Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

Liuda Šinkariova, Raimonda Petrolienė, Laura Alčiauskaitė Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

LIUDA ŠINKARIOVA

RAIMONDA PETROLIENĖ

LAURA ALČIAUSKAITĖ

MOTYVUOJANČIO POKALBIO VEIKSMINGUMAS LĖTINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲJŲ GRUPĖJE

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Liuda Šinkariova, Raimonda Petrolienė, Laura Alčiauskaitė

MOTYVUOJANČIO POKALBIO VEIKSMINGUMAS LĖTINĖMIS LIGOMIS SERGANČIŲJŲ GRUPĖJE Monografija

Kaunas, 2020

Recenzentai: Prof. dr. Aidas Perminas, Vytauto Didžiojo universitetas Prof. dr. Nida Žemaitienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija

Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedroje 2020 m. kovo 6 d. (protokolo Nr. 6-1) ir Socialinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2020 m. kovo 6 d. (protokolo Nr. 52).

Autorių indėlis: L. Šinkariova – 8 autoriniai lankai, R. Petrolienė – 7, 25 autorinio lanko, L. Alčiauskaitė – 7, 25 autorinio lanko.

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB)

ISBN 978-609-467-449-5 (spausdintas) ISBN 978-609-467-448-8 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094674488

© Liuda Šinkariova, 2020 © Raimonda Petrolienė, 2020 © Laura Alčiauskaitė, 2020 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2020

T urinys Pratarmė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 Santrumpos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 1 skyrius. Sergamumo lėtinėmis ligomis problema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 1.1. Sergamumo lėtinėmis ligomis problema pasaulyje ir Lietuvoje . . . . . . . . . . 7 1.2. Mirtingumo nuo lėtinių ligų problema pasaulyje ir Lietuvoje. . . . . . . . . . . 13 1.3. Kodėl tyrime nagrinėjamos širdies ir kraujagyslių bei lėtinės sąnarių ligos?. . 19 1.4. Sergančiųjų lėtinėmis ligomis reabilitacijos aspektai . . . . . . . . . . . . . . 21 2 skyrius. Lėtinių ligų išsivystymo elgesio rizikos veiksniai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 24 2.1. Antsvorio ir nutukimo problema pasaulyje ir Lietuvoje. . . . . . . . . . . . . . 26 2.1.1. Sveikos mitybos įpročių ugdymo priemonės. . . . . . . . . . . . . . . . . . 26 2.1.2. Mitybos įpročiai ir lėtinės ligos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 27 2.2. Fizinio pasyvumo problema pasaulyje ir Lietuvoje. . . . . . . . . . . . . . . . 30 2.2.1. Fizinio aktyvumo didinimo priemonės. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31 2.2.2. Fizinis aktyvumas ir lėtinės ligos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 32 2.3. Alkoholio vartojimo problema pasaulyje ir Lietuvoje. . . . . . . . . . . . . . . 34 2.3.1. Alkoholio vartojimo mažinimo priemonės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34 2.3.2. Alkoholio vartojimas ir lėtinės ligos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35 2.4. Rūkymo problema pasaulyje ir Lietuvoje. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36 2.4.1. Rūkymo mažinimo priemonės. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37 2.4.2. Rūkymas ir lėtinės ligos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 38 3 skyrius. Su sveikata susijusios teorinės prielaidos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41 3.1. Asmens sveikatą palaikančios psichologinės teorinės prielaidos. Sveikatos psichologijos teorinių modelių apžvalga. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 41 3.2. Motyvuojantis pokalbis: teorinis pagrindimas, principai ir praktinis taikymas . 54 3.2.1. Teorinis motyvuojančio pokalbio pagrindimas. . . . . . . . . . . . . . . . . 55 3.2.2. Motyvuojančio pokalbio principai ir praktinis taikymas . . . . . . . . . . . 60 4 skyrius. Motyvuojančio pokalbio veiksmingumo tyrimo metodologija. . . . . . . . . . . . . 68 4.1. Tiriamieji. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69 4.2. Metodai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72 4.3. Tyrimo procedūra. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 81 5 skyrius. Motyvuojančio pokalbio taikymas keičiant sergančiųjų lėtinėmis ligomis sveikatai nepalankaus elgesio įpročius . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 84 5.1. Tyrimo kintamųjų palyginimas poveikio ir lyginamojoje grupėse reabilitacijos pradžioje. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 87 5.2. Motyvuojančio pokalbio veiksmingumo analizė . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91

3

Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

5.2.1. Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas stiprinant sergančiųjų lėtinėmis ligomis motyvaciją keisti sveikatai nepalankų elgesį. . . . . . . . . . . . . 91 5.2.2. Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas keičiant sergančiųjų lėtinėmis ligomis sveikatai nepalankų subjektyviai vertinamą elgesį. . . . . . . . . 97 5.3. Sociodemografinių rodiklių ryšys su psichologinio poveikio efektyvumu . . . 102 5.4. Fizinės sveikatos rodiklių ryšys su psichologinio poveikio efektyvumu. . . . 122 6 skyrius. Emocijos ir sveikata. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 142 6.1. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų emocinės būklės ypatumai . . . . . . . 142 6.1.1. Depresiškumas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 142 6.1.2. Nerimastingumas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 148 6.2. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų emocinės būsenos poveikis intervencijų veiksmingumui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 156 6.2.1. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų depresiškumo reikšmė motyvuojančio pokalbio veiksmingumui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 159 6.2.2. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų nerimastingumo reikšmė motyvuojančio pokalbio veiksmingumui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 167 7 skyrius. Asmenybė ir sveikata . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 179 7.1. Sergančiųjų lėtinėmis ligomis asmenybės bruožų ypatumai . . . . . . . . . . 179 7.2. Sergančiųjų lėtinėmis ligomis asmenybės bruožų reikšmė intervencijų veiksmingumui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 200 7.2.1. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų ekstraversijos reikšmė motyvuojančio pokalbio veiksmingumui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 204 7.2.2. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų neurotiškumo reikšmė motyvuojančio pokalbio veiksmingumui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 209 7.2.3. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų atvirumo patirčiai reikšmė motyvuojančio pokalbio veiksmingumui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 217 7.2.4. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų sutariamumo reikšmė motyvuojančio pokalbio veiksmingumui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 222 7.2.5. Lėtinėmis ligomis sergančių asmenų sąmoningumo reikšmė motyvuojančio pokalbio veiksmingumui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 229 Išvados ir a p i b e ndr i n i m a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 244 Rekomendacijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 249 Summary . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 252 Literatūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 255

4

Pratarmė Per pastaruosius 30 metų visuomenės sveikatos srityje tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje įvyko nemažai teigiamų pokyčių. Vienas iš svarbiausių šios srities laimėjimų – tai pailgėjusi žmonių gyvenimo trukmė. Šis pokytis lemia populiacijos senėjimą, o senstanti visuomenė neišvengiamai susijusi su didesniu sergamumu lėtinėmis ligomis. Tai šiuolaikinei visuomenei yra nemažas iššūkis. Dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės serga širdies ir kraujagyslių bei lėtinėmis sąnarių ligomis. Sergamumas šiomis ligomis yra ne tik didžiausias tarp pasaulio ir Lietuvos populiacijos, bet jos dažniausiai sukelia ilgalaikį neįgalumą.

Remiantis pateikta informacija galima teigti, kad sergančiųjų šiomis ligomis sveikatos stiprinimo ir atstatymo efektyvumą lemiančių veiksnių tyrimai yra itin aktualūs.

Pasak PSO (2017), siekiant, kad kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių gyventų sveikai ir būtų aktyvūs, reikia investuoti į daugelį sveikatos politikos sričių – nuo lėtinių ligų prevencijos bei kontrolės iki sveikatos priežiūros sistemos stiprinimo. Siekiant stiprinti ir išsaugoti sveikatą, išskiriamos dvi pagrindinės poveikio kryptys: rizikos veiksnių prevencija ir kompleksinė sergančiųjų reabilitacija. Šios monografijos tyrimo objektas susijęs su antrąja poveikio kryptimi – sergančiųjų lėtinėmis ligomis reabilitacijos paslaugų teikimo gerinimu.

Galima įžvelgti trejopą monografijos naudą: a) tyrimo rezultatai gali būti naudingi formuojant sveikatos priežiūros politiką; b) gauti rezultatai papildo mokslines žinias apie psichologinių intervencijų veiksmingumo skirtumus skirtingomis lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėse; c) tyrimo rezultatų panaudojimas praktikoje – monografijoje pristatomos praktinio motyvuojančio pokalbio naudojimo gairės, atskleidžiami specifiniai konsultavimo skirtumai, atsižvelgiant į lėtinės ligos pobūdį.

Už galimybę tyrinėti motyvuojančio pokalbio veiksmingumą lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje norime padėkoti dideliam būriui žmonių. Už dalyvavimą tyrime dėkojame Abromiškių reabilitacijos ligoninės Kardiologijos ir Artrologijos skyrių pacientams.

Už tyrimui atlikti sudarytas sąlygas dėkojame šios ligoninės direktoriui Vitalijui Glambai, administracijos darbuotojams, skyrių psichologams ir gydytojams, padėjusiems organizuoti tyrimą. Už pagalbą vykdant tyrimą dėkojame Vytauto Didžiojo universiteto Sveikatos psichologijos magistrantūros studentėms Mildai Jušinskaitei, Daliai Karpovaitei, Vaidai Šverčiauskaitei ir Viktorijai Borkertaitei. Labai dėkojame kolegėms ir tyrimo vykdytojoms dr. Loretai Zajančkauskaitei-Staskevičienei ir dr. Jurgai Misiūnienei, kurios kartu dirbo visuose tyrimo etapuose.

Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (Mokslininkų grupių projektas Nr. MIP-081/2014).

Tikimės, kad monografija sudomins ne tik psichologijos mokslo srities bendruomenę, elgesio medicinos srities atstovus, bet ir specialistus praktikus, dirbančius sveikatos priežiūros sistemoje.

Autorės 5

Santrumpo s AARP (angl. American Association of Retired Persons) – Amerikos pensininkų asociacija AKS – arterinis kraujo spaudimas FA – fizinis aktyvumas FP – fizinis pajėgumas HAD skalė (angl. Hospital Anxiety and depression) – klinikinė nerimo ir depresijos skalė IHME (angl. Institute for Health Metrics and Evaluation) – Sveikatos rodiklių ir vertinimo institutas IŠL – išeminė širdies liga KMI – kūno masės indeksas KR – kardiologinė reabilitacija LG – lyginamoji grupė LSL – lėtinės sąnarių ligos LSS – Lietuvos sveikatos strategija NEO-FFI – asmenybės bruožų klausimynas NYHA (angl. New York Heart Association) – Niujorko širdies asociacija OA – osteoartritas OECD EU (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development/European Union) – Europos Sąjungos ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija PG – poveikio grupė RA – reumatoidinis artritas RV – rizikos veiksniai ŠKL – širdies ir kraujagyslių ligos ŠSD – širdies susitraukimo dažnis T1 – pirmas tyrimo etapas reabilitacijos pradžioje T2 – antras tyrimo etapas reabilitacijos pabaigoje T3 – trečias tyrimo etapas trys mėnesiai po reabilitacijos UK NICE (angl. United Kingdom National Institute for Health and Care Excellence) – Jungtinės Karalystės nacionalinis sveikatos priežiūros institutas

6

1 s kyri u s.

SERGAMUMO LĖTINĖMIS LIGOMIS PROBLEMA 1.1. SERGAMUMO LĖTINĖMIS LIGOMIS PROBLEMA PASAULYJE IR LIETUVOJE Populiacijos senėjimas yra vienas iš didžiausių šiuolaikinės visuomenės iššūkių. Nuo 1990 iki 2012 m. Europos Sąjungos šalių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau kaip 5 metais (Organisation for Economic Co-operation and Development/ European Union, 2014). Eurostatas prognozuoja, kad 2060 m. Europos Sąjungos šalyse 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonės sudarys 30 proc. visos populiacijos (Ahtonen, 2012).

Senstant visuomenei neišvengiamai daugėja ir lėtinių ligų (WHO, 2015). Pastaraisiais dešimtmečiais lėtinės ligos tapo rimta visuomenės sveikatos problema tiek besivystančiose, tiek aukšto socialinio ir ekonominio lygio pasaulio šalyse.

Pristatant lėtinėmis ligomis sergančių asmenų statistinius duomenis svarbu supažindinti su sergamumo ir ligotumo sąvokomis. Sergamumas apibrėžiamas per metus nustatytų naujų ligos atvejų skaičiumi ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykiu. Ligotumas – tai bendras visų žinomų ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis, dažniausiai skaičiuojamas metų gale (Cicėnienė, Gaidelytė ir Garbuvienė, 2010). Šioje monografijoje, apibūdinant minėtų lėtinių ligų paplitimą, remiamasi abiem rodikliais.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD)) ataskaitų serija Apie sveikatą glaustai: Europa (angl. Health at a Glance: Europe) suteikia galimybę įvertinti Europos Sąjungos pažangą siekiant sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo, prieinamumo ir lankstumo. Kas antrus metus skelbiamoje ataskaitoje remiantis viešai prieinamais duomenimis pateikiamas bendras visų ligų ir su sveikata susijusių rodiklių ES šalyse paplitimas ir visi duomenys palyginami tarp šalių. 2016 m. ataskaitoje konstatuojama, kad didelis lėtinių ligų paplitimas yra pagrindinis ir didžiausias su sveikata susijęs iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria Europa. Šios ligos būdingos ne tik vyresnio amžiaus žmonėms; nustatyta, kad vienas trečdalis 15 metų ir vyresnių Europos gyventojų serga lėtine liga. Šios ligos paveikia 23,5 proc. darbingo amžiaus žmonių, dažnai sukeldamos ilgalaikį neįgalumą. Nurodoma, kad kiekvienais metais Europos Sąjungoje nuo lėtinių ligų miršta 550 000 darbingo amžiaus žmonių, dėl to ES ekonomika per metus patiria 7

Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

apie 115 mlrd. eurų nuostolių (Organisation for Economic Co-operation and Development, 2016). Taigi akivaizdu, kad būtina imtis sprendimų ir veiksmų, kurie padėtų įgyvendinti tvarios visuomenės vystymosi tikslus (angl. The Sustainable Development Goals (SDG)), ypač trečiąjį tikslą – trečdaliu sumažinti priešlaikinį mirštamumą nuo lėtinių ligų (Delors, 2016).

Jungtinėse Amerikos Valstijose lėtinės ligos taip pat yra vienos iš labiausiai paplitusių ir visuomenei brangiausiai kainuojančių sveikatos problemų. Maždaug 45 proc. vyresnio amžiaus Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų serga bent viena lėtine liga ir šie skaičiai vis didėja (American Association of Retired Persons, 2007; Fried, 2017; Tinker, 2017). Remiantis JAV Nacionalinio lėtinių ligų prevencijos ir sveikatos stiprinimo centro duomenimis, šeši iš dešimties JAV gyventojų serga lėtine liga, o keturi iš dešimties – net keliomis. Lėtinės ligos reikalauja ne tik nuolatinės medicininės priežiūros, bet ir riboja žmogaus kasdienį gyvenimą. Jų gydymo išlaidos sudaro 3,5 trilijono JAV dolerių metinių sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų.

Apibendrinant Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos statistinius duomenis galima teigti, kad lėtinės ligos yra vienos iš labiausiai keliančių susirūpinimą visuomenės sveikatos problemų. Jos sukelia ilgalaikę negalią, apriboja žmogaus veiklą, pablogina gyvenimo kokybę, joms gydyti reikia didelių išteklių.

Deja, lėtinių ligų paplitimo problema neaplenkė ir mūsų šalies. Pirmą kartą Lietuvos gyventojų sveikatos statistinis tyrimas buvo atliktas 2005 m. (Lietuvos statistikos departamentas, 2005). 2014 m. Lietuvoje šis tyrimas buvo atliktas antrą kartą, įgyvendinant 2008 m. Europos Parlamento ir Tarybos bei 2013 m. Europos Komisijos reglamentus. Tyrimo metu buvo siekiama palyginti Lietuvos ir kitų ES valstybių statistinę informaciją apie gyventojų sveikatos būklę ir sveikatą lemiančius veiksnius. Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad 53 proc. suaugusių gyventojų serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų. Moterų, turinčių ilgalaikių sveikatos problemų, buvo daugiau negu vyrų – atitinkamai 58 ir 47 proc. Daugiau nei pusė (57 proc.) 35–64 metų amžiaus gyventojų serga kokia nors lėtine liga ar turi ilgalaikių sveikatos sutrikimų, o tarp 65 metų ir vyresnių žmonių tokių buvo net 90 proc. Palyginti su 2005 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatais, 2014 m. padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių, nurodžiusių, kad turi ilgalaikių sveikatos problemų (Lietuvos statistikos departamentas, 2015). Apžvelgus ir apibendrinus nuo 2014 iki 2018 m. atliktų Lietuvos higienos instituto tyrimų rezultatus, galima teigti, kad apie pusė suaugusiųjų kasmet nurodo sergantys lėtine liga arba turi ilgalaikių sveikatos problemų (Higienos institutas, 2014– 2018). Ligotumo lėtinėmis ligomis per minėtą laikotarpį pokyčių dinamika pavaizduota 1.1 paveiksle.

Kaip matyti iš 1.1 paveikslo, nuo 2014 iki 2018 m. ligotumas lėtinėmis ligomis kasmet didėjo tiek bendroje populiacijoje, tiek atskirai vyrų ir moterų grupėse. Visais metais moterų sergamumas, palyginti su vyrų, buvo didesnis. Šie rezultatai sutampa su Europos šalių ir JAV sergamumo lėtinėmis ligomis tendencijomis.

8

1 skyrius. Sergamumo lėtinėmis ligomis problema

1.1 pav. Vyrų, moterų ir bendras ligotumas lėtinėmis ligomis (1000 gyventojų) 2014–2018 m.

(Pagal Higienos instituto duomenų bazę stat.hi.lt)

Gilinantis į ligotumo struktūrą yra žinoma, kad tarp vyresnio amžiaus žmonių vienos iš labiausiai paplitusių yra širdies ir kraujagyslių ir lėtinės sąnarių ligos. Tai nulėmė šiomis ligomis sergančiųjų tyrimą, kurio tikslas – padėti šiems asmenims keisti jų elgesį sveikatai palankia linkme.

Didelis sergamumas ir ligotumas šiomis ligomis būdingas ir Europos šalių, ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojams. Europos šalyse sergamumo lėtinėmis ligomis ir neįgalumo statistika jau keli dešimtmečiai nesikeičia. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD)) 2018 m. ataskaitoje nurodoma, kad vyresnio amžiaus žmonių sergamumui ir neįgalumui didžiausią įtaką daro širdies ir kraujagyslių bei lėtinės sąnarių ligos (Organisation for Economic Co-operation and Development/European Union, Health at a Glance: Europe, 2018). Briuselyje įsikūręs Europos širdies tinklas (angl. European Heart Network (EHN)) yra nevyriausybinių organizacijų aljansas, į kurį įeina 25 valstybės. Šis tinklas sukurtas siekiant užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi, o jau susirgusiems – kurti poveikio priemones, stiprinančias ir atstatančias sveikatą kartu gerinant sergančiųjų gyvenimo kokybę. 2015 m. aljansas paskelbė, kad Europoje kasmet fiksuojama 11,3 mln. naujų širdies ir kraujagyslių susirgimo atvejų (sergamumo rodiklis), o Europos Sąjungos šalyse – 6,1 mln. 2015 m. Europoje šiomis ligomis jau sirgo daugiau kaip 85 mln. žmonių (ligotumo rodiklis), o Europos Sąjungos šalyse – beveik 49 mln. žmonių. Šio tinklo atstovai, atlikę statistinių tyrimų analizę, paskelbė ilgalaikės tendencijos rezultatus: per pastaruosius 25 metus širdies ir kraujagyslių ligų skaičius Europoje ir Europos Sąjungos šalyse išaugo, daugelyje šalių padidėjo naujų 9

Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

sergančiųjų šiomis ligomis atvejų skaičius (Wilkins, Wilson, Wickramasinghe, Bhatnagar, Leal, Luengo-Fernandez, Burns, Rayner, Townsend, 2017).

Jungtinių Amerikos Valstijų statistiniai sveikatos duomenys pristatomi kasmetinėse ataskaitose, publikuojamose leidiniuose „Sveikata, Jungtinės Valstijos“ (angl.

The Health, United States), kurias rengia Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (angl.

Centers for Disease Control and Prevention’s (CDC)) ir Nacionalinis sveikatos centras (angl. National Center for Health). Ataskaitose pateikiama naujausia informacija apie sergamumo, mirtingumo, sveikatos priežiūros priemonių naudojimą, sveikatos rizikos veiksnių, sveikatos priežiūros išlaidų tendencijas. „Sveikata, JAV, 2017“ – tai 41-oji ataskaita apie šalies gyventojų sveikatos rodiklius. Šiame leidinyje nurodoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas per dešimt stebėjimo metų (2006–2016 m.) didėjo su amžiumi. Analizuojant situaciją pagal lytį ir amžių, nurodoma, kad sergamumas šia liga išliko stabilus tarp 45–54 m. amžiaus vyrų ir moterų, o labiausiai didėjo tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų. Analizuojant 2016 m. duomenis, nustatyta, kad tarp 45–54 metų amžiaus gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų paplitimas buvo panašus – vyrų (10,5 proc.) ir moterų (9,9 proc.). 55–64 metų amžiaus vyrai (16,4 proc.) dažniau sirgo nei moterys (12,5 proc.). Tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų maždaug trečdalis vyrų (33,9 proc.) ir ketvirtadalis moterų (23,6 proc.) nurodė sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis (National Center for Health Statistics, 2018). Apibendrinant Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos šalių statistinius duomenis galima teigti, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra labiau paplitusios tarp vyresnio amžiaus gyventojų, ir ši tendencija yra didėjanti.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje išlieka vienas didžiausių Europoje. Euro Heart Index vykdomo tyrimo duomenimis, sergamumo šiomis ligomis situacija prastesnė tik Kipre ir Bulgarijoje (Björnberg, 2016). Vykdant 2014 m. Lietuvos gyventojų tyrimą buvo vertinama subjektyvi gyventojų nuomonė apie jų sveikatą. Tam tiriamųjų buvo prašoma nurodyti, kokia lėtine liga asmuo serga. Apklausos rezultatai atskleidė, kad 22 proc. vyresnio amžiaus asmenų (65 metų ir vyresni) nurodė, kad serga širdies ir kraujagyslių liga. Širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo dinamiką per 2014–2018 metus iliustruoja 1.2 paveikslas, monografijos autorių parengtas remiantis Lietuvos higienos instituto duomenų baze.

Iš 1.2 paveikslo matyti, kad Lietuvoje 2014–2018 m. ligotumas širdies ir kraujagyslių ligomis kito minimaliai. 2015 ir 2018 m. buvo labai nedidelis sumažėjimas, tačiau jis neatitinka vykdomos Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos (LSS) lūkesčių ir užsibrėžtų tikslų. Verta paminėti, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, visais metais moterų ligotumas šiomis ligomis didesnis nei vyrų ir didėja su amžiumi. Euro Heart Index tyrimo duomenimis, Lietuvos situacijai didžiausią įtaką blogiems Lietuvos širdies indekso rodikliams turi išliekantis pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių paplitimas (Health Consumer Powerhouse. Euro Heart Index 2016). Tad monografijoje pristatomas tyrimas, kurio tikslas koreguoti lėtinėmis ligomis sergančiųjų sveikatai nepalankų elgesį, yra aktualus.

10

1 skyrius. Sergamumo lėtinėmis ligomis problema

1.2 pav. Vyrų, moterų ir bendras ligotumas širdies ir kraujagyslių ligomis (1000 gyventojų) 2014–2018 m. (Pagal Higienos instituto duomenų bazę stat.hi.lt.)

Kita ligų grupė, būdinga vyresnio amžiaus gyventojams, – jungiamojo audinio, sąnarių ir skeleto raumenų ligos. Monografijoje pristatomame tyrime ši plati ligų grupė vadinama lėtinėmis sąnarių ligomis. Sergant šiomis ligomis dažnai patiriamas lėtinis skausmas, išsivysto funkciniai judėjimo apribojimai, kurie lemia ilgalaikį neįgalumą. Jungiamojo audinio, sąnarių ir skeleto raumenų ligos yra vienos iš labiausiai paplitusių Europos Sąjungoje stipraus lėtinio skausmo ir negalios priežasčių (European Commission, 2007). Dėl ilgalaikio neįgalumo asmuo praranda darbingumą, kas siejama su dideliais sergančiojo ekonominiais sunkumais. Ši situacija gali stipriai paveikti ne tik pačių asmenų, bet ir jų šeimų, draugų ir globėjų gyvenimo kokybę ir paliesti visus jų gyvenimo aspektus (Wolf, 2011). Nepaisant reikšmingo šių ligų poveikio visiems Europos Sąjungos gyventojams ir pačių asmenų sveikatai ir gerovei, šioms ligoms nepakankamai skiriama dėmesio – trūksta reguliariai ir sistemingai renkamų duomenų apie sergamumą ir ligotumą, kurie yra ypač svarbūs stebint jungiamojo audinio, sąnarių ir skeleto raumenų ligų paplitimą. Vadinasi, neskiriamas reikiamas dėmesys ir šių sutrikimų daromam neigiamam poveikiui sveikatai. Dėl šios priežasties nepavyko rasti lėtinių sąnarių ligų grupės sergamumo ir ligotumo ES šalyse periodiškai stebimų rodiklių. Taigi apie šių ligų paplitimą sprendžiama remiantis įvairiais šaltiniais. 2008–2013 m. vykdomo projekto Driving Musculoskeletal Health in Europe baigiamojoje ataskaitoje nurodoma, kad sąnarių ligos yra dažniausia Europos Sąjungos gyventojų stipraus lėtinio skausmo ir negalios priežastis. Šios ligos sudaro didžiausią ilgalaikio nedarbingumo ir neįgalumo dalį, kas savo ruožtu didina šalies ekonomines sąnaudas sergančiųjų išlaikymui (Woolf, 2011). Europos komisijos (2017) duomenimis, senėjant gyventojų populiacijai per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje sergamumas ir ligotumas šiomis ligomis gerokai padidėjo (European Commission, 2017).

11

Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

Kalbant apie jungiamojo audinio, sąnarių ir skeleto raumenų ligų paplitimą Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos yra panašios – artritas yra pirmoji ilgalaikio neįgalumo priežastis. Artritu serga 1 iš 5 gyventojų (Centers for Disease Control and Prevention, 2006). Įvertinus JAV gyventojų amžių prognozuojama, kad sergančiųjų artritu skaičius nuo 46 mln. iki 2030 m. padidės iki 67 mln. (apie 25 proc. gyventojų) ir 25 mln. iš jų turės kasdienės veiklos apribojimų (Hootman & Helmick, 2006). Remiantis naujesniais tyrimais numatoma, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose iki 2040 m. 1 iš 5 žmonių bus vyresnis nei 65 m. amžiaus ir kas antras iš jų sirgs lėtinėmis sąnarių ligomis (Ortman, Velkoff & Hogan, 2014). Nustatyta, kad tiek uždegiminės, tiek degeneracinio pobūdžio sąnarių ligos labiau paplitusios tarp moterų ir yra susijusios ne tik su vyresniu amžiumi, bet su padidėjusiu svoriu bei nepakankamu fiziniu aktyvumu (United States Bone and Joint Initiative: Burden of Musculoskeletal Diseases in the United States, 2014).

Lietuvoje, priešingai nei kitose Europos šalyse, atliekama lėtinių sąnarių ligų paplitimo stebėsena. Vykdant 2014 m. Lietuvos gyventojų tyrimą, apklausos metu buvo prašoma nurodyti, kokia lėtine liga asmuo serga. 21 proc. vyresnio amžiaus asmenų (65 m. ir vyresni) nurodė, kad serga lėtinėmis sąnarių ligomis.

Lėtinių sąnarių ligų paplitimo dinamiką per 2014–2018 m. iliustruoja 1.3 paveikslas, parengtas remiantis Lietuvos higienos instituto duomenų baze.

1.3 pav. Vyrų, moterų ir bendras ligotumas lėtinėmis sąnarių ligomis (1000 gyventojų) 2014–2018 m.

(Pagal Higienos instituto duomenų bazę stat.hi.lt.)

Iš 1.3 paveikslo matyti, kad Lietuvos gyventojų ligotumas lėtinėmis sąnarių ligomis per 5 metus kasmet didėja. Ligotumas didėja tiek vyrų, tiek moterų grupėje. Tai gali būti paaiškinama mūsų visuomenės senėjimu. Remiantis šiais statistiniais duomenimis galima teigti, kad lėtinių sąnarių ligų paplitimas nedaug skiriasi nuo širdies ir kraujagyslių ligų paplitimo, tačiau sergantieji pirmos grupės ligomis sulaukia mažiau sveikatos priežiūros sistemos kuriamų prevencinių priemonių ir paramos, palyginti su 12

1 skyrius. Sergamumo lėtinėmis ligomis problema

antros ligų grupės sergančiaisiais. Daroma prielaida, kad tai susiję su skirtingais šių ligų grupių padariniais. Širdies ir kraujagyslių ligos yra vienos iš dažniausių mirties priežasčių, o lėtinės sąnarių ligos nėra susijusios su dideliu mirtingumu, tačiau jos yra pagrindinės ilgalaikio neįgalumo priežastys. Reikia manyti, kad šio tyrimo rezultatai iš dalies prisidės prie sveikatos priežiūros strategijų, skirtų šių ligų prevencijai ir jų valdymui, plėtojimo.

Apibendrinant pateiktus duomenis ir įvertinus Lietuvos populiacijos senėjimo tendenciją galima teigti, kad daugėja suaugusiųjų, sergančių su gyventojų senėjimu susijusiomis ligomis. Taip pat matyti, kad moterų ligotumas visomis lėtinėmis ligomis yra didesnis nei vyrų. Tokius skaičius galima paaiškinti tuo, kad moterų gyvenimo trukmė per pastaruosius kelis dešimtmečius pailgėjo daugiau nei 10 metų, palyginti su vyrų gyvenimo trukme. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2030 m. pradžioje beveik trečdalį (28,9 proc.) gyventojų sudarys 60 metų ir vyresni žmonės. Manoma, kad visuomenė ir toliau sens, o 2060 m. pradžioje beveik 37 proc. Lietuvos gyventojų bus šios amžiaus grupės (Gražulienė, Serapinaitė, Ustinavičienė ir Želvienė, 2016).

Remiantis šiomis prognozėmis tikėtina, kad Lietuvos gyventojų sergamumas lėtinėmis ligomis didės. Ši situacija kelia didelį susirūpinimą, nes sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, kuris sudaro daugiau nei trečdalį ligotumo visomis lėtinėmis ligomis, yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių, o lėtinės sąnarių ligos Lietuvoje užima trečią vietą tarp ligų, sukeliančių ilgalaikį neįgalumą. Minėtų grupių lėtinės ligos yra pagrindinės sergančiųjų negalios ir mirties priežastys pasaulyje (National Center for Health Statistics, 2018).

1.2. MIRTINGUMO NUO LĖTINIŲ LIGŲ PROBLEMA PASAULYJE IR LIETUVOJE Mirtingumo statistika – tai vienas iš plačiausiai naudojamų informacijos apie sveikatą palyginimo šaltinių. Mirčių registravimas yra privalomas visose pasaulio šalyse, ši informacija naudojama ligoms ir sveikatos būklei stebėti bei planuoti sveikatos paslaugas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2016 m. ataskaitoje nurodoma, kad lėtinės ligos lemia ne tik reikšmingą produktyvumo praradimą gyvenimo metu, bet ir yra pagrindinė priešlaikinių mirčių priežastis. 2013 m. Europos Sąjungoje mirė apie pusė milijono 45–64 m. amžiaus žmonių nuo lėtinių neinfekcinių ligų. 2014 m. šios organizacijos ataskaitoje buvo pranešama, kad Europoje 9 žmonės iš 10 miršta nuo lėtinės ligos. Esant tokiam šių ligų paplitimui, lemiančiam didelį gyventojų mirtingumą, 70–80 proc. sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų yra išleidžiama lėtinėms ligoms gydyti (European Chronic Disease Alliance, 2014). 2015 m. ES šalyse mirtingumas dar labiau padidėjo – mirė daugiau nei 5 200 000 žmonių. Tai paaiškina 2015 m. gyvenimo trukmės sumažėjimą daugelyje šalių, palyginti su 2014 m. 2015 m.

Europos Sąjungos šalyse daugiausia mirčių buvo tarp 75 m. ir vyresnių gyventojų. Kaip ir kiekvienais metais vyrų mirtingumas buvo didesnis nei moterų (1 287 atvejai 100 000 vyrų, palyginti su 849 atvejais 100 000 moterų). Pagrindinės mirties priežastys buvo 13

Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

kraujotakos sistemos ir įvairios onkologinės ligos, po jų – kvėpavimo takų ligos ir išorinės priežastys (European Commission, 2018). Apibendrinant galima teigti, kad Europos Sąjungos šalyse miršta daugiau kaip 80 proc. vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių, ir pagrindinė mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip ir Europoje, lėtinės ligos yra pagrindinės mirties ir negalios priežastys. Nurodoma, kad septyni iš dešimties JAV gyventojų miršta nuo lėtinių ligų (Centers for Disease Control and Prevention, 2019). Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinis sveikatos statistikos centras skelbia, kad 2017 m. mirtingumas nuo lėtinių ligų siekė beveik 3 mln., o 100 000 gyventojų teko 731,9 mirties atvejų. Analizuojant šio rodiklio skirtumus pagal amžių ir lytį nurodoma, kad mirtingumas padidėjo visose amžiaus grupėse, tačiau 85 m. ir vyresnių gyventojų mirčių skaičius padidėjo beveik 10 proc., palyginti su 2016 m. statistiniais duomenimis (National Center for Health Statistics, 2018).

2013 m. Eurostat duomenimis, mirtingumas nuo visų priežasčių Europos šalyse labai skyrėsi. Blogiausi rodikliai nustatyti Lietuvoje ir Latvijoje (maždaug 1 400 mirčių 100 000 gyventojų), šie skaičiai buvo dvigubai didesni nei kai kurių Europos šalių, pavyzdžiui, Ispanijos, Prancūzijos ar Italijos. Vertinant vyrų ir moterų mirtingumo skirtumus nustatyta, kad tais pačiais metais visose Europos Sąjungos valstybėse vyrų mirtingumas buvo didesnis nei moterų. Tačiau Baltijos šalyse šis atotrūkis siekė beveik 50 proc., t. y. vyrų mirtingumas buvo du kartus didesnis nei moterų (European Commission, 2017).

Mirtingumo nuo lėtinių ligų kitimą per 2014–2018 m. iliustruoja 1.4 paveikslas, parengtas remiantis Lietuvos higienos instituto duomenų baze.

1.4 pav. Vyrų, moterų ir bendras mirtingumas nuo visų priežasčių (100 000 gyventojų) 2014–2018 m.

(Pagal Higienos instituto duomenų bazę stat.hi.lt.)

14

1 skyrius. Sergamumo lėtinėmis ligomis problema

Iš 1.4 paveikslo matyti, kad 2015 m. Lietuvoje, kaip ir visose Europos šalyse, labai padidėjo gyventojų mirtingumas nuo lėtinių ligų. Padidėjęs šis rodiklis išliko ir 2016 metais. Tačiau 2017 m. vyrų ir bendros imties mirtingumas sumažėjo, ir šis pokytis išliko iki 2018 m. Nepaisant pastarųjų dvejų metų mirtingumo sumažėjimo, vis dėlto, palyginti su 2014 m., Lietuvos gyventojų mirtingumas turėjo tendenciją didėti. Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, didesnis yra vyrų ir vyresnio amžiaus žmonių mirtingumas.

Apibendrinant galima teigti, kad dėl lėtinių neinfekcinių ligų ir Lietuvoje, ir ES miršta daugiausiai žmonių. Vis dėlto Lietuvos mirtingumo rodikliai ES šalių kontekste yra vieni iš didžiausių, todėl, siekiant pailginti ir vidutinę, ir sveiko gyvenimo trukmę, senyvo amžiaus žmonių sveikatai Lietuvoje turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. 2014 m. buvo patvirtintas Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 m. veiksmų planas, kurį įgyvendinus pagerėtų vyresnio amžiaus žmonių sveikatos priežiūros kokybė ir prieinamumas, mažėtų jų sergamumas ir mirtingumas dėl visų priežasčių.

Analizuojant mirtingumą pagal dominuojančias priežastis verta paminėti, kad visose pasaulio šalyse pirmoji mirties priežastis – tai širdies ir kraujagyslių ligos. Europos Komisijos (2018) duomenimis, kraujotakos ligos jau keli dešimtmečiai tebeišlieka pagrindine mirties priežastimi visose Europos Sąjungos šalyse. Vyrų mirtingumas nuo kraujotakos ligų yra maždaug 40 proc. didesnis nei moterų. Europos kardiologų draugija (angl. European Society of Cardiology) mini, kad širdies ir kraujagyslių ligos sudaro didžiausią grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei visoje Europoje, dėl šių ligų per metus miršta maždaug 4 mln. žmonių, kas sudaro 47 proc. nuo visų mirčių, ir kasmet dėl šių ligų ES ekonomika patiria 196 mlrd. eurų nuostolį.

Labai panaši mirtingumo priežasčių struktūra ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra pagrindinės mirties priežastys ir sudaro daugiau kaip 30 proc. mirtingumo nuo visų lėtinių ligų (Kung, Hoyert, Xu & Murphy, 2008). JAV Nacionalinio sveikatos statistikos centras pranešė, kad per dešimt metų (2006–2016 m.) vyrų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo 18 proc., moterų – 22 proc., bet lyginant tarpusavyje vyrų ir moterų imtį, visgi vyrų mirtingumas išliko didesnis nei moterų (National Center for Health statistics, 2018).

Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra daug metų išlieka nepakitusi – pagrindinės mirties priežastys yra kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Pavyzdžiui, 2017 m. skaičiuojant iš tais metais visų mirusiųjų skaičiaus, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t. y. 56,1 proc., nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., nuo išorinių mirties priežasčių – 7 proc. Panašūs mirtingumo rodikliai buvo ir ankstesniais metais (Higienos institutas, 2016; 2017). Remiantis statistiniais duomenimis galima teigti, kad kraujotakos sistemos ligos yra pačios dažniausios mūsų visuomenėje (Higienos institutas, 2018). Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų kitimą per 2014–2018 m. iliustruoja 1.5 paveikslas, parengtas remiantis Lietuvos higienos instituto duomenų baze.

15

Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

1.5 pav. Vyrų, moterų ir bendras mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (100 000 gyventojų) 2014–2018 m. (Pagal Higienos instituto duomenų bazę stat.hi.lt.)

Iš 1.5 paveikslo matyti, kad 2015 m. mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų labai padidėjo, o nuo 2016 iki 2018 m. po truputį mažėjo. Tad analizuojant 2016– 2018 m. mirtingumo rodiklius galima teigti, kad mirtingumas nuo šių ligų mažėjo, tačiau bendrai paėmus per 5 metus (nuo 2014 iki 2018 m.) mirtingumas nemažėjo.

Beje, moterų mirtingumas nuo šių ligų didesnis, palyginti su mirtingumo rodikliu nuo visų lėtinių ligų, nuo kurių yra didesnis vyrų mirtingumas (1.4 pav.). Ir tai dėsninga, nes moterų gyvenimo trukmė yra beveik 10 metų ilgesnė nei vyrų. Šis veiksnys lemia didesnį jų sergamumą lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios susijusios su didesniu mirtingumu. Remiantis Lietuvos sveikatos statistikos duomenimis, akivaizdu, kad ir nuo visų lėtinių, ir nuo širdies bei kraujagyslių (daugiau nei 40 proc.) ligų vyrų mirtingumas didesnis nei moterų (Lietuvos sveikatos statistika (2014–2018). Ši neatitiktis atsiranda dėl kito skaičiavimo būdo – standartizuoto mirtingumo, kuris eliminuoja amžiaus faktorių (Mekšriūnaitė, 2017). Minėtas rodiklis naudojamas visose Europos šalyse, todėl yra informatyvus ir suteikia galimybę palyginti mūsų šalies rodiklius su kitomis šalimis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat teigia, kad, norint palyginti mirtingumo lygius visose šalyse ir laiko perspektyvoje, duomenys turi būti standartizuoti siekiant pašalinti amžiaus daromą poveikį mirtingumo struktūrai (OECD EU, 2016). Remiantis šiomis rekomendacijomis 1.6 ir 1.7 paveiksluose pateikiamas standartizuotas mirtingumas bendrai nuo visų lėtinių bei širdies ir kraujagyslių ligų.

16

1 skyrius. Sergamumo lėtinėmis ligomis problema

1.6 pav. Vyrų, moterų ir bendras standartizuotas mirtingumas nuo visų priežasčių (100 000 gyventojų) 2014–2018 m. (Pagal Higienos instituto duomenų bazę stat.hi.lt.)

1.7 pav. Vyrų, moterų ir bendras standartizuotas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (100 000 gyventojų) 2014–2018 m. (Pagal Higienos instituto duomenų bazę stat.hi.lt.)

Apibendrinant 1.6 ir 1.7 paveikslų duomenis galima teigti, kad pašalinus amžiaus poveikį mirtingumui, šis rodiklis tapo didesnis tarp vyrų vertinant mirtingumą ir nuo visų lėtinių, ir nuo širdies bei kraujagyslių ligų.

Kalbant apie mirtingumą nuo lėtinių sąnarių ligų, jis nėra didelis, palyginti su mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Iliustravimui buvo palygintas mirtingumas nuo visų lėtinių, širdies ir kraujagyslių bei lėtinių sąnarių ligų bendroje vyrų ir moterų grupėje (1.8 pav.).

17

Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

1.8 pav. Bendras standartizuotas mirtingumas nuo visų lėtinių, širdies ir kraujagyslių bei lėtinių sąnarių ligų (100 000 gyventojų) 2014–2018 m. (Pagal Higienos instituto duomenų bazę stat.hi.lt.)

Iš 1.8 paveiksle pateiktų duomenų galima teigti, kad, kalbant apie lėtinių sąnarių ligų daromą žalą žmonių sveikatai, verta remtis ligotumo rodikliais, bet ne mirtingumo.

Paveiksle aiškiai matyti analizuojamų ligų grupių mirtingumo skirtumai. Gi ligotumas lėtinėmis sąnarių ligomis beveik prilygsta širdies ir kraujagyslių ligų rodikliui.

Remiantis standartizuoto mirtingumo rodikliais, matyti (1.7 pav.), kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų 2017 ir 2018 m. mažėjo. Šis sumažėjimas nėra atsitiktinis. Nuo 2014 m. vykdoma Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje programa 2014– 2023 m., kuria siekiama ne tik pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, bet ir mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių lėtinių ligų. Taip pat 2014 m. buvo patvirtinta Lietuvos sveikatos strategija 2014–2025 m., kurios pagrindiniai tikslai yra: 1. Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį; 2. Sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką; 3. Formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą; 4. Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius.

Vykdant šią programą nuo 2016 m. kasmet vertinama pažanga (Higienos institutas, 2016–2018). 2018 m. ataskaitos duomenimis, padidėjo vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė, sumažėjo vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumas, šiek tiek sumažėjo mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, alkoholio vartojimas, sumažėjo nutukusių moterų dalis. Deja, vis dar išlieka ir neigiamos tendencijos, kurios keičiasi priešinga kryptimi – didėja nutukusių vyrų dalis ir tabako suvartojimas vienam gyventojui per metus (Higienos institutas, 2018).

18

1 skyrius. Sergamumo lėtinėmis ligomis problema

Nepaisant teigiamų pokyčių, Lietuvos visuomenės sveikatos rodikliai yra itin prasti Europos šalių kontekste (OECD EU, 2018). Taigi suprantama, kad reikia siekti šios situacijos pokyčių visuose sveikatos priežiūros lygiuose: nuo sveikatos politikos iki efektyvių reabilitacijos metodų (programų) taikymo.

Mirtingumas nuo lėtinių sąnarių ligų nėra toks grėsmingas, tačiau tai viena iš trijų ligų grupių, dažniausiai sukeliančių ilgalaikį neįgalumą. Šį teiginį patvirtina Lietuvos higienos instituto (2016) pateikiami duomenys: nuo 2008 iki 2016 m. darbingo amžiaus asmenims pirmą kartą neįgalumas nustatomas dėl piktybinių navikų (21,5 proc.), kraujotakos sistemos ligų (19,3 proc.), lėtinių sąnarių ligų (17,2 proc.) (Higienos institutas, 2016). Apibendrinant statistinius duomenis galima įvertinti, kokia svarbi lėtinių ligų problema yra mūsų valstybėje. Dideli skaičiai nemažėja jau daugelį metų, todėl būtina skirti daugiau dėmesio šių ligų pirminei, antrinei ir tretinei prevencijai. Verta pabrėžti, kad vyrų mirtingumas nuo dažniausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių ligų yra daug didesnis nei moterų visose Europos Sąjungos šalyse. Tikėtina, kad tai lemia vyrams būdingesni sveikatai nepalankaus elgesio įpročiai. Kitas svarbus aspektas, kad lėtinės sąnarių ligos yra pagrindinės ilgalaikio neįgalumo priežastys ir jos būdingesnės moterims.

1.3. KODĖL TYRIME NAGRINĖJAMOS ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ BEI LĖTINĖS SĄNARIŲ LIGOS? Apžvelgus sergamumo ir mirtingumo situaciją Lietuvoje galima teigti, kad, siekiant pailginti ir vidutinę, ir sveiko gyvenimo trukmę, senyvo amžiaus žmonių sveikatai Lietuvoje turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Tai pirmoji tiriamųjų pasirinkimo priežastis. Pasak Pasaulinės Sveikatos Organizacijos, norint, kad kuo daugiau vyresnio amžiaus žmonių gyventų sveikai ir būtų aktyvūs, reikia investuoti į daugelį sveikatos politikos sričių – nuo lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės iki sveikatos priežiūros sistemos stiprinimo. Įvertinus lėtinių ligų paplitimo ir sergamumo mastą, svarbu imtis kompleksinių priemonių, kad situacija ateityje pagerėtų. Siekiant stiprinti ir išsaugoti sveikatą taikytinos dvi pagrindinės poveikio kryptys: rizikos veiksnių prevencija ir sergančiųjų kompleksinė reabilitacija (WHO, 2013). Šios monografijos mokslinis objektas – sergančiųjų lėtinėmis ligomis reabilitacijos paslaugų teikimo gerinimas. Šis tyrimas atitinka pagrindinius sveikatos psichologijos (kaip mokslo srities) tikslus, t. y. turi būti visuminis specifinių mokomųjų, mokslinių ir praktinių psichologinių disciplinų indėlis į: a) sveikatos palaikymą ir išsaugojimą; b) ligų gydymą ir prevenciją; c) etiologinių ir diagnostinių veiksnių identifikavimą (Corsini & Auerbach, 1996).

Antroji priežastis, dėl ko pasirinkta sergančiųjų širdies ir kraujagyslių bei lėtinėmis sąnarių ligomis tiriamųjų grupė, yra ta, kad sergantys sąnarių ligomis turi padidintą riziką širdies ir kraujagyslių ligoms išsivystyti. Atliktais tyrimais įrodyta, kad reumatoidiniu artritu sergantiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligų susirgimo rizika yra 1,5 ± 2 kartus didesnė nei jų bendraamžiams, nesergantiems reumatoidiniu artritu (Peters et al., 2010).

19

Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje

Dėl sergančiųjų reumatoidiniu artritu ir širdies bei kraujagyslių ligų sąsajos pritaria ir Kolumbijos universiteto mokslininkai. Jų tyrimu nustatyta, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia reumatoidiniu artritu sergančių pacientų mirštamumo priežastis.

Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika priskiriama tiek tradiciniams, tiek specifiniams rizikos veiksniams. Pagrindiniai tradiciniai rizikos veiksniai yra šie: padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, 2 tipo cukrinis diabetas, padidėjęs kūno masės indeksas, nutukimas ir rūkymas. Netradiciniams rizikos veiksniams priskiriami šie su liga susiję rodikliai: autoimuninės ligos šeimos anamnezėje, daugiau nei 10 m. trunkanti liga, ilgalaikis steroidinių farmakologinių preparatų vartojimas (Amaya-Amaya et al., 2013).

Norint sėkmingai užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių bei lėtinėms sąnarių ligoms, būtina nustatyti didelės rizikos asmenis. Vis dėlto tai įvertinti pakankamai sudėtinga (Arts, Popa & Den Broeder, 2015; Crowson, Matteson, Roger, Therneau & Gabriel, 2012). Nepaisant aukšto aterosklerozės lygio, sergančius reumatoidiniu artritu dažniau ištinka „nebylus“ (be būdingų simptomų) miokardo infarktas (Maradit-Kremers, Crowson & Nicola, 2005).

Kitas veiksnys, galintis trukdyti vertinti širdies ir kraujagyslių ligas, yra moteriška lytis. Bendroje populiacijoje moterims kraujotakos ligos pasireiškia vyresniame amžiuje nei vyrams. Deja, neaišku, ar tradiciniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra vienodi moterims ir vyrams, sergantiems lėtinėmis sąnarių ligomis (Anand et al., 2008; Huxley & Woodward, 2011; Mosca, Benjamin & Berra, 2011).

Trečia priežastis, dėl ko pristatomame tyrime dalyvavo minėtomis ligomis sergantys asmenys, yra ta, kad sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis turi padidintą riziką susirgti lėtinėmis sąnarių ligomis. Apskaičiuota, kad tarp sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis artritu serga 57,4 proc. suaugusiųjų, o bendros populiacijos suaugusiųjų šia liga serga 27,4 proc. (Centers for Disease Control and Prevention, 2009).

Lėtinės sąnarių bei širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė visuomenės psichosocialinė ir ekonominė našta (Brooks, 2006; WHO, 2008). Nurodoma, kad vien lėtinės sąnarių ligos Jungtinėse Amerikos Valstijose kainuoja beveik 3 proc. bendrojo vidaus produkto (WHO, 2003), o Kanadoje – 3,4 proc. (Coyte, Asche, Croxford & Chan, 1998).

Dėl širdies ir kraujagyslių ligų patiriamos dar didesnės išlaidos (Verbrugge & Juarez, 2008). Be to, papildomos gretutinės ligos ir aplinkybės, tokios kaip fizinis neveiklumas ir depresinė simptomatika, yra paplitusios tarp sergančiųjų lėtinėmis sąnarių bei širdies ir kraujagyslių ligomis (Grace et al., 2005; Huang, Dong, Lu, Yue & Liu, 2010).

Ketvirta priežastis, kodėl šiame tyrime tirti širdies ir kraujagyslių bei lėtinėmis sąnarių ligomis sergantys asmenys, yra ta, kad senstant didėja tendencija sirgti keliomis ligomis vienu metu. Apžvelgus dažniausias vyresnio amžiaus sergamumo, mirtingumo, neįgalumo priežastis galima teigti, kad sergančiųjų širdies ir kraujagyslių bei lėtinėmis sąnarių ligomis sveikatos stiprinimo ir atstatymo efektyvumą lemiančių veiksnių tyrimai yra itin aktualūs (Jadad, Cabrera, Martos, Smith & Lyons, 2011).

Penkta priežastis yra ta, kad ir vienos, ir kitos ligos labiau susijusios su žmonių gyvensena, dažnai su sveikatai nepalankiu elgesiu, kurį galima koreguoti. Pavyzdžiui, kaip jau buvo anksčiau minėta, galima teigti, kad vyrų mirštamumas nuo dažniausiai 20

Liuda Šinkariova, Raimonda Petrolienė, Laura Alčiauskaitė

Motyvuojančio pokalbio veiksmingumas lėtinėmis ligomis sergančiųjų grupėje Monografija

Lietuvių kalbos redaktorė Vita Siaurodinienė Korektorė Marytė Židonienė Maketuotoja Rasa Švobaitė Viršeliui panaudota iliustracija iš tinklalapio: https://sgmh.org/services/orthopedics/nurse-taking-care-of-woman/ 2020 06 26. Tiražas 100 egz.

Užsakymo Nr. K20-036 Išleido: Vytauto Didžiojo universitetas K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt Spausdino: UAB „Vitae Litera“ Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt