Vėl karas Europoje, 2023 by Vytautas Magnus University

ĮŽANGA

„Kaip apibūdintum 2022-uosius? – paklausė manęs metams baigiantis. – Ko buvo laukta, kas netikėta? Kas šiurpino, o kas džiugino?“

Norėjo pridurti tikrai dar ne vieną klausimą.

Taip pribrendo dar vienas kūrinys. Šį kartą pagrindinė jo tema –apie rusiškąjį bespredielą taikioje Europos valstybėje Ukrainoje. Karas. Viskas apibūdinama vienu žodžiu. Žinojom, kad TAIP BŪNA, tik iš knygų, filmų, pasakojimų, bet kad teks TAI patirti mūsų kartai? Tokią mintį 2022-ųjų pradžioje stūmėm nuo savęs kuo tolyn. Tai žmogiška. Nors dabar jau aišku, kad TAI buvo užkoduota, suplanuota ir, jei kas buvo neaišku, tai tik konkreti karo pradžios diena.

Bespredielas – tik tuo rusišku kalėjimo žargono terminu ir tegalima apibūdinti tai, ką Rusija ėmėsi vykdyti. Kad žiaurumų metodologija bus nenauja, jau prieš šimtmečius įvaldyta – sužinosim tik paskui. Metų pradžioje vis dar laikėsi nenoras suvokti, kad JIE tai pradės. Nors apie tai ir žinota, ir įvardyta, ir rašyta buvo. Kad ir mano knygoje „Europos pusdiplomis“. Ji – apie veiklą Europos Parlamente iki 2021- ųjų pabaigos. O kokia emocinė sumaištis tų 2021-ųjų pabaigoje buvo apvaldžiusi... Ir pačios baisiausios nuojautos. Ir nerimas. Ir instinktyvus noras pompastiškai linkėti „gerų metų“ buvo labai natūralus mėginimas nepatikėti tuo, kas neišvengiamai turėjo įvykti.

O dabar vyksta karas. Beribis Rusijos teroras taikioje Ukrainos valstybėje. Bespredielas. Žiaurūs, beprotiški Rusijos veiksmai prikaustė pasaulio dėmesį, suvaržė polėkius, privertė vėl perprasti, kad karai yra logikai nepaklūstantis gaivalas, kurių nei pradžios, nei pabaigos nenumatysi. Kai nei kada, nei kokiose pozicijose baigsis, nei kas bus laimėtojas – nenuspėsi.

Visa tai privertė rimtai išsigąsti dėl pasaulio ateities. Supaprastino pasaulį iki „juoda“ ir „balta“. Tapo paprasčiau suprantama, kad nebeliko neva Rusijos. Ji pasirodė nebe „kontroversiška“, bet netgi beviltiška, degradavusi, suprimityvėjusi iki paprasto teroristėlio veiksenos. Nieko didaus (o ar kada nors buvo?). Nebereikia reveransų. Gal bent jau dėl to tampa paprasčiau ir ramiau. Nebeliko nė menkiausio motyvo aiškintis, kas ta šiandieninė Rusija, o ir ankstesnė. Jokių diplomatinių „bet“. Teroras ir reiškia terorą.

Suvešėjo beribė pagarba Ukrainai ir jos žmonėms, kurie, daužomi ir naikinami, atkakliai grindžia laisvos, demokratiškos, europietiškos valstybės ateitį. Savo ateitį mūsų Europoje. Tai matau ir patiriu savo kasdieninėje europarlamentaro veikloje. „Slava Ukraini“ įgyja ne tik karinio lozungo turinį.

O jei „apart“ karo? Nuo tam tikro momento europarlamentaro kasdienybė nustoja kisti. „Studijos“ įpusėjo, pusdiplomis jau kišenėje.

Taip ir keliauju tarp Briuselio, Strasbūro ir Lietuvos, turėdamas dar ir puikiai susiklausiusią komandą.

Kad per metus EP deleguotas aplankysiu naujus kraštus? Na, to buvo galima tikėtis visada. Paskaitykite.

Kad išvės COVID-19? Tai neprivalėjo, bet galėjo įvykti.

Kad Vasario 16-osios Akto originalas, pasibuvęs Lietuvoje, baigs

5 metų vizitą ir susiruoš atgal į Berlyno archyvo saugyklas? Na, Dokumento valia ir galia pasislėpti – kai to labiausiai reikia, ir atsirasti. O dabar jau gal jam laikas vėl mėgautis saugyklos komfortu. Ten – tinkama jam temperatūra, oro drėgmė, tamsa... „Saugykla“ – vadinasi, „saugus“.

Kad demonstruosiu Dokumentą gimtajame Kaune Belgijos karališkajai porai?! Na, tai turbūt didžiausias metų netikėtumas.

Kad Dokumento plieninė kopija – net dvi – atsiras mano valia ir Briuselyje, ir Kaune, irgi nebuvo garantuota, bet įvyko.

Kad mano draugas Serhijus atvyks Lietuvon ir ką jam čia bus lemta patirti – apie tai ir dar daug apie ką bus šioje knygoje.

Kad išmoksiu mintinai nemirtingąjį Ševčenkos „Reve ta stohne Dnipr shyrokyi“? EP studijose dar ne to išmokstama.

Briuselis–Strasbūras–Kaunas Liudas Mažylis, 2023

2022, 1 savaitė

Sausio 3–9 dienos

Sausio 3 diena

Pirmadienis.

Sulig Naujaisiais metais Europos Parlamente keliami nauji tikslai ir planai: skaitmeniniai iššūkiai, visuomenės sveikata ir visas ištisas kelias link klimatui neutralios ES. Tai yra vienos iš pagrindinių temų Europos Parlamento darbotvarkėje 2022 metams. Įtaka Europos kismui yra labai svarbi. Visada buvo. O šią savaitę jau nuaidėjo svarbių įvykių net keliose dimensijose, ir tai sukėlė įvairių reakcijų. Beje, kadangi Europos Parlamentas priartėjo iki dvejų su puse metų kadencijos ribos, šio mėnesio pabaigoje vyks EP pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai. Sausio 4 diena Antradienis.

Epidemijos, vardu omikron, epicentras – Europa. Naujoji COVID-19 viruso atmaina išplito labai greitai, Lietuvoje – taip pat (o Lietuvoje šiuo metu iš viso patvirtinti 128 omikron atvejai). Prognozės ir vėl labai liūdnos, pasak epidemiologų, sausio viduryje omikron bus „padengęs“ visą šalį... „Pagal šį metodą, Kalėdų laikotarpiu tas paplitimas greičiausiai buvo mažiau nei 10 proc., o šiuo metu paplitimas, tikėtina, viršija 90 proc. Nors šis metodas nėra skirtas galutinai patvirtinti viruso atmainą, tačiau, mūsų skaičiavimais, jo rezultatai šiuo metu turi gerai sutapti su patikimais sekoskaitos rezultatais, kurie dėl sudėtingo proceso atsilieka apie porą savaičių nuo ėminio paėmimo datos“, –portaluose paskelbti Statistikos departamento atstovų komentarai.

Sausio 5 diena

Trečiadienis.

Pirmomis sausio dienomis – netikėtumai. „Žaliasis (smegenų) plovimas“ (angl. greenwashing): dujos ir atominė energetika

„reabilituojama“. Apie tai kalbėjau teikdamas interviu „Svarbiai valandai“. Briuselyje aktyviai kalbama apie siūlymą į „žaliųjų“ energijos šaltinių sąrašą įtraukti branduolinę energiją bei dujas, kad būtų galima toliau investuoti į šiuos sektorius, nepaisant vidaus nesutarimų, ar šias energijos rūšis tikrai galima laikyti tvariomis. Europos Komisija pateikė kontroversišką pasiūlymą: laikyti atominę energetiką (nuolat), o dujas (laikinai) „žaliosiomis“ energijos rūšimis. O jei kas nors iš Europos Parlamento narių būtų panašiai samprotavęs 2019-aisiais, būtų buvęs „nušvilptas“. Juk šitų energijos rūšių pripažinimas „žaliosiomis“ reiškia lengvatines paskolas bankuose elektrinėms modernizuoti, vadinasi, bus naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Nejau teisūs tampa sakantieji, kad Žaliasis kursas virsta „žaliuoju“ plovimu?

Apie Astravą atėjo žinių, kad užkrautas antrasis reaktorius. Žinoma, neramu.

Sausio 6 diena

Ketvirtadienis.

Kalendoriuje: Trys Karaliai – Kasparas, Merkelis (Melchioras) ir Baltazaras. Nuo katalikiškų atskaičiavus 13 dienų, stoja stačiatikių Kalėdos. Pasveikinu draugą Serhijų Ukrainoje ir Olgą Tbilisyje.

Sausio 7 diena

Penktadienis.

Kinijos vykdomas ekonominis Lietuvos bauginimas – beprecedentis faktas Europos Bendrijos istorijoje. Sumaištis tęsiasi. Pasikėsinta prieš bendrąją rinką, todėl kaip EP narys reikalauju vieningo Europos atsako. Parašiau Europos Komisijai, teikiau klausimą. Taip, Europa jau kai ką daro... Gruodį pristatytas siūlymas dėl kovos su ekonomine prievarta (iš esmės tinkama, bet lėtai įgyvendinama priemonė). Tikiuosi greitesnių sprendimų – čia ir dabar.

ES atsakas Kinijai dėl spaudimo Lietuvai: „Prancūzija sieks greito Europos atsakomojo smūgio Kinijai dėl spaudimo Lietuvai, praneša

įtakingas Briuselio leidinys „Politico“. Vis dėlto įrankis, kurį Briuselis galėtų panaudoti prieš Kiniją, dar nė neparengtas.“ O pačios Lietuvos pozicija pasauliui regisi trupanti. Prezidentas papūtė miglų. Turiu suprasti, kad nežinojo, koks bus atstovybės pavadinimas? Gal „taivaniečių sostinės Taibėjaus filialas Vilniaus senamiestyje” ar panašiai?!

Seimo opozicija tai ir tiesiai siūlo... pervadinti. Na, dėl šito pavadinimo tai ne Lietuva spręs, o patys taivaniečiai.

Sausio 8 diena Šeštadienis.

Po ilgokos pauzės Kaune rinkosi mūsų TS-LKD bendrapartiečiai (tradiciškai) apžvelgti praėjusių metų. Susitikome „Trijų Karalių“ renginyje. Kalbėjo Kauno skyrių sueigos pirmininkė, dar viena ministrė, keli Seimo nariai ir vienas kuklus europarlamentaras (pagal Europos

Parlamento standartą kalbėjo tik minutę. Taigi, čia aš). Buvo įteikta raštų, susakyta padėkų už nuveiktus darbus, o įspūdingiausia dalis –

VDU Muzikos akademijos dainininkų koncertas.

Sausio 9 diena Sekmadienis.

Vyksta žiaurūs politinės krizės įvykiai Kazachstane: keliami dideli neramumai aidinčių šūvių, sprogimų fone... Protestai išplito visoje šalyje per šią savaitę. Kilo didžiulis pasipiktinimas dėl po Naujųjų metų pakilusios suskystintųjų dujų – pagrindinio transporto priemonių kuro šalies vakaruose – kainos. Didžiausias Kazachstano miestas Almata visiškai sumaitotas. Blokuojamos miesto gatvės, visur sudegę pastatai ir automobiliai... Ilgametis autoritarinis valstybės lyderis Nazarbajevas – dingęs (paskui siunčia žinias, kad atsirado). Jo statytinis Tokajevas situacijai suvaldyti pasiprašė Rusijos pagalbos, kurią pastaroji noriai atsiuntė. Neramu. O Šveicarijoje prie vakarienės stalo sėdasi aukšti JAV ir Rusijos pareigūnai. Tokia neplanuota įžanga į galbūt lemtingus ateinančios savaitės svarstymus – apie Ukrainą ir

ne tik. Ir apie Rusiją: keldama grėsmę, „skatina“ Švediją ir Suomiją svarstyti apie prisijungimą prie aljanso – ar atsisakyti dešimtmečių neutralumo politikos ir prisijungti prie NATO. „Abi šalys dėl skirtingų istorinių aplinkybių nesišlieja prie gynybos aljansų. Bet kartu, o ypač Švedija, glaudžiai bendradarbiauja su NATO (nuo pratybų iki tarptautinių misijų). Be to, abi šalys yra teisiškai įtvirtinusios galimybę kada nors praverti aljanso duris. Demokratiniai principai, kariuomenių pasirengimas, ilgametis bendradarbiavimas ir kitos aplinkybės įstojimo procesą veikiausiai padarytų sąlyginai nesudėtingą. Ar tai reiškia, kad plėtra įvyks? Daugelio ekspertų konsensusas visgi nuosaikiai skeptiškas“, – svarstydamas rašė Linas Kojala.

2022, 2 savaitė

Sausio 10–16 dienos

2022 metų 2-oji savaitė visiškai „hibridinė“. Pakeliavau po Lietuvą – susitikau su bendraminčiais. Viena koja esu Lietuvoje, o kita –Briuselyje. Atėjo žinių (daugiau nelinksmų) iš Rusijos, iš Amerikos, iš

Italijos...

Sausio 10 diena

Pirmadienis.

Panevėžyje susitikau su ligoninės vadovu Arvydu Skorupsku ir verslo atstovais. Laikas ne pats palankiausias ateities planams, bet jų randasi, gal ir ne didingų, bet veikiau realistinių. Susitikome ir su Panevėžio kolegijos dėstytojais. Primena, kad lankiausi pas juos prieš jau beveik penkerius metus, beveik iškart po Vasario 16-osios Akto suradimo. Klausia apie savijautą tada ir dabar, siūlo lyginti... Panašiai manęs ne kartą klausinės artimiausius mėnesius. O ką galėčiau atsakyti? Vaidmenys tai keičiasi, o savijauta?..

Artėja kovo 29-oji – Akto suradimo penkerių metų „jubiliejus“.

Verta pamąstyti, koks atsakymas į tą klausimą būtų tiksliausias. Turbūt tie penkeri metai verčia suvokti juos kaip nenutrūkstamą ir neturintį teisės nutrūkti VYKSMĄ. Ar tai gerai, kad viso to vyksmo ašis – aš, kuklus Dokumento atradėjas, o pats vyksmas yra niekaip nesibaigianti serija susitikimų, ir kalbėjimas – vis kitaip, bet vis apie tą patį – apie tautą ir valstybę, laisvės idėją, kuri nekinta, apie Dokumentą, į kurį tai surašyta, – surašyta tokia kalba ir tokiais žodžiais, kurie mums, vis naujoms lietuvių kartoms, tebėra ir ateityje bus visiškai tinkami...

Ar sakmę apie tai derėjo kartoti ir tęsti vis naujose, o ir tose pačiose (kaip tat Panevėžio kolegijoje) auditorijose? Niekada nė sekundę tuo nesuabejojau. Gal knyga, gal filmas būtų „patogiau“, paveikiau?

Gal. Bet prieš penkerius metus pasirinkau TOKĮ žanrą. Skrajūno sakmės sekėjo. Gal čia genai? To paties Panevėžio apskrityje 1905-aisiais mano Diedukas (tada dar dvidešimtmetis jaunuolis) neišmąstė nieko paveikiau, o agitavo prieš carą skrajodamas jote po aplinkinius miestelius. Laikai pasikeitė? Dabar jau savosiomis mintimis dera „taškytis“ tik socialinių tinklų „burbuluose“? Ateis šeštadienis, prisiskaitysiu apie šios savaitės įvykius komentarų ir dar aiškiau save įtikinsiu, kad, nepaisant kunkuliuojančio interneto, verta „pasakoti gyvai“. Pasvarsčiau sau: kada vėl atsirasiu Panevėžio kolegijoje. Po penkerių metų? Mano Diedukas po tų 1905-ųjų per dvejus metus „prisijodinėjo“: caras įkišo jį į Ukmergės kalėjimą, jo bendražygiai surinko užstatą kaip garantą, kad jis į tą kalėjimą grįš. Jis ne grįžo, bet emigravo. Na, grįžo tik po dešimtmečio, 1918-aisiais, jau turėdamas daktaro titulą, o grįžo į Panevėžį privačios praktikos steigti. Simboliška, žinia apie tai išspausdinta „Lietuvos aido“ 1918-ųjų vasario 16-osios numeryje.

Sausio 11 diena

Antradienis.

NETEKTIS. Italijoje mirė mūsų Europos Parlamento pirmininkas

Davidas Maria Sassoli. Iš mūsų gretų pasitraukė neeilinio kalibro politikas... Galioja mintis iš vaikystėje pamėgtos knygos (apie visai kitą, daug senesnių laikų politikos veikėją): „Kol buvo gyvas, vertinom prieštaringai, kai numirė – neatsidžiaugiam jo nuveiktais darbais.“

Taip ir su Sassoli. Ką apie jį, jo išrinkimą EP pirmininku rašinėjau savo knygose – galite paskaityti. Apie jo ryžtą prisiimti asmeninę atsakomybę ir, koronavirusui įsisiautėjus, visiškai uždaryti Europos Parlamento erdves, iškelti veiklą į nuotolį – rašiau absoliučiai pritardamas ir su didele pagarba. Europos parlamentarai reagavo į tai nevienodai, buvo pasiskirstę į dvi nelygias dalis tuos jo veiksmus vertindami, to nepamirškim. Tai jiems buvo per maža nuotoliniame politikavime „saviraiškos“, tai kaip čia mes „atrodom“ kitų parlamentų fone, kurie „taigi dirba“, tai dėl uždarytų patalpų deputatams dienpinigiai „nuplaukia“, kiek dar čia tas pirmininkas „savavaliaus“... O parlamento pirmininkui svarbiau buvo žmonės, svarbiau, kad nebūtų užkrato židinių, nebūtų rizikos. Tad nestebina, jog supainiojamas jo partiškumas ir jis palaikomas krikščionimi demokratu. O yra visai ne taip. Jis buvo visai kitos partijos narys, su mano atstovaujama ELP, jau nebe pirmą

EP kadenciją, buvo sudarytas susitarimas, kad, pusei kadencijos pasibaigus, Sassoli pasitrauks iš EP pirmininko posto. Taip jis ir pasielgė, pareiškė atsistatydinąs. Taip sutapo, kad sausio 11-ąją jis mirė.

Iki formalaus naujo EP pirmininko išrinkimo buvo likusi viena savaitė. Taip ir įsikirto į atmintį Jo balso tembras, kai mes, fuksai Europoje, dar tik pratinomės prie greito sprendimų priiminėjimo tempo: primo emendamento... votacijone e aperta... avete votato tutti ... votacijone e kjūza... respinto... sekondo emendamento... ir taip toliau iki šimtosios, o gal ir du šimtosios pataisos. Tiek ir dar daugiau pas mus

jų būna. Pasirodė naudinga skubiai išmokti kažkiek itališkai, nes vertimas ausinėse būtinai vėluoja, ir, žiū, imsi ir vietoj a favore paspausi kontro! Ir bus tau ne respinto, o, atvirkščiai, approvato... O paskui, 2020-ųjų kovą, Jo ryžtinga valia „išėjome į nuotolį“ ir balsavimo forma pasikeitė į „popierinę“ ir skenuojamą... O va dabar, 2022-ųjų sausį, jau ir Jo nebėra.

Sausio 12 diena

Trečiadienis.

Marijampolė mane pamokė. Nuvažiavau aš pas marijampoliečius į muziejų pristatyti savo parengtos parodos apie svarbios to krašto giminės atstovą – Juozą Sirutį. Pristatyti mano dėdės Juozo (kuris buvo vienas iš trisdešimties mano tėvo pusbrolių) laiškų iš Sibiro tremties. O sužinojau apie Siručius tai, ko nežinojęs, nors žinoti galėjau ir turėjau. „Kitas“ Juozas Sirutis, mano dėdės bendravardis ir bendrapavardis, o dar ir jo (bet ne mano!) giminaitis, 1918-aisiais buvo Marijampolės burmistras. O apie „savo“ Juozą Sirutį irgi sužinojau ko nežinojęs, – visą jo studijų VDU istoriją. Pasirodo, archyvuose visko labai daug yra išlikę. Kai pabandau panaršyti, kas žinoma apie genealoginius medžius, tai ir daugiau visko išaiškėja. Kas žinota – primiršta, bet atstatoma, o gal ir papildomai tyrinėtina. Tų medžių šaknys ir jų šakos taip glaudžiai susipynę, kad tarp besigiminiuojančiųjų su Siručiais yra ir žinomas mecenatas, Kauno miesto garbės pilietis Mykolas Žilinskas, ir... Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas! Šiojo senelė – „kėdainiškės“ Siručių giminės atstovė Juzefa Sirutytė.

Sausio 13 diena Ketvirtadienis.

Nemažai mūsų, nuoširdžių patriotų, spontaniškai ėmė ir palygino šiandieną, 2022-ųjų sausio 13-ąją, su 1991-ųjų Sausio 13-ąja. Manau, be reikalo nesusivaldė. O ir kas tokio šiandien įvyko? Dar kažkokie neva „mitinguotojai“ nušvilpė mūsų valdžią. Įvykis? Proga pasvarstyti,

kurį nušvilpė mažiau – Prezidentą Gitaną ar Ingridą?! Manau, pats teisingiausias tų triukšmadarių pasmerkimas – nekreipti į juos dėmesio, nes „leisk kiaulę į bažnyčią – lips ir ant altoriaus“. Tai net ir jokie ne mitinguotojai. Kontrabanda įsibrovė į Sausio 13-osios aukų paminėjimą, trispalvėmis kaip „patriotizmo įrodymu“ prisidangstę... Nedraudžiami įsibrovė, kad užsuktų savąjį triukšmelį. Niekinga? Be abejo. Bet visų pirma labai pigu.

Tačiau Sausio 13-osios renginių visuma tikrai buvo prasminga. Kauno 6-ajame forte šaulių priesaika ir jaunųjų šaulių pasižadėjimas nu -

aidėjo labai simboliškai: grėsmingai temstančio dangaus fonas, laužo liepsnos, dainos... 6-ajame forte eksponuojami ankstesnių karų pabūklai liudija, kad niekas niekada negali būti garantuotas, koks gaivalas ir kada prasiverš.

Porąkart per šias dienas manęs paklausė: o kur aš buvau Sausio 13-ąją prieš 31-erius metus? Nesu tikras, kad privalome vienas kito to klausinėti. Daug buvo ten, kur pavojingiausia, prie svarbiausiųjų Vilniaus pastatų, ir savo elgsena bei drąsa mus visus, mūsų valstybę apgynė... Mano pareiga tąnakt buvo budėti dienraščio „Kauno laikas“ redakcijoje. Turiu įrodymų: išliko informaciniai lapeliai, kurie buvo kabinami ant redakcijos durų, aikštėje prie Kauno miesto savivaldybės. Šiandien muziejininkai jau klausinėja, kaip tokias relikvijas pavyko išsaugoti. Bet gi aš pats tai tąnakt ir spausdinau, ir kabinau... o paskui ir išsaugojau. Kur dar buvau šiandien, neminint Sausio 13-osios renginių? Irgi turiu įrodymų. Balsavau nuotoliniu būdu EP Aplinkos komiteto posėdyje. Sausio 13-oji juk ne poilsio diena. Vis dar.

Sausio 14 diena

Penktadienis.

...o patys artimiausi bendraminčiai susirinko Šilalėje. Pristačiau dar vieną „skrajojančią parodą“ – Vasario 16-osios Signatarų autografus iš savo kolekcijos. Tada spontaniškai diskutavome (ir ne vieną

valandą) kažkiek ir apie Europą, ir dabarties politiką, bet daugiausia apie istorinę atmintį. Turbūt tai svarbu, kai padėkoja „jaunimo vardu“, ir prideda, kad „Jūsų pasakojimų neprailgsta klausytis“. O artėjant Vasario 16-ajai, antrus metus iš eilės kviečiu visus moksleivius dalyvauti mano organizuojamame rašinių ir piešinių konkurse bei taip kartu švęsti Lietuvą! Pernai sulaukėme įspūdingų moksleivių darbų.

Sausio 15 diena

Šeštadienis.

„Antrinės“ aistros dėl ketvirtadienio vis nerimsta. Panašu į prastą scenarijų. Kas ką socialiniuose tinkluose užgoš: menkavertis 2022-ųjų triukšmelis ar 1991-ųjų Sausio didybė? Gal jau tikrai laikas atgaivinti

Sąjūdį ir 2022-ųjų vasario 16-ąją nesėdėti prie kompiuterių, karštligiškai spaudinėjant klavišus ir laukiant galimybės sureaguoti į dar vieną panašų triukšmelį, bet vietoj to visiems susiburti GYVAI?

Sausio 16 diena

Sekmadienis.

Prieš išskrendant į Strasbūrą – puikus kūrybinis užtaisas po šiandieninio filmavimo: dalyvavau lenkų televizijos Lietuvoje „TVP Wilno“

laidoje „Unia Kulinarna“, kuri skirta Vasario 16-ajai. Tikrai nustebino komandos žinios šia tema. Manau, ir pokalbis pavyko puikiai. O ypatingiausia buvo – Jono Basanavičiaus mėgstamas obuolių pyragas, kuriuo galėjau pasivaišinti. Rodos, jau viską apie Signatarus žinau, bet tokio pyrago dar neteko ragauti, o ir sužinoti, kieno jis mėgstamiausias! Beje, pačiam gera proga buvo prisiminti lenkų kalbą, atsakinėjau tiesiai į lenkiškai pateiktus klausimus.

2022, 3 savaitė

Sausio 17–23 dienos

Sausio 17 diena

Pirmadienis.

Prasideda Strasbūro plenarinė sesija. Į Strasbūrą paprastai lekiame per Frankfurtą, o šiandien to rytinio reiso kažkodėl nėra. Na, aš pabandysiu per Dortmundą, pagalvojau. Tai ir atlėkiau sėkmingai. O tada dar laukė kelionė traukiniais su dviem persėdimais. Traukinius aš mėgstu, tad kelionė neatrodė ilga. Pakeliui dar ir savo „girdimąją“ vokiečių kalbą, maniau, patobulinsiąs, nes Vokietijos geležinkeliuose, jeigu koks vėlavimas ar kitoks pakeitimas – kliaukis klausa. Parašyti nesuspės, išversti į anglų kalbą taip pat nebūtinai. Persėdimams palikta po šešias, aštuonias minutes. Pirmasis persėdimas sėkmingas. Antrajame traukinyje netgi kavos užsisakyti galima. Prašmatnybė. Aš kavos dažnai negeriu, man ir nereikia, o štai vagono kaimynas užsisako. Bandau išgirsti, kiek jis sumokės (juk man klausą reikia tobulinti). Dievuli. Išgirstu: „Dreiundzwanzig.“ Dvidešimt trys eurai už kavos puodelį? Jau buvau beapsidžiaugiantis, kad neužsisakiau neapdairiai. Pamačiau, kad sumoka tris eurus dvidešimt centų. Drei und zwanzig, trys ir dvidešimt, atseit. Pasidžiaugiau už tą vaikiną. Dvidešimt trijų eurų iš jo nenuplėšė. O juk drei und zwanzig dar gali būti išgirsta ir kaip „trys šimtai dvidešimt“. Už kavos puodelį?! Na, ne, taip baisiai nebūna. Paskui ištinka nedidelis nuotykis. Išlipus Ofenburge, iš ten traukinio į Strasbūrą... nėra! Uniformuotas geležinkelio stoties pareigūnas nusiunčia į „erzactraukinį“, t. y. į autobusą, pakeičiantį tą traukinį. Logika atsiskleidžia, kai pamatau, kiek tų mūsų keleivių tėra. O esame mes tik keturi. Na, kam dėl mūsų keturių dar traukinį gainioti... Autobusu riedame pro žavius vokiškus miestelius. Pabūnu kur nebuvęs. Nuotykis visai pozityvus.

Jau Europos Parlamento salėje. Atiduodame pagarbą mus palikusiam mūsų pirmininkui. „Šiltas, paprastas, besišypsantis ir tvirtas“; „Tikras europietis“; „Kieti įsitikinimai – švelnus įgyvendinimas“, – ir dar daug kitų žodžių, kurie šiandien buvo skirti Davidui Sassoli. Šeimos, bendražygių ir kolegų mintimis bei tylos minute Strasbūre pagerbiamas EP pirmininko atminimas. Daug pasakyta apie D. Sassoli europines vertybes bei suvokimą, kad demokratija nėra duotybė. Daug šviesos. Jo vadovaujamas parlamentas pajėgė suvaldyti COVID-19 situaciją. Visi – apie jo kerinčią šypseną, o ir asmenybės tvirtybę. Nėra jokio susipriešinimo (o jis EP salėje visada, bet kokiu klausimu atsiranda). Ir tai NEDIRBTINA. Emanuelis Macronas, Charles‘is Michelis, daugybė EP narių italų, atstovaujančių įvairioms pažiūroms, labai panašiais žodžiais (ir nuoširdžiai) apibūdina pozityvią aurą, kurią skleidė mūsų pirmininkas. D. Sassoli lankėsi ir Lietuvoje praeitą vasarą neteisėtų migrantų krizės metu. Šiandien jo pagerbti atvyko ir mūsų Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei kiti ES institucijų, valstybių narių lyderiai. O jau rytoj – naujo EP pirmininko rinkimai.

Sausio 18 diena

Antradienis.

Šiandien rinkome EP pirmininką ir nuo šiol visi turės priprasti prie

Robertos Metsolos pavardės. Mūsų frakcijos atstovė balsų dauguma laimėjo ir tapo naująja EP pirmininke, kuri vadovaus institucijai dvejus su puse metų. O juk šiandien dar ir jos gimtadienis! Sveikiname ir džiaugiamės. Kaip politologas džiaugiuosi ir dėl istorinės tradicijos: jau daugybę kadencijų centro kairė ir centro dešinė sąžiningai pasidalija įtaką EP – pirmininko postą po pusę kadencijos. Taip ir dabar: po

Davido Sassoli – Roberta Metsola. Manau, tai gera žinia Europai. Vėliau reikia išrinkti ir keturiolika jos pavaduotojų bei penkis kvestorius. Pamažu pradeda rastis aiškumas, kas vyks toliau: o prasidės galios

žaidimai. Esame didžiausia frakcija, bet iš tiesų tai mes nesudarome nė trečdalio visos EP sudėties. Turi susidėlioti įmantrios dėlionės, kad toji mūsų galia ir įtaka proporcingai atsispindėtų postų dalybose. Taigi, svarbu ne tik pirmininko (-ės) išrinkimas, bet ir EP biuro suformavimas. Grįžtame į 2019-uosius, kai visa tai suformavome dvejiems su puse metų? Nuotaikos panašios. Beje, vienu iš EP vicepirmininkų išrinktas latvis Robertas Zylė. Tad ES institucijose 2,5 metų iki kadencijos pabaigos svarbūs bus centro dešinieji.

Lietuvoje – Seimo priimtas naujas įstatymas. Nuo šiandien Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti užrašomi lotyniškais rašmenimis – q, w, x. Man tai nk nj. Jei jau visi supranta, ką reiškia IQ, (atsiprašau) WC bei „X faktorius“, tai gal ir Wioleta Wasilewska užrašymas nieko neįbaugins? Beje, kaip tik taip žiniaraščiuose VDU buvo užrašoma tos studentės pavardė, kai prieš daugelį metų jai dėsčiau. O ji buvo lietuvaitė iš Punsko.

Sausio 19 diena

Trečiadienis.

Šiandien prezidentas Emanuelis Macronas Europos Parlamente pristatė Prancūzijos pirmininkavimo ES artimiausią šio pusmečio planą ir prioritetus. Prancūzija pirmininkavimą pradeda sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu... E. Macronas pabrėžė, kad yra iškilusi grėsmė pagrindiniams ES veiklos principams – demokratijai, pažangai ir taikai. Įspėjo, kad teisės viršenybės pabaiga yra ne kas kita, kaip autoritarizmo pradžia, todėl nutolti nuo šių principų nevalia.

Maskva atvirai grasina Ukrainai karu. Pristatydamas mano frakcijos poziciją, jos lyderis Manfredas Weberis (ir aš visai taip pat manau!) įvardijo, jog tikisi ne tik žodžių, bet ir veiksmų, – Europa privalo tam duoti atsaką. Šiuo metu svarbiausia – užtikrinti saugumą. Mano frakcija akcentuoja ir energetinį skurdą. Aukštos energijos kainos skatina

infliaciją. Dar tik dėliojasi minimų naujų problemų sąsajos su Žaliuoju kursu.

Sausio 20 diena Ketvirtadienis.

Po Europos Parlamento vadovybės suformavimo, sukėlusio, šiaip ar taip, nemažai politinių aistrų, darbotvarkėje – „rutina“. Svarstėme gyvulių transportavimo problemas, Vaistų agentūros funkcijas. Ne stebuklai, bet savaip įdomu. Įsitikinau, kad gyvulių gabenimo taisykles reikia tobulinti: ūkininkas „priduoda“ savo augintą gyvulėlį – tiek jį ir temato. O kas toliau? O tas gyvulėlis gabenamas kančių ir streso sąlygomis, patiria sužalojimų tiek pakraunant, tiek jį iškraunant (į sunkvežimius ar į laivus). Ir tai ne šiaip sau, o pelningas gabenimo verslas. Metinė gyvulių pardavimo suma ES viršija 10 milijardų. Iš jų daugiau kaip 8 milijardai – Bendrijos viduje, kitkas – eksportas. Pusė milijono kiaulių pergabenama iš Vokietijos Rytų kryptimi. Reikia pritarti (ir pritariau), kad gabenimo taisykles reikia griežtinti gyvulėlio „naudai“. Kita tema, „kad kilus naujai pandemijai nereikėtų improvizuoti“ –suteikta daugiau galių ir atsakomybės Europos vaistų agentūrai. Suvokta, kad vaistų ar vakcinų stygiaus tai dar neišspręs, bet bus daugiau skaidrumo: apibrėžta, kaip tie dalykai kaupiami, kaip dalijamasi, kaip informacija viešinama. Bus kuriama informacinė platforma, kad aiškiai matytųsi, kuri valstybė, kokių ir kiek priemonių turi. Bus mažiau gandų ir susipriešinimo (tikėkimės). Svarstymuose – ir tarptautinės problemos. Plenarinėje sesijoje Kazachstano klausimas, o ir kuluaruose, ir viešojoje erdvėje, žinoma, ir didelis nerimas dėl Rusijos kėslų.

Beje, 2022 metai Seimo nutarimu paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Šiandien Vilniaus arkikatedroje buvo laikomos Šv. Mišios humanisto Pranciškaus Skorinos atminimui pagerbti.

Sausio 21 diena

Penktadienis.

Lenkijos ir Baltijos valstybių parlamentarai laišku kreipėsi į NATO generalinį sekretorių ir NATO šalių parlamentų komitetus su raginimu Aljansui išlikti vieningam augančios Rusijos grėsmės akivaizdoje ir nepasiduoti jos grasinimui. „Rusijos reikalavimai Aljansui prieštarauja valstybių apsisprendimo teisei ir NATO atvirų durų politikos principui.

Nei Rusija, nei jokia kita trečioji šalis neturi balso teisės sprendžiant naujų narių priėmimo į NATO klausimą. Rusijos reikalavimai reiškia ne ką kita, kaip siekį sugrąžinti laikus, kuomet Europa buvo dalijama į didžiųjų valstybių įtakos sferas.“

Rusijos veikimas Ukrainos pasieniuose iš tiesų kelia vis didesnį nerimą. Ir Rusijos grasinimų paketas, ir pasikėsinimas į Baltijos valstybių saugumą. Konvencinio karo instrumentus Rusija akivaizdžiai stiprina (pajudėjo link Ukrainos ir karo lauko ligoninės, permetinėjami daliniai į Baltarusiją). Diplomatinės Rusijos priemonės lygiai taip pat akivaizdžiai nukreiptos į Vakarų skaidymą, provokavimą, kad ir nedidelių klaidelių Vakarų veikėjų viešuose pasisakymuose: tai Bidenas pramurmėjo kažką apie „ribotą Rusijos invaziją“, tai vokiečių generolas argumentavo, kad nerealu Krymą susigrąžinti ukrainiečiams, ir Macronas nepakankamai kategoriškai pasisakė dėl Rusijos... Reikalaujama raštiško JAV atsakymo į raštiškas Rusijos pretenzijas (kuo ne 1939ieji, kuo ne naujų įtakos linijų Europos kontinente braižymas?). Noriu tik pakartoti, ką sakiau iš Europos Parlamento tribūnos: yra Rusijos valdantieji, bet yra dar ir rusų tauta, o jei jie sukeltų Europoje karą, šitai tautai labai ilgiems laikams būtų labai didelė gėda.

Sausio 22 diena

Šeštadienis.

Buvau pakviestas dalyvauti „Kaunas – Europos kultūros sostinė –2022“ atidaryme. Renginį pasveikino ir keletas gerai žinomų politikų:

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Vadovų tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis (šiedu nuotoliu), Seimo pirmininkė, premjerė ir Prezidentas (šie trys gyvai). Seimo pirmininkė ir premjerė kalbėjo susirinkusiesiems Kauno arenos viduje, mero priėmimo formatu, o Prezidentas – lauke, visiems susirinkusiesiems. Man vis tiek labiausiai patiko premjerės Ingridos kalba. Turbūt todėl, kad parodė daugiausia pagarbos istorijai. Istorines asmenybes paminėjo ir

Prezidentas: 4 mokslininkų, 3 sportininkų, 2 menininkų ir Romo Kalantos. Žinoma, aš pasigedau Signatarų, valstybės veikėjų ir Katalikų bažnyčios kronikos paminėjimo. Tikrai buvo galima paminėti. Visko, dar ir ne tiek, galima suspėti per vieną minutę (žinau tai iš savo pasisakymų praktikos Europos Parlamente). O patsai pristatymo reginys nuteikė mane painterpretuoti fluxus‘iškai. Va, pavyzdžiui, pabandyta angliškai „sužaisti“ šūkiu „from temporary to contemporary“. Atseit Kaunas „iš laikinosios – į šiuolaikinę“. Atsiverčiu Oksfordo žodyną. Ten yra išsamūs angliškų žodžių išaiškinimai. Temporary: designed to be used for short time only. Contemporary: belonging to the same time. Poslinkis ne toks jau didelis, kaip galėtų iš pradžių atrodyti: nuo temporary (= SHORT TIME) iki contemporary (= THE SAME TIME). Nuo LAIKINAS (neilgo laiko) iki ŠIO LAIKO (to paties laiko, kuris tikriausiai irgi nebus labai ilgas). Kažkam iš mūsų gal norisi manyti, kad šiuoLAIKinis yra esmingai kita kategorija negu LAIKinas? (O Mačiūnas dar pamanytų, kad tai apie Facebook like’us, kuriuos ne mažiau „laik’ini“, t. y., tu „LAIKINI“? Laikus pamėgęs žmogau, diū ju laik it? Taip turbūt painterpretuotų Mačiūnas). O mano paties interpretacija: nereikia pakaitalų tam, ką kiekvienas miestas visada turi, o jis turi – miesto sielą. Mano miestas. Mano laikinoji.

Sausio 23 diena

Sekmadienis.

Temperatūra – apie pusė Celsijaus laipsnio žemiau nulio. Idealus oras slidėmis iššliuožti. Ir ką gi, užsikabarojęs Ąžuolyno šlaitu, regiu –priešaky tokia lyg būtų kultūros sostinės varpinė. Suraizgyta iš kažkokių geltonų šlangų. Tiesiog slidininkui ant tako. Prašliuožti neįmanoma! O nuo tos varpinės pagrindinio suraizgyto kūno toksai geltonos šlangos fragmentas atsikišęs ir ant jo varpelis nedidukas pakabintas. Kad tiesiai prašliuožiančiam slidininkui virš galvos būtų. Ir to varpelio skambesys toks garsus turėtų būti, kad net už staugiantį Geležinį

Vilką garsesnis (čia ne mano palyginimas sugalvotas, šitaip aš vakar kultūros sostinės atidaryme girdėjau, šitaip kultūros sostinė Kaunas savo garsumu valstybės sostinę Vilnių įveiksiąs). O jei visai sąžiningai,

Ąžuolyne daugiausia sutikau rogutininkų, dar šunų vedžiotojų, o slidininkų buvo tik du – aš ir dar vieną prašliuožiančią sutikau. Nors oras šliuožti tikrai buvo idealus.

2022, 4 savaitė

Sausio 24–30 dienos

Sausio 24 diena

Pirmadienis.

Jau nebe pirmą savaitę dėmesio centre – Ukraina ir geopolitinė situacija. Šių metų pradžioje geopolitinė įtampa pasiekė aukščiausią tašką. Rusija sutelkė karines pajėgas aplink Ukrainą, Kremlius ultimatyviai reikalauja NATO atitraukti pajėgas iš Rytų Europos... Tačiau efektas priešingas: Vakarų valstybės pareiškė stiprinsiančios rytinį NATO flangą. Senieji daugiašaliai derybų formatai, įtraukiant sausio pradžioje vykusius Ženevoje ir Vienoje, neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų. Šiandien JAV valstybės departamentas nurodė diplomatų

šeimoms palikti Ukrainą. Panašiai pasielgė ir Jungtinė Karalystė. Dera

įvertinti, kokiais instrumentais tarptautinė bendruomenė, tai yra ES ir NATO, gali bandyti deeskaluoti situaciją Rytuose bei atgrasyti Rusiją nuo tolesnių veiksmų. Tariamasi dėl griežtų, vieningų ir skausmingų

Rusijai sankcijų. Baltarusijos vaidmuo tarptautinėje arenoje pasikeitė

kardinaliai, lyginant su ankstesniais Minsko bandymais demonstruoti neutralitetą santykiuose su Rusija ir Ukraina. Dabar Baltarusijai gresia virsti Rusijos placdarmu.

Įvertinus dabartinę padėtį Ukrainoje dėl agresyvių Rusijos veiksmų, šaliai skirta finansinė parama: EK aptarė, kokių veiksmų ES toliau galėtų imtis, kad dar labiau paremtų Ukrainą tiek šiuo sudėtingu laikotarpiu, tiek rūpinantis jos ateitimi. Ursula von der Leyen kalbėjo, jog ES jau labai daug iki šiol padėjo Ukrainai, remdama šalies modernizavimą ir atsparumo didinimą, taip pat ir kovojant su COVID-19 pandemija.

Sausio 25 diena

Antradienis.

Šiandien pasisakiau Tarptautinės prekybos komiteto diskusijose, skirtose instrumentui prieš ekonominę prievartą ES valstybių atžvilgiu. Nors instrumentas nėra nukreiptas prieš kurią nors konkrečią valstybę, praktiškai visi pasisakiusieji (nepriklausomai nuo politinės grupės ar šalies) vienokia ar kitokia forma vis paminėdavo Kinijos ir Lietuvos „atvejį“, Kinijos ekonominę prievartą Lietuvos atžvilgiu. Šiandieninis komiteto posėdis buvo vienas iš tų OFICIALIŲJŲ, skirtas pirmiesiems žingsniams imtis bendrų veiksmų panašiais atvejais. Tai ne pirmieji sutelkti ES institucijų žingsniai. Mano frakcijos kolegės Europos Parlamente slovakės Miriam Lexmann inicijuotą laišką dėl konkretesnių priemonių prieš ekonominę prievartą pasirašiau aš ir daugiau kaip 40 europarlamentarų iš skirtingų politinių grupių, valstybių. Juo kreipėmės į EK pirmininkę Ursula von der Leyen, Europos Vadovų

Liudas Mažylis

Vėl karas Europoje

Redaktorė Rimantė Lapšytė

Lietuvių k. redaktorė Auksė Gasperavičienė

Iliustratorė Rugilė Jonaitytė

Maketuotoja Laura Petrauskienė

2023 01 25. Tiražas 400 egz. Užsakymo Nr. K23-003.

Išleido

Vytauto Didžiojo universitetas

K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt

Spausdino

UAB „Vitae Litera“

Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt

Vėl karas Europoje, 2023

LIUDAS MAŽYLIS