Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtra

S UAU G U S I Ų J Ų B E N D RŲ J Ų KO M P E T E N C I J Ų PLĖTRA

Vy tau t o D i d ž i o j o Un i v e r s i t e ta s Genutė Gedvilienė, Virginija Bortkevičienė, Vidmantas Tūtlys, Vilhelmina Vaičiūnienė, Egidijus Stancikas, Dalia Staniulevičienė, Vita Krivickienė, Raimundas Vaitkevičius, Paulius Gedvilas

S UAU G U S I Ų J Ų B E N D RŲ J Ų KO M P E T E N C I J Ų PLĖTRA Mokslo monografija

2015

UDK 374.7(474.5) Su-01

Recenzavo: prof. habil. dr. Albertas Skurvydas (Lietuvos sporto universitetas) doc. dr. Vilma Živilė Jonynienė (Mykolo Romerio universitetas) Apsvarstyta Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros posėdyje 2015-02-17 (protokolo Nr. 3/3), Socialinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2015-02-19 (protokolo Nr. 32) ir rekomenduota išleisti.

Monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (projekto Nr. VP1-3.1-MM-07-K-03-073).

ISBN 978-609-467-144-9 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-571-8 (spausdintas) ISBN 978-609-467-145-6 (internetinis) ISBN 978-9955-34-572-5 (internetinis) © Vytauto Didžiojo universitetas, 2015 © Genutė Gedvilienė, Virginija Bortkevičienė, Vidmantas Tūtlys, Vilhelmina Vaičiūnienė, Egidijus Stancikas, Dalia Staniulevičienė, Vita Krivickienė, Raimundas Vaitkevičius, Paulius Gedvilas, 2015 © „Versus aureus“ leidykla, 2015

5

Padėka Autoriai dėkingi Lietuvos mokslo tarybai už galimybę vystyti tokio plataus masto tyrimą.

Atliekant šį tyrimą ypač svarbus buvo bendradarbiavimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nes ji padėjo užmegzti ir plėtoti ryšius su savivaldybėmis, darbo biržomis ir verslo kompanijomis. Esame dėkingi už itin kon­ struktyvų bendradarbiavimą.

Dėkojame visoms Lietuvos savivaldybėms, kurios prisidėjo, skatindamos suaugusius dalyvauti apklausoje.

Nuoširdžiai dėkojame recenzentams profesoriui habil. dr. Albertui Skurvydui ir docentei dr. Vilmai Živilei Jonynienei už išsakytas pastabas ir pateiktus pasiūlymus.

Autoriai taip pat dėkingi kolegoms iš Vytauto Didžiojo, Mykolo Romerio universitetų, Kauno technikos kolegijos, Lietuvos nacionalinio dramos teatro už kritines įžvalgas, patarimus ir idėjas.

7

Turinys

Apie autorius---------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 11 Pratarmė--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 15 ĮVADAS------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 16

I DALIS SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TEORINĖS PRIELAIDOS 1 skyrius --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 20 TEORINIAI BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ APIBRĖŽTIES IR TYRIMŲ ASPEKTAI------------------------------------ 20 Bendrųjų gebėjimų sampratos sąsajos su kompetencijos samprata -------------------------------------- 30 Bendrųjų kompetencijų vaidmuo švietimo profesionalizavimo ir perimamumo tarp skirtingų švietimo sričių plėtros procesuose----------------------------------------------------------------------------------- 37 Bendrųjų kompetencijų lavinimas ir tarptautinis besimokančiųjų bei dirbančiųjų judumas Bendrųjų kompetencijų vaidmuo įmonių žmogiškųjų išteklių valdymo ir vystymo procesuose- 38 2 skyrius --------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 42 BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TIPOLOGIJA IR TIPŲ ĮVAIROVĖ -------------------------------------------------------- 42 3 skyrius--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 52 BENDRAVIMO GIMTĄJA KALBA IR BENDRAVIMO UŽSIENIO KALBOMIS KOMPETENCIJOS----------------------------------------------------------------------------- 52 Lingvistinės, komunikacinės ir tarpkultūrinės kompetencijų samprata ir jų sąveika----------------- 53 Bendravimo gimtąja kalba ir užsienio kalbomis kompetencijų turinys ir jo įvairovė----------------- 59 Bendravimo gimtąja kalba ir užsienio kalbomis kompetencijų lavinimo ypatumai------------------- 65 Bendravimo kompetencijų reikšmingumas----------------------------------------------------------------------- 67 4 skyrius--------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 76 KULTŪRINIO SĄMONINGUMO KOMPETENCIJOS LAVINIMO TEORINIAI ASPEKTAI -------------------------- 76 Kultūrinio sąmoningumo samprata (kūrybiškumas)----------------------------------------------------------- 77 Kultūrinio sąmoningumo iškilimo prielaidos ir jų sąrangos kaita ------------------------------------------ 81 Kultūrinio sąmoningumo turinys ir jo įvairovė------------------------------------------------------------------- 85 Suaugusiųjų kultūrinio sąmoningumo lavinimo ypatumai--------------------------------------------------- 90 Meno kūrinių interpretavimas ir jų aktualumas------------------------------------------------------------------ 93 Meninės kūrybos elementai profesinėje veikloje ir kasdieniame gyvenime---------------------------- 97 Kultūrinio akiračio plėtojimas ir kryptingas turtinimas-------------------------------------------------------- 99 Kultūros ir meno klausimai bendraujant su kitais žmonėmis------------------------------------------------------------------------------------------------------ 102 Suaugusiųjų kultūrinio sąmoningumo reikšmingumas----------------------------------------------------- 104 Kultūrinio sąmoningumo reikšmingumas įsidarbinimui ir profesinei karjerai----------------------------------------------------------------------------------------------------- 106 Kultūrinio sąmoningumo reikšmė visuomenės gyvenime ir visuomeninėje veikloje------------------------------------------------------------- 108 Kultūrinio sąmoningumo reikšmingumas asmeniniam tobulėjimui------------------------------------ 110

8

SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA

5 skyrius ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 112 VERSLUMO KOMPETENCIJOS LAVINIMO TEORINIAI ASPEKTAI-------------------------------------------------- 112 Verslumo kompetencijos samprata-------------------------------------------------------------------------------- 113 Verslumo kompetencijos iškilimo prielaidos: socialinės, ekonominės, kultūrinės ir jų sąrangos kaita------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 122 Verslumo kompetencijos turinys ir įvairovė--------------------------------------------------------------------- 122 Suaugusiųjų verslumo kompetencijos lavinimo ypatumai------------------------------------------------- 126 Suaugusiųjų verslumo kompetencijos reikšmingumas įsidarbinimui ir profesinei karjerai------ 128 6 skyrius------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 136 INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJŲ KOMPETENCIJOS LAVINIMO TEORINIAI ASPEKTAI-- 136 Informacinės visuomenės technologijų samprata------------------------------------------------------------ 137 Informacinės visuomenės technologijų kompetencijos iškilimo prielaidos ir jų sąrangos kaita-142 Informacinės visuomenės technologijų turinys ir įvairovė-------------------------------------------------- 149 Suaugusiųjų IVT kompetencijos lavinimo ypatumai---------------------------------------------------------- 157 7 skyrius ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 170 MOKYMOSI MOKYTIS KOMPETENCIJOS LAVINIMO TEORINIAI ASPEKTAI------------------------------------ 170 Mokymosi mokytis kompetencijos apibrėžtis ir teorinis pagrindimas---------------------------------- 171 Mokymosi mokytis kompetencijos modelis--------------------------------------------------------------------- 174 Mokymosi proceso planavimas ir organizavimas-------------------------------------------------------------- 177

II DALIS SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTROS LIETUVOJE SITUACIJA IR PERSPEKTYVOS 8 skyrius ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 196 SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA--------------------------------------- 196 Bendras kiekybinio tyrimo respondentų apibūdinimas----------------------------------------------------- 197 Gyventojų apklausų reprezentatyvumo problema----------------------------------------------------------- 199 Bendrųjų kompetencijų ir demografinių duomenų anketa------------------------------------------------ 202 Duomenys apie atsakiusius į kiekybinio statistinio tyrimo anketas-------------------------------------- 203 Savivaldybių dalyvavimas--------------------------------------------------------------------------------------------- 205 Atsakymai į klausimus apie kompetencijas---------------------------------------------------------------------- 208 Statistinės duomenų analizės metodai--------------------------------------------------------------------------- 216 9 skyrius ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 220 BENDRAVIMO GIMTĄJA IR UŽSIENIO KALBOMIS KOMPETENCIJŲ TYRIMAS-------------------------------- 220 Bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis kiekybinio tyrimo organizavimas-------------------------- 221 Bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis kompetencijų koreliacijos----------------------------------- 236 Bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis kompetencijų svarba pagal veiklos sritis---------------- 237 Koreliacinė analizė pagal tikslines tyrimo grupes------------------------------------------------------------- 242 10 skyrius------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 254 KULTŪRINIO SĄMONINGUMO KOMPETENCIJŲ TYRIMAS--------------------------------------------------------- 254 Kultūrinio sąmoningumo kompetencijų kiekybinio tyrimo organizavimas--------------------------- 255

9

Kultūrinio sąmoningumo kompetencijų koreliacijos--------------------------------------------------------- 264 Svarbių pomėgių vertinimo blokas-------------------------------------------------------------------------------- 264 Teiginių apie meną ir jo pritaikymą vertinimo blokas-------------------------------------------------------- 267 Kultūrinio išprusimo lavinimo įvertinimas----------------------------------------------------------------------- 270 11 skyrius------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 284 VERSLUMO KOMPETENCIJOS KIEKYBINIO TYRIMO DUOMENŲ APRAŠYMAS------------------------------- 284 Suaugusiųjų verslumo kompetencijos kiekybinio tyrimo organizavimas------------------------------ 285 Respondentų charakteristika---------------------------------------------------------------------------------------- 285 Aprašomoji duomenų analizė--------------------------------------------------------------------------------------- 287 Verslumo kompetencijos aktualumo įvertinimas-------------------------------------------------------------- 287 Verslumo kompetencijos svarba------------------------------------------------------------------------------------ 288 Verslumo testo faktorinė analizė------------------------------------------------------------------------------------ 291 Skirtumai tarp dirbančiųjų ir bedarbių---------------------------------------------------------------------------- 306 Verslumo kompetencijos svarba ieškant darbo, išlaikant darbo vietą, profesinėje karjeroje ar dalyvaujant visuomeninėje veikloje------------------------------------------------------------------------------- 307 12 skyrius ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 310 SKAIČIAVIMO IR INFORMACINĖS VISUOMENĖS TECHNOLOGIJŲ KOMPETENCIJOS TYRIMAS---------- 310 Skaičiavimo ir informacinės visuomenės technologijų kompetencijos kiekybinio tyrimo organizavimas------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 311 Koreliacijos tarp teiginių, apibūdinančių skaičiavino ir IVT kompetencijos aktualumą, panaudojimą ir lavinimosi poreikius ----------------------------------------------------------------------------- 328 Koreliacijos tarp ranginių kintamųjų, atskleidžiančių skirtingus skaičiavimo ir IVT kompetencijų lavinimo, taikymo ir aktualumo klausimus ----------------------------------------- 332 13 skyrius ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 344 SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI MOKYTIS KOMPETENCIJOS TYRIMAS--------------------------------------------- 344 Suaugusiųjų mokymosi mokytis kompetencijos kiekybinio tyrimo organizavimas---------------- 345 Mokymosi mokytis kompetencijos lavinimosi tyrimas------------------------------------------------------- 357 Mokymosi mokytis kompetencija darbo vietos paieškai---------------------------------------------------- 371 Mokymosi mokytis kompetencija išlaikant darbo vietą----------------------------------------------------- 372 Mokymosi mokytis kompetencija siekiant profesinės karjeros-------------------------------------------- 373 IŠVADOS------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 379 DEVELOPMENT OF ADULT GENERIC COMPETENCES--------------------------------------------------------------- 386 Summary------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 387 LITERATŪRA-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 397 Priedai---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 416 1 PRIEDAS------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ 416 I. Demografiniai duomenys ----------------------------------------------------------------------------------------- 417 II. Bendrosios kompetencijos---------------------------------------------------------------------------------------- 417 Bendrųjų kompetencijų ir demografinių duomenų anketos priedas------------------------------------ 420 2 priedas------------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 423 Anketų skaičiai apskrityse ir jų savivaldybėse------------------------------------------------------------------ 423

11

Apie autorius

GENUTĖ GEDVILIENĖ Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos, EDEN ir „Liedem“ asociacijos, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro koordinavimo tarybos narė. Tyrinėja suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtrą, mokymosi grupėse metodų taikymo problemas, mokymo ir mokymosi paradigmą, mokymosi vertinimą ir įsivertinimą įvairiose institucijose, interaktyvių technologijų plėtotę. Atliko socialinių ir kognityvinių gebėjimų, socialinės kompetencijos, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tyrimus. Parengė 3 monografijas, 3 mokslo ir tyrimų studijas, iš jų 2 anglų kalba, 2 vadovėlius aukštųjų mokyklų studentams, vienas jų patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštųjų mokyklų bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos, 124 publikacijas nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose, 16 metodinių ir mokomųjų knygų studentams ir suaugusiesiems. Skaitė apie 60 pranešimų praktinėse ir mokslo konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.

VIRGINIJA BORTKEVIČIENĖ Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Eduko­logijos katedros doktorantė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja. Mokslinių interesų sritys: suaugusiųjų bendrosios kompetencijos, verslumas švietimo srityje ir verslumo kompetencija, žmogiškieji ištekliai ir jų plėtojimas.

12

SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA

VIDMANTAS TŪTLYS Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros docentas, Profesinio rengimo studijų centro vadovas, vyresnysis mokslo darbuotojas. Mokslinių tyrimų interesų sritys: profesinio rengimo politika, kvalifikacijų sistemų plėtra, darbo rinkos politika, darbuotojų tęstinio profesinio mokymo plėtra, migracijos poveikis mokymuisi ir profesiniam tobulėjimui. Dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir Europos Sąjungos profesinio rengimo ir mokymosi visą gyvenimą plėtros projektuose, Europos profesinio rengimo tyrėjų tinklo VETNET veikloje. Dalyvavo rengiant 4 mokslo monografijas lietuvių ir užsienio kalbomis, skelbė per 30 straipsnių nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose, skaitė per 30 pranešimų nacionalinėse ir tarptautinėse mokslo konferencijose Lietuvoje ir užsienio šalyse.

VILHELMINA VAIČIŪNIENĖ Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Filosofijos ir humanistikos instituto docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Vertimo ir redagavimo bakalauro studijų programos vadovė. Mokslinių interesų sritys: inovatyvūs užsienio kalbų mokymo metodai, informacinis raštingumas, suaugusiųjų mokymasis, bendrosios kompetencijos, vertimo teorija ir praktika, pedagogų pliuralingvizmo kompetencijų plėtojimas. Parengė mokslo studiją anglų kalba, vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams, mokomąjį teisėtvarkos žodyną, per 50 mokslo publikacijų nacionaliniuose ir tarptautiniuose leidiniuose.

EGIDIJUS STANCIKAS Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros doktorantas ir jaunesnysis mokslo darbuotojas. Šio universiteto Muzikos akademijos asistentas, Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius. Mokslinių interesų kryptys: menas, teatras, organizavimas, vadyba, edukacija.

13

DALIA STANIULEVIČIENĖ Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros mokslų daktarė, jaunesnioji mokslo darbuotoja. Mokslinių interesų sritys: mokymosi mokytis kompetencija, suaugusiųjų mokymasis, reflektyvioji patirtis.

VITA KRIVICKIENĖ Kauno technikos kolegijos docentė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos Kauno skyriaus vadovė, Nacionalinės aukštesniųjų liaudies mokyklų asociacijos valdybos pirmininkė. Mokslinių interesų sritys: informacinės ir komunikacinės technologijos, suaugusiųjų mokymasis, bendrosios kompetencijos, neformalusis suaugusiųjų švietimas.

RAIMUNDAS VAITKEVIČIUS Statistikas ir lektorius Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų Psichologijos katedrose. Dalyvavo daugelyje statistinių tyrimų, ypač socialinių mokslų ir medicinos srityse. Mokslinių interesų sritys: psichometrika, tiriamoji ir patvirtinamoji faktorinė analizė, struktūrinis lygčių modeliavimas.

PAULIUS GEDVILAS Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistas, atsakingas už Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos LT05 „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“ įgyvendinimą Lietuvoje. Ekspertinės sritys: socialinė apsauga ir darbas, investicijų pritraukimas, tarptautiniai santykiai, jaunimo politika.

15

Pratarmė

Ši monografija yra skirta skaitytojams, kurie domisi suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo problematika: suaugusiųjų švietimo problemas tyrinėjantiems mokslininkams, suaugusiųjų švietimo ekspertams ir specialistams, suaugusiųjų švietimo politikos kūrėjams, andragogams.

Monografiją sudaro dvi pagrindinės dalys: suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų teorinės prielaidos ir suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtros Lietuvoje situacija ir perspektyvos. Atliktas teorinis ir empirinis tyrimas pristatytas trylikoje skyrių.

Pirmojoje dalyje yra analizuojami teoriniai bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų sampratų apibrėžties aspektai, aiškinami bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų sampratos konceptualieji prieštaravimai, apibūdinami bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų raiškos laukai, išskiriami bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų tyrimų metodologiniai ypatumai ir problemos. Taip pat lyginama bendrųjų kompetencijų tipologijos ir tipų įvairovė, taikoma moksliniuose tyrimuose, suaugusiųjų švietimo ir žmonių išteklių vystymo praktikose, siekiant apibrėžti bendrus bendrųjų kompetencijų tipologizavimo principus ir bruožus. 3–7 skyriuose yra analizuojami pasirinktų šešių tipų bendrųjų kompetencijų (bendravimo gimtaja ir užsienio kalba / kalbomis kompetencijų, kultūrinio sąmoningumo kompetencijos, verslumo kompetencijos, informacinės visuomenės technologijų naudojimo kompetencijos, mokymosi mokytis kompetencijos) lavinimo teoriniai aspektai. Šiose dalyse yra analizuojami anksčiau išvardintų bendrųjų kompetencijų lavinimo ypatumai bei šių kompetencijų reikšmingumas įsidarbinamumui ir profesinei karjerai, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir visuomeninėje veikloje (vietos bendruomenės, šalies pilietiniame gyvenime) bei asmeniniam tobulėjimui.

Monografijos antrojoje dalyje Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtros Lietuvoje situacija ir perspektyvos ir jos skyriuose, autoriai pristato empirinio tyrimo rezultatus. Viename iš skyrių nuosekliai detalizuojama tyrimo metodologija, pristatoma respondentų charakteristika, demografija ir metodų taikymo pagrįstumas. Skyriuose nuosekliai pristatomi kompetencijų tyrimo rezultatai.

Visuose rezultatų skyriuose (9–13) yra detalizuojama bendra tyrimo respondentų charakteristika.

Monografijos autoriai tikisi, kad šis darbas prisidės prie mokslinės diskusijos apie bendrųjų kompetencijų lavinimą plėtojimo ir naujų šios srities mokslinių tyrimų inicijavimo.

Autoriai

16

SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA

ĮVADAS

Vis labiau švietimas skverbiasi į visuomenę, darydamas poveikį vienai ar kitai reikšmingai sričiai. Bendrųjų kompetencijų (BK) įvaldymą, gebėjimą jas panaudoti įvairiose veiklose, jų kaitą lemia daugybė veiksnių, kuriems įtaką daro politiniai, ekonominiai, socialiniai ir kultūriniai visuomenės gyvenimo pokyčiai.

Siekdami veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, suaugusieji turi įgyti ir plėtoti bendrąsias kompetencijas, kurios yra būtinos mokymuisi visą gyvenimą. Nuolatinė suaugusiųjų mokymuisi visą gyvenimą programa pabrėžia, kad inovatyvumu grindžiamai visuomenei ir ekonomikai būtina geriau ir tikslingiau panaudoti savo žinias, įgūdžius ir gebėjimus. Svarbiausi mokymosi visą gyvenimą siekiniai, apibrėžti „Delors (1996) pranešime „Mokymasis: vidinis lobis“, – tai mokymasis gyventi kartu, mokymasis žinoti, mokymasis veikti ir mokymasis būti. Bendrose Europos Komisijos rekomendacijose apie bendrąsias kompetencijas akcentuojami gebėjimai, skatinantys socialinę integraciją, aktyvų pilietiškumą, produktyvų užimtumą (Recommendation of the European Parliament and of the Council 2006). Todėl yra svarbu, kad kiekvienas asmuo pagal savo poreikius ir išgales tobulėtų kaip asmenybė, išreikšdamas pilietinę ir tautinę savimonę, atskleistų bendrąsias kompetencijas. Mokymosi visą gyvenimą esmę trumpai nusakyti galima taip: svarbiausia dėmesį sutelkti į suaugusiojo asmenybės saviugdą, į jo paties aktyvų, sąmoningą dalyvavimą profesinėje veikloje ir pilietinėje visuomenėje ir gebėjimą save realizuoti. Įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos dotacijos projektą „Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo ir plėtros platforma“ Nr. VP1-3.1-ŠMM07-K-03-073, vykdytas suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo ir plėtros mokslinis tyrimas. Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo ir plėtros nacio­nalinis kiekybinis tyrimas susidėjo iš dviejų pagrindinių etapų: 1) suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo proceso bei jo kontekso teorinio tyrimo, grindžiamo mokslinės literatūros ir dokumentų analize ir skirto parengti bendrųjų kompetencijų lavinimo ir plėtros teoriniams modeliams bei koncepcijoms; 2) empirinio tyrimo, susidedančio iš kiekybinės trijų suaugusiųjų grupių (dirbančiųjų, ieškančių darbo asmenų ir senjorų) apklausos Lietuvos savivaldybėse, naudojant struktūruotą klausimyną.

