Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos

Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos

Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos

Mindaugas Norkevičius Gintarė Lukoševičiūtė Ieva Masiliūnaitė

Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos

Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos Straipsnių rinkinys

Sudarytojai: M I N DAU G A S N O R K E V I Č I U S G I N TA R Ė LU KO Š E V I Č I Ū T Ė I E VA M A S I L I Ū NA I T Ė

2015

UDK 327(474.5:438)(091) Li203

R E DA KC I N Ė KO L E G I JA

Prof. dr. Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. dr. Nemira Mačianskienė (VDU Užsienio kalbų institutas) Prof. dr. Ingrida Eglė Žindžiuvienė (Vytauto Didžiojo universitetas) Doc. dr. Andžej Pukšto (Vytauto Didžiojo universitetas) Doc. dr. Vilma Bijeikienė (VDU Užsienio kalbų institutas) Doc. dr. Rūstis Kamuntavičius (LDK institutas, Česlovo Milošo centras) Doc. dr. Irena Miklaševič (VDU Užsienio kalbų institutas, Česlovo Milošo centras) Doc. dr. Tomas Kavaliauskas (Vytauto Didžiojo universitetas) Dr. Tomasz Błaszczak (Česlovo Milošo centras) R E C E N Z E N TA I

Dr. Giedrė Milerytė (Lietuvos istorijos institutas) Dr. Łukasz Lewkowicz (Marijos Skladovskos-Curie universitetas Liubline) Apsvarstė ir rekomendavo išleisti Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto taryba (2014 m. gruodžio 4 d., protokolo Nr. 72).

Straipsnių rinkinys finansuojamas 2014 m. Vytauto Didžiojo universiteto studentų organizacijų paramos konkurso ir Lenkijos instituto Vilniuje lėšomis.

ISBN 978-609-467-100-5 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-534-3 (spausdintas) ISBN 978-609-467-099-2 (internetinis) ISBN 978-9955-34-533-6 (internetinis) © Vytauto Didžiojo universitetas, 2015 © „Versus aureus“ leidykla, 2015

Turinys

Įžanga. M I N DAU G A S N O R K E V I Č I U S Straipsnių rinkinys „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7

Lietuvos ir Lenkijos ryšiai: literatūros paradigmos, socialiniai ir identiteto bendrumai T O M A S V E N C L O VA

Ar reikia didinti penktąją koloną? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 15 A L G I S K A L Ė DA

Diachroniniai lietuvybės ir lenkybės variantai literatūroje

. . . . . . . . . . .

28

I N G R I DA E G L Ė Ž I N D Ž I U V I E N Ė , W I O L E TA S Z L AU Ż Y S

Teaching Mediation in EFL Classes at Secondary Schools in Lithuania and Poland: Challenges and Perspectives . . . . . . . . . . . . . . . 51

Dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai: užsienio politikos, tarptautinės teisės, energetinio saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo vertinimai M I N DAU G A S N O R K E V I Č I U S

Bendradarbiavimo perspektyvų analizė Lietuvos ir Lenkijos santykiuose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79 I E VA G A JAU S K A I T Ė

Strateginės partnerystės Lenkijos užsienio politikoje: Lietuvos atvejo analizė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91 5

PAW E Ł S O B I K

Litwa w exposé polskich ministrów spraw zagranicznych (1989–2014) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112 RY S Z A R D B A L I C K I , A RT U R Ł AW N I C Z A K

Lietuviškos ir lenkiškos teisinės-politinės sistemos po 1918 m. lyginamoji analizė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 133 M A G DA L E NA KO Z A K

Współpraca gospodarcza Litwy i Polski: bilans i perspektywy . . . . . . . . 151

Lietuvos ir Lenkijos istorinė raida: bendros patirtys, atmintis, tarpkultūriškumo plėtra, migracijos politikos ir diasporos istorijos paradigmos VIKA VELIČKAITĖ

Jono Sobieskio kultas – vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą . . . . . . . . . 171 G I N TA R Ė LU KO Š E V I Č I Ū T Ė

Totoriai Lietuvoje ir Lenkijoje 1920–1939 m.: tarpusavio ryšiai ir ištikimybė valstybei . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 190 I E VA Ž I N D Ž I Ū T Ė

Imigracija į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją iš Lenkijos ir Lietuvos globalizacijos kontekste . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 225

Straipsnių rinkinio autoriai

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

260

Straipsnių rinkinys „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos“

Straipsnių rinkinys „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos“ skirtas paminėti 10-osioms Česlovo Milošo mirties metinėms, pristatant tyrimus apie Lenkijos ir Lietuvos ryšių dinamiką istorijos, politologijos, filologijos, ekonomikos, teisės, sociologijos ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų tematikomis. Straipsnių rinkinys yra Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo vykdyto tarptautinio projekto „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“ dalis. Tekstų rinkinio tikslas – pristatyti tyrimus, analizuojančius Lietuvos ir Lenkijos ilgaamžių istorinių ryšių problematiką, valstybių artimumą ir patirtis, susipynusias ir kitusias politinių, kultūrinių procesų metu. Taip pat darbus, aktualinančius tautinių mažumų identiteto klausimus, jų refleksijas literatūroje ir nagrinėjančius šiuolaikinio konteksto probleminius aspektus – Lietuvos ir Lenkijos bend­rus požiūrius ir interesus, užsienio politikos kryptis ir prioritetus tarpusavio strateginiame bendradarbiavime, ypač sprendžiant Rytų kaimynystės klausimus, euroatlantinio saugumo ir Europos Sąjungos (toliau – ES) vystymosi tendencijų perspektyvoje.

Pirmoji straipsnių dalis aptaria Lietuvos ir Lenkijos ryšius: literatūros paradigmas, socialinius ir identiteto bendrumus. VDU garbės daktaras prof. Tomas Venclova pristato savo įžvalgas straipsnyje „Ar reikia didinti penktąją koloną?“ Lietuvių literatūros ir 7

MINDAUGAS NORKEVIČIUS

tautosakos instituto mokslininkas ir Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Algis Kalėda straipsnyje „Diachroniniai lietuvybės ir lenkybės va­rian­tai literatūroje“ pristato rašytojų, kūrusių ir kuriančių lenkų kalba, glaudžiai susijusių su Lietuva, įvairiais rakursais varijavusių lietuvišką tematiką, kūrybos specifiką ir tapatybės variantų konfigūracijas. VDU Anglų filologijos katedros vedėja profesorė dr. Ingrida Eglė Žindžiuvienė kartu su taikomosios anglų kalbotyros filologe Wioleta Szlaużys straipsnyje „Vertimo mokymas anglų kalbos pamokose Lietuvos ir Lenkijos vidurinėse mokyklose: iššūkiai ir perspektyvos“ (angl. „Teaching Mediation in EFL Classes at Secondary Schools in Lithuania and Poland: Challenges and Perspectives“) pristato atliktą tyrimą, kuriame analizuojamas vertimo užduočių ir jų tipų taikymas anglų kalbos pamokose Lietuvos ir Lenkijos vidurinėse mokyklose.

Antroji straipsnių dalis skirta dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių sklaidai: užsienio politikos, tarptautinės teisės, energetinio saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo vertinimams. VDU Politologijos katedros doktorantė Ieva Gajauskaitė straipsnyje „Strateginės partnerystės Lenkijos užsienio politikoje: Lietuvos atvejo analizė“ siekia atsakyti į kelis Lietuvos užsienio politikos formavimui ir įgyvendinimui aktualius klausimus: ar Lietuva ir Lenkija gali būti laikomos strateginėmis partnerėmis, jeigu ne, dėl kokių priežasčių.

VDU politikos mokslų doktoranto Mindaugo Norkevičiaus straipsnyje „Bendradarbiavimo perspektyvų analizė Lietuvos ir Lenkijos santykiuose“ atkleidžiama žiniasklaidos diskurso formuojama bendradarbiavimo kaita politiniame, ekonominiame ir saugumo politikos kontekste. Vroclavo universiteto Tarptautinių studijų instituto doktorantas Pawełas Sobikas straipsnyje „Lietuvos pateikimas pagal Lenkijos užsienio reikalų ministrus 1989–2014 m.“ (lenk. „Litwa w 8

