NAUJASIS ŠALTINIS. Vadovėlis III klasei by Leidykla "Šviesa"

Pratybų sąsiuviniai Pirmasis sąsiuvinis Antrasis sąsiuvinis Trečiasis sąsiuvinis Ketvirtasis sąsiuvinis Mokytojo knyga (su kompaktine plokštele) Testai

ISBN 978-5-430-05557-8

PIRMOJI KNYGA

Vadovėlis Pirmoji knyga Antroji knyga Trečioji knyga Ketvirtoji knyga

NAUJASIS ŠALTINIS

Vadovėlio „Naujasis šaltinis“ komplektą III klasei sudaro:

TURINYS

Pirmasis skyrius MES KALBAMĖS. KAIP? Pokalbis pagal nuotraukas. SKYRIAUS TIKSLAI 4 PAKALBĖKIME IR PASIJUOKIME 5

1. Kokie mūsų pokalbiai? J. Erlickas. KLAUSTUKAS 6 R. Skučaitė. KAS, KAIP, KIEK? 7 V. Račickas. SUSITIKIMAS 8 O. Proisleris. RAGANIUKĖ BURIA 10 POKALBIS. DIALOGAS 11 R. Skučaitė. POKALBIS 12 V. Juknaitė. IŠ POKALBIO SU RAPOLU 13 M. Gripė. PAKELIUI Į MOKYKLĄ 14 KLASĖJE 15 POKALBIO TAISYKLĖS 16 VAIKŲ POKALBIAI 17 V. Račickas. KOLUMBAS IŠ SANDĖLIUKO 18 N. Kepenienė. BEVERTĖ? 19 KAIP UŽRAŠYTI POKALBĮ 20 KAIP POKALBĮ ĮTERPTI Į RAŠINĮ 21 P. Trevers. MERĖ POPINS PASAKOJA 22 Trečiokų pasakojimai. VAIVORYKŠTE Į DANGŲ. MIKIS 23 NEIŠSKIRIAMI GARSAI  NEIŠSKIRIAMOS RAIDĖS 24 Lietuvių sakmės. KODĖL KURMIS NEMATO. LAKŠTINGALOS PLUNKSNOS 26 Grandininė lietuvių daina. OŽKEL OŽKELE, KAME TAVO BARZDELĖ 27 Iš „Gudrių atsakymų knygos“. KODĖL MEGZTINIS ŠILDO? KODĖL MAIŠYMO ŠAUKŠTAI MEDINIAI? 28 INGOS IR JURGIO ŽODYNĖLIS 29 Broliai Grimai. SNIEGUOLĖ. Ištrauka 30 M. Vainilaitis. SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI. Ištrauka iš eiliuotos pasakos „Snieguolė“ 32 V. Palčinskaitė. SEPTYNIOS SNIEGUOLĖS IR VIENAS NYKŠTUKAS. Ištrauka 34 NUKAS IR NIUKAS 36 PRIEBALSIŲ MINKŠTUMO ŽENKLAS 37 R. Skučaitė. PASAKA APIE LAUMĘ IR LOPŠINĘ, KURIĄ MUDU SUDĖLIOJOM LAUMIUKUI 38 Poskyrio apibendrinimas I. Koršunova. KORKSAI 40 R. Šerelytė. PRAGAIŠTINGA LIŪTIS 41 L. Degėsys. KARALAITĖS IŠ PILAITĖS 42 V. Račickas. KLAIDŲ TAISYMAS 44 M. Kudarauskaitė. KAIP TU KALBI? 45

SUTARTINIAI ŽENKLAI

2. Kokie mūsų sakiniai? Pasakojimas pagal piešinį. UŽ LANGO 46 K. Kasparavičius. SKRENDANČIOS KNYGOS. GIESMININKAS 47 TEKSTAS IR SAKINYS. SAKINIŲ ĮVAIROVĖ 48 SAKINIO INTONACIJA 49 G. Morkūnas. VAŽIAVIMAS AUTOBUSU 50 Žemaitė. MIKĖ KVAILUTIS 52 Vengrų pasaka. ILOKA IR MIHOKAS. Ištrauka 54 Just. Marcinkevičius. LAUKINĖ KRIAUŠĖ. Ištrauka 56 Lietuvių pasaka. KAIP PONAS BĖDOS IEŠKOJO 58 KAS VEIKIA? 60 KĄ VEIKIA, VEIKĖ, VEIKS? 61 R. Budrys. VAIDAS GALVOJA IR GALVOJA 62 S. Zobarskas. NUTRŪKUSI DRAUGYSTĖ 64 TREČIOKAI APIE DRAUGYSTĘ 66 V. V. Landsbergis. KAIP RUDNOSIUKAS SUSITAIKĖ SU EŽIU 67 KODĖL IR KAIP IŠPLEČIAME SAKINĮ 68 TREČIOKŲ ATPASAKOJIMAI 69 J. Degutytė. ŽYDRASIS OBUOLYS. I dalis 70 ŽYDRASIS OBUOLYS. II dalis 72 J. Degutytė. KODĖL? 74 V. Kukulas. RASA, I. RASA, II 75 SENOLIŲ IŠMINTIS 76 G. Skabeikytė-Kazlauskienė. APIE POETĘ 77 M. Vainilaitis. APIE PRADŽIĄ 77 K. Dikamilo. MIGĖS SVAJONĖ IR DĖDĖS ANTAUSIAI 78 V. Žilinskaitė. JONĖ, NYKŠTUKAS IR MILŽINAS 80 Poskyrio apibendrinimas A. Liobytė. BERNELIS SAULĖS DVARE. Ištrauka iš pasakos „Trys negražios karalaitės“ 82 Skyriaus apibendrinimas KALBAMĖS SU SKAITYTŲ KŪRINIŲ VEIKĖJAIS 84 DIALOGAS. KURIAME IR UŽRAŠOME POKALBĮ 85 SAKINYS 86 LIETUVIŲ KALBOS GARSAI 87 VĖLINĖS. V. Palčinskaitė. MALDA 88

Tekstas smalsučiams Užduotis smalsučiams

Plečiame savo žodyną

Skaitome visą knygą

Pasiklausykime įrašo

Įsiklausome į žodžio garsus, juos taisyklingai tariame

Mokomės rašyti be klaidų

Labai svarbu

MES KALBAMĖS. KAIP?

Kalbamės: akis į akį, telefonu, per internetą...

Kad rytoj laimėtume, reikia dar pasitreniruoti.

Taip. Tik kodėl vėluoja Saulius ir Domas?

draugiškai, įdomiai, tuščiai plepame, drąsiai rėžiame, ... Sekmadienį važiuokime į šventę!

Nuotraukas atsiųsiu elektroniniu paštu, gerai?

Gerai! Man labai patinka klausytis muzikos.

Ačiū! Nekantriai lauksiu.

Reikia greičiau parašyti laišką...

Nuo ko ši žinutė?

kalbėti šnekėti sakyti pasakoti byloti plepėti tarškėti čiauškėti klegėti kuždėti murmėti drožti rėžti... liežuviu malti

Įsižiūrėk į nuotraukas. Kaip kalbasi, bendrauja vaikai? Kaip tu bendrauji su bendraamžiais, suaugusiaisiais? Įsivaizduok, kad esi šių vaikų vietoje. Suvaidink jų pokalbius su draugu ar drauge.

Skyriaus tikslai. Kaip galima kalbėtis? Žodžiai, kurie reiškia kalbėjimą

PAKALBĖKIME IR PASIJUOKIME – Ka ip – R a v ardas? n – Ka kovė. ip – Išs pavardė imov ? ė.

tu? – Alio! Čia – Čia aš. kad ne tu. , o d o r t a n – Ma į pažiūrėti. d o r id e v į inu – Palauk, e . daug svečių o v u b s u – Pas m u tų kačių. t s g ė m e n š – Ir a prigirdi? – Ar tu ne ės smirdi. b y r u ja b s o – Ir man t

Mokytojas klausia mokinį: – Kas už tave rengia namų darbu s? – Pats nežinau... Po pamokų nusku odžiau žaisti futbolo, o kai sugrįžau namo, visi jau miegojo.

Kuris iš vaikų juokavimų ir anekdotų tau juokingiausias? Dar kartą skaityk klausimus ir atsakymus. Įsiklausyk, kaip jie skamba. Susiskirstykite į grupeles ir pašmaikštaukite su draugais – sugalvokite linksmų klausimų ir atsakymų. Kodėl kartais pasišaipoma iš pašnekovo? Rask vaikų žurnaluose daugiau juokingų pokalbių. Atsinešk į klasę ir perskaityk draugams. Šmaikštūs pokalbiai Prisimename lietuvių kalbos garsus: balsiai, priebalsiai, dvibalsiai

Klausimai: Kaip vardas? ... Atsakymai: Rankovė. ...

Prisimink: balsiai ir balsės: nemėgstu, mus, mokytojas, atrodo, išsimovė, ... priebalsiai ir priebalsės: pas, tu, mokinį, futbolo, visi, ... dvibalsiai (ir juos žyminčios balsės): kaip, einu, daug, nuskuodžiau, keliesi, ...

alio pažiūrėti ...

KOKIE MŪSŲ POKALBIAI? Juozas Erlickas

KLAUSTUKAS Klausimai: Kas? Ką? ...

Ar klaustukas tau patinka, Kurs po raštą šokinėja? Nuo smalsumo net sulinkęs Baisiai narsiai klausinėja:

kurs – kuris

„Kas? Ką? Kur? Su kuo? Ir – kam? Kaip? Kodėl? Ir – ką daryti?“ Pasitaiko netgi – jam Nežinai, ką atsakyti...

Tark ir prisimink: ilgieji balsiai (jų raidės – balsės): raštą, šokinėja, atsakyti, ... trumpieji balsiai (balsės): klaustukas, kas, nežinai, ...

Ką klausinėja? – berniuką, mergaitę. Ko daug rašte? – klaustukų, taškų. Kur daug žodžių? – knygoje.

• •

Ko tavęs klausia poetas? Koks tas eilėraščio klaustukas? Skaityk ir įsiklausyk, kaip skamba klausimai. Išmok raiškiai skaityti kūrinį. Atlik namie tyrimą: surašyk visus klausimus, kuriuos tu per vieną vakarą uždavei namiškiams. Suskaičiuok juos. Tu jau žinai, kad skambumo eilėraščiui suteikia panašiai skambančios eilučių pabaigos. Rask jas. Pasakyk vienodus jų balsius, priebalsius. Klausimai. Kokių jų būna? Kaip jie skamba? Kartojame kalbos garsus: ilgieji ir trumpieji balsiai

Ramutė Skučaitė

KAS, KAIP, KIEK? Kiek akelių turi musė? Aš manau, kad tris ir pusę. Kaip akis užmerkia kiškis? Kiek gyvena peteliškės?

Klausimai: Kiek akelių turi musė? Kaip akis užmerkia kiškis? ...

Pagalvokite gerai: Kur gyvena unguriai? Vandeny? Žinau. Bet rūpi – Jūroj, ežere ar upėj? Kaip jūs manot, ar ilga Rupūžiuko uodega? Kokie paukščiai naktį skraido? Kas vilkus labiausiai baido? Ką lokys per žiemą geria? Kur vaikus gegutė peri? Ar geltoni liūtės karčiai? Kaip, kada žydės paparčiai? Gal juokinga kiek? Užtai Atsakykite Rimtai.

Skaityk ir įsiklausyk. Kodėl šis eilėraštis toks skambus? Kiek klausimų skaitytojui užduoda poetė? Kuris iš jų tau įdomiausias? O juokingiausias? Pasirink vieną klausimą ir rimtai į jį atsakyk. Savo atsakymą pagrįsk pavyzdžiais iš enciklopedijų, interneto. Ir linksmi, ir rimti klausimai. Kaip jie skamba? Kartojame kalbos garsus: ilgieji ir trumpieji balsiai

Vabzdžiai: musė, peteliškė, ... žuvys: ... paukščiai: ... žvėrys: ...

Tark ir prisimink: ilgieji balsiai (jų raidės – balsės): akelių, gyvena, jūroj, manot, ... trumpieji balsiai (balsės): turi, kiškis, peteliškės, ežere, ...

R. Skučaitė. „Aš – eilėraščių knyga“

KOKIE MŪSŲ POKALBIAI? Vytautas Račickas

SUSITIKIMAS Ką pamatė Lizabeta, pramerkusi akis? Kas ją pradžiugino ir nustebino? Ką pirmiausia pasisakė mergaitės? Apie ką jos kalbėjosi toliau?

čiaumoti – dideliais kąsniais valgyti sušniaukšti – godžiai suvalgyti

Tark ir prisimink: dvibalsiai (ir juos žyminčios balsės): laiko, priešais, ... tau, labiau, ... riestanosė, ... tuos, šuo, ... Tark trumpai: tvarkingai, netvarkingai.

Lizabeta pramerkė akis ir pašiurpo – priešais ją tupėjo didžiulis senbernaras. Dar labiau nustebo, kai pamatė, kad šunį už pavadėlio laiko riestanosė mergiūkštė ir čiaumoja ledus. Viešpatie! Nors imk ir paprašyk. Sulig ta mintimi mergiūkštė ištiesė porciją skanėsto: – Imk! Man jau nebelenda. – Ne... noriu... – Imk imk! Tuos ledus Lizabeta sušniaukštė per kelias akimirkas. – Koks tavo vardas? – Lizabeta. Arba tiesiog Beta. – O aš – Indrė. O mano šuo – Seras. – Aišku. Tau patinka šunys? – Taip. Tu iš kur? Anksčiau tavęs čia nematydavau. Mes gyvenam ten, Kruopų gatvėj. – Vadinasi, jūs labai tvarkingai gyvenat. – Ar galima gyventi netvarkingai? – Nežinau... – Aš kartais, kai labai skubu, netvarkingai kasas susipinu, – prisipažino Indrė. – Arba bet kaip knygas į lentyną sudedu. – Tu turi knygų? – Turiu. Ar žinai, kokia mano pati mėgstamiausia knyga? Niekada neatspėsi...

tačiau, labiau, čiaumoja

Pasiklausykite, kaip aktorius skaito ištrauką iš Vytauto Račicko knygos „Šlepetė 3“. Kas kartą susipažino? Kaip? Perskaityk. Ką sužinojai iš pokalbio apie kiekvieną mergaitę? Užduotis mergaitėms: su drauge pasirenkite ir suvaidinkite Lizabetos ir Indrės pokalbį. Užduotis berniukams: įsiklausykite, kaip kalbasi mergaitės. Kurių klasės draugių vaidinimas jums patiko labiausiai?

Kada ir kodėl klausinėjame? Kartojame kalbos garsus: dvibalsiai

Staiga Indrė pradėjo kvatoti. – Oi, mirsiu iš juoko! Tu ką, „Robinzono Kruzo“ neskaitei? Skaitei, neskaitei... Gera tai Indrei, kai ji per dienas be mažiausio rūpestėlio šunelį vedžiojasi. Nei jai apie valgį, nei apie namus galvoti. Indrės vietoje Lizabeta šimtą tokių knygų perskaitytų. Žinoma, jeigu skaityti mokėtų. – Gal ir skaičiau, – sumurmėjo Lizabeta. – O kokioj mokykloj tu mokais? – Užmiršau, nes praėjusiais metais visai nesimokiau. – Visai visai? – Taip. Sirgau, – pamelavo Lizabeta. – Visus metus? – Devynis ar dešimt mėnesių. – Geras! Ir kas gi tau buvo? – Kiaulytė. – Aš irgi kiaulyte sirgau, – prisipažino Indrė, – bet tik dvi savaites. – Matai, – ėmė aiškinti Lizabeta, – tų kiaulyčių būna visokiausių rūšių. Jeigu baltoji kiaulytė, tai sergi dvi savaites. Jeigu pilkoji – mėnesį arba du. O jeigu juodoji – ištisus metus. Nuo juodosios kiaulytės galima ir numirti. Jiedvi jau gal visas pusvalandis šliaužiojo Aguonų gatve ir šitokias va nesąmones pliauškė. Pamąstyk, kodėl Indrė kvatojosi. Galbūt Lizabeta pasakė ką nors juokinga? Ką sužinojai apie šią mergaitę iš jos atsakymų: ar ji lanko mokyklą, ar moka skaityti? Kodėl galima sakyti, kad Lizabeta puikiai geba fantazuoti? Įrodyk. Iš pokalbio galime daug sužinoti apie pašnekovą Kartojame kalbos garsus: dvibalsiai

Kokia knyga Indrei labiausiai patinka? Apie ką jai nereikia galvoti? O kuo turi rūpintis Lizabeta? Ką ji pamelavo? Kokių kiaulyčių, anot Lizabetos, būna?

geras – tai bent

Tark ir prisimink: dvibalsiai (ir juos žyminčios balsės): staiga, tai, ... skaitei, Indrei, ... užmiršau, skaičiau, ... dienas, vietoje, ... juoko, juodoji.

kiaulytė, šliaužiojo, visokiausių

V. Račickas. „Šlepetė 3“

KOKIE MŪSŲ POKALBIAI? Otfrydas Proisleris

RAGANIUKĖ BURIA Kokie buvo vaikų vardai? Ką pasakė varnas? Kokių burtų parodė raganiukė? Įsižiūrėk į ženklus sakinių gale. Raiškiai perskaityk sakinius: Raganiukė su vaikais įėjo į namelį. Žiurkėnas ir jūrų kiaulytė ėmė šokti. Kas tu tokia? Gal norite, kad parodyčiau, ką moku? Šok ir tu! Tu tikrai moki burti!

Raganiukė su vaikais įėjo į namelį. Ten jiems atnešė kavos ir pyrago. Paskui raganiukė paklausė jų vardų. Berniukas buvo vardu Tomas, mergaitė – Fronė. Broliukas ir sesutė. – O tu? – paklausė Tomas. – Kas tu tokia? Ji sukikeno. – Aš ragana, o čia mano namelis. – Ai! – sušuko mergaitė nusigandusi. – Tu... tikra ragana ir moki burti? – Nebijokite! – nuramino juos varnas. – Ji gera ragana ir nieko bloga jums nepadarys. – Na, žinoma, ne, – tarė raganiukė. Tada paklausė: – Gal norite, kad parodyčiau, ką moku? Ėmė burti. Ant stalo staiga atsirado jūrų kiaulytė, žiurkėnas ir vėžlys. Žiurkėnas ir jūrų kiaulytė ėmė šokti. Vėžlys nenorėjo. – Nagi! – riktelėjo raganiukė. – Šok ir tu! Nori nenori vėžlys irgi turėjo šokti. – Oho! – sakė Tomas ir Fronė. – Tu tikrai moki burti! Iš vokiečių kalbos vertė Jonas Kilius

Tark trumpai: raganiukė, berniukas, broliukas, sesutė, burti, nuramino, riktelėjo.

O. Proisleris. „Raganiukė“

Kas šio pasakojimo veikėjai? Išvardyk juos. Kaip manai, kodėl autorius raganą vadina raganiuke? Raskite kiekvieno veikėjo žodžius, išmokite juos raiškiai skaityti. Susiskirstykite po keturis ir perskaitykite tekstą vaidmenimis. Sugalvokite, kokių burtų dar galėjo parodyti raganiukė vaikams.

Pokalbyje gali dalyvauti ir daugiau veikėjų Prisimename skyrybos ženklus sakinio gale

POKALBIS. DIALOGAS Smagu pasikalbėti su draugu ar drauge. Koks įdomus būna jūsų pokalbis ilgai nesimačius! Taigi kai kalbatės dviese ar keliese, sakome – vyksta pokalbis. Kūriniuose veikėjai taip pat kalbasi. Štai perskaitei Indrės ir Lizabetos pokalbį. Prisimink šias mergaites ir jų pokalbį.

Kada vyksta pokalbis? Kas kalbasi kūriniuose, jų ištraukose?

Imk! Man jau nebelenda.

Ne... noriu...

Koks tavo vardas?

Lizabeta. Arba tiesiog Beta.

Prisimink, kaip skaitome sakinį, kurio gale taškas, klaustukas, šauktukas, daugtaškis.

Vytauto Račicko kūrinyje „Susitikimas“ kalbasi dvi mergaitės. Visai taip, kaip kalbatės jūs klasėje, kieme... Otfrydo Proislerio pasakojime „Raganiukė buria“ šnekasi keturi veikėjai: vaikai Tomas ir Fronė, raganiukė ir jos varnas. Taigi dviejų ar kelių kūrinio veikėjų pokalbis, kai vienas klausia, o kitas atsako, ir yra dialogas.

Kas yra dialogas?

Šiame Lizabetos ir Indrės dialoge yra įvairių skyrybos ženklų. Drauge su mokytoju aptarkite, koks ženklas kada rašomas. Įsižiūrėk į šių mergaičių veidus, rankų judesius. Kas dar, ne tik žodžiai, padeda suprasti knygos veikėjų dialogą? Pagalvok, kas tau dar, be žodžių, parodo draugų nuotaiką kalbantis. Pasirenk ir perskaityk klasės draugams įdomų veikėjų dialogą iš skaitomos knygos. Pokalbis. Dialogas Skyrybos ženklai sakinio gale

KOKIE MŪSŲ POKALBIAI? Ramutė Skučaitė

POKALBIS Kokios mergaitės nuostatos? Kas kalbasi?

nuostata – nusistatymas vienaip ar kitaip elgtis punktas – teksto dalis, skyrius

Išmok raiškiai skaityti sakinius: O kas tai yra – nedaryti blogo? Nesipešti su sese, neatsikalbinėti mamai, nepalikti netvarkos...

Perskaičiau mažos mergaitės nuostatas. 1. 2. 3. 4. 5.

Mylėti visą šeimą. Nebijoti pasakyti teisybę ir visada prisipažinti. Eiti į mokyklą. Niekam nedaryti blogo ir gerbti Lietuvą. Nedėvėti trumpų sijonų.

Neiškenčiau ir mergytės paklausiau: – Ar nori į mokyklą? – Ne, nenoriu, bet eisiu. – O kas tai yra – nedaryti blogo? – Nesipešti su sese, neatsikalbinėti mamai, nepalikti netvarkos... – Sakai, gerbti Lietuvą. Kaip tai? – Reikia gerbti. Lietuva – mūsų tėvynė. – O kodėl sakai „nedėvėti trumpų sijonų“? – Todėl, kad man negražu. – Gal tik tau? – Gal. Nežinau... – O jei kitoms gražu? – Nežinau: gal tegu dėvi... Man gražu – visi penki punktai. Ar pavyks mergytei jų laikytis? Nežinau. Bet tikiu.

ko? sijonų

Kada poetė užšnekino mažą mergytę? Kodėl? Perskaityk autorės klausimus ir mergaitės atsakymus. O kaip tu atsakytum? Nurašyk tau įdomiausią klausimą ir parašyk savo atsakymą. Skyrybos ženklus nuspalvink. Pamąstyk apie mergaitės nuostatas. Kuri iš jų tau artima? Kokias nuostatas tu susikurtum?

Mūsų pokalbiai Skyrybos ženklai sakinio gale

ką? į ką? šeimą Lietuvą į mokyklą

Vanda Juknaitė

IŠ POKALBIO SU RAPOLU RAŠYTOJA. Kas tu esi, Rapolai? RAPOLAS. Aš esu žmogus. Esu gyvybė, egzistuojanti žemėje. – O! – Man labiau patinka tokie klausimai: kas tau patinka, ką tu mėgsti? – Į tokį klausimą gali atsakyti kiekvienas. – Ne kiekvienas. – Kodėl? – Todėl, kad kai kurie nepažįsta savęs. – O tu pažįsti save? – Taip. – Kokiu būdu? – Iš prigimties. – Gera prigimtis. – Taip. Buvau mažiukas pupuliukas. – Kaip užaugai? – Gimtadienis po gimtadienio, gimtadienis po gimtadienio. Ir užaugau. Man jau devyneri metai. – Jei tu būtum burtininkas ir galėtum viską pakeisti taip, kaip nori, ką darytum? – Padaryčiau, kad iš dangaus saldainiais lytų ir pinigais. Bet po centą. Ir kad visi gyventume miške. – Kas tie visi? – Visa žmonija. Džiunglėse. – Kodėl džiunglėse? – Nes man įdomu. – O ką norėtum savo gyvenime pakeisti? – Kad baimės nebebūtų. Kad niekas nieko nebijotų. Šis pokalbis tikras, nepramanytas. Rimti rašytojos klausimai, rimti berniuko atsakymai. Ką tu atsakytum į tuos klausimus? Suaugusiesiems kartais atrodo, kad su devynerių metų vaiku negalima rimtai kalbėtis. Paneikite tai. Visi drauge sukurkite plakatą MUMS ĮDOMŪS IR SVARBŪS KLAUSIMAI. Mums įdomūs ir svarbūs klausimai Skyrybos ženklai sakinio gale. Įsidėmėtinos rašybos žodžiai

egzistuoti – būti, gyvuoti egzistuojanti – esanti, gyvuojanti

Įsižiūrėk į ženklus sakinių gale. Pasakyk daugiau panašių pavyzdžių: Kas tu esi, Rapolai? ... Aš esu žmogus. ... O! ...

save – savęs mane – manęs tave – tavęs pažįsti nepažįsta į ką? į klausimą

KOKIE MŪSŲ POKALBIAI? Liutauras Degėsys

KARALAITĖS IŠ PILAITĖS Kaip kreipiamasi į Bitelę? Ką prašoma parodyti? Ką išnešti? Ką mes veiksime?

Mėgink pats paaiškinti žodžio kiauraliai reikšmę. Palygink: kaip į kiaurą maišą sakoma apie žmogų, kuris vis valgo ir neprivalgo.

Pilkoji žolynų paukštele, Darbščioji gėlynų Bitele, Saldžioji medaus karalaite, Parodyk mums savo pilaitę! Ištieski pūkuotą rankelę, Parodyk į avilį kelią, Kukliai pasirišus skarelę Išneški visiems po korelį. Susėsim visi iškilmingai Ir medų laižysim laimingai. Pilvai mūs – besočiai, kiauraliai, O mes būsim bičių karaliai!

Rask daugiau žodžių su dvibalsiais: pilaitės, paukštele, ... su mišriaisiais dvigarsiais: pilkoji, darbščioji, ...

Pasitikrink, ar taisyklingai tari ir rašai mišriuosius dvigarsius: iškilmingai, laimingai.

Pasiklausykite, kaip eilėraštį „Karalaitės iš pilaitės“ skaito autorius Liutauras Degėsys. Apie ką šis kūrinys? Ką poetas kalbina? Ko prašoma bitelės? Perskaityk. Kaip šiame tekste vadinamos bitės? Rask tas eilutes. Kodėl Bitele rašoma didžiąja raide? Kurios eilučių pabaigos rimuojamos? Išmok raiškiai skaityti šiuos tris eilėraščio posmus. Įsidėmėk, kad Bitelės iš pradžių prašoma, vėliau prašytojai didžiuojasi, kad bus bičių karaliai.

Poskyrio apibendrinimas. Eilėraščio bitės – karalaitės Kartojame dvibalsius, mišriuosius dvigarsius

Kaip Bitelės pasitinka svečius? Ką jos veikia? Ką Bitelėms linki medaus laižytojai?

Jau laukia svečių prie vartelių Neramios nelinksmos Bitelės, Atrodo, kad jos ir nenori Visiems dovanoti po korį. Be džiaugsmo svečius pasitinka, Joms mūsų planai nepatinka, Jos zvimbia ir zirzia, ir skrenda, Ir jau ne bučiuoja, o kanda! Ai, niekas čia mūsų nelaukia, – Namolio, laižytojai, traukiam. Gyvenkit, žolynų paukštelės, Skrajokit, gėlynų Bitelės. Paliekam medaus karalaitę Ir kvepiančią saldžią pilaitę. Išeinam, nenorim svečiuotis, – Nes Bitės nemoka bučiuotis! Perskaityk eilėraščio tęsinį. Kas nutiko medaus prašytojams? Kodėl jie nenori svečiuotis pas Biteles? Atsakyk kūrinio žodžiais. Kaip dar poetas vadina Bites? Rask panašiai skambančias eilučių pabaigas. Išmok raiškiai skaityti visą eilėraštį. Perskaityk jį draugams. Poskyrio apibendrinimas. Eilėraštyje kalbinamos... bitės Žodžių su dvibalsiais, mišriaisiais dvigarsiais rašyba

Atskirai išrašyk žodžius su dvibalsiais: laukia, prie, ... su mišriaisiais dvigarsiais: vartelių, nelinksmos, ... Įrodyk, kad šiuose žodžiuose nėra mišriųjų dvigarsių: neramios, nenori, dovanoti, planai.

L. Degėsys. „Žvėrynas“

KOKIE MŪSŲ POKALBIAI? Vytautas Račickas

KLAIDŲ TAISYMAS Ko mokytoja paprašė Juozapėlio? Kas noriai imasi mokytojo pareigų? Kokios Mikės klaidos?

– Juozapėli, – kartą pasakė mokytoja, – gal tu padėtum Mikei klaidas ištaisyti? Juozapėlis noriai imasi mokytojo pareigų. Tik visa bėda, kad Mikės klaidos ne kaip visų žmonių. Štai kad ir toks sakinys: PO PAMOKŲ EISU NAMO. – Kodėl parašei EISU, Mike? – klausia Juozapėlis. – O kaip reikia rašyti? – susimąsto Mikė. – Reikia rašyti EISIU, – paaiškina draugas. – Gerai, pasistengsiu nepamiršti, – pasižada Mikė. Tačiau kitą kartą ir vėl klaida. Tik jau kitoje vietoje: SIU DRAUGU EISIU Į KINĄ. – Kodėl parašei SIU draugu, Mike? – O kaip reikėjo? – Reikėjo SU. Tu ką, niekad tokio žodžio negirdėjai? – Palauk, o tai kodėl SU draugu, jeigu anąsyk buvo eiSIU? Pavartyk savo sąsiuvinius. Ar nedarai tokių klaidų kaip Mikė? Tu jau supratai, kad Mikė nemoka rašyti žodžių su minkštumo ženklu. Padėk Juozapėliui išaiškinti draugui, kada rašomas minkštumo ženklas: nubraižyk šią lentelę, parink pavyzdžių iš vadovėlyje skaitytų tekstų.

Prisimink! i – garso ženklas: Juozapėli, imasi, tik, visa, sakinys, ... i – priebalsių minkštumo ženklas: noriai, žmonių, klausia, reikia, pasistengsiu, tačiau, tokio, žodžio, ...

Minkštumo ženklas i rašomas po minkštai tariamų priebalsių, išskyrus j, prieš o žiovulys kelionė žalio ...

prieš u, ū, ų, ui, ur, ... siuva siūlai kelių broliui žiurkė čiulpti ...

prieš a, ą, au, ai, am, ... verpia žalią kiaulė sakiau broliai broliams ...

Po j minkštumo ženklas i nerašomas jojo jūra saujų Janina jaunas sėja ...

Poskyrio apibendrinimas. Ko nemokėjo Mikė? O tu moki? Kartojame žodžių su minkštumo ženklu i ir su priebalsiu j rašybą

Meilė Kudarauskaitė

KAIP TU KALBI? Kokios spalvos tavo balsas? Gal rėžiantis, oranžinis kaip liepsna? Gal mėgsti klykauti, spygauti? Garsai lipa vienas ant kito, virsta, griūva urduliais?.. O gal pilkas, vienodas, bumbsintis? Kaip tu norėtum kalbėti? Kaip tas vaikinas, kuris kalba neatverdamas burnos, pro sukąstus dantis? Balsas gerklinis – lyg pikto šuns. Urzgia, narna, inkščia ir, ko gero, savim didžiuojasi. Mergaitės labai dažnai spygauja. Kai ims ką pasakoti ar kvatotis, tai kudakuoja it vištytės. Paklaustos mandagiai neatsakys – atrėš lyg kirviu ar stuktels it kuoka. Arba kad nusaldins balsą kalbėdamos! O atsakinėdamas pamokas dažnas mokinys murma po nosimi garsų nuotrupas. Sakinių pabaigos – lyg šuniukų uodegos užriestos aukštyn. Bet išėjęs į koridorių, namie plyšauja lyg miške. O kieno balsas jums patinka? Mamytės? Tėvelio? Kodėl? Kad švelnus, dainingas? Kad skambus, valingas? Kad jame žėri daug atspalvių – jis moka ir juokinti, ir guosti, ir sudrausminti, ir paliepti, o kartais ir pasišaipyti?

Kokios spalvos gali būti balsas? Koks kalbėjimas negražus, nemalonus? Kaip netinka kalbėti berniukams? Ko nederėtų daryti mergaitėms? Kaip dažnas mokinys atsakinėja pamoką? Kieno balsas malonus? Atsimink! Pagražinti balsą galima deklamuojant, dainuojant. Svarbiausia – išgirsti save.

Iš teksto išrašyk žodžius, pasakymus, kuriais apibūdinama, kaip kalbama. urdulys – verpetas, sūkurys Perskaitei poetės Meilės Kudarauskaitės mintis apie balsą, kalbėjimo būdą. Kurie autorės pasakymai tau svarbūs? Paklausk draugų, mokytojo, ar aiškiai kalbi per pamoką. Ar ne per garsiai šūkauji per pertraukas? Prisimink savo artimųjų, pažįstamų, girdėtų aktorių balsus. Kieno balsą norėtum „pasiskolinti“? Poskyrio apibendrinimas. Ar mes jau mokame kalbėtis? Kaip skamba mūsų balsai?

ką veikia? urzgia, inkščia, spygauja, plyšauja