17

Šio teorinio ir empirinio tyrimo tikslas yra apžvelgti kompetencijų lavinimo teorinius aspektus ir pristatyti suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtros situa­ciją Lietuvoje. Keliami uždaviniai šiam tikslui pasiekti: 1. Apibrėžti teorinius bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų apibrėžties ir tyrimų aspektus.

2. Palyginti bendrųjų gebėjimų ir bendrųjų kompetencijų tipus bei tipologijas, išskiriant bendruosius jų bruožus.

3. Atskleisti bendravimo gimtaja ir užsienio kalba (-omis) kompetencijų, kultūrinio sąmoningumo kompetencijos, verslumo kompetencijos, informacinės visuomenės technologijų naudojimo kompetencijų, mokymosi mokytis kompetencijos lavinimo prielaidas, veiksnius, kompetencijų lavinimo procesą ir jo raiškos įsidarbinimo, profesinės karjeros, visuomeninio gyvenimo ir asmeninio tobulėjimo srityse ypatumus.

Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo proceso teorinės analizės dalyje, pasitelkiant mokslinės literatūros metodus, atlikta mokslinių šaltinių sisteminė analizė ir sintezė. Taip pat atlikta reikšmingiausių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos politinių bei strateginių dokumentų, apibrėžiančių bend­ rųjų kompetencijų lavinimo politines gaires, turinio analizė.

Kad būtų atliktas empirinis tyrimas, buvo parengtos šešios anketos (1 priedas) ir siekta apklausti 8 000 suaugusiųjų iš trijų grupių: dirbančiųjų, ieškančių darbo asmenų ir senjorų (65 metų amžiaus ir vyresnių žmonių). Empirinis tyrimas vyko dviem etapais. Per pirmąjį etapą išplėtotas žvalgomasis tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti anketų validumą ir patikimumą. Šiame pradiniame tyrime dalyvavo 1 104 įvairaus amžiaus suaugusieji. Antrajame etape per visas kompetencijų anketas atsakyta į 7 047 apklausas.

19

I DALIS SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TEORINĖS PRIELAIDOS

20

SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA

1 skyrius TEORINIAI BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ APIBRĖŽTIES IR TYRIMŲ ASPEKTAI

I DALIS. SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TEORINĖS PRIELAIDOS

Bendrosios kompetencijos yra daugelio sričių ir krypčių mokslinių tyrimų ir ekspertinio domėjimosi bei taikymo objektas. Tyrinėjant bendrųjų kompetencijų sampratas ir jų taikymą neišvengiamai susiduriama su edukologijos, psichologijos, ergonomikos, ekonomikos, politinės ekonomikos, sociologijos mokslų teorinėmis įžvalgomis ir modeliais, kurie skirtingai traktuoja bendrąsias kompetencijas, jų funkcijas ir reikšmę žmogui bei visuomenei.

Pastaruoju metu tarptautiniame moksliniame diskurse itin sparčiai vystosi ekonomikos ir politinės ekonomijos mokslų teorinės įžvalgos, susijusios su bend­rosiomis kompetencijomis. Green (2013), analizuodamas kompetencijas sudarančius gebėjimus ir įgūdžius, akcentuoja šias kertines jų charakteristikas: 1. Gebėjimų ir įgūdžių pritaikymą pridėtinę vertę kuriančioje veikloje. Būtent ekonominės vertės kūrimas yra esminis gebėjimų ir įgūdžių prasmės ir reikšmės elementas.

2. Gebėjimų ir įgūdžių įgijimą ir tobulinimą per mokymąsi. Ši savybė taip pat akcentuoja gebėjimų ir įgūdžių dinamiškumą ir jų polinkį kisti. Kartu ši savybė iškelia idėją, kad nėra baigtinių ir nekintančių gebėjimų ir įgūdžių derinių ar vienetų, o gebėjimų įgijimas ir jų pritaikymas reikalauja nuolatinio individų ir visuomenės dėmesio.

3. Socialinį gebėjimų ir įgūdžių determinavimą. Gebėjimų ir įgūdžių prasmingumo ir jų pritaikymo erdvė yra visuomenė, kur taip pat yra apibrėžiamas ir formuojamas pačių gebėjimų turinys. Socialiai prasmingi ir ekonomiškai naudingi gebėjimai ir įgūdžiai gali būti formuojami tik konkrečiuose socialiniuose kontekstuose, nuo visuomenės izoliuotas ir tik asmens pastangomis pagrįstas tokių gebėjimų ir įgūdžių formavimas yra neįmanomas.

Green taip pat pasiūlo gebėjimų ir įgūdžių tipologiją, pagrįstą trimis kriterijais: 1. Pagal taikymo sritis ir jų pobūdį gebėjimus ir įgūdžius galima skirstyti į bendruosius, kurie yra pritaikomi daugelyje veiklos sričių, ir specialiuosius (profesinius), kuriuos galima pritaikyti tik tam tikrose konkrečiose profesinės veiklos srityse.

2. Remiantis veiklos, kurioje taikomi gebėjimai ir įgūdžiai, sudėtingumo kriterijumi, gebėjimai ir įgūdžiai gali būti skirstomi į bazinius gebėjimus,

21

22

SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA

reikalingus paprastoms ir nuolat besikartojančioms veikloms atlikti, ir aukštuosius gebėjimus, kurie yra reikalingi sudėtingiems, nenumatomai kintantiems veiklos uždaviniams spręsti.

3. Pagal veiklos uždavinių pobūdį gebėjimus ir įgūdžius galima skirstyti į rutininius (taikomus automatiškai, nekintančius) ir nerutininius (taikomus pagal kintančias veiklos uždavinių sąlygas).

Green akcentuoja vieną iš esminių su gebėjimais ir įgūdžiais susijusių prieštaravimų – ar (ir kiek) gebėjimai ir įgūdžiai yra asmens savybės, ar (ir kiek) juos galima traktuoti kaip veiklos charakteristikas? Kokios yra sąsajos tarp veiklos atlikimo keliamų reikalavimų gebėjimams ir įgūdžiams ir jų įgijimo bei raiškos veikloje? (Green 2013) Šis klausimas yra aktualus tyrinėjant ir bendruosius gebėjimus – tyrėjas pagal tai turėtų aiškiai identifikuoti savo požiūrio tašką ir bendrųjų gebėjimų sampratos traktavimą.

Veikloje taikomos bendrosios kompetencijos, kurias apibrėžia veiklos atlikimo reikalavimai

Asmens bendrosios kompetencijos

1.1. pav. Bendrųjų kompetencijų raiškos laukai.

Šis prieštaravimas kelia nemažai problemų vykdant gebėjimų ir įgūdžių tyrimus, pagrįstus tiriamųjų vykdoma gebėjimų saviverte. Kiek tokia savivertė yra validi ir ar ji gali suteikti objektyvios informacijos apie pačius gebėjimus ir jų atitikimą veiklos reikalavimams? Ar tokie tyrimai gali būti objektyvūs asmens įgytų ir taikomų gebėjimų ir įgūdžių indikatoriai?

Pernelyg supaprastintas bendrųjų gebėjimų supratimas, kai akcentuojamas tik šių gebėjimų universalumas ir perkeliamumas, gali sukurti iliuziją, kad šių gebėjimų turinys taip pat yra itin universalus, gana vienodas ir izoliuotas nuo išorinio konteksto poveikių. Tačiau ši iliuzija ignoruoja faktą, kad bendrieji gebėjimai formuojasi labai įvairiose ir skirtingai besivystančiose socialinėse sistemose, kur jų turinį ir struktūrą lemia įvairūs socialiniai, ekonominiai, socioprofesiniai veiksniai. Todėl niekuomet to paties tipo bendrųjų gebėjimų, formuojamų skirtinguose kontekstuose, turinys negali būti vienodas.

Todėl į bendrųjų kompetencijų formavimo ir turinio unikalumą itin svarbu atsižvelgti tuose tyrimuose, kuriuose siekiama palyginti skirtingose šalyse, visuomenėse ar jų grupėse įgyjamas bendrąsias kompetencijas.

23

I DALIS. SUAUGUSIŲJŲ BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ TEORINĖS PRIELAIDOS

Švietimo ir profesinio rengimo sistemų įvairovė Valstybės ir visuomenės institucinių sąrangų įvairovė

Darbo procesų ir jų charakteristikų įvairovė Bendrųjų kompetencijų turinio ir formavimo procesų unikalumas bei įvairovė

Individų, grupių ir socialinių dalininkų konkurencijos rinkose įvairovė

Individų ir grupių bendravimo ir bendradarbiavimo santykių įvairovė

1.2. pav. Bendrųjų kompetencijų turinio ir formavimo procesų unikalumą ir įvairovę lemiantys veiksniai.

Žmogiškojo kapitalo teorijoje (Becker, Schulz) teigiama, kad bendrųjų gebėjimų poreikius darbo rinkoje lemia tai, kad darbo rinkos pasižymi ne tik savo išskirtinėmis specifinėmis savybėmis, bet ir tam tikrais bendrais bruožais.

Todėl darbo procesai reikalauja ne tik specialiųjų, bet ir bendrųjų gebėjimų, kurie padeda sukurti didesnę pridėtinę vertę.

Tačiau vertinant galutinį bendrųjų gebėjimų naudingumą, žmogiškojo kapitalo teorijoje prieinama prie išvados, kad jie yra naudingesni dirbantiesiems, nes padidina jų konkurencingumą bendrojoje nacionalinėje ir tarptautinėje darbo rinkoje. Todėl pagal šią teoriją atsakomybę už investavimą į bendruosius gebėjimus arba bent didžiąją šios atsakomybės dalį turėtų prisiimti dirbantieji, kurie vėliau gali nevaržomai naudotis visa investavimo į bendruosius gebėjimus grąža. Deja, realiomis sąlygomis yra sudėtinga pasiekti tokio griežto investavimo atsakomybės apribojimo, todėl darbdaviai dažnai moka ir už bendrųjų ir perkeliamųjų gebėjimų įgijimą, kai darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudos viršija jų mokymosi metu sukuriamą pridėtinę vertę.

Kai kurie žmogiškojo kapitalo teorijos kritikai (Streeck 2012; Brown, Green, Lauder 2001) pastebi, kad Becker pateiktas bendrųjų ir specialių gebėjimų atskyrimas yra grindžiamas kriterijais, kurie nėra susiję su šių gebėjimų kilme ir turiniu.

Su-01 Genutė Gedvilienė, Virginija Bortkevičienė, Vidmantas Tūtlys, Vilhelmina Vaičiūnienė, Egidijus Stancikas, Dalia Staniulevičienė, Vita Krivickienė, Raimundas Vaitkevičius, Paulius Gedvilas Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtra. Mokslo monografija. / Genutė Gedvilienė, Virginija Bortkevičienė, Vidmantas Tūtlys, Vilhelmina Vaičiūnienė, Egidijus Stancikas, Dalia Staniulevičienė, Vita Krivickienė, Raimundas Vaitkevičius, Paulius Gedvilas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Vilnius: Versus aureus, 2015. – 436 p.

ISBN 978-609-467-144-9 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-571-8 (spausdintas) ISBN 978-609-467-145-6 (internetinis) ISBN 978-9955-34-572-5 (internetinis) Monografijoje pristatomi suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo Lietuvoje tyrimo, atlikto įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo platforma“, rezultatai. Tyrimo tikslas yra holistiškai ištirti ir įvertinti suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimą Lietuvoje. Tyrimo metu buvo analizuojamas bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis, kultūrinio sąmoningumo, verslumo, informacinės visuomenės technologijų taikymo mokymosi mokytis kompetencijų lavinimas. Tyrimas atskleidė didėjančią šių kompetencijų plėtros svarbą suaugusiųjų užimtumui, darbo vietų išlaikymui, karjerai, pilietiniam gyvenimui ir asmeniniam tobulėjimui bei augantį šių kompetencijų reikšmingumo supratimą.

UDK 374.7(474.5)

Genutė Gedvilienė, Virginija Bortkevičienė, Vidmantas Tūtlys, Vilhelmina Vaičiūnienė, Egidijus Stancikas, Dalia Staniulevičienė, Vita Krivickienė, Raimundas Vaitkevičius, Paulius Gedvilas Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtra

Mokslo monografija 2015 06 01. Tiražas 50 egz. Užsakymo Nr. K15-026 Kalbos redaktorė Žydrė Švobienė Viršelio dailininkas ir maketuotojas Rimantas Tumasonis Išleido: Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, 44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@bibl.vdu.lt „Versus aureus“ leidykla Rūdninkų g. 10, 01135 Vilnius www.versus.lt | info@versus.lt