Metapažinimas: kelionė pažinimo ir ugdymo(si) gelmėse, 2023
Albertas Skurvydas
Daiva Šukytė
Tomas Kaukėnas
Stanislav Sabaliauskas
METAPAŽINIMAS:
KELIONĖ PAŽINIMO IR UGDYMO(SI) GELMĖSE
Mokomoji knyga
Vytauto Didžiojo universitetas
Albertas Skurvydas
Daiva Šukytė
Tomas Kaukėnas
Stanislav Sabaliauskas
METAPAŽINIMAS:
KELIONĖ PAŽINIMO IR UGDYMO(SI) GELMĖSE
Mokomoji knyga
Kaunas, 2023
Recenzentai:
Prof. dr. Sniegina Poteliūnienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Dr. Lina Uzlyte, Reimso Šampanės-Ardėnų universitetas, Prancūzija (Université de Reims Champagne-Ardenne)
Doc. dr. Agnė Šimkienė, Vilniaus universitetas
Mokomoji knyga apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos tarybos posėdyje 2023 m. rugsėjo 26 d. (protokolo Nr. ŠA-TA-N-24).
Studijų knyga parengta, įgyvendinant projektą „Judėjimas ir metakognicija: naujas būdas suprasti fizinio aktyvumo ir pažintinių procesų sąsajas“ (SRF-KT-2020-1-0002). Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos
Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Gyvosios sistemos yra pažinimo sistemos, o gyvybė, kaip procesas, yra pažinimo procesas.
Humberto Maturana
Socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas artimiausioje vaikui aplinkoje
Neformaliojo švietimo galimybės, ugdant vaikų socialinius
Įvadas
Tikroji atradimų kelionė – tai ne naujų kraštovaizdžių ieškojimas, o naujas pasaulio matymas. Marcel Proust
Knygos pavadinime panaudota sąvoka metapažinimas, kurią sudaro du žodžiai: meta ir pažinimas. Meta yra graikiškas žodis, reiškiantis po, už arba anapus, – priešdėlis, nusakantis požymio reikšmės pakitimą, išėjimą už įprastos sampratos ribų. Sąvoka metapažinimas paprastai aiškinama, kaip gebėjimas suprasti savo pažinimo procesus. Nors žmonės siekė perprasti pažinimo procesus nuo senovės antikos laikų, pažinimo samprata susiformavo tik praeito amžiaus viduryje. Pažinimas1 suprantamas, kaip sudėtingas jutiminių ir protinių procesų rinkinys, kuriuo grindžiamas informacijos priėmimas, suvokimas, apdorojimas, interpretavimas ir reagavimas. Organizmo pažinimo funkcija leidžia sėkmingai priiminėti sprendimus ir orientuotis socialiniame pasaulyje. Pažinimo procesai remiasi smegenų neuroninių struktūrų formavimu, leidžiančiu apdoroti informaciją ir naviguoti vis didėjančios informacijos erdvėse. Kiekviena nauja patirtis, nuo veido atpažinimo iki meninės kūrybos ar mokslo atradimų, lemia sudėtingus smegenų struktūros pokyčius. Kiekviena nauja patirtis yra unikali, todėl unikaliomis tampa ir naujai kuriamos smegenų neuroninės struktūros, o tai lemia ir tai, kokios patirtys bus kaupiamos ateityje.
Pažinimas yra glaudžiai susijęs su mokymusi ir sugebėjimu prisitaikyti prie aplinkos. Tai yra svarbi žmonių evoliucijos ir intelektinio vystymosi dalis, kuri nepaliaujamai vyksta visą gyvenimą. Pažinimo metu įgyjamos žinios apie gamtos reiškinius, socialines sąveikas, meną, mokslą, technologijas ir daugelį kitų dalykų. Žmonės visuomet norėjo geriau pažinti supančią aplinką, kad, remiantis valdoma informacija, galėtų pasipriešinti evoliucijos iššūkiams ir griaunančiam
1 Sąvokos pažinimas, kognicija ir jų darinai knygoje vartojami kaip sinonimai, teikiant pirmenybę sąvokai pažinimas. Tačiau atskirais atvejais, kuomet sąvokos pažinimas darinių lingvistinė forma lietuvių kalba apsunkina originalios idėjos pertekimą, tekste vartojami sąvokos kognicija dariniai (pavyzdžiui, kognityvizmas, metakognityvinis, metakognityvumas ir kt.).
entropijos poveikiui 2. Įspūdingas informacijos ir žinių protrūkis ne tik suteikia naujas galimybes, bet ir kelia naujų iššūkių. Šiame dinamiškai besikeičiančiame pasaulyje keičiasi žmonių santykis su pasauliu, todėl kaip niekada svarbu suprasti, kaip žmonės mąsto, mokosi, prisitaiko, priima sprendimus ir kas leidžia sėkmingai prisitaikyti netikrumų bei permainų kupiname pasaulyje.
Pasaulio ir pasaulio reiškinių pažinimas, suvokiant jų įvairovę, skirtumus ir panašumus, yra geriausias būdas pažinti save, suprasti, kaip mes įsikomponuojame į supantį pasaulį ir kaip jį galime keisti, gerinti ir apsaugoti. Savo pažinimo procesų supratimas leidžia naujai sukurti santykį su pasaulio reiškiniais, atpažinti ir kurti sąmoningo socialinio elgesio modelius. Todėl, žengdami į knygoje siūlomą pažinimo kelionę, keliame esminį tikslą – atskleisti pažinimo ir metapažinimo prigimtį ir reikšmę, siekiant suprasti žmonių mąstymo, elgesio ir sąveikos su pasauliu subtilybes.
Pirmoji dalis veda link gilesnio pažinimo ir metapažinimo procesų supratimo, aptariamos šių reiškinių sampratos, pateikiama informacija apie pažinimo procesų reguliavimo mechanizmus, kuriais grindžiamas žmonių mąstymas, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas. Pažinimo kelionė prasideda nuo įgimto smalsumo, kuris yra pažintinių tyrinėjimų varomoji jėga, vedanti link naujų atradimų, kuriuos gali lydėti įprastą supratimą transformuojančios įžvalgos. Šioje dalyje supažindinama su vykdomosios smegenų funkcijos vaidmeniu pažintinėje veikloje, priimant logiškus argumentuotus arba impulsyvius sprendimus, paaiškinama, kaip sudėtingų dinaminių sistemų principai daro įtaką mūsų supratimui apie pasaulio ir socialinių sąveikų kompleksiškumą. Šioje dalyje pristatoma, kaip kognityvinė apkrova apriboja žmonių pažintines galias, kaip įgimti gabumai ir talentai gali formuoti pažinimo polinkius ir brėžti savitus pažinimo žemėlapius, darančius įtaką mūsų santykiui su pasauliu.
Antroji dalis telkia dėmesį į pažinimą lemiančius veiksnius, kurių supratimas padeda užtikrinti sveiką pažintinį vystymąsi ir asmeninę gerovę. Visų pirma, šioje dalyje analizuojama prigimties ir aplinkos sąveika, kurios sudėtingumo supratimas paaiškina, kaip genetiniai ir aplinkos veiksniai sąveikauja tarpusavyje ir turi įtakos mūsų pažintinei raidai. Taip pat čia gilinamasi į ugdymo sistemų poveikį pažinimui ir intelektiniam vystymuisi, pabrėžiant mokymosi aplinkos kūrimo svarbą.
2 Pinker, S. (2018). Enlightenment now: The case for reason, science, humanism, and progress. Penguin, UK.
Reikšmingas dėmesys telkiamas į judėjimą, kaip vieną esminių veiksnių, veikiančių darnų vystymąsi, pažinimą, fizinę ir asmeninę gerovę. Šioje dalyje pristatomos kognityvinių galių atkūrimo idėjos, atskleidžiant, kaip gamta ir patirtys gamtoje pasižymi stresą mažinančiu, pažinimo funkcijas atkuriančiu poveikiu. Taip pat paliečiamas spalvų pasaulio poveikis pažinimui, nurodant spalvų įtaką žmonių dėmesiui, atminčiai ir mokymosi procesui.
Pažinimo procesai glaudžiai susiję su mokymusi ir naujos patirties kaupimu, todėl trečioji dalis nukelia skaitytoją į mokymosi proceso pažinimą, aktualizuojant naujumo patyrimą, kuris skatina pažinti ir tyrinėti. Čia supažindinama su sėkmingai mokytis padedančiais mokymosi principais ir būdais, pristatomi mokymąsi apsunkinti galintys mitai ir klaidos. Šioje dalyje supažindinama su pilkaisiais mokymosi kardinolais, kurių indėlis paprastai sunkiai pamatuojamas ir lieka neįvertintas, tačiau jie turi esminį poveikį mūsų įsitraukimui į pažinimo ir mokymosi procesus, ir yra glaudžiai susiję su pažinimo ir metapažinimo įgūdžių formavimusi. Tai yra mokymosi prasmingumas, motyvacija, kūrybiškumas, įsisąmonintas dėmesingumas, sąmoninga praktika ir savireguliacija. Taip pat šioje dalyje aprašomos mokymąsi gerinančios strategijos, leidžiančios plėtoti besimokančiųjų gabumus, atskleidžiami judėjimo pasaulio didaktiniai aspektai, veikiantys ne tik fizinį, bet ir kognityvinį augimą.
Pažinimas dažniausiai vyksta socialinėje aplinkoje, todėl ketvirtoji dalis skirta socialinio pažinimo klausimams aptarti, atskleidžiant socialinio pažinimo ir socialinių galių dinamikos klausimus. Šiuolaikiniame pasaulyje vis didesnę reikšmę įgauna socialiniai ir emociniai įgūdžiai, kurie apsprendžia gebėjimą suprasti, valdyti savo emocijas sąveikoje su kitais žmonėmis. Todėl šiame skyriuje skaitytojus siekiama supažindinti su socialinio ir emocinio ugdymo samprata ir esminėmis kompetencijomis – savimone, savitvarda, socialiniu sąmoningumu, tarpusavio santykiais ir atsakingu sprendimų priėmimu. Šioje dalyje pristatomos socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo aplinkų – šeimos, bendruomenės, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų – indėlis į socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymą, pateikiamos praktinės rekomendacijos šiems įgūdžiams ugdyti. Taigi, šis skyrius kviečia leistis į kelionę po sudėtingą santykių ir savęs pažinimo sritį, atskleidžiant socialinių ir emocinių įgūdžių raidai būtinų aplinkų kūrimą.
Atsižvelgiant į tai, kad pažinimo prigimtis yra biologinė, svarbi autopoezės3, arba savikūros, idėja, perteikianti holistinį požiūrį į gyvųjų sistemų saviorganizaciją ir prisitaikymą prie supančios aplinkos, siekiant išlaikyti savo vientisumą, veikiant sudėtingame, t. y. kompleksiškame, pasaulyje. Nors pažinimas yra pagrindinė smegenų funkcija, jis nėra vien tik smegenų veiklos produktas. Pažinimo procesai yra glaudžiai susiję su gyvųjų organizmų ir aplinkos sąveika, kitaip tariant – su gyvųjų organizmų panardinimu į skirtingas aplinkas. Autopoetiniai procesai, prisitaikant prie aplinkos, lemia aukštesnio lygio pažintinių funkcijų, kurios yra gyvybiškai svarbios mokymuisi ir problemų sprendimui, atsiradimą. Supančio pasaulio pažinimas leidžia suprasti savo pažinimo procesus ir reguliuoti pažintinę veiklą – tai perkelia mus į metapažinimo lygmenį. Taigi, metapažinimo gebėjimai padeda tapti savo pažinimo stebėtojais ir mokytojais.
Knygos turinys paremtas fundamentalių mokslo darbų ir naujausių empirinių atradimų duomenimis, pažinimo sampratą analizuojant iš kelių perspektyvų. Visų pirma, neuromokslo perspektyva telkia dėmesį į smegenyse vykstančius procesus ir siekia paaiškinti neurologinius pažinimo pagrindus. Antra, fenomenologinė perspektyva aktualizuoja unikalaus asmeninio patyrimo reikšmę pažinimo procese, apima sąmoningą ir prasmingą žmonių įsitraukimą į pažinimo procesus, siekiant suprasti ir paaiškinti pasaulio reiškinius bei užmegzti su jais santykį. Trečia, ugdymo perspektyva apima veiksmingo mokymosi organizavimo aspektus ir principus. Ir ketvirta, sociokultūrinė perspektyva aktualizuoja socialinės sąveikos įtaką ir svarbą pažinimui.
Knyga parengta taip, kad norintiems geriau suprasti kompleksišką pažinimo ir socialinio pasaulio sąveiką būtų įdomu skaityti, o specialistai galėtų ją aktyviai naudoti savo praktinėje veikloje. Knyga gali būti vertinga ir aktuali skirtingai auditorijai:
Pedagogams: mokytojams, dėstytojams ir visiems ugdymo srities specialistams, norintiems suprasti, kaip mūsų smegenys mokosi, ir siekiantiems geriau suprasti pažinimą ir metapažinimą veikiančius veiksnius, permąstyti įprastas ugdymo praktikas ir atrasti naujų įžvalgų ugdymo praktikai gerinti. Juk žinoma, kad naujumo patyrimas suteikia energijos. Supratus metakognicijos
3 Sąvoka autopoezė (angl. autopoiesis) susideda iš dviejų graikiškų žodžių: auto – reiškiantis savęs ir poiesis –reiškiantis kūrimą arba kūrybą.
esmę, galima veiksmingiau mokyti, užmegzti glaudesnį ryšį su mokiniais, pažinti jų mąstymo pasaulius ir suprasti, kaip jie kuria savo santykį su pasauliu.
Visiems besimokantiesiems, norintiems suprasti, kaip mūsų smegenys mokosi ir kaip atrasti tinkančias mokymosi strategijas. Knyga gali būti naudinga įvairaus amžiaus mokiniams, nes joje pateikiamos įžvalgos gali paskatinti permąstyti savo mokymosi stilių, atsikratyti nežinojimo baimės, supratus, kad nežinojimas arba klaida yra puiki naujos pažinimo kelionės pradžia. Skaitant šią knygą, rekomenduojama dalytis savo mintimis ir įžvalgomis su draugais, tėvais ir mokytojais – juk visada smagiau atrasti, patirti ir suprasti kartu.
Tėvams, siekiantiems geriau suprasti, kaip vaikai mokosi, geriau pažinti savo vaikus ir padėti jiems atrasti polinkių ir talentų, suteikti paramą, einant unikalaus pažinimo keliu, skatinant augimo mąstyseną.
Darbas su knyga žada būti įdomia ir pamokančia kelione, bet kartais gali tekti susidurti su iššūkiais, kuomet iššifruoti pasakojimo subtilybes pasirodo didžiulė užduotis. Tačiau užduoties sprendimas nušviečia pažinimo kelionę malonumo akimirkomis – mus pasitinka atpildas – įkvėpimo ir gyvybingumo antplūdis.
Prieš pradėdami pažinimo kelionę, nuoširdžiai dėkojame visiems tyrėjams, mokslininkams ir autoriams, kurių darbai ir idėjos leido geriau pažinti šioje knygoje pristatomas pažinimo ir metapažinimo temas. Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šios knygos, kuri yra iš anksto numatyto tikslo ir visiškai nenumatytų aplinkybių sąveikos rezultatas, rengimo. Esame nepaprastai dėkingi knygos recenzentams prof. dr. Snieginai Poteliūnienei, dr. Agnei Šimkienei, dr. Linai Uzlytei ir dr. Sergejui Neifachui, kurie perskaitė knygos juodraštį ir aptarė neaiškias idėjas, pateikė savo įžvalgas ir ragino kuo greičiau knygą išleisti. Jų pastebėjimai ir intelektuali kritika leido patobulinti knygos struktūrą ir pateikti knygos turinį geresne forma, kuri padės skaitytojui nutiesti tiltus tarp akademinių tekstų ir mūsų smegenyse užkoduotų kasdienių situacijų, kuriose mes mokomės ir vis iš naujo pažįstame pasaulį.
Pirma dalis Pažinimas –kas tai?
Šioje dalyje aprašomi pažinimo ir metapažinimo tyrinėjimai, siekiant atskleisti, kaip metapažinimas persipina su mūsų mąstymu ir veikia mūsų savastį. Keliaujant žmogaus pažinimo labirintais, kviečiama susipažinti su mūsų pažintinį elgesį lemiančiu smalsumu ir po atkaklaus darbo aplankančiais netikėtais atradimais. Taip pat atskleidžiamas mūsų smegenų dirigento – vykdomosios funkcijos –vaidmuo pažinimui, racionalių ir impulsyvių sprendimų priėmimui. Aptariant mūsų gebėjimus mokytis ir kaupti žinias, perteikiamos pažinimo apkrovos ir pažinimo žemėlapių sampratos, paaiškinančios mūsų pažinimo ribas ir galimybes, ir pažinimo unikalumą. Be to, paliečiamas klausimas, kaip įgimtos savybės, t. y. gabumai, arba talentai, formuoja mūsų mąstymo modelius ir pažinimo perspektyvas. Galiausiai šioje dalyje aptariami sudėtingų nelinijinių dinaminių sistemų principai, kurie plečia pažinimo ir santykio su pasaulio supratimo ribas ir yra laikomi esminiais, norint suprasti gyvųjų sistemų pažintinį elgesį.
1 skyrius
Pažinimas ir metapažinimas
Žinoti, kad žinome tai, ką mes žinome, ir žinoti, kad nežinome tai, ko mes nežinome, ir yra tikrasis žinojimas.
Mikołaj Kopernik
Kas yra pažinimas?
Mary yra geniali mokslininkė, kuri visas savo dienas leidžia juodai baltame kambaryje ir tyrinėja pasaulį per juodai baltą kompiuterio ekraną. Ji specializuojasi regos neurofiziologijoje ir gauna visą įmanomą informaciją apie regos ir spalvų suvokimą. Ji žino, kokie procesai vyksta, kai matome prinokusį pomidorą arba dangų ir ištariame žodžius raudona ir mėlyna. Ji žino, kaip dangaus spalvos bangos stimuliuoja tinklainę, kaip informacija perduodama į smegenis ir kas tuo metu vyksta smegenyse. Ji žino, kaip centrinė nervų sistema priverčia susitraukti balso stygas ir išstumti orą iš plaučių, ištariant mėlynas dangus... Nors Mary valdo visą įmanomą informaciją apie spalvas, ji pati jų niekada nematė. Kas nutika, kai Mary išleidžiama iš nespalvoto kambario arba jai duodamas spalvotas ekranas? Ar ji išmoks ką nors naujo (Jackson, 1982)?
Tokį minčių eksperimentą siūlo filosofas Frank Jackson, mąstydamas apie sąmonės prigimtį ir pažinimo ribas. Eksperimentas iškelia klausimą apie tai, ar pažinimas apie pasaulį gali būti visiškai paaiškintas mokslo sąvokomis ir faktinėmis žiniomis. Jackson teigimu, akivaizdu, kad Mary, turėdama visą informaciją apie spalvas, vis tiek sužinojo ką nors naujo apie pasaulį ir vizualinę patirtį, ką išgyveno pamatydama spalvą pirmą kartą. Tuomet neišvengiama, kad jos ankstenės žinios buvo neišsamios. Šiuo eksperimentu gilinamąsi į subjektyvų pažinimą, kurio vis dar negalima iki galo paaiškinti vien tik objektyviomis žiniomis.
Pažinimas yra svarbiausia smegenų funkcija, laikoma pasaulio supratimo ir tikrovės vaizdinių formavimo pagrindu. Mary kambario minčių eksperimentas rodo, kad pažinimas priklauso ne vien tik nuo objektyvių žinių. Priešingai, pažinimas apima sudėtingą objektyvių žinių ir subjektyvios patirties sąveiką, leidžiančią ne tik mokytis naujų dalykų, bet ir formuoti supratimą apie savo santykį su savimi, supančiu pasauliu ir kitais bei kurti savo realybės reprezentacijas.
Egzistuoja skirtingi požiūriai į tai, kaip yra apibūdinamas pažinimas ir ką jis reiškia. Paprastai socialinių mokslų srityje, tarp jų ir ugdymo moksluose, į pažinimą žvelgiama iš kognityvinės psichologijos perspektyvos, kuri telkia dėmesį į asmens vidinius psichikos procesus, reikalingus norint suprasti aplinką ir priimti sprendimus dėl savo elgesio ateityje (Eysenck ir Keane, 2015). Tačiau kognityvizmo pradininkai, norėdami paaiškinti ir pagrįsti elgesį asociatyviais sprendimais, psichikos procesų, t. y. pažinimo, tyrimus pavertė griežtos eksperimentinės psichologijos objektu (Bayne ir kt., 2019).
Klasikiniai pažinimo apibrėžimai yra susiję su žinojimo ir mąstymo sampratomis. Tačiau pastaruoju metu pažinimo sąvoka gerokai išsiplėtė, į ją įtraukus mechanizmus, kuriais gyvi organizmai įgyja, apdoroja, saugo ir atkuria informaciją iš aplinkos (Shettleworth, 1998). Neisser (2014) pažymi, kad sąvoka „pažinimas“ reiškia visus procesus, kuriais jutiminė informacija transformuojama, redukuojama, detalizuojama, saugoma, atkuriama. Kaip informacijos apdorojimo mechanizmas, pažinimo procesai padeda gyvam organizmui pažinti, įvertinti ir produktyviai sąveikauti su aplinka, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimą, iš kurių svarbiausi – išlikimas, augimas, klestėjimas ir dauginimasis (Lyon, 2006).
Maturana (1970) apibūdina pažinimą kaip procesą, neatsiejamai susijusį su saviorganizacija – savęs palaikymu ir savikūra (lot. autopoiesis). Kitaip tariant, gyvos būtybės, sąveikaudamos su aplinka, nuolatos kuria save. Savikūros idėja pabrėžia nuolatinę dinamišką gyvų organizmų ir juos supančios aplinkos sąveiką bei gyvų organizmų gebėjimą prisitaikyti prie supančios aplinkos, siekiant išlaikyti savo struktūrinį vientisumą.
Maturana pažymi, kad pasaulio pažinimas ir suvokimas nėra tiesioginis objektyvios tikrovės atspindys. Suvokimą apie pasaulį formuoja žmonių biologinė struktūra, jutimo mechanizmai ir ankstesnė patirtis. Pažinimo procesai yra glaudžiai susiję su jutiminiais potyriais, o mūsų pasaulio supratimas formuojasi per šias sąveikas. Gyvas organizmas, pažindamas pasaulį, formuoja unikalią pasaulio reprezentaciją. Todėl dinaminiu požiūriu pažinimas iš esmės reiškia gyvenimą, kurio
suvokimas paremtas nuolat kintančia organizmo sąveika su aplinka (Maturana ir Varela, 1972). Tačiau tikrasis pažinimas nėra lengvas procesas – jis greičiau panašus į vidinę kovą tarp tvarkos ir chaoso, stabilumo ir dinamikos, aiškumo ir netikrumo.
meta-
[gr. μετα~ kisti] – graikų kalbos skolinys, paprastai vartojamas kaip priešdėlis, reiškiantis po, kartu su, anapus, tarp, už [transformacijos, pasikeitimo prasme].
Priešdėlis meta- vartojamas formuojant skirtingų disciplinų, paprastai mokslo kalbos, sąvokas. Tik nedaugelis sąvokų su priešdėliu meta- vartojamos kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, metafizika, metabolizmas, metastazė, meta teorija, metamorfozė
(ir šių sąvokų būdvardinės formos). Taip pat – ko iš pirmo žvilgsnio nebūtume įtarę – tai yra metodas ir metafora. Formose su daiktavardžiais ir būdvardžiais metareikšmė susijusi su abstrakcija, aukšto lygio analize ir reiškia, kad kažkas yra aukštesnio lygmens – virš kažko arba už kažko.
Meta- stengiasi tarsi atsiriboti nuo to, prieš ką yra dedamas priešdėlis, ir pažvelgti į dalykus iš visiškai naujos perspektyvos. Bendrąja prasme meta- apibūdina savo pirmines ribas peržengiantį reiškinį (subjektą, objektą ar procesą), šį reiškinį laikydama ir apmąstymo dalyku.
Taigi, meta- reiškiniai yra:
a: išeinantys už įprastų reiškinio ribų (pavyzdžiui, metakalba yra specializuota kalbos forma, vartojama kalbai apibūdinti. Arba būdvardis metafizinis, kuomet fizinis apibūdina tai, ką galima patirti fiziškai, o priešdėlis meta- rodo tai, kad reiškinys yra už pasaulio, kurį galime patirti juslėmis, ribų);
b: kreipiantys mūsų žvilgsnį į aukštesnio lygmens būseną (pavyzdžiui, metodas (gr. μετά (metá) + ὁδός (hodós) – sąmoningai pasirinktas veikimo būdas tikslui pasiekti. Graikų žodis hodos reiškia kelią, o priešdėlis met[a]- leidžia tarsi iš viršaus pažvelgti į kelią, kuriuo einama numatyto tikslo link;
c: apimantys virsmus arba transformacijas ir kaitos procesus (pavyzdžiui, metamorfozė reiškia formos ar funkcijų pasikeitimą į visiškai kitokią). Meta- virsmai iš tikrųjų yra fenomenalūs – nors objektas ar organizmas gali iš esmės pakeisti savo formą ar funkciją, jis pats neišnyksta, tik pereina į kitą formą.
Vienas klasikinių metamorfozės pavyzdžių – vikšro virtimas drugeliu. Vikšrui tampant drugeliu, pasikeičia organizmo kūno sandara, forma ir funkcijos. Tačiau, nors įvyksta reikšmingi pokyčiai, nesikeičia organizmo prigimtis, t. y. nesikeičia organizmo genetinis kodas, kinta tik genų ekspresija. Taigi, biologiniu, arba genetiniu, lygmeniu organizmas išlieka tokiu pačiu, bet fiziologiniai pokyčiai keičia organizmo funkcijas, elgesį ir santykio su pasauliu formą. Tikėtina, kad, skaitant šią knygą, skaitytojų galvose taip pat įvyks meta virsmai.
Kas yra metapažinimas?
Metapažinimo, arba metakognicijos sąvoka, kurią XX a. aštuntajame dešimtmetyje pirmasis pavartojo vaikų pažinimo raida besidomintis psichologas James H. Flavell, turi kompleksišką ir besikeičiančią apibrėžtį (Moritz ir Lysaker, 2018). Metapažinimas laikomas sofistikuotu, arba vienu sudėtingiausiu, žmogaus pažintiniu gebėjimu ir suprantamas kaip gebėjimas mąstyti apie savo pažinimo procesus (Flavell, 1979). Plačiąja prasme metapažinimas apibrėžiamas kaip bet koks žinojimas ar pažintinė veikla, kurios objektas yra pažinimas arba kuri reguliuoja bet kokį pažinimo aspektą (Flavell, 1992). Tačiau tiek mokslinėje, tiek populiariojoje literatūroje metapažinimas dažnai apibūdinamas kaip žinojimas apie žinojimą, mąstymas apie mąstymą, pažinimas apie pažinimą.
Grįžkime prie Mary kambario minčių eksperimento. Išėjusi iš juodai balto kambario Mary patirtų anksčiau nematytų spalvų poveikį. Mary spalvų patyrimas praplėstų jos žinias apie spalvas, kaip spalvos gali būti patirtos. Tačiau Mary mąstymas apie tai, kaip šis naujas patyrimas praplečia arba pakeičia jos ankstesnį spalvų suvokimą ir supratimą apie spalvas, būtų metakognityvinis.
Flavell pirmą kartą pavartojo metapažinimo sąvoką, atlikdamas vaikų atminties gebėjimų tyrimus, aptardamas vaiko žinojimą apie savo pažinimo procesus ir gebėjimą juos stebėti. Nors metapažinimo sąvoka mokslo kontekste ir buvo nauja, konceptualusis metapažinimo pagrindas nebuvo visiškai naujas. Visų pirma, Flavell
Albertas Skurvydas, Tomas Kaukėnas, Daiva Šukytė, Stanislav Sabaliauskas
Metapažinimas: kelionė pažinimo ir ugdymo(si) gelmėse
Mokomoji knyga
Redaktorė Sandra Cvilikaitė
Maketuotoja Laura Petrauskienė
2023 11 17. Tiražas 300 egz. Užsakymo Nr. K23-049.
Išleido
Vytauto Didžiojo universitetas
K. Donelaičio g. 58, LT-44248, Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt
Spausdino
UAB „Vitae Litera“
Savanorių pr. 137, LT-44146, Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt
