Turinys Minčių minklės „Keliauti, pažinti, kurti žemėje“ 8
·
RASTI NEVERTA PRARASTI B. MASIONIENĖ. Baltijos tautos 12 ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS Lietuvių tautosaka 14 A. SAKSĖ. Pasaka apie keturis vėjus PRAEITIS A. HINTAS. Vesės sūnus 18 SKOMANTAS. Užkeiktas lobis 19 SVAJONĖS VALDIS. Staburago vaikai 22 S. ZOBARSKAS. Upė dainuoja 24 POEZIJOS KELIAI J. ERLICKAS. Kur skuba upelės? 26 H. JŪRISON. Berniukas ir jūra 27 V. LIŪDENAS. Laivai 28 SANTAIKA L. TUNGAL. Margų peteliškių vasara R. KAŠAUSKAS. Minija 31 AKIMIRKOS H. MIAND. Tomas Linupoegas 34 V. RAČICKAS. Zuika padūkėlis 35
·
6 VIENAS IR VISI 94 DŽ. RODARIS. Dželsominas Melagių šalyje K. BORUTA. Jurgio Paketurio klajonės 96 SANTAIKA 98 A. NANETI. Mano senelis buvo vyšnia M. TELKSNYTĖ. Senelio duona 100
·
·
·
·
15
· · ·· · · · · · · · · ·· ·
102 Sietynas Valia valioti! (reportažas*) 106 107 Didieji Grįžulo Ratai
4 DIDŽIŲJŲ EUROPOS UPIŲ SLĖNIAIS
·
30
·
122 ir Trakų įkūrimą A. RAMONAS. Paskutinis gediminaitis
RASTI NEVERTA PRARASTI 48 S. LAGERLIOF. Stebuklingosios Nilso kelionės ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS 50 V. ZAHORSKIS, P. VINGIS. Siaubūnas A. LINDGREN. Broliai Liūtaširdžiai 51 L. KABERBIOL. Dina, Gėdytojos duktė 52 PRAEITIS SKOMANTO KRONIKOS. Akmens kalba 54 F. ERLINGSONAS. Benjaminas Balandis 56 IŠMONINGOS IŠDAIGOS K. KOVEL. Kaip prisijaukinti slibiną 58 J. ŽILINSKAS. Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas 60 POEZIJOS SKLIAUTAI 62 E. BLUMBERGAS. Žmonių namai A. MARČĖNAS. Miega žemė 62 J. TYSLIAVA. Mano žirgas 63 ATRADIMAI R. ČERNIAUSKAS. Jūra yra sūri 64 K. STEINSDOTIR. Spurgos ir karis 66 AKIMIRKOS U. STARKAS. Ištižėliai ir pramuštgalviai 68
·
·
72 Sietynas Valia valioti! (maršrutas*) 76 77 Didieji Grįžulo Ratai
3 VIDURŽEMIO JŪROS PAKRANTĖMIS
·
78
RASTI NEVERTA PRARASTI E. GAUDŽ. Čivyliai ir Valerijonai 82 ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS G. ŠVABAS. Prometėjas Lietuvių tautosaka L. GUTAUSKAS. Auksinė šiaudų šviesa 86 PRAEITIS 88 R. NEIMANTAS. Gintaro kelias POEZIJOS ATSPINDŽIAI DŽ. RODARIS. Venecija 92 V. SKRIPKA. Upės atsispindi danguje 92 P. ŽEMGULYTĖ. Rugsėjis 93
·
·
· ·
·
· ·
·
84
·
· ··
·
·
44
·· · ·· · · · · ·· · · ··
108
RASTI NEVERTA PRARASTI J. ULIČIANSKIS. Knygų likimas surašytas žvaigždėse 112 ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS Lietuvių tautosaka V. KRĖVĖ. Antanuko rytas 114 D. TERAKOVSKA. Raganų duktė 116 POEZIJOS PASAKOS A. PUŠKINAS. Poemos „Ruslanas ir Liudmila“ įžanga 118 J. DEGUTYTĖ. Raitelis ir miegančioji karalaitė 119 J. JUŠKAITIS. Žirgai 120 PRAEITIS LIETUVOS METRAŠTIS. Apie Gedimino sapną, Vilniaus
38 Sietynas Valia valioti! (interviu*) 42 43 Didieji Grįžulo Ratai
2 SKANDINAVIJOS UOLYNAIS
· · · · · · ·
·
124
SANTAIKA 126 V. PALČINSKAITĖ. Andrius IŠMONINGOS IŠDAIGOS 130 SORBŲ PASAKA. Kur esi? LIETUVIŲ LIAUDIES ANEKDOTAS. Mokytas sūnus 130 V. ŠIKULA. Atostogos su dėde Rafaeliu 131 D. CHARMSAS. Apie tai, kaip Kolia Pankinas skrido
· ·
· · ·
į Braziliją, o Petia Jeršovas niekuo netikėjo 134 Sietynas Valia valioti! (rašinys*) 138 139 Didieji Grįžulo Ratai
·
5 ALPIŲ PAPĖDĖMIS
·
140
··
132
RASTI NEVERTA PRARASTI 144 J. BILIŪNAS. „Ant Uetlibergo giedra!“ ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS ŠVEICARŲ LEGENDA. Šaulys Vilius Telis 146 A. VAIČIULAITIS. Mašina mintims skaityti 148 PRAEITIS 150 R. PILKINGTONAS. Senojo Jano lobis M. MAŽVYDAS. Katekizmas 152 SANTAIKOS ILGESYS ŠATRIJOS RAGANA. Irkos tragedija 154 J. RICHTER. Lydekos vasara 156 AKIMIRKOS J. SPYRI. Heida 158 M. MEIPS DODŽ. Sidabrinės pačiūžos 159 E. KESTNERIS. Skrajojanti klasė 160 POEZIJOS ŠVENTĖS R. M. RILKĖ. Adventas 162 B. SRUOGA. Kalėdų dienos 162 A. KAROSAITĖ. Kalėdų žvakelės 163 KALĖDŲ GIESMĖ. Tyli naktis 164
· ·· ·
· · · · · · · · ·· · ·· · ·
Minčių minklės „Žmogus, laikas, šventės žemėje“ 166 Sietynas Valia valioti! (instrukcija*) 170 Didieji Grįžulo Ratai 171 Mažieji Grįžulo Ratai 171 Literatūros krantai 172
3
·
165
R I T O R AT O R AT U T O
1 BALTIJOS KELIU
Turinys BRITŲ SALOSE
·
4
· ·
·
·
· ·· · · · · · · · · · · · · · · · · · · · ·· · · · · · · · · · · · · · · ·
32 Sietynas Valia valioti! (rašinys*-aprašymas*) 37 Didieji Grįžulo Ratai
7 ROMANŲ TAUTŲ KRAŠTUOSE
·
51
78
Lietuvių tautosaka 80 KONFUCIJUS. Apmąstymai ir pašnekesiai R. TAGORĖ. Popieriniai laiveliai 82
80
KARAS IR TAIKA O. PIMEI. Laukinės rožės 84 J. JANKUS. Senas kareivis Matatutis 86 POEZIJOS ŽIEDAI SAIGIUS HOSIS. Laukiu, kada pražydės vyšnios.
Eilėraštis apie vyšnių žiedus. Kuomet auštant gėrėjaus žiedais, giedojo lakštingalos 88
104
Indėnų išmintis 110 S. O’DELAS. Mėlynųjų delfinų sala J. BILIŪNAS. Kliudžiau 112
38
74
RASTI NEVERTA PRARASTI ŽORŽ SAND. Šuo ir Šventoji Gėlelė ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS
102
RASTI NEVERTA PRARASTI N. JANKUTĖ. Apie save 108 ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS
MINTYS IR SVAJONĖS A. DE SENT EGZIUPERI. Mažasis princas 52 E. MIEŽELAITIS. Miško pasaka 53 NUOJAUTOS CH. R. CHIMENESAS. Plateras ir aš 56 J. DEGUTYTĖ. Nepalik manęs 58 SANTAIKA H. MALO. Be šeimos 60 I. SIMONAITYTĖ. Aukštujų Šimonių likimas 61 ŽYGIAI P. BERNA. Arklys be galvos 64 R. SPALIS. Gatvės berniuko nuotykiai 66
8 RYTŲ SAULĖS ŠALYSE
·
· · · · · ·· · ·· · · · · · · · · · · · · · ·· · ·· · · ·· · ·· · · ·
9 ANAPUS ATLANTO
36
68 Sietynas Valia valioti! (rašinys*-pasakojimas*) 73 Didieji Grįžulo Ratai
· ·
98 Sietynas Valia valioti! (rašinys*-samprotavimas* ) 103 Didieji Grįžulo Ratai
RASTI NEVERTA PRARASTI A. DODĖ. Apelsinai 42 ATMINTIS, IŠMINTIS, MINTIS LIETUVIŲ SAKMĖ. Grįžulo ratai 44 O. MILAŠIUS. Saulėgrąža 45 POEZIJOS SKRYDŽIAI P. Ž. DE BERANŽĖ. Paukščiai 48 A. BARANAUSKAS. Anykščių šilelis 49 L. GUTAUSKAS. Liepsnelė 50
Minčių minklės „Žmogus, tauta, simboliai“
·· ·
S. NĖRIS. Kaip žydėjimas vyšnios 89 A. BALBIERIUS. Vyšnių žydėjimo naktį 89 GAMTOS PRIEGLOBSTYJE R. KIPLINGAS. Džiunglės 90 K. KAUKAS. Baltųjų varnų eiguva 91 SANTAIKA J. SKABLAUSKAITĖ. Sulos gėrėjai 94
RASTI NEVERTA PRARASTI G. K. ČESTERTONAS. Gabalėlis kreidos 8 ATMINTIS, PRAEITIS, IŠMINTIS 10 BRITŲ LEGENDA. Kalavijas akmenyje M. DAUKŠA. Postilė 12 POEZIJOS TVIRTOVĖS A. A. MILNAS. Riteriai ir damos 14 MAIRONIS. Trakų pilis 15 A. BALBIERIUS. Pilis po lietumi 16 IŠMONĖS ŽAISMAS V. MISEVIČIUS. Karaliūnas Gargaliūnas 18 T. PRAČETAS. Mažieji laisvūnai 20 PASLAPTYS O. VAILDAS. Kentervilio vaiduoklis 22 R. ŠERELYTĖ. Padūkę seneliai 24 ATRADIMAI Ž. VILSON. Vidurnaktis 28 E. MIKULĖNAITĖ. Rudas meškiukas 29
R I T O R AT O R AT U T O
6
111
POEZIJOS GIESMĖS 114 P. MĖLYNASIS DEBESIS. Vaikui S. POŠKUS. Vėjas 114 V. KUKULAS. Rasa, I 115 IEŠKOJIMAI K. PATERSON. Kaip ir žvaigždės 116 G. MORKŪNAS. Grįžimo istorija 118 KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI 120 V. SAROJANAS. Žmogiškoji komedija R. ČERNIAUSKAS. Teisingi akiniai 122 (NE)PAPRASTI GYVŪNAI F. MOVETAS. Šuo, kuris nenorėjo būti šunimi A. ZURBA. Paglostyk vėją 126 PASLAPTYS L. S. ČERNIAUSKAITĖ. Išoperuota meilė 128 L. SACHARAS. Berniukas be veido 130
132 Sietynas Valia valioti! (dienoraštis*-samprotavimas*) 137 Didieji Grįžulo Ratai
10 PO PIETŲ KRYŽIAUS ŽVAIGŽDYNU
72
124
136
138
RASTI NEVERTA PRARASTI A. VEŠČIŪNAITĖ. Tik aidas žodžiuose dainos 142 ŽYGIAI B. RADZEVIČIUS. Priešaušrio vieškeliai 144 A. MARŠALAS. Aš moku šokinėti per balas 146 POEZIJOS ŠVIESA 148 V. MYKOLAITIS-PUTINAS. Rytas J. DEGUTYTĖ. Aušta 149 L. GUTAUSKAS. Ratas 149 L. DEGĖSYS. Kelionė 150 L. ŠIMKUTĖ. Akimirkos 151 SUSITIKIMAI M. MIRĖJ. Beveik neįtikėtina Kedrės B. Hartli istorija
Minčių minklės „Žmogus, tėvynė, pasaulis“
155
AKIMIRKOS J. KOLFERIS. Benis ir Omaras 156 B. BUŠMA. Strazdanota vasara 158
160 Sietynas Valia valioti! (laiškas*-kvietimas*) 164 Didieji Grįžulo Ratai 165 Mažieji Grįžulo Ratai 166 Literatūros krantai 167 171 Senovės slėpiniai (ženklai, raštai)
3
152
Sveiki,
R I TO R ATO R AT U TO
iš vasaros lankų atriedantys naujų literatūros krantų būsimi atradėjai! ...Ir vėl apsisuko Saulės, Žemės ir jos gyventojų gyvybės ratas – amžinybės tikimybės, mūsų galimybių išsipildymo ratas. Vėl susirinkote į mokyklas kūrę, atradę, išradę savuosius pasaulius po mūsų visų saule... Kaip – su džiaugsmu, šypsena, nerimu – žvelgiate į draugus, mokytojus, save, naujus vadovėlius? Vėl viskas kartojasi? O gal sutinkate su Daglo, amerikiečių rašytojo Rėjaus Bredberio romano „Pienių vynas“ pagrindinio veikėjo, mintimis? Viskas dabar eina atbulai. Kaip kartais būna kine, kai žmonės šokinėja iš vandens ant tramplino. Ateina rugsėjis, uždarai langus, kuriuos atidarei vasaros pradžioje, numeti sportinius batelius, kuriuos apsiavei irgi tada, auniesi sunkiais batais, kuriuos numetei birželio mėnesį. Žmonės skubiai neria į namus kaip gegutė į laikrodį, atkukavusi valandas. Ką tik verandose knibždėte knibždėjo žmonės, plepėdami be galo, be krašto. Ir staiga durys užsitrenkė, kalbos nutilo, tik lapai tarsi pamišę krenta nuo medžių.
O gal galvojate kitaip? Gal viskas eina pirmyn? Gal mes ne tik ritamės, bet ir konstruojame savus ratus, galinčius atridenti į pasaulį mūsų savasties šviesą? Naujasis literatūros vadovėlis R`ito rãto ratùto norėtų draugauti su Jumis, dar menančiais savąją patirtį verčiant pernykščio vadovėlio Lingo lego laduto lapus ir skaitytas vasarą knygas, norėtų vėl klausti, žadinti Jūsų klausimus ir drauge ieškoti daugybės atsakymų. Vienas iš pirmųjų klausimų – kaip šiemet įmintumėte vadovėlio pavadinimą? Ką Jums sako žodis „ritasi“? Kaip nusakytumėte žodžio „ratas“ tie4
sioginę ir perkeltinę reikšmę? Iš kokių lietuvių liaudies dainų atklysta priedainis „ratuto“? Kur jis kviečia, ko linki, kuo džiaugiasi? Jeigu jau pradėjome mąstyti drauge, eime... Vadovėlį sudaro dvi knygos. Pirmoji knyga „Su vėjų vėjais“ Jus kvies keliauti Baltijos ir Viduržemio jūros pakrantėmis, pasidairyti didžiųjų Europos upių slėniuose, aplankyti Alpių kalnų papėdes skaitant tų šalių ir savos – lietuvių – literatūros tekstus ir menant šių susitikimų paslaptis. Antroji knyga „Į tolių tolius“ siūlys žengti ir žvelgti dar toliau – pasisvečiuoti Vakarų Europoje, Azijoje, Amerikoje, Afrikoje, Australijoje aptariant šių šalių ir lietuvių literatūrų sankirtas ir santaiką. Keliaudami drauge šiemet turėtume būti ypač dėkingi istorijos, gamtos, geografijos, etikos, tikybos dalykams ir vadovėliams, kurie Jums primins, ko prireiks tolimose kelionėse. Kiekvieną vadovėlio skyrių (o jų yra dešimt!) sudaro pasikartojantys poskyriai: įvadinė atlanka, įvadinis tekstas RASTI NEVERTA PRARASTI, lietuvių ir kitų šalių literatūros tekstai, SIETYNAS (žinios apie skyriaus rašytojus), INKARAS (rekomenduojamos knygos), VALIA VALIOTI! (kūrybinio rašymo užduotys), DIDIEJI GRĮŽULO RATAI (skyriaus kartojimo užduotys), MAŽIEJI GRĮŽULO RATAI (kiekvienos knygos atmintinės). Kad kelionės vyktų sklandžiau, kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiama atlanka, kurios skiltys padės Jums prisiminti kelionės maršrute numatytų šalių kultūrą, ją lyginti su savosios šalies kultūra. Žemėlapis – skyriaus šalių ir rašytojų gimtinių žemėlapis ir užduotys. Žvalguva – klausimai apie skyriaus kultūrinį kontekstą.
.
!
.
Įvadiniai skyrių tekstai prasideda šūkiu RASTI NEVERTA PRARASTI – spėkite, ką tai galėtų reikšti?
.
Literatūros tekstai su siūlymais juos aptarti rti prieš pradedant skaityti ir skaitant (GALIA GALVOTI! ir ĮMINTI MINTĮ...) bei trijų pakopų užduotys perskaičius tekstus – TAI (dėmesys vienam kūriniui), TAIGI (kelių kūrinių lyginimas), TATAIGI (dalykų sankirtos).
.
.
.
.
.
.
SIETYNAS – jame lyg žvaigždės įsižiebs kiekvieno skyriaus rašytojai. INKARAS siūlys pasinerti į knygų vandenyno gelmes.
VALIA VALIOTI! kvies atskleisti kūrybinę savastį.
DIDIEJI GRĮŽULO RATAI kvies atsigręžti ir pamąstyti apie tai, ką sužinojote kiekviename skyriuje.
ŠIAURINĖ ŽVAIGŽDĖ primins skyriaus turinį.
MAŽIEJI GRĮŽULO RATAI patars netingėti ir susisteminti tai, kas Jums svarbu. – užduotys pratybų sąsiuvinyje uvinyje – kūriniai Santakos skaitiniuose – prisiminkite ir sužinokite
Žvaigždėlapis – skyriaus turinys ir užduotys. Žara – žinios apie skyriaus kraštų senovę ir užduotys. Židinys – žinios apie skyriaus kraštų kultūras ir užduotys. Žodžiai – žinios apie skyriaus tautų kalbas ir užduotys. Ženklai – žinios apie senuosius rašto ženklus ir užduotys. Literatūros krantai – literatūros teorijos žinių kartojimo klausimai. Raštas ir knygos – skyriaus šalių rašto ir knygų istorijos faktai.
Literatūros bangos – žymių žmonių mintys apie skyriaus knygas. Kompasas – literatūrą ir kitus dalykus siejančios skyriaus užduotys. Ar Jus sudomino numatyti maršrutai? Tikimės, kad juos praturtinsite savų minčių ir idėjų šuorais, kurdami naujas „ratuotas“ (sparnuotas) transporto priemones savoms kelionėms po literatūros pasaulius. Linkime nuotaikingos ir nuotykingos kelionės Saulės nušviestu literatūros ir kūrybos skleidimosi keliu! SĖKMĖS!
Loreta ir Vilija 5
LATVIJA Ana Saksė LIETUVA
Atmintis, išmintis, mintis
. . .
GALIA GALVOTI! Jums pateikiamos dvi tekstų* grupės: lietuvių tautosakos* tekstai* ir latvių rašytojos kūrinys. Pamėginkite atspėti jų žanrus. Prieš pradėdami skaityti tekstus* su pavadinimais arba su autorės pavarde ir pavadinimu, neužmirškite paspėlioti, ką iš šios pradinės informacijos galite numatyti apie skaitysimus kūrinius. Anos Saksės kūrinį būtų smagu skaityti vaidmenimis: pasakotojas(-a)*, Vėjas tėvas ir keturi jo sūnūs: Šiaurys, Rytys, Vakaris ir Pietys.
Lietuvių tautosaka ... (?*)
... (?*)
... (?*)
Ką einant matai, o negirdi? Ką girdi, o nematai?
Prieš vėją nepapūsi, prieš vandenį nepaplauksi.
Vėjo vaikas, vėjo duktė, vėjo botagas, vėjo pamušalas, vėjų kalba.
Be kojų, be rankų duris atidaro.
Vėjo po laukus nesugainiosi.
... (? *) Gaudo vėją po laukus.
Kazys Šimonis. Vėjas (1926 m.)
.
ĮMINTI MINTĮ... Pasakykite šešis lietuvių smulkiosios tautosakos* žanrus, kurių pavyzdžius perskaitėte, ir paaiškinkite, ką kiekvienas sakinys ar žodžių junginys reiškia. Kada jie sakomi? Kodėl?
Tilindis tilindis, Be rakto klėtin įlindęs.
Aukštą medį visi vėjai laužo.
Greitas kaip devyni vėjai.
Kas pučia be lūpų?
Vėjų ir kalbų nesugaudysi.
Čia reikėjo, bet ne vėjo.
Kas lekia be sparnų?
Greiti pažadai vėjais laksto.
... (? *) Eik į keturis vėjus!
Ko lauke nesugaudysi?
Vėją pasėjęs, audros susilauksi.
Po šimts vėjų!
Ketursnapis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas.
Vėjas kalnus griauna, žodis žmogų kelia.
... (? *)
14
O tu, vėjo vėtykle!
Miegantis vėjas (...?*) Žmogus vaikščiojo darže ir rado – tarpe ežių guli ir miega vėjas. Pūtė pūtė, privargo ir atsigulė pailsėt. Vėjas pats nedidelis, bet labai dideli ilgi žili ūsai. Nes vėjas pučia pro ūsus.
. .
Saulė ir vėjas (...?*) Saulė ir vėjas derėjęsi, kuris nuvilksiąs žmogui sermėgą1. Vėjas pirmas ėmęs pūsti; pūtęs smarkiai, pūtęs palengva – žmogus vis su sermėga ir su sermėga. Tik saulė ėmus šildyt – žmogus tuoj ir nusivilkęs.
. .
ANA SAKSĖ
Pasaka apie keturis vėjo sūnus (...? *) Dangaus žydrynės valdovas Vėjas turėjo keturis sūnus – Šiaurį, Rytį, Vakarį ir Pietį. Tėvas paeiliui siuntė tė juos į plačias dangaus pievas debesų avelių ganyti, už tai žadėdamas valstybės didžiąją dalį tam, kuris visų sočiausiai priganysiąs aikštingąją kaimenę.
Pasakykite šių tautosakos* kūrinių žanrą ir paaiškinkite, kokia tema* juos sieja. Kuo ypatingi pagrindiniai veikėjai*? Kokie jų giminystės ryšiai? Kuo jie panašūs? Kuo skiriasi?
OP arbaa STOP! Kiek sūnų turėjo Vėjas? Kokie jų vardai? Pabandykite atspėti, kaip kiekvienam iš jų galėtų sektis ganyti. Paaiškinkite, kodėl taip manote.
Pirmasis ganiavon susitaisė Šiaurys. Jis apsivilko baltais lokenų kailiniais, apsiavė šiltomis briedžio odos pušnimis, ant galvos užsimaukšlino šermuonėlių kepurę, o prie juostos pasikabino spindintį kardą. Dailus išrodė lieknasis Šiaurys: juodaplaukis, raudonskruostis, žaliomis akimis, iš kurių mirksint spingsėdavo žalsvai melsvos žvaigždutės. Tikras karaliaus sūnus, tėvo garbė. – Sėkmės tau, mylimiausias mano sūnau! – išlydėdamas Šiaurį palinkėjo tėvas. Išleidęs avis iš dangaus aptvaro, Šiaurys griebė kardą ir, švytruodamas kaip pakliuvo, ėmė varyti jas į ganyklą. <...> 1
Valdis Celmas. Jauniausios dukrytės vėlelė
Sermėgà – ilgas milinis apsiaustas.
15
1
Vasaris (pietų) vėjas esąs apsitaisęs žaliais rūbais, Rytinis – rausvais, Žiemys – baltais gauruotais kailiniais, o Vakaris – tai visas suplyšęs ir lopiniuotas.
B A LT I J O S K E L I U
Vėjų rūbai (...?*)
AT M I NT I S , I Š M I NT I S , M I NT I S
.
.
.
OP arbaa STOP! Apibūdinkite Šiaurį. Kokia jo išvaizda, apranga, būdas, elgesys?
OP arbaa STOP! Apibūdinkite Rytį. Kokia jo išvaizda, apranga, būdas, elgesys?
OP arbaa STOP! Apibūdinkite Vakarį. Kokia jo išvaizda, apranga, būdas, elgesys?
Neėdusias ir negėrusias Šiaurys vakare parginė tėvo avis ir vėl suleido apluokan1. – Prastai ganei, mano sūnau, – sunkiai atsidūsėjo tėvas. – Tai tikri velniai, o ne avys, – piktai atšovė Šiaurys. Kitą dieną ganyti išsirengė lengvabūdis Rytys. Jis užsimetė dukslų apsiaustą, kaklą apsuko raudona šerpe, o kepurę – ak, jis ir vėl buvo ją pradanginęs, tad ir šį sykį nerado. Per daug ilgi ir išsidraikę buvo rudi jo plaukai, kad ant jų dar ir kepurė laikytųsi. Dar saulei nepatekėjus, jis išginė avis iš apluoko. Ilgu botagu šmaukščiodamas, varė jas vakarų pusėn. Raudona šerpė tik plaikstės po orą ir žėrėjo danguj lyg purpurinė aušra. <...> Ak tas padauža – niekada nieko jis pradėjęs nebaigdavo, todėl ir tą dieną tik blaškė avis po visas dangaus kertes, o ligi ganyklų taip ir nepriginė. <...> – Prastai priganei, sūnau, – pasitikdamas užvaikytas avis, atsidūsėjo Vėjas. – Kur ten tokias pliuškes priganysi, – nusikvatojo Rytys. Trečią dieną bandą perimti turėjo Vakaris. Lėtas ir nerangus, jis ilgai negalėjo nuspręsti, kuo čia jam apsirengus, kuo apsiavus. Kol susirado seną pilką tėvo sermėgą, kol išsimirkė suragėjusias nagines, kol apsimuturiavo galvą nusišėrusia auklės skara, – ogi žiūri, jau saulė aukštai. Išleidęs avis, vėlgi nebesumanė, kurion ganyklon varyti, todėl leido joms eiti, kur pačios norės. <...> Tad atsisėdo vyrelis ant dangaus kupsto ir pravirko. Jis verkė ir verkė, ir verkė, o ašaros tarytum lietaus lašai krito žemyn kiaurai merkdamos ir ganyklas, ir avių kailinėlius. Šlapios ir apsunkusios avys vakare turseno namo be piemens. Mat šis tebekiūtojo ant dangaus kupsto, kol tėvas neatėjo jo ieškoti ir namo vestis. – Blogai, blogai, sūnau, – liūdnai pakraipė galvą Vėjas, ir Vakaris vėl sušniurksėjo. Pagaliau atėjo Piečio eilė ginti avis. Jis išsiruošė vienmarškinis ir basas, tas švelnusis berniokas lino baltumo plaukais ir neužmirštuolių spalvos akimis, ir nieko daugiau nepasiėmė, vien žilvičio dūdelę. Kai Pietys prikišo prie lūpų dūdelę, plačia dangaus paskliaute nuringavo linksma melodija. Džiugiai strikinėdamos, avys skubėjo ganyklon. O kai jau buvo sočiai priėdusios, Pietys užsikėlė ant pe1
Rimos Stasiūnaitės iliustracija 16
Aplúokas – aptvaras prie tvartų gyvuliams paganyti.
Iš latvių kalbos vertė
renata zajankauskait
. . .
Apibūdinkite Pietį. Kokia jo išvaizda, apranga, būdas, elgesys?
OP arbaa STOP! Kaip elgiasi vėjai broliai po tėvo sprendimo? Kodėl? Su kokiais gamtos reiškiniais galima sieti šį pasakojimą? Kuo jis yra tikroviškas, kuo – fantastinis? Kodėl taip manote? Koks jo žanras?
VARTAI TA I 1. Išsirinkite Jus labiausiai sudominusį tekstą* ir paaiškinkite, kodėl jį renkatės. 2. Aptarkite pasirinktą tekstą*: pagrindiniai veikėjai*, tema*, problema* (jei kyla) ir pagrindinė mintis*. 3. Pasiskirstykite grupėmis ir suvaidinkite pasirinkto teksto* istoriją. 4. Sukurkite savo istoriją vėjo(-ų) tema* ir ją užrašykite. TA I G I 1. Palyginkite perskaitytus tekstus* ir paaiškinkite, kuo jie panašūs ir kuo skiriasi. 2. Pagalvokite ir paaiškinkite, kodėl latvių rašytojos kūrinys apie vėjus gali būti lyginamas su lietuvių tautosakos* kūriniais. 3. Perskaitykite Santakos poskyryje „Žaisminga išmonė“ pateikiamus tekstus* apie vėjus ir panagrinėkite, kurių rašytojų kūriniai artimesni lietuvių tautosakai*. Kodėl? 1
4. Perskaitykite Santakos skyriuje „Pasaulio tautų atmintis“ kitų šalių mitų* apie pasaulio sukūrimą ir parašykite samprotavimą* „Kodėl, mano nuomone, viso pasaulio žmonės senovėje sužmogino arba sudievino gamtos jėgas?“ TATA I G I Jei norėtumėte atskleisti gamtos mokslo ir literatūros* požiūrius į gamtos jėgas, dviese pasirinkite kokį nors gamtos objektą ar reiškinį (pvz., saulę, mėnulį, žemę, vėją, žaibą...). Vienas pasirinktą objektą pristatykite kaip mokslininkas (remkitės gamtos vadovėliu, enciklopediniu žinynu arba interneto žiniomis), o kitas jį įasmeninkite*, t. y. pristatykite kaip jaučiančią, mąstančią, kalbančią būtybę.
o! gero vėj
Dūdõrius (svet. ntk.) – dūdininkas.
17
B A LT I J O S K E L I U
Todėl ir toliau Pietys ganė savo kaimenę nė nenujausdamas, jog trys jo broliai iš pavydo net dantimis griežia, botagus veja, per naktis verkia. <...> Tačiau nemaloniausias Piečiui yra Vakario pavydas. Kai šiam nuo graužaties visai įtvinksta širdis, sėdasi jis ant dangaus kupsto ir ima verkti, verkti, verkti, o ašaros lyg lietaus lašai papsi žemyn, permerkdamos dangaus ganyklas ir avių kailinėlius. Tada jau ir Pietį apima liūdesys, ir jo skruostais nusirita dvi šiltos ašaros. Tik jis greit atitoksta, čiumpa dūdelę, ir štai padangėmis jau ringuoja švelni melodija.
.
OP arbaa STOP!
1
čių lietaus debesį ir nunešė jį avims, kad šios atsigertų ir vėl galėtų vaišintis po naujas ganyklas. Vakare Vėjas laukė pargrįžtant savo linksmojo dūdorėlio1 ir sočiai priganytos avelių bandos. – Puikiai ganei, sūnau, ką ir besakyti, – gyrė tėvas Pietį. – Teks tau atiduoti didžiąją dalį dangaus ganyklų ir avių. Taip jis ir padarė.
ESTIJA Adus Hintas LATVIJA LIETUVA Skomantas
Praeitis
. . . . .
GALIA GALVOTI! Perskaitę poskyrio pavadinimą, rašytojų pavardes ir kūrinių, kurių ištraukos pateikiamos, pavadinimus, pasamprotaukite, kokių tekstų* tikėtumėtės šiame poskyryje. Paaiškinkite, kodėl. Skaitydami atkreipkite dėmesį į detales*, kurios gali padėti nustatyti pasakojimo* laiką*. Kad skaitymas būtų spalvingesnis, galima skaityti vaidmenimis: pirmame tekste* – pasakotojas(-a)*, jaunėlis sūnus Lehas, tėtis Vesė; antrame – pasakotojas(-a)*, mama Medeina ir jauniausia duktė Gailė.
ĮMINTI MINTĮ... Paaiškinkite, kur vyksta veiksmas*. Į ką krypsta pagrindinių veikėjų* žvilgsniai?
ADUS HINTAS
Vesės sūnus Apsakymo* ištrauka
Lehas įsitaisė greta vyresniojo brolio, tačiau šis buvo pernelyg pakilios nuotaikos ir ilgai klausėsi tykaus bangų pleškenimo į plonus degutuotus valties šonus, o jo aukštyn įsmeigtos akys regėjo, kaip viena po kitos danguje žiebėsi žvaigždės, kol jų radosi tiek daug, kad niekas nebevaliotų suskaityti.
Gotlando salos krantas
.
.
Ką pastebėjęs sūnus sunerimsta? Ką paaiškina tėtis? Pasidalykite mintimis, ką Jūs supratote.
Kuo šiems žmonėms yra svarbūs žvaigždynų ženklai?
– Tėti, ar ta didžioji – Šiaurinė? – paklausė. – Namuose ji buvo tiesiog viršum stogo kampo, o čia viskas susimaišė. – Ar matai Didžiuosius Grįžulo Ratus? – Tas ketvertukas, paskutinioji žvaigždė tarsi kreivai palinkusi. – Tasai. Ana, ten yra iena, šalia ienos didelė žvaigždė – jautis, o prie jaučio uostinėja mažas vilkiūkštis. Šeimininkas betgi neprileidžia vilko arti jaučio. Jei dabar nubrėši tiesų brūkšnį tarp dviejų užpakalinių ratų ir kiek aukštėliau, pirma didelė švytinti žvaigždė tame brūkšnyje ir bus Šiaurinė. – Toji, ne ana, mažesnė, šone? – Toji. Jei nori keliauti į Turkų, gausi plaukti tiesiai Šiaurinės linkui. O plaukdamas į Gotlandą, trauk tenai, kur nusileidžia saulė, – tik laikykis kiek piečiau, kitaip aplenksi Gotlando kyšulį. Jei leisies į Naugardą, vėl plauk šiaurėn, vis tiek aukštyn ar žemyn pro Hyjumą, ir tolyn pagal žemyno krantą, tada jūra nuves tave tiesiog saulėtekio pusėn. <...> Tačiau dar viską spėsi pamatyti, kai sykį didžiajai apskrities burvaltei mano vieton prireiks jūreivio. 18
.
Iš estų kalbos vertė
danut sirijos girait
.
Kokiais laikais, Jūsų nuomone, vyksta apsakymo* veiksmas*? Paaiškinkite, iš ko taip sprendžiate.
OP arbaa STOP! Kuo ypatingi paskutiniai ištraukos vaizdai? Kaip gali jaustis žmogus, žvelgdamas į žvaigždėtą dangų, ir kaip – į žvaigždėtą vandenį? Kuo dar sūnaus žinias praplečia tėtis? Ar Jūs atpažįstate šiuos žvaigždynus? Kaip?
SKOMANTAS
Užkeiktas lobis Apysakos* skyriaus „Motina ir duktė“ ištraukos
Niūrią Kúoknesės pilį vakarais gaubia tirštos miglos. Tarytum žalčiai jos rangosi palei mūrines sienas, šliaužioja tarp apvalių ir kampuotų Dauguvõs pakrantės akmenų, paskui ima ropštis iki pat aukštų kuorų viršaus, bando skverbtis pro visus pilies plyšius į vidų. Šaltas miglos prisilietimas pažadino ir taip jau prastai miegojusią Medeiną. Valandėlę ji žvelgė į skliautuotas savo celės lubas. Lygiai sumūrytų plytų eilės iš keturių kampų susibėga į vieną tašką, kuriame dabar tarsi susikaupė per savaitę pilyje patirti įspūdžiai. Medeina žvelgė į tą tašką, mėgindama prisiminti tai, ką prieš akimirką išgyveno sapne. Ji žinojo, kad yra stipriausia iš tų, kurie jos giminėje savo rankose laiko gijas, jungiančias gyvuosius su dievų ir vėlių pasauliu. Niekas daugiau už Medeiną neturėjo paslaptingų jėgų, palaipsniui ar staiga paveikiančių žmogaus sielą. Medeinos akys regėjo tai, ką slėpė žmogus, o jos mintis pagaudavo tikrąją ištarto žodžio prasmę. Migla tvyrojo ankštoje belaisvių celėje, tačiau Medeina tarytum iš paukščio skrydžio aukščio matė rūko apsemtą pelkę, o 19
Kuoknesės herbas
Kuoknesės pilis (XVIII a.)
B A LT I J O S K E L I U
Jūra iš tyko liūliavo, podraug liūliavo ir mėnuo su žvaigždėmis. Jų atšvaitai krito į vandenį, tad, pažvelgęs žemyn pro valties kraštą, giliai giliai galėjai išvysti jų tiek kaip ir aukštai aukštai. – Matai, – šnekėjo tėvas, – ten Didieji, o ten Mažieji Grįžulo Ratai.
.
1
– Tavo vietoj plauks Ranus. – Jei būsi drąsus, pakaks ir tau vietos. – Ar tada, kai atsikratysime vokiečių ir naujojo tikėjimo? – Taip, tada. Tada prasidės kitas gyvenimas. Visi būsime laisvi, galėsime gyventi, kaip norės mūsų tauta. <...>
OP arbaa STOP!
P R A E IT I S
. . .
Kurioje šalyje ir kokiais laikais vyksta veiksmas*? Kas yra nutikę pagrindinėms veikėjoms*? Iš ko taip sprendžiate? Iš kokio jos krašto?
Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“ Vi`lniuje
. . .
Kuo tais laikais galėjo skirtis nekrikštytas ir krikštytas žiemgalis? Kodėl, Jūsų manymu, šis sargybinis palankus kalinėms? Kodėl jam neramu? Kaip jam bando padėti Medeina?
pačiame tos rūko jūros viduryje – sausą salelę ir trobą su skaisčiai liepsnojančiu ir traškančiu židiniu. Medeinos vaikai Junda, Uvis ir Einius sėdėjo aplink liepsną, ir jų akyse žiburiavo atšvaitai. Dukra lyg ir paklausė kažko, ji kažką atsakė, rodos, uždraudė kažkur vykti – Medeina negalėjo tikliai prisiminti. – Tu nemiegi, mama? – pašoko savo guolyje Gailė, turbūt taip pat vėsios miglos pažadinta. – Gal kas nutiko? – Nieko nenutiko, vaikeli, – atsakė motina. – Tik žinau, kad mudvi išvaduos. Ir tą pačią akimirką, kai ji jau buvo prisiminusi, iš kur ir ką žino, subrazdėjo skląstis. Atsivėrė geležimi kaustytos durys. Įėjo sargybinis, krikštytas žiemgalis, kuris, kitiems prižiūrėtojams nematant, atnešdavo kalinėms tėviške kvepiančių rūkytų lašinių gabalėlį ar kietai sudžiovintą sūrį, o vakar net buvo išleidęs Gailę pasisemti vandens iš pilies šulinio. Medeina jau kelinta diena matė, kad šis sargybinis neranda sau vietos, kad jį graužia baisus rūpestis. Buvo netgi paklaususi, ar negali kuo padėti. Tada sargybinis jai nieko neatsakė, tik kažkaip keistai pasižiūrėjo, o jo lūpos suvirpėjo, tarytum tas stambus vyras su lyg kirviu iškapotais veido bruožais tvardytų nebylų verksmą. Dabar sargybinis atėjo ne vienas, o su smulkute, vos besilaikančia ant kojų moterimi, kurios akys buvo giliai įdubusios, o lūpos suskeldėjusios nuo karščio. – Tai mano Ilzė, – trūkčiojančiu iš sielvarto balsu tarė sargybinis. – Jai skauda krūtinę, visą pusmetį skausmai kamuoja. Žmonės šneka, kad žemaičių rikio žmona viską gali. Padėk mano Ilzei, jei sugebi... Virpančioje žvakių šviesoje Medeina paėmė išdžiūvusią, tiesiog vėjo perpučiamą moterį už rankos, prispaudė nykščiu nelygiai trūkčiojančią gyslą jos rieše, įsiklausė, kaip vos vos tvinkčioja joje kraujas, po to pažvelgė jai į akis – taip giliai, kad Ilzė paskui pasakojo, jog jai nuo to žvilgsnio pasidarė karšta, – ir lėtai paklausė: – Ką suvalgai, viską atiduodi, o jau trys dienos, kai net vandens negali gerti, tiesa? – ir, nelaukdama atsakymo, pridūrė: – Nebijok ir nesikrimsk, kad tavo vaikai neteks motinos. Tavo liga pagydoma. Pasiraususi savo drobiniame krepšelyje, Medeina padavė sargybiniui saują džiovintų šaknelių bei medžių žievių ir tarė: – Išvirsi rytoj savo žmonai Ilzei su medum ir apynių spurgais, pridėjęs dar po saują kraujažolių ir rasakilų, kurių rasi kiekvienoje pievoje. Tik išrauk jas dar šiąnakt, kai patekės mėnulis. Tegul Ilzė geria triskart per dieną tris dienas, o ketvirtąją atsikels ir bus sveika.
20
Kuo visus nustebina Medeina? Kodėl stebisi jos dukra? Paaiškinkite, kaip supratote mamos atsakymą į dukters klausimą. Ar pritariate Medeinos požiūriui? Kodėl?
VARTAI TA I 1. Pasakykite savo nuomonę apie perskaitytas ištraukas. Kas jas sieja? Kuo jos skiriasi? Kuri Jus sudomino labiau? Kodėl? 2. Išsirinkite vieną ištrauką ir ją aptarkite: veiksmo vieta*, laikas*, tema*, problema*, teksto* keliamos mintys. 3. Aptarkite pasirinktos ištraukos veikėjus*. Kas jie? Kokie jie? Kas juos sieja? Ko vyresnysis moko jaunesnįjį? Kodėl? 4. Nupieškite iliustraciją pasirinktai ištraukai, atkreipdami dėmesį į tekste* įvardytas detales*. TA I G I 1. Perskaitykite Santakos poskyryje „Praeities aidas“ pateikiamą Laimuonio Puro romano* „Liepsnojantis piliakalnis“ ištrauką. Palyginkite du arba tris tekstus*, ieškodami jų panašumų. Kokiais laikais vyksta veiksmas*? Su kuo tada kovojo visos trys tautos – estai, latviai ir lietuviai? Kaip vyresnieji žmonės elgėsi su vaikais? Kas jiems buvo labai svarbu? 2. Nupieškite vieną piešinį, jungiantį dviejų arba trijų tekstų* vyresniųjų žmonių pamokas jauniesiems (keliauti jūromis, rūpintis bitėmis, gydyti žolelėmis), ir iš kiekvieno teksto* išrašykite po vieną citatą.
TATA I G I Ką reiškia žodžiai astronomija*, etnografija* ir botanika*? Jei klasėje atsirastų norinčiųjų ne tik šiuos žodžius paaiškinti, bet ir papasakoti klasės draugams apie žvaigždynus, senuosius bitininkystės papročius ir (arba) apie vaistažolių galią, klasėje būtų tikrai įdomu... Idėjų galite rasti šiose knygose: Robino Kerodo „Žvilgsnis į žvaigždes“, Pranės Dundulienės „Lietuvių etnografija“ ir „Lietuvių etnologija“, Eugenijos Šimkūnaitės „Gyvenimo receptai“.
ovės Naujų sen
21
į m in im ų !
B A LT I J O S K E L I U
. .
1
Netruko prabėgti tos kelios dienos ir, visų Kuoknesės gyventojų nuostabai, jau pas protėvių vėles pasirengusi keliauti moteris pasveiko! Dabar jau ne tik pilyje, bet ir už jos sienų – pirklių, siuvėjų, kailiadirbių, katilių trobose, siaurose gatvelėse bei turguje – garsiai sušneko apie kilmingąją burtininkę. <...> – Mamute, kodėl tu gydai mūsų priešus? – sykį paklausė Gailė motinos. – Aš gydau žmogų, – rimtai atsakė Medeina.
va l i a va l i ot i!
Ką reiškia šis žodis? Iš kokios kalbos(-ų) jis kilęs?
INTERVIU* – vienas klausimas, keli atsakymai!
INTERVIU* – tarptautinis žodis, sudarytas iš lotynų kalbos priešdėlio inter-, reiškiančio buvimą tarp ko nors, tarpusavyje, ir anglų kalbos žodžio view, reiškiančio vaizdą, akiratį, požiūrį. Tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad INTERVIU* – 1. žurnalisto pokalbis su valstybės, visuomenės, kultūros arba kokiu kitu veikėju, skirtas spaudai, radijui arba televizijai; 2. sociologinių tyrimų metodas; pokalbis, kurio kryptį ir tikslus numato tyrėjas; atsakymai apibendrinami. Mokomaisiais tikslais šį žodį galima suprasti paprasčiau: tai klausimų parengimas, pateikimas, atsakymų užrašymas ir apibendrinimas. UŽDUOTIS. Vieno klausimo ir kelių atsakymų interviu*. Reikėtų sugalvoti tik vieną įdomų klausimą ir jį pateikti keliems žmonėms, užrašyti jų atsakymus ir savo nuomonę, kodėl visi atsakė skirtingai ar vienodai. Pateikiamuose tekstuose* – tik idėjos.
Mokomasis interviu*
Meninis interviu*
Vadovėlis „Rito rato ratuto“
Aldona Kazanavičienė. Kopose ir pajūry
Kaip atsirado kalba(-os)?
Literatūrinės pasakos* ištrauka 1. Yra daug mokslinių teorijų, atskleidžiančių žmogaus kalbos kilmės priežastis ir raidą. Teigiama, kad pirmieji žmonių kalbos žodžiai galėjo būti jaustukai („ai“, „oi“, „oho“, „ohoho“...), gamtos garsų pamėgdžiojimai („š-š-š“, „ū-ū-ū“, „triokšt“, „pokšt“, „keberiokšt“...), bendravimo šūksniai („stok!“, „traukis!“, „bėk!“). Gal žmonės tiesiog sąmoningai susitarė vienus dalykus pavadinti vienaip, kitus – kitaip (pvz.: „mama“, „tėtis“, „sesuo“, „brolis“...). Gali būti, kad visos šios priežastys susiklostė drauge, ir žmonės pradėjo kalbėti skatinami daugybės poreikių – tiesiog skubėdami tapti žmonėmis... 2. Vienoje legendoje pasakojama: dievai, užsirūstinę dėl žmonių įžūlaus noro pranokti pačius dievus ir pasistatyti bokštą (Babilono) iki dangaus, atėmę iš jų vienintelę kalbą, sumaišę žodžius ir taip pasmerkę juos nesusikalbėti... Todėl dabartiniai žmonės, nemokėdami svetimos kalbos, jaučiasi bejėgiai. Tačiau jei gali suprasti ir atjausti kitą žmogų ir be žodžių atsakyti į kito šypseną, gal dar ne viskas prarasta? Taigi mūsų žodžiai ėjo, atėjo, dabar eina drauge su mumis, ne toldami, o artėdami vieni prie kitų. Tokie žodžiai vadinami tarptautiniais.
Žvejų vaikai randa sau malonumų ir kopose. <...> – Kas ten groja? – paklausė Mikelis. – Ne groja, o gieda! – ginčijosi Valteris. – Tai groja, groja; ir dar lyg kas varpais skambina. – Greičiausiai, kad gieda! Ir dar kanklėmis pritaria. Klausykim! Ir vaikai nutilo. Kopose vos girdimai aidėjo švelni, tyli muzika. – Gal kas plentu ateina grodamas? <...> – Ir aš žinau! – gyrėsi Valteris. – Tie balsai iš požemių... Ten miestas, kurį užnešė smėlys. Ten, giliai po smėliu, skamba varpai ir gieda žmonės – maldininkai. Man mama sakė, smėlys kartais užneša namus, užneša visą kaimą. Ir net miestus užpusto.
Koks bus Jūsų interviu*? Neužmirškite sugalvoti pavadinimo! Kū 42
d ž ių ir n u o š ir r y b iš k u m o
pašnekov
ų!
1. Prisiminkite ir pasakykite, kurių šalių pakrantes skalauja Báltijos jūra. 2. Pasakykite, kurių šalių literatūrai buvo skirtas šis vadovėlio skyrius. 3. Pasvarstykite, kuo panaši ir kuo skiriasi Lietuvo˜s, La˜tvijos, Prū´sijos ir Èstijos tautų istorija ir kultūra. 4. Parašykite, ar Jums įdomu susipažinti su Latvijos ir Estijos literatūra. Paaiškinkite, kodėl.
II. Tautosaka* 1. Prisiminkite, kokių žanrų lietuvių tautosakos* kūrinių skaitėte šiame skyriuje. 2. Paaiškinkite, kuo skiriasi frazeologizmai*, priežodžiai* ir patarlės*. Atpažinkite, kuris posakis – frazeologizmas, kuris – patarlė*, o kuris – priežodis*, ir paaiškinkite, kodėl taip manote: Bijai vilko – neik į girią. Neiškenčia lyg vilkas nestaugęs. Vilkas avies kailyje. 3. Prisiminkite, kuo liaudies pasaka* skiriasi nuo liaudies sakmės*, ir atpažinkite, kuris sakinys yra iš pasakos*, kuris – iš sakmės* pradžios: Senovėje buvę du broliu vėju. Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų ir dukterį. Paaiškinkite, kodėl taip manote.
III. Literatūrinės pasakos* 1. Prisiminkite ir paaiškinkite, kuo literatūrinės pasakos* skiriasi nuo liaudies pasakų*. 2. Pagalvokite ir pasakykite, kurių laikų – senųjų ar dabartinių – rašytojai, kurdami literatūrines pasakas*, labiau rėmėsi savo tautosaka*. Paaiškinkite, kodėl taip manote.
IV. Apsakymai*, apysakos* 1. Prisiminkite ir paaiškinkite, kuo apsakymai* ir apysakos* skiriasi nuo liaudies ir literatūrinių pasakų*. 2. Prisiminkite ir paaiškinkite, kuo apsakymas* skiriasi nuo apysakos*. 3. Išvardykite kelis šiame skyriuje pateiktų realistinių ištraukų pavadinimus ir prisiminkite, kurios ištraukos yra iš apsakymų*, kurios – iš apysakų*. 4. Palyginkite šiame skyriuje pateiktus lietuvių, latvių ir estų realistinius prozos tekstus*. Kuo jie panašūs? Kuo skiriasi? Kas pirmiausia krito į akį skaitant nelietuvių rašytojų kūrinių ištraukas?
V. Poezija* 1. Kas nauja šių metų poezijos* poskyryje? 2. Ar pastebėjote lietuvių ir verstinės poezijos* tekstų* skirtumų? Jei taip, tai kokių? 3. Kuris eilėraštis* Jums labiausiai patiko? Kodėl? 4. Kuo šio poskyrio eilėraščiai* susiję su geografija? Kuo, Jūsų nuomone, šie eilėraščiai* galėtų praplėsti Jūsų geografijos žinias?
VI. Kūriniai ir kūrėjai* 1. Kuris šio skyriaus kūrinys ar jo ištrauka Jus sudomino labiausiai? Kodėl? 2. Kuris šio skyriaus kūrinių autorius Jums įdomiausias? Kodėl? 3. Parašykite kelis klausimus rašytojui, kurio kūrinys Jums labiausiai patiko. Pasikeiskite sąsiuviniais su suolo draugu ir atsakykite į draugo sugalvotus klausimus taip, kaip, Jūsų nuomone, galėtų atsakyti tas rašytojas. 43
B A LT I J O S K E L I U
I. BALTIJOS KELIU
1
d i d i e j i gr į žu l o r a ta i
3. Prisiminkite, kokią literatūrinę pasaką* skaitėte šiame skyriuje, ir pasamprotaukite, kuo ji artima baltų tautosakai*. 4. Parašykite savo nuomonę apie skaitytą literatūrinę pasaką. Kurių rašytojų pasakų esate skaitę? Kurios įsiminė labiau? Kodėl?
Serijos „Šok“ vadovėlio „Rito rato ratuto“ komplektą VI klasei sudaro:
• Vadovėlis Pirmoji knyga Antroji knyga
• Pratybų sąsiuviniai
6
Pirmasis sąsiuvinis Antrasis sąsiuvinis
Rito rato ratuto •
PIRMOJI KNYGA
• Mokytojo knyga • Skaitiniai „Santaka“
ISBN 978-5-430-05046-7
Apsilankyk www.knyguklubas.lt • Rasi naujausių knygų • Sužinosi, ką skaito tavo bendraamžiai • Dalyvausi diskusijose