų protėvių naudotus žemdirbystės įrankius. PAAIŠKINKITE, kuriuo žemdirbystės įrankiu naudodamiesi žmonės sulaukdavo gausesnio derliaus. uPALYGINKITE gimininę ir teritorinę bendruomenes ir nurodykite du jų skirtumus.
Šiandiena
ĮDOMUS FAKTAS Gintaro reikšmė baltams Gintaras buvo viena svarbiausių baltų prekių. Nuo seno iš gintaro buvo daromi gaminiai, skirti burtams, ginantys nuo ligų ir nelaimių.
I amžiuje Romos istorikas Tacitas pamini aisčius (baltus), kurie jūros pakrantėje renka gintarą – romėnų labai vertintą prabangos prekę. Už nedidelę gintarinę statulėlę Romoje buvo galima įsigyti vergą. Baltai buvo apstulbę, kai atvykę pirkliai ėmė siūlyti savo atvežtus kardus, ietis, žalvarinius papuošalus už gintaro gabalus. Mūsų protėviai greitai pamatė naudą. Jie ėmė rinkti gintarą ir mainyti į sau reikalingus daiktus. Graikai ir romėnai labai vertino gintarą ir vadino jį šiaurės auksu.
Naudodamiesi IT, raskite, kurio verslo žmonės, vieni kitus vadino bičiuliais. 3–4 sakiniais apibūdinkite, kaip buvo vystomas šis verslas. goo.gl/qYPAvL goo.gl/A8jjDc goo.gl/n1SrmO goo.gl/1FbXBl
7
JAUNOJO ISTORIKO UŽRAŠAI VARDAS
PAVARDĖ
DALIS
KLASĖ
1
5