4Š . PASIRINKAU MATEMATIKĄ KALBA MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAK. STUDENTAI — MOKSLO PIRMŪNAI
Iškalimo. Tenka Matematika pavydi ir įno chaniško gerokai paprakaituoti, ringa, ji labai saugo savo kartais kol Išsiaiškini kokią nors paslaptis, slėpdama jas aksio teoremą, kol Išsprendi, at mų, simbolių, samprotavimų rodo, paprastą uždavinį. Tur keista, bet kaip tik už skraiste. O žmogų visada vi būt, tai Ji man patinka. lioja tai, kas paslaptinga, ne N. ALIŠAUSKAITĖ ištirta, nesuprasta. Vienas iš IV k. studentė tų suviliotų esu aš. Nejaugi nesusigundysit ir Jūs? Aš ne iš karto pasirinkau matematiką. Mokykloje mane R. KASUBA III k. studentas traukė muzika, užsienio kal ba, fizika. Mano pasirinkimą r Savo specialybe aš paten nulėmė paskutiniai metai mo kinta ir nekeisčiau Jos Į Jo kykloje, ir už tai aš turėčiau kią kitą. Mėgstu ^tematiką būti dėkingas savo matemati už jos tikslumą. Tai mokslas, Jis dažnai kuris priverčia pagalvoti, rei kos mokytojui. sudomindavo uždavi kalauja supratimo, o ne me mane
buvo nelengva pasirinkti, kur stoti. Daugiau dėmesio skyriau matematikai ir lite ratūrai. Priešingiems poliams, pasakytų filologas. . . Pasi rinkau pirmąją. Gal būt, do mėjimąsi tiksliaisiais moks lais sustiprino užsiėmimai matematikų būrelyje, kuriam vadovavo R. Barščiauskas. žmogus, visą savo gyvenimą paskyręs mokiniams. K. PETROŠIŪTĖ III k. studentė
niais, kurių nėra mokyklos sias šiuolaikinės civilizacijos programoje ir prie kurių tek lygio rodiklis. J. BALTRUŠAITIS davo nemažai pasėdėti. Būda V k. studentas vo daug džiaugsmo, jei pasi sekdavo išspręsti. Tur būt, Pasirinkau matematikos kaip tik tais momentais aš ir specialybę. Žinau kad pasi rinkau teisingą kelią. pamėgau matematiką. Sako, kad matematika „sau E. STANKUS sas“ dalykas, Jame nėra ro ir aplamai ma V k. studentas, mantikos tematikai.......... trenkti“. Norit V. Lenino stipendininkas tikėkit, norit ne, bet visi ly Natūralu, kad matematikams ir mums, tik baigiantiems Ma tematikos fakultetą, matema tiku — visų geriausias ir svarbiausias mokslas, o mate matikos pasiekimai — geriau
giai tiek pat „trenkti“, kaip Ir mes, Jei nedaugiau. O ro mantikos? Jos visur yra, tik gaila, kad Jos neieškoma. J. JANKAUSKAS II k. studentas
0 TU? Brangus abituriente! Šio mūsų laikraščio numerio tikslas — supažindinti Ta ve su kai kuriomis Vil niaus universiteto specia lybėmis, studentišku gyve nimu. Mes norime sustip rinti Tavyje troškimą siek ti mokslo, būti naudingu socialistinei mūsų Tėvynei. Kol kas Tu dar mokslei vis. Tegu, pasak poeto, mokyklos rūpestį kaip sau lę sugeria širdis. Nes mo kykloje pradžia didžiulio tavo kelio. Joje gimsta pirmoji, nedrąsi, o gal ir tikroji Tavo svajonė. Bū ti. .. Kuo? Jeigu Tu darbštus ir išti kimas savo svajonei, Vil niaus universitetas Tau tikrai taps ALMA MATER — Motina Maitintoja.
Mokykloje visi dėstomi da lykai vienodai sekėsi, todėl
Visu šalių proletarai, vienykitės!
CčMŽVBiniS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1970 m. sausio mėn. 10 d.
Kaina 4 kp.
I
KŪRYBINGA NUOTAIKA SENAJAME UNIVERSITETE B. SUDAVICIUS prorektorius mokymo reikalams
Vilniaus V. Kapsuko uni versitetas stengiasi jaunimui padėti apsispręsti, o tiems j aunuoliams, kurie pasiryžę toliau šturmuoti mokslo pa slaptis, — pasiruošti tęsti mokslą aukštojoje mokykloje. Didelį darbą su jaunimu dirba Matematikos ir mecha nikos fakulteto dėstytojai. Jų iniciatyva organizuota neaki vaizdinė matematikos mokyk la, kurios dviejuose kursuose dabar mokosi apie 1000 moks leivių. Pradėjo veikti parengiamie ji kursai prie Universiteto, ku riuos lanko 520 jaunuolių. Nuo vasario pradžios tokie kursai veiks ir prie Kauno Vakarinio fakulteto. Liepos mėnesį bus organi.zuoti parengiamieji kursai kai mo jaunuoliams, stojantiems į Fizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetus. Kaip rodo pirmoji patirtis, tai labai geras dalykas. Pavyzdžiui, 1969 m. tokius kursus lankė 213 jaunuolių. Daugumas jų ■sėkmingai išlaikė stojamuo sius egzaminus ir buvo priim ti j pirmą kursą. Žiemos atostogų metu šim tai studentų su Komjaunimo
komiteto kelialapiais aplankys vidurines mokyklas, susitiks su abiturientais, papasakos jiems apie mūsų universitetą. Norėtųsi, kad ir vidurinės mo kyklos palaikytų glaudesnius ryšius su savo auklėtiniais — dabartiniais studentais. Jų su sitikimai su moksleiviais padėtų išplėsti profesinio orientavimo darbą, padėtų ge riau sukomplektuoti pirmo kurso kontingentą. 1970/71 mokslo metais Uni versitetas priims į pirmą kur są didelį jaunimo būrį — 2800 žmonių (j dieninį skyrių — 1525, vakarinį — 500 ir neakivaizdinį — 775 žmones). Mūsų skaitlinga šeima dar la biau padidės. Šiuo metu Universitete mo kosi 14.932 studentai. Ruošia mi 27 specialybių specialistai. Kiekvienos specialybės stu dentai nuo vyresnių kursų ruošiami siauresnėmis specia lizacijomis. Tokių specializa cijų Universitete yra 65. Ypač paminėtinos neseniai įsteigtos labai perspektyvios ekonomi nės kibernetikos ir ekonomi nės informacijos mechanizuo to apdorojimo specialybės. Universitete sudarytos ne blogos mokymosi sąlygos. Par tijos ir Vyriausybės nuolati nio rūpinimosi dėka tos sąly gos metai iš metų gerėja.
Rytas. Dešimta valanda » Egzaminai — tai visos disciplinos arba jos dalies studija vimo paskutinis etapas. Jų tikslas — patikrinti studentų teorines žinias ir įgūdžius, jų praktinį taikymą bei sava pankiško rankiško darbo su mokomąja ir moksline literatūra įgūižius. i (Iš TSRS aukštųjų mokyklų kursinių egzaminų ir įskaitų nuostatų) £ Gamtos fakultete tuščia. Užsukame į dekanatą: „Sakykit, kada prasideda egzaminai?" „Šiandien“. — „Kelintą aįjmlandą?" — „Devintą, deimtą, žodžiu, kaip susitaria u dėstytoju". Tik po valandos vienoje laratorijoje prasidėjo dekorayvinių augalų selekcijos egaminas trečiakursiams biolo gams. Keturios mergaitės ruo■šėsi, viena laukė savo eilės ■’-iž durų.
— Reikia žinoti visus me džius, krūmus, dekoratyvinius augalus, — pasakoja L. Jan kauskaitė, — labai sunkus eg zaminas. Filologijos fakultete anglų kalbos egzaminą laikė diplo mantai anglistai. Atsakinėjo A. Plikšnytė' (nuotrauka de šinėje). 1— Tai labai rimta studentė, — pasakoja vyr. dėstytoja G. Spokevičienė ir doc. N. Ka(Nukelta J 2 psl.)
Universitete daug remon nalistų, bibliotekininkų ir kiti tuojama ir statoma. Sparčiai klubai. Literatų būreliuose pir auga Ekonomikos fakulteto mąją mokyklą praeina busi rūmai, bibliotekos knygų sau mieji rašytojai, poetai. Uni gykla. Didelės lėšos skiriamos versitetas garsus ir studentų šiuolaikinei aparatūrai įsigy meno saviveikla, o Estetinio ti, modernioms mokslinėms ir lavinimo katedroje mokosi mokymo laboratorijoms įsteig daugiau kaip 400 studentų, įsi gydami antrą — visuomeninę ti. Universitetas turi kvalifi specialybę. kuotus pedagoginius kadrus. Plačiai studentų visuomeni Aštuoniasdešimt trijose Uni nei veiklai vadovauja skait versiteto katedrose dirba 789 linga komjaunimo organizaci dėstytojai: iš jų 58 mokslo ja, kuri pelnytai laikoma par daktarai ir profesoriai, 337 tinės organizacijos pagalbinin mokslo kandidatai ir docentai. ku, auklėjant studentiją ko Studentai klausosi paskaitas munizmo idealų dvasia. tokių plačiai žinomų moksli Universitetas palaiko ryšius ninkų, kaip Universiteto rek su daugeliu Tarybų Sąjungos toriaus profesoriaus J. Kubi aukštųjų mokyklų. Plečiasi liaus, fizikų profesorių J. Viš- ryšiai su užsienio aukštosio čako ir A. Jucio, geografų mis mokyklomis: Graifsvaldo profesorių V. Chomskio ir A. (VDR), Krokuvos (LLR), Pra Basalyko, medikų profesorių gos (CSR) universitetais. Su A. Marcinkevičiaus ir P. Nor jais mes keičiamės moksliniais kūno, ekonomistų profesorių da rbuotoj ais, studentais-prakM. Gregorausko ir A. Žilėno, tikantais, studentų grupėmis istorikų profesorių J. Jurginio vasaros darbo ir poilsio sto ir K. Navicko, lituanistų pro vyklose. Atskiri mūsų univer fesorių J. Kazlausko ir V. Ma siteto studentai yra pasiųsti mokytis j Vengrijos, Vokieti žiulio bei daugelio kitų. Universiteto studentai gyve jos Demokratinės Respublikos na iš tikrųjų turiningai ir ir kitų šalių aukštąsias mo įdomiai. Studentai turi savo kyklas. Tikrai kūrybinga nuotaika organizacijas ir klubus. Stu dentų mokslinė draugija savo vyrauja Universitete šiais ju eilėse turi daugiau kaip 1500 biliejiniais metais. Geriausia narių. Aktyviai dirba sporto, studentų dovana V. Lenino turistų, kraštotyrininkų, žur gimimo 100-osioms metinėms
• r , F' I1 p M wS hh ■ i M -Mį E
— tai geras mokymasis, gilus V. Lenino teorinio palikimo įsisavinimas, aktyvi visuome ninė veikla. Universitete or ganizuojami įvairūs renginiai, skirti V. Lenino gimimo jubi liejui: jaunųjų literatų kūry bos konkursas, konkursai iš aiškinti geriausiai akademinei grupei, geriausiam studento moksliniam darbui, susitikimai su senais revoliucionieriais, agitžygiai ir kitos priemonės. Studentų visuomeninės orga nizacijos praturtina savo veik lą naujomis formomis bei me todais. Mieli abiturientai! Univer siteto durys jums plačiai at vertos. Mes kviečiame tuos, kurie pasiryžę gerai mokytis, savo aktyvia visuomenine veikla turtinti gražias Univer siteto tradicijas.
ŠIANDIEN „TARYBINIO STU DENTO“ NUMERIS JUBILIEJI NIS — 700-ASIS. TA PROGA — ŽODIS 400-OJO REDAKTO RIUI.
Pamenu tas dienas, kai „Ta rybinis studentas" skaičiavo tik antrąjį šimtą. Tuomet Uni versitete studijavo mano draugai ir... mano gyvenimo draugė. Ir aš jiems labai pa vydėjau tos laimės, o vėliau — džiaugiausi, sulaukęs stu dentiškų dienų. Aš, karo daly vis, tarp jaunų studentų bu vau lyg tas gandras-atsiskyrėlis žąsų būrely vėlų rudenėlį. Studijavau stacionare, nes tik iš dėstytojų Išgirstas žodis patenkindavo mano smalsu mą. „Tarybinį studentą" pradė jau redaguoti studijuodamas ketvirtame kurse. Sekreto rium dirbo M. Misiūnas, vė liau — V. Sldaras. Dabar jie du jau prityrę žurnalistai: M. Misiūnas — Kėdainių rajoni nio laikraščio atsakingas sek retorius, o V. Sldaras —„Valstiečių laikraščio" sekre torius. Mums uoliai talkinin kavo didelis studentų būrys: V. Palčinskaitė, J. Vaičiūnai tė, P. Vaitkevičius, A. Zurba, R. Ozolas, A. Strumskis, R. Rakauskas, L. Ruikas ir dau gelis kitų anuometinių stu dentų. Na, o šefuodavo mus du nepavargstantys žurnalistų ugdytojai — Jonas Bulota ir Stasys Makauskas. Daug pa dėdavo ir buvęs redaktoriaus pavaduotojas dėst. R. Sideravičius. Be abejo, labai džiaugėmės, gimus 400-ajam „T. studen tui". Ir tuo pat metu teko susimąstyti: o ar viską pada rėme, kad mūsų jaunimo laikraštis taptų tikru partijos pagalbininku, ugdant tarybi nę studentiją komunizmo idė jų dvasia. Atrodo, ši pagrin dinė problema rūpi ir kole goms, kurie redagavo septin tojo šimto „Studentus". Džiugu, kad „Tarybinis stu dentas" tapo geru Universite to studentų bičiuliu, tikrai brandžiu partijos pagalbininIku sudėtingame ir atsakinga me jaunimo auklėjime. Tad palankaus vėjo j jūsų bures, „Tarybinio studento“ jubiliaI’tal! VYT. D£NAS žurnalistas