Lietuviu kalba 9 klasei by Leidykla "Šviesa"

Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė Jurgita Petrauskaitė, Asta Leskauskaitė

Lietuvių kalba Pirmoji knyga

Turinys Įvadas • 4

1 skyrius. Kartojimas • 5 1 pamoka. 2 pamoka. 3 pamoka. 4 pamoka. 5 pamoka. 6 pamoka. 7 pamoka. 8 pamoka.

Klausymosi gebėjimų įtvirtinimas • 6 Taisyklingos tarties reikalavimų kartojimas • 9 Morfologijos kartojimas: kalbos dalys • 13 Morfologijos kartojimas: žodžių daryba ir rašyba • 18 Sintaksės kartojimas: sakinio dalys ir sakinys • 22 Pasirengimo rašymo užduotims kartojimas • 26 Rašymo užduočių aptarimas: juodraščių tobulinimas • 30 Kartojimo skyriaus apibendrinimas • 34

2 skyrius. Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys • 36 1 pamoka. 2 pamoka. 3 pamoka. 4 pamoka. 5 pamoka. 6 pamoka.

Kalba – pasaulio atspindys • 37 Kalba – gyvas organizmas • 42 Lietuvių kalbos išskirtinumas • 46 Senieji lietuviški raštai ir jų kultūrinis kontekstas • 50 Ryškiausios senųjų raštų kalbos ypatybės • 57 Grupinė kūrybinė užduotis: pranešimas apie kalbą • 63

3 skyrius. Kalbėjimas • 65 1 pamoka. 2 pamoka. 3 pamoka. 4 pamoka. 5 pamoka. 6 pamoka. 7 pamoka. 8 pamoka.

Bendravimo situacijos ir viešasis kalbėjimas • 66 Viešoji kalba • 71 Rengimasis viešajai kalbai • 80 Rengimasis viešajai kalbai. Medžiagos rinkimas • 85 Rengimasis viešajai kalbai. Įžanga • 90 Rengimasis viešajai kalbai. Pabaiga • 96 Mokomės sakyti viešąją kalbą • 101 Kalbos sakymas ir įsivertinimas • 107

4 skyrius. Kirčiavimas • 111 1 pamoka. 2 pamoka. 3 pamoka. 4 pamoka. 5 pamoka. 6 pamoka.

Priegaidžių skyrimas • 112 Kaitomųjų kalbos dalių kirčiavimas • 117 Kaitomųjų kalbos dalių kirčiavimas • 122 Mokomės kirčiuoti be klaidų • 126 Mokomės kirčiuoti be klaidų • 130 Naujų kirčiavimo įgūdžių įtvirtinimas • 134

5 skyrius. Skaitymas • 137 1 pamoka. 2 pamoka. 3 pamoka. 4 pamoka. 5 pamoka. 6 pamoka.

Skaitome negrožinius tekstus: viešoji kalba • 138 Skaitome negrožinius tekstus: mokslo populiarusis straipsnis • 143 Skaitome negrožinius tekstus: recenzija • 147 Skaitome negrožinius tekstus: interviu • 152 Skaitome negrožinius tekstus: laiškas • 157 Taikome suvokimo strategijas: kūrybinės užduotys • 163

Priedai • 169

Turinys 6 skyrius. Sintaksė (I) • 5 1 pamoka. 2 pamoka. 3 pamoka. 4 pamoka. 5 pamoka. 6 pamoka. 7 pamoka.

Vientisinis ir sudėtinis sakinys • 6 Kaip skirstomi sudėtiniai sakiniai • 9 Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai • 13 Įtvirtiname sudėtinių sujungiamųjų sakinių skyrybos įgūdžius • 18 Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai • 22 Šalutinio dėmens vieta sakinyje • 26 Sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba • 26

7 skyrius. Rašymas (I) • 36 1 pamoka. 2 pamoka. 3 pamoka. 4 pamoka. 5 pamoka. 6 pamoka. 7 pamoka. 8 pamoka.

Susipažinkime: mokslinis stilius • 37 Mokomės aiškinti: aiškinamojo teksto komponavimas • 42 Rašome recenziją • 46 Tobuliname juodraštį (I) • 50 Susipažinkime: publicistinis stilius • 57 Rašome interviu • 63 Tobuliname juodraštį (II) • 63 Kūrybinės užduotys: biografinis pasakojimas • 63

8 skyrius. Sintaksė (II) • 65 1 pamoka. 2 pamoka. 3 pamoka. 4 pamoka. 5 pamoka. 6 pamoka.

Šalutinių dėmenų rūšys • 66 Plačiau apie šalutinių sakinių rūšis • 71 Šalutinių dėmenų laipsniai ir vienarūšiai šalutiniai dėmenys • 80 Sudėtinių prijungiamųjų sakinių sintaksiniai sinonimai • 85 Apibendriname sudėtinius prijungiamuosius sakinius • 90 Įtvirtiname vientisinių ir sudėtinių sakinių skyrybos įgūdžius • 96

9 skyrius. Rašymas (II) • 111 1 pamoka. 2 pamoka. 3 pamoka. 4 pamoka. 5 pamoka. 6 pamoka.

Susipažinkime: administracinis stilius • 112 Motyvacinis laiškas, prašymas • 117 Autobiografija • 122 Charakteristika, rekomendacija • 126 Asmeninio pobūdžio tekstai: laiškas • 130 Kūrybinės užduotys: autobiografinis pasakojimas • 134

10 skyrius. Apibendrinimas. Metinis darbas • 137 1 pamoka. 2 pamoka. 3 pamoka. 4 pamoka. 5 pamoka. 6 pamoka.

Kalbos kurso kartojimas. Metinio darbo temos pasirinkimas • 138 Sintaksės kartojimas • 143 Sintaksės kartojimas • 147 Kalbos kurso kartojimo apibendrinimas • 152 Teksto rašymo kartojimas • 157 Metinio darbo pristatymas • 163

Priedai • 169

Rengimasis viešajai kalbai

* Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis. 5.1. Suformuluokite teksto temą. 5.2. Suformuluokite teksto tikslą. 5.3. Suformuluokite pagrindinę mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. 5.4. Įvardykite šio teksto adresatą. Atsakymą argumentuokite.

