Tarybinis Studentas, 1983 m. sausio 14 d. Nr. 1-2 (1220-1221)

J^(o

Kviečiame į

studentų būrį! v/sų

Salių proletarai, vienykitėsi

r.?\!2VBIIlis scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNOOS KOMITETŲ SAVAITRA5TIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

Mielas abituriente, žinia, jau dabar Tau rūpi, kur pa­ sukti, išlaikius brandos ates­ tato egzaminus. Juk nuo bu­ simosios specialybės priklau­ sys Tavo gyvenimas. Tad ko­ kia specialybę pasirinkti? Į ši klausima padeda atsakyti tėvai, mokytojai, profesinio orientavimo kabinetu darbuo­ tojai. Tačiau atsakyma turi rasti pats, žinoma, protin­ gai įvertinęs savo sugebė­ jimus. ištvermę, ryžta.

Mūsų šalyje visos profesi­ jos vienodai reikalingos ir lygiai vertinamos bei ger­ biamos. Svarbu tik, kad Jūsų pasirinktoji teiktu Jums mo­ ralinį pasitenkinimu ir duotu Tėvynei kuo didesnę naudą.

Be to. kiekvienas privalome atsižvelgti ne tik i savo po­ linkius, bet ir i visuomenės poreikius. Na, o ka patarti abiturientui, trokštančiam stu­ dijuoti seniausioje mūsų ša­ lies Alma Mater?

Pirmiausia Universitetas rengia plataus profilio spe­ cialistus gamybiniam, peda­ goginiam, kultūriniam ir moksliniam darbui. Universi­ teto mokymo planai suda­ ryti taip, kad pagrindinis dė­ mesys skiriamas ne vienai kuriai siaurai specialybei ivvti, o bendroms teorinėms disciplinoms, kurios yra ke­ leto artimu specialybių pa­ grindas.

Svarbiausias Uni­ versitetą baigusio specialisto bruožas — platus ir gilus mokslinis-teorinis jo rengimas.

Mokymas Universitete vi­ sų pirma siekia suteikti busi­ majam specialistui funda­ mentaliu mokslų pagrindus, svarbius tiek mokslo-tiriamajai, tiek praktinei veiklai. To­ kia mokymo kryptis kelia ati­ tinkamus reikalavimus ir žmo­ gaus psichikai. Sėkmingos studijos Universitete reika­ lauja mastymo savarankišku­ mo. Savarankiškai mastantis asmuo moka pats rasti proble­ mas ir jas išspręsti savo jė­ gomis. Jis sugeba analizuoti gyvenimo reiškinius ir moks­ linę literatūra, išskirti esmi­ nius dalykus, apibendrinti atskirus faktus ir daryti nau­ jas pagrįstas išvadas. Labai svarbu ir mastymo lankstumas, kuriuo pasižymintis asmuo su­ geba pakeisti klausimu, prob­ lemų sprendimo būdus, iei taikomi būdai nėra efektyvūs.

Pernai i Universiteto dieni­ ni skyrių buvo priimti 1830 studentu, i vakarini skvriu — 450, o i .neakivaizdinį — 730.

Priimtųjų i dieninio skyriaus pi.rmaii kursą atestato vidur­ kis 4,76 balo. Taigi, i kai kurias specialybes gali įstoti tik tie vaikinai ir merginos (išlaikę labai oerai stojamuo­ sius egzaminus), kuriu ates­ tato vidurkis 4,5—5 balai.

1983 m. sausio 14 d.,

1983 metais Universitetas priims i pirmąjį kursą 3000 žmonių: į dienini skyrių — 1830 (iį j u apie 125 bus pri­ imti iš parengiamojo skyriausi, i vakarini — 475, i neakivaiz­ dinį — 695. Rengiami 31 spe­ cialybės specialistai. Kiekvie­ nos specialybės studentai rengiami siauresnėmis spe­ cializacijomis — jų Universi­ tete per 70. Be to, ne kon­ kurso tvarka siunčiame studi­ juoti i kitas šalies aukštąsias mokyklas. Pavyzdžiui, Mask­ vos ir Leningrado universite­ tuose studijuoti filosofiją, mokslini komunizmą, politinę ekonomiją. Tartu universite­ te — sporto medicina, Mask­ vos istorijos archyvų institu­ te — archyvistiką ir kt.

Visada didelis konkursas būna i teisės, prekybos, medi­ cinos specialybes. Labai daž­ nai ,.pamirštamos" tokios taip pat įdomios ir reikalingos specialybės, kaip matematika, buhalterinė apskaita, finansai ir kreditas, statistika. Juk nenuginčysi gyvenimo tiesos — nėra blogų profesijų, yra tik prasti specialistai, Norėtųsi atkreipti stojan­ čiųjų dėmesį: gamtos, fizi­ kos, matematikos, chemijos fakultetu studentai rengiami gamybinio ir pedagoginio profilio. Taip pat dauguma filologijos fakulteto absolven­ tu dirba mokytojais.

Universitetas rengia istori­ jos ir visuomenės mokslu pagrindu, lietuviu kalbos ir

penktadienis

literatūros, rusu kalbos ir li­ teratūros, anglų, vokiečių, prancūzu kalbų, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos mokytojus viduri­ nėms mokykloms. Pedagogo darbas sunkus, atsakingas, tačiau labai reikalingas.

Nr. 1—2 (1220—1221)

laikotarpio ’ studentų mokslo tiriamojo darbo planai. Kursihių ir diplominiu darbu te­ matika parenkama taip, kad skatintų studentus tyrinėti.

Aukštosios mokyklos užda­ vinys — rengti aukštos kvali­ fikacijos. idėjiškai užsigrūdi­

iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiininiaiiBiHi

ARTĖJANT STOJAMIESIEMS BRONIUS SUDAVIČIUS Mokymo reikalų prorektorius

Mokymo procese svarbią vieta užima mokomoji, peda­ goginė ir gamybinė prakti­ ka. Busimiesiems mokytojams rengti svarbia reikšme turi mokyklose atliekama pedago­ ginė praktika, kurios metu formuojasi teigiamas studentų požiūris i pedagogini darbą.

Mokydamiesi studentai gali dalyvauti mokslo tiriamajame darbe. Universiteto fakultetuo­ se yra sudaryti visų studijų

nusius specialistus, sugeban­ čius kūrybiškai atlikti jiems duota darbą, nuolat gilinti žinias.

Universitete sudarytos visos sąlygos studijuoti, tapti pui­ kiu savo pasirinktosios spe­ cialybės . žinovu. Mes turime laboratorijas ir kabinetus, ap­ rūpintus naujausia šiuolaiki­ ne mokslo technika. Labai gausi ir Universiteto moksli­ nė biblioteka, kurios turtais

, j i O! WC,Ll

Siame numeryje: ABITURIENTE, TAVEJKVIECIA STUDIJUOTI / SENIAUSIA ŠALIES AUKŠTOJI MOKYKLA — VILNIAUS UNIVERSITETAS!

Kaina 4 kap.

gali naudotis kiekvienas stu-gyvenimą turiningą ir įdomų.

Turbūt visiems teko girdėti dentas.

Auga ir turtėja Universite­ apie tokias puikias studentiš­ pirmakursių to materialinė bazė. Antakal­ kas tradicijas: nyje. simbolišku vardu pa­ imatrikuliacija, mediumo — vadintoje Saulėtekio alėjoje, pusės studijų — švente, dip­ Mūsų statomas studentų miestelis. lomantų palydas.. . Čia jau įsikūrė teisės, fizi­ dainų ir šokiu ansamblis Pri­ kos ir 3 ekonomikos fakulte­ pažintas absoliučiai geriausiu tai, Universiteto skaičiavimo šio žanro meno saviveiklos centras. Čia pat išaugo ir kolektyvu respublikoje, jis studentų bendrabučiai, val­ yra komjaunimo premijos lau­ reatas. Kas nežino Universite­ gyklos.

Universitetui tenka labai to Kiemo teatro, kaimo kape­ svarbus vaidmuo, nes jis or­ los, etnografinio ansamblio, ganiškai sieja mokslo tiria­ akademinio mišraus ir vyru mąjį ir pedagogini darbą. chorų, pučiainmu orkestro ir Universitete šiuo metu dirba t. t. Studentai aktyviai daly­ mokslini ir pedagogini darba vauja įvairiu klubu veikloje.

1527 žmonės; iš jų 100 profe­ Internacionalinis klubas palai­ sorių ir daktarų bei 738 do­ ko ryšius su daugeliu šalies centai ir mokslo kandidatai. ir užsienio aukštųjų mokyk­ Universitete yra susikūrę ke­ lų. rengia politinės dainos liolika originalių mokslinių festivalius. internacionalines krypčių ir mokyklų, kurioms dienas. Kraštotyrininkai kas vadovauja Universiteto rek­ vasara išvyksta i ekspedici­ torius prof. dr. J. Kubilius, jas, renka tautosaką, krašto profesoriai P. Norkūnas, A. istorinės ir revoliucinės pra­ Marcinkevičius ir kiti moksli­ eities faktus, rengia monogra­ ninkai. Studentai turi gali­ fijas. mybę klausyti tokių žinomų Universitete veikia visuome­ mokslininkų, kaip matematikų niniu profesijų fakultetas, ku­ P. Katiliaus. A. Bikelio, fizikų ri baigę studentai įgyja ant­ J. Vaitkaus ir E. Montrimo, rąja — visuomeninę — spe­ geografu C Kudabos ir A. Basalyko, chemiku K. Daukšo cialybę ir gauna atitinkamą ir V. Daukšo, ekonomistu J. pažymėjimą. Fakultete yra paMackevičiaus ir A. Žilėno, kal­ skaltinės propagandos,, krašto­ bininku V. Mažiulio ir Z. Zin­ tyros, gamtos apsaugos, meni­ kevičiaus. istoriko K. Navic­ nės fotografijas, sporto, turiz­ ko, filosofo E. Meškausko ir mo ir ekskursijų, meno pro­ fesijų — choro ir vokalinio daugelio kitu.

Siekimas išugdyti visapu­ ansamblio, liaudies instrumen­ siškai ir harmoningai išvysty­ tu ir pučiamųjų orkestro, šo­ ta asmenybę daro studentų kių. dramos kolektyvu vado­ vu — skyriai.

Svarbu vaidmenį Univer­ siteto studentijos gyvenime vaidina studentų mokslinė draugija. Tai ne tik pirmųjų mokslo bandymų ir atradimų, bet ir ištvermės, mokslinio darbo įgūdžių mokykla.

Senosios Alma Mater auk­ lėtinio gyvenimą praturtina ir aukštosios mokyklos ryšiai su kitomis aukštosiomis mo­ kyklomis. Draugu yra ne tik Tarybų Sąjungos mokyklose, bendradarbiavimo sutartys pa­ sirašytos ir su Greifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR), Pra­ hos (CSSR), Debreceno (VLR) universitetais. Erfurto medici­ nos akademija. Su jais mes keičiamės mokslo darbuoto­ jais, studentais praktikantais, studentu grupėmis vasaros darbo ir poilsio stovyklose.

Būna atvejų, kai studentus Universitetas siunčia studijuo­ ti i užsienio aukštąsias mokyklas.

Didelė laimė dirbti ir studi­ juoti mūsų senajame Univer­ sitete. Kviečiame Jus, jaunie­ ji draugai, i mūsų Alma Ma­ ter. Atkakliai siekiantiems savo tikslo, nebijantiems darbo. Universitetas taps antraišiais namais.

2 Tarybinis studentas

Energetinių bei ekologinių krizių įveikimas, kosmoso įsisavinimas, kova su in­ farktu ar vėžiu ir 1.1, ne­ įmanoma be matematikos. Ne veltui daugelis ja vadina mokslų karaliene. O kara­ liškajame gyvenime ne taip jau lengva susigaudyti. To­ čiojo kurso pradžioje stu­ siauresnes dėl Tau, abituriente, prieš dentai pasirenka įsiliejant i tūkstantinę matema­ specializacijas, su kuriomis tikos — karalienės „veroų" juos per bendrus susirinki­ minią. Universiteto matemati­ mus supažindina tose srityse kos fakulteto dekanas doc. dirbantys specialistai. Mate­ V. Merkys ir mokymo reikalų matikai gali pasirinkti funk­ prodekanas doc. A. Nagelė cijų teorijos, funkcionalinės sutiko atskleisti keletą Pa­ analizės ir jos taikymų, geo­ slapčių — atsakyti i Tau rū­ metrijos ir topologijos, tiki­ mybių teorijos ir matemati­ pimus klausimus.

— Kaip trumpai charakte­ nės statistikos, diferencialinių rizuotumėte Matematikos fa­ lygčių ir jų taikymų, skaičia­ vimo matematikos, algebros kultetą? ir skaičių teorijos speciali­ Doc. A. Nagelė: — Tai vienas iš didžiau­ zacijas. O taikomosios mate­ studentai skirstomi sių Universiteto fakultetų, matikos sutraukiantis tuos, kurie j 3 specializacijas: elektroni­ mėgsta tiksliuosius mokslus. nių skaičiavimo mašinų (ESM) Čia susirinkę studijuoti jau­ matematinės įrangos, ESM tai­ nuoliai myli darbą — mo­ kymų ir automatizuotų val­ kytis fakultete nelengva. Ne­ dymo sistemų (AVS) matežiūrint to, dauguma studen­ matinės įrangos. tų — merginos...

Kad geriau jsisavlntų per Fakultete senos matemati­ mokslo metus igvtas žinias, kos dėstymo tradicijos. Daug II kurso matematikai ir IV šioje srityje yra nuveikęs kurso taikomosios matema­ prof. Z. Žemaitis. Dabar kiek­ tikos studentai atlieka skai­ vienų mokslo metų pra­ čiavimo praktiką prie ESM. džioje prof. Z. Žemaičio au­ Taikomosios matematikos spe­ ditorijoje pirmakursiams įtei­ cialybės studentai penktaja­ kiamos studijų knygelės bei me kurse atlieka priešdiplostudento pažymėjimai ir minę praktiką, o penktakur­ skaitoma pirmoji paskaita — siai matematikai — pedago­ ginę ir specializacijos prak­ tokia fakulteto tradicija.

Studentų laukia gausus tiką. Be to, po III kurso ma­ dėstytojų kolektyvas, kuria­ tematikai praktikuojasi pio­ me darbuojasi Universiteto nierių stovyklose. O geriaufakulteto studentams rektorius prof. Jonas Kubilius, siems mokslo reikalų prorektorius suteikiama galimybė gamy­ prof.

Algimantas Bikelis, binę praktiką atlikti Greifsuniversitete, profesoriai Petras Katilius, valdo (VDR) gamybinėse eks­ Vytautas Statulevičius, Vy­ pabuvoti tautas Paulauskas, Eduardas kursijose Tartu universitete Vilkas, Bronius Grigelionis, ir kitur.

Vygantas Paulauskas...

Studentų paslaugoms — — Kokias specialybes ir skaitykla, matematikos dėsty­ specializacijas įgyja jūsų mo metodikos kabinetas, kla­ fakulteto studentai ir koks sės su displėjais, visuome­ ninių mokslų kabinetas. Už darbas laukia diplomantų? sienio kalbų mokymuisi fa­ kultete yra 2 ldiafoninial Doc. V. Merkys: — Jau paduodami pareiš­ kabinetai. Be to, fakultetas kimus abiturientai pasirenka turi naują modernų skaičia­ specialybę — matematika ar­ vimo centrą su naujausiomis ba taikomąją matematiką. ESM. Matematikos specialybės stuNa, o baigus Universitetą, dentai priėmimo metu dar mūsų diplomantų laukia darskirstomi j du profilius: pe- bas mokslinio tyrimo institudagoginį ir gamybini. O tre- tuose, įvairiose mokslinėse

MATEMATIKA—NE VIEN

MATEMATIKŲ DIENOS muosius kursus. Be to, prie tradicinės jaunųjų matematikų neakivaizdinės stovyklos „Hi­ perbolė" bus organizuota viena grupė abiturientams.

Tai turėtu, padėti stojantie­ siems geriau pasiruošti egza­ minams.

— Ne paslaptis, kad dalis pirmakursiu i Jūsų fakultetą ateina po papildomo priėmi­ mo. Ar bus šie jaunuoliai ge­ ri matematikai?

Doc. V. Merkys: — Beveik kiekvienais me­ tais j matematikos specialybę konkurso nebūna. Todėl po stojamųjų egzaminų organi­ zuojamas papildomas priėmi­ mas, per kuri užskaitomi eg­ zaminai, išlaikyti i kitą gimi­ ningą specialybę bet kurioje

— Sėkmingai baigti viduri­ nę mokyklą ir nepalūžti, sie­ kiant užsibrėžto tikslo, sva­ jonės.

XXX Pavasari, šiltų saulės spin­ dulių pažadintas i Matemati­ kos fakultetą atkeliauja šau­ nus Katinas. Tada ir praside­ da busimųjų matematikų šven­ tė — Matematikų dienos, i fa­ kulteto mūrus atnešančios įdomius susitikimus, paskaitas, SMD konferenciją, džiaugsmin­ gą šurmulį ir linksma juoką.

Visą savaitę, pamiršęs įpras­ tinę rimti, čia kunkuliuoja gyvenimas, ir ne vienam jo verpetuose besisukančiam stu­ dentui širdį pamalonina riapta mintis: „Kaip gera, kad aš matematikas!"

Tačiau matematika — toli gražu ne vien Matematikų dienos. Visų pirma — tai mokslas, reikalaujantis va­ lios, ryžto, užsispyrimo ir kaip visur kitur — pasiauko­ jimo. ..

Birutė SUTRIKAITE

V. Naujiko nuotraukoje: šių mokslo metų Matematikos fakulteto pirmūnai. Iš kairės sėdi V k. taikomosios mate­ matikos specialybės studentė Danguolė Daukšaitė, pirmas iš kairės stovi IV k. matematikos specialybės studentas Bronius Aismontas — Lenino stipendininkai.

aukštosios nervinės veiklos K. Marksas, F. Engelsas ir suomenės socialistinėje-klasė tipą analizatorių, instinktus, V. Leninas aiškino, kad tam je struktūroje, fizinę kultūrą, kūno sudėtį, tikros žmonių grupės vaidB. Rubinas ir J. Kolesnikoveido bruožus, odos, akių merų visuomenėje nulemia jų vas studentiją apibūdina kaip funkcijos visuomeninio darbo mobilią grupę, kurios egzisjam mokantis, įsijungus į spalvą, ūgį ir kt. procese. Lėnininis klasių api- tavimo tikslas yra pagal tam studentų kolektyvą, grupę; 2) psichologiniu, apimančiu Studentai kaip socialinė gru- brėžimas nurodo, kad klasių tikrą programą organizuotas psichinius procesus, būsenas, pė ■ ir socialinių grupių savybės rengiamasis atlikti svarbų darinius ir asmenybės savypriklauso pirmiausia nuo jų profesini ir socialinį vaidmenį bes. kaip nedalomą vienovę. Studentai Tarybų Sąjungoje vietos ekonominių santykių būsimoje veikloje kuriant Svarbiausia šiuo požiūriu —sudaro didelę jaunimo dalį, sistemoje.

Socialistinėje vi- materialines ir dvasines verpsichologinės asmenybės sa- Pavyzdžiui, 1970 metais stu- suomenėje atskirų socialinių tybes. Studentija dar tik renvybės (kryptingumas, charak- dentai sudarė apie 1,9% visų grupių vietą ir vaidmenį le- giasi būsimai veiklai, todėl teris, sugebėjimai, tempera- šalies gyventojų, 8,2% — 16 mia jų dalyvavimas visuome- turi savo specifinius tikslus mentas), nuo kulių tam tikru —29 metų jaunimo ir 13% niniame darbe. Pagal šį kri- bei būdus jiems siekti. Stubūdu priklauso psichiniai — 16—24 metų jaunimo. Tai- terijų sprendžiama ir apie dentas yra žmogus, asmenyprocesai ir būsenos; gi didelė dalis tarybinio jau- studentijos, kaip socialinės bė. kuri turi įgyti žinių, auk3) biologiniu, apimančiu nimo yra studentai. grupės, vietą socialistinės vi- Ietis, tobulėti, kad ateityje

STUDENTAS Žodis „studentas" kilęs iš tynų kalbos ir reiškia ,,atkakliai dirbantis, siekiantis".

M. Demjačenko ir L. Kandybovičius nurodo, kad studentus galima charakterizuoti trimis aspektais: 1) socialiniu, apimančiu visuomeninius santykius ir savybes, nulemtas studento priklausomumo tam tikrai klasei, tautybei, kolektyvui, grupei. Studento asmenybės socialinės savybės atsiskleidžia

laboratorljose, skaičiavimo centruose, gamyklų konstra­ vimo biuruose, vidurinėse bei aukštosiose mokyklose.

— Ka galėtumėte patarti abiturientui, besiruošian­ čiam stojamiesiems egzami­ nams?

Doc. V. Merkys: — Tiems, kurie nutarė stu­ dijuoti matematiką, prieš stojamuosius egzaminus rei­ kėtų papildomai išspręsti daug jvairlų uždavinių iš sto­ jantiesiems i aukštąsias mo­ kyklas skirtų uždavinynų.

Tačiau pasiruošimo stoti j aukštąsias mokyklas pagrindas — stojamųjų egzaminų pro­ grama. Abiturientams iš ra­ jonų liepos mėnesį organizuo­ sime nemokamus parengia­

aukštojoje mokykloje. Žino­ ma, per šitą priėmimą i mūsų studentų būrį kai kurie ’aunuoliai patenka atsitiktinai.

Tą mes greitai suprantame — pirmosios sesijos daug ką pa­ sako. .. Tačiau dauguma stu­ dentų, priimtų per papildomą konkursą, — puikūs matema­ tikai. Štai trečiakursė Ilona Žvirblytė, nepraėjusi konkur­ so j medicina, pas mus mo­ kosi tik labai gerai, aktyvi visuomenininke...

— Kokį pirmakursi norė­ tumėte matyti tarp fakulteto studentų?

Doc. A. Nagelė: — Mėgstanti darbą, mate­ matiką, plačių interesų žmo­ gų. Ir atėjušj tikrai mokytis, o ne studentauti. Ypač laukia­ me abiturientų, baigusių mo­ kyklas, kur yra klasės su sustiprintu matematikos dės­ tymu, ir jaunųjų matematikų neakivaizdinę mokykla.

— Ko norėtumėte palinkėti abiturientui?

Doc. A. Nagelė:

įvykdytų jam skirtas užduo­ tis.

Būtų neteisinga studentiją laikyti grupe, kurios uždavi­ nys — tik rengtis būsimai veiklai. Studentija visuome­ nėje atlieka tam tikras funk­ cijas ir, be studijų, dar da­ lyvauja įvairiose visuomenei naudingose veiklos srityse.

Pakanka prisiminti studentų darbą kolūkiuose, statybose, jų veiklą visuomeninėse or­ ganizacijose, meno kolekty­ vuose ir pan. Tai nurodė ir L. Brežnevas savo kalboje

Nukelta i 3 psl.

FOTO1N FORMACIJA Naujajame Universiteto skaičiavimo centre savu dar­ buotoju jėgomis 1982-ųjų gruodžio 30 diena i eksploata­ ciją buvo įvesta galinga elekt­ roninė skaičiavimo mašina EC-1060. Naujoji ESM per se­ kundę gali atlikti daugiau kaip 1000000 operacijų.

V. Sendrausko nuotraukoje: centre — naujoji ESM EC1060; prie skaičiavimo pulto A. Saferis ir R. Samulevičus. „T. S." inf.

Tarybinis studentas 3

STUDENTAS Atkelta iš 2 psl. sąjunginiame studentų suva­ žiavime: ,,.. .studentų gyveni­ mas — tai ne tik rengima­ sis rytdienai, ne paprastas jos laukimas. Tai ir šiandie­ na —. ryškus turiningas p-"vevenimas, tai įtemptas, kūry­ binis darbas, aktyvi visuome­ ninė veikla."

Tačiau pagrindinis tarybi­ nės studentijos uždavinys yra mokymasis, kartu dirbant mokslinį ir visuomeninį-politinj darbą. V. Leninas pir­ maisiais Tarybų valdžios me­ tais pasirašė raštą, kuriame buvo pasakyta, kad visi as­ menys, priimti studentais, lai­ komi valstybiniais tarnauto­ jais. Tuo buvo pabrėžta, kad mokymasis aukštojoje mo­ kykloje e- tai ne asmeninis malonumas, o žmogaus noro, svajonės mokytis suderinimas su valstybiniu būtinumu, ki­ ta vertus — buvo pabrėžia­ ma mokymosi aukštojoje mo­ kykloje didėjanti reikšmė vi­ sai mūsų šaliai, jos pažan­ gai. Todėl besimokantys stu­ dentai, yra visokeriopai re­ miami valstybės.

