Gamta ir žmogus. Mokslininkų pėdomis VI by Leidykla "Šviesa"

TURINYS Apie vadovėlį

1 skyrius. Tyrinėk , atrask, pažink 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

··

Ko mokėmės penktoje klasėje 8 Tyrinėtojai matuoja labai tiksliai 10 Kas slepiasi daiktų viduje 12 Veidrodžiai atspindi pasaulį 14 Didinamasis prietaisas – mikroskopas 16 Prietaisai toli esantiems daiktams stebėti 18 Iš mokslo istorijos. Galileo Galilėjus 20

··

2 skyrius. Žvaigždėtasis dangus 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

· ··

Žvaigždės ir žvaigždynai 24 Saulė – žvaigždė, o Žemė – planeta 26 Saulės šeima 28 Kaip matuojamas laikas 30 Mūsų kaimynas Mėnulis 32 Saulės ir Mėnulio užtemimai 34 Kosmoso tyrimai 36 Iš mokslo istorijos. Kazimieras Černis ir jo kometos

3 skyrius. Vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Ląstelė – mažiausia organizmo dalelė 42 Apie organizmus, sudarytus tik iš vienos ląstelės 44 Mikroorganizmai aplink mus 46 Apie organizmus, sudarytus iš daugelio ląstelių 48 Ląstelės, audiniai, organai 50 Iš mokslo istorijos. Antonijus Levenhukas 52

4 skyrius. Gyvybė kuria gyvybę 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

··

· ·

Savo požymius organizmai perduoda palikuonims 56 Kaip dauginasi vienaląsčiai organizmai 58 Kaip dauginasi daugialąsčiai organizmai 60 Kam augalams reikalingi žiedai 62 Kaip gyvūnai susilaukia palikuonių 64 Lytinis brendimas – organizmo ruošimasis daugintis 66 Tik subrendęs žmogus gali susilaukti palikuonių 68 Kūdikio gimimas 70 Mokslas ir praktika. Kaip išauginti augalą iš audinio gabalėlio

Žodynėlis

·· ··

· ·

74 3

TURINYS 5 skyrius. Nematomos medžiagų dalelės 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

· ·· ··· ·

· ·

··

· ·

Nuolat kintanti mūsų planeta 38 Gyvybės atsiradimas Žemėje 40 Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos Evoliucija – tai gyvybės raidos istorija 44 Gyvybės evoliuciją įrodantys faktai 46 Iš mokslo istorijos. Čarlzas Darvinas 48

8 skyrius. Žmogus keičia Žemę 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

Gamintojai gamina maistą ir kurą 22 Degimas 24 26 Kvėpuodami gauname energijos Rūdijimas 28 Kaip sumažinti kuro naudojimą 30 Atsinaujinantieji ir neatsinaujinantieji energijos ištekliai 32 Mokslo sąsaja su praktika. Energija mūsų namuose 34

7 skyrius. Gyvybės kilmė 1. 2. 3. 4. 5. 6.

Kaip sudarytos medžiagos 6 Medžiagų būsenos 8 Vanduo tirpina medžiagas 10 Oras – dujų mišinys 12 Medžiagų kitimai 14 Medžiagų įvairovė 16 Iš mokslo istorijos. Antuanas Loranas de Lavuazjė

6 skyrius. Žemė – deguonies planeta 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

· ··

Kaip keičiasi Žemės paviršius 52 Oro ir vandens tarša 54 Atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas 56 Žmogus sukultūrina augalus ir taip juos keičia 58 60 Žmogus pakeitė prijaukintų gyvūnų prigimtį Mikroorganizmų naudojimas pramonėje 62 Mokslo sąsaja su praktika. Mikroorganizmai naudojami užterštam vandeniui valyti 64

Žodynėlis

·· · ·

Įvadas

MOKSLININKŲ PĖDOMIS

Kodėl šis vadovėlis pavadintas Mokslininkų pėdomis? Jis jums padės tyrinėti gamtą taip, kaip tai daro mokslininkai. Tikimės, kad bus smagu ir naudinga pažinti aplinkinį pasaulį, išmokti dirbti nuosekliai, išradingai, apgalvojant kiekvieną žingsnį.

Jūsų smalsumą, norą sužinoti daugiau sužadins komiksų veikėjai.

Vadovėlį sudaro aštuoni skyriai, suskirstyti į kelias temas. Tema išdėstoma per du atverstus puslapius.

Kiekviena tema prasideda jūsų mokymosi uždaviniais Netrukus. Jie nusako, ko turėtumėte išmokti toje pamokoje.

Vadovėlis ne tik supažindina su gamta, jos reiškiniais. Su draugais tyrinėdami aplinką mokysitės kartu draugiškai dirbti. Tvarkydami bandymų ir stebėjimų duomenis suprasite, kad tyrinėjant reikalingos matematikos žinios. Diskutuodami įprasite pagrįsti savo nuomonę ir išklausyti kitą. Išmoksite daug naujų žodžių ir taip lavinsite savo kalbą. Nemažai sužinosite apie mokslo istoriją.

Ieškosite atsakymų į klausimus, vykdysite projektus, patys atrasite gamtos dėsningumus, klasėje pristatysite savo darbo rezultatus, daug diskutuosite su klasės draugais.

Temą nagrinėsite ne tik skaitydami vadovėlio tekstus ir aptardami iliustracijas. Jums patiems teks daug tyrinėti, atlikti bandymus, stebėti, užsirašyti duomenis pratybų sąsiuvinyje, braižyti grafikus, daryti išvadas.

Tema baigiama Žodžių banku, kuriame pateikiamos svarbiausios sąvokos. Jos padės suprasti mokslininkų kalbą ir patiems tinkamai paaiškinti tai, kas vyksta gamtoje. Vadovėlio gale rasite Žodynėlį, kuriame trumpai paaiškinama, ką tie žodžiai reiškia.

. Skyriaus pabaigoje rasite patrauklią istoriją apie garsų mokslininką arba mokslo atradimų pritaikymą gyvenime.

Ar jums pavyko suprasti temą, pasitikrinsite atsakę į klausimus ar atlikę užduotis, pateiktus skyrelyje Klausimai ir užduotys.

Skyrelis Trumpai jums primins, ką išmokote tame skyriuje. Baigę mokytis skyrių ar atskirą jo temą, neskubėkite imtis naujos temos. Pasitikrinkite, ar jau išmokote, ir tik tada eikite toliau.

Atlikę skyrelio Pasitikrinkite žinias užduotis, įsivertinsite įgytas žinias ir gebėjimus.

8 skyrius MOKSLININKŲ PĖDOMIS

Žmogus keičia Žemę „Įsivaizduok neapdorotą naftą [...]. Ji tiršta, juoda, lipni ir labai tepli, o žmonės rizikuoja savo gyvybe, norėdami jos rasti. Jie gręžia audringų vandenynų dugną ir leidžiasi į nykias dykumas. Ir kodėl? Ogi todėl, kad nafta yra be galo naudinga. Ją galima perdirbti į tokias medžiagas, kaip benzinas automobiliams varyti [...]. Tačiau ji kelia ir rūpesčių [...]. Išsiliejusi nafta nusiaubia gyvąją gamtą, auksinius smėlio paplūdimius paverčia juodomis, dumbluotomis dykvietėmis. Automobilių išmetami teršalai – irgi nemenka problema.“ (A. Nick. Cheminis chaosas. Vilnius, 2000.)

Kaip keičiasi Žemės paviršius

Netrukus aptarsime, kad žmonės, plėtodami pramonę ir žemės ūkį, statydami miestus, tiesdami kelius, kasdami iškasenas, keičia Žemę.

Įsivaizduokite, kaip Lietuvos kraštóvaizdis atrodė prieš tūkstantį metų, kai žmonių mūsų krašte gyveno nedaug ir jie neturėjo sudėtingų mašinų (1.1 pav.). Ir kaip viskas yra pasikeitę dabar.

Užduotis Dirbdami poromis arba mažomis grupelėmis ir naudodamiesi 1.1 paveikslu, suraskite keletą pagrindinių požymių, kurie rodo, kaip pasikeitė mūsų šalies kraštovaizdis per tūkstantį metų. Kaip manote, kodėl taip atsitiko? Kaip tokie pokyčiai paveikė augalus, gyvūnus, žmones? Aptarkite, kokių kraštovaizdžio pasikeitimų pastebite toje vietovėje, kurioje jūs gyvenate.

1.2 pav.

Žemės ūkis 1.1 pav. Prieš tūkstantį metų ir dabar

a Maistui užauginama daržovių, javų, vaisių. Kertami miškai, lietus ir vėjas ardo ariamųjų laukų paviršių ir dėl to jie pamažu virsta dykumomis.

Žemėje dabar gyvena daugiau negu 5 milijardai gyventojų. Kad išgyventų, visiems jiems būtinai reikia namų, maisto, rūbų. Nuo seno žmonės siekia pažinti gamtą ir pasaulį, kad lengviau tenkintų savo poreikius. Išaugus didmiesčiams plečiasi pramonė, kuriai reikia daug energijos ir žaliavų. Kasant rūdas ir iškastinį kurą labai suardomas natūralus žemės paviršius. Žmonės, augindami daugybę kultrinių augal ir naminių gyvūnų, yra priversti naudoti dirbtines trąšas, nuodingomis medžiagomis naikinti kenkėjus ir piktžoles. 52

Kam rinkti, taip greičiau supus!

Pramonė

b Pagaminama daugiau naujų mašinų, kurios palengvina žmogaus darbą. Statant gamyklas keičiamas kraštovaizdis, sunaikinami augalai, atliekomis teršiama aplinka. Transportas

O kam gesinti? Atviros ugnies jau ir taip nematyti. c ite rink s u s a s nor kia j Kas les, rei ! š šiuk užkasti

Gerais keliais patogu greitai keliauti. Ten, kur nutiestas kelias, neauga jokie augalai, mašinų triukšmas išbaido žvėris, daug jų žūva.

Atnešiu vandens laužui užgesinti, kad vėl neįsidegtų.

Miestai

1.3 pav.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mes niekuo negalime prisidėti prie gamtos ir kraštovaizdžio išsaugojimo. Pagalvokite apie tai kartu su komikso veikėjais (1.3 pav.). Gamtą tyrinėjantys mokslininkai padėjo žmogui suprasti, kad nuo jo paties elgesio priklauso, kokia bus Žemė ateityje.

Žmonėms patogu gyventi, lengviau susirasti darbą, lankyti įvairius kultūros renginius, pramogauti. Miestams apšviesti, pastatams šildyti reikia daug energijos, dideli jos perdavimo nuostoliai. Susidaro daug atliekų ir šiukšlių.

Klausimai ir užduotys ❶ Nurodykite dvi priežastis, kodėl keičiasi mūsų šalies kraštovaizdis. ❷ Pasirinkite konkretų pavyzdį, kaip kiekvienas mokinys gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo, ir savo nuomonę pagrįskite. ❸ Pasirinkite žmogaus veiklos sritį (kitokią negu vadovėlio 1.2 paveiksle) ir pateikite argumentų – kuo naudinga ir žalinga jos plėtotė.

ŽMOGUS KEIČIA ŽEMĘ

Tačiau žmonjai negana tenkinti vien tik gyvybiškai svarbius póreikius. Šiandien žmonės Žemę smarkiai keičia ir įrengdami laisvalaikio pramogų vietas – sporto aikštynus, paplūdimius, pramogų centrus, dirbtinius parkus. Tam irgi reikia daug energijos sąnaudų bei keičiamas kraštovaizdis. 1.2 paveiksle, a, b, c, d, matote keletą svarbiausių sričių žmogaus veiklos, kuri ne tik duoda naudą, bet ir daro žalą gamtai bei pačiam žmogui.

. . . .

Žodžių bankas Kraštóvaizdis Póreikiai Žmonijà Kultriniai augala

Oro ir vandens tarša

. .

Netrukus sužinosime, kad automobilių išmetamos dujos užteršia orą ir kenkia žmogaus sveikatai; išsiaiškinsime, kad savo namuose naudodami vandenį prisidedame prie upių ir ežerų taršos.

Mūsų šalyje vienas iš pagrindinių oro teršėjų yra automobilių transportas (2.1 pav.). Jų variklių darbui reikalinga energija gaunama deginant iškastinį kurą – dujas, iš naftos pagamintą benziną ar dyzeliną. Degant kurui iš automobilių variklių į orą išmetama suodžių, anglies dioksido ir žmogui itin pavojingų dujų – angliẽs monoksdo. Su oru įkvėptas anglies monoksidas patenka į kraują ir jam trukdo paimti deguonį. Trūkstant deguonies žmogui ima skaudėti galvą, pykina. Kai šių kenksmingų dujų ore yra labai daug, žmogus gali mirti. Todėl ypač pavojinga būti uždaroje patalpoje, pavyzdžiui, garaže, kur yra veikiantis automobilio variklis. Anglies monoksido čia galime nepajusti, nes šios dujos yra bespalvės ir bekvapės, ir mirtinai apsinuodyti.

Tūkst. tonų

– pramonė – energijos gamyba – transportas

2.1 pav. Lietuvos pramonės, energijos gamybos ir transporto išmetamas į atmosferą teršalų kiekis

i Medžia . rą o išvalo

Užduotis Atlikite tyrimą prie mokyklos, savo kaime ar gatvėje. Stebėjimą planuokite kartu su mokytoju. Pasiskirstę grupelėmis ar poromis, stebėkite, kiek lengvųjų automobilių ir sunkvežimių ar autobusų pravažiuoja pro jūsų pasirinktą vietą per tam tikrą laiką (pavyzdžiui, per 15 minučių). Atskirų grupelių surinktus duomenis pavaizduokite stulpeline diagrama. Palyginę gautus rezultatus, įvertinkite oro taršą skirtingose jūsų tirtose vietose. Rezultatus, išvadas ir pasiūlymus užrašykite pratybų sąsiuvinyje.

Dviratis neteršia oro.

2.2 pav.

i važiuot Geriau negu keliese, kiruose ats visiems biliuose. o m auto

Tvarkingi i automobilia . ia rš mažiau te

2.3 pav. Į mūsų namus atiteka švarus vanduo, o išteka užterštas.

Visi namuose naudojame vandenį: prausiamės, gaminame maistą, plauname indus, vonią, tualetą. Nešvarų vandenį daug negalvodami išpilame. Ir taip kiekvienas iš mūsų, kiekviename bute, name. Išpilamo vandens – núotekų – susidaro labai daug. Toks vanduo būna užterštas dviejų rūšių teršalas: orgãninėmis atliekoms (maisto likučiai, tualetuose naudotas vanduo) ir medžiagomis, esančiomis skalbimo milteliuose bei plovikliuose. Žmonės, stengdamiesi, kad nuotekos nepatektų iš kanalizacijos tiesiai į vandens telkinius, jas pirmiausia nukreipia į valymo įrenginius. Gyventojai, kurie neturi kanalizacijos, nuotekas išpila prie namų. Kai jų patenka į ežerus, upes ar jūrą, organinės atliekos veikia kaip trąšos. Pradeda greitai daugintis dumbliai, vanduo ima „žydėti“ – pasidaro žalias. Po kurio laiko dumbliai žūva ir dvokianti jų masė priplakama prie kranto. Plovikliuose esančios medžiagos nuodija vandens gyvūnus, ypač joms jautrios žuvys. Užterštuose upeliuose ir ežeruose pavojinga maudytis, nes užteršto vandens gali patekti į burną, išberia odą. Tokiuose vandens telkiniuose negalima ir žvejoti.

Klausimai ir užduotys

Užduotis Remdamiesi atlikto skalbiklių ir ploviklių tyrimo duomenimis ir išvadomis, aptarkite, kaip pakeisti savo įpročius, kad mažiau terštumėte vandenį.

. . . .

❶ Kodėl automobilių išmetamos dujos kenkia sveikatai? ❷ Kas atsitinka vandens telkiniuose, kai į juos patenka nuotekų? ❸ Kaip kiekvienas galime prisidėti prie oro ir vandens taršos sumažinimo?

Žodžių bankas Angliẽs monoksdas Tešalas Núotekos Orgãninės ãtliekos

Atlikite tyrimą, kokių skalbimo miltelių, ploviklių ir prausimosi priemonių yra jūsų namuose. Užsirašykite pratybų sąsiuvinyje. Kitą pamoką sudarykite bendrą skalbimo miltelių, ploviklių, naudojamų jūsų klasės mokinių namuose, sąrašą. Suskaičiuokite, kurie iš jų populiariausi. Rezultatus pavaizduokite stulpeline diagrama. Aptarkite, kas gali atsitikti skalbiklių su vandeniu patekus į upes.

ŽMOGUS KEIČIA ŽEMĘ

Užduotis

Atliekų perdirbimas ir pakartotinis naudojimas

Netrukus sužinosime, kad rūšiuodami atliekas paruošiame jas perdirbti ir taip prisidedame prie švarios aplinkos išsaugojimo.

Visus nereikalingus ir nenaudojamus daiktus išmetame. Tai ãtliekos. Išmestos lauk atliekos virsta šiukšlėmis. Šiukšlės išvežamos į specialiai įrengtus sąvartýnus. Kūrybingi žmonės randa vis daugiau būdų, kaip atliekas perdirbti ir naudoti dar kartą, užuot jas išmetus. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Visų pirma turime įprasti atliekas išmesti tik į joms skirtą vietą – šiukšlių dėžę. Įvairios pakuotės yra ženklinamos specialiu ženklu, kuris tai primena (3.1 pav.). Šį ženklą rasite net ir ant kramtomosios gumos pakuočių. Tačiau daugelį atliekų reikia mesti ne į bendrą šiukšlių dėžę, o rūšiuoti ir sudėti į tam tikrus spalvotus konteinerius, skirtus popieriui, stiklui, plastikams ir metalams (3.2 pav.).

3.1 pav. Mesti į bendrą šiukšlių dėžę.

Užduotis Pasidalykite mintimis, kokių rūšių atliekų susikaupia jūsų namuose ir kaip jūs prisidedate prie jų rūšiavimo. Ką pasiūlytumėte daryti vietos valdžiai, kad mažiau terštume savo gyvenvietę atliekomis ir jas rūšiuotume?

3.2 pav. Konteineriai atliekoms rūšiuoti

Šis ženklas dedamas ant prietaisų, baterijų ir kitų daiktų, kurių negalima mesti į bendrą šiukšlių dėžę ar rūšiavimo konteinerius. Jiems išmesti yra skirtos specialios vietos.

3.3 pav. Negalima mesti į bendrą šiukšlių dėžę.

Kiekviena rodyklė rodo vieną iš trijų sėkmingo perdirbimo etapų: surinkimas, perdirbimas į naują produktą, pakartotinis naudojimas. Mėbijaus ženklas

Žaliasis taškas

Pagal pratybų sąsiuvinio gale pateiktą aprašymą iš popieriaus atliekų pagaminkite naujo naudoti tinkamo popieriaus.

Jeigu šiuo ženklu pažymėtas pakuotes išmesite į tam skirtą rūšiavimo konteinerį, galėsite būti tikri, kad prisidėjote prie gamtos išsaugojimo, nes jos bus perdirbtos.

3.4 pav.

Iš perdirbto stiklo vėl gaminami stikliniai indai. Stiklas gali būti perdirbamas tūkstančius kartų, nekintant jo kokybei. Iš įvairių perdirbtų plastikų gaminami žaislai, indai, baldai, prietaisų detalės, statybinės medžiagos. Prieš metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš neperdirbamo plastiko. Namuose nereikalingus plastikinius indelius galime naudoti pamokose atlikdami bandymus ar modeliams daryti. Iš popieriaus atliekų nesunkiai pasigamintumėte naujo popieriaus atvirukams kurti ar paveikslėliams piešti. Daugelis atliekų netaps šiukšlėmis, jeigu jas surūšiuosite ir perdirbėjai naudos dar kartą. Taip taupysime ne tik pirmines žaliavas, bet ir energiją.

Klausimai ir užduotys ❶ Kurias atliekas reikia rūšiuoti, o kurias galima išmesti į bendrą šiukšlių dėžę? Kaip sužinoti, kurios atliekos gali būti perdirbtos ir jas reikia rūšiuoti? ❷ ❸ Pateikite argumentų, įrodančių, kad, gamindami daiktus iš perdirbtų medžiagų, sutaupome energijos.

. . .

Žodžių bankas Ãtliekos Sąvartýnas Pérdirbimas

ŽMOGUS KEIČIA ŽEMĘ

Užduotis

Maisto likučiai, sodo ir daržo atliekos gana greitai supūva. Kaip jau žinote, iš jų galima pagaminti pūdinį augalams sodinti. Tačiau metalai, stiklas ir plastikai nesuirę išlieka labai ilgai, šimtus metų. Didelės jų sankaupos teršia aplinką ir jai kenkia. Todėl inžinieriai kartu su mokslininkais pirmiausiai ieškojo būdų, kaip perdirbti tokias atliekas. Popierius renkamas pérdirbti ne todėl, kad ilgai nesuyra, bet todėl, kad pagrindinė jo žaliava yra mediena. Perdirbdami popieriaus atliekas išsaugome daug medžių, kurie auga labai ilgai. Norint atkreipti dėmesį į tai, kad daiktas gali būti perdirbamas, ant pakuotės žymimi tam tikri ženklai (3.4 pav.).

Žmogus sukultūrina augalus ir taip juos keičia

Netrukus išsiaiškinsime, kad žmogus pagal savo poreikius atrenka ir toliau augina tik tam tikrų požymių turinčius augalus, taip sukurdamas naujas jų veisles.

Užduotis Panagrinėkite žemėlapį (4.1 pav.) ir išsiaiškinkite, kuriuose kraštuose kokie augalai buvo sukultūrinti.

Kukurūzai Pupelės Paprika

Bulvės Tabakas Pomidorai Alyvmedžiai

3 Kopūstai Linai Rugiai

Per tūkstančius metų žmogus pakeitė ne tik savo kraštovaizdį, bet ir daugelį augalų ir gyvūnų rūšių, sukurdamas naujas jų atmainas. Pirmykščiai žmonės rinkdavo maistui augalų vaisius, sėklas, gumbus ir šaknis. Vėliau kai kuriuos augalus ėmė auginti arčiau savo gyvenamųjų vietų. Archeologai nustatė, kad kviečiai buvo auginami jau prieš 9000 metų. Naujam derliui išauginti palikdavo sėklas tik tų augalų, kurie geriau derėjo ar turėjo kitų gerų savybių. Per tūkstančius metų kviečiai taip pakito, kad pasidarė visai nepanašūs į savo laukinius giminaičius. Taip išvesta daug skirtingų kviečių veslių. Kiekvienos veislės augalai nuo kitų skiriasi tam tikrais požymiais – derlingumu, krakmolo kiekiu grūduose, prisitaikymu augti tam tikromis klimato sąlygomis. Per šimtus metų augindamas ir atrinkdamas reikiamų požymių turinčius laukinius augalus, žmogus juos pavertė kultriniais augalas.

4 Obelys Kriaušės Miežiai

Vynuogės Agurkai Žirniai

Ridikėliai Svogūnai Kviečiai

7 Miežiai Kavamedžiai Moliūgai

8 Citrinos Vilnamedžiai (medvilnė)

9 Apelsinai Sojos Vyšnios Arbatmedžiai

10 Ryžiai Bananai Cukranendrės

4.1 pav. Įvairių kraštų žmonės sukultūrino skirtingus augalus.

Įvairiose vietovėse tą patį laukinį augalą žemdirbiai augindavo skirtingiems poreikiams. Todėl dauginti palikdavo skirtingų požymių turinčius augalus. Pavyzdžiui, vieni kopūstus augino maistui, o kiti – kaip dekoratyvinius. Taip buvo sukurtos skirtingos to paties augalo atmainos. Kartais jos taip labai skiriasi, kad net 58

BROKOLIS  mėsingi žiedynkočiai ŽIEDINIS KOPŪSTAS  ir nebaigę augti pakitęs mėsingas baltos žiedpumpuriai spalvos žiedynas

ROPINIS KOPŪSTAS – sustorėjusi apatinė stiebo dalis

DEKORATYVINIS KOPŪSTAS  gražūs ir dideli įvairių spalvų ir formų lapai

LAUKINIS KOPŪSTAS BALTASIS GŪŽINIS KOPŪSTAS  dideli į kietą gūžę susisukę balti lapai

RAUDONASIS GŪŽINIS KOPŪSTAS  dideli į kietą gūžę susisukę rausvi lapai

4.2 pav. Kopūstų atmainos

sunku patikėti, jog kažkada turėjo vieną ir tą patį laukinį protėvį. Visos daržo kopūstų atmainos kilusios iš laukinio kopūsto, kurio palikuonys ir dabar tebeauga vakarinėse Euròpos pakrantėse (4.2 pav.). Skirtingų kraštų augintojai sugebėjo pakeisti kai kurias laukinio kopūsto dalis taip, kad jos tiktų maistui. Gūžinių kopūstų lapai taip prigludę vienas prie kito, kad susidaro didelės kopūsto galvos, vadinamos gžėmis. Žiediniai kopūstai ir brokoliai auginami ne dėl lapų, bet dėl pakitusių žiedų, o ropiniai – dėl sustorėjusių ir gumbais virtusių stiebų. Mokslininkai iki šiol tyrinėja laukinius augalus, ieško, kuo jie gali būti naudingi žmogui, atrenka vertingiausius ir juos naudoja naujoms veislėms kurti. Klausimai ir užduotys

Užduotis Dirbdami poromis ar grupelėmis pasirinkite vieną javų, daržovių, vaismedžių, vaiskrūmių ar gėlių rūšį. Išsiaiškinkite, kokios 2–3 to augalo veislės yra auginamos, ir surinkite duomenų, kuo jos skiriasi ir dėl kokių požymių pasirinktos auginti. Tyrimą galite atlikti išvykoje į veislių tyrimų stotį, pas ūkininką, savo tėvų ar pažįstamų sode ir pan.

. .

❶ Kaip atsirado kultūriniai augalai? ❷ Pasirinkite vieną kultūrinį augalą ir paaiškinkite, dėl kokių savybių jis buvo sukultūrintas. ❸ Kaip žmogaus auginami kultūriniai augalai pakeičia kraštovaizdį?

Žodžių bankas Veslė Kultrinis áugalas

ŽMOGUS KEIČIA ŽEMĘ

BRIUSELINIS KOPŪSTAS  padidėję pumpurai virtę ant stiebo išaugusiomis mažomis gūželėmis

Žmogus pakeitė prijaukintų gyvūnų prigimtį

Netrukus išsiaiškinsime, kad žmogus, augindamas gyvūnus savo reikmėms, išveda tam tikrų požymių turinčias jų veisles.

Užduotis Klasėje surenkite savo augintinių nuotraukų ir piešinių parodą. Augintinį trumpai pristatykite, nurodydami, kaip jis pas jus pateko, kokie jo požymiai, būdo savybės ir t. t.

Dar gilioje senovėje žmogus atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriuos laukinius gyvūnus galima naudoti savo poreikiams, ir per tūkstančius metų juos prijaukno. Vieni iš tų gyvūnų teikia žmogui maisto produktų – pieno, mėsos, riebalų, medaus. Kitų produktai – vilna, šeriai, oda, šilkas – naudojami pramonėje. Akmens amžiaus radiniai rodo, kad pirmiausiai žmogus prisijaukino šunį. Šuns protėviai – vilkai. Jie leidosi prijaukinami todėl, kad galėtų lengviau pramisti, ėsdami žmogaus išmetamas atliekas. Šuo pamažu tapo žmogaus pagalbininku medžioklėje, sargu ir ištikimu draugu. Kadangi buvo prijaukinti skirtingose vietovėse, šunys skyrėsi vieni nuo kitų. Žmonės poruodavo tik tuos šunis, kurie turėjo pageidaujamų požymių. Nuolat atrinkdami ir palikdami auginti tik labiausiai jų poreikius atitinkančius, jie pakeitė prijaukintų gyvūnų išvaizdą, būdo savybes. Taip atsirado skirtingos šunų veslės, kurios viena nuo kitos skyrėsi ūgiu, spalva, kūno sudėjimu, elgesiu. Dabar žinoma keli šimtai šunų veislių.

Aliaskos malamutas

Vokiečių aviganis

Lietuvių skalikas VILKAS

Taksas

Mišrūnas 5.1 pav.

Dalmatinas

Padiskutuokite, kaip žmogus turėtų būti pasiruošęs auginti naminį gyvūną. Kokių savybių reikia tam, kuris laiko augintinį?

ŽMOGUS KEIČIA ŽEMĘ

Užduotis

Žmogus prisijaukino ir paukščius. Naminiai paukščiai auginami mėsai, nes ji skani ir maistinga. Jų kiaušiniuose yra daug žmogui reikalingų medžiagų. Iš pūkų ir plunksnų daromos pagalvės ir antklodės. Augindami labai daug paukščių žmonės jų gyvenimą labai pakeitė. Dauguma naminių paukščių, pavyzdžiui, vištos, auginamos dideliuose paukštynuose (5.2 pav.). Viščiukai juose perinami tam tikruose aparatuose – inkubatoriuose (5.3 pav.). Ten palaikoma gemalui vystytis būtina temperatūra ir drėgmė. Išsiritę viščiukai lesinami specialiu maistu, kuris papildytas vitaminais ir kitomis reikalingomis medžiagomis. Vien vištų išvesta daug skirtingų veislių: vienos jų auginamos dėl kiaušinių, kitos – mėsai, o dar kitos – kaip dekoratyviniai paukščiai.

5.3 pav. Viščiukai perinami inkubatoriuje

5.2 pav. Paukštyne

5.4 pav.

Klausimai ir užduotys

❶ Kam žmonės naudoja naminių gyvūnų teikiamus produktus? ❷ Kodėl yra kuriamos skirtingos vištų veislės, jeigu visų jų mėsa tinka maistui ir visos jos deda kiaušinius? ❸ Kuo panašus naminių gyvūnų ir kultūrinių augalų veislių kūrimas?

Žodžių bankas Prijauknti

Mikroorganizmų naudojimas pramonėje

Netrukus išsiaiškinsime, kad mieles ir rūgimo bakterijas žmogus naudoja maisto produktams gaminti ir apsaugoti nuo gedimo.

Žmogus ne tik sukultūrino laukinius augalus ir prijaukino laukinius gyvūnus. Jis pastebėjo, kad kai kurie mikroorganizmai taip pat gali būti naudingi, ir ėmė juos naudoti maisto savybėms pagerinti. Vienas iš seniausių žmonių valgių yra duona. Prieš daug tūkstančių metų iš miltų buvo kepama tik nerauginta duona. Vėliau ją imta rauginti. Žinoma, kad senovės Egipte tokią duoną valgė jau daugiau kaip prieš 3000 metų. Duonai rauginti naudojami mikroskopiniai grybai – miẽlės (6.1 pav.). Rūgimo metu jų ląstelės išskiria anglies dioksidą. Jei į miltų ir vandens tešlą pridedama mielių, anglies dioksido dujos susikaupia tešloje ir ji iškyla. Iškepusi duona būna puri ir minkšta (6.2 pav.).

Bandymas Raugintos duonos gaminimas Priemonės: dubenėlis, svarstyklės, kvietiniai miltai, cukrus, sausos kepimo mielės, vanduo, popierius, stiklinė, virdulys, šaukštelis. Dirbdami poromis pagaminkite raugintos tešlos duonai. Į stiklinę su 50 mililitrų šilto vandens įberkite pusę gramo cukraus ir maišydami ištirpinkite. Po to į tirpalą įberkite apie 1 gramą sausų mielių ir palikite kelioms minutėms. Į dubenėlį įpilkite 75 gramus kvietinių miltų ir paruoštą mišinį. Nusiplaukite rankas ir gerai išminkykite tešlą. Paskui ją uždenkite popieriumi ir pastatykite šiltai, kad iškiltų. Jei duoną gaminote maistui ruošti skirtoje patalpoje, galite ją išsikepti ir suvalgyti. Sugalvokite, kaip reikėtų atlikti bandymą, jei norėtumėte išsiaiškinti, kokioje temperatūroje (4 °C, 20 °C ar 36 °C) tešla geriausiai iškyla.

6.1 pav. Pro mikroskopą galima matyti mielių ląsteles.

6.2 pav. Kad duona būtų puri, į tešlą dedama mielių.

Maisto savybes pagerina ne tik mielės, bet ir rūgmo baktèrijos. Jos minta piene esančiu cukrumi, o išskiria pieno rūgštį. Ji rūgšti, bet daugeliui žmonių toks skonis patinka. Naudojant rūgimo bakterijas galima pagaminti daug įvairių pieno produktų: jogurto, rauginto pieno, varškės, grietinės, įvairių sūrių (6.3 pav.). 62

6.3 pav. Rūgimo bakterijos ir rauginti pieno produktai

Rūgimo bakterijos ne tik pakeičia maisto produktų skonį. Jų į aplinką išskirta rūgštis neleidžia įsiveisti ir daugintis puvimo bakterijoms. Taip ilgesnį laiką išlaikomi nesugedę pieno produktai, daržovės, vaisiai, grybai (6.4 pav.). Bakterijos ir grybai nesunkiai auga ir dauginasi. Jiems tereikia trijų dalykų – vandens, šilumos ir maisto. Daugeliui dar būtinas ir deguonis. Rūgimo bakterijų ir mielių yra mūsų aplinkoje. Patekusios ant maisto produktų, jos iš karto pradeda juos rauginti. Tačiau jeigu tai atsitinka mums nenorint, maistas gali būti sugadintas – prarūgti. Norint produktą surauginti specialiai dedama atskirai užaugintų mikroorganizmų. Panašiai kaip kultūrinių augalų ir naminių gyvūnų, žmogus pakeitė ir kai kurių mikroorganizmų paveldimuosius požymius. Žmonių reikmėms naudojami mikroorganizmai auginami dirbtinai. Šiandien jau yra sukurta daugybė tokių mikroorganizmų atmainų.

Jogurto gaminimas Priemonės: „gyvas“ jogurtas, pienas, mėgintuvėlis, stovelis mėgintuvėliams, stiklinaitė, termometras, vandens vonelė, pipetės, aliuminio folija, viryklė. Jums reikės apie 1 cm3 „gyvo“ jogurto. Tai jogurtas, kuris nebuvo kaitinamas ir kuriame yra gyvų rūgimo bakterijų. Į mėgintuvėlį įpilkite 10 cm3 pieno. Supilkite jogurtą ir atsargiai suplakite. Uždenkite aliuminio folija. Laikykite mėgintuvėlį 40 °C temperatūros vandens vonelėje. Pienas virsta jogurtu per 2–3 valandas. Sugalvokite, kaip reikėtų atlikti bandymą, jei norėtume išsiaiškinti, kokia temperatūra (4 °C, 20 °C ar 40 °C) geriausiai tinka jogurtui gaminti.

6.4 pav.

Klausimai ir užduotys

. .

❶ Kokius mikroorganizmus žmonės naudoja gamindami maisto produktus? Paaiškinkite, kodėl rauginama tešla turi būti laikoma šiltai. ❷ ❸ Į kokias rūgimo bakterijų savybes turėtų atsižvelgti žmogus, sukurdamas naujas jų atmainas?

Žodžių bankas Miẽlės Rūgmo baktèrijos

ŽMOGUS KEIČIA ŽEMĘ

Bandymas

Sūryje skylutės susidaro dėl bakterijų išskiriamų dujų – anglies dioksido. Gaminant sūrius kartais naudojami ir pelėsiniai grybai. Ypač populiarūs sūriai su baltuoju arba mėlynuoju pelėsiu.

7 Mokslo sąsaja su praktika. ŽMOGUS KEIČIA ŽEMĘ

Mikroorganizmai naudojami užterštam vandeniui valyti

Ar kada susimąstėte, kur nukeliauja nuotekos, kurias nuleidžiame kanalizacijos vamzdžiais? Tolesnis jų likimas taip pat yra susijęs su mikroorganizmų veikla. Mokslininkai jau seniai žinojo, kad mikroorganizmai sugeba skaidyti organines atliekas. Taikydami šią savybę, jie sukūrė būdą, kaip valyti užterštą vandenį. Nuotekos vamzdžiais nukreipiamos į rezervuarą, kuriame yra su dumblu ar smėliu sumaišytų tam tikrų bakterijų. Nuotekose esančios organinės atliekos tampa jų maistu. Kad bakterijos gautų deguonies ir sparčiai daugintųsi, nuotekos maišomos. Per keletą parų bakterijos organines atliekas suskaido ir išvalo jas iš vandens. Po to dumblas su bakterijomis nusodinamas į rezervuaro dugną, o išvalytas vanduo išleidžiamas į vandens telkinį.

7.1 pav. Kauno biologinio valymo įrenginiai

Mikroorganizmų neįmanoma naudoti nuodingomis medžiagomis užterštam vandeniui valyti, nes jie patys žūva.

Rezervuaras su bakterijomis

7.2 pav. Namo nuotekų valymo įrenginys

Trumpai

• Žemė ne tik pati keičiasi, ją keičia ir joje gyvenantys organizmai, o ypač žmonės – plėtodami pramonę ir žemės ūkį, statydami miestus, tiesdami kelius, išgaudami iškasenas.

• Orą teršia automobilių variklių išmetami suodžiai, anglies dioksidas ir žmogui ypač pavojingos dujos – anglies monoksidas.

• Vandens telkinius teršia nuotekos iš mūsų namų. Į nuotekas patenka organinių atliekų ir skalbimo milteliuose ar plovikliuose esančių medžiagų.

• Sausumą šiukšlėmis teršime mažiau, jeigu rūšiuosime atliekas, kad jas būtų galima perdirbti. Perdirbant atliekas taupomos pirminės žaliavos ir energija. Perdirbti tinkamos pakuotės yra ženklinamos specialiais ženklais.

• Pritaikydamas savo poreikiams žmogus keičia augalus, gyvūnus ir mikroorganizmus, sukurdamas naujas jų veisles bei atmainas.

• Mokslininkai, žinodami, kad mikroorganizmai sugeba skaidyti organines atliekas, sukūrė būdą, kaip juos naudoti nuotekoms valyti.

Pasitikrinkite žinias

Pateikite du pavyzdžius, kaip žmonių veikla keičia kraštovaizdį, ir paaiškinkite, kaip šie pokyčiai paveikė tos vietovės augalus ir gyvūnus.

Kurie vilkui būdingi požymiai pasikeitė žmogui išvedus taksus?

Orą gali teršti ne tik automobiliai, bet ir rūkaliai. Kokių tų pačių sveikatai žalingų medžiagų yra ir automobilių išmetamose dujose, ir tabako dūmuose?

Paaiškinkite, kodėl iš gyvenamųjų namų į vandens telkinius patekusios nuotekos sukelia vandens „žydėjimą“.

Ant vienų pakuočių ar daiktų rasite A ženklą, o ant kitų – B. Paaiškinkite, ką kiekvienas iš jų nurodo.

Mielės yra gyvi organizmai, kurie maitinasi ir išskiria atliekas. 8.1. Kuo minta mielės, kai jų pridedama į duonos tešlą? A Miltais. Vandeniu.

Cukrumi.

8.2. Kokias dujas mielės išskiria rauginant duoną? 8.3. Kaip išsiskiriančios dujos pakeičia tešlą?

Kodėl šio ženklo trys rodyklės vaizduoja uždarą ratą?

Kodėl rūgimo bakterijos naudojamos maisto produktams apsaugoti nuo puvimo?

Kuo skiriasi kultūrinės kopūstų atmainos nuo laukinio kopūsto?