Sąvokų apibrėžimai

Familializmas reiškia procesus, kai vaiko poreikiai, bėdos yra nepastebimi, o pagalbos darbuotojai visus resursus nukreipia tik į tėvus, kurie turi didesnę galią nei vaikas. Į šeimą centruota vaiko apsaugos sistema gali būti chimeriška, ypač nepriežiūros, smurto atvejais, nes, susifokusavus į paslaugas suaugusiesiems, vaikai tampa „nematomi“.

Globos ir priežiūros teikėjai (angl. „caregivers“) – asmenys, labai artimai susiję su vaiku ir atsakingi už jo kasdienę priežiūrą bei palaikymą. Pirminiais globėjais laikomi tėvai, šeimos nariai ir kiti žmonės, tiesiogiai atsakingi už vaiką namuose. Tačiau į šią sąvoką įeina auklėtojai, pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti asmenys, dirbantys su vaikais.

Institucinė rizika – tokia padėtis, kai dėl susiklosčiusių kompleksinių aplinkybių yra didelė tikimybė, kad vaikas, kuriam reikia apsaugos, jos negaus, o kai kuriais atvejais dar labiau nukentės.

Mobilioji komanda – specialistų grupė, teikianti į krizę patekusiai šeimai ir (ar) vaikui intensyvią pagalbą ir (ar) bendradarbiaujanti su atvejo vadybininku, nustačius vaiko apsaugos poreikį.

Paternalizmas – kišimasis į asmens laisvę veikti pateisinamas priežastimis, susijusiomis su asmens gerove, gėriu, laime, poreikiais, interesais ar vertybėmis. Paternalizmas yra tokia palankumo forma, kai pagalbą teikiančio asmens naudos ir žalos samprata skiriasi nuo kliento ir pagalbą teikiantysis jos nepaiso. Paternalizmas praktikoje pasireiškia principu „turintis galią žino, kas gaunančiajam geriau“.

Puoselėjanti globa – tai sukurta aplinka, užtikrinanti gerą vaikų sveikatą ir mitybą, apsauganti juos nuo grėsmių ir suteikianti jiems galimybių anksti mokytis per emociškai palaikančią ir reaguojančią sąveiką.

Toksinis stresas – ilgalaikis atsako į stresą sistemos aktyvavimas be palaikančiųjų produktyvių santykių.

Vaiko apsauga – vaikų, kurie identifikuojami kaip kenčiantys ar galintys patirti didelę žalą dėl prievartos ar nepriežiūros, apsaugos procesas. Šis terminas naudojamas apibūdinti filosofijas, strategijas, standartus, gaires ir procedūras, siekiant apsaugoti vaikus nuo tyčinės ir netyčinės žalos. Apibrėžimas atspindi organizacijų ir joms priklausančių žmonių pareigą rūpintis vaikais. Vaiko apsauga yra neatsiejama jo gerovės dalis.

Vaiko gerovė – terminas, dažniausiai vartojamas bendrąja prasme, siekiant aprėpti plačią valstybės ir jos įgaliotų specialistų pagalbą vaikams ir jų šeimoms – tiek prievartos ir aplaidumo atvejais, tiek ir tada, kai nustatoma, kad šeimai reikia pagalbos dėl, pavyzdžiui, skurdo ar darbo ir šeimos derinimo. Šia

prasme vaikų gerovė yra susijusi su jų apsauga, teikiant bendras prevencijos, įskaitant sveikatos, švietimo, poilsio, paramos šeimai ir gydymo, paslaugas.

Vaiko vystymasis – holistiniu požiūriu apima, bet tuo neapsiriboja, fizinį, pažintinį, kalbos, socialinį, emocinį, etinį ir dvasinį vystymąsi, taip pat tautinės ar grupinės tapatybės jausmą.

Žalojanti vaikystės patirtis – vienas ar daugiau įvykių ar aplinkybių (įskaitant, bet neapsiribojant ŽVP studijoje išskirtomis kategorijomis), kurios pažeidžia vaiko fizinę ir psichologinę sveikatą, paveikdamos jo gyvenimo kelią.

SANTRUMPOS

ŽVP – žalojanti vaikystės patirtis

VTAS – vaiko teisių apsaugos specialistai

AV – atvejo vadyba

VAGS – vaiko apsaugos ir gerovės sistemos

DVST – dinaminio vystymosi sistemų teorija

VTK – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija

MK – mobilioji komanda

NVO – nevyriausybinė organizacija

VDC – vaikų dienos centras

UNICEF – Jungtinių Tautų Vaikų fondas (angl. „The United Nations Children‘s Fund“)

UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (angl. „United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization“).

G20 – (Didžiojo) dvidešimtuko grupė (angl. „The Group of Twenty“)