ZIGMANTAS GUDŽINSKAS SELEMONAS PALTANAVIČIUS
lietuva 101
Gamtos stebuklas
e ž e r a i !
Asveja – ilgiausias Lietuvos ežeras ASV eJ oS reG IoN IN ISPArK AS EŽer ASMoL ėt ų,ŠVeNČ IoN Ių IrVILN IAUSrAJ oN ų SAV IVALD yB ėS e Ilgis–29km Plotas–978,2ha
2 1
3
4
1. rudagalviskiras. 2. ruduoprieKarpakėliokaimo. 3.Braidopilkasisgarnys. 4.Pilkiejigarniaiilsisimedyje.
98
K
iekvienas ežeras turi savo veidą ir cha rakterį.Taipriklausonetiknuojokilmės, bet ir nuo kitų dalykų: formos, gylio, krantų,pakrantėsmiškų. Asveja, kurią anksčiau vadino Du bingių,pakrantėsmiestelio,vardu,yrasiauravan densprotaka–lygupė.Visąežerą–beveik30ki lometrų ilgio, galėtume pamatyti tik iš padangių. Asvejos ežero įlankos, atšakos turi savo vardus – svarbiausios yra 5 kilometrų ilgio Žalktynė, 3 kilo metrųVyriogala.ežeranįsiterpiaŠakymo,Šakimo, Dubingių pusiasaliai. Prie Asvejos daug kaimų, to dėležerodalislengvavadintiirjųvardais. Asveja vingiuoja tarp kalvų, kurias sustūmė paskutinioledynmečioledoluistai.Tiesa,jiepatys įstrigotarpjųirčiaištirpo–nuoaukštokalnoga limasurastišiųledoguoliųvietas.Ledynaitirpoil gai,jųvanduotekėjoplačiusrautu,paskuisusirinko siauresnėseišgraužose,lomose,atšakose.Ilgaivi sojeAsvejosapylinkėjeplytėjodidelisežeras,kuris vėliaulikotikdabartinioežeroguolyje,okitoseže mumoselikokitiežeraiirpelkės.Dabaržiūrėdamas į daugiau kaip 30 ežerų ežerėlių supranti, kaip jie jungėsi,kurtekėjojuosvienijusiosupės. KurAsvejoskrantailėkštiiržemi–jiplatesnė. Tačiaukiturežerassiauras–vosporosšimtųmetrų pločio.Krantaičiaaukštiirstatūs,tokiepat,stačiai nyrantys gelmėn, jie ir po vandeniu. Narai, pirmą kart patekę Asvejon, nustemba, išvydę gelmėn
smunkantį dugną. Giliausiuose duburiuose Asveja yra iki 50 metrų gylio, kitur – iki 35, o ežero gylio vidurkis – apie 15 metrų. Tarp miškų esantis gilus ežeras tamsus, jame nedaug vandens augalų. Tik pakraščiuose auga nendrės, seklumose linguoja meldai. Asveja–lygupė:iškrantųirdugnosavovan denimisjąmaitinašaltiniai,išpašalių–upeliukai.Iš ŽvernoežeroįAsvejąskubantiŽvernasavovande nis atiduoda Baluošų ežerui, iš jo išteka jau kitu – Baluošos–vardušaukiama.Versmiųarmažųeže rėlių maitinamos, šaltinių ir pelkučių papildomos Asvejon skuba Vėlių upelė, Stirnelė, Kirnė. Iš Suo selioežeroištekaJurkiškioupelis,kurisikiAsvejos keliaujatikkilometrą,tačiauįveikiantšįkeliąjodug naspagilėjapenkiolikametrų.opatiAsvejaduoda pradžią Dubingai, ištekančiai iš pietrytinės ežero daliesirskubančiaiįŽeimeną. Asveją žino ne tik žvejai, gaudantys lydekas ir ešerius,lynusirvėgėles,besimėgaujantysežerinėmis stintomis.Tikgiliuosevandenysegyvenašiosžuvelės. Asveja,kuriąpaprastapasiektiišvisųpusių,mėgsta mapoilsiautojų,vandensturistų.Šešioseežerosalo se galima išlipti, pasižvalgyti. Tačiau poilsiauti reikia trauktiįkrantą,kurįrengtossustojimovietos. Važiuodami į Dubingius nuo Giedraičių pusės, Asvejąkertamebeveikšimtometrųtiltu–Lietuvo jenedaugtokiodydžiotiltųperežerus.Tokstiltas čiabuvoprieššimtmečius,juopasgražiąjąBarborą radvilaitę atvažiavo Žygimantas Augustas. Tačiau naujasistiltasprezidentoA.Smetonosrūpesčiubu vopastatytas1934metais.
Tada, kai dubingių ežero vietoje dunksojo plati dykynė, šalia ant aukštumėlės, kur dabar stovi miestelis, gyveno senas žmogus, vardu Aš Vėjas. Jo pati buvo didelė pikčiurna ir taip smarkiai švep luodavo, kad net savo vyro vardo neištardavo. Dėl to ir pasiliko visam laikui iškraipytas ežero vardas. Užuot vadinę Ašvėju, žmonės vadina Dubingių ežerą Asveja, kaip senuką šaukdavo jo pati.
Čia, netoli ilgojo tilto, sruvena Dubingių, o prie Verbyliškiųkaimo–Kryžiokraisčiošaltiniai.Tačiaudau giausiaišaltiniųtrykštapačiamežere,jogelmėse. PrieAsvejosirjojepačioje–dauggyvybės:čia susitinkapušynai,mišriųmedynųmiškaiiržalilapuo tynai.Daugkurstūksoseniąžuolai,žinomivisojapy linkėj.VisaineseniaitarpAsvejosežeroirVyriogalos įlankos stūksojo išdžiūvusi apie 350 metų amžiaus, 160centimetrųskersmensir30metrųaukščioPur viniškųpušis,kogero,storiausiavisojeLietuvoje.Ta čiau2009m.rudenįjineatlaikėvėjųirnulūžo. AsvejosežeroirŽalktynėsįlankoskertėjglau džiasisengirė–Šakymomiškas.Banguotasreljefas, statūs, ežeran besileidžiantys šlaitai apaugę ąžuo lais, klevais, uosiais, pušimis. Čia – rezervatas, šie medžiai niekada neregės pjūklo. Ežero pašlaitėse daug kur vasaros pradžioj geltonuoja rusmenės, pievelėse kvepia sirpstančios žemuogės. Ežero pakrantėsesušmėžuojabaltosbriedžiųkojos,sek lumojesupliuškabebrai,antnuvirtusiųmedžiųka mienų savo šeimynas saugo didieji dančiasnapiai. Kokia dosni Asveja – gili, vandeninga, savo turtus dalijantižmogui,paukščiui,pakrantėsąžuolui.
PIlkasIs garnys (ardea cinerea) Mažesnis už gandrą, pilkas ilgakaklis paukštis. Prie kinė kūno dalis su tamsiom juodom išilginėm dė mėm. Virš akių yra juoda juostelė, pakaušyje ilgas juodų plunksnelių kuodas. Laikosi prie vandens telkinių, kur braido ir tyko žuvų. Gana pastabus ir atsargus. Peri aukštai medžiuose, kolonijose. Lizde užauga 2–4 jaunikliai, kuriuos tėvai maitina atneš tomis žuvimis. Kartais žiemoja Lietuvoje. Žiemoti išskrenda į Afriką ar Vakarų Europą. 99
e ž e r a i !
Giliausią gelmę saugo Tauragnas UTEN oSr., TaUr aGN ųSEN iūN ija, aUKŠTaiT ij oS Nac ioN aL iN iSParK aS Plotas–513ha ilgis–9,5ha Gylis–62,5m
2 1
3
1. akmuoMokasDaunoriųmiške. 2. TauragnotoliainuoTauragnųpiliakalnio. 3. Tauragnųpiliakalnis.
136
L
ietuvoje pats giliausias ežeras yra Taurag nas. Kalbininkas K. Būga manė, kad toks vardasežeruitekęsdėlragąprimenančios formos.Tačiaukitityrinėtojai,ypača.Vana gas,jįsiejosusenovėsgiriųžvėrimitauru– neabejotinai taurai čia gyvenę ir buvo medžiojami. Tokiusžvėrismedžiotibuvoleidžiamatikdidikams, ošiegalėjogyventiantežerokrantestūksančioTau rapilioMindaugolaikaisstovėjusiojepilyje. Utenos rajono pakrašty, tarp girių ir kalvų esantisrininisTauragnoežerasįdomusnetiksavo varduiristorija.jis–giliausiasiresantisaukščiau siai virš jūros lygio. Ežero plotas 513 hektarų, ilgis 9,5km,ovidutinisplotisapiepusękilometro–kai kurjislabaiprimenaneežerą,oplačiąupę.ĮTau ragnąatiteka6nedidelėsupelės,onetoliVarniškių kaimoištekaTauragna.Tačiaudažnaivasarąežero vandenslygisnukrintairupelisišdžiūsta–Taurag nastadabūnavisainenuotakinis.Tiesa,mokslinin kainustatė,kadežerasnemažaivandenspraranda per pietrytinėje dubens dalyje esančius žvyringus gruntus–jielaidūs,vanduofiltruojasiįpožemiusir padeda gyvuoti šiauriau esančiam Pliaušio ežerui. iššioežerovanduoperpelkessrūvaPliaušėsupe liuirpasiekiaalmajoežerą,esantįprieGinučių. VakarinėjedalyjeTauragnogelmėsdidžiausios. 1933m.buvonustatyta,kaddidžiausiasežerogylis yra60,5m–tokįfaktąvardijodaugelisvadovėliųir žinynų.Tačiauvėliau,matuojantežerogelmes,to kiogylionerasta.Tik2007m.batimetriniaisirgeo deziniaismatavimaisbuvopatikslintosgeografin ės koordinatės ir ežero gylis. Nustatyta, kad Taurag nasyragilesnisnet2metrais–62,5m.Vandensly gisTauragne–164,8mviršjūroslygio. Siaurasežerasjaunuopatkrantogilus–jovidu tinisgylis18,7m.Kadangivandensskaidrumasvasa rą–apie5m,čiamėgstanardytipovandenininkai. Vasarąvanduobūnašilčiausiasliepos–rugjūčiomė nesiais:apie19laipsnių,orugpjūčiopabaigojedaž naibūnaiki22laipsnių.Įšilusididelėvandensmasė (ežerotūrisyraapie95,6mln.m³)vėstalėtai,ežeras užšąlatikpriešpatKalėdas,oledasvisiškainutirpsta
balandžioviduryje.Beje,buvęirkitokiųpavasarių– štai 1956 m. šaltą žiemą susidarė ypač tvirta ledo danga,kuriištirpogegužės3dieną.Tačiaudabarvis dažnesnėsžiemos,kaišisrežimaspažeidžiamasirle dassusidarolabaitrumpam. Tauragnas–aukštaitijosnacionalinioparkoda lis.Ežeropakrantėseaugajuodalksniųjuostos,sau sesnėsevietosevešieglėsirberžai,otrakąsudaro lazdynai,sausmedžiai.joapylinkėseyraaptiktaapie 600rūšiųaugalų,ežeropakrančiųpievosevasarąžy dimėlynasispalemonas,augaretaplunksninėstru gė.Pavasarįpakrantėspušynuosežydipūkuotosvė jalandėsšilagėlės.Miškuosedaugmėlyniųirgrybų. Čia žvejoti atskrenda erelis žuvininkas, poil siaujajuodakakliųnarųpulkeliai–tikjiegalipasiekti šioežerogelmėsenardančiasžuvis. Vaizdingasežeropakrantesirįrengtasjaukias poilsiavietes mėgsta turistai. Nuo Taurapilio gali ma apžvelgti tolimas apylinkes, pakrantėje esantį Tauragnų miestelį. Žvejus traukia lydekos, kuojos, kuriasgalimagaudytitiesiognuokranto.Vietosgy ventojaipasakoja,kadTauragnogelmėseaugadi deliunguriai.
