Tarp minties ir politinio veiksmo Algirdo Juliaus Greimo laiťkai (1946–1954)
Egzodo archyvas
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS LIETUVIŲ IŠEIVIJOS INSTITUTAS
Tarp minties ir politinio veiksmo Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954) Šaltinių publikacija
Kaunas, 2019
Egzodo archyvo redakcinė kolegija: Prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius (pirmininkas, Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. Dalia Kuizinienė (Vytauto Didžiojo universitetas) Dr. Daiva Dapkutė (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. Ph. D. Kęstutis Skrupskelis (JAV) Dr. Alfonsas Eidintas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) Prof. Ph. D. Bronius Vaškelis (JAV) Knygą recenzavo: Prof. Aistė Lazauskienė (Šiaulių universitetas) Dr. Asta Petraitytė-Briedienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
Šaltinių publikacija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto 2019 m. balandžio 10 d. posėdyje (protokolo Nr. 19-01)
Knygos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą (projekto Nr. P-LIP-19-52)
Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB)
ISBN 978-609-467-414-3 (spausdintas) ISBN 978-609-467-415-0 (internetinis) © Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių išeivijos institutas, 2019
TURINYS ALGIRDAS JULIUS GREIMAS REZISTENCIJOS IR KONSPIRACIJOS ŠVIESOTAMSOJE. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 LEIDINIO SUDARYMO PRINCIPAI. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 33 LAIŠKAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39 Nr. 1. Algirdo Juliaus Greimo 1946 08 19 laiškas Vytautui Staneikai. . . . . . 39 Nr. 2. Algirdo Juliaus Greimo 1946 08 22 laiškas Jonui Deksniui, Vytautui Staneikai ir Algirdui Vokietaičiui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42 Nr. 3. Algirdo Juliaus Greimo 1946 10 03 laiškas Jonui Deksniui, Vytautui Staneikai ir Algirdui Vokietaičiui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50 Nr. 4. Algirdo Juliaus Greimo 1946 10 16 laiškas Jonui Deksniui, Vytautui Staneikai ir Algirdui Vokietaičiui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61 Nr. 5. Algirdo Juliaus Greimo, Bronio Railos ir Stepo Mackevičiaus 1947 01 25 laiškas LKS Sekretoriatui užsienyje. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74 Nr. 6. Algirdo Juliaus Greimo 1947 06 20 laiškas Jonui Deksniui, Vytautui Staneikai ir Algirdui Vokietaičiui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 77 Nr. 7. Algirdo Juliaus Greimo 1947 07 14 laiškas Vytautui Staneikai ir Algirdui Vokietaičiui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81 Nr. 8. Algirdo Juliaus Greimo 1947 08 05 laiškas Jonui Deksniui, Vytautui Staneikai ir Algirdui Vokietaičiui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84 Nr. 9. Algirdo Juliaus Greimo 1947 08 12 laiškas Jonui Deksniui, Vytautui Staneikai ir Algirdui Vokietaičiui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87 Nr. 10. Algirdo Juliaus Greimo 1947 08 15 laiškas Jonui Deksniui, Vytautui Staneikai ir Algirdui Vokietaičiui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 89 Nr. 11. Algirdo Juliaus Greimo 1947 08 21 laiškas Jonui Deksniui, Vytautui Staneikai ir Algirdui Vokietaičiui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99 Nr. 12. Algirdo Juliaus Greimo 1947 m. rugsėjo laiškas Jonui Deksniui . . . 100 Nr. 13. Algirdo Juliaus Greimo 1947 10 15 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 104 Nr. 14. Algirdo Juliaus Greimo laiškas [be datos] Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105 Nr. 15. Algirdo Juliaus Greimo 1947 11 06 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 107 Nr. 16. Algirdo Juliaus Greimo 1947 11 23 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 112
5
Nr. 17. Algirdo Juliaus Greimo 1947 12 14 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 113 Nr. 18. Algirdo Juliaus Greimo 1947 12 16 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 117 Nr. 19. Algirdo Juliaus Greimo 1947 12 20 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 120 Nr. 20. Algirdo Juliaus Greimo 1947 12 29 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 123 Nr. 21. Algirdo Juliaus Greimo 1948 01 03 laiškas Jonui Deksniui. . . . . . . . 125 Nr. 22. Algirdo Juliaus Greimo 1948 01 09 laiškas Jonui Deksniui. . . . . . . . 128 Nr. 23. Algirdo Juliaus Greimo 1948 01 11 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 132 Nr. 24. Algirdo Juliaus Greimo 1948 01 28 laiškas Vytautui Staneikai. . . . . 133 Nr. 25. Algirdo Juliaus Greimo 1948 02 03 laiškas Vytautui Staneikai. . . . . 135 Nr. 26. Algirdo Juliaus Greimo 1948 02 08 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 135 Nr. 27. Algirdo Juliaus Greimo 1948 02 12 laiškas Vytautui Staneikai. . . . . 138 Nr. 28. Algirdo Juliaus Greimo 1948 02 20 laiškas Jonui Deksniui. . . . . . . . 141 Nr. 29. Algirdo Juliaus Greimo 1948 02 27 laiškas Stasiui Žymantui, Vytautui Staneikai, Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 147 Nr. 30. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 01 laiškas Jonui Deksniui. . . . . . . . 150 Nr. 31. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 09 laiškas Vytautui Staneikai. . . . . 152 Nr. 32. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 12 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 159 Nr. 33. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 17 laiškas DS viršininkui Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 160 Nr. 34. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 17 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 162 Nr. 35. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 18 laiškas Jonui Deksniui. . . . . . . . 163 Nr. 36. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 18 laiškas Vytautui Staneikai. . . . . 167 Nr. 37. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 20 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 168 Nr. 38. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 22 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 172 Nr. 39. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 22 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 179 Nr. 40. Algirdo Juliaus Greimo 1948 03 25 laiškas Vytautui Staneikai ir Jonui Deksniui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 181 Nr. 41. Algirdo Juliaus Greimo laiškas [be datos] Stasiui Žymantui. . . . . . . 182 Nr. 42. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 05 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 187 Nr. 43. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 11 laiškas Jonui Deksniui. . . . . . . . 189
6
Nr. 44. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 11 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 190 Nr. 45. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 17 laiškas Jonui Deksniui. . . . . . . . 191 Nr. 46. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 18 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 195 Nr. 47. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 24 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 200 Nr. 48. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 24 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 202 Nr. 49. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 25 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 207 Nr. 50. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 27 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 208 Nr. 51. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 27 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 212 Nr. 52. Algirdo Juliaus Greimo laiškas [be datos] Jonui Deksniui ir Vytautui Staneikai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 213 Nr. 53. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 28 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 218 Nr. 54. Algirdo Juliaus Greimo 1948 04 28 laiškas Jonui Deksniui. . . . . . . . 219 Nr. 55. Algirdo Juliaus Greimo 1948 05 01 laiškas Jonui Deksniui ir Vytautui Staneikai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 221 Nr. 56. Algirdo Juliaus Greimo 1948 05 02 laiškas Jonui Deksniui ir Vytautui Staneikai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 225 Nr. 57. Algirdo Juliaus Greimo 1948 05 04 laiškas Jonui Deksniui. . . . . . . . 227 Nr. 58. Algirdo Juliaus Greimo 1948 05 11 laiškas Jonui Deksniui. . . . . . . . 230 Nr. 59. Algirdo Juliaus Greimo 1948 05 19 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 232 Nr. 60. Algirdo Juliaus Greimo 1948 05 28 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 234 Nr. 61. Algirdo Juliaus Greimo 1948 05 30 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 239 Nr. 62. Algirdo Juliaus Greimo laiškas [be datos] Stasiui Žymantui . . . . . . . 243 Nr. 63. Algirdo Juliaus Greimo 1948 06 02 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 245 Nr. 64. Algirdo Juliaus Greimo 1948 06 03 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 247 Nr. 65. Algirdo Juliaus Greimo 1948 06 08 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 253 Nr. 66. Algirdo Juliaus Greimo 1948 06 10 laiškas Stasiui Žymantui ir Vytautui Staneikai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 256 Nr. 67. Algirdo Juliaus Greimo 1948 06 24 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 261 Nr. 68. Algirdo Juliaus Greimo 1948 07 04 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 264 Nr. 69. Algirdo Juliaus Greimo 1948 07 15 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 266 Nr. 70. Algirdo Juliaus Greimo 1948 08 20 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 267 Nr. 71. Algirdo Juliaus Greimo 1948 08 20 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 268 Nr. 72. Algirdo Juliaus Greimo 1948 09 02 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 269 Nr. 73. Algirdo Juliaus Greimo 1948 10 02 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 273 Nr. 74. Algirdo Juliaus Greimo 1948 11 15 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 275 Nr. 75. Algirdo Juliaus Greimo 1949 01 22 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 278 Nr. 76. Algirdo Juliaus Greimo 1949 04 04 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 281
7
Nr. 77. Algirdo Juliaus Greimo 1949 06 29 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 283 Nr. 78. Algirdo Juliaus Greimo 1949 10 09 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 285 Nr. 79. Algirdo Juliaus Greimo 1949 10 16 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 287 Nr. 80. Algirdo Juliaus Greimo 1949 11 26 laiškas Jonui Masiuliui. . . . . . . . 293 Nr. 81. Algirdo Juliaus Greimo 1949 11 29 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 294 Nr. 82. Algirdo Juliaus Greimo 1950 01 03 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 296 Nr. 83. Algirdo Juliaus Greimo 1950 02 25 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 298 Nr. 84. Algirdo Juliaus Greimo 1950 03 10 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 299 Nr. 85. Algirdo Juliaus Greimo 1950 gegužės laiškas Stasiui Žymantui . . . . 301 Nr. 86. Algirdo Juliaus Greimo 1951 08 28 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 304 Nr. 87. Algirdo Juliaus Greimo laiškas [be datos] Stasiui Žymantui . . . . . . . 307 Nr. 88. Algirdo Juliaus Greimo 1952 04 28 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 309 Nr. 89. Algirdo Juliaus Greimo laiškas [be datos] Stasiui Žymantui. . . . . . . 311 Nr. 90. Algirdo Juliaus Greimo 1953 10 19 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 314 Nr. 91. Algirdo Juliaus Greimo 1954 09 10 laiškas Stasiui Žymantui . . . . . . 315 SANTRUMPOS. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 319 ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 321
8
Egidijus Aleksandravičius
ALGIRDAS JULIUS GREIMAS REZISTENCIJOS IR KONSPIRACIJOS ŠVIESOTAMSOJE „Idėjos, jeigu jomis tikima, turi būti vykdomos – tai man atrodė aksioma.“1 Prancūzijos lietuvis Perkūnas (Una) Liutkus trumpuose atsiminimuose apie tėvų draugą ir savo vaikystės vasarų Vilfranšo (Villefranche) miestelyje Nicos pašonėje visa ko mokytoją, į akademinės šlovės viršukalnes jo akyse kopusį Algirdą Julių Greimą aprašo paskutinio pasimatymo Paryžiaus ligoninėje sceną. Tai nutiko 1992 m. vasario mėnesį, kai didysis lietuvių išminčius jau buvo rimtai pasiligojęs. Perkūno Liutkaus atmintin įsirėžė: Algirdas buvo išsekęs ir pamenu (o gal būt išsigalvoju), kad išeidamas iš palatos jis parodė į užuolaida uždengtą langą ir tarė: Mehr Licht2. Rašydamas šiuos trumpus prisiminimus pasidomėjau šio posakio kilme ir sužinojau, kad tai, manoma, buvo paskutinieji Johano Wolfgango von Goethe’s žodžiai. Po kelių dienų, 1992-ųjų vasario 27 d., užgeso Algirdas Greimas, kuris mums ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje atnešė daug šviesos – kalboje, žodžiuose ir ženkluose.3 Ryždamiesi į skaitytojų rankas atiduoti Algirdo Juliaus Greimo pokario rezistencijos metų laiškus Lietuvos laisvės kovotojų organizacinio branduolio veikėjams, savo intencijas turėtume pristatyti tais pačiais žodžiais: daugiau šviesos! Šie laiškai tyrinėtojams buvo seniai žinomi, Algirdas Julius Greimas. Pirmasis intelektualinės autobiografijos bandymas, Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos. T. 1. Sud. A. Sverdiolas. Vilnius: Baltos lankos, 1917, p. 27. 2 Mehr Licht (vok k.) – daugiau šviesos. 3 Perkūnas Liutkus. Iskanderun, Iskanderun, Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos. T. 1. Sud. A. Sverdiolas. Vilnius: Baltos lankos, 2017, p. 492. 1
9
deja, neprieinami, neišleisti į mokslinę apyvartą, nepanaudoti atminčiai stiprinti. Tad šiandien jie iš tiesų gali ne tik labiau apšviesti, padaryti aiškesnį ir suprantamesnį ilgai paslapties uždengtą A. J. Greimo tapatybės sluoksnį, bet ir tapti svariu indėliu tyrinėjant (iki šiol toli gražu nepakankamai) visą egzilinę rezistencinę lietuvių liberaliojo sparno veiklą. Labai tikėtina, kad šie dokumentai priklauso tokiems tekstams, kuriems – jų herojui gyvam esant – nebuvo linkima kada nors išvysti dienos šviesą. Jų turėjo nelikti. Vis dėlto lygiai taip pat tikėtina, kad nėra didelė nuodėmė istorijai po daugelio metų perskaityti tai, kas konspiracijos bendražygių kadaise buvo sutarta sudeginti. Geriausia šių sudėtingų veiklos mįslių žinovė istorikė Daiva Dapkutė pasakojo, kokia nuostaba šmėkštelėjo A. J. Greimo bičiulio Amerikoje Henriko Žemelio veide išgirdus, kad slaptų slapčiausia, beveik mistinė liberaliojo sparno veikėjų Brolija, arba Klevas, taip pat paliko rašytinių pėdsakų. O juk buvo prisiekta, kad Brolijos nariai sunaikins bet kokią su šiuo projektu susijusią informaciją. Dabar galime tik paspėlioti, kiek daug įdomiausios medžiagos šie laiškai būtų davę pokario rezistencijai ir žvalgybų darbui skirtos knygos autoriui Liūtui Mockūnui. Tai labai rimtai papildytų unikalias įžvalgas, kurių jis mums paliko savo knygoje Pavargęs herojus. Jonas Deksnys trijų žvalgybų tarnyboje4. Beje, knygos pavadinimo išmonė taip pat sietina su A. J. Greimu: pavargusiu herojumi jis pavadino buvusį bendražygį Joną Deksnį tuomet, kai Vakaruose dar nebuvo galutinai įsitikinta, kad, trečią kartą prasibrovęs į sovietų okupuotą Lietuvą, jis pakliuvo į NKVD rankas ir likusį gyvenimą tarnavo okupantų žvalgybai. Kita vertus, norintis pajausti svaiginamas paslaptingų laiškų gelmes, prieš juos atversdamas, turėtų įdėmiai perskaityti šį Liūto Mockūno veikalą. Palydint lietuvių mąstytojo A. J. Greimo šimtmetį buvo atliktas didelis darbas: buvo kaupiami, tiriami ir skelbiami jo asmenybei skirti dokumentai ir prisiminimai. Solidus profesoriaus autobiografijos tekstų, jį pažinojusių kolegų ir draugų prisiminimų, laiškų ir darbų tyrinėtojų Liūtas Mockūnas. Pavargęs herojus. Jonas Deksnys trijų žvalgybų tarnyboje. Vilnius: Baltos lankos, 1997. 4
10
straipsnių dvitomis5 nepaprastai išplėtė galimybes per A. J. Greimą pamatyti jo pasaulį, o per jo pasaulį – jį patį. Konspiraciniai laiškai yra specifinis šaltinis. Reikia nepaprastai plataus konteksto, kad būtų galima bent kiek suprasti, kas buvo labai kruopščiai slepiama, ko neturėjo suprasti priešas – visų pirma sovietų žvalgyba. Žinoma, šioje knygoje skelbiami laiškai gali būti perskaityti ir nepatyrus nuotykių su slaptosiomis tarnybomis, specialiai nestudijavus jų darbo metodų šiapus ir anapus teisės viešpatystės sienų, nesusidūrus su senovėje ir šiandien nekintančiomis taisyklėmis. Prie A. J. Greimo ir jo bendražygių laiškų galima prieiti ir nepaskaičius rimtų knygų apie žmogiškumo principus neretai pamindavusias tarptautines pokario intrigas, neįsigilinus į antisovietinio pogrindžio paslaptis. Tačiau tuomet šis pluoštas dokumentų, nors ir profesionaliai pakomentuotų, greičiausiai būtų perskaitytas lyg koks sunkiai suvokiamas Umberto Eco Bylos numeris nulis arba Johno la Carre’o Šnipų palikimo ištrauka, tik retsykiais pagalvojant, kad tikri nutikimai kartais pranoksta audringos fantazijos išmonę. Toks praeities dokumentų sluoksnis naudingomis iškasenomis pasidalija ne su visais vienodai. Mokslinėn apyvarton išleidžiami dokumentai leidžia pažvelgti į labai plačius tarptautinius horizontus. Greimianos puslapiais galima leistis į Vakarų Europos politinės praeities pogrindį. Tai prasminga mūsų laikais, kai senovinis šnipų pasaulis tarsi nyksta ir masoniškosios išmonės konspiracija ima pralaimėti naujosios elektroninės žvalgybos algoritmams taip, kaip Garis Kasparovas pralaimėjo šachmatų partiją jau net ne pačiam naujausiam kompiuteriui. Kitaip tariant, tai – jau istorija.
2017 m. buvo išleistas I tomas, kuriame sudėti įvairūs egodokumentai (interviu, prisiminimai, laiškai): Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos. T. 1. Sud. A. Sverdiolas. Vilnius: Baltos lankos, 2017. 2018 m. pasirodė II tomas, kuriame artimiausi A. J. Grei mo mokiniai ir bendradarbiai analizuoja jo teorinį palikimą, semiotikos mokslo projektą, semiotikos būklę po A. J. Greimo bei ateities perspektyvas: Algirdas Julius Grei mas: asmuo ir idėjos. T. 2. Sud. A. Sverdiolas ir E. Landowski. Vilnius: Baltos lankos, 2018.
5
11
Trumpoje pratarmėje reikia šiek tiek aprašyti skelbiamų laiškų autorių (istorikui visada svarbu įsivaizduoti, koks triukšmas tvyrojo tekstus rašiusiųjų galvoje) ir tik tada pasidalyti turimomis žiniomis bei prielaidomis apie tai, kaip šis specifinis tekstų pluoštas mus pasiekė, bei pakomentuoti laiškų turinį su viltimi, kad ateities tyrinėtojus jis sugundys kapstytis toliau, giliau, plačiau. Bent jau man atrodo, kad įdomesnių praeities nutikimų, kuriuos būtų verta atpasakoti, nėra ir negali būti. *** Laukdami Thomaso F. Brodeno parašytos ir už lietuviškos spaudos slenksčio kliūvančios biografijos6, prisiminkime keletą jau gana gerai žinomų mūsų skelbiamos korespondencijos autoriaus biografijos štrichų. Vieną žymiausių šiuolaikinio pasaulio mąstytojų Algirdą Julių Greimą (1917–1992) tam tikra prasme būtų galima matyti simboliniuose epochos rėmuose. Jis gimė lemtingos bolševikų revoliucijos metais Rusijoje, lietuvių karo pabėgėlių šeimoje, o užgeso, kai Europos tektoninės plokštės dar tebevirpėjo po Berlyno sienos ir Sovietų Sąjungos griūties. Mąstytojo gyvenimą įrėmino žmogaus ir tautų kovos už išsilaisvinimą istorija. Veržlus Lietuvos Respublikos kilimas 1918–1940 m., sovietų ir nacių okupacijos 1940–1941–1944 m., Antrojo pasaulinio karo metu sugriovusios nepriklausomas Baltijos valstybes, pokario Europos virsmas egzilio ir Šaltojo karo atskirties žemynu, svarbiausia – įsiliejimas į optimistinę humanistikos versmę tiksliojo mokslo link, 1968-ųjų jaunuomenės maištai ir Sorbonos permainos – visa tai nulėmė A. J. Greimo kelią. Jo būta visur ir nuo jaunumės suprasta, kad negalima be žalos Netrukus Lietuvoje turėtų pasirodyti prof. Thomaso F. Brodeno parengta ir į lietuvių kalbą išleista išsami A. J. Greimo biografija. Daug žadanti ištrauka yra paskelbta A. J. Greimui skirto dvitomio pirmojoje knygoje. Žr.: Thomas F. Broden. Algirdas Julius Greimas: vaikystė, mokslai ir karo metai, Algirdas Julius Greimas: asmuo ir idėjos. T. 1. Sud. A. Sverdiolas. Vilnius: Baltos lankos, 2017, p. 635–711. Taip pat: Thomas F. Broden. Toward a Biography of Algirdas Julius Greimas (1917–1992). Lituanus: Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences, 2011, vol. 4. 6
12
sau atskirti minties ir veiksmo arba kovoti dėl savos tautos laisvės, ignoruojant visų pavergtųjų skausmus. Šiandien, kaip niekad anksčiau, pažymėtina, kaip smarkiai skiriasi jo biografijos profiliai, matomi iš globalios vaizduotės ir pasaulinės akademinės erdvės perspektyvos, nuo tų, kuriuos labiau pažįsta savo kančių pasakojimus menantys lietuviai. Vieniems jis – neabejotinas ir įtakingas šiuolaikinės semiotikos autoritetas. Kitiems – dar ir nenuilstantis, išmintingas, racionalus kovotojas už savos ir kitų pavergtų tautų laisvę. Tokia jau buvo A. J. Greimo lemtis, kurią tiksliausiai apibūdina žodžiai iš jo paties intelektualinės autobiografijos. Į klausimą „Ar Lietuva Jus gerai paruošė Jūsų likimui?“, profesorius atsakė: Į jūsų klausimą negaliu atsakyti, jei jį reikia suprasti kaip mano gyvenimo padalinimą į du atskirus periodus: kai gyvenau Lietuvoje, buvau lietuviu ir elgiausi, kaip toks, o kitą – su gyvenimu Vakaruose, Prancūzijoje, prancūzu. Tokia problematika geriau suprantama kaip dviejų kultūrinių pasaulių sugyvenimas, vienam kitą papildant, vienas kitam prieštaraujant. Aš visą savo maždaug subrendusio gyvenimą praleidau kaip schizofrenas. Ir geografiškai, ir dvasiškai.7 Jis išryškino ne tiek savojo kelio atkarpas ir laikotarpius, kiek siekį gyventi persipynusius, bet vis tiek paralelinius gyvenimus: unikalaus prancūzų scholiaro ir lietuvio laisvės emigranto, politinio veikėjo ir nenuilstančio kultūros kritiko bei animatoriaus. Džiugu, kad šiuo metu sulaukiame solidžios, visa apimančios ir daug ką paaiškinančios biografijos. *** Pirmuosius žingsnius į didįjį mokslo pasaulį būsimasis semiotikos autoritetas žengė ne kaip emigrantas. 1934 m. pravėręs Vytauto Didžiojo universiteto duris Kaune, jis ėmėsi teisės studijų, tuo pačiu metu dirbo notaro padėjėju. 1936–1939 m. Grenoblio universitete tęsė teisės Algirdas Julius Greimas. Iš arti ir iš toli. Literatūra, kultūra, grožis. Vilnius: Vaga, 1991, p. 21. 7
13
studijas, tyrinėjo prancūzų tradiciją ir dar ankstyvuoju domėjimosi laikotarpiu gana originaliai ją interpretavo siedamas su viduramžių komercinėmis kompanijomis. Tuo pačiu metu A. J. Greimo akiratis ėmė aprėpti vis platesnes ir didesnes diskurso formas – nuo kalbos ir literatūros iki teisės gramatikos, kuri, kaip pats mokslininkas įrodinėjo, skiriasi nuo natūralios kalbos gramatikos. Kaip teigė XX a. filosofijos istorijos tyrinėtojas Johnas Lechte’ė, „Greimo intelektualinė trajektorija yra pastangų analizuoti ir formalizuoti visus diskurso aspektus rezultatas“8. Baigdamas studijas Grenoblyje jis ėmėsi gilintis į Provanso dialektą, bet, 1939 m. gavęs licence es lettres ir nematydamas didesnių perspektyvų Prancūzijoje, grįžo į Lietuvą. Prieškariu sparčiai modernėjęs gimtosios šalies gyvenimas mūsų herojaus liudijimu „atrodė atviras, tik jis niekur nevedė“. Svarbiausia tos aklavietės priežastis buvo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir Molotovo–Ribentropo susitarimu sovietų įvykdyta Baltijos šalių okupacija. Viduramžių kultūros tyrinėjimų žavesys keleriems metams priblėso okupacijos metu stebint ir bandant priešintis vienai kitą keičiančioms sovietų ir nacių valdžioms. 1944 m. rudenį kartu su karo pabėgėlių srautais A. J. Greimas vėl atsidūrė Prancūzijoje, bet, skirtingai nei absoliuti dauguma tėvynainių Vakaruose, nesijautė nutrenktas į emigracijos pragarą ir toliau kūrėsi tikrojoje – akademinėje – tėvynėje. 1944–1949 m. Sorbonoje jis parengė ir sėkmingai apgynė daktaro disertaciją 1830 m. mada: aprašomoji esė apie to meto aprangos žodyną laikraščiuose, taip toliau demonstruodamas išradingą intelektualinį veržlumą. Akademinio susikaupimo ir brandos laikas praėjo Aleksandrijos universitete drauge su Rolandu Barthesu ir kitais intelektualų internacionalo nariais, kartu tikint kiek iliuzine viltimi, kad gelminiu kalbos supratimu ir kalbos kaip ideologinių simbolių sistemos kritika galima pakeisti visuomenę siekiant bendros laimės. Po trumpo stabtelėjimo Ankaroje ir labai svarbaus susitikimo su mitologijos autoritetu Georgesu Dumeziliu, A. J. Greimas visam laikui įsiliejo į Paryžiaus akademinius sluoksnius. John Lechte. Penkiasdešimt pagrindinių šiuolaikinių mąstytojų. Nuo struktūralizmo iki postmodernizmo. Vilnius: Charibdė, 2001, p. 157.
8
14
Jo mokslinė šlovė prasidėjo nuo indėlio į leksikografiją. 1969 m. pasirodęs jo parengtas Senosios prancūzų kalbos žodynas iki šiol daro didelį įspūdį tikslumo ir griežtumo siekiu. Vėliau mokslininko dėmesys nukrypo nuo konvencionaliosios lingvistikos prie reikšmių ir prasmės tinklo. Vaisingai vystydamas Ferdinando de Saussure’o ir Louiso Hjelmslevo lingvistines įžvalgas, sėkmingai jungdamas jas su filosofinėmis ir antropologinėmis Maurice’o Merleau-Ponty’o ir Claude’o Levi-Strausso pažiūromis, A. J. Greimas sukūrė savąją Struktūrinę semantiką, kuri XX a. 7 dešimtmečio viduryje – tad struktūralizmo aukso amžiuje – tapo reikšmingu moksliniu įvykiu. Viena vertus, jis drauge su Tzvetanu Todorovu, Julia Kristeva, Gerardu Genettu, Christianu Metzu ir kitais priklausė garsiajai C. Levi-Strausso semiotinei tyrinėjimo grupei. Iki gyvenimo pabaigos profesorius išsaugojo šiltų prisiminimų apie savo mokytoją. Kita vertus, pats A. J. Greimas dar 1965 m. buvo išrinktas Paryžiaus Aukštųjų visuomenės mokslų mokyklos Bendrosios semantikos studijų vadovu. Jis iki akademinės karjeros pabaigos vadovavo Semiolingvistinių tyrimų grupei ir vedė specialų seminarą, kuriuo remiantis atsirado Paryžiaus semiotikos mokykla (pranc. Ecole de Paris), mokslo pasaulyje dar įsiminusi kaip A. J. Greimo mokykla. Joje spietėsi puikus minties bendražygių ir mokinių ratas (tarp jų ir garsusis italų rašytojas ir mokslininkas Umberto Eco), vienijamas savitos semiotikos sampratos. Joje nuolat ieškota būdų aprėpti vis platesnį lauką reikšmių, užpildančių žmogaus pasaulį. Vėlyvojoje A. J. Greimo mintyje stiprėjo rūpestis visa ko prasme. Ypatingas kolegų ir mokinių santykis su šiuo XX amžiaus išminčiumi labiausiai atsiskleidė 1985 m. Paryžiuje pasirodžiusiame kapitaliniame dviejų tomų veikale Semiotikos tikslai ir perspektyvos: darbai Algirdo Juliaus Greimo garbei. *** Gimtojoje Lietuvoje ir lietuvių diasporos intelektualinio gyvenimo atmintyje susiklostė kiek kitoks A. J. Greimo paveikslas. Jis buvo
15
atpažįstamas labiau kaip skvarbaus ir skeptiško žvilgsnio literatūros kritikas, nepralenkiamas lietuvių mitologijos tyrinėtojas. Knygos Apie dievus ir žmones (1979) ir Dievų pasaulio beieškant (1988) buvo didelis įvykis Vakarų pasaulio lietuvių diasporai, o netrukus išpopuliarėjo (nuo nelegalių kopijų iki naujų leidimų) dainuojančios revoliucijos laikų Lietuvoje. Posovietinio išsilaisvinimo sąmonei A. J. Greimo kritika buvo labai svarbi, nors slūgstant išsivadavimo euforijai ja iki galo nepasinaudota. Pradedant 1943 m. šiaulietiškais Varpais bei lietuvių išeivijos kultūrine spauda ir baigiant paskutiniais lietuvių literatūros kritikos straipsniais, visuose išliko jautrus A. J. Greimo rūpestis literatūrinės vaizduotės ir ją perteikti gebančios kalbos likimu. Pasaulio klasikos vertimai į lietuvių kalbą buvo lyg savosios kultūros lygio matavimo įrankiai. Aleksys Churginas ir Henrikas Radauskas, Kazys Binkis ir Pulgis Andriušis, Jurgis Baltrušaitis ir net Eduardas Mieželaitis kartą ar net kelis tapdavo A. J. Greimo kritikos taikiniais. Derindamas savo lietuviškąjį ir prancūziškąjį tapatumus, jis drąsiai galėjo pabrėžti ir kartoti nesenstančius žodžius: „Gyvenant europietiškos <...> civilizacijos cikle, lietuviškoji kultūra egzistuoja ir yra pripažįstama tiktai jos pozityvaus įnašo į bendrąjį civilizacijos lobyną funkcijoje.“9 Literatūrinės kritikos kasdienybėje šis aukštai iškeltas principas dažniausiai reiškė negailestingą vertinimą, bet kartu ir jokių tautinių nevisavertiškumo kompleksų nesudrumstą minties jėgą. Sekant semiotikos autoriteto darbų tyrinėtoju Sauliumi Žuku, galima išdėstyti nekintamų esminių, leitmotyvinių idėjų bei pažiūrų grandinę: politinis Lietuvos tapatumas („Lietuva su Vilniumi ir Lietuva be Vilniaus du skirtingi dalykai“); Lietuvos laisvės byla ir jos sąsaja su visų pavergtųjų tautų laisvės klausimu po Antrojo pasaulinio karo; pakantus ryšys su sovietų valdžioje gyvenusiais tautiečiais („Veidu į Lietuvą“). Svarbiausia, kad šis griežtos ir disciplinuotos minties meistras buvo politikos veiksmo žmogus. Anksti įsitraukęs į antinacinės kovos pogrindį, 9
16
Algirdas Julius Greimas. Adomas Galdikas. Iš arti ir iš toli, p. 225.
jis nuo 1943 m. vadovavo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos – liberaliojo rezistencijos sparno organizacijos – spaudos ir propagandos sektoriui. Emigracijoje aktyviai veikė daugelyje viešų ir slaptų organizacijų: Laisvės kovotojų sąjungoje, Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Užsienio delegatūroje, Lietuvių rezistencinėje santarvėje. A. J. Greimas lietuviškoje politikos paletėje reprezentavo kairiojo liberalumo, kartais ir kultūrinio anarchizmo pažiūras. Tai ypač pastebima straipsniuose, paskelbtuose niujorkiškajame Darbe10, kuris laikėsi ne itin populiaraus išeivijoje antisovietinio socialistinio kurso. Drauge A. J. Greimas pasižymėjo negailestingu antisovietiniu nusiteikimu, kuris nepaprastai jausmingai prasiveržė 1989–1990 m., kai lietuviai, nusikratę baimės ir paklusnumo sovietams, pakilo į laisvės žygį – su gėlėmis ir daina prieš šautuvus. Net jei kai kurios griežtos teorijos šiandien priklauso mokslo istorijai, žmogiškoji A. J. Greimo išmintis vis dar paveiki šiandienio pasaulio miglose. Epochoje, kurioje niekas nebėra tiesa ir viskas tampa įmanoma, jo minties palikimas gali mums visiems padėti atskirti reikšmingus dalykus nuo nereikšmingų. *** Iš kur atsirado ši šimtinė intriguojančių didžiojo mąstytojo laiškų, papildančių turėtą ir iki šiol puoselėtą jo biografinį paveikslą? Konspiracinių A. J. Greimo laiškų pluoštą kartu su didžiule šūsnimi kitų pokario politinio egzilio slaptos veiklos dokumentų rūpestingai išsaugojo Danutės ir Antano (Tony) Mažeikų šeima, įsikūrusi Kalifornijoje. Likimas ir Lietuvos istorija turi būti jiems be galo dėkingi. Tai gali padaryti tik žmonės, be galo principingai vertinantys paveldėtas patriotines pareigas. Štai Tony’s Mažeika yra ryškus pavyzdys, kaip senųjų Lietuvos išeivių palikuonys puoselėja ryšį su protėvių gimtąja šalimi. Galima būti vienu metu pačiais geriausiais amerikiečiais ir doriausiais lietuviais. Plačiau žr.: Egidijus Balandis. Greimas žurnale „Darbas“, Darbai ir dienos, 2017, nr. 68, p. 145–161. 10
17
Jaunystės metais T. Mažeika buvo vienas iš antisovietinių demonstracijų organizatorių JAV rytų pakrantėje, vėliau rengė Lietuvos laisvės akcijas Los Andžele, dar vėliau kartu su visa tauta džiaugėsi Kovo 11-ąja ir mūsų nepriklausomybės atkūrimu. Danutė Mažeikienė užaugo prof. Mykolo Biržiškos dukters Marilės ir Stasio Žakevičiaus, Lietuvos laisvės kovotojų gretose prisidengusio Žymanto slapyvardžiu, šeimoje. Buvo lemta, kad į šią aplinką pateko viskas, kas laikytina paveldėta pareiga. Apie tai, kas Mažeikų išsaugota, sklido garsas politinės emigracijos ir pokario kovų žinovų aplinkose. Tokie uolūs archyvinės medžiagos kolekcininkai kaip prof. Tomas Remeikis su šių eilučių autoriumi yra pasidalijęs savo prielaidomis apie galimus dokumentus dar 1990-ųjų pradžios Čikagoje. Ypač suinteresuoti susipažinti su jais buvo besidomintys vadinamuoju santarvininkų archyvu, kuris nuo 1950-ųjų buvo kaupiamas Londone. Greičiausiai būtent Stasys Žymantas dirbo su šiuo archyvu iki tol, kol po darbo su britų žvalgyba (MI6) nesėkmių ir dvigubo agento (greičiau KGB agento) Kimo Philby’o išdavysčių persikėlė į Ameriką, palikęs giliausias paslaptis saugoti artimą bendražygį, rezistentą ir rašytoją Fabijoną Neveravičių. Prabėgus kuriam laikui, Los Andžele įsikūręs S. Žymantas pareikalavo, kad F. Neveravičius persiųstų dokumentus jam, nes, anot Danutės Mažeikienės, ketino rimtai imtis rašyti knygą. Galima spėlioti apie kitus tikėtinus motyvus. Šio archyvo medžiaga negalėjo nerūpėti sovietų žvalgybai, o Anglija neabejotinai buvo ne tokia saugi kaip JAV. Kad ir kokie būtų buvę motyvai, kad ir kaip iš tiesų buvo galvota, santarvininkų archyvas pasiekė S. Žymanto namus, tačiau jam pačiam nebeužteko laiko įgyvendinti savo planų – gana greitai pakirto liga. Netrukus mirė ir F. Neveravičius. Archyvą energingai tvarkė Marilė Žakevičienė, kuri neabejotinai atliko svarbų savo vyro politinės bendražygės vaidmenį (apie tai gana aiškiai liudija ir šioje knygoje skelbiami A. J. Greimo laiškai S. Žymantui). Ji peržiūrėjo medžiagą, suskirstė laiškus pagal atpažintą autorystę (tai įmanoma padaryti tik žinant slapyvardžius), o dalį jų – paprašius kai kuriems susirašinėtojams – grąžino autoriams.
18
Šių eilučių autoriaus kelias prie dabar skelbiamų dokumentų tęsėsi kone ketvirtį amžiaus: nuo pirminio susidomėjimo, užsimezgusio dar 1991 m. rudenį svetinguose Liūto ir Pranutės Mockūnų namuose pie tų Čikagoje per nesibaigiančius pokalbius apie rezistencijos ir egzilio mįsles, iki galimybės pasidalyti su tyrinėtojais ir žingeidžiais skaitytojais A. J. Greimo laiškais, kai 2017 m. pavyko praverti šį lobyną. Pirmieji bandymai telefonu iš Madisono (Viskonsino) susikalbėti su archyvo saugotoja buvo nesėkmingi. Profesoriaus Alfredo Ericho Senno patartas, taip stengiausi išnaudoti stažuotės mėnesius. Liūtas Mockūnas, kuriam tuo metu padėjau versti iš rusų kalbos su pavargusiu herojumi Jonu Deksniu susijusius KGB dokumentus, aplinkiniais keliais ir dėl ilgalaikio domėjimosi nuspėjo šio archyvo turinį. Bandydamas atverti istorijos paslapčių skrynią, dar kelis kartus ieškojau ryšio (padedant Mykolui Drungai, kurio tėvo laiškų pluoštą taip pat saugo Mažeikų šeima) ir gerai supratau, kodėl taip sunku prieiti prie archyvo. Galiausiai per 2016 m. vasario 16-osios iškilmes Los Andželo lietuvių parapijos namuose įvyko lemtingas susitarimas. Praėjus metams po to, kai pirmą kartą paviršutiniškai peržiūrėjau A. J. Greimo laiškus, sugrįžau jų skenuoti. Svetingosios Danutės Mažeikienės pagalba, geranoriškumas ir rūpestis buvo didžiulis. Taip Lietuvių išeivijos institutą, o dabar – ir Garbųjį Skaitytoją pasiekė apie 300 skenuotų lapų. Ne visi išlikę rankraščiai buvo lengvai įskaitomi, bet Mažeikų namuose buvę labai geri kopijavimo ir skenavimo prietaisai bei profesionalūs ponios Danutės įgūdžiai puikiai pasitarnavo. *** Svarbu iš karto pabrėžti, kad atvertame archyve buvo sukaupta daug daugiau medžiagos, nei prieš tai tyrinėtojai spėliojo. Tiesa ta, kad Mažeikų šeimos išsaugoti lagaminai su dokumentais – tai kolekcija, sauganti ne tik Lietuvių rezistencinės santarvės (LRS), liberaliosios krypties politinius egzilus vienijusios organizacijos, paslaptis. Ji aprėpia ir ankstesnius politinės konspiracinės veiklos laikus, dar gerokai iki LRS
19
atsiradimo. Nuostabu ir tai, kad visame šiame rinkinyje, nors ir netiesiogiai, o A. J. Greimo laiškuose – fragmentiškai, prasiveria giliausi ir mįslingiausi pokario klodai. Archyve yra didelė dalis labiausiai įslaptintos medžiagos, susijusios su Brolija arba Klevu11. Klevo konspiracinė veikla politiniuose išeivijos kuluaruose ilgą laiką buvo beveik mistifikuota, liberalams ir katalikams konkuruojant Lietuvos laisvinimo frontuose perdėtai apkalbėta ir susvarbinta. Šiandienėje istoriografijoje Klevas pamažu sulaukė rampos šviesos po to, kai senaties sutarčiai pasibaigus buvo perskaityti Bronio Railos rankose nuodėmingai (nepaisant brolių susitarimo, kad viskas turi būti sunaikinta) pasilikę ir jo valia VDU Lietuvių išeivijos institutui perduoti Brolijos dokumentai. Atrastieji A. J. Greimo tekstai mus nukreipia į visos konspiracijos šerdį, praplečia supratimą apie anuomet kruopščiai rengtus planus. Svarbiausia – dabar skelbiami laiškai verčia keisti įsivyravusį istorikų požiūrį į semiotikos tėvo vaidmenį visame rezistencijos sąjūdyje. Nauji faktai verčia manyti, kad A. J. Greimas ne tik dalyvavo Lietuvos laisvės kovoje ir pogrindžio operacijose, bet ir buvo pačiame centre, atliko pogrindžio struktūrų projektuotojo ir darbų bei funkcijų paskirstytojo vaidmenį. Jis, be jokios abejonės, iškyla kaip viso politinio rezistencijos liberalų spiečiaus smegenys ir idėjų generatorius. A. J. Greimas 1947 m. birželio 20 d. laiške jam būdingu stiliumi rašė: Aš manau pagaliau, kad ir jums aš esu reikalingas tik kaip protingas padaras, o ne entuziastiškas kiekvienam žingsniui pritariąs idijotas. Šioje plotmėje, kaip suprantu, ir kilo visi ankstesni nesusipratimai. Esminė šioje knygoje skelbiamų laiškų žinia yra ta, kad nenuilstantis A. J. Greimas buvo lietuvių konspiracijos kūrėjas. Jis nebuvo baigęs jokios žvalgybos ir pogrindžio veiklos akademijos, bet šiandien būtų nesunku jį įsivaizduoti tokios mokyklos profesoriumi, kuris savo didžiulę proto galią vienu metu galėjo panaudoti ne tik išskirtiniams mokslo kūriniams rašyti, bet ir eiliniam žmogui nebesuvokiamiems praktiniams Plačiau žr.: Daiva Dapkutė. „Į politiką aš ilgai žiūrėjau kaip į rimtą reikalą“. Algirdo Juliaus Greimo dalyvavimas rezistencinėje veikloje 1945–1950 m., Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos. T. 1, sud. A. Sverdiolas. Vilnius: Baltos lankos, 2017, p. 722–723. 11
20
Tarp minties ir politinio veiksmo: Algirdo Juliaus Greimo laiškai (1946–1954) Šaltinių publikacija Sudarytojai Egidijus Aleksandravičius ir Daiva Dapkutė
Viršelyje panaudota A. J. Greimo nuotrauka iš Perkūno Liutkaus archyvo. Redagavo Simona Grušaitė Maketavo Skaidra Vaicekauskienė
2019 06 17. Tiražas 400 egz. Užsakymo Nr. K19-055 Išleido Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@bibl.vdu.lt Spausdino „Vitae Litera“ leidykla Savanorių pr. 137, LT-44146 Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt