Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas by Vilniaussavivaldybe

Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas 2021

VILNIAUS GATVIŲ VIZIJA Gatvė - pagrindinė miesto viešoji erdvė Šis standartas - tai naujos kokybės gatvės Vilniui ir vilniečiams, kuriuo grąžiname keletą požiūrių: •

Gatvė - tai pagrindinė miesto viešoji erdvė, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir gyvenimas. Šiandien nemaža dalis gatvių panašesnės į kelius, kur judėti kitaip nei automobiliu nėra itin patogu.

•

Gatve laikome viską, kas yra tarp pastatų fasadų: pėsčiųjų ir dviračių takus ar juostas, želdinių juostas, važiuojamąją dalį.

•

Per gatves patiriame miestą, todėl jos turi būti saugios ir patogios pirmiausia žmonėms, o ne transporto priemonėms.

•

Keičiame vieną pamatinių sąvokų: šaligatviu pradedame vadinti tai, kas iš tikrųjų yra šalia gatvės - paprastai pastatus (ar kitą aplinką), tuo tarpu erdvę, kuria juda pėstieji, vadiname gerokai tikslesniu pavadinimu - pėsčiųjų taku.

Standarte rasite praktikų rinkinį, pagal kurį Vilniuje esantys keliai taps tikromis miesto gatvėmis. Mes norime turėti geriausias, žaliausias ir patogiausias miesto viešąsias erdves. Dokumentą sudaro dvi dalys - 12 miesto gatvių principų ir 5 teminiai skyriai, detalizuojantys šiuos principus: •

taikydami 12 principų patikriname, ar parengti projektai, planuojami darbai gatvėse atitinka miesto gatvių viziją;

•

teminiai skyriai - geometrijos, želdinių, medžiagų, mažosios architektūros ir apšvietimo - praktiškai paaiškina, kaip spręsti esminius gatvių projektavimo iššūkius ir kokius sprendinius parinkti.

Standartas praplečia požiūrį ir į susiformavusį teisinį reguliavimą, leidžia eksperimentuoti ir pagal geriausius rastus sprendinius, taikomus Vilniuje, Lietuvoje ir užsienyje tobulinti esamas taisykles. Esant standarto prieštaravimų su kitais teisės aktais (pvz., statybos techniniais reglamentais), jie aptariami individualiai, prisitaikant prie galiojančio teisinio reguliavimo, iki kol reguliavimas bus patobulintas. Standartas parengtas pasitelkus Niujorko gatvių standarto struktūrą, tačiau pritaikytas Vilniaus kontekstui. Šis dokumentas yra atviras naudotis nurodant originalų šaltinį. Vilnius visuomet laukia pasiūlymų dėl šio standarto tobulinimo. Atradus geresnius sprendinius nei numatyti standarte - jie taikomi prieš tai aptarus su savivaldybės atstovais ir integruojami į šį dokumentą. Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie gatvių standarto rengimo, ir visiems, kurie savo darbu bei naudojimusi kuria Vilniaus gatves. Tikiuosi, kad šis darbas leis mūsų pagrindines viešąsias erdves padaryti dar geresnes visiems.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius

Turinys 1. ĮVADAS

1.1 Pagrindiniai gatvių pokyčio principai

1.1.1 Medis visada yra pirmas

1.1.2 Medžiai ir krūmai - tarp automobilių ir pėsčiųjų

1.1.3 Važiuojamosios dalys be perteklinio pločio

1.1.4 Pakankamai saugių pėsčiųjų perėjimų

1.1.5 Apšvietimas - pirmiausia pėsčiajam

1.1.6 Visi gatvės elementai - juodi

1.1.7 Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą

1.1.8 Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai lygiagretus 17 1.1.9 Dangos kuria gatvės charakterį

1.1.10 Vizualinė švara - laisvė nuo perteklinių elementų

1.1.11 Gatvės „metras“ - šeimininkams

1.1.12 Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai

1.2 Gatvių principų projektų tvirtinimas

1.3 Procesas ir komanda

2. GEOMETRIJA

2.1 Gatvių tipai

2.2 Gatvių elementai

2.3 Sankryžos

2.4 Gatvių elementų naudojimo pavyzdžiai

3. ŽELDYNAI

3.1 Esamų medžių saugojimas

3.2 Naujų želdinių planavimas

3.2.1 Gatvės zonos

3.2.2 Gatvės želdinių tipai

3.2.3 Gatvės elementų želdinimas

3.2.4 Kelių želdinimas

3.3 Techniniai reikalavimai

3.3.1 Esamiems medžiams

100

3.3.2 Naujų želdinių įrengimo specifikacijos

106

3.4 Priedai

118

4. MEDŽIAGOS

132

4.1 Dangų tipai

136

4.2 Bortų tipai

138

4.3 Dangų specifikacija

140

4.4 Bortų specifikacija

156

4.5 Kiti horizontalūs elementai

160

4.6 Dangų deriniai ir jų naudojimo pavyzdžiai

162

4.7 Bortų deriniai ir jų naudojimo pavyzdžiai

165

4.8 Dangų profilio pjūviai

166

5. LAUKO ĮRANGA

168

5.1 Mažosios architektūros elementų grupės

172

5.2 Atsisėdimo tipai ir specifikacijos

174

5.3 Dviračių stovų ir saugyklų specifikacijos

180

5.4 Pastatomo suoliuko ir dviračių stovų įrengimo būdai

182

5.5 Miesto tvorelių specifikacija

184

5.6 Miesto vazonų specifikacija

185

5.7 Miesto stulpelių specifikacija

186

5.8 Miesto šiukšliadėžių tipai ir specifikacijos

188

5.9 Konteinerių įrengimo būdai

192

5.10 Miesto terasų tipai ir specifikacijos

194

5.11 Vertikalūs elementai

200

5.12 Elementų dažymas juodai

202

6. APŠVIETIMAS

204

6.1 Apšvietimo tipai

208

6.2 Gatvių apšvietimo principinė schema

211

1 ĮVADAS

Pagrindiniai gatvių pokyčio principai

MEDIS VISADA YRA PIRMAS

MEDŽIAI IR KRŪMAI – TARP AUTOMOBILIŲ IR PĖSČIŲJŲ

Nuo medžio pradedame projektavimą ar remontą: saugome esamus, randame vietų naujiems, prie medžių taikomi visi kiti elementai (baldai, apšvietimas, tinklai, takai).

Medžiai ir krūmai kuria žaliąjį gatvės perimetrą, saugo nuo automobilių pėsčiuosius, suteikia pavėsį. Veja palei važiuojamąją dalį keičiama krūmais, nepažeidžiant esamų medžių.

APŠVIETIMAS – PIRMIAUSIA PĖSČIAJAM

VISI GATVĖS ELEMENTAI – JUODI

Šviesa užtikrina saugumą. Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų takus ir perėjas, ne tik gatvę. Įrengiamas atskiras apšvietimas

Gatvėse yra daugybė elementų, juos suvienodindami suteikiame gatvėms vientisumą, pabrėžiame gatvės ritmą ir siluetą. Naujai projektuojami tik juodi elementai, o esami palaipsniui perdažomi.

pėsčiųjų ir dviračių takams – ant atskirų atramų ar papildant esamą gatvės apšvietimą.

Visi gatvės elementai – miesto baldai, šiukšliadėžės, informaciniai stendai, apšvietimo ir ženklų stulpai – išskyrus dviračių stovus, dažomi vienoda juoda spalva – RAL 9004 MATT.

DANGOS KURIA GATVĖS CHARAKTERĮ

VIZUALINĖ ŠVARA – LAISVĖ NUO PERTEKLINIŲ ELEMENTŲ

Skirtingos dangos kuria gatvės charakterį ir atspindi judėjimo greitį. Danga parenkama pagal kontekstą, esamą ir planuojamą situaciją, kvartalo savitumus ir norimą judėjimo greitį. Ji patogi, estetiška ir kokybiška. Šaligatvis projektuojamas iš kelių plytelių tipų - baldų zonoje ir palei fasadą gali būti naudojamos kito mastelio plytelės. Kiekvienas dangos elementas turi derėti tarpusavyje.

Mažiau yra geriau, todėl tikrinama, ar siūlomi gatvės elementai tikrai neišvengiami. Gatvės elementai yra daugiafunkciai ir nekartoja vienas kito paskirties: pvz., krūmai atstoja apsauginę tvorelę, 30 cm pločio bortas – techninį šaligatvį, ant apšvietimo stulpų tvirtinami ženklai.

VAŽIUOJAMOSIOS DALYS BE PERTEKLINIO PLOČIO

PAKANKAMAI SAUGIŲ PĖSČIŲJŲ PERĖJIMŲ (NENUTRAUKTI PĖSČIŲJŲ RYŠIAI)

Juostų pločiai pritaikomi pagal gatvės greitį ir transporto rūšis, o ne pagal gatvės kategoriją. Automobiliams: 30 km/h gatvėje – 2,75 m; 50 km/h gatvėje – 3,0 m. Juostų pločiai viešajam transportui – ne mažiau 3,25 m.

Pėsčiųjų perėjimai įrengiami tankiau, užtikrinant patogesnius judėjimo pėsčiomis ryšius. Pėsčiųjų perėja turi simbolizuoti pėsčiojo pirmumą. Pėstysis turi kirsti kuo mažesnį važiuojamosios dalies plotą.

Sutaupytos vietos naudojamos pagal šią hierarchiją: pėstiesiems, želdiniams palei pėsčiųjų taką, dviračių takams, parkavimui, želdiniams skiriamojoje juostoje.

DANGOS ĮTVIRTINA PĖSČIŲJŲ PIRMUMĄ

AUTOMOBILIŲ PARKAVIMAS ĮRENGIAMAS DAUGUMOJE GATVIŲ, ĮPRASTAI LYGIAGRETUS

Įvažiavimuose į kiemus arba ramaus eismo gatves šaligatviai nenutrūksta ir į gatvės lygį nesileidžia – automobilio vairuotojas turi jaustis kaip svečias. Gyvenamojoje aplinkoje jis supranta, kur pirmumas teikiamas kitiems eismo dalyviams, todėl trinkelių danga sveikintina ramaus eismo gatvėse ar iškiliose perėjose.

Parkavimo vietų gali būti įrengiama visose 30 km/h ir 50 km/h gatvėse. Jos skirstomos grupėmis po 2 – 3 vietas, jas skiria želdinių salelė, mažiausiai 3 m ilgio. Šios vietos įprastai įrengiamos iš trinkelių dangos.

GATVĖS ,,METRAS” - ŠEIMININKAMS

MAŽIAUSIOS ĮMANOMOS SANKRYŽOS IR POSŪKIŲ SPINDULIAI

Pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi, žalina ir rūpinasi 0,5 - 3 m zona tarp gatvės ir fasado (galima rūpintis želdinių juosta prie gatvės, sodinimą susiderinus su savivaldybe). Gyventojai gali želdinti fasadus vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, išnešti vazonų su augalais, staliukų, kėdžių, suoliukų taip, kad tai netrukdytų pėsčiųjų eismui.

Transportui tik tiek, kiek numato minimalūs STR reikalavimai, visa išsaugota erdvė skiriama žmonėms, medžiams, krūmams ir kokybei.

1 pav. Medžiai gatvės profilyje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo.

01 Medis visada yra pirmas Nuo medžio pradedame projektavimą ar remontą: saugome esamus, randame vietos naujiems, prie medžių taikomi visi kiti elementai (baldai, apšvietimas, tinklai, takai). •

Tankiai sodinami nauji medžiai želdynų juostose.

•

Vykdant darbus, projektuojant saugomi visi medžiai. Darbų metu medžiai aptveriami pagal taisykles, jei šalia kasamos tranšėjos, tai daroma rankiniu būdu, kad nebūtų pažeistos šaknys.

•

Įrengiant pėsčiųjų takus, kai medis yra įrengiamo tako tiesėje, takas pasukamas paliekant vietos medžiui. Įvertinamas gatvės plotis – takas gali „apeiti“ medį.

•

Atnaujinant pėsčiųjų taką nuo medžių šaknų pašalinamos plytelės. Jei įmanoma, takas patraukiamas nuo medžių arba, jei nekenkia pėsčiųjų patogumui, siaurinamas. Siekis, kad želdiniai turėtų bent 1,5 m pločio juostą.

•

Tinklai tiesiami važiuojamojoje dalyje, o apšvietimas projektuojamas lygiagrečiai su projektuojamais medžiais.

2 pav. Kelias prisitaiko prie esamų medžių. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Projektui vertinti papildomai pateikiama: •

Esami medžiai, krūmai, vijokliai vienetais.

•

Jei neišvengiama, nurodoma medžių kirtimo priežastis, jų skaičius.

•

Paaiškinimą, kaip darbų metu bus saugomos medžių šaknys.

3 pav. Kelias prisitaiko prie esamų medžių. Nuotr. Sauliaus Žiūros

5 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

02 Medžiai ir krūmai - tarp automobilių ir pėsčiųjų Medis ir krūmas kuria žaliąjį gatvės perimetrą ir saugo nuo automobilių pėsčiuosius, suteikia pavėsį. •

Krūmai ir medžiai sodinami: - Esamos vejos vietose, atlaisvinant pomedžius po medžių laja. - Vietoj techninių šaligatvių, apsauginių tvorelių. - Skiriamosiose juostose ir salelėse. - Tarp dviračių ir pėsčiųjų takų. - Blokais - įterpiant kitų elementų (dviračių stovų, baldų, kt.). - Dalijant parkavimo vietas. - Žmonių laukimo vietose: sankryžose, stotelėse - Šlaituose.

- Palei pastatus, derinant su 11 principu - gatvės metras - šeimininkui. 4 pav. Upės gatvė. Nuotr. Daugvino Liberio

•

Jei remontuojamą pėsčiųjų taką galima pastumti ir padaryti vietos želdinių juostai - tai taip ir padaroma. Minimalus plotis tarp bortų krūmams - 50 cm, medžiams - nuo 1 m. Esant siauriasniam plotui, medžiai sodinami tik su šaknų tūrio sistemomis

Projektui vertinti papildomai pateikiama: • 6 pav. Parkavimo vietų dalijimas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Sodinami medžiai, sodinukai, krūmai ir vijokliai vienetais pagal anksčiau nurodytas zonas. Upės gatvė. Nuotr. Daugvinas Liberis

7 pav. Islandijos gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

03 Važiuojamosios dalys be perteklinio pločio Mažinant eismo juostų plotį siekiama eismo dalyvių saugumo - siauresnis važiuojamosios dalies plotis užtikrina vairuotojų atidumą ir budrumą, prisideda prie saugaus greičio, taip pat leidžia siaurinti sankryžas ir trumpinti pėsčiųjų bei dviratininkų susikirtimo su motorinėmis transporto priemonėmis atstumą, taip mažinant galimus konfliktus. Juostų pločiai pritaikomi pagal gatvių greitį ir transporto rūšis, o ne pagal gatvės kategoriją: •

- automobiliams: 30 km/h gatvėje - 2,75 m; 50 km/h gatvėje - 3 m.

•

viešajam transportui -3,25 m, kai yra dvi eismo juostos ir 3 m, kai yra trys ir daugiau eismo juostų abiem kryptimis. Kai trūksta pločio, VT juosta gali būti siaurinama iki 3,05 m.

Sugrąžintas gatvės plotas skirstomas pagal šią hierarchiją: pėstiesiems, želdiniams palei pėsčiųjų taką, dviračių takams, automobilių statymui, želdiniams skiriamojoje juostoje. Tvarkant išardomos nebereikalingos dangos, tokios kaip perteklinis asfaltas važiuojamojoje dalyje (perteklinis juostų plotis, per didelis spinduliai), plytelės po senomis konteinerių aikštelėmis ar pan.

8 pav. Islandijos gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Projektui vertinti papildomai pateikiama: Juostų pločių atitikimas pagal miesto gatvių greitį ir transporto rūšis.

9 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. DO ARCHITECTS

10 pav. Iškili perėja. Nuotr. Sauliaus Žiūros

04 Pakankamai saugių pėsčiųjų perėjimų (nenutraukti pėsčiųjų ryšiai) Pėsčiųjų perėjimai įrengiami tankiau, užtikrinant patogesnius judėjimo pėsčiomis ryšius. Pėsčiųjų perėja turi simbolizuoti pėsčiojo pirmumą. •

Pėstysis turi kirsti kuo mažesnį važiuojamosios dalies plotą, todėl pagal aplinkybes parenkama: - pėsčiųjų takas pratęsiamas prie parkavimo vietų (įrengiamas „pilvas“). - perėjos įrengiamos su salele. - lėto eismo gatvėse - iškilios perėjos. - Nežymėta perėja (gyvenamosios zonos).

•

Atnaujinamos pėsčiųjų perėjos projektuojamos kuo trumpesnės. Ten, kur perėjose gatvės juostos platesnės, nei nurodo STR, jos siaurinamos įrengiant „pilvus“ (pėsčiųjų tako praplėtimas į gatvę) arba įrengiant perėjų saleles (jei yra daugiau nei dvi juostos arba negalima įrengti išplatėjimo). Tai svarbu tiek greičio kontrolei, tiek vizualiniam aiškumui, kad perėjoje prioritetas skiriamas pėstiesiems.

•

Perėjose bortai nuleidžiami abiejose gatvės pusėse. Įrengiami ir įspėjamieji paviršiai 60 cm pločio, per visą perėjos ilgį nuo gatvės atitraukus per 30 cm.

•

Senamiestyje perėjas siūloma įrengti tranzitinėse gatvėse, o vietines gatves formuoti kaip bendro naudojimo erdvę, kur konkretūs sprendiniai pritaikomi pagal vietos poreikį.

11 pav. Pėsčiųjų perėja Londone. Nuotr. Giedrė Puzinauskienė

Projektui vertinti papildomai pateikiama: 12 pav. Pėsčiųjų perėja Ogmios mieste. Nuotr. DO ARCHITECTS

pėsčiųjų ryšiai gatvėje

13 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

05 Apšvietimas - pirmiausia pėsčiajam Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų takus ir perėjas, ne tik gatvę. Šviesa užtikrina saugumą. •

Įrengiamas atskiras apšvietimas pėsčiųjų ir dviračių takams ant atskirų atramų ar papildant esamą gatvės apšvietimą.

•

Gatvės apšviečiamos šiltų tonų spektru.

•

Apšvietimas derinamas su želdiniais, įvertinant ir medžių augimą bei metų laikus, kai lajos jį gali užstoti.

Projektui vertinti papildomai pateikiama: pėsčiųjų takų apšviestumo schema, įvertinus medžių lajas.

15 pav. Dviračių ir pėsčiųjų takų apšvietimas. Nuotr. Sauliaus Žiūros

16 pav. Dviračių ir pėsčiųjų takų apšvietimas. Nuotr. Sauliaus Žiūros

17 pav. Pylimo gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

06 Visi gatvės elementai - juodi Gatvėje yra daugybė elementų, juos suvienodindami suteikiame vientisumo, pabrėžiame gatvės ritmą, siluetą. Projektuojami tik juodi elementai, o esami palaipsniui perdažomi.

19 pav. Italija. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

•

Visi gatvės elementai - miesto baldai, informaciniai stendai, apšvietimo ir ženklų stulpai, dažomi vienoda juoda spalva matine RAL 9004 MATT.

•

Turi būti dažomi visi bet kokios medžiagos elementai: betoniniai vazonai, ženklų nugarėlės, suoliukų metalinės kojos ir pan. Nedažomi sėdėjimui skirti elmentai, dviračių stovai.

•

Perdažant stulpus įvertinti jų reikalingumą.

•

Projektuojant stulpus grupuoti rodykles ir ženklus, kad būtų kuo mažiau atramų.

Senamiestyje atsižvelgiama į paveldo apsaugos reikalavimus, tačiau pirmenybė teikiama juodai elementų spalvai.

20 pav. Po apsauginės tvorelės išmontavimo. Nuotr. Sauliaus Žiūros

21 pav. Apsisukimo žiedas Paupyje. Nuotr. Sauliaus Žiūros.

07 Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą Įvažiavimuose į kiemus arba ramaus eismo gatves takai nenutrūksta ir į gatvės lygį nesileidžia - automobilio vairuotojas turi jaustis svečias. Pirmenybės teikimą kitiems eismo dalyviams simbolizuoja trinkelių danga, todėl ji sveikintina ir ramaus eismo gatvėse, iškiliose perėjose. •

Įvažiavimai į kiemus iškeliami į pėsčiųjų takų aukštį. Visuose susikirtimuose su įvažiavimais į kiemus, parduotuves, stovėjimo aikšteles (viską, išskyrus vienodos svarbos gatves), pėsčiųjų ir dviračių takai nenusileidžia iki gatvės ir nenutrūksta įvažiavimai įrengiami iš trinkelių, dviračių takas pratęsiamas raudona asfalto danga.

•

Įvažiavimai į kiemus siaurinami iki minimalių parametrų. Dvikrypčiai - iki 5,5 m, vienos krypties - iki 3,5 m. Siauresnis įvažiavimas užkerta galimybę statyti automobilius, kas mažina matomumą ir saugumą.

•

Pėsčiųjų takų susikirtimai – užapvalinti. Takai susikirtimo vietose turi būti ne statūs, o užapvalinti bent 1 m spinduliu. Stačiai susikertančių takų kampai būna numindžiojami, tad atnaujinant takus geriausia dangą įrengti pagal pėsčiųjų judėjimą.

22 pav. Įvažiavimas į kiemą Londone. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

23 pav. Įvažiavimas į ramaus eismo gatvę Olandijoje. Nuotr. Anton Nikitin

24 pav. Ogmios miestas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

08 Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai lygiagretus Lygiagretus automobilių parkavimas gali būti įrengiamas visose 30 km/h ir 50 km/h gatvėse. •

Stovėjimo vietos skirstomos grupėmis po 2 – 3 vietas, jas skiria želdinių salelė, mažiausiai 3 m ilgio. Šios parkavimo vietos įprastai įrengiamos iš trinkelių dangos. Statmenai arba kampu automobiliai statomi tik automobilių aikštelėse.

•

Numatomi skirtingi parkavimo tipai: - Mokama vieta. - Drop off vieta. - Delivery vieta (aptarnavimo vieta).

25 pav. Išilginis parkavimas gatvėje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

•

Parkavimo vietos gatvėje neužkerta kelio pėstiesiems pereiti į kitą gatvės pusę, todėl jos atskiriamos ne tik želdiniais, bet ir pakankamu perėjų ir perėjimų skaičiumi.

•

Automobiliai neatima vietos iš pėsčiųjų ir dviratininkų. Parkavimo vietose, kur pastatytas automobilis išsikiša į takus ar prie jų priartėja, turi būti įrengiami parkavimo bortai arba praplečiamas takas.

26 pav. Didlaukio gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

27 pav. Jaktgatan and Lövängsgatan gatvės, Stokholmas. Projekto autoriai AJ Landskap. Nuotr. Kasper Dudzik

09 Dangos kuria gatvės charakterį Skirtingos dangos kuria gatvės charakterį ir atspindi judėjimo pobūdį. •

Danga yra patogi, estetiška ir kokybiška.

•

Danga parenkama pagal kontekstą, esamą ir planuojamą situaciją, kvartalo savitumus ir norimą judėjimo greitį.

•

Pėsčiųjų takas projektuojamas iš kelių plytelių tipų, baldų zonoje ir palei fasadą gali būti naudojamos kito mastelio plytelės. Kiekvienas dangos elementas turi derėti tarpusavyje.

•

Projektuojant dangas didžiausias dėmesys skiriamas pėsčiųjų zonai ir jos dangų raštui. Smulkinamas Vilniaus pėsčiųjų dangų mastelis, naudojamos 100x100mm ir 100x200mm trinkelės.

•

Jeigu gatvėje yra platus pėsčiųjų takas, baldų zona ir šeimininko metras yra iš smulkių trinkelių, pėsčiųjų juosta iš stambių plytelių ar plokščių. Siauram takui tinkamesnė smulki trinkelė.

•

Dangos ir bortai parenkami iš šio standarto skyriaus „Medžiagos“.

•

Mažinti kietųjų dangų perteklių.

28 pav. Atnaujinta S. Fino gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

29 pav. Paupys. Nuotr. Sauliaus Žiūros

30 pav. Atsisakoma perteklinių elementų. Nuotr. Sauliaus Žiūros

10 Vizualinė švara - laisvė nuo perteklinių elementų Mažiau yra geriau. Tikrinama, ar siūlomi gatvės elementai tikrai neišvengiami.

31 pav. Prieš apsauginės tvorelės išmontavimą. Nuotr. Sauliaus Žiūros

•

Gatvės elementai yra daugiafunkciai ir nekartoja vienas kito paskirties: krūmai atstoja apsauginę tvorelę, 30 cm pločio bortas - techninį šaligatvį, ant apšvietimo stulpų tvirtinami ženklai.

•

Mažinama stulpų. Jei šalia yra daugiau nei viena kelio ženklo, apšvietimo ar kontaktinio tinklo atrama, ženklai turėtų būti perkeliami ant jų. Jei įrengiami nauji ženklai, turi būti tikrinama, ar jų negalima įrengti ant jau esamų stulpų.

•

Jei pėsčiųjų take yra stulpas, jį reikia iškelti arba taką iškreivinti (jei tai nepablogina pėsčiųjų judėjimo). Visos kliūtys nuo takų turi būti 50 cm atstumu (šoninė saugos zona). Šoninė saugos zona iki 25 cm gali būti mažinama tik senamiestyje.

•

Ten, kur nebūtini, neįrengiami technniai šaligatviai. Toks elementas tinkamas nebent prie parkavimo vietų.

•

Pėsčiųjų atitvarai įrengiami tik išskirtiniu ir aptartu atveju. Visais kitais atvejais siekiama įrengti erdvės želdiniams (krūmams) vietoj jų.

•

Atsisakoma nebūtinų, dėmesį trikdančių elementų: guminių stulpelių, mirksinčių elementų, ryškių perėjų skydų.

Projektui vertinti papildomai pateikiama: 32 pav. Po apsauginės tvorelės išmontavimo. Nuotr. Sauliaus Žiūros

esamų, projektuojamų stulpų ir kitų elementų išdėstymo planas.

33 pav. Paupys. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

11 Gatvės ,,metras” - šeimininkams Pastato prie gatvės šeimininkai naudojasi, žalina ir rūpinasi erdve prie pastato fasado. •

Žalinimui skirta 0,5 – 3 m (kartais ir daugiau) zona tarp gatvės ir pastato fasado.

•

Skatinama rūpintis želdinių juosta prie gatvės, sodinimą susiderinus su Savivaldybe.

•

Gyventojai fasadus gali želdinti vijokliais, krūmais ar kitais žemais želdiniais, išnešti vazonų su augalais, staliukų, kėdžių, suoliukų taip, kad jie netrukdytų pėsčiųjų eismui.

•

Gali būti paliekama erdvės augalams palei namo fasadą pasodinti.

•

Šie principai taikomi ir senamiesčio teritorijoje, jei nepažeidžia paveldosaugos reikalavimų. Būtina suderinti su Kultūros paveldo apsaugos poskyriu.

Projektui vertinti papildomai pateikiama: siūlomą šeimininko „metro“ zonos plotį (pažymint brėžinyje).

34 pav. Šeimininko metras. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

35 pav. Šeimininko metras. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

36 pav. Žiedinė sankryža Paupyje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

12 Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai Transportui tik tiek, kiek numato minimalūs STR reikalavimai, visa išsaugota erdvė skiriama žmonėms, medžiams, krūmams ir kokybei.

37 pav. Sankryža Paupyje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

•

Sankryža yra sklandus susijungimas, o ne sustojimas visiems eismo dalyviams. Tokiose sankryžose šviesoforai ne visada būtini, nes erdvių dizainas savaime apsaugo eismo dalyvius, kurie vadovaujasi draugiškumo ir pagarbos principais.

•

Gatvės posūkio spindulys sumažinamas iki minimalių parametrų.

•

Siaurinant važiuojamąsias dalis siekiama galimybės šviesoforo reguliuojamas sankryžas keisti mažomis ir itin mažomis žiedinėmis sankryžomis, taip padaryti paprastesnį eismo dalyvių judėjimą ir sumažinti laukimo laiką.

•

Sankryžos parenkamos iš šio standarto "Geometrijos" skyriaus.

