PUPA Lietuviﾅｳ kalbos vadovﾄ様is
1
4
G. Morkūnas. Žmonės gyvena įvairiai V. Kukulas. Kodėl?
D. Mrazkova. Aš V. V. Landsbergis. Arklys ir jo svajonių rugiagėlė
U. Starkas. Ištižėliai ir pramuštgalviai E. Švarc. Žvaigždūnė
Ieškau atsakymų tekste
Lyginu, ieškau panašumų ir skirtumų
Gramatikos karalystėje Pirma kilusi mintis. Priežastis ir pasekmė
B. Jauniškis. Atsitikimas pelkėse Lietuvių daina. Lek‘ gervė A. Matutis. Atlėkė gervelė L. Gutauskas. Gervės kepurė
G. Morkūnas. Vasara su Katšuniu S. Poškus. Pasitikrink J. K. Rouling. Mirimo dienos vakarėlis
Skaitau, rašau, pagalbos neprašau Dirbu savarankiškai
Dirbu pagal instrukciją. Rašau kvietimą
Kartojimas
Kur eisi, visur save rasi
TURINYS
12–15
16–19
Gramatikos karalystėje
Gramatikos karalystėje
R. Černiauskas. Mokytojo lobis
J. Erlickas. Sena knyga V. Račickas. Mikė palmės viršūnėje
Mokausi sudaryti taisykles. Pasakau savo nuomonę
Dirbu su žodžiais ir žodynu
V. Vėl. Rytoj snigs B. Park. Čia buvo Mikas Hartas Įsimenu taisykles, linksnių pavadinimus ir klausimus
30–35
36–39
Gramatikos karalystėje
Gramatikos karalystėje
J. Miliūnas. Baisios ligos gydymas R. Dalas. Denis pasaulio čempionas
L. Vincė. Mama manimi netikės D. Vaitkevičiūtė. Spiros kerėjimas
Mokausi išskirti svarbiausius dalykus, nusakyti kūrinio temą ir pagrindinę mintį
60–67 MĄSTYK! Klausimai geriau už atsakymus
Pastebiu ir įvardiju panašumus
68–75 SUSIKAUPK! Lavink dėmesį
40–47 Lietuvių sakmės. Prinešti lapai. Kaukučiai R. Skučaitė. Susapnuotas laikas R. Sadauskas. Senolis
20–23 M. Šilinis. Riedlentė V. Misevičius. Dovana B. Fereras. Šventė pilyje Dėžė
24–27 R. Vinciūnienė. Pasakojimas apie naująją mokytoją A. Lindgren. Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo
Perteikiu įspūdį, kuriu vaidmenį
48–53
28–29 Skaitau, rašau, pagalbos neprašau Dirbu savarankiškai
Analizuoju savo veiklą, kuriu prisistatymą
54–57
G. Mareckaitė. Berniukas su balandžiu K. Saja. Žmigai, žmagai ir žmogynai
E. Švarc. Žvaigždūnė K. Saja. Būrimas obuolio sėklom
Kuriu tęsinį. Keičiu pasakojimo vietą
Rašau pasakojimą
58–59 Skaitau, rašau, pagalbos neprašau Dirbu savarankiškai
Mokausi atpasakoti. Mokausi atmintinai
76–81 ATSIMINK! Pamiršti neverta įsiminti
82–85 ĮSIVAIZDUOK! Ten, kur nieko nėra, visada kažkas yra...
86–89 VEIK! Stebuklingi žodžių labirintai
Daiktavardis. Linksniavimas
6–11
90–91 PASITIKRINK, PASIDŽIAUK! Kas skaito, rašo, duonos neprašo
Būdvardis. Linksniavimas Daiktavardžio ir būdvardžio derinimas
Sūnaus garbė tėvo švarku dėvi
Dvi galvos – tai ne viena
Įsivaizduoju, kas bus toliau
Mokausi išskirti detales
Ieškau papildomos informacijos
Kiekviena pušelė savo miškui ošia
Mokausi atmintinai. Įsimenu veiksmažodžio asmenų pavadinimus
14–17
J. Kundrotas. Knygnešių šventa gadynė Vaižgantas. Kuršis Kuršėnuose, Kurtuovė Kurtuvėnuose, o Šatrija – Luokėje. Ant Popšutės kalno S. Stanevičius. Lapė ir žąsys P. Arminas-Trupinėlis. Varna ir kodis
V. Krėvė. Antanuko rytas A. Baranauskas. Anykščių šilelis
Mokausi planuoti. Ieškau temos ir pagrindinės minties
Dirbu su žodžiais ir žodynu
36–41 B. Brazdžionis. Tėviškės dūmai Maironis. Kur bėga Šešupė Z. Vitkus. Darius ir Girėnas
Suvokiu dalių ryšį
64–67 MĄSTYK! Klausimai geriau už atsakymus
J. Mačiukevičius. Barbora A. Jovaišas. Martynas Mažvydas. Pirmoji lietuviška knyga
Šatrijos Ragana. Į šviesą E. Uldukis. Skrynutė su žaliaminės odos pasaitėliu
Lyginu detales skirtingų tipų tekstuose. Mokausi išskirti svarbiausius dalykus
Taikau turimas žinias. Mokausi užrašyti savo nuomonę
Skaitau, rašau, pagalbos neprašau
Gramatikos karalystėje
6–13
Tėvynės dūmas už svetimą ugnį šviesesnis
Šatrijos Ragana. Pilėnų gynimas P. Širvys. Pilėnų lopšinė R. Jurgaitis. Linksmiausi karžygio Petro Puplauskio nuotykiai
18–25 J. Basanavičius Lietuvių pasaka Aš pats A. Piročkinas. Jonas Jablonskis
26–29 J. Biliūnas. Kliudžiau J. Čiurlionytė. Polka šimtrublinė J. Degutytė. Čiurlionis. Karalių pasaka
30–33
Dirbu savarankiškai
34–35
V. Petkevičius. Mamutmedžių kupstas
Skaitau, rašau, pagalbos neprašau
Rašau straipsnį
Dirbu savarankiškai
Gramatikos karalystėje
42–45 R. Markūnas. Didysis gintaras J. Švabaitė-Gylienė. Gabriuko užrašai R. Budrys. Tėtis ir jo vaikai
Mokausi paskirstyti dėmesį
68–73 SUSIKAUPK! Lavink dėmesį
Pildau pasakojimą detalėmis, įsimenu žodžius
46–53 Gramatikos karalystėje
Mokausi įsivaizduoti, ieškau vaizdingų posakių
54–59
60–61
J. Avyžius. Ko paukšteliai labiausiai troško B. Beniušienė. Gyvieji liudininkai
R. Misiūnas. Keturi muškietininkai iš antrosios laiptinės V. V. Landsbergis. Pasakojimas apie Vilniaus įkūrimą
Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje S. Kruopis. Šaltinių pasaka
Mokausi pasakoti pagal planą. Mokausi atmintinai
Mokausi kurti pasakojimo pradžią. Mokausi numatyti tolesnius įvykius
Ieškau informacijos. Pasakoju apie Lietuvą
74–81 ATSIMINK! Pamiršti neverta įsiminti
82–85 ĮSIVAIZDUOK! Ten, kur nieko nėra, visada kažkas yra...
86–89 VEIK! Stebuklingi žodžių labirintai
62–63 Skaitau, rašau, pagalbos neprašau
Dirbu savarankiškai
90–91 PASITIKRINK, PASIDŽIAUK! Kas skaito, rašo, duonos neprašo
Veiksmažodis Būsimasis laikas. Asmenavimas Prieveiksmis
G. Isokas. Lokio giminė A. Pociūtė. Broliukai latviai. Baltai. Gyvenvietė ant vandens A. Butkus. Latvių ir lietuvių kalbos
Latvių pasaka Kaip Dauguva atsirado J. Marcinkevičius. Mindaugas
Veiksmažodis Būtasis kartinis laikas. Būtasis dažninis laikas. Asmenavimas. Priebalsių supanašėjimas (asimiliacija)
Pažinęs praeitį, nuspėsi ateitį
Gramatikos karalystėje
Veiksmažodis Bendratis. Esamasis laikas. Asmenavimas
TURINYS
Koala. Didžioji panda
Pastebiu ir stengiuosi vartoti vaizdingus posakius
12–15 Gramatikos karalystėje V. Mikalauskas. Džiunglių milžinai V. Žilinskaitė. Begemoto oda
Pasakėčios Mokausi kelti klausimus
Mokausi apibūdinti veikėjus
34–39 Dangaus aukštybės, marių platybės virve neišmatuosi
T. Janson. Pavasario dainelė P. Haksas. Istorija apie obelį
M. Molicka. Mergaitė iš paveikslėlio
Skiriu, kas tikra, o kas išgalvota
Kuriu istorijos pabaigą. Rašau receptą
Skaitau, rašau, pagalbos neprašau
Duoninis zuikis (receptas)
Gramatikos karalystėje
6–11 J. Erlickas. Sapnas su Australija S. Poškus. Australo Pitekas ir Pitekas Antrokas
A. Lindgren. Mes Varnų saloje H. Ožogovska. Silkės ausis
40–47
Kuriu dialogą. Mokausi rasti ir vartoti sinonimus
16–23
24–27
32–33 Skaitau, rašau, pagalbos neprašau
Gramatikos karalystėje
R. Budrys. Šviesa pro sniegą H. Loftingas. Paaiškinimas
Pasakoju veikėjo vardu. Stengiuosi kalbėti taisyklingai
Kuriu kelionės aprašymą
Dirbu savarankiškai
Indėnų pasaka Lašišų berniukas B. Jauniškis. Neįprasti gydytojai
G. Spangas. Žmogus už borto!
Prisimenu skaitytų tekstų veikėjus, veiksmo vietą ir laiką
48–51
28–31
Dirbu savarankiškai
52–57
58–61
62–63
A. de Sent-Egziuperi. Mažasis princas K. Paterson. Žvaigždžių žmogus
T. Janson. Kometa atskrieja J. Ivanauskaitė. Šis bei tas apie Marsą ir jo gyventojus
P. Naraškevičius. Marcelioko mėnulis R. E. Raspė. Miunhauzeno nuotykiai
Skaitau, rašau, pagalbos neprašau
V. V. Landsbergis. Arklys ir žvaigždės. Žvaigždės išmoko Dominyką skristi
L. Gutauskas. Kaip Geležinė varlė ir Titas žvaigždes skaičiavo J. Degutytė. Vandens lelija A. Gudelis. Žvaigždės vaikas
Mokausi daryti išvadas
Grožiuosi tekstų kalba
Kartoju ir įsimenu
Mokausi fantazuoti
Kuriu fantastinį pasakojimą
Dirbu savarankiškai
R. Paškevičius. Apie dangų. Apie nežinią S. Poškus. Ko tik nebūna Gramatikos karalystėje
64–73 MĄSTYK! Klausimai geriau už atsakymus
74–77 SUSIKAUPK! Lavink dėmesį
78–81 ATSIMINK! Pamiršti neverta įsiminti
82–85 ĮSIVAIZDUOK! Ten, kur nieko nėra, visada kažkas yra...
86–89 VEIK! Stebuklingi žodžių labirintai
Dialogas. Kreipinys. Sinonimai
Mokausi kelti klausimus
R. Skučaitė. Mane saulytė šaukė V. Dėnas. Gandrai parskrido
Antonimai. Kalbos klaidos (žargonizmai)
V. V. Landsbergis. Rudnosiuko istorijos D. Kudžmaitė. Atžala A. Karosaitė. Vyturys M. de Jongas. Gandralizdis ant stogo
Kartojimas
Kiekvienas takas kur nors veda
Ir smarkiausia žiema bijo pavasario
TURINYS
90–91 PASITIKRINK, PASIDŽIAUK! Kas skaito, rašo, duonos neprašo
PAŽINĘS PRAEITĮ, NUSPĖSI ATEITĮ
Mokausi išsk
guvumas retmiškis talismanas titnagas
irti detales
Pagalvok, kodėl tokie keisti
laurai gūbrinti šutinti skeltė manta
šio pasakojimo veikėjų vardai. Kaip jie juos gavo?
Gediminas Isokas
MĄSTYK!
LOKIO GIMINĖ
10
Retmiškiu be jokių takų traukė devynių Lokio giminės žmonių vorelė. Vorelės priekyje su ilgakote ietimi, ant kurios švytavo laurų lapo formos titnaginis smaigalys, ėjo giminės vadas Lokys. Ant peties jam kabėjo lankas, o juosmenį veržė šiaurės elnio odos dirželis, laikantis krepšį strėlių, padarytų iš titnaginių skelčių, įstatytų į sausas medžio šakeles, apteptas derva ir pritvirtintas šiaurės elnio odos dirželiais. Kabalduodamas ant dirželio suposi stumbro ragas, kuriuo visa giminė gėrė vandenį. Tikėjo, jog ragas gali užmušti visokius nuodus, tad ramiai gerdavo iš pirmos pasitaikiusios kelyje balos. Už vado, nešdamiesi ietis, lankus, briedžio odos maišus, kurių vienuose kvepėjo rūkyta ir džiovinta elniena, kituose žuvis, pamažėle kėblino trys vyriausieji Lokio sūnūs: Briedis, Elnias ir Juodis. Be elnienos ir žuvų, jie maišuose nešėsi šiaurės elnių taukų, titnago gabalų, skirtų ugniai įskelti, ginklams ruošti, kailiams ir kaulams apdoroti, ir dar jų pečius slėgė briedžių, šiaurės elnių kailiai bei odos. Paskui tuos tris Lokio sūnus, taip pat nešinas manta, kuri jį lenkė prie žemės, gūbrino vyras, šaukiamas Šerno Iltimi. Vedęs Lokio dukterį Vilkę, pagal to meto papročius jis pasiliko šioje giminėje. Lokio žmona Lokė, eidama vorelės gale, prižiūrėjo savo mažuosius vaikus: dešimties metų dukrelę, dėl guvumo ir krykštavimo pramintą Šarka, ir sūnų, jau paauglį, Auko vardą gavusį dėl mokėjimo ūkauti. Lokė ir Vilkė nešė deglus, išmirkytus sakuose bei taukuose. Ugnis pleveno čia prigesdama, čia vėl įpučiama vėjelio. Visi Lokio giminės žmonės dėvėjo šiaurės elnių kailius, dengiančius liemenis, pečius ir strėnas. Tiek vyrai, tiek moterys ant kaklo turėjo užsikabinę po lokio dantų vėrinį. Ant vyro, šaukiamo Šerno Iltimi, krūtinės tabalavo jo nudobto šerno iltys. Tik Šarka ir Aukas neturėjo jokių papuošalų nei talismanų. Lokio giminės žmonės traukė į šiaurės rytus – paskui šiaurės elnių bandas. Tuos žvėris medžiojo jų seneliai, proseneliai. Ir jie buvo šiaurės elnių medžiotojai – vieni iš pirmųjų Lietuvos ir dabartinės Rūdninkų girios gyventojų. Aukas per ilgą kelionę nusikamavo, nes norėdamas įrodyti, kad jau stiprus (tada greičiau priimtų į medžiotojus), pasirinko nelengvą mantą: pusmaišį taukų ir tris šiaurės elnių kailius. Kailiai šutino nugarą, o sūriu prakaitu permirkusią odą aštriai pjovė krepšio dirželis. Šarka, galima sakyti, tipeno tuščiomis: nešė tik kelis tošinius puodukus.
Užkopęs į vieną kalvelę, Lokys sustojo. Sustojo ir visi jo žmonės, sužiuro į tolumą. Šarka pabėgėjo į priekį ir iš džiugaus nustebimo aiktelėjo: nuo aukštumos, kiek tik užmatai, plytėjo samanoti lygumų kilimai su pelkių akimis, tolumoj kyšojo kalvos, apaugusios spygliuočiais ir lapuočiais, plačia vaga mėlynavo išsiraičiusi kaip virvė upė. Lokiui reikėjo surasti vietą stovyklai. Knygos „Iš vienos versmės“ ištrauka
Perskaičius tekstą, labai lengva įsivaizduoti aprašytus žmones. Kodėl? Pasirink vieną žmogų iš Lokio giminės ir kuo tiksliau jį nupiešk. Kuriuos veikėjus nupiešti lengviausia, kuriuos sunkiausia? Kodėl? Kodėl Lokio giminė kraustėsi į kitą vietą? Kodėl Aukas nešė tokią sunkią mantą? Kaip manai, ar vieta, kurią užkopęs ant kalvelės pamatė Lokys ir jo giminė, būtų tinkama įsikurti? Kodėl?
ĮSIVAIZDUOK, kad netikėtai patekai į Lokio giminę. Kaip tavo turimos žinios padėtų (trukdytų) tau prisitaikyti prie tų sąlygų? Protingas žmogus sugeba turimas žinias pritaikyti tam tikram laikui, vietai, situacijai. Tai ir vadinama mąstymu.
VEIKSMAŽODIS Esamojo laiko veiksmažodžiai atsako į klausimą ką veikia? Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai atsako į klausimą ką veikė?
Pirmoje teksto pastraipoje randu ir išrašau visus būtojo kartinio laiko veiksmažodžius. Pakeičiu jų būtąjį kartinį laiką į esamąjį. Užrašau.
11
GRAMATIKOS KARALYSTĖJE ryšių“
Ieškau „
MĄSTYK!
MOKSLAS Pasaulyje daug įvairių šalių, valstybių. Apie jas rašo laikraščiai, kalba radijas, jų miestus, gamtą, žmones galima pamatyti per televizorių. Užaugę į ne vieną ir patys nuvažiuosite. Bet yra šalių, kur nuveda tik mokslo arba fantazijos takai. Už daugybos ir dalybos bokštų plyti paslaptinga Matematikos šalis. Ten stūkso iš skaitmenų pastatytos pilys, sutvirtintos pliusais ir minusais <...>. Yra ir Fizikos šalis, be perstojo blyksinti žaibų botagais, švytinti vaivorykštėmis, aidinti nuostabiais garsais. Toliau – Istorijos šalis, kur viename pakrašty tebestatomos piramidės, tebevaldo faraonai, kitame raižo dangų reaktyviniai lėktuvai ir kosminiai laivai <...>. Yra ir Gramatikos šalis. Joje gyvuoja keisti žmogučiai – žodžiai. Visi Gramatikos valdiniai gyvena atskirose srityse – pavadinsime jas apygardomis, o kas apygarda – tai savas būdas, savi papročiai, savi požiūriai ir polinkiai. Ar galite įspėti, kiek toje šalyje apygardų? Kurios didelės, kurios mažos? Kurių gyventojai rimčiausi, kurių linksmiausi, o kur net tikri išdykėliai? Kurie su kuriais gražiai draugauja, kurie vieni su kitais retkarčiais apsipyksta?.. Tik gal neverta per daug spėlioti. Juk leidžiatės į kelionę ir pamatysite. Kiekvienoje apygardoje pravartu stabtelėti, apsidairyti, šį tą įsidėti į galvą, kitką apsvarstyti <...>. Bet pirmiausia susipažinkite su Vytuku. Kur jis – ten ir jūs. Smagios kelionės!
KARILĖ
VYTUKAS
stūksoti reaktyvinis fizika apygarda dėsnis
– Mes, visų kalbos dalių žodžiai, esame suregistruoti ir abėcėlės tvarka surašyti didelėje knygoje, vadinamoje žodynu. Ten prie kiekvieno pažymėta ir apygarda, kurioje gyvename. Tačiau judėti tarp apygardų leidžiama, todėl mes, žodžiai, mėgstame vaikštinėti, būriuotis, sudarinėti sakinius. Valdovė Gramatika tokį bendravimą net skatina, tik griežtai žiūri, kad sakiniai būtų taisyklingi, kad žodžiai sustotų pagal jos nustatytą tvarką ir dėsnius. Vienos apygardos žodžiai sakinio beveik niekada nepajėgia sudaryti. Turi pasikviesti žodžių ar žodelių iš kitų apygardų. Jono Šukio knygos „Gramatikos šalyje“ ištraukos
TĘSIN YS
Šiais mokslo metais pakeliausime po pasakišką Gramatikos šalį – karalystę, kaip ją įsivaizduoja kalbininkas Jonas Šukys, vaikų rašytoja Nijolė Jankutė ir vadovėlio autorės, geriau susipažinsime su įvairių kalbos dalių žodžiais. 8
9
GRAMATIKOS KARALYSTĖJE
VALDOVĖ GRAMATI KA
„Pasivaikščiok“ po Gramatikos karalystę. Ką joje jau žinai? Kas tau nauja, nematyta?
Mišrieji dvigarsiai
GARSŲ AIKŠTĖ
ODŽIŲ Ž A M S VEIK RDA APYGA
Esamasis laikas
MĄSTYK!
Vienaskaita
Balsiai
Būtasis dažninis laikas
Daugiskaita
Būsimasis laikas Bendratis kaip?
Dvibalsiai
Būtasis kartinis laikas
Skaičiai
Asmenys
s lia e k
Ta rin io gre itk eli s
JA SAKINIŲ ALĖ
kaip?
dą gar apy džių var
Linksniai
Giminės
Linksniai
VIETOVARDŽIŲ PIEVA
VARDŲ KIEMAS
Į įva rdži ų ap yga rdą
BŪDVARDŽIŲ APYGARDA
Skaičiai
o ni s as ik e m i V rin e D
ait į sk elis Tak
as d r a yg Priešdėlių p a ų darželis tuk g n r ju i Šaknų ių n s laukelis ink ir el ŽODŽIO DALIŲ p sį a PARKAS k Galūnių Ta laukymė Priesagų šilas
10
Giminės tas, ta Skaičiai
Priebalsiai
kaip?
MIŲ S K VEI RDA E I PR YGA AP
ŽIŲ DAIKTAVARD APYGARDA
Vienodai svarbu ir žinoti faktus, ir mokėti protingai mąstyti: pastebėti priežastis (kodėl?) ir pasekmes (kas iš to išeina), jų tarpusavio ryšius (mokėti palyginti).
„Žemėlapyje“ rask „tarpusavio ryšių“.
11
SKAITAU, RAŠAU, PAGALBOS NEPRAŠAU
Dirbu savarankiškai
Rašymo sąsiuvinyje atlik 5 užduotis. Gali pasirinkti vieną iš dviejų kiekvienos
1
užduoties variantų (lengvesnį arba sunkesnį).
1
Parašyk 6 įsidėmėtinos rašybos daiktavardžius. Nurašyk žodžius. Įrašyk trūkstamas raides. Daiktavardžius pabrauk. Man_s, š_ndien, ač_, dr_sa, _patingas, m_slingas, t_sinys, dėk_.
2
5
2
Išrašyk tik tikrinius daiktavardžius. ANTIS, LIETUVA, LIETUVIS, RAČICKAS, JŪRA, PREZIDENTAS, SOSTINĖ, PANEVĖŽYS, MERKYS, DANUKAS, AUTORIUS, VARDAS, BALTIJA, PASAULIS, TAURAGNAS, NIDA.
Stulpeliu tinkamai išrašyk tikrinius daiktavardžius. valstybė, erlickas, knygynas, šiandien, lindgren, vinciūnienė, gatvė, kaimas, misevičius, rašytojas, lietuvaitė, račickas, linksnis, riedlentė, policija, spalis. Šalia pavardžių parašyk po 1 kiekvieno autoriaus kūrinį. 7
4
PASITIKRINK, PASIDŽIAUK!
3
4 5
58
6
3 Išrašyk daiktavardžius stulpeliu. Šalia parašyk giminę ir skaičių. Berniukas priėjo arčiau ir ėmė pirštų galeliais glostyti tvarkingai sudėtas knygas. Jų buvo tiek daug, tokiais įdomiais pavadinimais, kad vaikas neišmanė, kurią pasirinkti. Mokytojas stovėjo šalia ir tylėjo. Tik jo akys šypsojosi. Parašyk šio kūrinio autorių ir pavadinimą.
Išrašyk daiktavardžius stulpeliu. Šalia parašyk giminę ir skaičių. Jie išėjo į gatvę, ir Jonukas iš karto parvirto po automobilio nosimi. Išlipęs vairuotojas piktai juos apšaukė. Parašyk, iš kokio kūrinio ši ištrauka. Kas autorius?
6
Nurašydamas suskliaustus žodžius atskliausk ir pavartok tinkamą jų linksnį. Šalia parašyk linksnio pavadinimą. (Sportas) (salė) buvo susirinkę aštuoni šimtai (žmonės), kai tą (rytas) ėjau prie (mikrofonas). 6 Pažymėk daiktavardžių galūnes.
7
4
Nurašydamas suskliaustus žodžius atskliausk ir pavartok tinkamą jų linksnį. Šalia parašyk linksnio pavadinimą. (Pilis) (papėdė) įsikūrusio (kaimelis) (gyventojai) ankstų (rytas) pažadino skardus (šauklys) (balsas). Pažymėk daiktavardžių žodžio dalis.
9
Išlinksniuok žodį „knyga“.
7
5 Išlinksniuok žodį „rašinys“.
Tau reikia didelės pagalbos – 14–21.
8
Truputis pagalbos nepakenktų – 22–29.
Pats gali suteikti pagalbą – 30–37.
59
SŪNAUS GARBĖ TĖVO ŠVARKU DĖVI
mintinai
Mokausi at
saldinis (obu
olys)
Koks laikas aprašytas eilėraštyje? Ramutė Skučaitė
SUSAPNUOTAS LAIKAS Ar buvo toks laikas, Ar tik sapnavai, Kad buvo toks laikas, Kai tu dar nebuvai?
ATSIMINK!
Mediniai arkliukai, Ratukai keturi... Kažkokio berniuko, – O tu jų neturi. Sukritę į žolę Saldiniai obuoliai... O žmones vežioja Tikri gyvi arkliai: Kas matė, kas žino, Ar būta taip kada – Per miestą – vežimas Su odine būda!
Pastogėj lyg buvę Ant virvių skalbiniai. Ko gera, išdžiūvę Labai labai seniai... Arkliukai ir vaikas, Kurį susapnavai, Tai tolimas laikas, Kai tu dar nebuvai, Kur lėlės vilkėjo Šilkines sukneles, O mažos senelės Turėjo seneles.
Kas šio eilėraščio veikėjai? Kodėl taip manai? Iš ko galima suprasti, kad eilėraštyje kalbama apie senus laikus? Prisimink eilėraščio požymius. Kuriuos požymius gali rasti šiame eilėraštyje? Išmok eilėraštį atmintinai.
KAIP MOKYTIS EILĖRAŠTĮ ATMINTINAI Pradėk mokytis eilėraštį tris dienas prieš deklamuodamas. Perskaityk visą eilėraštį 2 kartus (ne daugiau) būtinai garsiai. Tada pamėgink įsivaizduoti, apie ką autorius eilėraštyje kalba. Kelių minučių pertrauka. Padeklamuok iš atminties visą eilėraštį garsiai. Gali dirsčioti į knygą, nieko baisaus. Pakartok eilėraštį 2–3 kartus. Tą pačią dieną vakare perskaityk dar sykį visą eilėraštį garsiai. Kitą dieną vėl perskaityk eilėraštį ir pakartok jį posmais: pirmą, pirmą ir antrą, pirmą, antrą ir trečią ir t. t. Trečios dienos rytą garsiai pakartok visą eilėraštį. Manau, tau nereikės dirsčioti į knygą! Jei eilėraštis labai sunkus, padaryk dar vieną dalyką – perrašyk visą eilėraštį. 78
Pagal Jaroslavą Rudnianskį
Maža mamytė? – Na jau!.. – Tėtę (kai jis dar nebuvo tėtė!) jo močiutė valgydino ypatingu šaukšteliu ir dar būtinai su pasaka? – Oi, nejuokinkit! – Senelė žaidė su lėlėmis, kurios turėjo tikrus plaukus, paguldytos užsimerkdavo, ir jų vardai buvo Danutė, Birutė ir Rožė?.. Senelis įmetė savo pažymių knygelę į šulinį, nes ten buvo įrašyta klasės auklėtojo pastaba apie ne itin pavyzdingą elgesį? Įmetė – ir neprisipažino? – Nesąmonė! Mažas tėtė, maža mama, maži seneliai, net proseneliai! Ne-ga-li būti! Ir dar kaip gali! Dar daugiau: šiandien (arba vakar, arba rytoj, arba – po metų...) gimusių mažiukų ir mažiukių dauguma bus seneliai ir senelės. Įrodyti negaliu, bet bus. Ramutės Skučaitės knygos „Takelis iš naujo“ ištrauka
Pasikalbėk su savo seneliais (jei turi – proseneliais), ką jie atsimena apie savo vaikystę. Pasirenk ir pamėgink įdomiai apie tai papasakoti klasei.
BŪDVARDIS Būdvardžių vardininko linksnio galūnės Vienaskaita Daugiskaita auksin is auksin iai auksin ė auksin ės sald us sald ūs sald i saldž ios
Išrašau iš eilėraščio „Susapnuotas laikas“ vardininko linksnio daiktavardžių ir būdvardžių junginius.
79
SUTARTINIAI ŽENKLAI PAKLAUSYK SKAITOMO TEKSTO
SKAITYK GARSIAI
SKAITYK TYLIAI
DIRBK KARTU SU DRAUGU
DIRBK KARTU SU GRUPE
KLAUSYKIS ĮRAŠO
ATSAKYK Į KLAUSIMUS
SUKURK, SUGALVOK
PALYGINK TEKSTUS