Senovėje, kai dar visi žmonės buvo pagonys, kitoje Tauragno ežero pusėje gyveno žmogus, vardu Mokas. Kai pradėjo plisti krikščionybė, Mo kas nepanorėjo apsikrikštyti ir sumanė su savo šeimyna pasitraukti toliau į miškus. Besitraukiant jam kelią pastojo Tauragno ežeras. Mokai nutarė plaukti. Prieš išplaukiant vyras perspėjo žmoną: „Tik neatsigręžk atgal, nes išsigąsi, kad krantai toli, ir nuskęsi.“ Bet Mokienė neiškentė: ėmė ir atsi gręžė. Atsigręžusi pamatė, kad krantas liko toli, o plaukti irgi dar daug teks, išsigando, neteko jėgų ir nuskendo. Mokas su sūnum perplaukė ežerą ir, kiek paėję, atsisėdo ant šlaito. Gailėdami žmonos ir motinos, abu graudžiai pravirko. Verkė verkė ir pagaliau iš gailesčio akmenimis pavirto. Toje vietoje jie dar tebėra. O Tauragno ežero dugne gulįs didelis akmuo – tai Mokienė. Žvejai, užkliu dę Mokienę, dažnai susidrasko tinklus. LeONOrA BuIčeNKIeNė. Utenos krašto padavimai
Tauras (Bos primigenius) Iki XVI–XVII a. Lietuvos miškuose gyveno stam būs jaučiai – taurai, kurie buvo mūsų naminių karvių protėviai. Žvėrys svėrė iki 800 kg, patinai buvo visai juodi, patelės rusvos. Taurai turėjo ilgus ragus, buvo grakštūs, labai jautrūs ir at sargūs. Šie žvėrys buvo mėgiamas medžioklės objektas. XVII a. taurai išnyko dėl medžioklių, taip pat keičiantis miškų struktūrai, dėl naminių gyvulių pernešamų užkrečiamų ligų. 137
m i š k a i !
Labanoro giria su ežerų akimis ig N a L i N oS, uTe N oS, ŠVeN Čio N ių, Mo L ė T ų ir ViL N iauS ra J o N ai
1 2
1. Labanoro girioje ne vien pušynai. 2. giria garsėja derlingais mėlynynais.
278
K
a dai se Lie tu va bu vo be veik iš ti sai ap au gu si miš kais, ta čiau per am žius žmo nės daug miš kų iš kir to, jų vie to je įkū rė dir ba mus lau kus, mies tus ir kai mus. Kur dir vo že miai der lin ges ni, gi rių ne be li ko, ten ply ti tik di des ni ar ba ma žes ni miš kai, o kur dir vo že miai ma žiau der lin gi ar ba vi sai ne der lin gi ir ma žiau tin ka mi že mės ūkiui, iš li ko daug miš kų. gi rio mis va di na mi di de li miš kų ma sy vai su da ry ti iš daug tar pu sa vy je su si jun gu sių ar la bai ar ti vie nas ki to esan čių at ski rų miš kų. Da bar į Lie tu vos vals ty bi nį miš kų ka dast rą įra šy ta be veik 80 tūkst. gi rių, miš kų ir ma žų miš ke lių. Di džio sios gi rios ir di des ni kaip 10 tūkst. hek ta rų miš kai už ima du treč da lius vi sų ša lies miš kų plo to. La ba no ro gi ria, da bar vis daž niau va di na ma Labanoro–Pabradės gi ria, yra ant ro ji pa gal dy dį Lie tu vo je. Ša ly je di džiau sia Dai na vos gi ria už La ba no ro yra maž daug du kar tus di des nė. La ba no ro gi rios pla ty bės ap ima di des nę ar ba ma žes nę ig na li nos, ute nos, Šven čio nių, Mo lė tų ir Vil niaus ra jo nų da lį. gi rią su da ro di džiu liai La ba no ro, Pa bra dės, Pa kre tuo nės, Šven čio nė lių, Žei me nos, La ka jų miš kai ir dar be veik 100 ki tų įvai raus dy džio miš kų. gi ria už ima 91,5 km², bet jo je yra kai mų, dir ba mų lau kų, pel kių, upių ir eže rų. Miš kai už ima 73,8 km² plo tą. Kaip vi so je ry tų Lie tu vo je, taip ir La ba no ro gi rio je vy rau ja pu šy nai. Jie su da ro maž daug 83 proc. vi sų me dy nų. Pu šy nai daug kuo pa na šūs į Dai na vos gi rios pu šy nus, ta čiau čia dir vo že miai der lin ges ni, to dėl juo se di des nę da lį su da ro ki tų rū šių me džiai. Ber žy nai gi rio je už ima maž daug 9 proc., eg ly nai – 6 proc., ki ti me dy nai, pa vyz džiui, juod alksnynai, bal talks ny nai su da ro ne di de lę gi rios da lį. Be veik ket vir ta da lį gi rios miš kų su da ro žmo nių so din ti me dy nai. Daug jau nuo ly nų, o bran dūs me dy nai su da ro tik apie 11 proc. Pu šy nuo se va sa rą pri sirps ta daug mė ly nių, ku rias ren ka ne tik vie tos gy ven to jai. Pa si rink ti mė ly nių ar pa gry bau ti žmo nės į La ba no ro gi rią va žiuo ja net po ke lis šim tus ki lo met rų. La ba no ro gi rios puoš me na ir pa si di džia vi mas – eže rai ir eže rė liai. iš vi so su skai čiuo ta dau giau kaip 320 pa čio je gi rio je esan čių ar ba bent vie nu kraš tu
prie jos pri siš lie ju sių eže rų. Di džiau si gi rios eže rai yra as ve ja, Ba luo šas, Ker tuo jai, Bal tie ji La ka jai, Juo die ji La ka jai, Per šokš nas, Sie sar tis, Spen glas, Žei me nys, ta čiau gro žiu jiems nė kiek ne nu si lei džia ir daug ma žes ni eže rai ar vi sai ne di de li eže rė liai, pri trau kian tys dau gy bę po il siau to jų. Dar vie nas La ba no ro gi rios pa si di džia vi mas – nuo sta bios upės. Per ją vin gu riuo ja Žei me na, su ren kan ti van de nis iš Du bin gos, gul bi nės, Ju si nės, Kir ne lės, La ka jos, Luk ne lės, Są val kos, Kre tuo nos, Me ros, Sa rios, Sker diks nos, Vo ve rai tės ir dar ke lių de šim čių skaid rių upe lių ir upokš nių. Šiau ri nė La ba no ro gi rios da lis pa ten ka į aukš tai ti jos na cio na li nį par ką. Di džiau sia gi rios da lis – net 58 proc. plo to – pri klau so La ba no ro re gio ni niam par kui, o jo pie ti niai pa kraš čiai – as ve jos re gio ni niam par kui. Be jų, La ba no ro gi rio je yra Pra va lo bo ta ni nis, al gir dė nų ir Pe rū no tel mo lo gi niai, Žei me nos ich tio lo gi nis, Mal džiū nų, Ku lia kam pio ir dar ke li kraš to vaiz džio draus ti niai. Ne vel tui di de lė da lis La ba no ro gi rios pa skelb ta sau go mo mis te ri to ri jo mis. Miš kuo se, pel kė se, eže ruo se ga li ma ap tik ti dau gu mą Lie tu vo je gy ve nan čių paukš čių, ne ma žai žin duo lių. La ba no ro gi rio je vei sia si lū šys, upių ir upe lių pa kran tė se gy ve na ūd ros, yra vil kų. Tie sa, vie tos gy ven to jai sa ko, kad ka dai se vil kų bū ta ge ro kai dau giau. iš skir ti nis La ba no ro gi rios bruo žas – vi siš kai ne pa žeis tų ar ma žai žmo nių veik los pa keis tų nuo sta baus gro žio pel kių ir pel ky nų su re to mis ir sau go mo mis pel ki nė mis bu vei nė mis, gau sy be re tų au ga lų, paukš čių ir vabz džių. Įdo miau sios pel kės yra Ka nio rais tas, Kiau ne liš kio, Ber ža lo to, gi ru tiš kio, aiz pu tiš kio, Pe rū no, al gir dė nų pel kės ir pel ky nai. o kiek dar vi so kių pel ku čių, pel kė tų pie vų ir pie ve lių! Ne vie no je pel kė je ap tik ta vi so je eu ro po je sau go mų sa ma nų – žvil gan čių jų ries tū nių, iš li ku sios gau sios dvi la pių pur vuo lių ir vė ja lan džių ši la gė lių po pu lia ci jos, ke lio se vie to se ap tin ka ma pla čia la pių klum pai čių ir pli ka žie džių lin la pių. gi rios pel kė se ir pel kė tuo se miš kuo se gau su aukš tų jų, bal ti ji nių, dė mė tų jų, rau do nų jų ge gū nių, re čiau pa si tai ko siau ra la pių ge gū nių, ke lio se že ma pel kė se ir tar pi nė se pel kė se gau siai au ga vabz džius gau dan čios pa pras
tosios tuklės, o antroje vasaros pusėje žiedus iš skleidžia keistuoliai daugiamečiai patveniai. Visų retų ir įdomių augalų net nesuminėsi. Nuostabi ir paslaptinga Labanoro giria traukte traukia aktyvaus poilsio gamtoje mėgėjus. Vieni po ilsiauja prie ežerų, kiti renka miškų gėrybes, dar kiti, nesvarbu, žiema ar vasara, tiesiog klaidžioja po girią. Labanoro girios vardą garsino vadinamoji Laba noro dūda. Lietuvoje apie šį muzikos instrumentą pir mųjų duomenų randama 1565 m. Vilniaus seimo įsa kuose. Rytų Lietuvoje, daugiausia Labanoro krašte, instrumentas buvo paplitęs XVI–XIX a., kai kur išliko iki XX a. vidurio. Labanoro dūda buvo sudaryta iš dūd maišio, pūtiklio ir dviejų birbynių. Dūdmaišiai buvo daromi iš jaučių odos. Kažin ar Lietuvoje toks muzi kos instrumentas galėjo atsirasti nepriklausomai nuo kituose kraštuose žinomų analogiškų dūdmaišių. Gal kadaise jį buvo atgabenęs koks atvykėlis ir vietos gy ventojai ėmė gaminti į jį panašius, o gal idėją iš svečių šalių parsivežė vietos gyventojas. Tikroji Labanoro dū dos istorija tikriausiai visada liks neįminta paslaptis. 279
k i t i
g a m to s
o b j e k ta i !
Ladakalnis atsispindi ežeruos IGN aL IN oSR., PaP IL IaK aLN ėSK., auKŠTaIT IJ oS Nac IoN aL IN ISPaRK aS aukštis–175m
1 2
1. NuoLadakalnioatsiveriavaizdasįežerųtolius. 2. Ginučiųąžuolyne.
314
A
ukštaitijoje nieko nenustebinsi kal votukraštovaizdžiu–pakilumosčia puikiaiderasukloniaisirjuosežvil gančiais ežerais. Šie kraštovaizdžio formų turtai išliko labiausiai nepa žeisti – sunku buvo kalvotose vietose pelkes sau sinti,beribiusdirbamuslaukusįruošti.Netirmišką kirsti,rąstusišvežtisudėtinga,todėldaugkasliko nepaliesta,nesuardyta,nesujaukta.Visataireikėjo išsaugoti. Įžvalgūs gamtininkai seniai svajojo gražiausią aukštaitijosteritorijąpaskelbtisaugoma–sovieti niais laikais vertintojams ilgai nepritiko nacionali nio parko vardas, tačiau 1975aisiais apie Ginučius (Ignalinosr.)plytintiskalvų,ežerų,miškųirupelių kraštasjįgavo.Tokiostatusosuteikimasdarlabiau paskatinodomėjimąsi,lankymąsi,oapgalvotainu tiestikeliai,pažintiniaitakaivedėirlydėjoprieįsta biųvietų. Retasaukštaitijosnacionalinioparkolankyto jasnepasukaprieLadakalnio–aukštoskalvos,nuo kurios atsiveria nepakartojamo grožio panorama. Tiesa,aukštaitiškaiskambantįkalvosvardąbandy tanorminti,vadintiLedakalniu,atseit–ledokalnu. Istorikai ir etnologai mano, kad pavadinimas turi kitąprasmę–antkalnomūsųprotėviaiaukodavo aukasgyvybėsdeiveiLadai,opačiojekalvosviršū nėjebuvęsjosaukuras.Tiesa,faktųarkitųįrodymų nesurinkta, tačiau – ar nepakanka tikėjimo ir gra žiosminties? Ladakalnis – viena iš keleto žymesnių kalvų, esančiųtarpkloniųiškilusiameŠiliniškių–Ladaka niokalvagūbryje.Gretimoskalvos–Ginučiųpiliakal nis,Meškakalnis–nemažiaužymiosirišvaizdžios. Kasgitaskalvagūbris,kaipjissusidarė?Pasku tinisledynmetis,čiapasibaigęsprieš14000m.,pa likosuformuotąkraštovaizdį,kuriameryškėjovie nasgretakitoesantysgilūs,banguojantyskloniai. Tarptokiųkloniųkiloišilginiaikalvųgūbriai–tarp jųaukščiausiųbriaunųbuvovoskeliųšimtųmetrų atstumas. Mokslininkai ilgai kėlė skirtingas hipo
tezes – manyta, kad gūbrius sustūmė slinkdamas ledynas, kad klonius išplovė nuo ledyno viršaus krintantysvandenskriokliai.Tačiaupanašu,jogklo niusišplovėišpoledynotrykštantis,dideliosvorio spaudžiamasvanduo.Gūbriųpaviršiuje,taippatir Ladakalnyje, yra daug riedulių, smulkių akmenų, žvyro,tairodo,kadvanduošiopaviršiausneplovė irnegraužė–jistekėjotarpkalvųirgūbrių. Ladakalnis, virš jūros lygio iškilęs 175 metrus, nėra aukščiausias kalnas. Tačiau nuo jo į visas pu sesatsiveriapuikūsvaizdai.Visųpirma,kuržvelgsi, spindiežerųvanduo.Propraretintusmedžiųguo