Technologijos/ Braižyba. Mokomųjų priemonių katalogas 2013-2014 m. m.

Technologijos Brai탑yba 2013/ 2014

MOKOM킨J킨 PRIEMONI킨 KATALOGAS

Mieli mokytojai!

Pristatome Jums naujausią leidyklos „Šviesa“ leidinių katalogą. Jame kiekvienais metais stengiamės pateikti kuo daugiau naujienų, kurios palengvintų Jūsų darbą ir atitiktų šiandieninius mokymo(si) poreikius.

Suprantame, kad šiuolaikiniam mokytojui, norinčiam kuo geriau atlikti savo darbą, nebeužtenka vien kokybiškų vadovėlių. Todėl mūsų tikslas – užtikrinti platų mokomųjų priemonių ir sprendimų pasirinkimą, kuris apimtų tiek Jums jau įprastus leidinius, tiek skaitmeninį turinį bei įrangą, tiek specialius mokymus.

Esame įsitikinę, kad mokymo(si) sprendimai turi būti kompleksiški, o jų turinys – integruotas. Todėl šiame kataloge rasite ne tik pavienius visų dalykų vadovėlius, bet ir jų komplektus. Juos sudaro mokytojo knygos, pratybų sąsiuviniai, kitos papildomos priemonės – žinynai, uždavinynai, skaitiniai, elektroninės priemonės ir kt.

Mūsų šalies mokyklos, be abejonės, keičiasi – prisitaiko prie šiuolaikinių mokinių ir visuomenės poreikių, siekia modernizuoti ugdymo aplinką. Džiaugiamės, kad Lietuvoje yra daug aktyvių mokytojų, kurie pažangiai mąsto ir siekia savo darbe taikyti naudingas naujoves. Tai įkvepia ir mus tobulėti ir siūlyti Jums kuo daugiau inovacijų.

Viena iš jų – „Aktyviojo ugdymo klasės sprendimas“, padedantis tobulinti mokymo ir mokymosi procesą, siekti geresnių rezultatų. Tai, kad jis randa kelią į vis daugiau šalies mokyklų, įrodo, koks reikalingas kompleksiškas interaktyvaus mokymo ir mokymosi sprendimas šiuolaikiniame ugdymo procese. Šiame leidinyje pristatome ir karščiausią naujovę – naujos kartos mokytojo darbo aplinką „e. Šviesa“. Ji sukurta, kad padėtų Jums dirbti veiksmingiau ir patogiau. Ji leidžia lengviau planuoti ir rengtis pamokoms, efektyviau įvertinti ne tik mokinių, bet ir savo pasiekimus, taip pat atlikti momentines mokinių apklausas ir kt.

Kaip įprasta, daugiau informacijos apie kiekvieną konkretų sprendimą rasite katalogo viduje. Tačiau, kad galėtume pasiūlyti būtent Jūsų poreikius atitinkančius vadovėlius ir mokymo(si) priemones ar tiesiog atsakyti į Jums rūpimus klausimus, kviečiame nedvejoti ir kreiptis tiesiogiai į švietimo sistemos koordinatorius.

Kurkime šiuolaikinę mokyklą kartu!

Leidyklos „Šviesa“ kolektyvas

Švietimo sistemos koordinatoriai Jums suteiks visą reikiamą informaciją apie: leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas mokomąsias priemones; aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau www.aktyviklase.lt); mokymus ir kvalifikacijos kėlimo seminarus Jūsų regione (plačiau http//mokymocentras.sviesa.lt).

Eglė Miškinytė El. p. e.miskinyte@sviesa.lt Tel. 8 687 93 943 Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Dainius Kulbis El. p. d.kulbis@sviesa.lt Tel. 8 616 25 026 Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Agnė Krutulienė El. p. a.krutuliene@sviesa.lt Tel. 8 620 52 076 Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Giedrius Vidžiūnas El. p. g.vidziunas@sviesa.lt Tel. 8 620 19 630 Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Rūta Kučinskienė El. p. r.kucinskiene@sviesa.lt Tel. 8 612 70 971 Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Jurgita Skominienė El. p. j.skominiene@sviesa.lt Tel. 8 698 74 692 Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Sisteminis požiūris į technologijų ir braižybos mokymąsi

V–VI klasė

plačiau p. 4–9

VII–X klasė

XI–XII klasė

plačiau p. 10–15

plačiau p. 10–15

plačiau p. 16–19

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

3

TECHNOLOGIJOS V–VI klasė Alvyda Pacevičiūtė, Vidas Augustinavičius, Romas Čiupaila, Juozas Lekarevičius, Marius Narvilas, Vidmantas Račkauskas (sudarė Alvyda Pacevičiūtė, recenzavo mokytojas ekspertas Kęstutis Bakutis)

KONSTRUKCINĖS MEDŽIAGOS IR ELEKTRONIKA Technologijų mokymosi komplektas VI–VI klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2008

Vadovėlis

Kaina ugdymo įstaigoms 39,90 Lt

Pradedant mokytis technologijų, verta rinktis serijos „Šok“ technologijų mokymosi komplektus V–VI klasei. Kodėl? Todėl, kad: tai vientisa mokymosi sistema nuo planavimo iki mokymosi veiklos; naudojami aktyvieji mokymosi metodai; glaudžiai susietos ir suderintos komplekto dalys.

Tai kol kas plačiausi ir išsamiausi, glaudžiai suderinti technologijų mokymosi komplektai V–VI klasei, išlaikantys daugeliui mokytojų ir mokinių jau žinomą šios serijos vadovėlių struktūrą, orientuoti į projektinę veiklą. Komplektai neabejotinai palengvins mokytojo darbą, nes dabar visa reikiama informacija – vienoje vietoje. Aktyvūs mokymosi metodai įtrauks mokinius ir suteiks jiems daugiau motyvacijos.

Mokytojo knyga

A. Pacevičiūtė, V. Augustinavičius, M. Narvilas

Turinys

·4

·6 · 10 2 skyrius. Projektavimo ir dizaino pagrindai · 12 1. Amžinosios laikmenos · 14 2. Dizainas ir ergonomika · 20 3. Idėjų paieška – ką gaminti? · 26 4. Idėjų detalizavimas · 32 1 skyrius. Kelionė su technologijų vadovėliu

·

1. Mokyklinė kuprinė 8 2. Kaip mokytis iš šio vadovėlio

3 skyrius. Darbo aplinka, priemonės ir kaip saugiai jas naudoti 40

·

·

1. Darbo vieta ir sauga 42 2. Medžio darbų priemonės ir kaip saugiai jas naudoti 3. Metalo darbų priemonės ir kaip saugiai jas naudoti

· ·

· 94

· 104

1. Metalo dirbiniai 106 2. Turistinė kuprinė 108 3. Dekoratyviniai interjero dirbiniai 110 4. Buitiniai dirbiniai 114 5. Aksesuarai, papuošalai 116 6. Žaislai 118

·

·

·

·

·

1. Elektros srovė 122 2. Nuolatinės elektros srovės šaltiniai 126 3. Elektrinė grandinė 132 4. Elektriniai šildymo prietaisai 138 5. Elektronikos elementai 140

·

1. Konstrukcinės medžiagos, jų savybės 62 2. Operacijos su konstrukcinėmis medžiagomis 64 3. Popierius ir kartonai, jų savybės, pasirinkimas, konstrukcijos, gamybos būdai 70 4. Mediena, jos savybės, pasirinkimas, konstrukcijos, gamybos būdai 72 5. Metalai, jų savybės, pasirinkimas, konstrukcijos, gamybos būdai 76

·

·

·

· ·

· 80 ·

7 skyrius. Metalo dirbinių gamyba

·

·

6 skyrius. Medienos dirbinių gamyba

·

·

8 skyrius. Elektrotechnikos ir elektronikos pradmenys 120

· 44 · 52

4 skyrius. Konstrukcinių medžiagų savybės, konstravimas, darbo operacijos 60

5 skyrius. Pasirinkimas

4. Aksesuarai, papuošalai 5. Suvenyrai 98 6. Žaislai 100

T U R I NYS

Įvadas

2

Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

·

·

·

9 skyrius. Ką turėtų žinoti vartotojas apie gaminius iš konstrukcinių medžiagų 146

·

1. Gaminių iš konstrukcinių medžiagų rinka, kainos, kokybė, garantijos 148 2. Gaminių iš konstrukcinių medžiagų sutartiniai prekiniai ženklaI 150 3. Virtuvės buitinė technika 154 4. Gaminių apdaila, priežiūra ir priežiūros priemonės 158 5. Saugi gaminių eksploatacija 160

·

·

·

·

·

10 skyrius. Kaip įdomiai pateikti tai, ką pagaminote? 162

· 84

1. Šventinė kraitė 86 2. Dekoratyviniai interjero dirbiniai 3. Buitiniai dirbiniai 90

·

· 88

·

·

1. Reklama 164 2. Pristatote tai, ką pagaminote 3. Pakuotės ir jų gamyba 168

·

· 166

3

„Konstrukcinės medžiagos ir elektronika“. V–VI kl. vadovėlis, p. 3

4

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt

Plačiau apie leidinius

Vadovėliai glaudžiai susieti tarpusavyje. Juose mokiniai ir mokytojai ras visą būtiną informaciją, kurios reikia mokantis technologijų.

Glausta, bet išsami teorinė medžiaga, daug projektavimo užduočių, nuorodų į papildomus interneto šaltinius, lanksčiai pereinama nuo mokymo prie mokymosi. Vadovėliuose gausu iliustracijų, pateikiami darbo priemonių aprašymai, saugaus darbo instrukcijos, įdomūs projektai, kaip patiems pasigaminti įvairių dirbinių.

Vadovėliuose mokiniai supažindinami su darbo priemonėmis, įvairios paskirties gaminiais, medžiagomis ir jų naudojimu, gamybos technika. Taip pat jie susipažįsta su buitine technika, kuri padeda: greitai ir saugiai atlikti darbą; sveikai gyventi; gražinti buitį.

www.sokvadoveliai.lt

Alvyda Pacevičiūtė, Aurelija Buračienė, Nijolė Jucienė, Marius Narvilas, Virginija Šiaulienė, Regina Vaitkevičienė (sudarė Alvyda Pacevičiūtė, recenzavo mokytoja metodininkė Aldona Ramanauskienė)

MITYBA. TEKSTILĖ Technologijų mokymosi komplektas V–VI klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2008

Vadovėlis

Kaina ugdymo įstaigoms 39,90 Lt

Mokytojo knyga

Turinys

·

1. Mokyklinė kuprinė 8 2. Kaip mokytis iš šio vadovėlio

·6 · 10

1. Darbo aplinka.

Darbo priemonės 98 2. Saugus darbas 104

· 12 1. Amžinosios laikmenos · 14 2. Šventinė kraitė ir tradicijos · 18 3. Dizainas ir ergonomika · 22 4. Idėjų detalizavimas · 32

1. Tekstilės medžiagos ir jų savybės 2. Audinių ir trikotažo asortimentas 110 3. Tekstilės gaminiai ir gamybos procesai 112 4. Renkuosi tekstilės dirbinį 114

4 skyrius. Mityba ir žmogaus sveikata

·

1. Sveikata ir mityba 48 2. Mitybos režimas 52

·

·

· 40

·

54 1. Maisto produktai ir jų asortimentas 56 2. Maisto medžiagos, jų sudėtis ir įtaka sveikatai 62 3. Produktų tūrio ir svorio matavimas 64 4. Šventinė kraitė 66 5. Maisto gaminimas pusryčiams ir vakarienei 68

·

·

·

·

·

· 70

·

1. Patiekalų klasifikacija 72 2. Patiekalų skonis ir puošimas 76 3. Maisto produktų apdorojimo ir patiekalų ruošimo būdai 78 4. Patiekalų ruošimas 82

·

·

·

7 skyrius. Ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas 1. Švaros ir higienos priemonės virtuvėje 90 2. Maisto produktų ir patiekalų laikymas 92 3. Stalo serviravimas. Etiketas 94

· ·

·

· · 116 1. Pradedame siūti · 118 2. Siuvinių konstravimas · 120 3. Rankiniai dygsniai ir mašininės siūlės.

Siuvinių apdaila · 132 4. Siuvinių pavyzdžiai ir darbo eiga · 138 11 skyrius. Trikotažas · 144 1. Mezgame, neriame pasirinktus dirbinius ir detales · 146 2. Trikotažo dirbinių konstravimas · 148 3. Nėrimo ir mezgimo technikos · 156 10 skyrius. Audiniai ir dirbiniai iš jų

· 46

5 skyrius. Maisto produktai. Maisto gaminimas

6 skyrius. Patiekalai

· 108

·

·

·

· · · 106

9 skyrius. Tekstilės gaminiai

3 skyrius. Virtuvė. Jos aplinka ir priemonės.

Saugus darbas virtuvėje 36

·

Vid. kaina knygynuose 54,90 Lt

·

2 skyrius. Dizaino kaita. Idėjų paieška

1. Virtuvė 38 2. Darbo priemonės virtuvėje 3. Saugus darbas 44

8 skyrius. Tekstilė. Darbo aplinka ir priemonės.

Saugus darbas 96

T U R I NYS

·4

1 skyrius. Kelionė su technologijų vadovėliu

2

Įvadas

A. Pacevičiūtė, A. Buračienė, B. Mielkuvienė

· 88

12 skyrius. Vartotojas apie tekstilės medžiagas ir gaminius 162

·

1. Tekstilės gaminių rinka, kainos, kokybė, garantijos 164 2. Tekstilės gaminių dydžiai ir etiketėse pateikta informacija 166 3. Sutartiniai tekstilės gaminių priežiūros ženklai 168 4. Tekstilės gaminių priežiūra ir priemonės 170

·

·

·

·

13 skyrius. Kaip įdomiai pateikti tai, ką pagaminote 172

·

·

1. Reklama 174 2 Pristatome savo dirbinius 176 3. Pakuotės ir jų gamyba 178

·

·

3

„Mityba. Tekstilė“. V–VI kl. vadovėlis, p. 3

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

5

Medžio darbų priemonės ir kaip saugiai jas naudoti

. . . .

Netrukus Susipažinsite ir išmoksite naudotis pagrindiniais matavimo bei žymėjimo įrankiais Susipažinsite ir išmoksite naudotis pagrindiniais medienos apdirbimo įrankiais Sužinosite, kokie pagrindiniai medienos detalių jungimo būdai Išmoksite atlikti medienos gaminių apdailą

Medžio darbų priemonės skirstomos į matavimo ir žymėjimo, pagalbines, apdirbimo ir surinkimo. Be šių priemonių, medžio darbuose naudojamos technologinės medžiagos.

Detalės dydžiui nustatyti ar jos matmenims žymėti ant ruošinio naudojami matavimo ir žymėjimo įrankiai (žr. 3.1 lentelę).

3.1 lentelė

DETALIŲ MATAVIMO IR ŽYMĖJIMO ĮRANKIAI Įrankio pavadinimas ir paskirtis

Įrankio naudojimo aprašas

Pieštùkas naudojamas matmenims ir detalės kontūrams žymėti.

Pieštukas turi būti gerai nudrožtas, kad paliktų siaurą žymę ant ruošinio. Žymint pieštuko nereikia stipriai spausti, nes kitaip bus sunku panaikinti tas linijas.

Darbo operacijos

Apdailà – galutinis dirbinio sutvarkymas, dailinimas, papuošimas.

Apdirbmas – konstrukcinės medžiagos formos ir matmenų keitimas.

Liniuõtė skirta tiesiems matmenims matuoti ir žymėti.

rankis – darbo priemonė apdirbimo, surinkimo, kontrolės ar kitoms operacijoms atlikti. Įrenginỹs – judančių detalių turinti priemonė (staklės, prietaisai ir kt.).

Matãvimas – matuojamo objekto linijinių ir kampinių dydžių nustatymas.

Matavimo juosta

Surinkmas – atskirų detalių sujungimas tarpusavyje.

Technològinės mẽdžiagos – medžiagos, naudojamos darbo operacijoms atlikti.

Įrankio pavadinimas ir paskirtis

Įrankio naudojimo aprašas

Plaktùkas naudojamas vinims kalti.

Galvutė

Rankena

Darbo operacijos

Plaktukas laikomas už koto galo. Vinis pastatoma į kalimo vietą ir pradedama kalti trumpais, nestipriais smūgiais. Viniai įsmigus galima kalti stipresniais smūgiais. Smūgis turi būti nukreiptas tiesiai į vinies galvutę, o ne kampu.

Vinies kalimas →

Liniuotė dedama lygiagrečiai matuojamam atstumui. Nulinė padala sutapatinama su matavimo pradžia ir atskaitomas reikiamas atstumas. Linija brėžiama truputį palenkus pieštuką į priekį ir į šoną nuo liniuotės.

Mednė tvoklẽlė Galvutė naudojama dirbti su kaltu, kai jungiamos medinės detalės Kotas (pvz., mediniams kaiščiams kalti ir pan.).

Tvoklelė laikoma už koto galo. Silpnesniems smūgiams ranka judinama per alkūnę, o stipresniems – ir iš peties.

Tvoklelė laikoma taip, kad smūgio metu jos galvutės plokštuma sutaptų su detalės plokštuma.

Žnýplės naudojamos vinims ištraukti.

Žnyplių žiaunomis suimamas vinies kotelis, rankenėlės suspaudžiamos ir lenkiamos žemyn.

Po žnyplių žiaunomis padedama medinė kaladėlė, kuri apsaugo medinę detalę nuo mechaninių pažeidimų ir palengvina darbą.

