Autoriai ir jų indėlis

veikloje rengdama publikacijas ir dalyvaudama mokslinėse konferencijose bei seminaruose.

Vaida Auglytė kartu su Ilona Tamutiene yra šios monografijos 6.1 poskyrio bendraautorė.

Birutė Jogaitė – Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros doktorantė rašanti disertaciją temą „Alkoholio žalos valdymo efektyvumas Lietuvoje“, kurioje nagrinėjamas institucinis atsakas mažinant alkoholio žalą vaikams, problematizavimo reikšmė sprendimų priėmimo procese. Nuo 2018 m. dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliojoje komandoje kaip priklausomybės ligų specialistė. Mokslinių interesų kryptys – alkoholio žala kitiems nei geriantysis, alkoholio žala vaikams.

Birutė Jogaitė ir Ilona Tamutienė yra šios monografijos 5.3 poskyrio bendraautorės.

SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

Adulcentrizmas – suaugusiųjų polinkis žiūrėti į vaikus ir jų problemas iš šališkos, suaugusiųjų perspektyvos, taip sukuriant kliūtis veiksmingai praktikai ir santykiams su vaikais.

Ankstyvasis vaikystės vystymasis – daugialypis konstruktas, kurio centre yra besivystantis vaikas daugiasluoksniame ir tarpusavyje susijusiame kontekste, darančiame įtaką vaiko raidai. Ankstyvoji vaikystė – vaiko amžiaus tarpsnis nuo jo pradėjimo iki 8–9 metų.

Atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.

Autodeterminacija yra požiūrių ir gebėjimų derinys, verčiantis žmones išsikelti sau tikslus ir imtis iniciatyvos siekiant juos įgyvendinti, prisiimant atsakomybę už pasekmes. Vaiko apsaugoje autodeterminacinis požiūris yra priešingas paternalizmui ir pabrėžia, kaip svarbu vaikui aktyviai dalyvauti ir spręsti dėl savo gyvenimo.

Baudžiamoji intervencija – vaiko apsaugoje yra paremta smurto prieš vaiką išaiškinimu ir kaltųjų nubaudimu. Baudžiamoji intervencija gali būti apibūdinama ir kontrolės bei priežiūros dominavimu, informuojant apie represines pasekmes netenkinant keliamų standartų.

Dinaminio vystymosi sistemų teorija yra konstruktyvus ir lankstus modelis, įgalinantis mus pažvelgti į vystymosi turtingumą, sudėtingumą bioekologiniame kontekste ir paaiškinti šios įvairovės kitimą, pradedant genų ekspresija molekulių lygmenyje ir cheminių hormonų sekrecija, baigiant elgesio raiška, įvertinant ir apdorojant patirtį.

Epigenetinė adaptacija yra biologinis procesas, per kurį abipusiai individo ir aplinkos konteksto santykiai kuria kokybinius mūsų genetinės struktūros pokyčius – tiek esamos, tiek būsimų kartų atžvilgiu. Genai yra cheminiai „pasekėjai“, o ne pirminiai / varomieji vystymosi proceso dalyviai; jų raišką biologiniame lygmenyje lemia konteksto įtaka. Cheminiai signalai, atsirandantys dėl aplinkos įtakos – „epigenetiniai parašai“ – turi įtakos, kada ir kaip genai yra įjungiami ir išjungiami, ar pokytis yra laikinas, ar nuolatinis.