1 AKIMIRKA
·
VIENOS LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKOS SŪKURYJE Eglė žalčių karalienė (lietuvių liaudies pasakos pradžia) 82 S. NĖRIS. Eglė žalčių karalienė (poemos-pasakos pradžia) 83 M. MARTINAITIS. Žemės duktė (pjesės-pasakos pradžia) 84 Eglė žalčių karalienė (lietuvių liaudies pasakos pabaiga) 87 S. NĖRIS. Eglė žalčių karalienė (poemos-pasakos pabaiga) 88 M. MARTINAITIS. Žemės duktė (pjesės-pasakos pabaiga) 90 ATGYJANČIOS PASAKOS A. LINDGREN. Mes Varnų saloje 92 Langas 96 Kurti arba nukurti 100 Mokas 101
6
SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI A. VARELA. Knygų šviesa 10 Žaidimas „Mokyklinė kuprinė“ 11 POEZIJOS AKIMIRKŲ MOZAIKA J. DEGUTY TĖ. Močiutė kerpa avį 12 J. ERLICKAS. Vasara su Tomu Sojeriu 13 L. DEGĖSYS. Po tuščią rudenio namą 14 MOKYKLOS (NE)LAISVĖJE M. TVENAS. Tomo Sojerio nuotykiai 16 S. KŪLIDŽ. Ką nuveikė Keitė 20 P. CVIRKA. Vaikų karas 24 V. V. LANDSBERGIS. Berniukas ir žuvėdros 28 AKIMIRKŲ DIENORAŠTIS D. GEISLER. Slapti Vandos užrašai 32 Langas 36 Kurti arba nukurti 40 Mokas 41
·
2 ATMINTIS
·
·
·· · · · · · · · · ·
4 MINTIS
··
·
· ·
SENŲJŲ LIETUVIŲ DEIVIŲ, DIEVŲ IR MITINIŲ BŪTYBIŲ VARDŲ ŽODYNĖLIS (pagal L. Klimką) 58
ATGYJANTYS MITAI E. ŠVARC. Žvaigždūnė 60 Langas 64 Kurti arba nukurti Mokas 67
3 IŠMINTIS
·
· · · ·
·
66
68
SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI J. JANONIS. Vaikų dienos 72 LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKŲ ŠALYJE Stiklo kalnas 74 LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKŲ ATŠVAITAI Vai, žaliuok žaliuok 78 J. AISTIS. Apie rudenį ir šunį 79 J. ERLICKAS. Pasakos sugrįžimas 80
·
·
· · ·
102
·
·
J. GORDERIS. Ei! Ar čia yra kas nors? 112 J. IVANAUSKAITĖ. Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo
SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI L. KLIMKA. Senų laikų atminimas 46 LIETUVIŲ LIAUDIES SAKMIŲ PASAULYJE Nukalta saulė. Grigo ratai. Keturi vėjai 48 Perkūno ir velnio nesantaika. Laumės ir kūdikis Vaikščiojanti ugnelė. Laumės velėtojos. Laumių dovanos 50 Pasveikintos laumės 51 LIETUVIŲ LIAUDIES SAKMIŲ ATŠVAITAI L. GUTAUSKAS. Kaip vėžlys išsprendė lietaus ir ugnies ginčą 52 M. VAINILAITIS. Sidabrinė kultuvėlė 53 L. GUTAUSKAS. Dangaus kalvis perkūnas 54 APIE MITUS, DIEVUS IR PASAULĮ M. GIMBUTIENĖ. Senovės lietuvių deivės ir dievai
·
· ·
· ·
SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI S. BOIKO. Stebuklų šaly 106 MINČIŲ LAISVĖ K. S. LIUISAS. Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta
POEZIJOS MINČIŲ MOZAIKA F. KIRŠA. Ar tai ne aš? 120 V. KUKULAS. Švyturys 120 V. PALČINSKAITĖ. Paslaptis 121 MINČIŲ MINKLĖS L. GUTAUSKAS. Kam katinui ūsai? 122 S. POŠKUS. Apie šaunų jaunikaitį, vardu Teodoras Langas 126 Kurti arba nukurti 130 Mokas 131
·· ·
42
·
·
·· ·· ··
·
·
49
5 VILTIS
·
· ·
·
·
·
108 116
123
132
SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI B. BURAČAS. Prisiminimai ir nuotykiai 136 ŽIEMOS PASAKA H. K. ANDERSENAS. Eglutė 138 H. K. ANDERSENO PASAKŲ ATŠVAITAI POEZIJOJE S. GEDA. Kregždelės daina 142 V. PALČINSKAITĖ. Piemenaitė 142 V. KUKULAS. Mirusi eglutė 143 ŽIEMOS PASLAPTYS A. RAMONAS. Pasaka, kuri tapo kalėdinė 144 Sambūris „Šventinė kraitė“ 148 V. ŽILINSKAITĖ. Sniego senis ir bala 150 DŽ. K. ROULING. Haris Poteris ir Išminties akmuo 154 POEZIJOS AKIMIRKŲ MOZAIKA M. VAINILAITIS. Sninga 160 A. KALANAVIČIUS. Lelijom šviečia 161 J. VAIČIŪNAITĖ. Ledo lelija 161 J. DEGUTYTĖ. Šerkšno laivas 162 H. RADAUSKAS. Balti malūnai 162 Langas 164 Kurti arba nukurti 168 Mokas 169 Mokiukas 170 Mokiuko informacinė tarnyba 175
·
56
· ·
·· ·
·
· · ·
·
·
·· · · ·· ·· 3
·
LINGO LEGO L ADUTO
Turinys
1 SAULĖS GRĄŽA
·
·
4
SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI DŽ. RODARIS. Fantazijos gramatika 8 (NE)BŪTI DALYKAI BROLIAI GRIMAI. Spragilas iš dangaus 10 V. PETKEVIČIUS. Didysis medžiotojas 11 Mikas Pupkus (NE)PAPRASTOS BŪTYBĖS T. JANSON. Muminuko tėčio memuarai 14 (NE)PAPRASTI GYVŪNAI K. KASPARAVIČIUS. Žvejyba 18 R. ČERNIAUSKAS. Sliekas meškerioja 19 (PA)KEISTA POEZIJA Ar teisybę reik sakyt 20 S. GEDA. Gyvulėlių skraidymas 21 R. ŠERELYTĖ. Seno bato elegija 22 (PA)KEISTA KASDIENYBĖ M. MACOUREKAS. Kodėl mokykloje nebetampoma už ausų 24 Langas 28 Kurti arba nukurti 32 Mokas 33
·
·
·
·
·
· · · · ·· · ·
2 ŽVALGOS RATAS
·
34
SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI J. BASANAVIČIUS. Apie senovės pilis 38 LIETUVIŲ LIAUDIES PADAVIMŲ KRAŠTE Girnikų ir Šatrijos kalnai. Kirviai ant debesų. Kupiškio 40 piliakalnis. Milžinų žmonos Milžinas ir artojas. Vilkas ir milžinas. Bitinėlio ežeras 41 Anykščio ežeras. Kernavės kalnai 42 43 Kuršėnai ir Papilė LIETUVIŲ LIAUDIES PADAVIMŲ ATŠVAITAI V. KRĖVĖ. Milžinkapis 44 A. VIENUOLIS. Anykščių padavimai A. GIEDRIUS. Verutė 46 ISTORIJOS AIDAI B. BALTRUŠAITYTĖ. Kaip daina atsirado 48 POEZIJOS MINČIŲ MOZAIKA MAIRONIS. Tu girele, tu žalioji 52 P. ŠIRVYS. Linguok, motule, vygę 53 A. BALBIERIUS. Tėvynės dangus 54 PROJEKTAS „Ilgaamžės laikmenos“ 55 SENOVĖS ĮMINIMAS P. MAŠIOTAS. Pažadėta ir tesėta 56 Langas 62 Kurti arba nukurti 66 67 Mokas
·
·
·
·
·
· ·
·
·
3 PASAULIO MEDIS
·· · · · ·
·
·
Sėjikas prašo lietaus 75 Vieversys – artojo draugas. Našlaitė lakštutė. Žvirblio mokslas 76 GAMTOS KARALYSTĖJE J. JANKUS. Po raganos kirviu 78 A. VAIČIULAITIS. Nidos žvėrys 82 POEZIJOS AKIMIRKŲ MOZAIKA Paukščių balsų pamėgdžiojimai 86 K. BINKIS. Debesų jaučiukai S. GEDA. Kopose 87 J. ERLICKAS. Parėję medžiai 88 PAUKŠČIŲ ILGESYS M. DEJONGAS. Gandralizdis ant stogo 90 Langas 94 Kurti arba nukurti 96 Mokas 97
·
68
SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI R. BUDRYS. Ąžuoliuko rytas 72 LIETUVIŲ LIAUDIES SAKMIŲ PASAULYJE Medžių kalba. Gailestingi medžiai. 74 Ežys ir saulė. Kodėl genys margas. Varlių kraujas.
·
·
··
·
4 SANTA(I)KA
· · ·
·
·
·
·
LINGO LEGO L ADUTO
Turinys
98
SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI J. BILIŪNAS. Dobilų kuokštelė 102 ŠEIMOS PASLAPTIS L. S. ČERNIAUSKAITĖ. Zylės knyga 103 SENELIŲ IŠMINTIS E. DONELI. Sudie, seneli, ištariau aš tyliai K. NIOSTLINGER. Pirmadienį viskas kitaip TĖVŲ IR VAIKŲ ATRADIMAI U. STARKAS. Stebuklingi mano draugo 110 Persio sportiniai batai POEZIJOS JAUSMŲ MOZAIKA J. ERLICKAS. Kas užvis geriausia A. MARČĖNAS. Vieniša mergaitė 114 S. POŠKUS. Liūdna 115 SAVITI PASAULIAI V. RAČICKAS. Jos vardas Nippė 116 B. REUTERIS. Busterio pasaulis 118 Langas 120 Kurti arba nukurti 124 125 Mokas
·
·
··
106 108
·
· ·· ·
·
· · ·
5 ŠILKO PIEVOS
126
SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI R. BREDBERIS. Pienių vynas 130 VASAROS NUOTYKIAI G. MORKŪNAS. Vasara su Katšuniu 132 A. LINDGREN. Didysis seklys Bliumkvistas 136 V. DAUTARTAS. Žydrieji Jungos 140 POEZIJOS AKIMIRKŲ MOZAIKA L. DEGĖSYS. Vasaros paukštis 144 V. KUKULAS. Šilko pievoj. S. GEDA. Vakaro prašymas 145 A. MARČĖNAS. Joninės. A. BALBIERIUS. Šikšnosparnis 146 AMŽINYBĖS RATAS N. BEBIT. Amžinieji Takiai 148 ŽYGIS „Turistinė kuprinė“ 152 Langas 154 Kurti arba nukurti 156 Mokas 157 Mokiukas 158 Aitvarų lego (kelionė į literatūros pasaulį) 159 Literatūros teorijos II knygos atmintinė 161 Mokiuko informacinė tarnyba 165
·
· · · ·
·· · · ··
·
3
··
··
Sveiki,
LINGO LEGO LADUTO
vadovėlio skaitytojai, sklaidytojai ir laisvi skraidytojai! Prabėgo vasara, ir nieko negalime pakeisti... Visa tai, ką patyrėte, pajutote ir atsinešėte į mokyklą, teatliepia džiaugsmu, svajonėmis, susimąstymu, įsiklausymu... Kokios nuotaikos lydėjo Jus į mokyklą? Ką įdomaus pamatėte, patyrėte, pajutote vasarą? Kokias knygas perskaitėte? O gal jau patys rašote savo vienintelę, nepakartojamą knygą? Prieš Jus dar viena knyga, kviečianti džiaugtis, žaisti, kurti, svajoti, mąstyti... Jei atidžiai perskaitėte pavadinimą – LBngo lègo ladùto, turbūt viską supratote. Vieną žodį, tiesa, nelietuvišką, tarptautinį, galbūt tarėte dažnai kurdami įsivaizduojamus pasaulius. Kitus du žodžius gal girdėjote iš mamos, močiutės ar kitų Jus mylinčių žmonių, nes tai senoviniai lietuvių kalbos žodžiai, ataidintys iš tylių lopšinių ir skambių sutartinių. Sudėjote šiuos žodžius kaip lego konstrukcijas? Atsivėrė visiems skirtingos užburtos karalystės? Puiku, juk mūsų daug ir visi skirtingi, todėl ir šio vadovėlio svarbiausia užduotis – atskleisti tai, kas nežinoma, nepatirta, padėti įsiklausyti į save ir į kitus. Tik nepamirškite knygų, nes jose daugybė paslapčių, Jūsų dar neatrastų pasaulių. Kviečiame kartu kopti į stiklo kalną, nuo kurio viršūnės atsiveria beribiai toliai. (Ne)paprastą literatūrinę kelionę žada ir vadovėlio knygų pavadinimai Į stiklo kalną ir Pasaulis po saule. Kokius vaizdinius jie atskleidžia? Šiame vadovėlyje laukia daug rinkimosi ir pasirinkimo, spėjimo, įminimo ir savęs atskleidimo užduočių, nes jis, kaip 4
jau supratote, parengtas pagal lego žaidimo taisykles. Galėsite patys, pasitarę su mokytojais, rinktis: skaityti ar ne pateikiamus tekstus, statyti ar ne savas literatūrines pilis... Siūlome tik pradinę nuorodą – rodyklę po Lingo lego laduto šalį. Vadovėlį sudaro dvi knygos: pirmoji knyga Į stiklo kalną turėtų Jus vilioti į mokyklos (ne)laisvę ir padėti kopti į visuotinės bei lietuvių literatūros kalną, antroji knyga Pasaulis po saule norėtų vaduoti Jus iš nepajudinamų mokyklos ir literatūros tvirtovių, skatintų atvirai žvelgti į įvairių kultūrų pasaulius kartu ieškant ir savojo – vienintelio. Kiekvieną vadovėlio knygą sudaro penki poskyriai daugiaprasmiais pavadinimais: pirmojoje knygoje – Akimirka, Atmintis, Išmintis, Mintis, Viltis; antrojoje – Saulės grąža, Žvalgos ratas, Pasaulio medis, Santa(i)ka, Šilko pievos. Gal jau bandote juos įminti? Kiekviename vadovėlio skyriuje – aštuonios skiltys: įvadinė atlanka, Skaityti neleisti praleisti, literatūros tekstai, Aitvaras, Langas, Kurti arba nukurti, Mokas, Mokiukas (2 kartus vadovėlyje). Skyriaus atlankoje pateikiama svarbiausia skyriaus informacija ir klausimai Jums: Vėtrungė (skyriaus vėjų – Jūsų veiklos – kryptys); Akistata (akis į akį su žodžiais, tema, savimi); Atodanga (atidaromos skaitytų knygų skrynios); Arka (žvilgsnis į šio skyriaus knygas); Akiratis (skaitytų kūrinių prisiminimas); Literatūros lankos (klausimai iš literatūros teorijos, paryškintos ir žvaigždutėmis pažymėtos sąvokos, kurias turėtumėte įminti patys arba žvilgtelėti į atmintines vadovėlio pabaigoje);
,61*Ğ,*4 ʬ/03*Ĩ/"*ʭ
7BMEFNBSBT ,VLVMBT
1PF[JKPT NJOŘJƈ NP[BJLB
ʬ4&/%7"3*4ʭ
7*0-&5" 1"-Ê*/4,"*5Ô
1BTMBQUJT ,BT Vļ Uı WJKPLMJı TJFOPT 4FOP TPEP TÕLMı TJFMPT 5ZMJBJ CVOEB QP ļFNF /FUSVLEZLJNF FJNF
'"645"4 ,*3Ğ"
.
"S UBJ OF BÝ -JOHVPKB TNJMHB QBMFJ LFMJÃ ˿ 4BLZL BS UBJ OF Bğ ,BSZT TV TMJCJOV LPWPKB ˿ 4BLZL BS UBJ OF Bğ
Įvadiniai skyrių tekstai prasideda šūkiu SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI – spėkite, ką tai galėtų reikšti?
%BOHVK OVğWJU×T LĩOBT LSFOUB ˿ 4BLZL BS UBJ OF Bğ *S SĩLBT LVST OBLUZ QBTLMZTUB ˿ 4BLZL BS UBJ OF Bğ
ÀWZUVSZT
5BJ OF QBVLğËJBJ 1BLJM× í UZMà ˿ 5BJ TBQOBJ ĻFNÕT QBVLğËJı CBMUJ
4LBJUZUJ OFMFJTUJ QSBMFJTUJ
5VPT TBQOVPT ˿ HBM SVEVP (BM KBV TOJFHBT +JF JS LZMB ˿ ì QJFUVT UVPK TLSJT
.
-*#&35"4 ,-*.,"
"L UBT QBVLğËJı 4JEBCSJğLBT NJFHBT ,VSí ESJFLJB EBOHVN ĞWZUVSZT
4FOƈ MBJLƈ BUNJOJNBT
&* BSCB 13"&*,
, P UJLÕUVNÕUÕT Jğ QBUFJLJBNP UFLTUP QFSTLBJU× KP QBWBEJOJNÃ ,PLJF MBJLBJ +ĩTı OVP NP OF ZSB TFOJ "S íEPNV KVPT QBļJOUJ "S WFSUB KVPT BUNJOUJ ,PEÕM
,VP UBVUB TÕTMFTOÕ JMHJBV HZWF BSUÕKB TV 5ÕWJğLF KPT HBNUB 1JSN LBJQ NFEļJPUPKBJ QBTLVJ ğJBVSÕT MFEZOBNT 5BJ CVWP NBļEBVH QSJF
LANGAS – platesnis žvilgsnis į kūrėjų pasaulį.
/͏UJNVS JO W§UJUVN TFNQFS DVQJN¸TRVF OF UB MPU UBSJB NB OJUJNVS JO WFUJUVN TFN QFS LVQJNVTLWF .VT WJTBEB WJMJPKB UBJ LBT VļESBVTUB JS USPLğUBNF UP LBT OFMFJEļJBNB MJFU &-*;"#&5 (06%Ļ &MJ[BCFUI (PVEHF #BMUBTJT BSLMJVLB Ô3*$)"4 ,&45/&3*4 &SJDI ,¢TUOFS .BļBTJT ļNPHFMJVL %Ļ0"/" 306-*/( )BSJT 1PUFSJT JS 1BTMBQËJı LBNCBSZT
+"/*/" %&(65:5Ô #BMUBT HVMCJı TPTUBT 7:5"65Ô Ļ*-*/4,"*5Ô /FCJKPLÕ
,BT UFOBJ Vļ BVLğUP CPLğUP 7JTÃ MBJLÃ HVESJBJ TQPLTP ,Ã ğíWBLBS QBTBLZT %FCFTJFT ļZESB BLJT ,BT UFOBJ Vļ NĩTı KVPLP 6ļ OBLUJFT ğFğÕMJP KVPEP 6ļ NÕOVMJP Vļ ļWBJHļEÕT ,BT Vļ NĩTı QBTMBQUJFT ,BT QBMJFLB BNļJOBJ 5BJ CBMUJ ļNPOJı TBQOBJ
01 BSCB 4501
01 BSCB 4501
, BJQ QBWBEJOUBT FJMÕSBğUJT ,à SFJğLJB ğJT ļPEJT ,BJQ TLBNCB FJMÕSBğUJT ì Là LSFJQJBTJ FJMÕSBğUJT ,P LMBVTJB FJMÕSBğUJT 1BLBSUPLJUF KP LMBV TJNVT JS BUTBLZEBNJ FJMÕSBğËJP ļP EļJBJT QBBJğLJOLJUF BUTBLZNVT ì LVSJVPT LMBVTJNVT FJMÕSBğUZKF OÕSB BU TB LZNı "S HBMÕUVNÕUF í KVPT BUTBLZUJ +ĩT 1BCBOEZLJUF ȉ FJMÕSBğUJT LWJFËJB NÃTUZUJ LBSUV ,PLT QBTLVUJOJT LMBVTJNBT LFMJBNBT FJMÕSBğUZKF ,BJQ TVQSBUPUF QBTLVUJOí BUTBLZNà 4VUJOLBUF TV KVP BS BUTBLZUVNÕUF LJUBJQ ,BJQ ,PLJB HBMÕUı CĩUJ QFSLFMUJOÕT SFJLğNÕT QPTBLJP ȐCBMUJ ļNPOJı TBQOBJȎ UJLSPKJ SFJLğ NÕ 1BTJEBMZLJUF NJOUJNJT TV LMBTÕT ESBVHBJT LBT +VNT QBTBVMZKF BUSPEP QBTMBQUJOHB LPLJPT ļNPHJğLPTJPT WFSUZCÕT BUSPEP BN ļJOPT
3",5"4
, PLJB ğJP FJMÕSBğËJP QBWBEJOJNP UJFTJPHJOÕ SFJLğ NÕ "S Jğ UJLSıKı FJMÕSBğUJT BQJF WBOEFOı ğWZUVSí ,PLí WBJ[Eà TJĩMP QJSNBT QPTNBT ,BT WBEJOBNB 1BVLğËJı 5BLV ȉ BS FTBUF Kí SFHÕK× OBLUJFT EBOHVKF "S FTBUF HJS EÕK× BQJF Kí TBLNJı 1BTBLPKBNB %JFWBT ğWJFTJà KVPTUà EBOHVKF QBEBS×T LBE Jğ TLSFO EBOUJFNT QBVLğËJBNT CĩUı ğWJFTV 1BTBLPKBNB LBE TFOJBJ TFOJBJ NJSVTJıKı WÕMÕT í EBOHı LFMJBVEBWP 1BVLğËJı 5BLV 1BTBLPKBNB ,à UFJHJB BOUSBT QPTNBT ,BT WJT EÕMUP OBLUí ğWJFËJB "S UJFTJPHJOF QSBTNF HBMJ ğWJFTUJ CBMUJ ļFNÕT QBVLğËJı TQBSOBJ 0 Là HBMÕUı SFJLğUJ QFSLFMUJOF ,VP ğJT FJMÕSBğUJT HBMÕUı QSJNJOUJ MJUF SB UĩSJOFT TBLNFT *ğ LP FJMÕSBğËJP UFJ HJNV BUTJSBOEB 1BVLğËJı 5BLBT ,BJQ KJT BUSPEP EBOHVKF ,à SFHÕKPUF TLBJUZEBNJ BQJF Là HBMWP KP UF í Là +ĩTı EÕNFTí BULSFJQÕ FJMÕSBğUJT ,PLJB HBMÕUı CĩUJ FJMÕ SBğËJP QFSLFMUJOÕ QSBTNÕ ,à HBMÕUı SFJLğUJ ğWZUV SZT LJFL WJFOBN Jğ +ĩTı ,à KJT HBMÕUı +VNT OV ğWJFTUJ
0 *ğTJSJOLJUF MBCJBVTJBJ QBUJLVTí FJMÕSBğUí JS QBBJğLJOLJUF LPEÕM Kí JğTLZSÕUF Jğ LJUı 1BTJSJOLUà FJMÕSBğUí JğNPLJUF SBJğLJBJ TLBJUZUJ BSCB EFLMBNVPUJ BUNJOUJOBJ 1BTJSJOLUà FJMÕSBğUí JMJVTUSVPLJUF JğSBğZLJUF QBUJLVTJBT FJMVUFT BSCB QBSBğZLJUF TBWP OVPNPO× BQJF Kí 0)0 1BTJSJOLJUF Jğ QBUFJLUı FJMÕSBğËJı EV JS QBBJğLJOLJUF LPEÕM CĩUFOU KVPT QBTJSJOLPUF 1BMZHJOLJUF ļPEļJV BSCB SBğUV QBTJSJOLUVT FJMÕSBğËJVT ,VP KJF QBOBğĩT ,VP TLJSJBTJ 1BTJSJOLUVT FJMÕSBğËJVT JMJVTUSVPLJUF UBNF QB ËJBNF QBEBMZUP QPQJFSJBVT MBQF TBWP QJFğJOJBJT BUTLMFJTEBNJ Kı TLJSUVNVT BS QBOBğVNVT íSBğZ EBNJ QP LFMJBT FJMVUFT Jğ QBTJSJOLUı FJMÕSBğËJı OVSPEZEBNJ Kı BVUPSJVT JS QBWBEJOJNVT
0)0)0 4JĩMPNBT LĩSZCJOJT FJMÕSBğËJP TLBJUZNBT QBTJEBMZLJUF HSVQÕNJT JS QBTJSJOLJUF QP WJFOà FJMÕSBğUí Jğ ğJPT QPF[JKPT NJOËJı NP[BJLPT BSCB Jğ ,ĩMHSJOEPT TLZSJBVT Ȑ,BT FTBNF Ȏ 5BEB QSJTUBUZLJUF QBTJSJOLUà FJMÕSBğUí FJMÕSBğËJP UFLTUBT UVSÕUı CĩUJ TLBJUPNBT BSCB EFLMBNVPKBNBT WJFOP EWJFKı WJTı ȉ LBJQ OVTQS×TJUF ȉ HSVQÕT EBMZWJı TLBJUBOU FJMÕSBğËJVT HBMJ TLBNCÕUJ NV[JLB HBMJ CĩUJ SPEPNJ QJFğJOJBJ HBMJ Kí MZEÕUJ KVEFTJBJ ȉ QSJTJNJO LJUF LBE QSJFEı HBMJ CĩUJ HBMJ JS OFCĩUJ OFT ȐTWJFTUV LPğÕT OFQBHBEJOTJȎ CFU ȐğBVLğUBT EFHVUP WJTà TUBUJO× NFEBVT TVHBEJOBȎ
ir Kūry bing umo išra ding umo!
. ̆.BOP HZWFOJNBT ˿ HSBļJ QBTBLB UVSUJOHB ,BSUÃ WBļ JS MBJNJOHB QBTBLB̄ ˿ TBLÕ )BOTBT ,SJTUJBOBT 3PVMJOH +PBO NJOUJT LVSUJ J "OEFSTFOBT )BOT $ISJTUJBO "OEFSTFO 7BSHJO HP LVSQJBVT JS TLBMCÕKPT TĩOVJ OFCVWP LJUPLJPT LZUJ Jğ LVS 5 BUFJUJFT ˿ UJL LVSQJBVT NPLJOJP BSCB QBHBMCJOJOLP SJP QFSTPOBļÃ NBļBNF GBCSJLÕMZKF BNBUBT UPEÕM WPT TVMBVL×T UVSJOUJ FTNJO× ļJOBV OJF LP OVPTUBCFTOJP Vļ WBJ[EÃ í 5BOEBESJLÃ ̆5JQVUBQÕ
ZT QJMOPT BğBSı P MĩQPT KVP LJBTJ 5BJQ KPLȬ JS LU QKFTJı MÕMJı UFBUSVJ ̆ EBS MZKB P TBVMÕ KBV ğWJFËJB JS UBEB LBT Jğ BMCVNP̄ ̆4UFCVLMJOHBT BQ T PTJB QBTBLJğLB WBJWPSZLğUÕ ̄
, VP OFíQSBTUBT FJMÕSBğËJP QBWBEJOJNBT ,BJQ TLBNCB ğJT FJMÕSBğUJT ,VSJPT FJMVUÕT QBTJLBSUPKB ,JFL LBSUı ,BJQ NBOPUF ȉ LPEÕM ,à Kı QBTJ LBS UP KJNBT TVUFJLJB FJMÕSBğËJP NFMPEJKBJ JS QSBT NFJ "S MFOHWB BQJCĩEJOUJ ļNPHı KP NJOUJT ,BT HBMJ CĩUJ ļNPHVT ȉ KP NJOUZT KBVTNBJ QPKĩËJBJ "UTBLZLJUF FJMÕSBğËJP ļPEļJBJT ,BJQ HBNUà KBVËJB FJMÕSBğËJP ļNPHVT 0 BS +ĩT KBVËJBUÕT FTà WJTBUPKF "S FTBUF ļWFMH× í EBOHı ,à KBNF NB UÕUF ,à HBMWPKPUF "S LJMP UBEB LPLJı OPST LMBV TJNı ,PLJı
Literatūros tekstai su siūlymais juos aptarti skaitant (EI arba PRAEIK! ir OP arba STOP!) bei trijų pakopų užduotimis – O! (dėmesys vienam kūriniui), OHO! (kelių kūrinių lyginimas), OHOHO! (dalykų sankirtos).
,OZHPT Ȑ1P UÕWJğLÕT EBOHVNȎ TLZSJı Ȑ4FOı MBJLı BUNJOJNBTȎ Ȑ*S ğWFOUÕT JS EBSCBJȎ JS Ȑ.FEJT JLJ EBOHBVTȎ JğUSBVLPT
)"/4"4 ,3*45*"/"4 "/%&34&/"4 0EFOTÕKF %¡OJKPKF ˿ ,PQFOI¡HPKF %¡OJKPKF
7"-%&."3"4 ,6,6-"4 1BVLğËJı 5BLBT *ğOZSB JS EZMB 7JT JğOZSB JS EZMB /BLUZ
,BT Vļ MBOHP BUTJEVTP ,BJ ËJPOBJ OFCVWP NĩTı 5BT LBN CVWP UVP MBJLV 5SVQVUÕMí OFKBVLV
01 BSCB 4501
. * /5 * 4
&* BSCB 13"&*,
,PLJPT QPF[JKPT UJLÕUVNÕUÕT ğJBNF TLZSJVKF 1FSļWFMLJUF QBUFJLJBNı FJMÕSBğËJı QBWBEJOJNVT JS JğTBLZLJUF TBWP TQÕKJNVT BQJF Là HBMÕUı CĩUJ FJMÕSBğËJBJ 4VTJUBSLJUF LBJQ LPLJB TFLB KVPT TLBJUZTJUF JS BQUBSTJUF
;"3"4"*
'BVTUBT ,JSğB ,"6/"4 7JPMFUB 1BMËJOTLBJUÕ
.
AITVARAS – lietuvių mitinė būtybė, senovėje nešdavusi savo šeimininkams turtus, šiais laikais linksmai kylanti į dangų, o Jūsų vadovėlyje prabylanti lotyniškai ir siūlanti išminties turtus krautis iš knygų.
Literatūros geografija (rašytojų gimtosios šalys žemėlapyje); Literatūros istorija (klausimai apie laiko ženklus literatūros kūriniuose); Literatūros aidai (mintys apie literatūros kūrinius); Dalykų sankirtos (literatūrą ir kitus dalykus siejančios įdomios užduotys).
.
MOKAS – lietuvių mitinis akmuo, senovėje mokęs žmones, šiame vadovėlyje siūlantis mokytis patiems atsakant į skyriaus kartojimo klausimus.
.
* 7JMUJT ,BJQ NBOPUF LPEÕM ğJP WBEPWÕMJP TLZ QBWBEJOJNBT ̆7JMUJT̄ 1BBJğLJOLJUF LBJQ TVQSBOUBUF ļZNJı ļNPOJı NJOUJT
MOKIUKAS – lietuvių mitinio akmens vaikas, šiame vadovėlyje padedantis patiems sudaryti vadovėlyje skaitytų kūrinių atmintines.
. BUTJN +F SJVPT QJMEZ
-*/( 7BEPWşMJP TLZSJƈ QBWBEJOJNBJ
/VPNPOş BQJF 4,"*5:5*
/VPNPOş BQJF ŬEPNJBVTJŕ
/V ŬEP
– užduotys pratybų sąsiuvinyje – kūriniai Kūlgrindos skaitiniuose
Ar neišsigandote? To tikrai bijotų mūsų visų vadovėlis... Jei nusišypsojote – viskas gerai, eime. Linkime drąsiai versti puslapius atpažįstant senus ir atrandant naujus pasaulius po mūsų visų saule. SĖKMĖS!
Loreta ir Vilija 5
Skaityti neleisti praleisti
.
EI arba PRAEIK! Ką, Jūsų nuomone, galėtų reikšti šio teksto* pavadinimas „Knygų šviesa“?
RAKTAS 1. Pasakykite savo nuomonę apie vaikų sugalvotą žaidimą. 2. Pagalvokite, kodėl vaikai juokėsi. Kokias ir kokio žodžio reikšmes* jie sukeitė vietomis? 3. Paaiškinkite, kuria reikšme* – tiesiogine* ar perkeltine* – suprantate pavadinimo žodį šviesa. 4. Surašykite į atskirus stulpelius tekste* rastus žinomus ir nežinomus geografijos, istorijos, kultūros, literatūros vardus ir pavadinimus. Žinomus žodžius trumpai paaiškinkite, o nežinomiems pasitelkite pagalbininkus, t. y. išmintingus žmones arba žinynus. 5. Parašykite savo nuomonę apie knygas – ką, kaip ir kodėl skaitote...
ANGELIKĖ VARELA
GRAIKIJA Angelikė Varela
Knygų šviesa Brolis ir sesuo mėgo žaisti su gaubliu. Sukdavo jį, sukdavo, o tada užmerktomis akimis besdavo pirštu į vieną tašką. Ir jeigu tas taškas būdavo PekBnas, Madagaskãras ar Mèksikas, ieškodavo bibliotekose knygų, pasakojančių apie tą vietovę. Skaityti jiems patiko. Tai buvo smagu. Šviesa jų lange degdavo iki vėlumos. Knygų šviesos vedami jie vaikščiojo palei Didžiąją kinų sieną, kartu su vikingais klausėsi vandenyno dainos, gyveno šalia senovės EgBpto piramidžių, drauge su eskimais čiuožė rogėmis ant užšalusių ežerų, dalyvavo senovės OlBmpijos žaidynėse ir buvo vainikuoti laukinio alyvmedžio šakelėmis. Kai vaikai migdydavosi, pasakos, istorijos, legendos, vietovės, rašytojai ir herojai, švelniai liūliuodami, sumišdavo jų sapnuose: Ezopas nuo pačios Eifelio bokšto smailės porindavo Šahrazadai savo pasakėčias, Kristupas Kolumbas, plaukdamas laivu MisisBpės upe, klausydavosi Tomo Sojerio pasakojant savo išdaigas, Alisa kartu su Mere Popins rogėmis keliaudavo į Stebuklų šalį, o Andersenas afrikiečių mitų vorui Anansei prie piramidės sekdavo savo pasakas. Žaisti su gaubliu ir knygomis broliui ir seseriai buvo nepaprasta pramoga, kuri niekados nesibaigdavo. Jie rado būdą, kaip sklaidant puslapius tapti jūrininkais ir tyrėjais. Knygų šviesa padėjo broliui ir seseriai užkariauti Žemę, pažinti įvairias kultūras ir epochas, žavėtis jų margumu. Trumpai tariant, jie ištrūko iš savo mažo kambarėlio ir gyveno plačiajame pasaulyje. Visur skraidė, visur keliavo ir svajojo. Ir, aišku, pamiršdavo užgesinti šviesą! – Vaikai, kada pagaliau eisite miegoti? – šaukdavo tėvai. – Jau vėlu. Gesinkite šviesą! – Negalime, – atsakydavo šie juokdamiesi. – Knygų šviesa niekada negęsta. Iš graikų kalbos vertė
diana bučiūtė 10
RAKTAS
MARIJA GRIPĖ
...
Hugas ir Jozefina – Gal Hugas, kaip ir kiti, malonėtų nusiimti kuprinę ir pasikabinti ant suolo atkaltės, – griežtesniu balsu sako mokytoja. – Žinoma, galiu, – sutinka Hugas ir brazdėdamas ima plėšti nuo savęs kažko prikimštą kuprinę. O ji dar ir neužsegta. Iš jos bildėdami pasipila kankorėžiai, pagaliukai, akmenėliai, samanų kuokštai, tošis. Viskas triukšmingai pažyra ant grindų. – Ot velnias, apsidirbau į pabaigą, – sumurma Hugas ir pasilenkia prie išbyrėjusio turto. <...> Galiausiai visa krūva brangaus turto susikaupia ant suolo. Hugas viską surūšiuoja, apsižiūri, ar ko netrūksta, ir sukrauna atgal į kuprinę. Mokytoja kantriai stebi jo triūsą, bet papriekaištauja, kad kuprinė turėtų būti skirta vadovėliams. – Užteks vietos ir jiems, – atsako Hugas. Mokytoja išima Hugui skirtas knygas. Perspėja, kad Hugas jas saugotų ir aplenktų popierium. Hugas įdėmiai apžiūri knygas. Apie paveikslėlius pasako savo nuomonę: – Taip gali bet kas nupaišyti. Viskas atrodo kaip suplota. O kai drožinėji, turi iš visų pusių išdrožti. Iš švedų kalbos vertė
zita mažeikaitė ir kazys saja
1. Kas pasiryžtų suvaidinti šį veikėją*? 2. Visų kitų užduotis būtų pasirengti įtikinti Hugą, kad mokymasis, kaip ir tiesioginis pasaulio pažinimas, gali būti įdomus, kad vadovėliai turėtų tilpti į mokyklinę kuprinę. 3. Pažvelkite, kokius vadovėlius šiais metais nešiojatės savo kuprinėje, ir pasidalykite į tiek grupių. Kiekviena grupė turėtų pristatyti po vieną šių metų vadovėlį pasklaidžiusi jį, susipažinusi su turiniu; tada reikėtų paaiškinti Hugui, ko tikisi iš vadovėlio išmokti ir kaip tas dalykas siejasi su kitais mokomaisiais dalykais. 4. Pasirenkite atsakyti į visus Hugo klausimus! 5. Raštu (ar nepamiršote ra-šy-ti?) apibendrinkite tai, ką atradote, ir parašykite savo nuomonę „Kuo mokykla gali mane sudominti?“
o t a ik o Geros nu Sėkmės! 11
s!
AKIMIRKA
Kad mokykla ir nauji vadovėliai linksmiau įtrauktų Jus į mokyklinių darbų sūkurį, kviečiame pažaisti literatūrinį-vaidybinį žaidimą. Pasidalykite savo mintimis. Kodėl turite eiti į mokyklą? Kodėl – mokytis daugybės dalykų? Kodėl – skaityti (sklaidyti?) mokyklinius vadovėlius? Perskaitykite pateikiamą ištrauką ir įsivaizduokite, kad į Jūsų klasę ateis Hugas – savaip mąstantis gamtos, laisvo pasaulio vaikas – švedų rašytojos Marijos Gripės kūrinių veikėjas*.
1
. . .
EI arba PRAEIK!
ALIS BALBIERIUS
Tėvynės dangus Tau tėvynės dangus su vaivorykščių lieptais per upę. Kaip šaltinis čia strazdo giesmė kas pavasarį gluosnyje supas. Tau tėvynės dangus tarsi milžino mėlyna sauja, iš kurios lyja saulės medus arba spindi žvaigždynų pasaulis.
.. ... . .
Kur nukreipia žvilgsnį eilėraščio* pavadinimas? Į ką kreipiamasi pirmame eilėraščio* posme? Kokius vaizdus jis atveria, kokius garsus primena? Kokios kalbos meninės priemonės sustiprina įspūdžius? Į ką kreipiamasi antrame eilėraščio* posme? Kokį vaizdą regite skaitydami šias eilutes? Kokios kalbos meninės priemonės šį vaizdą daro įtaigesnį? Paaiškinkite, kaip supratote perkeltinės reikšmės* posakius: „vaivorykščių lieptai“, „strazdo giesmė gluosnyje supas“, „milžino mėlyna sauja“, „lyja saulės medus“. Kas svarbaus, Jūsų nuomone, pasakyta šiuo eilėraščiu*?
RAKTAS 1. 2.
3. 4. 5.
O! Kokius įspūdžius paliko perskaityti eilėraščiai*? Aptarkite vieną pasirinktą eilėraštį*. Kodėl jį pasirinkote? Kokia jo melodija*, nuotaika? Kokia tema*, svarbiausios mintys? Pasirinkite vieną tekstą* iš trijų ir išmokite jį raiškiai skaityti arba atmintinai. Iliustruokite Jus sudominusį eilėraštį*. Parašykite savo įspūdžius apie pasirinktą eilėraštį*.
OHO! 1. Palyginkite Maironio ir Širvio eilėraščius*. Kuo jie panašūs? Kuo skiriasi? Kuris, Jūsų nuomone, įdomesnis, įtaigesnis? Kodėl? 2. Iš pasirinktų tekstų* išrinkite, Jūsų manymu, po svarbiausią vieną sakinį, juos išrašykite viename popieriaus lape ir kiekvienam sakiniui nupieškite po piešinį, atskleisdami svarbiausias mintis. Galite pasiremti ir Kūlgrindos skyriaus „Senovės aidai“ poezija. 3. Parašykite samprotavimą* „Kodėl (ne)gali žūti Lietuva“. OHOHO! Surenkite klasėje parodą „Mano Lietuva“ iš kiekvieno klasės mokinio darbelių, skirtų Jūsų santykiui su Lietuva atskleisti. Galite atsinešti savo darytų fotonuotraukų, piešinių, konstrukcijų, suvenyrų, kuriems būtina sugalvoti pavadinimą (pvz.: pajūrio akmenėlių mozaika „Lietuvos kūlgrinda“, mažas giliukas su karūnėle „Lietuvos sapnas“, sudžiovintų pievų gėlių puokštelė „Lietuvos vasara“ ir t. t. ).
54
os m o ir g e r Iš r a d in g u s! n u o t a ik o
Ž VA L G O S R ATA S
Kada ir kodėl žmonės pradėjo kaupti ir saugoti daiktus? Kokie daiktai tapo šeimos, giminės, tautos ver tybėmis? Kodėl žmonės pradėjo kurti muziejus? Kokius muziejus žinote? Kuriuose esate buvę? Kokių įspūdžių esate juose patyrę? Perskaitykite ištrauką iš prancūzų moksleivių mėgstamos knygos „Mažojo Nikola pertraukos“ (autoriai Renė Gosini´ ir Žanas Žakas Sampė (René Goscinny ir Jean Jacque Sempé)) ir pasikalbėkite apie muziejus ir jų lankytojus: kada einama į muziejus, kodėl einama, kodėl tenai gali kilti ne-
2
susipratimų...
„Įėjome į muziejų tvarkingai išsirikiavę, klusnūs, nes mylime savo mokytoją, bet pastebėjome, jog ji labai sudirgusi... <...> Mokytoja aiškino toliau, o mes ėmėme čiužinėti; buvo šaunu, nes grindys ten iš plokščių ir labai slidžios. Žaidėme visi, nežaidė tik mokytoja, nusigręžusi į mus nugara, ir šalia jos Anjanas, jis klausėsi ir užsirašinėjo. Nežaidė ir Alsestas. Jis stovėjo kaip įbestas prieš nedidelį paveikslėlį, vaizduojantį žuvis, žlėgtainius ir vaisius. Žiūrėjo į paveikslą ir laižėsi. <...> Mokytoja persibraukė ranka per veidą ir pasakė, kad niekad daugiau gyvenime nenori matyti nė vieno paveikslo, net nenori, kad jai kas paveikslus primintų. Tada aš supratau, kodėl mokytoja atrodė ne itin patenkinta šia diena, praleista muziejuje su mūsų klase. Iš esmės ji nemėgsta tapybos.“ Jeigu pasitikite savo mokytojais, o mokytojai – Jumis, susitarkite, kurį muziejų norite ir galite aplankyti visi drauge. Užsirašykite, kokių naujų – istorijos, gamtos mokslų ir savų – įspūdžių patirsite muziejuje. Paskui savo užrašus tvarkingai perrašykite ir pristatykite draugams savo atradimus. Įdomu, ar labai skirsis Jūsų požiūriai ir įspūdžiai, sugrįžus iš tos pačios ILGAAMŽIŲ LAIKMENŲ saugyklos? Tikėkimės, kad Jūsų nepersekios mažojo Nikola klasės likimas!
ž iū r io ! S a v it o p o
55
Ž I E M O S PA S L A P T Y S
VY TAUTĖ ŽILINSKAITĖ
KAUNAS Vytautė Žilinskaitė
Sniego senis ir bala
. . .
. .
EI arba PRAEIK! Ar prisimenate Žilinskaitės kūrinių, skaitytų pradinėse klasėse? Kuris įsiminė labiausiai? Kodėl? Pasakykite, kokių nuorodų apie kūrinį pateikia literatūrinės pasakos* pavadinimas „Sniego senis ir bala“. Jei šią pasaką* skaitysite visi drauge klasėje, pasiskirstykite vaidmenimis: pasakotojas*, Sniego senis, varnas Kranklys, viena iš pelyčių, viena iš zylučių.
OP arba STOP! Spėkite, kas nulipdė Sniego senį? Ką jo išvaizda gali papasakoti apie jo kūrėjus? Koks Sniego senio būdas? Kokių jausmų jis kupinas?
Sniego senį tik tik sulipdė, ir viskas jam nauja, neregėta, įdomu. Juodomis džiovintų slyvų akimis spokso į šviečiančius namų langus, kelia nosį morką į dangų, nusėtą sidabro žvaigždėmis, smalsiai sukiojasi į medžius, aplipusius snaigėmis. – Į kokį gražų spindintį pasaulį aš atėjau! – sako sau, o jo akys taip pat spindi iš džiaugsmo. – Jau kad pasisekė, tai pasisekė. Nežinau nė kam dėkoti. Po juo it veidrodis plytėjo ledo lopas. Sniego senis pasilenkė ir jame išvydo savo atvaizdą. Kresnas, drūtas, tikras galinčius ilga šelmiška nosimi, daugybe sagų ir su šluota pašonėje. „Va koks! Tikrai smagus!“ – pasigėrėjo ir net užniūniavo. Staiga virš jo sušlamėjo, šluota smarkiai pakrypo. Ant jos nutūpė juodas kranklys. – Kur tupi, – sudraudė Sniego senis. – Šluotą numesi. – O kam ji tau? Vis tiek nieko nešluosi, – atrėžė paukštis. Vis dėlto pakėlė sparnus ir mėgino nutūpti Sniego seniui ant pakaušio. Net grybštelėjo aštriu nagu. – Tu man galvą žaloji, – nusiskundė senis. – Pasitrauk. Paukštis nusklendė ant žemės ir įsižeidęs sukranksėjo: – O kam tau galva, jeigu ji tuščia? Dėl to ir vadina tave Sniego seniu besmegeniu. 150
– Ir iš visų teliko viena bala? – tyliai paklausė senis. – Tik tiek. Apie tave patį neturėsiu net ką pasakoti – ko gero, būsi pats neįdomiausias... O už svarbias žinias apie prosenius derėtų atsilyginti. – Kad neturiu kuo... – Ogi tavo sagos, virtos bulvės. Nė vienas prosenis tokių prastų neturėjo. O aš neblogai pasisotinčiau. – Sotinkis, – leido Sniego senis, ir Kranklys mikliai išsikapojo visas iki vienos. Pasišluostė snapą į šluotos kotą ir nuskrido nė nepadėkojęs. „Be sagų atrodau nekaip“, – nusiminė Besmegenis ir pasilenkė prie ledo veidrodžio. Šalia jo išvydo būrį pelių. – Matėm, girdėjom, – sucypsėjo, – kaip atidavei Krankliui sagas bulves. Padėk ir mums nuvyti badą, dovanok morką! Balseliai buvo tokie gailūs, kailiukai tiek pašiurpę, kad Besmegenis nepasijuto ištaręs: – Imkitės. 151
. .
Kas aplanko Sniego senį? Koks juodojo Kranklio būdas? Iš ko sprendžiate? Kaip Kranklys žvelgia į Sniego senį? Ką apie jį mano? Ar teisingai? Kaip nuo varno puolimo bando gintis Sniego senis? Kaip Sniego senio džiaugsmą temdo Kranklys? Kaip manote, kodėl?
V I LT I S
– O tu pats kas būsi? – pasiteiravo Sniego senis. – Kranklys, šio kiemo senbuvis. Iš ilgaamžių padermės, – išdidžiai paaiškino paukštis. – Per daugelį žiemų čia prisižiūrėjau tiek sniego senių besmegenių, kad nė skaičiaus nežinau. – Tikrai? – pagyvėjo Sniego senis. – Jie juk mano proseniai. Gal papasakotum apie juos nors truputį? – Gaila snapą aušinti, – pasibrangino Kranklys. – Ką gi... tavo prosenių būta ir gana įdomių. Vienas, pamenu, laikė virš galvos kiaurą skėtį, kitas – vėjo malūnėlį. Trečias buvo įsikandęs pypkę, o dar vienas vietoj šluotos turėjo spragilą... Buvo ir su gelda ant galvos, ir su keptuve, ir su skrybėle... Užpernykštis riogsojo ant senos padangos, o pernykštis gavo nosį iš alaus butelio. Vos atsiradę, jie džiūgaudavo kaip tu...
.
5
Senis besmegenis sutriko, nesumojo, ką atsakyti. Tik sušnibždėjo: – Užtat į kokį spindintį pasaulį aš atėjau! – Neilgai tau spindės, – apsidairė kranklys. – Uoslė man sako: ryt poryt atšils, sniegas sutirps, ir iš tavęs beliks viena bala. – Viena... bala... – nustėro Besmegenis. – Šito nežinojau. – Iš kur žinosi, kai toks trumpaamžis. Vos atsiradai – ir jau senis, – negailestingai klojo kranklys.
. .
Kaip pokalbį pakreipia Sniego senis? Kuo puikuojasi varnas? Dėl ko nudžiunga Sniego senis? Ką sužinote apie Sniego senio prosenelius? Kuo jie skyrėsi, kuo – panašūs? Ką iš to galite pasakyti apie jų kūrėjus? Kokių skirtingų būdo savybių ir kokią vieną – tą pačią – sniego senių lipdytojai galėjo turėti?
Ž I E M O S PA S L A P T Y S
. . . .
. . .
Kaip vertinate Kranklio žodžius apie Sniego senio likimą? Kuriam iš šių veikėjų* svarbiau jausmai, kuriam – nauda? Kodėl Sniego senis savo nosį atidavė pelytėms? Kodėl jis akis atiduoda zylutėms? Kaip keičiasi Sniego senio nuotaikos? Ką jis dabar jaučia?
Kas papuošė Sniego senį? Kokį gyvenimo dėsnį iš varno išmoko Sniego senis? Kodėl jis susirūpino gavęs dovanų? Ką Sniego seniui paaiškina gyvūnai? Ką Sniego senis besmegenis atskleidžia išmintingajam varnui Krankliui?
Vos dingo pelės su morka, atšvilpė dvi zylės: – Kad jau toks dosnus, neskriausk ir mažų paukštelių. Alkstame, šąlame, greit gausime galą... Besmegenis suprato, ko nori zylės, ir visas nustėro. „Betgi nuo likimo nepabėgsiu, – pamanė, – vis tiek virsiu bala, tad nors alkaną pamaitinsiu.“ – Leskite, – sušnibždėjo. Zylės akimirksniu čiupo po juodą slyvą ir nušvilpė į medį. Besmegenį apgaubė tamsa. Dabar ir norėdamas nebūtų galėjęs matyti savo atvaizdo lede. O ir ko žiūrėti? Liko be nieko, tik su sena šluota, kurios niekam neprireikė. „Greičiau imtų tirpti sniegas, iš manęs liktų bala, ir viskas baigtųsi“, – troško tik vieno. Bet oras ne tik neatšilo, o dargi pašalo. Sniego senis nebematė, kaip dar ryškiau suspindo mėnulis, dar vaiskiau sužvilgo sniegas. Tik iš kur tas sparnų šlamesys? Ir kieno čia kojukių treplenimas? Oi, kas ir kodėl jį čiupnoja, baksnoja, mynioja? O kai viskas liovėsi, ūmai praregėjo. Išvydo galybę žvaigždžių virš savęs, o po savimi – tas pačias zyles ir pelyčių būrį. – Nagi pasižiūrėk į save! – sušuko visos vienu balsu. Vėl jis palinko prie ledo veidrodžio. Žydrų karolių akys, medinė Buratino nosis ir tikros sagos – kiekviena kitokia. O kairėje krūtinės pusėje kažkas skaisčiai skaisčiai raudono. Pasilenkė žemiau: ogi prilipdyta kartono širdis! – Ir kaip suspėjot tiek visko rasti? – nusistebėjo. – Kur nesuspėsi, – nusijuokė zylės, – kai slėptuvėse turime tiek ir tiek. – O rūsiuose, – pridūrė pelytės, – ko tik nerasi! – Labai labai ačiū, tik kaip jums atsilyginsiu, – susirūpino Sniego senis. – Tą vieną šluotą beturiu. – Ką jis kalba! – net pašoko zylės. – Mes tau skolingos! Atidavei brangiausią turtą – akis. – Ir nosį, nosį! – priminė pelytės. – Ir sagas, – sukranksėjo storas balsas. Prie jų tapseno Kranklys. – Žiū, kaip tave išdabino, – pakraipė snapą. – Bet žinai, ką tau pasakysiu? – Žinau, – atsiduso Sniego senis. – Kad iš manęs vis tiek liks bala. – Ne, dabar jau ne. – Kranklys bakstelėjo snapu jam į širdį. – Liks štai kas... 152
RAKTAS
3.
4.
OHO! 1. Pagalvokite, ar esate skaitę literatūrinių pasakų* panašia – sniego senio(-ių) – tema*. Gal skaitėte Anderseno literatūrinę pasaką* „Sniego senis“? Gal prisimenate Vytauto Misevičiaus „Besmegenį“ iš „Danuko Dunduliuko nuotykių“ ar Milošo Macoureko literatūrinę pasaką* „Seniai besmegeniai ir gyvybės stebuklai“ iš knygos „Du šimtai senelių“? Pastarieji du kūriniai pateikiami Kūlgrindoje.
OHOHO! Ar seniai lipdėte sniego senį? Prisiminkite, ar buvo smagu. Projektas „Sniego senis – ne bala!“ siūlo Jums iš standaus popieriaus iškirpti sniego senio figūrėlę, nupiešti jo veidą, ant vidurinio skritulio padaryti kišenėlę (galima priklijuoti pusę skritulio) ir sugalvoti, ką į ją įdėti: gal gėlės, gal širdelės, gal laivelio formos popieriaus skiautę, kurioje galėsite parašyti nuoširdų sveikinimą ar tiesiog įdėti mažytę smulkmeną (saldainį, sudžiovintą gėlės žiedą ar kt.). Susitarkite, kada, kokia proga galėtumėte jais pasikeisti su klasės draugais arba tiesiog pasidalyti jais burtų keliu.
Suteikite džiaugsmo kitiems – geraširdžio sniego senio figū rėl ė gali ištirpdyti ledą bet kurioje širdyje!
153
V I LT I S
2.
2. Palyginkite vieną pasirinktą pasaką* apie sniego senį(-ius) su Žilinskaitės literatūrine pasaka*. Kuo kūriniai panašūs? Kuo skiriasi? Kuris Jums įdomesnis? Kodėl? 3. Jeigu besmegenių tema* Jus irgi sudomino, galite šia tema* istoriją sukurti patys arba nulipdyti kieme savo senį besmegenį.
5
1.
O! Jūsų nuomonė apie šią literatūrinę pasaką*. Kuo ji nepaprasta? Ar tikėjotės tokios pabaigos? Aptarkite pasaką*. Kokia jos tema*, problema*, pagrindinė mintis*? Apibūdinkite abu pagrindinius veikėjus* – Sniego senį ir varną Kranklį. Kokios būdo savybės jiems būdingos? Kuo jie skiriasi? Kuris iš jų būtų geresnis draugas? Kodėl? Parašykite samprotavimą* apie geraširdiškumą (pvz.: „Ar darant gera reikėtų laukti atlygio?“, „Kas geriau – trys statinės teisybės ar šaukštelis gailestingumo?“).
APRAŠYMAS*
UŽDUOTIS: sukurkite rudens gamtos vaizdo (peizažo) arba ko-
Kokie tekstai* vadinami aprašymais*? Galite remtis savo nuomone ir patirtimi, literatūros pavyzdžiais arba kalbos mokslo teiginiais.
kio nors augalo aprašymą*. RAŠYMO ŽINGSNIAI
Pagalvokite, kodėl rašysite: norite patys savais žodžiais atskleisti kažką patirta ypatinga, norą rašyti žadina perskaityti įdomūs literatūros kūriniai, norite nustebinti, pradžiuginti kitus, turite paklusti mokytojui ar ... – tai būtų Jūsų rašymo motyvas. Nuspręskite, ką pasirinksite aprašyti: pažįstamą vietovę prie upės, miške, ant kalno, vaizdą pro langą ... ar Jums įdomų augalą (medį, gėlę, žolę ar ...) – tai būtų Jūsų aprašymo objektas. Pasirinkite, kaip aprašysite.
Taisyklingai Remiantis mokyklinio rašinio* taisyklėmis, reikia rašyti nuosekliai, pagal planą. Įžangoje derėtų paaiškinti, ką ir kodėl pasirinkote aprašyti. Dėstyme pasirinkta tvarka (iš apačios į viršų, iš viršaus į apačią, iš toliau artyn ar kita seka...) pagal tam tikrus požymius (formos, spalvos, kvapai, garsai...) aprašomas objektas ir nurodomos jo savybės, paskirtis ar poveikis kitiems. Pabaigoje – apibendrinimas, savųjų atradimų įvertinimas.
Žaismingai Augalas aprašomas labai kruopščiai, smulkiai, bet „užkoduojamas“ kaip mįslė*. Pvz.: Ąžuolas ąžuolaitis, Šimtašaknis šimtalapis, Ant viršūnės saulė teka. (Saulėgrąža)
Viršuj medžio ugnis dega.
Remiantis literatūriniu aprašymu*, ne kopijuojant (t. y. ne mėgdžiojant!), bet savaip pritaikant įgytą patirtį. Pvz., Antano Ramono „Rudens“ ištrauka: Jau ruduo. Einant rytą prie ežero oras toks šaltas, tyras, tirštas, kvapnus, jog nesupranti, ar valgai, ar kvėpuoji. Virš ežero rūkas, pilkuma, kurioje uždūsta žvilgsnis. Dar nepatekėjo saulė. Rasa nepapsi, kaip paprastai būna tokiais rytais rudens pradžioje, nuo medžių lapų. Begalinė ir baisi šios vasaros sausra palietė ir rudenį. Jau krinta lapai, sudžiūvę, sausi, ir to nuostabaus beržų geltonio, kurį taip mėgsta pradedantys poetai, šį rudenį tikriausiai nebus. Jis bus paprastesnis, skaudesnis, netikėtas. Proza. Laisvai Rašoma be plano, savaip, kas matoma, kas girdima, kas jaučiama, kas suprantama žvelgiant į gamtą ir paklūstant savo įspūdžiams.
(Šermukšnis)
Tėvas su adatytėm, Močia su gromatytėm1, Vaikai su uodegaitėm. (Agrastas)
1
Išmintingai
Gromata (ntk. svet.) – láiškas, rãštas, dokumeñtas.
40
Išsirinkote aprašymo* būdą? Dabar reikėtų sugalvoti pavadinimą (tai temos* užuomina, nuoroda arba pati tema*), sudaryti planą, rašyti ir patikrinti. Sėkmės!
II. Poezija* 1. Paaiškinkite, kokie kūriniai vadinami poezija*. 2. Pasakykite, kokia viena pagrindinė tema* galėtų sieti šio skyriaus eilėraščius* „Vasara su Tomu Sojeriu“, „Močiutė kerpa avį“ ir „Po tuščią rudenio namą“. 3. Parašykite, kuris iš trijų skyriaus eilėraščių* Jums gražiausias, kodėl – dėl melodijos*, žodžių, vaizdų, minčių ar ...
III. Proza* 1. Pasakykite, kokie tekstai* vadinami proza* ir kuo skiriasi apsakymas* nuo apysakos*. 2. Aptarkite, kokių sunkumų kilo skaitytų šio skyriaus prozos* ištraukų veikėjams* Tomui, Keitei, Mikei, Batui ir Vandai ir kaip jie tuos sunkumus įveikė. 3. Parašykite, kuri šio skyriaus prozos* ištrauka Jums įdomiausia. Kodėl? Kuri – juokingiausia? Kodėl?
1. Savais žodžiais apibūdinkite, kokie žmonės vadinami rašytojais ir kokie tekstai* – grožine literatūra*. 2. Pasakykite savo nuomonę, koks gali būti tikrovės ir išmonės santykis grožinėje literatūroje*. Kurie šio skyriaus kūriniai Jums atrodo artimesni tikrovei, kurie – daugiau nuo jos nutolę? Paaiškinkite, kodėl taip manote. 3. Pabandykite spėti, iš kurių šio skyriaus poetų eilėraščių* (šių kūrinių vadovėlyje nebuvo!) galėtų būti pateikiamos citatos: 1. Jau taip dažnai užklumpa liūtys, / Jau tyliai vakaras tamsėja, / Kažkam jau baigiasi rugpjūtis, / O tau – prasideda rugsėjis. 2. Šiemet prakiuro Ruduo – / Skęsta kaip laivas Žemelė. 3. Sodinu aš medį, / kad lapai žaliuotų, / kad paukščiai čiulbėtų, / kad jo pavėsy miegotų balta avytė. Kodėl taip manote? 4. Pabandykite spėti, iš kurių šio skyriaus prozos* kūrinių (vadovėlyje šių ištraukų nebuvo) pateikiamos citatos: 1. Kai kas pranašavo, kad jis taps prezidentu, jeigu, žinoma, iki to laiko nebus pakartas. 2. Rankos jums duotos ne tam, kad pastumtumėt mažesnį, pakeltumėt akmenį prieš draugą, neteisingai prisiektumėt. 3. Jam atrodė, kad gamta girdi ir supranta jį kur kas geriau nei kai kurie draugai. Paaiškinkite, kodėl taip manote. 5. Parašykite savo nuomonę apie labiausiai šiame skyriuje Jus sudominusį rašytoją. Kuo jis sudomino? Kodėl? 6. Parašykite, kuriuos šiame skyriuje aptartus prozos* kūrinius ar Aitvaro rekomenduojamas knygas esate skaitę (kokia Jūsų nuomonė?), ką norite perskaityti (kodėl?).
41
AKIMIRKA
1. Apibūdinkite, kas yra laikas, kuo skiriasi akimirka nuo amžinybės. 2. Kurie posakiai apie laiką, Jūsų nuomone, yra džiaugsmingi (t. y. optimistiški), kurie – liūdni (pesimistiški): Laiko dantys aštrūs: laikas ir kalnus sugraužia. Kiti metai – kiti lapai, kiti ir obuoliukai. Nauji medžiai, nauji ir kirtėjai. (Lietuvių liaudies patarlės*) 3. Parašykite savo nuomonę apie du metų laikus – Jums labiausiai patinkantį ir labiausiai nepatinkantį aiškindami, kodėl taip manote.
IV. Kūriniai ir kūrėjai
1
I. AKIMIRKA