Literatūra VII klasei by Leidykla "Šviesa"

Turinys Apie vadovėlį

4 Žemėlapio kryžkelės

1 skyrius. Gyvenimas – kelionė?.. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.

3. 4. 5. 6. 7. 8.

3 skyrius. Į kairę pasuksi... 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.

· · · · · · ·

··

32 34

58 HENRIKAS RADAUSKAS. Pasaka. Dainos gimimas 62 64 Lietuvių pasaka. Apie trečią brolį 66 JANOŠAS. Kėgliai ir kortos 70 VILHELMAS HAUFAS. Nykštukas Nosis 78 PAULAS VAN LONAS. Mylimiausioji mokytoja VYTAUTAS V. LANDSBERGIS. Pasaka apie dangų. Pasaka apie sukramtytas žvaigždes. 86 Pasaka apie mergaitę, briedį ir paukštį 88 TORMODAS HAUGENAS. Septynioliktosios sutemos 94 ANDRĖ DHOTELIS. Kraštas, kurio niekada neprieisi 100 JURGA IVANAUSKAITĖ. Kelionių alchemija 102 JUSTINAS MARCINKEVIČIUS. Dienoraštis be datų 103 SIGITAS GEDA. Kelionė Švyturys 104 Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip pasirengti diskusijai 108

·· · ·

2 skyrius. Kelionė – klajonė... 1. 2.

8 JUOZAS ERLICKAS. Jei nebijai skraidyti. Bandymai parašyti eilėraštį apie varškę 14 KETRINA PATERSON. Kaip ir žvaigždės 22 KRISTIJONAS DONELAITIS. Metai 24 KRISTIJONAS DONELAITIS. Metai HENRIKAS RADAUSKAS. Metai 26 28 JUDITA VAIČIŪNAITĖ. Pavasario šviesa. Dievo karvytė 30 ANTANAS RAMONAS. Bitė Šventasis Raštas. Senasis Testamentas. Pasakojimas apie nupuolimą: pikto kilmė Naujasis Testamentas. Gailestingojo samariečio palyginimas. Žiburio palyginimas 36 VILJAMAS SAROJANAS. Tėti, tu keistuolis VILJAMAS SAROJANAS. Mama, aš tave myliu 39 40 KRISTIANAS PINO. Žvaigždė narvelyje 44 GROZDANA OLUJIČ. Žvaigždė, kurios krūtinėje kažkas tuksėjo VYTAUTĖ ŽILINSKAITĖ. Jūrų žvaigždė 48 Švyturys 52 Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip parengti įtikinimo kalbą 56

· ·

·· ·

110 SALOMĖJA NĖRIS. Anksti rytą. Žvaigždė jaunystė 114 ALIS BALBIERIUS. Žaidimas. Riedanti jūra 116 118 HILDĖ HAGERUP. Pienės daina 122 ULFAS STARKAS. Sikstenas VYTAUTĖ ŽILINSKAITĖ. Kintas 126 130 KONSTANTINAS BAJERČIUS. Voro medžioklė 132 LUISAS SACHARAS. Duobės FILIPA PIRS. Tomo vidurnakčio parkas 138 145 SIGITAS POŠKUS. Laikas 146 MARIJA GRIPĖ. Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija MARIJA GRIPĖ. Nepaprasta Agnesės Sesilijos istorija 152 158 NIJOLĖ INDRIŪNAITĖ. Stebuklingas laikas 164 GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Avis artistė HARUKI MURAKAMI. Žmogaus Avies Kalėdos 166 Švyturys 170 Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip rašyti diskusinį straipsnį

· ·· · · ·

· · ·

· ··

··

174

Turinys 4 skyrius. Dešinėn patrauksi... 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

8. 9. 10. 11.

122

··

ELEANORA FARDŽEN. Ryla 126 SIGITAS POŠKUS. Po sparnu. Saulėleidžio ašaka 130 VANDA JUKNAITĖ. Tariamas iš tamsos 132 LOUESA LAURI. Siuntėjas 138 ANTANAS POŠKA. Requiem 144 DONALDAS KAJOKAS. Komentarai 145 SIGUTĖ ACH. Šviesiųjų svajonių žydintys sodai 146 ŠARMIANA HASI. Paslapčių slėnis 148 LIUSĖ MODĖ MONTGOMERI. Anė iš Žaliastogių 152 JURGAS ŠUBIGERIS. Mama, tėtė, aš ir ji 158 LIUTAURAS DEGĖSYS. Pienės. Dilgėlė 162 RĖJUS BREDBERIS. Pienių vynas 164 JUOZAS ERLICKAS. Eina Vasara 167 Švyturys 168 Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip rengti interviu

· ·· ·· ·· ·

VYTAUTAS V. LANDSBERGIS. Angelų laikas 72 KSAVERAS SAKALAUSKAS-VANAGĖLIS. Skruzdėlė ir keleivis. Ąžuolas ir kiaulė IVANAS KRYLOVAS. Varna ir Lapė. Beždžionė ir veidrodis 76 BITĖ VILIMAITĖ. Kada piešime perlinę vištelę? 78 GINTARĖ ADOMAITYTĖ. Laumžirgių namai 82 SIGITAS GEDA. Laukinis ežeras... Rudens naktis 88 LORENA SENT DŽON. Baltoji žirafa 90 RAIMONDAS JONUTIS. Deganti žirafa 95 MELVINAS BERDŽESAS. Mėjos angelas 96 ALDONA LIOBYTĖ. Mėnulio mergelė 102 TORMODAS HAUGENAS. Georgas ir Glorija (ir Edvardas) 106 GENDRUTIS MORKŪNAS. Eilės įsimylėjus, kai nepadeda netgi laipiojimas sienomis. Mergaitė, kurią mylėjo visi 112 Švyturys 116 Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip kurti reklamą 120

6 skyrius. Ką prieisi?..

6. 7. 8. 9. 10.

· ·

·· · · ··

1. 2. 3. 4. 5.

LEONARDAS GUTAUSKAS. Perkūnas. Ugnis 8 NIKOLAJUS KUNAS. Prometėjas 10 DŽONAS RONALDAS RUELIS TOLKINAS. Hobitas 16 JONAS BILIŪNAS. Laimės žiburys 22 Šiaurės Amerikos pasaka. Džonis Obuolio Sėkla, arba Klajūnas, kuris darė gera 26 MARCELIJUS MARTINAITIS. Kukučio galybė. Kukutis moko vaiką, kaip paglostyti briedį DŽEIMSAS KRIUSAS. Mano prosenelis, herojai ir aš 32 HOVARDAS PAILAS. Robino Hudo nuotykiai 36 MARKAS TVENAS. Heklberio Fino nuotykiai 42 LIUDVIGAS TOMA. Iš vieno varliamušio gyvenimo 46 ANDERSAS JAKOBSONAS, SIORENAS OLSONAS. Berto žygiai 52 JURGIS KUNČINAS. Jonas Geležinkelietis 56 LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS. Sargo nuotykis 60 Švyturys 62 Minčių mūša. Mokymosi žingsniai. Kaip rašyti dienoraštį 66

5 skyrius. Tiesiai nueisi... 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

· ·

· ·· · ··

172

Apie vadovėlį

Sveiki, septintokai, ieškantys savųjų pasaulių! Po trumpam apakinusio vasaros grožio ir netikėtumų Jus vėl pasitinka rugsėjis: gelsvu krašteliu puošiasi medžio lapas, tylus voriukas rengiasi užmesti savo klastingą tinklą, mokyklinis suolas, draugai, nauji vadovėliai... Naująjį serijos „Šok“ literatūros vadovėlį sudaro dvi knygos. Kiekvienoje rasime po tris skyrius: skaitysime įvairių tautų rašytojų kūrinius, nagrinėsime skirtingų žanrų pavyzdžius, aiškinsimės tekstų prasmes.

Šiose atlankose pateikiami literatūros tekstai, atitinkantys skyriaus temas.

Šiandien – mokymosi uždaviniai.

Skaitome ir suvokiame – teksto dalies klausimai ir užduotys. Kiekvieno skyriaus įvadinėje atlankoje skaitysite įžanginį tekstą; žymių žmonių mintis apie skaitymą; prisiminsite, kokias knygas skaitėte, ir susipažinsite, kokias skaitysite; atsakysite į klausimus apie svarbius to skyriaus dalykus.

Skyriaus pabaigos poskyris Švyturys papasakos apie rašytojus.

Minčių mūšoje rasite mokymosi žingsnius, kurie padės lengviau atlikti įvairias užduotis ir leis keliauti prie kito skyriaus kryžkelės.

Teksto dalies pabaiga – galite sustoti ir atsakyti į klausimus.

Suvokiame ir kuriame – apibendrinamosios pamokos užduotys.

Įsidėmėkime! – literatūros sąvokų apibrėžimai.

Apie rašytojus ir jų kūrybą – prisiminkime, pakartokime, sužinokime.

1 skyrius

GYVENIMAS – KELIONĖ?..

Svarbu išmokti pritaikyti ir kitose pamokose įgytus gebėjimus. O svarbiausia išmokti pasirinkti kelią gyvenimo kryžkelėse. Aptarkime ir įsidėmėkime mokymosi (ir kitos veiklos) žingsnius: 1. Išsikelkime veiklos tikslus (apgalvokime, kokio rezultato sieksime, ir numatykime uždavinius). 2. Suplanuokime, ką, kada ir kaip darysime. 3. Kryptingai veikime (remkimės patirtimi, mokykimės susirasti reikiamą informaciją, dirbkime individualiai, poromis, grupėmis). 4. Apmąstykime ir įvertinkime savo siekius ir rezultatus (ar viskas pavyko, ar reikėtų ką nors patobulinti).

Į tekstą įsiterps skyrelis Skaitome ir suvokiame – užduotys ir klausimai, susiję su tam tikra teksto dalimi. Į klausimus galima atsakyti perskaičius numatytą teksto dalį arba visą tekstą.

Aptarkime pamokos atlanką.

Kiekviena pamokos atlanka pradedama skyreliu Šiandien – tai mokymosi uždaviniai, kurie nurodys, ką turėtume išmokti per pamoką.

Toliau skaitysite pamokos tekstą – prozos, poezijos ar dramos.

Pamokos pabaigos skyrelyje Suvokiame ir kuriame pateikiami apibendrinamieji pamokos klausimai, kūrybinės užduotys.

Skyrelyje Įsidėmėkime! rasite reikalingų (ir ateinantiems metams) literatūros sąvokų apibrėžimus.

Ar pasirengę ieškoti neatrastų pasaulių? Šiame dvasinių ieškojimų labirinte Jūs nebūsite vieni. Mes, vadovėlio autorės, pramynėme Jums taką, o ves mylimi mokytojai. Sėkmės! Nijolė, Vilda ir Loreta 5

2 ANA MARIJA MAČADO

Knygos – pasaulis užburtame tinkle Buvau maža mergaitė, nors ir neprisimenu kelerių metukų. Vis dėlto, matyt, jau gana didelė, kad galėjau stovėdama prie tėvelio stalo atsiremti į jį alkūnėmis, o smakrą panarinti tarp delnų. Tiesiai man prieš akis atsidurdavo žalvarinė statulėlė – labai liesas riteris ant dar liesesnio kuino laikė iškėlęs ietį, o iš paskos asiliuku jojo žemaūgis storulis, kažką linksmai sveikindamas aukštai iškelta skrybėle. Paklaustas, kas tai, tėvelis atsakė: – Don Kichotas ir Sančas Pansa. Man pasidarė įdomu, kas jie tokie, kur gyvena. Sužinojau, kad tai ispanai, jau keletą šimtmečių gyvenantys knygoje. Paskui tėvelis atidėjo savo darbus į šalį, susirado lentynoje didžiulę knygą ir, rodydamas paveikslėlius, ėmė pasakoti tų dviejų žmonių nutikimus. Vienoje iliustracijoje Don Kichotas buvo pavaizduotas iš visų pusių apsikrovęs knygomis. – O kas tose knygose gyvena? – pasiteiravau. Iš tėvelio atsakymo suvokiau, kad knygų būna įvairių įvairiausių. O jose – begalė gyvenimų. Ir nuo tada aš pradėjau kai kuriuos iš jų pažinti. Pavyzdžiui, Robinzoną Kruzą negyvenamoje saloje, Guliverį Liliputijoje ir Robiną Hudą gūdžiose giriose. Paskui atradau, kad princesės ir fėjos, milžinai ir džinai, karaliai ir raganos, trys paršiukai ir septyni nykštukai, bjaurusis ančiukas ir didelis piktas vilkas – visi seni mano pažįstami iš liaudies pasakų, kurių klausydavausi, – irgi gyvena knygose. Išmokusi skaityti, knygose įsikurdavau viena pati. Vienoje liaudies pasakų serijoje sutikau veikėjų iš viso pasaulio ir keliavau su jais iš Knijos į Ariją, iš Rùsijos į Grakiją. Aš taip įsigyvenau į 10

Monteiro Lobato kūrinius, kad, galima sakyti, išsikrausčiau į Geltonojo Genio namelį, aplink kurį vyko jo pasakojimų veiksmas. Aš ten apsigyvenau. Tai buvo laisva teritorija, be jokių sienų. Galėjai visai lengvai išplaukti iš ten Misisipės upe su Tomu ir Heku, paskui šuoliuoti ant žirgo per Prancūzją kartu su d’Artanjanu, vaikščiodamas po Bagdādo turgų, pasimesti su Aladinu, išskristi į Niekados šalį su Piteriu Penu, įsitaisęs šalia Nilso ant žąsino Martyno, lėkti virš Švèdijos, paskui Alisą nerti į triušio olą, kartu su Pinokiu atsidurti jūrų siaubūno Ryklio pilve, persekioti Mobi Diką su kapitonu Ahabu, perplaukti septynias jūras su Kapitonu Bladu, ieškoti lobių su Ilguoju Džonu Silveriu, keliauti aplink pasaulį su Filijum Fogu, su Marku Polu keletui metų apsistoti Knijoje, pagyventi su Tarzanu Afrikoje arba aukštai kalnuose – su Heida, arba... mažame prerijų namelyje su Ingelsų šeima, būti skriaudžiamas Lòndono gatvėse kartu su Oliveriu Tvistu, o Parỹžiaus gatvėse – su Kozete, pergyventi gaisrą su Džeine Eir, eiti į Širdies mokyklą su Enriku ir Garone, su Kimu keliauti per Ìndiją paskui lamą ir svajoti kartu su Džo Marč, kad tikrai tapsi rašytoja... Priklausyti Smėlio kapitonų gaujai su Pedru Bala Bahijos įlankos kopose ir paplūdimiuose. Štai taip. Jokių ribų ir jokių amžiaus tarpsnių. Tiesiog šokinėji nuo vieno prie kito. Ir kažkaip savaime viskas susipynė, ir išėjo stiprus tinklas, raiškus audinys. Po truputį iš tokios gausybės įvairių pasaulių susikūriau savąjį. Ir per knygas, kurias rašau, pradėjau su kitais dalytis visa kuo, kas gyvena manyje. Iš anglų kalbos vertė KĘSTUTIS URBA

GYVENIMAS  KELIONĖ?..

Blyksnis

1 skyrius

Toliai Juozas Erlickas Akmenės r. SVIRKANČIAI

JUOZAS APUTIS (prozininkas, vertėjas)

Apie knygas ir skaitymą Vaikystėje pirmoji mano perskaityta knyga buvo pasakos „Sutemų šnekos“. Tas pasakas garsiai skaitydavau mamai ir tėčiui. Knygoje buvo nuostabios Kazio Šimonio iliustracijos. Paskui į rankas pateko mažytė Vinco Krėvės knygelė, kur buvo išspausdintas ir „Antanuko rytas“, vėliau – to paties autoriaus „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, paskiri Maironio, Jono Biliūno, Juliaus Janonio kūriniai. Lyg ant sparnų vaikystėje dvasią aukštyn kėlė Dainavos šalies pasakojimai. Iki šiol neišdilo įspūdis, kurį patyriau skaitydamas (ganykloje ganydamas karves) Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. Įdomios, išmintingos, gražiai parašytos knygos skaitymas – tai kelionė į nepažįstamą, bet nujaučiamai tau artimą pasaulį, kuriame ir tu, skaitytojas, gali duoti valią savo fantazijoms ir svajonėms. Leisdamasis į skaitymo keliones, dirbi didelį jausmų ir proto darbą – net ir skaitydamas kokį nors juokingą kūrinį, kokius nors Šveiko nuotykius...

Antanas Ramonas Klaipėdos r. KURMIAI

Henrikas Radauskas Pakruojo r. GIKONIAI

Judita Vaičiūnaitė Vytautė Žilinskaitė KAUNAS

Kristijonas Donelaitis Mažoji Lietuva LAZDYNĖLIAI

Henrikas Radauskas LENKIJA Viljamas Sarojanas JAV

Grozdana Olujič SERBIJA

Ketrina Paterson KINIJA, JAV

Prisiminkime ir perskaitykime Kristianas Pino PRANCŪZIJA

Pamąstykime ir pakalbėkime ❶ Pasakykite po vieną ar kelis žodžius, susijusius su kūryba. Iš visų žodžių sudėkite dėlionę – kūrybos paveikslą. ❷ Viename gyvybės rate sukasi gamta ir žmogus. Pamąstykite, kaip jie susiję. ❸ Kas lemia žmogaus gyvenimo ratą? Kas bėgant metams keičiasi? ❹ Iš kur atsirado gėris ir blogis? Kodėl jie egzistuoja pasaulyje? ❺ Kas saugo žmogų gyvenime – kelionėje? Ką lemia žvaigždės?

JUOZAS ERLICKAS

Jei nebijai skraidyti Šiandien

. . . .

Mokysimės skaityti ir suvokti eilėraštį. Grožėsimės eilėraščiais, aiškinsimės, kuo ypatinga eiliuota kalba. Eilėraščiuose ieškosime individualumo ir meniškumo. Kursime ketureilį.

Ir lėktuvas, ir vanagas skraido, Brolių juodvarnių pulkas darnus... Pasakyk, ar skraidyt nebijai tu? – Ir eilėraštis turi sparnus. O! Jis gali tave nuskraidinti Ir į Užvakar, ir į Poryt, Nes eilėraštis greitas kaip mintys Ir kaip aitvaras mėgsta skraidyt. Naudininkė širdis – jo variklis, Kilmininkė fantazija – kuras. Tad pirmyn! Atsiminkite tik, Kad eilėraštis stabdžių neturi. Kur matyta, kad stabdžiai skraidytų! – Apsieisim puikiausiai be jų. Tu atverk viršelius, lipk į vidų, Įsitverk už sparnų abiejų. Nebijok! Jei eilėraštis žalias, Jeigu gimęs jisai auštant rytui Iš spalvotų sapnų – viską gali! Tik negali jisai neskraidyti.

Modestas Malinauskas. Parskrendam!

Skaitome ir suvokiame ❶ Ar esate patyrę aukščio baimę? Kokius su aukščiu susijusius pojūčius prisimenate? Kaip jie susiję su tekstu? ❷ Kaip įsivaizduojate skrydį su eilėraščiu? Remdamiesi tekstu pasakykite, kur jis gali nuskraidinti. ❸ Kokiais palyginimais nusakomas eilėraščio greitis? Pacituokite. ❹ Pabandykite apskaičiuoti laiko trukmę nuo Užvakar iki Poryt. Kiek, Jūsų nuomone, per šį laiką galima sužinoti, pamatyti? Kokia Užvakar ir Poryt prasmė? ❺ Apibūdinkite laiko ir greičio sąvokas kaip fizikas ir kaip šio eilėraščio kūrėjas.

❻ Raskite, kaip apibūdinamas eilėraštis. Pacituokite. Paaiškinkite poeto teiginį „eilėraštis stabdžių neturi“. ❼ Perskaitykite paskutinį posmą. Kada ir iš ko „eilėraštis gimęs“? Kodėl jis „viską gali“? ❽ Nusakykite kūrinio temą. Kokia perkeltinė skraidymo prasmė? Kaip suprantate paskutinę eilėraščio eilutę? ❾ Kuo Jus nustebino Juozo Erlicko eilėraščio samprata? Raiškiai perskaitykite šį kūrinį ir įsiklausykite į jo melodiją. Kas padeda ją kurti? Ką galite pasakyti apie eilučių pabaigos sąskambį?

GYVENIMAS  KELIONĖ?..

1 skyrius

Bandymai parašyti eilėraštį apie varškę Norėčiau parašyti apie varškę Eilėraštį. Bet ką gi man rašyt? Žodžiai, kaip sudžiūvę žirniai, barška Ir nenori gultis viens prie kito. Ak, brangieji, aš ir nežinau, Ar tos eilės būtų reikalingos? Gal varškė net nepatinka tau? Gal kvaila atrodo? gal juokinga? Žiūriu į varškę, gulinčią ant stalo – Šitaip kankinuosi visą rytą. Kaipgi jos gyvenimą išbalusį Man juodom raidelėm aprašyti? Kad jinai nepanaši į žuvį?.. Kad rašyt nemoka, nei kalbėti?.. Kišam kartais ją į šaldytuvą Ar padarom pusgalvį varškėtį. Ne princesė ji. Varškė, ir tiek, O žiūrėk, kiek reikia pastangų Aprašyti! Pavargau, kaip niekad – Suvalgau ir eilėraštį baigiu.

Suvokiame ir kuriame ❶ Įvardykite skaitytų kūrinių žanrą, pasakykite jo požymius. ❷ Apibūdinkite abiejų skaitytų tekstų adresatą: jo amžių, polėkius, norus, svajones. ❸ Parašykite eilėraščio kūrimo instrukciją pagal Juozą Erlicką. ❹ Į kokią kelionę leidotės su Juozu Erlicku? ❺ Kas yra kūryba? Apibūdinkite kūrybos procesą ir patį kūrėją. ❻ Pasiūlykite netradicinių eilėraščio temų. Pabandykite sukurti ketureilį, kuris atitiktų eiliuotos kalbos reikalavimus: rimuotųsi eilučių pabaigos, posmas būtų melodingas, tekstas – ne tik lyrinis, bet ir humoristinis. Nepamirškite sugalvoti pavadinimo.

❶ Kuo stebina kūrinio pavadinimas? ❷ Kas yra eilėraščio kalbantysis? ❸ Su kokiais sunkumais susiduria eilėraščio žmogus? Kodėl? Koks jo pasirinktas kūrybos objektas – įprastas ar neįprastas? ❹ Įrodykite teksto žodžiais, kad kūrėjas tikrai kankinasi. Dėl ko jis abejoja? Remkitės antro posmo retoriniais klausimais. ❺ Koks kontrastas išryškėja trečiame posme? Kokia posakio „jos gyvenimą išbalusį“ perkeltinė prasmė? Pagrįskite citatomis, kad varškė – ❻ gana neįdomus kūrybos objektas. Ar rašyti apie princesę būtų lengviau? Kodėl? ❼ Kuo baigiasi eilėraščio kūrėjo kančios? Kas kaltas, kad nepavyko sukurti eilėraščio apie varškę? Nejaugi tik varškė? ❽ Ką šis eilėraštis Jums pasako apie kūrybą? ❾ Apie ką kurti Jums lengva? Apie ką – sunku?

Įsidėmėkime! Eilraštis – nedidelis eiliuotas kūrinys. Eiliúota kalbà – vienoda ritmiška kalba; eilėmis parašytas tekstas. Nuo prozos kalbos skiriasi ritmu. Kiti skiriamieji požymiai: rimuotos eilučių pabaigos, melodingumas, raiškumas, kitokie nei prozos kalboje sakinių siejimo būdai.

KETRINA PATERSON

Kaip ir žvaigždės Pirmo skyriaus „Pasakyk žvaigždei norą“ ištrauka

Šiandien

. . . .

Nagrinėsime apysaką: domėsimės vaikų ir suaugusiųjų gyvenimu. Kalbėsime apie skaudžią vaikų patirtį. Mokysimės skirti teksto pagrindinę mintį ir temą. Mokysimės nusakyti veiksmo laiką ir erdvę.

Skaitome ir suvokiame ❶ Kas yra šio apysakos skyriaus pagrindiniai veikėjai? ❷ Kokia Jums pasirodė Eindžel? Apibūdinkite ją. ❸ Kaip Eindžel ir Bernio šeimą apibūdina jų gyvenamoji vieta? Ką sužinote apie vaikų gyvenimą? Kokia jų patirtis?

Eindžel paleido Bernio ranką, perėjo į kitą pusę ir atsisėdo ant verandos krašto, susidėjusi kojas ant viršutinio laiptelio. Lauke buvo maloniau nei karštame, pridvokusiame bute. Vakaras šiek tiek sugėrė vasaros dienos tvankumą. – Sėskis, Berni, – švelniai tarė, paplekšnodama vietelę šalia savęs. Berniukas liko sėdėti ten, kur sėdėjęs. Ji beveik juto užsispyrimą, sklindantį iš mažo kūnelio. Jis vis dar pyko ant jos ir buvo išsigandęs to, ką padarė. Tarp jų tvyrančioje įtemptoje tyloje ji girdėjo miesto gausmą už kelių kvartalų ir automobilių pypsėjimą. O jų gatvė buvo rami ir tamsi. Kažkas – ji įtartų Bernį, jei manytų, kad jis pajėgia taip toli nusviesti akmenį, – prieš kelias savaites išdaužė vienintelį gatvės žibintą, ir lempa dar nebuvo įsukta. Burlingtonui, regis, visai nerūpėjo tvarkyti reikalus kaimynystėje – tik buvo visur šniukštinėjama mėginant sučiupti besitrainiojančius aplinkui narkomanus. Didžiuliai namai, kurių dauguma, kaip šis, buvo suskaidyti į du ar daugiau vis labiau yrančių butų, smaksojo kaip senės, stebeilydami vieni į kitus, abejingi ir niūrūs, išsirikiavę siauroje duobėtoje gatvėje. Eindžel labai nemėgo šios vietos, bet čia buvo geriau negu ten, kur jie anksčiau gyveno, ir tikrai geriau nei globos namuose. Paskui mergaitė išvydo žvaigždę. Tik vieną apniukusiame vakaro danguje, bet draugiškai mirksinčią virš namo skersai kelio. Tai buvo tarsi ženklas. Tarsi pažadas, jog viskas ims klostytis geriau. – Pažvelk, Berni, – tarė ji. – Kai gatvės žibintas nešviečia, kokia ryški atrodo žvaigždė. – Ir ką? – Taigi pasakyk žvaigždei norą, Berni. – Nenoriu. – Pasakyk. – Kodėl? – Nes aš tau liepiu, gerai?

GYVENIMAS  KELIONĖ?..

– Tu negali man liepti. Tu man ne viršininkė. – Berni, mudu turime tai padaryti. – Ji pasigręžė, norėdama į jį pažvelgti. Jis nė nekrustelėjo iš vietos, kur jį buvo palikusi, prispaudęs nugarytę prie tinklinių durų. – Kaip kitaip susigrąžinsime namo tėtį? – Nenoriu, kad jis grįžtų. – Nori, nori. Nagi, Berni. Prašyk: „Žvaigžde šviesi, žvaigžde skaisti, žvaigžde pirmoji, kurią šįvakar regiu. O kad galėtum išpildyti tai, ko trokštu.“ Dabar sakyk... Noriu, kad tėtis greitai sugrįžtų... – Noriu, kad tasai mulkis niekada niekada niekada nebegrįžtų namo. – Berni! – Ji pašoko ant kojų rankomis įsirėmusi į liesus klubus. – Atsiimk šiuos žodžius! Tu juk to nenori! – Nekenčiu jo. Niekada nebenoriu jo matyti. Ką turėjo daryti Eindžel? Bernis viską sugadino, jos noras žvaigždei liko nepasakytas, o vidury Burlingtono, Vermonte, nebuvo daugiau pirmųjų žvaigždžių, kurioms galėjai išsakyti savo troškimus. Jei nebūtų sudaužytas gatvės žibintas, jiems tikriausiai nebūtų pasitaikiusi ir ši proga. O dabar Bernis viską sužlugdė – savo siaubingu noru sunaikino jos troškimą. – Kol būsiu gyva, daugiau niekada nesikalbėsiu su tavimi, Berni Morganai. – Puiku. Tada nebegali man įsakinėti. – Jis susikišo į burną nykštį, bet vos nusisuko, norėdamas grįžti į namus, kiemą nuplieskė automobilio, įsukusio į jų akligatvį, šviesos. – Tai mama! – tarė Bernis. – Palauk, – įspėjo ji stovėdama verandoje ir primerkė akis, stengdamasi įžiūrėti, kas yra už priekinių žibintų. Senas pikapas tokia trumpa gatve važiavo pernelyg greitai ir plačiai įsuko į keliuką prie namo. Jis pralėkė pro laukiančius vaikus. Prie virtuvės durų automobilis triukšmingai sustojo. Bernis, pamiršęs, kad pakliuvo į baisią bėdą, nukūrė keliuku pasitikti Vernos, išlipusios iš automobilio. Eindžel pasileido iš paskos. – Ką čia veiki, vaike? – Vernos balsas buvo kimus, bet ne atgrasus, taigi ji gal ir nebuvo per daug nusitašiusi. – Mes tavęs laukėme, – pasakė Bernis. Jeigu jie eis per virtuvę, galbūt Verna net neužsuks į svetainę. Gal bus įmanoma viską atidėti iki porytdienos. Eindžel nenorėjo sugadinti šeštadienio ryto. Jau ir taip Bernis sužlugdė jos siunčiamą žvaigždei norą. Galų gale anksčiau ar vėliau Verna vis tiek sužinos, bet gal jie kaip nors sulauks rytojaus ryto be skandalo.

1 skyrius

Vinsentas van Gogas. Žvaigždėta naktis (1889 m.)

❹ Koks yra didžiausias Eindžel noras? Iš kur ji tikisi sulaukti pagalbos jam įgyvendinti? Kaip tai apibūdina mergaitę? ❺ Ką galite pasakyti apie Bernio išgyvenimus? Kokie vaikų ir tėvų santykiai atsiskleidžia? ❻ Kokia yra Eindžel ir Bernio mama? Kodėl taip manote?

K E T R I N A PAT E R S O N . K a i p i r ž v a i g ž d ė s

Septinto skyriaus „Žvaigždžių žmogus“ ištrauka

❼ Kokia yra Eindžel kasdienybė? Kaip manote, ar ji ne per sunki našta mergaitei? ❽ Kas labiausiai jaudina ir skaudina mergaitę? ❾ Kaip manote, kodėl Eindžel tokios svarbios ir viliojančios yra žvaigždės? Kodėl mergaitė taip jomis tiki, kad net patiki joms slapčiausius savo norus? Ko jos gyvenimui suteikia tas tikėjimas?

Eindžel išsliuogė iš po antklodės ir pirštų galiukais apėjo Bernio lovą. Jis buvo nusispardęs apklotus ir miegojo ant nugaros prasižiojęs ir pūtuodamas. Eindžel užtraukė antklodę ir paplekšnojo jam per petį. Bernis sugriebė antklodę ir apsivertė, giliai atsidusdamas. Ji žvilgtelėjo pro duris kitoje prieškambario pusėje. Dvigulės lovos patalynė buvo nepaliesta. Vernos nė kvapo. Ji pagrabaliojo turėklus ir ėmė atsargiai leistis tamsiais, nors į akį durk, laiptais. Virtuvėje buvo tamsu ir tuščia. Senelė, matyt, išsiropštė iš supamojo krėslo ir nukrapeno į lovą. Gal Verna išėjo į lauką? Ji vis eidavo ten parūkyti, ypač kai Eindžel jai primindavo apie netiesioginio rūkymo žalą. Ji nusėlino prie durų. Sugirgždėjo grindys. Ji stabtelėjo, bet anapus uždarytų durų, už kurių tikriausiai buvo senelės miegamasis, nesigirdėjo nė garselio. Pasuko virtuvės durų rankeną ir pastūmė. Štai kaip? Jos buvo neužrakintos. Jei senelė nebūtų laukusi Vernos netrukus sugrįžtant, juk būtų užrakinusi duris? Vernos niekur nebuvo matyti. Ir pikapo nė ženklo. Eindžel paėjėjo toliau į kiemą tik norėdama įsitikinti. Paskui visai be jokios priežasties pakėlė akis ir aiktelėjo. Niekada dar nebuvo mačiusi tokio reginio. Danguje knibždėte knibždėjo žvaigždžių. Vietomis buvo matyti didžiulės nuostabios šviesios dėmės. Spindėjo ne viena žvaigždė, kuriai galėjai išsakyti norą, bet jų buvo pilnas visas dangus. Jos mirkčiojo ir blyksėjo, tarsi kviesdamos siųsti joms milijoną troškimų. Pirmiausia trokštu, kad Verna grįžtų tučtuojau, šią akimirką. Arba bent jau rytą. Antra, trokštu, kad blogas Bernio noras išnyktų ir tėtis sugrįžtų namo, ir kad mes visi būtume laimingi, ir gyventume tikrame name, tikrame mieste. Ji nutolo nuo namo, praėjo pro griozdišką pašiūrės siluetą, nedrąsiai nuslinko per šlamšto prigrūstą kiemą, tada pralindo pro sulūžusios tvoros plyšį ir atsidūrė pievoje. Ji drebėjo iš šalčio, nes buvo tik su plonyte pižama, per vėlai suprato, jog turėjo apsiauti sportbačius. Žemė buvo grublėta, nelygi, ji badė ir dūrė kojas, bet jai buvo nė motais. Tarsi būtų užkerėta, tarsi ją būtų apžavėjęs dangus. Ji pamiršo Verną, Veiną, net Bernį, tik stovėjo užvertusi galvą ir įdėmiai žiūrėjo. – Gražu, ar ne? Eindžel pašoko. Už jos stovėjo vyras, gerokai už ją aukštesnis. Ir už Veiną. Ji apsisuko. Aiškiai nematė jo veido, bet jis buvo su barzda ir su-

GYVENIMAS  KELIONĖ?..

sivėlusiais plaukais. Kalėdų Senelis. Krūtinėje sukirbėjo baimė. – Ar tau nepatinka? Ji neįstengė pratarti nė žodžio. Dabar jis, užvertęs galvą, žvelgė į dangų. Milžiniškoje kairiojoje rankoje jis laikė didžiulį daiktą, kuris jai pasirodė panašus į bazuką1. – Eime su manim, – tarė jis atsitiesdamas. – Aš tau kai ką parodysiu. Eindžel nebuvo tokia kvaila, kad sektų paskui svetimą žmogų. O Dieve, mokykloje apie tai buvo nuolatos skaitomi moralai. Ji papurtė galvą. – Ne. Ne. Turiu eiti, – pridūrė ji tam atvejui, jeigu jis tamsoje nebūtų pastebėjęs, kaip ji purto galvą. – Tuojau pat. – Ji pasisuko eiti ir prasilenkdama stengėsi prie jo nesiliesti. – Aš tik ketinau atidžiau apžiūrėti Jupiterį, – tarė jis. – Lažinuosi, niekada nesi regėjusi Jupiterio pro teleskopą. Tai štai kas buvo toji bazuka, tas prieštankinis granatsvaidis: ogi teleskopas. Ją tai gundė, bet nė vienas protingas vaikas nesileistų viliojamas svetimo žmogaus. – Turiu eiti namo, – vėl pasakė ji, tačiau namų link nepakrutėjo. – Neprisimeni manęs, Eindžel, ar ne? – Iš kur jis žino jos vardą? – Kai dar buvai visai mažytė, laikydavau tave pakėlęs, kad galėtum pažvelgti į žvaigždes pro mano teleskopą. Tai buvo senas teleskopas. Dabar turiu geresnį. Eindžel viduje kažkas prabudo. Ar tai tas geras dalykas, kurį kitados čia patyrė? Buvo kilusios muštynės, ir ji išbėgo iš... iš priekabos į pievą. Kažkas ten ją pakėlė ir pasiėmė pasižiūrėti žvaigždžių. Ji tai prisiminė kaip sapną, į kurį Dievas atsiuntė angelą, kai ji buvo maža ir išsigandusi. – Taip. Prisimenu, – atsakė ji.

1 skyrius

Andromedos galaktika

Kokį įvykį jai primena susitikimas su aukštu vyriškiu? Kaip tą pirmąjį susitikimą pavadina mergaitė? Kuo jis svarbus? Atsakykite teksto žodžiais. Ką nauja sužinome apie Eindžel gyvenimą?

Ji žingsniavo paskui aukštąjį vyrą į ganyklos vidurį. Čia neaugo medžiai, nebuvo namų, gyvulių ar žmonių – tik žemė ir dangus. Jis nuleido teleskopą ant ilgų liesų jo kojų ir pasukiojo mažus varžtelius, kol teleskopas tvirtai atsirėmė į žemę. Tada prikišo akį prie nedidelio trumpo vamzdelio jo viršuje, lėtai pajudino ilgąjį vamzdį, o paskui tarė: – Puiku, štai ir jis. Visa savo didybe, Eindžel. Man regis, šiąnakt jis nori tau pasirodyti. – Ir atsitraukė. – Dabar pridėk akį čia. – Jis parodė į ilgojo vamzdžio galą. – Štai taip. Ar matai? 1

Bazukà – JAV prieštankinis reaktyvinis granatsvaidis.

K E T R I N A PAT E R S O N . K a i p i r ž v a i g ž d ė s

Ji nieko nematė, tik tamsą. – Ne, – atsakė ji. – Man labai gaila. Jis prikišo akį prie vamzdžio ir pasuko rankeną šone. – Dabar pamėgink. – O, – atsikvėpė ji, – o! Jis turi keturis vaikelius! Vyras nusijuokė. – Tie „vaikeliai“ iš tiesų yra jo palydovai. Vargšė senutė Žemė turi tik vieną, o Jupiterį supa visas būrelis, taip pat ir gausybė dulkių. Mano teleskopas nėra toks galingas, todėl rodo tik šiuos keturis. – Jis uždėjo ranką jai ant peties. – Ar matai tą nuostabią didžiulę šviesos dėmę? Ji labai nenorėjo atplėšti akies nuo teleskopo, bet atitraukė, nes jis jos prašė. – Taip. – Kaip manai, kas tai? – Nežinau, – atsakė ji. – Gal labai labai didelė žvaigždė? – Taip tik atrodo, tačiau tai žvaigždžių spiečius. Tai ne viena žvaigždė. Ar žinai, kaip toli nuo tavęs dabar jos yra? – Gal už tūkstančio mylių? – Ne. Už daugybės milijonų mylių. Mes net nežiūrime į žvaigždes. Žvelgiame į šviesą, kurią skleidžia žvaigždės, spindinčios taip toli, kad šviesa iš mums artimiausios žvaigždės iki tavo akių keliauja apie du milijonus metų. Ir ta šviesa sklinda 186 000 mylių per sekundę greičiu. Kai vėl pridėjo akį prie okuliaro1, jai apsvaigo galva. Ir kaip ji gali tikėti tuo, ką jis sako? Ji mato visai ne žvaigždes, tik jų šviesą, sklindančią pašėlusiu greičiu, kad pasiektų Žemę, bet keliaujančią amžinai, nes tas kelias nepaprastai ilgas. Ji žengtelėjo atgal, atitraukdama akį nuo okuliaro, priblokšta minties, kad šviesa liejasi iš liepsnojančių pasaulių, besisukančių visatoje anapus žmonijos regėjimo lauko. – Tai baugina, – pasakė ji. – Kas baugina? – Viso to dydis... ir kaip visa tai toli. Tai žvaigždei aš panaši į skruzdėlytę. – Ne. Visata nėra tokia ir didelė, – tarė jis. – Visas pasaulis nėra toks milžiniškas. – Norite pasakyti, mes esame niekas? Visas pasaulis yra niekas? – Ją gąsdino mintis apie save – visą jos pasaulėlį, kuris mažesnis už taškelį milžiniškame danguje, panašus į visišką nieką. 1

Okuliãras – optinio prietaiso dalis, pro kurią žiūrima.

GYVENIMAS  KELIONĖ?..

1 skyrius

Kilio žvaigždyno Eta

– Taip, mes maži, bet nesame niekas, – tarė jis. – Ar nori sužinoti paslaptį? – Kokią? Jis siektelėjo ir įgnybo jai į ranką. – Oi! – sušuko Eindžel. Ne tiek iš skausmo, kiek iš nustebimo. – Matai? – tarė jis, pakeldamas jos ranką ir rodydamas ten, kur įžnybo. – Ar matai tą žymę? Tai žvaigždžių medžiaga. – Ką turite galvoje? – Žvaigždes sudaro tie patys elementai, tos pačios medžiagos, kaip ir tave. Tu sukurta iš žvaigždžių medžiagos. Ji nesuprato. – Jos spindi danguje, o aš stoviu čia ir visai nešviečiu. – Taip, tačiau tai dar nereiškia, jog esi iš kitos medžiagos. Tik tiems patiems elementams nutinka skirtingi dalykai. Tu artima žvaigždžių giminaitė. Tą rugpjūčio naktį ji drebėjo su viena pižama, bet ne iš šalčio. – Verčiau jau eisiu, – pasakė Eindžel. – Bernis gali atsibusti ir pasigesti manęs. – Ji patraukė namo ir atsigręžė tik tada, kai atsidūrė saugiame užgriozdintame kieme. Matė aukštą šešėlį, stovintį tolumoje, jis žvelgė į ją kaip žmogus iš keisto sapno.

Ko moko Eindžel paslaptingas vyriškis? Kas sieja jį ir mergaitę? Kas baugina Eindžel? Ko ji nesuvokia ir bijo? Tą naktį mergaitė drebėjo „ne iš šalčio“. Kas ją taip sujaudino?

Septyniolikto skyriaus „Galileo Galilėjus“ ištrauka

– O, ši naktis puiki žiūrėti į žvaigždes, – tarė žvaigždžių žmogus, neatitraukdamas akių nuo teleskopo. – Eikš. Eindžel priėjo arti, girdėjosi jo kvėpavimas, švokščiantis vėsiame nakties ore. Jis turėtų daug šilčiau rengtis ir užsidėti kepurę. Turėtų, dėl Dievo meilės, liautis rūkyti, bet gal jai neverta tuščiai malti liežuviu. Jis neklausys jos. – Rask Šiaurinę. 19

K E T R I N A PAT E R S O N . K a i p i r ž v a i g ž d ė s

Vežimo Rato galaktika

Ką nauja sužinote apie Eindžel? Ko ji išmoko? Kuo domisi? Kaip manote, kas ją skatina domėtis? Kokie yra mergaitės ir vyriškio santykiai? Iš ko tai matyti?

Dabar Eindžel labai lengvai rado Šiaurinę. Kodėl jai buvo taip sunku tai padaryti praėjusią vasarą? Randi Didžiuosius Grįžulo Ratus, ir dvi kraštinės jų žvaigždės nukreipia tiesiai į Šiaurinę. Štai. – Gerai, pažvelk. – Dešinioji jo ranka prie jos ausies mostelėjo aukštyn. – Viršun, viršun, beveik tiesiai. – Ji sekė jo rankos mostą. – Ar matai? Tą mažą ūkanotą taką? Tai Andromedos ūkas. Ar nori šią galaktiką pamatyti pro teleskopą? Ji linktelėjo, pernelyg apstulbusi, kad galėtų kalbėti. Ji skaitė apie ją knygoje, tačiau dabar iš tikrųjų regėjo. Andromeda! Visai kita galaktika, nutolusi per milijoną – ne, per du milijonus – šviesmečių nuo Žemės, kurioje susispietę šimtas milijardų žvaigždžių. Ji aiktelėjo, pakerėta nakties grožio ir didybės. Ir tada ją persmelkė aštrus tų dienų skausmas. Gal ir Bernis yra už dviejų milijonų šviesmečių! – Mano brolis dingo, – pratarė. – O? – Mano mama atvažiavo, pasiėmė jį iš mokyklos ir išsivežė net neperspėjusi nei manęs, nei senelės. Iš pradžių jis tylėjo. Gal jam tai nerūpi? Ji niekada jam neužsimindavo apie Bernį. Jis tikriausiai net nežinojo, kad Bernis egzistuoja. – Kaip dėl to jaučiasi senoji? – Senelė? – Taip. – Ji visai nusiminusi. Juodu su Berniu buvo geri draugai. Kartu jiems būdavo labai linksma. – Jis turbūt jai buvo geras. Juo blogiau, kad išvažiavo. – Iš kišenės jis išsitraukė pakelį cigarečių ir vieną įsibruko į burną. – Suprantu, neturėčiau, – tarė jis, tarsi persergėdamas ją nuo prieštaravimo, – tačiau tai bent jau teisėtas įprotis. – Užsidegė cigaretę ir užtraukė dūmą. Ji stebėjo, kaip dūmas rūksta iš jo burnos. Suaugusieji kvaili. Jiems nesvarbu, kas gerai, o kas kenkia. Kaip jie tada gali tvarkyti pasaulį? – Turiu eiti. Nepadariau namų darbų. – Man labai gaila dėl tavo brolio, – pasakė jis. – Tavo mama neturėjo taip pasielgti. Jis nemokėjo taip pasakyti, kaip tą mokėjo panelė Liza, bet Eindžel suprato, kad jis norėjo padėti. – Neturėjo, – atsakė Eindžel. – Kartais ji neteisingai suvokia dalykus. Mėgina, bet jai tiesiog neišeina.

GYVENIMAS  KELIONĖ?..

– Suprantu, – tarė jis. – Taip elgdamasis pridariau daugybę blogų dalykų. – Jo balsas buvo liūdnas ir pavargęs. O kad ji žinotų, kaip jam padėti! – Man labai daug reiškia, – prabilo ji, – kad jūs rodote man žvaigždes. – Man labai daug reiškia, – pasakė jis, – kad tu nori į jas žiūrėti. Iš anglų kalbos vertė RENATA VALOTKIENĖ

Suvokiame ir kuriame ❶ Nusakykite kūrinio laiką ir erdvę. Kaip jie kinta? Su kuo susiję? Ko tas kitimas suteikia kūriniui? ❷ Nusakykite Ketrinos Paterson apysakos „Kaip ir žvaigždės“ temą ir pagrindinę mintį. ❸ Kokią tiesą, Jūsų manymu, savo apysaka „Kaip ir žvaigždės“ mums nori pasakyti autorė? ❹ Pamąstykite, kuo (ne)aktuali apysaka šiandien. Ar tai girdėta, matyta? ❺ Pasamprotaukite raštu, kas žmogui yra svarbu, kai viskas klostosi ne taip, kaip norisi. Kas tokiomis akimirkomis padeda ir gelbsti?

1 skyrius

Kodėl Eindžel pasakoja vyriškiui apie brolį? Apibendrinkite, kokie yra mergaitės ir vyriškio santykiai. Kas šiuos veikėjus sieja, kas jiems bendra? Paaiškinkite paskutinius du skyriaus sakinius. Koks dabartinis Eindžel gyvenimas? Kas dėl to kaltas? Ar mergaitė supranta suaugusiuosius? O ko nesupranta suaugusieji? Kas yra didžiausias mergaitės džiaugsmas skaudžioje kasdienybėje?

Įsidėmėkime! Temà (gr. thema – pamatas, pagrindas) – kūrinio, pokalbio, tyrinėjimo objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, nagrinėjama, vertinama). Pagrindnė mints – kūrinio idėja. Ji atskleidžia autoriaus požiūrį į pasaulį ir žmogų apskritai, kartais – į vieną ar kitą tikrovės sritį ar tendenciją.

V I L J A M A S S A R O J A N A S . Tė t i , t u k e i s t u o l i s

Minčių mūša

Mokymosi žingsniai Kaip parengti įtikinimo kalbą Jau žinome, koks svarbus žmogui yra bendravimas. Jis gali būti privatusis (bendraujame šeimoje, mokykloje, su draugais, artimaisiais) ir viešasis (atsakinėjame per pamokas, kalbame susirinkimuose). UŽDUOTIS. Parenkime 2–3 minučių įtikinimo kalbą Žmogaus likimas: aplinkybės, charakteris, valia?

1. Iškelkime tikslą – parengti viešąją įtikinimo kalbą, kuria sieksime sudominti, įtikinti bendraamžius. 2. Suplanuokime, ką, kada ir kaip darysime. • Raskime informacijos apie privatųjį ir viešąjį kalbėjimą, jo funkcijas, įtikinimo kalbos rengimą serijos „Šok“ VII klasės lietuvių kalbos vadovėlio poskyryje „Sakome, rašome, klausome“. • Užpildykime būsimos įtikinimo kalbos metriką: Kalbos tema Tikslas Adresatas Kalbėjimo aplinkybės

Rengdamiesi kalbėti prisiminkime V ir VI klasėje skaitytas sakmes, mitus, skyriuje „Gyvenimas – kelionė?..“ skaitytas Biblijos, Donelaičio poemos ištraukas, literatūrines pasakas apie žvaigždes. Pamąstykime, kas yra žmogaus gyvenimo lėmėjai.

• Susiaurinkime kalbos temą, sugalvokime savo kalbai taiklų pavdinimą (pavyzdžiui: Žmogus – savo likimo kalvis arba Tik aplinkybės lemia žmogaus likimą...) • Apgalvokime įtikinimo kalbos turinį ir struktūrą, susidarykime planą. Laikykimės teksto struktūros reikalavimų (įžanga, dėstymas, pabaiga; jų proporcijos). 3. Kryptingai veikime. • Pasirašykime kalbą. • Įžangoje nurodykime kalbos tikslą ir pagrindinę mintį. • Dėstymo dalyje argumentuotai atskleiskime temą, problemą. Pagrįskime savo požiūrį, remkimės literatūrine patirtimi, informaciniais šaltiniais: faktais, mokslo tiesomis, statistiniais duomenimis, autoritetų mintimis, dokumentais, citatomis. Tikslingai pasirinkime ir vartokime žodyną. • Pabaigoje apibendrinkime savo mintis, pateikime išvadą. • Pasirašytą kalbą perskaitykime, pasitikrinkime, ar proporcingos sudedamosios dalys, ar jos pagrįstos įtikinamais argumentais, tinkamai susietos, ar nėra kalbos klaidų. • Pasimokykime sakyti savo kalbą. Taisyklingai tarkime ir kirčiuokime, laikykimės bendrinės kalbos normų (jei kyla abejonių, pasitikrinkime žodyne). • Pasakykime kalbą klasės draugams. 4. Apmąstykime ir įvertinkime savo veiklą ir rezultatus. Ar pavyko sutelkti ir išlaikyti klausytojų dėmesį? Ar buvo pasakyti svarbiausi dalykai? Ar nenuklysta nuo pagrindinės minties? Ar proporcingos sudedamosios kalbos dalys? Ar pasiektas užsibrėžtas tikslas? Ar kalba pavyko? Ar likau patenkintas(-a) savimi? Ką reikėtų tobulinti ar daryti kitaip?

1 skyrius

GYVENIMAS  KELIONĖ?..

Prisiminkime ir įsidėmėkime Skaitydami ir nagrinėdami vadovėlio skyriaus „Gyvenimas – kelionė?..“ tekstus sužinojote naujų ir prisiminėte žinomų literatūros teorijos sąvokų. Pratinkitės tiksliai jas vartoti ir atpažinti bet kokiame

kontekste. Raskite išsibarsčiusius pateiktų sąvokų apibrėžimus. Pasirinkite sąvokų ir pateikite jų pavyzdžių. Pasakykite, kokių žanrų kūrinių skaitėte.

Sąvoka

Paaiškinimas

Sąvoka

Paaiškinimas

Pérkeltinė prasm

Tikslingas tų pačių arba panašiai skambančių priebalsių kartojimas poezijos kūrinio eilutėse, posmuose.

Įãsmeninimas

Ryški daiktų, reiškinių, žmogaus charakterio savybių priešybė.

vykis

Dviejų ar kelių veikėjų pokalbis.

Aliterãcija

Tai, kas, remiantis kūriniu, suprantama apie pasaulį apskritai.

Kontrãstas

Bblinis pãsakojimas

Eiliuotas pasakojamasis kūrinys, kuriame vaizduojami įvykiai yra susiklostę į fabulą.

Meninio vaizdavimo būdas, kai gyviems ir negyviems daiktams suteikiamos žmogui būdingos savybės ir pavidalai.

Literatrinė pãsaka

Dialògas

Tai ne tik akivaizdus atsitikimas, nelaimė, nuotykis, bet ir kiekvieno kūrinio veikėjų poelgis, darantis įtaką kitų veikėjų poelgiams.

Prozos žanras, kuriam būdingas glaustas pasakojimas, vientisas konfliktas, intriguojanti fabula.

Lỹrinis subjèktas (lỹrinis aš)

Dviejų dalykų vaizdingas sugretinimas, pagrįstas jų panašumu.

Novèlė

Rašytojo sukurta pasaka.

Pagrindnė mints

Asmuo ar daiktas, kuris veikia literatūros kūrinyje.

Palýginimas

Asmuo, kurio dvasinis pasaulis atsiskleidžia kūrinyje. Dar vadinamas eilėraščio žmogumi, lyriniu herojumi, kalbančiuoju.

Pavéikslas

Kūrinio idéja. Ji atskleidžia autoriaus požiūrį į pasaulį ir žmogų apskritai, kartais – į vieną ar kitą tikrovės sritį ar tendenciją.

Temà

Tai, kas suprantama tiesiogiai iš kūrinio.

Tiesióginė prasm

Kūrinio, pokalbio, tyrinėjimo objektas (tai, apie ką pasakojama, kas vaizduojama, nagrinėjama, vertinama).

Veikjas

Literatūrinis vaizdas, vaizdavimas.

Eilraštis

Pasakojamoji, įvykius aprašanti eiliuota ir neeiliuota literatūra.

Eiliúota kalbà

Antikinės eilėdaros šešių pėdų (ilgųjų ir trumpųjų skiemenų derinys) eilutė.

Èpas (èpika)

Nedidelis eiliuotas kūrinys.

Èpinė poemà

Epinio pasakojimo tipas. Jam būdinga kuo ryškiau pavaizduoti lemtingą įvykį, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes.

Fãbula

Hegzãmetras

Cezūrà

Pastovi pauzė tarp žodžių, nuolat pasikartojanti poezijos kūrinio eilutėse. Vienoda ritmiška kalba; eilėmis parašytas tekstas. Literatūros kūrinyje vaizduojamų įvykių visuma, susieta priežastingumo, laiko ir erdvės ryšiais.

Serijos „Šok“ vadovėlio „Literatūra“ komplektą VII klasei sudaro: Vadovėlis. Pirmoji knyga. Antroji knyga Mokytojo knyga

. .

Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose