Tarybinis Studentas, 1970 m. sausio 10 d. Nr. 1-2 (699-700)

4Š .

PASIRINKAU MATEMATIKĄ KALBA MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAK. STUDENTAI — MOKSLO PIRMŪNAI

Iškalimo. Tenka Matematika pavydi ir įno­ chaniško gerokai paprakaituoti, ringa, ji labai saugo savo kartais kol Išsiaiškini kokią nors paslaptis, slėpdama jas aksio­ teoremą, kol Išsprendi, at­ mų, simbolių, samprotavimų rodo, paprastą uždavinį. Tur keista, bet kaip tik už skraiste. O žmogų visada vi­ būt, tai Ji man patinka. lioja tai, kas paslaptinga, ne­ N. ALIŠAUSKAITĖ ištirta, nesuprasta. Vienas iš IV k. studentė tų suviliotų esu aš. Nejaugi nesusigundysit ir Jūs?

Aš ne iš karto pasirinkau matematiką. Mokykloje mane R. KASUBA III k. studentas traukė muzika, užsienio kal­ ba, fizika. Mano pasirinkimą r Savo specialybe aš paten­ nulėmė paskutiniai metai mo­ kinta ir nekeisčiau Jos Į Jo­ kykloje, ir už tai aš turėčiau kią kitą. Mėgstu ^tematiką būti dėkingas savo matemati­ už jos tikslumą. Tai mokslas, Jis dažnai kuris priverčia pagalvoti, rei­ kos mokytojui. sudomindavo uždavi­ kalauja supratimo, o ne me­ mane

buvo nelengva pasirinkti, kur stoti. Daugiau dėmesio skyriau matematikai ir lite­ ratūrai. Priešingiems poliams, pasakytų filologas. . . Pasi­ rinkau pirmąją. Gal būt, do­ mėjimąsi tiksliaisiais moks­ lais sustiprino užsiėmimai matematikų būrelyje, kuriam vadovavo R. Barščiauskas. žmogus, visą savo gyvenimą paskyręs mokiniams.

K. PETROŠIŪTĖ III k. studentė

niais, kurių nėra mokyklos sias šiuolaikinės civilizacijos programoje ir prie kurių tek­ lygio rodiklis.

J. BALTRUŠAITIS davo nemažai pasėdėti. Būda­ V k. studentas vo daug džiaugsmo, jei pasi­ sekdavo išspręsti. Tur būt, Pasirinkau matematikos kaip tik tais momentais aš ir specialybę. Žinau kad pasi­ rinkau teisingą kelią. pamėgau matematiką.

Sako, kad matematika „sau­ E. STANKUS sas“ dalykas, Jame nėra ro­ ir aplamai ma­ V k. studentas, mantikos tematikai.......... trenkti“. Norit V. Lenino stipendininkas tikėkit, norit ne, bet visi ly­ Natūralu, kad matematikams ir mums, tik baigiantiems Ma­ tematikos fakultetą, matema­ tiku — visų geriausias ir svarbiausias mokslas, o mate­ matikos pasiekimai — geriau­

giai tiek pat „trenkti“, kaip Ir mes, Jei nedaugiau. O ro­ mantikos? Jos visur yra, tik gaila, kad Jos neieškoma.

J. JANKAUSKAS II k. studentas

0 TU? Brangus abituriente! Šio mūsų laikraščio numerio tikslas — supažindinti Ta­ ve su kai kuriomis Vil­ niaus universiteto specia­ lybėmis, studentišku gyve­ nimu. Mes norime sustip­ rinti Tavyje troškimą siek­ ti mokslo, būti naudingu socialistinei mūsų Tėvynei.

Kol kas Tu dar mokslei­ vis. Tegu, pasak poeto, mokyklos rūpestį kaip sau­ lę sugeria širdis. Nes mo­ kykloje pradžia didžiulio tavo kelio. Joje gimsta pirmoji, nedrąsi, o gal ir tikroji Tavo svajonė. Bū­ ti. .. Kuo? Jeigu Tu darbštus ir išti­ kimas savo svajonei, Vil­ niaus universitetas Tau tikrai taps ALMA MATER — Motina Maitintoja.

Mokykloje visi dėstomi da­ lykai vienodai sekėsi, todėl

Visu šalių proletarai, vienykitės!

CčMŽVBiniS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

1970 m. sausio mėn. 10 d.

Kaina 4 kp.

I

KŪRYBINGA NUOTAIKA SENAJAME UNIVERSITETE B. SUDAVICIUS prorektorius mokymo reikalams

Vilniaus V. Kapsuko uni­ versitetas stengiasi jaunimui padėti apsispręsti, o tiems j aunuoliams, kurie pasiryžę toliau šturmuoti mokslo pa­ slaptis, — pasiruošti tęsti mokslą aukštojoje mokykloje.

Didelį darbą su jaunimu dirba Matematikos ir mecha­ nikos fakulteto dėstytojai. Jų iniciatyva organizuota neaki­ vaizdinė matematikos mokyk­ la, kurios dviejuose kursuose dabar mokosi apie 1000 moks­ leivių.

Pradėjo veikti parengiamie­ ji kursai prie Universiteto, ku­ riuos lanko 520 jaunuolių.

Nuo vasario pradžios tokie kursai veiks ir prie Kauno Vakarinio fakulteto.

Liepos mėnesį bus organi.zuoti parengiamieji kursai kai­ mo jaunuoliams, stojantiems į Fizikos bei Matematikos ir mechanikos fakultetus. Kaip rodo pirmoji patirtis, tai labai geras dalykas. Pavyzdžiui, 1969 m. tokius kursus lankė 213 jaunuolių. Daugumas jų ■sėkmingai išlaikė stojamuo­ sius egzaminus ir buvo priim­ ti j pirmą kursą. Žiemos atostogų metu šim­ tai studentų su Komjaunimo

komiteto kelialapiais aplankys vidurines mokyklas, susitiks su abiturientais, papasakos jiems apie mūsų universitetą.

Norėtųsi, kad ir vidurinės mo­ kyklos palaikytų glaudesnius ryšius su savo auklėtiniais — dabartiniais studentais. Jų su­ sitikimai su moksleiviais padėtų išplėsti profesinio orientavimo darbą, padėtų ge­ riau sukomplektuoti pirmo kurso kontingentą.

1970/71 mokslo metais Uni­ versitetas priims į pirmą kur­ są didelį jaunimo būrį — 2800 žmonių (j dieninį skyrių — 1525, vakarinį — 500 ir neakivaizdinį — 775 žmones).

Mūsų skaitlinga šeima dar la­ biau padidės. Šiuo metu Universitete mo­ kosi 14.932 studentai. Ruošia­ mi 27 specialybių specialistai.

Kiekvienos specialybės stu­ dentai nuo vyresnių kursų ruošiami siauresnėmis specia­ lizacijomis. Tokių specializa­ cijų Universitete yra 65. Ypač paminėtinos neseniai įsteigtos labai perspektyvios ekonomi­ nės kibernetikos ir ekonomi­ nės informacijos mechanizuo­ to apdorojimo specialybės.

Universitete sudarytos ne­ blogos mokymosi sąlygos. Par­ tijos ir Vyriausybės nuolati­ nio rūpinimosi dėka tos sąly­ gos metai iš metų gerėja.

Rytas. Dešimta valanda » Egzaminai — tai visos disciplinos arba jos dalies studija­ vimo paskutinis etapas. Jų tikslas — patikrinti studentų teorines žinias ir įgūdžius, jų praktinį taikymą bei sava­ pankiško rankiško darbo su mokomąja ir moksline literatūra įgūižius. i (Iš TSRS aukštųjų mokyklų kursinių egzaminų ir įskaitų nuostatų) £ Gamtos fakultete tuščia. Užsukame į dekanatą: „Sakykit, kada prasideda egzaminai?" „Šiandien“. — „Kelintą aįjmlandą?" — „Devintą, deimtą, žodžiu, kaip susitaria u dėstytoju".

Tik po valandos vienoje laratorijoje prasidėjo dekorayvinių augalų selekcijos egaminas trečiakursiams biolo­ gams. Keturios mergaitės ruo■šėsi, viena laukė savo eilės ■’-iž durų.

— Reikia žinoti visus me­ džius, krūmus, dekoratyvinius augalus, — pasakoja L. Jan­ kauskaitė, — labai sunkus eg­ zaminas.

Filologijos fakultete anglų kalbos egzaminą laikė diplo­ mantai anglistai. Atsakinėjo A. Plikšnytė' (nuotrauka de­ šinėje).

1— Tai labai rimta studentė, — pasakoja vyr. dėstytoja G. Spokevičienė ir doc. N. Ka(Nukelta J 2 psl.)

Universitete daug remon­ nalistų, bibliotekininkų ir kiti tuojama ir statoma. Sparčiai klubai. Literatų būreliuose pir­ auga Ekonomikos fakulteto mąją mokyklą praeina busi­ rūmai, bibliotekos knygų sau­ mieji rašytojai, poetai. Uni­ gykla. Didelės lėšos skiriamos versitetas garsus ir studentų šiuolaikinei aparatūrai įsigy­ meno saviveikla, o Estetinio ti, modernioms mokslinėms ir lavinimo katedroje mokosi mokymo laboratorijoms įsteig­ daugiau kaip 400 studentų, įsi­ gydami antrą — visuomeninę ti.

Universitetas turi kvalifi­ specialybę. kuotus pedagoginius kadrus.

Plačiai studentų visuomeni­ Aštuoniasdešimt trijose Uni­ nei veiklai vadovauja skait­ versiteto katedrose dirba 789 linga komjaunimo organizaci­ dėstytojai: iš jų 58 mokslo ja, kuri pelnytai laikoma par­ daktarai ir profesoriai, 337 tinės organizacijos pagalbinin­ mokslo kandidatai ir docentai. ku, auklėjant studentiją ko­ Studentai klausosi paskaitas munizmo idealų dvasia. tokių plačiai žinomų moksli­ Universitetas palaiko ryšius ninkų, kaip Universiteto rek­ su daugeliu Tarybų Sąjungos toriaus profesoriaus J. Kubi­ aukštųjų mokyklų. Plečiasi liaus, fizikų profesorių J. Viš- ryšiai su užsienio aukštosio­ čako ir A. Jucio, geografų mis mokyklomis: Graifsvaldo profesorių V. Chomskio ir A. (VDR), Krokuvos (LLR), Pra­ Basalyko, medikų profesorių gos (CSR) universitetais. Su A. Marcinkevičiaus ir P. Nor­ jais mes keičiamės moksliniais kūno, ekonomistų profesorių da rbuotoj ais, studentais-prakM. Gregorausko ir A. Žilėno, tikantais, studentų grupėmis istorikų profesorių J. Jurginio vasaros darbo ir poilsio sto­ ir K. Navicko, lituanistų pro­ vyklose. Atskiri mūsų univer­ fesorių J. Kazlausko ir V. Ma­ siteto studentai yra pasiųsti mokytis j Vengrijos, Vokieti­ žiulio bei daugelio kitų.

Universiteto studentai gyve­ jos Demokratinės Respublikos na iš tikrųjų turiningai ir ir kitų šalių aukštąsias mo­ įdomiai. Studentai turi savo kyklas.

Tikrai kūrybinga nuotaika organizacijas ir klubus. Stu­ dentų mokslinė draugija savo vyrauja Universitete šiais ju­ eilėse turi daugiau kaip 1500 biliejiniais metais. Geriausia narių. Aktyviai dirba sporto, studentų dovana V. Lenino turistų, kraštotyrininkų, žur­ gimimo 100-osioms metinėms

• r , F' I1 p M wS hh ■ i M -Mį E

— tai geras mokymasis, gilus V. Lenino teorinio palikimo įsisavinimas, aktyvi visuome­ ninė veikla. Universitete or­ ganizuojami įvairūs renginiai, skirti V. Lenino gimimo jubi­ liejui: jaunųjų literatų kūry­ bos konkursas, konkursai iš­ aiškinti geriausiai akademinei grupei, geriausiam studento moksliniam darbui, susitikimai su senais revoliucionieriais, agitžygiai ir kitos priemonės.

Studentų visuomeninės orga­ nizacijos praturtina savo veik­ lą naujomis formomis bei me­ todais.

Mieli abiturientai! Univer­ siteto durys jums plačiai at­ vertos. Mes kviečiame tuos, kurie pasiryžę gerai mokytis, savo aktyvia visuomenine veikla turtinti gražias Univer­ siteto tradicijas.

ŠIANDIEN „TARYBINIO STU­ DENTO“ NUMERIS JUBILIEJI­ NIS — 700-ASIS. TA PROGA — ŽODIS 400-OJO REDAKTO­ RIUI.

Pamenu tas dienas, kai „Ta­ rybinis studentas" skaičiavo tik antrąjį šimtą. Tuomet Uni­ versitete studijavo mano draugai ir... mano gyvenimo draugė. Ir aš jiems labai pa­ vydėjau tos laimės, o vėliau — džiaugiausi, sulaukęs stu­ dentiškų dienų. Aš, karo daly­ vis, tarp jaunų studentų bu­ vau lyg tas gandras-atsiskyrėlis žąsų būrely vėlų rudenėlį.

Studijavau stacionare, nes tik iš dėstytojų Išgirstas žodis patenkindavo mano smalsu­ mą. „Tarybinį studentą" pradė­ jau redaguoti studijuodamas ketvirtame kurse. Sekreto­ rium dirbo M. Misiūnas, vė­ liau — V. Sldaras. Dabar jie­ du jau prityrę žurnalistai: M. Misiūnas — Kėdainių rajoni­ nio laikraščio atsakingas sek­ retorius, o V. Sldaras —„Valstiečių laikraščio" sekre­ torius. Mums uoliai talkinin­ kavo didelis studentų būrys: V. Palčinskaitė, J. Vaičiūnai­ tė, P. Vaitkevičius, A. Zurba, R. Ozolas, A. Strumskis, R. Rakauskas, L. Ruikas ir dau­ gelis kitų anuometinių stu­ dentų. Na, o šefuodavo mus du nepavargstantys žurnalistų ugdytojai — Jonas Bulota ir Stasys Makauskas. Daug pa­ dėdavo ir buvęs redaktoriaus pavaduotojas dėst. R. Sideravičius.

Be abejo, labai džiaugėmės, gimus 400-ajam „T. studen­ tui". Ir tuo pat metu teko susimąstyti: o ar viską pada­ rėme, kad mūsų jaunimo laikraštis taptų tikru partijos pagalbininku, ugdant tarybi­ nę studentiją komunizmo idė­ jų dvasia. Atrodo, ši pagrin­ dinė problema rūpi ir kole­ goms, kurie redagavo septin­ tojo šimto „Studentus".

Džiugu, kad „Tarybinis stu­ dentas" tapo geru Universite­ to studentų bičiuliu, tikrai brandžiu partijos pagalbininIku sudėtingame ir atsakinga­ me jaunimo auklėjime. Tad palankaus vėjo j jūsų bures, „Tarybinio studento“ jubiliaI’tal!

VYT. D£NAS žurnalistas

2 P<

tarybinis studentas

Reikalingi konkretesni Įpareigojimai ENININE įskaita Universiteto komjaunimo organizacijoje praveda­ ma dviem etapais: I — nuo 1969 m. gegužės mėn. iki 1969 m. spalio mėn. (užbaig­ tas VLKJS 51-ųjų metinių iš­ vakarėse); II — 1969 m. spa­ lis — 1970 m. balandis (už­ baigiamas V. Lenino gimimo 100-ųjų metinių išvakarėse).

Susumuojant I 'etapo rezul­ tatus, buvo atsižvelgta į šiuos kriterijus: a) kaip komjau­ nuolis (grupės pirminė kom­ jaunimo organizacija) mokėsi (pavasario sesijos rezultatai) bei dalyvavo SMD veikloje, b) kaip studijavo visuomeni­ nius mokslus bei marksizmoleninizmo klasikų veikalus, c) kaip dalyvavo studentų va­ saros darbo ir poilsio stovyk­ lose bei atliko vasaros ato­ stogų metu kitokio pobūdžio visuomeninį darbą, d) kaip laikėsi komjaunuoliškos ir studentiškos disciplinos.

Fakultetų ir bendrauniversitetinė lenininės įskaitos orr

į

ganizavimo komisijos įvertina ir įformina komjaunimo orga­ nizacijų veiklą pagal aukš­ čiau minėtus kriterijus.

1 etapo rezultatų apibendri­ nimo protokolai, surašyti le­ nininės įskaitos organizavimo komisijos posėdžiuose, patvir­ tinami visų posėdyje dalyva­ vusių komisijos narių para­ šais. Su jais supažindinami vi­ si grupių pirminių komjauni­ mo organizacijų nariai. Gru­ pių pirminių komjaunimo or­ ganizacijų protokolai turi bū­ ti saugomi fakultetų komjau­ nimo biuruose (komitetuose), o fakultetų — Universiteto komjaunimo komitete. Teo­ riškai taip, o praktiškai?

Neseniai buvo svarstyta, kaip lenininė įskaita vyksta Filologijos, Fizikos ir Medici­ nos fakultetuose. Tikrinimo komisijos pranešimą skaitė VVU komjaunimo komiteto narys M. Bložė.

Pasirodo, dar nė viename iš šių fakultetų nėra galutinai sutvarkyta I etapo dokumen-

tacija. Tai dar vienas mūsų nepareigingumo, gal daugiau apsileidimo, pavyzdys: juk lenininė įskaita sekasi neblo­ gai, turime ir „penketų", bet blogiausia, kad nesusitvarko­ me su dokumentacija. Ji yra sekretorių kompetencijoje, jie ir turi sukrusti.

Gerai sekasi medikams: I, II k. grupės sutvarkė doku­ mentaciją, tų kursų komjau­ nuoliai turi konkrečius įsipa­ reigojimus II etapui. Siame fa­ kultete skolininkų neperdaugiausia: po pavasario egzami­ nų sesijos buvo 56; netoli 100 studentų sesiją išlaikė penke­ tais. Medicinos fak. skolų iš visuomeninių mokslų nėra, bet šių disciplinų bendras vi­ durkis žemesnis, negu specia­ liųjų. Fizikos fakultete pirmie­ ji trys kursai turi net penkias visuomeninių mokslų skolas.

TSKP istorijos, dialektinio materializmo užsiėmimams, seminarų kokybei, lankomu­ mui, ir apskritai — pažangu­ mui, fakultetų komjaunimo

VVU KOMJAUNIMO

ĮSAKAS komitetai ir biurai turi skirti ypatingą dėmesį.

Fakultetuose neblogai dirba SMD būreliai, skaitoma daug ir gerų pranešimų.

Tikrinimo komisija pastebė­ jo, kad Fizikos fak. pirminių grupių darbo planuose mažas dėmesys skiriamas jubilieji­ niams renginiams. Medicinos fakultete irgi apsiribojama tik geriausios grupės išaiškinimu.

Fakultetuose kai kurios gru­ pės neturi pristačiusios darbų planų. O ir patys planai kar­ tais verti juoko: cepelinų ba­ lių kalendorius. . .

VVU komjaunimo komiteto posėdyje nutarta grupėse pri­ imti konkrečius įsipareigoji­ mus, darbo planuose numa­ tyti renginius V. Lenino ju­ biliejui, komjaunuolius, ga­ vusius nepatenkinamus visuo­ meninių disciplinų (kaip ir specialybės dalykų) pažymius, personaliai svarstyti, fakulte­ tuose didesnį dėmesį skirti aktyvo mokymui, jo darbui.

NEJUOKINGOS ISTORIJOS

Skolos Išgirdo vieną kartą Petras Pretkelis, GF geografijos spec.

V k. studentas, naują dainą: „Stipendija toli, o rubliai tik keli, ateis geri draugai, vėl bus pinigai. Studentai nepra­ žus, studentų bus viršus..."

Patiko ir melodija, ir žodžiai.

O kai vieną dieną žmona išvažiavo į kaimą, pas tėvus, pabandė tuos žodžius patikrin­ ti mūsų gyvenimo realybėje.

Draugų (skaityk — draugė) atsirado. Nuvažiavo į aero­ uosto restoraną. Griaudžiant už langų „Tu-124" (kaip pa­ našu į gitaras), pilstė sau ir savo draugei konjakėlį, valgė pats ir vaišino draugę. Ge­ ra draugė sėdėjo pašonėj, bet kišenė nuo tos šiltos kaimy­ nystės nepapilnėjo. Įsitikinęs, kad „studentas nepražus", movė pro duris neužsimokė­ jęs 18 rublių. Šiaip taip iš lankytojų su­ žinojusi Petro pavardę, atbė­ go vargšė padavėja j Gamtos fakultetą. Petro Pretkelio ne­ rado (pasislėpė jaunuolis)), pranešė fakulteto vadovams, dėstytojams. Šie Pretkelio pa­ vardę gerai žinojo: studentas nuo pat pirmųjų dienų Uni­ versitete blogai mokėsi, visą laiką turėjo akademinių- įsi­ skolinimų. Net iki šiol P. Pretkelis dar neišlaikė TSRS fizinės geografijos egzamino už IV kursą. Fakulteto vado­ vai nutarė P. Pretkelį paša­ linti iš Universiteo. O varg­ šelis dar vis tebetūno kažkur įlindęs ir nesirodo: mat, ne­ sugalvoja, kurias skolas, pir­ ma likviduoti...

A. JUODUPIS

LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO

KOMITETE

įkurtuvės Prieš penkerius metus bu­ vo pradėta pirmoji komplek­ sinė, moksliniais pagrindais atliekama Universiteto res­ tauracija per visą jo keturių šimtmečių istoriją. Restaura­ cija prasidėjo nuo Istorijos ir Filologijos fakultetų pastatų.

Dabar filologai j auditori­ jas vaikščios per naująjį „mūzų vestibiulį“, kurį deko­ ravo vilnietis dailininkas R. Gibavičius (jį matome nuot­ raukoje apačioje). Viena salė pavadinta Mažvydo vardu (nuotrauka viršuje). Įspūdin­ ga freska (dail. S. šimulynas) vaizduoja Martyną Mažvy­ dą. Šioje salėje įsikurs už­ sienio kalbų skaitykla. Į 20-ties auditorijų, moder­ nių kabinetų, skaityklų įkur­ tuves atvyko Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubi­ lius, prorektorius doc. B. Sudavičius, partijos Vilniaus m. komiteto pirmasis sekre­ torius K. Mackevičius, parti­ jos Universiteto komiteto sekretorius P. Bernatavičius, Universiteto mokymo dalies vedėja I. Ragelienė, Filologi­ jos fakulteto vadovai.

A. BRAZAIČIO nuotraukos

(Atkelta iš 1 psl.)

meneckaitė. — Šiandien kaž­ kodėl jaudinosi. .. Jos žinias mes įvertinom labai stipriu ketvertu.

Teisės fakultete pirmą sa­ vo gyvenime studentišką eg­ zaminą laikė pirmakursiai.

Egzaminas ne iš sunkiausių — TSKP istorija.

— Kaip sekasi?

— Jau penki žmonės išlai­ kė. Vienas ketvertas, kiti tre­ jetai.

Pradžia visada nelengva...

Nuotraukoje: atsakinėja J. Baškys.

A. DARGŪNO fotoreportažas

dEl drg. m. bordonaitės APDOVANOJIMO

Už ilgametį, vaisingą peda­ goginį darbą ir aktyvią visuo­ meninę bei politinę veiklą, ryšium su šešiasdešimtosiomis gimimo metinėmis apdovanoti Vilniaus Valstybinio V. Kap­ suko universiteto Mokslinio komunizmo pagrindų katedros vyresniąją dėstytoją, Lietuvos TSR nusipelniusią kultūros veikėją drg. Mirą BORDONAITĘ Lietuvos TSR Aukš­

GARBES

čiausiosios Tarybos Prezidiu­ mo Garbės raštu.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas M. SUMAUSKAS Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sekretorius S. NAUJALIS.

KOMJAUNUOLIŠKA AISTRA,

JAUNATVIŠKA ŠIRDIS Metai nužymi žmogaus am­ žių. Bet gyvenimas matuoja­ mas ne vien metais. Jį puošia darbai. Mokslinio komunizmo katedros vyr. dėstytojos, Lie­ tuvos TSR nusipelniusios kul­ tūros veikėjos Miros Bordonaitės, kurios garbingą jubi­ liejų mes kartu su ja pažymi­ me sausio 8 dieną, gyvenimo kelias kupinas tokių darbų, kurių su kaupu užtektų ke­ liems kur kas solidesnio am­ žiaus žmonėms.

Mes dažnai tariame — le­ nininė gvardija. Ir nors Mira Bordonaitė stojo į komjauni­ mą 1926 m., po Lenino mir­ ties, o į partiją — 1930 me­ tais, mums jinai — lenininės gvardijos kario pavyzdys. Neansakomai sunkus revoliucio­ nieriaus ■— profesionalo gyve­ nimas, visiškas savęs atsižadė­ jimas vardan liaudies laimės, pavojus kiekviename žings­ nyje, šešeri metai sunkiųjų darbų kalėjimo, Dimitravos koncentracijos stovykla, — niekas negalėjo atgrasinti jau­ nos kovotojos nuo jos pasi­ rinkto komunisto kelio. Su meile ir pagarba to meto kom­ jaunuoliai ir komunistai prisi­ mena Stasę — toks buvo drg.

Bordonaitės slapyvardis, kada 1936 metais, išėjusi iš kalėji­ mo, ji tapo LKJS Centro Ko­ miteto sekretore. Šias pareigas drg. Stasė ėjo ir pirmaisiais socializmo statybos metais, ir sunkiu Didžiojo Tėvynės karo laikmečiu. „Darbo Raudono­ sios vėliavos", du „Garbės ženklo" ordinai, medalis „Už šaunų darbą Didžiajame Tė­ vynės kare 1941—1945 m. m."

— taip Tėvynė įvertino jos pasiaukojamą kovą dėl Lietu­ vos liaudies laisvės, jos veik­ lą organizuojant partizaninį judėjimą hitlerininkų okupuo­ toje Lietuvoje.

Aistringa kovotoja, lenini­ nės tiesos propagandininke — toks drg. Bordonaitės ke­ lias nuo pat jos sąmoningo gyvenimo pradžios. Simboliš­ ka, kad pirmą kartą ji buvo suimta 1929 metais Kauno „Drobės" fabriko darbininkių mitinge, kur ji sakė kalbą.

Beje, karo lauko teismas ją teisė kaip komunistę, nors į partiją ji buvo priimta vėliau, jau būdama kalėjime. Ir čia, kalėjime, Mira Bordonaitė, buvusi Kauno universiteto studentė, liko propagandiste, mokydama kameros drauges — dažnai daug vyresnes už save — marksizmo-lepinizmo teorijos. Visas tolesnis jos ke­ lias — ir LKJS Centro Komi­ tete, kur ji vadovavo propa­ gandos darbui, ir pogrindinė­ je komjaunimo spaudoje, ku­ rioje drg. Stasė paskelbė oluoštą straipsnių, kuriuos su­ rinkus susidarytų gera diser­ tacija, ir Radijo komitete, ku­ riam ji vadovavo sunkiaisiais pokario metais, ir Vakarinia­ me marksizmo-leninizmo uni­

versitete, kur ji dėstė 1950— 1954 metais, ir pagaliau mūsų universitete, kur drg. Bordo­ naitė dirba nuo 1954 m. — taf mokslininkės — marksizmoi idėjų propaguotojos, kovoto­ jos už partijos idėjas kelias.

Būtent kovotojos, nes kiek­ viena drg. Bordonaitės paskai­ ta — tai ne nuobodus pa­ mokslavimas ar akademiškas mokslo dėstymas, o nesutai­ koma, aistringa, įkvepianti kova prieš buržuazijos ideo­ logiją, prieš revizionizmą, doktrinieriškumą, už lenininę tiesą, už komunizmą. Jos žo­ dis nepalieka abejingų. Tur­ tinga propagandistės patirtis,, pradėta kaupti dar šešiolik­ metės komjaunuolės, padeda jai visada rasti kelią į studen­ to širdį. Gal todėl, kad ir šian­ dien drg. Bordonaitė išsaugo­ jo komjaunuolišką aistrą, jau­ natvišką širdį. Vieniems me­ tai yra našta. Drg. Bordonai­ tės metai nesendina, jie — tik naujos išminties šaltinis.

Ir iš to šaltinio gausiai semia­ me mes visi — ir studentai, ir jos kolegos dėstytojai.

Drg. Bordonaitė mums — tikras komunisto pavyzdys.

Labai kukli, nevengianti jo­ kio juodo darbo, kuris, atvi­ rai prisipažinsim, jai kartais atitenka dėl kitų draugų „iš­ rankumo", labai savikritiška ir reikli sau, ji ir kitiems per daug nenuolaidžiauja. Parti­ niame susirinkime ar kated­ ros posėdyje, visada iš jos iš­ girsi tiesiai ir atvirai pasaky­ tą principinį įvertinimą. Ir nors kartais gerokai kliūva jos darbo draugams, nieka­ da tai nebūna nepelnyta, visada — tik už reikalą. Bet kartu drg. Bordonaitė — la­ bai paprasta, nuoširdi ir drau­ giška; dirbti greta jos, viena­ me kolektyve visada smagu, malonu. Ir linksma.

Turtinga gyvenimo mokyk­ la, partinė sąžinė, gilus visa­ pusiškas marksistinis išsi­ mokslinimas padeda jai visa­ da įžvelgti problemos esmę.

Su jos nuomone ar sprendi­ mu sunku būna nesutikti. La­ bai plačios erudicijos, aukš­ tos kultūros, turėdama neeili­ nį meninį skonį, drg. Bordo­ naitė ugdo meilę tikrosioms meno vertybėms. Gal ji ne­ gali pasigirti ilgu mokslo dar­ bų sąrašu, bet kiek greta jos ir būtent jos poveikio dėka išaugo jaunų mokslininkų ir šiaip gerų, visapusiškai išsi­ lavinusių, ištikimų komuniz­ mo reikalui specialistų. Tai kartais kur kas vertingiau už storus disertacijų foliantus.

Sveikindami mūsų Mirą.

Bordonaitę garbingo jubilie­ jaus proga, linkime jai daug laimės ir vaisingo kūrybinio darbo visų mūsų labui.

I. LEMPERTAS, O. KLIMKEVlClUTE, P. BERNATAVIČIUS

TARYBINIS STUDENTAS

S psi.

NEMIRTINGOS LENINO IDĖJOS IR DARBAI, DIDY­ SIS JO GYVENIMO ŽYGDA RBIS YRA TARYBINIAMS ŽMONĖMS, VISO PASAULIO DARBO ŽMONĖMS NE­ IŠSENKAMAS ĮKVĖPIMO IR OPTIMIZMO ŠALTINIS. (Iš TSKP CK Tezių „Vladimiro Lenino gimimo 100osioms metinėms)

SUSITIKIMAS VISAM GYVENIMUI

PAGERBTI KETURI KOMUNARAI Gausiai susirinko svečių j vakarą Vilniaus preky­ bos technikume. Pagerbti keturių komunarų, kritu­ sių kovoje už liaudies laisvę prieš keturiasdešimt trejus metus, atvyko jų bendražygiai revoliucio­ nieriai M. Chodosaitė, V. Jurgaitienė, I. Gaška, J. Stimburys, R. Ručinskienė, D. Kučinskas.

Universiteto Interklubo nariai, kitų Vilniaus aukš­ tųjų mokyklų studentai, technikumo moksleiviai iš­ klausė revoliucinių kovų veteranų, artimai pažino­ jusiu Karolį Požėlą, Juozą Grelfenbergerį, Kazį Giedrį ir Rapolą Carną, atsimini­ mus.

Vakaro metu nuskambė­ jo S. Nėries eilėraščių pos­ mai, skirti keturiems komunarams, liaudies dainų ir šokių melodijos.

V. GINTAS

A. DAUKŠA-PAŠKEVIČIUS

Lenino stu-di-įu

.

nusistatę: ant katedros prieš rektorių augo studentų liudi­ jimų šūsnis. Jie dėjo juos ir ėjo iš salės. Pirmasis tarp jų buvo septyniolikmetis Teisės iakulteto 1 k. studentas Vla­ dimiras Uljanovas. Už tai jis buvo pašalintas iš universite­ to ir jau niekada gyvenime nebebuvo studentu.

(1967 m., pažymint 80-ties metų sukaktį, kai Leninas pir­ mą kartą dalyvavo revoliuci­ nėje studentų sueigoje, į uni­ versiteto Aktų salę buvo su­ sirinkę visų Kazanės aukštų­ jų mokyklų atstovai. Nuo ta­ da sueiga tapo tradicine. O šiemet, jubiliejiniais metais, išaugo iki Visasąjunginio stu­ dentų susitikimo. 240 studen­ tijos atstovų iš visos šalies suvažiavo j Kazanę. Lietuvos delegaciją sudarė šešių aukš­ tųjų mokyklų atstovai (VVPI, ŠPI, KMI, KVA, LŽŪA ir VVU).

Estijos, Lietuvos, Tadžiki­ jos, Cečėnų-lngušijos, Jaroslavlio, Uljanovsko, Chabarovs ko atstovai sudarė 8-ąją sve­ čių grupę. Šefavo mus Kazanės aviaci­ jos instituto komjaunimo ko­ miteto • sekretorius Stasas (už solidumą ir rimtį mūsų vadi­ namas misteriu Stasu). Su Ka­ zane ir jos apylinkėmis mus supažindino universiteto Tei­ sės fakulteto studentas Eduar­ A. das. Patiko mūsų grupei Edu­ ardas: jis myli savo miestą

1887 m. gruodžio 16 dieną.

Kazanės universiteto Aktų sa­ lė. Čia susirinko pažangiau­ sioj i.universiteto studentų da­ lis. Ji įteikė universiteto rek­ toriui Kremliovui peticiją, ku­ rioje reikalavo panaikinti uni­ versitetų teisių apribojimus.

Kalbėjo rektorius, kiti profe­ soriai: peticija buvo atmesta.

Bet studentai buvo tvirtai

Italija, Kapri sala. V. Leninas žaidžia šachmatais su Bogdanovu. Stovintį matome ir M. Gorkį. j

1920 m. V. Lenino inicia­ tyva buvo sudaryta komisija.

Ji turėjo paruošti Valstybinį Rusijos elektrifikavimo planą — GOELRO. Į komisiją įėjo apie 200 žmonių: mokslinin­ kų, inžinierių, agronomų. Ko­ misijai vadovavo V. Lenino bendražygis G. Kržižanovskis. Praėjus astuoniems mėne­ siams, planas buvo paruoštas ir 1920 m. gruody patvirtintas Tarybų suvažiavime.

Saturos, Volchovo elektri­ nių statyba buvo šio didingo plano įgyvendinimo pradžia.

V. Leninas šį planą laikė vie­ ninteliu moksliniu-ūkiniu Ta­ rybų valstybės planu, antrąja partijos programa.

V. Leninas skyrė didelį dė­ mesį ir žemės ūkio elektrifi­ kavimui. Leningrado, Mask­

,_

,

.

■

■

Studentų literatūrinis konkursas Lietuvos TSR Aukštojo ir -specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kolegijos, Švieti­ mo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos respublikinio ko­ miteto prezidiumo ir LLKJS CK Biuro nutarimu organizuo­ jamas pirmasis respublikos aukštųjų mokyklų studentų li­ teratūrinis konkursas, skirtas V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms. Konkurso tikslas • — suaktyvinti jaunųjų res­ publikos literatų darbą, at­ skleisti literatūrinius studenti­ jos sugebėjimus. Konkursui gali būti pateikti visų žanrų kūriniai.

Konkurso nugalėtojus išaiš­ kina tokios sudėties žiuri: A. BIELIAUSKAS, rašyto­ jas — komisijos pirmininkas, A. BALTAKIS, poetas — pir­ mininko pavaduotojas, R. TR1MONIS, Aukštojo ir specia­ liojo vidurinio mokslo minis­ terijos aukštųjų mokyklų val­ dybos viršininko pavaduoto; jas — pirmininko pavaduoto­ jas; E. BUKELIENE, Vilniaus

universiteto dėstytoja — sek­ retorė; V. AREŠKA, Vilniaus Valstybinio pedagoginio insti­ tuto docentas; A. DR1LINGA, poetas; V. KLIKUNIENE, LLKJS Centro Komiteto sek­ retorė; J. LEBEDYS, Vilniaus universiteto Lietuvių literatū­ ros katedros vedėjas, profe­ sorius, filologijos mokslų dak­ taras; A. PAURIENĖ, Švieti­ mo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto pirmininkė; B. RA­ GUOTIS, literatūros kritikas, A. SPRINDIS, rašytojas; V. SVIDERSKIS, LLKJS Centro Komiteto studentų skyriaus vedėjas.

Geriausi kūriniai premijuo­ jami: Dvi pirmosios premijos — kiekviena po 100 rb., dvi ant­ rosios premijos — kiekviena po 75 rb., trys trečiosios pre­ mijos — kiekviena po 50 rb.

Taip pat numatoma skirti paskatinamąsias premijas.

Geriausi konkursui atsiųsti kūriniai bus spausdinami res­

V. LENINO GIMIMO ioo-osioms metams

publikinėje literatūrinėje ii jaunimo spaudoje. ___ Kūriniai konkursui prista­ tomi perrašyti mašinėle (gali būti ir aiškiai išskaitomas, tvarkingas rankraštis), pasi­ rašyti slapyvardžiu. Prie kūri­ nio pridedamas atskiras už­ klijuotas vokas, ant kurio taip pat užrašomas slapyvardis ir kūrinių pavadinimai, o vidu­ je — tikroji autoriaus pavar­ dė, vardas, tėvo vardas, aukš­ toji mokykla, specialybė, kur­ sas ir adresas.

Konkurso dalyviai savo kū­ rinius siunčia iki 1970 metų kovo 15 d. šiuo adresu: Vil­ nius, Valstybinis V. Kapsuko universtetas (Universiteto 3), Lietuvių literatūros katedra, Respublikiniam literatūriniam T.dentų konkursui.

Konkurso rezultatus aptaria Ir vertina žiuri, laimėjusiųjų oavardės ir premijuoti kūri­ niai skelbiami literatūriniame kur's įvyks I^O ir balandžio mėn. Universitete.

vos ir Briansko inžinieriai per labai trumpą laiką įvykdė V. Lenino užduotį — pagamino pirmąjį elektrinį plūgą.

Tas dienas labai gerai prisi­ mena Albinas DAUKŠA-PAŠKEVICIUS, buvęs Vakarų na­ cionalinių mažumų komunis­ tinio universiteto dėstytojas, partijos narys nuo 1920 me­ tų, nusipelnęs LTSR kultūros veikėjas. Viename iš vakarų Matematikos ir mechanikos fakultete studentams jis ir papasakojo apie tai.

— „Pravdoje" pastebėjau žinutę, kad 1921 m. spalio 22 d. bus išbandomas pirmasis elektrinis plūgas Maskvos Zootechnikos instituto moks­ liniame bandomajame ūkyje, Butyrske. Sužinojęs, kad ban­ dymą stebės ir V. Leninas, aš

mieste ir nuoširdžiai stengėsi, kad mes pajustume, už ką jis ver­ tas meilės ir dėmesio.

Kazanė — senas miestas, mūsų Vilniaus amžininkas.

Kazankos ir Volgos santakoje stovi gana įspūdingas Krem­ lius, miesto centre Laisvės aikštę puošia gražūs M. Dža­ ulio Operos ir baleto teatro rūmai, labai patraukliuose bu­ vusiuose gubernatoriaus rū­ muose dabar įsikūręs Meno muziejus (jeigu būsit Kazanė­ je, būtinai nueikit: nežinau, ar kur nors dar taip maloniai sutinka lankytojus). Pagarbia, bet jaukia rimtimi jus užkrės Lenino muziejus. O Kraštoty­ ros muziejuje jums bus labai sunku išeiti iš gamtos sky­ riaus. Įspūdingas paminklas kritusiems. Įspūdinga Volga, nors ir užšalusi. Vis tik 7 km pločio!

Nuvežė mus į Kokuškiną, pirmąją Lenino ištremties vie­ tą. Pašalintas iš Kazanės uni­ versiteto negavęs leidimo mo­ kytis jokioje Rusijos aukšto­ joje mokykloje, išvažiuoti stu­ dijuoti į užsienį, Vladimiras Uljanovas praleido 11 mėne­ sių kaime, 45 km nuo Kaza­ nės. Jis pats vėliau rašė, kad jau niekada gyvenime tiek neskaitė, kaip Kokuškine: kar tais be pertraukos nuo ryto iki vėlyvos nakties. Mat, jo dėdė buvo didelis bibliofilas ir buvo dirbęs cenzoriumi.

Galima tik įsivaizduoti, ko­

su draugu Z. Čepu nuskubė­ jau į Butyrską, — pasakoja A. Daukša-Paškevičius.

Kai mes nuvažiavome, ra­ dome jau pusę lauko suarto.

Plūgą buvo apspitusi minia žmonių. Netrukus privažiavo kelios mašinos, iš vienos išli­ po Vladimiras Iljičius su savo draugais Kalininu, Bonč-Brujevičiumi ir kt. Žmonės Leni­ ną pasitiko ovacijomis. Leni­ nas pasisveikino, ir prasidėjo trumputis mitingas. Jame kal­ bėjo ūkio vadovai ir vienas plūgo kūrėjų inžinierius Vološinas. Buvo duota komanda pradėti bandymą, ir Vološinas sėdo už vairo.

V. Leninas, kalbėdamasis su Bonč-Brujevičiumi, nuėjo paskui plūgą neišarta lauko puse.

— Mane, — tęsia A. Dauk­ ša-Paškevičius, — apėmė stip­ rus noras dar kartą pažvelgti j Iljičių. Mirktelėjau savo draugužiui, ir abu, išlindę iš minios, nubėgome pavymui Iljičiui. Greit pasivijome ir susilyginę su juo, žingsniavo­ me kitoje pusėje lyno, išar­ tu lauku, nė sekundei neati­ traukdami savo akių nuo Le­ nino, išminčiaus ir paprastuolio, veido.

Oras buvo drėgnas, vėsus.

V. Leninas buvo apsivilkęs žieminiu paltu su kailine apy­ kakle. Jo veide matėsi nuo­ vargis. Tų metų vasarą Leni­ nui buvo padaryta sunki ope­ racija. ..

Aš negaliu pamiršti šio susi­ tikimo su Iljičiumi, susitikimo visam gyvenimui.

kias galimybes turėjo jauna­ sis Uljanovas.

Susipažinę su Kazane, su jos žieme, gruodžio 16 d. rin­ komės į tą pačią universiteto Aktų salę, kur prieš daugelį metų Leninas protesto ženklan padėjo studento liudiji­ mą, į tą pačią, kuri tada bu­ vo apsupta policijos ir ka­ reivių, pasiruošusių jėga su­ tvarkyti maištingus studen­ tus. Čia prasidėjo lenininiai skaitymai. Jie truko dvi die­ nas. Įvairiais aspektais buvo nagrinėjamas Lenino teorinis palikimas, jo taikymas mūsų dienomis.

Gruodžio 16 d. vakare res­ publikų delegacijų vadovai raportavo apie lenininės įskai­ tos eigą aukštosiose mokyklo­ se VLKJS Centro Komitetui.

Rytojaus dieną, pasibaigus lenininiams skaitymams, mū­ sų, 8-ąją grupę nuvežė į Avia­ cijos institutą, stambiausią Kazanės aukštąją mokyklą.

Ten mus priėmė be galo ma­ loniai ir nuoširdžiai. Pasako­ jo apie savo institutą, rodė laboratorijas, buvo pasiryžę atsakyti į visus klausimus, vaišino totoriška arbata ir saldumynais, dovanojo suve­ nyrų. Gaila, kad programa buvo labai perkrauta, ir mes turėjome bėgte išbėgti iš taip mielai mus sutikusių instituto šeimininkų.

Vakare per Maskvą išskridome į namus. Eilučių auto­ rei dar teko su studentų at­ stovais padėti vainikus prie Lenino mauzoliejaus Maskvo­ je.

G. JURKŪNAITĖ

KAIP VYKDOME NUTARIMUS?

PRIMIRŠTI

TYRIMAI

Universiteto Taryba, pri­ pažindama, kad reikalinga žymiai išplėsti konkrečius so­ ciologinius tyrimus Universi­ tete, 1966 m. lapkričio 1 d. nutarimu įpareigojo katedras apsvarstyti tokių tyrimų or­ ganizavimo galimybes, reko­ mendavo įtraukti atitinkamas temas į mokslinio tyrimo dar­ bų planą, taip pat Į studentų, diplominių bei kursinių dar­ bų tematiką.

Buvo sudaryta Sociologinių tyrimų taryba. Susikūrė so­ ciologų būrelis, dar viena so­ ciologinių tyrimų grupė veikė prie komjaunimo komiteto.

Kaip parodė gyvenimas, so­ ciologiniai tyrimai, iš pradžių Universitete turėję nemaža iniciatorių ir pasekėjų (visgi madai), metams einant po truputį geso.

Neseniai įvykusiame pasita­ rime, kuriame dalyvavo pro­ rektorius doc. B. Sudavičius, partijos komiteto sekretorius P. Bernatavičius, mokslinio komunizmo katedros vedėjas doc. M. Damldavičius, doc. I. Lempertas, sociologinių tyri; mų laboratorijos darbuotojai, komjaunimo komiteto sekreto­ rius J. Karosas ir kt., paaiš­ kėjo nemaža objektyvių ir subjektyvių priežasčių, truk­ dančių toliau vystyti sociolo­ ginius tyrimus, nukreipti juos Į aktualių problemų sprendi­ Norėčiau pasidalyti minti- vaitės. Aš galiu neskubėda- mo kelią. mis apie mūsuose praktikuo­ mas pradėti ruoštis egzami­ Dabartiniu metu sociologi­ jamą, bet, deja, nepaplitusį nui, susirasti reikalingą lite­ niai tyrimai savo „globėjus“ studijų būdą — mokymąsi pa­ ratūrą ir ją išstudijuoti, pasi- turi tik Mokslinio komunizmo gal individualų planą. konsultuoti sy dėstytoju. katedroje, prie jos veikiančio­ Štai jau du semestrus aš Vadinasi, egzaminui aš ruo­ je sociologinių tyrimų labora­ taip mokausi. Kas mane pa­ šiuosi palengva. To nėra, kai skatino? Visų pirma — tai studentai laiko egzaminus se­ torijoje. Du metus čia veikė laiko stoka. Dirbu komjauni­ sijos metu. Egzaminui pasi­ metodologinis seminaras. Ki­ mo darbą, dalyvauju savi­ ruošti būna 3—4 dienos. Ir ta­ tos visuomeninių mokslų ka­ veikloje, taigi, laiko ne per da, jeigu buvo tinginiauta per tedros bevelk nedalyvauja so­ daugiausia. O pradėjus studi­ semestrą, stengiamasi su­ juoti šituo būdu, atsirado jo kimšti į galvą tik visa tai, ciologiniuose tyrimuose. Neiš­ pakankamai. Metodo esmė kas buvo skaityta paskaitų naudoja galimybių ir Psicho­ štai kokia. metu. O apie papildomą lite­ logijos katedros kolektyvas. Į Semestro pradžioje studen­ ratūrą ir savarankišką studi­ darbą reikėtų įtraukti dau­ tas, norintis taip užsiiminėti, javimą nėra ir kalbos. Šitas pateikia katedrai grafiką, pa­ skubotumas nepaprastai nuali­ giau studentų, susirūpinti so­ gal kurį jis laikys egzaminus na studentą, o be to, ir žinios ciologų būreliu. Kol kas ne­ bei įskaitas per semestrą. Ji­ ilgai neužsilaiko, bet „išga­ rodo reikiamo aktyvumo ir sai atleidžiamas nuo dalies ruoja" iš galvos, kai ruošia­ Sociologinių tyrimų taryba. užsiėmimų ir paskaitų. masi kitam egzaminui.

Kada individualus planas Pagalvokime apie rimtesnį Taigi, savarankiškai studi­ patvirtinamas, o tvirtina jį fa­ juoti, dirbti su knyga galima darbą. Juk, kaip matome, kulteto taryba, galima pereiti išmokti,ir mokantis pagal in­ Universiteto Tarybos nutari­ prie jo vykdymo. Sakykime, dividualų planą. mas vykdomas nepatenkina­ kad pagal grafiką man reikia M. BELKINDAS laikyti egzaminus kas trys ša­ EF IV kurso studentas mai.

KAIP PRAILGINAU DIENA

4 psl.

TARYBINIS STUDENTAS;

senovėje matematika vadindavo mokslų karaliene, ir Šiandien ji sa­ vo METODŲ UNIVERSALUMU IR PRITAIKYMŲ DIAPAZONO PLATUMU BEVEIK TOKIA

YRA. AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS MATEMATIKOS SPECIALISTUS RUOŠIA VILNIAUS UNI­ VERSITETO MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS. MIELI ABITURIENTAI, KVIEČIAME JUS Į JĮ.

Ne amatininkas,

ieškotojas

PASAULIS, KURIS

,,Moksle yra tiek mokslo, kiek jame yra matematikos“, — sako filosofas Kantas. K. Marksas teigia, kad „mokslas tik tada tampa tobulu, kai gusiems kaimo vidurines mo­ jam pasiseka naudotis mate­ matika. .. “ šie pasisakymai kyklas. Antra, į kai kurias pabrėžia matematikos mokslų specialybes (pedagogines, me­ svarbą musų gyvenime, ypač dicinos ir kt.) stojantiesiems, dabartiniu metu.

Matematikos žinios, kurių pastoviai gyvenusiems kaimo vidurinėje mokyklo­ vietovėse, priėmimo komisija mokoma je, mokslui seniai yra žino­ turi teisę pridėti papildomai mos, tačiau tai nereiškia, kad vieną—du balus. Taip buvo matematika užbaigtas moks­ las. Matematika, kaip ir kiti pernai ir, reikia manyti, taip mokslai, nuolat vystosi, tur­ bus ir šiais metais. Tai daro­ tėja naujais dideliais atradime mes ne aklai, o atkreip­ mais. Pati gamyba ir kiti bei vidinė matematidami dėmesį į stojančiojo ži­ mokslai kos mokslo ralda kelia kasnias. dien naujas ,problemas, __________ , __ be Trečia, stengiamės padėti kurių sprendimo neįmanoma kitų mokslų bei technikos pa ­ moksleiviams. Matematikai su­ žanga. organizavo neakivaizdinę mo­ Tenka pastebėti, kad mate­ kyklą. „Komjaunimo tiesoje" matikos pritaikymo sritis ne­ paprastai išsiplėtė. Šalia kla­ spausdiname uždavinius, jų sikinių matematikos pritaiky­ sprendimus. Tie patys mate­ mo sričių — fizikos, astrono­ matikai šešių rajonų centruo­ mijos, technikos mokslų, kur nė žingsnio negalima žengti se skaitė paskaitų ciklus. matematikos, į jos pritai­ Šį tą daro ir kitos specialy­ be kymo sferą pateko biologiją, bės. ekonomika, medicina ir net Šiandien 4. | kokius mokslus (huma­ kalbotyra, muzika. vyksta visų mokslų matemanitarinius ar techniškus) pas­ kutiniais metais linksta jau­ tizavimas, matematika virsta Mate­ nimas? Už kokia specialybę visų mokslų metodu. matikos taikymas praplečia Jūs labiausiai agituotumėt?

Aiškiai jaučiasi susidomėji­ įvairių mokslų galimybes,

praturtina Jų turimus tyrimo metodus.

Dabartiniu metu matemati­ kai reikia padaryti pervers­ mą pramonės valdymo auto­ matizavime. Matematikai ir ekonomistai ieško būdų, kaip elektroninių skaičiavimo ma­ šinų pagalba automatizuoti ekonominės informacijos rin­ kimą, Jos apdorojimą, gamy­ bos valdymą ir planavimą.

Juk šioje srityje sukurtos elektroninės skaičiavimo ma­ šinos yra dauq pajėgesnės už jų kūrėją, jos dešimtis tūks­ tančių kartų galingesnės už žmogų skaičiavimo greičiu.

Jos yra nuostabiai tikslios ir niekada nepavargsta, Jas pa­ naudojus, gaunamas nemažas ekonominis efektas.

Didžiulio perversmo moks­ le ir gamyboje perspektyvas atveria tolimesnė elektroninių skaičiavimo mašinų raida ir jų paplitimas.

Kibernetinės mašinos gali pakeisti ne tik žmogaus raumenų jėgą, bet ir mechanizuoti daugeliu at­ vejų žmogaus protinį darbą. Šiandien jau yra sukurtos ir kuriamos mašinos, kurios ga­ li valdyti ištisus fabrikus, vairuoti lėktuvus, kosminius laivus, lošti šachmatais, skai­ tyti balsu knygą, užrašyti raidėmis kalbą, kurti muziką, versti be vertėjo iš vienos kalbos į kitą ir t. t. šių ma­ šinų sukūrimo problemos pa-

mas humanitariniais mokslais.

Tai labai džiugu.

Jaunuolius agituočiau eiti ten, kur jie mano būsią nau­ dingi, turintys reikalingą žinių bagažą. Bet jeigu kalbėti apie tokias specialybes, kurių da­ bar labiausiai reikėtų, tai kviesčiau į matematiką. Šiuo dėtingame pavidale, kuris ne­ KOKIĄ KALBĄ metu respublikoje trūksta ma­ priimtinas praktiniam panau­ tematikos mokytojų. Dabar dojimui. Pvz., tenka spręsti SUPRANTA Lietuvoje yra septyni skaičia­ tiesinių algebrinių lygčių sis­ Mūsų korespondento pokalbis su Vilniaus universiteto vimo centrai. Ateinantį penk­ MASINOS? temas su šimtais nežinomųjų, rektoriumi, Socialistinio Darbo Didvyriu, akademiku, profe­ metį jų bus dar daugiau. Ku­ arba diferencialinių lygčių riasi respublikoje automatinio soriumi, fizikos-matematikos m. dr. Jonu KUBILIUMI. Audringas naujosios tech- sistemas, kurios neintegruoja­ valdymo sistemos. Reikės la­ nikos vystymasis ir vis pla- mos elementarinių funkcijų 1. Studentas.

Koks, Jūsų geriau žino aukštojo mokslo bai daug matematikų, ekono­ tesnis šiuolaikinės matemati­ pagalba ir t. t. minės informacijos ir ekono­ kos pritaikymas mokslinio ty­ manymu, geriausias apibrėži­ vertę?

Tokių uždavinių sprendimui mas jam tiktų?

Gal nereikėtų taip griežtai minės kibernetikos specialis­ rimo darbuose bei liaudies matematikai turėjo kurti skirstyti. Viskas priklauso tų. O juos mes ruošiame Uni­ ūkyje žymiai padidino mate­ efektyvesnius skaičiavimo me­ Man patinka tas studentas, nuo paties žmogaus. Žinoma, versitete. matinio pasiruošimo reikalavi­ todus. Be to, iškilo visa eilė kuris nori mokytis, žino, ko abiturientui lengviau įsisavi­ 5. Kokia, Jūsų akimis, gra­ siekia. Nemėgstu tokių, kurie nami teoriniai dalykai. Dau­ žiausia Universiteto tradici­ mus kaip inžinieriams, taip ir naujų skaičiavimo uždavinių, ja, kurią turėtų tęsti būsimo- moksliniams darbuotojams, padidėjo skaičiavimo apimtis. į aukštąją mokyklą ateina gelis mokslų, ypač tie, kurie sios studentų kartos? nagrinėjantiems įvairius prak­ Čia į talkų matematikams su vienu tikslu — įsigyti dip­ reikalauja abstraktaus mąsty­ Yra viena tradicija, apie tinius uždavinius. Įvairiose atėjo mokslo ir technikos, lomą. mo, lengviau duodasi studen­ kurią nemėgstam kalbėti — Gyvenimo tempai tokie tui, atėjusiam iškart iš mo­ mažiau reklamuotis, o dau­ mokslo ir technikos srityse ypač fizikos ir radiotechnikos, tenka susidurti su tokiais pasiekimai, davę matemati­ greiti, kad mes nespėjam per­ kyklos. giau dirbti. matematikos uždaviniais, ku­ kams naujas galingas skaičia­ duoti studentui viską, ko jam Yra daugybė kitų įvairiau­ O į Universitetą su darbo reikia. Mūsų tikslas — išmo­ stažu dažniausiai ateina tie, sių studentiškų tradicijų, ku­ riems negalima gauti tikslius vimo priemones — elektroni­ kyti žmogų studijuoti. Jokia kurie baigę mokyklas ir turė­ rių ugdyme dalyvaus daugelis sprendimus klasikiniais meto­ nes skaičiavimo mašinas. Ta­ aukštoji mokykla negali pa­ dami silpnas žinias, neįstojo būsimųjų pirmakursių, tai tre­ dais, arba gaunama labai su- kiau mašinos sprendžia uždateikti tas visas žinias, kurių į kurią nors aukštąją mokyk­ čiakursių mediumai, pirmakur­ reikalauja praktika. Mes ga­ lą. Iš tokių studentų, mano sių „krikštynos". Pagaliau, vi­ lim duoti tik pagrindus. Ma­ manymu, naudos maža. Būna, soje respublikoje garsėja mū­ MILIJONAS VEIKSMŲ PER SEKUNDĘ no manymu, svarbiausia pa- 'žinoma, ir išimčių. Ne visi juk sų saviveikla, teatras. Gau­ ruošti ne amatininką, o ieško- ,žmonės vienodi... sios mokslo ir literatūros tra­ kad tokiomis Gyvename audringu laiko­ vybė. Aišku, toją, kuris, turėdamas išeities 3. Dažnai kaimo ir rajonų dicijos. Daugybė garsių moks­ tarpiu. Kiekvieną dieną kuriami pa­ sąlygomis turi būti tašką, pats sugebėtų viską su- mokyklų > abiturientai neišlai­ lininkų ir rašytojų — mūsų daroma dešimtys naujų atra­ įrenginiai, sugebantys grei­ ko konkurencijos su didesnių dimų, kurie daugiau ar ma­ tai analizuoti daugelį varian­ rasti.

Universiteto auklėtiniai.

Už ­ abiturientais, inteli­ žiau keičia mus supančią ap­ tų, padedantys priimti vienokį Tai svarbiausias mūsų miestų 'gentų vaikais.

Ne paslaptis, tenka paminėti matematikų linką, tam tikru mastu for­ ar kitokį sprendimą.

Kitaip mokslininkų ir pedagogų už­ kad anie silpniau paruošti. V. Statulevičiaus, B. Grigelio- muoja mūsų požiūrį į socia­ negalėtų vystytis nei mokslas, davinys. Bet nereikėtų užmirš­ Kaip Universitete suvienodi­ nio, rašytojų Just. Marcinke­ linius ir fizikinius reiškinius. nei pramonė, sunku būtų or­ namos galimybės įstoti įvai­ Vieni iš jų, kaip televizija, ganizuoti prekybą, susisieki­ ti ir tai, kad studentas — jau- rių j socialinių kategorijų jau­ vičiaus, M. Sluckio pavardes. radijas, tampa neatskiriama mą, nekalbant apie tokius su­ nas žmogus. Jam reikia, tie- ;nuoliams?

Ačiū, Gerbiamas rektoriau, buities dalimi, kasdienybe. Ki­ dėtingus dalykus, kaip kos­ siog būtina, plėsti savo akira­ Kai ką šia linkme jau da­ už pokalbį. Tikėsimės, kad ti, kaip, sakysime, atominė moso tyrimas. Ir tokie įren­ šiuolaikinės sukelia pasaulinio giniai yra. Tai tiirom. Pirma, mūsų matematikai šiemet j mūsų fakultetus ateis bomba, grėsmę, iškelia žmo­ elektroninės skaičiavimo ma­ 2. Kokius studentus Jūs ge- jir fizikai jau treti metai or­ jaunuoliai, kurie nori būti ne konflikto šinos, sugebančios atlikti mi­ nijai naujus uždavinius. tik geri studentai, bet ir pui­ riau vertinate: ar tuos, kurie sekun­ Šiaip ar taip, pasaulis kiek­ lijonus veiksmų per prieš stojamuosius kūs mūsų liaudies ūkio spe­ atėjo iš mokyklos, ar tuos, ganizuoja i dę.

Kiekvieną dieną tokių vieną dieną darosi sudėtinges­ konsultacijas bai- cialistai. kurie su darbo stažu? Kurie egzaminus ' kuriama daugiau. nis, technika galingesnė. mašinų

grindinai yra ne inžinerinės,, bet matematinės problemos.

Sunkumai ne mašinose, o me­ toduose, taisyklėse, algorit­ muose, pagal kuriuos turi dirbti mašinos.

Pasaulio mokslininkai yra įsitikinę, kad netolimoje ateityje bus sukurtos protingos, mąstan­ čios mašinos, su kuriomis žmogus galės svarstyti meno, literatūros ir mokslo proble­ mas.

Senovėje matematiką vadin­ davo mokslų karaliene. Ten­ ka pastebėti, kad ji šiandien beveik tokia ir yra savo me­ todų universalumu ir pritai­ kymų diapazono platumu.

Aukštos kvalifikacijos ma­ tematikos specialistus res­ publikoje ruošia viena iš se­ niausiųjų šalies aukštųjų mo­ kyklų — Vilniaus universite­ tas.

Matematikos ir mechanikos fakulteto uždavinys — ruošti aukštai kvalifikuotus mate­ matikus respublikos moksli­ nio tyrimo įstaigoms, ir aukš­ tosioms mokykloms.

Norint sėkmingiau įgyvendinti šiuos uždavinius, t. y. kad jaunieji specialistai . būtų tinkamiau pasiruošę konkrečiam darbui, mokoma fakultete dviem pro­ filiais: pedagoginiu ir gamy­ biniu. Abiejuose profiliuose mokslas trunka 5 metus..

Skirtumas tarp profilių nedi-

įdomi ir labai reikalinga

„FUNKCIONALAI“? KAS JIE? Matematinės analizės ka­ tedroje dirba kvalifikuoti dės­ tytojai: du fizikos ir matema­ tikos mokslų daktarai — pro­ fesoriai ir net penki mokslų kandidatai. Katedros dėsto­ mųjų dalykų tarpe yra visos aukštosios matematikos pa­ grindas — matematinė anali­ zė, anksčiau vadinta diferen­ cialiniu skaičiavimu (iš jos ir katedros vardas). Su funkcijos diferenciavimu susipažinome (labai nedaug) vidurinėje mo­ kykloje, o integravimas, tai — atvirkštinis „veiksmas". Mate­ matinės analizės tąsa yra „di­ ferencialinės lygtys". Jose nežinomuoju yra ne skaičius, o funkcija. Tokios lygtys tai­ komos mechanikoje ir astro­ nomijoje (tiriant dangaus kū­ nų, o taip j>at žemės palydo-

vų ir kosminių laivų judėji­ mą). Atskira tų lygčių rūšis yra „matematinės fizikos lyg­ tys", kurių pagalba nagrinėja­ me bangų sklidimą, šilumos plitimą, skaičiuojame kūnų potencialus. Iš kitų dėstomų dalykų paminėsime „komp­ leksinio kintamojo funkcijų teoriją" (joje ir argumento ir funkcijos reikšmės yra komp­ leksinės), o taip pat „funkcionalinę analizę". Čia paminėtus dalykus klau so visi studentai matematikai.

Plačiau su jais susipažįsta stu­ dentai „funkcionalai" (studen­ tiškos kalbos žodis), priklau­ santieji katedros globojamai funkcijų teorijos ir funkcionalinės analizės specializaci­ jai. Trečio kurso pavasarį (jau baigę pusę studijų ir iš-

kilmingai atšventę mediumą, lotyn. „medium" — vidurys), jie klauso vadinamuosius speckursus, daugiausia susie­ tus su funkcijų teorija ir di­ ferencialinėmis lygtimis. Toms sritims priklauso ir katedros dėstytojų moksliniai darbai.

Katedra šventai saugo per­ nai pavasarį mirusio savo pro­ fesoriaus Zigmo Žemaičio (1884—1969) atminimą. Jis net penkias dešimtis metų dir­ bo Kauno ir Vilniaus univer­ sitetuose, yra dėstęs didelę da­ lį matematinių disciplinų, bu­ vo plataus išsilavinimo, mo­ kėjo apie 10 kalbų. Vilniaus universitete dirbo visą tarybi­ nį laikotarpį iki pat mirties, buvo antruoju pokariniu rek­ torium.

Doc. V. PAULAUSKAS

Žmogui vis dažniau ir dažniau Jos taikomos vis plačiau ir tenka spręsti painius uždavi­ plačiau. Štai keletas pavyzdžių. nius, skubiai analizuoti situa­ Audžiant audeklus iš šešių ciją, priimti svarbius spren­ gauti daug dimus, nuo kurių gali pri­ nyčių, galima klausyti dešimčių, šimtų žmo­ įvairių pynimų. Viena iš to­ kių medžiagų yra krepas.

Reinių likimas, o kartais ir

vinius tik tada, kai jie sufor­ muluojami jai suprantama' kalba. Tai atlieka matematikai-programuotojai.

Taigi efektyvus skaičiavimqr technikos panaudojimas ne­ įmanomas be gero skaičiavi­ mo matematikos žinojimo.

Skaičiavimo matematikos už­ davinys — sukurti metodus, kuriais matematiniai uždavi­ niai būtų suvedami į skaiti­ nius rezultatus, o taip pat tirti skaičiavimo technikos panau­ dojimo galimybes šių uždavi­ nių sprendimui.

Taigi, skaičiavimo matematikos specialybė yra jdomi ir labai reikalinga. Šią specialybę galima įsigyti mūsų universiteto Matematikos iir mechanikos fakultete.

Vyr. dėst. A. VILKELIS kia sukurti raštus, pynimo programas ir qauti gražius pynimus, nepažeidžiant pyni­ mo taisyklių, žmogus vieną, pavyzdį sudaro per keletą menesių. Mašina per keletą minučių pateikia visą eilę pynimo pavyzdžių, kurie ten­ kina pagrindinius kokybės ir grožio reikalavimus. Belieka menininkams atsirinkti paųal skonį gražiausią pynimo pa­ vyzdį.

Urbanos universiteto (JAV) agronomai sprendė uždavinį, kaip išvesti geriausią kuku­ rūzų veislę. Is 50 esančių at-, mainų, gauma qauti kryžmi­ nimo keliu 1225, o sekančioje kartoje bOO.OOU naujų kombi­ nacijų. Kuri iš jų su didžiau­ sia tikimybe turės norimus bruožus? Kokias kombinacijas išbandyti lauke? Visa tai bu­ vo sprendžiama skaičiavimo mašinos pagalba, išrenkant patikimiausias kombinacijas,.

— mokslininkams beliko iš­ bandyti 50 geriausių atmai­ nų.

Kaip matome, pritaikymų sritis labai plati. Sprendžiami įvairūs, įdomūs, uždaviniai.

Bet, deja, elektroninės skai­ čiavimo mašinos negali dirbti vienos. Joms aptarnauti rei­ kalingi aukštos kvalifikacijos specialistai. Paruošti uždavinį skaičiavimo mašinai — ilgas ir kruopštus darbas, reika­ laujantis dauq Ir įvairių ži­ nių. Tokius specialistus ruošia , Skaičiavimo matematikos ka­ tedra.

Studentai mokosi programuoti, „susikalbėti“ su mašina, dirba prie valdymo pulto.

Kviečiame visus mokslei­ vius, besidominčius matema­ tika, — studijuokite mūsų fakultete.

Matematikams Jau antrą kartą įteikta VVU pereinamoji stovyklų taurė. Jie įsitikint, kad ir šią vasarą jų darbo ir poilsio stovykla Kapsuko raj. S. Nėries kolūkyje bus ge­ riausia.

A. CAPLIKSKAS Skaičiavimo centro matematikas-programuotojas.

TARYBINIS STUDENTAS

PRIKLAUSO MATEMATIKAI delis — skiriasi jie keliais specialiais kursais ir prakti­ komis: gamybininkai alieka gamybinę praktiką įmonėse arba mokslinio tyrimo įstai­ gose, o pedagogai — peda­ goginę praktiką vidurinėse mokyklose.

Specialistai ruošiami atski­ romis specializacijomis. Tur būt, visiems aišku, kad šiuo metu, kai mokslai labai smar­ kiai išsivystė ir nuolat vysto­ si, neįmanoma pasidaryti la­ bai geru net vienos mokslo šakos specialistu, pagaliau neįmanoma qerai žinoti visą matematiką. Todėl visi stu­ dentai po 2,5 metų, po to, kai jie įsisavina ir susipažįsta su bendromis atitinkamo mokslo žiniomis, su bendrais to mokslo dėsniais, sąvokomis ir talsvklėmis, pasirenka vieną siauresnę to mokslo sritį ir toliau ailina savo žinias tik Joje. Matematikos specialybė­ je yra 7 specializacijos: teori­ nė kibernetika, tikimybių teo­ rija ir matematinė statistika, algebra ir skaičių teorila, funkcijų teorija, geometrija ir topofoqija, skaičiavimo mate­ matika, taikomoii matemati­ ka. Su šiomis specializacijo­ mis, kurias studentas pasi­ renka trečiame kurse, smul­ kiau galima susipažinti skai­ tant šio laikraščio puslapius.

Fakultete studentai turi vi­ sas sąlygas dalyvauti moksli-

specialybė MATEMATINĖ LOGIKA Matematinės logikos tiks­ iąs yra matematinių sąvokų bei loginių procesų, naudo­ jamų matematiniuose sampro­ tavimuose, aiškinimas ir sistematizacija. Matematinė logika yra matematikos šaka, naudo­ janti matematinę simboliką ir techniką. Išsivysčiusi paskuti­ niųjų šimto metų bėgyje, ji pagal savo atradimų vaisingu­ mą ir svarbumą gali preten­ duoti į vietą šiuolaikinės ma­ tematikos avangarde.

Anksčiau buvusi viena iš abstrakčiausių matematikos šakų, dabar pritaikoma įvai­ riose mokslo ir technikos sri­ tyse.

Naudojantis ja sudarinėja­ mos programos mašinoms žaisti šachmatais, literatūrai versti iš vienos kalbos į kitą.

Matematinė logika nagrinė­ ja ir tokius klausimus, kaip „Ką. reiškia išspręsti uždavinj?", „Ką reiškia įrodyti teo­ remą?“, „Kaip gauti taip tiks­ lią „alg&ritmo" sąvoką, kad galėtume įrodinėti teoremas apie algoritmus?"

Paskutiniuoju metu išsivys­ tė matematinės logikos šaka — loginio įrodymo teorija.

Elektroninių skaičiavimo ma­ šinų pagalba matematinės lo­ gikos specialistai įrodė eilę teoremų iš grupių teorijos ir projektyvinės geometrijos.

Mašininio teoremų įrodymo srityj Tarybų Sąjungoje greta leningradiečių sėkmingai dir­ ba Vilniaus mokslininkai. Tai rodo ir tas faktas, kad visasą­ junginiai mašininio teoremų įrodymo simpoziumai pasto­ viai rengiami Lietuvoje. Ma­ šinos kol kas įrodinėja nela­ bai sudėtingas teoremas, bet mokslininkai į ateitį žiūri op­ timistiškai.

Ameriekiečių logikas Hao Wang neseniai įrodė, kad rimtas problemas galima spręsti ir žaidžiant domino (šiek tiek skiriasi nuo įpras­ tinio). Daugelis matematikos teoremų įrodoma tada ir tiktai tada, kai tam tikru domino kauliukų rinkiniu galima pa­ dengti ketvirtį plokštumos.

Su šia įdomia matematikos mokslo šaka arčiau galima susipažinti, studijuojant skai­ čiavimo matematiką.

Asist. S. NORGĖLA

niame darbe. Prie kiekvienos katedros, kurių fakultete yra keturios (Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos, Matemati­ nės analizės.

Geometrijos, Skaičiavimo matematikos) or­ ganizuojami studentų moksli­ niai būreliai, kuriuose stu­ dentai gilina savo įgytas ži­ nias paskaitų ir pratybų me­ tu, domisi mokslo ir techni­ kos laimėjimais.

Universitete yra visos sąly­ gos tapti_^)eru matematikos specialistu. Čia yra nebloga materialinė bazė: turime nau|a fakulteto priestatą, geras laboratorijas, aprūpintas su­ dėtinga modernia aparatūra, skaičiavimo centrą su dviem elektroninėm mašinom „Minsk-22“. Fakultete yra tur­ tinga biblioteka, jau nekal­ bant apie Universiteto cent­ rine biblioteka, kuri vra tur­ tingiausia respublikoje. Bib­ liotekoje yra gausu tiek mū­ sų šalies, tiek ir užsienio li­ teratūros, čia yra beveik vi­ sa iš'e'džiama šios srities li­ teratūra.

Fakultete dirba patys ge­ riausi respublikos matema­ tikos specialistai — moksli­ ninkai, kuriu darbai žino­ mi ne tik Tarvbu Sąjungo­ je, bet ir užsienyie: fiz.mat. m. dr. prof. J. Kubilius (Universiteto Rektorius), fiz.mat. m. dr. prof. V. Statulevičius, fiz.-mat. m. dr. prof.

K. Grincevičius, fiz.-mat. m. dr. prof. A. Naftalevičius, fiz.-mat. m. dr. š. Strelicas, prof. P. Katilius, doc. R. Už­ davinys ir kt.

Universiteto mokslininkai palaiko glau­ džius ryšius su stambiausio­ mis šalies mokslo įstaigomis, su žymiausiais mokslininkais.

Mūsų darbuotojai ir daug studentų lankosi kitų respub­ likų aukštosiose mokyklose. įdomiai ir kultūringai pra­ leidžia studentai savo laisva­ laikį. Mėgstantieji sportą da­ lyvauja įvairiuose fakulteto ir Universiteto sporto kolek­ tyvuose, mėgstantieji meną, muziką — dalyvauja Univer­ siteto ansamblyje, akademi­ niame chore, dūdų orkestre, dramos ratelyje ir t. t. Ypač linksmai ir turiningai studen­ tai praleidžia žiemos bei va­ saros atostogas, žiemos ato­ stogų metu jie vyksta į savo gimtines, skaito paskaitas įvairia tematika kaimo ir ra­ jono jaunimui, eina j įvairius turistinius žygius. Ypač gerų laimėjimų yra pasiekę fakul­ teto matematikai organizuo­ dami studentų vasaros darbo ir poilsio stovyklas kolūkiuo­ se, tarybiniuose ūkiuose ir kt. Malonu keliauti po res­ publika, matyti gražius kul­ tūros namus bei kitus, ūki­ nius, pastatus su užrašais „Statė VVU studentai“, „Sta­ tė VVU Matematikos ir me-

chanikos fakulteto studentai“.

Komjaunimo orqanizacija ne tik rūpinasi studentų lais­ valaikiu, bet ieško efektyviau­ sių metodų, įgalinančių veiks­ mingiau skatinti studentų ži­ nių troškimą pasirinktai spe­ cialybei, skiepyti Jaunimui kūrybinę pažiūrą į mokslą ir gamybą, aukštas moralines savybes. Ypač aktyviai dirba komjaunimo organizacija šiais jubiliejiniais metais.

Gerai besimokantieji stu­ dentai qyvena bendrabučiuo­ se, qauna valstybės skiriamas stipendijas.

Taigi sąlyqos tapti qeru specialistu yra, tačiau šių są­ lygų, žinoma, nepakanka.

Svarbiausia sąlyga — dar­ bas. dirbti reikia dauq, be darbo neqalima pasiekti mokslo viršūnių, be darbo iš viso nieko neqalima pasiekti.

Taigi, būsimo matematiko laukia labai idomus, kūrybi­ nis, ryžto ir energijos reika­ laująs darbas.

Mieli abiturientai, jeiqu Jūs mėųstate tiksliuosius mokslus ir nebijote darbo, kviečiame pasirinkti vieną iš reikalin­ giausių dabartiniu metu res­ publikai ir mūsų šaliai spe­ cialybių — matematiką.

Doc. A. RAUDELIONAS Matematikos ir mechanikos fakulteto dekanas

TIKIMYBIŲ TEORIJA IR TEORINĖ KIBERNETIKA Praktikoje dažnai tenka su­ sidurti su masiniais atsitikti­ niais reiškiniais, pavyzdžiui, bilietų pardavimu geležinkelio bilietų kasoje, susirgimu gri­ pu, televizorių gamyba ir kt.

Masinio reiškinio požymiu laikome daug kartų jį stebėti ar bandyti galimybę. Kai ste­ bime masinius atsitiktinius reiškinius, mūsų nedomina at­ skiro reiškinio rezultatas, o tik sumarinis efektas, atskleidžian­ tis griežtus objektyvius dės­ ningumus. Matematikos šaka, nagrinėjanti masinių reiškinių, turinčių atsitiktinumo pobūdį, dėsningumus, yra vadinama tikimybių teorija. Šiandien tikimybių teorija ir pagrindinė jos dalis — ma­ tematinė statistika yra viena iš labiausiai besivystančių matematikos šakų. Tikimybių teorija dalinai padėjo naujos mokslo šakos — kibernetikos

Su geometrija — viena iš seniausių matematikos šakų — susipažinti tenka jau vidu­ rinėje mokykloje. Tačiau vi­ durinėje mokykloje daugiau­ sia naudojami „grynai" geo­ metriniai metodai, tik atski­ rais atvejais pasitelkiant į pa­ galbą algebrą. Aišku, kad nagrinėjimų, naudojantis tik šiuo metodu, galimybės yra ribotos, todėl, susipažinus su vidurinės mokyklos kursu, at­ rodo, jog geometrija užbaigtas mokslas, jog čia nebėra ką „atrasti". Tuo tarpu poreikiai geometriniams nagrinėjimams — dideli, nes geometrija da­ bar yra mokslas ne tik apie kūnų kiekybinius santykius ir formas (su šia dalimi susipa­ žįstama vidurinės mokyklos kurse), bet apie kitus tikro-

pagrindus.

Mokslui apie bendruosius techninių įrengi­ mų, gyvų organizmų ir žmo­ nių visuomenės vystymosi dėsnius. Trumpai paminėsime keletą tikimybių teorijoje nagrinėjamų problemų. Šiandien moksle ir techniko­ je plačiai gvildenama objektų klasifikavimo problema: rem­ damiesi objekto požymių ste­ bėjimo duomenimis, privalo­ me jį priskirti vienai iš kelių grupių. Pavyzdžiui, antropolo­ gas, senkapyje radęs žandi­ kaulį, nori nustatyti, kam jis priklauso — moteriai ar vy­ rui; biologas stebimą mikro­ organizmą nori priskirti vie­ nai iš žinomų rūšių arba įro­ dyti, jog jis priklauso nežino­ mai rūšiai; inžinierius privalo sukurti matematinį modelį, kuris labai tiksliai „atpažįsta" parašytus arba ištartus skaičius. Išvardintus uždavi-

nius efektyviai galime išspręs­ ti tikimybių teorijos metodais.

Matematikos ir mechanikos fakulteto studentai yra supa­ žindinami su tikimybių teori­ jos, kibernetikos ir matemati­ nės statistikos metodais, rei­ kalingais technikos bei kitų mokslo šakų opioms proble­ moms spręsti.

Vidurinių mokyklų abitu­ rientai, pasirinkę matematiko profesiją, gali stoti į mūsų fakultetą ir vėliau speciali­ zuotis tikimybių teorijoje bei jos pritaikymuose. Šios spe­ cialybės matematikų labai rei­ kia Lietuvos aukštosioms mo­ kykloms, kitoms mokslo įstai­ goms, gamykloms, projektavi­ mo biurams, visur, kur tik tenka koreguoti bei valdyti gamybos procesus, pagrįsti mokslinio tyrimo metodus.

Doc. A. BIRELIS

v

„NEŠU ŠVIESOS Mielas abituriente, noriu su Tavimi pasikalbėti apie mo­ kytoją. Tik nenusigręžk nuo manęs, nesakyk, kad Tu jau viską žinai, daug mokytojų matei ir nenori tokios dalios.

Būk kantrus, išklausyk ir pa­ tikėk manimi: Tu iki šiol ma­ tei tik išorinę mokytojo darbo pusę, o turinys, esmė liko ne­ pastebėti.

Prisimenu matematikos mo­ kytojus, kurie mane sudomi­ no matematikoje slypinčiais lobiais. Ačiū jiems, kad suža­ dino manyje norą siekti ma­ tematinių žinių, bet dar di­ desnė padėka už tai, kad pa­ norau tapti tokiu, kaip jie.

Jau daugelio mano moki­ nių sidabru pasipuošę plaukai, bet man jie — mano mokiniai.

Kiekvienas susitikimas su jais man šventė, mano gyvenimo prasmės patvirtinimas. Kiek­ viename jų yra nors mažytė kibirkštėlė iš to šviesos žibu­ rio, kurį kartu su kitais mo­ kytojais nešiau ir aš.

Mokytojas — ne šiaip sau darbuotojas, jis — sielų in­ žinierius. Mokyti ir auklėti jaunus žmones — labai atsa­ kingas, kilnus darbas. Moky­ tojas betarpiškai turi įtakos jaunuolio dvasiai, vysto jo protines galias, grūdina valią, įdiegia idealus, perduoda jau­ nimui savo siekimus, mintis.

Gal tau atrodo, kad moky­ tojo darbas monotoniškas, ne­ kūrybiškas? Netiesa! Kaip tik mokytojas mažiausiai susidu­ ria su rutina, standartu, kartojimusi. Pedagoginis darbas

GEOMETRIJOS KATEDROJE vės santykius ir formas, kurie savo struktūra panašūs į erd­ vinius; o tokius santykius su­ tinkame, pavyzdžiui, specia­ liojoje reliatyvumo teorijoje, kuri yra šiuolaikinės fizikos kertinis akmuo. Toks geomet­ rijos „išsiplėtimas" tapo gali­ mas tik tada, kai geometrija pradėjo naudotis kitų matema­ tinių disciplinų pasiekimais.

Geometrijos studijavimas ir prasideda susipažinimu su ki­ tais metodais, naudojamais geometrijoje, pirmiausia — sistematingu algebros (anali­ zinė geometrija), o vėliau ir matematinės analizės (su jos pradmenimis — išvestinių Ta­

dimu — susipažįstama jau vi­ durinėje mokykloje) panaudo­ jimu.

Katedrai vadovauja prof. P. Katilius — visų respublikoje išaugusių matematikų mokytojas, pagrindinių geometrijos vadovėlių aukštosioms mokyk­ loms autorius, Lietuvos mate­ matikos rinkinio atsakingas redaktorius. Šioje katedroje dirba ir vienas pirmųjų geo­ metrų, pradėjusių mokslininko kelią jau Tarybų valdžios me­ tais, profesorius, fizikos-mate­ matikos m. dr. K. Grincevičius. Šie profesoriai labai daug nuveikė vystydami geo-

DRAUGIŠKŲ RANKŲ ŠILUMA Būdamas matematikas ir lik­ siu juo. Kalbėsiu apie savo fakulteto gyvenimą, darbą ir poilsį.

Pas mus atvykę, Jūs visų pirma įsiliesite į beveik 700 komjaunuolių šeimą. Beveik visi fakulteto studentai — komjaunuoliai. Organizacijoje yra daug tikrai šaunių studen­ tų: penktakursiai E. Stankus,

Matematikos ir mechanikos fakulteto rūmų dalis.

Lenino vardo stipendininkas, A. Apynis, komjaunimo komi­ teto narys, I. Katiliūtė, ilga­ metė profbiuro narė, A. Lau­ rinčikas, profbiuro pirminin­ kas, R. Mašalaitė, komjaunimo komiteto narė, trečiakursis R. Kašuba ir daugelis kitų. Šioje puikioje šeimoje Jūs pa­ jusite draugiškų rankų šilu­ mą, kuri jus lydės per visas

studijų viršūkalnes Komjaunimo organizacija stengiasi, kad kiekvienam stu­ dentui būtų artimas visuome­ ninis gyvenimas. Jūs negalvo­ kit, kad matematikai moka tik formules rašinėti, teoremas išvedinėti, lygtis rakinėti, jie puikiausiai šoka, dainuoja, linksminasi ir linksmina ki­ tus. Kiekvienais metais vyks­

metriją respublikoje. Ir ne tik savo moksliniais darbais, bet ir tuo, kad išugdė ir toliau ug­ do jaunuosius geometrus.

Prof. K. Grincevičiaus inicia­ tyva dar 1956 m. organizuotas diferencialinės geometrijos se­ minaras mūsų universitete greitai tapo Vilniaus miesto geometrų seminaru, kuriame be prityrusių geometrų, akty­ viai dalyvauja ir studentai.

Paminėtoji sritis dar neap­ ima viso katedroje atliekamo darbo. Viena naujausių geo­ metrijos šakų — topologija — dabar užima svarbią vietą visos matematikos vystymesi.

Ir šioje srityje turime gerą

ta konkursas „linksmiausiam ir išradingiausiam kursui iš­ aiškinti". Pagrindiniai preten­ dentai į nugalėtojų laurus bū­ na „fuksai" (pirmakursiai).

Nugalėtojo laukia rimtas iš­ bandymas Universiteto sceno­ je — tarpfakultetinė saviveik­ los apžiūra. Čia matematikai metai iš metų pradėjo kilti j aukštumas. Veikia fakultete šokių ratelis, vadovaujamas dėst. Laimos Navickaitės, mer­ ginų ansambliukas ir agitmeninė brigada.

reikalauja nuolatinės kūrybi-’ nės minties, ieškojimo. Juk nėra dviejų vienodų žmonių, o tuo labiau — dviejų vieno­ dų klasių.

Tiesa, mokytojo darbui rei­ kalingas tikras talentas, tei­ singiau — pašaukimas. Ne-' kalbant apie auklėjimą, reikia' ir tam tikro sugebėjimo per­ teikti kitiems savo žinias.

■ Besikuriantiems skaičiavimo centrams,. . konstravimo biu­ rams ir kitiems darbo baramš reikia matematikų. Bet jei rei­ kalingi matematikai, tai tuo labiau reikalingi matematikos mokytojai. Juk kiekvienam aišku, kad tik mokytojai ga­ li paruošti naujas matematikų kartas.

Jau eilę metų man tenka nemažą būrį Universiteto stu­ dentų matematikų supažindinti su paprasčiausiomis mokymo meno paslaptimis, palydėti į vidurinę mokyklą jaunuosius matematikos mokytojus. Ne­ paprastai džiugu, kad jie iš­ eina j mokyklą, pilni jaunat­ viškos energijos ir entuziaz­ mo. Išlydime juos, linkėdami sėkmės pedagoginiame darbe, tikėdamiesi, kad jie pamėgs šį darbą, o jų mokiniai — ma­ tematiką.

Mielas abituriente, pamąs­ tyk, gal ir Tavyje slypi peda­ goginiai gabumai, gal Tave domina mokytojo darbas? Jei, be to, Tu mėgsti matematiką, Tavęs laukia Universiteto Ma­ tematikos ir mechanikos fa­ kultetas.

Vyr. dėstytojas P. RUMŠAS

specialistą, tikrą topologijos entuziastą doc. A. Matuzevičių, kurio vadovaujamuose seminaruose įdomius praneši­ mus sugeba paruošti jau iržemesnių kursų studentai.

Pagaliau reikia priminti ir tai, kad visi minėtieji geo­ metrai yra ne tik geometrijos žinių perteikėjai, moksliniai darbuotojai ir mokslinio darbo organizatoriai, bet ir geri stu­ dentų draugai, patariantieji ir padedantieji jiems įvairiau­ siais kasdienio gyvenimo klausimais. Tolesniam vaisin­ gam darbui reikia mums kie­ kybiškai ir kokybiškai augti.

Todėl laukiame pagalbos iš jaunųjų draugų, besimokančių vidurinėse mokyklose.

E. doc. p. P. VAŠKAS

Kokie komjaunimo organi­ zacijos darbai ir planai šiems jubiliejiniams metams? Kom­ jaunuolių būrys pasiryžęs dar daugiau nuveikti, kad mūsų fakultetas paruoštų ne tik ge­ rus specialistus matematikus, bet ir kad studijų metais duo­ tų kiekvienam tvirtą pasaulė­ žiūrą, kad kiekvieni studijų metai taptų dvasiškai turtin­ gesni.

J. BAGDONAS Fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius

TARYBINIS STUDENTAS

6 psl. ŪSŲ Universitete yra daugybė specialybių.

Vienos jų jau nuo seno žinomos, kitos — naujos, ne­ girdėtos. Apie vienų palygin­ ti naują specialybę ir norime plačiau pakalbėti.

1967-jų rudenį Ekonomikos fakultete buvo atidaryta spe­ cialybė su neįprastai ilgu pa­ vadinimu: ekonominės infor­ macijos mechanizuoto apdo­ rojimo organizavimas. Aišku, toks ilgas pavadinimas štame lakoniškumo amžiuje neturė­ jo pasisekimo: fakultete šios specialybės studentus imta vadinti „informatoriais". „In­ formatoriai" — tai naujos krypties ekonomistai. O visi ekonomistai, nepaisant kokia jų siauresnė specializacija, vienaip ar kitaip sprendžia pagrindinį ekonominį uždavi­ nį: kaip apibrėžtą norimų produktų kiekį pagaminti su mažiausiomis sąnaudomis.

Kol produktų gamyba buvo nesudėtinga, visa ekonominė informacija, reikalinga ga­ mybai vykdyti, tilpo, pavyz­ džiui, amatininko galvoje.

Mūsų dienomis informacija reikalinga gamybai reguliuo­ ti, tarkime, įmonėje, jau nebeMŪSŲ PASAKOJIMAS (TEGU IR NEPILNAS) APIE MATEMATIKOS IR MECHANIKOS BEI EKO­ NOMIKOS FAKULTETUS AKIVAIZDŽIAI RODO, KAIP KOMUNISTŲ PAR­ TIJA, VADOVAUDAMA­ SI LENINO NURODYMU, „KAD MOKSLAS PAS MUS NEPASILIKTŲ NE­ GYVA RAIDE AR MA­ DINGA FRAZE... KAD MOKSLAS TIKRAI ĮEITŲ Į KŪNĄ IR KRAUJĄ, VI­ SIŠKAI IR TIKRAI VIRS­ TŲ SUDĖTINIU BUITIES ELEMENTU", RŪPINASI MŪSŲ MAŽOS RESPUBLI­ KOS MOKSLU, RODO ANTRĄJĄ IR, GAL BŪT, TIKRĄJĄ SENOJO UNI­ VERSITETO JAUNYSTĘ, IŠAUGUSIUS JO FAKUL­ TETUS, GARSIUS JŲ ŽMONES.

Ekonomistas — inžinierius, ekonominės informacijos technologas telpa gamybos vadovų galvo­ se. Atskira įmonė tik nežymi viso mūsų liaudies ūkio da­ lelė. Tačiau ši dalelė tūkstan­ čiais ekonominių ryšių sieja­ si su kitomis įmonėmis. Dėl to ekonominė informacija, cirku­ liuojanti visame liaudies ūky­ je, yra tiesiog milžiniška. Iš tiesų, jei kiekvienas gaminys susidaro iš 50 detalių, o deta­ lės pagaminimo ir apskaitos operacijos fiksuojamos 20-tyje dokumentų, tai vienam gami­ niui bus sudaroma 1000 dokumentų-rodiklių. Jei šalyje gaminama 5.105 pavadinimų gaminių, po 100 gaminių per dieną, tai bendras dokumentų skaičius bus nemažesnis, kaip 5.1010. Tuose dokumentuose gausybė skaičių, tvirtinimų, pranešimų. Žodžiu, jie yra ekonominės informacijos šalti­ nis. Norint laiku gauti infor­ maciją, reikia dokumentus ne tik perskaityti, bet ir atlikti įvairius apskaičiavimus. Jei minėtą dokumentų skaičių ap­ doros žmonės be technikos (2—3 skaičiavimo operacijos per sekundę), tai reikės 5.107 žmoniųl O mūsų gamyba ple­ čiasi, darosi vis sudėtingesnė.

Esant tokiai padėčiai, nesun­ ku apskaičiuoti, kada visi mū­ sų šalies žmonės (vaikai ir pensininkai, poetai ir tekinto­ jai, kolūkiečiai ir gydytojai) turėtų tapti ekonomistais, ap­ dorojančiais ekonominę infor­ maciją. O kas gamins produk­ tus, jei visi planuos ir vado­ vaus? Tarkime — automatai.

Bet ir tai mūsų neišgelbsti!

Fantastinė gamybos automati­ zacija nepaprastai pagreitin­ tų gamybos technologinį pro­ cesą. Tuo tarpu ekonominis gamybos valdymas vyks lėtai.

Kol viso liaudies ūkio mastu apskaičiuosime ir įvertinsime, ar dar verta tęsti, pavyzdžiui, vyriškų neiloninių baltinių ga­ mybą, jų bus prigaminta tiek, kad nebus kas juos perka.

Gamyba sutriks.

Tačiau, kaip pastebėjo dar K. Marksas, kai žmonijai iš­ kyla uždavinys, atsiranda ir priemonės jam spręsti. Šiuo­ laikinio mokslo ir technikos pažanga pagimdė mūsų am­ žiaus stebuklą — elektroninę skaičiavimo mašiną (ESM).

Bene žymiausia ESM savybė — darbo greitis: skaičiavimo operacijas jos atlieka tiesiog fantastiniu greičiu. ESM buvo pasitelktos ekonomikoje: eko­ nominės informacijos apdoro­ jimui, geriausių gamybos va­ riantų radimui, gamybos re­ guliavimui.

Tačiau ESM ir kitos infor­ macinės technikos taikymas gamyboje iškėlė ir eilę prob­ lemų. Pirmiausia, ESM supran­ ta tik skaičių kalbą. Ekonomi­ nė informacija — ne vien skaičiai. Kaip bet kokią eko­ nominę informaciją pateikti ESM suprantama kalba? Ant­ ra, žmogus, apdorodamas tam tikrą pradinę ekonominę in­ formaciją, gauna kitą, rezultatyvinę ekonominę informaci­ ją, kurią panaudoja sprendi­ mų priėmimui. Kaip žmogus, pavyzdžiui, ekonomistas, atlie­ ka tą apdorojimą, toli gražu ne visada aišku. Kaip jį turi atlikti ESM? Pagaliau, norint valdyti apibrėžtą ekonominį procesą, reikalinga apibrėžta ekonominė informacija. Kokia reikalinga pradinė informaci­ ja, kaip ji turi būti apdoroja­ ma žmonių ir mašinų, kad ga­ vus rezultatyvinę informaciją, įgalinančią geriausiai valdyti procesą? Beje, labai sudėtin­ goje gamyboje jos valdymas darosi lemiamu gamybos efek­ tyvumo veiksniu! Dėl to iš es­ mės negalime apsiriboti vienų ar kitų skaičiavimo darbų mechanizavimu. Iškyla reikalas mechanizuoti ir automatizuoti visą ekonominį gamybos val­ dymą. Kuriant ir įdiegiant au­ tomatizuotas ekonominio val­ dymo sistemas, dalyvauja įvai­ rūs specialistai — elektroni­

kai, matematikai, ekonomistai.

Tačiau bene svarbiausias vaid­ muo tenka „informatoriams" — ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo or­ ganizavimo specialistams.

Ne už kalnų tas laikas, ka­ da visos mūsų organizacijos, įmonės, kolūkiai mechanizuos ir automatizuos ekonominį valdymą. Artimoje ateityje mūsų respublikoje ' numato­ ma suprojektuoti daugiau kaip dešimtį stambių automatizuotų ekonominio valdymo sistemų, pastatyti 20 su viršum naujų skaičiavimo centrų, atiduoti eksploatacijon apie 40 naujų ESM. Dešimtys organizacijų ir įmonių jau šiandien norėtų turėti automatizuotas ekono­ minio valdymo sistemas. Deja, jų norai negali būti įgyven­ dinti visų pirma dėl to, kad dar nėra kam tas sistemas pro­ jektuoti bei jas aptarnauti, — nėra kadrų. „Informatoriai" ir yra tie specialistai, kurie kar­ tu su matematikais, ekonomis­ tais, elektronikos specialistais kuria automatizuotas ekono­ minio valdymo sistemas ir už­ tikrina tokių sistemų kasdie­ ninį darbą.

Trumpai sakant, „informato­ riai" — tai ekonominės infor­ macijos technologai. Techno­ logai, kaip žinia, yra specia­ listai, kurie žino priemones ir būdus medžiagai, energijai perdirbti, moka organizuoti tokį perdirbimą. Informatoriai žino ekonominės informacijos perdirbimo priemones bei me­ todus ir moka organizuoti jos perdirbimą. Vadinasi, pagal savo pobūdį — tai inžinerinė specialybė. Todėl ir išduoda­ mas diplomas su įrašu „ekonomistas-inžinierius”.

Norint gauti diplomą, tenka penkerius metus studijuoti įvairias disciplinas, sėkmingai išlaikyti dešimtis egzaminų, parašyti kelis kursinius darbus ir projektus, atlikti dvi gamy­

bines praktikas ir, galiausia, apginti diplominį projektą. Be bendrų disciplinų, „informato­ riai" giliai studijuoja specia­ lias disciplinas, kurias galima suskirstyti į tris grupes. Vieną jų sudarytų matematinės dis­ ciplinos, pradedant stambiu aukštosios matematikos kursu ir baigiant informacijos teori­ ja, algoritmų teorija ir pan. Šių disciplinų įsisavinimas padeda „informatoriui" su­ prasti informacinės technikos, ESM kalbą ir informacijos ap­ dorojimo metodus. Antrąją disciplinų grupę sudarytų kur­ sai, skirti informacinės tech­ nikos studijoms. Šios studijos apima tiek bendras inžineri­ nes disciplinas (fiziką, techni­ nę mechaniką, elektrotechni­ ką, elektroniką, impulsinę techniką), tiek ir paprasčiau­ sias skaičiavimo mašinas (pvz., (aritmometrus). Tačiau kursų pagrindas yra šiuolaiki­ nė informacinė technika ir ESM. Informatoriai gerai žino informacinės technikos deta­ les, mazgus, mašinų darbo principus, jų galimybes ir t. t.

Taigi, giliai išstudijuoja prie­ mones, su kuriomis jiems praktiškai teks dirbti skaičia­ vimo centruose.

Pagaliau, trečiąją disciplinų grupę sudaro įvairaus profilio ekonominės disciplinos, tiek bendros ekonominės discipli­ nos (politinė ekonomija, liau­ dies ūkio planavimas ir pan.), tiek ir specialios disciplinos, nagrinėjančios ekonominės in­ formacijos esmę, jos organi­ zavimą apdorojimo metodus ir t. t. Šių disciplinų paskirtis yra išstudijuoti busimojo dar­ bo objektą — pramoninės ga­ mybos ekonomiką, ekonomi­ nės informacijos formavimosi ir judėjimo joje dėsnius, iš­ studijuoti ekonominės infor­ macijos pramonėje apdoroji­ mo metodus. Įgytos teorinės žinios įtvir­ tinamos gamybinės praktikos

metu. Pirmoji (baigus tris kur­ sus) atliekama pramonės įmo­ nėse ir jų skaičiavimo stotyse bei skaičiavimo centruose. Šios praktikos metu (ji tęsiasi 5 savaites) susipažįstama su gamybos procesu įmonėje (jo technologija ir ekonomika) bei su informacijos, atspindin­ čios tą procesą, apdorojimu įmonės padaliniuose. Antroji gamybinė praktika atliekama penktame kurse (13 savaičių).

Jos paskirtis praktiškai įsisa­ vinti ekonominės informaci­ jos apdorojimo techniką ir metodus.

Kur gi dirba „informato­ riai", įsigiję aukštojo mokslo diplomą? Jų darbo vieta ten, kur mašinomis apdorojama ekonominė informacija arba kuriamos tokio apdorojimo sistemos. Konkrečiai — tai įmonių ir organizacijų skai­ čiavimo centrai, skaičiavimo stotys bei biurai, tai įvairūs specialūs konstravimo-proj ektavimo biurai, kurie kuria au­ tomatizuotas ekonominio val­ dymo sistemos, tai mokslinio tiriamojo darbo institutai, ku­ rie tiria ekonominę informaci­ ją ir jos apdorojimą, tai aukš­ tosios ir vidurinės specialio­ sios mokyklos, kur dėstoma skaičiavimo technikos ir eko­ nominės informacijos apdoro­ jimo disciplinos. Mums atro­ do, kad tai be galo įdomus, kūrybinis darbas, nes kiekvie­ ną kartą tenka spręsti vis ki­ tus, vis naujus uždavinius, ir spręsti pasitelkus šiuolaikinę skaičiavimo techniką. Antra vertus, ši specialybė turi pui­ kią ateitį. Kaip visuotinai pri­ pažįstama, ESM mūsų gyveni­ me, mūsų ekonomikoje pada­ rys didesnį perversmą, negu bet kurios mašinos iki jų. Eko­ nominės informacijos mecha­ nizuoto apdorojimo organiza­ vimo specialistas yra aktyvus šio perversmo narys.

Jei mūsų aptarta specialy­ bė atitinka jūsų svajones ir sugebėj imus, — kviečiame jungtis į gausėjančią „infor­ matorių" šeimą. O. pasirinkta specialybe tikriausiai nenusi­ vilsite!

EKONOMINES KIBERNETIKOS KATEDRA

Ekonominė kibernetika — perspektyvi dėl pirmame etape, kur for­ muojamos ekonominės proble­ mos, kaip matematiniai užda­ viniai, ypatingai reikalingi ekonomistai-kibernetikai.

Mokykloje sprendžiant už­ mokslų sintezė, nauja mokslo mistas-kibernetikas — tai vi­ ir praktikos kryptis. Įvairioms sų pirma geras ekonomistas, davinį, darbas baigtas, kai liaudies ūkio šakoms — pra­ žinantis matematiką, o ne at­ gautas jo atsakymas. Deja, monei, žemės ūkiui, prekybai, virkščiai. Čia studijų metu kitaip yra priimant ekonomi­ kredito sistemai ir pan. aukš­ pagrindinis dėmesys skiriamas nius sprendimus, naudojantis tosios mokyklos jau seniai taikomosios matematikos įsi­ matematiniais metodais. Ga­ ruošia ekonomistus — organi­ savinimui, bendros matemati­ vus sprendimą, reikia jį pa­ zatorius, bet analitinio polin­ nės mąstymo kultūros išugdy­ tikrinti gyvenimo praktikos kio ekonomistų, sugebančių mui su konkrečiu tikslu: su­ požiūriu, realumo atžvilgiu. į kasdieninius ūkinius reiški­ gebėti ūkinius procesus nag­ Čia taip pat reikalingos gilios nius — darbo našumo didini­ rinėti jos pagalba. Mokykloj ekonomikos ir matematikos mą, savikainos mažinimą, tei­ jums dažniausiai teko susidur­ mokslų žinios.

Iš visų dabar ruošiamų spe­ singą naujos statomos įmonės ti su šiuo matematinio darbo vietos parinkimą, racionalų procesu: duotas uždavinys, cialistų ekonomistai kiberne­ gyventojų piniginių pajamų reikia jį išspręsti. Gyvenimo tikai gauna geriausią paruoši­ ir prekių pasiūlų suderinimą praktikoje, sprendžiant eko­ mą sociologiniams tyrimams ir pan. — pažvelgti vadovau­ nominius klausimus, dažnai atlikti; jie geri talkininkai ir jantis griežtais matematiniais turime kitą situaciją: esamos pagalbininkai mechanizuotos skaičiavimais, ruošimas prasi­ sudėtingos ūkinės problemos informacijos apdorojimo spe­ dėjo visai neseniai. Tik 1971 sprendimą reikia suformuluoti cialistams, kuriant automati­ metų pavasarį mūsų universi­ kaip matematinį uždavinį, su­ zuotas valdymo sistemas įmo­ tetas išleis pirmąją ekonomis- daryti numatomo spręsti užda­ nėse ir organizacijose.

Ekonomistai-kibernetikai — tų-kibernetikų laidą, o Tary­ vinio sąlygą. Moksliškai tai bų Sąjungos mastų tik 3 proc. vadinama ekonominių procesų tai socialinio gyvenimo inži­ - modeliavimu. nieriai; iš visų visuomeninių visų ekonomistų studentų matematiniu tesudaro busimieji ekonomi­ Kadangi ekonominės proble­ mokslų specialistų gauna ge­ nės kibernetikos specialistai. mos, pvz., statybos vietos pa­ riausią matematinį pasiruoši­ rinkimas naujai statomai įmo­ mą. Jaunuoli, pasukęs ekono­ Tai labiau, negu mažai. kibernetikos nei, gana sudėtingos, tai suda­ minės kibernetikos keliu, įsi­ Ekonominės spec. mokymo plane daug rant sprendžiamo klausimo gysi pe tik kraštui naudingą vietos skiriama matematikos matematinio uždavinio sąly­ specialybę, bet mokslo ir dar­ dalykų įsisavinimui, susipaži­ gą, reikia nuo mažiau svarbių bo kelyje rasi „neartus dirvo­ nimui su elektroninėmis skai­ veiksnių apsiriboti. Bet kokios nus plačius", kur galės pasi­ čiavimo mašinomis. Tačiau sąlygos sprendžiamoje prob­ reikšti tavo jaunatviškas verž­ matematikos paskirtis ekono- lemoje yra neesminės? Į tokį lumas, kūrybos polėkis, sielos mistui-kibernetikui yra kito­ kardinalų klausimą teisingai nerimas.

Ekonomikos m. kand. kia negu, pavyzdžiui, jų ko­ galima atsakyti tik gerai ži­ S. MARTIŠIUS legoms matematikams. Ekono- nant ekonomikos mokslus. To­

ūkio studijų specialybė Ne vienas iš jūsų jau se­ niai pamėgote matematikos mokslų griežtumą, jos sąvo­ kų tikslumą, Įrodinėjimų nuo­ seklumą. Tačiau matematika jums dar ne viskas. Gyvai domitės kasdieninio gyveni­ mo aktualijomis, naujai besi­ kuriančiais pramonės centrais, statomomis įmonėmis, bendru ūkiniu šalies gyvenimu. Turi­ te potraukį skaityti istorinę literatūrą, įvairius memuarus ir atsiminimus. Nebuvo kan­ čia geografijos pamokos, vi­ suomeninis darbas. Tai kur to­ kio pomėgio jaunuoliui stoti, baigus vidurinę mokyklą? At­ rodo, patarimas tegali būti vienas — pasirinkti naują, ekonominės kibernetikos, spe­ cialybę ir ją studijuoti Vil­ niaus universitete. Čia turėsi­ te plačiausias galimybes savo domėjimąsi visuomeniniais klausimais suderinti su toles­ nėmis giliomis pritaikomosios matematikos studijomis, pa­ mėginti rasti tą tiltą, kuris vieną iš didžiausių žmonijos protų laimėjimų ,— didingą matematikos simbolių kalbą sujungtų su opiausių, kiekvie­ ną sąmoningą krašto pilietį jaudinančių klausimų sprendi­ mu. „j Ekonominė kibernetiką — ekonomikos ir matematikos

Rugsėjo 1-oji. Ekonomikos fak. pirmakursiams studijų knygutes įteikia fakulteto dekanas doc. L. Jasinskas.

Ekonomistų ekskursijų maršrutai vingiuoja po visą res­ publiką. Šįkart prekybos ekonomikos ketvirtakursiai — Klaipėdos „Kosmoso" parduotuvėje.

'7 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

Šiandien žodį suteikia­ me lituanistams: pirma­ kursiams D. Mušinskui ir V. Limanauskaitei, trečia­ kursei O. Rasiukevičiūtei, ketvirtakursei R. Spiridonytei ir penktakursei I. Mackevičiūtei.

Vieni jų debiutuoja mūsų laikrašty­ je, kitų pavardės girdėtos — jie ne kartą tapo VVU literatūrinio konkurso laureatais. Tik nė vieno nelepina šykšti Poezijos žemė ir kiekvienas pri­ verstas atiduoti į visą sa­ ve. Gero užsispyrimo ir ateity!

O. RASIUKEVICIOTE

DZŪKIJA Ateina ateina žili susikaupę lietuviai Ir tyliai suklumpa prieš blėstančią vasaros saulę, Lyg nieko nebuvo — nei močios dainų, nei lėktuvų, Tik šildėsi skiedros sudžiūvusloj drebančioj saujoj.

Tai spalgenų kvapas. Įspėjantis medžių ošimas Atėjęs kažkur iš senos baudžiavinės raudos.

Gal nuslenka tyliai per mišką pajuodęs vežimas, Gal moterys renkas saulėlydį apraudot?

C

j

Tai gausmas — nuo šilo, nuo vakaro pusės Lig vieškelio, lig artimiausio miestelio.

Ten vėjas pavargo, kol smiltimis gaivą užpustė Dievukų dirbėjui — kurčnebyliui mano meistreliui.

MIRUSIO SUNAUS PRISIMINIMAS MANO MOTINAI Ten lengvos sūpynės ant liūdno linguojančio gluosnio Ir baltas vaikelis. O gal ten buvai ne tu?

Linguosiu, linguosiu ir kam aš tave išlinguosiu — Ar miškui, ar laužui, ar ilgesiui savo naktų?

Ir kuo aš tave aprėdyslu, jei tu neužaugsi, Ir kuo aš tave išpenėsiu — duona neamžina.

Iš mūsų visų tu pirmą mane prisišauksi, Paženklinęs seserį — brolį juoda netikrumo žyme.

Kasnakt vis gilyn ir gilyn — j neviltį, miegą, į liūną, — Gal tu ten šauki, ant žalių sūpynių supies — Ir krinta šešėlis į mirštančią žolę, ir liūdna, Kad nieks su manim atsisveikinti jau nesuspės.

— Čia kaip laive ant jūros, — sako Romas ir išsišiepia patenkintas. r— Jūroj daugiau mėto, vemti verčia, o čia — ne. Čia geriau, — šypsosi Antonijus, tarsi žinotų, kaip ten yra iš tikrųjų.

Tik Sonata kažko tyli. Ji apžiūri sienas (moteriškas įprotis) ir net išsigąsta varinio velnio, kuris šypsosi tiesiai į jąSirijus tuo tarpu neša alų: du bokalus, paskui dar du, ir visi, pučia baltas putas, geria.

Prie gretimo staliuko švarus seniokas gurkšnoja limonadą.

Jis vienas. Tiesa, dar jis rūko ir leidžia dūmų kamūoliukus palubėn ir žiūri į Sonatą ir į Romą, Antonijų ir Sirijų, aiš­ ku. O paskui klausia: — Atsiprašau, kiek valan­ dų, sūneliai?

— Aštuonios jau.

— Žinot, man toks gyveni­ mas patiktų, — sako Antoni­ jus. — Gurkšnoji ali^ir jauti, kaip jis tau kraują kaitina. Ir malonumas, ir galvos niekas nekvaršina. Be to, jei nori, fi­ losofu apsimeti: juk nieko ne­ prarandi, laikas reliatyvus.

— Iš tikrųjų neblogai, — sako Romas. — Gal pasilie­ kam aludėj amžinai?

— Šito tai jau nebus, — juokiasi Sonata, — praėjo šventieji laikai, kai aludėj ga­ lėjai gyventi. Ir dar ne bet kaip — su nuotykiais.

— Aš dvidešimto amžiaus muškietininkas! Aš išvaduoju visus nuo mokyklų ir fabrikų ir kviečiu į aludę! Tegyvuoja bokalas alaus! — jau garsiai sušunka Antonijus.

Visi patenkinti šūkiu, net nepažįstamas seniokas ima šypsotis. Tada jie pakyla ir išeina iš aludės laukan, ir eina gatve, o ne šaligatviu.

Sirijus kramto lūpas ir nori kažką sakyti, bet tyli. Ir jie visi tyli, nes nebežino ką sa­ kyti: aludė liko kažkur toli, pamiršta, o pro šalį pirmyn ir atgal skuba žmonės ir nežiū­ ri į juos.

vienas ir nebeprisimena, kaip sugrįžo. Tenai kiekvieną va­ karą pilna atgailaujančių, ku­ rie pravirksta, išgėrę butelį.

Jis matė, kaip rieda jų skruostais ašaros, bet tai nė­ ra tikros, tai dar nėra gyve­ nimo druska. Kas daug ken­ čia, tas niekada kitiems ma­ tant neverkia. Sirijus prisiekė daugiau neiti tenai ir nekal­ bėti apie tai garsiai, nes ke­ lias, kuriuo reikia eiti tylint, ir taip keistas.

gą, ir jis griebia Sonatos ran­ ką, ir šaukia: — Greičiau, greičiau!

Romas ima Sonatą už kitos rankos, ir jie skriste skrenda, jų veiduose užmarštis ir pa­ laima, o priekyje tyvuliuoja tamsa. Tai ežeras, ir jie nu­ stemba, kad jis toks ramus, ty­ lintis tarsi susimąsčiusios že­ mės akis. Bet tai dabar neturi reikšmės; Sirijus vikriai nu­ meta batus, kelnes, marškinius ir brenda gilyn. Paskui krenta k daužosi vandenyje kaip ką tik pagauta žuvis.

Prie namų slenksčio Sirijus pamato motiną. Ji sėdi kietne ant suolelio, ant to pačio, ku­ rį Jis iš neobliuotų lentų su­ kalė anksti pavasarį. Sirijus atsisėda šalia motinos ir tyli.

Ta tyla — kaip užmarštis, vi­ sada gera: ar verki, ar juo­ kies.

APSAKYMAS • D. MUSINSKAS — Jau vėlu. Kodėl nemiegi, mama? — lėtai sako Sirijus ir jaučia, kad tie žodžiai pi­ gūs ir nereikalingi.

Paskui vėlei viskas nutols­ Sirijus atsimerkia, pasižiūri tyli ir palieka motiną vieną.

Jis eina tąja gatve ir nori pa­ į draugų veidus; jie visi dar ta, apsigaubia sapno šydu ir miršti viską, net tuos prisimi­ be šypsenų, kaip rūpintojėlių. sunku suvokti, ar tai tikrovė, nimus, kurie geri ir todėl Kažkur neaukštai jau kabo ar tai apčiuopiama ir nieka­ graudūs. Jis susitinka Romą, tamsa, kuri netrukus apkris dos nepasikartoja. O juk bū­ Antonijų arba Sonatą, ir vie­ laukus, žmones, o tyla nusi­ na, kad grįžta vaizdai, kuriais nišumas dingsta. Jie kartais drieks iki pat žvaigždžių. Rei­ jau gyvenai ir kuriais nebega­ žiūri vienas kitam į akis, bet kia skubėti, nes paskui bus li patikėti iš naujo. Sirijų apima baimė, tas šaltas kaip niekada neatveria savo šird­ vėlu, ir Sirijus šūkteli: — Pirmyn, muškietininkai I varlės kūnas jausmas, ir jis gėlos.

— Jeigu mes apsikabinsim Paskui mane! — ir pasileidžia sugriebia motinos ranką: ir pravirksim, nuo to nebus neatsigręždamas, žinodamas, — Mama, kodėl nemiegi? lengviau. Geriau visada tylė- kad bėga ne vienas. Gatvė ly­ Jau labai vėlu. Motina vis kim ir būsime lygūs ne tik sa­ gi, ir jis nejaučia, kaip kojos tyli, ir Sirijui baisi ta tyla; vo džiaugsmu, bet ir savo skrenda pirmyn, tik pro ausis jis pašoka nuo suolelio ir bė­ skausmu. Mes pagimdyti su lekia vėsa ir vėjas. Jis šyp­ ga į kambarį. Ant stalo di­ jautrumo sužeistom širdim, nes sosi, ir vis greityn, greityn, džiulė netvarka, o pakrašty laikas tada mylėjo žiauriuo­ kol išgirsta Sonatos juoką, dailiai sudėtos visos tėvo sius. Atpildas ateina netrukus, tarsi savo. Tada Sirijus bėga nuotraukos. Jų nedaug, tik o atgaila iš lėto, ir prieš ją lėčiau, o šalia ir Antonijus, ir trys mažutės. Sirijus užsiden­ nėra išrinktųjų. Mano tėvas Romas, ir Sonata, žinoma. gia veidą rankomis ir krenta rašė eiles, kai buvo toks kaip Tamsa jau siekia medžių vir­ į lovą, apglėbdamas savyje tą mes, ir todėl -aš jo nė karto šūnes ir, kol jie pasieks eže­ raudą, už kurią jis turi būti nemačiau... — kalbėjo Siri­ rą, bus visai tamsu. Sirijus kažkam dėkingas ir kartoja: jus ir tik paskui išvydo, kad mato, kaip spindi visų veidai.

— Aš čia niekuo dėtas, ma­ šalia jo nieko nėra. Jis supra­ Jis žiūri į Sonatą ir į jos krū­ ma, aš nieko, nieko... to, kad Romas ir Antonijus tinę, kurioj be poliovos dau­ Paskui nutyla ir išgirsta negali šitų žodžių klausytis, žosi širdis ir kuri tokia graži motiną šalia savęs: kad šitie žodžiai ir yra ta be­ kaip niekad. Jos raudonas — Visi mes čia nieko, Siri. protybė, ta draskoma širdis. megztinis tarsi ugnis, ir Siri­ Tik laikas negailestingas, vis Tą vakarą jis nuėjo į aludę jus jaučia savyje bekraštę jė­ neleidžia užmiršti.

Tas kelias, kuriuo einame — keistas. Sirijus prisimerkia ir regi, kaip prieš keletą metų jis vakarais čia skraidė dvira­ čiu. Tada nebūdavo tokios beprasmės tylos, ir jis visada pasitikdavo iš darbo grįžtan­ čią motiną. O dabar daug kas ne taip, nes laikas maža atneša paguodos. Motina visa­ da pasižiūri į jį liūdnom akim, tarsi jis būtų nebe tas, sveti­ mas ir su šalta širdim. Sirijus vos laikosi neverkęs, tačiau

KALTE

R. SPIRIDONYTĖ

V. LIMANAUSKAITĖ

APGAULINGA VIZIJA Tai saulė, — žaibu nutvilkė Širdis, — kurios laukiau seniai — Leiskite man pasišildyt Prie šio spindulėlio vienai.

LAUŽAI, MEDŽIAI, ŽMONĖS.. .

Susruvo j kraują mintys Nuodų šaltinėliais giliais — Sužvarbusiai sielai sušilti Prie ugnelės šitos nieks neleis...

AKMENS RAUDA Aš — sau paminklas, Aš — senas akmuo, Bebaimis, beginklis, Nemokąs deĮuot.

Tokia jau dalelė: Nei gimt, nei gimdyt.

Bedžiaugsmė vienatvė Įaugus many —

Gyvenimas ilgas — Be laimės, be tikslo.

Visi jūs išeisit, Aš liksiu, dar liksiu...

VVU nusiDėlnęs dainų ir šokiu ansamblis.

IŠTIKIMYBĖ Siaubė žemę ir žvaigždynus Žemei liepki: Smėlio audros rudeninės...

Te tylės — kaip žemė.

Antigone, kas tau liko — Te paguos — kaip žemė.

Meilė, sutrypta žudiko?

Tik prie jos — vienos — Meilės juodos rankos tyko. prigludę Tokią gležną, tokią trapią Savo liūdesį išliūdim.

Seka niaurios, piktos akys... Būsimos šviesos netekę, Saugok meilę, Stingsta tylios žalios akys__ Meilę slėpki, Taip numiršta žemės žmonės, Antigone.

Antigone!

Jau viskas.

Jau daugiau nebegaliu.

Salta tamsa lyg įkapėm supuos!...

Manęs nėra, Todėl tyliu tyliu.

Tik kartais juodą žolę susapnuosit.

tėsi balsvi dūmai, ir ruseno rausva ugnelė. ..

Ir tada aš supratau, kodėl degantys laužai bijo tylių užuovėjų...

Myliu medžius — jie nuo­ lat auga. Myliu gėles — vos pradėjusios puoselėti švelnu­ čius žiedlapius, jos skleidžia aromatą ir verčia mus šypso­ tis. Myliu upes — po rudens darganų ir bjauraus ledonešio jos išlieka tyros...

Neatplėšk mano laiško. Ne­ skaityk tų žodžių, nors netik­ rumo juose, gal būt, dar ne­ rasi. Tu nežinosi dėl ko; Tu nesuprasi, kodėl. Paprasčiau­ siai taip būna: karštą vasa­ ros dieną didelė brangenybė kiekvienas mažytis gurkšnelis vandens. Tik paskui, kai nu­ malšini troškulį, kai pajunti savyj jėgų, prie šaltinio su­ grįžt nesinori...

I. MACKEVIČIŪTE

Guliu po žemėmis — Giliai giliai.

Iš čia net negirdėti mano balso.

O trypia virš manęs arkliai, Ir žmonės pakasynoms šoka valsą.

Dažnai prisimenu, kaip mes vaikystėje kurdavome lau­ žus, o paskui žiūrėdavome, kieno laužo liepsna kyla aukščiau ir mėto ryškias žie­ žirbas. .. Kartą aš susiradau laužui vietą tylioje užuovė­ joje ir džiaugiausi, manyda­ ma, kad vėjai nesugebės jo užpūsti. Taip, vėjai neužgesi­ no mano laužo, tik jo liepsnos nekilo į dangų, o pažeme rai­

Sniegas šildo medžius, upė šildo ledą.

Man rodos, tai ir yra pras­ mė — laukimas. Ta diena, ku­ rią virpančiomis rankomis kažkada įrašei savo dienoraštin, seniai praėjo. Tie žmonės, kuriais tikėjai, pasirodė kito­ kie — šimtaveidžiai. ilr netgi tiesa, kurią atradai vakar, šiandien ne tokia nenuginčyjama... Atrodytų, kad nepa­ keliamai sunku gyventi, kai gyvenimas taip daužo ir nai­ kina viską. Bet mes turime rytdieną — mįslę, kurią rei­ kia įminti. ..

SKAIČIAI, FAKTAI Neseniai TSRS Aukš­ čiausiosios Tarybos sesija patvirtino šalies biudžetą 1970 metams. Numatoma kitąmet j šalies aukštąsias mokyklas priimti 901 tūkst. studentų, tarp jų — 493 tūkst. j dieninį skyrių.

Biudžete numatyti taip pat

SPECIALYBĖ

IR LAISVALAIKIS

„Ruošiasi studijuoti mate­ matiką" — šie Troškūnų vi­ durinės mokyklos vienuolik­ tokų auklėtojo žodžiai, (rašy­ ti mano charakteristikoje, su­ kėlė didelę nuostabą Istorijos fakulteto 1.966 m. priėmimo komisijoje. Įrodyti, kad dar­ bą su knyga pamilau nuo pa­ auglystės, talkininkaudamas motinai, dirbančiai kaimo bib­ liotekoje, padėjo tik rajono kultūros skyriaus rekomenda­ cija. Na, o matematikos „pa­ sirinkimas" (ji gerai sekėsi mokykloje) tebuvo tik ambi­ cijos pasėka — atkirtis" se­ niai pripažintas ir madingas

asignavimai ir prie aukš­ tųjų mokyklų steigiamiems parengiamiesiems sky­ riams. Šiuose skyriuose mokysis apie 100 tūkst. žmonių.

Tarybų Sąjungos aukš­ tosios mokyklos 1970 me­ tais išleis 603 tūkstančius specialistų.

Dabar Tarybų Sąjungos 800 institutų ir universi­ tetų mokosi 4,5 milijono studentų.

specialybes (medicina, peda­ gogika) pasiryžusiems studi­ juoti draugams.

Dabar jau esu blbliotekinlnkas-diplomantas.

Laisvalaikiu, kaip matote, piešiu — retkarčiais nusikals­ tu dailininkams, paimdamas iš jų vieną kitą detalę į savo i ekslibrisą (vieni už tai smer- J kia, kiti laiko tai kūrybiniu panaudojimu, bet visi, kaip taisyklė, patenkinti jsigiję ženklą savo knygoms). Teat­ leidžia man meno žmonės: jei Mahometas neina prie kalno, tai kalnas eina prie Mahome­ to.

O. JANONIS

GtviGtnio Osvaldo

ILINOISO UNIVERSITETE Universitasas Kas tai — nauja studentiš­ ka organizacija? Lenkų stu­ dentai šypsosi: Ne, ką jūs!

Tai Varšuvos studentiškas darbo kooperatyvas. Mums niekada neteko girdėti apie panašaus pobūdžio organizaci­ ją, ir kolegos lenkai mielai paaiškina. Universitetas vie­ nija Varšuvos aukštųjų mo­ kyklų auklėtinius, kurie gy­ ventojams atlieka (vairiau­ sias paslaugas.

Sakykim, kažkam reikia suremontuoti televizorių, ir labai skubiai. Tokiu atveju paprastai surenkamas Univer­ siteto numeris, nes Varšuvos gyventojai žino studentų lo­ zungą: „Greitai priimti užsa­ kymą ir dar greičiau jj (vyk­ dyti“. Čia galima užsisakyti ir repetitorių, jeigu nori pa­ siruošti stojamiesiems egza­ minams j institutą, gali tau pataisyti net sugedus} šaldy­ tuvą. Universitaso nariai ne­ bijo darbo — jie noriai dirba kiemsargiais, laiškanešiais.

Studentams priklauso ir de­ vynios kavinės, kur padavė­ jai taip pat Universitaso na­ riai. Šios kavinės populiarios jaunimo tarpe, o patys stu­ dentai sako, kad čia net kava geresnė. Žinia, draugų virta...

Kolegos lenkai su malonu­ mu pažymi, kad Universitaso vidutinės metų pajamos sie­ kia 5 mln. zlotų (1 rub. — 15 zl. — Red.) A. DARGŪNAS

Ilinoiso universitetas dabar yra vienas didžiausių JAV. Jis iki 1969 m. yra išleidęs be­ veik 220 tūkst. specialistų. Šiuo metu universitete yra daugiau kaip 52 tūkstančiai studentų ir darbuotojų. Turi ir stiprią bazę — visų pastatų ir įrengimų vertė sudaro daugiau kaip 550 mln. dole­ rių.

Universitete yra 10 koledžų ir vienas institutas (aviacijos).

Kiekviename koledže yra po keletą skyrių, kažkas pa­ našaus į mūsų fakultetus. Pa­ vyzdžiui, inžinerijos koledžas turi 13 skyrių.

Amerikos universitetuose labai maža pagalbinės jėgos — meistrų ir laborantų. Jie įsitikinę, kad geriau daugiau mokslinių darbuotojų. Ekspe­ rimentams atlikti laborantai neskiriami. Tam stengiamasi kuo daugiau panaudoti stu­ dentus. Jei studentas gauna ir universiteto stipendiją, jis tam tikrą skaičių valandų tu­ ri atidirbti laboratorijose. Jei­ gu jis gauna stipendiją iš fir­ mų ar kitur, baigęs mokyklą, turi tą pinigų sumą grąžinti.

Ir taip tas jaunas žmogus negali lengvai atsikvėpti. O studentui JAV tikrai neleng­ va kvėpuoti. Juk jeigu mo­ kaisi kitos valstijos universi­ tete, vien už mokslą per me­ lus reikia mokėti daugiau kaip tūkstantį dolerių (o jei­ gu privačiame universitete, dar 2—3 kartus daugiau). O kur kambarys, maistas, vado­ vėliai ir kitkas? Vienu žo­ džiu, be 3 tūkstančių dolerių

nemėgink pradėti studijų.

Yra tiksliai paskaičiuota, kad vien vadovėliams ir ki­ toms būtinoms mokymo prie­ monėms per mokslo metus reikia beveik 200 dolerių.

Tiesa, daliai studentų moka­ ma stipendija. Maždaug pusė studentų įvairiais keliais gau­ na vidutiniškai 125 dolerius per mėnesį. Iš jų — nori ne­ nori — mokėk 40—50 dole­ rių už kambarį. Kuklus mais­ tas studentų valgykloje — 90—100 dolerių. Kartą į kiną — 3—4 doleriai, kartą apsikirpti — 3 doleriai, kartą į teatrą — 10 dolerių. Bet kaip ta pusė studentų, kuri visai negauna stipendijų? To­ dėl nenuostabu, kad studentai rengiasi labai kukliai.

Universitetų dėstytojai ir profesoriai daug dirba. Užsi­ ėmimų su studentais jie turi nedaug, bet mokslinį darbą privalo dirbti visą darbo dieną: nuo 9 iki 17 vai. ka­ binete arba laboratorijoje.

Net atostogų negali išeiti.

Apie kokius nors kelialapius į poilsio namus ir sanatorijas jie nieko nežino. Studentai irgi labai retai atostogauja — daugiausia eina uždarbiauti arba mokosi vasaros semestre.

Mat, pagal mokymosi sistemą JAV universitetą gali baigti per vienerius metus, jeigu su­ gebėsi išlaikyti reikiamą skai­ čių egzaminų. Todėl paprastai per visą normalų mokymosi laiką yra 8 semestrai, o per vasaros mėnesius galima už­ baigti pusę normalaus semest­ ro. Tokiu būdu mokantis va­

saromis, galima anksčiau baig­ ti mokslus. O dėl to vasaros metu atsiranda darbo ir tam tikrai profesorių daliai. Nerei­ kia sėdėti be algos per vasa­ rą. Studentai, kurie nesimoko vasaros semestrą, eina dirbti, kur papuola: ir kelių statyti, ir šerti kiaules pagalbiniame mokomajame universiteto ūkyje, ir prižiūrėti peles me­ dicinos skyriuje, ir gaudyti varlių medikų eksperimen­ tams, ir pardavinėti laikraš­ čių.

JAV tarp studentų ir pro­ fesorių yra artimi, net pusiau šeimyniški santykiai. Vyres­ niuose kursuose nieko nuosta­ baus, jei profesorius su stu­ dentu nueis kavos, alaus išger­ ti, pasikalbėti restorane. Kai kurių profesorių nuomone, maždaug 3—5 proc. studentų labai rimtai žiūri į mokslą ir yra rekomenduojami toliau studijuot — siekti magistro ir daktaro, laipsnių.

Studentai labai domisi Ta­ rybų Sąjunga. Nemaža dėme­ sio skiriama rusų kalbai. Tas ypač sustiprėjo po J. Gagarino kosminio skridimo. JAV jaunimo gyvenimas, nuotai­ kos įvairios, ir jas suprasti pa­ šaliniams yra sunku. Žymi akademinio jaunimo dalis yra pilna gerų norų, sveikų sie­ kių: jie nori plačiau pažinti Tarybų šalį, su mumis drau­ gauti, jie visai nenori kariauti Vietname, jie nori pigesnių bendrabučių, vadovėlių, jie nori stipendijų.

Iš KPI laikraščio „Už tarybinį mokslą“

Šalies aukštosiose mokyklose Sausio 27 d. sukaks penkiasdešimt metų nuo pirmosios Kauno aukšto­ sios mokyklos — Aukštų­ jų kursų — įsteigimo. Ka­ dangi juose buvo ir tech­ nikos skyrius, šių kursų sukakti galima laikyti ir auksiniu inžinierių ruoši­ mo Lietuvoje jubiliejumi.

Pirmą ir trečią kiek­ vieno mėnesio pirmadienį Tautų draugystės P. Lumumbos universiteto bib­ lioteka ruošia informaci­ jos dieną. Tą dieną skai­ tykloje eksponuojamos vi­ sos naujos knygos, kurias biblioteka gavo per pasku­ tines dvi savaites.

Šiemet Voronežo Valstybinio Lenino komįaunimo universiteto poe­ tai švęs savotišką jubiliejų — 15 metų pirmajai uni­ versiteto Poezijos dienai.

Dabar ruošiamas šiai datai skirtas poezijos almana­ chas.

NUOTRAUKOSE (iš viršaus šventės: Rugsėjo 1-oji Sarbievijaus kieme.

Koncertuoja svečiai (beje, dažni) iš VDR. Praėjo pirmosios studijų sa­ vaitės. Pats laikas „pakrikšty­ ti" pirmakursius.

Universiteto geriausių leng­ vaatlečių grupė su savo tre­ neriu sp. m. K. Orentu.

Paskutinė paskaita...

į apačią) — mūsų dienos ir REDAKTORIUS ALGIS KUSTA

REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84.

Telefonas spaustuvėje 2-54-21.

Rinko ir spaudė LKP CK Lei­ dyklos spaustuvė Vilniute.

LV 08708 Užs. Nr. 71