Turinys ·
Apie vadovėlį
4
1 skyrius. Informacija kompiuteryje 1. 2. 3. 4. 5. 6.
9. 10. 11. 12. 13. 14.
·
·
22
34
·
Aš skaičiuoju, tu skaičiuoji, mes skaičiuojame... 36 38 Atverkite skaičiuoklę Parenkite lentelę. Projekto „Pasirink mobiliojo ryšio tinklą“ 1-oji dalis 48 Sutvarkykite lentelę. Kraštinės ir spalvinimas 52 Apskaičiuokite. 2-oji projekto dalis „Išlaidos ryšio paslaugoms“ 58 Stulpelinė diagrama. 3-ioji projekto dalis „Skaičiai – vaizdžiai“ 64 Sutvarkykite diagramą. Diagramos dalių formatavimas Skritulinė ir juostinė diagramos. 4-oji projekto dalis 68 „Palyginkime mobiliojo ryšio išlaidas“ 74 Išspausdinkite skaičiuoklės lenteles ir diagramas 78 Naudokite skaičiuoklės duomenis kitose programose 82 Pritaikykite tai, ką išmokote. Geografijos projektai 86 Pritaikykite tai, ką išmokote. „Tiksliukų“ projektai 90 Pritaikykite tai, ką išmokote. Linksmieji projektai 94 Šiame skyriuje sužinojote
·
·
·
Mokymosi žingsniai
·
96
·
100
·
· ·
·· ·
·
42
· · ···
·
Kaip rengti minčių žemėlapį 98 Kaip rengti projektą
Priedai
6
Protingas padėjėjas 8 12 Kur auga aplankų medis? 18 Kas ieško, tas randa Nežiniuko mygtukas ir kiti „patarėjai“ 28 Ir kompiuteris serga 32 Šiame skyriuje sužinojote
2 skyrius. Skaičiuoklė 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.
· · · · ·
·
96
1 priedas. Kompiuterio kelias 100 101 2 priedas. Kad kompiuteris būtų draugas 104 3 priedas. Ak, tie virusai (kompiuterių virusų istorija) 107 4 priedas. Darbas su skaičiuokle „Microsoft Excel 2007“ 5 priedas. 2006 m. gegužės–liepos mėn. kritulių kiekio Lietuvojè žemėlapis 111 6 priedas. Vadovėlyje aprašytų veiksmų ir sąvokų rodyklė
Žodynėlis
·
114
·
··
·
·
110
Turinys 3 skyrius. Tekstų rengimas kompiuteriu 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.
·
6. 7. 8. 9.
·
·
··
· ·
· ·
·
26
44
Sėkmingo pranešimo paslaptis 46 Pažintis su pateikčių rengykle. Projekto „Susipažinkite – Kempiniukas!“ planavimas 52 Jums padės maketai ir dizaino šablonai. 1-oji projekto dalis „Filmo veikėjai“ 58 Iliustruokite pateiktį. 2-oji projekto dalis „Kempiniuko portretas“ Lentelės ir diagramos – patogu ir aišku. 3-ioji projekto dalis 64 „Kam patinka Kempiniukas?“ 70 Darbas su skaidrėmis. Kuriame filmą 76 Animacija – vaistas nuo nuobodulio 80 Pateikties premjera 84 Šiame skyriuje sužinojote
Mokymosi žingsniai
· · · ·
·
88
·
· · ·
86
··
1 priedas. Darbas su rašykle „Microsoft Word 2007“ 88 92 2 priedas. Rašykle parengtų sveikinimų pavyzdžiai 3 priedas. Darbas su pateikčių rengykle „Microsoft PowerPoint 2007“ 95 4 priedas. Pateikčių pavyzdžiai 5 priedas. Vadovėlyje aprašytų veiksmų ir sąvokų rodyklė 98
·
Žodynėlis
·
100
· ·
86
Kaip dirbti poromis
Priedai
4
Pratęskite pažintį su rašykle 6 8 Teksto dalies paieška ir keitimas. Projektas „Surask ir pakeisk“ 12 Paįvairinkite tekstą. Projektas „Sveikinimas“ 18 Paprasta lentelė. Projektas „Draugų gimtadienių kalendorius“ Paslėpkite lentelės kraštines. Projektas „Sužinok daugiau apie draugus“ 32 Lentelių išdėstymas tekste. Projektas „Nupieškite lentelę“ 36 Išspausdinkite tekstą. Projektas „Mano miesto simboliai“ Šiame skyriuje sužinojote 42
4 skyrius. Pateiktys ir jų pristatymas 1. 2. 3. 4. 5.
·
·
·
93
48
Apie vadovėlį
Mielieji mokiniai! Jūsų rankose – „Šok“ serijos informacinių technologijų vadovėlis „Projektų mozaika“ VII ir VIII klasei. Įvairiaspalvę savo skaitmeninių projektų mozaiką pradėjote dėlioti dar mokydamiesi penktoje klasėje, o gal ir gerokai anksčiau. Prisiminkite, kas svarbiausia rengiant konkretų projektą: Išsiaiškinkite, kokia yra projekto tema, tikslas. Apgalvokite, kokio konkretaus tikslo sieksite (pvz., sukurti sveikinimą, atlikti tyrimą, parengti jo ataskaitą, tinkamai pasiruošti darbo pristatymui). Suplanuokite, ką, kada ir kaip darysite. Numatykite konkrečius veiklos žingsnius, jų atlikimo laiką, apgalvokite, su kuo prireikus galėsite pasitarti.
• •
Skyriaus įvadas Šiose atlankose pateikiami trumpi, integracinio pobūdžio literatūriniai tekstai, atitinkantys skyriaus temą, ir išvardijama, ko šiame skyriuje bus mokoma.
Pamoka Atlikdami aprašomus projektus, taikysite anksčiau įgytas žinias ir įgū-
Atlikite Aiškinimas, kaip galima atlikti konkrečią projektinę užduotį, išskaidant darbą atskirais žingsniais
džius. Nauji dalykai aiškinami tada, kai jų prireikia konkrečiam darbui atlikti. Skyrelių apimtis skirtinga. Tai priklauso nuo projekto apimties.
Klausimai ir užduotys Skirtingo lygio klausimai ir užduotys
Šiame skyriuje sužinojote Apibendrinant kiekvieną skyrių, pateikiamos papildomos – kartojimo – užduotys. Jas atlikdami, galėsite taikyti visus darbo kompiuteriu įgūdžius, įgytus rengiant skyriaus projektus.
Tai įdomu Papildoma informacija, įdomybės
Mokymosi žingsniai Tai detalūs aprašai, kaip reikia atlikti tam tikrą užduotį ar organizuoti darbą. Šioje knygoje aiškinama, kaip rengti projektą ir braižyti minčių žemėlapį.
4
Šiandien Mokymosi uždaviniai
Vadovėlyje naudojamos rankyte pažymėtos nuorodos į kitus knygos skyrelius (taip patariama, kur galima rasti informacijos ar tam tikrų veiksmų aprašymų, kurių prireikia rengiant konkretų projektą, – tai padės geriau orientuotis šioje knygoje)
• •
Kryptingai veikite. Pasinaudokite tuo, ką jau žinote ir mokate. Naujos informacijos ieškokite įvairiuose šaltiniuose. Mokykitės ne tik vieni, bet ir kartu su draugais. Būkite dėmesingi, susikaupę. Susidūrę su sunkumais ar patyrę nesėkmę, nenusiminkite, atkakliai ieškokite išeities ar pagalbos. Apmąstykite ir įvertinkite savo siekius ir jų rezultatus. Ar viskas pavyko? Ką kitą kartą darytumėte kitaip? Skyrelio dalyje Šiandien išvardijama, ko išmoksite ir ką atliksite nagrinėdami šį skyrelį.
Dalyje Atlikite konkrečiai patariama, kaip atlikti skyrelio projektinę užduotį išskaidant darbą atskirais žingsniais.
Nauji dalykai aprašomi violetinės spalvos fone – juos nesunku atskirti nuo projektinio darbo žingsnių.
Perskaitę Tai įdomu informaciją, aptarkite ją su klasės draugais, mokytoju – galbūt galėsite vieni kitiems papasakoti dar įdomesnių, naujesnių dalykų, kurių informacinių technologijų srityje atsiranda vos ne kiekvieną dieną.
Dalyje Klausimai ir užduotys pateikiama papildomų užduočių; jas atliksite grupelėmis ar individualiai, klasėje ar namie; galbūt sugalvosite savo užduočių įgytiems įgūdžiams įtvirtinti ir pateiksite jas klasės draugams.
O dabar kartu keliaukime toliau „Projektų mozaikos“ puslapiais, rengdami vis įdomesnius projektus, sudėdami iš jų vis spalvingesnių mozaikų! 5
1 skyrius INFORMACIJA KOMPIUTERYJE >
Ką būtų daręs robotas, kad būtų suteikta dovana kalbėti savo
žodžiais, pasakyti, kas jo širdyje! Bet tegali pasakyti tiktai taip, kaip jį užprogramavo. Kartoja tą pat ir tą pat. Net plaštakei maldaujant pagalbos ir vaitojant, rėžia iš peties: – Robotų ateitis turi plačiausias perspektyvas! Juozas Pikčilingis. „Žodis – širdies vartai“. Kaunas, 1997.
Atlikdami šiame skyriuje aprašytas užduotis, pagilinsite darbo su failais ir aplankais įgūdžius, aptarsite kompiuterių virusų pavojus ir apsaugos nuo virusų priemones, mokysitės naudotis įvairiomis elektroninėmis paslaugomis, elektroniniais žinynais ir žodynais.
1
Protingas padėjėjas Šiandien
.
Sužinosite, kaip draugiškai sugyventi su kompiuteriu.
„Kiekviena ilga kelionė prasideda mažu žingsneliu“, – sako kinų patarlė. Dvejus metus jūs keliavote informacinių technologijų vadovėlio skyreliais ir, dėliodami spalvingą, nuotaikingą projektų mozaiką, atlikote daugybę praktinių darbų. Kelionė vėl prasideda. Jūsų rankose – naujas vadovėlis pažįstamu pavadinimu „Projektų mozaika“. Linkime jums kantrybės, darbštumo, užsispyrimo ir neišsenkančių idėjų dėliojant savo darbų darbelių mozaiką.
Kai moki gerai valdyti kompiuterį, jis tampa puikiu darbo įrankiu, padedančiu nuveikti daugybę įvairiausių darbų – rašyti, skaičiuoti, valdyti sudėtingus įrenginius, projektuoti ir statyti namus, fotografuoti įvairiausius Žemės kampelius, tolimas planetas. Per sekundę kompiuteris atlieka milijardus veiksmų, tad galima sakyti, kad jis tuo pačiu metu atlieka daugybę darbų. Pavyzdžiui, kompiuteriu galite rengti referatą, rašyti laišką draugui, klausytis muzikos, peržiūrėti kompiuterinį nuotraukų albumą... 8
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
1 skyrius
Aptarkime kompiuterio programas, su kuriomis išmoksite dirbti šiemet, ir kokius projektus atliksite. 1.1 paveiksle parodytos keturios pagrindinės temos, kurias nagrinėsite šiame vadovėlyje. Trumpai jas apžvelkime.
1.1 pav. Ko mokoma vadovėlyje „Projektų mozaika“
Nagrinėdami pirmojo skyriaus „Informacija kompiuteryje“ skyrelius, gilinsite darbo su failais ir aplankais įgūdžius. Mokysitės ieškoti failų kompiuterio atmintinėse, pakuoti, glaudinti failus ir aplankus, kad jie užimtų mažiau vietos ar tiesiog kad būtų patogiau su jais dirbti. Prisiminsite, kaip kuriami aplankai, kaip jie naudojami tvarkant informaciją kompiuteryje. Išmoksite naudotis programų žinynais ir kompiuteriniais žodynais. Sužinosite, kas yra kompiuterių virusai ir kaip su jais reikia kovoti. Antrajame skyriuje „Skaičiuoklė“ susipažinsite su kompiuterio programa „Excel“, gebančia greitai ir patogiai apdoroti skaitinius duomenis, vaizdžiai juos pateikti diagramomis. Mokysitės naudotis šia programa spręsdami kitų dalykų – geografijos, fizikos, matematikos, technologijų – užduotis, apdorodami statistinių tyrimų duomenis. Trečiajame skyriuje „Tekstų rengimas kompiuteriu“ prisiminsite pagrindinius darbo su rašykle įgūdžius ir atliksite įdomių projektų. Sukursite įvairių sveikinimų, draugų gimtadienių ir vardadienių kalendorių, kūrybingai aprašysite savo miesto simbolius. Ketvirtajame skyriuje „Pateiktys ir jų pristatymas“ išmoksite dirbti su pateikčių rengykle – programa, padedančia patogiai ir išradingai pasirengti pranešimams. Sukursite įdomių pateikčių ir vieni kitiems pristatysite mėgstamų filmų herojus. 9
P R OT I N G A S PA D Ė J Ė J A S
Kompiuterio naudojimas per kitų dalykų pamokas Kompiuteris gali būti pagalbininkas ne tik per informacinių technologijų, bet ir per kitų dalykų pamokas. Yra sukurta daug laisvai platinamų kompiuterio programų, kuriomis galima naudotis per lietuvių kalbos, matematikos, užsienio kalbų, fizikos ir kitų dalykų pamokas. 1.1 lentelėje pateikta tokių programų pavyzdžių. 1.1 lentelė
Kompiuterio programos pavadinimas
Dalykas, kuriam skirta programa
„Frazeologizmai“
Lietuvių kalba
„Gerbkime žodį!“, „Lietuvių kalba 7 klasei“
Lietuvių kalba
„Parley“, „Anagramarama“, „Kletters“
Anglų, vokiečių, rusų, prancūzų kalbos
„TuxWordSmith“
Anglų kalba
„GeoGebra“, „Grafikas“, „Žaidžiame matematiką“, „kig“, „Veiksmai su teigiamais ir neigiamais skaičiais“, „Paprastosios trupmenos“, „Tiesinės lygtys“
Matematika
„PhET“, „ConvertAll“
Fizika
„Solfege“, „Denemo“
Muzika
„Garden With Insight“
Biologija
„Pilietinis ugdymas Lietuvoje“, „GeneologyJ“
Istorija
„Kgeography“, „Akis-M“, „Stelarium“
Geografija
Trumpus konkrečių programų apibūdinimus galite rasti Lietuvõs mokykloms skirtoje svetainėje www.emokykla.lt. Iš čia jas ir kitas laisvai platinamas kompiuterio programas galite atsisiųsti nemokamai.
Ar kompiuteris visada draugiškas? Žaidžiant, dirbant, kuriant kompiuteriu, reikia nepamiršti, kad kartais jis gali ir pakenkti. Praleisdami prie jo ištisas valandas, nepastebite, kad sėdite susikūprinę, „įbedę nosį“ į monitorių, įtempę akis... Vėliau gali skaudėti galva, nugara, pečiai, perštėti akys. Kad kompiuteris būtų mums draugiškas, reikia su juo elgtis atsakingai – nedirbti per ilgai, sėdėti prie jo taisyklingai. Jei dirbti tenka ilgiau nei pusvalandį, būtina daryti pertraukėles, o jų metu atlikti įvairius specialiai parinktus pratimus. Apie tai nemažai parašyta V–VI klasės vadovėlyje (1 skyriaus 2 skyrelis ir 1 priedas) ir šio vadovėlio 2 priede. Jei nenorite mankštintis, pertraukų metu užsiimkite kitokia 10
1 skyrius
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
veikla – palaistykite gėles, padėkite mamai, pabėgiokite su šunimi – taip atpalaiduosite sustingusius raumenis. Nuovargis, nugaros ar pečių juostos, riešų skausmų, regėjimo sutrikimų gali atsirasti ir dėl netinkamai įrengtos darbo vietos: per aukštos ar per žemos kėdės, nesuderinto su akių lygiu monitoriaus aukščio, nepatogiai padėtos pelės ar klaviatūros. Panagrinėkite 1.2 paveikslą – jame matyti, kaip darbo vietoje turi būti išdėstyta kompiuterinė įranga. Išsamesnis tokios darbo vietos aprašymas pateiktas 2 priede. Ten pat rasite kompiuteriui skirtos patalpos, stalo, kėdės apibūdinimus.
1 – kėdė 2 – klaviatūra 3 – pelė 4 – spausdintuvas 5 – monitorius 6 – sisteminis blokas 7 – maitinimo laidai 8 – šakutės lizdas
1.2 pav. Tinkamai įrengta darbo vieta
Atlikite Panagrinėję vadovėlio medžiagą, su šalia sėdinčiu klasės draugu aptarkite, ar tinkamai įrengta jūsų darbo vieta kompiuterių klasėje. Pasidalykite savo pastebėjimais su visais bendraklasiais. Padedami mokytojo, klasės lentoje nupieškite tinkamai įrengtos darbo kompiuteriu vietos schemą. Ištyrinėkite ir savo darbo vietą namuose. Dirbant kompiuteriu, ypač svarbu išmokti taisyklingai naudotis klaviatūra. Prisiminkite pagrindines taisykles.
Kaip dirbti klaviatūra? Klaviatūra turi būti ties pilvo sritimi ir ne per toli. Per aukštai laikant klaviatūrą, ima skaudėti rankas, pečius ar kaklą. Renkant tekstą, klavišų nereikia stipriai spaudyti – pirštų spustelėjimas turi priminti drugelio šokį. Riešas turi būti tiesus ir laikomas tame pačiame lygyje kaip ir rankos dilbis. Pirštų nereikia tiesinti – jie turi išlikti natūraliai išlenkti. Nepasiekiant tolimesnių klavišų, tiesiama ranka, o ne pirštai. Aklasis teksto rinkimas Teksto rinkimas nežiūrint į klaviatūrą, vadinamas aklúoju tèksto rinkimù. Mokantis rinkti tekstą akluoju rinkimu, kiekvienam pirštui priskiriami arti esantys konkretūs klavišai, o treniruojantis įsimenami reikalingi klavišai ir judesiai. Renkant tekstą tokiu būdu, mažiau pavargstama, sparčiau renkama ir mažiau daroma klaidų.
11
2
Kur auga aplankų medis? Atlikite
Šiandien
.
Dirbdami kompiuteriu, naudojate įvairiausius duomenis – skaitmenis, tekstą, garso įrašus, grafinius vaizdus, programų rezultatus. Visi duomenys, naudojami kompiuteryje, yra failuose. Fáilas – duomenų rinkinys, turintis vardą ir prievardį. Prevardis – tai dažniausiai trys raidės, einančios po failo vardo ir atskirtos tašku, pavyz-
Sukursite aplankų medį ir pradėsite tvarkyti savo informaciją kompiuteryje.
, čia Pasaka – failo vardas, doc – prievardis,
džiui,
apibūdinantis failo tipą (rašykle „Microsoft Word“ parengtas failas). Tačiau yra prievardžių, sudarytų ir iš dviejų ar keturių raidžių. Pavyzdžiui, „MS Office 2007“ programomis sukurtų dokumentų prievardžiai sudaryti iš keturių raidžių. 1.2 lentelėje pateikti dažniausiai naudojamų failų prievardžiai. Vardą ir prievardį gali parinkti pats naudotojas, bet programa, kurianti failą, paprastai pati pasiūlo reikiamą prievardį. Kompiuteris pagal jį nustato, kuria programa galima atverti ar redaguoti šį failą. Naudotojas dažniausiai atpažįsta failo tipą iš piktogrãmos ir nustato, kokie duomenys jame yra: tekstas, garso įrašai, grafika. Piktogramà – mažas paveikslėlis ekrane, vaizduojantis programą, komandą, dokumentą, aplanką, failą, diską ir panašiai. Failo prievardžio nereikėtų keisti, nes pakeitus tas failas gali ir neatsiverti. Pakeitus prievardį, dažniausiai pasikeičia ir failo piktogramos vaizdas.
1.2 lentelė
Prievardis
Failo tipas
Prievardis
Failo tipas
.exe, .com
programų vykdomieji
.hlp
žinynas
.txt, .doc, .docx
tekstiniai
.mp3, .wav, .cda, .midi
garso
.zip, .rar, .7z
pakai
universalaus dokumentų formato
.bmp, .tif, .gif, .jpg
grafikos
.htm, .html, .xml
tinklalapių (hipertekstiniai)
.avi, .mpg, .mpeg
vaizdo
.ppt, .pps, .pptx
pateikčių
.xls, .xlsx
skaičiuoklės
.dat
duomenų
12
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
1 skyrius
Fãilo vadas sudaromas atsižvelgiant į jo turinį. „Windows“ aplinkoje naudojamas vardas gali būti net iki 256 ženklų ilgio, įskaitant tarpus ir taškus. Varde negalima vartoti šių ženklų: / \ | : * ? “ < >. Failai laikomi aplankuose. Apie aplankus ir failus (rinkmenas) plačiau aprašyta V–VI klasės vadovėlio I knygos 8 ir 9 skyreliuose. Ãplankas – vardą turinti vieta, kurioje laikomi failai ir kiti aplankai. Aplanko varde negalima vartoti tų pačių ženklų kaip ir failo varde. Paprastai į aplanką sudedami tos pačios rūšies dokumentai, pavyzdžiui, piešiniai, nuotraukos, dainos. Failus ir aplankus patogiausia tvarkyti failų ir aplankų tvarkymo programomis – „Windows naršykle“, „Windows Comander“. Jomis galima failus ir aplankus kopijuoti, šalinti, pervardyti, perkelti, pašalintus grąžinti, peržiūrėti jų savybes.
1 Atverkite failų tvarkymo programą „Windows naršyklė“: pradėti Programos Reikmenys Windows naršyklė (Start All programs Accessories Windows Explorer) (1.3 pav.). Tą pačią programą galite iškviesti spustelėję darbalaukyje piktogramą Mano kompiuteris. Atsivers langas su kiek skirtinga grafine aplinka – čia matysite standžiųjų diskų, nešiojamųjų laikmenų piktogramas. Priemonių juostoje pasirinkus mygtuką , kairėje lango pusėje atsivers aplankų medis, kuriame galėsite pasirinkti aplanką. Išskleisti/suskleisti aplankų medį
Pasirinkti failų (aplankų) piktogramų vaizdavimo būdą
Pagrindinio meniu juosta Priemonių juosta
Adreso juosta
Atverto aplanko MANO DOKUMENTAI turinys
1.3 pav. Windows naršyklės langas Mano dokumentai
13
KUR AUGA APLANKŲ MEDIS?
2 Prisiminkite, kaip kuriamas aplankas: pasirinkite vietą, kurioje sukursite aplanką, tarkime, aplanką MANO DOKUMENTAI; pagrindiniame lango meniu spustelėkite komandas Failas Naujas Aplankas (File New Folder); naujo aplanko pavadinimo laukelyje įrašykite aplanko vardą – aplanką galite pavadinti savo vardu; spustelėkite pele už naujojo aplanko ribų arba paspauskite
• • •
klavišą
.
Naują aplanką sukursite ir spustelėję dešinįjį pelės mygtuką ir pasirinkę
, paskui –
.
Norint sutvarkyti informaciją, kad ją būtų nesunku rasti ir patogu ja naudotis, galima sukurti grupę aplankų, kurių pavadinimai būtų tiesiogiai susiję su saugoma informacija. Aplankų savybė talpinti kitus aplankus leidžia sukurti aplank hierárchiją, įvairių lygmenų daugiapakopę aplankų struktūrą, primenančią medį su šakomis (1.4 pav.).
Minusas prie aplanko piktogramos rodo, kad aplankas yra atvertas Pliuso ženklas rodo, kad aplankas turi poaplankių
a) aplankų medžio fragmentas
b) aplankų galima sukurti daug – tiek, kiek medis turi šakų 1.4 pav. Aplankų medis
3 Sukurkite savo hierarchinį aplankų medį. Jei nesugalvojate, koks jis turėtų būti, galite pasinaudoti 1.5 paveiksle pateikta aplankų medžio schema. 14
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
1 skyrius
1.5 pav. Hierarchinė aplankų struktūra
4 Jei turite savo asmeninių failų, sudėkite juos pagal temas į naujus aplankus. Failai ir aplankai su juose esančia informacija laikomi kompiuterio atmintinėse. Standeji dskai, diskẽlių, kompãktinių dskų (CD), skaitmennių vazdo dskų (DVD) skaitytùvai, atmintùkai „Windows“ sistemoje žymimi didžiosiomis lotyniškosios abėcėlės raidėmis su dvitaškiu, pavyzdžiui, C: (1.6 pav.). Failus ir aplankus į įvairias laikmenas (išskyrus kompaktinius diskus) kopijuokite taip pat, kaip ir į kitą aplanką. Pirmiausia, pažymėtą failą ar aplanką nukopijuokite į iškarpinę jums žinomu
Standusis diskas paprastai žymimas C:
būdu (pavyzdžiui, naudodami klaviatūros klavišų +
derinį
). Paskui atverkite pasirinktos
laikmenos langą ir iš iškarpinės, kurioje laikinai buvo padėtas nukopijuotas objektas, įkelkite failą (
+
). Kopijuojant į kompaktinį diską,
atliekami tokie patys veiksmai, tik baigiant vykdoma dar viena procedūra – visų kopijuojamų failų komplektas įrašomas. Kopijuojant į kompaktinius diskus, patartina naudoti specialias programas („Nero“, „DeepBurner“).
Diskelių skaitytuvo įtaisai žymimi A: ir B:
Kompaktinių plokštelių ir skaitmeninių vaizdo diskų skaitytuvas
Atmintukas
Atmintukas
1.6 pav. Išorinių laikmenų žymėjimas
15
KUR AUGA APLANKŲ MEDIS?
Informacija kompiuteryje matuojama btais (žymima b) ir báitais (žymima B). Bitas – mažiausias informacijos kiekis. Aštuoni bitai sudaro vieną baitą. Informacijai matuoti dar naudojamas kilobáitas (KB), 1 KB = 1024 B, megabáitas (MB), 1 MB = 1024 KB, ir gigabáitas (GB), 1 GB = 1024 MB.
5 Norėdami nukopijuoti failą į diskelį ar atmintuką, prieš tai patikrinkite, ar kopijuojamas failas tilps į norimą laikmeną – pasižiūrėkite, kiek jis užima vietos: programos „Windows naršyklė“ lange pažymėkite kopijuojamą failą ir spustelėkite Failas Ypatybės (File Properties); atsivėrusiame lange (1.7 pav.) sužinokite, kiek vietos diske užima failas.
• •
Failo vardas ir prievardis
Failo vieta diske ar kitoje atmintinėje (adresas)
Spustelėjus mygtuką Keisti, galima pakeisti programą, su kuria atveriamas failas
Dokumento kūrimo, modifikavimo datos
Failo dydis
1.7 pav. Failo savybių langas
6 Išsiaiškinkite, ar laikmenoje, į kurią ketinate įkelti failą, yra pakankamai laisvos vietos: atverkite laikmenos, tarkime, atmintuko, ypatybių langą – spustelėkite jos piktogramą dešiniuoju pelės klavišu ir atsivėrusiame kontekstiniame meniu pasirinkite Ypatybės; atsivėrusiame laikmenos ypatybių lange (1.8 pav.) sužinokite, kiek laisvos vietos yra jūsų atmintuke.
• •
16
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
1 skyrius
Tai įdomu Nešiojamųjų laikmenų pasaulyje vis dar karaliauja atmintukai (flash USB), maži, stilingi, bet labai talpūs ir pasižymintys dideliu įrašymo bei skaitymo greičiu. Pataikaujant naudotojams, atmintukai gaminami įvairiausių formų – gyvūnų, sporto prekių, apyrankių, maisto produktų ir kitų. Pavyzdžiui, „SanDisk“ sukurtas atmintukas primena motociklo rėmą ir yra skirtas žiedinių motociklų varžybų gerbėjams. Atmintukai prijungiami per kompiuterio USB jungtį.
Standžiųjų diskų, atmintukų vardus galima pakeisti
Grafinis vaizdavimo būdas patogus norint palyginti laisvą ir užimamą vietą
1.8 pav. Atmintuko ypatybių langas
7 Apskaičiuokite, ar kopijuojamas failas tilps į laikmeną. 8 Naudodamiesi anksčiau išvardytais patarimais, nukopijuokite failą.
Klausimai ir užduotys ❶ Nustatykite, kurie failų vardai yra neteisingi. 2 – Rašinys.bmp 1 – Mano/pasakėlė.doc 4 – Plytų\kelias.txt 3 – ****Tvarkaraštis***.doc 6 – Mano_Duomenys.dat 5 – Saulė.gif 8 – ????nežiniukas.hlp 7 – Mano-duomenys.txt 10 – (;-).jpg 9 – SaulėtaMokykla.doc 12 – !!!!!.gif 11 – +++geras+++.avi ❷ Savo darbų aplanke pasirinkite kokį nors tekstinį ar grafinį failą ir atverkite jo ypatybių langą. Jei nerandate tinkamo, pasinaudokite 1.7 paveiksle pavaizduotu langu. Jį nagrinėdami, nustatykite: failo tipą; kuria programa (programomis) jį galima atverti; į kurį kompiuterio atmintinės aplanką jis įrašytas; kada jis sukurtas, kada modifikuotas.
.. ..
Ilgai dirbantiems kompiuteriu padės USB įtaisas, kuris gali pašildyti puodelį kavos, arbatos ar pieno, bet, dirbant ilgiau nei pusvalandį, reikia daryti pertraukėles. Tad arbatą virti ar šildyti geriausia virtuvėje. Tiems, kurie mėgsta sėdėti pernelyg arti monitoriaus, reikėtų įsigyti mažą paukščio formos prietaisą. Padėtas ant monitoriaus, jis nuolat matuos atstumą tarp jūsų ir monitoriaus. Vos tik norėsite įbesti nosį į monitorių, šis „paukščiukas“ pradės triukšmauti.
17
3
Kas ieško, tas randa Atlikite
Šiandien
. .
Išmoksite surasti „pamestus“ failus. Išsiaiškinsite, kas yra duomenų pakavimas ir glaudinimas.
Ar bandėte kada suskaičiuoti, kiek turite nuotraukų, dainų, kino filmų savo kompiuteryje ir kitose laikmenose – kompaktiniuose ar skaitmeniniuose vaizdo diskuose? O kur įvairūs tekstiniai dokumentai, žaidimų programų vykdomieji failai, įvairūs paveikslėliai, elektroniniai laiškai ir dar įvairiausi programų failai... Ne taip paprasta juos visus net išvardyti. Turėdami tokią daugybę failų, kad ir tvarkingai sudėliotų į aplankus pagal temas, kartais kai kuriuos failus „pametame“, o žinodami tik apytiksliai, kur yra failas, sugaištame daug laiko, kol jį randame. Rasti pamestus failus padeda failų ir aplankų paieškos programos. „Windows“ sistema turi tam skirtą integruotą paieškos programą „Ieška“, ieškančią failų kompiuteryje arba tinkle.
1 Spustelėkite pradėti Ieška Failams ir aplankams (Start Search For files or Folders) ir atsivėrusio lango vaizdą palyginkite su esančiu 1.9 paveiksle.
Šiame sąraše pasirenkamas požymis, pagal kurį bus atliekama paieška
Rezultatų lange pateikiamas rastų failų ir aplankų sąrašas. Jų vaizdavimo būdą lange galite pasirinkti spustelėję pagrindinio meniu komandą Rodymas
1.9 pav. Failų ir aplankų paieškos programos langas
18
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
2 Pasirinkite parinktį
1 skyrius
, paskui – . Į teksto laukelį įrašykite, pavyzdžiui,
savo aplanko, kurį neseniai sukūrėte, vardą. Galite pasinaudoti laukelio išskleidžiamuoju sąrašu ir pasirinkti vietą, kur arba klaieškosite. Paieškai pradėti spustelėkite višą
.
Jei neprisimenate failo vardo, bet pamenate žodį ar kelis, esančius tame faile, galite įrašyti juos į laukelį Taip galima greičiau rasti ieškomą failą.
.
3 Raskite failus, su kuriais dirbote prieš kurį laiką, pavyzdžiui, prieš metus. Spustelėkite parinktį
ir
atsivėrusiame lange įrašykite datas (panašiai, kaip pavaizduota 1.10 paveiksle). 1.10 pav. Paieška pagal datą
Norėdami rasti tam tikro tipo failą, pasirinkite , paskui –
ir iš
sąrašo pasirinkite norimą tipą. Paieškos laukelyje padėję tašką ir parašę failo prievardį, pavyzdžiui,
, rasite visus pasirinkto tipo failus.
Pagal pateiktą pavyzdį paieškos programa ras visus tekstinius dokumentus, parengtus programa „Microsoft Word“.
4 Spustelėkite parinktį reikiamą laukelį, pavyzdžiui,
. Pažymėję , rezultatų
lange pamatysite visų muzikos failų, esančių kompiuteryje, piktogramas. Paieška paspartės, jei žinosite daugiau nei vieną požymį, tarkime – failo ar aplanko vardą ir modifikavimo datą, arba failo vardą ir teksto fragmentą, esantį ieškomame faile.
19
K A S I E Š K O, TA S R A N D A
O dabar išsiaiškinsime, kas yra pãkas, pakãvimas, glaũdinimas ir kada jie naudojami. Jei namų kompiuteryje turite daug retai naudojamų failų (tekstų, nuotraukų ir pan.), tai patogu iš jų sukurti vieną archỹvą ir padėti jį tolimesniame aplanke ar kitoje laikmenoje, pavyzdžiui, kompaktiniame ar skaitmeniniame vaizdo diske. Tokį archyvą galima sukurti pakúojant duomenis specialia programa. Pakuoti failus rekomenduotina ir tada, kai norite persiųsti elektroniniu paštu ar tinklu draugui keletą nuotraukų ar kitokių failų ir, užuot siuntę vieną failą, turite „prisegti“ kelis, kas užima daugiau laiko ir reikalauja daugiau pastangų. Pakãvimas – failuose ir aplankuose esančių duomenų sudėjimas į vieną failą, vadinamąjį
pãką. Pake duomenys dažniausiai glaudinami. Glaũdinimas – duomenų tvarkymas, kad jie užimtų mažiau vietos. Ne visi duomenys glaudinami vienodai – prastai glaudinami muzikiniai įrašai, įvairi grafika. Gerai glaudinami dokumentai – tekstiniai, skaitiniai – užima gerokai mažiau vietos atmintinėje. Pako prievardžiai – .rar, .arj, .zip, .7z – priklauso nuo jį sukūrusios programos. Populiariausios pakavimo programos: „7-zip“, „WinRAR“, „WinZip“, „WinAce“, „IZArc“. Su visomis šiomis programomis dirbama panašiai – pažymėjus failus ar aplankus iš jų sukuriamas vienas failas. Dauguma archyvavimo programų leidžia peržiūrėti neišpakuotus duomenis, bet, norint dirbti su failais, esančiais pake, jį reikia išpakúoti.
5 Sužinokite, kokia pakavimo programa naudojama jūsų kompiuteryje. Tai galite padaryti spustelėję pradėti Programos arba peržiūrėję Windows sistemos pagrindinį įdiegtų programų aplanką PROGRAM FILES. Mes naudosime plačiai paplitusios pakavimo programos „WinRAR“ nemokamą versiją. Jei kompiuteryje yra įdiegta pakavimo programa, ją rasite paspaudę dešinįjį pelės klavišą, kai pelės žymeklis yra užvestas ant failo ar pažymėtos failų grupės. 6 Raskite savo aplanke tekstinį failą. Jei tokio dar neturite, sukurkite jį. 7 Pavadinkite failą kokiu nors vardu, tarkime, Kompiuteris. Atverkite jį ir parašykite kelis žodžius, pavyzdžiui, „Kompiuteris – mano draugas“, arba nukopijuokite į jį kokį nors tekstą apie kompiuterį. Įrašykite pakeitimus ir užverkite programą. 8 Atverkite aplanką, kuriame yra glaudinimui pasirinktas failas. Pažymėkite jį (mūsų atveju tai Kompiuteris.doc) ir pagrindinėje meniu juostoje spustelėkite Failas . Pakavimo programa tame pačiame aplanke, kuriame buvo pakuojamasis failas, sukurs paką tuo pačiu vardu. 9 Palyginkite pako dydį su nesupakuotu failu. Jei neturite galimybės sukurti pako, pasinaudokite 1.11 paveiksle pavaizduotomis failų piktogramomis.
a) nesupakuotas tekstinis failas
b) pakas
1.11 pav. Nesupakuoto ir to paties supakuoto failų palyginimas
20
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
1 skyrius
Norint, kad pako vardas būtų kitoks negu pradinio failo, reikia atverti pakavimo programos nuostatų keitimo langą (1.12 pav.) ir tam skirtame laukelyje parašyti naują vardą. Ten taip pat galima pakeisti ir pako vietą diske, glaudinimo lygį, pako formatą ir kt. Šis langas atveriamas spustelėjus pagrindinėje meniu juostoje Failas arba pasinaudojus dešiniojo pelės klavišo kontekstiniu meniu.
Spustelėjus šį mygtuką, atsivėrusiame lange galima parinkti pakui vietą
Pako vardas
Pako formatai
Pako savybių parinkimas
Glaudinimo lygio pasirinkimas
1.12. Pakavimo programos „WinRar“ langas
10 Naudodamiesi anksčiau išdėstytais patarimais, sukurkite to paties failo Kompiuteris.doc paką kitu vardu. Pakas išpakúojamas pagrindiniame meniu pasirinkus vieną iš , arba kelių komandų –
.
11 Išbandykite visus išpakavimo būdus ir, padedami mokytojo, aptarkite drauge klasėje, kada kurį būdą geriau naudoti.
Klausimai ir užduotys ❶ Naudodamiesi paieškos sistema, raskite vėliausiai modifikuotą failą. ❷ Iš savo darbų aplanko pasirinkite kelis bet kokio tipo failus ir iš jų sukurkite vieną paką. (Pažymėsite norimą skaičių failų, jei laikysite nuspaustą klavišą
.)
❸ Jums žinomu būdu raskite visus pakus, esančius standžiajame diske C:.
Tai įdomu Vieni žmonės dažnai pameta raktus, kiti – mobiliuosius telefonus. O kiek laiko sugaištame ieškodami pamestų daiktų! Išsiblaškėliams reikėtų įsigyti specialų elektroninį sekimo įtaisą, padedantį rasti pamestus daiktus. Siųstuvas, primenantis mažytį nuotolinio valdymo pultelį, radijo bangomis nusiunčia signalą „pasiklydusiam daiktui“, o šis (tiksliau – jame įtaisytas imtuvas) atsiliepia garsiniu signalu. Gal greitu laiku pasirodys panašių įtaisų, skirtų pamestoms kuprinėms, krepšiams ar mokinių pažymių knygelėms rasti?
21
4
Nežiniuko mygtukas ir kiti „patarėjai“ Atlikite
Šiandien
. .
Sužinosite, kuris klaviatūros mygtukas padeda atsakyti į jūsų klausimus. Susipažinsite su elektroninėmis paslaugomis.
Dirbant su kuria nors kompiuterio programa, kartais kyla klausimų – kaip naudotis viena ar kita programos komanda, kokius žingsnius reikia padaryti atliekant užduotį. Tokiu atveju galima išsikviesti pagalbą – elektroninį žinyną. Elektròninis žinýnas – programos arba jos komponento naudojimo aprašymas, įkomponuotas į programą. Žinynai pateikiami patrauklia forma – hipertekstu. Hipertèkstas – elektroninio dokumento tekstas, kurio atskiros dalys susietos saitais. Operacinė sistema „Windows“ turi nedidelės apimties žinyną lietuvių kalba. Jis atveriamas spustelėjus pradėti Žinynas ir palaikymas arba atvėrus failų ir aplankų tvarkymo programas „Windows Naršyklė“, „Mano kompiuteris“ ir pasirinkus pagrindinio meniu elementą Žinynas Palaikymo centras (Help Help and support). Patogiausia elektroninį žinyną iškviesti paspaudus klaviatūros klavišą
. Programos žinynuose galima atlikti paiešką arba rasti
atsakymą naudojantis turiniu ar rodykle. Elektroninius pagalbos žinynus turi visos programos, pavyzdžiui, grafikos rengyklė „Paint“, rašyklė „Microsoft Word“, dvikalbis žodynas „Alkonas“ (1.13 pav.). Žinynus galima atverti spustelėjus programos pagrindinio meniu elementą Žinynas arba paspaudus klavišą kurį juokais pavadinome Nežiniuko mygtuku.
Žinyno rodyklė
1.13 pav. „Alkono“ žinyno langas
22
,
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
1 skyrius
1 Naudodamiesi „Windows“ elektroninio žinyno patarimais, pervardykite kelis rašyklės failus (failų seką), esančius jūsų aplanke ar mokytojo nurodytoje failų saugykloje: atverkite „Windows“ elektroninį žinyną ir raskite parinktį ; atsivėrusiame lange nurodykite Įprastinės užduotys Tvarkyti failus ir aplankus Pertvarkyti failą ir aplanką (1.14 pav.);
• •
Tvarkyti failus ir aplankus „ Daugelis „Windows užduočių susijusios su darbu su failais ir aplan„ kais. Failas yra pavienis elementas, pvz., programoje „Windows sukurtas dokumentas, kurį galite nuskaityti, keisti, naikinti, įrašyti ar siųsti į spausdintuvą. Aplankai yra failų ir kitų aplankų laikmenos. Failams tvarkyti, peržiūrėti ir apdoroti galite naudoti aplankų meniu ir įrankių juostas. Peržiūrėkite išvardytas užduotis ir spustelėkite norimą: • Kurti naują aplanką • Kopijuoti ar perkelti failą arba aplanką • Pervardyti failą arba aplanką • Naikinti failą arba aplanką Susijusios užduotys • Tinkinti aplankus • Spausdinti iš kompiuterio • Bendrai naudoti failą su kuo nors kitu
1.14 pav. Windows elektroninio žinyno lango fragmentas
•
išsiaiškinę, kaip tai atlikti, pervardykite pasirinktus tekstinius failus – suteikite jiems vardus, pavyzdžiui, klasė (1), klasė (2), klasė (3) ir t. t.
Hiperteksto sukūrimas sudarė galimybes sukurti elektròninius žodýnus – kompiuterine forma pateiktus žodžių sąrašus su jų reikšmėmis. Žodynai gali būti kalbõs (juose pateikiami lietuvių ar kitos kalbos žodžiai ir jų reikšmės); dvikaĨbiai (lietuvių–anglų, anglų–lietuvių, švedų–lietuvių ir t. t.), ortogrãfiniai (pateikiami tik žodžių rinkiniai), áiškinamieji, pavyzdžiui, įvairių terminų, ir pan. Naudojantis žodynais, galima iš užsienio kalbos išversti reikiamą žodį, sužinoti žodžio reikšmę ir pan. Dauguma elektroninių žodynų yra abėcliniai – juose žodžiai išdėstyti pagal abėcėlę.
23
N E Ž I N I U K O M YG T U K A S I R K I T I „ PATA R Ė J A I “
2 Išsiaiškinkite, koks žodynas įdiegtas jūsų kompiuteryje. Tai galite padaryti spustelėję pradėti Programos. Mes aiškinsime, kaip dirbama su „Alkonu“ – anglų kalbos žodynu.
Anglų–lietuvių, lietuvių– anglų kalbų perjungimo mygtukai
Vertimo laukas
Paieškos laukas Abėcėlinis žodžių sąrašas
Valdymo mygtukai
1.15 pav. Elektroninio žodyno „Alkonas“ langas
3 Atverkite programą, pamatysite langą, panašų į pateiktą 1.15 paveiksle: pasinaudokite jūsų kompiuteryje esančio elektroninio žodyno programos žinynu ir sužinokite, kiek žodžių sudaro žodyną bei kas yra šio žodyno autorius; išverskite į užsienio kalbą pasirinktą žodį, tarkime, „malonus“.
• •
Internete gausu daugiakaĨbių žodýnų, „mokančių“ kelias kalbas. Pavyzdžiui, vienas iš jų yra svetainėje http://translate.google.com/. Šis žodynas išverčia tekstą iš daugelio kalbų: anglų, vokiečių, rusų, prancūzų ir kt. į lietuvių, anglų, rusų ir kt. kalbas. Kompiuterijos terminų aiškinamąjį žodyną galima rasti adresu www.likit.lt (l i k i t – lietuvių kalba informacinėse technologijose). Žodyne aprašyti dažniausiai vartojami kompiuterijos terminai, žodžiai, jų junginiai, sąvokos. Dažnai svetainės perkeliamos iš vieno serverio į kitą ir jų adresai pasikeičia, o kartais svetainės ir visai panaikinamos. Neradus svetainės nurodytu adresu, galima pasinaudoti tinklalapių paieškos sistema.
24
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
1 skyrius
4 Naudodamiesi elektroniniu žodynu www.likit.lt, išsiaiškinkite, kas yra virtualioji realybė. Sugalvokite virtualiųjų objektų pavyzdžių ir aptarkite juos su klasės draugais. Internetas, „apsigyvenęs“ beveik kiekvienuose namuose, suteikia galimybę mokytis nesėdint mokymo įstaigoje, pirkti internetu, susimokėti mokesčius už įvairias paslaugas, skaityti žurnalus, knygas, žaisti žaidimus, mainytis su kitais įvairiais failais, bendrauti su draugais ir kt. Visa tai yra elektròninės pãslaugos – paslaugos, kurios teikiamos internetu. Trumpai apibūdinsime kelias, labiausiai paplitusias elektronines paslaugas. Nuotolnis mókymasis – mokymosi galimybė, kai nesvarbi besimokančiojo geografinė buvimo vieta. Mokymasis vyksta virtualiojè aplinkojè. Mokytojas parengia medžiagą ir užduotis, paskelbia jas interneto svetainėje, kurioje įdiegtos bendravimo ir failų siuntimo priemonės. Mokinys mokosi jam priimtinu metu (ryte, vakare, keliaudamas), patogioje vietoje (kambaryje, sode) ir atliktas užduotis siunčia mokytojui kuriuo nors jam priimtinu būdu. Tokias mokymo(si) paslaugas Lietuvojè teikia dauguma aukštųjų mokyklų, kitos mokymo įstaigos, įvairūs mokymo centrai. Norint mokytis tokioje aplinkoje, būtina joje užsiregistruoti ir, jei reikia, sumokėti paslaugų mokestį.
5 Naudodamiesi paieškos sistema (pavyzdžiui, www.google.lt) išvardykite tris Lietuvõs universitetines mokyklas, kurios teikia galimybę mokytis nuotoliniu būdu. Visi kartu su mokytoju aptarkite rastą informaciją. Daugeliui žmonių nepatinka grūstys parduotuvėse, jie mieliau apsiperka internetu. Toks pirkimo būdas labai patogus, nes prekes ir paslaugas galima pirkti neišeinant iš namų, bet kuriuo paros metu. Elektròninė prekýba – prekių pirkimas ir pardavimas internetu. Ši elektroninė paslauga sparčiai plinta Lietuvojè. Tam tikrose svetainėse, vadinamose elektròninėmis parduotùvėmis, pirkėjas iš prekių katalogų išsirenka prekes, deda jas į prekių krepšelį, susitaria dėl pristatymo, atlieka mokėjimo operacijas.
Elektròniniai muziẽjai – dar viena interneto teikiama elektroninė paslauga. Informaciją apie įvairiuose miestuose, miesteliuose įsikūrusius muziejus, pavyzdžiui, Anykščiuosè esantį „Arklio“ muziejų, Šiauliuosè – Fotografijos muziejų, galite rasti apsilankę svetainėje www.muziejai.lt. Čia sužinosite ne tik muziejų darbo laiką, adresą, paaiškinimus, kaip rasti muziejų, bet ir informaciją apie muziejaus organizuojamas edukacines programas.
6 Atverkite svetainę http://teatras.mch.mii.lt/ ir sužinokite, kokias virtualias parodas pristato ši svetainė. 25
N E Ž I N I U K O M YG T U K A S I R K I T I „ PATA R Ė J A I “
Libis (www.libis.lt) – elektroninė duomen bãzė, kaupianti informaciją apie dokumentus, esančius Lietuvõs bibliotekose. Svetainės suvestiniame kataloge sukaupta daugiau nei trys milijonai dokumentų įrašų (knygų, žurnalų, natų, brošiūrų ir kt.) iš daugumos bibliotekų.
7 Atverkite svetainę www.libis.lt. Pasinaudoję išplėstine dokumentų paieška, išsiaiškinkite, ar jums reikalinga knyga yra artimiausioje bibliotekoje. Tarkime, ieškosite Vytauto V. Landsbergio knygos „Angelų pasakos“: tinklalapyje suraskite nuorodą , vėliau spustelėkite
•
išplėstinės paieškos mygtuką
•
;
atsivėrusiame lange (1.16 pav.) į tam skirtus laukus įrašykite autoriaus pavardę ir knygos pavadinimą;
1.16 pav. Libis išplėstinės paieškos langas
• •
26
iš sąrašo pasirinkite bibliotekos pavadinimą; svetainės paieškos sistemai pateikus knygų sąrašą, spustelėkite pele ieškomos knygos pavadinimą ir sužinokite daugiau apie šią knygą – leidimo metus, vietą, puslapių skaičių. Čia pat rasite ir visų Lietuvõs bibliotekų, kuriose yra jūsų ieškoma knyga, sąrašą.
1 skyrius
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
Dažnas nė vienos dienos neįsivaizduojame be informacinių technologijų stebuklo – interneto. Naršydami jame praleidžiame daug laiko – bendraujame su įvairiais žmonėmis, naudojamės kitų sukurtais produktais, viešai reiškiame savo nuomonę virtualioje erdvėje. Todėl labai svarbu tinkamai elgtis interneto erdvėje.
Keletas etiketo taisyklių, kurių reikia laikytis dirbant internete („NETIKETAS“) Bendraudami internetu, laikykitės tų pačių taisyklių, kurių laikotės gyvenime – elkitės su kitais taip, kaip norėtumėte, kad su jumis būtų elgiamasi.
Tai įdomu
• Pasaulyje vartojama apie 6800 skirtingų kalbų, kuriomis kalbama 200 valstybių. 2261 iš tų kalbų turi ir rašto sistemą, o kitomis kalbomis įmanoma tik susišnekėti. Maždaug 300 iš jų yra įtrauktos į internetinius žodynus (lietuvių kalba – taip pat). Bet jei suskaičiuotume ir dialektus, kalbų būtų apie 41 000! 2007 metų pabaigoje Nýderlanduose buvo suimtas septyniolikmetis vaikinukas už tai, kad žaisdamas kompiuterinį žaidimą „Habbo Hotel“ vogė virtualius baldus. Šio žaidimo žaidėjai kuria virtualius veikėjus, apgyvendina juos internetiniame viešbutyje, o daiktus, reikalingus personažams, turi nusipirkti žaidimo parduotuvėje, atsiskaitydami tikrais pinigais internetu. Jaunasis nusikaltėlis įsilaužė į kitų žaidėjų sąskaitas ir pagrobė baldų už 13 tūkstančių litų. Už tai jis buvo griežtai nubaustas. Kai kurie žmonės mano, kad sėdėdami prie kompiuterio jie yra nematomi, nepastebimi ir nepagaunami, todėl gali rašyti ką nori forumuose, diskusijose... Taip nėra – kiekvienas kompiuteris, įjungtas į interneto tinklą, turi unikalų IP adresą, pagal kurį labai paprasta nustatyti kompiuterio savininką, jo buvimo vietą bet kurioje šalyje ir kitus duomenis.
• Bendraudami internetu, nepamirškite gerbti įvairių valstybių, rasių, įsitikinimų, profesijų, amžiaus žmones. Neskleiskite internete klaidingos informacijos. Išsakydami savo nuomonę interneto diskusijose, bendraudami elektroniniais laiškais, reikškite mintis taisyklinga kalba, vartokite mažąsias, didžiąsias raides ir būtinai vartokite lietuviškus rašmenis. Nenaudokite nelegalios programinės įrangos ir nesisavinkite svetimos intelektinės nuosavybės. Nenaudokite kompiuterio ir interneto, siekdami pakenkti kitiems žmonėms.
Klausimai ir užduotys ❶ Elektroniniuose žinynuose galima sužinoti pačių įvairiausių dalykų. Pavyzdžiui, ar kada nors pagalvojote, kad kai kurios gyvūnus apibūdinančios spalvos vadinamos ne visai įprastai? Šią užduotį atlikite pasiskirstę poromis – drauge bus įdomiau ir linksmiau. Atverkite svetainę www.kalbosnamai.lt, kurioje gausu žodynų („Lietuvių kalbos žodynas“, „Vietovardžių žodynas“ ir kiti), ir išsiaiškinkite, ką reiškia šios spalvos: „šėmas“, „šyvas“, „laukas“, „bėras“. Tam pasinaudokite „Lietuvių kalbos žodynu“. ❷ Toje pačioje svetainėje galite pamatyti ir kaip atrodo šios spalvos. Pagrindiniame svetainės tinklalapyje spustelėkite Žaidimai. Atsiradus žaidimų sąrašui, pasirinkite Gyvūnų spalvos. Žaidimo herojė avelė jums padės geriau prisiminti gyvūnų spalvas.
27
5
Ir kompiuteris serga Atlikite
Šiandien
. .
Sužinosite, kuo serga kompiuteris ir kaip jį išgydyti. Parengsite plakatą apie virusus.
Jei jūsų kompiuteris be priežasties krečia pokštus – dingsta failai ir net programos, kompiuteris „pakimba“, galima įtarti, kad kompiuteryje apsigyveno virusas. Kas gi tas virusas?
1 Klasėje susiskirstykite grupėmis po 2–3 mokinius. Kiekvienos grupės nariai, perskaitę 3 priedą „Ak, tie virusai“ ir jį aptarę, dideliame popieriaus lape kartu sukurkite plakatą apie virusus: kuriame nors lapo viršutiniame kampe arba kitoje jo vietoje nupieškite virusą; piešdami nesižvalgykite į knygą ir neieškokite pavyzdžio internete; sugalvokite ir užrašykite plakato pavadinimą; lapo centre nupieškite kokią nors geometrinę figūrą (apskritimą, kvadratą ar pan.) ir joje parašykite, kas yra kompiuterių virusas;
• • •
Viruso „portretas“
1.17 pav. Plakato pavyzdys
28
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
1 skyrius
• •
aplink centrinę figūrą „išdėliokite“ kitas panašias figūras; vienoje iš figūrų trumpai atsakykite į klausimą „Kada atsirado pirmieji virusai?“; kitoje iš figūrų aprašykite požymius, pagal kuriuos galima suprasti, kad kompiuteris užkrėstas kompiuterių virusu; dar kitoje figūroje surašykite mėgstamus virusų kelius, kuriais jie patenka į kompiuterį; ketvirtoje figūroje ar figūrų grupėje suskirstykite kompiuterių virusus į grupes; penktą figūrą palikite tuščią – ją užpildysite vėliau; plakatą papuoškite piešiniais. Plakatą galite kurti pagal 1.17 paveiksle pateiktą pavyzdį.
• • • • •
Kai kompiuterį užpuola virusas, jam gali padėti antivirusnė programà. Ši programa aptinka ir sunaikina kompiuterių virusus. Yra nuolat budinčių antivirusinių programų ir veikiančių tik tada, kai naudotojas jas paleidžia. Budinčios antivirusinės programos nuolat seka kompiuteryje esančius ir į jį patenkančius duomenis. Aptikusios virusą, programos klausia naudotojo, ką su juo daryti – naikinti, pervardyti, perkelti į laikinąją saugyklą ir pan. Pasaulinėje kompiuterių rinkoje sukurta daug antivirusinių programų: „Kaspersky“
, „AntiVir“
nustatyti tikrinimo laiką, elektroninių laiškų tikrinimo sąlygas ir kt. Įdiegus antivirusinę programą kompiuteryje, darbalaukio užduočių juostos dešiniajame kampe atsiranda programos piktograma, pavyzdžiui, („Dr. Web“).
Norėdami, kad jūsų kompiuteris būtų pakankamai apsaugotas nuo įvairių kompiuterio kenkėjų, turėtumėte įdiegti visą saugos programų rinkinį – tiñklo ùžkardą (saugiasienę), antišnipinjimo ir antivirusinès programàs. Tinklo užkarda apsaugo nuo įsilaužėlių („hakerių“), užkrečiančių kompiuterį
, „AVG“
ir kitų. Daugelyje
kenkėjiškomis programomis – „Trojos arkliais“. An-
Lietuvõs mokyklų naudojama lengvai įgyjama, sulietuvinta programa „Dr. Web“. Antivirusinių programų nuostatose galima nurodyti, kad antivirusinė duomenų bazė būtų atnaujinama automatiškai, galima
tišnipinė programa saugo nuo virusų, vagiančių ir siuntinėjančių piktavaliams žmonėms asmeninius kompiuterių naudotojų duomenis, o antivirusinė programa saugo nuo virusų.
2 Atverkite kompiuteryje esančią antivirusinę programą. Mes aiškinsime, kaip naudotis programa „Dr. Web“ (1.18 pav.). Spustelėkite pele pradėti Programos Dr. Web (Start Programs Dr. Web). Jei nepavyks sužinoti, kokia programa naudojama jūsų kompiuteryje, jums padės mokytojas.
29
IR KOMPIUTERIS SERGA
Tikrinimo objektai
Čia galima pasirinkti, ką daryti su pagautais virusais – šalinti, pervardyti, perkelti, pranešti naudotojui ar gydyti
Čia galima pasirinkti tikrinimo būdą Nurodžius , dešinėje lango pusėje atsivėrusiame išorinių atmintinių sąraše galima pasirinkti tą, kurią norima tikrinti
Programos valdymo mygtukai: pradėti, sustabdyti, nutraukti tikrinimą
1.18 pav. Antivirusinės programos „Dr. Web“ langas
3 Pasirinkite pagrindiniame meniu Byla Atnaujinti (1.19 pav.) – programa prisijungs prie duomenų bazės, esančios gamintojo svetainėje, ir atnaujins antivirusinę duomenų bazę. 4 Grįžkite prie savo plakatų ir, naudodamiesi šiame skyrelyje pateiktais patarimais „Kaip išvengti virusų“, už1.19 pav. Prisijungimas prie prograpildykite tuščią figūrą – pamos svetainės rašykite trumpą „receptą“ sergančiam kompiuteriui. Surašykite plakato apačioje savo vardus ir pasikeiskite projektais-plakatais su šalia dirbančia grupe. 5 Įvertinkite draugų projektą, sugalvodami žaismingus apibūdinimus, pavyzdžiui, „Jūsų kompiuteris visiškai saugus“, „Reikėtų paskaityti daugiau apie kompiuterio ligas ir jų gydymą“ arba „Jūsų kompiuteris – pavojuje“. 6 Grąžinkite įvertintą plakatą kaimynams ir, sulaukę savojo, perskaitykite įvertinimus. Jei nesutariate kuriuo nors klausimu su vertintojais, kartu aptarkite iškilusius neaiškumus. 7 Surenkite plakatų apie virusus parodą. Jei turite galimybę, kiekviena grupė pristatykite savo plakatą klasėje.
30
I N F O R M AC I J A KO M P I U T E RYJ E
Kaip išvengti virusų (patarimai kompiuterio naudotojui) Pirmiausia, įsigykite antivirusinę programą. Pati brangiausia antivirusinė programa neapsaugos nuo virusų, jei ja nesinaudosite – nuolat tikrinkite, ar jūsų kompiuteryje neapsigyveno virusai. Jei neketinate kopijuoti informacijos į diskelį, atmintuką, uždrauskite įrašymą. Prieš įrašydami naują informaciją į savo išorinę atmintinę, įsitikinkite, ar neparsinešite kartu ir dovanėlės – viruso. Mainydamiesi dainomis, filmais ar kitokiais failais internetu, įsitikinkite, kad mainotės ne virusais. Kuo dažniau atnaujinkite antivirusinę duomenų bazę – pasaulyje yra jau milijonas skirtingų virusų ir visi jie tikisi surasti savo šeimininką. Visą naujai gautą (net ir licencinę) programinę įrangą prieš diegdami patikrinkite antivirusine programa. Virusai gali gyventi ir nuo įrašymo apsaugotuose kompaktiniuose ar skaitmeniniuose vaizdo diskuose. Neatverkite neaiškių laiškų ir priedų – labai mėgstama virusų slėptuvė yra elektroniniai laiškai. Nesigundykite spustelėti tinklalapiuose įtartinų nuorodų – ten gali laukti virusas. Naudokite tik teisėtai įsigytas arba laisvai platinamas programas – neteisėtai platinamose (vogtose) programose dažnai slepiasi virusai. O ir naudotis svetimais autorių darbais draudžiama. Nenaudokite nepatikrintų išorinių laikmenų – kompaktinių ar skaitmeninių vaizdo diskų, diskelių, atmintukų, mp3 formato grotuvų. Labai populiarus virusas „INF/Autorun“ gyvena diskeliuose, standžiuosiuose diskuose ir atmintukuose, neleisdamas automatiškai jų atverti.
1 skyrius
Tai įdomu Tròjos arklys – mitologinė būtybė, atkeliavusi iš ántikos laikų. Trojos karo metu senovės graikai dešimt metų laikė apsupę Trojos miestą, norėdami jį užimti. Miestas buvo labai gerai įtvirtintas ir šturmu jo paimti niekaip nepavyko. Netekę vilties užimti Troją tradiciniais karybos būdais, graikai pasinaudojo gudrybe – apsimetė, kad pasitraukia, bet prie miesto sienų paliko didžiulį medinį arklį, kuriame pasislėpė geriausi graikų kariai. Džiaugdamiesi, kad apsuptis baigėsi, Trojos gyventojai šį arklį, kaip karo trofėjų, atsigabeno į miestą. Naktį iš arklio išlindę graikų kariai išžudė sargybinius ir atvėrė miesto vartus jų laukusioms pagrindinėms graikų kariuomenės dalims. Taip Trojos miestas buvo užimtas ir sugriautas, o visi jo gyventojai paimti į nelaisvę ar nužudyti. Dėl panašaus veikimo viena programų, kenkiančių kompiuteriui, grupė buvo pavadinta Trojos arkliais, „trojanais“. Tai – programos, kurios stengiasi padaryti kuo daugiau spragų kompiuterio apsaugoje ir įleisti į kompiuterį įsilaužėlius.
Klausimai ir užduotys ❶ Naudodamiesi 3 priedu, atsakykite į klausimą „Kodėl žmogus sukūrė virusą?“, aptarkite tai klasėje. ❷ Patikrinkite, ar kuriame nors konkrečiame aplanke, pavyzdžiui, MANO DOKUMENTAI, nėra virusais užkrėstų failų. Programos meniu nurodykite Byla Tikrinti katalogą. Atsivėrusiame lange (1.20 pav.) pasirinkite aplanką ir spustelėkite mygtuką
1.20 pav. Aplanko pasirinkimas
.
31
6 12 Šiame skyriuje sužinojote Kad ir nedidelis šis skyrius, mokydamiesi daug nuveikėte. Sužinojote, kaip reikia įrengti darbo vietą, kūrėte aplankų medį, mokėtės pažinti failus, sužinojote, kokiomis ligomis gali sirgti kompiuteris ir kaip jį gydyti. Susipažinote su Nežiniuko mygtuku ir sužinojote, kokios elektroninės paslaugos teikiamos internetu. Visa tai labai svarbu ir tikrai pravers jums ateityje. Dabar siūlome atlikti kelias kartojimo užduotis. Visas užduotis geriausia atlikti poromis. Kilus klausimų, pasitarkite su šalia sėdinčiais kitais klasės draugais arba mokytoju.
Kartojimo užduotys
1 Paeiliui vienas kitam garsiai perskaitykite failo
2 Paeiliui paaiškinkite, – ką galima padaryti su fai-
vardą, o kitas sakykite aplanko, į kurį tiktų įdėti tą failą, vardą.
lais, o ką – su aplankais. Kopijuoti Šalinti Spausdinti Perkelti Persiųsti el.paštu
rašinys.bmp
1.
Tekstai
2.
Paveikslai
Saulė.txt Šrekas.avi knygos.gif fotonuotraukos.doc 3.
Muzika
sužinokite, kaip atrodė pirmieji kompiuteriai. Išplėstinei paieškai panaudokite 1 priede esančią informaciją. Pažiūrėkite kitų klasės draugų rastus paveikslus.
4.
Filmai
4 Prisiminkite labai seną lietuvių liaudies mįslę.
lietus.mp3 virusas.gif virusas.txt žinynas.html aritmetika.mp3 šcherai.jpg Spragtukas.midi
5.
Tinklalapiai
6.
Žinynai
Mocartas.doc
32
„Stovi ąžuolas, ant to ąžuolo – 12 šakų, ant tų šakų – po 4 gūžtas, tose gūžtose – po 7 vaikus“. Jei tai būtų aplankų medžio apibūdinimas, kiek aplankų jį sudarytų? Ar skirtingose „gūžtose“ tupinčių vaikų vardai gali būti vienodi?
• •
kaktusas.htm Nežiniukas.hlp
• • Pervardyti • • Supakuoti • • Kurti šaukinį • • Redaguoti • • Naršyti 3 Pasinaudoję paieškos sistema (www.google.lt),
sJ E I N F O R M A C I J A K O1M sPkI UyTr Ei u RY
K O M1P sI U I Os K E L I A S k TyErRi u
5 Naudodamiesi 1-ojo skyrelio medžiaga, visi kartu klasėje nutarkite, kuri darbo vieta įrengta tinkamai.
A
B
C
6 Savo darbų aplanke raskite paveikslėlių – .bmp, .gif ar .jpg tipo failų. Supakuokite juos ir palyginkite pradinių failų ir pakų dydžius. Nusakykite, kurie grafikos failai glaudinami geriausiai, o kurie – prasčiausiai. Gautus rezultatus, aptarkite kartu su mokytoju.
• •
• 7 Atminkite, kaip ieškojote failų. Naudodamiesi sistemos paieškos sistema „Ieška“, raskite kompiuteryje paties mažiausio dydžio failą. Pasidalykite garsiai klasėje gauta informacija: Kuris failas klasės kompiuteriuose pats mažiausias?
8 Kuriam virusui (kompiuterių ar biologiniui, o gal abiem) galima pritaikyti kiekvieną teiginį?
• Virusai yra programos. • Virusai – okupantai. • Virusu gali užsikrėsti ir pelė. • Dauginasi tik tada, kai įsiskverbia į gyvąsias ląsteles. • Puola neužkrėstus elementus. • Virusai grobia informaciją. • Sunaikina esančią informaciją. • Virusas egzistuoja tik gyvo organizmo dėka. • Jei virusai būtų didesni, juos būtų galima paliesti. • Virusai – pirmieji dirbtinio intelekto atstovai. • Virusas – žmogaus kūrinys. Aptarkite klasėje gautus rezultatus. Kartu su mokytoju padiskutuokite, kuo panašūs ir kuo skiriasi kompiuterių ir biologiniai virusai.
33