Vaiko apsaugos ir paslaugų vaikams teikimo kontekstai: praktikų perspektyva

PADĖKA

Ši knyga atsirado po teorinių ir praktinių duomenų apmąstymo, trukusio ne vienerius metus, nors naujausi duomenys surinkti per pastaruosius trejus. Norėtume padėkoti daugeliui žmonių, be kurių indėlio ši monografija nebūtų publikuota.

Dėkojame tyrimo dalyviams, pirmiausia vaikams, už pasidalinimą savo patirtimi, kurioje daug skausmo, jautrumo, atsparumo ir išeičių ieškojimo. Politikos formuotojų ir įgyvendintojų vardu mes atsiprašome jūsų, kad jums teko tiek daug sunkumų ir daugeliu atvejų negavote tinkamos pagalbos. Džiaugiamės su tais, kurie sutiko jautrių žmonių ir turėjo į ką atsiremti. Manome, kad žinios apie toksinį stresą ir galimybes jį sumažinti padės jums labiau suprasti save, tėvus, o ateityje ir savo vaikus.

Dėkojame praktikams. Esame liudininkai, kad kiekvienas iš jūsų, atskleisdamas savo išgyvenimus, susijusius su vaikų apsauga ir gerove, buvote sujaudintas iki sielos gelmių. Kai kurių iš jūsų ašaros, kalbant apie nuskriaustus vaikus, prie kurių jūs prisilietėte, kuriems jūs reikšmingai padėjote, atskleidžia jus kaip jautrius vaiko kančiai žmones, kupinus meilės, atjautos. Būtent jūs kėlėte klausimus apie sistemos prievartą, ignoruojamą vaiką, per didelį biurokratizmą ir kitas negeroves, kurios trukdo veiksmingai padėti su sunkumais susidūrusiam vaikui ir jo šeimai. Būtent jūs kalbėjote apie vaiko prieraišumo problemas, jo atplėšimą nuo jam svarbios aplinkos, paslaugų stoką, ypač patiems jauniausiems, paaugliams ir jaunimui.

Jūsų patirtis atskleidė, kad jūs visa širdimi ir protu gilinotės į vaikų gerovę, teikėte siūlymus socialinės politikos formuotojams, tikėjotės, bet ne visuomet buvote išgirsti. Apmaudu. Toks drastiškas didesnės galios turinčiųjų „triumfas“ supriešina, atskiria. O mums visiems be išimties reikia solidarumo ir paramos, ypač keičiant kryptį nuo baudžiamosios intervencijos link puoselėjančios globos.

Jūs buvote pavargę nuo nuolatinio spaudimo ir skausmingai jautrių situacijų, priešiškų darbo aplinkybių, tačiau radote laiko pasidalinti savo patirtimi. Ačiū jums. Šioje monografijoje gausu originalių ištraukų iš interviu. Tegul jos būna liudijimas, kad, norint padėti, pirmiausia būtina išgirsti vaiką ir tuos, kurie už jį atsakingi.