Darbas su tvoklele →

Žiaunos

Rankenėlės

Vinies traukimas žnyplėmis →

Sukdami sraigto svirtelę prieš laikrodžio rodyklę, atsukite varžtą tiek, kad tarp jo ir spaustuvo atramos tilptų fiksuojamos ar tvirtinamos detalės. Tada tarp jų įstatykite detales ir, sukdami svirtelę pagal laikrodžio rodyklę, prisukite sraigtą tiek, kad detalės būtų tvirtai suspaustos.

Spaustùvai naudojami apdirbamoms detalėms Atrama įtvirtinti, klijuojamoms detalėms fiksuoti.

Jų būna įvairių rūšių.

Matavimas →

Kampanis skirtas statiesiems kampams matuoti ir žymėti.

3.2 lentelė

PAGALBINĖS MEDŽIO DARBŲ PRIEMONĖS

Kotas

Žymėjimas →

Sąvokos

Pagalbinės medžio darbų priemonės (žr. 3.2 lentelę) naudojamos detalėms sujungti ar įtvirtinti. Šiomis priemonėmis neapdirbama mediena, tačiau jos naudojamos kartu su pagrindiniais įrankiais.

Detalės statieji kampai tikrinami arba žymimi priglaudžiant kampainio rankenėlę prie detalės briaunos, o pagal matavimo juostą tikrinamas arba pažymimas statusis kampas. Statusis kampas tikrinamas pagal vidinę, o žymimas pagal išorinę matavimo juostos briauną.

3

2

DARBO APLINKA, PRIEMONĖS

TECHNOLOGIJOS

Detalių tvirtinimas spaustuvais →

Sraigto svirtis →

Atsuktùvai naudojami medsraigčiams sukti. Atsuktuvų yra kelių rūšių ir dydžių.

Rankenėlė

Pagal medsraigčio išdrožos formą ir jos dydį parenkamas tinkamas atsuktuvas. Jis turi tiksliai atitikti medsraigčio išdrožą. Sukant medsraigtį, atsuktuvą reikia spausti ir sukti pagal laikrodžio rodyklę.

Antgalis →

Kampo žymėjimas →

Plokščiasis

ir kryžminis

antgalis

Medsraigčio sukimas atsuktuvu →

45

44

ELEKTRINĖ GRANDINĖ

Dirbinio pavadinimas

AUTOMOBILIUKAS SU ELEKTROS VARIKLIU

Automobiliuko prototipai: Jungiklis

Elektrinė grandinė:

Fanera (trisluoksnė) Mediniai tašeliai 1 ×1 arba 1 ×2 cm Virbalai – 2 vnt.

Dirbinio piešinys, vaizdas, konstrukcinės detalės

Skriemulys

Dirbiniui pagaminti bus naudojamos:

Medžiagos

Senų elektrinių žaislų detalės: • ratai – 4 vnt., • elektros variklis, • laidai, • dantračiai – 2 vnt., • jungiklis.

Klijai: lipalas, Super Glue Galvaniniai elementai ar jų baterija

a

El. variklis

Dantratis

Diržinei pavarai reikės dviejų skriemulių ir gumytės. Didesnis skriemulys pritvirtinamas prie važiuoklės užpakalinės ašies, o mažesnis – prie elektros variklio.

8.34 pav.→

a)

b)

c)

8.33 pav.

Darbo priemonės

Siaurapjūklis, metalo pjūklelis, grąžtų rinkinys ir gręžtuvas, švitrinis popierius

a

b 8.35 pav.

DARBO APRAŠAS

b

8.32 pav.

Svarbu. Automobiliuką galime gaminti su diržine (žr. 8.32 pav. a) arba krumpliaratine (žr. 8.32 pav. b) pavara.

Tai priklauso nuo mūsų turimų detalių. Diržinės pavaros skriemulius galime pasigaminti patys, o dantračius teks pritaikyti. Skriemulys (žr. 8.37 pav. a) gaminamas iš trijų plastmasinių skritulių, iš kurių du yra didesni, vidurinis mažesnis (žr. 8.37 pav. a). Skrituliai tarpusavyje suklijuojami klijais.

Šlifavimo popierius, dažai arba lakas

8

Diržinė pavara

Apdaila

Pasiruošimas

Namuose randame kelis senus nenaudojamus elektrinius žaislus ir juos atsargiai išardome, išimdami elektros variklį, laidus, jungiklį, elementų dėklą, dantračius (žr. 8.36 pav.).

I etapas

Iš gofruoto kartono pagaminame būsimo automobilio važiuoklės maketą masteliu 1:1 (žr. 8.34 pav. a).

II etapas

Pagal maketą išpjauname ir nušlifuojame važiuoklės detales.

III etapas

ELEKTROTECHNIKOS IR ELEKTRONIKOS PRADMENYS

„Konstrukcinės medžiagos ir elektronika“. V–VI kl. vadovėlis, p. 44–45

Pagal maketą lipalu suklijuojame važiuoklės dalis (žr. 8.33 pav.).

IV etapas

Iš faneros išpjauname 4 apskritas detales, laikančias važiuoklės ašis (žr. 8.34 pav. b), ir išgręžiame virbalo skersmens kiaurymes.

V etapas

Priklijuojame detales prie važiuoklės (žr. 8.34 pav. c).

VI etapas

Pagaminame du skriemulius ir juos pritvirtiname prie važiuoklės ašies bei elektros varikliuko.

VII etapas

Pagal schemą (žr. 8.35 pav.) važiuoklėje išdėstome ir pritvirtiname elektrinės grandinės elementus. Elementus sujungiame laidais (užspaudžiame kontaktus).

VIII etapas

Prie automobiliuko ašių pritvirtiname ratus.

IX etapas

Dirbinį nudažome arba nulakuojame. Galime naudoti guašo dažus, sumaišytus su klijais „Lipalas“ (PVA). Dažus ir klijus sumaišome santykiu 2 : 1.

136

8.36 pav.

a

b 8.37 pav.

137

„Konstrukcinės medžiagos ir elektronika“. V–VI kl. vadovėlis, p. 136–137

6

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt

www.sokvadoveliai.lt

Darbo priemonės virtuvėje

. . . .

Kočėlas

Virtuvės įrankių rinkinys

Sąvokos

Plaktuvas

Stalo indai ir įrankiai

Netrukus Sužinosite, kaip skirstomi indai ir įrankiai.

Išmoksite orientuotis pagalbinių indų ir įrankių gausoje.

Išsiaiškinsite, kur naudojami bendros paskirties indai ir įrankiai.

Sužinosite, kokie yra asmeninio naudojimo indai ir įrankiai.

Visi indai ir įrankiai skirstomi į pagalbinius, bendros paskirties ir asmeninio naudojimo.

Kasdienniai indai turi būti praktiški, lengvai prižiūrimi. Kasdienį stalą serviruojame stikliniais, moliniais, fajansiniais indais, nerūdijančio plieno įrankiais. Šveñtiniai indai gaminami iš brangių medžiagų, yra puošnesni, išskirtinių formų. Tačiau porcelianiniams ir krištoliniams indams, melchioriniams ir sidabriniams įrankiams reikia ypatingos priežiūros.

Nedūžtantys, lengvi, spalvingi popieriniai ar plastikiniai indai ir įrankiai naudojami išvykose, kelionėse, per vaikų šventes.

Be indų ir įrankių, kiekvienoje virtuvėje turi būti rankšluosčių (popierinių ir medžiaginių), servetėlių, aliumininės kepimo plėvelės, pašluosčių, pirštinių ar puodkėlių. Valgių gaminimo laikas nustatomas laikmačiu, produktai sveriami svarstyklėmis.

Grūstùvas – virtuvės įrankis maisto produktams (bulvėms, prieskoniams) trinti.

Mėsos muštukas Mėsmalė

Kiaurãsamtis (skylėtas samtis) – virtuvės įrankis putoms, virtiniams griebti.

Peiliai: 1 – duonos 2 – virėjo 3 – mėsos 4 – picos 5 – daržovių 6 – vaisių

Kočlas – įrankis tešlai plonai iškočioti, išploti.

Mėsõs muštùkas – įrankis mėsai suploti, sulyginti, suminkštinti.

1

2

3

Česnakų spaustukas

5

Plaktùvas – virtuvės įrankis padažams, kiaušinienei, grietinėlei, putoms išplakti.

6

3.2 lentelė

SPECIALIOS PASKIRTIES ĮRANKIAI Peilių galąstuvai

4

Riešutų gliaudiklis

Daržovių pjaustyklės

Kiaušinių pjaustyklė

. .

Pagalbiniai virtuvės indai ir įrankiai Sąvokos Lakmatis – virtuvinis laikrodis, kuris, pasibaigus nustatytam laikui, skleidžia garsinį signalą.

Pagalbniai iñdai ir rankiai reikalingi gaminant maistą.

Pagalbinių indų ir įrankių prireikia gaminant maistą (žr. 3.1 lentelę). Specialios paskirties įrankiais (žr. 3.2 lentelę) darbus atliekame greičiau ir lengviau. Patogūs šilumą ilgai išlaikantys puodai su trisluoksniu dugnu. Praktiškos keptuvės, kurių vidinis paviršius padengtas nepridegančiu sluoksniu. Keptuvėse su korėtu vidiniu paviršiumi riebalai pasiskirsto tolygiai, todėl maistas mažiau svyla. Keptuvėse su pertvaromis vienu metu galima kepti skirtingus produktus.

3.1 lentelė

PAGALBINIAI INDAI IR ĮRANKIAI Puodai

Troškintuvė

Virdulys

Dubenėliai

Kepimo skardos, formos

Garpuodis

Šutintuvas

Trintuvės

Pjaustymo lentelė

Keptuvės

Sieteliai

Mediniai šaukštai

Sūrio pjaustyklė

Virtuvinės žirklės

Bulvių skustukas

Konditerinis teptukas

Skardinių atidarytuvas

3.3 lentelė

ELEKTRINIAI PRIETAISAI

Sámtis – virtuvės įrankis skystiems patiekalams semti, pilti.

Plaktuvas

Daržovių pjaustyklė

Virtuvinis kombainas

Sūkurinė krosnelė

Mikrobangų krosnelė

Maišo tešlą, padažą, plaka kremą, gėrimus.

Tarkuoja, smulkina, pjausto.

Maišo, smulkina, trina, plaka.

Kepa, verda, šutina, šildo, džiovina.

Greitai atšildo šaldytą maistą, sušildo patiekalus ir gėrimus.

. . . .

Klausimai ❷ Kokių pagalbinių indų ir įrankių yra Jūsų technologijų kabinete? ❸ Kokius darbus jais galima atlikti gaminant patiekalus?

VIRTUVĖ. JOS APLINKA IR PRIEMONĖS

3.1 lentelės tęsinys Grūstuvas

3

2

Prisiminkite!

Praktiškesnės už nerūdijančio plieno trintuves yra plastikinės trintuvės.

Dažniausiai naudojamos medinės pjaustymo lentelės sugeria produktų kvapus. Keraminės lentelės kvapų nesugeria. Plastikinės lentelės higieniškos, nebrangios.

Pagalbinius indus ir įrankius naudojame ne serviruodami stalą, o gamindami valgį.

Valgį pagaminsime greitai ir lengvai, jei turėsime pakankamai pagalbinių įrankių.

Visi įrankiai ir indai naudojami pagal paskirtį: pagalbiniai skirti maistui gaminti, bendros paskirties ir asmeninio naudojimo – stalui serviruoti. Į kiekvieną bendros paskirties indą dedamas bendros paskirties įrankis.

41

40

„Mityba. Tekstilė“. V–VI kl. vadovėlis, p. 40–41

1

Mezgame, neriame pasirinktus dirbinius ir detales

Mezgimo raštas

Netrukus Išmoksite pasirinkti tinkamus verpalus trikotažo dirbiniams.

Aptarsite, kuo skiriasi nerti ir megzti dirbiniai.

Konstrukcinės detalės (priekis, apykaklė, rankovės)

Nerti, megzti rankomis – malonus darbas. Taigi pradedame kelionę po trikotažo pasaulį.

1 Pasirinkite dirbiniui ar detalei tinkamus siūlus (verpalus).

Jie gali būti minkšti ar kieti, sukrūs ar nesukrūs, stori ar ploni (susukti po kelis). Svarbu parinkti ir tinkamą jų spalvą. Jeigu dirbinys ar detalė liesis prie kūno, geriau tiks minkšti siūlai, o pavyzdžiui, krepšiui – šiurkštesni ir storesni.

T R I KO TA Ž A S

. .

11.1 lentelė

DIRBINIO MATMENŲ SKAIČIAVIMAS

3 Pagalvokite, kelios detalės sudarys Jūsų dirbinį: jeigu viena, ją reikės tik išlyginti, jeigu daugiau – padaryti ir brėžinį. Apie tai sužinosite nagrinėdami 11.2 skyrių.

11

2 Apskaičiuokite dirbinio matmenis ir nusimegzkite ar nusinerkite 10 × 10 cm dydžio mėginį (suskaičiuokite akis ir eiles).

Dirbinys (apdaila – apnerta vąšeliu)

4 Pasirinkti mezgimo ar nėrimo techniką galėsite atsivertę 11.3 skyrių.

5 Pasirinkite konstrukcinių detalių sujungimo techniką. Jeigu megztą ar nertą dirbinį sudarys kelios detalės, jas reikės sujungti. Trikotažo dirbinio detalės jungiamos kitaip negu siuvinio detalės.

Sąvokos Mezgmo aks – pagrindinis mezgimo elementas. Ji būna geroji ir išvirkščioji.

Nėrmo pynẽlė – kilpų eilė.

Trikotãžas – medžiaga, gaminys, numegztas mašina arba rankomis, sujungiant siūlus įvairių pynimų kilpomis.

Išilgine kryptimi kilpos sudaro stulpelius, skersine – kilpų eilutes.

Trikotažo dirbinio akys turi būti suskaičiuotos tiksliai. Neišmezgus ar neišnėrus nors vienos akies, dirbinys atrodys netvarkingas. 11.1 lentelėje parodyta, kaip užrašomi matmenys. O kaip apskaičiuoti, kiek akių reikia apmesti, sužinosite panagrinėję 11.3 skyrių.

Trikotažo dirbinį sudaro kilpos, pynelės. Mezgama ir neriama labai kruopščiai, nes kiekviena kilpa ar išmegzta akis yra kitos akies pradžia. Baigtą dirbinį reikia sutvarkyti – nukarpyti nereikalingus siūlus, išlyginti. Jį galima papuošti medinėmis ar metalinėmis sagomis, keramikos detalėmis ir pan. (žr. 11.1 lentelę).

. . .

146

Nėrimo raštas

Konstrukcinės detalės (galva, kūnas)

Dirbinys (apdaila – prisiūtos akys, kojos, nunerti taškeliai)

Prisiminkite!

Ką sužinojote apie siūlus, verpalus, jų savybes, asortimentą, paskirtį?

Kuo skiriasi rankinis ir mašininis trikotažas?

Kaip saugiai dirbti įvairiais įrankiais?

147

„Mityba. Tekstilė“. V–VI kl. vadovėlis, p. 146–147

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

7

TECHNOLOGIJOS Mokytojo knyga – puikus Jūsų pagalbininkas. Čia rasite technologinio ugdymo didaktikos aspektus, trumpalaikius ir ilgalaikius planus, svarbiausius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Greitai ir lengvai pasirengsite įdomiai pamokai.

Individualizuosite ir diferencijuosite mokymąsi.

Mokysite mokytis.

ILGALAIKIO PLANO I ETAPO MOKYMO(SI) VEIKLOS PAVYZDŽIAI Mokymo(si) uždaviniai

Vadovėlio medžiaga (skyriai, puslapiai)

Mokymo(si) veikla

Pastabos

Pamokos tikslo aptarimas ir motyvavimas Supras, kas lemia aplinkinių daiktų vertę, kokios pagrindinės jų savybės, sužinos, kokį kelią turės nueiti, norėdami sukurti originalų ir nepakartojamą dirbinį. Žengs pirmuosius kūrybinius žingsnius.

Gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų be galo ilgoje evoliucijoje.

A. Engelgardtas

I.1. Kūrybinių idėjų įgyvendinimo proceso supratimas ir dirbinių projektavimas. (P, I)

62

Aiškindami ir vartodami pagrindines projektavimo darbų sąvokas, aptardami pagrindinius dirbinio idėjos įgyvendinimo klausimus: • nustatys projektavimui aktualią informaciją, • kurs nesudėtingas dirbinių iš geometrinių formų konstrukcijas.

Mokinių motyvacijai skatinti galima panaudoti vadovėlio skyriaus rubriką „Netrukus“.

Sąvokų formavimas Pradžioje mokytojas pokalbiu aptaria ankstesnes ir išaiškina naujas temos sąvokas. Pagrindinės sąvokos: 1. Projektas – sudarytas kokio nors dirbinio planas.

2. Paskirtis – iš anksto numatytas tikslas, gaminio panaudojimo sritis.

3. Konstrukcinė medžiaga – medžiaga, iš kurios pagamintas dirbinys.

4. Forma – daikto pavidalas.

5. Konstrukcija – atskirų daikto elementų darinys, apibūdinantis jų tarpusavio ryšį, jungimą.

6. Techninė užduotis – tai dokumentas (raštas), kuriame nurodomi pagrindiniai būsimo darbo reikalavimai.

Darbas mažose grupėse Kūrybinių idėjų įgyvendinimo procesui suvokti taikomas diskusijos mažose grupėse metodas.

Mokiniai suskirstomi į grupes. Grupėms paskiriama užduotis.

Pirmoji užduotis Išnagrinėkite pateiktą dirbinio paveikslėlį ir atsakykite į klausimus. Rasti atsakymus jums padės vadovėlio 2.2 skyrius, p. 20–21. Surastus atsakymus aptarkite grupėje.

Mokiniams duodami klausimai: 1. Koks dirbinio pavadinimas ir kokia jo paskirtis?

2. Kas lemia dirbinio vertę?

3. Kas skatina naujų dirbinių atsiradimą?

4. Kokios pagrindinės dirbinio savybės?

5. Kas lemia dirbinio savybes?

Mokinių grupėms galima pateikti užduočių korteles. Kortelių pavyzdžiai pateikti 1 ir 2 lentelėje.

1

2

2.2 sk. 20

2.2 sk. 20–21

3

4

1 lentelė. Dirbinio analizės užduotis Dirbinio pavadinimas

Dirbinio paskirtis

Eil. Nr.

Klausimai

1.

Kas lemia dirbinio vertę?

2.

Kas skatina naujų dirbinių atsiradimą?

3.

Kokios pagrindinės dirbinio savybės?

4.

Kas lemia dirbinio savybes?

Atsakymai

2 lentelė. Dirbinio analizės užduotis 63

Dirbinio pavadinimas

Dirbinio paskirtis

Eil. Nr.

Klausimai

1.

Kas lemia dirbinio vertę?

2.

Kas skatina naujų dirbinių atsiradimą?

3.

Kokios pagrindinės dirbinio savybės?

4.

Kas lemia dirbinio savybes?

Atsakymai

Aiškinamasis skaitymas Aiškinamojo skaitymo metodu mokiniai įsisavina dirbinio projektavimo esmę bei etapus.

Mokytojas pateikia klausimus: 1. Ką reiškia projektuoti?

2. Kokie dirbinio projektavimo etapai?

3. Iš kokių geometrinių figūrų galima sukurti dirbinį?

2.2 sk. 22–23

K O N ST R U K C I N Ė S M E D Ž I A G O S I R E L E KT R O N I K A

„Konstrukcinės medžiagos ir elektronika“. V–VI kl. mokytojo kn., p. 62–63

8

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt

www.sokvadoveliai.lt

Technologinio ugdymo didaktikos aspektai

Technologinis ugdymas, esminiai jo pokyčiai Technologijų pavadinimas

Technologijos terminas žodynuose aiškinamas gana siaurai, apsiribojant industrija, inžinerija ir panašiomis sąvokomis. Tačiau tai nesutrukdė technologijomis vadinti gana tolimas nuo gamybos visuomenės ir žmogaus veiklos rūšis. Technologijų sąvoka atsiranda ir pedagoginėje bei psichologinėje literatūroje. JAV aukštosios mokyklos pradeda rengti pedagoginės technologijos specialistus. Kuriasi pedagoginio bendravimo ir technologinės asociacijos (“Association for Educational Communications and Technology (AETC)”), technologijų mokymas siejamas su kitais socialiniais mokslais ir pan. (Teaching Technology / Edited by Frank Banks at the Open University. – London and New York, 1995). Didaktiniu aspektu visa tai atitinka teorijos ir praktikos ryšio principą, apimantį technologijos sričių kryptis, turinį, struktūrą, tikslus, procesus, priemones, formas, metodus, ugdytojus ir ugdytinius, jų veiklą ir tos veiklos rezultatus. Šiame kontekste ir reikėtų aiškintis technologijų sampratą ugdymo procese (J. K. Galkauskas, A. Pacevičiūtė. „Technologijų samprata pasitinkant XXI amžių“, J. K. Galkauskas, A. Pacevičiūtė.

Praktinio mokymo technologijų samprata. Mokslo darbai. Ugdymo problemos. XXXI, V., PI. 1998. P. 274–281.).

Technologinis raštingumas

Edukologijos mokslininkai technologinį raštingumą apibūdina skirtingai: tai multidimensinė koncepcija, kuri išryškina tokius žmogaus gebėjimus: įvertinti technologijų reikšmę (kultūrinė dimensija); suprasti dokumentaciją ir technologijų procesus (pilietinė-socialinė dimensija); naudotis technologijomis (praktinė dimensija) (Hatch, Jones, Kozak, 1991); tai gebėjimas suprasti, naudoti ir valdyti technologijas (Technology for All Americans Project, 1996). Technologijos yra visa apimančios, jų prigimtis įvairi, todėl sunku tiksliai apibrėžti technologinį raštingumą (Boser, Palmer, Daugherty, 1998).

Lietuvoje kuriant technologinio ugdymo koncepciją, buvo bandyta susitarti, kas yra technologinis raštingumas, t. y. jis traktuojamas kaip mokinio gebėjimai suprasti, naudoti, kurti, įvertinti ir valdyti technologijas, taip pat pozityvios nuostatos nuolatinei technologijų plėtrai.

Europoje išskiriami technologinio ugdymo tipai

Marc J. de Vries “Technology Education in Western Europe” teikia aštuonis technologinio ugdymo tipus: 1) amatinės gamybos; 2) pramoninės gamybos; 3) pažangių technologijų; 4) taikomojo mokslo; 5) bendrųjų technologijų principo; 6) projektinis; 7) universalios klasifikacijos; 8) mokslo–technikos–visuomenės. Jiems išskirti buvo vadovautasi šiais kriterijais: 1) mokinių veikla; 2) klasių/dirbtuvių įranga; 3) mokytojų pasirengimas; 4) socialinės aplinkybės ir poreikiai; 5) mokinių poreikis rinktis. (1990 m. Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) surengtoje konferencijoje „Naujausių technologijų įtraukimas į technologinį ugdymą”.)

Technologinio ugdymo tipų kaitos aspektai Lietuvoje

Ilgą laiką Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dominavo amatinės gamybos technologinio ugdymo tipas, t. y. praktiniai gamybiniai gebėjimai; mokiniams pateikiami smulkūs darbo brėžiniai su medžiagų ir gamybos procesų aprašymu; klasės aprūpinamos darbo įrankiais, mašinomis; mokytojais rengiami amatų arba vienos iš techninių disciplinų, pvz., mechaninės inžinerijos, specialistai; skirtas pramonės darbininkams rengti; renkasi tiek berniukai, tiek mergaitės; technologijos suvokiamos tik kaip daiktų gamybos būdas. Švietimo reformos iššūkiai – ugdymo procesą pritaikyti kiekvienam mokiniui, išmokyti mokinius mokytis, padėti ir bendradarbiauti su besimokančiuoju ir t. t., įpareigojo keisti mokymosi didaktiką. Visuomenėje įvykusi kaita reikalauja iš kiekvieno jos nario verslumo, problemų sprendimo kompetencijos, būti išprususiu vartotoju, vienodai atsakingiems planuojant, organizuojant ir prižiūrint šeimos ūkį ir pan. Todėl technologiniame ugdyme taip pat įvyko pokyčių – buvo pasirinktas projektinis technologinio ugdymo tipas.

Tai išplėstas amatinės gamybos tipo variantas: ugdomi ne tik gamybiniai, bet ir projektavimo gebėjimai; mokiniams pateikiamos daugiau ar mažiau savarankiškos projektavimo užduotys; užduotyje reikalaujama numatyti būsimą gaminio vartotoją, pateikti samprotavi-

mus apie produkto realizavimą ir sudaryti naudojimosi gaminiu instrukciją; klasėje sudaromos sąlygos tyrimams, modelių darymui ir imitavimui, aprūpinama mašinomis, konstravimo priemonėmis, bibliotekėle, vaizdajuostėmis; moko amatų ir / arba meno mokytojai; palanki aplinka šiam tipui, kai į švietimą žiūrima kaip į mokinių savarankiškumo ugdymą ir mokymą patiems spręsti problemas; technologijos suvokiamos kaip kūrybinis procesas.

Technologinio ugdymo organizavimas užsienyje

Kiekviena valstybė kuria savitus technologinio ugdymo modelius, kuriuose išryškina svarbiausius visuomenės poreikį ir švietimo galimybes atitinkančius aspektus. Technologinis ugdymas įvairiai realizuojamas: ugdoma neskirstant mokinių pagal lytį, t. y. mergaitės ir berniukai mokosi kartu (Anglija ir Velsas, Australija, Danija, Japonija, JAV, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Suomija, Škotija, Šiaurės Airija); atsisakoma amatinio ir gamybinio technologinio ugdymo tipo, pereinama prie projektinio, universaliųjų kvalifikacijų, pažangių technologijų ugdymo tipų (Anglija ir Velsas, Danija, Nyderlandai, Graikija); akcentuojamas nepertraukiamas projektavimo–realizavimo–įvertinimo procesas (pagal amžiaus tarpsnius pradedant nuo ikimokyklinio iki nuolatinio suaugusiųjų mokymo) (Australija, Anglija ir Velsas, Danija, Nyderlandai); kompiuterinis raštingumas, informacinių technologijų panaudojimas (Australija, Anglija ir Velsas, JAV, Japonija, Šiaurės Airija, Britų Kolumbija); kritinis mąstymas (Naujoji Zelandija, JAV, Izraelis, Japonija, Škotija, Suomija); kūrybiškumas (Anglija ir Velsas, JAV, Japonija, Suomija, Šiaurės Airija, Škotija).

Technologinio ugdymo kaita ir organizavimo kryptys Lietuvoje

Lietuvoje taip pat įvyko technologinio ugdymo pokyčių, t.y. pereinama nuo amatinio prie projektinio technologinio ugdymo tipo, pakito ugdymo turinys, paties dalyko ir programų pavadinimai (2001 m. darbų ir buities kultūros dalykas bendrojo lavinimo mokykloje pavadintas technologijomis. Pagrindiniai technologijų bendrųjų programų pakeitimai (1997–2003 m.): išliko trys programos, tik pakito jų pavadinimai, t.y. mityba, tekstilė (buvo darbai su audiniu, siūlais, verpalais...), konstrukcinės medžiagos (medžio, metalo ... darbai); namų ūkio programa (1997 m.) integruota į visas technologijų srities programas; atsirado dvi naujos programos, t. y. elektronika (V–X klasėse); dizainas ir technologijos (IX–X klasėse). Esminis pasikeitimas vyksta technologijų didaktikoje – technologijų pamokose atsisakoma mokytojo suplanuoto operacinio mokinių darbo ir pereinama prie kūrybinio proceso, kuriame atsiranda visi projektinio darbo elementai: projektavimas, planavimas, informacijos rinkimas ir pritaikymas, gaminių gaminimas, jų aptarimas, vertinimas ir pristatymas; į technologijų bendrąsias programas integruotas verslumas ir vartotojų ugdymas; visos technologijų programos vienodai svarbios tiek mergaitėms, tiek berniukams, todėl prioritetas teikiamas darbui mišrioje grupėje; mokinių laimėjimai apibrėžti siauriau, atsisakyta lygmenų, užtikrinamas struktūros vientisumas ir tų laimėjimų tęstinumas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo. Atnaujintos technologijų bendrosios programos (2008) taip pat užtikrina technologinio ugdymo kaitos įgyvendinimą tiek didaktiškai, tiek siekiant realizuoti projektinį technologinio švietimo tipą, didelį dėmesį skiriant mokinio mokymosi mokytis ir technologinių kompetencijų, bendrųjų gebėjimų ugdymui.

6

M IT Y B A . T E K ST I L Ė

1 skyrius.

7

„Mityba. Tekstilė“. V–VI kl. mokytojo kn., p. 6–7

1 priedas (VIRTUVĖ, vadovėlio 3 skyrius.). 5 klasė, trumpalaikio plano 1 etapas Virtuvėje ne tik ruošiamas valgis, laikomi įvairūs reikmenys, bet ji yra ir šeimos bendravimo vieta.

Virtuvė skirstoma į darbo ir valgymo zonas.

Darbo zona turi būti patogi, t. y. šaldytuvas, plautuvė, virtuvinė spintelė, viryklė turi būti lengvai pasiekiami gaminant maistą ir nuosekliai atliekant darbus (imame produktą iš šaldytuvo, jį plauname plautuvėje, smulkiname ant spintelės padėtos pjaustymo lentelės, verdame ar kepame ant viryklės...).

Atkreipkite mokinių dėmesį • šaldytuvą statome atokiau nuo šildymo įrenginių, tiesioginių saulės spindulių; • darbas virtuvėje vyks sparčiau ir higieniškiau, jeigu bus: • virš dujinės ar elektrinės viryklės įrengtas gartraukis, kuris turi atitikti virtuvės dydį, kad ištrauktų visus gaminamo maisto kvapus; • virš plautuvės pakabinta spintelė su indų džiovykla arba indaplovė; • cikloninė ar mikrobanginė krosnelė; • daugiafunkciniai, lengvai eksploatuojami virtuviniai kombainai.

2 priedas (VIRTUVĖ, vadovėlio 3 skyrius.). 5 klasė, trumpalaikio plano 1 etapas Perkant virtuvės įrangą svarbu atkreipti dėmesį į brūkšninį kodą, kuris rodo, kas ir kurioje šalyje pagamino.

Viryklės Dujinės viryklės Nors dujinės viryklės nepakito jau daugelį metų, tačiau ir jose esama naujovių. Patartina rinktis tokią dujinę viryklę, kurioje: • įrengta dujų kontrolės sistema, apsauganti nuo dujų nutekėjimo, • integruota uždegimo funkcija, t. y. nereikia viryklės uždegti degtukais.

Kombinuotos dujinės viryklės Tai tokios viryklės, kurių viryklės dalyje galima naudotis: • dujomis ir elektra, • dujomis, • elektra.

Tai tokios viryklės, kurių orkaitės dalyje galima naudotis: • dujomis, • elektra.

Labai patogu, kai viryklės dalyje naudojame dujas, o orkaitėje – elektrą. Orkaites valyti sunku, todėl elektrinės patogesnės, nes kaitinimo elementai paslėpti ir nereikia jų šveisti.

Įmontuojamos atskirai orkaitės

Stacionari

Įmontuojama

Montuojami į spinteles

Erdvinis

Kampinis

3 priedas (SVEIKATA IR MITYBA, vadovėlio 3 skyrius.). 5 klasė, trumpalaikio plano 2 etapas

Įmontuojamas komplektas: kaitvietė ir orkaitė

Atkreipkite mokinių dėmesį, kad: • tinkamai valgyti labai svarbu visiems žmonėms: įvairaus amžiaus, sveikatos, lyties; • jei nepersivalgysime ir pasirinksime tinkamus maisto produktus, gerai jausimės ir būsime sveiki; • maisto produktai turi mums reikalingų medžiagų, tad svarbu teisingai juos pasirinkti.

Energijos ir energinių medžiagų normos mokiniams Amžius 7–10 m.

11–14 m.

15–18 m.

90

Įmontuojama

Gartraukiai Duomenys apie gaminį: ventiliacija, recerkuliacija, metalinis filtras arba kitos medžiagos, apšvietimo funkcija (pvz., 2×20 W halogeninės lemputės), variklių kiekis (pvz., vienas arba du), matmenys (pvz., aukštis, plotis, gylis (A×P×G) 165×600×270-420 mm), spalva (pvz., nerūdijančio plieno), automatinis išsijungimas (pvz., po 15 min.), funkcija „Logica“, valdymas sensorinis.

Gartraukiai gali būti įvairių formų, galingumo, įmontuojami arba ne.

Kamino tipo garų surinktuvai

Elektrinės viryklės Kaitvietės pagamintos iš ketaus. Anksčiau jos buvo nepopuliarios, nes kaitvietės įšildavo labai ilgai – net iki 20 min. Šiuolaikinės kaitvietės daug plonesnės ir įkaista daug greičiau.

Kaitvietės pagamintos iš stiklo keramikos. Paveikslėlyje matote tokios kaitvietės pavyzdį.

Pliusai – jos greičiau kaista ir atvėsta nei ketinės. Įmontuojamos atskirai kaitvietės

Indaplovės Duomenys apie gaminį: matmenys (pvz.: aukštis, plotis, gylis (A×P×G) 850×600×600 mm), plovimo programos (pvz.: 8, 10 ir t. t.), indų komplektai (pvz.: 8, 12 ir t. t.), vandens sąnaudos, spalva.

Brūkšninis kodas, t. y. kurioje šalyje pagaminta.

M IT Y B A . T E K ST I L Ė

Mityba

Lytis

Energija (kcal)

Baltymai (g)

Riebalai (g)

Berniukai

2030

65

66

Angliavandeniai (g) 294

2420

75

80

350

Mergaitės Berniukai Mergaitės

2200

70

75

311

Berniukai

2890

95

93

396

Mergaitės

2400

80

85

329

91

„Mityba. Tekstilė“. V–VI kl. mokytojo kn., p. 90–91

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

9

TECHNOLOGIJOS VII–X klasė Alvyda Pacevičiūtė, Romas Čiupaila, Juozas Lekarevičius, Marius Narvilas, (recenzavo mokytojas ekspertas Kęstutis Bakutis, mokytojas metodininkas Vidas Augustinavičius)

Tai vadovėliai ne tik pagrindinės mokyklos VII–VIII klasei, bet ir gimnazijos I–II klasei.

ELEKTRONIKA Technologijų mokymosi komplektas VII–X klasei

Gimnazijos mokiniams papildomai skiriami šie vadovėlių skyriai: Darbo pasaulis ir profesijos Gaminių dizainas

Serija „Šok“. „Šviesa“, 2010

Vadovėlis

Kaina ugdymo įstaigoms 39,90 Lt

Alvyda Pacevičiūtė, Aurelija Buračienė, Regina Vaitkevičienė (recenzavo dr. Zita Žebrauskienė, mokytoja ekspertė Nijolė Jucienė)

TEKSTILĖ Technologijų mokymosi komplektas VII–X klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2010

Vadovėlis

10

Kaina ugdymo įstaigoms 39,90 Lt

Šie vadovėliai skiriami ne tik pagrindinei mokyklai, bet ir gimnazijos I bei II klasei. Būtent šioms klasėms parengti svarbūs skyriai Gaminių dizainas ir Darbo pasaulis bei profesijos. Čia mokiniai sužinos apie ūkio šakas, profesijas, darbo organizavimo principus. Be to, vadovėliuose pateiktus projektinius darbus mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių gabumus, gali skirti ne tik VII–VIII, bet ir IX–X klasės mokiniams. Vadovėliuose aprašyti prietaisai, įrankiai aktualūs ne tik VII–VIII klasės, bet ir gimnazijos mokiniams, nes orientuoja į amatininkišką ir pramoninę veiklą.

Kitas svarbus šių vadovėlių bruožas – skyrius Mokomieji dalykai per technologijų pamokas. Mokiniai galės susieti su technologijų pamokomis tai, ko jie mokėsi per kitų dalykų pamokas.

Skyrių pradžioje pateikiami klausimai Ką sužinosiu? Ko išmoksiu? Kaip tai galėsiu pritaikyti? padės mokiniams susikoncentruoti, rasti reikiamą informaciją ir stiprinti mokymosi motyvaciją.

Vadovėlių medžiaga struktūruota, pateikiama veiklos sričių seka (projektavimas, informacija, medžiagos, technologiniai procesai ir jų rezultatai).

Vadovėlio užduočių sistema sudaro puikias sąlygas individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą. Atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir ankstesnio mokymosi pasiekimus, mokytojas gali parinkti mokiniams jų pasiekimo lygį atitinkančias užduotis. Galima derinti frontalų, grupinį ar individualų darbą.

Metodinės rekomendacijos, kaip dirbti su šiais vadovėliais, pateikiamos tinklalapyje www.sokvadoveliai.lt.

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt

www.sokvadoveliai.lt

VII–X klasė

Turinys Apie vadovėlį

·

4

1 skyrius. Gaminių projektavimas 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

·· · ·

·

· ·

8. Stiklas 96 9. Kompozitai 98 10. Konstrukcinių medžiagų apsaugos 100 ir priežiūros priemonės 11. Pagalbinės apdailos ir sandarinimo 102 medžiagos, klijai 12. Apdailos medžiagos 104

6

Dizainas 8 Bionika 12 Ergonomika 14 Apdaila 16 Spalva ir ornamentas 18 Techninė užduotis 20 Idėjos. Analogai 22 Idėjų fiksavimas 24 Dailė 26 Socialiniai mokslai 28 Gamtos mokslai. Lietuvių kalba 32 Informacinės technologijos 34 Kūrybinės idėjos 36 Gaminių modeliavimas 38 Gamybos planavimas 42

··

·

··

·

· · ·

Darbo aplinka. Saugus darbas 48 Matavimo įrankiai 50 Medienos apdirbimo įrankiai 52 Metalo apdirbimo įrankiai 54 Statybiniai įrankiai 56 Elektriniai įrankiai ir staklės 58 Įrankių ir įrenginių priežiūra 78

3 skyrius. Medžiagos, jų savybės ir taikymas 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

·

·

1. Konstrukcinių medžiagų gaminių konstrukcijos 108 2. Konstrukcinių medžiagų apdirbimo 110 pagrindai 3. Medinių detalių jungimo būdai 112 4. Medinių detalių tvirtinimo 116 elementai 5. Metalinių detalių jungimo būdai 118 6. Kūrybiniai projektai iš medienos ir jos 122 medžiagų 7. Kūrybiniai projektai iš metalų 136 ir jų lydinių 8. Kūrybiniai projektai iš polimerinių medžiagų 140

2 skyrius. Darbo aplinka, darbo priemonės ir saugus darbas 46 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

·· ·

4 skyrius. Gaminių konstravimas ir technologinės gamybos sekos 106

··

· · · · · ·· · ·· · · · · ·· · · ·

Alvyda Pacevičiūtė, Vidas Augustinavičius, Juozas Lekarevičius, Marius Narvilas (recenzavo mokytojas ekspertas Kęstutis Bakutis, mokytojas metodininkas Alfonsas Maslauskas)

KONSTRUKCINĖS MEDŽIAGOS Technologijų mokymosi komplektas VII–X klasei Serija „Šok“. „Šviesa“, 2011

· ·

Vadovėlis

·

· ·

5 skyrius. Ką turėtų žinoti kiekvienas 144 vartotojas

·

1. Darbo su konstrukcinėmis medžiagomis įrankių ir priemonių pasirinkimas 146 2. Būsto vidaus apdaila 150 3. Būsto vidaus priežiūra 154

··

80

Medienos ruoša 82 Medienos savybės ir ydos 84 Medienos rūšys ir medžiagos 86 Metalų ir jų lydinių gavyba 88 Metalų, jų lydinių savybės ir trūkumai 90 Metalų, jų lydinių rūšys ir taikymas 92 Polimerinės medžiagos 94

Kaina ugdymo įstaigoms 39,90 Lt

6 skyrius. Darbo pasaulis ir profesijos

· · ·

162

1. Metalo ir medžio apdirbimo, mechaninio 164 remonto šakų raida Lietuvoje 2. Metalo ir medžio apdirbimo, mechaninio remonto specialybės Lietuvoje 168

„Konstrukcinės medžiagos“. VII–X kl. vadovėlis, p. 3

Turinys Apie vadovėlį

·

4

·· · ·

Alvyda Pacevičiūtė, Roma Drakšienė, Birutė Mielkuvienė (recenzavo mokytoja ekspertė Nijolė Jucienė, mokytoja ekspertė Aurelija Buračienė)

·

1 skyrius. Gaminių projektavimas 6 8 1. Dizainas 2. Bionika 12 3. Ergonomika 14 4. Apdaila 16 18 5. Spalva ir ornamentas 6. Techninė užduotis 20 7. Idėjos. Analogai 22 24 8. Idėjų fiksavimas 9. Dailė 26 10. Socialiniai mokslai 28 11. Gamtos mokslai. Lietuvių kalba 32 34 12. Informacinės technologijos 13. Sveika mityba 36 14. Valgiaraščiai 50

·

· ·· ·

··

·

MITYBA Technologijų mokymosi komplektas VII–X klasei

··

· · · · ·

Serija „Šok“. „Šviesa“, 2011

·

54 2 skyrius. Darbo aplinka, darbo priemonės ir saugus darbas 1. Mažos ir didelės modernios virtuvės 56 62 2. Maitinimas kaimo turizmo sodybose 3. Daugiafunkcė virtuvės įranga 64 4. Maisto produktų tiekimas į rinką. Saugus darbas su pramonine įranga 76 3 skyrius. Maisto medžiagos, jų savybės 1. Maisto produktai. Maisto medžiagos 78 2. Maisto medžiagų išsaugojimas maisto produktuose 90 3. Mėsos, žuvų, grybų šviežumo nustatymas

· · · ·

4 skyrius. Patiekalai ir jų gaminimo technologinė seka 1. Atliekami darbai, taikomos technologijos 96 2. Receptūra ir technologinė seka 98 3. Įvairūs patiekalai 100 110 4. Patiekalų tiekimas

·

··

·

70

Vadovėlis

84

94

Kaina ugdymo įstaigoms 39,90 Lt

··

114 5 skyrius. Ką turėtų žinoti kiekvienas vartotojas 116 1. Daugiafunkcės virtuvės įrangos pasirinkimas 2. Indai ir valgomieji įrankiai 120 134 3. Stalo tekstilė 4. Stalo dengimas 136 5. Etiketas 142 6. Maisto atliekos 144

· · ··

·

·

·

148 6 skyrius. Darbo pasaulis ir profesijos 1. Turizmas, viešbučiai, viešasis maitinimas 150 2. Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir maisto pramonė

·

158

„Mityba“. VII–X kl. vadovėlis, p. 3

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

11

TECHNOLOGIJOS 8 . . .

1 skyrius

G A M I N I Ų P R O J E K TAV I M A S

Elektronika: šviesa, garsas, vaizdas, judesys, energija Netrukus

Sužinosime, kam skirtos elektroninės grandinės.

Prisiminsime, kaip elektronikos elementai gali pakeisti elektrinį signalą.

Pateiksime pavyzdžių, kaip elektronikos prietaisai, jų sistemos naudojamos šviesai, garsui, vaizdui, judesiui ir energijai perteikti.

Elektrònika – tai šiuolaikinė technologijų sritis. Kompiuteriai, vaizdo kameros, mobilieji telefonai, televizoriai apdoroja, valdo ir perduoda labai daug informacijos. Visų jų pagrindas – elektròninės grandnės (1.23 pav.).

Elektroninėse grandinėse visa informacija (komandos, skaičiai, garsai, vaizdai) perduodama elektrniais signãlais – elektros srovės stiprio ar įtampos pokyčiais. Elektriniai signalai skirstomi į skaitmeniniùs ir analòginius. Skaitmeninis signalas turi tik dvi reikšmes, kurias atitinka du elektrinės įtampos lygmenys – aukštasis ir žemasis (1.24 pav.). Analoginis signalas tarp aukštosios ir žemosios įtampos lygmenų turi be galo daug reikšmių (1.25 pav.).

Elektroninės grandinės sudarytos iš įvairių puslaidininkinių elementų (diodų, tranzistorių) ir integrinių grandynų (integrinių mikrograndynų). Jų pagrindas – pùslaidininkiai, tokie kaip silicis, germanis, kurių elektrinis laidumas kinta kintant temperatūrai ir priemaišų kiekiui. Todėl puslaidininkiai naudojami signalams kurti ir apdoroti, nes gali reguliuoti srovę – ją padidinti, praleisti ar nepraleisti.

Elektrinį signalą keičia ir valdo skirtingi elektroniniai elementai (1.12 lentelė).

Var˜žas (a)

Reguliuoja pro jį tekančios srovės stiprį. Fotovarž (b) varža kinta priklausomai nuo apšvietimo – veikiant šviesai varža sumažėja.

Kondensãtorius

Kaupia elektros energiją ir prireikus gali ją vėl atiduoti.

Diòdas (a)

Praleidžia srovę tik viena kryptimi. Šviesõs diòdas (b), srovei tekant tiesiogine kryptimi, ima švytėti. Apšvietus fotodiòdą (c) – padidėja atgaline (tamsoje beveik srovės nepraleidžiančia) kryptimi tekanti srovė arba diodas pradeda veikti kaip saulės elementas, paverčiantis šviesos energiją elektros energija.

Gali veikti ir kaip jungiklis – įjungti ar išjungti srovę, ir kaip stiprintuvas – padidinti srovės įtampą grandiTranzstorius (a) nėje. Fototranzstoriuje (b) srovės pokyčiai priklauso nuo apšvietimo. Jų jautrumas gerokai didesnis negu fotodiodų.

Integrnis grandýnas (integrnis mikrograndýnas)

1.25 pav.

a

a

b

b

a

c

b

Tai varžų, kondensatorių, tranzistorių blokai, kurių visi elementai sujungti pagal tam tikrą schemą ir atlieka atitinkamas funkcijas. Vieni apdoroja analoginius signalus, kiti – skaitmeninius ir veikia kaip lòginiai elemeñtai.

Šių ir kitų tarpusavyje sujungtų elektroninių grandinių elementų yra įvairiausiuose elektroniniuose gaminiuose, kurie skiriasi ne tik dydžiais ar elektros energijos suvartojimu, bet ir funkcionalumu, taikymo sritimi. Tačiau, norint sukurti veikiančią grandinę, nepakanka žinoti, kaip veikia vienas ar kitas jos elementas. Yra tam tikros elementų jungimo, jų parametrų parinkimo taisyklės, kurių reikia paisyti, kad elektroninis prietaisas veiktų ilgai ir stabiliai.

Skiriamos trys pagrindinės elektroninio gaminio dalys: centrnis blòkas, įėjmo ir išėjmo blòkai (žr. 1.28 pav.). Centriniame bloke elektrinis signalas apdorojamas: stiprinamas, keičiami parametrai. Įėjimo bloke yra įvairių elektrinio signalo priėmimo, jo sukūrimo prietaisų ir sistemų: antenų, jutiklių, mikrofonų ir t. t. Išėjimo blokas apdorotam signalui suteikia reikiamą raišką – kuria garsą, vaizdą, valdo variklius ir pan. Jame yra įvairių išėjimo prietaisų ir jų sistemų – garsiakalbių, šviesos diodų, liuminescencinių ekranų, monitorių, projektorių, reduktorių.

1.24 pav.

1.12 lentelė

Tai įdomu JAV mokslininkas Dž. Kilbis 1958 m. rugsėjo 12 d. pirmą kartą pademonstravo integrinį grandyną. Jį sudaro ant stiklo esanti germanio juostelė (1 cm × 0,15 cm), jungiamieji laidai, vienas tranzistorius, keli varžai ir kondensatorius.

1.26 pav.

1.23 pav.

37

36

„Elektronika“. VII–X kl. vadovėlis, p. 36–37

D A R B O PA S AU L I S I R P R O F E S I J O S

2 .

Energetikos, elektrotechnikos, elektronikos ir telekomunikacijų specialybės Lietuvoje Netrukus

Sužinosime, kokių yra su elektra susijusių specialybių ir kur jas galima įgyti.

Darbas yra svarbiausia kiekvieno suaugusio žmogaus veikla. Jai skiriama daugiausia dėmesio ir atiduodama didžioji gyvenimo dalis. Nuo to, kaip pavyks pasirinkti specialybę, ar ji bus mėgstama, įdomi, reikalinga, priklausys ne tik paties žmogaus, bet ir būsimos šeimos, artimųjų ateitis, gerovė. Dažnai jauni žmonės įgyja specialybę, kuri jiems įdomi, bet nelabai paklausi, menkai apmokama.

Arba atvirkščiai – specialybė galbūt reikalinga, tačiau į darbą kasdien einama įsitempus, nervinantis. Prasideda nesutarimai ne tik darbe, bet ir namie – gyvenimas tampa nemielas.

Renkantis specialybę, pirmiausia reikia įvertinti savo jėgas: ar baigsiu pagrindinę mokyklą ir tapsiu darbininku, ar mokysiuosi toliau. Labai svarbu laiku apsispręsti, tinkamai planuoti savo ateitį ir išvengti klaidų pasirenkant specialybę.

Klaidos

Pasekmės

Pavėluotai pasirinkta specialybė.

Didelė tikimybė neįstoti. Veltui sugaištami mažiausiai 1 metai.

Pasirinkta neįdomi ar nepaklausi specialybė.

Tuščiai praleidžiami keleri metai, švaistomos valstybės lėšos, kenčia šeimos biudžetas.

Tinkama specialybė, bet nepriimtina darbovietė.

Nuo to, kokioje aplinkoje, kokiame kolektyve dirbame, priklauso mūsų nuotaika ir sveikata. Nuolat jausdami įtampą, tampame neatsparūs įvairioms ligoms.

Nuo to, kokį išsilavinimą – vidurinį, aukštesnįjį ar aukštąjį – įgyjame, priklauso ir specialybės.

Specialybės

Suteikiamas išsilavinimas

Elektros energetikos inžinierius, šiluminės energetikos inžinierius, Aukštasis telekomunikacijų inžinierius, telekomunikacijų įrangos inspektorius, universitetinis elektronikos prietaisų gamybos technologas Telekomunikacijų technikas, elektrinės operatorius

Aukštasis neuniversitetinis (aukštesnysis)

Telekomunikacinių linijų tiesimo darbininkas, elektromonteris, elektromechanikas, telekomunikacijų kabelių montuotojas, telekomuni- Vidurinis, profesinis kacijų įrangos montuotojas, elektroninių įrenginių mechanikas

Mokymosi trukmė (metai) 4–5

3–4

2–3

Visais laikais reikalingos ir paklausios energètikos, elektrotèchnikos, elektrònikos, telekomunikãcijų specialybės. Norintieji dirbti šiose srityse pirmiausia turi įgyti atitinkamą išsilavinimą.

Elèktros energètikos inžiniẽrius rūpinasi energetinių sistemų eksploatavimu, remontu, techniniais dokumentais, gamybos aprūpinimu elektros energija, šiluma, garais, vandeniu ir kitais energijos ištekliais; sudaro paraiškas įrenginiams, medžiagoms, atsarginėms detalėms įsigyti, tvarko ataskaitas; supažindina darbuotojus su saugaus darbo reikalavimais; dalyvauja priimant ir išbandant įrenginius, tikrina, kaip jie veikia, nagrinėja energijos nuostolių susidarymo priežastis. Šilumnės energètikos inžiniẽrius yra atsakingas už šiluminių įrenginių, sistemų, tinklų naudojimą, remontą ir techninius dokumentus. Elektrnės operãtorius valdo ir prižiūri įvairią elektros energijos gamybos ir paskirstymo įrangą. Jis rūpinasi elektros energijos tiekimu, elektrinių, šiluminių katilinių, pastočių, reaktorių, turbinų, katilų, generatorių darbu, taip pat matavimo, registravimo, kompiuterine ir elektros energijos gamybos įranga.

Elektrotechnikos specialybių Lietuvojè nedaug. Elektromònteris (6.25 pav.) montuoja, reguliuoja, derina, taiso elektrinius įrenginius ir kitą aparatūrą. Elektromechãnikas (6.26 pav.) prižiūri ir taiso televizorius, magnetofonus, lošimo automatus, kopijavimo aparatus, komunikacijos ir apsaugos įrangą (pavyzdžiui: ryšio perdavimo, matavimo, laboratorijų prietaisus).

Elektrònikos pretaisų gamýbos technològas nustato įvairių elektronikos prietaisų gamybos technologinių veiksmų tvarką, pavyzdžiui, vakuuminės elektronikos ir puslaidininkių elektronikos (tranzistorių, integrinių grandynų, lustų). Jis vadovauja sudėtingam technologiniam procesui, parenka gamybai būtinas medžiagas, nustato jų kiekį. Elektròninių įrengini mechãnikas prižiūri ir taiso elektroninius įrenginius, keičia jų dalis, surenka, derina, taiso mechaninę įrangą ir įrankius.

Telekomunikãcijų inžiniẽrius vadovauja technologinei telekomunikacinių sistemų eksploatacijai, planuoja jų atnaujinimą, tolesnę plėtrą, nagrinėja skundus. Telekomunikãcijų rangos montúotojas montuoja, jungia, taiso telefonų stotelių ir telekomunikacijų įrangą. Telekomunikãcinių lnijų tiesmo darbiniñkas kloja kabelius, montuoja ir prižiūri įrenginius. Telekomunikãcijų tèchnikas rūpinasi telekomunikacijų įranga ir linijomis, jas surenka, taiso, tikrina. Telekomunikãcijų kãbelių montúotojas tikrina, ar nesugedusios linijos, jungia, taiso įvairius telekomunikacijų kabelius.

Telekomunikãcijų rangos inspèktorius tikrina jam paskirto ruožo telekomunikacijų įrangos techninius parametrus ir naudojimą.

6 skyrius

6.25 pav. Elektromonteris

6.26 pav. Elektromechanikas

Klausimai ir užduotys ❻ Naudodamiesi p. 176 pateiktomis interneto nuorodomis ir asmenybės klausimynu, įsivertinkite gebėjimus ir išsirinkite specialybę.

173

172

„Elektronika“. VII–X kl. vadovėlis, p. 172–173

12

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt

www.sokvadoveliai.lt

m e d ž i a g o s, j ų s a v y b ė s i r p r i t a i K y m a s

2 . .

3.3 lentelė

Siūlai, verpalai, audiniai, megztiniai dirbiniai, kilimai Netrukus

3 skyrius

Siūlų asortimentas rūšis

paskirtis

reikalavimai siūlams

siuvimo siūlai

detalėms sujungti

medvilniniai, jie turi atitikti audinio storį ir spalvą

daigstymo siūlai

detalėms laikinai sujungti

ploni medvilniniai, nesukrūs, minkšti, kitokios negu audinys spalvos

siūlai kilpoms siūti

kilpoms sudaryti

stori medvilniniai, lininiai

siuvinėjimo siūlai

gaminiams dekoruoti siuvinėjimo raštais

medvilniniai, šilkiniai, viskoziniai, vilnoniai

rišimo, pynimo siūlai

dekoratyviniams gaminiams ir apdailai

medvilniniai, lininiai, neslidūs, stiprūs, tvirti, patvarūs, lygūs

mezgimo siūlai

rankinių ir mašininių megztinių dirbinių detalėms sudaryti

medvilniniai, lininiai, vilnoniai, šilkiniai, sintetiniai

nėrimo siūlai

rankinių megztinių dirbinių detalėms nunerti ir sujungti

medvilniniai, lininiai, vilnoniai, šilkiniai, sintetiniai, mišriagijai

pavyzdžiai

Prisiminkite 5–6 klasės vadovėlio skyrių „Tekstilės medžiagos ir jų savybės“.

Sužinosime, kaip klasifikuojami siūlai ir verpalai.

Susipažinsime su audinių savybėmis, kilimų audimo būdais.

Siūlų ir verpalų savybės. Siū´ lai gaminami iš įvairių tekstilės pluoštų, kurie skiriasi ne tik chemine sudėtimi, bet ir ilgiu, storiu bei kitais rodikliais. Siūlai klasifikuojami pagal pluoštą (gamtiniai ir cheminiai); gamybos būdą (verpalai, vienagijai, daugiagijai); apdailos būdą (balinti, dažyti, blizgieji); tąsumą (tąsūs, netąsūs, labai tąsūs); sukrumą (mažo, vidutinio, didelio); paskirtį (siuvimo, siuvinėjimo, rišimo, mezgimo, nėrimo ir kt.).

Siūlai skirstomi į pirminius ir antrinius. Pirmi`niai – siūlai, kurie suverpti toliau neapdorojami, antri`niai – kurie gaunami toliau apdorojant, susukant pirminius siūlus.

Pirminiai siūlai skirstomi į verpalus, daugiagijus, vienagijus siūlus. Verpalai˜ – tai siūlai, sudaryti iš susuktų arba suklijuotų pluošto plaukelių. Daugiagi`jai siū´lai sudaryti iš kelių, keliolikos arba keliasdešimties suklijuotų, susuktų, supintų, sujungtų gijų. Vienagi`jai siū´lai sudaryti iš vienos gijos.

Antriniai siūlai susukti iš pirminių.

Siuvimo siūlams būtinos šios savybės – tankumas (kuo siūlas tankesnis, tuo stipresnis), tamprumas, storumas ir lygumas, atsparumas dažymui, sukrumas. Svarbiausia siuvimo siūlų savybė yra jų plonumas. Siūlų plonumo matavimo vienetas yra numeris, nurodomas jo etiketėje. Tai sąlyginis numeris – kuo skaičius didesnis, tuo siūlas plonesnis. Dažniausiai naudojami 80, 100, 120 numerių siūlai. Pagal pluošto rūšį siūlai yra medvilniniai, šilkiniai, viskoziniai, poliesteriniai, poliamidiniai. Dabar dažniausiai naudojami poliesteriniai siūlai, nes jie stiprūs, tamprūs, atsparūs trinčiai, neblunka. Atsižvelgiant į paskirtį siūlams keliami tam tikri reikalavimai.

Sąvokos Armúotasis ver˜palas – verpalas, į kurį įverptas šerdinis siūlas, sustiprinantis verpalą.

Rýkštiniai klimai – tai kilimai, kuriuos audžiant ant metmenų patiesiami metaliniai strypeliai, rykštės; jas apjuosia metmenys, ir taip susidaro kilpos.

Karštnis verpmas – medvilnės arba kitų panašaus ilgio pluoštų perdirbimo į vidutinio storio verpalus sistema, kai po karšimo pluoštas išskaidomas karštuvuose, nešukuojamas.

Kočiótinis verpmas – pluoštų arba jų mišinių perdirbimo į storus verpalus sistema, kai verpiama iš pusverpalių, pagamintų pusverpaliniuose karštuvuose. Šukúotinis verpmas – medvilnės ar kitų pluoštų perdirbimo į plo­ nus lygius verpalus sistema, kai iškarštas pluoštas šukuojamas.

59

58

„Tekstilė“. VII–X kl. vadovėlis, p. 58–59

pS a aS u a luilSi Si ri rp rpor foefSei Sj o i jSo S DD aa rr BB o op a

2 .

lietuvos lengvosios pramonės specialistų rengimas universitetuose, kolegijose, profesinėse mokyklose, centruose

Netrukus

Susipažinsime, kokios mokymo institucijos lietuvojè rengia lengvosios pramonės specialistus.

Lengvosios pramonės, daugiausia aprangos ir tekstilės, specialistai rengiami profesinio mokymo mokyklose, kolegijose ir universitetuose.

6.7 lentelė

liETuvoS uNivErSiTETai Universitetai

Kauno technikos universitetas

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Vilniaus dailės akademija Kauno dailės fakultetas Telšių dailės fakultetas

Šiaulių universitetas

. . . . . . . . . .

Studijų programa

Kolegija

Vilniaus kolegija

. . . .

Utenos kolegija Kauno technikos kolegija Marijampolės kolegija

Specialybė – aprangos inžinerija ir dizainas kvalifikacija – pramonės inžinerijos bakalauras Specialybė – tekstilės dizainas ir technologija kvalifikacija – pramonės inžinerijos bakalauras Specialybė – aprangos mados inžinerija kvalifikacija – pramonės inžinerijos magistras Specialybė – pramonės inžinerija ir vadyba kvalifikacija – pramonės inžinerijos magistras

Specialybė – dekoratyvinė plastika (odos dirbinių plastika, dekoratyvinė tekstilė) kvalifikacija – dailės profesinis bakalauras, meistras Specialybė – aprangos dizainas (originalių audinių kūrimo drabužiams dizaineris) kvalifikacija – dailės profesinis bakalauras, meistras.

Specialybė – dailės kūrinių restauravimas ir konservavimas (tekstilės restauravimas ir konservavimas) kvalifikacija – dailės profesinis bakalauras, meistras Specialybė – aprangos dizainas ir technologijos kvalifikacija – pramonės inžinerijos profesinis bakalauras, technologas Specialybė – automatizuotos medžiagų apdirbimo technologijos (gamybos technologijų valdymas; gaminių įrenginių eksploatavimas ir priežiūra) kvalifikacija – mechanikos inžinerijos profesinis bakalauras, technologas Specialybė – verslas ir technologijos (siuvinių technologija)

6.9 lentelė

ProfESiNėS mokykloS

Specialybė – inovacijų vadyba ir plėtra pramonės įmonėse kvalifikacija – pramonės inžinerijos bakalauras Specialybė – kūrybiškumo skatinimo įrankių kūrimas kvalifikacija – pramonės inžinerijos bakalauras Specialybė – tekstilė kvalifikacija – dailės bakalauras Specialybė – taikomoji dailė kvalifikacija – dailės bakalauras Specialybė – kostiumo dizainas (specializacija – trikotažo ir rūbų dizainas) kvalifikacija – dailės bakalauras Specialybė – taikomoji dailė ir verslas (apranga, oda) kvalifikacija – dailės bakalauras

kolEgiJoS ir aukŠTESNioSioS mokykloS

Kauno kolegija

. . . . . .

6 skyrius

6.8 lentelė

Studijų programa Specialybė – aprangos dizainas kvalifikacija – dailės profesinis bakalauras, dizaineris Specialybė – kostiumo dizainas kvalifikacija – dailės profesinis bakalauras, dizaineris Specialybė – siuvinių projektavimas ir gamyba kvalifikacija – pramonės inžinerijos profesinis bakalauras, technologas Specialybė – aprangos technologiniai įrenginiai kvalifikacija – pramonės inžinerijos profesinis bakalauras, technologas

Profesinė mokykla

Studijų programa

Alytaus dailiųjų amatų mokykla

rengia iii pakopos amatininkus (suteikiamas vidurinis išsilavinimas), meno dirbinių iš tekstilės gamintojus, dailiųjų rankdarbių gamintojus

Šiaulių profesinio rengimo centras

Technologijų skyrius rengia kvalifikuotus mezgėjus, siuvėjus, odos susiuvėjus, odos gaminių gamintojus

Šiaulių lengvosios pramonės mokykla

rengia odos gaminių gamintojus, automobilių salonų ir minkštųjų baldų restauratorius, mezgėjus ir siuvėjus, odos gaminių gamybos technologijos ir dizaino, trikotažo gaminių gamybos ir dizaino specialistus

Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla

rengia dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojus, siuvėjus, sukirpėjus­ konstruktorius

VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla

rengia siuvėjus, smulkiojo verslo paslaugų teikėjus

Jonavos politechnikos mokykla

rengia dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojus, mezgėjus, pramonės įrenginių remontininkus

Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinis mokymo centras

rengia baldų apmušėjus, moteriškų drabužių siuvėjus, avalynės taisytojus, dailiųjų rankdarbių gamintojus

Klausimai ir užduotys ❾ kokios aukštosios mokyklos rengia lengvosios pramonės specialistus? ❿ kokia kolegija suteikia dailės profesinio bakalau­ ro, meistro kvalifikaciją? ⓫ kokiose mokyklose rengiami amatininkai?

Sąvokos Bakaláuras – žemiausias mokslo laipsnis, duodantis teisę dėstyti universitetuose.

Magstras – mokslo laipsnis, suteikiamas baigusiam aukštąjį mokslą, parašiusiam mokslo darbą ir jį apgy­ nusiam; asmuo, turintis tą laipsnį.

175

174

„Tekstilė“. VII–X kl. vadovėlis, p. 174–175

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

13

TECHNOLOGIJOS Saugus darbas

• •

Dirbant reikia stovėti taip, kad nebūtumėte vienoje linijoje su besisukančiu darbo įrankiu.

Naudojamų darbo įrankių mak­ simalusis leidžiamasis sūkių skaičius turi būti didesnis negu maksimalusis sūkių skaičius, nu­ rodytas ant prietaiso.

Naudojami mašininiai įrankiai Su įrankiu naudojama daug maši­ ninių įrankių, kurie padeda atlikti įvairias apdirbimo operacijas.

Tiesnis šlifuõklis (2.43 pav.). Tai daugiafunkcis įrankis, skirtas įvairioms medžiagoms apdirbti. Naudojant mašininius įrankius, galima atlikti gręžimo, pjovimo, graviravimo, poliravimo ir šlifavimo darbus. Didelis tiesinio šlifuoklio sūkių skaičius padeda efektyviai apdirbti.

Pagrindiniai įrankio techniniai duomenys: nominalioji galia (W), tuščiosios veikos sūkių skaičius (min–1), užveržiamosios galvutės skersmuo (mm).

Suklio fiksavimo mygtukas Bepakopis greičio reguliatorius

Užveržiamoji galvutė

Ventiliacinės angos

5

6

4

7

9

8

10

2.42 pav. Mašininiai įrankiai: pjovimo diskas (1), šlifavimo antgalis (2), šlifavimo diskas (3), poliravimo veltinis (4), vielinis šepetys (5), freza (6), sukamoji dildė (7), šlifavimo akmenys (8), graviravimo antgalis (9). Meninius darbus patogu atlikti naudojant lankstųjį veleną (10).

Saugus darbas

•

•

Stacionaraus naudojimo padas

•

Karšto oro išėjimo anga

Ventiliacijos angos

•

Rankena

Temperatūros jungiklis

•

2.47 pav. Órpūtė.

2.43 pav. Tiesinis šlifuoklis.

3

Órpūtė (2.47 pav.). Įrankis naudojamas medžiagoms termiškai apdirbti. Juo galima deformuoti, suvirinti plastikus, pašalinti se­ nus dažus, lakus, tapetus, klijuojamąsias grindų dangas, savaime prisiklijuojančias medžiagas (lipdukus ir pan.), laminuoti medžio plokščių briaunas, lituoti skardos detales.

Pagrindiniai įrankio techniniai duomenys: nominalioji galia (W), temperatūros intervalas (°C), oro srautas (l/min).

Jungiklis

2 1

2 skyrius

eM Ag Uu GsU Sd aDrAbraBsA S dDaArrbBoo aApPlli InNkKaA, ,dDaArrbBoop Pr r i eI m oo nN ė sĖ Si rI rs aS u

e l e K T r I N I A I Į r A N K I A I I r S TA K l Ė S

Įvairios operacijos atliekamos įrankiais, kurių kotas atitinka užveržiamosios galvutės įvorės skersmenį. Juos reikia į įvorę įstatyti ne mažesniu kaip 12 mm gyliu ir tvirtai užveržti. Šie įrankiai yra įvairaus galingumo ir dydžio. Mažesnius įrankius galima laikyti paėmus tarp pirštų kaip pieštuką, o didesni laikomi plaštaka. laikant įrankį, svarbu neuždengti jo korpuse esančių variklio aušinimo angų.

Kiekvienai medžiagai apdirbti pasirinkite tinkamiausią suklio greitį. Poliruoti su veltininiu disku tinka mažas sūkių skaičius (apie 15 000 min–1), taip pat maži sūkiai reikalingi naudojant vielinius šepečius. Plastikai ir metalai pažeidžiami karščio, kuris atsiranda dėl didelių sūkių, todėl juos apdirbti reikia mažesniu greičiu. Didesni sūkiai tinka medienai, stiklui apdirbti.

Neperkraukite įrankio, stipriai spausdami prie apdirbamos medžiagos. Dirbkite neviršydami numatytos galios.

Iš pradžių pagal numatomą darbą pasirinkite tinkamą antgalį ir nustatykite darbinę oro temperatūrą. Dažams šalinti reikalinga apie 500 °C temperatūra, plastikui sutraukti, lenkti – 250–500 °C, plonoms metalinėms detalėms lituoti – 630 °C. Įrankis įjungiamas nustačius jungiklį į reikiamos temperatū­ ros padėtį. Nustatyta temperatūra pasiekiama per kelias minutes.

Prietaisas laikomas viena ranka už rankenos, kad neuždengtumėte ventiliacijos angų.

Naudojamos orpūtės svarbu neperkaitinti, padirbus nurodytą laiką, ją išjungti ir ataušinti. Šalinant senų dažų sluoksnį, įrankis pakreipiamas 30°–40° kampu į apdirbamą paviršių. Nuo karščio dažų sluoksnis suminkštėja ir nugrandomas grandikliu. Įrankiu taip pat formuojamos polietileno, polivinilchlorido, or­ ganinio stiklo ir kitų plastikų detalės. Šiems darbams naudojama plokščioji antgalio tūta. O, atliekant briaunų laminavimo darbus, papildomai reikia naudoti volelį – laminavimo juostai prispausti.

•

Su įrankiu dirbkite atidžiai, saugokitės, kad neužsiliepsnotų ir nenudegtumėte. Įrankis gali išpūsti įkaitusį per 500 °C orą.

Nelieskite oro išėjimo angos ir išjungę įrankį. Jis atvės tik po pusvalandžio! Įrankiu negalima apdirbti švino turinčių medžiagų, nes, jas kaitinant, išsiskiria nuodingų švino garų.

Nedirbkite arti lengvai užsiliepsnojančių dujų ar degiųjų medžiagų. Gali įvykti sprogimas!

Dirbkite gerai vėdinamoje patalpoje. Prieš darbą išsiaiškinkite, kokios yra apdirbamos medžiagos savybės: ar apdirbant neišsiskirs nuodingų dujų, ar neužsiliepsnos nuo apdirbimo temperatūros.

Dirbant su plastikais, dažais, lakais ir panašiomis medžiagomis, kurioms įkaitus gali išsiskirti kenksmingųjų medžiagų, aplinka turi būti gerai vėdinama arba reikia naudoti kvėpavimo apsaugos priemones.

1

3 2

4

5

2.44 pav.

Metalo pjovimas.

2.45 pav.

Stiklo graviravimas.

2.46 pav.

Medienos frezavimas.

2.48 pav.

Dažų šalinimas.

2.49 pav.

Plastikų lenkimas.

2.50 pav.

Briaunų laminavimas.

2.51 pav. Mašininiai įrankiai: plokščioji (1), redukcinė (2) ir refleksinė (3) tūtos, grandikliai (4), volelis (5).

67

66

„Konstrukcinės medžiagos“. VII–X kl. vadovėlis, p. 66–67

ro B oPAPA S AU r rPorFoeFSeI jSoI jSo S DD AA rB S AU l I lS I ISr I P

2 .

Metalo ir medžio apdirbimo, mechaninio remonto specialybės lietuvojè Netrukus

Sužinosime, kokių yra specialybių, susijusių su metalo ir medžio apdirbimu, mechaniniu remontu lietuvojè, ir kur jų įgyti.

6.2 lentelė. Specialybės Paveikslas

Darbas yra kiekvieno suaugusio žmogaus pagrindinė veikla, kuriai jis skiria visą savo dėmesį ir didžiąją gyvenimo dalį. Nuo to, kaip pavyks pasirinkti specialybę ir ar ji bus mėgstama, įdomi, reikalinga, priklausys ne tik jo, bet ir būsimos šeimos bei artimųjų ateitis, gerovė. Dažniausia jaunų žmonių klaida ta, kad jie baigia mokslus ir įgyja specialybę, kuri jiems įdomi, bet mažai kur pritaikoma, reikalinga, apmokama, arba atvirkščiai – specialybė gal ir nebloga, tačiau į darbą kasdien eina įsitempę, nervindamiesi, laukia nesulaukia darbo pabaigos. Greitai atsiranda pykčių ir barnių ne tik darbe, bet ir namie. Ir gyvenimas tampa nemielas ne tik sau, bet ir šeimai.

Renkantis specialybę, pirmiausia reikia įvertinti savo jėgas: ar baigsiu pagrindinę mokyklą ir tapsiu darbininku, ar mokysiuosi toliau. labai svarbu laiku apsispręsti ir pagal tai pradėti planuoti savo ateitį. laiku apsisprendus, tinkamai suplanavus savo ateitį, išvengiama dažniausiai pasitaikančių klaidų.

6.1 lentelė. Specialybės rinkimosi klaidos

Tai įdomu Domėjimosi ir gebėjimų klausimy­ nas – http://www.profesijupasaulis. lt/povol/252.htm.

Klaidos

Pasekmės

Specialybė pasirinkta pavėluotai

Pavėluotai pasirinkus būsimą specialybę, atsiranda tikimybė į ją neįstoti. Todėl daž­ nai reikia lankyti papildomus parengiamuo­ sius kursus. Sugaištami mažiausiai 1 metai.

Kelerių metų neįdomios ar nereikalingos specia­ lybės studijos

Sugaišti keleri gyvenimo metai ir sueik­ votas valstybinis studijų finansavimas. Kitos specialybės studijos apmokamos paties studijuojančio asmens (aukštojoje moky­ kloje).

Specialybė pasirinkta gerai, bet darbovietė pasirinkta netinkamai

Nuo to, kokioje aplinkoje, kokiame kolek­ tyve dirba žmogus, tiesiogiai priklauso jo fizinė ir psichinė sveikata. Nuolatos patir­ damas stresą, žmogus tampa neatsparus įvairioms ligoms, krinta svoris, darbingu­ mas, didėja nuovargis.

6 skyrius

Specialybės pavadinimas

Aprašymas

Išsilavinimas, trukmė

Liejikas

Liejiko darbas – liejinių gamyba. Tai gaminių ar jų dalių gamyba, liejant išsilydžiusius metalus į reikalingas for­ mas, taikant įvairius procesus, ir liejinio „šerdžių“ bei formų ruošimas. Liejykloje atliekama daug įvairių darbų – nuo dar­ bo prie krosnių iki formų gamybos ir išlydyto metalo pylimo į jas.

Vidurinis, profesinėje mokykloje arba gamyklo­ je, 2–3 metai

Metalo lydymo krosnies operatorius

Metalo lydymo krosnies operatorius ruo­ šia ir krauna metalą bei kitas žaliavas, priedus į liejimo krosnis, kontroliuoja lydomų medžiagų lydymo, išpylimo ir įpylimo procesus.

Vidurinis, profesinėje mokykloje arba gamyklo­ je, 2–3 metai

Mechaninės inžinerijos technologas

Mechaninės inžinerijos technologas išsiaiškina ir nustato gamybos procesų technologijas – kokios įrangos, prie­ monių, medžiagų reikės, organizuoja viešuosius pirkimus, darbo procesą ir kokybės kontrolę.

Aukštesnysis ir universitetinis specializuotas, 2–4 metai

Šaltkalvis įrankininkas

Gamina technologinę įrangą, transpor­ tavimo ir kitus įrenginius, montuoja ir bando kompiuteriais valdomus įrengi­ nius, gamybos linijas ir mazgus, tvarko ir prižiūri naudotus įrankius, stakles bei kitą įrangą.

Vidurinis, profesinėje mokykloje, 2–3 metai

Mechanikas remontininkas

Prižiūri ir remontuoja įrenginius bei stakles, atlieka funkcinius bandymus, gamina įvairių mašinų ir įrangos dalis, suremontuotas mašinas grąžina naudoti (taip pat ir sertifikatus) ir derina mašinas pagal nustatytas nuokrypio normas.

Vidurinis, profesinėje mokykloje, 2–3 metai

16

16

„Konstrukcinės medžiagos“. VII–X kl. vadovėlis, p. 168–169

14

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt

www.sokvadoveliai.lt

21

Indai ir valgomieji įrankiai Netrukus

Aptarsime indų ir valgomųjų įrankių asortimentą ir paskirtį.

Sužinosime, kokiais indais ir įrankiais serviruojamas stalas.

Išmoksime susirasti informacijos apie profesijas, susijusias su klientų aptarnavimu viešojo maitinimo įmonėse.

Sąvokos Marmtas – šildomasis aparatas pagamintam maistui laikyti, kad neatauštų; paprastai tai kokio nors prietaiso šildoma kilnojamoji spinta su vandens vonia (į ją dedami indai su maistu).

5.3 lentelė

INDŲ RūŠyS, PRIVALUMAI IR TRūKUMAI rūšis (pagal medžiagą, iš kurios pagaminti)

. . .

skyrius

T ųŽ IŽNI oT N oT S vA r ToTo KKąąT T UU rr ė Tė ų I KI IKeIKevKIve INeANSAvA r ToTo j A jSA S

Integracija

Privalumai

Trūkumai

Kasdieniai

Istorija, geografija, chemija, fizika, informacinės technologijos, dailė, muzika.

Emaliuoti

Praktiški, estetiški

Nelabai tinka daug angliavandenių turintiems produktams apdoroti terminiu būdu. Reikia specialios priežiūros

Fajansiniai

Estetiški, lengva prižiūrėti. Galima dėti į mikrobangų krosnelę (jeigu nepapuošti blizgiais raštais)

Sunkūs, greitai dūžta, skyla

Ilgai laiko šilumą ar vėsą. Lengva prižiūrėti.

Galima dėti į orkaitę, mikrobangų krosnelę

Sunkūs, įkaista. Nuo smūgių skyla, dūžta

Praktiški, lengva prižiūrėti

Sunkūs

Lankstūs arba tvirti.

Lengva prižiūrėti, praktiški

Įkaista, greitai lūžta. Nuo karščio lydosi

Prisiminkite Indus ir valgomuosius įrankius reikia tinkamai prižiūrėti: rūpestingai išplauti ir iššluostyti arba išdžiovinti.

Iš skirtingų medžiagų pagamintų indų ir įrankių nepatartina plauti kartu, nes juos gali sugadinti vykstantys cheminiai procesai.

Ant padengto stalo padėtu valgomuoju peiliu maistas tik smulkinamas.

Peilio negalima kišti į burną, laižyti, juo imti maisto.

Šiandien gausu įvairios formos, įvairių spalvų indų ir įrankių.

Gamintojai siūlo indų, kurie sudedami vienas į kitą, kurių negadina mikrobangų krosnelės, indaplovės, paprastos orkaitės. Ypač populiarūs akmens keramikos, nerūdijančiojo plieno, naujasidabrio, plastikiniai ir kitokie indai, grūdintojo stiklo taurės.

Prisiminkite, ką 5–6 klasėje sužinojote apie indų ir įrankių paskirtį. Nagrinėdami šio vadovėlio 5.3–5.7 lenteles, aptarkite stalo serviravimo indus ir įrankius, jų paskirtį.

Indai – kiekvieno dengiamo stalo pagrindas.

Apgalvojus smulkmenas ir pasitelkus išmonę, galima sukurti savitą stalo dengimo stilių. Šiuolaikinė stalų serviravimo mada nėra griežta – be klasikinio, atsirado ir kitų stilių: romantinis, avangardinis, japoniškasis, rytietiškasis, kaimiškasis, retro, modernusis ir pan.

Moliniai

Nerūdijančiojo plieno

Plastikiniai

121

120

„Mityba“. VII–X kl. vadovėlis, p. 120–121

ABro B oPAPA S AU r rPorFoeFSeI jSoI jSo S DD Ar S AU L I LS I ISr I P

2 . . . .

Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė ir maisto pramonė Netrukus

Apžvelgsime žemės ūkio raidą.

Sužinosime, kas yra žemdirbystė, gyvulininkystė, žuvininkystė ir miškininkystė.

Aptarsime maisto pramonės įmones ir jų gaminamą produkciją.

Sužinosime, kokios Lietuvõs mokymo įstaigos rengia žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės specialistus.

Žemės ūkis yra vienas iš seniausių verslų, seniausia ūkio šaka.

Archeologiniai radiniai Tailánde patvirtino, kad žmonės žemdirbyste jau vertėsi 10 tūkst. m. pr. Kr. Žemės ūkis įvairiose šalyse formavosi ne vienu metu.

Skiriami trys svarbiausi žemės ūkio raidos etapai: giminės ar bendruomenės, tradicinis ir šiuolaikinis žemės ūkis.

Gimins ar bendrúomenės žẽmės kio laikais žemė priklausė giminei ar kaimo bendruomenei. Dirbo visi giminės ar kaimo bendruomenės nariai, tačiau nenašiai, darbo priemonės buvo primityvios. Bendruomenė nepajėgė įdirbti visos žemės ir iš jos vos prasimaitindavo. Gyvulių augino mažai, todėl dar žvejojo, medžiojo, uogavo, rinko kitas miško gėrybes. tradciniam (tradcinės bendrúomenės) žẽmės kiui būdinga tai, kad žemė tampa pavienių asmenų nuosavybe, ūkiai pradeda gaminti vienos rūšies produkciją. Žemdirbystė ir gyvulininkystė ima plėtotis kartu, tačiau darbas dar nėra našus, technologijos neprilygsta šiuolaikinėms. Šiuolaiknis žẽmės kis remiasi mokslo žiniomis ir naujomis technologijomis, daug lėšų skiriama žemdirbystės ir gyvulininkystės plėtrai, vis labiau mechanizuojami ir automatizuojami žemės ūkio darbai, naudojama daugiau trąšų.

•

• •

Sąvokos Bakaláuras – žemiausias mokslo laipsnis, suteikiamas baigus universitetą ir duodantis teisę studijuoti magistrantūroje.

Magstras – mokslo laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam magistrantūros studijų programą ir apgynusiam magistro darbą.

Mškas – ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurie natūralioje augavietėje brandos amžiuje yra ne žemesni kaip 5 m.

Prezèrvai – nesterilizuoti ir nepasterizuoti maisto produktai, sufasuoti į sandarią tarą, pavyzdžiui, kai kurios uogienės, žuvų konservai su aštriu užpilu, skirti neilgai laikyti.

Svarbiausios kiekvieno žemės ūkio raidos etapo šakos – žemdirbystė ir gyvulininkystė. Jų plėtrai poveikį daro gamtinės sąlygos, tradicijos, religija ir kt. Be pagrindinių, plėtojamos ir kitos šakos: miškininkystė, žvejyba, žuvininkystė, žvėrininkystė ir t. t. Žemdirbỹstė – seniausia žemės ūkio šaka (6.10 pav., 6.11 pav.).

Ji apima javų, daržovių, pašarinių ir techninių augalų auginimą.

Javų (kviečių, rugių, ryžių, grikių ir kt.) auginama vis daugiau. Jų

plotai sudaro apie pusę pasaulio dirbamos žemės. Kviečiai – seniausi ir labiausiai pasaulyje paplitę javai. Ryžiai auginami atogrąžų klimato šalyse. Grikiai – maistingiausi grūdiniai augalai. Įvairiose pasaulio šalyse auginama daug pašarinių ir techninių augalų. Prie techninių augalų priskiriami aliejiniai (alyvmedžiai, sojos, rapsai), krakmoliniai (bulvės), cukringieji (cukriniai runkeliai, cukranendrės), pluoštiniai (linai, medvilnė, kanapės, džiutas), vaistiniai (valerijonai, melisos, medetkos ir kt.) augalai. Pašariniai augalai – gyvulių pašarui auginami pašariniai runkeliai, pašarinės bulvės, kukurūzai, vienmečių žolių mišiniai, daugiametės žolės (dobilai, liucernos, varpinės žolės). Pasaulyje auginama daug įvairių daržovių. 3 tūkst. m. pr. Kr. daržovės pradėtos auginti Knijoje, Euròpos šalyse, Egiptè. Nemažai jų auginta ankstyvaisiais viduramžiais. Vėliau daržininkystė vis labiau plito prie didžiųjų miestų. Dabar daugiausia daržovių auginama Jungtnėse Amèrikos Valstjose, Itãlijoje, Prancūzjoje, Japònijoje, Knijoje. Lietuvojè daugiausia daržovių augina daržininkystės ūkiai.

Gyvulininkỹstė – taip pat sena ir labai svarbi žemės ūkio šaka 6.12 pav., 6.13 pav.). Gyventojus ji aprūpina maisto produktais (mėsa, pienu, riebalais, kiaušiniais), žaliava (odomis, vilnomis, kailiais, kaulais) ir kt.

Svarbiausios gyvulininkystės šakos yra kiaulininkystė, galvijininkystė, paukštininkystė, žuvininkystė. Kai kuriose šalyse paplitusi arklininkystė ir avininkystė.

Kaip žemdirbystė ir gyvulininkystė, taip ir žuvininkỹstė priskiriama prie seniausių verslų (6.14 pav., 6.15 pav., 6.16 pav.).

Pasaulyje per metus sugaunama daug įvairių žuvų.

Kiekvienam vandens telkiniui būdinga savita augalija ir gyvūnija. Ramiajame vandenyne gausu lašišinių žuvų, silkių, ešerių, krabų, aštuonkojų, jūros kopūstų, Atlanto vandenyne – menkių, eršketų, tunų, austrių, midijų, Indijos vandenyne – krabų, krevečių. Lietuvõs gėluosiuose vandenyse gyvena apie 60 rūšių žuvų, o Báltijos jūroje (prie Lietuvõs krantų) – 30 rūšių.

6.12 pav.

6.10 pav.

6.11 pav.

6 skyrius

Integracija Geografija, biologija, istorija, ekonomika.

Tai įdomu Svarbiausi Lietuvõs žemės ūkio politikos uždaviniai yra šie: • tiekti sveiką augalinį ir gyvūninį maistą; • kelti žemės ūkio darbuotojų gyvenimo lygį; • saugoti aplinką ir ja rūpintis; • reikalauti tinkamai elgtis su ūkiuose auginamais gyvūnais; • padėti ūkininkams pateisinti vartotojų lūkesčius; • garantuoti pagrįstas žemės ūkio produktų kainas; • skatinti žemės ūkio plėtrą ir darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse.

6.13 pav.

1

1

„Mityba“. VII–X kl. vadovėlis, p. 158–159

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

15

BRAIŽYBA XI–XII klasė Irena Burneckienė

BraižybA Mokymosi komplektas XI–XII klasei „Šviesa“, 2006

Vadovėlis

Kaina ugdymo įstaigoms 39,90 Lt

5. Įvairūs projektavimo uždaviniai

Mokiniams, ketinantiems pasirinkti tam tikras specialybes, braižyba yra vienas svarbiausių dalykų. Nepakanka turėtų šiokių tokių įgūdžių, reikia įgyti tinkamų gebėjimų. Nuo to, kaip mokiniai išmoks ir įgus braižyti mokykloje, priklausys ir tolesnis jų įgūdžių formavimasis. Šis vadovėlis skiriamas būtent tiems mokinimas, kurie pasirinko braižybą kaip mokomąjį kursą. Vadovėlyje pateikiami nuoseklūs braižybos pagrindai, supažindinama su įvairiomis brėžinių rūšimis, brėžinio detalėmis, mokoma braižyti ir paprastus detalių brėžinius, ir daug sudėtingesnius, pavyzdžiui, statybinius. Visas skyrius skiriamas braižymui kompiuteriu.

Mokiniai supažindinami su kompiuterinėmis braižymo programomis, mokomi braižyti brėžinius kompiuteriu.

5.1. UŽDAVINIAI SU TRŪKSTAMAIS DUOMENIMIS 5.2. DETALĖS AR JOS DALIŲ ERDVINĖS PADĖTIES KEITIMO UŽDAVINIAI 5.3. DAIKTO FORMOS KEITIMO, IŠPJAUNANT PAGAL PAŽYMĖTAS LINIJAS, UŽDAVINIAI 5.4. DAIKTO STRUKTŪRINIŲ DALIŲ KEITIMAS 5.5.DETALĖS KŪRIMAS KELIANT TAM TIKRUS REIKALAVIMUS JOS FORMAI 5.6. MODELIAVIMAS

Braižyboje yra daugelio rūšių uždavinių, bet ne visi vienodai skatina mąstymą ir lavina vaizduotę. Šiame vadovėlyje pateiksime tik pagrindinius uždavinius ir jų sprendimo pavyzdžių. Juos sprendžiant formuojamas mokėjimas konstruoti, modeliuoti, keisti daikto formą ir ją kurti.

109 pav.

me nubrėžti simetrijos ašį. Profiliniame vaizde irgi nėra geometrinius kūnus atskiriančios linijos, todėl ją nubrėžiame pratęsdami vertikalią apibrėžiamąją liniją (110 pav., c).

Gali būti duotas vien tik nebaigtas braižyti vaizdusis detalės brėžinys (111 pav.). Jame trūksta linijų, nusakančių formą iki galo, t. y. jos nebaigtos brėžti, tarpusavyje nesujungtos. Ant užduoties brėžinio uždedame kopijuojamąjį popierių (kalkę) ir jį nukopijuojame. Matome, jog trūksta pagrindo

5.1. UŽDAVINIAI SU TRŪKSTAMAIS DUOMENIMIS Gavę uždavinį, pirmiausia analizuojame pateiktą grafinę informaciją, t. y. stengiamės suvokti, kas yra duota, žinoma. Pirminė informacija nebūtinai turi būti iš karto visapusė. Joje gali trūkti kai kurių duomenų, kurie gaunami logiškai išmąstant, apgalvojant daikto formą bei pritaikant turimą grafinių vaizdų braižymo patirtį.

Paprasčiausias uždavinys yra toks: duodamas detalės vaizdusis brėžinys ir trijų pagrindinių vaizdų (F, P ir H) apybrėžos (109 pav.). Brėžinyje reikia pažymėti trūkstamas linijas.

Mintyse projektuodami detalę, ją lyginame su pateiktais vaizdais. Matome, kad vaizde iš priekio trūksta į priekį išsikišusios dalies, kurią sudaro trikampė prizmė (110 pav., a). Vaizde iš viršaus reikia atskirti trikampę prizmę nuo stačiakampio gretasienio (110 pav., b), nes ji yra žemesnė. Horizontalusis vaizdas gaunamas simetriškas, tad nepamirški-

111 pav.

a

a

b

linijos. Ją nubrėžiame (112 pav., a). Tarkime, kad vidinė iškyša yra skersai detalės. Pratęsiame gilyn jos briaunas (112 pav., b). 112 pav., c, atskiriame vidinės išėmos sienas, rasdami jų sankirtos liniją. Toliau randame stačiakampės skylės sienos priekio ir galo storius (112 pav., d). Galiausiai nubrėžiame išpjovos gylį, kuris matyti pro priekinę skylės dalį. Tai šoninių sienų sankirta su išpjovos apačia (112 pav., e).

Sprendžiant tokį uždavinį reikia žiūrėti, kad daikto briaunos susikirstų teisingai, antraip galime gauti optinę iliuziją.

Uždavinys su trūkstamais duomenimis gali būti sudarytas be vaizdžiojo brėžinio (113 pav.). Tuomet reikia išnagrinėti, kuri linija vaizde ką reiškia, ir, remiantis simetriškumu, kiekvieną formą rasti visuose trijuose vaizduose.

Pirmiausia į antrą pusę simetriškai nubrėžiame visų vaizdų dalis (114 pav., a). Iš frontaliojo ir profilinio vaizdų matome, kad horizontaliajame vaizde nepažymėtos šoninės išpjovos, padarytos per visą

b

c c 110 pav.

88 BRAIŽYBA

d

e 112 pav.

BRAIŽYBA 89

„Braižyba“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 88–89

16

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt

www.sviesa.lt

Braižybos pratybos XI–XII klasei glaudžiai susietos su vadovėliu. Jos skiriamos dirbti per pamoką: stiprinti braižymo įgūdžius, ugdyti vaizduotę. Mokytojui suteikiama galimybė parinkti užduotis papildomam darbui. Sąsiuvinyje pateikiama apie 100 užduočių. Užduočių tikslas – išmokyti mokinį braižyti plokštumoje, suprojektuoti erdvinį daiktą, taip pat pagal nubraižyto daikto projekcijas rasti kitas, nustatyti tikslius jo matmenis ir padėtį erdvėje, mokytis skaityti brėžinius.

Kai kurias užduotis galima atlikti keliais būdais. Šios užduotys padeda įtvirtinti įgytas žinias. Po kiekvienos užduoties skiriama vietos užduočiai įvertinti.

Pratybų sasiuvinis

I. Burneckienė,

S. Pauliukas,

V. Vaizgiela

Vid. kaina knygynuose 13,50 Lt

1. Brėžinių įforminimas 1.1. BRAIŽYMO ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS

ĮVADAS Viena iš pagrindinių braižybos mokymo formų yra pratybos. Jų užduotys parinktos atsižvelgiant į mokinių gebėjimą studijuoti vaizduojamąją grafiką ir yra skiriamos technikos mokykloms, gimnazijoms bei vidurinį išsilavinimą teikiančioms mokykloms, kurios pasirenka braižybos mokymo kursą. Pratybų sąsiuvinis nėra uždavinynas, todėl pratimai tik padeda įtvirtinti įgytas žinias.

Braižybos pratybos skiriamos mokiniams dirbti per pamoką: stiprinti braižymo įgūdžius, ugdyti vaizduotę, ir mokytojui laisvai pasirinkti užduotis papildomam darbui. Užduočių tikslas – išmokyti mokinį braižyti plokštumoje, suprojektuoti erdvinį daiktą, taip pat pagal nubraižyto daikto projekcijas rasti kitas, nustatyti tikslius matmenis ir padėtį erdvėje, mokytis skaityti brėžinius.

Pratybų sąsiuvinis padės pagilinti braižybos dalyko pagrindus, pasirengti studijuoti disciplinas, susijusias su inžinierine grafika.

Kai kurias užduotis galima atlikti keliais sprendimo būdais. Jos padės įtvirtinti įgytas žinias.

V

1. Kokius įrankius ir medžiagas naudojame braižyboje?

2. Ką vadiname brėžiniu?

3. Kaip braižyti, kad brėžinys būtų kuo tikslesnis?

4. Koks popierius naudojamas braižyboje?

5. Iš kokių medžiagų gaminami kokybiškesni braižybos įrankiai?

Užduoties atlikimo būdai

Simboliai

1. Atsakyti į pateiktus klausimus.

V

6. Kas yra formatas?

7. Kodėl braižomas rėmelis?

2. Parašyti atsakymus ant pateiktų vietų.

8. Kas rašoma pagrindinio įrašo lentelėje?

9. Kaip parenkama pagrindinio įrašo vieta?

3. Užduotį atlikti braižant.

1

10. Užpildykite pagrindinio įrašo lentelę.

Lentelėje rašomas įvertinimas ir vertintojo parašas

4

BRAIŽYBOS PRATYBOS

BRAIŽYBOS PRATYBOS

5

„Braižybos pratybos“. XI–XII kl. pratybų sąs., p. 4–5

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

17

BRAIŽYBA pastato aukštingumą, stogo formą, balkonų išsidėstymą, dekoratyvinius fasadų elementus. Visos pastato dalys fasaduose braižomos siaurosiomis linijomis, tik žemės linija plačioji.

Statybinėje braižyboje horizontalūs pjūviai vadinami pastato planais. Sudaromi pamatų, aukštų, perdangų, stogo ir kiti planai. Aukšto planu vadinamas pastato horizontaliojo pjūvio per langų ir durų angas brėžinys. Jame matome kapitalinių sienų išdėstymą, pertvaras, patalpų konfigūraciją, durų, langų, laiptų vietą (179 pav.). Plane žymimi patalpų plotai kvadratiniais metrais. Išorinės patalpų sienos visada yra kapitalinės. Gali būti ir vidinės kapitalinės

GYVENAMASIS NAMAS M 1:100

sienos. Jos kiek plonesnės, čia įrengiami ventiliacijos kanalai. Pertvaros plane rodomos plačiąja linija.

Ašys (A, B, C, D ...... ir 1, 2, 3, 4...) brėžiamos pastato plane ir sutampa su išorinėmis bei vidinėmis kapitalinėmis sienomis, kolonomis. Išilginės ašys žymimos pirmosiomis abėcėlės raidėmis iš apačios į viršų, skersinės – skaitmenimis iš kairės į dešinę.

Matmenų linijos planuose baigiasi ne rodyklėmis, o užkartomis (45° kampu pasvirę brūkšneliai). Matmenys, skirtingai nuo mašinų braižybos, gali kartotis. Jie rašomi milimetrais. Įvairių durų rūšių vaizdavimo pavyzdžiai parodyti 178 paveiksle.

Vienvėrės durys

Dvivėrės durys

Stumdomosios durys

Pakeliamosios durys

Lankstomosios durys su užkaitais angoje

Dvigubos vienvėrės durys

Pagrindinis fasadas

Šoninis fasadas

Šoninis fasadas (rytinis) 178 pav.

177 pav.

132 BRAIŽYBA

BRAIŽYBA 133

„Braižyba“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 132–133

11. Braižymas kompiuteriu

11.1. APIE KOMPIUTERINES BRAIŽYMO PROGRAMAS 11.2. MS WORD PROGRAMOS PARENGIMAS BRAIŽYTI

Ši braižymo priemonių júosta skiriama braižyti ar piešti bet kurioje lapo vietoje. Dažniausiai ji būna matoma lango apačioje ir atrodo taip (184 pav.):

11.3. DVIEJŲ VAIZDŲ, SUDARYTŲ IŠ ĮVAIRIŲ TIPŲ ATKARPŲ, BRAIŽYMAS 11.4. ŠEŠIAKAMPĖS PRIZMĖS BRAIŽYMAS 11.5. DETALĖS VAIZDO SU KIRTINIU BRAIŽYMAS 11.6. DETALĖS VAIZDŲ, TURINČIŲ PJŪVIUS, BRAIŽYMAS

184 pav.

11.1. APIE KOMPIUTERINES BRAIŽYMO PROGRAMAS Šiuolaikinę pramonę, mokslą, statybą ar projektavimo darbus sunku net įsivaizduoti be kompiuterių ir specialių programų. Jie tapo kasdieninio gyvenimo dalimi.

Pagal funkcines galimybes programinės sistemos skirstomos į vidutinio lygio (CADKEY, Micro Station, AutoCAD ir kt.) ir aukšto lygio (EUCLID, I-DEAS, Pro/ENGINEER ir kt.), kurių darbui reikia galingesnių kompiuterių ir brangių kompiuterinių darbo stočių. Brėžiniams braižyti kompiuteriu yra specialių programų: AutoCAD, Solidworks, Solid Edge. Šiuo metu gana paplitusi Autodesk firmos automatizuota braižymo ir projektavimo sistema AutoCAD (Automated Computer Aided Drafting and Design). Šią sistemą taikantys vartotojai dirba interaktyviu (dialogo) režimu, gali operatyviai naudotis joje esančia grafine informacija, labai tiksliai braižyti brėžinį, kontroliuoti, kaip jis atliekamas.

Sistemą galima pritaikyti konkrečiai sričiai: mašinų braižybai, mechanikai, statybai, architektūrai, dizainui. Sukūrus asmeninius kompiuterius, atsirado ir nauja mokslo šaka – kompiuterinė grafika, nagrinėjanti grafinės informacijos apdorojimo klausimus. Ji ypač praverčia ten, kur neužtenka tekstinės informacijos.

Kompiuteris naudingas kaip darbo įrankis, iš dalies pakeičiantis pieštuką ir liniuotę, tiktai kur kas spartesnis, o jo vaizdinė informacija kokybiškesnė.

Minėtos brėžinių braižymo programos yra palyginti sudėtingos, su jomis dirba braižytojai, konstruktoriai, mokslininkai, architektai ar dailininkai.

Daugelyje mokyklų mokiniai per informatikos pamokas susipažįsta su MS Word programa.

Ji nesudėtinga, galima nubrėžti apskritimus, lankus

ir kitokias geometrines figūras, surašyti matmenis, pakeisti linijų tipus ir storius, nustatyti jų ilgius. Įmanoma braižyti kirtinius ir pjūvius, bet ši programa nedalija apskritimo į lygias dalis, neturi standartinio braižybinio šrifto, detalės centras randamas iš vienodų dalių nubrėžus simetrijos ašis, nes iš karto to gauti negalima. Pagrindinė kompiuterinės grafikos techninė priemonė yra asmeninis kompiuteris, kurį sudaro sisteminis blokas, vaizduoklis, klaviatūra, pelė ir kita įranga. Mokykloje tikslinga kompiuteriu braižyti nesudėtingus brėžinukus – taip įgyjami kompiuterinio vaizdavimo pradmenys. Analizuojant brėžinį, išskiriami pagrindiniai elementai (primityvai), iš kurių jis sudarytas. Tai taškai, tiesės, plokštumos, lankai, apskritimai.

Atvaizdų kūrimo algoritmai, sudaryti remiantis G. Monžo projektavimo metodu, – tai kompiuterinės grafikos teorinis pagrindas. Todėl prieš pradedant braižyti kompiuteriu, reikia žinoti, ką nori nubraižyti ir kaip tai reikia padaryti teisingai. Mokiniai jau turi būti gerai susipažinę su grafinių vaizdų sudarymo teorija bei mokėti juos skaityti. Tuomet kompiuteriu bus braižoma sąmoningai ir tikslingai.

11.2. MS Word PROGRAMOS PARENGIMAS BRAIŽYTI MS Word PROGRAMOS APLINKA Mokysimės parengti programą braižyti. Kad būtų galima braižyti, reikia įjungti braižymo priemonių juostą (Drawing). Tai padaroma iš meniu juostos pasirenkant: „Rodymas“/„Įrankių juosta“/ „Braižymo priemonių juosta“ (View/Toolbars/ Drawing). Arba „Standartinėje priemonių juostoje“ (Standart) suaktyvinant mygtuką:

Braižymo priemonių juostos (Drawing) mygtukų paskirtis – brėžia atkarpą; – brėžia rodyklę; – brėžia stačiakampį; – brėžia apskritimą (elipsę).

Kaip braižyti naudojant braižymo priemonių juostos mygtukus?

1. Pele nukreipiame rodyklę į reikalingą mygtuką ir spustelime kairįjį jos klavišą.

2. Perkeliame rodyklę (ji virsta kryželiu) į tą lapo vietą, kur bus braižoma figūra.

3. Laikydami nuspaudę kairįjį pelės klavišą, braižome reikalingą figūrą.

Brėžinių koregavimo mygtukai – keičia nubrėžtų objektų linijų plotį; – keičia objektų linijų stilių; – šiais dviem mygtukais galima gauti įvairius figūrų šešėlius, erdvines figūras.

Kiti juostos mygtukai – keičia rodyklių stilių; – tekstui rašyti brėžinyje; – brėžiniams, linijoms žymėti, sugrupuoti.

140 BRAIŽYBA

Kaip užrašyti tekstą brėžinyje?

1. Pele suaktyviname mygtuką: Perkeliame žymeklį į vietą, kurioje bus rašomas tekstas. Kai jis virsta juodu kryželiu, laikydami nuspaudę kairįjį pelės klavišą, pažymime rašymo lauką, kur bus rašomas tekstas.

2. Kai apribotoje vietoje atsiranda mirksintis brūkšnelis, rašome tekstą.

3. Panaikiname rašymo lauko žymėjimą, paspausdami kairįjį pelės klavišą.

Kaip panaikinti rašymo lauko foną?

1. Pažymime rašymo lauką (aplink jį atsiranda kvadratėliai).

2. Braižymo priemonių juostoje pažymime mygtuko trikampėlį.

3. Pažymime „Be užpildo“ (No Fill).

Kaip panaikinti rašymo lauko apribojimą?

1. Pažymime rašymo lauką (aplink jį atsiranda kvadratėliai).

2. Braižymo priemonių juostoje pažymime mygtuko trikampėlį.

3. Pažymime „Be linijų“ (No Line).

Kaip perkelti piešinius ir linijas iš vienos vietos į kitą?

1. Pažymime piešinį ar liniją.

2. Pele žymeklį nukreipiame į pažymėtą piešinio ar linijos vietą.

3. Kai žymeklis virsta snaigele, laikydami nuspaudę kairįjį pelės klavišą, perkeliame piešinį ar liniją į reikiamą vietą.

Kaip sugrupuoti piešinius ar linijas?

1. Suaktyviname šį liniuotės mygtuką: 2. Perkeliame žymeklį virš piešinių ir, nuspaudę kairįjį pelės klavišą, žymime piešinius ar linijas, kurias reikia sugrupuoti (aplink juos atsiranda brūkšninė linija). Atleidus klavišą visi piešiniai ar linijos pažymimi.

3. Suaktyviname braižymo priemonių juostos mygtuką „Braižyti“ (Draw).

4. Iš atsiradusio sąrašo renkamės „Grupuoti“ (Group) (185 pav.).

5. Po šio žingsnio keletas piešinių ar linijų sugruBRAIŽYBA 141

„Braižyba“. XI–XII kl. vadovėlis, p. 140–141

18

Jei turite klausimų ar pastabų dėl leidinių turinio, rašykite mums adresu technologijos@sviesa.lt

www.sviesa.lt

2.3. APSKRITIMO DALIJIMAS Į LYGIAS DALIS

1

2.4. ORNAMENTAI

1

Apskritimus padalykite į lygias dalis.

a) Į šešias.

b) Į aštuonias.

c) Pusę apskritimo į tris, kitą pusę – į keturias.

d) Į dvylika.

Papildykite ornamentus.

a) Remdamiesi simetrija, užbaikite tušuoti šį ornamentą, papildykite jį naujais elementais.

b) Sugalvokite šiam ornamentui papildomų elementų.

c) Baikite kurti šį juostinį ornamentą.

12

BRAIŽYBOS PRATYBOS

BRAIŽYBOS PRATYBOS

13

„Braižybos pratybos“. XI–XII kl. pratybų sąs., p. 12–13

4. Vaizdieji brėžiniai

V

Teiginys

Atsakymas

1. Aksonometrinė projekcija – tai

Vaizdai.

Vaizdieji brėžiniai.

Kelios projekcijos.

2. Aksonometrinę projekciją gauname vaizduodami detalę

Tarpusavyje statmenose plokštumose.

Vienoje plokštumoje su trisienio kampo ašimis.

Trijose tarpusavio statmenose plokštumose.

3. Mokykloje yra mokoma

Taškinio projektavimo.

Pražulniojo projektavimo.

Statmenojo izometrinio projektavimo.

Frontaliojo dimetrinio projektavimo.

Dvi ašis X ir Y. Tris ašis X, Y ir Z. Šešias ašis X, Y, Z, A, B, C.

4. Statmenajai izometrijai brėžiame 5. Aksonometrinėje projekcijoje tarp ašių yra šie kampai

135°, 90°, 135°.

120°, 120°, 120°.

30°, 150°, 150°.

6. Aksonometrinėje projekcijoje daikto sienų lygiagretumą

Reikia išlaikyti.

Nereikia išlaikyti.

Reikia išlaikyti, bet ne visada.

Nereikia išlaikyti, bet būtina taikyti taisykles.

Viską, ką matome.

Viską, ko nematome.

Viską, kas matoma ir nematoma.

7. Vaizdžiajame brėžinyje dažniausiai rodome

24

4.2. APVALIŲ FORMŲ BRAIŽYMAS AKSONOMETRINĖJE PLOKŠTUMOJE

4.1. STATMENOJI IZOMETRIJA

8. Pažiūrėję iš priekio matome

Horizontalųjį vaizdą.

Profilinį vaizdą.

Frontalųjį vaizdą.

9. Frontaliąją ir horizontaliąją plokštumą skiria

X ašis.

Y ašis.

Z ašis.

10. Pradėdami vaizduoti geometrinius kūnus aksonometriniu būdu braižome

Geometrinių kūnų šonines plokštumas.

Geometrinių kūnų pagrindus.

BRAIŽYBOS PRATYBOS

Rezultatas

1

1. Įvardykite šią plokštumą ir įbrėžkite į ją ovalą.

plokštuma

1

2. Nubraižykite ritinį, kurio pagrindo spindulys 30 mm, o ritinio aukštis 70 mm.

BRAIŽYBOS PRATYBOS

25

„Braižybos pratybos“. XI–XII kl. pratybų sąs., p. 24–25

Kopijuoti ir platinti leidinių turinį be autorių sutikimo griežtai draudžiama

19

MOkytOjO darbO kalendOrIus – tai darbo planavimo knyga, parengta specialiai Jums, mokytojai, atsižvelgiant į Jūsų darbo poreikius ir pobūdį.

Originalus, funkcionalus kalendorius, kuriame rasite 2013–2014 m. m. švenčių ir atmintinas dienas, galėsite pasižymėti svarbius dalykus (pamokų tvarkaraštį, pasiekimų ir pažangos vertinimus ir kt.), įkvėps Jus kasdieniam darbui.

tikimės, kad pamilsite jį nuo pirmo puslapio!

Pritaikyti mokiniųPritaikyti amžiaus tarpsniams mokinių amžiaus

Pasižymi Pasižymi tarpdalykine derme, tarpdalykine derme, turinio tęstinumu, tęstinumu, turinio mokomosios mokomosios medžiagos medžiagos aktualumu aktualumu

tarpsniams

Orientuoti į aktyvų Orientuoti mokymąsi į aktyvų

mokymąsi

Pritaikyti

Pritaikyti esminių dalykinių esminių dalykinių ir ir bendrųjų bendrųjų kompetencijų kompetencijų ugdymui

ugdymui

Išsiskiria originaliu Išsiskiria dizainu, aiškiadizainu, struktūra originaliu aiškia struktūra

serIjOs „ŠOk“ vadOvėlIų kOMPlektaI

Pritaikyti Pritaikyti mokinių pasiekimų mokinių pasiekimų bei pažangos bei pažangos (įsi)vertinimui (įsi)vertinimui

Įdomūs, Įdomūs, skatina mokymosi skatina mokymosi motyvaciją motyvaciją

Padeda diferencijuoti, Padeda diferencijuoti, individualizuoti individualizuoti ugdymą ugdymą

Naujiena

E. aplinka

sa vie e.Š

Skaitmeninėje aplinkoje jau dirba mokytojai!

Išbandyti aplinką e.Šviesa užsiregistravo daugiau kaip 2000 mokytojų! Šiandien aplinką e.Šviesa naudoja 150 įvairių dalykų mokytojų.

Labiausiai mokytojai domisi ir dažniausiai naudoja interaktyvųjį pamokos planą su momentinių apklausų įrankiu ir aktyviąsias pamokas.

Džiugu, kad mokytojai pradeda taikyti ir skaitmeninius vadovėlių komplektus.

Skaitmeninis turinys

Dirbančių aplinkoje e.Šviesa mokytojų skaičius tik didės, e.Šviesa funkcionalumas taip pat.

Tikimės, kad šį pavasarį kiekvienas norintysis turės galimybę dirbti aplinkoje e.Šviesa.

Daugiau informacijos ieškokite ir mūsų naujienas sužinokite interneto svetainėje http://e.sviesa.lt arba http://facebook.com/esviesa.

Skaitmeninė mokytojo darbo aplinka e.Šviesa: http://e.sviesa.lt Patogu, paprasta, šiuolaikiška ir visada po ranka!

Kodėl e.Šviesa? Nes savo kompiuteryje, planšetėje ar mobiliajame telefone galėsite naudotis: Skaitmeniniais įrankiais:

Skaitmeniniu gamtos ir žmogaus, matematikos ir lietuvių kalbos dalykų V klasei mokomuoju turiniu:

• metų darbui ir pamokoms planuoti; • pamokai vesti; • momentinėms apklausoms atlikti ir

• vadovėliais;

užduotims skirti;

• pratybų sąsiuviniais ir kt.;

• mokiniams ir mokytojui įsivertinti.

• mokytojo knygomis; • aktyviosiomis pamokomis;

Metodine medžiaga:

• mokymosi objektais;

• interaktyviaisiais ilgalaikiais ir pamokų planais.

• parengtomis momentinėmis apklausomis.

e.Šviesa ekspertai: Audrius Gabnys

Regina Radavičienė

Eglė Ankėnienė

Lietuvių kalbos mokytojas, Vilniaus Simono Daukanto gimnazija

Matematikos mokytoja, Vilniaus Antakalnio gimnazija

Biologijos mokytoja, Vilniaus Simono Daukanto progimnazija

Tikiuosi, kad mūsų kuriama elektroninė aplinka palengvins mokytojo darbą. Nekantrauju ją išbandyti.

...džiaugiuosi šiuo projektu.

Jis teikia mokykloms naujovių, skatina judėti į priekį...

Visi ištekliai, reikalingi konkrečiai pamokai, nuo šiol vienoje vietoje...

Projekto partneriai:

Naujiena

Projektas „Aktyviosios klasės sprendimas“ –

geresniam mokymui(si): skaitmeninis turinys, formuojamojo vertinimo metodika ir technologijos

Aktyviosiose klasėse jau vyksta pamokos!

Vilniaus Taikos progimnazijos, Šv. Kristoforo progimnazijos ir M. Daukšos vidurinės mokyklos matematikos ir gamtos mokslų mokytojai jau naudoja aktyviosios klasės sprendimą. Tai pirmieji žingsniai siekiant susieti pažangų mokomąjį turinį, pasaulyje pripažintas mokymo ir vertinimo metodikas ir naujausias technologijas.

Puiku, kad galiu išbandyti aktyviosios klasės sprendimą: dirbti su naujausiomis technologijomis, derinti popierinio vadovėlio komplektą su skaitmeniniu turiniu.

Mano pamokos įdomesnės, įtraukia kiekvieną mokinį į mokymosi procesą. Ši naujovė patinka ir tinka tiek man, tiek mokiniams.

Rasa Žukauskienė, Vilniaus Taikos progimnazijos biologijos mokytoja

Ir Jūs galite taip dirbti!

Aktyviosios klasės sprendimą sudaro:

Turinys: • Serijos „Šok“ vadovėlių „Formulė“ ir „Mokslininkų pėdomis“ V klasei komplektai • Aktyviosios pamokos • Skaitmeninis turinys ir aplinkos e.Šviesa įrankiai

Mokytojų mokymai: • Darbas su naujausiomis technologijomis ir skaitmeninių išteklių kūrimas • Skaitmeninio turinio naudojimas mokymo(si) procese

Technologijos:

• Interaktyvioji lenta 578 PRO MOUNT

• Grafinė planšetė ActivSlate 60

• Aktyvaus mokinių dalyvavimo ir apklausos sistema ActivExpression

• Kamera ActiView AV122

Projekto naujienų ieškokite adresu www.aktyviklase.lt.

AKTyviosios PAMoKos –

daugiau spalvų ir energijos Jūsų pamokoms!

Norėdami prisidėti prie kuo efektyvesnio mokymo(si) proceso siūlome išbandyti daugelio jau pamėgtas aktyviąsias pamokas.

Kokių dalykų aktyviosios pamokos parengtos?

Klasė

Dalykas

Mokymo(si) komplektas*

Integruotas gamtos mokslų, lietuvių kalbos ir matematikos kursas

PUPA. I, II klasė, s. „Šok“ GILĖ. I, II klasė, s. „Šok“ RIEŠUTAS. I, II klasė, s. „Šok“

Gamta ir žmogus

MOKSLININKŲ PĖDOMIS. V klasė, s. „Šok“ MOKSLININKŲ PĖDOMIS. VI klasė, s. „Šok“

Biologija

7

9

BIOLOGIJA. VII klasė, s. „Šok“ BIOLOGIJA. IX klasė

X

X

Fizika

FIZIKA. VII klasė, s. „Šok“

X

Istorija

ISTORIJA. VII klasė, s. „Šok“

X

Matematika

FORMULĖ. V, VI klasė, s. „Šok“ MATEMATIKA. IX klasė MATEMATIKA. X klasė

Lietuvių kalba

LIETUVIŲ KALBA. IX klasė

Kas tai?

Aktyvioji pamoka – tam tikros mokomojo dalyko temos interaktyviųjų skaidrių pateiktis ir jos naudojimo scenarijus.

Kodėl aktyviąsias pamokas patogu naudoti?

Taupomas pasirengimo pamokai laikas: visa pamokos eiga ir veiklos apgalvotos ir pasiūlytos scenarijuje.

Papildomas vadovėlio komplektas:

užduotys, tekstinė, vaizdinė informacija.

Motyvuojami, įtraukiami į aktyvią veiklą mokiniai: pritaikytos mokiniams priimtinos šiuolaikinės technologijos, įdomus, patrauklus mokymosi procesas, geros emocijos.

Palengvinamas mokomosios medžiagos suvokimas:

aiškiai, žaismingai, sistemingai pateikta mokomoji medžiaga.

Užtikrinamas greitas grįžtamasis ryšys:

integruota apklausos ir vertinimo sistema, leidžianti „čia ir dabar“ sužinoti mokinių nuomonę, atsakymus. * Aktyviosios pamokos papildo konkrečių mokymo(si) komplektų medžiagą, todėl jas patogiausia naudoti kartu su nurodytais vadovėliais. Tačiau jų turinį galima pritaikyti ir darbui su kitais atitinkamo dalyko vadovėliais.

1

2

X

X

5

6

X

X

X

X

X

10

X

X

Kaip apie aktyviąsias pamokas sužinoti daugiau ir jas įsigyti?

Aktyviąsias pamokas Jums pristatys, pademonstruos, informaciją apie įsigijimo sąlygas suteiks švietimo sistemos koordinatoriai: http://www.aktyviklase.lt/kontaktai/ Susipažinti su aktyviųjų pamokų pavyzdžiais galite adresu http://www.aktyviklase.lt/resursai/aktyviuju-pamokupavyzdziai/

Mokytojų atsiliepimai Naudojant pamokos scenarijų lengviau integruoti skaitmeninį turinį, planuoti ir organizuoti įvairią mokinių veiklą. Pamoka tampa šiuolaikiškesnė, patrauklesnė, vaizdingesnė. Vaikus lengva sudominti mokomuoju dalyku. Mokiniai tampa aktyvūs, noriai atlieka užduotis, veržiasi prie lentos atlikti skaidrėse pateiktų užduočių, nebijo suklysti. Tai rodo mokinių audringa reakcija ir entuziazmas.

Genovaitė Stankevičienė, Šiaulių „Romuvos“ pagrindinės mokyklos chemijos mokytoja

Mieli mokytojai, mokyklų vadovai!

Leidyklos „Šviesa“ mokymo centras sukurtas tam, kad Jūs – Lietuvos mokytojai ir pedagoginiai darbuotojai – galėtumėte efektyviai tobulėti ir savo darbe taikyti pažangius mokymo metodus ir priemones.

Platus kokybiškų mokymų pasirinkimas. Siūlome mokymus, konsultacijas, praktinius ir teorinius seminarus, kurie padeda ugdyti tiek profesines, tiek bendrąsias kompetencijas.

Svarbiausia – Jūsų poreikiai. Tobulinimosi programas ar mokymus pritaikome pagal konkrečios mokyklos ir jos specialistų poreikius.

Lankstus požiūris. Kvalifikacijos tobulinimo programas rengiame ir įgyvendiname tiek Mokymo centre, tiek Jūsų darbo vietoje.

Pažangūs metodai. Ugdymo procese siekiame diegti naujoves, todėl išskirtinį dėmesį skiriame inovatyvioms mokymo priemonėms.

Renginių dalyviams išduodame kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.

Daugiau informacijos rasite http://mokymocentras.sviesa.lt.

Jeigu turite klausimų, maloniai kviečiame su mumis susiekti el. paštu mokymai@sviesa.lt.

LEIDINIŲ UŽSAKYMAS Įsigyti leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių galite adresu www.uzsakymas.lt. Šioje ugdymo įstaigoms skirtoje leidinių užsakymo sistemoje Jūs rasite: leidinių anotacijas, aprašymus; planuojamų išleisti leidinių anonsus; specialias kainas ir pasiūlymus švietimo sistemai.

Taip pat šių leidinių galite įsigyti knygynuose „Pegasas“ ir internetiniame knygyne www. pegasas.lt.

KATALOGAI Rusų kalba

Istorija

Pradinis ugdymas

Biologija

Geografija. Ekonomika

Lietuvių kalba

Chemija

Dailė. Muzika

Matematika

Fizika

Ikimokyklinis ugdymas

Etika (rasite www.sviesa.lt)

Technologijos (rasite www.sviesa.lt) Informacinės technologijos (rasite www.sviesa.lt) Anglų kalba. Vokiečių kalba (rasite www.sviesa.lt)

Rusakalbių mokykloms (rasite www.sviesa.lt) Lenkų mokykloms (rasite www.sviesa.lt)