38 pav. Sankryža Vytauto gatvėje. Nuotr. Sauliaus Žiūros

GATVIŲ PRINCIPŲ PROJEKTŲ TVIRTINIMAS

Principas

Atitinka principą

01 Medis visada yra pirmas

Jeigu nėra kertamų (išskyrus tuopas, uosialapius klevus). Pateiktas esamų medžių kiekis vienetais (vnt), esamų krūmų kiekis vienetais (vnt) ar kvadratiniais metrais (m2), vijoklių kiekis vienetais (vnt) ar metrais (m)

02 Medžiai ir krūmai - tarp automobilių ir pėsčiųjų

Jeigu įtraukta į planus ir sodinama visame ilgyje - žalia (nurodomi skaičiai (vnt): medžių, krūmų, vijoklių, sodinukų) arba esamų želdinių pakanka

03 Važiuojamos dalys be perteklinio pločio

Jeigu eismo juostų plotis numatytas pagal standartą (jeigu važiuoja VT - 3,0-3,25, automobiliams 3,0; ramaus eismo (20-30 km/h) gatvėse - 2,75. Pateikti ir buvusius eismo juostų parametrus

04 Pakankamai pėsčiųjų perėjimų ir jie yra saugūs (nenutraukti pėsčiųjų ryšiai)' 05 Apšvietimas - pirmiausia pėsčiajam

06 Visi gatvės elementai - juodi

07 Dangos įtvirtina pėsčiųjų pirmumą

Jeigu užtikrinti (nenutraukti) reikalingi pėsčiųjų ryšiai

Jeigu yra/numatytas atskiras apšvietimas pėsčiųjų-dviračių takams

Jeigu viskas, kas dažoma - juoda ir kai statomi nauji - juodi

Iškelti įvažiavimai ir įrengti iš trinkelių, gatvės danga ar perėjimai (perėjos) iš trinkelių

08 Automobilių parkavimas įrengiamas daugumoje gatvių, įprastai išilginis 09 Dangos kuria erdvės charakterį

10 Vizualinė švara - laisvė nuo perteklinių elementų

11 Gatvės "metras" šeimininkams

12 Mažiausios įmanomos sankryžos ir posūkių spinduliai

Yra parkavimas ir jis lygiagretus

Parinktas motyvuotas grindinio piešinys - estetika dera su funkcija. Išlaikomas vientisumas

Visi elementai peržiūrėti ir nelieka vizualinės taršos

Jeigu pažiūrėta ir nustatyta, kiek ir kur gali būti skirta + gyventojai tai žino

Sankryžose - posūkių spinduliai mažiausi įmanomi

Dalinai atitinka principą

Neatitinka principą

Jeigu darbai vyks šaknų apsaugos zonoje, šaknys Jeigu yra kertamų medžių, nurodomas skaičius (vnt) ir gali būti pažeistos. Nurodomas tokių medžių skaičius skersmuo, detalizuojamos rūšys

Jeigu esami želdiniai ne tarp automobilių ir pėsčiųjų

Jeigu sodinimas nenumatytas

Jeigu eismo juostų plotis neatitinka numatyto standarte, nurodant priežastį

Visais kitais atvejais

Jeigu nuo esamų stulpų apšviečiama ne prasčiau nei gatvė

Visais kitais atvejais

Jei lieka esamų cinkuotų elementų

Visais kitais atvejais

Parkavimas yra ne lygiagretus

Nėra parkavimo

Grindinys vientisas, tvarkingas, bet be motyvuoto piešinio

Visais kitais atvejais

Lieka elementų (stulpelių, tvorelių, tech. šaligatvių, perteklinių stulpų kelio ženklams, kt.)

Visais kitais atvejais

Didesni spinduliai

Procesas Tainkant standartą svarbūs aspektai: •

Visi mieste vykdomi gatvių infrastruktūros ar jos elementų tvarkymo darbai vykdomi tik tuomet, kai užpildomas 12 principų kontrolinis sąrašas (žiūrėti psl. 20-21).

•

Už kiekvieną iš 12 principų įvertinimą atsakingas tam tikras Savivaldybės specialistas. Principo atitikimas, dalinis atitikimas ar neatitikimas principui užfiksuojamas; pagal pastabas diskutuojama ir siūloma, kaip koreguoti projektus ar sprendinius. Jei nėra būdų pašalinti neatitikimams, užfiksuojama priežastis.

•

Šis standartas taikomas kaip pagrindinis dokumentas projektuojant Vilniaus gatves. Kiti patvirtinti dokumentai (rekomendacijos dėl pėsčiųjų, dviračių projektų, dangų ir pan.) taikomi tiek, kiek neprieštarauja standartui ar praplečia jo sprendinius.

•

Standartas gali būti taikomas ir esant neatitikimų su nacionaliniais teisės aktais, tokius sprendinius aptariant su atsakingais Savivaldybės padaliniais ar darbo grupėse. Sveikintini eksperimentai tiek taikant naujas praktikas, tiek randant geresnių sprendinių nei aprašyti standarte. Dėl teisės aktų neatitikimų operatyviai kreipiamasi į institucijas inicijuojant jų pakeitimus. 39 pav. Biologinė šlapbalė paviršiniam vandeniui surinkiti ir filtruoti. Rhodeside & Harwell projektas. Nuotr. Alleno Russo

Standarto kūrimas Šis standartas – penkių komandų bendro darbo rezultatas, prie kurio prieita per teminių dalių ir joms reikalingų sprendinių analizę, geriausių praktikų paieškas tiek Vilniuje, tiek užsienyje ir bendras diskusijas, per kurias teorijos susintetintos iki praktinių pritaikomų aspektų. Kuriant šį standartą, esminiai šiandien kylantys iššūkiai projektuojant gatves atsispindėjo 12 Vilniaus gatvių transformacijos principų gatvėse kuriant naują kokybę. Principus pirmiausia siekiama patikrinti proveržio gatvėse*, kai kuriose jų darbai jau atlikti arba yra artimiausiuose planuose. Standartą kūrė skirtingų sričių specialistai – architektai, urbanistai, kraštovaizdžio architektai, apšvietimo specialistai, su projektų įgyvendinimu susiję Savivaldybės atstovai. Todėl dokumentas tapo visapusiu ir integruotu praktiniu gidu. Kad standartas būtų aktualus ir naudojamas, rekomenduojama praėjus metams po pativirtinimo apibendrinti jo taikymo rezultatus, iš naujo įvertinti transformacijos principus ir papildyti trūkstamais aspektais. * Pertvarkomos Konstitucijos pr., Vytenio g., Žilvičių g., Gerosios Vilties g., Žirmūnų g., Kojelavičiaus g., tobulinami pertvarkų sprendiniai Didlaukio g., Antakalnio g., Apkasų-Rinktinės g., Naugarduko g.

40 pav. Laan op Zuid, Roterdamas. Nuotr. iš MMAP archyvo

Komanda VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ Anton Nikitin, anton.nikitin@vilnius.lt Mindaugas Pakalnis Rūta Matonienė Ramunė Baniulienė DO ARCHITECTS

Gilma Teodora Gylytė, gilma.gylyte@doarchitects.lt Andrė Baldišiūtė Algimantas Neniškis Sabina Daugelienė Gerda Nevulytė Ignas Uogintas Edgar Vladimirenko MMAP

Martynas Marozas, martynas@mmap.lt Guoda Steponavičiūtė Rūta Marija Slavinskaitė GYVAS MIESTAS

Giedrė Puzinauskienė, gyvomiestoiniciatyva@gmail.com Elė Kalvelė Dr. Ričardas Skorupskas VILNIAUS APŠVIETIMAS

Vilma Pašilienė Aleksandr Lisica

Redakcinė kolegija: Anton Nikitin Gilma Teodora Gylytė Martynas Marozas

41 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

2 GEOME

ETRIJA

2. GEOMETRIJA Šiame skyriuje išdėstyta informacija ir pasiūlymais siekiama užtikrinti gatvių, ne tik kaip tranzito, bet ir plačiąja prasme suprantamų viešųjų erdvių kokybę, saugų ir patogų visų eismo dalyvių judėjimą, darnią ir visapusišką aplinką. Gatvės kupinos vilniečių gyvenimo. Temos tikslai •

Mažinti perteklinį asfaltą – siaurinti eismo juostas iki tiek, kiek reikia

•

Skirti daugiau erdvės pėstiesiems, želdiniams, dviratininkams.

•

Supaprastinti gatvių tinklo suvokimą, atsispiriant nuo automobilių eismo greičio ir aplinkos.

•

Užtikrinti gatvių atpažįstamumą ir aplinkos kokybę.

Nuo ko reikia pradėti •

Įvertinti, kiek erdvės yra tarp fasadų, sklypų ir raudonųjų linijų.

•

Nustatyti funkcinius ryšius, gatvės poreikius, užstatymo tipą.

•

Patikrinti eismo sudėtį, visuomet numatyti kaip patogiai judėti pėsčiomis ir dviračiais.

•

Projektuoti nuo gatvės kraštų į centrą, įvertinant ir saugant esamus želdinius.

Turinys 2.1 Gatvių tipai

2.2 Gatvių elementai

2.3 Sankryžos

2.4 Gatvių elementų naudojimo pavyzdžiai

1 pav. Giedraičių gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

1.1 Gatvių tipai

80 km/h kelias*

50 km/h gatvė

(A kategorija)

(B/C kategorija)

20-30 km/h gatvė be VT eismo

5 km/h gatvė (Ds kategorija)

(D kategorija)

80 km/h kelias* (A kategorija)

50 km/h gatvė (B/C kategorija)

20 - 30 km/h gatvė su VT eismu (D kategorija)

5 km/h gatvė (Ds kategorija)

Šiame standarte Vilniaus gatvės kategorizuotos remiantis esamu ir (arba) siekiamu gatvės greičiu į 4 greičio kategorijas, taip pat sugretinant jas su STR numatytais projektiniais gatvių kategorijų greičiais: 80 km/h A kategorijos gatvės, 50 km/h B/C kategorijos gatvės, 20 - 30 km/h D kategorijos gatvės ir 5 km/h Ds kategorijos gatvės. Šiame skyriuje siekiama apibrėžti principus, kuriais vadovaujamasi projektuojant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, susisteminti planavimo ir projektų įgyvendinimo Vilniuje gaires bei kokybinius gatvių infrastruktūros reikalavimus. Siekiama, kad Vilniaus gatvių infrastruktūra atitiktų universalaus dizaino principus. Vilniaus gatvės turi būti patogios žmonėms, turintiems negalią ar individualių poreikių. Taip siekiama, kad gatvių infrastruktūros sprendiniai Vilniaus mieste būtų patogūs visiems eismo dalyviams, nepaisant jų amžiaus, įgūdžių, sveikatos būklės ar judėjimo galimybių. *80 km/h projektinio greičio gatvės traktuojamos kaip keliai, dėl specifinės infrastruktūros išskirtinai pritaikyti motorinių transporto priemonių eismui ir neturintys tiesioginio ryšio su pėsčiųjų ir dviračių eismu. Dėl to standarto geometrijos skyriuje 80km/h keliai nėra detalizuojami.

2 pav. Gatvių tipų schema

3 pav. Skirtingų gatvių tipų tinklas Lazdynuose. Nuotr. Sauliaus Žiūros

4 pav. Antakalnio gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

50 km/h gatvės 50 km/h gatvės – miesto tranzito gatvės. Kiekvienas eismo dalyvis turi atskirtą vietą gatvės profilyje. Minimalūs reikalavimai: •

Minimalus gatvės plotis 23,5 m (pėsčiųjų takas 2 x 2,25 m + želdinių juosta su parkavimu 2 x 3,5m + dviračių takas 2,5 m + želdinių juosta 3 m + važiuojamoji dalis 2 x 3,5 m).

•

Gatvėse su VT įvažomis įvažos formuojamos krūmų juostos, skiriančios dviračių ir pėsčiųjų takus, sąskaita.

•

Jei gatvėje yra daugiau nei viena eismo juosta viena kryptimi - vienos juostos plotis 3 m.

•

50 km/h gatvėse dviračių eismas visada atskirtas.

•

Dviračių takas dvipusis, plotis ne mažesnis nei 2,5 m.

•

Želdinių juosta naudojama dviračių takui atskirti, i ne siauresnė nei 0,5 m.

•

Visose 50 km/h gatvėse numatoma galimybė VT eismui judėti.

•

Eismo juostų skiriamoji salelė ne siauresnė nei 2 m.

5 pav. Schematinis 50km/h gatvės pjūvis

6 pav. Apkasų/ Didlaukio. Nuotr. Sauliaus Žiūros

7 pav. Laan op Zuid, Roterdamas, Olandija. Nuotr. iš MMAP archyvo

8 pav. Vytauto gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

20-30 km/h gatvės – lėto eismo gatvės Lėto eismo gatvės – gyvenamosios gatvės, kuriose motorinių transporto priemonių vairuotojai jaučiasi kaip svečiai. Šios gatvės skirstomos pagal VT eismo judėjimo galimybę. Minimalūs reikalavimai gatvėms su VT eismu: •

Minimalus profilio plotis 17,5 m (važiuojamoji dalis 2 x 3,25 m + pėsčiųjų takas 2 x 2,25 m + dviračių juosta eismo kryptimi 2 x 1,5 m želdinių juosta su stotelėmis ir lauko įranga 3,5 m).

•

Želdinių juosta su lauko įranga, parkavimu ir stotelėmis – 3,5 m.

•

Dviračių eismas vyksta dviračių juostoje.

•

Jei želdinių juosta su lauko įranga telpa tik vienoje pusėje, formuojamas gatvės iškreivinimas.

•

Gatvės profilyje planuojant paralelinį parkavimą, kas 2 - 3 parkavimo vietas turi būti įrengiami želdiniai.

9 pav. Schematinis 20 - 30km/h VT eismo gatvės pjūvis

10 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

11 pav. Maasstraat, Amsterdamas, Olandija. Nuotr. Thomo Schlijperio

12 pav. Islandijos g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Minimalūs reikalavimai gatvėms be VT eismo: •

Optimalus profilio plotis 14 m (važiuojamoji dalis 2 x 2,75m + želdinių ir funkcinės juostos 2 x 2 m + pėsčiųjų takai 2 x 2,25 m ).

•

Jei želdinių juosta su lauko įranga telpa tik vienoje pusėje, formuojamas gatvės iškreivinimas.

•

Gatvės profilyje planuojant paralelinį parkavimą, kas 2 - 3 parkavimo vietas turi būti įrengiami želdiniai.

•

Tokios gatvės gali būti ir vienpusio eismo, numatant dvipusį judėjimą dviračiams. Tuomet važiuojamoji dalis turi būti bent 3,5 m pločio.

13 pav. Schematinis 20-30km/h gatvės be VT eismo pjūvis

14 pav. P. Vileišio g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

15 pav. Ramaus eismo gatvė Niujorke, JAV. Nuotr. Wild West Village

16 pav. Savičiaus g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

5 km/h gatvės – bendro judėjimo gatvė

17 pav. Schematinis 20-30km/h gatvės be VT eismo pjūvis

Bendro naudojimo zona – tai gatvės, kuriose eismo dalyviai juda bendrame sraute. Pagrindiniai naudotojai – pėstieji ir dviratininkai. Automobilių eismas skirtas tik privažiuoti. Kadangi 5 km/h gatvėse sprendinius dažnai lems siauras gatvės profilis, želdiniai ir kietos dangos santykis turi būti sprendžiamas atskirais sprendiniais. Apie galimus želdinių sprendinius riboto pločio zonose plačiau skaityti Želdinių dalyje. Minimalūs reikalavimai: •

Visos gatvės siauresnės nei 12 m formuojamos kaip bendro naudojimo zonos.

•

Visi eismo dalyviai gatvės profiliu naudojasi bendrai.

•

Minimalus kietos dangos kiekis bendro naudojimo gatvėje 3,5 m su papildomai sukietintais 1 m kraštais, ant kurių galima užvažiuoti prireikus, prasilenkti.

18 pav. Bendro judėjimo gatvė Monterrey, JAV. Nuotr. Old Monterey

19 pav. Bendro judėjimo gatvė Graikijoje. Nuotr. Antono Nikitino

1.2 Gatvių elementai

Pėstiesiems

2 Funkcijai 3

Dviratininkams

20 pav. Principinis gatvės profilio pjūvis

2 Funkcijai

Viešajam transportui

Važiuojamajai daliai

1 lentelė Gatvės elementai

50 km/h

20-30 km/h su VT 20-30 km/h be VT

5 km/h

1. Pėstiesiems Pėsčiųjų takas





Šeiminkų "metras"



Želdinių juosta





Lygiagretus automobilių stovėjimas



Mažoji architektūra



Atskiras dviračių takas





Dviračių juosta gatvėje



Eismas bendrame sraute





*







Važiuojamosios dalies eismo juostų pločiai

3m-(3.25m**)

2.75m

≤2.75

Bendro judėjimo gatvė (shared space)





Iškreivinimas





Perėjimų iškėlimas ir/ar greičio kalneliai





Pėsčiųjų salelės



x***

2. Funkcijoms

3. Dviratininkams

4. Viešajam transportui Stotelės Įvažos

5. Važiuojamajai daliai

 – privaloma;  x – draudžiama.

–

galima;

*Taikoma esant A juostai. **Taikoma atskiroms VT juostoms arba jeigu tenkinamos abi sąlygos: ***Galioja tada, kai yra ne daugiau 2 eismo juostos ir kitoks sprendimas (šaligatvio išplatinimas) beužtikrina pėsčiųjų saugumo. •

yra ne mažiau nei 2 eismo juostos;

•

juda viešasis transportas arba sunkiasvoris transportas pramoninėse teritorijose.

Pėstiesiems

21 pav. Pėsčiųjų takas Naugarduko g. Nuotr. Laimono Ciūnio

Pėsčiųjų takas Reikiamas plotis ≥2.25m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Projektuojami iš abiejų gatvės pusių, išimtiniais atvejais kai gatvės raudonųjų linijų plotis neužtikrina pakankamo pločio, pėsčiųjų takai gali būti siaurinami iki 1,5 m jei užtikrina saugų ir patogų pėsčiųjų judėjimą.

Santykis su sankryžomis Lėto eismo gatvėse išnaudojami važiuojamajai daliai siaurinti ir taip lėtinti eismą. Lėto eismo gatvėse šaligatvių danga naudojama perėjose ir išlaikoma to paties lygio kaip šaligatvis.

23 pav. Pėsčiųjų takas, aksonometrinis vaizdas

22 pav. Pėsčiųjų takas Islandijos g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

24 pav. Pėsčiųjų takas Paupio g. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

25 pav. Šeimininkų metras Raugyklos g. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Šeimininko metras Reikiamas plotis ≥0.5m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Planuojamas gatvėse, kur funkcija ir poreikis užtikrins panaudojimą, gali būti numatomas palei fasadą arba miesto baldų zonose.

Santykis su sankryžomis Dėl pėsčiųjų saugumo ir matomumo užtikrinimo, ties pėsčiųjų perėjomis ir sankryžomis šeimininko metre galima sodinti medžius, bet kitų objektų, kurie ribotų matomumą, reikėtų vengti. 27 pav. Šeimininko metras, aksonometrinis vaizdas

26 pav. Šeimininko metras M. K. Čiurlionio g. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Funkcijoms

28 pav. Želdinių juosta Ozo g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Želdinių juosta Reikiamas plotis ≥0.5m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Želdinių juostos gali būti derinamos su mažąja architektūra, o esančios prie važiuojamosios dalies – su parkavimu, tuo atveju lėto eismo gatvėse be VT prie važiuojamosios dalies šiai juostai skiriama 2 m, o gatvėse su VT eismu – 3,5 m. Želdinių juosta naudojama dviračių ir pėsčiųjų takams atskirti, yra 0,5 - 2 m pločio. Dėl konkrečių sprendinių žiūrėti Želdinių skyriuje.

Santykis su sankryžomis

29 pav. Želdinių juostos, aksonometrinis vaizdas

Dėl eismo saugumo ir matomumo užtikrinimo, ties pėsčiųjų perėjomis ir sankryžomis želdinių juostose galima sodinti medžius, bet kitų objektų, kurie ribotų matomumą, reikėtų vengti.

30 pav. Želdinių juosta Upės g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

31 pav. Želdinių juosta Lakūnų g. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

32 pav. Lygiagretus parkavimas, Ogmios miestas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Lygiagretus automobilių stovėjimas Reikiamas plotis 2 – 3,5m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Įrengiamas pagal poreikį, kas 2 - 3 parkavimo vietas sodinami medžiai. Gatvėse, kuriose pagal morfologiją, aplinkinę funkciją ar kitus veiksnius nėra poreikio statyti automobilius gatvėse, vietoj parkavimo įrengiamos želdinių juostos.

Santykis su sankryžomis 33 pav. Lygiagretus parkavimas gatvėje, aksonometrinis vaizdas

Dėl eismo saugumo ir matomumo užtikrinimo, arčiau nei 5 m iki pėsčiųjų perėjų ir sankryžų parkavimas neįrengiamas.

34 pav. Lygiagretus parkavimas gatvėje, Antverpenas, Belgija. Nuotr. R. Snyderio

35 pav. Mažoji architektūra Islandijos g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Mažoji architektūra Reikiamas plotis ≥0,5 m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Mažoji architektūra gali būti darinama su želdinių juostomis ten, kur jos reikia. Svarbu, kad mažoji architektūra šalia pėsčiųjų takų netrukdytų pėstiesiems. Dėl konkrečių sprendinių žiūrėti Lauko įrangos skyriuje.

Santykis su sankryžomis Dėl eismo saugumo ir matomumo užtikrinimo ties pėsčiųjų perėjomis ir sankryžomis mažosios architektūros elementų reikėtų vengti. Tačiau galimi objektai, neribojantys matomumo (dviračių stovai, šiukšlinės).

36 pav. Mažosios architektūros zonos, aksonometrinis vaizdas

37 pav. Lauko suoliukai Neries krantinėje. Nuotr. Sauliaus Žiūros

38 pav. Informacinis stendas, Gedimino pr. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Dviratininkams

39 pav. Dviračių takas Giedraičių g. Nuotr. S. Žiūros

Atskiras dviračių takas Reikiamas plotis 2,5 - 3,5 m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Dėl didelio judėjimo greičio skirtumo tarp eismo dalyvių būtina įrengti 50 km/h gatvėse. Naudojamas raudonas asfaltas.

Santykis su kitais eismo dalyviais Atskirtas nuo automobilių eismo, ir pėsčiųjų takų. 41 pav. Dviračių takas, aksonometrinis vaizdas

Santykis su sankryžomis Atskiri dviračių takai sankryžose lieka to paties aukščio, važiuojamoji dalis kertama dviračių takais, sankryžose dviračių takai projektuojami vidinėse sankryžos dalyse (žiūrėti Sankryžų skyrių).

40 pav. Šeškinės takas. Nuotr. Sauliaus Žiūros

42 pav. Dviračių takas Rinktinės g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

43 pav. Dviračių juosta Didžiojoje g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Dviračių juosta gatvėje Reikiamas plotis 1,5 - 2 m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Naudojama siauro profilio 20/30 km/h gatvėse su VT eismu. Naudojamas raudonas asfaltas.

Santykis su kitais eismo dalyviais Įrengiama važiuojamojoje dalyje, stoteles apvažiuoja iš kitos pusės.

Santykis su sankryžomis Sankryžose dviračių juostos pakyla į pėsčiųjų perėjų aukštį 20/30 km/h gatvėse, sankryžose su lėto eismo gatvėmis, kuriose nėra išskirto dviračių eismo, žymimi dviračių eismo įsiliejimai į bendrą srautą.

44 pav. Dviračių juosta bendrame sraute, aksonometrinis vaizdas

45 pav. Dviračių juosta Rūdininkų g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

46 pav. Dviračių takas Naugarduko g. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

47 pav. Ramaus eismo gatvė, Blankenstraat, Amsterdamas, Olandija. Nuotr. Goverto de Witho

Dviračių eismas bendrame sraute Reikiamas plotis –

Panaudojimas ir įgyvendinimas Dviračių eismas bendrame sraute organizuojamas siauro profilio ramaus eismo gatvėse, kuriuose eismo dalyviai juda panašiu greičiu ir srautas nėra didelis.

Santykis su kitais eismo dalyviais 48 pav. Dviračių eismas bendrame sraute, aksonometrinis vaizdas

Atskiras žymėjimas nenaudojamas, dviračiai ir motorinės transporto priemonės juda kartu važiuojamąja dalimi.

Santykis su sankryžomis Lygiareikšmėse sankryžose dviračių eismas nėra išskiriamas, o sankryžose su didesnio srauto ir (arba) greičio gatvėmis įsilieja į atskirus dviračių takus arba juostas.

49 pav. Bendro naudojimo gatvė, Apeldoorn zuid, Apeldornas, Olandija. Nuotr. iš MMAP archyvo

50 pav. Bendro naudojimo gatvė, Apeldoorn zuid, Apeldornas Olandija. Nuotr. iš MMAP archyvo

Viešajam transportui

51 pav. VT stotelė gatvėje. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Stotelės gatvėje Reikiamas plotas Ne mažiau kaip 12 x 3,5 m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Stotelės gatvės važiuojamojoje dalyje planuojamos mažesnio VT ir automobilių srauto gatvėse bei siauro profilio gatvėse. Stotelės gatvėje atveju tam skirta vieta papildomai turi būti ženklinama specialiu ženklinimu.

Santykis su dviračių eismu Dėl VT keleivių ir dviratininkų saugumo, būtina dviračių taką vesti už stotelės.

52 pav. VT stotelė gatvėje ir dviračių juosta

53 pav. VT stotelė Naugarduko gatvėje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

54 pav. VT sustojimas su įvaža. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Įvažos Reikiamas plotas Nuo 20 x 3 m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Stotelės su įvažomis planuojamos didelio VT ir automobilių srauto gatvėse siekiant užtikrinti gatvės pralaidumą ir eismo dalyvių saugumą. Stotelės įvažos aikštelės ilgis nustatomas pagal sustojančių viešojo transporto priemonių skaičių.

Santykis su dviračių eismu 55 pav. VT sustojimo įvaža, aksonometrinis vaizdas

Dėl VT keleivių ir dviratininkų saugumo būtina dviračių taką vesti už stotelės.

56 pav. VT sustojimas su įvaža Rinktinės g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Važiuojamajai daliai

57 pav. Bendro judėjimo gatvė, Pilies gatvė. Nuotr. Jerzy Strzeleckio

Bendro judėjimo gatvė (shared space) Reikiamas plotis Ne mažiau kaip 6 m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Bendro eismo gatvėse naudojama bendra danga eismo dalyvių judėjimui (plačiau žiūrėti Medžiagų skyrių). 6 m plotis užtikrina, kad tokioje gatvėje galės prasilenkti pėstieji, dviratininkai ar du lengvieji automobiliai, taip pat tilps ir sunkiasvorės transporto priemonės (pvz., šiukšliavežės ar gaisrinės).

59 pav. Bendro judėjimo gatvė, aksononmetrinis vaizdas

58 pav. Bendro judėjimo gatvė, Argentina.Nuotr. Slow Ottawa

60 pav. Bendro judėjimo gatvė, Nijmegenas, Olandija. Nuotr. iš MMAP archyvo

61 pav. Gatvės iškreivinimas Islandijos g. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Iškreivinimas Reikiamas ilgis 20 m

Panaudojimas ir įgyvendinimas Gatvės iškreivinimas įrengiamas siekiant didesnio vairuotojų atidumo didesnės rizikos zonose. Gatvės profilio iškreivinimu raminamas eismas ir užtikrinamas eismo dalyvių saugumas.

63 pav. Gatvės iškreivinimas aksonometrinis vaizdas

62 pav. Gatvės iškreivinimas, JAV. Nuotr. NACTO

64 pav. Iškelta pėsčiųjų perėja, Ogmios miestas. Nuotr. Norbert Tukaj

Perėjimų iškėlimas ir (ar) greičio kalneliai Reikiamas plotis 2m plotis pakilti arba nusileisti

Panaudojimas ir įgyvendinimas Perėjų iškėlimas ir greičio kalneliai įrengiami siekiant didesnio vairuotojų atidumo didesnės rizikos zonose. Gatvės aukščio pasikeitimais raminamas eismas ir užtikrinamas eismo dalyvių saugumas.

66 pav. Iškelta perėja, aksonometrinis vaizdas

65 pav. Iškelta perėja, Londonas, UK. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

67 pav. Iškelta perėja, Paryžius, Prancūzija. Nuotr. Ilyos Varmalovo.

68 pav. Pėsčiųjų salelės Naugarduko gatvėjė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Pėsčiųjų salelės, „pilvai" Reikiamas plotis 0,25 – 2 m iš abiejų perėjos pusių Panaudojimas ir įgyvendinimas Pėsčiųjų salelės, arba „pilvai" įrengiamos nereguliuojamose perėjose ir sankryžose. Maksimaliai susiaurinant važiuojamąją dalį siekiama užtikrinti pėsčiųjų saugumą ir vairuotojų atidumą didesnės rizikos zonose.

69 pav. Pėsčiųjų salelės, aksonometrinis vaizdas

70 pav. Pėsčiųjų salelės, JAV. Nuotr. My Ballard

71 pav. Pėsčiųjų salelės, JAV. Nuotr. Bureu of Planning and Sustainability

1.3 Sankryžos

Sankryžos projektuojamos prioriteto tvarka: •

Nereguliuojamos arba žiedinės

•

Reguliuojamos šviesoforais

Visose užtikrinami mažiausi įmanomi spinduliai pagal transporto srautą

50 x 50 Jeigu įmanoma, įrengiamos žiedinės arba nereguliuojamos. Nustatoma, kuriems eismo dalyviams ar kryptims teikiamas pirmumas. Sankryžoje takai “nusileidžia” į gatvės lygį.

50 x 20(30) Įvažiavimai į (iš) 20/30 gatvės įprastai pakeliamos į takų lygį, išlaikomas jų medžiagiškumas. Įprastai nereguliuojamos, gali būti žiedinės sankryžos. Retais atvejais - reguliuojamos šviesoforo. Pirmumas visiems judantiems išilgai 50 km/h gatvės.

50 x 5 Formuojamas kaip įvažiavimas į teritoriją. Takai lieka savo aukštyje per visą įvažiavimo plotį.

20(30) x 20(30) Lygiavertė sankryža be pirmumo ženklų. Gali būti iškelta, taip pat žiedinė, šviesoforai - nepageidaujami.

20(30) x 5 Įprastai iškeltas susikirtimas, išskiriamas kitokiu medžiagiškumu arba formuojamas kaip įvažiavimas į teritoriją

1.4 Gatvių elementų naudojimo pavyzdžiai

2.25 m

3.5 m

12 m

3.5 m

2.5 m

2.25 m

72 pav. Principinė 50 km/h gatvės su 2+2 eismo juostomis aksonometrija

2.25 m

3.5 m

1.5 m

6.5 m

1.5 m

2.25 m

73 pav. Principinė 20-30 km/h gatvės be VT eismo aksonometrija

74 pav. Principinė 20-30 km/h gatvės su VT eismu aksonometrija 2.25 m

5.5 m

3.5 m

2.25 m 2m

3.5 m

75 pav. Principinė 5 km/h gatvės aksonometrija

76 pav. Principinė 50 km/h gatvės aksonometrija 3m

2.25 m

2.5 m

3.5 m

6.5 m

3.5 m

2.25 m

2.5 m

5.5 m

2.5 m

77 pav. Principinė 50 km/h gatvės su parkavimu dublyje aksonometrija

2.25 m

2m 2.5 m

1.5 m

2.5 m

2.25 m

79 pav. Principinė bemotorio eismo gatvės aksonometrija

4m 2m

3.5 m

4.75 m

2.75 m

3.5 m

1.5 m

2.25 m

78 pav. Principinė gatvės aksonometrija su paraleliniu parkavimu viduryje

3 ŽELDIN

NIAI

1 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

3. ŽELDINIAI Visos Vilniaus gatvės be išimties privalo būti gausiai apželdintos, saugant brandžius medžius ir sodinant naujų želdinių, siekiant komforto žmogui, bioįvairovės ir tvaresnio lietaus vandens surinkimo. Šiame skyriuje aptariami želdinių saugojimo būdai, želdinimo principai ir geriausios rūšys, tinkančios Vilniaus gatvėms. Temos tikslai •

Išsaugoti esamus medžius.