tusrytuosežvilgaLinkmenasirasėkas,pietuose– alksnas,alksnaitis,vakaruose–ŪkojasirPakasas. Šiuosežerusgalimapasiektinusileidusstačiais kalnošlaitaisžemyn,tačiaudarįdomiauLadakalnį stebėti plaukiant ežerais – jie jungiasi sąsmauko mis, mažais srauniais upeliais, todėl per pusdienį kalnąpamatysiišvisųpusių. Turistai Ladakalnį pasiekia važiuodami keliu nuoGinučiųarpasukęišžiedinionacionaliniopar ko apžvalgos kelio. Savaime atsirado paprotys į kalnoviršūnęužneštiakmenukų–jųtenjaudaug susikaupė.Ištikrųjųtokspaprotysyravisainaujas, joreikšmėsniekasnegalipaaiškinti–tiesiogsmagu taidaryti. Nuo Ladakalnio viršaus atsiveriantys toliai ne tikdžiuginaakį.Gamtininkaiišaukštumosgaliste bėti paukščius – aukštaitijos parke daugiau kaip prieš35m.pradėjoperėtipirmiejišalyjeereliaižu vininkai, vasarą juos galima pamatyti plazdančius virš vandens, neriančius paskui didelę žuvį. Vasa rospradžiojeežerepabyraančiųklykuolių,didžiųjų dančiasnapiųšeimynos,karksiausuotiejikragai. Kalvosšlaituosebaigiantispavasariuibanguo jalieknosiosplukės,gaususmėlynųiržvyrynųau galų.Paežeriųpievosegausugegužraibiniųšeimos augalų, pušynuose žaliuoja ir mažučiais varpeliais pražystalinėjos.Tolirytuosežaliuoja18haplotoGi nučiųąžuolynas,kuriameaugaįdomiaugalija,peri retipaukščiai.
nuo ladakalnio atsiveriantys ežerai: Ūkojas – plotas 190 ha, didžiausias gylis 30,5 m Linkmenas – plotas 75 ha, didžiausias gylis 9 m Almajas – plotas 100 ha, didžiausias gylis 10,5 m Asėkas – plotas 45 ha, didžiausias gylis 5 m Asalnai – plotas 335 ha, didžiausias gylis 33 m Lūšiai – plotas 390 ha, didžiausias gylis 37 m Alksnas – plotas 64 ha, didžiausias gylis 14,9 m 315
ATrASKIME Ir PAĹ˝INKIME LIETUVOS GAMTOS STEbUKLUS! • aukĹĄÄ?iausios kalvos, giliausios daubos • ilgiausios upÄ—s ir paslaptingi upeliukai • ÄŻspĹŤdingiausi eĹžerai ir maĹži, bet nepaprasti eĹžerÄ—liai • legendiniai ĹĄaltiniai ir stebuklingos versmÄ—s • ir gerai Ĺžinomos, ir maĹžai girdÄ—tos vietovÄ—s • per amĹžius garbinami akmenys ir medĹžiai • bekraĹĄtÄ—s girios ir nedideli, bet slÄ—piningi miĹĄkeliai • ÄŻdomiausi ir bauginantys gamtos reiĹĄkiniai • nepaprastas augalĹł ir gyvĹŤnĹł gyvenimas • daugiau nei 700 nuotraukĹł • 90 ĹžemÄ—lapiĹł
TapkiTe knygĹł klubo nariu! t /FNPLBNBT LOZHÇ˝ LBUBMPHBT LJFLWJFOÇŒ LFUWJSUÇ t /BVKBVTJPT JS QPQVMJBSJBVTJPT LOZHPT t :QBUJOHJ QBTJÇźMZNBJ t ,OZHÇ˝ QSJTUBUZNBT Ç OBNVT EBSCPWJFUÇ— BS QBĂ?UÇŒ *OGPSNBDJKPT UFJSBVLJUÇ•T OFNPLBNV UFM XXX LOZHVLMVCBT MU
www.almalittera.lt