Įžanga

exposé polskich ministrów spraw zagranicznych 1989–2014“) atskleidžia Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministrų pateikiamą informaciją, susijusią su Lenkijos užsienio politikos kryptimis ir prioritetais, iškeliant lietuvišką tematiką, atspindinčią Varšuvos ir Vilniaus santykių kryptis ir tendencijas. Vroclavo universiteto konstitucinės teisės lektoriai dr. Ryszardas Balicki ir habil. dr. Arturas Ławniczakas straipsnyje „Lietuviškos ir lenkiškos teisinėspolitinės sistemos po 1918 m. lyginamoji analizė“ atlieka lietuviško ir lenkiško politinio XX a. gyvenimo analizę, įspraustą į konstitucinius valstybių rėmus. Vroclavo universiteto Europos studijų katedros doktorantė Magdalena Kozak straipsnyje „Ekonominis Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas: pusiausvyros ir perspektyvos“ (lenk. „Współpraca gospodarcza Litwy i Polski: bilans i perspektywy“) pristato Lietuvos ir Lenkijos ekonominio bendradarbiavimo raidą nuo 1990 metų, atlieka bendradarbiavimo perspektyvų analizę remdamasi valstybių ekonominiu išsivystymu, plėtojama tarptautine prekyba ir dvišaliais susitarimais.

Trečiojoje dalyje pristatoma tematika, susijusi su Lietuvos ir Lenkijos istorine raida: bendromis patirtimis, atmintimi, tarpkultūriškumo plėtra, migracijos politikos ir diasporos istorijos paradigmomis. VDU Istorijos katedros doktorantė Vika Veličkaitė straipsnyje „Jono Sobieskio kultas – vertybių kelionė iš Lenkijos į Lietuvą“ siekia atskleisti Jono Sobieskio kulto raidą Lietuvoje, pristato šio kulto plėtotę Lenkijoje, palygina kulto plitimo galimybes Lietuvoje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ir kultūrinės tikrovės kontekste. VDU Istorijos katedros migracijos politikos ir diasporos istorijos magistrantė Gintarė Lukoševičiūtė straipsnyje „Totoriai Lietuvoje ir Lenkijoje 1920–1939 m.: tarpusavio ryšiai ir ištikimybė valstybei“ analizuoja totorių tautinės mažumos santykius su Lietuvos ir 9

MINDAUGAS NORKEVIČIUS

Lenkijos valstybėmis. VDU Viešojo administravimo katedros doktorantė Ieva Žindžiūtė straipsnyje „Imigracija į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją iš Lenkijos ir Lietuvos globalizacijos kontekste“ publikuoja atliktą tyrimą, kuriame siekiama išanalizuoti ir palyginti imigracijos į Prancūziją ir Didžiąją Britaniją iš Lenkijos ir Lietuvos srautų kaitą globalizacijos veikiamame bendrųjų imigracinių srautų Europoje kontekste, taip pat priimančių šalių gyventojų požiūrio į imigrantus kaitą ir imigracijos politikos pokyčius Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje per pastaruosius dešimt metų.

Straipsnių rinkinys, apimantis įvairių sričių tematiką, atskleidžia Lietuvą ir Lenkiją siejančią ne tik bendrą istorinę atmintį, kultūros, literatūros bendrumus, bet ir bendradarbiavimą užsienio politikos, ekonomikos, energetikos ir gynybos srityse. Leidinys nebūtų pasirodęs be VDU ir Lenkijos instituto Vilniuje paramos, universiteto padalinių – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, VDU Užsienio kalbų instituto, VDU Česlovo Milošo centro darbuotojų pagalbos.

Mindaugas Norkevičius Projekto „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“ vadovas, VDU Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo vadovas

*** Konferencja z okazji 10-tej rocznicy śmierci Czesława Miłosza jest o tyle istotna, że w jej trakcie naukowcy z Polski oraz Litwy przedstawili wyniki badań, dotyczące dynamiki stosunków obu tych państw opierając się o analizy historyczne, politologiczne, filologiczne, ekonomiczne, socjologiczne oraz z zakresu wiele innych nauk humanistycznych i socjalnych.

10

Įžanga

Niniejszy zbiór artykułów naukowych oparty jest na szerokiej koncepcji, która pokazała wagę wszystkich dziedzin naukowych w dwustronnych stosunkach, od polityki czy ekonomii po kulturę i literaturę. Celem prezentowanej edycji jest przede wszystkim promowanie badań, w których analizowana jest problematyka stosunków historycznych między Polską i Litwą, które mają miejsce od kilku stuleci. Zarówno Litwa, jak i Polska powinny zachęcać do badań, w szczególności w ważnych tematach, dotyczących pytań o tożsamość narodową mniejszości narodowych, o interesy państw w polityce międzynarodowej oraz wzajemną współpracę strategiczną.

Analiza takich tematów i ich ocena jest ważnym zjawiskiem przedstawiającym wzajemne pozycje, sprzyjającym pielęgnowaniu dwustronnej współpracy.

Mindaugas Norkevičius Kierownik projektu „Dynamika stosunków polsko-litewskich”, kierownik Klubu Języka i Kultury Polskiej im. Adama Mickiewicza

Lietuvos ir Lenkijos ryšiai: literatūros paradigmos, socialiniai ir identiteto bendrumai

T O M A S V E N C L O VA

Ar reikia didinti penktąją koloną?

Pradėsiu nuo XIX a. rašytojo ir politiko Aleksandro Gerceno [rus. Александр Иванович Герцен – rengėjų pastaba], kuriuo pastaruoju metu šiek tiek domėjausi ir iš naujo perskaičiau. Gercenas turi kai ką bendra su mūsų tema – jis palaikė 1863 m. sukilimą, siuntė ne kam kitam, o žemaičiams, laivą su ginklais. Laivas buvo išmestas vėtros į pakrantę kažkur Kuršių nerijoje ir Lietuvos nepasiekė, bet tokia Gerceno ir Bakunino [rus. Михаил Александрович Бакунин] pastanga egzistavo.

Gercenas yra sukūręs 3 maksimas, kurių stengiausi visada laikytis. Pirmoji maksima – krikščionybė, pasižyminti nepaprastai giliomis psichologinėmis įžvalgomis, akcentuoja išpažinties ir atgailos būtinybę. Tai tinka ne tik individui, bet ir tautoms. Reikia pasakyti, kad Gercenas nebuvo didelis krikščionis, veikiau agnostikas arba net ateistas, bet kaip daugelis agnostikų ir protingų ateistų pripažino krikščionybės etinę vertę ir gelmę. Tai reiškia, kad visada pirmiausia reikia žvelgti į save, o ne į kitus. Visada atsiras šimtai, tūkstančiai labai garsiai kalbančių ir savo patriotizmą įrodinėjančių žmonių, kurie kalbės apie priešininko kaltes ir jo klaidas, apie skriaudą, kurią jam padarė priešininkas. Tai dažniausiai teisingi kaltinimai, nes priešininkas, be abejo, daro klaidų, turi kalčių ir skriaudžia kitus. Bet aukštesnis tautinio sąmoningumo laipsnis yra pažvelgti į save: gal ir aš ko nors nepadariau, gal esu kur nors suklydęs ir ką nors nuskriaudęs?

15

Tomas Venclova

Kitas pasakys, kad maža tauta negali suklysti ir juo labiau negali nieko nuskriausti, nes tam jai stinga jėgų. Taip nėra. Galbūt nuskriausti gretimos didelės valstybės ji ir negali, bet nuskriausti žmones gali – ir labai dažnai tą daro.

Vietoj tos Gerceno maksimos paprastai siūloma kitokia maksima, kurią aš daliju į 3 aksiomas: pirmoji – mano Tėvynė ir mano tauta visada teisios. Antroji aksioma – jeigu mano Tėvynė ir mano tauta neteisios, žiūrėk pirmąją aksiomą. Trečioji – jeigu kas nors drįsta abejoti pirmąja arba antrąja aksiomomis, tarnauja svetimoms jėgoms. Tarkime, Vladimirui Putinui, Radekui Sikorskiui, Efraimui Zuroffui – bet kam tamsiam, baisiam ir pavojingam. Vis dėlto stengiuosi laikytis Gerceno maksimos, o ne šių trijų aksiomų.

Antroji Gerceno maksima – mes nesame kieno nors vergai. Taigi negalime būti patriotizmo ir Tėvynės meilės vergai. Pirmoji ir antroji Gerceno maksimos labai artimai susijusios.

Trečioji maksima – kvailybė yra didžiulė istorinė jėga, į kurios galią visada tenka atsižvelgti. Gercenas nesako, kad su kvailybe reikia taikytis, bet jos tenka paisyti ir visada būtina žinoti, kad politikoje kvailybė paprastai vaidina labai didelį vaidmenį.

Gercenas aukštai iškėlė kartelę, per kurią peršoka toli gražu ne kiekvienas politikas, politologas ar publicistas. Kur kas dažniau minėtos trys aksiomos yra išpažįstamos.

Kai Lietuva vadavosi iš sovietinio jungo, gyvenau Amerikoje.

Bandžiau patekti į Lietuvą, bet negavau vizos (mėginau atvykti su amerikiečių žurnalistų grupe, turėjau Amerikos pasą). Nors tai nebuvo labai malonu, stebėjau įvykius tik iš tolo. Guodė, kad galbūt šiek tiek prisidėjau prie išsivadavimo prieš 10 metų stodamas į Helsinkio grupę. 1989–1991 m. bijojau, kad Vilnių gali ištikti Sarajevo likimas.

Maniau, kad gali atsirasti milžiniška Čečėnija, plotu prilygstanti So16

Straipsnių rinkinio autoriai

D R . RY S Z A R D B A L I C K I

Vroclavo universiteto Konstitucinės teisės katedros lektorius I E VA G A JAU S K A I T Ė

Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros doktorantė HA B I L . D R . A L G I S K A L Ė DA

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius, Polonistikos centro vedėjas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas M A G DA L E NA KO Z A K

Vroclavo universiteto Europos studijų katedros doktorantė HA B I L . D R . A RT U R Ł AW N I C Z A K

Vroclavo universiteto Konstitucinės teisės katedros lektorius G I N TA R Ė LU KO Š E V I Č I Ū T Ė

Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros migracijos politikos ir lietuvių diasporos istorijos magistrantė, VDU Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo valdybos narė M I N DAU G A S N O R K E V I Č I U S

Vytauto Didžiojo universiteto Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubo vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros doktorantas

PAW E Ł S O B I K

Vroclavo universiteto Tarptautinių studijų instituto doktorantas W I O L E TA S Z L AU Ż Y S

Vytauto Didžiojo universiteto Anglų filologijos katedros magistrė, taikomosios anglų kalbotyros filologė VIKA VELIČKAITĖ

Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros doktorantė P R O F. T O M A S V E N C L O VA

Poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras I E VA Ž I N D Ž I Ū T Ė

Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros doktorantė D R . I N G R I DA E G L Ė Ž I N D Ž I U V I E N Ė

Vytauto Didžiojo universiteto Anglų filologijos katedros profesorė, katedros vedėja

Li203

Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos. Straipsnių rinkinys / sudarytojai Mindaugas Norkevičius, Gintarė Lukoševičiūtė, Ieva Masiliūnaitė. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Vilnius: Versus aureus, 2015. – 264 p.: iliustr., pav., bibliogr.

ISBN 978-609-467-100-5 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-534-3 (spausdintas) ISBN 978-609-467-099-2 (internetinis) ISBN 978-9955-34-533-6 (internetinis) Straipsnių rinkinys „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika: nuo istorinės patirties iki šiuolaikinės situacijos“ skirtas 10-osioms Česlovo Milošo mirties metinėms paminėti, pristatant Lenkijos ir Lietuvos ryšių dinamikos tyrimus istorijos, politologijos, filologijos, ekonomikos, teisės, sociologijos ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų tematikomis. Rinkinio tikslas – supažindinti su tyrimais, analizuojančiais Lietuvos ir Lenkijos ilgaamžių istorinių ryšių problematiką, valstybių artimumą ir patirtis, susipynusias ir kitusias keičiantis politiniams ir kultūriniams procesams. Taip pat siekiama publikuoti darbus, aktualinančius tautinių mažumų identiteto klausimus, jų refleksijas literatūroje ir nagrinėjančius šiuolaikinio konteksto probleminius aspektus – Lietuvos ir Lenkijos bendrus požiūrius ir interesus, užsienio politikos kryptis ir prioritetus, ypač sprendžiant Rytų kaimynystės klausimus, euroatlantinio saugumo ir Europos Sąjungos vystymosi tendencijų perspektyvoje.

UDK 327(474.5:438)(091)

LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIŲ DINAMIKA: NUO ISTORINĖS PATIRTIES IKI ŠIUOLAIKINĖS SITUACIJOS Straipsnių rinkinys Sudarytojai Mindaugas Norkevičius, Gintarė Lukoševičiūtė, Ieva Masiliūnaitė Lietuvių kalbos redaktorės Ilona Čiužauskaitė, Aistė Kavaliauskaitė Lenkų kalbos redaktorė Irena Miklaševič Anglų kalbos redaktorė Kotryna Statkutė 2015 01 12. Užsakymo Nr. K14-107.

Išleido: Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@bibl.vdu.lt „Versus aureus“ leidykla Rūdninkų g. 10, LT-01135 Vilnius www.versus.lt | info@versus.lt