Informacinės visuomenės technologijos ir jų kaita švietimo sistemoje

Genutė GEDVILIENĖ, Lina KANKEVIČIENĖ

INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJOS IR JŲ KAITA ŠVIETIMO SISTEMOJE

01001100110011100010100011100011110010111000011111110001110000111000 01111101001100110011100010100011100011110010111000011111110001110000 11000001111101001100110011100010100011100011110010111000011111110001 10000111000001111101001100110011100010100011100011110010111000011111 10001110000111000001111101001100110011100010100011100011110010111000 11111110001110000111000001111101001100110011100010100011100011110010 11000011111110001110000111000001111101001100110011100010100011100011 10010111000011111110001110000111000001111101001100110011100010100011 00011110010111000011111110001110000111000001111101001100110011100010

Recenzentai: Prof. habil. dr. Albertas Skurvydas (Lietuvos sporto universitetas) Dr. Alma Molytė (Vilniaus universitetas) Doc. dr. Vilhelmina Vaičiūnienė (Mykolo Romerio universitetas) Doc. dr. Airina Volungevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas) Apsvarstyta ir rekomenduota spausdinti Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros posėdyje 2014-01-22 (protokolo Nr. 1, išrašas Nr. 1-2) ir Socialinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2014-03-05 (protokolo Nr. 25).

ISBN 978-609-467-013-8 (internete) ISBN 978-9955-34-462-9 (internete) ISBN 978-609-467-028-2 (spausdintas)

© Genutė Gedvilienė, 2014 © Lina Kankevičienė, 2014 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2014 © „Versus aureus“ leidykla, 2014

Genutė GEDVILIENĖ Lina KANKEVIČIENĖ

INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJOS IR JŲ KAITA ŠVIETIMO SISTEMOJE Mokslo monografija

VYTAUTO DIDŽIOJO

UNIVERSITETAS V E R S US AU R EUS

2014

Turinys PADĖKA ..........................................................................................................................................6 Apie autores...................................................................................................................................7 PRATARMĖ....................................................................................................................................10 ĮVADAS...........................................................................................................................................12 I SKYRIUS INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJŲ INTEGRAVIMO Į AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJAS TYRIMO METODOLOGIJA .................................. 17 Empirinių tyrimų charakteristikos.......................................................................................18 II SKYRIUS INFORMACINĖ VISUOMENĖ ŠVIETIMO SISTEMOJE.................................................25 IVT raida ir įtaka aukštojo mokslo studijų įgyvendinimo procesui........................26 Informacinė visuomenė ir socialiniai pokyčiai...............................................................26 Raštingumo kaita besivystančių IVT kontekste.............................................................28 Informacinės visuomenės raida ir technologijų taikymo kaita aukštajame moksle........................................................33 Dėstytojo vaidmuo šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje.................................37 Skaitmeninės studento / dėstytojo kompetencijos svarba švietimo sistemoje ..................................................................... 40 Studentų IVT naudojimas laisvalaikio ir mokymosi aplinkoje .................................42 Dokumentų, susijusių su IVT naudojimu, turinio (content) analizė.......................56 III SKYRIUS IVT INTEGRAVIMAS Į AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJAS ............................................73 Informacinės visuomenės technologijų samprata.......................................................74 Aukštojo mokslo studijų proceso, integruojant IVT į studijas, organizavimas.......................................................................74 IVT integravimo į studijas tikslai..........................................................................................75 IVT integravimo į studijas lygiai mokymo(-si) aplinkos, šaltinių ir komunikacijos aspektais.....................................................................................78 Socialinės programinės įrangos priemonių integravimo į studijas galimybės.................................................................................................................. 80

4

Mokymosi filosofinių teorijų realizavimas socialiniais įrankiais.................................................................................................................. 80 Socialiniai įrankiai − inovacijos, skatinančios mokymosi pažangą..................................................................83 Mokymo(-si) veiklos tipų realizavimas socialinės programinės įrangos priemonėmis.............................................................................................................................. 86 Mokymo(-si) dalyvių IVT integravimo į aukštojo mokslo studijas priežastinių reiškinių identifikavimas ....................................................................................................... 90 Dėstytojų skaitmeninis raštingumas ir IVT naudojimas studijose ir kitose veiklose..........................................................................................................................................91 Studentų skaitmeninis raštingumas ir IVT naudojimas studijose ir kitose veiklose........................................................................................................................................110 IV SKYRIUS MODERNUS MOKYMAS(-IS) NAUDOJANT TECHNOLOGIJAS................................129 Modernaus mokymo(-si) proceso organizavimo modelis, integruojant IVT į studijas.................................................... 130 IVT integravimo į studijas sėkmės veiksniai, kliūtys ir barjerai............................. 136 IVT integravimo svarbos ir veiksnių aukštojo mokslo studijose ekspertinis vertinimas ................................................................................................................................. 138 Socialinės programinės įrangos įrankio − vikio − taikymas studijose studentų požiūriu ......................................... 148 Atvirojo turinio idėja ir realizavimo modelis aukštajame moksle................................................................... 150 Sisteminis IVT integravimo į aukštojo mokslo studijų turinį modelis....................................................................... 154 IŠVADOS..................................................................................................................................................... 160 LITERATŪRA.............................................................................................................................................. 162 SUMMARY................................................................................................................................................. 181 CONCLUSIONS ........................................................................................................................................ 198 SANTRUMPOS..........................................................................................................................................200 PAGRINDINĖS SĄVOKOS...................................................................................................................... 201 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ.................................................................................................................204 PRIEDAI.......................................................................................................................................................206

5

PADĖKA Autorės nori padėkoti visiems, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo rengiant šią monografiją.

Pirmiausia nuoširdžiai dėkojame recenzentams: Lietuvos sporto universiteto prof. habil. dr. Albertui Skurvydui, Vilniaus universiteto dėstytojai dr. Almai Molytei, Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Vilhelminai Vaičiūnienei ir Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Airinai Volungevičienei. Šių mokslininkų pasiūlymai ir parama sustiprino kūrinio kokybę ir vertę.

Esame dėkingos Alytaus, Utenos, Vilniaus ir Kauno kolegijų dėstytojams ir studentams, kurie dalyvavo anketinėse apklausose. Taip pat nuoširdžiai dėkojame Vilniaus ir Kauno miestų universitetų ekspertams, kurie pateikė nuomonę apie informacinės visuomenės technologijų taikymą aukštojo mokslo studijose.

Padėkos žodį už dalykinius patarimus tariame Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros vedėjai profesorei Margaritai Teresevičienei, Alytaus kolegijos direktorei docentei Danutei Remeikienei už skatinimą, kad ši monografija būtų publikuota ir galėtų pagelbėti dėstytojams dirbant su studentais ir studentams rengiant baigiamuosius ar mokslinius darbus.

Iš visos širdies norime padėkoti savo šeimoms, kurios mus palaikė, skatino ir teikė visokeriopą paramą.

Genutė Gedvilienė ir Lina Kankevičienė

Apie autores

Genutė Gedvilienė Genutė Gedvilienė yra Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros profesorė, socialinių mokslų krypties daktarė. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją, 2008 m. – habilitaciją. Nuo 2005 09 28 − docentė, nuo 2009 06 04 − profesorė.

G. Gedvilienė dalyvauja įvairioje nacionalinio ir tarptautinio lygmens ekspertų veikloje: vertina tarptautinių projektų SOCRATES ir ERASMUS paraiškas; profesinio rengimo standartus; praktinio mokymo organizavimą profesinėse mokyklose, dalyvauja kolegijų išoriniame vertinime; vertinant mokslinius leidinius; rengiant mokymosi pasiekimų vertinimo metodologiją bendrojo lavinimo mokykloms. Recenzuoja vadovėlius, mokymo knygas ir metodines priemones. Išklausė apie 80 kvalifikacijos tobulinimo kursų ir seminarų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse.

Yra 8 daktaro disertacijų vadovė, oficialioji konsultantė ir 19 daktaro disertacijų tarybos narė. Lietuvos socialinių mokslų forumo dalyvė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos narė ir nuo 2010 m. − valdybos narė, EDEN asociacijos narė, „Liedm“ asocia­ cijos narė, nuo 2013 m. − Kvalifikacijos ir profesinio mokymo plėtros centro koordinavimo tarybos narė ir konsultantė švietimo klausimais.

Tyrinėja mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymo galimybes ir problemas, mokymo ir mokymosi paradigmą, mokymosi grupėse dinamiką, atliko socialinių ir kognityvinių gebėjimų tyrimus, analizuoja suaugusiųjų mokymąsi ir bendrąsias kompetencijas, domisi informacinės visuomenės technologijomis ir nuotolinio mokymosi galimybėmis. Tyrinėjimų rezultatus apibendrino įvairiuose mokslo leidiniuose. Yra parengusi apie 100 mokslinių publikacijų, monografijų, vadovėlių, metodinių priemonių ir mokymo knygų.

G. Gedvilienė yra įvairių šalies ir tarptautinių konferencijų dalyvė ir pranešimų autorė. Svarbiausi skaityti pranešimai: „Besimokančiųjų žinių vertinimo modelis ir vertintojo kompetencijos“ („Lietuvos nuotolinio mokymosi sistemos veiklumo integ­ ralus ugdymas“, 2007), „Vertintojo socialinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ („Profesinio mokymo žinių ir kompetencijos vertinimo sistemos sukūrimas ir plėtra“, 2008), „Dėstytojo kompetencija planuojant ir įgyvendinant nuotolines studijas“ („Ugdomų kompetencijų aktualumas versle“, 2010); „Adult Learning through participating in Volunteering practice“ (Jelgava, Latvija, Latvijos žemės ūkio universitetas, 2013); „Šiuolaikinių IKT taikymo ugdymo procese poreikių identifikavimas“ („Vidinės studijų kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Alytaus kolegijoje“, 2013); „Suaugusiųjų reflektyvioji praktika dalyvaujant savanorystėje“ („Vidinės studijų kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Alytaus kolegijoje“, 2013); „The importance of key competences in the context of lifelong learning“ (6th international conference of 7

education, research and innovation held in Seville, Spain, 2013); „Socialinė kompetencija: dėstytojų ir studentų sąveikos veiksnys. Belgijos ir Lietuvos atvejis“ („Verslumas ir inovacijų kultūra: valdžios verslo ir aukštojo mokslo institucijų požiūris. Kauno kolegija“, 2013).

Moksliniai vizitai. „Švietimo centrų veiklos ypatumai Vengrijoje“ (2001), „Prancūzijos, Olandijos ir Belgijos edukacinė sistema“ (2004), tarptautiniai Grundtvigo mokymosi kursai „Grupių dinamika ir socialiniai gebėjimai“ (Kveragerdis, Ispanija, 2004), „Mokymasis vėlyvesniame amžiuje“ (Larnaka, Kipras, 2009).

Stažavo Belgijoje (2010–2011, Šarlerua), Gotlande (Visbio universitetas, 2010), Latvijos universitete (2005), Salfordo (Didžioji Britanija, 2003), Norkopingo (Švedija, 2005), Budapešto (Vengrija, 2001), Olomouco (Čekija, 2004), Krokuvos (Lenkija, 2003), Ispanijos (Kadiso ir Sevilijos universitetai, 2013) ir kituose universitetuose.

Lina Kankevičienė Lina Kankevičienė 1987 m. baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą, sustiprintos matematikos klasę (nuo 2002 m. − Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla); 1992 m. − Matematikos ir informatikos studijas Šiaulių pedagoginiame institute (nuo 1997 m. − Šiaulių universitetas); 2002 m. − informatikos magistro studijas Vilniaus pedagoginiame universitete (nuo 2011 m. − Lietuvos edukologijos universitetas). 2012 m. apgynė socialinių mokslų srities edukologijos mokslo krypties disertaciją „Informacinės visuomenės technologijų integravimas modernizuojant aukštojo mokslo studijas“. Šiuo metu Lina Kankevičienė yra Alytaus kolegijos Informacijos ir ryšių technologijų fakulteto dekanė, docentė. Dėsto su programavimu susijusius dalykus Alytaus kolegijos studentams. Dalyvavo rengiant profesinio rengimo standartus; informatikos inžinerijos studijų programų išoriniame vertinime (SKVC; Koventrio universitetas, Jungtinė Karalystė).

L. Kankevičienė yra mokslinio žurnalo „Aukštųjų mokyklų vaidmuo visuomenėje: iššūkiai, tendencijos ir perspektyvos“, pradėto leisti 2012 m. Alytaus kolegijoje, vyriausioji redaktorė. Išklausė daug kvalifikacijos tobulinimo kursų ir seminarų Lietuvoje.

Tyrimų sritis − informacinių technologijų integravimas į aukštojo mokslo studijas.

Lietuvos kompiuterininkų sąjungos LIKS, Nacionalinės distancinio mokymo asociacijos (LDMA) narė, dalyvauja Lietuvos nuotolinio ir el. mokymosi („Liedm“) asociacijos veikloje.

Svarbiausi pranešimai: „Kolegijų dėstytojų skaitmeninio raštingumo gebėjimai“, („Vidinės studijų kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Alytaus kolegijoje“, 2012); „Interaktyvių socialinių įrankių naudojimas studijose“ („Informacinės technologijos 2013: Teorija, praktika, inovacijos“, 2013); „Multimedijos, dizaino ir leidybos technologijų studijų programos vertinimas studentų požiūriu“ („Informacinės technologijos 2013: Teorija, praktika, inovacijos“, 2013); „Web 2.0 technologijos ir jų naudojimas studijų procese“ („Mokslo taikomųjų tyrimų įtaka šiuolaikinių studijų kokybei“, 2011).

Stažavo Lillebaelto aukštojo profesinio švietimo akademijos Tietgeno verslo kolegijoje (Danija, 2012), Plantijno universiteto kolegijoje (Belgija, 2012), Laurea taikomųjų mokslų universitete (Suomija, 2012), Bydgoščiaus ekonomikos universitete (Lenkija, 2013), Mokymosi visą gyvenimą agentūroje VOX (Norvegija, 2013), Grinvičo universitete (Didžioji Britanija, 2014) ir kt.

9

PRATARMĖ Ši monografija yra informacinės visuomenės technologijų taikymo atliktų nacionalinių tyrimų rezultatas. Informacinės visuomenės technologijos apima informacijos kūrimo, diegimo, sklaidos ir valdymo funkcijas. Tai gali įvaldyti besimokanti arba siekianti išsilavinimo visuomenė. Kitaip tariant, augantis kompiuterinių technologijų naudojimas reikalauja kompiuteriškai raštingos visuomenės. Technologijos padeda įvaldyti pagrindines kompiuterių programas, kaip antai tekstų apdorojimo; duomenų bazių, informacijos saugojimo ir valdymo galimybes ir galimas grėsmes; interneto valdymą; bendravimo elektroninėmis visuomenės informavimo priemonėmis galimybes (elektroninis paštas, tinklo priemonės ir kt.) darbui, laisvalaikiui, dalijimuisi informacija ir bendradarbiaujant tinkluose, mokantis ir atliekant tyrimus. Mokslinės literatūros, nacionalinių ir tarptautinių dokumentų analizės pagrindu monografijoje išryškintos informacinės visuomenės technologijos, jų supratimas, vaidmuo ir galimybės švietimo procesuose, dėstytojų ir studentų naudojimas studijų procese aukštojoje mokykloje.

Monografija suskirstyta į keturis skyrius. Pirmame skyriuje pristatoma informacinės visuomenės technologijų integravimo į aukštojo mokslo studijas empirinių tyrimų metodologija, atlikti tyrimai, jų imtis, pasirinkti metodai.

Antrame skyriuje analizuojama informacinės visuomenės raida ir poveikis aukštojo mokslo studijoms. Detalizuojami informacinės visuomenės technologijų (IVT) socialiniai pokyčiai, raštingumo kaita nuolat besivystančiu laikotarpiu. Apžvelgiamas dėstytojo vaidmuo ir kompetencijų svarba informacinėje visuomenėje. Pristatomas žvalgomasis tyrimas, kuriame atskleidžiama, kokias IVT naudoja studentai ir kokio lygio yra jų įgūdžiai, ypač daug dėmesio skiriant IVT naudojimui studijų procese. Detaliai aprašyti ir pateikti tyrimo rezultatai padeda suprasti ir įvertinti esamą situaciją. Taip pat šiame skyriuje pateikiami atlikto kokybinio tyrimo − dokumentų analizės rezultatai.

Autorės, siekdamos išsiaiškinti informacinės visuomenės prioritetus Europos Sąjungoje, dokumentus analizuoja nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Trečias skyrius skirtas informacinės visuomenės integravimo į aukštojo mokslo studijas procesui pristatyti. Skyriuje pateikiama informacinės visuomenės samprata, tikslai ir IVT integravimo į aukštojo mokslo studijas priežastiniai reiškiniai. Pristatomas kiekybinis tyrimas, kuriuo buvo siekama išsiaiškinti dėstytojų ir studentų nuomonę apie informacinių technologijų naudojimą, kokius skaitmeninius įgūdžius plačiąja prasme turi abi šios grupės. Kiekybinio tyrimo duomenys pateikti ir aprašyti preciziškai, matematiškai apdoroti daugiamatės statistikos metodais, tokiais kaip faktorinė, klasterinė, dispersinė analizė.

Ketvirtame skyriuje aptariamas modernaus mokymo(-si) procesas. Pristatomas modelis, kuriame išryškinamas informacinių visuomenės technologijų galimas integravimas į studijas. Taip pat analizuojama, kokios iškyla kliūtys ir barjerai taikant modernias technologijas. Pristatomi kokybinio ekspertinio tyrimo rezultatai. Norėdamos įvertinti

10

IVT taikymą ir atskleisti to vertinimo analizę, autorės pasitelkia Vilniaus ir Kauno aukštojo mokslo institucijų mokslininkus.

Tikimės, kad ši monografija bus naudinga visuomenei, t. y. mokslininkams, universitetų, kolegijų dėstytojams, profesinio mokymo ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams ir kitiems besidomintiems XXI a. informacinės visuomenės technologijomis.

01001100110011100010100011100011110010111000011111110001110000111000001111101001100110011100 01010001110001111001011100001111111000111000011100000111110100110011001110001010001110001111 00101110000111111100011100001110000011111010011001100111000101000111000111100101110000111111 10001110000111000001111101001100110011100010100011100011110010111000011111110001110000111000 00111110100110011001110001010001110001111001011100001111111000111000011100000111110100110011 00111000101000111000111100101110000111111100011100001110000011111010011001100111000101000111 00011110010111000011111110001110000111000001111101001100110011100010100011100011110010111000 01111111000111000011100000111110100110011001110001010001110001111001011100001111111000111000 01110000011111010011001100111000101000111000111100101110000111111100011100001110000011111010 01100110011100010100011100011110010111000011111110001110000111000001111101001100110011100010 10001110001111001011100001111111000111000011100000111110100110011001110001010001110001111001 01110000111111100011100001110000011111010011001100111000101000111000111100101110000111111100 01110000111000001111101001100110011100010100011100011110010111000011111110001110000111000001 11110100110011001110001010001110001111001011100001111111000111000011100000111110100110011001 11000101000111000111100101110000111111100011100001110000011111010011001100111000101000111000 11110010111000011111110001110000111000001111101001100110011100010100011100011110010111000011 11111000111000011100000111110100110011001110001010001110001111001011100001111111000111000011 10000011111010011001100111000101000111000111100101110000111111100011100001110000011111010011 00110011100010100011100011110010111000011111110001110000111000001111101001100110011100010100 01110001111001011100001111111000111000011100000111110100110011001110001010001110001111001011 10000111111100011100001110000011111010011001100111000101000111000111100101110000111111100011 10000111000001111101001100110011100010100011100011110010111000011111110001110000111000001111 10100110011001110001010001110001111001011100001111111000111000011100000111110100110011001110 00101000111000111100101110000111111100011100001110000011111010011001100111000101000111000111 10010111000011111110001110000111000001111101001100110011100010100011100011110010111000011111 11000111000011100000111110100110011001110001010001110001111001011100001111111000111000011100 00011111111000001111101001100110011100010100011100011110010111000011111110001110000111000001 11110100110011001110001010001110001110100110011001110001010001110001111001011100001111111000 11100001110000011111010011001100111000101000111000111100101110000111111100011100001110000011 11101001100110011100010100011100011110010111000011111110001110000111000001111101001100110011

ĮVADAS Vykstant šiuolaikinės visuomenės politiniams, socialiniams, ekonominiams, organizaciniams pokyčiams, informacinių technologijų (toliau − IT) plėtrai, keičiasi ir švietimo sistemos situacija. Mokymosi visą gyvenimą, komunikacijos, bendradarbiavimo kompetencijos tampa esminės. Švietimo sistema turi tapti funkcionalesnė, labiau orientuota į technologijų kaitą ir sudaranti sąlygas asmeniui kuo plačiau pasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis. Šiame kontekste keičiasi ir pati aukštoji mokykla, kinta jos struktūra, veiklos strategija, studijų rezultatai ir mokymo(-si) metodai.

Todėl galima teigti, kad iš žinių ir informacijos sąveikos kyla būtinybė naujai pažvelgti į studijų kokybę, ieškoti būdų ir priemonių, kaip jas tobulinti. Švietimo kaita dažniausiai siejama su edukacinės paradigmos kaitos koncepcija (Jucevičienė, Petkūnas, 2006), kuria siekiama mokymą keisti į mokymąsi. Edukacinėms aplinkoms keistis sudaro sąlygas ir informacinės visuomenės technologijų (toliau − IVT) diegimas. Daugelis tyrėjų (Jucevičienė, Petkūnas, 2006; Schacter, 1999; Dagienė, 2003, 2004, 2007, 2010; Markauskaitė, 2004) sutaria, kad technologijos yra naudingos studijoms, tačiau kai kurie akcentuoja ir konservatyvią švietimo prigimtį (Fullan, 1996).

XXI a. globalizacijos ir IT pažangos laikotarpiu nuolatinis mokymasis ir mokslo bei technologijų kaitos išmanymas tampa labai svarbūs (Drucker, 1993). Be abejo, tokie visuomenės pokyčiai sukelia ir švietimo sistemos kaitą. Daugelis švietimo institucijų priėmė šį iššūkį. Mokymo institucijos turi įvertinti naujas mokymosi galimybes, atsižvelgti į šiuolaikinių studentų poreikius ir mąstymo ypatumus. S. Aufenangeris (2003) mano, kad iššūkius globalioje visuomenėje galima įveikti tik pasitelkus naujas technologijas.

Reikia keisti mokymą į mokymąsi integruojant šiuolaikines IVT ir darant mokymosi procesą patrauklesnį. Mokymasis akcentuojamas kaip dėstytojo ir studento sąveika, kaip gebėjimų, vertybių įsisavinimas ir žinių transformavimas į suvokimą. IVT taikymas siejamas su efektyviomis pedagoginėmis inovacijomis, naujos mokymosi paradigmos įgyvendinimu. Šiuolaikiniai studentai − naujos interneto kartos atstovai, užaugę tarp skaitmeninių technologijų, kai visur esantis ryšys yra savaime suprantamas dalykas (Prensky, 2001).

Daugumos šiuolaikinių besimokančiųjų veiklų yra komunikacija, žinių valdymas ir naujų technologijų įvaldymas. Naujos kartos pasikeitusios galimybės mokytis ir komunikuoti yra pagrindinės priežastys naujoms IVT − socialiniams tinklams, tinklaraščiams, vikiams, bendruomenių adresynui, žinutėms ir kt. − augti (Redecker ir kt., 2010).

Naujos technologijos reikalauja nuolat tobulinti raštingumo įgūdžius, kad būtų galima naudotis ta įranga. Jau neabejotina, kad asmeninio kompiuterio erą keičia technologinės inovacijos, kurių slinktys paradigmiškai pereina nuo asmeninio kompiuterių naudojimo prie tinklinio, padidinusio galimybes pasiekti iki šiol nepasiekiamus duomenų šaltinius, nuo individualiai naudojamų technologijų prie socialinės tinklaveikos (Augustinaitis, Petrauskas, 2010). Skaitmeninės galimybės ne tik leido pagerinti 12

perduodamos informacijos kokybę, bet ir sukūrė naujų informacijos turinio kūrimo ir perėmimo galimybių. Kintant gyvenimo tempui, atsirandant naujiems komunikacijos kanalams, keičiasi informacijos vartojimo įgūdžiai ir įpročiai. Informaciją galima skleisti tradicinėje ir el. spaudoje, mobiliuoju telefonu, internetu, radijo ir televizijos kanalais.

Tai keičia vartotojo lūkesčius ir požiūrį į patį mokymosi procesą (Ezziane, 2007, cituota Nawaz, Kundi, 2010) ir kelia aukštajai mokyklai reikalavimus ne tiek suteikti studentams konkrečių žinių, kiek išmokyti mokytis, paruošti mokymuisi visą gyvenimą, suformuoti troškimą ir gebėjimus ieškoti, rasti, kritiškai vertinti ir naudoti informaciją problemoms spręsti, sprendimams priimti, žinioms nuolat atnaujinti, profesinei ir asmeninei plėtrai (Glosienė, 2006).

Vadinasi, žengimas į žinių amžių, kuriame mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe, vadovavimasis nauja mokymosi paradigma, europinių dimensijų taikymas švietimo sistemoje lemia naujų mokymo(-si) būdų, priartintų prie šiuolaikinio studento mąstymo ypatumų ir grindžiamų naujomis IVT, plėtojimo aktualumą. Turime išsiaiškinti šiuolaikinių studentų naudojamas IVT, jų ir dėstytojų požiūrį į kompiuterį ir IVT, skaitmeninių įgūdžių lygį ir palengva modernizuoti aukštojo mokslo studijas, integ­ ruojant IVT. Vystantis informacinei visuomenei, keičiantis darbo pobūdžiui, reikalingi specialistai, ne tik turintys žinių, bet ir galintys veiksmingai jas naudoti socialinėje praktikoje ir profesinėje veikloje, gebėti kaupti naujas žinias ir dirbti su IVT. Šiandien nebepakanka tradicinių mokymo formų, todėl iškyla būtinybė integruoti IVT, taip išplečiant tradicinį mokymą IVT galimybėmis.

Pagrindinis prieštaravimas tas, kad esant ribotai formaliojo mokymo trukmei ir mokymo(-si) proceso dalyvių galimybėms eksponentiškas informacijos kiekio augimas reikalauja mokymo turinio ir organizavimo pokyčių. Šiuolaikinių aukštojo mokslo įstaigų mokymo procesas turi būti grindžiamas plačiu IVT naudojimu, reikalaujančiu aktyvaus dėstytojo darbo, papildant mokymo(-si) aplinką šiuolaikinėmis IVT ir el. mokymo(-si) ištekliais, kuriuos jie rengia patys arba tikslingai renkasi atvirus.

Mokslinių tyrimų objektas − IVT integravimas į aukštojo mokslo studijas.

Monografijoje atliekamu tyrimu siekiama nustatyti IVT integravimo į studijas veiksnius ir sukurti IVT integravimo modelį.

Tiriamojo darbo uždaviniai: 1. Analizuojant informacinės visuomenės vystymąsi, su IVT susijusius dokumentus, technologijų įtaką naujoms raštingumo formoms ir aukštojo mokslo studijų įgyvendinimo procesui, išryškinti IVT diegimo į studijas svarbą tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu.

2. Tyrimu nustatyti, kokias IVT naudoja studentai ir dėstytojai mokymosi ir laisvalaikio aplinkoje, IVT integravimo į aukštojo mokslo studijas lengvinančius veiksnius, kliūtis ir galimybes, ypatingą dėmesį skiriant antrosios kartos saityno technologijų (garso, vaizdo kūrimo ir transliavimo technologijų, vikių, tinklaraščių ir pan.), atvirojo turinio panaudojimo studijose galimybėms.

13

3. Suprojektuoti modernaus mokymosi proceso, papildant mokymosi aplinką IVT ir el. mokymo(-si) ištekliais, organizavimo modelį ir sudaryti IVT integravimo į aukštojo mokslo studijų turinį modelį.

Informacinės visuomenės technologijų taikymo empiriniams tyrimams grįsti remtasi šiomis metodologinėmis nuostatomis: Konstruktyvizmo teorija, akcentuojančia mokymą(-si) kaip žinojimo teoriją (De Corte, 2001), kuria remdamiesi mūsų jutiminiai suvokimai ir pažinimas atkuria aplinką (Barkauskaitė, Gudžinskienė, 2007). Konstruktyvus požiūris į mokymą, mokymąsi ir žinių formavimą akcentuoja ankstesnio asmeninio patyrimo reikšmę konstruojant žinias ir taikant jas naujoms situacijoms. Edukacinės paradigmos kaitoje mokymas(-is) tampa paties individo konstrukcine veikla, kurioje mąstymo būdą turi atrasti kiekvienas asmeniškai (Teresevičienė, Gedvilienė, 2003; Gardner, Ahlberg, Dillon, 1999; Gray, 1997; Jucevičienė, 1998; Petty, 2006). Konstruktyvistinė teorija laikoma „liberalia švietimo teorija“ (Ezer, 2006), ji traktuoja mokymąsi kaip aktyvų ir siejantį tarpusavyje įvairių dalykų patirtį.

Socialinio konstruktyvizmo teorija, pabrėžiančia kultūros ir konteksto reikšmę suvokiant socialinius procesus ir aktyviai konstruojant žinias (Berger, Luckmann, 1999).

Socialinis konstruktyvizmas akcentuoja socialinių procesų vaidmenį, kartu ir kitokį pedagogo vaidmenį plėtojant pažinimą (Martišauskienė, 2008). Socialinio konstruktyvizmo atstovai teigia, kad žinios yra bendradarbiavimo, vykstančio sociokultūriniame kontekste dalijantis informacija, diskusijų, susitarimų interaktyvių procesų metu, rezultatas. Šiuolaikinės IVT padeda dėstytojams plėtoti šiuolaikinę pedagogiką, kurios centre − studentas. Mokymasis vyksta kaip socialinė ir kultūrinė sistema, kurioje daugelis besimokančiųjų gali bendrauti kurdami kolektyvinę veiklą. Socialinė programinė įranga leidžia susikurti aplinką, padedančią gauti įvairialypę paramą, nes leidžia prisijungti, bendrauti ir keistis idėjomis paprastu būdu.

Konektyvizmo (connectivizm, iš angl. connect − prisijungti) mokymosi teorija, pagrįsta individualia veikla ir siejanti naujas mokymosi aplinkas, priemones, metodų pokyčius skaitmeninėje aplinkoje (Siemens, 2004; Downes, 2009). Tapo svarbi ne tiek pati informacija, kiek galimybė laiku ir greitai ją gauti. Dėstytojai skatinami nuolat atnaujinti ugdymo turinį, naudoti įvairius mokymo(-si) šaltinius (tarp jų internetinius), ugdyti besimokančiųjų gebėjimus mokytis visą gyvenimą. Mokymasis naudojant technologijas skatina studentų, turinio ir studentų, studentų ir dėstytojų sąveiką, tačiau svarbiausia, kad žinių kūrimas vyksta per socialinę sąveiką.

Pragmatizmo (Diuji, 1916) nuostata teigia, kad būtina ugdymą sieti su individo praktika. Šiuolaikinė mokymo(-si) paradigma susijusi ir su J. Diuji idėjomis, kurios nukreipiamos pedagoginiu požiūriu į ugdytinį, o ne į ugdytoją. Aukštojo mokslo studijos grindžiamos pragmatizmo filosofijos idėja, kad žmonės studijuodami atsirenka tai, kas atitinka jų poreikius ir interesus, kad teorija yra reikalinga kaip veikimo priemonė ir kad studijų proceso pagrindinis uždavinys yra išmokti spręsti iškilusius gyvenimo uždavinius, problemiškai mąstyti ir praktiškai veikti.

14

Atsižvelgta į šiuolaikinių besimokančiųjų mokymo(-si) ir mąstymo ypatumus, naudojamas IVT, pasikeitusias galimybes mokytis ir komunikuoti (Prensky, 2001, Redecker ir kt., 2010), remtasi tyrimais, nagrinėjančiais IVT taikymą švietimo sistemoje kaip pagrindinį mokymo ir mokymosi efektyvumo gerinimo veiksnį (Plomp, Anderson, Law ir Quale, 2003, 2009; Balanskat, Blamire, Kefala, 2006; Markauskaitė, 2007; Su, 2007, 2008; Lim, 2007; Wang, 2007), taip pat ir prieštaraujančiomis nuomonėmis, teigiančiomis, kad technologijų integravimas, t. y. mokymasis iš technologijų, nėra efektyviausias būdas pagerinti mokymąsi, nors ir padeda besimokantiesiems automatiškai atlikti žemesnio lygmens mąstymo reikalaujančius veiksmus, neskatina supratimo ir kūrybiškumo (Koç, 2005).

Aukštojo mokslo specialistų rengimo modernizavimas pasitelkus IVT reikalauja ne tik remtis teorine analize, bet ir įvertinti aukštųjų mokyklų potencialą IVT taikyti studijose, jų objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus. Tokią galimybę suteikia empiriniai tyrimai, padedantys atskleisti IVT integravimo priežastinius ryšius, t. y. bendrais bruožais nubrėžti privalumus ir egzistuojančias kliūtis bei barjerus.

I SKYRIUS

INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJŲ INTEGRAVIMO Į AUKŠTOJO MOKSLO STUDIJAS TYRIMO METODOLOGIJA

Empirinių tyrimų charakteristikos Analizuojant informacinės visuomenės technologijų taikymą švietimo sistemoje ir integravimą į studijas, svarbu suvokti, kad globalizacijos epochoje labai išaugo mokslo ir žinių vaidmuo bei svarba. Technologinės ir organizacinės permainos įgūdžius gali greitai padaryti atgyvenusius. Globalizacija ir IVT taikymas kelia naujų reikalavimų aukštojo mokymo įstaigoms ir teikia svarbią reikšmę mokymui ir tyrimams, ypač augant mokymosi visą gyvenimą svarbai ir ieškant lankstesnių aukštojo išsilavinimo teikimo formų (CHEPS tyrimų programa, 2000, cituota Collis, Wende, 2002). Mokymasis, anot M. Castellso (2005), yra procesas, kurio metu žmonės, t. y. būsimoji darbo jėga, įgyja gebėjimą nuolat atnaujinti įgūdžius, reikalingus tam tikroms užduotims atlikti, ir naudotis šaltiniais, reikalingais šiems įgūdžiams išsiugdyti. Iš esmės keičiasi mūsų darbo, gyvenimo ir bendravimo būdas. Pasaulinio žiniatinklio atsiradimas sužlugdė − informacijos požiūriu − pačią keliavimo (ir „atstumo“, kurį reikia įveikti) sampratą (Baumanas, 2002). Didelis informacijos kiekis tampa prieinamas naujais, įvairiais formatais ir gali būti pateiktas nepriklausomai nuo vietos ir laiko bei pritaikomas pagal atskirų asmenų poreikius. Įvertinus jau atliktus tyrimus, formuluota bendra tyrimų struktūra, vykdyti 4 tyrimai: 1) žvalgomasis tyrimas „Studentų IVT naudojimas laisvalaikio ir mokymosi aplinkoje“; 2) kokybinis dokumentų, nagrinėjančių IVT naudojimą, turinio tyrimas; 3) situacijos analizė „IVT integravimo į AM studijas prielaidos ir kliūtys / barjerai studentų ir dėstytojų požiūriu“; 4) kokybiniai tyrimai „IVT integravimas į studijas ekspertų požiūriu“ ir „Socialinės programinės įrangos įrankio − vikio − taikymas studijose studentų požiūriu“.

Tyrimams atlikti taikyti empiriniai metodai. Kiekybiniai: anketinė apklausa, siekiant nustatyti IVT naudojimą, gebėjimų lygmenį ir IVT taikymo priežastinius reiškinius AM studijose; kokybiniai: interviu, dokumentų analizė bei statistiniai: matematinės ir aprašomosios statistikos metodais atlikta tyrimo duomenų analizė. Duomenys analizuoti ir skaičiuoti taikant SPSS 18 programinį paketą. Analizei naudota: procentinių dažnių skaičiavimo metodas, testo patikimumo analizė (Reliability Analysis), faktorinė analizė (Principal Components Analysis (VARIMAX-Rotation)), klasterinės analizės (k-Means) metodas, neparametrinė koreliacija (Spearmano koreliacijos koeficientas). Susijusių požymių priklausomumui įvertinti taikyti Chi², Mano-Vitnio U, Kruskalo-Voliso kriterijai.

Taip pat naudoti inferencinės statistikos dydžiai: SD − standartinis nuokrypis, koreliacijos reikšmingumo kriterijus – p. Skirtumų kritinės ribos nustatytos p < 0,05 lygmeniu.

Pirmasis tyrimas atliktas 2010 m. Jame dalyvavo 694 kolegijų studentai (N = 694).

Tyrimu siekta ištirti, kokias IVT naudoja studentai ir kokio lygio yra jų įgūdžiai, ypač daug dėmesio skiriant IVT studijų procese. Panašų tyrimą nuo 2004 m. kasmet atlieka USA EDUCAUCE taikomųjų tyrimų centras, kuriame apklausiami universitetų ir kolegijų studentai. Dėl didelės technologijų kaitos per trumpą laikotarpį tikslinga būtų nuolat 18

atnaujinti atliekamus tyrinėjimus. Tyrimo instrumentas parengtas remiantis EDUCAUSE taikomųjų tyrimų centro kasmet atliekamų tyrimų JAV studentams instrumentu, įvertinus Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų naudojamas technologijas, aptartas teorinėje darbo dalyje. Konstruojant tyrimo struktūrą ir vyksmo metodiką taip pat atsižvelgta į Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių dokumentų analizę, aptarti mokslinės literatūros konceptualūs teiginiai, įvertinta užsienio šalių patirtis IVT taikymo studijose aspektais.

Tyrimui atlikti buvo pasirinkta anketinė apklausa. Anketą sudaro 160 teiginių. Loginę klausimyno struktūrą sudarė keli pagrindiniai klausimų blokai: demografinė (lytis, amžius, fakultetas, studijuojama studijų programa, kursas, pažymių vidurkis ir kt.); studentų techninės įrangos vertinimas; studentų internete leidžiamo laiko vertinimas; IVT naudojimas; studentų skaitmeniniai įgūdžiai; IVT dalyko studijose; studentų lūkesčiai dėl IVT naudojimo dalyko studijose; socialiniai tinklai ir studentų bendradarbiavimas.

Instrumentovidinis patikimumas įvertintas nustačius Cronbach α koeficientą. Gautas Cronbach α = 0,631, tuo pagrindu galima teigti, kad instrumentas yra patikimas (Bitinas, 1998; Pukėnas, 2009; Fraenkel, Wallen, 1996). Anketavimo grįžtamumas buvo 90 %.

Kiekybiniame tyrime dalyvavo 694 studentai iš 11 Lietuvos kolegijų, atstovaujantys geografiniu principu visiems Lietuvos regionams: Rytų − Vilniaus, Vilniaus technologijų ir dizaino, Utenos kolegijos, Vakarų − Klaipėdos valstybinė, Žemaitijos kolegijos, Klaipėdos verslo aukštoji mokykla, Pietų Lietuvos − Alytaus, Marijampolės kolegijos bei Šiaurės − Šiaulių valstybinė, Panevėžio, Šiaurės Lietuvos kolegijos. Tyrimo imtis buvo sudaroma siekiant kuo platesnio Lietuvos studentijos geografinio ir mokslų sričių bei profesinio atstovavimo. Stengiantis nustatyti dėsningumus ir skirtumus duomenys buvo lyginami pagal studijų pobūdį, studentų lytį.

Studentų atsakymai padėjo atskleisti, kokias IVT jie naudoja, koks jų įgūdžių lygis, kokia techninė įranga atitinka studentų poreikius, kaip jie naudoja IVT praktiškai, kam teikia pirmumą, koks jų pasirengimas ir pan. Studentų IVT žinios − pasirengimas tolesnei technologijų plėtrai ir naujiems mokymo metodams.

Spartūs ekonominiai ir socialiniai pokyčiai reikalauja, kad žmonės laiku gautų informaciją ir ją panaudotų naujiems įgūdžiams ir kompetencijoms įgyti. Informacijai, žinioms, įgūdžiams tapus preke, itin daug dėmesio skiriama lanksčioms mokymo formoms, technologijų, informacijos valdymo, bendravimo įgūdžiams. Kuriant veiksmingą ir darnią, visiems prieinamą mokymo ir švietimo sistemą, kuri užtikrintų darbo jėgos ir darbo rinkos poreikių atitikimą ir sudarytų sąlygas mokytis visą gyvenimą, svarbu laiku įvertinti naujų įgūdžių svarbą ir nubrėžti strateginiuose dokumentuose su tuo susijusias gaires. Visa tai atsispindi oficialiuose ES, Lietuvos ir kitų tarptautinių organizacijų dokumentuose.

Antrasis tyrimas, atliktas 2014 m., skirtas nacionalinių ir tarptautinių dokumentų analizei. Atlikta dokumentų analizė, susijusi su IVT įgūdžiais ir diegimu į mokymą(-si).

Nagrinėta 16 Lietuvos dokumentų, tokių kaip „Nacionalinė informacinės visuomenės plėtros koncepcija“ (2001), „Valstybės ilgalaikės raidos strategija“ (2002) ir kt., bei 34 19

tarptautiniai dokumentai − 29 ES ir 5 įvairių tarptautinių organizacijų. Tyrimu siekta išsiaiškinti Lietuvos ir ES šalių prioritetus diegiant IVT. Trečiuoju kiekybiniu tyrimu siekta atskleisti IVT taikymo priežastinius reiškinius: IVT naudojimą mokymosi veiklose, SR lygmenį, empiriškai pagrįsti IVT naudojimo studijose galimybes ir kliūtis / barjerus. Tyrimas buvo vykdomas dviem etapais: 2011 m. dalyvavo 241 dėstytojas (N = 241), 2012 m. − 336 studentai (N = 336). Tyrimo instrumentą sudaro 2 anketos. Klausimynai sudaryti remiantis teoriniais šaltiniais ir įvairių užsienyje atliktų empirinių tyrimų patirtimi, konstruojant skales pagal sudaryto IVT integravimo į AM studijų turinį modelyje nurodytus IVT integravimą veikiančius edukacinius veiksnius: dėstytojo / studento pasirengimo taikyti / naudoti IVT, požiūrio į kompiuterį, motyvacijos, dalyko specifikos, institucijos strategijos, infrastruktūros (techninės ir programinės įrangos). Taip pat remtasi ES ir nacionalinių dokumentų analize. Atliekant kiekvienos subskalės faktorinę analizę, panaudojant pagrindinių komponenčių (Principal Components) ir testo vidinės konsistencijos nustatymo (Reliability Analysis − Scale (Alpha)) metodus, nustatoma klausimo teiginio faktorinis svoris ir skiriamoji geba. Taip pat nustatoma vidinė testo konsistencija, skaičiuojant Cronbach α koeficientą, KMO, Common Inter-Item Correlation, Gutman Split-half kiekvienam tyrimo klausimų / teiginių blokui, atitinkančiam IVT naudojimo veiksnių grupes. Visiems klausimų / teiginių blokams gautas reikšmingas vidinio suderinamumo laipsnis. Analizei naudota: procentinių dažnių skaičiavimo metodas, faktorinės, klasterinės (k-Means), koreliacinės (Spearmano koreliacijos koeficientas) analizės metodai, neparametriniai kriterijai (Mano-Vitnio U kriterijus, Kruskalo-Voliso testas, Chi² kriterijus). Tyrimo rezultatų statistinių skaičiavimų ir interpretacijos metu skalių įvertinimai perkoduojami taip, kad aukštas įvertis atitiktų pozityvų, žemas − negatyvų rezultatą. Pavyzdžiui, perkodavimas buvo pritaikytas klausimyne, sudarytame iš teigiamų ir neigiamų nuostatų kompiuterio atžvilgiu, ir skalės patikimumo įvertinimas buvo atliktas suvienodinus klausimų kryptis.

Dėstytojų apklausa. Tyrimu siekta ištirti, kokias IVT naudoja dėstytojai ir kokio lygio yra jų skaitmeniniai įgūdžiai, empiriškai įvertinti IVT naudojimą organizuojant įvairias mokymosi veiklas, išsiaiškinti tikslus ir motyvus, nustatyti IVT naudojimo studijų procese kliūtis ir barjerus. Taip pat siekta įvertinti dėstytojų techninę įrangą, dalyvavimą socialiniuose tinkluose ir nustatyti požiūrį į IVT taikymą mokymo(-si) veiklose.

Panaudojant daugiamačius metodus ir grupavimo pagrindu imant nuostatas kompiuterių atžvilgiu, inovatyvumo, skaitmeninių gebėjimų raišką buvo identifikuoti ir charakterizuoti dėstytojų statistiniai tipai.

Loginę klausimyno struktūrą sudarė keli pagrindiniai klausimų blokai: demografinis blokas (kolegija, amžius, lytis, anglų kalbos mokėjimo lygis, dėstomų dalykų mokslo sritis, mokymo būdas (tradicinis, nuotolinis, mišrus), pareigos, pedagoginio darbo stažas, kvalifikacinis laipsnis); techninės įrangos vertinimas ir kontakto su kompiuteriu intensyvumas; programų naudojimo dažnumas; skaitmeninis raštingumas (darbo kompiuteriu patirtis); emocinis motyvacinis santykis su kompiuteriu; IVT naudojimas mokymo pro20