•

Visos gatvės privalo būti gausiai apželdintos

•

Numatyti ką ir kaip sodinti Vilniuje

Nuo ko reikia pradėti •

Kiekviename projekte pažymėti esamus želdinius ir jų šaknyno apsaugos zoną, kurioje reikės dirbti imantis papildomų apsaugojimo priemonių.

•

Numatyti priemones esamiems želdiniams saugoti ar jų augimvietei gerinti.

•

Kiekvienoje gatvėje suplanuoti gausų želdinimą medžiais ir krūmais visu ilgiu.

Turinys 3.1 Esamų medžių saugojimas

3.2 Naujų želdinių planavimas

3.2.1 Gatvės zonos

3.2.2 Gatvių želdinių tipai

3.2.3 Gatvės elementų želdinimas

3.2.4 Kelių želdinimas

3.3 Techniniai reikalavimai

3.3.1 Esamiems medžiams 3.3.2 Naujų želdinių įrengimo specifikacijos 3.4 Priedai

100 106 118

3.1 Esamų medžių saugojimas

2 pav. Pesčiųjų takas pakreiptas norint išsaugoti esamą medį. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Saugojimas Siekiant išsaugoti medžius, galima išskirti du pagrindinius šios strategijos veiksnius: pats medis ir jo vieta bei šaknys. 85 proc. medžių šaknų sistemos susiformavusi paviršinio dirvožemio 60 cm gylyje. Šaknų sistemos ir lajos dydis atitinka vienas kitą, taip pat nuo to priklauso ir augalo sveikumas bei atsparumas nepalankioms sąlygoms. Bet koks mechaninis šaknų sistemos pažeidimas tiesiogiai paveikia medžio sveikatą. Todėl: •

Maksimalus leistinas dirvožemio sukėlimas yra 150mm nuo esamo paviršiaus lygio.

•

Maksimalus leistinas sužeminimas yra 200mm nuo esamo paviršiaus lygio ir tik rankiniu būdu.

•

Aplink esamus medžius dėti metalo groteles draudžiama. Šis sprendimas taikytinas tik naujai sodinamiems medžiams.

Pirmas žingsnis medžiams išsaugoti Projektavimą pradėti VMS patvirtinta grafinio (informacinio) medžių žymėjimo plane ir medžių inventorizacijos lentelės sudėtimi (žr. 84-85 p.).

Saugojimo būdai: A

Pomedžio atlaisvinimas ir mulčavimas medienos, mineraliniu mulčiu Mažiausias atlaisvintas plotas aplink kamieną turėtų būti mažiausiai 1,5 x 1,5 m. Pašalinus kietas dangas, plotus užpildyti medienos arba mineraliniu mulču.

3 pav. Nuotr. Elės Kalvelės

Pomedžio želdiniais

apsodinimas

101 p. Šalinant kietą dangą sujungti zonas į vientisą žalią juostą ir užsodinti krūmais, jei tai netrukdo pėsčiųjų eismui.

4 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Kietų dangų atnaujinimas, jei šaknys deformavusios dangos paviršių 102 p. Tokiu atveju problema sprendžiama lokaliai pritaikant lanksčią dangą, kuri liejama vietoje prisitaiko prie šaknų lygio.

5 pav. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Jei kietos dangos įrengiamos šaknų apsaugos zonoje 103 p. Kietos dangos tiesiamos naudojant žemiau aprašytą no dig (be kasimo) metodiką ir raft system.

6 pav. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Jei medis tako (įvažiavimo) zonoje 104 psl. Įvertinus šaknų sistemos dydį pagal 1 priemonę, ieškoti sprendimo, kaip išdėstyti elementus.

7 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Daugiau techninių specifikacijų skyriuje "Techniniai reikalavimai. Esamiems medžiams" (žr. 100 - 105 p.)

Grafinis/informacinis med inventorizacijos lentelės s

..\..\..\OneDrive\Documents\Medziu inventorizacija - lentele PP\Vilnius logo doc.jpg

M2-1

Kamieno apimties aukštis

1.30

Kamieno kaklelis

M3-1

Saugomas šaknų plotas Saugomo šaknų ploto apskaičiavimas kamieno kaklelio diametras Ø x12, kuriame saugomas esamas gruntas ir vengiami grunto nukasimo, užpylimo, šaknų suspaudimo ir sandėliavimo darbai bei mechanizuotos veiklos.

M5-1

SAUGOMO ŠAKNŲ PLOTO APSAUGOS REIKALAVIMAI: 1. Pomedžio plotas, kuriame medžio būklės gerinimo priemonių įterpimui naudotinas oro kastuvas a alternatyvos. Statybų metu aptveriamas laikina tvora. 2. Esant neišvengiamai būtinybei dėl objekto specifikos, saugomų šaknų plote fragmentiškai pravaži išklojamas specialiomis svorio centrą paskirstančiomis laikininojo kelio plokštėmis ribotam laiko tar

Pastaba 1: Jei medžių šalinimas yra numatytas DP, pažymimas šių medžių šaknų saugojimo plotas pla Pastaba 2: Rengiant topo nuotrauką, atliekama medžių taksacija su tikslia medžio kamieno ašies vieta. Pastaba 3: Numatant medžių (išskyrus uosialapius klevus)kirtimą, taikomas adekvatus kompensavima

suma, papildomai numatoma galimybė kompensuoti krūmų masyvais, kur 1 cm medžio kamieno diametr nuo augalo rūšies ir situacijos).

ŽELDINIŲ INVENTORIZACIJOS LENTELĖS PAVYZDYS Nr. plane 1 M-1

Medžio rūšis lietuviškai 2

Medžio rūšis lotyniškai 3

Paprastoji pušis

Pinus sylvestris

8 pav. Grafinis/informacinis medžių žymėjimas plane ir medžių inventorizacijos lentelės sudėtis

Kamieno diametras cm 1.30 m aukštyje

Kamieno ties kamieno

džių žymėjimas plane ir medžių sudėtis MEDŽIŲ LAJOS IR ŠAKNYNO PROJEKCIJOS ŽYMĖJIMAS BRĖŽINYJE Medžio būklės indeksas 1 - GEROS BŪKLĖS MEDIS žymens spalva RGB - 23,181,44

M1-1

2 - PATENKINAMOS BŪKLĖS MEDIS žymens spalva RGB - 0,191,255

M1-2

3 - NEPATENKINAMOS BŪKLĖS MEDIS žymens spalva RGB - 147,39,143 4 - BLOGOS BŪKLĖS MEDIS žymens spalva RGB - 99,100,102 5 - ŠALINAMAS MEDIS žymens spalva RGB - 205,32,39

M4-1

6 - SAUGOMO GAMTOS OBJEKTO STATUSĄ TURINTIS MEDIS žymens spalva RGB - 176,108,59 Medžio lajos projekcija M3-3

Medžio kaklelio projekcija

M6-1

Medžio kamieno ašis Saugomas šaknų plotas

Šaknų saugojimo zonos apskaičiavimo pavyzdys, kai kamieno diametras ties medžio kamieno kakleliu yra 0.40 cm Šaknų saugojimo zonos diametras 0.40m x 12 = 4,8m 2 Šaknų saugojimo zonos plotas π x 4,8 ≈ 15.08m

arba rankinis darbas, o kietosioms dangoms skirti pasluoksniai pildomi struktūriniu gruntu, jeigu nėra kitos

iuojama transporto priemonėmis, kurių bendras svoris yra 2 tonos, o važiuojamojo ploto pagrindas tolygiai rpui arba iki 20 cm storio lapuočių skiedrų mulčiu, paliekant visam laikui.

ane bei kamieno kaklelio diametras. . as naujais želdiniais - kertamo medžio diametras kompensuojamas tokia pat sodinamų medžių diametrų ro yra tolygus 2 m2 krūmų masyvo plotui (jei sodinami 60-80 cm sodinukai, 2-4 vnt/m2 tankiu, priklausomai

diametras o kakleliu Øcm

Saugomas šaknų plotas m2 * 6 15,08

Lajos projekcija Medžio būklės Š,R,P,V kryptimis indeksas 1, 2, 3, 4,5 m 7 3; 4,3; 6; 3,4

Siūlomos/būtinosios arboristinės/tvarkymo priemonės

Formuojamasis genėjimas

3.2 Naujų želdinių planavimas 3.2.1 Gatvės zonos Skirta 50, 20-30, 5 hm/h gatvėms

2 3 1

1 Želdinių juosta tarp važiuojamosios ir pėsčiųjų dalies ar dviračių tako, tarp pėsčiųjų ir dviračių 2 Želdinių juosta tarp pėsčiųjų dalies ir fasado 3 Želdinių juosta tarp pėsčiųjų dalies ar dviračių tako 4 Želdinių juosta važiuojamosios dalies skiriamojoje juostoje

9 pav. Schematiškai iliustruota žaliųjų juostų hierarchija ir tipai

Nuo juostos tipo ir pločio priklauso ir sodinamų želdinių tipai

0.5-1 m

Žemi krūmai Žemi krūmai, vijokliai, žoliniai augalai ir kiti

1-2m

Žemi krūmai, vidutiniai ir žemi medžiai Žemi krūmai, vijokliai, žoliniai augalai ir kiti

2-3 ir daugiau

1 2

Žemi krūmai, aukšti medžiai Krūmai, medžiai ir kiti, jeigu toli nuo fasado

10 pav. Diagramoje iliustruoti žaliųjų juostų želdinimo principai ir galimi želdinių tipai

12 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

1 Želdinių juosta tarp važiuojamosios ir pėsčiųjų dalies ar dviračių tako, tarp pėsčiųjų ir dviračių

Funkcija Ši funkcinė juosta yra pagrindinė formuojant gatvės charakterį, erdvę, suteikia komfortą žmonėms, kuria fizinį atstumą tarp pėsčiųjų ir transporto priemonių. Parametrai Ši funkcinė juosta turėtų būti optimalaus 2m pločio. Tokio pločio juosta medžiams užtikrina geras sąlygas, pomedžis apsodinimas krūmais. Naudojimas ir įrengimas Jei atnaujinama esama gatvė ir optimalaus pločio neįmanoma pasiekti, projektuotojas priima geriausią sprendimą pagal esamą plotį: •

≥2 m - Sodinami dideli medžiai ir žemi krūmai arba įrengiama šlapbalė (žr. Šlapbalių skyrių).

•

1 - 2 m - sodinami vidutinio dydžio medžiai ir žemi krūmai.

•

1 m - sodinami vidutinio dydžio ir maži medžiai bei žemi krūmai.

•

0,5 - 1 m - sodinami krūmai.

•

<0,5 m - vengiama tokių juostų, turimas plotas perskirstomas kitoms gatvės funkcinėms juostoms. Jei perskirstymas nepagrįstas, tai paliekama esama veja.

Želdiniai renkami iš lentelės skyriuje Žemų krūmų skyriaus.

13 pav. Schema, iliustruojanti želdinių juostos ryšį su kitomis gatvės dalimis.

14 pav. Siaura juosta maksimaliai išnaudota želdiniams. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

2 Želdinių juosta tarp pėsčiųjų dalies ir fasado Funkcija Ši funkcinė juosta formuoja privatumą ir fizinį atstumą nuo gatvės eismo dalyvių. Joje projektuotojas turi daugiau laisvės rinkti želdinius. Naudokite toliau pateikiamas schemas, atsižvelgdami į gyventojų ir erdvės naudotojų interesus. Centrinėje miesto dalyje tokią funkciją atlieka šeimininko metras. Parametrai

15 pav. Schema, iliustruojanti želdinių juostos ryšį su kitomis gatvės dalimis.

Ši funkcinė juosta turėtų būti optimalaus 3 m pločio. •

<0,5 m - sodinami krūmai, tačiau galimos ir mobilios gėlinės. (Daugiau Šeimininko metro skyriuje).

•

3 m - visame plote užpildyti sodinami akcentiniai krūmai masėmis, daugiamečiai ir žoliniai augalai, vijokliai, jei tinkama. (Daugiau Vijoklių skyriuje).

•

=3 m - optimalus plotis sodinti mažus medžius, akcentinius krūmus ir daugiamečius žolinius augalus (Diaugiau Žemų medžių,Krūmų ir Daugiamečių žolinių augalų skyriuose).

•

3 - 10 m - sodinami maži medžiai nereguliaraus išdėstymo grupėmis, jie papildomi krūmais.

•

>10 m - sodinami vidutinio dydžio medžiai nereguliaraus išdėstymo grupėmis, papildomi krūmais.

Želdinius rinkitės iš lentelių skyriuose „Dideli medžiai", „Vidutiniai medžiai", „Žemi medžiai", „Žemi krūmai".

16 pav. Paupys. Nuotr. Sauliaus Žiūros

3 Želdinių juosta tarp pėsčiųjų dalies ar dviračių tako

3 1m

Funkcija Ši funkcinė juosta skirta sudaryti fizinį barjerą tarp pėsčiųjų ir dviratininkų, kuriant saugesnes sąlygas ir malonesnę aplinką abiem grupėms. Parametrai Ši funkcinė juosta turėtų būti optimalaus 1 m pločio. •

2 m - vengiama tokių juostų, turimas plotas perskirstomas kitoms gatvės funkcinėms juostoms. Jei perskirstymas nepagrįstas, sodinami krūmai reguliariai pasikartojančiomis grupėmis.

•

1-2 m - visas plotis užpildomas krūmais.

•

1m - krūmai sodinami dviguba eile.

•

0,5 - 1 m - sodinti krūmuskrūmai sodinami viena arba dviem eilėmis priklausomai nuo rūšies dydžio.

•

<0,5 m - vengiama tokių juostų, turimas plotas perskirstomas kitoms gatvės funkcinėms juostoms. Jei perskirstymas nepagrįstas, paliekama esama veja.

17 pav. Schema, iliustruojanti želdinių juostos ryšį su kitomis gatvės dalimis.

18 pav. Skiriamoji juosta su išsaugotais medžiais Vilniuje. Nuotr. Elės Kalvelės.

4 2m

4 Želdinių juosta važiuojamosios dalies skiriamojoje juostoje Funkcija Žalia skiriamoji juosta būdinga esamoms didelio transporto intensyvumo gatvėms ir atlieka barjero tarp priešingų eismo srautų funkciją. Šią juostą galima apželdinti ir taip, pagerinti gatvės mikroklimatą, eismo dalyvių komfortą, bendrą gatvės vaizdą, mažinti taršos padarinius.

19 pav. Schema, iliustruojanti želdinių juostos ryšį su kitomis gatvės dalimis.

Parametrai Kad gatvės potencialas būtų maksimaliai išnaudotas ir sukurtų vertę visiems naudotojų grupėms, ši funkcinė juosta turėtų būti optimalaus 2 m pločio. Tokio pločio juosta medžiams užtikrina geras sąlygas, pomedį galima apsodinti krūmais. Platesnė juosta apsunkintų priežiūrą - būtų sudėtinga priartėti. Siauresnėje juostoje medžių rūšių pasirinkimas amplitudė būtų ribotas.

20 pav. Šeimininko metras Taline. Nuotr. Elės Kalvelės

Šeimininko metras

Funkcija Šeimininko metras - tai pėsčiųjų tako zona, esanti arčiausiai fasado judriose miesto dalyse. Ši zona gali būti sukurta miesto arba privačia iniciatyva. Parametrai Jei šeimininko metrą inicijuoja miestas, tai prie fasado sukuriama minimalaus 1 m ar didesnio pločio žalia juosta, kurioje želdiniai gali būti sodinami į gruntą privačia iniciatyva. Naudojimas ir įrengimas •

Želdiniai ir mobilios gėlinės šeimininko metre privalo būti puikiai prižiūrimi visus metus arba pašalinti. Už priežiūrą atsako iniciatorius (jei privati iniciatyva).

•

Šeimininko metrą siūlyti tik ten, kur želdiniams pakaks saulės šviesos ir drėgmės.

•

Nesiūlyti želdinių ten, kur nuo stogo krentantis vanduo ir sniegas juos sunaikintų.

•

Želdiniai negali blokuoti langų.

•

Vijokliams privalo būti įrengta reikiamo aukščio atrama (Žr. „Vijoklių atramos”).

•

Renkamos kompaktiškos rūšys, arba didesnių rūšių krūmai turės būti reguliariai karpomi.

Želdiniai rinkami iš lentelės (jei ne privati iniciatyva), pateiktoje skyriaus pabaigoje. Jei asortimentą norite išplėsti, svarbu vadovautis kriterijais, pateikiamais Augalų lentelės įžangoje.

21 pav. Schema, iliustruojanti šeimininko metro ryšį su kitomis gatvės dalimis.

22 pav. Šlapbalių sistema pritaikyta esamai gatvei, Alma Road, London. Šaltinis: https://www.susdrain.org/case-studies/pdfs/ suds_awards/alma_road_rain_gardens_london_v2.pdf

Šlapbalės Funkcija Šlapbalės - tai įprasčiausia lietaus vandens valdymo praktika. Šlapbalių sistema sumažina apkrovą, tenkančią lietaus vandens surinkimo arterijoms, skatina natūralią vandens infiltraciją į dirvožemį, pagerina natūralius vandenis pasiekiančio vandens kokybę. Šlapbalių sistema sumažina važiuojamosios ir pėsčiųjų dalies užtvindymą liūčių metu, yra mažiau investicijų reikalaujantis sprendimas ne tokio pat pajėgumo lietaus nuotekų sistema.

23 pav. Schema, iliustruojanti šlapbalės ryšį su kitomis gatvės dalimis.

Parametrai Rekomenduojamas minimalus 2 m plotis. Vanduo gali būti surenkamas nuo pėsčiųjų ir (arba) važiuojamosios dalies. Įrengiama ten, kur neauga medžiai, negaltys pakelti užtvindymo. * Išskirtiniais atvejais žr. Techninius reikalavimus. Naudojimas ir įrengimas •

Užtikrinama, kad kietos dangos būtų formuojamos su nuolydžiu. Riba gali būti su lygaus borto.

•

Kai aukščiai skirias, vandens įleidimo struktūros, tokios kaip bortų prakirtimai, leidžia liūčių vandeniui iš gretimos važiuojamosios dalies patekti į šlapbalių sistemą.

Šlapbalių želdiniai pateikiami skyriaus „Šlapbalių želdiniai" lentelėje.

3.2.2 Gatvių želdinių tipai

24 pav. Želdynai Londone. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Rūšių parinkimo kriterijai •

Turimos vietos tūris šaknims (šaknų tūris). Į tai atsižvelgiant, gatvės medžiai pagal augimo potencialą ir šaknų tūrį skirstomi į tris dydžių grupes. Kartu pateikiamas plotas plane, kurį kiekvienos grupės medžio išsivysčiusi šaknų sistema užima 1,2 m gylyje. Tūris šaknims lemia, kokio dydžio medį galite rinktis iš lentelės. Būdas, kaip padidinti dirvožemio tūrį šaknims, pateikiamas Technologinų sprendimų skyriuje.

•

Saulėtumas ir dirvos drėgnumas (bioekologinės sąlygos). Renkant augalą, svarbu įvertinti bioekologines sąlygas. Tam reikalinga vietos fotofiksacija ir geologinis tyrimas.

•

Biologinė įvairovė. Šis aspektas svarbus klimato kaitos akivaizdoje. Plėsti augalų įvairovę reiškia plėsti ir gyvūnijos įvairovę.

•

Estetinė vertė. Dažniausiai tai aktualu projektuojant arčiau fasadų esančias zonas, kur svarbu pėsčiųjų juslinis komfortas ir malonumas. Tokiais atvejais reikėtų įvertinti pasirinktos rūšies ypatingus bruožus, tokius kaip žiedai, vaisiai, rudens lapų spalva, išskirtinis siluetas ar lajos struktūra.

Lentelėje pateikiami atrinkti želdiniai: • • • • • • • •

yra tinkami Lietuvos klimatui; atsparūs dangų padengoms (paving); atsparūs ligoms ir kenkėjams; atsparūs vėjams ir taršai; yra ilgaamžiai; atitinka saugumo, matomumo reikalavimus; yra tvirtos škojimosi sistemos (medžiai), o tai sumažina šakų lūžių tikimybę; numatyti neaukštiems gruntiniams vandenims (išskyrus šlapbalių augalus).

Aukšti medžiai 78 p. 25 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Vidutiniai medžiai 80 p. 26 pav. Nuotr. Liberio Daugvino

Žemi medžiai 81 p. 27 pav. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Vidutiniai ir aukšti krūmai 82 p. 28 pav. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Žemi krūmai 83 p. 29 pav. Nuotr. Laimono Ciūnio

Šlapbalių želdiniai 84 p. 30 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Vijokliai 85 p. 31 pav. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Daugiamečiai žoliniai augalai 86 p. 32 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Laukinė pieva 87 p. 33 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Augalai vazonuose 88 p. 34 pav. Nuotr. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Savaiminiai medžiai

35 pav. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Ekologinė vertė: E - endemiškas Er endemiška tikroji rūšis N - dėl nektaro naudingas bitėms, drugeliams ir kitiems vabzdžiams U - augina uogas ar vaisius, todėl yra maisto šaltinis paukščiams ar smulkiems žinduoliams O - ornitochorinis - yra maisto šaltinis, slėptuvė ar paukščių perėjimo vieta paukščiams Saulė - saulėtumo poreiki: saulėta (mažiausiai 6 h tiesioginės saulės vidurvasarį) dalinis pavėsis (3-6 h tiesioginės saulės vidurvasarį) pavėsis ( mažiau nei 3 h tiesioginės saulės vidurvasarį) Dirvožėmio užmirkimo ir sausros tolerancija: retkarčiais pasitaikantis užmirkęs dirvožemis nuolat drėgnas ir lengvai besidrenuojantis dirvožemis retkarčiais pasikartojantis sausas dirvožemis dažnai pasikartojantis sausas dirvožemis Druskų dirvožemyje tolerancija: pastebėta nedidelių druskos kiekių tolerancija visiškai nepakantus druskoms Kietų dangų aplink kamieną tolerancija:: toleruoja dalinai toleruoja netoleruoja

DIDELI MEDŽIAI

Specifikacija: SG 18-20cm, vienas kamienas min. 2.5m aukščio, sveika ir pusiausvira laja be pažeidimų. Reikalingas dirvožemio tūris - 30m3 Sodinti kas 7.5-12m priklausomai nuo rūšies lajos pločio

Sodinant reprezentacinėse ar svarbiose vietose rekomenduojama kraštovaizdžio architekto priežiūra.

Pavadinimas Acer freemanii `Arrmstrong` Balzganasis klevas `Armstrong`

Acer friemanii `Autumn Blaze` Balzganasis klevas `Autumn Blaze`

Acer freemanii `Celebration` Balzganasis klevas `Celebration`

Acer platanoides Paprastasis klevas

Acer platanoides `Farlake's green` Paparastasis klevas `Farlake's green`

Acer rubrum 'October Glory` Raudonasis klevas 'October Glory'

Acer rubrum `Red Sunset` Raudonasis klevas ' Red Sunset'

Alnus glutinosa Juodalksnis

Aukš. Plot. Saulė Drėgmė

Ekologinė vertė ir

(m)

13-20

6-9

13-20

6-9

Kompaktiška vertikali laja

12-18

9-15

N / O.

12-18

9-15

N / O.

10-18

10-13

10-20

4-8

1 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Dideli medžiai

kitos savybės

E. Tinka šlapbalėms.

DIDELI MEDŽIAI Pavadinimas Betula pendula Karpotasis beržas

Betula nigra Juodasis beržas

Ginkgo biloba `Princeton Sentry` Dviskiautis ginkmedis ' Princeton Sentry'

Ginkgo biloba Dviskiautis ginkmedis

Robinia pseudoacacia Baltažiedė robinija

Robinia pseudoacacia 'Sandraudiga' Baltažiedė robinija 'Sandraudiga'

Quercus bicolor Dvispalvis ąžuolas

Quercus palustris

Aukš. Plot. Saulė Drėgmė (m)

(m)

kitos savybės

Netoleruoja genėjimo

15-24

Siauresnė forma nei rūšinis

15-20

Labai reta laja

20-25

12-18

N. Greitai auga

15-20

10-15

N. Greitai auga

12-20

12-15

N. / U.

20-25

12-20

12-15

U. Greitai auga

15-20

9-15

20-25

15-20

9-15

Er. Atsparus guobų marui

15-20

9-15

Er. Atsparus guobų marui

Pelkinis ąžuolas

Quercus rubra Raudonasis ąžuolas

Tillia americana `Redmond` Amerikinė liepa 'Redmond'

Tillia tomentosa Sidabrinė liepa

Ulmus x `Homestead` Guoba hibr. x 'Homestead'

Ulmus x `New Horizon` Guoba hibr. x 'New Horizon'

Ekologinė vertė ir

N. / U. Tinka šlapbalėms. Greitai auga

N./ Er.

Želdinių sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio. Esant pagrįstam poreikiui kitos rekalingomis savybėmis pasižyminčios rūšys irgi gali būti naudojamos.

VIDUTINIAI MEDŽIAI

Specifikacija: SG 18-20cm, vienas kamienas min. 2.5m aukščio, sveika ir pusiausvira laja be pažeidimų. Reikalingas dirvožemio tūris - 25m3 Sodinti kas 6-7.5m priklausomai nuo rūšies lajos pločio

Sodinant reprezentacinėse ar svarbiose vietose rekomenduojama kraštovaizdžio architekto priežiūra.

Pavadinimas Acer campestre `Elsrijik` Trakinis klevas 'Elsrijik'

Acer campestre `Queen Elizabeth` Trakinis klevas 'Queen Elizabeth'

Acer rubrum ‘Brandywine` Raudonasis klevas 'Brandywine'

Hippophae salicifolia `Robert` Gluosnialapis šaltalankis 'Robert'

Prunus sargentii Saržento vyšnia

Sorbus aria `Lutescens` Miltingasis šermukšnis ' Lutescens'

Sorbus intermedia Švedinis šermukšnis

Sorbus latifolia `Henk Wink` Plačialapis šermukšnis "Hnk Wink'

Carpinus betulus 'Frans Fontaine' Paprastasis skroblas 'Frans Fontaine'

Aukš. Plot. Saulė Drėgmė (m) (m)

Ekologinė vertė ir kitos savybės

N. / O. Žemas kamienas

N. / O. Plačiai piramidiškas

8-10

N. / O.

8-10

O. Reta laja, svyrančios šakos

12-15

6-7

8-12

U. Žydi anksti pavasarį baltai

10-12

N / U / O Žydi anksti pavasarį baltai

10-12

N / U / O Žydi anksti pavasarį baltai

Labai siaura koloniška ir tanki laja

2 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Vidutiniai medžiai

Žydi anksti pavasarį baltai

Specifikacija: SG 18-20cm, vienas kamienas, sveika ir pusiausvira laja be pažeidimų.

ŽEMI MEDŽIAI

Reikalingas dirvožemio tūris - 15m3 Sodinti kas 5.5-6.5m priklausomai nuo rūšies lajos pločio

Sodinant reprezentacinėse ar svarbiose vietose rekomenduojama kraštovaizdžio architekto priežiūra.

Pavadinimas Acer campestre 'Eco Sentry' Trakinis klevas 'Eco Sentry'

Acer tataricum 'Embers' Totorinis klevas 'Embers'

Acer tataricum 'Flame' Totorinis klevas 'Flame'

Amelanchier 'Autumn Briliance' Medlieva 'Autumn Briliance'

Amelanchier laevis 'Snowflakes' Medlieva 'Snowflakes'

Amelanchier 'Robin Hill' Medlieva 'Robin Hill'

Amelanchier arborea`Tradition Trazam`

Aukš. (m)

Plot. (m)

Saulė Drėgmė

6-8

N. / O. Ryški rudens spalva

4-7

N. / O. Žiedai kvepia

4-7

N. / O. Raudoni vaisiai, gali būti daugiakamienis

6-9

4-7

N. / U. / O. Gali būti daugiakamienis

6-8

3-5

N. / U. / O.

6-9

3-5

N. / U. / O.

6-8

3-5

N. / U. / O. Pilkai žalsva lapija

N. / U. / O. Trumpas kamienas

N. / U. / O. Siauresnė ir ovalesnė laja nei C. mas

6-7

U. Atspari ligoms, turi spyglius

5-6

N. / U. / O.

5-6

N. / U. / O.Laja ovali

N. / U. / O. Gali būti daugiakamienis

6-7 (10)

4-6

N. / O. Žydi pavasarį baltai, kvepia

Medlieva 'Tradition Trazam'

Cornus mas Geltonžiedė sedula

Cornus mas 'Golden Glory' Geltonžiedė sedula 'Glolden Glory'

Crataegus viridis 'Winter King' Žalioji gudobelė 'Winter King'

Malus 'Professor Spenger' Obelis 'Professor Spenger'

Malus x robusta 'Red Sentinel' Rojaus obelis 'Red Sentinel'

Malus toringo var. sargentii .... Sargento obelis Syringa reticulata 'Ivory Silk' Japoninė alyva 'Ivory Silk'

3 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Žemi medžiai

Ekologinė vertė ir kitos savybės

Specifikacija: 20ltr vazonas, minimum 4 stiprios šakos Želdiniai vazonuose turi būti juose augę bent vieną sezoną ir šaknų sistema pilnai užpildžiusi jų tūrį.

VIDUTINIAI IR AUKŠTI KRŪMAI

Sodinti atstumais, nurodytais lentelėje Sodinant reprezentacinėse ar svarbiose vietose rekomenduojama kraštovaizdžio architekto priežiūra.

Pavadinimas

Cornus alba `Sibirica` Baltoji sedula`Sibirica`

Eleagnus commutata Amerikinis žilakrūmis

Eleagnus multiflora Gausiažiedis žilakrūmis

Hydrangea paniculata `Tardiva` Šluotelinė hortenziija `Tardiva`

Syringa x hyacinthiflora `Anabel` Hiacintinė alyva `Anabel`

Syringa meyeri `Palibin` Tankiažiedė alyva `Palibin`

Syrina prestoniae 'Miss Canada` Gyslotosji alyva 'Miss Canada`

Syringa microphyla `Red Pixie` Smulkialapė alyva `Red Pixie`

Syringa pubescens subs. patula `Miss Kim` Pūkuotųjų alyvų plačiašakis porūšis `Miss Kim`

Viburnum opulus Paprastasis putinas

Vibunum opulus `Compactum` Paprastasis putinas`Compactum`

Aukš. Plotis / Saulė Drėgmė Atstum. (m) (m) 1.5-2 1.5-2 / 1.5

Viburnum plicatum f. Tomentosum `Summer Snowflake`

savybės Margi lapai, žiemą šakos raudonos N. / O. sidabrinės spalvos lapija

3-4

3-4 / 4

2/2

U. / O. Žiedai kvepia, vaisiai valgomi

1.5-2

1.5 / 1.5

Žydi antroje vasaros pusėje baltai

3-3.6

3-3.6 / 3

Žydi gegužę violetine spalva

1-1.2

1-1.2 / 0.6

Žydi birželį purpurine spalva, kvepia

1.8-3.6

1.8-3.6 / 1.5

N. Žydi birželį purpurine spalva, kvepia

1.2-1.8

1.2-1.8 / 0.8

Žydi gegužę purpurine spalva, kartoja žydėjimą vasaros gale

1.2-1.8

1.5-2.1 / 0.8

N. Rudenį spalvinasi lapai

2.4-3

3-4.5 / 3

E. / U. / O. Žydi gegužę balta spalva

1.2-1.8

1.2-1.8 / 1.2

E. / U. / O. Žydi gegužę balta spalva

1.8-2.4

1.8 / 1

E. / U. / O. Žydi gegužę balta spalva

Viburnum opulus var. sargentii Paprastojo putino retaplaukis varietetas

Ekologinė vertė ir kitos

1.5-2.4 2.4-3 / 1.8

Klostėtalapis putinas `Summer Snowflake` 4 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Vidutiniai ir aukšti krūmai

E. / U. / O. Žydi gegužę balta spalva

ŽEMI KRŪMAI

Specifikacija: 10ltr vazonas, minimum 4 stiprios šakos Želdiniai vazonuose turi būti juose augę bent vieną sezoną ir šaknų sistema pilnai užpildžiusi jų tūrį. Sodinti 0.3 atstumu jei plotis iki 1m, 0.5m atstumu, jei daugiau nei 1m

Sodinant reprezentacinėse ar svarbiose vietose rekomenduojama kraštovaizdžio architekto priežiūra.

Pavadinimas Berberis thunbergii 'Green Carpet' Tunbergo raugerškis 'Green Carpet'

Cornus cericea 'Kelsey' Pražangialapė sedula 'Kelsey'

Cotoneaster lucidus Žvilgantysis kaulenis

Ribes alpinum Kalninis serbentas

Spirea betulifolia 'Tor' Beržalapė lanksva 'Tor'

Spirea douglasii Šlaitinė lanksva

Spiraea × cinerea 'Grefsheim' Pilkoji lanksva 'Grefsheim'

Spirea japonica 'Albiflora' Japoninė lanksva 'Albiflora'

Spirea nipponica 'Halward's Silver' Niponinė lanksva 'Halward's Silver'

Spirea nipponica `White Carpet` Niponinė lanksva 'White Carpet'

Spirea x bumalda 'Anthony Waterer Bumaldo lanksva 'Anthony Waterer'

Sorbaria sorbifolia

Aukš. (m)

Plot. (m)

1.5

0.4-0.7 0.4-0.7

1.5-3

1.2

0.6-0.9 0.6-0.9

Šermukšnialapė lanksvūnė 'Sem'

Stephanandra incisa `Crispa` Karpytalapė stefanandra 'Crispa'

Symphoricarpos orbiculatus Apskritalapė meškytė

U. / O. Smulkūs lapai ir geltoni žiedai, dygus N. Šakos spalvotos žiemą U. / O Žvilgus, kieti smulkūs lapai O. Ryškiai žalia lapija, kompaktiška forma N. Žydi pavasarį baltai

0.5-1

N. Žydi visą vasarą rausvai

1-1.5

N. / O. Žydi pavasario pradžioje baltai

0.5-0.8 0.5-0.8

N. Žydi pavasarį baltai

0.8

N. / O. Žydi pavasarį baltai

0.3-0.5

0.8

N. / O. Puikiai dengia žemę, žydi pavasarį baltai

0.6-0.9

1.2-1.5

N. Žydi vasaros pradžioje rausvai

1.5-3

Karpomas kompaktiškai formai palaikyti, laja ažūriška

1-1.5

Ažūriška laja

0.6-

1.2-1.5

0.6-1.5

1.2-2

Šermukšnialapė lanksvūnė

Sorbaria sorbifolia 'Sem'

Saulė Drėgmė Ekologinė vertė ir kitos savybės

5 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Žemi krūmai

Žydi pavasarį baltai

Patrauklus rudenį

Specifikacija: 1ltr vazonas, pilnai įsišaknijęs, želdiniai vazonuose turi būti juose augę bent vieną sezoną ir šaknų sistema pilnai užpildžiusi jų tūrį.

ŽELDINIAI ŠLAPBALĖMS

Sodinti atstumu, nurodytu lentelėje Kombinuoti su šlapbalių medžiais, pateiktais lentelėje Dideli medžiai šlapbalėms.

Pavadinimas Carex grayi Grėjaus viksva

Descampsia ceaspitosa Kuokštinė šluotsmilgė

Eupatorium canabinum Kanapinis kemeras

Juncus effusus Kėstasis vikšris

Lythrum salicaria Paprastoji raudoklė

Aukš. (m)

Atstumas (m)

Saulė

0.6-0.9

0.3

Viksva svyrančiaus siaurais lapais

0.7

0.3

Viksva, smilgas augina, anksti atželia

0.5-1.7

Žydi liepą- rugpjūtį rožine spalva

0.6-1.2

0.3

Siauri cilindriniai vertikalūs lapai

0.5

Žydi liepą- rugpjūtį rožine spalva

6 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Želdiniai šlapbalėms

Savybės

Specifikacija: 10ltr vazonas, minimum 4 stiprios šakos, želdiniai vazonuose turi būti juose augę bent vieną sezoną ir šaknų sistema pilnai užpildžiusi jų tūrį.

VIJOKLIAI

Visoms vijoklių rūšims reikalingos atramos. Pavadinimas

Sodinti atstumu, nurodytu lentelėje Aukš. Atst. Saulė Drėgmė Ekologinė vertė, kitos savybės (m) (m) ir reikalavimai atramai

Actinidia arguta 9

U. Žydi anksti pavasarį baltai. Atrama: min. aukštis 5m, plotis- 3m, 0,15m nuo sienos. Tinka apvalaus profilio vertikali atrama arba treliažas su plačiai išdėstytais elementais, įstižinis tinklelis

1-2.5

Dideli lapai. Atrama: min. aukštis 8m, plotis- 3m, 0,1cm nuo sienos, Tinka apvalaus profilio vertikali atrama arba treliažas su stataus kampo tinkeliu

1.5-3

N. Žydi vasaros viduryje. Reikia genėti. Atrama: min. aukštis 8m, plotis- 4m, 0,15m nuo sienos. Tinka treliažas su įstrižo kampo tinkleliu, skersinis perimetro pjūvis 4cm

Smailialapė aktinidija

Aristolochia macrophylla 10 Didžialapė kartuolė

Clematis tangutica 5 Tangutinė raganė

Clematis vitalba 3-5

N. Žydi vasaros viduryje baltai. Atrama: min. aukštis 5m, plotis 3m.Tinka treliažas su stataus arba įstrižo kampo tinkleliu, profilis stataus kampo, skersinis perimetro pjūvis - 3 cm.

1-4

N. Žydi vasaros viduryje baltai. Atrama: min. aukštis- 4m, plotis- 5m, 0,1cm nuo sienos. Tinka treliažas su stataus arba įstrižo kampo tinkleliu

3-6

Atsparus prastoms sąlygoms. Atrama: Min aukštis- 10m, plotis- 5m. Tinka treliažas su stataus arba įstrižo kampo tinkleliu

2.5-5

Blizgūs lapai. Kabinasi pats, atramos nereikia. Labiausiai tinka prie plytų sienų

15 Gelsvoji raganė

Hydrangea petiolaris 15 Lipančioji hortenzija

Parthenocissus quinquefolia

Penkialapis vynvytis

Parthenocissus tricuspidata 'Veitchii' Triskiautis vynvytis 'Veitchii'

7 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Vijokliai

DAUGIAMEČIAI ŽOLINIAI AUGALAI

Specifikacija: 1ltr vazonas, pilnai įsišaknijęs, želdiniai vazonuose turi būti juose augę bent vieną sezoną ir šaknų sistema pilnai užpildžiusi jų tūrį. Minimalus sodinimo tankis - 7vnt./m2

Kombinuoti su šlapbalių medžiais, pateiktais lentelėje Dideli medžiai šlapbalėms.

Pavadinimas Alchemilla mollis `Robusta` Švelnioji rasakila `Robusta`

Aster frikartii `Monch` Astras `Monch`

Aster macrophyllum `Twilight` Didžiažiedis astras `Twilight`

Carex pensylvanica Pensilvaninė viksva

Carex `Silver Sceptre` Viksva 'Silver Sceptre`

Festuca mairei

Aukšt. Plot. Saulė Drėgmė (m) (m) 0.5

0.5

Žydi birželį citrinine spalva, labai atsparus

0.6

0.5

Žydi rudenį mėlynai violetine spalva, ryškus

0.7

0.5

Žydi rudenį violetiškai mėlynai, atsparus

0.4

0.3

Dengia žemę, kantri ir dekoratyvi viksva

0.5

0.4

Dengia žemę, kantri ir dekoratyvi viksva

0.7-0.9

0.8

Dengia žemę, kantrus, dekoratyvus varpinis augalas

0.5

Žydi birželį baltai, dengia žemę, visą sezoną tvarkingai atrodo

0.4

0.5

Žydi anksti vasarą mėlynai, Dekoratyvūs lapai, turintys pilko atspalvio

0.9

0.6

Žydi nuo birželio iki rupgpjūčio rausvai

0.5

0.6

Žydi vidury vasaros rausvai, dengia žemę

0.6

0.5

Žydi rudenį rausvai

0.7

0.5

Varpinis augalas, dekoratyvus, anksti atželia

Atlaso eraičinas

Geranium macrorhyzum `Ingwersen` Didžiašaknis snaputis `Ingwersen`

Geranium renardii Renardo snaputis

Knautia macedonica Makedoninė buožainė

Saponaria x lempergii `Max Frei` Putoklis `Max frei`

Sedum telephium `Matrona` Gurgždantysis šilokas `Matrona`

Sesleria autumnalis Rudeninis mėlitas

Savybės

8 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Daugiamečiai žoliniai augalai

LAUKINĖ PIEVA Rinktis specialistų sudarytus sėklų mišinius pagal konkretaus projekto teritorijos saulėtumą, dirvožemio tipą ir laidumą vandeniui. Mišinį turi sudaryti 30% daugiamečių varpinių augalų ir 70% žydinčių daugiamečių laukinių gėlių. Tinkami sėklų mišinio pavyzdžiai: https://www.wildflower.co.uk/wildflower-seed-mixtures/all-wildflower-seed-mixtures.html https://thegrasspeople.com/roadside-roundabouts-wildflowers

Mišinio paskirtis

Smėlėtai, gerai besidrenuojančiai, saulėtai dirvai. Molingai, sunkesnei dirvai, kuri drėgmę išlaiko ilgiau, pavėsingesnei vietai, po nedideliais, ažūriškais medžiais

Aukš. Saulė (m)

Ekologinė vertė ir kitos savybės

0.6-0.7

E. / N. Turi vyrauti vietinės rušys, 30% nevietinių arba dekoratyvios veislės. Rūšys turi žydėti nuo gegužės pradžios iki liepos pirmos savaitės. Mišinys turi būti tvarus ir rūšinė kompozicija iš panašių ekobuveinių.

0.8-0.9

E. / N. Turi vyrauti vietinės rušys, 20% nevietinių arba dekoratyvios veislės. Rūšys turi žydėti nuo birželio pabaigos iki liepos pabaigos. Mišinys turi būti tvarus ir rūšinė kompozicija iš panašių ekobuveinių.

9 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Laukinė pieva

BIOĮVAIRI VEJA Sėklų mišinio pavyzdys iš https://www.wildflowerturf.co.uk/products/wildflower-turf/species-rich/#species: Festuca rubra subsp. commutate, Festuca ovina, Poa pratensis, Festuca rubra trichophylla, Lolium perenne, Phleum bertolonii, Stachys officinalis, Lotus corniculatus, Medicago lupulina, Centaurea nigra, Rumex acetosa, Bellis perennis, Galium verum

Mišinio paskirtis Veja naudojama tik ten, kur reikia atsėti nedidelius plotus po renovacijos darbų. Kitu atveju sėti laukinę pievą arba sodinti krūmus.

Aukš. (m)

0.3-.0.4

10 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Bioįvairi veja

Saulė

Ekologinė vertė ir kitos savybės E. / N. Turi vyrauti vietinės rušys. Mišinys turi būti tvarus ir rūšinė kompozicija iš panašių ekobuveinių. Turi toleruoti dalinį pavėsį.

Specifikacija: 1ltr vazonas, pilnai įsišaknijęs, želdiniai vazonuose turi būti juose augę bent vieną sezoną ir šaknų sistema pilnai užpildžiusi jų tūrį.

ŽELDINIAI MOBILIOMS GĖLINĖMS

Minimalus sodinimo tankis žoliniams 9vnt./m2

Sudadyti minimalias rūšines kombinacijas

Pavadinimas

Aukš. Plot. Saulė Drėgmė (m) (m)

Ekologinė vertė ir kitos savybės

KRŪMAI Chaenomeles speciosa `Nivalis`

1-1.5

Gražusis svarainis `Nivalis`

Hippophoe rhamnoides bevaisė forma Dygliuotasis šaltalankis, bevaisė forma

Žydį anksti pavasarį baltai

0.5

Sidabrinė lapija, be vaisių

1-1.2

0.5

rudenį vaisynai spalvoti

Pinus mugo Kalninė pušis

Pinus mugo mughus Kalninė pušis varietetas mughus

Symphoricarpos x doorenbosii `Amethyst` Dorenbuso meškytė `Amethyst`

DAUGIAMEČIAI ŽOLINIAI Aster frikartii `Monch` Astras `Monch`

Calamagrostis acutiflora (įv. veislės)

0.5

0.3

N. Žydi melsvai rugpjūtį rupgsėjį

0.3

Smilgas auginanti viksva, anksti atželia, peržiem išstovi

0.4

0.3

Viksva švelnia faktūra

0.6

0.5

N. Žydi birželį baltai, atsparus, gražus lažų kupstas

0.8-1

0.3

N. Žydi gegužę mėlynai violetine spalva

Lendrūnas

Carex montana Kalninė viksva

Geranium sanguineum Raudonžiedis snaputis

Nepeta faassenii `Walker’s Low` Faseto katžolė

11 lentelė Rekomenduojamų želdinių rūšių sąrašas - Želdiniai mobilioms gėlinėms

36 pav. Žydinti pieva. Nuotr. Sauliaus Žiūros

3.2.3 Gatvės elementų želdinimas

37 pav. Žiedinė sankryža su brandžiais medžiais gyvenamajame Finchley rajone, Londone. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Transporto žiedai Funkcija Taip pat tai plotai, kurie turi didelį žaliosios infrastruktūros ir ekosisteminių paslaugų plėtros potencialą. Didelio ploto žiedinių sankryžų žalioji dalis turėtų būti panaudota ne tik želdiniams, bet ir lietaus vandens sistemoms. Parametrai Transporto žiedų dydis aprašytas STR. Želdinimo sprendimai priklauso nuo žaliosios zonos dydžio arba vidinės salos skersmens. Esant pakankamam plotui prioritetas teikiamas šlapbalių sistemos integracijai ir dideliems medžiams. Mažesnio ploto žaliosiose zonose gali būti pritaikyta šlapbalių sistema arba laukinė pieva. Svarbu apgalvoti •

Jei vidinės salos skersmuo didesnis nei 5 m, sodinami krūmai arba taikoma šlapbalių sistema.

•

Jei vidinės salos skersmuo didesnis nei 10 m, sodinami medžiai.

•

Jei vidinės salos skersmuo didesnis nei 15 m, sodinami dideli medžiai.

•

Jei transporto mazgas nėra taisyklingos apskritimo formos, adaptuojami tie patys principai.

•

Želdiniai, aukštesni negu 1 m, pozicionuojami per 2 m nuo perimetro, kad neblokuotų matomumo.

38 pav. Želdiniai vizualiai įrėmina pėrėją. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Pėsčiųjų perėjos Funkcija Išvengti nepageidaujamų išmindžiotų plotų, vizualiai akcentuoti pėsčiųjų perėjas, tokiu būdu sudarant saugesnes sąlygas eismo dalyviams bei sukuriant pavėsį. Parametrai Apželdintos bent 10m ilgio atkarpos abiem kryptimis nuo pėsčiųjų perėjos, tam skiriant ir funkciškai nepagrįstas kietų dangų zonas. Svarbu apgalvoti •

Želdinius rinktis iš skyrių „Žemi krūmai" ir „Medžiai" lentelių ankstesniuose puslapiuose.

•

Jei želdinių asortimentą norite išplėsti, svarbu vadovautis kriterijais, nurodytais Augalų lentelės įžangoje ir skyriuje „Žemi krūmai”.

39 pav. Vinvytis draikosi ant horizontalių virbų viešojo transporto stotelėje Osle. Nuotr. Elės Kalvelės

Viešojo transporto stotelės Funkcija Užtikrinti keleivių komfortą, ypač saulėtomis dienomis. Šešėliui sukurti medžių turi būti kuo arčiau laukimo vietos. Jei jų negalima sodinti dėl požeminių tinklų ar labai ribotos erdvės, galima pasitelkti vijoklius. Svarbu apgalvoti •

Želdinius rinktis iš lentelės.

•

Jei norite išplėsti želdinių asortimentą, svarbu vadovautis kriterijais, nurodytais Augalų lentelės įžangoje ir Priedo skyriuje „Vijokliai”.

40 pav. Apželdinti atliekų surinkimo zonos. Koliažas DO ARCHITECTS. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Atliekų surinkimo zonos Funkcija Vizualinis barjeras. Parametrai Želdiniams apie atliekų surinkimo zonos rekomenduojama skirti 1 - 2 m pločio juostą, želdinius sodinant iš trijų pusių. Taip užtikrinamas vizualinis barjeras, netrukdomai naudotis ir prižiūrėti atliekų konteinerius. Svarbu apgalvoti •

Negali blokuoti priėjimo gyventojams ir atliekų surinkimo operatoriams.

•

Krūmai išdėstomi eilėmis šachmatų tvarka. Rinkitės iš skyriaus „Žemi krūmai".

•

Jei želdiniams skirta zona siauresnė nei 0,5 m, želdinių atsisakoma ir naudojami aptvarai. (Žr. skyrių „Lauko baldai").

•

Želdiniai renkami iš skyriaus „Žemi krūmai” lentelės. Jei želdinių asortimentą norite išplėsti, svarbu vadovautis kriterijais, nurodytais Augalų lentelės įžangoje ir prie skyriaus „Žemi krūmai”.

41 pav. Mobilūs augalų vazonai Naugarduko gatvėje. Nuotr. iš DO ARCITECTS archyvo

Augalai vazonuose (laikini sprendimai arba tais atvejais. kai neįmanoma sodinti į gruntą) Funkcija Skyriuje „Šeimininko metras" buvo aptartas augalų vazonuose naudojimas privačia iniciatyva. Miesto iniciatyva augalai vazonuose gali būti tik kaip laikinas sprendimas erdvei, modeliuoti arba kraštutiniu atveju, kai neįmanoma sodinti į gruntą. Augalai vazonuose reikalauja išskirtinai intensyvios priežiūros, dėl to jie galimi tik pagrįstose vietose. Svarbu apgalvoti •

Užtikrinti privažiavimą bent iš vienos vazono pusės.

•

Vazonus statyti ant kietos dangos.

Želdiniai rinkami iš skyriaus „Augalai vazonuose” lentelės. Jei asortimentą norite išplėsti, taikykite šiuos kriterijus: •

Želdiniai turi būti natūraliai kompaktiškų rūšių.

•

Rūšinė kompozicija vienodo priežiūros režimo.

•

Želdiniai itin atsparūs sausroms ir šalčiui, galintys žiemoti gėlinėje.

42 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

3.3.4 Kelių želdinimas

43 pav. Dariaus ir Girėno ir Tūkstantmečio gatvės. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Riboto naudojimo (prieinamumo zonos) šalia didelio greičio gatvių Funkcija Aukštos kategorijos gatvių pakelės dažniausiai yra ribotų priėjimo zonos, užimančios nemažą erdvę. Jos galėtų atlikti daug ekosisteminių funkcijų arba gali būti žaliosiomis jungtimis. Parametrai Zonos dydis gali būti įvairus, paprastai tai didesni nei 10m pločio ir ilgio plotai. Šiai zonai gali būti parenkami jaunesni medeliai, kurie lengviau prigytų ir prisitaikytų prie ekstremalių sąlygų, didesnė rūšinių, vietinių medžių įvairovė. Svarbu apgalvoti •

Įvertinti aplinkos želdinių vertę. Jei projektuojama atkarpa ribojasi su funkcionuojančia ekosistema, prioritetas teikiamas ekosistemos tąsai, gausiam želdinimui ir įvairovei.

•

Prioritetiniai želdiniai: laukinė pieva, savaiminiai (rūšiniai) želdiniai ir krūmai.

•

Jei leidžia topografinės sąlygos, integruojamos lietaus vandens valdymo sistemos (žr. skyrių „Šlapbalės").

•

Stačiuose šlaituose (>1:4) reguliariai šienaujamą veją keisti vieną kartą per metus pjaunama laukine pieva arba krūmais.

•

Želdinių derinį sudaryti iš didelių medžių, vidutinių medžių ir krūmų, besimaišančių tarpusavyje. Išdėstyti nereguliariai, imituojant natūralų gamtos ritmą.

•

Krūmus sodinti per 3 m nuo kelkraščio, medžius - per 10 m, matuojant nuo kamieno centro. 96

Medžiai Riboto naudojimo (prieinamum) zonose šalia didelio greičio gatvių augantys medžiai suteikia vairuotojams komfortą. Plonakamieniai medžiai sodinami už pievos ir krūmų. 44 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Savaiminiai medžiai Leidžiama

augti

savaiminiams

medžiams, kurie VMS yra pažymimi specialiais ženklais, informuojant apie savaiminį medžio pobūdį.

45 pav. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Aukšti medžiai Aukšti

storakamieniai

medžiai

formuoja alėją ir yra sodinami toliausiai nuo kelio.

46 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Nešienaujama pieva Pieva

paliekama

važiuojamosios

arčiausiai

kelio

dalies,

ant

šlaitų. Nešienaujamos pievos taip pat praturtina biologine įvairove.

47 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Vijokliai Vijokliai sodinami ant akustinių sienučių sukuriant

komfortą

vairuotojams

eliminuojant nepageidaujamą sienutės dizaino sprendinį.

48 pav. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

3.3 Techniniai reikalavimai

49 pav. Pasodinti nauji medžiai. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Šiame skyriuje aptariami techniniai želdinių sodinimo proceso reikalavimai. Taip pat pateikiamos technologinės kokybiško medžių sodinimo priemonės. Medžių sveikatai ir gerovei reikalingos sąlygos: vanduo, oro cirkuliacija dirvoje, maistinės medžiagos, erdvė šaknims augti mieste, ypač gatvėse, yra labai ribotos. Norint tai kompensuoti taikomos įvairios technologijos. Kietų dangų plotams didėjant, tai priemonė neprarasti galimybės sodinti medžius.

3.3.1 Esamiems želdiniams: Apsauga darbų metu 100 p. 50 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Pomedžio saugojimo būdai 101-105 p. 51 pav. Nuotr. Elės Kalvelės

3.3.2 Naujų želdinių įrengimo sprecifikacijos: Įrengimo specifikacijos 106-110 p. 52 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Priemonės, užtikrinančios želdinių gyvybingumą 111 p. 53 pav. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Priežiūros priemonės 112-113 p. 54 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Priemonės projektuojant ant tinklų 114-117 p. 55 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Esamiems medžiams

56 pav. Medžių šaknų priežiūra Konstitucijos pr. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Esamų medžių apsauga darbų metu Projektuotojas technologiniame apraše turi nurodyti, kad: •

šamienas turi būti uždengtas standžiomis medžiagos, kad nebūtų pažeista jo žievė;

•

šaknų sistemos apsaugos zona turi būti tinkamai aptverta ir pažymėta įspėjamaisiais;

•

ženklais, net jei patys darbai patenka į šią zoną;

•

šaknų apsaugos zonoje draudžiama sandėliuoti statybines medžiagas ir gruntą;

•

draudžiama į šaknų apsaugos zoną mechanizuotomis transporto priemonėmis.

100

įvažiuoti

57 pav. Pomedžio apsodinimas krūmais Konstitucijos pr. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Pomedžio apsodinimas želdiniais

•

Krūmai po brandžiais medžiais didesniuose nei 4l vazonuose.

specifikuojami

•

Dirvožemis naujiems želdiniams spodinti lengvai išjudinamas aplink šaknis rankiniu būdu iki 300 mm gylio ir patręšiamas organinėmis trąšomis. Papildoma juodžemiu (100 mm), mulčiuojama.

•

1 m spinduliu nuo kamieno draudžiami bet kokie pakeitimai, net ir sodinimas. Papildoma 50 mm storio mulčo sluoksniu Papildoma 100 mm storio sluoksniu juodžemio Podirvis pagerinamas iki 100 mm gylio

58 pav. Esamų medžių pomedžio užsodinimo metodika

101

300 mm sluoksnis išjudinamas aplink šaknis rankiniu būdu ir patręšiamas organinėmis trąšomis Šaknų apsaugos zona

Šaknų apsaugos zona

1m spinduliu nuo kamieno jokios intervencijos

59 pav. kokybiškai susvestas su esama plytelių danga. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Kietų dangų atnaujinimas, jei šaknys deformavusios dangos paviršių

Lanksčios dangos gali būti šios: gumos trupinių danga, gaminama iš perdirbtų padangų, arba asfaltas, liejamas ant 50mm smėlio sluoksnio. Renkantis medžiagą reikia įvertinti lentelėje pateiktus kriterijus.

Kriterijai

Gumos trupinių danga

Asfaltas

Taip

Tipiškai ne (bet įmanomas)

Lankstumas (prisitaiko prie šaknų sistemos ir leidžia vystytis kamienui)

Taip

Dalinai

Nuo druskos ir žvyro prastėja savybės (prarandamas laidumas)

Taip

Taip (jei laidus)

Vidutinė

Taip

Taip (naudojamas jau esamas)

Tinka pėsčiųjų judėjimui ir retam automobilių pravažiavimui ir mechanizuotai priežiūrai vykdyti. Laidumas vandeniui ir orui

Žalos medžiui rizika, jei neteisingai pritaikyta Reikalingos aukštos rangovo kompetencijos ir patirtis kokybiškam medžiagos pritaikymui Tikimybė, kad bus reikalingas pagrindas

12 lentelė Liejamų dangų palyginimo lentelė

102

60 pav. 'No dig' metodo iliustratcija iš CORE Landscape Products.

Jei kietos dangos įrengiamos šaknų apsaugos zonoje Šio metodo esmė ta, kad išvengiama intervencijos į šaknų sistemą, o dėl specialaus gaminio pritaikymas pagrindui leidžia paskirstyti apkrovas ir išvengti dirvožemio sutankinimo. Darbai turi būti atliekami pagal šią tvarką: •

Darbai atlikami prižiūrint kvalifikuotam arboristui.

•

Rankiniu būdu pašalinamas paviršinis sluoksnis su augalais.

•

Smulkiu žvyru užpildyti nelygumus orientuojantis pagal labiausiai išlindusias šaknis.

•

Paklojama tvirta ir vandeniui laidi geotekstilė.

•

Klojama celinė „plaukianti" sistema ir užpilamas 20-40mm frakcijos žvyas. Žvyro užpildui reikalingas tik lengvas sutankinimas volu.

•

Vandeniui laidi danga klojama ant vandeniui laidaus pagrindo. Pavyzdys - betono trinkelės ant smėlio sluoksnio.

Bortų konstrukcija negali pažeisti šaknų. Gamintojo rekomendacijos užpildui gali skirtis. Tokiu atveju įrengiant sluoksnius vadovaujamasi gamintojo rekomendacijomis.

103

61 pav. Kitokia sluoksnių dangai sistema - Sandwichpaneel. Nuotr. Elės Kalvelės

Kietų dangų atnaujinimas, jei šaknys deformavusios dangos paviršių Daugiau apie šios problemos sprendimo būdus projektuojant metu skaitykite Geometrijos dalyje. Kitame puslapyje pateiktas gidas nurodo, kokią praktiką geriausia taikyti pagal individualią projekto situaciją, siekiant tinkamai apsaugoti esamus medžius.

104

Kaip elgtis su esamais medžiais pagal projekto situaciją: Ar medis ir jo šaknų apsaugos zona pakliūna į projektuojamą teritoriją?

TAIP

Ar medis ir jo šaknų apsaugos zona yra šalia projektuojamos teritorijos ir rangos darbų metu gali būti paveikti?

Ar planuojami projekto sprendiniai patenka į šaknų apsaugos zoną?

TAIP

Įsitikinus, kad rangos darbų metu medis ir jo šaknų apsaugos zona nebus paveikti nei atvažiuojančių transporto priemonių nei tiesiogiai vykdant darbus, papildomos apsaugos nereika.

Vadovautis Šaknų sistemos apsaugos zonos aptvaras rangos darbų metu

TAIP

1. Planuoti dabus ir technikos judėjimą taip, kad šaknų apsaugos zonos būtų išvengta. 2. Būtina aptverti. Vadovautis Šaknų sistemos apsaugos zonos aptvaras rangos darbų metu NE

TAIP

Ar šaknų apsaugos zonoje bus klojamos naujos kietos dangos?

NE Ar šaknų apsaugos zonoje bus sodinami nauji želdiniai

NE Vadovautis Šaknų sistemos apsaugos zonos aptvaras rangos darbų metu

TAIP

Jei dangos tik atnaujinamos esamame plote, ar šaknys yra iškinojusios paviršių?

TAIP

Vadovautis Technologinai sprendimai kietų dangų įrengimui šaknų apsaugos zonoje

Perkloti naują dangą ant esamo pagrindo, jo nejudinant. Vadovautis Kietų dangų atnaujinimas, kai šaknys nėra deformavusios paviršiaus

Vadovautis Esamų medžių pomedžio užsodinimas

13 lentelė Esamų medžių išsaugojimo žingsnių lentelė

105

Ar šaknų apsaugos zonoje jau buvo kietos dangos?

TAIP Lokaliai pritaikyti lanksčią dangą. Vadovautis Kietų dangų atnaujinimas, kai šaknys deformavusios paviršių

Naujų želdinių įrengimo specifikacijos

62 pav. Krūmų sodinimas Konstitucijos pr. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Krūmo, medžio ar žolinių augalų sodinimas Medžių su šaknų gumulu sodinimas. Prieš sodinant medžius ar krūmus žalioje juostoje pašalinama žolė. Krūmų sodinimas Sodinant krūmus žalioje zonoje, kurioje prieš tai augo žolė, ji visa turi būti pašalinta ir išvežta. Podirvis išjudinamas, papildoma 30cm juodžemio sluoksniu. Sodinant krūmus taikomi du būdai: •

Iki 1m pločio juostai pašalinus velėną ir gruntą 30cm gylyje, reikiamais atstumais sustatomi krūmų sodinukai, išimami iš vazonų, tada plotas rankiniu būdu užpilamas juodžemiu, 3cm žemiau bortelio viršaus. Žemė suspaudžiama ir palaistoma. Visas plotas mulčiuojamas 5cm storio medžių drožlių sluoksniu.

•

Platesnei nei 1m juostai pašalinus velėną ir gruntą 30 cm gylyje visame plote, jis užpilamas juodžemiu, uždengiamas kokoso pluošto dembliu, jis pritvirtinamas prie žemės, medžiaga kryžmiškai įkerpama tose vietose kur bus sodinami krūmai, krūmai pasodinami ir palaistomi.

106

Juodžemis Esamas gruntas

Paruoštas podirvis

1200mm

400mm

300mm

800mm

300mm

63 pav. Reikalingas juodžemio ir podirvio paruošimo gylis pagal želdinio tipą Atramos įsmeigtos šalia šaknų gumulo minimum 1/3 ilgio po žeme Lankstus pririšimas 1m aukštyje atlaisvinamas 2 kartus per metus ir po 2 metų pašalinamas Aeracijos ir giluminio laistymo sistema 1/3 šaknų gumulo gylyje

Kaklelio aukštis išlaikomas 50mm mulčo sluoksnis. Aplink kamieną 15cm spinduliu palikti nemulčiuotą plotą 400mm juodžemio sluoksnis ø 600-800mm 600mm kokybiško podirvio sluoksnis. Vieta po šaknų gumulu sutankinama, kad medis nesėstų po pasodinimo. 200mm drenažo sluoksnis Dugnas išjudinamas rankiniu būdu iki 300mm gylio

Minimalus duobės plotas 1.2x1.2m

64 pav. Medžių sodinimo schema

107

65 pav. Vijoklios tvirtinimas. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Vijoklių sodinimas. Taikomi šie principai: • Sodinami nuo sienos 30-45cm atstumu. Atstumą tarp vijoklių derinti pagal pateiktą lentelėje „Vijokliai" • Duobė vijokliui turi būti dvigubai platesnė ir 1,5 karto gilesnė nei šaknų gumulas. • Augalas turi būti išlaisvintas iš laikinos atramos, prie kurios būna pritvirtintas parduodant. Jį nukreipti augti ant stacionarios atramos, jei reikia - stiebelį lengvai pririšti. Tam naudojami metaliniai lankstūs žiedeliai. • Laistoma ir mulčiuojama medžio drožlių mulčiu.

108

66 pav. Žoliniai augalai. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Žolinių augalų sodinimas Žoliniams augalams reikia 30cm gylio derlingo dirvožemio. Prieš sodinant žolinius augalus, dirva turi būti paskleidžiama, leidžiama piktžolėm sudygti ir augalai sodinami pašalinus piktžoles. •

Prieš sodinimą augalai vazonuose labai gausiai palaistomi.

•

Jei šaknys vazone stipriai susipynusios, jos išskaidomos.

•

Jei sodinamas augalas ilgomis šaknimis, įstačius jį į iškastą duobę, duobė pripilama vandens.

•

Augalas sodinamas tame pačiame gylyje, kokiame augo. Jei vazone augęs augalas sodinamas neišardžius šaknų gumulo, jis sodinamas truputį giliau, nes naujai išpurenta gėlyno žemė su laiku susislėgs, o vazone žemė jau yra susislėgusi. Žemė apie pasodintą augalą gerai suspaudžiama.

•

Laistoma ir mulčiuojama medžio drožlių mulčiu.

109

Įprastas krūmų sodinimas

Pertekliaus išleidimo vamzdis, pajungtas į lietaus nuotekų sistemą 50mm mulčo sluoksnis 300-500mm bio-filtruonatis dirvožemio mišinys 100mm smėlio sluoksnis (1/3mm) Geotekstilės sluoksnis 100mm skaldos sluoksnis (2/16mm) Skaldos sluoksnis vandens laikymui (16/32mm), storis priklauso nuo norimo šlapbalės pajėgumo Geotekstilės sluoksnis Esamas pralaidus gruntas nejudinamas Maksimalus vandens lygis, stovintis ne ilgiau nei 24val.

Grindinys su 2% nuolydžiu

68 įrengimo schema 67 pav. Šlapbalės Gaminio analogas

Šlapbalės įrengimas Svarbus elementas yra bio-filtruojanti dirva (bio-retention soil) - smėlio mišinys su priedais, sulaikantis susirinkusius teršalus. Nuo dirvožemio sudėties priklauso vandens nutekėjimo ir vandens valymo kokybė. Kad veiktų tinkamai, dirva turi būti tinkamo įgeriamumo, joje turi augti augalų, valančių vandenį. Bio-filtruojančios dirvos sudėtis: •

60 proc. smėlio;

•

10 proc. molio;

•

30 proc. organinės medžiagos.

Svarbu užtikrinti: •

Šlapbalės plotas turi būti 10-20 proc. kietos dangos, nuo kurios surenkamas vanduo, ploto.

•

Dirvos infiltracijos rodikliai turi atitikti minimalius ir maksimalius kriterijus. Dirvožemio mišinys turi praleisti 12 - 25 cm lietaus vandens per parą.

•

Galima bortelių įkirtimų sistema tarp gatvės ir šlapbalės turi formuoti 5 cm nuolydį. Bortelių įkirtimai turi būti bent 5cm pločio ir išdėstyti 0,9 - 4,5 m atstumu.

•

Skersinis kietų dangų nuolydis privalo būti bent 2 proc.

•

Jei išilginis šlapbalės nuolydis viršija 4 proc., naudoti kontrolines užtvaras vandens srautui sulėtinti.

•

Kad vandens srautas būtų sulėtintas ir išvengta erozijos, naudojami akmenys.

•

Tarp dugno ir aukšto gruntinio (požeminio) vandens turi likti bent 1.5m tarpas. Saugoma gretimą požeminę infrastruktūrą, išlaikomi minimalūs atstumai. Įrengiami vandeniui nelaidūs įdėklai, atskyrimo kliūtys arba gilūs borteliai, kad nuo objekto būtų atskirtas važiuojamosios kelio dalies pagrindas.

•

110

Priemonės, užtikrinančios medžio sveikatą

69 pav. Aeracijos ir giluminio laistymo sistema instaliuojama 1/3 šaknų gumulo gylyje, kai medis stabiliai įtvirtintas į savo galutinę poziciją. Nuotr. Giedrės Puzinauskienės

Aeracijos ir giluminio laistymo sistema Aeracijos ir giluminio laistymo sistema privaloma visiems naujai sodinamiems medžiams, jei jų šaknijimosi zona bus apribota kietų dangų. Ši sistema - tai sprendimas, kuris užtikrina pakankamą deguonies ir vandens patekimą iki šaknų sistemos, nukreipia vandenį gilyn ir leidžia jam efektyviai pasiekti medžių šaknis. Tai skatina formuotis šaknų sistemą gilesniuose sluoksniuose. Nedidelio diametro (apie 60 mm) perforuotas plastikinis vamzdis apjuosia šaknų gumulą sodinant. 1/3 šaknų gumulo aukščio gylyje. Į paviršių išlindęs vamzdelis turi būti pridengtas viršuje, kad nepribyrėtų šiukšlių. Kai kurie gamintojai siūlo į vilnonę rankovę įvilktą sistemą, kuri užtikrina, kad vamzdelio viršus ar plyšeliai neužsikiš nuo smėliu, o vilna tarnaus ilgiau nei kokoso plaušas. Gamintojai siūlo PE, PB, PVC plastiko, perdirbto plastiko ir biologiškai skaidžių medžiagų gaminius. Renkantis konkretų produktą, reikia atsižvelgti į jo poveikį aplinkai. Vandens maišai Jei naujai sodinamų medžių šaknijimosi zona nebus ribojama kietų dangų, tokiam medžiui užtenka laistymo naudojant vandens maišą jo prigijimo laikotarpiu. Vandens maišai - lėto pralaidumo talpyklos, iš kurių.vanduo išlaša prie kamieno per 6 - 10val. Tai užtikrina, kad visas vanduo pateks į dirvą ir medis pasiims jo tiek, kiek reikia. Aplink medį tvirtinamas užtrauktuku. Vegetacijos laikotarpiu reikia laistyti reikia kartą ar du per savaitę. Tokio maišo talpa 60 - 90 l. Medžiui prigijus, t. y. po 3 - 5 metų - maišas pašalinamas.

111

Priemonės priežiūrai

70 pav. Sandwich plaukianti sistema. Nuotr. Greenmax

Apkrovas laikančios sistemos šaknų zonoje Kietų dangų pagrindas turi būti sutankintas ir atlaikyti pėsčiųjų ir automobilių transporto sukeliamas apkrovas. Pagrindui keliami reikalavimai prasilenkia su medžių biologiniais poreikiais, tokiais kaip porėtas, orui ir vandeniui laidus dirvožemis. Naudojant šias priemones, medžiai neiškilnoja kietų dangų. Šios priemonės yra komerciniai produktai, praktikoje taikomi jau daugiau negu 40 metų. Pagal veikimo principą skirstomi į dvi grupes: • Plaukiančios sistemos - modulinė plokštuma, plaukianti virš šaknijimosi zonos, tolygiai paskirstanti apkrovas. Turi būti naudojama po pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtomis zonomis. • • Modulinės šaknų tūrio sistemos - sudaro tūrį ir paskirsto apkrovas arkos ar tilto principu. Turi būti naudojama po parkuoti ar lengvųjų automobilių eismui skirtomis zonomis.

112

71 pav. Vijoklių atramų tipai pjūvyje

Vijoklių atramos Vijoklių atramos būtinos visiems vijokliams. Pagal tvirtinimo būdą jos skirstomos į kelias grupes: •

• 1 tipas. Jei fasadas (tvirtinimo paviršius) yra akmens ar betono, labiausiai tinkamas tipas yra tiesioginis atramos įtvirtinimas sienoje. Tam naudojama stipri metalinė ar stiklo pluošto atrama, sujungta su atraminiais stulpeliais, tvirtinamais prie fasado. Svoris proporcingai pasiskirsto per kiekvieną įtvirtinimą, todėl jį gali išlaikyti keli labai tvirti ar daugiau silpnesnių.

•

• 2 tipas. Kabamoji sistema labiausiai tinka, kai siena gali laikyti mažą apkrovą. Tokiu atveju atrama pakabinama ant labai stipraus taško pastato viršuje, naudojant papildomus žemiau esančius įtvirtinimus ne tam, kad perneštų svorį, o kad neleistų judėti į šalis. Ši sistema leidžia išlaikyti didesnį atstumą tarp fasado ir vijoklio.

•

• 3 tipas. Atrama, įtvirtinta į žemę, leidžia apkrovas perkelti į gruntą. Tokiai atramai reikalingas pamatas. Horizontalūs įtvirtinimai prie fasado balansuoja tik vėjo sukeliamas apkrovas. Ji taip pat tinka, kai siena gali išlaikyti tik nedidelį svorį. (3a). Variacija 3b - pastato pamate tvirtinti laikiklį, kuris išlaikytų vertikalų svorį.

•

• 4 tipas. Įvairūs įtempimo metodai taikomi norint išlaikyti gana lanksčią atramą, tokią kaip plieno trosas ar stiklo pluoštas. Įtampos sistemos minimizuoja atramų ant fasado (tvirtinimo paviršiaus), sukuria vizualiai minimalistinį vaizdą. Idealiai tinka fasadams, į kuriuos būtų labai sudėtinga įtvirtinti atramą(4).

113

Priemonės, projektuojant ant tinklų

72 pav. Kitokia sluoksnių dangai sistema - Sandwichpaneel. Nuotr. Greenmax

Plaukiančios sistemos (Raft systems) Plaukianti sistema leidžia pakeisti pasluoksnių sistemą - vietoj įprasto sutankintos skaldos pagrindo naudoti perforuotą modulinį gaminį, kurio tarpai tušti arba iš dalies pripildomi dirvožemio. Tokiu būdu užtikrinamas apkrovų paskirstymas, dirvožemio nesutankėjimas ir oro cirkuliacija. Sistema prisideda prie tvaraus lietaus įgėrimo. Galima pritaikyti aplink esamus medžius (žr. skyrių „Techniniai reikalavimai. Esamų medžių priežiūra“). Plaukianti sistema turi būti naudojama visiems naujai sodinamiems medžiais, kurių šaknų sistema pakliūva po kieta danga, naudojama pėsčiųjų ir dviračių eismui.

114

73 pav. Schema iliustruojanti modulinės sistemos išdėstymą dideliems medžiams, apribotiems važiuojamosios dalies kieta danga. Vidutiniams ir žemiems medžiams reikalingas plotas proporcingai mažesnis.

Modulinės šaknų tūrio sistemos (Crate systems / Modular suspended pavement systems / Soil cells) Pagrindinė modulinės šaknų tūrio sistemos funkcija - užtikrinti, kad dirvožemis ilgainiui nesutankės, o šaknys turės pakankamai tūrio augti, jei medis ribojamas kietų dangų, kurioms tenka didelės apkrovos. Sistemą sudaro moduliniai gaminiai, sujungiami į 1,2 m aukščio tūrį po kieta danga. Į sukurtas celes pilamas tinkamai paruoštas dirvožemis. Taip užtikrinamos geros sąlygos šaknų sistemai ir medis nekilnoja kietų dangų. Modulinė sistema turi būti naudojama visiems naujai sodinamiems medžiais, kurių šaknų sistema pakliūva po kieta danga, naudojama parkavimo vietoms ar lengvųjų automobilių eismui. Šaknų sistemos tūris ir plotas plane nustatomas pagal lentelėje „Dirvožemio tūris reikalingas skirtingo dydžio medžiams" pateiktus parametrus. Dideliems medžiams reikalingas 25 m2 sistemos plotas.

115

min 2m

1.2m 200mm

74 pav. Pritaikymo pavyzdys

Šaknų barjeras Medžių šaknys derlingoje dirvoje su dideliu drėgmės kiekiu auga laisvai, nepaisydamos įvairių kliūčių. Kad būtų išvengta priešpriešos su požemine infrastruktūra, turi būti taikomi šaknų barjerai. Jais apsupti požeminiai tinklai, kabeliai, pamatai ir kanalizacijos infrastruktūra yra apsaugoti nuo galimos žalos. Barjerai turi būti taikomi, jei atstumas nuo kamieno centro iki tinklų ašies yra mažesnis negu 2 m. Šaknų barjerai gali būti derinami su modulinėmis šaknų tūrio sistemomis. Jei barjeras taikomas iš visų pusių, privaloma užtikrinti, kad viduje būtų pakankamai tūrio šaknijimuisi (žr. „Gatvių želdinių tipai: parinkimo principai“). Rekomenduojama tarp barjero ir medžio kamieno palikti bent 2m atstumą ir numatyti kitas šaknijimosi kryptis atkreipiant dėmesį į medžio stabilumą. Barjerai negali būti taikomi horizontaliai. Barjero viršus turi sutapti su dirvožemio paviršiumi. Rinktis produktą, kuris turi vertikalius virbus šaknims nukreipti žemyn. Atkreiptinas dėmesys į medžiagų poveikį aplinkai, pirmenybę reikėtų teikti perdirbto plastiko gaminiams.

116

75 pav. Medžio sodinimas. Nuotr. Sauliaus Žiūros

117

3.4 Priedai Vijokliai Vijokliai yra augalai, kuriems, kitaip nei medžiui ar krūmui, reikia vertikalios, o ne horizontalios erdvės. Jie taip pat teikia ekosistemines paslaugas – sugeria lietaus vandenį, vėsina pastatus, kurių fasadus dengia. Tiesa, jų žaliosios masės kiekis yra mažesnis, todėl ekosisteminių paslaugų vertė irgi šiek tiek mažesnė. Auginant vijoklius viešoje vietoje, prie fasadų arčiausiai gatvės, reikia įvertinti kelis svarbius dalykus: •

Vijoklis mieste turi būti gyvybingas, nereikalauti daug priežiūros (dengimo, intensyvaus karpymo, lenkimo ir apklojimo žiemai), jis neturi nukentėti nuo pavasarinės saulės. Į standarto lentelėję įtraukėme ypatingoms sąlygoms nereiklių vijoklių rūšis.

•

Sudarius tinkamas sąlygas, gajus augalas augs gana greitai, todėl jį, priklausomai nuo augimo greičio, reikės karpyti, formuoti. Gajus augalas reikalauja vertikalios erdvės ir atramų.

•

Į lentelę „Vijokliai“ įtraukėme tik tuos vijoklius, kurie vejasi ūseliais, o ne kabinasi išorinėmis šaknimis.

Vijokliai, lipantys išorinėmis šaknimis, įsikabina į pastato fasadą, todėl yra įgiję blogą reputaciją – esą gadina paviršius. Tai taip pat apriboja jų naudojimą ant stiklinių, metalinių ir kitokių slidžių paviršių. Be to, vijoklių, lipančių išorinėmis šaknimis, dydžio ar augimo krypties neįmanoma sukontroliuoti. Vijokliams tinkamos vietos: •

siena saulėje be langų, ne žemesnė nei 6m;

•

siena pavėsyje be langų ne žemesnė nei 10m;

•

siena su langais – su savininkų sutikimu ir jų priežiūra.

Sąlygos, kurias būtina išpildyti prieš projektuojant vijoklius: •

Žemės plotas, kuriame sodinamas vijoklis, turi būti bent 0,5 m pločio. Rekomenduojamas kuo didesnis ilgis palei sienos ar fasado perimetrą. Vijoklį galima sodinti Šeimininko „metre".

•

Jei vijoklis projektuojamas prie gyvenamojo namo sienos su langais, su tuo turi sutikti to namo gyventojai.

•

Ant fasado ar sienos turi būti įrengiamos reikalingos atramos. (žr. skyrių „Techniniai sprendimai“)

•

Turi būti įsipareigojimas želdinį prižiūrėti.

•

Apie atramų įrengimą žr. skyriuje „Techniniai reikalavimai“.

118

Daugiamečiai, žoliniai ir šlapbalių augalai Projektuojant šios grupės želdinius, reikia sudaryti schemas arba sodinti monorūšiniais blokais. Rekomenduojamas minimalus tankis – 9 vnt. / 1m2. Šlapbalių želdiniams taikomi tie patys principai Laukinė pieva ir bioįvairi veja Laukinė daugiamečių gėlių pieva gali būti pritaikyta ten, kur žmonės nevaikšto: pakelėse, šlaituose, žiedinėse sankryžose. Sykį per metus šienaujama pieva didina bioįvairovę ir mažina priežiūros sąnaudas. Bendras principas yra veją keisti krūmais. Tačiau ten, kur epizodinis pėsčiųjų praėjimas yra neišvengiamas arba plotai dideli, gali likti bioįvairi veja. Atsėjant vejos plotus po renovacijos darbų, naudotinas bioįvairios vejos sėklų mišinys, kuris yra stipresnis, tvaresnis ir toleruoja platesnį sąlygų spektrą. Sąvokos Atsparumas klimato kaitai Numatoma, kad klimatinės sąlygos keičiantis klimatui tik aštrės, o miesto aplinkoje šios sąlygos bus dar ekstremalesnės, todėl želdinių rūšys turi būti atsparios kaitrai, periodinėms sausroms, ypatingiems šalčiams bei trumpėjančioms žiemoms. Želdinių priežiūra Želdinių kokybė tiesiogiai priklauso nuo jiems skiriamos priežiūros. Tai ypač svarbu želdinių prigijimo laikotarpiu. Reguliariai prižiūrimų želdinių vertė kyla kasmet, o kartu auga ir jų teikiamos ekosisteminės paslaugos. Reguliarus priežiūros režimas reikalauja mažiau resursų, nei vėlesnis prastos priežiūros padarinių taisymas. Šiame skyriuje aptariami priežiūros darbai suskirstyti į šias kategorijas: •

Želdinių poįrengiminė priežiūra ir įsitvirtinimo periodas – esminis tarpsnis sėkmingai želdinių ateičiai.

•

Želdinių ilgalaikė priežiūra – minimalių, bet reguliarių resursų reikalaujantis geros būklės palaikymas.

•

Želdinių priežiūra žiemą – orientuota į kietų dangų priežiūros žiemą sukeliamų padarinių minimizavimą.

Visus priežiūros darbus privalo atlikti kvalifikuoti darbuotojai, prižiūrimi specialisto.

Želdinių poįrengiminė priežiūra ir įsitvirtinimo periodas Pirmieji keleri metai naujai pasodintiems želdiniams yra patys svarbiausi, nes per šį laikotarpį jie įsitvirtina ir išvysto šaknų sistemą. Sėkmingai prigijusių želdinių vertė su laiku tik didės. Medžiams prigijimo (ir garantijos) laikotarpis yra 3–5 metai, krūmų, vijoklių ir daugiamečių augalų – 1 metai. Poįrengiminės 119

priežiūros kokybė nulemia želdinio tolimesnę ateitį, todėl turi būti vykdoma nuosekliai ir laiku visą prigijimo laikotarpį. Pagal toliau pateiktą informaciją rangovas įsipareigoja želdinį prižiūrėti ir neprigijusį pakeisti per visą prigijimo laikotarpį. Su priežiūros planu rangovas turi būti supažindinamas prieš pasirašant finansinius įsipareigojimus dėl darbų atitikimo. Privalomi darbai pagal želdinio tipą: • Medžiai. Garantija 3–5 metai. Sodinimo vietos (pažemėjimas ties kamienu) mulčiavimas smulkinta mediena, laistymas vieną kartą per 7d. vegetacijos periodo metu skiriant 30 l vandens, medžio kamieną įmobilizuojančių kuolų ir raiščių patikrinimas, įtempimas ar pašalinimas (1–2 kartus per metus vegetacijos periodu), augalų apžiūra ir pašalinių žolinių augalų ravėjimas (vegetacijos periodo viduryje ir pabaigoje), augalo persodinimas neprigijus ar išryškėjus kitiems patogeniniams požymiams, šiukšlių rinkimas šaligatvių priežiūros metu. • Krūmai. Garantija 1 metai. Viso sodinimo ploto mulčiavimas smulkinta mediena 5 cm sluoksniu, laistymas vieną kartą per 7d. vegetacijos periodo metu (esant ilgesniam nei 14d. periodui be kritulių, papildomas laistymas), augalų apžiūra ir pašalinių žolinių augalų ravėjimas (vegetacijos periodo viduryje ir pabaigoje). Augalo persodinimas neprigijus ar išryškėjus kitiems patogeniniams požymiams, šiukšlių rinkimas šaligatvių priežiūros metu. •

Žoliniai augalai. Garantija 1 metai. Viso sodinamo ploto mulčiavimas smulkinta mediena 5 cm sluoksniu, laistymas vieną kartą per 7 d. vegetacijos periodo metu, augalų apžiūra ir pašalinių žolinių augalų ravėjimas (vegetacijos periodo viduryje ir pabaigoje), augalo persodinimas neprigijus ar išryškėjus kitiems patogeniniams požymiams, nudžiūvusių stiebų pašalinimas (kovą–balandį), šiukšlių rinkimas šaligatvių priežiūros metu.

•

• Vijokliai. Garantija 1 metai. Viso sodinamo ploto mulčiavimas smulkinta mediena 5 cm sluoksniu, laistymas vieną kartą per 7 d. vegetacijos periodo metu, augalų apžiūra ir pašalinių žolinių augalų ravėjimas (vegetacijos periodo viduryje ir pabaigoje), augalo persodinimas neprigijus ar išryškėjus kitiems patogeniniams požymiams, šiukšlių rinkimas šaligatvių priežiūros metu. Iškart po pasodinimo 14 d. laistoma kasdien, 8 savaites kas 3 dienas, tada vieną kartą per 7 d. vegetacijos metu per visą garantinį laikotarpį. Esant ilgesniam nei 14 d. periodui be kritulių, skiriamas papildomas laistymas.

Želdinių ilgalaikė kassezoninė priežiūra Ilgalaikės želdinių priežiūros rutina priklauso nuo vegetacijos laikotarpio. Žemiau išvardyti reikalavimai suskirstyti į šias grupes: iki vegetacinis periodas (ankstyvas pavasaris), intensyvios vegetacijos periodas (vėlyvas pavasaris, vasara) ir intensyvios vegetacijos periodo pabaiga (ankstyvas ruduo). Iki vegetacinis periodas (ankstyvasis pavasaris). Nutirpus sniegui ir pradžiūvus paviršiui, nuo šaligatvio ir galbūt nuo vejos pakraščio surenkamos žiemą išbarstytos šiurkštinančios 120

medžiagos. Surenkamos per žiemą susikaupusios šiukšlės, atkritusios sumedėjusių augalų liekanos (šakos, lapai, sėklynai), taip pat atliekamas sanitarinis (pašalinamos sniegolaužos pasekmės) ir einamasis genėjimas (medžių ir krūmų lajos formavimas, karpomų gyvatvorių kapitalinis atjauninimas), jo atliekos susmulkinamos ir tolygiai paskleidžiamos vietoje (tuo atveju, kai žalioji juosta padengta mulčio sluoksniu). Nupjaunant iki žemės paviršiaus šalinamis varpinių žolių stiebai. Jei polajyje veja, grėbliu pašalinamos šiukšlės ir stambūs organinės medžiagos likučiai. Intensyvios vegetacijos periodas (vėlyvas pavasaris, vasara). Tuo atveju, jei žalioji juosta surenka kritulių vandenį nuo šaligatvio, laistymas būtinas tik užsitęsusio sausringo periodo metu (14 d. be kritulių ar vyraujant karščiams). Kai žalioji juosta drėkinama autonomiškai (tik iš atmosferinių kritulių), būtina dažniau laistyti sausringuoju laikotarpiu (ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę). Smulkios pakritos (lapai, žiedlapiai, žirginiai, sėklynai, smulkios šakelės), patenkančios ant šaligatvio dangos, sušluojamos po augalais papildant mulčio sluoksnį. Vegetacijos periodo viduryje (liepos I, II dekados)kerpamos formuojamos gyvatvorės (kerpama 5–10 cm aukščiau nei praėjusiais metais). Kirpimo atliekos susmulkinamos ir paskleidžiamos kaip mulčias. Intensyvaus vegetacijos periodo pabaiga (ankstyvasis ruduo). Tuo atveju, jei žalioji juosta surenka kritulių vandenį nuo šaligatvio, būtinas bent vienas intensyvus laistymas sausringo rudens atveju (1 kartą per mėn.). Kai žalioji juosta drėkinama autonomiškai (tik iš atmosferinių kritulių), būtina dažniau laistyti sausringo rudens laikotarpiu (bent 2 kartus per savaitę). Pavieniai ankstyvojo kritimo lapai gali būti sušluojami papildant mulčio sluoksnį. Intensyvaus lapkričio metu didžioji dalis lapų surenkami ir išvežami į kompostavimo aikšteles, dalis jų (ypač tuo atveju ,kai žalioji juosta formuojama pažemėjime), susmulkinti galėtų būti paliekami papildant mulčio sluoksnį, o dirvožemį papildant maisto medžiagomis. Iki susiformuojant pastoviai sniego dangai gali būti nupjaunami aukštų ir liaunų varpinių žolių stiebai. Želdinių priežiūra žiemą Ne vegetacijos periodu tiesioginė želdinių priežiūra nevykdoma. Tačiau gatvių kietų dangų priežiūra žiemos laikotarpiu turi tiesioginę įtaką želdinių būklei. Dėl to kietų dangų priežiūros režimas turi būti priderintas prie greta esančių želdinių, kad žala būtų minimali. Keliami šie reikalavimai: •

Nuo šaligatvių šalinamas švarus sniegas (be druskų ir šiurkštinančių medžiagų) gali būti nužeriamas išilgai žalios juostos pakraščio, jei ji apželdinta veja. Jei žalia juosta apželdinta krūmais, nužeriamas sniegas pažeis šakas, dėl to gali būti kaupiamas tik ant kietos dangos pakraščio.

