Lietuvių kalba. Vėl žaidžiu žodžiu VI by Leidykla "Šviesa"

Įvadas

· · · · · · · · · · ·

Į mokyklinę kuprinę 6 10 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (kartojimas) 10 Žodžiai ir žodynai 12 Kalbos etiketas, tekstas 14 Viskas apie kalbos garsus Tema ir pagrindinė mintis, teksto sandara 18 Žodžių sandara ir rašyba 20 Kalbos dalys 22 Sakinys 24 Teksto kūrimas ir tobulinimas

ŽODŽIAI IR ŽODYNAI

VĖL ŽAIDŽIU ŽODŽIU

Turinys 16

· ·

Valstybinė kalba. Bendrinė kalba ir jos norminimas 28 32 Leksikos normos. Senieji skoliniai ir tarptautiniai žodžiai Leksikos klaidos: svetimybės, hibridai, vertiniai ir reikšmės skoliniai 40 Sinonimai, antonimai, frazeologizmai tekste 44 Vietovardžiai, jų mokslinė ir liaudies etimologija 48 Vardų ir pavardžių kilmė Sakau, rašau, klausau... 52 52 Viešasis ir privatusis kalbėjimas 56 Kalbėjimo tikslas, adresatas ir aplinkybės 60 Žodinė sakytinio teksto raiška. Kalbėjimo tonas 64 Nežodinė sakytinio teksto raiška 68 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas)

·· · ·

KALBOS GARSAI IR KIRČIAVIMAS

· ·

· · ·

Svarbiausi taisyklingos tarties reikalavimai: balsiai ir dvigarsiai 72 Svarbiausi taisyklingos tarties reikalavimai: kietieji ir minkštieji priebalsiai Svarbiausi taisyklingos tarties reikalavimai: 80 priebalsių supanašėjimas ir susiliejimas 84 Praktinės kirčiavimo taisyklės: trumpųjų skiemenų kirčiavimas 88 Praktinės kirčiavimo taisyklės: kirčiuoti dvigarsiai ir ilgieji balsiai Praktinės kirčiavimo taisyklės: priešpaskutinio skiemens taisyklė. 92 Linksniuojamieji žodžiai Praktinės kirčiavimo taisyklės: priešpaskutinio skiemens taisyklė. 96 Veiksmažodžiai Sakau, rašau, klausau... 100 100 Tinkamo klausymosi taisyklės 104 Minčių žemėlapis 108 Pasakojimas apie įvykį 112 Instrukcija 116 Pirmieji lietuviški kalendoriai 118 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas)

· · · · · · · ·

··

Turinys ŽODŽIO SANDARA IR DARYBA

Žodžių darybos būdai 6 10 Daiktavardžio priesagos. Jų vedinių reikšmės 12 Priesagų vedinių vartojimas 16 Būdvardžių priesagos. Jų vedinių reikšmės Sakau, rašau, klausau 18 18 Pasakojimo sandara 22 Pasakos perkūrimas 26 Pasakos perkūrimas: juodraštis 30 Pasakos perkūrimas: juodraščio tobulinimas 34 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas)

KALBOS DALYS

VĖL ŽAIDŽIU ŽODŽIU

·· ·

· ·

Kaitomosios ir nekaitomosios kalbos dalys 38 42 Skaitvardis 46 Skaitvardžių linksniavimas. Giminė ir skaičius 50 Skaitvardžių vartojimas 52 Įvardis 56 Įvardžių kaitymas ir vartojimas 58 Prieveiksmis 62 Prieveiksmių rašyba ir vartojimas 64 Nekaitomosios kalbos dalys. Prielinksnis 68 Nekaitomosios kalbos dalys. Jungtukas ir dalelytė 70 Raiškiosios kalbos dalys. Jaustukas ir ištiktukas Sakau, rašau, klausau 72 72 Pasakojimas apie objektą 76 Aplinkos aprašymas 80 Žmogaus aprašymas 84 Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas)

· ·

·· ··

SAKINYS. SAKINIO DALYS

··

· ·

Žodžių junginys 88 92 Sakinys. Sakinio dalys Pagrindinės ir antrininkės sakinio dalys 100 Papildinys 102 Aplinkybės 104 Pažyminys 106 Vienarūšės sakinio dalys 110 Vientisinis ir sudėtinis sakinys 114 Kreipinys 118 Tiesioginė kalba Sakau, rašau, klausau 122 122 Pokalbis. Ginčas 126 Interviu 130 Straipsnis Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas) 138 Ekologija ir kalbos kultūra

·· · · · · · · · ·· ·

136

Įvadas

VĖL ŽAIDŽIU ŽODŽIU

. VI klasės lietuvių kalbos vadovėlis „Vėl žaidžiu žodžiu“ yra V klasės vadovėlio „Žaidžiu žodžiu“ tęsinys. Jis ir toliau jus mokys rimtai ir žaismingai bendrauti su žodžiu. Vadovėlį sudaro penki kalbos pažinimo skyriai. Į kiekvieną iš jų įeina ir kalbos vartojimo skyrelis, kuris, kaip ir pernai, pavadintas Sakau, rašau, klausau. Šiuose skyreliuose ir toliau mokysimės būti geri klausytojai, kalbėtojai ir rašytojai. Kaip ir pernai, kiekvienas skyrius baigiamas apibendrinimu Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu, kuriame rasite daugiau kalbos pažinimo ir vartojimo užduočių, pasitikrinsite, ko ir kaip esate išmokę. Vadovėlio skyrius sudaro temos. Vienai temai skiriamos dvi atlankos.

Atlankos dalis, kur nurodoma, ko ir kaip mokysimės. Čia sužinosite, ką turėtumėte išmokti per pamoką.

Valstybinė kalba. Bendrinė kalba ir jos norminimas

. . .

Šiandien Aptarsime, kas yra valstybinė kalba. Sužinosime, kas yra bendrinė kalba. Prisiminsime, kas yra kalbos norma ir kas – kalbos klaida.

Žaisdami mokysimės

Kaip dažniausiai kalbama Lietuvojè? Kiekvienas atsakys – lietuviškai. Tai kalba, kurią šiandien moka beveik visi mūsų valstybės gyven yventojai. Ir ne tik lietuviai. Kitų tautybių žmoip pat pa mokosi lietuvių kalbos. Kaip kitaip Lietuvojè nės taip usikalb rusas su karaimu, lenkas su totoriumi, armėnas su susikalbės lietuviu? Tik ta kalba, kurią abu moka. lietu

. . . .

Tai svarbu! Lietuvių kalba yra valstýbinė kalbà. Ja mūsų valstybėje leidžiami įstatymai, aptarnaujami miesto ir kaimo gyventojai visose Lietuvõs e ir institucijose. Lietuvių kalbos mokoma visose Lietuvõs įstaigose o Šia kalba Lietuvojè jūs įgysite ir profesinį, aukštesnįjį mokyklose. štą išsilavinimą. ar aukštąjį Valstybinę ybi kalbą saugo Lietuvõs Respùblikos Konstitucija sty ir Valstybinės kalbos įstatymas. Asmenys, meny priklausantys tautinėms bendrijoms, taip pat puoselėja o ka savo kalbą, kultūrą ir papročius. Tai garantuoja kiti Lietuvõs spùb Respùblikos įstatymai ir Lietuvõs Respùblikos Seimo priimti teisės ktai. SSuprantama, teisės aktais nustatomas tik oficialus žmonių aktai. endra bendravimas ar susirašinėjimas tarp institucijų. Todėl dar kitaip savo valstyb valstybinę kalbą galime vadinti oficialija kalbà. Įvairios Lietuvõs vietose žmonės kalba nevienodai, dažnai savo Įvairiose krašto tarme. Taigi lietuvių tarmės taip pat yra tam tikra valstybinės kalbos atmaina, todėl jas taip pat reikia saugoti ir gerbti.

Temos dalis, kurioje atsakome į pagrindinį klausimą: kuo ši tema mums svarbi, kodėl ji reikalinga gyvenime.

Šiame skyrelyje pateikiamos svarbiausios išvados ir taisyklės – viskas, ką reikia išmokti.

. . .

Įsidėmėkime! Atsiradus lietuviškam raštui, iškilo vienos bendros kalbos būtinybė: ja reikėjo ne tik susikalbėti, bet ir mokėti rašyti bei skaityti pagal tas pačias rašto taisykles. Todėl mokyklose mokomės ne tarmių, o vienos taisyklingos bendrnės lietùvių kalbõs, kuri, sunorminta kalbininkų, teikiama ir tinkama vartoti visuomenei. Tik kalbininkų aptarti siūlymai yra surašomi į žodynus, gramatikas, žinynus ir vadovėlius. Jie vadinami bendrnės kalbõs nòrmomis. Pavyzdžiui, visuotinai priimta bendrinės kalbos norma yra nosinių raidžių rašymas vienaskaitos galininko galūnėje (laimę, raštą, akį, sūnų), nes taip turi būti žymimas ilgai tariamas balsis.

. .

Je jį tarsime trumpai ar nosinės raidės Jei neparašysime, pažeisime dabartinės kalbos normas. O nukrypimas nuo bendrinės kalbos normos yra laikomas kalbõs klaidà. Bendrinės kalbos normos nėra dirbtinai sugalvotos – jos paremtos gyvosios kalbos taisyklėmis, vartojimo polinkiais, todėl ilgainiui kinta. Bendrinė lietuvių kalba yra atsiradusi vienos vakarų aukštaičių tarmės pagrindu. Jai artimiausios dabartinės vakarų aukštaičių kauniškių šnektos (nepainiokime su Kaũno miesto gyventojų kalba!).

Atlikime

❶ ＊ Aptarkite su draugais, kurių profesijų žmonės valstybinę kalbą turi a) gerai mokėti, b) patenkinamai mokėti, c) gali visai nemomo kėti. Pateikite da daugiau pavyzdžių.

ŽO D Ž I A I I R ŽO DYN A I

Šioje atlankos dalyje aiškinama tema.

Atsiverskime

Lietuvių vių kkalbos žinynas. Sudarė Pranas Kniūkšta. Kaunas: Šviesa, 2008, p. 51, 52–53.

Atlankos nuoroda, ką galėtumėte paskaityti, jeigu norėtumėte daugiau sužinoti einama tema.

Gydytojas(-a), mokytojas(-a), ok valytojas(-a), taksistas(-ė), parta davėjas(-a), valstybės tarnautojas(-a), biuro sekretorius(-ė), Seimo irm narys(-ė), ministras pirmininkas(-ė), mūrininkas(-ė), suvirintojas(-a), vairuotojas(-a).....

ėmis kalbomis kalb kalba lietuviai, ❷ ＊ Pasakykite, kokiomis valstybinėmis gyvenantys a) Lénkijoje, b) Ukrai` noje, Rùsijoje, d) Lãtvijoje, oje, c) Rù e) Grùzijoje, f) Èstijoje... Pateikite daugiau pavyzdžių. 55 29

. .

Atlankos dalis, kuria baigiama kiekviena tema. Čia rasite kalbos įdomybių, įvairių tekstų ir užduočių, kurias atlikdami, su žodžiu pažaisite, pašmaikštausite.

Atlikdami temos užduotis, pasitikrinsite, kaip ją supratote, ar gebate įgytas žinias taikyti praktiškai. Žvaigždutės prie užduočių žymi sudėtingumą: kuo jų daugiau, tuo sunkesnis darbas jūsų laukia.

Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (kartojimas) KARTOJIMAS

Žodžiai ir žodynai ❶ ＊ Perskaitykite anekdotišką atsitikimą, papasakotą kalbininko Jono Šukio, ir pasakykite, kuo pasibaisėjo žemaitė ir ką suvokė jaunoji mokytoja. (Gali prireikti „Lietuvių kalbos žodyno“ (www.lkz.lt).)

Baigusi mokytojų seminariją, viena mergina buvo paskirta mokytojauti į Žemaičiùs. Apsigyveno vietinių žemaičių šeimoje. Artėjant žiemai, šie paskerdė kiaulę ir paprašė jaunąją mokytoją padėti ją sutvarkyti. – Dabar eisim valyti grobų, – tarė šeimininkė. – Kam juos valyti? – nustebo mokytoja. – Tai jūs Aukštaitjoj jų nevalot? – išpūtė akis šeimininkė. – Žinoma! Niekada! – Oi, žmonės! – pasibaisėjo žemaitė. – Kaip valgysi, jei sukimši į nevalytus grobus?! Tik žodis „sukimšti“ padėjo jaunajai talkininkei susivokti, kad čia kažkas ne taip. Jonas Šukys. Kalbos margumynai. Kaunas: Šviesa, 1997. ❷ ＊ Iš 1 užduoties teksto išrinkite žodžius, kuriais sinonimiškai vadinama mergina, kad netektų kartoti to paties daiktavardžio. ❸ ＊＊ Išrinkite sinonimus ir surašykite juos į sinonimų eiles. Nesuprantamus žodžius pasitikrinkite žodyne.

Atsigėrusi meška prabilo: – O dabar leiskit man greta jaunavedžių atsisėsti. Ji labai gailėjosi, kad negalėjo palįsti po musomiriu. Tada ji pasikiurklino šalia grybo, vogravo ir pasakojo istorijas apie vilką ir lapę, apie briedį ir stirną, o kai jai pačiai nusibosdavo plepėti, ji ištiesdavo leteną prie statinės, srėbdavo midų ir vaišindavo visus svečius. Paskui ji skėtriodavo priešakinėmis kojomis, pritardama žiogų ir svirplio melodijoms, o kartais ir pati šaukė savo negražiu balsu. Maža to, kad ji būtų inkštusi ir surginusi, bet ji taip įniko dainuoti, jog visus privertė čirpti ir rėkti, spiegti ir kriokti, kaip kas gebėjo. Net straigę prižadino, kad giedotų. Bet jos balsas buvo toks silpnutis, kad niekas negirdėjo. Jie kėlė tokį triukšmą, kad pelėda išlindo iš po ratų ir pasišiaušusi ūbavo nykiu savo balsu. 10

Antanas Vaičiulaitis. Pasakos. Vilnius: Vyturys, 1989. ❹ ＊＊ „Lietuvių kalbos žodyne“ raskite žodį sekti. Išrašykite po kelias dviejų homonimų reikšmes. Sugalvokite po sakinį su kiekviena išsirašyta homonimų sekti reikšme. ❺ ＊＊＊ Išrinkite frazeologizmus. Paaiškinkite, ką jie reiškia, ir sugalvokite su jais sakinių.

1. Gugis prisispaudė prie sienojo ir šaudė akutėmis į visas puses. 2. Juk ir jie girdėjo Pagiriuosè plintančius gandus, jog Ruokis pradėjo savo ūkį kaip ant mielių kelti, nes prisijaukino kauką, gvelbiantį kaimynų gera... 3. Et, nekokia diena – tave vaikiūkščiai medžioja, man šiaip viskas krinta iš rankų. 4. Tačiau išnešti sveikas plunksnas pavykdavo tik retam – mat tiek Munamukis, tiek jo pati paukštienos neniekino, o maumų rajumas buvo tapęs net priežodžiais. 5. Mat kaukai, nors ir labai apibambėti, kilniaširdiškai atsilygino Munamukui už geležinių žmonių gąsdinimą – juk maumas vos sveiką kailį išnešė! 6. Taip taip, chi chi, nesprogink čia akių, – sukikeno senolis, – jų gūžiai be galo talpūs, mažas aitvaras gali tiek vandens prisisiurbti, kad storio kaip medžio kamienas pasidaryti. 7. Pirmoji Beržo šypsenėlė buvo dar atsargi – bet, žvilgtelėjęs į Gugį ir išvydęs, kad šis išsišiepęs iki pat ausų, tik nekvatoja, jis sukikeno. 8. Gugis bejėgiškai nuleido rankas – še tau kad nori. Justinas Žilinskas. Gugis – girių kaukas ir žmonių draugas. Vilnius: Tyto alba, 2006.

❻ ＊＊＊ Įminkite mįsles. Kokios žodžių reikšmės mįslėse išryškėja? Pavaizduokite dviem piešiniais pasirinktos mįslės tiesioginę ir perkeltinę žodžių reikšmę.

1. Geltona vištelė po žeme karkina. (Morka) 2. Mažiukas vyrukas, galva už jį visą didesnė. (Kopūstas) 3. Raudonas puodelis, baltas kamštelis. (Avietė) 4. Mažam puodely gardi košelė. (Riešutas) 5. Atsirita kamuolys, pilnas adatų prismaigstytas. (Ežys) 6. Juodas puodas gale lauko verda. (Skruzdėlynas) 7. Kabo tinklelis – ne rankų darbelis. (Voratinklis) 8. Keturi brolaičiai po viena kepure. (Stalas) 9. Geležinė kumelaitė, kanapinė kepuraitė. (Adata) 10. Du ratu per mūrą nesusieina. (Ausys) 11

K ALBU, KURIU, Ž AIDŽIU ŽODŽIU K ARTOJIMAS

Meška, žvirblis, putpelė, žiogai ir varlės, – visi jie čirpė, rėkė, kurkė, ūbavo ir urkštė. Jie ne tik rėkė ir dainavo, bet ir šoko, kas ką nusitvėręs. Tik abi varlės nesiskyrė ir susikibusios lumpsėjo ir keverzojo – toks mat buvo jųdviejų šokis!

Kalbos etiketas, tekstas ❼ ＊ Perskaitykite tekstą. Prisiminkite, ką vadiname kalbos etiketu. Kaip susipažįsta vaikai – dalykiškai ar draugiškai? Remdamiesi žodžiais, pasakytais prisistatant, raštu apibūdinkite veikėjus – Kasparą, Emilę ir Kobę.

Naujokas, tempdamas sportinį krepšį, įžingsniavo į kambarį. – Sveiki, mano vardas Kasparas. Kasparas Valentas, – prisistatė jis ir liūdnai apsidairęs atsiduso: – Tai štai kur man dabar reikės gyventi. – O mano vardas Emilė. Aš vadovauju pramoginių šokių grupei. O čia Gintas, – parodžiau į Balioną, ir tas nušvito, kad pasakiau vardą, o ne pravardę. – O čia Erikas, jis geriausias visų laikų vaiknamio krepšininkas. Pagyriau Kobę nerealiai, bet jis tik sušnairavo į mane ir išdidžiai naujokui prisistatė: – Aš – Kobė. Taip mane visi čia vadina. Pagal Daivą Vaitkevičiūtę (Trise prieš mafiją. Panevėžys: Miglė, 2006) ❽ ＊＊ Nurašykite tekstą ir padėkite trūkstamus tiesioginės kalbos skyrybos ženklus.

Kai pirmą kartą pamatė savo šešėlį, Sraigė truputį sutriko. Šešėlis tylėjo lyg užsiūtas, nors į Sraigės pasilabinimą taip pat mandagiai palenkė galvą. Gerbiamasis, jei jau keliaujame kartu, galėtume ir susipažinti nebeiškentusi nutraukė tylą Sraigė. Šešėlis, aišku, tylėjo kaip tylėjęs. Nesi labai mandagus, ar ne pyktelėjo ant šešėlio Sraigė. Aš – ne kokia įkyruolė, palauksiu, kol pats užsinorėsi pabendrauti... Pagal Oną Jautakę (Laimiukas, 2007–2008, Nr. 6(12)

– Sveiki, ... , – prisistatė jis. – Prašom pasakyti, kur ... ? – paklausė ... . – Man tai ... . – Tai visai nesunku ... , – pasakiau. – Tik ... . ... nudžiugęs kartojo: – Šimtą kartų ačiū už ... . – Labai gaila, bet ... , – skėstelėjau rankomis. – Iš visos širdies dėkui, – ... . Dar kartą perskaitykite 7 užduoties tekstą. Kur vyksta veiksmas? Kas jį pasakoja? Kaip pasakotoją apibūdina žodžiai vaiknamio, nerealiai? Kas teksto adresatas? Pasitarę su suolo draugu iš lentelės pasirinkite situaciją ir parašykite veikėjų susipažinimo dialogą. Neužmirškite, kiek daug apie žmogų pasako jo kalba.

＊＊＊

Veiksmo vieta

Veikėjai

Pirmasis sakinys

1. Autobusas, vežantis mokinius į ekskursiją.

Keturi skirtingų klasių berniukai, sėdintys autobuso gale.

Į autobusą uždusęs įgriuvo Domas iš VIc ir pasuko galinės sėdynės link.

2. Klasė, kurioje pamoką veda nauja matematikos mokytoja.

Mokytoja, du mokiniai iš paskutinio suolo, į pamoką pavėlavusi mergaitė.

Nešdama didelę mėlyną dėžę į klasę įėjo mokytoja.

3. Ligoninės vaikų skyriaus palata.

Gydytoja, trys ligoniai vaikai.

Atmerkę akis išvydome palatoje sėdinčią gydytoją.

Perskaitykite dialogą. Aptarkite, koks galėtų būti šio teksto tikslas. Pagalvokite, kokiu paros metu tinginiai susitiko ir kodėl jie greitai susiruošė miegoti. Perrašykite šį dialogą keisdami veikėjus, pavyzdžiui, susitiko keturios skruzdėlės, pelėdos ir pan. Kaip pasirinkus skirtingus veikėjus kinta dialogo turinys?

＊＊＊

Susitiko keturi tinginiai ir pasisveikino: – Labas rytas. – Laba diena. – Labas vakaras. – Labanakt. O paskui visi nuėjo miegoti. Pagal Laimiuką (2007–2008, Nr. 6(12)

K ALBU, KURIU, Ž AIDŽIU ŽODŽIU K ARTOJIMAS

❾ ＊＊ Perskaitykite pateikiamo dialogo ištraukas. Pagalvokite, kas ir ko teiraujasi, ir baikite sakinius. Pasistenkite parašyti rišlų tekstą. Mandagumo žodžius pabraukite.

Viskas apie kalbos garsus Užduotį atlikite taip:

Apibūdinkite žodžių balsius. ＊

pražydo – 3 balsiai a [a] – balsis, trumpasis, užpakalinės eilės y [i·] – balsis, ilgasis, priešakinės eilės o [o·] – balsis, ilgasis, užpakalinės eilės

Pražydo, sūnus, nykštukas, lapinas, obelis, tylėjo, tęsinys, tėvukas.

＊ Apibūdinkite žodžių priebalsius.

Užduotį atlikite taip: pražydo – 4 priebalsiai p [p] – priebalsis, duslusis, kietasis r [r] – priebalsis, skardusis, pusbalsis, kietasis ž [ž΄] – priebalsis, skardusis, minkštasis d [d] – priebalsis, skardusis, kietasis

Pražydo, garbanota, tariamas, žiedlapiai, nevedžiojo, užkasė, keisčiausi, zyzti.

Pabraukite kirčiuotą skiemenį. Trumpuosius skiemenis sukirčiuokite.

＊＊

Rudenio saulė Ruduo: saulė, medžiai, gėlės. Rudenėlį myliu aš. Ir mane pagriebęs vėjas Kaip lapelį – neš ir neš.

Bėgam rankom susikibę... Oi, – paliko ji mane! Ašaros gėlių sužibo, Gyvos rudenio sapne.

Slenka debesys lyg vagys, Susikūprinę, pikti, – Vėjas tyrlaukių nudegęs Eina saulės pasitikt.

– Neištrūksi, neišbėgsi, – Švokščia žemė dusdama. – Su manim kartu gedėsi, Kol ateis balta žiema.

Vėjas rudenio pašėlęs, – Saulė gintaro plaukais, Didelių sparnų šešėlis Saulę vejasi laukais. 14

Salomėja Nėris. Vėjas ir vaikai. Vilnius: Žara, 2004.

G_veno karalius ir turėjo tr_s sūn_s. Kai sūn_s užaugo, vieną rytą karalius jiems sako: – Eikite sau žmonų ieškoti. Kai tik pamatysit mergelę, kuriai ant galvos gėlės ž_dėtų, tą ir parsivežkite. Ir išėjo tie sūn_s į įvairias puses sau žmonų ieškoti. V_riausias sūn_s netrukus sut_ko bajoraitę su gėle ant galvos, antrasis – neturt_ngą mergelę, ir abu jas pars_vežė į savo tėvo dvarą. O trečiasis vaikščiojo kiaurą dieną, bet niekur nesut_ko mergelės, kuri galėtų jo žmona b_ti. Tik vėlai vakare pamatė varlelę su gėle ant galvos. Jauniausias karaliaus sūn_s pasiėmė varlelę, ant delno pars_nešė namo ir paleido. Negirdėtos neregėtos pasakos. Sudarė Bronislava Kerbelytė. Vilnius: Alma littera, 2006.

Įrašykite praleistas raides. Raskite dvigarsius. Raides, žyminčias dvibalsius, pabraukite vienu brūkšneliu, mišriuosius dvigarsius žyminčias raides – dviem.

＊＊＊

Toli toli – nebent sapn_ galėtumei ten nukeliauti – glūdi ramiaus_ pasaulyj_ vietelė. Ją iš vis_ pusi_ supa stebuklingi krūmai, ir jų raudonos uogos, vadinamos krakatukais, dega lyg žibintėliai tarp žali_ lap_. Krūmai labai tank_s, ir tik pietryčiuos_ žioji plati properša – Didysis kel_s. Mėnulis virš tos vietelės švyti toks romus, geraširdis, panašus į sviestu apipilt_ blyn_. Tai Krakatuk_ pievelė, – šnibžda vėjelis krūm_ šakose. Ū-ū-ū, tai Krakatuk_ pievelė!.. – nuožmiai sustaug_ piktas viesulas, atlėkęs iš šiaurės. – Ū-ū, kaip mielai ją nusiaubčiau!.. Renata Šerelytė. Krakatukų pievelė. Vilnius: Alma littera, 2007.

＊＊＊

Paryškintus 16 užduoties žodžius išnagrinėkite fonetiškai.

Užduotį atlikite taip: plačiai – 6 garsai, 7 raidės p [p] – priebalsis, duslusis, kietasis l [l] – priebalsis, pusbalsis, kietasis a [a] – balsis, trumpasis, užpakalinės eilės č [č΄] – priebalsis, duslusis, minkštasis ai [ei] – dvibalsis 15

K ALBU, KURIU, Ž AIDŽIU ŽODŽIU K ARTOJIMAS

Įrašykite praleistas raides. Paaiškinkite paryškintų žodžių rašybą. Taisyklingai perskaitykite pasakos ištrauką.

＊＊

Tema ir pagrindinė mintis, teksto sandara 18 ＊

Perskaitykite rašinį. Pasakykite, kokia jo tema, ir sugalvokite pavadinimą. Sudarykite rašinio planą.

Pagaliau atėjo ilgai laukta vasara ir tėvelių pažadėta kelionė į Vokietją. Susiruošėme, susikrovėme daiktus ir pirmyn! Nuotaika puiki, oras irgi... Šmėžuoja pro langus žaluma, tolumoje ganosi karvytės. Skriejame su vėjeliu, aplankydami daugybę miestų ir miestelių. Įvažiuojame į Vokietją, o ten oras dar šiltesnis, tiesiog karšta. Grožimės šalies miestais, ypač tvarkingais kaimeliais. Vakarop sustojame nedidelio miestelio degalinėje. Mes su sese pamanėme, kad būtų gerai nusiprausti, tad užėjome į degalinės dušinę. Tėveliai tuo tarpu nusprendė pavaikštinėti ir pasidairyti po apylinkes. Mudvi susitvarkėme visus „reikaliukus“, klibiname durų rankeną, tik... Oi! Rankena pradėjo suktis į visas puses, o durys neatsidaro. Su sese puolėme į paniką. Ir šaukėme, ir beldėmės, deja, niekas neišgirdo. Aš, sesės prilaikoma, šiek tiek pasilypėjau ir atidariau mažą langelį virš durų. Pro jį iškišau ranką ir mojavau. Pagaliau grįžtantys tėvai pamatė mažą mano rankelę, mojuojančią beveik tamsoje… Pagal Naminuką (2004, Nr. 7 (138) 19 ＊＊

Parašykite 18 užduoties rašinio pabaigos pastraipą (pasakoti reikėtų daugiskaitos pirmuoju asmeniu!): kaip elgėsi tėtis, ką pasakė mama, kaip jautėsi „išvaduotos“ mergaitės ir pan.

20 ＊＊

Perskaitykite istorijos apie dantis ištrauką ir aptarkite jos sandarą: apie ką kalbama įžangoje, kas ją sieja su pabaigos sakiniu. Raskite žodžius, kurie nurodo pirmos ir antros pastraipos temas, ir parašykite jas.

Dantys

Kęstučio Kasparavičiaus iliustracijos

Dantys gyveno burnoje. Tai buvo nedidelis šiek tiek iškleręs dviejų aukštų būstas, ir dantys atitinkamai pagal užimamą vietą vadino save viršutiniais ir apatiniais. Jų šeimininkas buvo gana niūrus ir retai šypsodavosi, todėl dažniausiai namuose būdavo tamsu ir neįdomu. Kartais jis prasižiodavo ir dantys trumpai išvysdavo dienos šviesą. Tai atsitikdavo, kai žmogus dėl ko nors labai nustebdavo arba tiesiog užsižiopsodavo. Tais retais atvejais, kai šeimininko veidą nušviesdavo plati šypsena, dantys pagaliau galėdavo apsidairyti, kas dedasi aplinkui. Dažniausiai taip nutikdavo šeimininkui per televizorių stebint futbolo rungtynes. Kai jo mėgstama komanda įmušdavo įvartį, 16

Kęstutis Kasparavičius. Braškių diena. Vilnius: Nieko rimto, 2006. 21 ＊＊＊

Perskaitykite istorijos apie dantis tęsinį. Parašykite pastraipą apie tai, kas atsitiko prie beždžionių narvo. Pastraipą pradėkite teminiu sakiniu Tada šeimininkas patraukė žiūrėti beždžionių.

Kartą šeimininkas nuėjo į zoologijos sodą. Pirmiausia jis nusprendė aplankyti liūtus. Kai žmogus prisiartino prie liūtų narvo, vienas didelis liūtas atsirėmė letenomis į grotas, iššiepė baisius nasrus, pilnus aštrių dantų, ir piktai suurzgė. Žmogus irgi išsižiojo, tik iš baimės. – Ei jūs, nusmurgėliai, ko čia spoksot? – grėsmingu choru sustaugė liūto dantys. – Mes nieko... Tik šiaip sau ėjome pro šalį, – bandė teisintis žmogaus dantys. – Greitai dinkit iš čia, kad jūsų nė kvapo neliktų! – grasino liūto dantys. – Mes labai atsiprašome už sutrukdymą, malonėkite nepykti, – toliau teisinosi žmogaus dantys. Žmogus užsičiaupė, ir jo dantys lengviau atsiduso. Tada šeimininkas patraukė pažiūrėti beždžionių. Kęstutis Kasparavičius. Braškių diena. Vilnius: Nieko rimto, 2006. 22 ＊＊＊

Perskaitykite, kaip istoriją apie dantis baigia autorius Kęstutis Kasparavičius. Parašykite, kokia galėtų būti šios istorijos pagrindinė mintis. (Ją surasti padės pirmos pastraipos teminis sakinys ir teksto pabaiga.) Kas šio teksto adresatas?

Kai žmogus grįžo namo, dantys nusprendė jį truputį pamokyti ir ėmė gelti. Visi žino, koks nepakeliamas būna dantų skausmas. Šeimininkas nieko nelaukęs ėmė skubiai ieškoti savo dantų gydytojo telefono numerio, ketindamas susitarti dėl apsilankymo. Dantys šiek tiek privengė dantų gydytojo, todėl išsyk nustojo skaudėti. – Keista, – nusistebėjo žmogus, – visada šitaip būna. Vos tik užsirašai pas gydytoją, dantų skausmas išsyk praeina. Ir, dideliam dantų džiaugsmui, įsimetė į burną saldų mėtinės kramtomosios gumos gabalėlį, bet be cukraus, nes, kaip visiems žinoma, cukrus dantims labai kenkia. 17

K ALBU, KURIU, Ž AIDŽIU ŽODŽIU K ARTOJIMAS

žmogus plačiai nusišypsodavo, o kartais iš laimės net imdavo laukiniu balsu staugti. Dantims taip pat patiko futbolas, bet jie mielai būtų pažiūrėję ir kitų įdomių dalykų ir nebūtinai per televizorių.

Žodžių sandara ir rašyba 23 ＊

Raskite 20 užduoties tekste giminiškus žodžius. Pažymėkite jų kamienus, šaknis ir galūnes.

24 ＊

Surašykite giminiškus žodžius grupėmis. Sutartiniais ženklais pažymėkite kamieną ir šaknį.

Margas, mąstyti, gręžinys, margumynas, gėlavandenis, sugrįžome, išmarginti, mirgėjo, mintis, kalba, mąslus, kalbininkas, grąžtas, prokalbė, vanduo, daugiakalbis, vandenynas, prikalbėjo, povandeninė, mįslė, įminiau, saulėgrąža, margutis, atsigręžiau. 25 ＊＊

Sutartiniais ženklais pažymėkite žodžių dalis.

Piešinys, bąlame, įlindo, žemėlapis, apysaka, samanos, sąjūdis, ąžuolynas, varliukė, gelbėtojas. 26 ＊＊

Įrašykite praleistas raides ir paaiškinkite jų rašybą.

1. Atsik_sk nedidelį k_snį. 2. Nutarė kelią akmenimis išgr_sti. 3. Kaip gaila, kad sudužo tas _sotis. 4. Nesk_sk mamai, aš pasitaisysiu. 5. Vėjas dr_sko medžių lapus. 6. Spustelėjus šaltukui, obuoliai šiąnakt suš_lo. 7. Ar moki nerti v_šeliu? 8. Pagr_sė pirštu ir pradingo. 9. Pasigr_žinsime ir eisime į koncertą. 10. Ar jau gr_žinai mokytojai visas knygas? 11. Jei nemoki plaukti, būk atsargus, kad nenusk_stum. 12. Manęs link artėjo nepaž_stamasis. 13. Saulė nušvito ir sniegas t_žta. 14. Parsivežė storų r_stų namui sur_sti. 15. Vakarop išt_so ilgi medžių šešėliai. 27 ＊＊

Iš pateikiamų žodžių padarykite po galūnės, priešdėlio, priesagos vedinį ir dūrinį.

pilis – ... siūti – ...

nosis – ... baltas – ...

vienas – ... kasti – ...

K ALBU, KURIU, Ž AIDŽIU ŽODŽIU K ARTOJIMAS

28 ＊＊＊

Kur reikia, padėkite skyrybos ženklus. Pažymėkite paryškintų žodžių dalis.

Už pylimo, kalno viršūnėje, įsikūrė nemažas papilio kaimas. Jame gyveno įvairių žmonių: vieni laukus arė javus ir linus sėjo gyvulius laikė kiti po apylinkės girias taurus meškas šernus ir kitokius žvėris bei paukščius medžiojo, žvejai srauniam Veivrže žuvavo. Gyveno papilyje ir visokių amatininkų. Buvo čia patyrusių pilių statytojų – gardininkų dailidžių kubilių račių ir kitokių medžio meistrų, buvo kailiadirbių odininkų batsiuvių kaulininkų, buvo taip pat siuvėjų, kurie iš kailių ir moterų austo milo drabužius siuvo, buvo ir gerų puodžių. Ypač garsėjo Skomant kalviai. Jų kaltos strėlės svaidomosios trumpakotės ir rankinės bei ilgakotės ietys kalavijai ir kovos kirviai plačiai Žemaitjoje buvo žinomi visur reikalaujami, todėl kalviams ginklininkams niekuomet netrūko darbo. Bet ne vien ginklais garsūs buvo Skomant papilio kalviai. Ne mažiau jie garsėjo žalvario ir sidabro papuošalais. Jų gaminti žiedai apyrankės segės antkaklės ir kiti papuošalai plačiai po visą Žemaitją buvo pasklidę. Pagal Petrą Tarasenką (Pabėgimas. Vilnius: Žaltvykslė, 2007)

29 ＊＊＊

Išrinkite iš 28 užduoties teksto po 4 skirtingus darinius ir užpildykite lentelę.

Galūnės vediniai

30 ＊＊＊

Priešdėlio vediniai

Priesagos vediniai

Dūriniai

Pasakykite po kelis žodžius pagal pateikiamas schemas.

1. žodis = šaknis + galūnė 2. žodis = priešdėlis + šaknis + galūnė 3. žodis = priešdėlis + šaknis + priesaga + galūnė 4. žodis = priešdėlis + priešdėlis + šaknis + priesaga + galūnė 5. žodis = priešdėlis + priešdėlis + šaknis + priesaga + priesaga + galūnė 6. žodis = šaknis + šaknis + galūnė 7. žodis = šaknis + šaknis + priesaga + galūnė 19

Kalbos dalys 31 ＊

Nustatykite kalbos dalis.

1. Protas rankas ir kojas vaduoja. 2. Blogo lazda nepataiso. 3. Dukart negyvensi. 4. Sveikata ir už auksą brangesnė. 5. Pagal drabužį sutinka, pagal protą išlydi. 6. Kas daug šneka, mažai daro. 7. Kokia obelis, tokie ir obuoliai. 8. Kiekviena pušis savo šilui ošia. 9. Lingė linkt, garnys garkt, – retadantis sugaudo. (Žolė, dalgis, grėblys) 10. Dvi sesytės per kalnelį nesueina. (Akys) 32 ＊

Raskite daiktavardžius ir būdvardžius. Daiktavardžius pabraukite viena linija, būdvardžius pavingiuokite.

Iškilo didžiuliai rūmai Piliẽs kalno papėdėje, naršė po tolimiausius kraštus Žygimanto Augusto pasiuntiniai ir, negailėdami nei aukso, nei sidabro, pirko skaidrius kaip krištolas venecijietiškus veidrodžius, plonasienius, persišviečiančius kinų porceliano indus, garsių italų meistrų paveikslus, žėrinčius visomis vaivorykštės spalvomis kilimus iš tolimosios persų šalies, nuostabiai išraižytas Augsburgo taures ir padėklus, nes viską, kas gražu, mėgo valdovas. Tad skambėjo rūmų menėse švelni muzika, glostydama lepią valdovo ausį, nepavargdamos krebždėjo poetų plunksnos, kurdamos skambias odes, taip mielas karaliaus širdžiai. Niekada Vlniuje taip neklestėjo menas ir dailieji amatai, niekada Vlniuje nebuvo taip linksma, kaip valdant Žygimantui Augustui. Nuostabūs buvo laikai! Antanas Ramonas. Vilniaus legendos. Pasakos. Vilnius: Lietus, 2001. 33 ＊＊

Išrašykite iš 32 užduoties teksto gimine, skaičiumi ir linksniu suderintus būdvardžių ir daiktavardžių junginius. Nurodykite jų giminę, skaičių ir linksnį.

Užduotį atlikite taip: didžiuliai rūmai – vyr. g., dgs. vard. 34 ＊＊＊

Įrašykite praleistas raides. Apibūdinkite paryškintus daiktavardžius ir būdvardžius pagal pavyzdį.

Sker_gatvis baigėsi, išplatėdamas į maž_ trikamp_ aikšt_. Dešinėje didžiulis, status Šv. Mykolo bažnyčios stogas, o priekyje, jau prie pat Vlnios, kurios čiauškėjimą girdi vasaros nakties tyloje, kyla aukštyn rūst_s, rimti Bernardinų bažnyčios mūrai. Slenka 20

Antanas Ramonas. Vilniaus legendos. Pasakos. Vilnius: Lietus, 2001.

Daiktavardžius apibūdinkite taip: bažnyčios – daiktavardis, bendrinis, mot. g., vns. kilm. Būdvardžius apibūdinkite taip: didžiulis – būdvardis, vyr. g., vns. vard., nelaipsniuojamas 35 ＊＊＊

Įrašykite praleistas raides. Išrašykite veiksmažodžius, juos apibūdinkite pagal pavyzdį.

Kaip galėjai pastebėti, mė_stu bastytis naktimis. Ką gi daryti, jei dienos tokios trumpos? Tai štai: švies_ pavasario naktį nutariau pa_eškoti laukinių ančių lizdų atok_m_ upelio ving_j_ prie Senųj_ kapini_. Dieną jos taip iš tolo pakildavo, kad net nespėdavau _sižiūrėti – iš kur. O juk _domu, po kiek kiaušini_ padėjusios peri, tiesa? Braunuosi upelio pakrašči_, stengdamasis netraškėti ir matau: kūpso. Akmuo – ne akmuo, kelmas – ne kelmas. Pro mirgančius lazdyn_ ir liep_ lapus ne_žiūrėsi. Sigitas Kruopis. Miglų mergaitė. Vilnius: Vaga, 2007.

Veiksmažodžius apibūdinkite taip: galėjai – veiksmažodis, būtojo kartinio l., vns. 2 a. 36 ＊＊＊

Iš žodyno išrinkite po 2 daiktavardžius, būdvardžius ir veiksmažodžius ir apibūdinkite, kaip jie ten pateikiami.

K ALBU, KURIU, Ž AIDŽIU ŽODŽIU K ARTOJIMAS

tolyn debesio šešėlis, šviesėj_ nurimę medžiai palei upę, Bernardinų varpinė... Ar matai truputį kairėliau, kaip išnyra iš tamsos nuostabaus grakštumo ir lengvumo pastatas. Įtempta fasado arka kel_ aukštyn centrinį bokštą, visos fasado linijos i_ilenkdamos, virpėdamos bėga aukštyn, ir, rodosi, kad jų judėjimas nenutrūksta bokšt_ viršūnėse, o kyla vis aukštyn ir aukštyn, ten, kur nuo amžių verž_si žmogaus širdis. Ir tiek laisvės, lengvumo tame kilime, kad žiūrint ir tau kyla dvas_, lengvėj_ krūtinė ir skaidru tampa sieloje. Tai Šv. Onos bažnyčia. Ji atrodo tokia lengvutė, kad, rodos, paimtum ir pasidėtum ant ištiesto delno. Bėgantys amžiai nedr_so paliesti jos grožio, ir šiandien ji stovi tokia pat, kokia buvo pastatyta prieš daugiau kaip keturis šimtus metų.

ŽODŽIAI IR ŽODYNAI

Kalbu, kuriu, žaidžiu žodžiu (apibendrinimas) Atlikime

1 ＊ Perskaitykite tekstą. Raskite visas žodžio plauti reikšmes ir nustatykite, ar čia šis veiksmažodis pavartotas taisyklingai.

Pūkuotukas klausia daktaro Aiskaudos: – Ką man daryti, kad neniežėtų galvos? Daktaras sako: – Ar bandėte plauti galvą? – O kas tas „plauti“? Mažieji Laimiuko juokai. Sudarė Lina Eitmantytė-Valužienė. Vilnius: Nieko rimto, 2007.

2 ＊ Parašykite žodžio plauti sinonimų.

„Einame kugelio valgyti, ar ne?“ – laiku pakviečia draugai į sekmadieninius pietus Lietuvių klube. Kugelį aplinkui mini ir kiti. Kalbos saugotojas nueina. Gaila, nes būčiau pasakiusi gerąją naujieną apie bulvių plokštainį. Jurga Raguckaitė. Rytų Australijos pakrantė: kiekviena jų diena. Verslo klasė, 2008, vasaris.

4 ＊＊ Su klasės draugais išvardykite kuo daugiau valgių ir maisto prekių pavadinimų. Įvertinkite juos kalbos taisyklingumo požiūriu. Netaisyklingus pavadinimus pakeiskite taisyklingais ir juos įsidėmėkite. Jei reikia, remkitės žodynu ar knygele „Kalbos patarimai. Leksika“.

Su jais sugalvokite ir parašykite po sakinį.

3 ＊＊ Perskaitykite tekstą. Savais žodžiais atpasakokite užsienio lietuvio nuomonę apie svetimybes. Čia pateikiamus skolinius aptarkite kalbos taisyklingumo požiūriu.

„Taigi nematytas daiktas, kaip kalba yra sužalota. Kam šitiek svetimybių prikišote? Ar savų negalima sukurti?“ – priekaištingai rėžia jis. Ir vardija: marketingas, projektorius, failai.

5 ＊＊＊ Perskaitykite tekstą. Išnagrinėkite jį žodyno taisyklingumo ir vaizdingumo požiūriu: 1) paieškokite kalbos klaidų (skolinių, reikšmės skolinių) ir jas ištaisykite; 2) raskite frazeologizmus ir aptarkite, kaip juos vartoja autorius.

Bėga minutės, ir jaučiu, kaip sąžinės dantys atšimpa, o išgyvenimo liauka siunčia smegenims signalą, kad dar ne viskas prarasta. Turiu būti tvirtas, išradingas ir

Martynas Piktžirnis. Atpildo diena. Verslo klasė, 2008, vasaris.

＊＊＊ Aptarę 5 užduoties tekstą, įvertinkite žurnalisto darbą. Kaip jis, jūsų nuomone, moka bendrinę lietuvių kalbą?

8 ＊＊ Perskaitykite tekstą. Apie kokį kalbėjimą – viešąjį ar privatųjį – jame pasakojama? Aptarkite supykusio žmogaus mimiką, gestus, kalbėjimo toną. Parašykite, ką patartumėte Aistei.

Turiu tokią draugę, kuri dėl ko nors ant manęs užpykusi taip ima pravardžiuotis, kad ir aš neatsilieku, nes nenoriu nusileisti. Kitą dieną dažniausiai jaučiuosi kalta ir kartu pikta, kad mane taip išvadino... Gal turėčiau patylėti, kai mane pravardžiuoja? (Aistė, 9 metai.) Bitutė, 2006, vasaris.

7 ＊＊＊ Perskaitykite pasakos ištrauką. Ar kiškis laikosi kalbos etiketo? Išrašykite žodžius, kuriais jis kreipiasi į gyvūnus. Pagalvokite ir parašykite, kuo nuoširdus pagyrimas skiriasi nuo pataikavimo.

Kartą gyveno kiškis pataikūnas. Nuo ryto iki vakaro jis išsijuosęs visiems pataikavo. Sutikęs kiaulę paplonindavo balselį ir pragysdavo it lakštingala: – Ponia Kiaule, kokia jūs neįtikėtinai rožinė, o jūsų garbanota uodega tiesiog paskutinis mados klyksmas! Pamatęs lepečkoję mešką, kiškis atsikosėdavo ir tardavo: – Teta, ar iš balos tas jūsų grakštumas? Ar tik nešokate kartais baleto? Prisigretinęs prie sraigės suplodavo letenėlėmis: – Panele sraige! Kokia jūs greita! Šnektelėčiau valandėlę, bet su jumis neįmanoma suspėti! Pagal Laimiuką (2007–2008, Nr. 6 (12)

9 ＊＊＊ Garsiai perskaitykite, ką apie savo darbą mano televizijos žinių vedėjas Gintaras Deksnys. Paaiškinkite, ką reiškia žodžiai „visada suprasti, ką skaitai“. Parašykite, koks teksto tikslas, kas adresatas.

Tas, kuris nori dirbti radijo ar televizijos žinių vedėjo darbą, pirmiausia turi mokėti taisyklingai skaityti. Tai nereiškia, kad pakanka vien pažinti 32 lietuvių abėcėlės raides. Reikia išmokti skaityti balsu – laisvai, nesutrinkant, ir visada suprasti, ką skaitai. Aš skaityti išmokau būdamas ketverių, o vaikų darželyje ratu susėdusiems savo grupės draugams skaitydavau pasakas. Stengdavausi kuo gražiau ir išraiškingiau. Antra – reikia domėtis viskuo, kas vyksta pasaulyje. Trečia – mokytis, tarkim, Vlniaus universitete, kur rengiami radijo, televizijos ir spaudos žurnalistai. „Žiniukui“ reikia vidinės drausmės, savitvardos, mokėti planuoti savo laiką ir būti labai punktualiam – niekada nevėluoti! Juk žinios vėluoti negali! Bitutė, 2006, vasaris.

Ž O D Ž I A I I R Ž O DY N A I

išgyventi. Žinau, kad vienintelis būdas išlipti sausam iš balos yra naro kostiumas, todėl pokalbio metu turėsiu užsidėti tokį skafandrą, kokio net aršiausia boso skleidžiama radiacija nepramuštų.