Lietuvių kalba. Mokomųjų priemonių katalogas 2013-2014 m. m. by Leidykla "Šviesa"

Mieli mokytojai, mokyklų vadovai! Leidyklos „Šviesa“ mokymo centras sukurtas tam, kad Jūs – Lietuvos mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai – galėtumėte efektyviai tobulėti ir savo darbe taikyti pažangius mokymo metodus ir priemones. Platus kokybiškų mokymų pasirinkimas. Siūlome mokymus, konsultacijas, praktinius ir teorinius seminarus, kurie padeda ugdyti tiek profesines, tiek bendrąsias kompetencijas. Svarbiausia – Jūsų poreikiai. Tobulinimosi programas ar mokymus pritaikome pagal konkrečios mokyklos ir jos specialistų poreikius. Lankstus požiūris. Kvalifikacijos tobulinimo programas rengiame ir įgyvendiname tiek Mokymo centre, tiek Jūsų darbo vietoje. Pažangūs metodai. Ugdymo procese siekiame diegti naujoves, todėl išskirtinį dėmesį skiriame inovatyvioms mokymo priemonėms. Renginių dalyviams išduodame kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus. Daugiau informacijos rasite http://mokymocentras.sviesa.lt. Jeigu turite klausimų, maloniai kviečiame su mumis susiekti el. paštu mokymai@sviesa.lt.

Lietuvių

kalba

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt. Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite:

2013/ 2014

leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

MOKOMŲJŲ PRIEMONIŲ KATALOGAS

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www. pegasas.lt.

KATALOGAI Ikimokyklinis ugdymas

Rusų kalba

Istorija

Pradinis ugdymas

Biologija

Geografija. Ekonomika

Lietuvių kalba

Chemija

Muzika. Dailė

Matematika

Fizika

Etika (rasite www.sviesa.lt)

Technologijos (rasite www.sviesa.lt) Informacinės technologijos (rasite www.sviesa.lt) Anglų kalba. Vokiečių kalba (rasite www.sviesa.lt)

Rusakalbių mokykloms (rasite www.sviesa.lt) Lenkų mokykloms (rasite www.sviesa.lt)

MOkytOjO darbO kalendOrIus –

Mieli mokytojai! Pristatome Jums naujausią leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių katalogą. Jame kiekvienais metais stengiamės pateikti kuo daugiau naujienų, kurios palengvintų Jūsų darbą ir atitiktų šiandieninius mokymo(si) poreikius. Suprantame, kad šiuolaikiniam mokytojui, norinčiam kuo geriau atlikti savo darbą, nebeužtenka vien kokybiškų vadovėlių. Todėl mūsų tikslas – užtikrinti platų mokomųjų priemonių ir sprendimų pasirinkimą, kuris apimtų tiek Jums jau įprastus leidinius, tiek skaitmeninį turinį bei įrangą, tiek specialius mokymus.

tai darbo planavimo knyga, parengta specialiai Jums, mokytojai, atsižvelgiant į Jūsų darbo poreikius ir pobūdį.

Esame įsitikinę, kad mokymo(si) sprendimai turi būti kompleksiški, o jų turinys – integruotas. Todėl šiame kataloge rasite ne tik pavienius visų dalykų vadovėlius, bet ir jų komplektus. Juos sudaro mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai, kitos papildomos priemonės – žinynai, uždavinynai, skaitiniai, elektroninės priemonės ir kt. Mūsų šalies mokyklos, be abejonės, keičiasi – prisitaiko prie šiuolaikinių mokinių ir visuomenės poreikių, siekia modernizuoti ugdymo aplinką. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra daug aktyvių mokytojų, kurie pažangiai mąsto ir siekia savo darbe taikyti naudingas naujoves. Tai įkvepia ir mus tobulėti ir siūlyti Jums kuo daugiau inovacijų. Viena iš jų – „Aktyviojo ugdymo klasės sprendimas“, padedantis tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, siekti geresnių rezultatų. Tai, kad jis randa kelią į vis daugiau šalies mokyklų, įrodo, koks reikalingas kompleksiškas interaktyvaus mokymo ir mokymosi sprendimas šiuolaikiniame ugdymo procese. Šiame leidinyje pristatome ir karščiausią naujovę – naujos kartos mokytojo darbo aplinką „e. Šviesa“. Ji sukurta, kad padėtų Jums dirbti veiksmingiau ir patogiau. Ji leidžia lengviau planuoti ir rengtis pamokoms, efektyviau įvertinti ne tik mokinių, bet ir savo pasiekimus, taip pat atlikti momentines mokinių apklausas ir kt. Kaip įprasta, daugiau informacijos apie kiekvieną konkretų sprendimą rasite katalogo viduje. Tačiau kad galėtume pasiūlyti būtent Jūsų poreikius atitinkančius vadovėlius ir mokymo(si) priemones ar tiesiog atsakyti į Jums rūpimus klausimus, kviečiame nedvejoti ir kreiptis tiesiogiai į švietimo sistemos koordinatorius.

Originalus, funkcionalus kalendorius, kuriame rasite 2013–2014 m. m. švenčių ir atmintinas dienas, galėsite pasižymėti svarbius dalykus (pamokų tvarkaraštį, pasiekimų ir pažangos vertinimus ir kt.), įkvėps Jus kasdieniam darbui.

tikimės, kad pamilsite jį nuo pirmo puslapio!

Kurkime šiuolaikinę mokyklą kartu! Leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ kolektyvas

Švietimo sistemos koordinatoriai Jums suteiks visą reikiamą informaciją apie: leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokomąsias priemones; aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau www.aktyviklase.lt); mokymus ir kvalifikacijos kėlimo seminarus Jūsų regione (plačiau http//mokymocentras.sviesa.lt).

Eglė Miškinytė El. p. e.miskinyte@sviesa.lt Tel. 8 687 93 943 Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Dainius Kulbis El. p. d.kulbis@sviesa.lt Tel. 8 616 25 026 Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Agnė Krutulienė El. p. a.krutuliene@sviesa.lt Tel. 8 620 52 076 Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius Vidžiūnas El. p. g.vidziunas@sviesa.lt Tel. 8 620 19 630 Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Rūta Kučinskienė El. p. r.kucinskiene@sviesa.lt Tel. 8 612 70 971 Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Jurgita Skominienė El. p. j.skominiene@sviesa.lt Tel. 8 698 74 692 Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Pritaikyti mokiniųPritaikyti amžiaus tarpsniams mokinių amžiaus

Pasižymi Pasižymi tarpdalykine tarpdalykine derme, derme, turinio tęstinumu, tęstinumu, turinio mokomosios mokomosios medžiagos medžiagos aktualumu aktualumu

tarpsniams

Orientuoti į aktyvų Orientuoti mokymąsi į aktyvų

mokymąsi

Pritaikyti

Pritaikyti esminių dalykinių esminių dalykinių ir ir bendrųjų bendrųjų kompetencijų kompetencijų ugdymui

ugdymui

Išsiskiria originaliu Išsiskiria dizainu, aiškia struktūra originaliu dizainu, aiškia struktūra

serIjOs „ŠOk“ vadOvėlIų kOMPlektaI

Pritaikyti Pritaikyti mokinių pasiekimų mokinių pasiekimų bei pažangos bei pažangos (įsi)vertinimui (įsi)vertinimui

Įdomūs, Įdomūs, skatina mokymosi skatina mokymosi motyvaciją motyvaciją

Padeda diferencijuoti, Padeda diferencijuoti, individualizuoti individualizuoti ugdymą ugdymą

Sisteminis požiūris į lietuvių kalbos mokymąsi

Lietuvių kalba V klasė

VI klasė

VII klasė VIII klasė IX klasė

X klasė

plačiau p. 4

plačiau p. 14

plačiau p. 15

plačiau p. 6−7

plačiau p. 8−9

plačiau p. 10−13

plačiau p. 11−13

plačiau p. 16−23

plačiau p. 17−21

XI klasė

XII klasė

Literatūra Įvairus literatūros pasaulis gali būti suraižytas į daugybę laukų. „Literatūros laukų“ pirmosios knygos skyriai „Kaimiškoji bei gamtiškoji literatūra“ ir „Miestiškoji literatūra“ kviečia svarstyti, kaip literatūros kūrinio savitumą lemia tema, vaizduojamasis pasaulis. Teminis požiūris derinamas su literatūros raidos, kaitos aiškinimu: nagrinėjami kūriniai padeda suvokti, kas yra romantizmas, realizmas, modernizmas...

Pirmoji knyga

Kęstutis Urba

Pirmoji knyga

ISBN 978-5-430-05637-7

plačiau p. 26

plačiau p. 35

plačiau p. 28−31

plačiau p. 29−31

plačiau p. 32−34

plačiau p. 33−34

plačiau p. 35

plačiau p. 36

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

Lietuvių kalbos pamokoms

V–VI klasė Vytautas V. Sirtautas, Jūratė Sirtautienė

Vytautas V. Sirtautas, Jūratė Sirtautienė

LIETUVIŲ KALBA Mokymosi komplektas V klasei

LIETUVIŲ KALBA Mokymosi komplektas VI klasei

„Alma littera“, 2010

„Alma littera“, 2011

Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Vytautas V. Sirtautas, Jūratė Sirtautienė

LIETUVIŲ KALBA LENGVAI Užduočių sąsiuvinis V klasė „Šviesa“, 2013 Užduočių sąsiuvinis

Vid. kaina knygynuose 10,50 Lt

LIETUVIŲ KALBA LENGVAI Užduočių sąsiuvinis

Naujiena

Populiariausio lietuvių kalbos vadovėlio komplektą V klasei šiais metais papildo naujas užduočių sąsiuvinis „Lietuvių kalba lengvai“. Jis skiriamas tiems mokiniams, kuriems reikia daugiau praktinių įgūdžių mokantis lietuvių kalbos pagrindų. Dominuoja lengvos, įdomios, žaismingos užduotys. Prireikus mokiniams pataria atskubėjęs Pūkas, kurį penktokai pažįsta iš šių autorių parengto lietuvių kalbos vadovėlio, pratybų sąsiuvinių. Sąsiuvinio užduotys parengtos remiantis Bendrųjų programų reikalavimais, todėl jas atlikti naudinga bet kuriam penktos klasės mokiniui.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Apie seriją „Šok“

Plačiau apie leidinius

www.sokvadoveliai.lt

Objektyviai Džiaugiamės, kad pagrindinius serijos „Šok“ principus žinote ir juos vertinate teigiamai.

Tyrimų agentūros „Rait“ duomenys

Subjektyviai

Prie kiekvieno vadovėlio ir mokytojui, ir mokiniui reikia priprasti... Pasiruoškite puodelį kvapios kavos ir prisėskite panaršyti internete arba nueikite į knygyną ir patyrinėkite, ką vadovėlių autoriai, atsižvelgdami į mūsų mokinių – naujos kartos žmonių – lūkesčius, į šiuolaikinius pamokos reikalavimus, siūlo lietuvių kalbai mokytis. Žaismingai pavadinti serijos „Šok“ vadovėliai jau keletą metų džiugina mokinius ir mokytojus. Pirmiausia akį patraukia vadovėlių viršeliai: jie ryškūs, pavadinimai linksmi. Vadovėliuose yra daugy- bė spalvotų nuotraukų, linksmų ir rimtų iliustracijų, vaikų piešinių, meno darbų reprodukcijų ir kt. Tokia įvairovė ne šiaip sau, ji turi tikslą. Šios serijos vadovėliai skiriami V–VIII klasei, t. y. paties sudėtingiausio amžiaus tarpsnio mokiniams – paaugliams. Profesionalios ir kūrybingos autorės parengė ne atskirus vadovėlius, o jų komplektus: mokytojo knygas, pratybų sąsiuvinius, diktantus, testus, skaitinius, taip pat vadovėlius specialiųjų poreikių mokiniams (V klasė). Penktokų vadovėliai ypač patrauklūs. „Žaidžiu žodžiu“ vadinasi lietuvių kalbos vadovėlis, „Lingo lego laduto“ – taip į vaikus kreipiasi literatūros vadovėlis. Mokiniai yra skirtingų gebėjimų, todėl vadovėlių autorės pažymėjo užduotis žvaigždutėmis. Sudėtingumo po-

žiūriu užduotys yra trijų lygių. Nevienodo lygio užduotys padeda mokiniui įsivertinti. Suprask: jeigu atlieki vienos žvaigždutės užduotis, tavo įgūdžiai dar nėra tvirti, na, o jeigu tau lengvos dviejų ir trijų žvaigždučių užduotys – esi tikras šaunuolis. Šių dienų penktokas – informacinių technologijų vaikas, todėl vadovėliuose ir mokomoji medžiaga, ir daugybė užduočių pateikiama su interneto nuorodomis. Tai ne tik lietuvių kalbos ir informacinių technologijų integracija, bet ir galimybė daugiau panaudoti kompiuterį mokymuisi. Šeštos klasės vadovėlių pavadinimai irgi žaismingi: „Vėl žaidžiu žodžiu“ (lietuvių k.), „Rito rato ratuto“ (literatūra). Šeštokai – jau prakutę mokiniai. Jie puikiai susipažinę su serijos „Šok“ vadovėlių struktūra, nes ji yra tokia pati, todėl mes, mokytojai, daugiau dėmesio galime skirti įvadiniams puslapiams, apibendrinimo pamokoms. Šeštoje klasėje naudinga susikoncentruoti į pratybų sąsiuvinių užduotis (penktokai jas atlikdavo ir klasėje, ir namie), dabar tą darbą mokiniai galėtų atlikti namie ir susikurti vertinimo sistemą – tai padės rinkti kaupiamąjį balą. Vilma Kumpikevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla

Toliau apie VII–VIII klasės vadovėlius skaitykite p. 10–14.

Nuomonė

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LIETUVIŲ KALBA Dirbdami su šiais vadovėliais greitai ir lengvai susiplanuosite mokymosi procesą ir pasirengsite kiekvienai pamokai!

V klasė Vida Marcišauskaitė, Danguolė Mikulėnienė

ŽAIDŽIU ŽODŽIU Lietuvių kalbos mokymosi komplektas V klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2007 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Dažniausiai nė nepastebime, kiek laiko praleidžiame tvarkydami iš pirmo žvilgsnio, atrodo, paprastus reikalus – sudarome ilgalaikius, trumpalaikius ir pamokų planus, keliame uždavinius, kasdien ruošdamiesi pamokai ieškome priemonių, metodų, būdų, rengiame papildomą medžiagą mokinių veiklai diferencijuoti ir individualizuoti ir kt. Neabejojame, kad kyla daugybė klausimų, dvejonių, norų… Dirbdami su šiais komplektais, pamokoms pasirengsite daug greičiau! Iš interneto svetainės www.sokvadoveliai.lt atsisiuntę reikiamos klasės ilgalaikį planą, trumpalaikį planą pasirengsite nesugaišdami daug laiko.

Pratybų sąsiuvinis

V. Marcišauskaitė, D. Mikulėnienė, J. Petrauskaitė

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Mokytojo knyga 1-oji dalis 2-oji dalis Vid. kaina knygynuose po 45,90 Lt

Veiksmažodžių skaičius ir asmenavimas

Rekomenduojama mokymosi ir įsivertinimo veikla per pamoką

Nurodomi kiekvieną pamoką ugdomi mokinių gebėjimai, žinios ir supratimas

Siūloma veikla

Išsilavinimo standartai Pasiekimai

Mokytojas formuluoja uždavinius kiekvienai klasei

Numatomi kiekvienos pamokos uždaviniai

Asmenuoti veiksmažodžius mokiniams nesunku: asmenį nustatome pridėję reikalingą įvardį (aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos). Išsiaiškiname, kuo asmenuojamieji veiksmažodžiai skiriasi nuo beasmenių. Išmokstame šiuos atpažinti tekste. Kiek sunkiau sekasi asmenuoti tuos veiksmažodžius, kuriuose vyksta šaknies balsių kaita (kelti, kelia, kėlė; šilti, šyla, šilo) ar kinta jų priesaga (dainuoti, dainuoja, dainavo). Taigi sudarydami išvestines būtojo dažninio ir būsimojo laiko formas, mokiniai turi pirmiausia nusistatyti reikiamą pamatinę. Per pamoką pakartojame esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžių galūnių rašybą. Jeigu turime kiek laiko, galime pasimokyti tobulinti tekstą. Išsiaiškinę, kad veiksmažodis puikiai rodo asmenį, galime išbraukyti nereikalingus įvardžius, kurie braunasi į lietuvių kalbą anglų kalbos pavyzdžiu, kaip antai: Aš nesuprantu, kaip Tomas mokosi. Per dienas jis žiūri televizorių ar žaidžia kompiuteriu. Namie mes nuolat jam kartojame, kad jis susigadins akis. Be to, nuolatiniai žaidimai blaško jo dėmesį, trukdo jam susikaupti. Palyginkime: Nesuprantu, kaip Tomas mokosi. Per dienas žiūri televizorių ar žaidžia kompiuteriu. Namie nuolat

y Skiria pagrindines lietuvių kalbos dalis. Išmano svarbiausias morfologines jų ypatybes. y Taiko žinomas rašybos taisykles.

Mokymo uždaviniai

Mokymosi uždaviniai / Mokinių pasiekimai y Mokėti kaityti veiksmažodžius skaičiais ir asmenimis. y Gebėti apibūdinti, kas yra beasmeniai veiksmažodžiai. y Mokėti taikyti esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžių galūnių rašybos taisykles. y Gebėti paaiškinti, kokios yra pagrindinės veiksmažodžio formos. y Gebėti nusakyti, kaip pateikiami veiksmažodžiai žodynuose. 98

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Kodėl verta dirbti su serijos „Šok“ vadovėliais? Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

V klasė

Net ir ilgametę darbo patirtį turintys mokytojai pabrėžia mokytojo knygos poreikį. Pasak mokytojų, naudojančių šias mokytojo knygas, tai tikras lobis! Mokytojo knygoje, atsižvelgiant į kiekvieną pamoką (nagrinėjamą temą), pateikiamos ištraukos iš Bendrųjų programų, mokymosi uždaviniai, siūloma veikla, užduočių atsakymai ir komentarai, integracijos galimybės, papildomi šaltiniai.

Kontroliniai testai

R. Bukelskienė, J. Petrauskaitė R. Bukelskienė,

Vid. kaina knygynuose 8,99 Lt

Kalbos kultūra

Pamokos turinio sąsajos su kitais mokomaisiais dalykais

jam kartojame, kad susigadins akis. Be to, nuolatiniai žaidimai blaško dėmesį, trukdo susikaupti.

J. Šukys

Vid. kaina knygynuose 23,99 Lt

tikrai pamatysi ką nors neįprasta. Sakykime, tarsi pūkuotas kačiukas mažytį ir vikrų dulkių debesėlį, pakeltą nuo seniai šluoto gatvės grindinio. Apsidairyk tada ir pamatysi, kad jokio vėjo nėra. Tad ir dulkių pakelti jis negali. Ne dulkių debesėlis ten... Tai kas ten sukasi prie seniai uždarytos parduotuvės apsilupinėjusia iškaba? Aš nežinau...

Integracinės sąsajos ir turima patirtis Pasiekimai VVI KLASĖ Užsienio kalba Parašo nesudėtingus žodžių junginius ir sakinius, sujungtus paprasčiausiais jungtukais, tokiais kaip „ir“, „bet“, „tačiau“.

Gendrutis Morkūnas

PRADINĖS KLASĖS Lietuvių kalba Atpažįsta kalbos dalis: veiksmažodį, daiktavardį, būdvardį, būdo prieveiksmį, stengiasi taisyklingai ir tikslingai jas vartoti. Moka rašyti: esamojo laiko veiksmažodžius; būtojo kartinio laiko veiksmažodžius. Yra elementariai susipažinęs su kai kuriais gimtosios kalbos dėsningumais, taisyklėmis, nuolat tobulina savo kalbą. Naudojasi šiam amžiaus tarpsniui skirtais informaciniais leidiniais (enciklopedijomis, žodynais...). Užsienio kalba Parašo atskirus paprastos sandaros žodžių junginius ir sakinius vartodamas žinomą leksiką.

Aus baus

Oi, tai žliaugt pradėjo baisiai, Net vaikai skėčius jau perka, Ilgos liūtys įsitaisė Ir į miestą, ir į parką.

Diktantai K A L B O S D A LY S

Yra – veiksmažodis, esamojo laiko daugiskaitos 3 asmuo; žiūrėsi – veiksmažodis, būsimojo laiko vienaskaitos 2 asmuo; pakelti – bendratis; sukasi – veiksmažodis, esamojo laiko vienaskaitos 3 asmuo. 5. ¾¾¾ Užduotis atliekama taip:

Įsitaisė ilgos liūtys, Ir sukruto senos rūdys. Nes, kaip žinome, kai lyja Tai kažkas kažkur rūdija. Violeta Palčinskaitė

Beasmenių veiksmažodžių pavyzdžiai: sninga, aušta, knieti, reikia. 6. ¾¾¾ Užduotis atliekama taip: kąsti, kanda, kando – kąsnis, kąsnelis, kañdis, užkandis gręžti, gręžia, gręžė – grąžtas, gręžtuvas, gręžinys, gręžimas, grąža siųsti, siunčia, siuntė – siųstuvas, siuntinys, siunta lįsti, lenda, lindo – ląsta, ląstelė, lindimas, landa siūti, siuva, siuvo – siūlas, siūlė, siuvinys, siuvėjas

Užduočių komentarai 1. ¾ Užduotis atliekama taip: Bet nebegirdėjau ir jos. Netgi tako nemačiau ir skaudžiai nusimušiau pirštą. Vis galvojau apie nykštukus ir sugalvojau: lengviausia juos galėsiu pačiupti tinkleliu, kurį atsivežiau peteliškėms gaudyti. Rytoj pat nueisiu ir sugausiu.

Papildomi šaltiniai

Pagal Kazį Sają

Janė Juzėnienė. Lietuvių kalbos gramatikos lentelės. Rašyba. Vilnius: Presvika, 2006. Lietuvių kalbos žinynas. Sud. Pranas Kniūkšta. Kaunas: Šviesa, 2007. Mokomasis lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas. Sud. Pranas Kniūkšta, Antanas Lyberis. Kaunas: Šviesa, 2007. http://autoinfa.lt; http://lkz.lt

Komentuotinos pratybų sąsiuvinio užduotys. 3. ¾¾ Užduotis atliekama taip: Kai tik sulaukėme šilto vasaros vakaro, saulei leidžiantis išėjome pasivaikščioti. Aš ir mano bičiulis Kikis. Aš siauru paupio taku ėjau neskubėdamas dviem kojomis. Kikis sekė man iš paskos, tapendamas keturiomis kojomis. Todėl keturiomis, kad Kikis – šuo... Gurgėjo sraunus vanduo upėje. Lingavo lengvo vėjelio pučiami žali karklai. Kvaksėjo, kurkė išverstakės varlės.

Refleksija

J. Petrauskaitė, V. Skairienė

Vid. kaina knygynuose 17,99 Lt

Vadovėlio ir pratybų sąsiuvinio užduočių atsakymai

Papildoma literatūra

Vida Marcišauskaitė, Danguolė Mikulėnienė. Pritaikė Sofija Četyrkovskienė, Loreta Martišiūtė

ŽAIDŽIU ŽODŽIU Lietuvių kalbos vadovėlis, pritaikytas specialiųjų poreikių mokiniams „Šviesa“, 2008

Vytautas Misevičius

4. ¾¾ Užduotis atliekama taip: Įdomiausios vietos pasaulyje yra miestai. Ne tik dideli ir žinomi. Kartais apsnūdęs miestelis karštą trečiadienio popietę daug įdomesnis už Paryžių Naujųjų metų naktį. Jeigu tyliai, rimtai ir ilgai žiūrėsi į kokią nors to miestelio gatvelę,

Vadovėlis 99

„Žaidžiu žodžiu“, V kl. mokytojo knyga, 2-oji dalis, p. 98–99

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 24,90 Lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LIETUVIŲ KALBA VI klasė Vida Marcišauskaitė, Danguolė Mikulėnienė, Jurgita Petrauskaitė

VĖL ŽAIDŽIU ŽODŽIU Lietuvių kalbos mokymosi komplektas VI klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2008 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Pasieksite puikių mokymosi rezultatų, nes, dirbdami su serijos „Šok“ vadovėlių komplektais, sudarysite sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal išgales ir gebėjimus: visus savo mokinius įtrauksite į aktyvų mokymąsi; naudodamiesi autorių parengta kelių lygių mokymosi sistema, individualizuosite ir diferencijuosite mokymąsi; naudodamiesi testais, diktantais, lengvai įvertinsite mokinius ir sudarysite sąlygas mokiniams patiems įsivertinti; sukursite mokytis skatinančią aplinką. Vadovėlių autorės siūlo mokytis lietuvių kalbos nepamirštant žaidimo. Todėl jau nuo pat žaismingo pavadinimo, kurį vadovėlių autorėms mielai padovanojo poetė Ramutė Skučaitė, iki pat paskutinio puslapio skatiname smalsauti, mokytis žaidžiant ir nebijoti sužinoti daugiau. Toks autorių išsikeltas tikslas sudaro motyvuojančią visos serijos „Šok“ dvasią ir padeda puoselėti lietuvių kalbą.

Veiksmažodžių skaičius ir asmenavimas Pratybų sąsiuvinis

V. Marcišauskaitė, D. Mikulėnienė, J. Petrauskaitė, R. Sruogis, V. Kainauskienė

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Ėjo senis per miškelį...

Nurodoma, ko ir kaip bus mokomasi per pamoką Primenama, ko jau mokytasi V ir VI klasėje, ir atsakoma į klausimą, kuo ši tema svarbi ir kodėl jos reikia gyvenime

. . . .

. Mokytojo knyga

V. Marcišauskaitė, D. Mikulėnienė, J. Petrauskaitė, R. Sruogis

1-oji dalis 2-oji dalis Vid. kaina knygynuose po 49,90 Lt

Pateikiamos svarbiausios išvados ir taisyklės – viskas, ką reikia išmokti

Prisiminsime veiksmažodžio skaičius. Išmoksime asmenuoti veiksmažodžius. Įsidėmėsime veiksmažodžių galūnių rašybą. Sužinosime, kaip veiksmažodžiai pateikiami žodynuose.

Kas pelytę tą pagaus...

Vienaskaita I asmuo: aš rašau, rašiau, rašydavau, rašysiu

Šiandien

Tai svarbu! Veiksmažodžiai asmenuojami. Jie turi tris vienaskaitos ir tris daugiskaitos asmenis. Yra ir beasmẽnių veiksmažodžių, kurie dėl savo reikšmės negali būti asmenuojami (juk niekas nesakys, pavyzdžiui, aš lyju, tu lyji ar aš reikiu, tu reiki). Jų formos paprastai sutampa su asmenuojamųjų veiksmažodžių trečiojo asmens formomis.

II asmuo: tu rašai, rašei, rašydavai, rašysi III asmuo: jis, ji rašo, rašė, rašydavo, rašys

Ir pamatė juodą pelę... Žaisdami mokysimės

Kai sakome pirmàsis asmuõ, tai turime galvoje aš arba mes. Taigi pirmuoju asmeniu paprastai nurodomas veiksmas, kuris nukreiptas į save: Aš svajoju apie naują žaidimą. Mes plaukėme upe. Bėgsiu saulės pasitikti. Kaip matome, nereikia kaskart sakyti aš arba mes: veiksmažodis puikiausiai parodo veiksmo atlikėją ir pats. Kaip? Jį sužinome iš veiksmažodžio galūnės (Bėgsiu saulės pasitikti – vadinasi, aš). Kai kalbame apie añtrąjį ãsmenį, tai reiškia – tu arba jūs. Antruoju asmeniu nusakome veiksmą, nukreiptą į kitą daiktą ar asmenį, pvz.: Ar tu skaitei laikraštį? Atbėgai trumpai valandėlei. Užaugsite ir jūs. Trẽčiojo asmeñs veiksmažodžiais nusakomas veiksmas, kurį atlieka, atliko, atlikdavo ar atliks kiti, pvz.: Lyja lietus. Kas parduoda butą? Jis nori karšto pieno. Pateiktų sakinių įvardžius aš, tu, jie, jos... gali pakeisti daiktavardžiai (toks yra sakinys Lyja lietus) ar gali išvis jo nebūti (Lyja). Iš tokio veiksmažodžio galūnės suprasime, kad tai trečiasis asmuo. Tačiau trečiojo asmens veiksmažodžio galūnė neparodo skaičiaus, todėl įvardis čia dažniausiai būtinas: Jis (ar jie?) ateina (ateis).

Tas saldainių saują gaus...

Įsidėmėkime! Išasmenuokime visų laikų formas.

Vienaskaita Esamasis laikas

Būtasis kartinis laikas

Būtasis dažninis laikas

Būsimasis laikas

aš šaukiu

aš šaukiau

aš šaukdavau

aš šauksiu

tu šauki

tu šaukei

tu šaukdavai

tu šauksi

jis, ji šaukia

jis, ji šaukė

jis, ji šaukdavo

jis, ji šauks

Daugiskaita I asmuo: mes rašome, rašėme, rašydavome, rašysime II asmuo: jūs rašote, rašėte, rašydavote, rašysite III asmuo: jie, jos rašo, rašė, rašydavo, rašys

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

VI klasė V–VI klasės mokymosi komplektus sudaro vadovėlis, pratybų sąsiuvinis, mokytojo knyga, kontroliniai testai, diktantai, kalbos kultūros mokymosi užduočių sąsiuvinis. Visos komplekto dalys integruotos. Vadovėlio medžiaga susijusi su pratybų ir kitų priemonių turiniu. Be to, ji pateikiama taip, kad būtų sudarytos veiklos ir mokymosi galimybės įvairių gebėjimų, mokymosi stiliaus, pasiekimų lygmens mokiniams. Kiekvienos pamokos uždaviniai ir tikslas, tikslingai parinktos iliustracijos, kūrybinės užduotys, klausimai moko mąstyti, kelti savitas idėjas, aktyviai ir kūrybiškai veikti. Detaliai apgalvota diferencijuota mokymosi sistema sudaro visas galimybes dirbti keliais lygiais.

Kalbos kultūra

Esamasis laikas

Būtasis kartinis laikas

Būtasis dažninis laikas

Būsimasis laikas

mes šaukiame

mes šaukėme

mes šaukdavome

mes šauksime

jūs šaukiate

jūs šaukėte

jūs šaukdavote

jūs šauksite

jie, jos šaukia

jie, jos šaukė

jie, jos šaukdavo

jie, jos šauks

K A L B O S D A LYS

Įsidėmėkime sunkesnės rašybos veiksmažodžių galūnes (jos paryškintos). Kaip matome, esamojo laiko formų galūnėse rašoma balsė (i)a – šaukiame, šaukiate, o būtajame kartiniame laike – balsė ė (šaukėme, šaukėte), skiriasi tik vienaskaitos pirmojo asmens galūnė -(i)au (šaukiau).

Sėdi senis ant šakos, laukia karo pabaigos...

Vid. kaina knygynuose 23,99 Lt

Diktantai

Daugiskaita

J. Šukys

Atsiverskime Lietuvių kalbos žinynas, p. 166–169.

Triokšt! Nulūžo ta šaka...

J. Petrauskaitė, V. Skairienė

Vid. kaina knygynuose 17,99 Lt

Rekomendacijos, ką mokiniai galėtų paskaityti, jeigu norėtų daugiau sužinoti einama tema

Atlikime ❶ ＊ Nurašykite tekstą veiksmažodžius pakeisdami pirmuoju asmeniu.

Užduotys, skatinančios įtvirtinti teoriją

Bet nebegirdėjo ir jos. Netgi tako nematė ir skaudžiai nusimušė pirštą. Vis galvojo apie nykštukus ir sugalvojo: lengviausia juos galės pačiupti tinkleliu, kurį atsivežė peteliškėms gaudyti. Rytoj pat nueis ir sugaus. Pagal Kazį Sają

Štai ir karo pabaiga...

❷ ＊＊ Apibūdinkite veiksmažodžius.

Baltas dramblys visais laikais yra didelė retenybė. Jeigu jau atsirasdavo toks gyvulys senovės Tailánde, tai jis buvo karaliaus nuosavybė ir griežčiausiai karalius draudė tokį dramblį naudoti darbams. Na, o jeigu užsigeisdavo sužlugdyti kokį jam nepatinkantį dvariškį, tai padovanoja šiam baltą dramblį. Vargšas dvariškis tokį dramblį šers, o naudos iš jo jokios... Užduotį atlikite taip:

Pagal Algirdą Sabaliauską

yra – veiksmažodis, esamojo laiko vienaskaitos 3 asmuo. ❸ ＊＊＊ Iš žodyno išrinkite 7–9 veiksmažodžius ir apibūdinkite, kaip jie ten pateikiami.

Tai įdomu! Veiksmažodžiai turi ne vieną, o tris pagrindinès fòrmas: bendratį, esamojo laiko trečiąjį asmenį ir būtojo kartinio laiko trečiąjį asmenį (šokti, šoka, šoko; kirsti, kerta, kirto; mylėti, myli, mylėjo; laikyti, laiko, laikė). Šios visos trys formos ir pateikiamos žodynuose. Kodėl jos laikomos pagrindinėmis formomis? Ogi todėl, kad iš šių veiksmažodžio formų yra daromos kitos formos.

Kalbos įdomybės, tekstai, užduotys

Vida Marcišauskaitė, Danguolė Mikulėnienė, Jurgita Petrauskaitė. Pritaikė Sofija Četyrkovskienė, Loreta Martišiūtė

VĖL ŽAIDŽIU ŽODŽIU Lietuvių kalbos vadovėlis, pritaikytas specialiųjų poreikių mokiniams „Šviesa“, 2009 Vadovėlis

„Vėl žaidžiu žodžiu“. V kl. vadovėlis, 2-oji knyga, p. 84–85

Žvaigždutės prie užduočių žymi sudėtingumą

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 24,90 Lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LIETUVIŲ KALBA VII klasė Vida Marcišauskaitė, Danguolė Mikulėnienė, Jurgita Petrauskaitė, Vaida Kainauskienė, Rimvydas Sruogis

LIETUVIŲ KALBA Mokymosi komplektas VII klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2009 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis

Pratęsiantis serijos „Šok“ idėjas. Mokymosi tęstinumas ir naujo etapo pradžia.

Šie serijos „Šok“ lietuvių kalbos vadovėliai yra V ir VI klasių vadovėlių „Žaidžiu žodžiu“ ir „Vėl žaidžiu žodžiu“ tęsinys ir kartu naujam koncentrui skirtos ugdymosi priemonės. Serijos vadovėlius sieja mokymosi tęstinumas, integralumas ir kompetencijų ugdymo sistemiškumas. Kaip V–VI klasės vadovėlių, taip ir VII–VIII klasės vadovėlių turinį sudaro kalbos pažinimo ir kalbos ugdymo temos. Toliau mokomasi gražiai bendrauti lietuvišku žodžiu; toliau siekiama, kad aiškinamųjų ir komentuojamojo pobūdžio užduočių meniniai, publicistikos ar mokslinės literatūros tekstai padėtų išsaugoti tinkamą kalbos jausmo, intuityvumo santykį, ugdytų kalbos logikos ir sistemos supratimą; toliau plečiamos leksikos, fonetikos, morfologijos – žodžių darybos, kalbos dalių – ir sintaksės žinios.

Kartosime ir mokysimės. Primenama, ko jau mokytasi V ir VI klasėje, ir atsakoma į klausimą, kuo ši tema svarbi ir kodėl jos reikia gyvenime Nurodoma, ko ir kaip bus mokomasi per pamoką

22 . . .

Kartojame nosinių raidžių rašybą žodžio šaknyje

Šiandien

Prisiminsime nosinių raidžių rašymo žodžio šaknyje taisykles. Išmoksime taisyklingai rašyti remdamiesi žodžių darybos taisyklėmis. Ugdysime rašybos įgūdžius atlikdami užduotis.

V. Marcišauskaitė, D. Mikulėnienė, J. Petrauskaitė

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Kartosime ir mokysimės Kaip žinome, rašte ilgieji balsiai kartais žymimi nosinėmis raidėmis. Ypač daug bėdų kelia nosinių raidžių rašymas žodžio šaknyje. Tad prisiminkime taisykles ir parinkime joms daugiau pavyzdžių.

Nosinių raidžių rašymas žodžio šaknyje Nosinės raidės

Taisyklė

ą, ę, į, ų

1. Nosinės raidės ą, ę, į, ų žodžio šaknyje rašomos tada, kai to paties žodžio formose arba giminiškuose žodžiuose jos kaitaliojasi su an, en, in, un.

kąsti, kąsnis – kanda; kęsti – kenčia; lįsti, ląsta, – lindo; skųsti – skundė...

2. Nosinės raidės ą, ę, į žodžio šaknyje rašomos tada, kai giminiškuose žodžiuose jos kaitaliojasi tarpusavyje.

grąža – gręžti – grįžti; tąsa – tęsė – tįsti; drąsus – drįsti...

ą, ę

3. Kai kurių daiktavardžių šaknyje nosinės raidės ą, ę rašomos tada, kai jomis žymimi balsiai išlieka ilgi ir kirčiuotame, ir nekirčiuotame skiemenyje.

ąsà, ąsẽlė, žuolas, ąžuoliùkas, lšis, lęšiùkas, všas, vąšẽlis, žąss, žsinas...

ą, ę

4. Nosinės raidės ą, ę, rašomos kai kurių veiksmažodžių esamojo laiko šaknyje, rodo išnykusį intarpą.

bąla, sąla, šąla, gęsta, tręšta, tęžta...

ą, ę, į

Mokytojo knyga V. Marcišauskaitė, D. Mikulėnienė, J. Petrauskaitė

1-oji dalis 2-oji dalis Vid. kaina knygynuose po 42,90 Lt

120

Aiškinama nauja tema

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Pavyzdžiai

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo

Kviečiantis moderniau mokytis lietuvių kalbos.

Mokytojai, pirmą kartą atsivertę šiuos vadovėlius, pamatys, kad jie išsiskiria savita, mokymuisi pritaikyta metodine dalimi. Patogi struktūra, užduočių įvairovė skatina mokymosi motyvaciją, kalbos pažinimo ir kalbos ugdymo temos padeda ugdyti kompetencijas, praktiškai vartoti sakytinę ir rašytinę kalbą. Trijų lygmenų užduotys (suvokimo, taikymo ir analizės, sintezės ir įvertinimo) leidžia diferencijuoti ir individualizuoti mokymąsi ir skatina mokinių motyvaciją, norą diskutuoti ir dirbti kūrybiškai. Mokiniai turi galimybę rinktis įvairaus sudėtingumo užduotis, apie kurių sudėtingumą paaiškinta įžanginiame skyrelyje Apie vadovėlį.

VIII klasė Vida Marcišauskaitė, Danguolė Mikulėnienė, Jurgita Petrauskaitė, Regina Rinkauskienė

LIETUVIŲ KALBA Mokymosi komplektas VIII klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2010 Vadovėlis

Rekomendacijos, ką mokiniai galėtų paskaityti, jeigu norėtų daugiau sužinoti einama tema

4 skyrius

MORFOLOGIJA: ŽODŽIŲ DARYBA IR RAŠYBA

Įrašykime tinkamas raides šiuose vediniuose: K_stutis, k_ntėjimas, k_snis, sąk_ndis, l_ndimas, įl_sti, l_stelė, si_stuvas, si_ntinys, pask_sti, sk_ndimas, dr_suolis, t_sinys, išt_sėlis, gr_žtas, sugr_žimas, _žuoliukas, _sotėlis, v_šelis, ž_siena, l_šiukas, išb_la, pab_lo. Rašydami, be abejo, rėmėmės nosinių raidžių rašymo žodžio šaknyje taisyklėmis. Kokių dar praktinių taisyklių prireikė, kad nustatytumėme, kokią raidę įrašyti?

Įsidėmėkime!

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 34,90 Lt

Tai svarbu!

. . .

Praėjusią pamoką išmokome dvi praktines žodžių darybos taisykles, kurios padeda atpažinti, iš kurios veiksmažodžio formos – būtojo kartinio laiko ar bendraties – daromi vediniai. Panagrinėkime kai kuriuos skyrelio „Kartosime ir mokysimės“ pavyzdžius. 1. Iš būtojo kartinio laiko šaknies darome galūnių ir priesagų, kurios prasideda balsiu, vedinius: kentėjimas I kentėjo (priesagos -imas vedinys: priesaga prasideda balsiu, todėl žodis daromas iš būtojo kartinio laiko); sąkandis I sukando (galūnės -is vedinys daromas iš būtojo kartinio laiko); lindimas I lindo ir t. t. 2. Iš bendraties šaknies darome priesagų, kurios prasideda priebalsiu, vedinius: Kęstutis I Kęstas I kęsti (priesagos -tas vedinys: priesaga prasideda priebalsiu, todėl žodis daromas iš bendraties); kąsnis I kąsti; įlįsti I lįsti.

Svarbu ne tik įsiminti nosinių raidžių rašymo žodžio šaknyje taisykles, bet ir atrasti darybos pamatą. Pamatinio žodžio šaknis – naujo vedinio pagrindas. Kartais labai svarbu pasitelkti giminiškų žodžių, kurie gelbsti aiškinantis, kaip taisyklingai rašyti.

Pateikiamos svarbiausios išvados ir taisyklės – viskas, ką reikia išmokti

Pratybų sąsiuvinis

Vid. kaina knygynuose 9,90 Lt

Apibendrinkime

Užduotys, skatinančios įtvirtinti teoriją

draskyti, drasko, nes drėksti, drėskė; dvesia, nes Yra taisyklių, yra ir išimčių iš jų. Nesupainiokime: dvėsė; gražus, gražinti, nes grožis. yra įsidėmėtinų šaknų, kuriose nosinių raidžių Esamojo laiko formų šaknyje rašomos balsės y, nerašome. Perskaitykime išimtis ir papildykime ū, jeigu to paties veiksmažodžio kitų formų šaknyje jas pavyzdžiais. Prireikus naudokimės didžiuoju nėra nei nosinių balsių, nei mišriųjų dvigarsių an, „Lietuvių kalbos žodynu“ (arba www.lkz.lt). en, in, un, pavyzdžiui: įgristi, įgrysta, įgriso; driksti, Įsidėmėtini žodžiai, turintys šaknį mast- be nosiKARTO J A M E N O S I N Imastas, Ų R A I D Ž I mastelis. Ų R A Š Y B Ą Ž O D Ž I O Š A K N Y J E dryska, drisko; šilti, šyla, šilo; bjurti, bjūra, bjuro; M O R FniurOLOGIJA: ŽODŽIŲ DARYBA IR RAŠYBA nės raidės, pavyzdžiui: ti, niūra, niuro; spurti, spūra, spuro. Nosinės balsės neturi ir žodžiai su šaknimi ryž-: Nosinės raidės nerašomos veiksmažodžiuose, ryžtis, ryžtasi, ryžosi. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir „Lietuvių kalbos rašyboje ir skyAtsiverskime Atlikime ryboje“ (p. kurių esamajame laike atsiranda intarpas n,18)opateikti kiti 24 veiksmažodžiai, esamajame laike rašomi su Nosinės balsės nerašomos, kai tos pačios nosinėmis ą, ę. Juos galite rasti ir http://www.vlkk.lt/naujienos/naujieraides. Pažymėkite kuriose rašomos nosinės raidės. Mokomasis lietuvių kalbos balsiai radvigarsio neturi, pavyzdžiui: akti, anka, šaknies žodžiuose ilgieji kaitaliojasi su šaknis,kamienai ❶a,＊eĮrašykite na.1068.html. šybos ir kirčiavimo žodynas. SuŽ_sgalos kalnas išk_la rajono savivaldybės centrinėje dalyje, netoli ako; sekti, senka, seko; gesti, genda, gedo. ė, o: gresia, grasinti, graso, nes grėsti, grėsė; dreskia, ❺ ＊＊＊ Paaiškinkite paryškintų raidžių rašybą. Taisyklingai perskaitydarė Pranas Kniūkšta, Antanas Baltiniñkų, 18 km į pietus nuo Telši, prie Ž_sgalo kaimo. Kalno

. . .

4 skyrius

. .

Lyberis. Kaunas: Šviesa, 2008, p. 12. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. Parengė Nijolė Sližienė, Adelė Valeckienė. Vilnius: Mokslas, 1992, p. 16–19.

aukštis 210,3 m. Apie kalno pavadinimą skl_ndo leg_ndos, jog čia nuolat ilsėdavosi skr_ndančios ž_sys, o apie jo gelmes pasakojama, kad ten velniai g_vena ir pragaro katilus verda. Tai įrodo ant kalno esanti sk_lė, prie kurios žmonės kasdien r_sdavę po svarą anglių. Legendos pasakoja. Sudarė Gitana Kazimieraitienė. Kaunas: Šviesa, 2008. ❷ ＊ Iš pateikiamų žodžių padarykite priesagų vedinių. Nosines raides paryškinkite kita spalva.

ąsa J ... išbalo J ... ryžtis J ... grasino J ... draskė J ...

grąžtas J ... gręžė J ... mąstyti J ... mąstė J ... žąslai J ...

❸ ＊＊ Įrašykite praleistas raides. Nosinių raidžių rašybą paaiškinkite nurodydami taisyklę ir parinkdami giminiškų žodžių. Su šiais giminiškais žodžiais sugalvokite sakinių.

Širdis taip tvaksėjo, jog reikėjo st_priai suk_sti dantis, kad ji neiššoktų pro gerklę ir netėkšteltų į riebų juodžemį tarp gėlių. Tačiau įsidr_sinęs Benutis t_lutėliai atsigr_žė ir atsargiai išk_šo vieną akį, kad matytų, kas v_ksta virtuvėje. Laura Sintija Černiauskaitė. Benedikto slenksčiai. Vilnius: Alma littera, 2009. ❹ ＊＊ Praplėskite savo žodyną V klasės vadovėlyje „Žaidžiu žodžiu“ minėtais veiksmažodžiais, kurių esamojo laiko šaknyje rašomos nosinės raidės ą ar ę. Išsirinkite du žodžius, įsidėmėkite jų reikšmę ir sugalvokite sakinių su jų esamuoju laiku.

knèžti, knęžta, knežo – „irti, kiužti, gurti“ krèšti, kręšta, krešo – „išpūti, ištrūnyti; krešėti“ nukárti, nukąra, nukaro – „nusvirti, nulinkti žemyn“ skárti, skąra, skaro – „plyšti; spurti, brigzti“ šlámti, šląma, šlamo – „imti šlamėti“ žabálti, žabąla, žabalo – „akti, darytis aklam“ žálti, žąla, žalo – „darytis žaliam“ 122

Mokytojo knyga Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

kite žodžius su paryškintomis raidėmis, apibūdinkite jų tarimą. Pasirenkite rašyti tekstą diktuojamą.

Benučiui pasirodydavo, kad pasilieja per pievas lyg iš krantų išsiveržusi banga. Jis užmiršdavo, ką šiandien veikė. Nejusdavo vėsos ir alkio, tarytum liaudavosi buvęs savimi. Tik jo širdis, nepaisydama ribų, tvindavo į visas puses lyg patiklus, išsiilgęs vanduo. Ir jeigu tuo metu atsikąsdavo duonos, kurios išsinešdavo į kiemą pakramtyti, tai saldžiarūgštis jos skonis pasklisdavo jame lyg greita aštri šviesa. Jos bauginantis greitis tuojau sugrąžindavo Benutį į kūną. Jį supurtydavo laimė, laimė be priežasties, išgyvenama tik juslėmis, – bet nuo jos galėjai raudoti balsu, nusidraskyti nuo šonkaulių raumenis ir išprotėti. Vakaro pievos, nuskausminančios ir išsiviliojančios sielą, ir šviežios duonos su kmynais skonis, įsakmiai grąžinantis Benutį į vienį, – šios dvi naujos laimės žadėjo jam kitas, dar stipresnes ir slaptesnes.

121

Laura Sintija Černiauskaitė. Benedikto slenksčiai. Vilnius: Alma littera, 2009. ❻ ＊＊＊ Įrašykite raides. Sugrupuokite žodžius pagal nosinių raidžių rašymo žodžio šaknyje taisykles ir surašykite juos į lentelę (pavyzdį rasite skyrelyje „Kartosime ir mokysimės“). Kuriai taisyklei pavyzdžių neradote? Parašykite savų pavyzdžių.

1. Kartą sta_telėjo ir atsigr_žė – mama tebestovėjo viršuje prie akmens. 2. Tačiau neišsig_ndo, dr_siai ištiesė ranką ir padėkojo. 3. Jis burbuliavo ir raudo, išsisukinėdamas nuo užmoke_čio, kol mamai įgr_so tas spektaklis. 4. Negalėjai perk_sti, ar tėvui įdomūs tie žmonių rūpe_čiai – tokie panašūs vieni į kitus, kaip slėnyje banguojantys r_giai. 5. Pro atvirą orlaidę pirmame aukšte skl_do čirškinamų lašinių su svogūnais kvapas, Benutis nur_jo iki šleikštulio t_sias alkio seiles. 6. Kambariuose už uždarytų durų jis išgirdo t_lią paž_stamą melodiją. 7. Verkė kiekviena jo l_stelė – pl_šdama ir išsiversdama iki dugno. 8. – Išg_vensim, – pagaliau atskl_do iš tamsos m_slus, geras tėvo balsas. 9. Bet kai jau po keleto valandų nerimas ir sopulys sugr_ždavo, jis patenkintas užskl_sdavo juos širdies buveinėje.

Tai įdomu! Ar girdėjote, kad nosines raides rašyti nesunku išmokti tarmiškai mokantiems žemaičiams, visiems pietų ir rytų aukštaičiams? Mat jų tarmėse ą, ę atliepiami ilgaisiais balsiais ū (o), y ar net tarmišku dvibalsiu ou. Vietoj bendrinės kalbos žodžio ąžuolas, žąsis, kęsti jie sako ūžuols, unžuols, onžols, žūsis, žosis, žonsis, kįsti, kinsti ir pan. Taigi tarmė irgi gali padėti mokytis bendrinės lietuvių kalbos.

Laura Sintija Černiauskaitė. Benedikto slenksčiai. Vilnius: Alma littera, 2009.

123

„Lietuvių kalba“. VII kl. vadovėlis, 2-oji knyga, p. 120–121, 122–123

Kalbos įdomybės, tekstai, užduotys

Žvaigždutės prie užduočių žymi sudėtingumą

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LIETUVIŲ KALBA Aktyvi veikla ir diferencijuotos užduotys.

VII klasė

Nuoseklią mokymosi sistemą praplečia pratybų sąsiuviniai. Ar verta juos turėti, spręsti Jums, tačiau norime priminti, kad pagrindinė pratybų sąsiuvinių paskirtis – palengvinti mokymąsi. Kaip? Pirma, pratybų sąsiuviniai taupo pamokos laiką, mažina mokymosi krūvį ir skatina mokinius dirbti savarankiškai. Jei mokiniai turi pratybų sąsiuvinius, nebereikia perbraižyti iš vadovėlio lentelių, schemų lentoje ar sąsiuviniuose. Antra, mokiniai, bendradarbiaudami arba asmeniškai atlikdami pratybų sąsiuvinyje pateikiamas praktines, apibendrinamąsias, įsivertinimo užduotis, greičiau ir lengviau išmoks mokomąją medžiagą, mokysis mokytis. Trečia – tai pagalba mokytojui, nes suteikia papildomą galimybę taikyti įvairius mokymosi metodus, diferencijuoti ugdymą, kūrybinės užduotys padeda individualizuoti mokymą, kartu mokytojui nesunku patikrinti, ar ir kaip mokinys išmoko. MORFOLOGIJA: ŽODŽIŲ DARYBA IR RAŠYBA

❸ * * Iš pateikiamų žodžių padarykite priesagos vedinių. Nosines raides paryškinkite spalva. Paaiškin-

22. Kartojame nosinių raidžių rašybą žodžio šaknyje

kite žodžių rašybą.

❶ * Prisiminkite nosinių raidžių rašybos žodžio šaknyje taisykles ir papildykite lentelę savais pavyz-

ręsti → iš(si)gąsti → skendo → grįsti → grindė →

džiais.

Nosinės raidės

4 skyrius

Pavyzdžiai

kąsti – kanda, ą, ę, į, ų

❹**

Įrašykite tinkamas nosines raides. Sutartiniais reikšminių žodžio dalių ženklais pažymėkite, kurioje žodžio dalyje nosinė raidė rašoma. Paaiškinkite paryškintų žodžių rašybą.

1. Donatas Kveinys vis

grąža – gręžti – grįžti,

langines ir antr

ą, ę, į

tų

gūdži

neturėjo. 2. Iš ties

sias suveriamas duris, kambarys pask

knyg

, tačiau ir tie keli lovoj perskaityti puslapiai j

apm

stymui. 4. O gal tas noras nusigr

, nakčiai uždarius vidaus

sdavo tyloj. 3. Donatas užvertė nuteikė savistabai, savo būties

žti nuo gyvenimo pagund

yra tik nuovargis,

dvasios tingumas, gyvenimo alergija, o ne išmintis? 5. Širdis suspurdėjo, žadindama ą, ę

ąsà, ãsai, ážuolas,

gusias l

steles ir nerv

tui buvo nepaž

skaidulas. 6. Tačiau anapus kuždėjosi du vyrai, ir j

stami. 7. Tegul vyrai eina, jeigu tokie dr

dindamas, pravirko Saudarg ą, ę

bąla, sąla,

kūdikis.

mi-

balsai Dona-

sūs... 8. Ir čia, visus išg s-

Kazys Saja. Tarsi vagis pavogė. Vilnius: Vyturys, 1989.

❺ * * * Prisiminkite ir paaiškinkite veiksmažodžių sarti, kežti, kerti reikšmę. Parašykite pagrindines jų formas. Paaiškinkite esamojo laiko rašybą. Sugalvokite sakinių su esamojo laiko forma.

❷ * Skaitydami vadovėlį, įrašykite į lentelę įsidėmėtinus žodžius, kurių šaknyje nosinės nerašomos. Nosinės raidės nerašome šaknyse

Pavyzdžiai

mastryž-

❻ * * * Įrašykite raides. Sugrupuokite žodžius pagal nosinių raidžių rašybos žodžio šaknyje taisykles: papildykite jais 1 užduoties lentelę.

kai ilgieji balsiai a, e kaitaliojasi su ė, o

1. Kakta juto, kaip žmogaus žvil

snis gr

žia jį kiaurai. 2. Kuprinės nedr

so nešti

į kambarius, paliko virtuvėje prie koklinės krosnies. 3. Jos dramatiškas tonas Beną prajuokino, jis pasir

žė, ištie

joni, jūs mane išg

kai esamajame laike atsiranda intarpas n

atsakymą. 6. T

sodamas lovoje jis turėjo laiko viską perm

nuoskaudą. 7. Nepalei bai

damas virš galvos rankas, ir netikėtai žvaliai atsakė. 4. Tri-

sdinot. 5. Dabar jis sulaikė Meiluvienę, galutinai pasir

ti kavą.

dama iš lūpų m

slingos š

žęs išgirsti

styti ir juto vis didesnę

psenos, Sveta stebėjo, kaip jis skuba

Laura Sintija Černiauskaitė. Benedikto slenksčiai. Vilnius: Alma littera, 2009.

„Lietuvių kalba“. VII kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 54–55

SPECIALUS PASIŪLYMA

Užsakant vadovėlio 1-ų jų knygų VII klasei, mokytojui dovano jame*: Mokytojo knygą (1-ąją ir 2-ąją d.), Pratybų sąsiuvinius (1-ą jį ir 2-ąjį sąs.). Komplekto vertė 105 Lt.

*Kiek vadovėlių reikia užsakyti, kad gautumėte dovaną, ir išsamią informaciją apie kitas sąlygas Jūsų mokyklai suteiksime tel. (8 37) 40 91 25, mob. 8 616 47 491, taip pat susisiekus su mūsų švietimo sistemos koordinatoriais.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki įsivertinimo Mokinį moko mokytis.

VII klasė

Kad mokiniams būtų aišku, kas yra mokymasis ir kaip geriausia mokytis, kad jie galėtų atrasti savo mėgstamus mokymosi būdus, išsiaiškintų pakankamus ir tobulintinus gebėjimus, kitaip sakant, mokytųsi mokytis, pateikiami Mokymosi žingsniai. Tai išsamios instrukcijos, kaip atlikti sudėtingesnes užduotis, pažymėtas pilku apskritimu. Šie patarimai ne tik moko mokytis, bet ir padeda susieti mokomuosius dalykus. Mokiniai sužinos, kaip dirbti grupėmis ir poromis, pasirengti ir atlikti interviu, rengti projektą, žodžių žemėlapį, prognozuoti, pristatyti atliktą darbą, rašyti laišką ir kt.

įvairiais Lietuvių kalbos, literatūros, etikos, istorijos, geograﬁjos ir kitų dalykų vadovėlių autoriai ne kartą jums siūlys mokytis į būdais, pavyzdžiui, susiskirstyti ir dirbti poromis. klausimu, bet abiem teks priimti bendrą sprendimą. Taip išmoksite bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų, savo veiksmus Darbas poromis padės jums sunkesnes užduotis įveikti greičiau ir sėkmingiau. Su draugu galėsite pasitarti vienuitu ar ki 1 s k Mokymosi yrius R O Mžingsniai OS IMPERIJA pagrįsti argumentais ir galbūt įtikinti vienas kitą. KAIP DIRBTI POROMIS / KAIP DIRBTI GRUPĖMIS

Mokymosi žingsniai Kaip dirbti grupėmis

Kaip dirbti poromis Lietuvių kalbos, literatūros, užsienio kalbų, etikos, istorijos, geograﬁjos ir kitų mokomųjų dalykų vadovėliuose nemaža užduočių nurodoma atlikti poromis. Darbas poromis dažnai greitesnis ir sėkmingesnis. Su draugu galima pasitarti, pasiginčyti. Taip išmokstama bendradarbiauti, argumentuotai mąstyti, įtikinti, ieškoti bendro supratimo ir sutarimo. Per lietuvių kalbos pamokas poromis galvosime klausimus, aiškinsimės nesuprantamus žodžius, formuluosime taisykles, kalbėsime vadovėlyje pateikiamomis temomis, kursime dialogus ir t. t. Darbo poromis žingsnius aptarkime konkrečios užduoties pavyzdžiu – sukurti dialogą Įdomiausias ﬁlmas. Šio tipo užduotims atlikti pirmiausia susiskirstoma poromis. (Galima dirbti su suolo draugu, porą gali parinkti mokytojas, galime ir patys susiskirstyti, kas su kuo dirbsime.)

Apmąstome tikslą – dirbant poromis, atlikti užduotį.

Aptariame, kaip dirbsime. Apmąstome užduotį kiekvienas atskirai, susidarome darbo planą. Susidarytus planus aptariame su draugu. Prisimename, ką nagrinėjama tema mokėmės ir ko reikia užduočiai atlikti. (VI klasės vadovėlyje „Vėl žaidžiu žodžiu“ aptarėme pokalbio etiketą, sužinojome, kas yra interviu, ir jį kūrėme. Žinome, kad pokalbiais, dialogais, interviu galima ką supažindinti, pristatyti, informuoti ir t. t.)

• • •

3. Pradedame dirbti konkrečiai.

•

Kiekvienas pasakome savo nuomonę. (Pavyzdžiui, stengsimės bendraklasius supažindinti su mums įdomiausiu ﬁlmu, išsamiai papasakoti apie jį, stengsimės sudominti, kad ir jie pažiūrėtų, ar tiesiog informuoti, kad yra toks ﬁlmas.) Jei nuomonės nesutampa, galime pasiginčyti. Tik ginčykimės argumentuotai, pagrįsdami savo nuomonę, stenkimės suprasti vienas kitą ir susitarti. Jei susitarti nepavyksta, kyla kokių neaiškumų, klausiame mokytojo.

•

Priėję bendrą nuomonę (sakykim, nutarėme išsamiai papasakoti apie filmą), susidarome planą. (Plane susirašome dialogo klausimus, pavyzdžiui: Kokį filmą labiausiai įsiminei? Kas jį sukūrė? Apie ką šis filmas? Kokia jo tema ir pagrindinė mintis? Kokie pagrindiniai veikėjai? Kodėl šį filmą laikai įdomiausiu? ir t. t.; numatome, kiek laiko kalbėsime.) Atliekame užduotį klasei. (Pateikiame savo sukurtą dialogą Įdomiausias filmas.)

•

Apmąstome ir įsivertiname savo veiklą ir rezultatus. Apmąstome ir įsivertiname pagal šiuos klausimus: Kuo naudinga dirbti poromis? Ar sunku (lengva) taip dirbti? Kodėl? Ar pavyko atlikti užduotį? Ar viskas buvo sklandu? Ką reikėtų tobulinti ar daryti kitaip? Remdamiesi tokiu darbo planu, užduotis, skirtas dirbti poromis, galime atlikti ir per kitų mokomųjų dalykų pamokas. Pavyzdžiui, per geograﬁjos pamoką pagal draugo nurodytas koordinates ieškoti paslėpto lobio...

. . . . .

Vadovėlyje rasime užduočių, kurias numatoma atlikti grupėmis. Toks darbo būdas gana svarbus. Grupėmis mokomasi ir dirbama, kai reikia ar norima pasidalyti idėjomis, priimti kokius nors sprendimus, išspręsti kilusias problemas. Dirbdami grupėmis, turime būti kūrybiški. Todėl kiekvienas mokomės drąsiai reikšti savo mintis, pasakyti ir apginti savo nuomonę ar požiūrį, atidžiai išklausyti ir gerbti kitų mintis ir nuomonę, tinkamai jas įvertinti, dalytis atsakomybe, pagelbėti vienas kitam, suvokti ir įvertinti savo darbo veiksmingumą. Darbas grupėmis moko derinti tarpusavio veiksmus, būti draugiškiems, nuoširdiems, supratingiems, skatina sutelktai siekti veiklos tikslų. Vadovėlyje grupėmis atlikti skiriamos šios užduotys: aptarti skaitymo sunkumus, norimus įgyti skaitymo įgūdžius, stebėti ir aptarti klasės draugų kalbos klaidas, mokėti jas ištaisyti, suvaidinti įvairias užduočių situacijas, mokytis diskutuoti ir kt. Kaip dirbti grupėmis, pasimokykime aptardami temą Kalbas pasaulyje išsaugo ne kalbininkai, o žmonių bendruomenės. Susiskirstome grupėmis. (Paprastai suskirsto mokytojas, galime ir patys susigrupuoti.)

Apmąstome tikslą – dirbant grupėmis, atlikti užduotį.

2. Aptariame, kaip dirbsime.

•

Pirmiausia apmąstome užduotį kiekvienas atskirai, prisimename, ką šia tema mokėmės, pasvarstome, kaip šią užduotį galima atlikti. Paskui visa grupė aptariame, kaip supratome užduotį, kaip ją atliksime. Jei kyla kokių neaiškumų ar ginčijamų klausimų, prašome mokytojo pagalbos. Pasiskirstome, kas ką darysime. (Kas suras VI klasės serijos „Šok“ vadovėlį ir primins ten nagrinėjamą šią temą; kas ieškos naujos informacijos; kas pateiks kokių siūlymų ar idėjų aptariama tema; kas siūlymus įvertins, seks laiką, apibendrins; kas supažindins su užduotimi klasę. Grupės narių vaidmenys gali būti gana įvairūs, tai priklauso nuo užduoties. Jei nepavyksta tinkamai pasidalyti, kas ką veiks, prašoma mokytojo patarimo.) Susidarome grupės darbo (veiklos) planą.

• •

Pradedame dirbti bendrai. Prisimename, ką mokėmės ir ko reikia skirtai temai išnagrinėti. (Susirandame VI klasės serijos „Šok“ vadovėlio „Vėl žaidžiu žodžiu“ temą apie ekologiją: čia rasime, kas yra ekologija ir kaip ji susijusi su gimtąja kalba ir jos kultūra.) Pasiskirstytus darbus atliekame nepamiršdami, kad kiekvienas grupės narys, nors ir turi savo užduotį, siekia bendro rezultato ir yra atsakingas už bendrą darbą. Pateikiame atliktą savo darbą kitiems grupės nariams. Drauge priimame sprendimus, vadovaudamiesi grupės veiklos taisyklėmis: pasakyk savo nuomonę, išklausyk kitų, suteik kiekvienam galimybę kalbėti, argumentuok savo siūlymus ir idėjas, aptark ir įvertink kitų pasakytas mintis, siek bendro tikslo ir sėkmės. Apibendriname grupės veiklos rezultatus. (Suformuluojame tris keturis teiginius aptariama tema.) Pristatome užduotį. (Gali kalbėti vienas grupės narys, galima pasirinkti įvairesnių pristatymo būdų: pateikti nupieštą plakatą, suvaidinti situaciją ar pan.)

• • • •

• •

. . . .

Apmąstome ir įsivertiname savo veiklą ir rezultatus. Apmąstome ir įsivertiname pagal šiuos klausimus: Ar naudinga dirbti grupėmis? Kas patiko? O kas ne? Ar lengva (sunku) taip dirbti? Kodėl? Ar pavyko atlikti užduotį? Ar viskas buvo sklandu? Kuo buvo naudinga kiekvieno grupės nario veikla? Ką reikėtų tobulinti, daryti kitaip? Darbo pabaigoje pasidžiaukime tuo, kas pasisekė, padėkokime vieni kitiems. Remdamiesi tokiu darbo planu, užduotis, skirtas dirbti grupėmis, galime atlikti ir per kitų mokomųjų dalykų pamokas.

. . . . . . .

•

149

148

„Lietuvių kalba“. VII kl. vadovėlis, 1-oji knyga, p. 148–149

SPECIALUS PASIŪLYMA

ĮDOMU! VIII klasės serijos „ŠOK“ vadovėliuose rasite bendrą tarpdalykinį projektą Gimtinė pro rasos lašą.

Užsakant vadovėlio 1-ų jų knygų VIII klasei, mokytojui dov anojame*: Mokytojo knygą, Pratybų sąsiuvinį. Komplekto vertė 65 Lt.

LIETUVIŲ KALBA VII–VIII 7–8 klasė klasė Elena Palubinskienė, Giedrė Čepaitienė

Elena Palubinskienė, Giedrė Čepaitienė

LIETUVIŲ KALBA Mokymosi komplektas VII klasei

LIETUVIŲ KALBA Mokymosi komplektas VIII klasei

„Šviesa“, 2008

„Šviesa“, 2009

Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 34,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 8,90 Lt

Mokytojo knyga Vid. kaina

knygynuose 39,90 Lt

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 34,90 Lt

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 8,90 Lt

Kurso konspektas

Vid. kaina knygynuose 8,99 Lt

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Tikroji tėvynė, kad ir kur gyventume, – tai kalba. R. Koženiauskienė, D. Mikulėnienė

IX–X klasė 7–8 klasė Regina Koženiauskienė, Danguolė Mikulėnienė, Regina Rinkauskienė

Regina Koženiauskienė, Danguolė Mikulėnienė, Regina Rinkauskienė

TĖVYNĖ – TAI KALBA Lietuvių kalbos mokymosi komplektas IX klasei

TĖVYNĖ – TAI KALBA Lietuvių kalbos mokymosi komplektas X klasei

„Šviesa“, 2008

„Šviesa“, 2009

Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga 3-ioji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Vadovėlis

Pratybų sąsiuvinis

R. Koženiauskienė, D. Mikulėnienė, R. Rinkauskienė, V. Vilkienė

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 8,90 Lt

Pratybų sąsiuvinis

Vid. kaina knygynuose 16,99 Lt

Vid. kaina knygynuose 45,90 Lt

Kurso konspektas

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 8,90 Lt

Kurso konspektas

Mokytojo knyga R. Koženiauskienė, D. Mikulėnienė, R. Rinkauskienė, V. Vilkienė

1-oji knyga 2-oji knyga 3-ioji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Vid. kaina knygynuose 16,99 Lt

Kontroliniai ir savikontrolės testai

R. Koženiauskienė, D. Mikulėnienė, R. Rinkauskienė, V. Vilkienė

Vid. kaina knygynuose 15,99 Lt

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LIETUVIŲ KALBA IX klasė

Dirbti paprasta, o mokytis įdomu!

Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė, Jurgita Petrauskaitė, Asta Leskauskaitė

LIETUVIŲ KALBA Mokymosi komplektas IX klasei „Šviesa“, 2011 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Kiek galėtų kainuoti brangiausia Lietuvoje pasakyta kalba? Milijonus litų… už kiekvieną žodį! Netikite? Gerai, tuomet kiek įkainotumėte žynio Lizdeikos kalbą didžiajam kunigaikščiui Gediminui – sapno apie geležinį vilką aiškinimą? Jei tikėsime Bychovco kronika (XVI a. pradžia), Lizdeika Gediminui tepasakė 19 žodžių, bet to pakako, kad būtų įkurtas Vilnius. O kiek mūsų sostinė kainuotų šiandien? Gal 5 milijardus litų? Daugiau? Bet kuriuo atveju kiekvieną Lizdeikos žodį būtų galima įvertinti mažiausiai keliais šimtais milijonų litų… Bepigu buvo žyniui. Autoritetas, vadovybės pagarba… O ką daryti mūsų dienomis, kai rytoj teks sakyti kalbą nuobodžiaujančiai publikai? „Lietuvių kalba“. IX kl. vadovėlis, 1-oji knyga, p. 95

Pamokos dalis, kurioje pateikiama aktyvi veikla

Papildomos užduotys

Vid. kaina knygynuose 11,50 Lt

Rašome esė

Gilinamės ir suvokiame

Jau žinome, kad es yra nedidelės apimties, laisvos kompozicijos proza parašytas kūrinys, kuriame aptariama kokia nors tema, perteikiami samprotavimai ir individualus požiūris. Tad rengdamiesi rašyti esė turėtume suvokti, kad rašysime pasirinktos temos (ar temų) apmąstymą, svarstymą.

Mokymosi žingsniai

Pasirengimo rašyti esė žingsniai I žingsnis. Pasirenkame temą (ji turėtų būti iš gerai pažįstamos gyvenimo srities arba tos srities, į kurią gilinamės, kuria domimės, kuri mums yra svarbi). II žingsnis. Prisimename su tema susijusį įvykį, kurį patyrėme arba kurio dalyviai ar liudytojai buvome (jis bus pasakojimo ašis, kelianti asociacijų, skatinanti mąstyti). III žingsnis. Domimės ir ieškome, kas įdomaus ta tema yra sukurta (tai gali būti knygos, kino filmai, straipsniai ir pan.). Atsirenkame tai, kas mums atrodo tikrai įdomu, apie ką norėtume papasakoti draugui ar ta tema besidominčiam žmogui.

kis

įv y

I V žingsnis. Prisimintą įvykį palyginame su skaityta publikacija, literatūros kūriniu, matytu kino filmu ar kt. Palyginimas leidžia išreikšti savo nuomonę, įvertinti tai, ką esame skaitę ar matę, ir tai, ką patyrėme patys. Taip susidaro dvi pasakojimo plotmės: gyvenimo vaizdas, • kasdienio gyvenim požiūris į tą vaizdą, jo vertinimas. • autoriaus požiūri Šių dviejų plotmių ssugretinimas ir yra esė sandaros pagrindas. Pasirengimą rašyti esė e iliustruoja schema:

Mokytojo knyga Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

ASMENINĖS PATIRTIES KONTEKSTAS

PLĖTOTĖ

TEMA

POŽIŪRIS, VERTINIMAS

SKAITYMO ĮSPŪDŽIAI (II pasakojimo plotmė) SOCIALINIS, KULTŪRINIS KONTEKSTAS

Skaitmeninis turinys

Kaina ugdymo įstaigoms 240,00 Lt

Aktyvios pamokos

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Informacija pateikiama įvairiais būdais

ESĖ

ĮVYKIS (I pasakojimo plotmė)

Lietuvių kalbos mokymosi sistema IX–X klasėje: nuo planavimo iki įsivertinimo

X klasė Įdomu?.. Taip lietuvių kalbos vadovėlio autorės – Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė, Jurgita Petrauskaitė ir Asta Leskauskaitė – pradeda devintokams pamoką „Rengimasis viešajai kalbai. Įžanga“. Intriguojanti pamokos pradžia. Skaitykime toliau: Vadovauti sekasi taip, kaip sugebame kalbėti. Ginčas arba ramybė, pritarimas arba panieka, entuziazmas arba susižavėjimas – skirtingas reakcijas gali sukelti vien mūsų žodžiai. Norintieji vadovauti turėtų būti iškalbūs. Kai gerai žinai, kokie žodžiai žeidžia, išprovokuoja arba uždega žygiams – darai įtaką, o ne palieki plyšį atsitiktinumams.

Audronė Razmantienė, Vida Marcišauskaitė, Jurgita Petrauskaitė, Asta Leskauskaitė

LIETUVIŲ KALBA Mokymosi komplektas X klasei „Šviesa“, 2012 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Naujiena

Papildomos užduotys

7 SKYRIUS

Rašymas

Dera prisiminti, kad: • kuo pasakojimas yra atviresnis, detalesnis, tuo jis įdomesnis, • esė nebūtina pateikti aiškių išvadų, nurodyti problemos sprendimo būdų. Remdamiesi pasirengimo rašyti esė žingsniais perskaitykime ir aptarkime pateikiamą esė. Atkreipkime dėmesį į pastraipų sandarą ir kalbinę raišką.

Vid. kaina knygynuose 11,50 Lt

Obuolių metas Studentiškas mano draugės kambarėlis vienoje Žemaitjos palėpėje pakvipęs obuoliais. Tiesiog pro langus veržiasi obelų šakos, apkibusios vaisiais. Nakčia nugirsti, kaip neiškentęs bumbteli į žoles raudonšonis obuolaitis. Vienas, antras, trečias. Juk tikrai ne prasčiau už rugpjūčio žvaigždes, jei kažkoks garsus prancūzas norėjo išsiskirti su šiuo gyvenimu kaip krintantis nuo šakos vaisius.

Naujiena

Komentaras: esė pradžioje pasakojami asmeniniai įspūdžiai, patirti lankantis pas draugę (I pasakojimo plotmė). Išryškėja tema – obuoliai, jų kritimas. Kalba vaizdinga: vartojama epitetų, įasmeninimas, deminutyvas, palyginimas. Nežinau, kodėl šį rudenį įsimylėjau būtent obuolius. Kad valyvai juos šiemet nunokino mūsų obelys, tai tiesa. Bet ir grybai ne prastesni, turėtų traukti akį, o vis dėlto netraukia. Užtat patraukia ir pamalonina širdį anos bobutės, sutūpusios Kalvarijų gatvėje ties „ananasų“, „sierinkų“ krūvelėmis. Arba profesorius Vytautas Landsbergis, siekiąs obuolio iš suneštų prie altoriaus rudens dovanų per padėkos pamaldas vienoje Vlniaus bažnyčioje praėjusį sekmadienį. Ir jis šypsojosi, pajutęs obuolio gerumą. Tik dabar imu suprasti, kodėl mano bendradarbis Sibiro naftotiekyje, irgi Vytautas, kas treji metai veždamas į Letuvą svetur gimusius savo vaikus, sakydavo norįs parodyti jiems, kaip noksta obuoliai.

Metodinės rekomendacijos

Komentaras: tolesnėje pastraipoje remiantis asmeniniais įspūdžiais, patirtais gatvėje, bažnyčioje, prisiminimais apie draugą Vytautą plėtojama obuolių tema (I pasakojimo plotmė). Pasakojant reiškiama asmeninė nuomonė (įsimylėjau būtent obuolius), minimos konkrečios detalės: obuolių pavadinimai (cituojami šnekamosios kalbos žodžiai), profesoriaus šypsena, persakomi draugo žodžiai. Šios detalės teikia pasakojimui įtaigumo, gyvenimiškumo, skaitytoją sudomina.

www.sviesa.lt

Garso ir vaizdo įrašai

www.sviesa.lt/ eturinys/lkx9/

„Lietuvių kalba“. X kl. vadovėlis, 2-oji knyga, p. 54–55

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LIETUVIŲ KALBA Išskirtinis dėmesys šiuolaikinės pamokos struktūrai, vertinimui ir įsivertinimui.

IX–X klasė

Vadovėlio komplektas yra parengtas pagal Bendrąsias programas ir UPC siūlomas metodines rekomendacijas. Visa vadovėlio struktūra, užduotys pritaikytos pagrindinėms kompetencijoms ugdyti. Mokiniai skatinami išsikelti tikslus ir uždavinius, pasirinkti veiklos strategijas, įsivertinti privalumus ir trūkumus. Tai daryti padeda pasirengimo rašymo užduočiai žingsniai, rengimosi viešajai kalbai strategijos, metinio darbo pristatymo etapai. Didelės diferencijavimo ir individualizavimo galimybės:

SPECIALUS PASIŪLYMA

Užsakant vadovėlio 1-ų jų knygų IX klasei, mokytojui dov anojame*: Vadovėlį (1-ąją ir 2-ąją kn.), Mokytojo knygą, Papildomų užduočių sąsiuvinį. Komplekto vertė 152 Lt.

mokomoji medžiaga tinka įvairių gebėjimų, mokymosi stilių ir lyčių mokiniams; kelių lygmenų užduotys siejamos su praktiniu gyvenimu; sąmoningai pateikta užduočių, kurios turėtų būti patrauklios berniukams; užduotys įvairios, jų gana daug, bet jos ne itin sudėtingos, kad pamokos netaptų monotoniškos;

užduočių sąsiuvinis skirtas kiekvieno skyriaus kelioms pamokoms, svarbiausioms ar sudėtingiausioms temoms.

Iškeliami mokymosi uždaviniai, išsiaiškinama, ką mokiniai žino, yra patyrę, motyvuojami

Apibendrinimas (II): leksika, morfologija, sintaksė

4 • •

pamoka

Kartojame rašybą

9 SKYRIUS

Moteriškoji giminė Vienaskaita G. Įn.

Prisiminsime rašybos taisykles.

naująją knygą, žaliąją pievą, aukščiausiąją pušį naująja knyga, žaliąja pieva, aukščiausiąja pušimi

Daugiskaita K.

naujųjų knygų, žaliųjų pievų, aukščiausiųjų pušų naująsias knygas, žaliąsias pievas, aukščiausiąsias pušis

Įtvirtinsime kalbos dalių rašybos įgūdžius.

Jau žinote, kad norėdami rašyti be klaidų turite išmanyti žodžio sandarą, darybą. Kai kuriais atvejais prireikia nustatyti ir kalbos dalį. • Paaiškinkite pateikiamų žodžių paryškintų vietų rašybą: sąmonė, samanos, įstaiga, idėja, ypač, iššūkis, pobūvis, apynauję, dveji, dviejų, trejetas, trise, gražiai, siuvinys, rūdija, megzk, juoktųsi, mokymąsi, kas gi, lekiąs, lėksiąs, sprendžiama, gąsdinantis, pažįstamas, puikiąja, naująsias, gražiajam, miegamajame. • Nurodykite, kuo rėmėtės aiškindami: žodžių sandaros, žodžių darybos žiniomis ar kalbos dalių morfologiniais požymiais.

Prieveiksmiai neturi kintamosios galūnės, todėl svarbu įsiminti jų priesagas ir rašybą.

Kartojame ir įtvirtiname

Prisiminkime kai kurių sudėtingesnių formų rašybą. Kai kurios linksniuojamosios kalbos dalys gali turėti įvardžiuotines formas. Įvardžiuotiniai gali būti būdvardžiai, kelintiniai skaitvardžiai, įvardžiai, dalyviai. Įvardžiuotinės formos yra sudarytos su asmeniniais įvardžiais jis, ji: geras + jis  gerasis, antras + jis   antrasis, manas + jis  manasis, mylimas + jis  mylimasis. Įsidėmėkime, kuriuose įvardžiuotinių formų linksniuose rašomos nosinės raidės.

Rašome -e: dviese, trise, keturiese, keliese, kadaise, savaime, drauge Rašome -ei: kolei, šiolei, vėlei, dėlei

Vyriškoji giminė Vienaskaita G.

naująjį namą, žaliąjį medį, aukščiausiąjį kalną

Daugiskaita K.

naujųjų namų, žaliųjų medžių, aukščiausiųjų kalnų

Rašome -in: priekin, šalin, širdin, tolin (iš tolis)

142

Rašome -ia: nakčia, šalia, čia (čion), slapčia (slapčiomis), vogčia (vogčiomis), tyčia (tyčiomis) Rašome -iai: sočiai, saldžiai, skaniai, seniai, brangiai, puikiai; sočiausiai, saldžiausiai, skaniausiai, seniausiai, brangiausiai, puikiausiai Rašome -yn: geryn, pilkyn, žemyn, sveikyn, pirmyn, tolyn (iš toli)

143

„Lietuvių kalba“. X kl. vadovėlis, 2-oji knyga, p. 142–143

Mokymosi veikla (pateikiama nauja medžiaga ir atliekama praktinė veikla)

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Lietuvių kalbos mokymosi sistema IX–X klasėje: nuo planavimo iki įsivertinimo

Siūloma įvairių mokymo metodų ir taikomos skirtingos mokymosi strategijos. Ypač daug dėmesio skiriama aktyviesiems mokymosi metodams. Planuodami veiklą, mokomąją medžiagą galite paskirstyti atsižvelgdami į skaitymo kursą, ugdymo tikslus, mokinių gebėjimų lygį. Mokomoji medžiaga pateikiama skyriais – gana savarankiškais moduliais, turinčiais aiškią logiką ir struktūrą. Kiekviename skyriuje yra 6–8 pamokos. Dėl vienodos pamokų struktūros mokytojui lengviau jas planuoti. Šio vadovėlių komplekto naujovė – kai kurios kūrybinės užduotys ir tekstai diferencijuojami pagal mokinių lytį. Ryški integracija su kitais mokomaisiais dalykais, ypač skatinama naudotis IKT atliekant kūrybines užduotis.

Mokiniai greitai ir lengvai įsimins mokomąją medžiagą, nes ji pateikiama įvairiais būdais. Pamokų temos, uždaviniai, veikla išskirti skirtingomis spalvomis ir šriftais, užduotys paryškintos, taisyklės, schemos, lentelės pateikiamos spalvotame fone. Lentelėse nurodoma svarbiausia teorinė informacija.

SPECIALUS PASIŪLYMA

Užsakant vadovėlio 1-ų jų knygų X klasei, mokytojui dov anojame*: Vadovėlį (1-ąją ir 2-ąją kn.), Papildomų užduočių sąsiuvinį. Komplekto vertė 97 Lt.

9 SKYRIUS

Apibendrinimas (II): leksika, morfologija, sintaksė

Kartojame rašybą

Dažnai klystama rašant dalelytes. Ypač svarbu įsidėmėti dalelyčių ne, nebe rašybą. Neiginys ne, dalelytė nebe kartu rašoma

Dalelytės ne, nebe skyrium rašomos nuo įvardžių ir skaitvardžių: ne aš, ne tu, ne mano, ne tas, ne toks, ne koks, ne kiekvienas, ne vienas, ne dešimt, ne pirmas; nebe tas, nebe vienas, nebe pirmas

Nebe

nuo įvardinių, skaitvardinių, sudurtinių, sudėtinių, kai kurių daiktavardinių ir neaiškios kilmės prieveiksmių: ne visada, ne visai, ne visur, ne kitur; ne tiek, ne taip, ne ten; ne dviese, ne vienaip, ne antraip; ne laiku, ne namie, ne vakar; ne dabar, ne itin, ne nuolat, ne veltui; ne visuomet, ne todėl, ne paeiliui, ne pakeliui, ne kasdien, ne dukart; ne bet kaip, ne bet kada, ne iš lėto, ne be reikalo, ne per daug; nebe visada, nebe visur, nebe taip Sudėtinių įvardžių ir prieveiksmių viduje tarp dviejų vienodų žodžių esanti dalelytė ne rašoma atskirai nuo tų žodžių: kas ne kas, koks ne koks, kuris ne kuris; kur ne kur, kada ne kada, vos ne vos.

su daiktavardžiais, būdvardžiais, veiksmažodžiais, kai šiems žodžiams suteikia priešingą ar visai kitą reikšmę: nedarbas, negarbė, nelaimė; negeras, nešvarus, nedarbingas; nedirba, neneša, negalvoja; nebekalba, nebegali, nebegeras, nebešvarus su būdvardiniais prieveiksmiais, kai jiems suteikia priešingą reikšmę: negerai, negražiai, nemaloniai, neilgam; nebegerai, nebegražiai, nebeilgam su būdvardiniais, veiksmažodiniais ir kai kuriais daiktavardiniais prieveiksmiais, jeigu sakinyje nėra priešpriešos: nemažai, netoli, nevisiškai, netyčia, nejučiomis

Nežinodami, kaip vieną ar kitą žodį rašyti, naudokitės žodynais (pavyzdžiui, Mokomuoju lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynu, lkzd.lki.lt ar kt.).

Atliekame

IX–X klasė

2. Parašykite dalelytes ne, nebe kartu su kitais žodžiais ar atskirai nuo jų.

1. (Ne, visi) mokosi puikiai. 2. (Ne, veltui) aš tave įspėjau. 3. Šiuo metu mama (ne, namie). 4. Kodėl aš toks (ne, mylimas)? 5. Mes jau visai (nebe, toli) nuo mūsų gimtųjų kraštų. 6. (Ne, kiekvienas) išdrįstų tiesą pasakyti. 7. (Ne, tyčia) suvalgiau (ne, saldžiųjų), o aitriųjų pipirų. 8. (Ne, visada) vienodai sekasi. 9. (Ne, kaip) šiandien atrodai. 3. Įrašykite praleistas raides, suskliaustus žodžius parašykite kartu arba skyrium.

Miško takai buvo storai užsni ti, medžiai užvalkstyti lyg (ne, naudojami) baldai; krūmai pavirtę milžiniškais koralais, už malkinės sedulos tarsi naktiniais marškiniais aprėdytos1, nusvarintomis šakomis, nuolank i pasidavusios žiemai. Toliau šerkšnu apmeg ti žuolai; gil i po sniegu lyg kokie priešistoriniai vabalai jų įš lę giliukai. Ada žengė gil n; vis gil n į hipnotizuojanč miško tylą, ji truputį net slėgė – bet malon i, draugingai. (Kai, kur) sniego plutą vagojo žvėrių pė sakai. Ada pasirinko stirnos takutį; nuklampojo ardydama paskubom brūkštelėtą, vingiuojantį pė sakų raštą, kai kur lūždama iki kelių. Išlindo saulė, kanopų spaudai sužėrėjo lyg deimantų dulkėmis nubarstytos šird s. Tvakt, tvakt! mušė Ados šird s; žiemos dulkės byrėjo ant degančio veido. Štai ji iš visų pusių apsupta vienodų, šalčio išren tų kamienų, plonytės jaunų medelių gijos lyg apmir kapiliarai sipynusios tarp senolių; čia taip tylu, bet visai (ne, baisu), (šį, ryt) ir ji pritilusi, apkvaitusi, galva nebedūzg lyg musių pilnas stiklainis, tik tvaksi širdis ir tankus nuo ėjimo kvėpavimas, ji lyg sniego pilna balto suger mojo popieriaus, į kurį savaim , be skausmo viskas susiger . Laura Sintija Černiauskaitė. Medaus mėnuo. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

1. Perskaitykite sakinius.

1. Paskui ji nutrūko, ir keliuku link Aiškučių nuriedėjo nedidelis juodai apsirengęs žmogelis. 2. Reikėjo dar pabėgėti iki keliuko, kad pamatytų tokį reginį: apačioje, kur prieš pirmąsias Aiškučių sodybas keliukas vėl panyra į medžių guotą, stovi susilenkęs žmogelis su juoda išsipūtusia striuke ir valosi kelnes. 3. Jis kasėsi panosę ir žvelgė kažkur į šoną. 4. Mergaitė suspaudė lūpas ir mąsliai nužvelgė Adą, nedrįsdama klausti, kokie tie darbai. 5. Jos plepėjimas panėšėjo į vištelės kapstymąsi dulkėse. 6. Priėjusi artyn nustėro: sniegas aiškiai buvo išmintas žmogaus. 7. Paskui atsiminė mažąjį kunigėlį, kuris, pasak tetos Rufinos, gyvenąs senajame medicinos punkte už bažnyčios. Laura Sintija Černiauskaitė. Medaus mėnuo. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. 1.1. Paaiškinkite paryškintų vietų rašybą.

3.1. Pasikeiskite sąsiuviniais su suolo draugu ir patikrinkite vienas kito darbą. 3.2. Jei padarėte klaidų, išsiaiškinkite, kodėl klydote.

• •

Įvertinkite savo rašybos įgūdžius. Kuriuose įvardžiuotinių formų linksniuose rašomos nosinės raidės? Kada prieveiksmių priesagose rašome e, o kada ia; kada i, o kada y? Kaip rašome dalelytes ne, nebe: su kuo kartu, o nuo ko atskirai? Jei atsakymus į šiuos klausimus žinote, o atlikdami pamokos užduotis neklydote, kalbos dalių rašyba jums nebeturėtų kelti sunkumų. Jei dar klystate, pakartokite rašybos taisykles, atlikite daugiau praktinių rašybos užduočių.

• • •

1.2. Kilusius neaiškumus pirmiausia mėginkite išsiaiškinti naudodamiesi Mokomuoju lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynu, jei nepavyktų, aptarkite tai su mokytoju.

144

Apibendriname ir įsivertiname

Rėdyti(s) (svet. ntk.) – rengti(s), puošti(s).

145

„Lietuvių kalba“. X kl. vadovėlis, 2-oji knyga, p. 144–145

Pateikiama daug papildomų šaltinių nuorodų. Tai padeda mokiniams dirbti savarankiškai ir kūrybingai.

Apmąstymas, refleksija, vertinimas / įsivertinimas. Vertinimas ir įsivertinimas yra šio vadovėlio privalumas!

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LIETUVIŲ KALBA Puiki galimybė pamoką planuoti lengviau!

IX klasė

Iškeliami mokymosi uždaviniai, išsiaiškinama, ką mokiniai žino, yra patyrę, motyvuojami

Dirbdami su šiais vadovėliais, pamokoms pasirengsite greitai, nes mokytojo knygoje rasite visa, ko Jums reikia: ilgalaikį planą, trumpalaikius atskirų skyrių planus, siekiamus mokinių gebėjimus, žinias ir supratimą, pamokos tezes / aktyviąją pamoką, patarimų ir užduočių komentarus, apibendrinimą, įsivertinimą, naudingų nuorodų, šaltinius.

Vienas iš 8 pateikiamų pamokų scenarijų tam atvejui, jei lietuvių k. kursui numatytos ne 4, bet 5 sav. pamokos

Atkreipiamas dėmesys į specifinius gebėjimus, veiklas ir žinias

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys

6 pamoka. Grupinė kūrybinė užduotis: pranešimas apie kalbą Gebėjimai, žinios, supratimas 1.2. Vertinti klausomo teksto turinį, raišką, poveikį klausytojui ir kalbėjimo kultūrą. 1.3. Sąmoningai klausytis, stebėti ir koreguoti savo suvokimą. 1.4. Kalbėti atsižvelgiant į adresatą ir bendravimo situaciją. Tinkamai pasirinkti kalbinę raišką ir turinį. 1.5. Tiksliai, aiškiai informuoti. 1.5.4. Laikytis pristatymo reikalavimų. 1.5.5. Žinoti, kaip tikslingai rasti, įvertinti ir apdoroti informaciją naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis. 1.9.5. Taisyklingai tarti garsus, intonuoti sakinius. (Kiti ugdomi gebėjimai 1.1; 1.3.1; 1.4; 1.5; 1.9; 1.9.1.) Kūrybinei užduočiai derėtų pasirengti iš anksto, kad jai liktų kuo daugiau pamokos laiko. Juk pranešimus reikės ne tik parengti, bet ir perskaityti. Kiekviena grupė turėtų pasirinkti temą ir pasiskirstyti namų užduotis pagal sudėtingumą ir savo pajėgumą jas atlikti. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti kruopščiai medžiagos atrankai iš įvairių šaltinių (enciklopedijų, specialiosios literatūros, interneto ir kt.) – šį darbą galėtų atlikti ir visi grupės nariai. Pamokos pradžioje mokiniai trumpai aptaria, kaip pavyko įvykdyti užduotis.

Tezės pateiktims Rengiant pranešimą naudinga atsižvelgti į keletą svarbių dalykų ir juos įsidėmėti.  Pranešimo apie kalbą tikslas – informuoti.  Pagrindinė pranešimo mintis klausytojų galvose turi likti ir tada, kai visa kita jie bus jau užmiršę.  Klausytojai – smalsūs bendraamžiai.  Pranešimo nauda klausytojams turi būti aiški. Sausi faktai jų nesudomins.  Pranešimui perskaityti skiriamos 5–7 minutės, todėl būtina kalbėti tik apie temą ir problemą atspindinčius esminius dalykus.  Pranešimo kalba privalo būti aiški, sklandi, taisyklinga.

Patarimai ir užduočių komentarai 2. Ši užduotis skatina mokinius ugdytis kūrybiškumą, gebėjimą diskutuoti, apibendrinti savo ir draugų siūlymus, atrinkti geriausias idėjas, ieškoti įdomių medžiagos pateikimo būdų. Tariantis, kaip įtikinamai, suprantamai ir patraukliai pateikti informaciją, galima braižyti schemas, užsirašyti svarbiausias mintis, pasižymėti atskirų pranešimo dalių sąsajų būdus. 4. Kurdami pranešimo skaidres mokiniai gali pasiremti vadovėlio 1 priede pateikiamais patarimais. Dalį užduoties – parinkti skaidrių foną, šriftą, jo dydį, sukurti pirmąjį puslapį (pranešimo pavadinimas, jo rengėjai, data), atrinkti ir parengti iliustracijas (jei jų reikės) ir kt. – patogu atlikti namie. 7. Labai svarbu, kad mokiniai aptartų pranešimo įžangą ir pabaigą, nes nuo šių pranešimo dalių labai priklauso pranešimo sėkmė. Įžanga atskleidžia pranešimo svarbą, sudomina klausytojus ir priverčia klausytis (pateikiamas

su tema susijęs įdomus faktas ar citata, vaizdingas posakis, užduodamas klausimas ar kt.). Ji padeda ugdyti gebėjimą užmegzti ryšį. Pabaigoje turi būti pasakoma tai, kas norima ypač akcentuoti, ko klausytojas turėtų nepamiršti.

uždaviniai  Mokysimės nagrinėti literatūros kūrinių tekstus kalbos

požiūriu.

 Aptarsime svarbiausias nagrinėjamų literatūros kūrinių

Apibendrinimas ir įsivertinimas

kalbos ypatybes.

Pamokos apibendrinimas ir įsivertinimas susijęs su viešuoju kalbėjimu. Įgyti gebėjimai bus įtvirtinami ir gilinami per kitas pamokas. Mokiniai turėtų parengtus pranešimus perskaityti ir patys juos įvertinti pagal nustatytus kriterijus (turinys, kalbos raiška, sandara, informacijos tikslumas ir įdomumas, kalbos taisyklingumas, kirčiavimas, skaidrių parengimas ir kt.). Klasės draugai pranešėjui gali užduoti klausimų, pasiaiškinti abejonių keliančius dalykus. Bendras aptarimas su mokytoju padėtų labiau atskleisti silpnąsias pranešimo rengėjų ir pranešėjo puses ir paskatintų į tai atsižvelgti ateityje, rengiant kitus pranešimus ir viešąsias kalbas.

Naudingos nuorodos, šaltiniai 1. Dundulienė P. Lietuvių šventės: tradicijos, papročiai, apeigos. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 2. Jovaišas A. Jie parašė pirmąsias lietuviškas knygas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. 3. Karaliūnas S. Kalbos vartojimas ir socialinis kontekstas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. 4. Lietuvių liaudies dainynas T. 20. Kalendorinių apeigų dainos 1. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. 5. Miliūnaitė R. Apie kalbą ir mus. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2006. 6. Miliūnaitė R. Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009. 7. Nauckūnaitė Z. Prezentacijos menas. Vilnius: Gimtasis žodis, 2007. 8. Sabaliauskas A. Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 1994. 9. Senosios Lietuvos literatūra 1253–1795. Sudarė S. Narbutas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011.

 Siesime literatūros kūrinių kalbą su socialiniu kultūriniu

kontekstu.

Gebėjimai, žinios, supratimas 1.9. Reikšti mintis taisyklinga ir stilinga kalba. 1.9.1. Suprasti, kaip ir kodėl kinta kalba, nurodyti kitimo priežastis; kalbos kitimo priežastis sieti su istoriniu ir kultūriniu kontekstu. 1.9.3. Taisyklingai vartoti gramatines formas ir konstrukcijas. Keliose ankstesnėse pamokose buvo gilinamasi į senuosius lietuviškus raštus ir jų kalbą. Šioje pamokoje siūloma atkreipti dėmesį į vėlesnį laikotarpį – XIX a. pabaigą. Mokytojas gali parinkti nagrinėti kurią nors Žemaitės apsakymo Marti ištrauką. Pamokos pradžioje mokiniai turėtų prisiminti, ką žino apie autorę ir kūrinio pasirodymo laiką.

Tezės pateiktims  XIX a. pabaigos Lietuvos istorinė situacija.  Kūrinio socialinis kultūrinis kontekstas.  Kūrinio kalba:  leksika (tarmybės, skoliniai, frazeologizmai ir kt.),  fonetika,  morfologija ir žodžių daryba,  sintaksė,  stilius.

Patarimai ir siūlomos užduotys Į privalomos literatūros sąrašą įtrauktą Žemaitės apsakymą Marti dauguma šiuolaikinių mokinių sunkiai suvokia, jo nemėgsta skaityti, tačiau šio apsakymo kalba sodri, vaizdinga, o veikėjų paveikslai, kaimo buitis, papročiai ir šeimos narių tarpusavio santykiai labai ryškūs ir spalvingi. Be abejo, labai gerai, jei literatūros pamokose šis kūrinys nagrinėjamas maždaug tuo pat metu. Bet jei apie autorę ir kūrinio pasirodymo laiką mokiniai dar nieko nežino, informacijos jie turėtų paieškoti, pavyzdžiui, Lietuvių literatūros enciklopedijoje. Aptariant XIX a. pabaigos Lietuvos istorinius įvykius pravers istorijos pamokose įgytos žinios, o kalbant apie socialinį ir kultūrinį gyvenimą galima remtis Angelės Vyšniauskaitės, Petro Kalniaus ir Rasos Paukštytės-Šaknienės monografijos Lietuvių šeima ir papročiai arba kitų darbų ištraukomis. Kūrinio ištraukos kalbos analizė pradėtina nuo leksikos, nes kitų kalbos lygmenų apžvelgti iki galo nesuvokiant turinio neįmanoma. Apsakyme Marti vartojama daug tarmybių,

refleksija

2 skyrIus

Pa p i l d o m o s p a m o ko s s ce n a r i j u s Literatūros kūrinio kalbos analizė: kalba ir socialinis kultūrinis kontekstas hibridų ir skolinių, jų leksines reikšmes mokiniams siūlytina pasitikrinti Lietuvių kalbos žodyne (www.lkz.lt). Šiuo atveju jie lavintų ir naudojimosi internetu įgūdžius. Mokiniai taip pat turėtų pastebėti, kad kūrinio kalbai sodrumo, ekspesyvumo suteikia įvairūs frazeologizmai, kiti vaizdingi posakiai, ir jų rasti tekste, paaiškinti reikšmes. Aptariant teksto fonetines ypatybes atsižvelgtina, pavyzdžiui, į kai kurių žodžių galūnių trumpinimą, kamieno ir galūnės balsius. Dėmesys atkreiptinas į morfologiją: kitos nei bendrinėje kalboje giminės daiktavardžių formas, specifines veiksmažodžių ir kitų kalbos dalių formas, savitos darybos (pavyzdžiui, priesaginius) žodžius. Įdomūs ir sintaksės dalykai, pavyzdžiui, sakinių sandara (vientisiniai, sudėtiniai ir jų rūšys, jungtukai), savitos prielinksninės ir kitokios konstrukcijos. Pabaigoje mokiniai galėtų apibūdinti ištraukos stilių. Be abejo, mokytojas gali pateikti nagrinėti ir kito autoriaus kūrinio ištrauką, jei ji, jo nuomone, aktualesnė ir suprantamesnė. Kūrinio kalbą mokiniai gali analizuoti grupėmis, paskui darbo rezultatus aptarti su mokytoju ir visa klase arba dirbti kolektyviai. Ypač įdomu būtų palyginti apsakymo ir dabartinės žemaičių tarmės, kuria rašė Žemaitė, kalbą (kuo panašios, kuo skiriasi), tačiau ši veikla siūlytina tik neoficialiai žemaitiškai kalbantiems mokiniams.

Apibendrinimas ir įsivertinimas Pamokos pabaigoje mokiniai pirmiausia apibendrina, ką sužinojo apie Žemaitės kūrinių kalbą. Ją galima palyginti su anksčiau nagrinėtų XVI–XVIII a. raštų kalba. Konstatuotina, kad autorė rašydama rėmėsi žemaičių tarme. Įsivertinama, kaip pavyko analizuoti kūrinio ištraukos kalbą, ką suvokti buvo sudėtinga, kas dar neaišku.

Naudingos nuorodos, šaltiniai 1. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001. 2. Vyšniauskaitė A., Kalnius P., Paukštytė-Šaknienė R. Lietuvių šeima ir papročiai. Vilnius: Mintis, 2008. 3. www.lkz.lt 4. www.lle.lt/search3.htm

refleksija

„Lietuvių kalba“. IX kl. mokytojo knyga, p. 30–31

Siūloma tezių pateiktims parengti

Rekomendacijos, kaip organizuoti veiklą

Naudingos informacijos nuorodos

Iš interneto svetainės www.sviesa.lt atsisiųskite ilgalaikį ir trumpalaikį planą X klasei.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Lietuvių kalbos mokymosi sistema IX–X klasėje: nuo planavimo iki įsivertinimo

Papildomos užduotys – mokinio gebėjimams ir pasiekimams pa(si)tikrinti ir įtvirtinti. Papildomų užduočių knyga-rinkinys, kurį sudaro papildomos už-

X klasė

duotys kiekvieno skyriaus kelioms pamokoms, svarbiausioms ar sudėtingiausioms temoms. Užduotys pateikiamos skirtingo pasirengimo ir gebėjimų mokiniams, todėl diferencijuojamos panašiai kaip vadovėlyje.

„Lietuvių kalba“. IX kl. papildomos užduotys, p. 42–43

NAUDINGA. Baigdami X klasę, mokiniai laiko PUPP egzaminą, todėl svarbu pakartoti ir apibendrinti žinias ir įtvirtinti gebėjimus. Tam skiriami atskiri vadovėlio apibendrinamieji skyriai. Papildomų užduočių sąsiuvinyje rasite apibendrinimo testą.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LIETUVIŲ KALBA IX klasė

Skaitmeninis turinys – medžiaga mokiniams sudominti, naujai medžiagai išsiaiškinti, pritaikyti, į(si)vertinti.

Aktyvioji pamoka – pamoka, kurioje taikomas skaitmeninis mokymo ir mokymosi turinys, suderintas su atitinkama vadovėlio komplekto tema ir ją papildantis. Aktyviosios pamokos privalumai išryškėja naudojant interaktyviąją lentą.

Aktyvioji pamoka – interaktyviųjų skaidrių pateiktis ir pateikties naudojimo scenarijus tam tikrai mokomojo dalyko temai. Pateiktyje pateikiama vaizdinė, tekstinė, garsinė mokomoji medžiaga, tikslingai atrinkta iš atitinkamo vadovėlio komplekto ir patikimų interneto tinklalapių, sukurtos interaktyvios užduotys, pritaikyti įvairūs technologiniai metodai bei įrankiai.

Kiekvieną pateiktį sudaro 8–12 skaidrių, skirtų mokiniams sudominti, temai aktualinti, naujai medžiagai pateikti, žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, vertinti bei įsivertinti. Parengti pateikčių scenarijai – metodinė pagalba mokytojui, rengiantis pamokai ir per pamoką. Scenarijuje mokytojui pateikiama bendra pamokos informacija (tema, priemonės, mokinių pasiekimai, mokymosi uždaviniai) ir kiekvienos skaidrės naudojimo per pamoką aprašai – metodinės ir technologinės rekomendacijos (kokias veiklas, veiksmus atlikti interaktyviojoje lentoje ir pan.)

Aktyvios pamokos

Aktyviųjų pamokų temos IX klasė 1. Skyriaus „Kartojimas“ apibendrinimas 2. Kalba – gyvas organizmas 3. Ryškiausios senųjų raštų kalbos ypatybės 4. Skyriaus „Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys“ apibendrinimas 5. Bendravimo situacijos ir viešasis kalbėjimas 6. Viešoji kalba 7. Kaitomųjų kalbos dalių kirčiavimas 8. Mokomės kirčiuoti be klaidų 9. Skyriaus „Kirčiavimas“ apibendrinimas 10. Skaitome negrožinius tekstus: laiškas 11. Skyriaus „Skaitymas“ apibendrinimas 12. Sudėtiniai prijungiamieji sakiniai 13. Sudėtinių prijungiamųjų sakinių skyryba 14. Skyriaus „Sintaksė (I)“ apibendrinimas 15. Susipažinkime: mokslinis stilius 16. Skyriaus „Rašymas (I)“ apibendrinimas 17. Šalutinių dėmenų rūšys 18. Šalutinių dėmenų laipsniai ir vienarūšiai šalutiniai dėmenys 19. Skyriaus „Sintaksė (II)“ apibendrinimas 20. Susipažinkime: administracinis stilius 21. Motyvacinis laiškas, prašymas 22. Skyriaus „Rašymas (II)“ apibendrinimas 23. Sintaksės kartojimas 24. Skyriaus „Apibendrinimas“ apibendrinimas

Plačiau apie aktyviąsias pamokas skaitykite http://www.aktyviklase.lt/resursai/ aktyviuju-pamoku-pavyzdziai/

Pateiktį sudaro 3 dalys: 1. Įvadinė dalis skirta mokiniams sudominti nauja tema, jų turimai patirčiai išsiaiškinti, pamokos uždaviniams formuluoti.

2. Pagrindinė dalis – susipažinimas su nauja tema, klausimai, užduotys mokinių žinioms bei įgūdžiams formuoti, įtvirtinti;

3. Baigiamoji dalis – klausimai ir užduotys pamokai apibendrinti, į(si)vertinti.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Lietuvių kalbos mokymosi sistema IX–X klasėje: nuo planavimo iki įsivertinimo

AKTyviosios PAMoKos –

daugiau spalvų ir energijos Jūsų pamokoms! Norėdami prisidėti prie kuo efektyvesnio mokymo(si) proceso siūlome išbandyti daugelio jau pamėgtas aktyviąsias pamokas.

IX–X klasė

Kokių dalykų aktyviosios pamokos parengtos? Klasė

Dalykas

Mokymo(si) komplektas*

Integruotas gamtos mokslų, lietuvių kalbos ir matematikos kursas

PUPA. I, II klasė, s. „Šok“ GILĖ. I, II klasė, s. „Šok“ RIEŠUTAS. I, II klasė, s. „Šok“

Gamta ir žmogus

MOKSLININKŲ PĖDOMIS. V klasė, s. „Šok“ MOKSLININKŲ PĖDOMIS. VI klasė, s. „Šok“

Biologija

BIOLOGIJA. VII klasė, s. „Šok“ BIOLOGIJA. IX klasė

Fizika

FIZIKA. VII klasė, s. „Šok“

Istorija

ISTORIJA. VII klasė, s. „Šok“

Matematika

FORMULĖ. V, VI klasė, s. „Šok“ MATEMATIKA. IX klasė MATEMATIKA. X klasė

Lietuvių kalba

LIETUVIŲ KALBA. IX klasė

Kas tai? Aktyvioji pamoka – tam tikros mokomojo dalyko temos interaktyviųjų skaidrių pateiktis ir jos naudojimo scenarijus.

Kodėl aktyviąsias pamokas patogu naudoti? Taupomas pasirengimo pamokai laikas: visa pamokos eiga ir veiklos apgalvotos ir pasiūlytos scenarijuje.

Papildomas vadovėlio komplektas:

užduotys, tekstinė, vaizdinė informacija.

Kaip apie aktyviąsias pamokas sužinoti daugiau ir jas įsigyti? Aktyviąsias pamokas Jums pristatys, pademonstruos, informaciją apie įsigijimo sąlygas suteiks švietimo sistemos koordinatoriai: http://www.aktyviklase.lt/kontaktai/ Susipažinti su aktyviųjų pamokų pavyzdžiais galite adresu http://www.aktyviklase.lt/resursai/aktyviuju-pamokupavyzdziai/

Mokytojų atsiliepimai

Motyvuojami, įtraukiami į aktyvią veiklą mokiniai: pritaikytos mokiniams priimtinos šiuolaikinės technologijos, įdomus, patrauklus mokymosi procesas, geros emocijos.

Palengvinamas mokomosios medžiagos suvokimas:

aiškiai, žaismingai, sistemingai pateikta mokomoji medžiaga.

Užtikrinamas greitas grįžtamasis ryšys:

integruota apklausos ir vertinimo sistema, leidžianti „čia ir dabar“ sužinoti mokinių nuomonę, atsakymus. * Aktyviosios pamokos papildo konkrečių mokymo(si) komplektų medžiagą, todėl jas patogiausia naudoti kartu su nurodytais vadovėliais. Tačiau jų turinį galima pritaikyti ir darbui su kitais atitinkamo dalyko vadovėliais.

Naudojant pamokos scenarijų lengviau integruoti skaitmeninį turinį, planuoti ir organizuoti įvairią mokinių veiklą. Pamoka tampa šiuolaikiškesnė, patrauklesnė, vaizdingesnė. Vaikus lengva sudominti mokomuoju dalyku. Mokiniai tampa aktyvūs, noriai atlieka užduotis, veržiasi prie lentos atlikti skaidrėse pateiktų užduočių, nebijo suklysti. Tai rodo mokinių audringa reakcija ir entuziazmas. Genovaitė Stankevičienė, Šiaulių „Romuvos“ pagrindinės mokyklos chemijos mokytoja

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

Papildoma mokomoji literatūra

IX–X klasė

Vaida Kainauskienė, Nijolė Černauskienė

LIETUVIŲ KALBA Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotys „Šviesa“, 2012 Vid. kaina knygynuose 24,90 Lt

Naujiena

Šis leidinys – lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) užduočių rinkinys. Užduotis autorės rengė remdamosi praktine patirtimi ir atsižvelgdamos į Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą. Teksto suvokimo ir literatūros žinių taikymo užduočių tekstai skatins jus mąstyti, vertinti, pažinti, atrasti. Čia nemaža ne tik įvairių literatūros rūšių, žanrų ir epochų kūrinių ištraukų, bet ir negrožinių tekstų – interviu, straipsnių ir kt. Kalbos žinių taikymo užduotys padės susidraugauti su gramatika – leksika, morfologija, skyryba, rašyba, kalbos kultūra. Kalbos užduočių, kaip ir teksto suvokimo testų, tekstai dažniausiai parinkti iš tų pačių kūrinių. Po kiekvienos rašymo užduoties autorės paliko po ryšulėlį raktų – klausimų, kurie padės kurti vaizdingesnius, atviresnius, nuoširdesnius rašinius, straipsnius, laiškus. Knygos gale dedami priedai primins literatūros teoriją, meninės raiškos priemones, funkcinių stilių ypatybes. Visus užduočių atsakymus rasite www.sviesa.lt.

Vilija Vilkienė

LIETUVIŲ KALBA Serija „Dešimtokui: įsivertink pasiekimus“ „Šviesa“, 2009 Vid. kaina knygynuose 23,99 Lt

Knygoje pateikiamos užduotys pagal X klasės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) struktūrą: kalbėjimo, rašymo užduotys ir testai. Prie kiekvienos patikrinimo dalies yra visos reikalingos nuorodos: darbo struktūra ir laikas, kokie įgūdžiai ir gebėjimai tikrinami, atskirų darbų ir viso patikrinimo vertinimo lentelės, rekomenduojamos literatūros sąrašas. Kalbėjimo dalyje pateiktos kelių metų kalbėjimo temos ir potemių pavyzdžiai. Rašymo dalyje yra po tris visų keturių žanrų pavyzdžius su įvestimis. Testo dalyje pateikta 10 testų, kuriuos sudaro teksto ir kalbos sistemos suvokimo užduotys, taip pat šių testų atsakymai ir vertinimai.

Dainora Eigminienė, Jurgita Petrauskaitė

LIETUVIŲ KALBOS KONTROLINIAI TESTAI X klasei „Šviesa“, 2008 Vid. kaina knygynuose 17,99 Lt

Testai parengti pagal Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą. Kontrolinius testus sudaro dvi dalys: teksto suvokimo klausimai ir kalbos užduotys. Teksto suvokimo klausimai derinami su teksto kūrimo užduotimis. Kalbinėje dalyje pateikiama kirčiavimo, žodžių darybos, morfologijos, rašybos, sintaksės, skyrybos, kalbotyros, kalbos kultūros užduočių. Testai mokytojams leis paįvairinti pamokos darbą, mokiniams – pasitikrinti lietuvių kalbos ir literatūros žinias ir įtvirtinti įgūdžius.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Gitana Liaudinskienė

LIETUVIŲ KALBA Serija „Prieš egzaminą“ „Šviesa“, 2013

XI–XII klasė

pagal naują programą

Vid. kaina knygynuose 34,90 Lt

Šios knygos paskirtis – padėti baigiamųjų klasių mokiniams pakartoti, įtvirtinti išmoktus dalykus ir pasirengti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui. Knygą sudaro keturi skyriai. Pirmiausia pateikiami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino reikalavimai, paskui – lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa ir vertinimas, patarimai, kaip rengtis viešojo kalbėjimo užduočiai. Trečiame knygos skyriuje patariama ir primenama, kaip rašyti rašinį, išryškinami samprotavimo ir literatūrinio rašinio skirtumai ir panašumai, aiškinama, kas sudaro teksto branduolį ir kaip svarbu jį numatyti prieš rašant rašinį. Ketvirtas skyrius skirtas literatūros kursui pakartoti. Laikantis chronologijos primenami visi privalomi autoriai ir privalomi konteksto autoriai, svarbiausi rekomenduojamų kūrinių ypatumai.

Naujiena

Danguolė Mikulėnienė, Regina Koženiauskienė, Bronius Dobrovolskis, Vida Marcišauskaitė, Česlovas Navakauskas

mokykloje

Mokykloje taip pat mokoma ir taisyklingos kalbos, ir taisyklinga kalba.

sakytiniai ir rašytiniai tekstai,

Taisyklinga kalba yra norminė.

teksto analizė,

Kalbos norma yra visuotinai pripažįstami kalbos reiškiniai ir jų vartojimo būdai. Viešai kalbėdami, žmonės paprastai stengiasi laikytis bendrinės kalbos normų. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, stiliaus sumetimais, jos gali būti netgi laužomos. Tai, kas neatitinka visuotinai priimtos kalbos normos, laikoma kalbos klaida.

žiniasklaidos pradmenys,

Šis žinynas padės nedaryti kalbos klaidų viešai kalbant ar rašant, taisyklingai vartoti terminus ir sąvokas.

„Šviesa“, 2012 Vid. kaina knygynuose 44,90 Lt

Viešoji kalba

Kalbos taisyklingumo reikalavimai keliami žiniasklaidai, viešiesiems užrašams, vadovėlių, grožinės ir kitokios literatūros leidėjams. Tų reikalavimų privalo laikytis valstybės tarnautojai, pedagogai, žiniasklaidos ir leidybos darbuotojai. Reklamos ir viešųjų ryšių specialistai pasieks savo tikslų mokėdami taisyklingai kalbėti ir rašyti.

ISBN 978-5-430-05451-9

reklama, viešieji ryšiai,

Viešoji kalba mokykloje

VIEŠOJI KALBA MOKYKLOJE: sakytiniai ir rašytiniai tekstai, teksto analizė, žiniasklaidos pradmenys, reklama, viešieji ryšiai, taisyklingos kalbos pagrindai

taisyklingos kalbos pagrindai

Apsilankyk www.knyguklubas.lt

• Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose

Svarbiausi kalbos vartojimo dalykai vienoje knygoje!

Naujiena

Žinyne glaustai supažindinama su viešosios kalbos vartojimu mokykloje: aptariami sakytinių ir rašytinių tekstų bruožai, turinio, formos ir kalbinės raiškos ypatumai; apibūdinami teksto tipai ir rūšys; atskleidžiami teksto analizavimo principai; aptariamos žiniasklaidos sąvokos ir pagrindinės jos priemonės; atskleidžiami reklamos ir manipuliavimo viešąja kalba ypatumai; išryškinamos viešųjų ryšių sąsajos su kalba, reklama ir žiniasklaida; pateikiami taisyklingos kalbos pagrindai (morfologija, sintaksė, rašyba, skyryba ir bendrinės kalbos normos).

Žinynas skiriamas visų bendrojo lavinimo mokyklų V–XII klasių mokiniams.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

Literatūros pamokoms

V–VI klasė Laima Abraitytė

Laima Abraitytė

SKAITINIAI Vadovėlis V klasei

SKAITINIAI Vadovėlis VI klasei

„Šviesa“, 2009

„Šviesa“, 2010 Vadovėlis

Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Knyga, kalba, tėvynė

L I E T U V O S VA R D O T Ū K S TA N T M E Č I O P L A K ATA I

Justinas Marcinkevičius

KALBOS NAMAI 1 Kalãdė (svetimybė) – trinka. 2 Péntis – bukasis kirvio galas.

Daiktavardžių stogas, veiksmažodžių durys, būdvardžių langai: įkirstas kaip į kaladę1 kirvis, ligi pénties2 suvarytas čia.

Lopšį supam, ir ugnelė dega. Pažiūrėk pro langą, kas ateina, kas ten veržias pro duris?

Aslos vidury kaip stalas įvardžiai: aš, tu, jis, ji. Kabo lempa apkaišyta: mes

Vargeli, kur tas mūsų būsimasis laikas? Imkit jį ant rankų ir laikykit, kad nenusimestų, neprapultų.

Žaidžia skaitvardžiai – maži daugiausia. Ant palangės žydi mūsų esamasis laikas. Niekaip negaliu ištart: buvau.

Giedriaus Jonaičio iliustracija

1. Ypatinga poezijos kalba. Ypatingas eilėraščio žodis. Maža sakoma, o daug pasakyta – žodis įgauna pérkeltinę, sunkiai nusakomą, greičiau tik pajuntamą prasmę. Žaismingai ir prasmingai poetas stato kalbos namus. Tai eilėraštis, iš tiesų keliantis linksmą nuostabą: „Kaip tie žodžiai susiveda?“ 2. Į ką sutelkiamas autoriaus dėmesys? 3. Kas sakoma apie esamąjį laiką? Ką reiškia šie įvaizdžiai: „žydi“, „lopšį supam“, „ugnelė dega“? 4. Kaip pasitinkamas besiveržiantis būsimasis laikas? Kaip pakinta kūrinio nuotaika? Kodėl tame linksmume išsprūsta atodūsis „Vargeli“? 5. Kaip suprantate paskutines eilutes? Kas rūpi poetui, kokią pareigą jis mums palieka? 6. Eilėraštyje ir skaitvardžiai „žaidžia“, ir esamasis laikas „žydi“, ir būsimasis laikas „veržias pro duris“, t. y. kalbos dalys, jų formos sugyvinamos, elgiasi kaip žmonės. Tai sukelia netikėtą įspūdį. Toks meninio vaizdavimo būdas vadinamas įãsmeninimu (personifikãcija). Pastebėjote? – Justino Marcinkevičiaus eilėraštyje nėra aiškių, vienodų posmų, eilutės nerimuotos, nesistengta, kad jis būtų muzikalus. Tokį kūrinį išmokti, žinoma, daug sunkiau, bet mintį ir jausmą poetas gali laisviau išreikšti.

Broniaus Leonavičiaus iliustracija (LATGA-A, Vilnius 2011)

Roberto Jucaičio iliustracija

1. Įsižiūrėkite į Lietuvõs vardo tūkstantmečio plakatùs. Ką matote, įsivaizduojate, kokių minčių kyla? 2. Įvykį, kuriame pirmą kartą minimas Lietuvos vardas, aprašė svetimšaliai. O kada pačioje Lietuvojè prabilta rašto kalba? 3. Kaip tie raštai atrodė? Kokia kalba jie buvo parašyti? 4. Lietuvos vardo tūkstantmetis buvo minimas iškilmingai. Įvyko daug įspūdingų renginių, išleista įdomių knygų. Pasidomėkite jomis. Raskite daugiau informacijos internete. Kodėl, Jūsų nuomone, taip daug dėmesio skirta Lietuvos vardo paminėjimui senuosiuose raštuose?

„Skaitiniai“ VI kl. vadovėlis, 2-oji knyga, p. 8–9

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Apie seriją „Šok“

Plačiau apie leidinius

www.sokvadoveliai.lt

Subjektyviai

Prie kiekvieno vadovėlio ir mokytojui, ir mokiniui reikia priprasti... Su septintokais jau mokomės iš serijos „Šok“ vadovėlių „Lietuvių kalba“ ir „Literatūra“. Septintokai pratinami vartoti mokslinę kalbą ir analizuoti skirtingų žanrų literatūrą. Literatūros vadovėlyje skyrelyje „Įsidėmėkime!“ paaiškinamos literatūros mokslo sąvokos, terminai. Skyrelyje „Suvokiame ir kuriame“ pateikiamos apibendrinamosios pamokos užduotys. Mokiniai turi samprotauti remdamiesi perskaitytu tekstu. Pavyzdžiui, perskaitę novelę „Bitė“ (A. Ramonas), jie ne tik aptaria žanro ypatumus, bet ir ieško sąsajų su sakmėmis, domisi smulkiąja tautosaka, nes skatina – bitė. Labai svarbios įvadinės kiekvieno skyriaus pamokos. Skyrelyje „Pamąstykime ir pakalbėkime“ pateikiama klausimų, skatinančių samprotauti, diskutuoti. Įvadinėse skyrių atlankose galima rasti gražiausių minčių apie skaitymą, knygas – jas išsako paaugliams gerai žinomi ir garsūs

žmonės, kaip antai V. Alekna, M. Jonutis, A. Sabonis ir kt. Lietuvių kalbos vadovėlyje skyrelyje „Atsiverskime“ pateikiama nuorodų, ką mokiniai galėtų papildomai paskaityti einama tema, nes dauguma septintokų jau nesitenkina vien vadovėlio medžiaga. VIII klasės vadovėlių pavadinimai tokie pat kaip ir VII klasės. Toliau plečiamas mokymosi turinys, vis daugiau užduočių skiriama savarankiškam darbui. Dabar ypač svarbu išsikelti pamokos tikslus. Nuo penktos klasės jie išskiriami kiekvienoje

pamokoje, todėl mokytojui nereikia pačiam jų kurti, gaišti laiką užrašant lentoje. Lietuvių kalbos vadovėlyje daug dėmesio skiriama gramatikai, pratimai ilgėja, užduotys siejamos su kalbos ugdymo temomis. Į svečius atėjusios devintokės, kurios dabar yra gimnazistės, sakė, jog labai nusiminė sužinojusios, kad nebesimokys iš serijos „Šok“ vadovėlių. Teko nuraminti ir apgailestauti, jog ši vadovėlių komplektų serija tik V–VIII klasei. Mes visada laukiame naujo vadovėlio: koks jis bus, kaip atrodys, ar storas? Su serijos „Šok“ vadovėliais dirbdama jau ne pirmus metus vis atrandu ką nors nauja. O ir kiekviena nauja klasė padiktuoja stilių, formas, metodus, atrenkamą medžiagą. Nemanau, kad kas nors sugebėtų sukurti universalų vadovėlį. Todėl prie kiekvieno vadovėlio ir mokytojui, ir mokiniui reikia priprasti. Serijos „Šok“ vadovėliai teikia galimybių dirbti kūrybiškai, kad lietuvių kalbos ir literatūros pamokos būtų mėgstamos ir laukiamos. Vilma Kumpikevičiūtė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla

Nuomonė

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LITERATŪRA V klasė Vilija Janušauskienė, Loreta Žvironaitė

LINGO LEGO LADUTO Literatūros mokymosi komplektas V klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2007

Jau septintoje klasėje troškau tapti lietuvių kalbos mokytoja. Mokytojos rogėse save įsivaizduoju, tačiau bijau, kad jau pirmaisiais darbo metais „užgesiu“, nesugebėsiu sudominti mokinių. Kitaip tariant, lituanisto darbo prozą svajoju paįvairinti ir lyrika, kitaip nejausčiau entuziazmo, darbo prasmės, dvasiškai merdėčiau. Ar įmanoma pasiekti ko nors daugiau, ne vien sauso dėstymo? Trokštu gyvų diskusijų, improvizacijų, ryšio su mokiniais. Jei įmanoma įgyvendinti bent dalelę šios svajonės, aš ryšiuosi...

Vadovėlis

Iš interneto forumo diskusijų

Nuomonė

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt Galima įsigyti ir vadovėlį specialiųjų poreikių mokiniams

Rekomenduojama mokymosi ir įsivertinimo veikla per pamoką

5 pamoka. Poezijos minčių mozaika

Pratybų sąsiuvinis

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Mokytojo knyga 1-oji dalis

FAUSTAS KIRŠA. Ar tai ne aš? VALDEMARAS KUKULAS. Švyturys. VIOLETA PALČINSKAITĖ. Paslaptis

Nurodomi kiekvieną pamoką ugdomi mokinių gebėjimai, žinios ir supratimas

2-oji dalis Vid. kaina knygynuose po 45,90 Lt

Mokytojo formuluojami konkrečios pamokos uždaviniai

Mokymo(si) sieksniai 1. Atidos, dėmesio, įžvalgos ugdymas: numatyti eilėraščių temų galimybes atsižvelgiant į vadovėlio skyriaus ir poskyrio pavadinimus bei spėjant pačių eilėraščių pavadinimų prasmes. 2. Emocinio patyrimo ir vaizduotės lavinimas: skatinti „minties eiles“ ne tik suprasti, bet ir išgirsti, įsivaizduoti, pajusti, skaitant džiuginti kitus. 3. Žinių kartojimas, atskleidimas: prisiminti, pakartoti ir praplėsti žinias apie poeziją* ir eilėraštį*, tinkamai vartojant žodžių ir posakių tiesioginės ir perkeltinės reikšmės* bei posakių ir viso eilėraščio* tiesioginės ir perkeltinės prasmės* sąvokas. 4. Sąmoningo mokymosi, supratingumo lavinimas: padėti suprasti sudėtingesnes eilėraščių* mintis aiškinantis žodžių ir posakių tiesiogines ir perkeltines reikšmes* bei tekstų* tiesiogines ir perkeltines prasmes*. 5. Analizės, sintezės, taikymo gebėjimų ugdymas: sudaryti sąlygas patiems moksleiviams aptarti eilėraščių* melodijas*, mintis, numanomas prasmes. 6. Kūrybiškumo, saviraiškos gebėjimų ugdymas: raiškiai skaityti, deklamuoti, rašyti savo nuomonę, piešti. 7. Gyvenimo pajautos ugdymas: sieti literatūrinių įspūdžių akimirkas su bendradarbiavimu grupėje rengiant kūrybinį eilėraščio skaitymą.

Pamokos gairės

Pamokos siekiai (mokytojo uždaviniai)

Ženklai-daiktai

Vid. kaina knygynuose 39,90 Lt Pamokos turinio sąsajos su kitais mokomaisiais dalykais

(pagalbinės priemonės)

Knygų apie visatą iliustracijos, turimos Valdemaro Kukulo, Violetos Palčinskaitės knygos vaikams, Kūlgrindos poskyrio „Kas esame?“ eilėraščiai (52–54 p.).

Skaitiniai

(siūlomi veiklos modeliai)

1. Nuoseklus spėjimo, skaitymo, melodijos, nuotaikų, prasmių interpretavimo ir užduočių atlikimo kelias pagal vadovėlyje pateiktą seką. 2. Darbo su Lingo lego laduto I pratybų sąsiuviniu kelias: užduočių žodžiu ir raštu atlikimas pakaitomis spėjant, skaitant, įsivaizduojant, piešiant, aptariant (pratybų sąs. 40 p. užduotys). 3. Užduočių derinių lego kelias: užduotys ir jų atlikimo būdai pasirenkami laisvai. Pasiūlymai: a) asociacijų žaidimas Diena – naktis – aš: pasinaudojant lankstinio „Diena – naktis“ idėja pasiūlyti moksleiviams nupiešti dienos ir nakties dangaus skliautus ir šalia užrašyti savo mintis, ką dažniausiai galvoja žvelgdami į juos; b) asociacijų žaidimas Perskaitęs eilėraštį kalbuosi su savimi – pasiūlyti moksleiviams lyg ir pratęsti eilėraščio sužadintas mintis rašant tai, kas virpa galvoje (gali būti vienas du žodžiai ar visas srautas...); c) klausimai autoriui – aptarus visus eilėraščius pasiūlyti moksleiviams atskiruose lapeliuose parašyti po vieną klausimą vienam iš trijų eilėraščių autorių, paskui surinkti lapelius, išrūšiuoti kiekvienam poetui skirtus ir pasiūlyti visiems drauge pagalvoti, ką galėtų atsakyti poetas...

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Vadovėlio ir pratybų sąsiuvinio užduočių atsakymai

Jūsų svajones įgyvendins serijos „Šok“ vadovėliai – aktyvaus mokymosi vedliai!

VI klasė Greitas pasirengimas įdomioms literatūros pamokoms

Vilija Janušauskienė, Loreta Žvironaitė

Iš interneto svetainės www.sokvadovėliai.lt atsisiuntę reikiamos klasės ilgalaikį mokymo planą, trumpalaikį planą pasirengsite nesugaišdami daug laiko, o priemonių, būdų, metodų, papildomos medžiagos mokinių veiklai diferencijuoti ir individualizuoti rasite atsivertę Mokytojo knygą.

RITO RATO RATUTO Literatūros mokymosi komplektas VI klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2008 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Vadovėlio skyrelio Suvokiame ir kuriame aptarimas ir metodinės rekomendacijos

2. Pateikiami eilėraščiai turėtų būti skaitomi atsižvelgiant į klasės pasirengimo lygį: silpnesniems moksleiviams užtektų etinės-estetinės pagavos kelio (raiškus perskaitymas, įsiklausymas, įsivaizdavimas, savų girdėjimų, regėjimų, jutimų ir mintijimų išsakymas), o stipresnei klasei galima būtų pasiūlyti ir tiesioginių bei perkeltinių žodžių reikšmių ir posakių bei kūrinio tiesioginių ir perkeltinių prasmių įminimo kelią. Pastaruoju žengiant pačiam mokytojui galima būtų pasinaudoti lentelės modeliu, pavyzdžiui:

(užduočių komentarai)

1. Šio skyriaus eilėraščiai parinkti gyvenimo prasmės klausimų temomis, todėl jų aptarimas turėtų remtis ir pačių moksleivių gyvenimiška (minčių ir jausmų) patirtimi – reikėtų skatinti jų mintis, atsivėrimus apie gamtą, visatą, Žemę, žmogų...

Perkeltinės posakių reikšmės Posakiai

Tiesioginė reikšmė

Sapnai žemės paukščių balti Sėklų sielos Debesies žydra akis Balti žmonių sapnai

Baltos spalvos paukščių sapnai Nėra Neturi Baltos spalvos sapnai

Perkeltinė reikšmė Šviesios žmonių mintys, svajonės Gyvybės dvasinė galia Sudvasintas dangus Geros žmonių mintys, svajonės, sapnai

Tiesioginės ir perkeltinės posakių ir eilėraščių prasmės Posakiai, eilėraščiai

Tiesioginė prasmė

Perkeltinė prasmė

Smilga, karys, dangaus kūnas, rūkas – ar tai ne aš?

Žmogus yra žmogiško kūno būtybė, todėl kitas pavidalas nėra realus

Švyturys Paukščių Takas

Skirtas šviesai naktį skleisti įrenginys Labai tankus žvaigždžių srautas visatoje

„Ar tai ne aš?“ „Švyturys“ „Paslaptis“

Žmogui gali ramybės neduoti daugybė klausimų Dangus naktį žmogui sukelia daug minčių Balti žmonių sapnai amžini

Žmogus gali jaustis kaip smilga (mažas ir lankstus), kaip karžygys (narsus), kaip krintanti žvaigždė (mirštantis), kaip rūkas (nepažinus, klaidus)... Tai, kas guodžia nakty, nevilty, liūdesy... Tai, kas išsiskiria savo kryptimi kaip ženklas, nuoroda į išsigelbėjimą... Žmogus – mąstanti, ieškanti, įvairiopų galių būtybė Žmonių mintys, svajonės turėtų būti geros, kilnios Žmonių geri norai, troškimai, mintys – ypatinga dvasinė dovana, todėl išlieka amžinai ir saugo pasaulį nuo susinaikinimo...

LINGO LEGO L ADUTO

Raktas

pasaulį. Jos eilėraščiai harmoningi, teikia dvasios ramybę, kuri atsiranda iš žmonių bei pasaulio pažinimo ir savęs subordinavimo su tuo pasauliu. Skaitytojus patraukia netikėtos ir gražios personiﬁkacijos, lyrizmas ir humoras, posmelių muzikalumas ir skambumas. <...> Poetės fantazija, sutelkta personiﬁkacijose, yra ne paprastas išmonės žaismas, o pažinimo priemonė, leidžianti giliau atskleisti žmonių pasaulio įvairovę. Vaikai pasaulį mato kitaip negu suaugusieji – jie mato daiktų veidus ir žiūri į juos kaip į gyvus. Daiktų pasaulis išraiškingais kaukių veidais – gražiausias V. Palčinskaitės poezijos bruožas. <...> Vaikas mąsto ne sąvokomis, o vaizdiniais, kylančiais iš pojūčių. Kuo daugiau eilėraščiuose konkrečių pojūtinių realijų, muzikalaus „konkretumo“, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas giliau suvoks ir savo būtį. Poetė poeziją suvokia ne vien kaip džiaugsmingą vaikystės išraišką, bet ir kaip savitą auklėjimo, pasaulėžiūros formavimo priemonę, gerbdama vaiką, suprasdama, kad gyvenimas ne toks jam lengvas, kaip įsivaizduoja tūlas suaugęs.

Žodžių reikšmė ir prasmė nerekomenduotina vartoti sinonimiškai, nors jų vartosena praktikoje įvairuoja, tačiau atspalviai skiriasi – DLKŽ pateikia šias reikšmes: reikšm (3) 1. tai, ką dalykas (žodis, ženklas, mostas ir pan.) žymi, reiškia: Pagrindinė, perkeltinė žodžio r. Skaitinė reikšmė. 2. svarba: Tai didelės –ės dalykas. prasm (4) 1. vidinis loginis turinys: Tiesioginė, perkeltinė sakinio, žodžio p. 2. tikslas, pagrindas: Ar čia buvo -ės taip daryti? Gyvenimo p. (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V., 2000. P. 651, 589) 3. Valdemaro Kukulo eilėraščio skaitymą galima praplėsti tautosakine arba moksline informacija. Pvz.: Paukščių Kelias

Rudenį ant dangaus atsiranda šviesi juosta. Tai Paukščių Keliu vadinasi. Jie, kai naktį lekia už marių, labai neregi. Tai Dievas padarė, kad jiem būt šviesu. Rudenį šita šviesa regėti ant dangaus. Paukščių Kelias – kursai nuo pietų šalies prasideda ir nusitraukia ant šiaurių rytų. Balta juosta su daugybiums žvaigždžiums – visados kožnas (kiekvienas) mato Paukščių Kelį, ale ne kožnas išmano. Ale mūsų senieji, norins ne kožnas žino, ale tokių yra daug, kad dar žin, ir teip sako: jei Paukščių Kelis nuo Trijų Karalių (sausio 6 d.) ligi Grabnyčių (vasario 2 d.) bus šviesus ir baltas, nu, tei ir metai bus geri ir vaisingi. O jei tamsus, tei ir metai bus lietoti ir šalti. (Senovinis kalendorius. V., 1997. P. 175) Vienas pirmųjų ir geriausiai Paukščių Taką aprašė 150 m. K. Ptolemėjas iš Aleksandrijos, vienas Antikos astronomų ir matematikų. „Pieno Kelias, – rašė Ptolemėjas – tai ne ratas, o zona, kuri visur balta kaip pienas; dėl to ji taip ir vadinama“. <...> Dauguma tautų turi savo legendas apie Paukščių Taką, įvairiai jį vadina [graikai], tačiau jo prigimtis nebuvo žinoma iki pat 1609–10 m. žiemos, kai Galileo Galilėjus (1564–1642) pradėjo jį tirti pro teleskopą. Galilėjus pamatė, kad Paukščių Taką sudaro nesuskaičiuojama daugybė žvaigždžių; tą jo atradimą gali pakartoti kiekvienas, turintis žiūronus. (Mokslas ir visata. V., 1989. P. 238)

Aitvaras (rekomenduojama literatūra) Lange pateikiami Loretos Žvironaitės straipsniai „Violetos Palčinskaitės poezija“ (Rubinaitis. 2003, Nr. 4 (28) ir „Jausmas, mintis ir vaizdas psichologiniuose eilėraščiuose (meditacinis žaidimas)“ (apie Janinos Degutytės, Liutauro Degėsio ir Valdemaro Kukulo kūrybą vaikams).

Akiratis

Pratybų sąsiuvinis

Tekstai pamokoje skaitomam kūriniui, temai, problemoms, vertybėms aktualinti

Papildomi informacijos šaltiniai mokytojui

Rekomenduojami paskaityti to paties autoriaus kūriniai

1-asis sąsiuvinis 2-asis sąsiuvinis Vid. kaina knygynuose po 9,90 Lt

Mokytojo knyga 1-oji dalis 2-oji dalis Vid. kaina knygynuose po 45,90 Lt

(mokytojo reﬂeksija po pamokos)

4. Galima būtų šią pamoką praturtinti Kūlgrindoje pateikiamais eilėraščiais (poskyris „Kas esame?“).

Literatūros aidai VIOLETOS PALČINSKAITĖS POEZIJA VAIKAMS Vinco Aurylos studijos Lietuvių vaikų literatūra ištraukos. (V., 1986. P. 199–202) Poetės tikslas – mąstyti pasitelkiant ne tik protą, bet ir jausmus, klausą, regėjimą, lytėjimą – viską, kuo vaikas suvokia

Mokytojo pastabos po pamokos

„Lingo lego laduto“. V kl. mokytojo knyga, p. 74–75

Skaitiniai

Vid. kaina knygynuose 39,90 Lt

Papildoma medžiaga mokytojui

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LITERATŪRA V–VI klasė Jei Jūsų mokiniai kūrybiški, guvūs, išradingi – šie literatūros vadovėliai kaip tik Jums!

Įdomaus ugdymo turinio, atitinkančio mokinių poreikius, galimybes, mokymosi stilius, pasiūla leidžia rinktis Jums ir Jūsų mokiniams parankiausią mokymosi stilių. Esame tikri, kad taikydami autorių siūlomą detaliai apgalvotą diferencijuotą mokymosi sistemą, aktyvius mokymosi metodus, vesite turiningas pamokas, pasiekite išsikeltus tikslus dirbdami su įvairių gebėjimų mokiniais. Tai patraukli priemonė ir mokytojui, ir mokiniui: žaisminga, įdomi, informatyvi, siūlanti reikiamą pagalbą, įvairius mokymosi metodus, tinkamus skirtingo intelekto, pomėgių ir charakterių mokiniams. Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje www.sokvadoveliai.lt.

Trečio lygio užduotys, siejančios kelis dalykus (muziką, dailę, vaidybą)

Užduotys, kviečiančios lyginti kelis tekstus

Kūriniai Kūlgrindos skaitiniuose

Užduotys, skirtos vieno kūrinio analizei

KUPIŠKIS

NORIŪNAI

Valdemaras Kukulas

Poezijos minčių mozaika

SENDVARIS

VIOLETA PALČINSKAITĖ

Paslaptis

Kokios poezijos* tikėtumėtės šiame skyriuje? Peržvelkite pateikiamų eilėraščių* pavadinimus ir išsakykite savo spėjimus, apie ką galėtų būti eilėraščiai*. Susitarkite, kaip, kokia seka juos skaitysite ir aptarsite.

FAUSTAS KIRŠA

Ar tai ne aš? Linguoja smilga palei kelią, – Sakyk, ar tai ne aš? Karys su slibinu kovoja, – Sakyk, ar tai ne aš? Danguj nušvitęs kūnas krenta, – Sakyk, ar tai ne aš? Ir rūkas, kurs nakty pasklysta, – Sakyk, ar tai ne aš?

.. . .. .. .

OP arba STOP! Kuo neįprastas eilėraščio* pavadinimas? Kaip skamba šis eilėraštis*? Kurios eilutės pasikartoja? Kiek kartų? Kaip manote – kodėl? Ką jų pasikartojimas suteikia eilėraščio* melodijai* ir prasmei*? Ar lengva apibūdinti žmogų, jo mintis? Kas gali būti žmogus – jo mintys, jausmai, pojūčiai? Atsakykite eilėraščio* žodžiais. Kaip gamtą jaučia eilėraščio* žmogus? O ar Jūs jaučiatės esą visatoje? Ar esate žvelgę į dangų? Ką jame matėte? Ką galvojote? Ar kilo tada kokių nors klausimų? Kokių?

VALDEMARAS KUKULAS

Švyturys

. ..

Paukščių Takas Išnyra ir dyla, Vis išnyra ir dyla Nakty: Tai ne paukščiai, Pakilę į tylą, – Tai sapnai Žemės paukščių balti. Tuos sapnuos – gal ruduo, Gal jau sniegas... Jie ir kyla – Į pietus tuoj skris. Ak, tas paukščių Sidabriškas miegas, Kurį driekia dangum Švyturys.

. . .

OP arba STOP! Kokia šio eilėraščio* pavadinimo tiesioginė reikšmė*? Ar iš tikrųjų eilėraštis* apie vandenų švyturį? Kokį vaizdą siūlo pirmas posmas? Kas vadinama Paukščių Taku – ar esate jį regėję nakties danguje? Ar esate girdėję apie jį sakmių*? Pasakojama, Dievas šviesią juostą danguje padaręs, kad išskrendantiems paukščiams būtų šviesu... Pasakojama, kad seniai seniai mirusiųjų vėlės į dangų keliaudavo Paukščių Taku... Pasakojama... Ką teigia antras posmas? Kas vis dėlto naktį šviečia? Ar tiesiogine reikšme* gali šviesti balti žemės paukščių sapnai? O ką galėtų reikšti perkeltine*? Kuo šis eilėraštis* galėtų priminti literatūrines sakmes*? Iš ko, eilėraščio* teigimu, atsiranda Paukščių Takas? Kaip jis atrodo danguje? Ką regėjote skaitydami, apie ką galvojote, į ką Jūsų dėmesį atkreipė eilėraštis*? Kokia galėtų būti eilėraščio* perkeltinė prasmė*? Ką galėtų reikšti švyturys kiekvienam iš Jūsų? Ką jis galėtų Jums nušviesti?

Kas už tų vijoklių sienos? Seno sodo sėklų sielos Tyliai bunda po žeme, Netrukdykime, eime. Kas už lango atsiduso, Kai čionai nebuvo mūsų? Tas, kam buvo tuo laiku Truputėlį nejauku. Kas tenai už aukšto bokšto Visą laiką gudriai spokso? Ką šįvakar pasakys Debesies žydra akis? Kas tenai už mūsų juoko, Už nakties šešėlio juodo, Už mėnulio, už žvaigždės, Kas už mūsų paslapties? Kas palieka amžinai? Tai balti žmonių sapnai.

.. .. . .. .. .

OP arba STOP! Kaip pavadintas eilėraštis*? Ką reiškia šis žodis? Kaip skamba eilėraštis*? Į ką kreipiasi eilėraštis*? Ko klausia eilėraštis*? Pakartokite jo klausimus ir atsakydami eilėraščio* žodžiais paaiškinkite atsakymus. Į kuriuos klausimus eilėraštyje* nėra atsakymų? Ar galėtumėte į juos atsakyti Jūs? Pabandykite – eilėraštis* kviečia mąstyti kartu... Koks paskutinis klausimas keliamas eilėraštyje*? Kaip supratote paskutinį atsakymą? Sutinkate su juo ar atsakytumėte kitaip? Kaip? Kokia galėtų būti perkeltinės reikšmės* posakio „balti žmonių sapnai“ tikroji reikšmė*? Pasidalykite mintimis su klasės draugais, kas Jums pasaulyje atrodo paslaptinga..., kokios žmogiškosios vertybės atrodo amžinos...

M I NT I S

EI arba PRAEIK!

ZARASAI

Faustas Kirša KAUNAS Violeta Palčinskaitė

RAKTAS O! 1. Išsirinkite labiausiai patikusį eilėraštį* ir paaiškinkite, kodėl jį išskyrėte iš kitų. 2. Pasirinktą eilėraštį* išmokite raiškiai skaityti arba deklamuoti atmintinai. 3. Pasirinktą eilėraštį* iliustruokite, išrašykite patikusias eilutes arba parašykite savo nuomonę apie jį. OHO! 1. Pasirinkite iš pateiktų eilėraščių* du ir paaiškinkite, kodėl būtent juos pasirinkote. 2. Palyginkite žodžiu arba raštu pasirinktus eilėraščius*. Kuo jie panašūs? Kuo skiriasi? 3. Pasirinktus eilėraščius* iliustruokite tame pačiame padalyto popieriaus lape, savo piešiniais atskleisdami jų skirtumus ar panašumus, įrašydami po kelias eilutes iš pasirinktų eilėraščių*, nurodydami jų autorius ir pavadinimus.

120

OHOHO! 1. Siūlomas kūrybinis eilėraščio* skaitymas: pasidalykite grupėmis ir pasirinkite po vieną eilėraštį* iš šios poezijos minčių mozaikos arba iš Kūlgrindos poskyrio „Kas esame?“. 2. Tada pristatykite pasirinktą eilėraštį*: eilėraščio* tekstas* turėtų būti skaitomas arba deklamuojamas (vieno, dviejų... visų – kaip nuspręsite – grupės dalyvių); skaitant eilėraščius* gali skambėti muzika, gali būti rodomi piešiniai, gali jį lydėti judesiai... – prisiminkite, kad priedų gali būti, gali ir nebūti, nes „sviestu košės nepagadinsi“, bet „šaukštas deguto visą statinę medaus sugadina“.

Kūr ybin gum o mo! ir išr adi ngu

121

„Lingo lego laduto“. V kl. vadovėlis, p. 120–121

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Jūsų svajones įgyvendins serijos „Šok“ vadovėliai – aktyvaus mokymosi vedliai!

V–VI klasė

Užduotys pratybų sąsiuvinyje

Minčių minklės

Poezijos minčių mozaika

AK!

❶ Ar prisimenate tą laiką, kai viskas aplink buvo labai įdomu ir Jūs nuolat

❶ Kokia poezija* Jums labiau patinka – aiški ar paslaptinga? Kodėl?

klausinėjote? Ką atsimenate iš tų laikų?

vieną poetišką sakinį–mįslę (pvz., pro debesų tamsius akinius mirksi ❷ Parašykite dangaus šviesios akys; spindi šalčio stiklinė karalystė...)

❷ Kuris žmogus kantriausiai atsakinėjo (atsakinėja) į Jūsų klausimus? Ar tie

ARGI?

FAUSTAS KIRŠA. Ar tai ne aš? VIOLETA PALČINSKAITĖ. Paslaptis. VALDEMARAS KUKULAS. Švyturys

LEONARDAS GUTAUSKAS. Kam katinui ūsai? SIGITAS POŠKUS. Apie šaunų jaunikaitį, vardu Teodoras

iš kiekvieno eilėraščio* po kelias eilutes ir parašykite savo įspūdžius. ❶ Išrašykite Ką regite, girdite, galvojate juos skaitydami? Savo mintis galite praplėsti piešiniu. Jūsų pasirinktos eilėraščių* eilutės

MINTIS

atsakymai Jums svarbūs? Kodėl?

Kiršos „Ar tai ne aš?“

Klausimai

Jūsų atsakymai

1. Tai gal ir aš kokia paslaptis?

2. Kodėl mudu niekad neišgirstam, kaip naktis ateina?

3. Kaip?

Palčinskaitės „Paslaptis“

❶ Atsakykite į Juozulio ir Teodoro klausimus savaip.

Jūsų įspūdžiai skaitant

4. Kodėl?

5. Už ką?

❷ Pratęskite Teodoro samprotavimus* savaip. Kukulo „Švyturys“ savo nuomonę apie vieną iš trijų pateiktų eilėraščių*. Kodėl jis ❷ Parašykite sudomino labiausiai? Apie ką galvojate jį perskaitę?

Jeigu išsiruošei į didelę kelionę,

Yra dvi darbo rūšys:

Jeigu nieko nereikia, bet nori pirkti, tai pirk

Jeigu yra daiktas, kur nors yra ir

Kas nedirba, tas

❸ Sugalvokite ir užrašykite savų „auksinių minčių“. ANTAI!

❶ Pratęskite pradėtus sakinius. Gamta – tai

Man gražiausias medis –

. , nes

Jūsų nuomone, yra didžiausia VISATOS, ŽEMĖS ar žmonių gyvenimo ❷ Kokia, paslaptis. Ar norėtumėte ją įminti?

ANTAI!

ir užrašykite vieną klausimą–mįslę, susijusią su gamtos pasauliu ❶ Sugalvokite (pvz., kas ryte budina žemę?).

❷ Sugalvokite ir užrašykite netikėtą linksmą klausimą. 41

„Lingo lego laduto“. V kl. 1-asis pratybų sąsiuvinis, p. 40–41

KAS ESAME?

Valdemaras Kukulas

* Esi tik mažas vaikas pajūry, Statąs iš smėlio namelius. Iš saujos smiltis purstanti, laki Išbyra pro sugniaužtus pirštelius. Numojęs vėl į viską su ranka, Eini bastytis pajūriais. Eini, viską stebėdamas širdim lengva: Tau noris švilpauti ir žaist. Prie kranto drumsčias vilnys, o toli Už horizonto kyla laivas neryškus. Taip gera ir ramu širdy: Net pamiršti, jog tu – žmogus.

Dalia Kudžmaitė

Nameliui iš vaikiško sąsiuvinio Atleisk man, nameli, Kad tave tokį mažą nupiešiau Tave – Be langų, be durų Ir be saulės, Nors buvo gegužis. Tokį keistą, liūdnai pakrypusį Ir visų išjuoktą... Auginau širdyje tokį gražų, Bet rankutė suvirpo, Ir šviesūs pieštukai nulūžo... 52

Viskas niekis, Tikrai – Ir lėktuvai, Ir paukščiai. Sklendžia štai Aitvarai Tarp pilkų Daugiaaukščių! Ne laukuos, Kur gana Ir platybių, Ir aukščio, O dulkėtam Kieme, Tarp niūrių Daugiaaukščių… Ak, atleiskit, Arai, Barkis, Paderme paukščių, – Bet juk tai – Aitvarai! Tarp šaltų Daugiaaukščių!

Paulina Žemgulytė

Vytautas Mačernis

P O E Z I J O S T E M Ų S U TA R T I N Ė S

Aitvarai

Mažam berniukui Bartui Senamiesty saulei šviečiant Mudu pirksim spalvotas verbas, Mudu važiuosim prie jūros, Turėsim žaislų, saldainių, lietaus, Mažą šunelį Ir viens kitą – už rankos. Nupiešim save ant smėlio, Ir banga nenuplaus. Kai užaugsim – pažiūrėti grįšim, Kokie gražūs buvom, Nes laimingi buvom.

„Kūlgrinda“ V kl., Skaitiniai, p. 52–53

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LITERATŪRA Organizuosite įdomų mokymąsi.

VII klasė Nijolė Černiauskienė, Vilda Skairienė, Loreta Žvironaitė

LITERATŪRA Mokymosi komplektas VII klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2009 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Mokytojo knyga

Neskaityti. Praleisti puslapius. Nebaigti skaityti. Dar kartą skaityti tą pačią knygą. Skaityti bet ką. Susitapatinti su veikėju. Skaityti bet kur. Skaityti tik knygos epizodus. Skaityti garsiai. Perskaičius patylėti. (D. Penakas)

Ar vadovėlis gali išpildyti šias svajones? Sakome, kad gali, nes šie vadovėliai kreipia dėmesį ne tik į literatūrinio ugdymo prioritetus, bet ir į su jais susijusias amžinųjų vertybių paieškas. Kviečiame keliauti per vertybių pasaulį, jį pažinti, pajusti, pamilti...

Apie vadovėlį

1-oji dalis 2-oji dalis Vid. kaina knygynuose po 42,90 Lt

Laukiantiems laiškų... Šiemet jau nekartosime, kad vėl prabėgo vasara, o laiko ratas, atridenęs rugsėjį, vėl sugrąžino rūpesčius ir džiaugsmus, dvejones, norą pažinti, keliauti pirmyn, kurti... Juk iš tiesų gal nieko ir neįvyko: prieš akimirką sėdėję turbūt tame pačiame suole Jūs vėl remiatės į to paties draugo petį, vėl tas pats, bet kasmet kitas Jūsų Mokytojas kviečia atsiversti naują vadovėlį... Dabar turėtumėte apsispręsti, kokių laiškų laukiate, kokias spalvas, garsus ar jausmus jie turėtų skleisti, kodėl Jums jie tokie svarbūs. O gal Jūs norite kam nors parašyti laišką? Ar turite kam rašyti? Ar Jūsų laiškai bus tikri? Kas juos skaitys?.. O gal jie pasiklys, juos nuplaus nuo smėlio jūros bangos, ilgesys, praradimai... Šiose atlankose pateikiamos projekto „Gimtinė pro rasos lašą“ užduotys, kurias atlikdami sukursite savo klasės knygą „Laiškas gimtinei“ – Letuvai, gimtajam miestui ar kaimui.

Kiekvieno skyriaus įvadinėje atlankoje skaitysite įžanginį tekstą; prisiminsite, kokias knygas skaitėte, ir susipažinsite, kokias skaitysite; domėsitės literatūros geografija; atsakysite į klausimus apie svarbius to skyriaus dalykus.

Skyriaus pabaigos poskyris Post scriptum papasakos apie rašytojus.

SPECIALUS PASIŪLYMA

Minčių pašte rasite kalbos ugdymo užduočių, kurias atliksite remdamiesi mokymosi žingsniais: išsikelsite veiklos tikslus, suplanuosite, ką, kada ir kaip darysite, kryptingai veiksite, įvertinsite savo siekius ir rezultatus. Mokymosi žingsniai pravers ne tik mokykloje, bet ir gyvenime.

Užsakant vadovėlio 1-ų jų knygų VII klasei, mokytojui dov anojame*: Mokytojo knygą (1-ą ją ir 2-ąją d.) Komplekto vertė 85 Lt.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Šiandien – mokymosi uždaviniai. Skaitome ir suvokiame – teksto dalies klausimai ir užduotys.

Teksto dalies pabaiga – galite sustoti ir atsakyti į klausimus.

Suvokiame ir kuriame – apibendrinamosios pamokos užduotys. Įsidėmėkime! – literatūros sąvokų apibrėžimai.

Trys priežastys, kodėl verta dirbti su „Šok“!

Individualizuosite ir diferencijuosite mokymąsi.

Įdomus, šiuolaikiškas serijos „Šok“ vadovėlių ugdymo turinys atitinka mokinių poreikių, galimybių, mokymosi stilių įvairovę, todėl be vargo diferencijuosite ir individualizuosite mokymąsi. Kiekvienos pamokos uždaviniai ir tikslas, tikslingai parinktos iliustracijos, kūrybinės užduotys, klausimai moko mąstyti, kelti savitas idėjas, aktyviai ir kūrybiškai veikti, atrasti, pažinti, kurti, svajoti ir paimti knygą į rankas. Šiuose vadovėliuose pamokos medžiaga pateikiama taip, kad būtų sudarytos veiklos ir mokymosi galimybės įvairių gebėjimų, mokymosi stiliaus, pasiekimų lygmens mokiniams. Vadovėliuose pateikiami motyvuojantys tekstai, pasakojantys apie vaikų gyvenimą ir problemas, siūlomos alternatyvios užduotys ar jų atlikimo būdai. Tekstai suskaidyti nedidelėmis dalimis, todėl nesunku diferencijuoti mokymąsi siūlant skaityti įvairios apimties ištraukas skirtingų gebėjimų ar interesų vaikams. Gausu teksto kūrimo užduočių, kuriami skirtingų tipų, žanrų rašiniai, patariama, kaip tai daryti, daug piešimo, iliustravimo užduočių, skatinama samprotauti žodžiu, diskutuoti. Yra lentelių mokiniams, kurių mąstymas matematinis, loginis. Raginama skaityti ne tik ištraukas, bet ir visus literatūros kūrinius ar negrožinius tekstus. Siūloma nuolat organizuoti savarankiškai skaitytų knygų aptarimus, pristatymus, rekomenduojami žaismingi pristatymų būdai.

LAIŠKAI ANT SMĖLIO

VIII klasė Jurgita Petrauskaitė, Vilda Skairienė, Loreta Žvironaitė

LITERATŪRA Mokymosi komplektas VIII klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2010 Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

1 skyrius

Po praėjusių metų kelionių ir klajonių naujasis serijos „Šok“ vadovėlis „Literatūra“ Jus kviečia vėl stabtelėti ir susimąstyti: ką praradome ir atradome? ko ilgimės ar ieškome? ką nauja atrasime? Literatūros vadovėlį sudaro dvi knygos, kuriose yra po tris skyrius: Laiškai ant smėlio, Mėlyno ilgesio laiškai, Laiškai iš užburto malūno, Laiškai, rasti butelyje, Laiškai ant grindinio, Laiškai pražydusioms pievoms. Skaitysime įvairių tautų rašytojų kūrinius, nagrinėsime skirtingų žanrų pavyzdžius, aiškinsimės tekstų prasmes, dalysimės įvairiomis kūrybinėmis idėjomis. Aptarkime pamokos atlanką.

Mokytojo knyga Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

Į tekstą įsiterps skyrelis Skaitome ir suvokiame – užduotys ir klausimai, susiję su tam tikra teksto dalimi. Į klausimus galima atsakyti perskaičius numatytą teksto dalį arba visą tekstą.

Skyrelyje Įsidėmėkime! rasite reikalingų literatūros sąvokų apibrėžimus. Kiekviena pamokos atlanka pradedama skyreliu Šiandien – tai mokymosi uždaviniai, kurie nurodys, ką turėtume išmokti per pamoką.

Toliau skaitysite pamokos tekstą – prozos, poezijos ar dramos.

Pamokos pabaigos skyrelyje Suvokiame ir kuriame pateikiami apibendrinamieji pamokos klausimai, kūrybinės užduotys.

SPECIALUS PASIŪLYMA

Užsakant vadovėlio 1-ų jų knygų VIII klasei, mokytojui dovano jame*: Mokytojo knygą. Komplekto vertė 54 Lt.

Tikimės, kad vadovėlio tekstai – tarsi viso pasaulio rašytojų laiškai Jums, skaitytojams, – padės atsakyti į rūpimus klausimus, rasti naują, kitokį požiūrį į svarbius dalykus, nepaklysti minčių labirintuose. Įdomių ir prasmingų laiškų!

Jurgita, Loreta, Vilda 5

„Literatūra“. VIII kl. vadovėlis 2-oji knyga, p. 120–121

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LITERATŪRA

Mokysite mokytis.

Mokiniai ne tik skaitys įvairių tautų rašytojų kūrinius, nagrinės skirtingų žanrų pavyzdžius, aiškintis tekstų prasmes, dalytis įvairiomis kūrybinėmis idėjomis, bet ir vykdys projektus. Pateikiamas ne tik turinys, ką mokytis, bet ir mokoma, kaip tai daryti, t. y. ugdoma mokėjimo mokytis kompetencija. Pavyzdžiui, kiekvieno VIII klasės vadovėlio skyriaus pradžioje mokiniai ras integruoto projekto „Laiškas gimtinei“ užduotis, kurias atlikdami sukurs savo klasės knygą-laišką. Skyriuose Minčių mūša pateikiamos instrukcijos, kaip pasirengti atlikti kalbos ugdymo užduotį. Šios instrukcijos – Mokymosi žingsniai – ne tik moko mokytis, bet ir skatina dalykų integraciją.

Laiko patikrinta, vientisa ir aiški visų šios serijos vadovėlių struktūra ir medžiagos pateikimo sistema iš tikrųjų leidžia greičiau pasirengti pamokai, o mokiniui padeda mokytis!

Daugiau informacijos interneto svetainėje www.sokvadoveliai.lt.

3 skyrius

LAIŠKAI IŠ UŽBURTO MALŪNO Projektas

• •

Serijos „Šok“ VIII klasės vadovėlyje „Lietuvių kalba“ įrašėte pasirinkto žmogaus

(pateikėjo) kalbą. Gal jis pasekė kokią sakmę, pasaką, padainavo liaudies dainą? Užrašykite. Per lietuvių kalbos pamokas aptarėte pateikėjo kalbos leksiką. Sukurkite legendą,

padavimą (gal sakmę?) pagal pasirinktą albumo „Gamtos laiškai“ nuotrauką. Pavartokite bent kelis aptartos pateikėjo kalbos leksikos pavyzdžius.

„Literatūra“. VIII kl. vadovėlis 1-oji knyga, p. 108

Minčių paštas Mokymosi žingsniai Kaip rengti projektą Mokymosi projektas – tai savarankiška, aktyvi, su mokymusi susijusi veikla, turinti aiškiai apibrėžtą pradžią ir pabaigą, nukreiptą į konkrečius rezultatus (tikslus), ugdanti įvairius gebėjimus. Galima, pavyzdžiui, parengti klasės knygą, atlikti tyrimą ir susisteminti, vaizdžiai pateikti jo rezultatus, pristatyti mėgstamą filmą ir pan. Mokymosi projektai gali būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Tikėtina, kad, pradėjus mokytis naujų dalykų, Jūsų rengiami projektai bus nedideli. Juos rengsite individualiai, stengdamiesi įgyti praktinių įgūdžių. Tokiems projektams parengti užteks vienos ar kelių pamokų. Vėliau rengsite bendrus projektus planuodami ir dalydamiesi darbus, konsultuodamiesi su mokytoju ir bendraklasiais. Ilgalaikiai projektai gali trukti kelias savaites ir ilgiau. Šiais metais siūlome integracinį projektą „Gimtinė pro rasos lašą“, kuriam medžiagą rinkote visus mokslo metus. UŽDUOTIS. Apibendrinkite visas per mokslo metus atliktas projekto „Gimtinė pro rasos lašą“ užduotis, jas susisteminkite ir sukurkite knygą „Laiškas gimtinei“.

1. Apmąstykite tikslą – parengti projektą „Gimtinė pro rasos lašą“: surinkti medžiagą, ją apibendrinti ir pristatyti bendraklasiams. 2. Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite.  Norint surinkti ir susisteminti daugiau duomenų, geriausia dirbti grupėmis. Todėl iš pradžių galite susiskirstyti į grupes po 3–4 mokinius.  Nutarkite, kas kokias užduotis atliksite. (Pasitelkite ir kitų dalykų, ypač lietuvių kalbos, integracinio projekto „Gimtinė pro rasos lašą“ medžiagą, apmąstykite, kokia informacija remsitės, kokią medžiagą parinksite, kaip pristatysite savo darbus.)

L A I Š K A I LP A R IAŠŽKYADI U , R S IAOSM T IS BPUI ET V EO L YMJ S E

4 skyrius 6

 Apgalvokite, kaip sutvarkysite medžiagą, kokias vaizdines priemones parengsite, kiek laiko skirsite.  Nutarkite, kada, kur ir kaip pristatysite projekto rezultatus.  Jei dirbate grupėmis, pasiskirstykite darbus (pavyzdžiui, nuspręskite, kas parinks nuotraukas tema „Gamtos laiškai“, kas – meniškiausias miniatiūras, kas jas suderins, kas numatys tinkamą pateikėjo medžiagą ir pan.). 3. Kryptingai veikite.  Atlikite numatytą darbą (pavyzdžiui, nubraižykite žemėlapį, fotografuokite, kurkite miniatiūrą, aptarkite pateikėjo leksiką...).  Pasirinkę vaizdinę priemonę, sukurkite ją.  Gautus rezultatus iš pradžių aptarkite grupėmis. Jei reikia, ištaisykite netikslumus, pastebėtas klaidas.  Paskui darbą pristatykite klasei. Galbūt ir dalyvavusiems projekte, tyrime mokiniams bus įdomu išgirsti Jūsų išvadas, pamatyti apibendrintą informaciją. Pristatydami paminėkite: • kiek ir kurių klasių mokinių dalyvavo projekte, tyrime; • kokia medžiaga ir kokios priemonės buvo parinktos; • kokie projekto, tyrimo rezultatai.  Sukurkite savo klasės knygą „Laiškas gimtinei“. 4. Apmąstykite ir įvertinkite savo veiklą ir rezultatus.  Kas buvo įdomiausia rengiant šį projektą?  Kokius darbo kompiuteriu įgūdžius pritaikėte?  Kur dar galite panaudoti surinktą ir susistemintą informaciją?  Ar pavyko laikytis numatyto veiklos plano?  Ką kitą kartą darytumėte kitaip?

172

173

„Literatūra“. VIII kl. vadovėlis 2-oji knyga, p. 108

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

VII–X klasė Kęstutis Urba

Kęstutis Urba

KNYGŲ VALANDOS Literatūros vadovėlio komplektas VII klasei

KNYGŲ DIENOS Literatūros vadovėlio komplektas VIII klasei

„Šviesa“, 2007

Vadovėlis

1-oji knyga 2-oji knyga 3-ioji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Kęstutis Urba

LITERATŪROS LAUKAI Literatūros vadovėlio komplektas IX klasei

LITERATŪROS ŠALTINIAI Literatūros vadovėlio komplektas X klasei

„Šviesa“, 2011

„Šviesa“, 2012

Vadovėlis

Įvairus literatūros pasaulis gali būti suraižytas į daugybę laukų. „Literatūros laukų“ pirmosios knygos skyriai „Kaimiškoji bei gamtiškoji literatūra“ ir „Miestiškoji „Literatūros antrojoje knygoje literatūra“ kviečia svarstyti,laukų“ kaip literatūros kūrinio aptariami įvairūs ir gana sudėtingi, mįslingi („Elitinė, arba savitumą lemiatekstai: tema, vaizduojamasis pasaulis. Teminis daugiasluoksnė, literatūra“), ir dalykiški, požiūris derinamas su literatūros raidos, kaitos aiškinimu: samprotauti literatūra“), nagrinėjami kūriniai padedaskatinantys suvokti, kas(„Negrožinė yra romantizmas, ir bemaž pramogai, poilsiui skirti („Populiarioji literatūra“). realizmas, modernizmas... Taigi – vėl kitoks literatūros pasaulio skerspjūvis! Svarbiausia, kad pereitumėte tuos laukus susidomėję, neabejingi.

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Pirmoji knyga

Vadovėlis

9K ę s t u t i s U r b a

Antroji knyga

1-oji knyga 2-oji knyga 3-ioji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Kęstutis Urba

1-oji knyga 2-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 34,90 Lt

Pirmoji knyga Antroji knyga

ISBN 978-5-430-05637-7

ISBN 978-5-430-05638-4

Naujiena

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

LITERATŪRA XI–XII klasė Viktorija Daujotytė, Regimantas Tamošaitis, Rita Tūtlytė, Giedrius Viliūnas

LITERATŪROS ERDVĖS Mokymosi komplektas XI–XII klasei „Šviesa“, 2012 Vadovėlis

1-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 34,90 Lt 2-oji knyga 3-ioji knyga 4-oji knyga Kaina ugdymo įstaigoms po 29,90 Lt

Naujiena

Vadovėlis patobulintas pagal naujus Lietuvių kalbos programos reikalavimus, tačiau išsaugo ankstesnio leidimo sandarą. 2012 metais atnaujinta XI klasės lietuvių literatūros vadovėlio „Literatūros erdvės“ pirmoji knyga. Jos autoriai – tie patys kaip ir 2009 m. vadovėlio. Medžiaga pateikiama istoriniu chronologiniu principu. Literatūros tekstai aktualinami kaip pasakojimai, jungiantys meninę kūrybą su Lietuvos kultūros raida ir padedantys mokiniui ugdyti tautinę bei pilietinę savimonę. Taip siekiama išvengti formalistinio ir fragmentuoto literatūros skaitymo, ugdyti mokinio kūrybinio mąstymo nuoseklumą ir formuoti objektyvius vertybinius literatūros meno suvokimo principus. Atsižvelgta į programos reikalavimus: kalbą ugdyti kaip asmens mąstymo ir raiškos, tapatybės formavimosi būdą; literatūros mokyti suvokiant ją ne tik kaip kalbos ugdymo būdą ar meninį tekstą, bet ir pabrėžiant literatūros vertybinį aspektą, taigi per literatūrą formuoti asmeninį santykį su nacionaline kultūra ir suteikti bendruosius Lietuvos ir Europos humanitarinės kultūros pagrindus. Sustiprintas Lietuvos kultūros visumos vaizdas. Vadovėlio turinio pokyčiai nėra reikšmingi, nes išsaugotas laiko patikrintas lietuvių literatūros kanonas ir reprezentacinis autorių vardynas. Tik sukeičiami autorių prioritetai (atsižvelgiama į privalomų, privalomų išplėstinio kurso ir konteksto autorių kategorijas). Pirmojoje knygoje pateikiamos lietuvių literatūros ištakos nuo raštijos pradžios, renesanso, baroko, Apšvietos, romantizmo ir realizmo literatūra, svarbiausi autoriai, literatūros ir kultūros reiškiniai. Smarkiai sutrumpintas skyrius „Literatūros ištakos“, atsisakyta tautosakos pavyzdžių pertekliaus, sukonkretintos mito ir epo žinios, taupiai supažindinama su Šv. Raštu. „Renesanso“ skyriuje prie monografiškai nagrinėjamų M. Mažvydo ir V. Šekspyro kaip pagrindiniai privalomi autoriai atsirado M. Daukša ir J. Radvanas. „Baroko“ skyriuje kaip privalomas autorius, pasauliui lotynų kalba liudijęs Lietuvos didybę, iškilo M. K. Sarbievijus, „Apšvietos“ skyriuje liko didieji J. V. Getė ir K. Donelaitis. Romantizmo reprezentantai tebėra A. Mickevičius ir Maironis, bet kaip privalomas autorius nagrinėjamas ir A. Baranauskas. Paskutiniame vadovėlio skyriuje aptariami realizmo principai ir glaustai supažindinama su privalomais išplėstinio kurso realizmo autoriais (šiai kategorijai priskirtas F. Dostojevskis, kuris ankstesniame vadovėlyje turėjo monografinio privalomo autoriaus statusą). Remiantis naujųjų programų gebėjimų ir nuostatų ugdymo uždaviniais, kruopščiai peržiūrėta vadovėlio metodika, tikslinti ir redaguoti klausimai ir užduotys.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu lietuviukalba@sviesa.lt

Papildoma mokomoji literatūra

XI–XII klasė Parengė Irena Ermanytė, Violeta Černė, Jonas Klimavičius, Lijana Puzinienė

MOKYKLINIS TARPTAUTINIŲ ŽODŽIŲ ŽODYNAS „Šviesa“, 2010 Vid. kaina knygynuose 34,90 Lt

Į „Mokyklinį tarptautinių žodžių žodyną“ įdėta apie 8 500 antraštinių žodžių ir apie 400 kitų kalbų posakių. Žodyną sudaro tarptautiniai žodžiai, surinkti iš visų pastaraisiais metais išleistų mokyklinių vadovėlių ir papildomų mokomųjų šaltinių (įvairių dalykų žinynų). Žodyno rengėjai ypač daug dėmesio skyrė apibrėžtims, siekdami, kad jos būtų kuo tikslesnės ir deramai nusakytų objekto bei subjekto turinį ir jų semantiką. Žodyne atsisakyta tų tarptautinių žodžių, kurie dabar nebevartojami, yra netikslūs arba jų apibrėžtys klaidina. Vietoj jų įdėta nemažai naujų, visai neseniai atsiradusių mokyklai aktualių tarptautinių žodžių. Patikslintas ir kai kurių žodžių kirčiavimas. Žodynas skiriamas aukštesniųjų klasių mokiniams, kolegijų moksleiviams, mokytojams ir visiems, kas domisi tarptautiniais žodžiais.

Sudarė Pranas Kniūkšta, Antanas Lyberis

MOKOMASIS LIETUVIŲ KALBOS RAŠYBOS IR KIRČIAVIMO ŽODYNAS „Šviesa“, 2009 Vid. kaina knygynuose 39,90 Lt

Žodyną sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje pateikiamos pagrindinės lietuvių kalbos rašybos, skyrybos ir kirčiavimo taisyklės, antroje – ypač praktiškas žodynas, kurio žodžiai sukirčiuoti, skliausteliuose nurodyta kirčiuotė ir yra informacijos apie jų vartosenos ypatumus. Knygos pabaigoje dedama daug sukirčiuotų geografinių pavadinimų. Žodynas skiriamas aukštesniųjų klasių mokiniams.

Aleksandra Teresė Veličkienė

ANTIKOS MITOLOGIJOS ŽINYNAS „Šviesa“, 2008 Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

Žinyne autorė supažindina su graikų ir romėnų mitais, siekia aprėpti jų personažų bei įvaizdžių visumą. Leidinys skiriamas aukštesniųjų klasių mokiniams, studentams, mokytojams ir visiems, kurie domisi antikos mitologija.

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

Naujiena

E. aplinka

sa vie e.Š

Skaitmeninėje aplinkoje jau dirba mokytojai!

Išbandyti aplinką e.Šviesa užsiregistravo daugiau kaip 2000 mokytojų! Šiandien aplinką e.Šviesa naudoja 150 įvairių dalykų mokytojų. Labiausiai mokytojai domisi ir dažniausiai naudoja interaktyvųjį pamokos planą su momentinių apklausų įrankiu ir aktyviąsias pamokas. Džiugu, kad mokytojai pradeda taikyti ir skaitmeninius vadovėlių komplektus.

Skaitmeninis turinys

Dirbančių aplinkoje e.Šviesa mokytojų skaičius tik didės, e.Šviesa funkcionalumas taip pat. Tikimės, kad šį pavasarį kiekvienas norintysis turės galimybę dirbti aplinkoje e.Šviesa. Daugiau informacijos ieškokite ir mūsų naujienas sužinokite interneto svetainėje http://e.sviesa.lt arba http://facebook.com/esviesa.

Skaitmeninė mokytojo darbo aplinka e.Šviesa: http://e.sviesa.lt Patogu, paprasta, šiuolaikiška ir visada po ranka!

Kodėl e.Šviesa? Nes savo kompiuteryje, planšetėje ar mobiliajame telefone galėsite naudotis: Skaitmeniniais įrankiais:

Skaitmeniniu gamtos ir žmogaus, matematikos ir lietuvių kalbos dalykų V klasei mokomuoju turiniu:

• metų darbui ir pamokoms planuoti; • pamokai vesti; • momentinėms apklausoms atlikti ir

• vadovėliais;

užduotims skirti;

• pratybų sąsiuviniais ir kt.;

• mokiniams ir mokytojui įsivertinti.

• mokytojo knygomis; • aktyviosiomis pamokomis;

Metodine medžiaga:

• mokymosi objektais;

• interaktyviaisiais ilgalaikiais ir pamokų planais.

• parengtomis momentinėmis apklausomis.

e.Šviesa ekspertai: Audrius Gabnys

Regina Radavičienė

Eglė Ankėnienė

Lietuvių kalbos mokytojas, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija

Matematikos mokytoja, Vilniaus Antakalnio gimnazija

Biologijos mokytoja, Vilniaus Simono Daukanto progimnazija

Tikiuosi, kad mūsų kuriama elektroninė aplinka palengvins mokytojo darbą. Nekantrauju ją išbandyti.

...džiaugiuosi šiuo projektu. Jis teikia mokykloms naujovių, skatina judėti į priekį...

Visi ištekliai, reikalingi konkrečiai pamokai, nuo šiol vienoje vietoje...