•

Šaligatvių priežiūros priemonėmis užterštas sniegas gali būti nužeriamas ir kaupiamas tik šalia žaliosios juostos ant šaligatvio dangos pakraščio. 121

•

Sutankinto (net ir švaraus) sniego sandėliavimas ant žaliosios juostos neleistinas.

•

Vengti sniegui tirpdyti naudoti NaCl druską, nes tirpsmo vanduo patenka į dirvožemį ir žudo visus želdinius.

Techniniai reikalavimai Šiame skyriuje aptariami želdinių specifikacijos ir dirvožemio reikalavimai. Požeminiai inžineriniai tinklai Požeminiai tinklai turi būti grupuojami ir tiesiami važiuojamojoje arba pėsčiųjų zonoje, kuo toliau nuo medžių juostos. Želdinių specifikacija Specifikacija užtikrina želdinių kokybę ir tinkamą dydį, todėl turi būti kuo detalesnė. Pristatymo metu projekto vadovas privalo patikrinti želdinių kokybę ir specifikacijos atiktį. Dirvožemio paruošimas Paviršinį 30–40 cm gylį turi sudaryti geros kokybės juodžemis (kaip iliustruota). Podirvis turi būti paruoštas iki 0.6m krūmams, vijokliams ir daugiamečiams, iki 1,2 m medžiams. Kokybės tyrimas Susiformavęs dirvožemis, tinkamas auginti augalus, turi būti saugomas. Negalima dirbi sušalusios ar įmirkusios dirvos. Dirbant šaknų apsaugos zonoje naudojam pneumatinė ekskavacija prižiūrint arboristui, kad medžio šaknys nebūtų pažeistos. (žr. skyrių „Esamų medžių apsauga ir priežiūra“). Dirvožemio savybių gerinimas Esamo dirvožemio savybes galima pagerinti iki tinkamumo ribų šiomis priemonėmis: •

įterpiant organinių medžiagų padidėja maistinių medžiagų kiekis ir vandens išlaikymo savybės;

•

įterpiant smėlio pagerėja laidumas vandeniui;

•

lengvinant sutankintą dirvožemį mechaniniais įrankiais ar rankų darbu, jis tampa tinkamesnis želdiniams įsitvirtinti.

Dirvožemio pagerinimai yra laikini: organinė medžiaga ilgainiui sutrūnija, įterpus smėlio maistingosios medžiagos neužsilaiko, o dauguma trąšų yra trumpalaikės. Jei pagerinti dirvožemį neįmanoma, jį reikia pakeisti.

Želdinių pristatymas ir laikymas Į projekto vietą pristatyti želdiniai privalo būti laikomi pavėsyje, jų šaknys pridengtos orui laidžia šviesia medžiaga. Želdiniai pasodinami tą pačią dieną. Jei darbų apimtis didelė ir visko

122

pasodinti per dieną neįmanoma, želdiniai turi būti pristatomi grupėmis. Želdinių sodinimas Tinkamiausias sodinimo laikas yra pavasaris arba ruduo, t. y. nuo balandžio vidurio iki birželio vidurio, nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio 1 d. Krūmai, vijokliai ir daugiamečiai žoliniai augalai gali būti sodinami nuo balandžio vidurio iki lapkričio 1 d., jei jie užauginti vazonuose. Visais atvejais netinkamas laikas sodinti žemei užšalus ir vidurvasarį. Želdiniai sodinami, kai aplinkiniai bortai ir kietos dangos jau sukloti. Kitaip kyla didelė rizika pažeisti želdinius ar sutankinti jiems skirtą dirvožemi aplink atliekant kitus darbus. Mulčiavimas Visas apsodintas plotas turi būti padengtas 5 cm storio smulkintos medienos arba mineraliniu mulčiu. Jis sulaiko drėgmę dirvožemyje, slopina piktžolių augimą ir padeda įsitvirtinti pasodintiems želdiniams. Aplink medžio kamieną palikti nemulčiuotą plotą bent 15 cm spinduliu, kad drėgmė nepažeistų kamieno žievės. Susiformavęs dirvožemis, tinkamas auginti augalus, turi būti saugomas. Negalima dirbti su įšalusia ar įmirkusia dirva. Dirbant šaknų apsaugos zonoje naudojama pneumatinė ekskavacija, prižiūrint arboristui, kad medžio šaknys nebūtų pažeistos (žr. skyrių „Esamų medžių apsauga ir priežiūra“).

123

4 MEDŽIA

AGOS

1 pav. Jaktgatan and Lövängsgatan gatvės, Stokholmas. Projekto autoriai AJ Landskap. Nuotr. Kasper Dudzik

134

4. MEDŽIAGOS Šis skyrius apima gatvėje naudojamus paviršius – gatvių dangas, bortus ir horizontalius elementus – siekiant išgryninti natūralias, Vilniui artimas medžiagas. Temos tikslai •

Gatvių dangos turi skatinti miestiečių judėjimą pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku. Jiems skiriamas miesto prioritetas.

•

Gatvių dangos turi tapti vientisu Vilniaus ,,kilimu“ - susieti tarpusavyje esamą bei projektuojamą Vilniaus architektūrą.

Nuo ko reikia pradėti •

Nustatyti judėjimo ir funkcines zonas gatvės profilyje.

•

Parinkti aplinkai, judumo dalyviui, judėjimo greičiui ir patogumui tinkamiausias dangas pagal šio skyriaus rekomendacijas

•

Specifikuoti dangų klojimo raštus, derinius ir parinkti tinkamus skirtingų dangų rūšių atskyrimo elementus - bortus.

Turinys: 4.1 Dangų tipai

136

4.2 Bortų tipai

138

4.3 Dangų specifikacija

140

4.4 Bortų specifikacija

156

4.5 Kiti horizontalūs elementai

160

4.6 Dangų deriniai ir jų naudojimo pavyzdžiai

162

4.7 Bortų deriniai ir jų naudojimo pavyzdžiai

165

4.8 Dangų profilio pjūviai

166

135

4.1 Dangų tipai

Surenkamos dangos Trinkelė

Trinkelė

Plytelė

Plokštė

100x100

200x100

160x160

240x160

375x375

600x400

140 p.

141 p.

142 p.

143 p.

144 p.

145 p.

Pėsčiųjų takai



Šeimininko metras



Važiuojamoji dalis 50 km/h

Važiuojamoji dalis 20 – 30 km/h su viešuoju transportu

Važiuojamoji dalis 20 – 30 km/h be viešojo transporto



Bendro eismo gatvės 5km/h



3. Funkcinė zona

Želdinių juosta



Automobilių stovėjimas



Mažoji architektūra



Dviračių takas

Dviračių juosta



Stotelės



Įvažos



Iškreivinimas



Perėjimų iškėlimas ir (ar) greičio kalneliai



Bendro naudojimo erdvė (shared space)



Pėsčiųjų salelės



Išlipimo juosta

0,80 m

0,85 m

0,80 m

0,75 m

0,80 m

Pėsčiųjų juosta

2,20 m

2,24 m

2,25 m

2,40 m

Baldų zona

1,50 m

1,60 m

1,50 m

1,60 m

Šeimininko metras

0,60 m

0,64 m

0,75 m

0,60 m

Dangos tipas: Dangos numeris

Puslapis Kur įrengiama: 1. Pėstieji

2. Važiuojamoji dalis

4. Dviračiai

5. Viešasis transportas

6. Eismo raminimas

Geometrija:

Minkštos dangos Ažūrinė trinkelė

Liejamos dangos

Želdiniai

Skaldos atsijos

148 –149 p.

Žr. želdinių skyriuje



600x400

Raižytas asfaltas Natūralus asfaltas Raudonas asfaltas

D10

D11

D12

150 p.

151 p.

152 p.



































Pastabos 1. 2.

Jeigu yra daugiau nei vienas pasirinkimas, danga parenkama atsižvelgiant į aplinkinį kontekstą, esamą ir planuojamą situaciją bei judėjimo greitį. Plačiau apie kiekvieno elemento naudojimą žiūrėti prie konkretaus gaminio aprašymo. Gatvės zonų gabaritai parenkami atsižvelgiant į surenkamų dangų matmenis, bet ne mažesni nei minimalūs. Plačiau apie kiekvieną gatvės zoną ir jos gabaritus žiūrėti geometrijos dalyje.

3. 4.

Gali būti parenkamos ir kitų proporcijų stačiakampės trinkelės suderinus su miesto architektų skyriumi. Dangų sąrašas nėra galutinis ir gali būti nuolat pildomas (mažinamas)

vvvvv  – galima;  – privaloma; x – draudžiama.

4.2 Bortų tipai Borto tipas

1.1 Želdinių bortasS

Dviračių tako bortas

Bortas 200x80

Borto numeris 80-100

40 200

200

Puslapis:

200

156 p.

200

157 p.

Kur įrengiama: 1. Pėstieji Pėsčiųjų takai



Šeimininko metras





Važiuojamoji dalis 50 km/h

Važiuojamoji dalis 20-30 km/h su viešuoju transportu

Važiuojamoji dalis 20-30 km/h be viešojo transporto

Bendro eismo gatvės 5km/h



Želdinių juosta



Automobilių stovėjimas

Mažoji architektūra



Dviračių takas



Dviračių juosta



Stotelės

Įvažos

Iškreivinimas

Perėjimų iškėlimas ir (ar) greičio kalneliai



Bendro naudojimo erdvė (shared space)



Pėsčiųjų salelės



2. Važiuojamoji dalis

3. Funkcinė zona

4. Dviračiai

5. Viešasis transportas

6. Eismo raminimas

Kietų dangų bortas D kategorijos gatvės bortas 300x150, 300x300

120

60 120

~220 ~300 ~300

~300 ~300

Įvažiavimo bortas

120

~300

C kategorijos gatvės bortas 300x150, 300x300

120

~300

120

~300

120

~220

150

300

150

300 300

300

150

300

150

158 p..

158 p.



158 p.







Pastabos 1. 2. 3.

120

~300

150 300

120

Jeigu yra daugiau nei vienas pasirinkimas, bortas parenkamas atsižvelgiant į aplinkinį kontekstą, esamą ir planuojamą situaciją bei judėjimo greitį. Plačiau apie kiekvieno elemento naudojimą žiūrėti prie konkretaus gaminio aprašymo. Gali būti parenkami ir kitų proporcijų bortai suderinus su miesto architektų skyriumi. Bortų sąrašas nėra galutinis ir gali būti nuolat pildomas/mažinamas

 – privaloma;  – galima; x – draudžiama.

~220

4.3 Dangų specifikacija

2 pav. A. Jakšto gatvė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Surenkamos dangos D1 Betoninė trinkelė 100x100 mm Privalumai •

Patvari danga, nesudėtinga priežiūra, paviršius atsparus slydimui.

•

Nebrangus gaminys, gaminamas daugumos gamintojų.

•

Mažų matmenų dangą lengva pritaikyti įvairioms formoms, nereikia daug pjaustymo, nedidelė išeiga.

Atkreipti dėmesį •

Mažų matmenų kvadratinės trinkelės prasčiau susiriša tarpusavyje, galimi trinkelių iškilnojimai. Norint pasiekti smulkios trinkelės efektą galima naudoti trinkelę 200x100 mm su įpjova per vidurį.

Dizainas ir parametrai •

Dydis 100x100 mm.

•

Aukštis parenkamas pagal naudojimo būdą: pėstiesiems – 60 mm, transportui 80 – mm. Atitinkamai paruošiami pagrindai. Tačiau dėl universalumo rekomenduojama visur rinktis 80 mm aukščio trinkelę.

•

Pagrindinės spalvos pagal priortietą: juoda, pilka (natūrali betono), balta. Kitos spalvos gali būti naudojamos suderinus su miesto architektų skyriumi. Gali būti naudojamos priemaišos, pvz. natūralaus akmens.

•

Siūlės tarp trinkelių užpildomos skaldos atsijomis.

Naudojimas ir įrengimas •

Gatvės zonas, kur naudojamos trinkelės, žiūrėti lentelėje 4–5 p.

•

Pėsčiųjų juostoje naudojama tik trinkelė be nuožulnos arba su mikro– nuožulna.

Klojimo raštai •

Trinkeles klojant išilgai lengvesnis remonto ar aptarnavimo procesas – galima išardyti tik kelias trinkelės, nereikia ardyti visos eilės.

140

3 pav. Ogmios miestas. Nuotr. Norbert Tukaj

D2 Betoninė trinkelė 200x100 mm Privalumai

•

Patvari danga, nesudėtinga priežiūra, paviršius atsparus slydimui.

•

Nebrangus gaminys, gaminamas daugumos gamintojų.

•

Mažo mastelio dangą lengva pritaikyti įvairioms formoms, nereikia daug pjaustymo, nedidelė išeiga.

•

Galimi įvairūs klojimo raštai, geresnis trinkelių surišimas tarpusavyje (aktualu, kur važiuoja transportas).

Dizainas ir parametrai •

Dydis 200x100 mm.

•

Aukštis parenkamas pagal naudojimo būdą: pėstiesiems – 60 mm, transportui – 80 mm. Atitinkamai paruošiami pagrindai. Tačiau dėl universalumo rekomenduojama visur rinktis 80 mm aukščio trinkelę.

•

Pagrindinės spalvos pagal prioritetą: juoda, pilka (natūrali betono), balta. Kitos spalvos gali būti naudojamos suderinus su miesto architektų skyriumi. Gali būti naudojamos priemaišos, pvz. natūralaus akmens.

•

Siūlės tarp trinkelių užpildomos skaldos atsijomis.

Naudojimas ir įrengimas •

Gatvės zonas, kur naudojamos trinkelės, žiūrėti lentelėje 4–5 p.

•

Pėsčiųjų juostoje naudojama tik trinkelė be nuožulnos arba su mikro– nuožulna.

Klojimo raštai •

Pėsčiųjų takams rekomenduojamas pirmas klojimo būdas. Taip klojant geresnis surišimas tarpusavyje, lengvesnis remonto ar aptarnavimo procesas – galima išardyti tik kelias trinkeles, nereikia ardyti visos eilės.

•

Važiuojamąjai daliai ar eismui bendrame sraute, rekomenduojamas trečias arba ketvirtas būdas.

141

4 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

D3 Betoninė trinkelė 160x160 mm Privalumai •

Patvari danga, nesudėtinga priežiūra, paviršius atsparus slydimui.

•

Nebrangus gaminys, gaminamas daugumos gamintojų.

•

Mažo mastelio dangą lengva pritaikyti įvairioms formoms, nereikia daug pjaustymo, nedidelė išeiga.

Atkreipti dėmesį •

Trinkelės nėra standartinių matmenų. Gatvės zonos, pvz, pėsčiųjų tako plotį parinkti pagal trinkelės kartotinį.

Dizainas ir parametrai •

Dydis 160x160 mm.

•

Siūlės tarp trinkelių užpildomos skaldos atsijomis.

Naudojimas ir įrengimas •

Gatvės zonas, kur naudojamos trinkelės, žiūrėti lentelėje 4–5 p.

•

Pėsčiųjų juostoje naudojama tik trinkelė be nuožulnos arba su mikro– nuožulna, kitose zonose galima naudoti su nuožulna.

Klojimo raštai •

Trinkeles klojant išilgai lengvesnis remonto ar aptarnavimo procesas – galima išardyti tik kelias trinkeles, nereikia ardyti visos eilės.

142

5 pav. Neries krantinė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

D4 Betoninė trinkelė 240x160 mm Privalumai

•

Patvari danga, nesudėtinga priežiūra, paviršius atsparus slydimui.

•

Nebrangus gaminys, gaminamas daugumos gamintojų.

•

Mažo mastelio dangą lengva pritaikyti įvairioms formoms, nereikia daug pjaustymo, nedidelė išeiga.

Atkreipti dėmesį •

Trinkelės nėra standartinių matmenų. Gatvės zonos, pvz. pėsčiųjų tako, plotį parinkti pagal trinkelės kartotinį.

Dizainas ir parametrai

•

Dydis 240x160 mm.

•

Aukštis parenkamas pagal naudojimo būdą: pėstiesiems – 600 mm, transportui – 80 mm. Atitinkamai paruošiami pagrindai. Tačiau dėl universalumo rekomenduojama visur rinktis 80 mm aukščio trinkelę.

•

Siūlės tarp trinkelių užpildomos skaldos atsijomis.

Naudojimas ir įrengimas •

Gatvės zonas, kur naudojamos trinkelės, žiūrėti lentelėje 4–5 psl.

•

Pėsčiųjų juostoje naudojama tik trinkelė be nuožulnos arba su mikro nuožulna, kitose zonose galima naudoti su nuožulna.

Klojimo raštai •

Rekomenduojamas pirmas klojimo būdas. Taip klojant geresnis surišimas tarpusavyje, lengvesnis remonto ar aptarnavimo procesas – galima išardyti tik kelias trinkeles, nereikia ardyti visos eilės.

143

6 pav. Pylimo gatvė. Nuotr. Norbert Tukaj

D5 Betoninė plytelė 375x375 mm Privalumai •

Patvari danga, nesudėtinga priežiūra, paviršius atsparus slydimui.

•

Nebrangus gaminys, gaminamas daugumos gamintojų.

•

Didelio formato plyteles lengva ir greita kloti.

Atkreipti dėmesį •

Dėl didelių matmenų plytelė neatlaiko transporto priemonių spaudimo, dažnai išsikilnoja, skyla. Transporto zonose plytelės nenaudojamos.

•

Jeigu gatvėje yra daug įvažiavimų į kiemus ar pastatus ir jiems naudojamos smulkesnės trinkelės, sukuriamas nevientisas pėsčiųjų tako vaizdas, reikia daug pjaustymų, gaunasi didelė išeiga.

Dizainas ir parametrai •

Dydis 375x375 mm.

•

Aukštis 70 mm.

•

Siūlės tarp plytelių užpildomos skaldos atsijomis.

Naudojimas ir įrengimas •

Gatvės zonas, kur naudojamos plytelės, žiūrėti lentelėje 4–5 p.

•

Pėsčiųjų juostoje naudojama tik plytelė be nuožulnos arba su mikro– nuožulna, kitose zonose galima naudoti su nuožulna.

Klojimo raštai •

Plyteles klojant išilgai, lengvesnis remonto ar aptarnavimo procesas – galima išardyti tik kelias plyteles, nereikia ardyti visos eilės.

144

7 pav. Neries krantinė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

D6 Betoninė plokštė 600x400 mm Privalumai •

Patvari danga, nesudėtinga priežiūra, paviršius atsparus slydimui.

•

Nebrangus gaminys, gaminamas daugumos gamintojų.

•

Didelio formato plyteles lengva ir greita kloti.

Atkreipti dėmesį 1.

•

Dėl didelių matmenų, plokštė neatlaiko transporto priemonių spaudimo, dažnai išsikilnoja, skyla. Transporto zonose plokštės nenaudojamos.

•

Dizainas ir parametrai 2.

•

Dydis 600x400 mm.

•

Aukštis 80 mm.

•

Siūlės tarp plokščių užpildomos skaldos atsijomis.

Naudojimas ir įrengimas 3.

•

Gatvės zonas, kur naudojamos plokštės, žiūrėti lentelėje 4–5 p.

•

Pėsčiųjų juostoje naudojama tik plokštė be nuožulnos arba su mikro nuožulna, kitose zonose galima naudoti su nuožulna.

Klojimo raštai •

Rekomenduojamas pirmas klojimo būdas. Taip klojant geresnis surišimas tarpusavyje, lengvesnis remonto ar aptarnavimo procesas – galima išardyti tik kelias plokštes, nereikia ardyti visos eilės.

145

? 8 pav. Jaktgatan and Lövängsgatan gatvės, Stokholmas. Projekto autoriai AJ Landskap. Nuotr. Kasper Dudzik

Granitinė trinkelė Privalumai •

Tvirtesnė danga už betoną, mažesnė trupėjimo tikimybė, nesudėtinga priežiūra.

•

Mažo mastelio dangą lengva pritaikyti įvairioms formoms, nereikia daug pjaustymo, nedidelė išeiga.

Atkreipti dėmesį •

Skelto paviršiaus trinkelės nepatogios žmonėms, turintiems negalią, dviratininkams ir pan. Šio paviršiaus trinkelę rinktis neintensyviai naudojamose zonose, nenaudoti pėsčiųjų juostose.

Dizainas ir parametrai •

Dydis 100x100 mm, 200x100 mm, 160x160 mm arba 240x160 mm. Kiti dydžiai gali būti naudojami suderinus su miesto architektų skyriumi.

•

Aukštis parenkamas pagal naudojimo būdą: pėstiesiems – 60 mm, transportui – 80 mm, 100 mm Atitinkamai paruošiami pagrindai.

•

Pagrindinės spalvos pagal prioritetą: juoda, pilka, balta. Kitos spalvos gali būti naudojamos suderinus su miesto architektų skyriumi.

•

Paviršius natūralus, pjautas, švelniai skeltas, degintas ar kitaip apdirbtas. Negali būti poliruotas.

•

Siūlės tarp trinkelių užpildomos granito skaldos atsijomis arba greitai kietėjančiais mišiniais.

Naudojimas ir įrengimas •

Naudojama svarbioms, reprezantacinėms miesto vietoms, kur didelis žmonių srautas, ir kitur.

•

Gatvės zonas, kur naudojamos trinkelės, žiūrėti lentelėje 4–5 p.

•

Prie granitinės trinkelės įrengiamas granitinis bortas.

Klojimo raštai •

Priklausomai nuo pasirinktų dangos matmenų, žr. betoninių trinkelių klojimo raštus.

146

9 pav. Islandijos gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Granitinė plokštė ir plytelė Privalumai •

Tvirtesnė danga už betoną, mažesnė trupėjimo tikimybė, nesudėtinga priežiūra.

•

Didelio formato plyteles lengva ir greita kloti.

Dizainas ir parametrai •

Dydis 375x375 mm arba 600x400 mm. Kiti dydžiai gali būti naudojami suderinus su miesto architektų skyriumi.

•

Aukštis 80 mm.

•

Pagrindinės spalvos pagal priortietą: juoda, pilka, balta. Kitos spalvos gali būti naudojamos suderinus su miesto architektų skyriumi.

•

Paviršius natūralus, pjautas, degintas ar kitaip apdirbtas. Negali būti poliruotas.

•

Siūlės tarp plytelių ar plokščių užpildomos granito skaldos atsijomis.

Naudojimas ir įrengimas •

Naudojama svarbioms, reprezentacinėms miesto vietoms, kur didelis žmonių srautas, ir kitur.

•

Gatvės zonas, kur naudojamos plytelės ar plokštės, žiūrėti lentelėje 4–5 psl.

•

Prie granitinės trinkelės įrengiamas granitinis bortas.

Klojimo raštai •

Priklausomai nuo pasirinktų dangos matmenų, žr. betoninių plytelių ir plokščių klojimo raštus.

147

10 pav. Svencelė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Minkštos dangos D7.1 Ažūrinė trinkelė Privalumai •

Suteikia žalumo ir leidžia judėti transportui.

•

Vandeniui laidi danga.

•

Paviršius atsparus slydimui.

•

Nebrangus gaminys, gaminamas daugumos gamintojų.

Atkreipti dėmesį •

Reikalauja priežiūros ir laistymo.

•

Žiemos laikotarpiu neturėtų būti barstoma druska ir smėliu.

•

Intensyviai transporto naudojamose vietose veja sunkiai auga.

Dizainas ir parametrai •

Dydis 600x400 mm (galimi ir kiti matmenys pagal analogišką gaminį).

•

Aukštis 80 mm (galimi ir kiti matmenys, jeigu užtikrinamas standumas).

•

Ertmės tarp trinkelių užpildomos augaliniu substratu, kuriame sodinama veja.

Naudojimas ir įrengimas •

Naudojama tik tose vietose, kur transporto priemonių judėjimas yra minimalus, pvz., automobilių stovėjimo vietose, kur parkuojama vieną kartą per savaitę, kur būtinas gaisrinio automobilio privažiavimas ar pan.

•

Gatvės zonas, kur naudojamos trinkelės, žiūrėti lentelėje 4–5 psl.

148

11 pav. Ažūrinės trinkelės pavyzdys. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

D7.2 Ažūrinė trinkelė Privalumai •

Suteikia žalumo ir leidžia judėti transportui.

•

Turi didesnius ertmes vejai augti (principas: trinkelės tarp vejos, o ne veja tarp trinkelių), didesnis žalios dangos procentas.

•

Vandeniui laidi danga.

•

Paviršius atsparus slydimui.

Atkreipti dėmesį •

Reikalauja priežiūros ir laistymo.

•

Žiemos laikotarpiu neturėtų būti barstoma druska ir smėliu.

•

Intensyviai transporto naudojamose vietose veja sunkiai auga.

Dizainas ir parametrai •

Dydis 333x333 mm (galimi ir kiti matmenys pagal analogišką gaminį).

•

Aukštis 110 mm (galimi ir kiti matmenys, jeigu užtikrinamas standumas).

•

Ertmės tarp trinkelių užpildomos augaliniu substratu, kuriame sodinama veja.

Naudojimas ir įrengimas •

Naudojama tik tose vietose transporto priemonių judėjimas yra minimalus, pvz., automobilių stovėjimo vietose, kur parkuojama vieną kartą per savaitę, kur būtinas gaisrinio automobilio privažiavimas ar pan.

•

Gatvės zonas, kur naudojamos trinkelės, žiūrėti lentelėje 4–5 psl.

149

12 pav. Raižytas asfaltas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Liejamos dangos D10 Raižytas asfaltas Privalumai •

Simbolizuoja pėsčiųjų pirmumą ir veikia kaip eismo lėtinimo priemonė.

•

Nesudėtinga priežiūra, išvengiama pavienių trinkelių defektų ir iškilnojimo, žolinių augalų skverbimosi.

•

Vientisa, liejama danga, nereikia pjaustymo kaip surenkamoms dangoms, mažesnė išeiga.

•

Nebrangus gaminys, gaminamas daugumos gamintojų.

Atkreipti dėmesį •

Vandeniui nelaidi danga, vengti perteklinio ir nepagrįsto naudojimo.

•

Sudėtingas dangos ir požeminių tinklų remontas ar aptarnavimas, atkuriant dangą sudėtinga atitaikyti raštą.

Dizainas ir parametrai •

Raižoma naudojant trafaretinį tinklelį pagal pasirinktą raštą.

•

Naudojamos pagrindinės spalvos pagal prioritetą: juoda (natūrali asfalto), pilka, balta. Kitos spalvos gali būti naudojamos suderinus su miesto architektų skyriumi.

•

Pėsčiųjų perėjoms naudojamos spalvos kontrasto principu, įprastai balti horizontalūs dryžiai juodame važiuojamosios dalies fone. Kitos spalvos gali būti naudojamos suderinus su miesto architektų skyriumi.

Naudojimas ir įrengimas •

Įrengiama ten, kur nėra galimybės įrengti trinkelių dangos, pvz., pėsčiųjų perėjose

•

Gatvės zonas, kur naudojamas asfaltas, žiūrėti lentelėje 4–5 p.

Raižymo raštai •

Raižymo raštai įvairūs, derinami prie šaligatvio dangos klojimo būdo ir mastelio (žr. surenkamų dangų klojimo raštus).

•

Jeigu iš raižyto asfalto įrengiamos pėsčiųjų perėjos, naudojami pėsčiųjų juostos dangos gabaritai ir raštas.

150

13 pav. Raižytas asfaltas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

14 pav. Asfaltavimo darbai. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

D11 Natūralus asfaltas Privalumai •

Patogi ir patvari danga transporto priemonėms judėti.

•

Tamsi spalva paslepia nešvarumus, taip pat suteikia kontrastą horizontaliam ženklinimui.

•

Nesudėtinga priežiūra ir remontas.

•

Nebrangus gaminys, gaminamas daugumos gamintojų.

•

Paviršius atsparus slydimui.

Atkreipti dėmesį •

Vandeniui nelaidi danga sukuria karščio salas. Vengti perteklinio ir nepagrįsto naudojimo, ypač ties sankryžomis, perėjomis ir pan. Visur, kur nėra būtinybės važiuoti automobiliui ar kitam transportui, įrengiamas surenkamos dangos tipas arba želdiniai. Daugiau žiūrėti geometrijos dalyje.

Dizainas ir parametrai •

Spalva natūrali.

•

Dangos storis ir pagrindai parenkami atsižvelgiant į transporto priemones ir eismo intensyvumą.

Naudojimas ir įrengimas •

Gatvės zonas, kur naudojamas asfaltas, žiūrėti lentelėje 4–5 p.

151

15 pav. Giedraičių gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

D12 Raudonas asfaltas Privalumai •

Patogi danga dviračių, paspirtukų ir kitų lėtaeigių transporto priemonių eismui.

•

Ryški raudona spalva padeda vizualiai atskirti skirtingu greičiu judančius srautus ir atkreipia kitų eismo dalyvių dėmesį, padeda susiorientuoti.

•

Nesudėtinga priežiūra ir remontas.

•

Nebrangus gaminys, gaminamas daugumos gamintojų.

•

Paviršius atsparus slydimui.

Dizainas ir parametrai •

Raudona spalva išgaunama į natūralų asfaltą įmaišant pigmento.

•

Dangos storis ir pagrindai parenkami atsižvelgiant į transporto priemones ir eismo intensyvumą.

Naudojimas ir įrengimas •

Naudojama visiems dviračių takams ar dviračių juostoms.

•

Gatvės zonas, kur naudojamas asfaltas, žiūrėti lentelėje 4–5 p.

152

16 pav. Rotušės a. Nuotr. Sauliaus Žiūros

153

17 pav. S. Fino gatvė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Taktiliniai paviršiai •

Taktiliniais paviršiai yra dviejų tipų: įspėjamieji ir vedamieji.

•

Naudojamos trinkelės arba plytelės iškiliu paviršiumi.

•

Įspėjamamieji ir vedamieji paviršiai įrengiami kontrasto principu su šaligatvio danga.

•

Toje pačioje gatvėje turi būti naudojami tokios pat spalvos taktiliniai paviršiai. Taktilinių paviršinių kryptis turi būti tęsiama toje pačioje linijoje. 18 pav. Geltonų plytelių vedamasis paviršius pilkų trinkelių fone. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

19 pav. Pilkų plytelių vedamasis paviršius baltų trinkelių fone. Nuotr. Wienerberger

154

20 pav. Automobilių parkavimo vietų ir perėjų ženklinimas Ogmios mieste. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Ženklinimas •

Horizontaliam gatvių ženklinimui naudojama balta ir geltona spalvos. Geltona spalva naudojama dėmesiui atkreipti.

•

Jeigu yra trinkelių danga, ženklinimui naudojamos kontrastingų spalvų trinkelės, pvz., balta ir juoda.

•

Suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe, gali būti naudojamas nestandartinis pėsčiųjų perėjų ženklinimas, pvz., ryškių spalvų arba įvairių raštų.

21 pav. Ryškių spalvų perėjų ženklinimas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

22 pav. Ryškių spalvų perėjų ženklinimas. Nuotr. Camille Walala

155

4.4 Bortų specifikacija

23 pav. Lukiškių aikštė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

B1 Želdinių bortas Privalumai •

Pakeltas bortas vizualiai atskiria dangas, pažymi ribą.

•

Padeda išvengti numindžiotų kampų (pėsčiajam sunkiau kirsti kampą).

•

Padeda sulaikyti juodžemį nuo šaligatvio, jis neišsibarsto ir neišpurvina kitos dangos.

Dizainas ir parametrai

24 pav. B2 borto analogas

•

Įprastai gaminamas iš betono. Išskirtiniais atvejais gali būti naudojamas granitinis bortas, pvz., ten, kur naudojamos horizontalios granito dangos.

•

Betoninis bortas gali būti surenkamas gaminys arba liejamas vietoje pagal klojinius. Surenkamiems bortams paruošiamas pamatas, liejamas bortas gali būti be pamato, surištas armatūra.

•

Aukštis 80–100 mm nuo žemės paviršiaus, priklausomai nuo šalia esančių dangų.

•

Plotis 80 mm, surenkamų gaminių ilgis ne mažiau 1000 mm.

•

Gali turėti išpjovas arba angas lietaus vandeniui surinkti į želdinių juostą. Toks bortas naudojamas, kai įrengiamos šlapbalės. Daugiau apie šlapbalių įrengimą žr. Želdinių skyriuje.

•

Jeigu pėsčiųjų juostoje ar dviračių take nenumatytas atskiras lietaus vandens surinkimas ir borto išpjovų neužtenka visam vandens surinkimui, gali būti naudojamas žemas bortas – jo viršus turi sutapti su pėsčiųjų juostos ar dviračių tako danga.

•

Spalva parenkama pagal šaligatvio dangos spalvą,

Naudojimas •

Naudojamas atskirti kietą dangą nuo minkštos dangos – želdynų.

•

Naudojimo būdus žr. 32 – 33 psl.

156

25 pav. S. Fino gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

B2 Dviračių tako bortas Privalumai

27 pav. B3 borto analogas

•

Atskiria skirtingo judėjimo greičio juostas, mažina pėsčiųjų įsiveržimo tikimybę į dviračių taką.

•

Formuoja nuolydį lietaus vandeniui surinkti nuo pėsčiųjų tako per dviračių taką į važiuojamąją dalį.

Dizainas ir parametrai •

Įprastai gaminamas iš betono. Išskirtiniais atvejais gali būti naudojamas granitinis bortas, pvz., ten, kur granitas naudojamas pėsčiųjų takų dangai.

•

Naudojamas surenkamas gaminys.

•

Aukštis 40 mm nuo žemės paviršiaus.

•

Plotis 80 mm, surenkamų gaminių ilgis ne mažiau 1000 mm.

•

Spalva parenkama pagal šaligatvio dangos spalvą.

Naudojimas

26 pav. Dviračių takas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

•

Naudojamas dviračių takui atskirti nuo pėsčiųjų tako.

•

Vietose, kur pėstiesiems yra būtinybė kirsti dviračių taką (pvz., pėsčiųjų perėjose), bortas ir šaligatvio danga nuleidžiama iki dviračio tako lygio. Tam naudojami bortai su nuolydžiu.

•

Naudojimo būdus žr. 32–33 p.

157

29 pav. 300mm pločio važiuojamosios dalies bortas Olandija. Nuotr. Anton Nikitin

B3 – B7 Kietų dangų bortas Privalumai •

Pakeltas bortas vizualiai atskiria dangas, pažymi ribą tarp skiringu greičiu judančių srautų.

•

Apsaugo eismo dalyvius nuo nelaimingų atsitikimų, pvz., sustabdo automobilį nuo užvažiavimo ant pėsčiųjų ar dviračių dangos. 28 pav. B4, B6 ir B5, B7 bortų analogai

Dizainas ir parametrai •

Įprastai gaminamas iš betono. Vietose, kur naudojama granitinė šaligatvio danga, naudojamas granitinis bortas.

•

Naudojamas surenkamas gaminys.

•

Aukštis 60–120mm nuo žemės paviršiaus, priklausomai kokio judėjimo greičio srautus norima atskirti.

•

Plotis 300 mm, ilgis ne mažiau 1000 mm. 150 mm pločio bortas gali būti naudojamas ten, kur yra želdynų juosta siauresnė nei 1500 mm.

•

Gali būti su angomis lietaus vandeniui surinkti.

•

Spalva parenkama pagal šaligatvio dangos spalvą.

30 pav. B8 ir B9 bortų analogai

Naudojimas •

Naudojamas atskirti skirtingas kietas dangas.

•

Naudojimo būdus žr. 32–33 p.

158

31 pav. Vytauto gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

4.5 Kiti horizontalūs elementai

32 pav. Medžių grotelės. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo •

Kiti horizontalūs elementai: šulinių dangčiai, medžių grotelės, lietaus surinkimo grotelės ir pan.

•

Ten, kur yra trinkelių danga, montuojami tik stačiakampiai elementai. Asfalto dangoje gali būti montuojami apskriti elementai.

•

Jei įmanoma, šulinių dangčiai, lietaus surinkimo grotelės montuojami baldų zonoje arba ten, kur naudojamos smulkios trinkelės: 100x100 mm arba 200x100 mm. Elementai montuojami taip, kad reikėtų kuo mažiau pjaustyti trinkeles.

•

Jei elementas yra stambių plytelių ar plokščių zonoje – bent viena jo kraštinė lygiuojama su plytelių plokščių kraštine.

160

MEDŽIŲ GROTELĖS 1500X1500MM

LYGIUOTI VIENOJE EILĖJE

ŠULINIO DANGTIS 700X700MM

33 pav. Horizontalių elementų lygiavimo schema

H1 Šulinių dangčiai •

Trinkelių zonoje naudojami tik kvadratinės arba stačiakampės formos dangčiai.

•

Asfalto zonoje gali būti naudojami apskritos formos dangčiai.

•

Trinkelių zonoje lygiuojami su trinkelių kraštinėmis, kad reikėtų kuo mažiau pjaustyti.

34 pav. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

H2 Lietaus surinkimo grotelės •

Grotelių ažūras tinklelio formos (angos kvadrato, rombo ar panašios formos) dėl patogumo dviračiams ar kitoms transporto priemonėms.

•

Spalva juoda RAL 9004 ar panaši.

•

Galima derinti su lietaus surinkimu į bortą.

35 pav. Nuotr. Hynds-

H3 Medžių grotelės Dizainas ir parametrai •

Matmenys min. 1500x1500 mm.

•

Grotelės metalinės.

Naudojimas

36 pav. Nuotr. AREA

•

Naudojamos tik naujai sodinamiems medžiams (esamiems medžiams nenaudojama).

•

Naudojama siauruose šaligatviuose, t. y., ten, kur nėra galimybės įrengti želdinių juostos.

•

Trinkelių zonoje naudojamos tik kvadratinės grotelės.

•

Medžių rūšis žiūrėti želdinių skyriuje.

161

50km/h 4.6 Dangų deriniai ir jų naudojimo pavyzdžiai

2.00

2.40

0.8 0.15

2.70

0.8 0.15

2.50

0.8 0.15

2.70

50 km/h judėjimo greičio gatvė 1.

Važiuojamoji dalis: Juodas asfaltas.

Automobilių parkavimas: trinkelės 200x100 mm arba raižytas asfaltas.

Išlipimo juosta: trinkelės 200x100 mm arba raižytas asfaltas.

Dviračių takas: raudonas asfaltas.

Baldų zona: trinkelės 100x100 mm.

Želdinių juosta: krūmai ir medžiai.

Pėsčiųjų juosta: plokštės 600x400 mm.

Įvažiavimas: trinkelės 200x100 mm arba raižytas asfaltas.

Šeimininko metras: trinkelės 100x100 mm.

162

0.3 0.15

3.25

20–30 km/h greičio gatvė be viešojo transporto 1.

Važiuojamoji dalis: juodas asfaltas.

Automobilių parkavimas: trinkelės 200x100 mm.

Želdinių juosta: medžiai ir krūmai.

Baldų zona: trinkelės 100x100 mm.

Pėsčiųjų juosta: trinkelės 160x160 mm.

Šeimininko metras: trinkelės 100x100 mm.

163

0.15 0.30

5km/h

4.00

1.00

3.20 0.15

5 km/h judėjimo greičio gatvė 1.

Bendro srauto eismas: trinkelės 200x100 mm.

Kelkraštis: skaldos atsijos.

Želdinių juosta: medžiai ir krūmai.

Įvažiavimas: trinkelės 200x100 mm.

164

1.00 0.15

4.7 Bortų deriniai ir jų naudojimo pavyzdžiai

Įvažiavimas

Pėsčiųjų takas Važiuojamoji dalis 150

1000

0.3

300 1000

150

0.15

- 0.

Gatvės bortas 150x300x1000

Nuožulnus bortas

Bortas nuolydžiui formuoti

150x300x1000

Salelė

Važiuojamoji dalis 150

1000

300 1000

150

0.15

- 0.

Gatvės bortas 150x300x1000

Gatvės bortas

Bortas nuolydžiui formuoti

150x300x1000

300 1000

150

165

ųjų tako ko

ų juostos s dalies

stos es

Bortas tarp Bortas pėsčiųjų tarp pėsčiųjų tako tako ir želdynųirjuostos dviračių tako h=100mmh=60mm

Bortas tarp pėsčiųjų tako ir želdynų juostos h=100mm

Bortas tarp Bortas dviračių tarp pėsčiųjų tako tako ir želdynų ir želdynų juostos juostos h=60mmh=100mm

4.8 Dangų profilio pjūviai 0.08

0.08 0.08 -0.10 0.04

Bortas tarp Bortas pėsčiųjų tarp pėsčiųjų tako tako ir želdynųirjuostos dviračių tako h=100mm h=60mm

0.08

0.08 0.08 -0.10 0.04

0.15

0.12

BortasBortas tarp pėsčiųjų tarp želdynų tako juostos ir automobilių ir važiuojamosios parkavimo dalies h=60mm h=120mm

0.15

166

0.30 0.06

0.12

0.08 -0.10

Bortas Bortas tarp pėsčiųjų tarp želdynų tako juostos ir automobilių ir važiuojamosios parkavimo dalies h=60mmh=120mm

0.30

Bortas tarp želdynų juostos ir važiuojamosios dalies h=120mm

Bort i

0.08 0.06

Bortas tarp želdynų juostos ir važiuojamosios dalies h=120mm

0.30 0.12

0.08 -0.10

Bortas tarp Bortas dviračių tarp pėsčiųjų tako tako ir želdynų ir želdynų juostos juostos h=60mm h=100mm

0.15

0.12

0.15 0.12

0.08 0.06

0.08 -0.10

Bortas tarp Bortas želdynų tarp želdynų juostos juostos ir važiuojamosios ir važiuojamosios dalies dalies h=120mm h=120mm

0.30

Bortas tarp pėsčiųjų tako ir želdynų juostos h=100mm

0.15 0.12

0.15 0.08 -0.10

0.08

Bortas tarp Bortas želdynų tarp želdynų juostos juostos ir važiuojamosios ir važiuojamosios dalies dalies h=120mm h=120mm

0.30

0.08

0.30 0.06

0.12

Bort ir au

ios dalies mm

ir važiuojamosios dalies dalies ir važiuojamosios h=60mmh=120mm

0.15

nsporto stotele m

0.06

Bortas ties viešojo transporto stotele Bortas ties įvažiavimu h=120mm h=60mm

0.15

0.15 0.06

0.06

Bortas ties Bortas pėsčiųjų perėja ties įvažiavimu h=0mm h=60mm

0.15

0.15 0.06

0.12

0.06

0.15

0.15 0.06

0.15

Bortas pėsčiųjų parkavimo tako (baldų zonos) Bortas tarptarp automobilių ir važiuojamosios ir važiuojamosios daliesdalies h=60mm h=60mm

0.06

Bortas ties įvažiavimu h=60mm

0.06

0.15

Bortas Bortasties tiesįvažiavimu viešojo transporto stotele h=60mmh=120mm

0.15

Bortas tarp pėsčiųjų tako (baldų zonos) ir važiuojamosios dalies h=60mm

0.12

0.15

0.15 0.06

0.12

0.15

ir važiuojamosios dalies dalies ir važiuojamosios h=60mm h=60mm

0.15

0.15 0.06

tarp pėsčiųjų tako (baldų zonos) o (baldų zonos) BortasBortas tarp pėsčiųjų tako (baldų zonos) ir važiuojamosios s dalies ir važiuojamosios daliesdalies h=120mm m h=60mm

ansporto stotele mm

ir važiuojamosios dalies h=60mm

Bortas ties įvažiavimu h=60mm

0.06

Bortas ties įvažiavimu Bortas ties pėsčiųjų perėja h=60mm h=0mm

0.15

0.15 0.06

0.12

Pastaba. Plačiau apie kiekvieno elemento naudojimą ir įrengimą žr. prie konkretaus gaminio aprašymo.

167

0.15 0.06

Bor

5 LAUKO

ĮRANGA

1 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

170

5. LAUKO ĮRANGA Mažosios architektūros skyrius apima įvairius gatvės elementus, skirtus miesto gyventojams naudoti ir gatvėms aptarnauti, siekiant mažąja architektūra papildyti žmogui draugišką Vilniaus gatvių charakterį. Temos tikslai •

Mažoji architektūra turi būti patvari ir gerai suprojektuota, skatinti miesto gyventojus naudotis gatve kaip viešąja erdve, čia leisti laisvalaikį.

•

Tinkamai parinkta ir sudėliota mažoji architektūra papildo ir išryškina gatvės perspektyvą, suteikia jai atpažįstamų bruožų. Taip pat atrodo estetiškai, patraukliai ir yra patvari.

Nuo ko reikia pradėti •

Numatyti scenarijus ir jo funkcinius elementus konkrečiai gatvei ar jos atkarpai.

•

Patikrinti, ar elementai sugrupuoti pagal skyriuje teikiamas rekomendacijas, ar jie netrukdo eismui: pėstiesiems, dviratininkams, automobiliams.

•

Patikrinti, ar nėra perteklinių arba vienas kitą dubliuojančių elementų.

•

Specifikuoti juodą spalvą nurodytiems paviršiams.

Turinys 5.1 Mažosios architektūros elementų grupės

172

5.2 Atsisėdimo tipai ir specifikacijos

174

5.3 Dviračių stovų ir saugyklų specifikacijos

180

5.4 Pastatomo suoliuko ir dviračių stovų įrengimo būdai

182

5.5 Miesto tvorelių specifikacija

184

5.6 Miesto vazonų specifikacija

185

5.7 Miesto stulpelių specifikacija

186

5.8 Miesto šiukšliadėžių tipai ir specifikacijos

188

5.9 Miesto šiukšliadėžių įrengimo būdai

192

5.10 Miesto terasų tipai ir specifikacijos

194

5.11 Vertikalūs elementai

200

5.12 Elementų dažymas juodai

202

171

Pėsčųjų šviestuvas

Gatvės šviestuvas

Nuorodų rodyklė

žr. Apšvietimo

200 p.

skyriuje

Pastatomas miesto suoliukas

El. automobilių

174 p.

įkrovos stotelė 201 p.

Antžeminis konteineris 190 p.

Augalų vazonas

Kiemelis

185 p.

194–195 p.

Dviračių stovai

Miesto kėdė

180 p.

Sėdėjimas 174 p.

Ribos

Pastatomi baldai sėdėti

184 p.

•

Miesto suoliukas

Nuosavybės ribos

•

Atrama

•

Tvorelė

•

Miesto kėdė

•

Augalų vazonas

•

Krūmai

Integruoti baldai sedėjimui •

Kiti atsisėdimai ir panašūs elementai

Apsauginės ribos

•

Integruotas suoliukas

•

Augalų vazonas

•

Laiptai ir peraukštėjimai (bortai, atraminės sienos,

•

Krūmai

•

Apsauginis stulpelis

palangės ir pan.)

Dviračiai

Atliekų tvarkymas

180 p. •

Dviračių stovas

•

Dviračių saugykla

188 p.

Požeminės šiukšliadėžės •

172

Požeminis arba pusiau požeminis konteineris

175 p.

Elektros

Požeminis

skydinė

konteineris

201 p.

191 p.

Pastatomas miesto suoliukas

5.1 Mažosios architektūros elementų grupės

74 p.

Kelio ženklas 200 p. Informacinis stendas

Paspirtukų stovėjimo vieta

200 p.

Tvorelė 184 p.

Komunikacijų ženklų stovas 201 p.

Rūšiavimo šiukšliadežė

Kioskas

189 p.

198 p.

Antžeminės šiukšliadėžės

•

Dviračių nuomos

Parkomatas

stovas

200 p.

Viešasis tualetas

•

Miesto šiukšliadėžė

•

Miesto rūšiavimo šiukšliadėžė

Kiti elementai

•

Antžeminis konteineris

200 p.

Vertikalūs elementai

Paviljonai

•

Kelio ženklas

194 p.

•

Šviesoforas

Laisvalaikio paviljonai

•

Šviestuvas

•

Kiemelis

•

Informacinis stendas

•

Kavinės terasa

•

Nuorodų rodyklė

•

Parkomatas

•

Komunikacijų ženklų stulpelis

•

Elektros skydinė

Funkciniai paviljonai •

Viešojo transporto stotelė

•

Kioskas

173

•

Vandens fontanėlis

•

El. automobilių įkrovimo stotelė

•

Ventiliacijos ir kt. šachta

•

Kiti panašūs elementai

5.2 Atsisėdimo tipai ir specifikacijos

5 pav. S. 2 asdasda Fino gatvė. dsasdNuotr. as d Sauliaus Žiūros

S1 Pastatomas miesto suoliukas Privalumai •

Nesudėtinga nupirkti ir sumontuoti, galima nesunkiai perkelti į kitą vietą.

•

Ant vieno suoliuko telpa 2–4 žmonės.

•

Medinė dalis visuomet šilta ir jauki, galima naudoti ir šaltuoju metų laiku.

Dizainas ir parametrai •

Suoliukas vienpusis arba dvipusis su atlošu.

•

Ilgis 2000 mm, 2500 mm arba 3000 mm, sėdimosios dalies plotis ne mažiau 400 mm.

•

Sėdimosios dalies aukštis 400–450 mm nuo žemės paviršiaus.

•

Rėmas metalinis, dažytas milteliniu būdu. Spalva RAL 9004.

•

Sėdimoji dalis ir atlošas iš džiovinto natūralaus medžio tašelių.

•

Paviršius dengtas alyva, spalva natūrali. Tvirtinimas paslėptas.

Naudojimas ir įrengimas •

Suoliukas įprastai įrengiamas baldų zonoje su želdinių juosta. Išimtiniu atveju, kai nėra galimybės įrengti želdinių juostos, suoliukas įrengiamas kaip parodyta schemoje.

•

Suoliukas įrengiamas šeimininko metre, ten, kur intensyvus automobilių eismas, ir prie važiuojamosios dalies sėdėti nėra jauku, kai pastatų perimetrai nėra aktyviai naudojami, neturi įėjimų.

•

Vienoje gatvės atkarpoje pasirenkamas vienas ar du įrengimo būdai.

•

Dvipusis suoliukas naudojamas tik ten, kur jo poreikis pagrįstas.

•

Suoliukų išdėstymą koordinuoti su želdinių išdėstymu.

•

Jei tokios salelės su suoliuku įrengiamos naujai esamų medžių šaknų apsaugos zonoje, jų išdėstymą taikyti prie esamų medžių, vengiant žalos šaknų sistemai.

174

3 pav. Gaminio analogas. Nuotr. Forms+Surfaces

7 pav. MO 4 asdasda muziejaus dsasdskultūrų as d sodas. Nuotr. Norbert Tukaj

S2 Miesto kėdė Privalumai •

Neužima daug vietos, tinka siauroms gatvėms.

•

Galima dėlioti po vieną arba grupėmis.

•

Nesunku perkelti į kitą vietą, gali būti naudojama renginiams.

Dizainas ir parametrai •

Kėdė su atlošu.

•

Sėdimosios dalies matmenys ne mažiau 400x400 mm.

•

Sėdimosios dalies aukštis 400–450 mm nuo žemės paviršiaus.

•

Kėdė metalinė, dažyta milteliniu būdu. Spalva ryškiai raudona.

Naudojimas ir įrengimas •

Ramiose gatvėse, parkuose, skveruose, aikštėse.

•

Šalia komercinių zonų, kultūros institucijų, viešų įstaigų.

•

Prie kėdžių pageidautinos žalios zonos su medžiais ir krūmais, kurie suteikia pavėsį ir saugumo užnugarį.

5 pav. Gaminio analogas

175

5 pav. Gaminio 6 asdasda analogas. dsasd as dNuotr. NYC Street Design

S3 Atrama Privalumai •

Suteikia galimybę trumpam poilsiui, laukiant autobuso, taksi ar pan.

•

Tinka žmonėms, kuriems sudėtinga atsisėsti.

•

Neužima daug pločio, tinka siauriems šaligatviams.

•

Medinė dalis visuomet šilta ir jauki, galima naudoti ir šaltuoju metų laiku.

Dizainas ir parametrai •

llgis 1000–2000 mm, atramos dalies plotis ne mažiau 200 mm.

•

Aukštis 850 mm nuo žemės paviršiaus.

•

Rėmas metalinis, dažytas milteliniu būdu. Spalva RAL 9004.

•

Atraminė dalis iš džiovinto natūralaus medžio tašelių. Paviršius dengtas alyva, spalva natūrali. Tvirtinimas paslėptas.

Naudojimas ir įrengimas •

Šalia intensyvių viešojo transporto stotelių arba viešųjų pastatų.

•

Gali būti įrengiama vietoje apsauginių tvorelių, vietose, kur reikia apsaugos nuo važiuojamosios dalies.

•

Siauruose šaligatviuose.

•

Šalia komercinių zonų, kultūros institucijų.

•

Baldų zonoje, 50 km/h, 20–30 km/h gatvėse.

7 pav. Gaminio analogas. Nuotr. Team Tejbrant

176

8 pavyzdys. 7 pav. pav. Pritaikymo asdasda dsasd as d Nuotr. Adriano Blanco

S3 Kiti atsisėdimai ir panašūs elementai Privalumai •

Skatina miesto gyventojus leisti laiką gatvėje, bendrauti.

•

Suteikia poilsio galimybę.

•

Neužima daug vietos.

•

Atsisėsti naudojami kiti gatvės elementai, jie tampa multifunkciški.

•

Gyvina miesto gatvių gyvenimą.

Dizainas ir parametrai •

Dizainas įvairus, tinkamas prisėsti, atsiremti ar ką nors pasidėti.

•

Panaudojami esami gatvių elementai: apsauginiai stulpeliai ar tvorelės, stulpai, troleibusų laidų, šviestuvų atramos ir kiti panašūs elementai.

•

Ryškių spalvų – raudonos, geltonos, mėlynos.

Naudojimas ir įrengimas •

Šalia komercinių zonų, kavinių, restoranų, barų.

•

Įrengiama grupėmis.

•

50 km/h, 20–30 km/h gatvėse.

9 pav. Pritaikymo pavyzdys. Nuotr. Photobucket

177

10 pav. Ogmios miestas. Nuotr. Norbert Tukaj

S4 Integruotas miesto suoliukas (laiptai, atraminės sienutės, palangės ir pan.) Privalumai •

Skatina miesto gyventojus leisti laiką gatvėje, bendrauti, suteikia poilsio galimybę.

•

Integruotas suoliukas grupuojamas su kitais elementais, želdinių juosta ar laiptais, taupo vietą ir supaprastina priežiūrą.

•

Medinė dalis visuomet šilta ir jauki, galima naudoti ir šaltuojumetų laiku.

Dizainas ir parametrai •

Suoliukas integruojamas su laiptais, atramine sienute, prie pastato fasado. Galimi ir kitokie integravimo būdai, išnaudojant bortus, gėlynus, palanges, kitus elementus.

•

Ilgis neribojamas, sėdimosios dalies plotis ne mažiau 400 mm.

•

Sėdimosios dalies aukštis 400–450 mm nuo žemės paviršiaus.

•

Gali būti su arba be atlošo.

•

Rėmas gali būti betoninis arba metalinis. Matomas rėmas dažomas spalva RAL 9004.

•

Sėdimoji dalis iš džiovinto natūralaus medžio tašelių. Paviršius dengtas alyva, spalva natūrali. Tvirtinimas paslėptas.

•

Suoliukas su arba be atlošo.

Naudojimas ir įrengimas •

Nestandartinis gaminys, todėl naudojamas tik tose vietose, kur tai leidžia aplinkybės. Dizainą reikia suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe.

178

11 pav. Gaminio pavyzdys Senatorių pasaže. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyv

12 pav. Islandijos gatvėje įkomponuoti suoliukai, dviračių stovai ir augalų vazonai.Nuotr. Sauliaus Žiūros

5.3 Dviračių stovų ir saugyklų specifikacijos

13 pav. Dviračių stovas Rūdininkų gatvėje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

D1 Dviračių stovas Privalumai •

Patogios, tinkamai išplėtotos stovų lokacijos skatina keliauti dviračiu, atlaisvinant miesto gatves nuo automobilių.

•

Keliavimas dviračiu palankesnis gamtai ir aplinkai, padeda kurti žaliojo Vilniaus charakterį.

Dizainas ir parametrai •

U formos, Ilgis 800 mm, aukštis 800 mm.

•

Vamzdžio diametras 50 mm.

•

Nerūdijančio plieno.

14 pav. Gaminio analogas. Nuotr. Omos

Naudojimas ir įrengimas •

Visose 50 km/h, 20–30 km/h ir 5 km/h gatvėse.

•

Baldų zonoje šalia dviračių takų.

•

Įrengiama grupėmis po 3–5 stovus.

15 pav. Nørreport stotis, Kopenhaga. Projekto autoriai Gottlieb Paludan Architects + Cobe. Nuotr. GPA and Jens Lindhe

180

16 pav. Dviračių saugykla Ciuriche. Nuotr. Vogt-la

D3 Dviračių stoginė; saugykla Privalumai •

Patogios, tinkamai išplėtotos dviračių saugyklų lokacijos skatina keliauti dviračiu, taip atlaisvinant miesto gatves nuo automobilių.

•

Keliavimas dviračiu palankesnis gamtai ir aplinkai, padeda kurti žaliojo Vilniaus charakterį.

• 17 pav. Gaminio analogas. Nuotr. Ziegler

Saugyklos užtikrina papildomą paliekamų dviračių apsaugą.

Dizainas ir parametrai •

Fasadai iš vertikalių natūralios medienos lentelių.

•

Gali būti šilokais apželdintu stogu.

•

Galimas ženklinimas nudažant lenteles balta arba juoda spalvomis.

Naudojimas ir įrengimas •

Baldų zonoje šalia dviračių takų.

•

Naudojama prie viešų įstaigų, susibūrimo vietų, pvz., mokyklų, bibliotekų.

18 pav. Gaminio analogas. Nuotr. Citaneo

181

5.4 Pastatomo suoliuko ir dviračių stovų įrengimo būdai Pastatomo suoliuko įrengimo būdai

Dvipusio suoliuko įrengimas baldų zonoje

Vienpusio suoliuko įrengimas baldų zonoje statmenai

1.00 1.00-1.20

0.50

2.00-2.50 0.25

1.00-1.20

4.00-5.00

2.00-3.00

3.00-3.50

1.50-2.00

Pėsčiųjų juosta

1.00

Baldų zona

0.50

Baldų zona

Dviračių takas, automobilių parkavimas arba važiuojamoji dalis

0.25 Dviračių takas, automobilių parkavimas arba važiuojamoji dalis

2.50-3.50

Vienpusio suoliuko įrengimas baldų zonoje išilgai

Vienpusio suoliuko įrengimas baldų zonoje be želdinių juostos

1.00

0.75

0.50-0.75

0.50 4.00-5.00

2.00-3.00

0.50-0.75

0.50

Pėsčiųjų juosta

2.00-3.00

0.75

Baldų zona

1.50

Dviračių takas, automobilių parkavimas arba važiuojamoji dalis

Pėsčiųjų juosta

1.00

Baldų zona

1.50-2.00

Dviračių takas, automobilių parkavimas arba važiuojamoji dalis

Pastaba. Suoliukas ir jo įrengimas neturi pažeisti esamų ir naujų medžių. Plačiau žr. Želdinių skyriuje.

182

Vienpusio suoliuko įrengimas šeimininko metre

Vienpusio suoliuko įrengimas želdynų juostoje

0.30

0.25 0.30 0.10

1.10-2.30

2.50-3.50 2.00-3.00 0.20 0.25 Pėsčiųjų juosta

Želdinių juosta

2.00-3.50

Dviračių takas, automobilių parkavimas arba važiuojamoji dalis

Šeimininko ,,metras''

Pėsčiųjų juosta

Dviračių takas, automobilių parkavimas arba važiuojamoji dalis

1.00-3.00

Dviračių stovų įrengimo būdai Dviračių stovų įrengimas baldų zonoje 90° kampu Įrengiama po 3–5 stovus

Dviračių stovų įrengimas baldų zonoje 45° kampu Įrengiama po 3–5 stovus

0.85-1.00 0.60-1.35

1.00

0.60-.070 0.60-1.35

1.00

5.10-5.40

4.00-6.00 1.00

1.00 0.60-0.70

1.00

0.85-1.00 2.50-3.50

1.80-2.00

183

5.5 Miesto tvorelių specifikacija

5 pav. 19 pav.asdasda Niujorkas. dsasd Nuotr. as iš d DO ARCHITECTS archyvo

Privalumai •

Sukuria nuosavybės ribą, atskiria viešą ir privačią erdvę, nubrėžia rūpinimosi aplinka ribą.

•

Apsaugo augalus nuo numindžiojimo.

Dizainas ir parametrai •

Tvorelė ažūrinė, vertikali, iš metalo, dažoma juoda spalva RAL 9004.

•

Gali būti iš medžio, ten, kur yra medinė architektūra, pvz, Šnipiškėse, Žvėryne.

•

Aukštis priklauso nuo konkrečios situacijos nuo 600 mm iki 1000 mm.

Naudojimas ir įrengimas •

Atskirti privačią ir viešą nuosavybę.

•

Šeimininko metrui. Naudojama ten, kur laisvi, neužstatyti plotai, ne mažesniu nei 3 m atstumu nuo šaligatvio (dažniausiai laisvo užstatymo rajonuose). Tvorelė negali užimti pėsčiųjų ar dviračių tako.

•

Zona, aptverta tvorele, naudojasi ir rūpinasi šalia esančio pastato gyventojai ar kiti naudotojai. Gali želdinti augalus ir juos prižiūrėti, išsinešti staliukus ar kitaip leisti laiką.

20 pav. Giedraičių gatvė Nuotr. Saulius Žiūra

184

5.6 Miesto vazonų specifikacija

21 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. Laimono Ciūnio

Privalumai •

Sukuria nuosavybės arba apsauginę ribą, nukreipia žmogų.

•

Suteikia miesto gatvėms žalumos.

•

Nesudėtinga perkelti į kitą vietą, gali būti naudojami kaip laikini sprendimai.

Dizainas ir parametrai •

1200x600 mm arba 1800x600 mm, aukštis 500 mm.

•

Medžiaga: polimerinis apdailinis betonas, dažoma su pigmentu gamykliškai. Spalva juoda RAL 9004.

•

Statomas ant betoninio pado arba kojelių, dugne turi būti angų drenažui.

•

Vazonas su apšiltinimu.

•

Jei yra galimybė, dugne įrengiamas vandens rezervuaras.

Naudojimas ir įrengimas •

Nuosavybei atskirti, pvz., šeimininko metrui.

•

Gali būti įrengiamas privačia iniciatyva.

•

Apsauginei funkcijai prie intensyvaus eismo gatvių (nenaudojama automobilių apsaugai). Gali būti naudojamas vietoj apsauginės tvorelės, kur nėra galimybės įrengti krūmų, arba laikinai, iki kol bus įrengti krūmai. Įrengiant vazonus negali būti siaurinama pėsčiųjų juosta.

22 pav. Senatorių pasažas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

•

Įrengiama grupėmis arba eilėse po kelis vazonus.

•

Augalus, kurie sodinami vazonuose, žr. Želdinių skyriuje.

*Augalus, kurie sodinami vazonuose žr. Želdynų skyriuje

185

5.7 Miesto stulpelių specifikacija

23 pav. Gatvė Ispanijoje. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Privalumai •

Sukuria apsauginę ribą;

•

Žymi eismo juostas, pažymi transporto priemonės kelią ir eismo juostos plotį.

•

Nesudėtinga sumontuoti ar perkelti į kitą vietą, gali būti naudojama kaip laikina priemonė.

Dizainas ir parametrai •

Aukštis apie 750–1000 mm.

•

Standus metalinis arba lankstus plastikinis stulpelis.

•

Juodos spalvos RAL 9004. Jei nėra RAL pasirinkimo, parenkama panašiausia spalva.

•

Ženklinami atspindinčia juostele.

Naudojimas ir įrengimas •

Dėl saugumo atskirti siaurus šaligatvius nuo automobilių.

•

Atskirti dviračių eismą nuo automobilių, kai eismas vyksta bendrame sraute (1 ir 2 pav.).

•

Laikinai ar nuolatos užtverti automobilių eismą.

•

Eismo juostoms žymėti. 24 pav. Islandijos gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

186

25 pav. Krūmas kaip riba. Informaciją apie krūmus ir jų įrengimą žiūrėti želdynų skyriuje.Rasų kolonija. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

5.8 Miesto šiukšliadėžių tipai ir specifikacijos

26 pav. Gedimino prospektas. Nuotr. Grinda

Š1 Miesto šiukšliadėžė Dizainas ir parametrai •

Juodos spalvos RAL 9004. Jei nėra RAL pasirinkimo, parenkama panašiausia spalva.

•

Minimalus bendras tūris 70 l.

Naudojimas ir įrengimas •

Šiukšliadėžės statomos prie sankryžų, pėsčiųjų perėjų, įvažiavimų į kiemus.

•

Prie viešojo transporto stotelių.

•

Šalia komercinių zonų, kultūros institucijų ar panašių intensyvaus naudojimo įstaigų.

•

Nestatomos prie pat suoliukų ar kitų atsisėdimų, turi būti išlaikomas bent 3 m atstumas.

188

7 pav. 27 pav.asdasda Apželdinti dsasd atliekų as surinkimo d zonos. Koliažas DO ARCHITECTS. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Š2 Rūšiavimo šiukšliadėžė Dizainas ir parametrai •

Juodos spalvos RAL 9004. Jei nėra RAL pasirinkimo, parenkama panašiausia spalva.

•

Minimalus bendras tūris 70 l.

Naudojimas ir įrengimas •

Šiukšliadėžės statomos prie sankryžų, pėsčiųjų perėjų, įvažiavimų į kiemus.

•

Prie viešojo transporto stotelių.

•

Šalia komercinių zonų, kultūros institucijų ar panašių intensyvaus naudojimo įstaigų.

•

Nestatomos prie pat suoliukų ar kitų atsisėdimų, turi būti išlaikomas bent 3 m atstumas.

28 pav. Gaminio analogas. Nuotr. Architonic

189

U PARKAVIMU

MOJOJE DALYJE

29 pav. Italija. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Š3 Antžeminis konteineris Dizainas ir parametrai •

Juodos spalvos RAL 9004. Jei nėra RAL pasirinkimo, parenkama panašiausia spalva.

•

Pageidautinas atidarymas koja, pvz., pedalu.

Naudojimas ir įrengimas •

Antžeminiai konteineriai įrengiami automobilių parkavimo juostoje vietoje vienos ar kelių parkavimo vietų.

•

Tarp konteinerių įrengiamos ratų atmušos.

•

Jei

konteineriai

įrengiami

parkavimo

juostoje

medžių

arba

važiuojamojoje dalyje (ten, kur nėra galimybės įrengti nuolatinių želdinių), jie iš trumpųjų kraštinių turi būti apriboti pastatomais augalų vazonais* arba metaline ažūrine tvorele**. Vazonai įrengiami tik tuo atveju, jei galima užtikrinti juose esančių augalų priežiūrą ir laistymą. Jei tokios galimybės nėra, tuomet įrengiama tvorelė. •

Atidarymo pusė atsukta į šaligatvį, prižiūrimi nuo važiuojamosios dalies.

4 KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS GATVĖJE SU PARKAVIMU

3 KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS GATVĖJE SU PARKAVIMU

BETONINIS VAZONAS 600 X 1800 X (h)550 mm

3 KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS GA

METALINĖ TVRORELĖ

BETONIN

2000 X (h)1200 mm

600 X 18

30 pav. Antžeminių konteinerių įrengimas parkavimo juostoje X* KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS VAŽIUOJAMOJOJE DALYJE

X* KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS ŠALIGATVYJE

190

X* KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS Š

31 pav. Pusiau požemiių konteinerių įrengimas šaligatvio nišoje. Koliažas DO ARCHITECTS. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Š4 Požeminis arba pusiau požeminis konteineris Dizainas ir parametrai •

Antviršinė dalis juodos spalvos RAL 9004. Jei nėra RAL pasirinkimo, parenkama panašiausia spalva.

Naudojimas ir įrengimas •

Konteineriai įrengiami automobilių parkavimo juostoje vietoje vienos ar kelių parkavimo vietų arba šaligatvio nišoje.

•

Jeigu įrengiama šaligatvio nišoje, perimetras iš trijų pusių turi būti apželdintas krūmais. Krūmų parinktis žr. Želdinių skyriuje.

•

Jei įrengiama parkavimo juostoje, atidarymo pusė atsukta į šaligatvį, prižiūrima nuo važiuojamosios dalies.

32 pav. Požeminio konteinerio gaminio analogas. Nuotr. Villinger

191

5.9 Konteinerių įrengimo būdai

Antžeminių konteinerių įrengimo būdai

Antžeminių konteinerių įrengimas parkavimo juostoje su želdiniais Antžeminių konteinerių įrengimas parkavimo juostoje su želdiniais

0.50 2.00-3.50 0.50-2.00 0.50 6.00*

2.00-3.50

Antžeminių konteinerių įrengimas 0.50-2.00 parkavimo juostoje su želdiniais 6.00*

*Matmuo gali kisti pagal priklausomai nuo įrengiamų konteinerių skaičiaus

0.50

S GATVĖJE SU PARKAVIMU

Antžeminių konteinerių įrengimas parkavimo juostojeGATVĖJE su mobiliomis 2.00-3.50 KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS SU gėlinėmis PARKAVIMU 0.50-2.00

Antžeminių konteinerių įrengimas 6.00* parkavimo juostoje su mobiliomis gėlinėmis

Antžeminių konteinerių įrengimas parkavimo juostoje su metaline tvorele

*Matmuo gali kisti pagal priklausomai nuo įrengiamų konteinerių skaičiaus

Antžeminių konteinerių įrengimas parkavimo juostoje su metaline tvorele

Antžeminių konteinerių įrengimas parkavimo juostoje su mobiliomis gėlinėmis

ETALINĖ TVRORELĖ

BETONINIS VAZONAS

00 X (h)1200 mm

600 X 1800 X (h)550 mm

Antžeminių konteinerių įrengimas

juostoje su metaline tvorele 4 KONTEINERIŲ parkavimo ĮRENGIMAS GATVĖJE SU PARKAVIMU

AS VAŽIUOJAMOJOJE DALYJE

3 KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS GATVĖJE SU

X* KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS ŠALIGATVYJE

METALINĖ TVRORELĖ

BETONINIS VAZONAS

2000 X (h)1200 mm

600 X 1800 X (h)550 mm

BETONINIS VAZONAS

600 X 1200 X (h)550 mm

192

X* KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS VAŽIUOJAMOJOJE DALYJE

X* KONTEINERIŲ ĮRENGIMAS ŠALIGATVY

Požeminių arba pusiau požeminių konteinerių įrengimo būdai

Pusiau požeminių konteinerių įrengimas parkavimo juostoje. Analogiškai įrengiami požeminiai konteineriai

0.50

0.50 0.50

2.50-3.50

0.30-1.40 6.00*

*Matmuo gali kisti pagal priklausomai nuo įrengiamų konteinerių skaičiaus

Pusiau požeminių konteinerių įrengimas pėsčiojo tako nišoje. Analogiškai įrengiami požeminiai konteineriai

0.80 0.50

0.80 4.00

1.60

6.00*

*Matmuo gali kisti pagal priklausomai nuo įrengiamų konteinerių skaičiaus

Pastaba. Pateikti matmenys yra principiniai. Jie gali kisti priklausomai nuo įrengiamų konteinerių skaičiaus ir konkrečios situacijos. Apie želdinių parinkimą ir išdėstymą aplink atliekų surinkimo zonas žr. Želdinių skyriuje.

193

5.10 Miesto terasų tipai ir specifikacijos

33 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Laisvalaikio terasos P1 Kiemelis Privalumai •

Kuria šiuolaikinę viešojo laisvalaikio erdvę gatvėje.

•

Skatina miesto gyventojus naudoti gatvę laisvalaikiui leisti.

•

Galima įrengti daug įvairių funkcijų, tinkamų skirtingo amžiaus grupėms.

•

Važiuojamoji gatvės dalis išnaudojama pėsčiųjų funkcijoms.

•

Gali būti pritaikoma įvairiems renginiams.

•

Mobilūs, gali būti transportuojami į kitas vietas.

Dizainas ir parametrai •

Matmenys 6000x2000 mm, aukštis 2300 m.

•

Kiemelį sudaro dviejų dalių surenkamos konstrukcijos.

•

Rėmas ir atitvarai metaliniai, dažyti juoda spalva RAL 9004.

•

Funkcinė zona ir apsiuvimas – medinės terasinės lentos.

•

Kiemeliai yra kelių tipų pagal skirtingas funkcijas.

Naudojimas ir įrengimas •

Kiemelis įrengiamas automobilių parkavimo juostoje vietoje vienos parkavimo vietos.

•

Įrengiama grupėmis po kelis vienetus gatvės atkarpoje.

194

34 pav. Kiemelis amfiteatras 2. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Kiemelių tipai*:

Kiemelis veja

Kiemelis rampa

Kiemelis amfiteatras 1

Kiemelis amfiteatras 2

Kiemelis smėlio dėžė

Kiemelis lauko baras

*Tipai nuolat pildomi.

195

35 pav. Ogmios miestas. Nuotr. Norbert Tukaj

P2 Kavinių terasos Privalumai •

Išnaudojama važiuojamosios gatvės dalis miesto gyventojams ir verslui.

•

Tinka įrengti siaurose gatvėse, kur lauko kavinių staliukai trukdytų pėsčiųjų eismui.

•

Skatina miesto gyventojus naudoti gatvę laisvalaikiui leisti.

Dizainas ir parametrai •

Matmenys 6000x2000 mm.

•

Dizainas pagal kiemelio principą, žr. 263 p.

•

Rėmas ir atitvarai metaliniai, dažyti juoda spalva RAL 9004. Grindys – medinės terasinės lentos.

•

Terasoje gali būti įrengti pastatomi vazonai su augalais.

•

Juos prižiūri ir laisto terasos naudotojas. Daugiau apie augalų priežiūrą žr. Želdinių skyriuje.

Naudojimas ir įrengimas •

Kavinių terasos įrengiamos automobilių parkavimo juostoje vietoje vienos ar kelių parkavimo vietų (kiemelio principu).

•

Galima įrengti grupėmis po kelis terasų segmentus.

•

Įrengimą būtina suderinti su Vilniaus miesto savivaldybe.

196

36 pav. Gaminio analogas. Nuotr. Jeremio Shaw

37 pav. MO muziejaus stotelė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Funkciniai paviljonai P3 Viešojo transporto stotelė Privalumai •

Stotelė apsaugo nuo lietaus, vėjo ir kitų oro sąlygų.

•

Tvarkingos stotelės skatina keliauti viešuoju transportu.

Dizainas ir parametrai •

Atramos įrengiamos pagal poreikį, jeigu stotelė yra intensyviai naudojama.

•

Tamsiai pilkos spalvos gaminys RAL 7022. Galima ir RAL 9004 spalva.

Naudojimas ir įrengimas •

Įrengiama viešojo transporto sustojimo vietose.

•

Jeigu yra intensyvus viešojo transporto srautas, įrengiami du ar stotelių paviljonų moduliai.

•

Apie stotelės santykį su pėsčiųjų ar dviračių takais žr. Geometrijos dalyje.

197

38 pav. Kioskas šalia Arkikatedros stotelės. Nuotr. Sauliaus Žiūros

P4 Kioskas Privalumai •

Dėl nedidelės kvadratūros ir mobilumo galima įrengti viešose erdvėse, stotelėse ir pan.

Dizainas ir parametrai •

Tamsiai pilkos spalvos gaminys RAL 7022.

Naudojimas ir įrengimas •

Įrengiama prie komercinių zonų, intensyviai naudojamų vietų, viešojo transporto mazgų ir pan.

•

Gali būti įrengiama baldų zonoje.

39 pav. Kioskas su įrengtu viešuoju tualetu šalia Arkikatedros stotelės. Nuotr. Sauliaus Žiūros

198

40 pav. I viešojo transporto stotelę įrengtas viešasis tualetas. Nuotr. Sauliaus Žiūros

P5 Viešasis tualetas Dizainas ir parametrai •

Tamsiai pilkos spalvos RAL 7022.

Naudojimas ir įrengimas •

Įrengiama prie komercinių zonų, intensyviai naudojamų vietų, lankytinų objektų, viešojo transporto mazgų ir pan.

•

Gali būti įrengiama baldų zonoje.

•

Gali būti įrengiama kartu su viešojo transporto stotele (38 pav.), kiosku (39 pav.) arba kaip atskiras paviljonas (42 pav.). Jeigu įrengiama kartu su stotele arba kiosku, įėjimas turi būti iš mažiau matomos pusės.

41 pav. Gaminio pavyzdys. Nuotr. Wikicommons

199

5.11 Vertikalūs elementai

42 pav. Kelio ženklo pavyzdys. Nuotr. Sauliaus Žiūros

43 pav. Miesto laikrodžio pavyzdys. Nuotr. Sauliaus Žiūros

44 pav. Šviesoforas. Nuotr. Wikimedia

Kelio ženklas •

Atrama juodos spalvos RAL 9004 (taip pat ir lentelės nugarinė dalis).

•

Kelio ženklo lentelės spalva pagal kelių eismo taisykles.

Šviesoforas ir jo atrama

45 pav. Apšvietimo stulpai. Nuotr. Zero Lighting, Bega

•

Atrama juodos spalvos RAL 9004.

•

Šviesoforo gaminys juodos spalvos RAL 9004. Jei nėra RAL pasirinkimo, parenkama panašiausia spalva.

Šviestuvas ir jo atrama •

Jei yra gaubtas, jis taip pat juodos spalvos, RAL 9004.

•

Daugiau žr. Apšvietimo skyriuje.

46 pav. Informaciniai stendai. Nuotr. sauliaus Žiūros

Reklamos stendas •

Tamsiai pilkos spalvos RAL 7022.

Nuorodų rodyklė •

Atrama juodos spalvos RAL 9004 (taip pat ir lentelės nugarinė dalis).

•

Nuorodų rodyklės lentelės spalva pagal Vilniaus miesto savivaldybės

47 pav. Nuorodų rodyklė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

nustatytą tvarką.

Parkomatas •

Juodos spalvos RAL 9004. Jei nėra RAL pasirinkimo, parenkama panašiausia spalva.

48 pav. Parkomatas. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

200

49 pav. Ventiliacijos šachta. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Komunikacinių ženklų stulpelis •

Juodas RAL 9004 (ir lentelės nugarinė dalis).

•

Mieste nepageidaujami.

Elektros skydinė •

Tamsiai pilka RAL 7012 (ir cokolis).

50 pav. Elektros skydinė. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

Vandens fontanėlis •

Juodos spalvos RAL 9004. Jei nėra RAL pasirinkimo, parenkama panašiausia spalva.

El. automobilių įkrovimo stotelė 51 pav. Vandens fontanėlis. Nuotr.Benito

•

Juodos spalvos RAL 9004. Jei nėra RAL pasirinkimo, parenkama panašiausia spalva.

Ventiliacijos ir kitos šachtos •

Apželdinamos vijokliais ar krūmais, daugiau žr. Želdinių skyriuje.

ir kiti panašūs elementai 52 pav. El. Automobilių įkrovimo stotelė. Nuotr. Adobe Stock

201

5.12 Elementų dažymas juodai (RAL 9004 MATT) Juodai dažomi elementai Elementai

Kategorija

•

Esamas miesto suoliukas (rėmas)

•

Naujas miesto suolukas (rėmas)

•

Atrama (rėmas)

•

Integruotas miesto suoliukas (rėmas)

•

Miesto vazonai

•

Miesto tvorelės ir varteliai

•

Miesto apsauginis stulpelis

•

Miesto šiukšliadėžė

•

Rūšiavimo šiukšliadėžė

•

Požeminis konteineris (taikoma tik naujiems gaminiams)

•

Antžeminis konteineris (taikoma tik naujiems gaminiams)

•

Kiemelis (rėmas, tvorelės)

•

Kavinių terasos (rėmas, tvorelės)

•

Kelio ženklo stulpas ir kelio ženklas (ir nugarinė dalis)

•

Šviesoforas ir jo atrama

•

Šviestuvas ir jo atrama

•

Troleibusų linijų stulpas

•

Nuorodų rodyklė

•

Parkomatas (taikoma tik naujiems gaminiams)

•

Komunikacinių ženklų stulpelis

•

Elektros skydinė (dažoma pilka spalva RAL 7012, taip pat ir cokolis)

•

Vandens fontanėlis

•

El. automobilių įkrovimo stotelė (taikoma tik naujiems gaminiams)

•

Kiti panašūs elementai

Sėdėjimas

Ribos

Atliekų tvarkymas

Miesto terasos

Kiti elementai

*Jeigu perkamam gaminiui nėra RAL pasirinkimo ir jo negalima dažyti, parenkama panašiausia spalva.

202

Juodai nedažomi elementai Kategorija

Sėdėjimas

Dviračiai

Miesto terasos

Kiti elementai

Elementai •

Esamas miesto suoliukas (medinė dalis)

•

Naujas miesto suoliukas (medinė dalis)

•

Miesto kėdė

•

Integruotas suoliukas

•

Laiptai ir peraukštėjimai

•

Atraminė sienutė

•

Dviračių stovas

•

Dviračių saugykla

•

Viešojo transporto stotelė (RAL 7022)

•

Viešasis tualetas (RAL 7022)

•

Kioskas (RAL 7022)

•

Reklamos stendas (RAL 7022)

•

Medžių grotelės

•

Šulinių dangčiai

203

6 APŠVIE

ETIMAS

1 pav. Naktinis Vilnius. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

6. APŠVIETIMAS Šiltas Vilniaus gatvių apšvietimas miestiečiams sukuria jaukią ir saugią gatvę. Temos tikslai •

Apšviesti pėsčiųjų ir dviračių juostas.

•

Naudoti šilto spektro apšvietimą.

Nuo ko reikia pradėti •

Numatyti šiltos spalvos apšvietimą pėstiesiems ir dviratininkams, pirmenybę skiriant apšvietimui be stulpų ar panaudojant esamas atramas.

•

Įvertinti, ar pėsčiųjų ir dviračių takų apšvietimo šaltiniai gali apšviesti ir važiuojamąją dalį. Jeigu ne, kiek trūksta, numatyti važiuojamosios dalies apšvietimą.

•

Numatyti ryškesnį (kryptinį) apšvietimą perėjimo ir konfliktinėms vietoms.

•

Patikrinti, ar apšvietimo infrastruktūra netrukdo eismo dalyviams, saugo želdinius.

Turinys 6.1 Apšvietimo tipai

208

6.2 Gatvių apšvietimo principinė schema

211

207

6.1 Apšvietimo tipai

Apšvietimas projektuojamas pagal gatvės profilį. Šviestuvų atramos turi būti išdėstytos taip, kad netrukdytų eismui, (atsižvelgti į susisiekimo pėsčiomis projektų Vilniaus miesto savivaldybėje rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijas), užtikrinant pakankamą prieigą jiems prižiūrėti. Visuomet siekiama mažinti atramų skaičių, įspėjamuosius ženklus, šviesoforus įrengiant ant vienos atramos. Nerekomenduojami šviestuvai įleisti į žemę ir pakabinti ant įtempiamų konstrukcijų.

Pirmiausia numatomas pėsčiųjų ir dviračių zonų apšvietimas •

Pėstiesiems ir dviračių takams atskiros atramos.

•

Šviesos šaltinio aukštis 3–6 m.

•

Atramų žingsnis 10–25 m.

•

Simetrinis (asimetrinis) šviesos paskirstymas.

•

Apšvietimo spalva <2700 K.

•

Apšvietimo stiprumas aukštas – 10–15 lx, ne žemesnės kaip P3 apšvietimo klasės.

•

Atramos atstumas nustatomas įvertinus medžių kamienus ir lajas.

Važiuojamosios dalies apšvietimas •

Siekiant mažinti atramų skaičių, įvertinama gembių montavimo galimybė.

•

Šviesos šaltinio aukštis 8–10 m.

•

Atramų žingsnis 30–40 m.

•

Asimetrinis šviesos paskirstymas.

•

Apšvietimo spalva 2700 K, didesnio intensyvumo gatvėms 2700–4000 K, žiūrėti nuorodą (https://maps.vilniausapsvietimas. lt/portal/home/ index.html).

•

Apšvietimo stiprumas parenkamas pagal gatvės intensyvumą 2–0,5 cd/ m² (atitinka M1/M5 klases).

•

Atramos atstumas iki medžio 3 m.

Pėsčiųjų perėjų apšvietimas •

Šviesos šaltinio aukštis 5–6 m.

•

Atramos numatomos pagal eismo kryptį vengiant akinimo.

•

Asimetrinis šviesos paskirstymas.

•

Apšvietimo spalva <5000 K.

•

Apšvietimo stiprumas 50 lx, ne žemesnės kaip (C1 apšvietimo klasės).

•

Atramos atstumas iki važiuojamosios dalies 1 m.

208

Privalomi gatvės šviestuvai Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų ir važiuojamąją dalį Gali būti naudojama apšviesti ir pėsčiųjų takus, dviračių takus, automobilių stovėjimą, bendro eismo gatves ir važiuojamąją dalį 20–30 km/h be viešojo transporto. 2 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų ir važiuojamąją dalį, kai važiuojamoji dalis platesnė Gali būti naudojama apšviesti ir pėsčiųjų takus, dviračių takus, , bendro eismo gatves, važiuojamąją dalį 50 km/h ir 20–30 km/h su ir be viešojo transporto., 3 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Šviestuvai apšviečia pėsčiųjų, dviračių ir važiuojamąją dalį, kai važiuojamoji dalis platesnė Gali būti naudojama apšviesti ir pėsčiųjų takus, dviračių takus, bendro eismo gatves, važiuojamąją dalį 50 km/h ir 20–30 km/h su ir be viešojo transporto. 4 pav. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Šviestuvai nuo pastatų fasadų apšviečia bendrą gatvę. Gali būti naudojama apšviesti. ir pėsčiųjų takus, dviračių takus, automobilių stovėjimą, bendro eismo gatves.

5 pav. Scarani designer projektas. Nuotr. Lucos Petruccio.

Itempti tarp pastatų fasadų šviestuvai apšviečia bendrą gatvę. Gali būti naudojama apšviesti. ir pėsčiųjų takus, dviračių takus, automobilių stovėjimą, bendro eismo gatves. 6 pav. Nuotr. iš DO ARCHITECTS archyvo

209

Papildantys miesto apšvietimo šaltiniai Šviestuvai nuo pastatų stoginių apšviečia pėsčiųjų taką. Gali

būti

pėsčiųjų

naudojama takus,

apšviesti

dviračių

takus,

automobilių stovėjimą, bendro eismo gatves.

Parduotuvių šviestuvai pėsčiųjų taką.

vitrinų apšviečia

Gali

apšviesti

būti

naudojama

pėsčiųjų takus, dviračių takus, bendro eismo gatves.

7 pav. 3D Reid projektas. Nuotr. 3D Reid

Šviestuvai nuo pastatų fasadų apšviečia pėsčiųjų taką. Gali

būti

pėsčiųjų

naudojama takus,

apšviesti

dviračių

takus,

automobilių stovėjimą, bendro eismo gatves.

8 pav. Nuotr. Norbert Tukaj

Šviestuvai ant medžių apšviečia bendrą gatvę. Gali

būti

pėsčiųjų

naudojama takus,

apšviesti

dviračių

takus,

automobilių stovėjimą, bendro eismo gatves.

9 pav. Landscape Design projektas. Nuotr. Forward Stroke.inc

210

6.2 Gatvių apšvietimo principinė schema

10 pav. Naugarduko gatvė. Nuotr. Sauliaus Žiūros

30.00

15.00

30–40 m 10–20 m

Šviestuvų atramos, apšviečiančios gatvę, dviračių ir pėsciųjų takus.

Šviestuvų atramos, apšviečiančios dviračių ir pėsciųjų takus.

211

11 pav. Viadukas per T. Narbuto gatvę. Nuotr. Sauliaus Žiūros

Užrašai

214

215

Vilniaus miesto savivaldybės gatvių infrastruktūros standartas

Articles inside

1.1.9 Dangos kuria gatvės charakterį

2.3 Sankryžos

1.1.11 Gatvės „metras“ - šeimininkams

įprastai lygiagretus

1.1.10 Vizualinė švara - laisvė nuo perteklinių elementų

3.2.4 Kelių želdinimas

3.2.3 Gatvės elementų želdinimas