Labiau už fizinio pasaulio ekologiją man rūpi žmogaus dvasinio pasaulio likimas. Mokslininkai kalba apie mutageninius žmogaus genofondo pokyčius, o kas vertins išsigimstančią dvasinę žmogaus struktūrą? Tarp šių dviejų pasaulių esama didelės prarajos, ir galbūt kaip tik dėl to siekimas išsaugoti gamtą labai dažnai atrodo infantilus. Mums dažnai nerūpi, koks žmogus toje gamtoje gyvens ir iš viso ar jis ten norės gyventi. Aš nesuprantu, kaip galima piktintis nafta Neryjè ir čia pat nematyti, kiek tos naftos yra anomalioje sąmonėje, kurią teigia, tarkim, šiuolaikinis menas. Kitas momentas jau tiesiogiai susijęs su poeto pozicija: viena didžiausių ekologinių problemų – mūsų gimtoji kalba, o dar konkrečiau – poetinės kalbos klausa. Šioje srityje mutagenezė yra neįtikėtina, ir dramatiškiausia yra tai, jog daugeliui žmonių, užaugusių ant šiuolaikinės epochos grindinio, pažeistas kalbos jausmas jau tapatinamas su gimtąja kalba. Nesusikalbėjimas čia gresia toks pat, kokį dabar matome tarp inteligentų, ginančių senamiestį, ir biurokratų. Čia pinasi sudėtingi skonio, dorovės ir apskritai vertybinio nuovokumo dalykai. Aš nesuprantu, kodėl populiariam jaunųjų dainininkui dėl lietuvių kalbos klaidos negėda, o štai kad pažeidžiama architektūrinė erdvė – lyg ir gėda. Juk čia tie patys dalykai: kalbos jausmas yra taip pat moraliai pagrįstas kaip ir architektūrinė erdvė... Pagal Vaidotą Daunį (Pastoviųjų vertybių versmė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003)

•

Apibendriname ir įsivertiname

•

Per kelias pamokas pasirengsime viešajai kalbai. Kiekvienas jūsų domisi kokia nors specialybe ar profesija. Pagalvokite ir pasirinkite, kurią specialybę ar profesiją norėtumėte pristatyti viešai. Prisimindami, ko mokėtės pamokoje, pradėkite rengtis viešajai kalbai. • Suformuluokite būsimos viešosios kalbos temą. • Numatykite intenciją ir suformuluokite tikslą. • Kadangi kalbą pristatysite klasės draugams, pasitarkite su mokytoju ir numatykite, kur ir kada kalbėsite, kokias priemones galėsite naudoti, aptarkite kalbos trukmę. • Suformuluokite pagrindinę mintį ir ją plėtojančius teiginius. Jei kas nors neaišku ar kelia abejonių, pasitarkite su draugais, pasikonsultuokite su mokytoju. (Kitus rengimosi kalbai etapus aptarsime kitose pamokose ir toliau rengsime savo viešąją kalbą.)

3 SKYRIUS

Kalbėjimas

4 • • • •

pamoka

Rengimasis viešajai kalbai. Medžiagos rinkimas

Pakartosime medžiagos rinkimo būdus ir mokysimės naudotis įvairiais informacijos šaltiniais viešajai kalbai iliustruoti. Nagrinėsime ir mokysimės imti interviu. Mokysimės tikslingai sudėlioti viešosios kalbos teiginius, viešąją kalbą komponuoti. Toliau rengsimės viešajai kalbai.

• Remdamiesi patirtimi, įgyta renkant medžiagą rašymo užduotims, prisiminkite, kokiais būdais galima surinkti informacijos teiginiams pagrįsti. Tuos būdus aptarkite. • Panagrinėkite diagrama pateikiamą informaciją ir paaiškinkite, į ką svarbu atkreipti dėmesį sakant viešąją kalbą. a pagal drabužį, išlydi inka Suttink „Su • Argumentuokite, kad ši diagrama pagrindžia posakį: pagal protą.“

KAS LEMIA BENDRAVIMĄ Kaip atrodome (apranga, oficialumas, patrauklumas, kūno „kalba“...)

38%

Kaip mus girdi (balso garsumas, stiprumas, tembras...) Tai, ką sakome (ištarti žodžiai pokalbio tematika, klausimai, perduota informacija, faktai...)

Medžiagos ir informacijos rinkimas ir grupavimas Per praėjusią pamoką mokėmės formuluoti pagrindinę viešosios kalbos mintį ir ją pagrindžiančius teiginius. Tai padarę turime apgalvoti, kaip tuos teiginius pagrįsime arba iliustruosime, kad kalba būtų įtikinamesnė, paveikesnė ar konkretesnė. Prisiminkime, kaip plėtojami ir pagrindžiami rašinio teiginiai. Panašiai elgiamasi ir rengiant viešąją kalbą: susirinkta medžiaga atrenkama atsižvelgiant į kalbos tikslą, pobūdį, pasirinktą iliustravimo būdą, klausytojų interesus ir pan.

Gilinamės ir suvokiame

Rengimasis viešajai kalbai. Medžiagos rinkimas

Jei daugiau remsimės savo nuomone, kalba bus emocingesnė ir subjektyvesnė. Tokioje kalboje bus nuomonę akcentuojančių žodžių: atrodo, galbūt, manau, mano nuomone, sakyčiau ir kt. Kad teiginius išplėtotume ir nuomonę pagrįstume, pravartu remtis dar kokia nors medžiaga. Tai gali būti arba objektyvūs faktai (datos, vardai, skaičiai, graﬁkai, statistiniai duomenys, moksliniai įrodymai ir pan.), arba subjektyvesni argumentai – kitų žmonių nuomonė (žymių žmonių posakiai, citatos iš knygų, apklausų rezultatai ir kt.). Medžiagą rinkti galime įvairiai: naudotis bibliotekos knygomis, išsirašyti citatų, pasidaryti išrašų, panaršyti internete, pavartyti konspektus, paimti interviu... Sukauptą medžiagą būtina atrinkti, įvertinti: ar ji tikrai atitinka kalbos temą, pagrindinę mintį, tikslus, kuriuos teiginius ir kaip iliustruoja, ar ji yra įdomi, patraukli, suprantama. Praktinių medžiagos rūšiavimo ir atrinkimo būdų yra įvairių. Jei kurį nors iš jų jau esate pasirinkę, puiku, jeigu ne, pabandykime tai padaryti remdamiesi tam tikra logika, pagal tam tikrą schemą. Schemos centre – tema ir pagrindinė mintis, o iš jų išplaukia suformuluoti teiginiai. Tuos teiginius reikia išplėtoti, papildyti iliustracijomis ir argumentais, pasirinktais pagal priimtiną pagrindimo būdą. Tad ir bandykime visas surinktas mintis ir kitą medžiagą pritaikyti atitinkamiems teiginiams. Paskui peržiūrėkime, ar visi teiginiai yra argumentuoti , jei ne – juos papildykime. Galiausiai kiekvienam teiginiui atidžiai parinkime po dvi tris svariausias, kalbos tikslą, adresatą, kalbėjimo stilių akcentuojančias iliustracijas. Kitą medžiagą kol kas atidėkime, gal jos dar prireiks, kai nuosekliai sudėliosime visą kalbą... Panašus metodas, kurį galbūt taikėte rengdamiesi rašyti rašinį, – minčių medis. Išbandykite ir jį.

Detalus dėstymo dalies planavimas Atrinkę iliustracinę medžiagą pagrindinės minties svarbiausiems teiginiams išplėtoti, galime pradėti kalbą komponuoti. Tačiau kad viešoji kalba pasiektų tikslą, labai svarbu tvarką. aiškiai suvokti dėstymo paskirtį ir pasirinkti tinkamą teiginių pateikimo tvarką Viešosios kalbos dėstymo dalies paskirtis dažniausiai yra: informuoti (pap asakoti, išdėst yti, išaiškinti, įrody ti), įtik

inti

ių, abejon i lt e k su ikuoti. pakrit

3 SKYRIUS

Kalbėjimas

Dažniausia teiginių dėstymo tvarka yra chronologinė (pagal įvykių laiką) ir faktologinė (pagal svarbą, įtaigumą ar temines grupes). Tvarkos pasirinkimą lemia kalbos tikslas ir tema. Pavyzdžiui, jeigu mūsų kalbos tikslas yra nuosekliai papasakoti įvykius, rinksimės chronologinę tvarką, o jei norėsime įtikinti, teiginius komponuosime taip, kad pagrįstume pagrindinę mintį, pradžioje iškeltą idėją ar intrigą. O planas? Planą iš esmės jau turime, nes plano dalys – pagrindiniai teiginiai, svarbu tinkama tvarka juos pateikti. Viešoji kalba turi būti logiška, glausta, nuoRengdami įtikinimo ar proginę kalbą (siekdami klausytojus įtikinti ar sužadinti jų jausmus), nepamirškime, kad šioms kalsekli. Joje neturi būti su tema nesusijusių boms yra svarbi kulminacija (aukščiausias įtampos ar įtaigos dalykų. Įsiminkite: geriau vienas išplėtotas taškas), todėl jų teiginius derėtų dėlioti stiprėjimo tvarka. Tai klausimas ar mintis, nei daug neatskleistų, padeda pasiekti svarbiausią tokių kalbų tikslą – palaikyti įtamnepagrįstų. pą per visą kalbą.

1. Aptarkite viešųjų kalbų teiginių iliustravimo tipus. Dar kartą atidžiai perskaitykite 2 pamokoje pateiktas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kalbas (1 ir 2 kalbos) ir atlikite užduotis. 1.1. Nurodykite pagrindinius tekstų teiginius. 1.2. Nustatykite, kokie teiginių iliustravimo būdai kalbose panaudoti. Teiginių iliustravimo būdai

Apibūdinimas

Lyginimas ir supriešinimas

Pavyzdžiai ir pasakojimai

Pasirengimas interviu 1. Numatykite interviu tikslą, temą ir pagrindinę mintį. Tai padės nenukrypti. 2. Tikslą, temą ir pagrindinę mintį iš anksto pasakykite pašnekovui, kad jis galėtų pasirengti ir atsakydamas nenukryptų nuo temos.

Statistika ir faktai

Rėmimasis autoritetu

3. Prieš susitikdami su pašnekovu nuodugniai pasidomėkite tema. Pravartu kuo daugiau sužinoti ir apie pašnekovą.

– vienas iš labiausiai paplitusių informacijos pateikimo būdų žurnalistikoje – 2. Interviu dažnai naudojamas ir informacijai gauti. Renkant informaciją interviu būdu, reikia ne tik sugalvoti temą, klausimų, kurie tiktų pasirinktai temai, išsikelti tikslus, užduoti klausimų pašnekovui, bet ir turėti pakankamai laiko išklausyti atsakymams.

Atliekame

Rengimasis viešajai kalbai. Medžiagos rinkimas

interviù nkt.[angl. interview]: 1. žurnalisto pokalbis su valstybės, visuomenės, kultūros arba kokiu kitu veikėju, skirtas spaudai, radijui arba televizijai; 2. sociologinių tyrimų metodas; pokalbis, kurio kryptį ir tikslus numato tyrėjas; atsakymai apibendrinami. (Interleksis)

Perskaitykite dar kartą 1 skyriaus 5 pamokos 4 užduotyje (p. 24) pateiktą Jurgos Ivanauskaitės tekstą ir atlikite užduotis. 2.1. Apibendrinkite tekste išsakytas mintis ir įvardykite, apie kokios temos interviu kalba autorė. 2.2.

* Nurodykite, apie kokias teigiamas ir neigiamas interviu puses

užsimenama.

3. Perskaitykite pateikiamą interviu ištrauką ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis. 3.1. Kokia yra šio interviu tema? 3.2. Koks, jūsų manymu, yra šio interviu tikslas? 3.3. Suformuluokite pagrindinę mintį.

* Nurodykite tris skirtingus teiginių iliustravimo būdus, naudojamus tekste. 3.5. ** Įvertinkite, kurių – objektyvių ar subjektyvių – teiginių išplėtojimo atvejų šiame inter-

3.4.

viu yra daugiau. Ko tai suteikia tekstui?

3.6.

Paaiškinkite, kokio pobūdžio – tiesioginis, klausiamasis ar intriguojantis – yra šio interviu pavadinimas. Kodėl pasirinktas tokio pobūdžio pavadinimas?

3.7. Išsirinkite nežinomus žodžius ar terminus, pasitikrinkite jų reikšmes žodynuose.

Irena Smetonienė

Jaunimas nori taisyklingos lietuvi lietuvių kalbos Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Šia proga „Bernardinai.lt“ kalbina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkę Ireną Smetonienę. Kokių iššūkių šiandien iškyla mūsų kalbai? Ar kalbame netaisyklingiau nei kitos

3 SKYRIUS

Kalbėjimas

tautos? Kaip sugrąžinti taisyklingą kalbėjimą lietuviškai į viešąją erdvę, žiniasklaidą ir mokyklas? Su kokiais pagrindiniais iššūkiais ir grėsmėmis šiandien susiduria mūsų gimtoji kalba? Sunku į tai vienu sakiniu atsakyti. Tos grėsmės yra nuolatinės. Per žurnalo „Gimtoji kalba“ parodą mokiniai skaitė, kokių buvo problemų 1933, 1936 metais. Atrodo, imk ir spausdink tai iš naujo – taip viskas šiandien tinka. Tai – ir viešieji užrašai, ir barbarizmai, ir taip toliau. O šiandien mūsų kalba, kaip ir visos kitos kalbos, susiduria su vadinamąja „lingua franca“ – anglų kalba ir jos daroma įtaka. Tačiau tą patiria visos kalbos. Žodžiu, šiuo atveju lietuvių kalbai didesnė grėsmė nei kitoms nekyla? Tikrai ne. Tačiau ji yra vadinama mažąja kalba, ir, be abejo, mažosioms kalboms įtaką daro didžiosios. Taigi sunku pasakyti, ar ta „lingua franca“ lietuvių kalbą visiškai išstums, ar ji dar išliks. Kaip vertintumėte dabartinę lietuvių kalbos būklę kalbos kultūros požiūriu – tarkime, ar prieš dešimtmetį žmonės kalbėjo švariau? Čia yra visko. Remiantis laikraščiais arba televizija, būtų galima sakyti, kad anksčiau buvo kalbama lyg ir švariau. Tačiau ar tai nėra mūsų nusistatymas? Buvau ir pati priėjusi prie išvados, kad jaunimas visiškai nekreipia dėmesio į kalbą. Bet buvo labai įdomu, kai pernai Švietimo ir mokslo ministerija atliko mokinių apklausą. Pasirodo, jie nori taisyklingos kalbos – nori apie ją kalbėti, nori ją girdėti ir skaityti žiniasklaidoje. Mokiniai netgi nurodo, kad pagrindinis kalbos klaidų šaltinis yra žiniasklaida. Vadinasi, žiniasklaidai reikėtų pasitempti. Kitas įdomus dalykas. Vadinamieji „blogeriai“ balandžio mėnesį organizuoja susitikimą, į kurį kviečia mane, norėdami pasikalbėti apie kalbos problemas. Patys „blogeriai“ jau rengia savotiškas akcijas „Nepiktžodžiauk“, „Kalbėk lietuviškai“. Jie visiškai nėra prieš taisyklingą lietuvių kalbą – net pokalbiuose, net „bloguose“. Jiems netgi patiko Lietuvių kalbos komisijos pasiūlytas terminas „tinklaraštininkas“ vietoje „blogerio“. Taigi, pasirodo, kad net ir jaunimas nėra nusistatęs prieš taisyklingą kalbą, kaip kartais mes manome. Kaip dabartinė lietuvių kalba taisyklingumo, švarumo požiūriu atrodo palyginti su kitomis kalbomis? Reikėtų kalbėti apie du skirtingus dalykus – bendrinę arba, kaip vadinama Euròpoje, standartinę ir šnekamąją kalbą. Standartinės kalbos yra visur suprantamos kaip taisyklingos, tai yra švarios, pagal sistemą. O kaip viešojoje erdvėje? Viešojoje erdvėje lenda labai daug šnekamosios kalbos. Tačiau į šnekamąją kalbą jokie kalbininkai – jokios inspekcijos ir komisijos – nesikiša. Čia taisyklingas kalbėjimas priklauso nuo žmogaus išsilavinimo ir supratimo, kas yra kalba. Jeigu žmogus bando viešai kalbėti taip, kaip šneka namie ar su draugais prie laužo, – štai ir turime

Rengimasis viešajai kalbai. Medžiagos rinkimas

rezultatą. Vis dėlto, kaip ir kitose šalyse, turi būti aiškiai atskiriama viešoji standartinė ir kasdienė kalba – tarsi perjungiamas mygtukas, ir žmogus žino, kad šneka viešai. Tačiau dėl barbarizmų ir žargonybių kenčia visos kalbos. Kitose šalyse lygiai taip pat yra šnekama apie atskirus sluoksnius – kiek yra užteršta mokslininkų, atskirų sričių profesionalų kalba, apie tai, ką pateikia žiniasklaida, kokiam sluoksniui ji atstovauja. Kartais yra sakoma, kad tai – turgaus kalba. Ir apie tą „turgaus kalbą“ yra šnekėję ir kitų šalių kalbininkai. Vis dėlto ar esama veiksmingų būdų, kaip sustabdyti mūsų gimtosios kalbos darkymą žiniasklaidoje, mokyklose, viešojoje erdvėje? Kartais susidaro įspūdis, kad kalbos priežiūros institucijos čia yra bejėgės? Vien minėtos institucijos nieko nepadarys. Turime dirbti visi kaip vienas. Jeigu visi dirbtų išvien, kaip laikrodis – tėvai, mokykla, Lietuvių kalbos inspekcija, kalbos tvarkytojai – tuomet ir Kalbos komisijai būtų lengviau. Kalbino Jurga Žiugždienė www.bernardinai.lt

•

Apibendriname ir įsivertiname

•

Per praeitą pamoką pradėjote rengtis viešajai kalbai. Tai, ką sužinojote per šią pamoką, pritaikykite rengdami kalbą toliau. • Apgalvokite, kurie medžiagos rinkimo būdai jums yra priimtiniausi, ir parinkite medžiagos teiginiams pagrįsti, iliustruoti. • Remdamiesi įgytomis žiniomis medžiagą atrinkite ir susigrupuokite. • Peržvelkite iliustracijas ir įvertinkite, ar jos yra tikrai tinkamos atskleisti kalbos temai, įgyvendinti jos tikslui ir pagrįsti pagrindinės minties teiginiams. Jeigu reikia, parinkite naujų iliustracijų. • Parenkite dėstymo dalies planą. Jei kas nors neaišku ar kelia abejonių, pasitarkite su draugais, pasikonsultuokite su mokytoju. (Kitus rengimosi viešajai kalbai etapus aptarsime kitose pamokose ir toliau rengsime viešąją kalbą.)

3 SKYRIUS

Kalbėjimas

5 • • •

pamoka

Rengimasis viešajai kalbai. Įžanga

Aptarsime įžangos svarbą ir paskirtį. Mokysimės parengti tinkamą viešosios kalbos įžangą. Toliau rengsimės viešajai kalbai.

Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus, atlikite užduotis. • Kokia yra šio teksto tema? • Suformuluokite tris pagrindinius teksto teiginius. • Aptarkite kompoziciją. • Įvardykite, kokie jums jau žinomi ir nežinomi dalykai aptariami tekste.

Paprasčiausia strategija kalbai sakyti – „5 sakinių taisyklė“ Kiek galėtų kainuoti brangiausia Lietuvojè pasakyta kalba? Milijonus litų… už kiekvieną žodį! Netikite? Gerai, tuomet kiek įkainotumėte žynio Lizdeikos kalbą didžiajam kunigaikščiui Gediminui, sapno apie geležinį vilką išaiškinimą? Jei tikėsime Bychovco kronika (XVI a. pradžia), Lizdeika Gediminui tepasakė 19 žodžių, bet to pakako, kad būtų įkurtas VBlnius. O kiek mūsų sostinė kainuotų šiandien? Gal 5 milijardus litų? Daugiau? Bet kuriuo atveju kiekvieną Lizdeikos žodį būtų galima įvertinti mažiausiai keliais šimtais milijonų milijon litų… Bepigu buvo žyniui. Autoritetas, vadovybės vadovyb pagarba… O ką daryti mūsų dienomis, kai rytoj teks sakyti kalbą nuobodžiaujančiai nuobodžiaujan iaujančiai publikai?

Rengimasis viešajai kalbai. Įžanga

Vadovauti sekasi taip, kaip sugebame kalbėti. Ginčas arba ramybė, pritarimas arba panieka, entuziazmas arba susižavėjimas – skirtingas reakcijas gali sukelti vien mūsų žodžiai. Norintieji vadovauti turėtų būti iškalbūs. Kai gerai žinai, kokie žodžiai žeidžia, išprovokuoja arba uždega žygiams – darai įtaką, o ne palieki plyšį atsitiktinumams. Vakarų pasaulyje viešai kalbėti mokomasi nuo mažens: Didžiõjoje Britãnijoje, JAV retorika (iškalbos menas) seniai pripažįstama kaip rimta disciplina. Na, o pas mus?.. „Gera viešoji kalba privalo turėti gerą pradžią ir gerą pabaigą, o tarp jų – kuo trumpesnis laiko tarpas“ – tai amerikiečių rašytojo Marko Tveno žodžiai, kuriais pasakyta visa esmė. Iš tiesų rengiant pasisakymą labai svarbu susidėlioti aiškią struktūrą: pradžią, dėstymą ir pabaigą. Tik taip galėsime klausytojus vesti prie norimo tikslo (pvz., įtikinti, kad mūsų projektas perspektyvus, produktas naudingesnis negu konkurentų ir kt.). O „5 sakinių taisyklė“ yra tokia: Sugalvokite įspūdingą kalbos pradžią – ji turi sudominti klausytojus, nes nuo pirmųjų minučių (kartais net pirmųjų sekundžių) priklauso, ar mūsų toliau klausysis. Pasvarstykite, koks įsimenamas sakinys tiktų kalbos pabaigai. Jame turi būti išreikštas kalbos tikslas. Kai kurie garsiausi kalbėtojai savo pasisakymus pradeda rašyti nuo paskutinių sakinių, nes juose – kalbos tikslas (pvz., pakeisti klausytojų nuomonę, ko nors juos išmokyti ar instruktuoti, galbūt paraginti veikti – tarkim, rūšiuoti buitines atliekas arba nevartoti chemikalų, skatinančių visuotinį atšilimą). Pagrindinėje pasisakymo dalyje išdėstykite tris svarbiausius argumentus tokia eilės tvarka (vertinant iš klausytojo pozicijų!): pirmiausia antras pagal svarbą argumentas, tuomet silpniausias ir pagaliau – stipriausias. Eiliškumas yra reikšmingas, nes priimdamas girdimąją informaciją, žmogus geriausiai įsimena tai, kas pasakyta pabaigoje. Gali praversti prancūzų rašytojo Antuano de Sent Egziuperi mintis: „Tekstas yra tobulas ne tuomet, kai prie jo nėra ko pridurti, bet tuomet, kai iš jo nieko nebegalima išmesti.“ Pagal Arturą Laskauską (www.alfa.lt)

Gilinamės ir suvokiame

Įžangos rengimas Skaitydami Arturo Laskausko tekstą turbūt atkreipėte dėmesį, kokia netikėta ir intriguojanti yra jo pradžia: visiems žinomos legendos apie Gedimino sapną ir Vlniaus įkūrimą personažo krivio Lizdeikos žodžiai įvertinami dabarties kontekste – pinigais. Toks netikėtas šiandienos realijų perkėlimas į kitą kontekstą sukuria pradžios intrigą, tad ir toliau skaitome tekstą ieškodami intriguojančios tąsos. Tai puikus būdas patraukti ne tik skaitytoją, bet ir klausytoją.

3 SKYRIUS

Kalbėjimas

Įžanga, kaip ir kitos viešosios kalbos sudedamosios dalys, gali būti įvairios paskirties, bet iš esmės visada siekiama užĮžangos funkcijos (paskirtis): megzti ryšį su klausytojais, juos sudominti kalbos tema, supa> sudominti klausytojus; žindinti su pagrindine mintimi. > sukelti jų pasitikėjimą; Panagrinėkite Zitos Nauckūnaitės suformuluotas įžan> parodyti temos svarbą; gos funkcijas ir pabandykite įvertinti, kuri iš jų vyrauja Arturo > pasakyti pagrindinę mintį; Laskausko teksto įžangoje. > apžvelgti pagrindinius teiginius. Rengiantis viešajai kalbai natūraliai kyla klausimas, kas tinPagal Zitą Nauckūnaitę (Iškalbos ka įžangai? Tinka tai, kas gali padėti, sutelkti klausytojų dėmemokymas. Kaunas: Šviesa, 2000) sį, pavyzdžiui, su tema susietas konkretus pavyzdys, palyginimas ar sukrečiantis vaizdas. Tinka ir nusakyti, kas vyks toliau (supažindinti su kalbos planu ar darbotvarke). Pradžioje galite ir sujaudinti, prajuokinti, sukelti smalsumą, tik nenukrypkite per daug nuo temos ir iš anksto numatykite, kaip grįšite prie dėstymo esmės. Taigi yra įvairių strategijų pradėti viešąją kalbą . Ne mažiau svarbu įsidėmėti, kad viešosios kalbos įžanga privalo būti: • natūrali – derėti prie kalbos tikslo, temos, nuotaikos, sakymo vietos ir laiko, atitikti klausytojų poreikius; • santūri – negalima aukštinti savęs, girtis nuopelnais, bet nederėtų pradėti ir nuo komplimentų auditorijai ar atsiprašinėjimų dėl kalbos turinio; • glausta ir tiesiogiai susijusi su tema.

Strateginė pradžios pauzė > Jūs jau stovite prieš auditoriją, bet nedaug kas kreipia į jus dėmesį. Nesutrikite. Išnaudokite šį momentą pažaisti teatrą. Prisimenate, kaip elgiasi patyrę oratoriai ar aktoriai? Taip pasielkite ir jūs.

> Patogiai įsitaisykite prieš auditoriją, tylėdamas, ramiu žvilgsniu ją peržvelkite, tarsi su kiekvienu sveikintumėtės. Pajusite, kaip šurmulys liaujasi. Be to, taip klausytojus parengsite klausytis... Luktelėkite dar šiek tiek. Tik tada pradėkite... Pagal Zitą Nauckūnaitę (Iškalbos mokymas. Kaunas: Šviesa, 2000)

Atliekame

1. Perskaitykite pateikiamas įžangas ir atlikite užduotis, atsakykite į klausimus. 1.1. Apibrėžkite visų įžangų paskirtis. 1.2. Išsamiai apibūdinkite kiekvieną įžangą: kokio pobūdžio kalbai ji turėtų tikti, ar yra glausta, kokia kalbinė raiška vartojama, kokie kalbiniai patrauklumo būdai pasitelkiami ir kt. 1.3. Kuri iš įžangų jums atrodo patraukliausia, įtaigiausia ir kodėl? 1.4. Jei radote nežinomų ar nesuprantamų žodžių, pasitikrinkite žodynuose ir aptarkite su mokytoju.

Rengimasis viešajai kalbai. Įžanga

1 įžanga Esama analogijų, kurios gundo. Norisi save įtikinti, kad jos nieko nepaaiškina, nes tai, ką jos aiškina, yra baisiai nesmagu ir net liūdna. Bet nekreipti dėmesio į jas būtų nei šis, nei tas... Sovietinio „agitpopo“ kalbėjimo maniera grįžta į viešąją erdvę visu savo gražumu. Sakydamas tai, mintyje turiu žodžių vartoseną ir sakinių sandarą. Iš atskirų „burtažodžių“ sudarytos kalbos galima klausyti valandų valan-

das ir paskui nieko neprisiminti. Šiuo požiūriu viešųjų asmenų kalbos nelabai kuo skiriasi nuo beprasmio televizoriaus vėpsojimo. Dingojasi man, kad šis gebėjimas aušinti burną tuščiai it perrūgusi kopūstų sriuba nebuvo išpiltas į kanalizaciją reikiamu metu. Dabar gi ši sriuba, pridėjus į ją naujų prieskonių, vėl patiekiama palei politikos stalą beslampinėjantiems žiopliams.

Pagal straipsnį Viešosios kalbos: veidmainystės mutacija į begėdystę (www.bernardinai.lt)

2 įžanga Turbūt tik nedaugelis lietuvių nežino žodžių navarotas, krūtas, chebra, parintis, kompas ir pan., daugeliui suprantamos ir savitos reikšmės tokių žodžių, kaip apakti, apšalti „nustebti“, atšokti „atsikabinti, neįkyrėti“, čiuožti „nešdintis“, grybauti „ką neteisingai daryti; nusišnekėti“ ir pan. Vis dėlto bergždžiai ieškotume lietuvių kalbos žodynuose tokių žodžių ar reikšmių. Ar tai ne lietuvių kalbos žodžiai? Anaiptol, net jei ir pasiskolinti iš kitų kalbų, kaip kad esame pasiskolinę ir miestą, stiklą, pinigą, telefoną, kompiuterį ir kt. Tad kas gi yra, kodėl žodynų kalba skiriasi nuo dalies tautos vartojamos kalbos?! Pagal Egidijaus Zaikausko straipsnį Žargonas – bendrinės kalbos priešas, draugas, brolis?.. (Spectrum. 2005, Nr. 1)

3 įžanga Kai pradedi raustis savo sieloj, matai, kad ten nieko gera nebelikę. Kaip tai atsitiko? Nežinau. Jeigu tai mano vieno ar mano draugų krizė, Dieve padėk: mūsų bėda, mes kapstomės. Bet kad juo daugiau su žmonėmis šnekiesi, juo daugiau tokių dalykų ir juo mažiau vilčių, kad greitai iš to išbrisim. Pagal Sigito Gedos straipsnį Yra ir saviniekos ribos (Literatūra ir menas. 1992-01-11)

4 įžanga Televizijos laidos springte springsta svetimais gyvenimais; gyvenimo istorijomis, gyvenimo akimirkomis, gyvenimo lūžiais, gyvenimo krizių fotograﬁjomis. Ten rodomi gyvenimai – groteskiški, nepavykę, nelaimių persunkti, pralaimėję ir kruvini, labai retai – pasisekę; kažkoks gyvenimų ekshibicionizmas. Pagal Gintaro Beresnevičiaus straipsnį Gyvenimų mugė (Metai. 2002, Nr. 11)

3 SKYRIUS

Kalbėjimas

2. Atidžiai perskaitykite tekstą (tai dėstymo dalis) ir atlikite užduotis. 2.1. Raskite pagrindinius dėstymo teiginius. 2.2. Pabandykite nusakyti pagrindinę mintį. 2.3. Galvodami apie kalbos tikslą ir dėstymą, sukurkite ir parašykite įžangą. 2.4. Pasiskirstę į grupes perskaitykite savo įžangas vieni kitiems ir jas aptarkite. 2.5. Išrinkite patraukliausią, įtaigiausią ir tinkamiausią įžangą. Kodėl, jūsų manymu, ji yra tinkamiausia? Argumentuokite. 2.6. Sugalvokite tekstui įtaigų pavadinimą.

Kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Kalbos kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas. Pastarąja reikšme pavartojamas terminas „kalbos kultūra“ reiškia discipliną, aiškinančią, kas yra kalbos klaidos, kaip jų išvengti ir siekti geros kalbos kultūros. Kalbos kultūra siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Jokios kalbos grožybės beveik negelbės, jei kalba bus netaisyklinga. Taisyklingumas būtinas tiek rašytinei, tiek sakytinei kalbai. Sakytinei kalbai dar svarbu gera tartis ir taisyklingas kirčiavimas, rašytinei – norminė rašyba ir skyryba. Kalbos kultūra plačiąja prasme, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką ir kalbos etiką, šitaip išplėtus kalbos kultūros sąvoką, galima kalbėti apie komunikãcinę kalbos kultūrą: ar žmogus sugeba ne tik taisyklingai kalbėti, bet ir gražiai, kultūringai bendrauti, patraukti, sudominti, daryti poveikį. Kalbos estetikai svarbu, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir graži – vaizdinga, žodinga, įtaigi. Graži gali būti ir sausoka, dalykiška kalba. Čia reikia žiūrėti, ką pataria stilistika: galvokime, ką, kam, kokiu tikslu ir kokiomis aplinkybėmis (kada, kur) sakome arba rašome, ir tai žinodami kiekvienu konkrečiu atveju pasirinkime tinkamą funkcinį stilių. Vienokia – oﬁcialia – kalba prabylame vartodami administracinį arba mokslinį stilių, kitokia – laisvesnė – kalba yra buitinio, meninio ir publicistinio stiliaus, nors pastarajame daug ką lemia žanras. Sakytinės kalbos estetika glaudžiai susijusi ir su retorikos reikalavimais. Turi būti tinkama kalbos ritmika ir melodika. Reikia mokėti intonacija, pauzėmis pabrėžti svarbesnes

Rengimasis viešajai kalbai. Įžanga

it k o žin su p

ran ti

žinai

mintis, sakinius, žodžius, saikingai naudoti gestų, mimikos, pantomimikos. Šie girdimieji ir regimieji elementai sakytinei kalbai yra labai svarbūs. Štai keli dalykai, kurie sakytinę kalbą sunkina, daro negražią. Tai stenėjimas ir mykimas ieškant reikiamo žodžio. Netinka pauzių ieškant tokio žodžio užpildyti parazitiniais (netekusiais reikšmės) žodžiais supranti, žinai, žinokit, kurie dažnai virsta įkyriu pertaru. Dar blogiau, jei pauzės užpildomos neteiktinais žodžiais nu, vot (ot) arba verstiniu įterpiniu reiškia: Nu, šiandien, vot, pakalbėjom, tai vot, rytoj susitiksim, reiškia, ir galutinai nutarsim, reiškia. Vietoj nu vartotina na, vietoj vot ar ot – štai, įterpinys reiškia keistinas savu įterpiniu vadinasi, bet ir šių savųjų žodžių negalima vartoti be saiko, juo labiau kad įterpinį vadinasi kai kas iškraipo: taria vadnas, vannas. Mūsų kalbos nepuošia ir perimtos svetimų kalbų (dabar – ypač anglų) sakinio intonacijos, garsų tarimo būdas bei kita. Kalbos etikai rūpi, kad kalba būtų ne tik taisyklinga, graži, bet ir kultūringa, mandagi. Svarbiausias patarimas – gerbk savo žodžiais pašnekovą, neįžeisk jo, neužgauk asmenybės. Kultūringai, mandagiai, nuoširdžiai bendraujantį žmogų visi mėgsta, o šiurkštaus, nemandagaus vengia. Paisykime ir savo kalbos tono: jis neturi būti irzlus, nemalonus, pernelyg kategoriškas. Mandagus, pagarbus tonas patraukia, gerai nuteikia. Kalbos etika – daugiausia psichologų, sociologų, iškalbos meno specialistų ir apskritai visos visuomenės reikalas. Kalbininkams labiau rūpi tik jos atšaka – kalbos etiketas, reikalaujantis kreipiantis, prašant, atsiprašant, dėkojant, linkint, pasisveikinant, atsisveikinant ir t. t. tinkamai, vietoje vartoti savas, o ne išsiverstas svetimas mandagumo formules. Kalbos kultūra ir siaurąja, ir plačiąja prasme būtina kiekvienam žmogui, bet pirmiausia tam, kuris žodžiu ir raštu daug bendrauja su kitais, kurio kalba daro neabejotiną poveikį, ypač jei tas žmogus yra svarbus, užima aukštą postą. Pagal tinklalapyje http://ualgiman.dtiltas.lt paskelbtą tekstą

•

Apibendriname ir įsivertiname

•

Apibendrindami ir įsivertindami, ko per šią pamoką išmokote apie viešosios kalbos įžangos rengimą, parenkite savo kalbos įžangą. • Pagalvokite, kokia įžanga labiausiai tiktų jūsų viešajai kalbai. • Sukurkite kelis įžangos variantus. Visus juos įvertinkite remdamiesi patarimais, suformuluotais per šią pamoką: ar įžanga yra natūrali, santūri, glausta ir susieta su tema, ar atitinka išsikeltą tikslą. • Pasirinkite tinkamiausią variantą. Jei kas nors neaišku ar kelia abejonių, pasitarkite su draugais, pasikonsultuokite su mokytoju. (Kitus rengimosi viešajai kalbai etapus aptarsime kitose pamokose ir toliau rengsime savo viešąją kalbą.)

3 SKYRIUS

Kalbėjimas

6 • • •

pamoka

Rengimasis viešajai kalbai. Pabaiga

Mokysimės suvokti pabaigos svarbą ir paskirtį. Mokysimės parengti viešosios kalbos pabaigą. Toliau rengsimės viešajai kalbai.

Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis, atsakykite į klausimus. • Pagrįskite, kad tai yra sveikinimas. • Aptarkite šio sveikinimo kompoziciją. • Kuo šio teksto kompozicija yra savita? • Kas yra pagrindinis sveikinimo adresatas? Argumentuokite.

Mielos kolegės! Brangūs kolegos! Atėjo metas, kai prie kalėdinės eglutės skaičiuojame parašytas, išleistas arba išverstas knygas. Gal dar ne knygas, gal pirmuosius pluoštus tekstų, kurie taps romano arba novelės audiniu, eilėraščio gija, esė ataudais... Smagu peržvelgti ne tik savo, bet ir kolegų nuveiktus darbus. Galime pasidžiaugti, kad jie šiemet buvo pastebėti ir įvertinti, – kiek daug įteikta premijų, apdovanojimų. Dar kartą galime pasveikinti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatę Ramutę Skučaitę, pirmąją Euròpos Sjungos literatūros premijos laureatę Laurą Sintiją Černiauskaitę, pirmąjį literatūrinės Dionizo Poškos premijos laureatą Vladą Braziūną. Ir visus kitus, kurių knygos tapo proga susiburti, susimąstyti... Mūsų rašto sesės ir broliai išsibarstę po visą pasaulį, bet artėjančių šv. Kalėdų nuotaikos visus suartina. Gauname pirmuosius šventinius sveikinimus.

Elektroniniai laiškai atskriejo iš Izraèlio. Linksmų švenčių, sveikų, nuotaikingų, kūrybingų Naujųjų metų! – linki Icchokas Meras, laimingų Kalėdų – O. ir G. Kanovičiai. Niekada nepamirštame ir rašytojų už Atlánto, jie mums taip pat praneša apie save šventiniais žodžiais. Gera širdžiai, kad, baigiantis kiekvieniems metams, mes surandame valandėlę atsikvėpti ir tarsi apsidairome aplinkui, prisimindami, kad esame visi to paties kelio keleiviai, kelio, kuris duotas mums laikinai, bet mes juo eidami trokštame palikti anaiptol ne laikinus pėdsakus. Nesuklupkite, nepasiduokite jokioms krizėms ir negandoms, ieškokite Vilties ir Meilės, nes juk šitos mūsų siekiamybės, priešingai nei pažemiais ridinėjanti gruodžio saulė, niekada nenusileidžia. Laimės, sveikatos ir sėkmės kūryboje! Jonas Liniauskas Literatūra ir menas. 2010-01-01, Nr. 3265. www.bernardinai.lt

Lietuvių kalbos vadovėlio komplektą sudaro: Vadovėlis Pirmoji knyga Antroji knyga Užduočių sąsiuvinis Mokytojo knyga

Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė

Jurgita Petrauskaitė, Asta Leskauskaitė

Lietuvių kalba Pirmoji knyga

Lietuvių kalba Antroji knyga

Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė

Jurgita Petrauskaitė, Asta Leskauskaitė

Lietuvių kalba Užduočių sąsiuvinis

Lietuvių kalba Mokytojo knyga

Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė Jurgita Petrauskaitė, Asta Leskauskaitė

uskaitė Vida Marciša kaitė tienė, ė Razman kaitė, Asta Leskaus Audron Petraus Jurgita

ių L ie tuavlb a k Pirmoji

knyga

Lietuvių kalba

Antroji knyga

Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė Jurgita Petrauskaitė, Asta Leskauskaitė

Lietuvių kalba Užduočių sąsiuvinis