Studentija, kaip specifinė socialinė grupė, pasižymi tam tikrais savitumais, ku­ riuos. socialistinėje visuome­ nėje nulemia jos darbo po­ būdis, ir jos vaidmuo visuo­ meniniame darbe, t. y. ren­ gimasis aukštos kvalifikaci■ jos reikalaujančiai veiklai.

Studentija, tiesiogiai nedaly­ vaudama materialinių ir dvasinių vertybių gamyboje, dalyvauja visuomenės veik­ loje mokymosi forma, kurios vaidmuo brandaus socializmo visuomenėje nuolatos didėja.1 Apibendrindami galime pasakyti, kad studentija, grupė, yra kaip socialinė jaunimo grupė, turinti socialiai reikšmingus siekius ir uždavinius. Jai būdingos toklos savybės kaip patriotiz­ mas, idėjinis-politinis sąmo­ ningumas, veržimasis įsigyti žinių, sąmoningas požiūris į darbą,' internacionalizmas ir kt.

Studento asmenybės bruožai Studentas — tai jaunuolis, kuris rengiasi vykdyti aukš­ tos kvalifikacijos reikalau­ jantį darbą, asmenybė. Per studijų laikotarpį studentas turi išsiugdyti tokių savy­ bių, įsigyti žinių, įgūdžių ir mokėjimų, kurie reikalingi būsimam specialistui. va Dauguma studentu 18—24 metų. Tai jaunystės amžius, kuriuo susiformuoja politinės pažiūros, moraliniai • idealai, ugdomi profesiniai sugebėjimai, estetinis sko­ nis. Jaunystėje išugdomas sugebėjimas kritiškai mąsty­ ti, savarankiškai vertinti gyvenimo reiškinius bei spręsti ■ juos originaliai, kū­ rybiškai. Šio amžiaus jau­ nuoliai riemėgsta gatavų tie­ sų, o reikalauja jas įrodyti, pagrįsti. Tai „ginčų amžius". „Jaunuomenė. . nepapras­ tai nuoširdi ir mėgsta tiesą", —■ sakė M. Kalininas. Šio amžiaus jaunuolių emocinis gyvenimas yra tur­ tingas ir įvairus: didelis bendravimo poreikis, pabun­ da draugystė, meilės jaus­ mai, polinkis į intymius iš­ gyvenimus. „Jeigu šiuos jausmus lydi dvasinė žmo­ gaus kultūra, pareigos ir atsakomybės supratimas, jie praturtina jaunuolio asmeny­ bę naujomis moralinėmis vertybėmis — optimizmu, gyvenimo grožio supratimu ir kt. Jeigu jaunuolio mora­ linis, estetinis išsiauklėji meilės mas nepakankamas, ir draugystės jausmas gali pavirsti siauro egoizmo, ne­ pagarbos žmogui ir kitais neigiamais jausmais", — rašė K. Simaška.

Jaunuolis perima ir įvaldo visą kompleksą suaugu­ sio žmogaus vaidmenų: Pilie­ tinių, visuomeninių-politinių, profesinių ir kt. Šiuo laiko-

Jūsų laukia EKFF

EKKF — tai ekonominės ki­ bernetikos Ir finansų kredito fakultetas, įsikūręs Saulėtekio alėjoje esančiuose Universi­ tarpiu prasideda „ekonomi­ teto rūmuose. Siame fakultete nis aktyvumas" — praside­ — 5 specialybės: ekonominė da savarankiška gamybinė kibernetika, buhalterinė ap­ interesus. Taigi ekonomistas sėje ir kitur. Todėl šios spe­ veikla, darbo biografija, ku­ skaita, statistika, finansai ir — kibernetikas yra ir sociali­ cialybės studentai be bendrų riama šeima. nio gyvenimo inžinierius. To­ visuomeninių mokslų studi­ kreditas.

Jaunystės laikotarpiu suTad apie kiekvieną — at­ dėl studentai studijuoja so­ juoja matematiką, skaičia­ bręstama fiziškai, idėjiškai skirai. .. ciologiją, psichologiją ir 1.1. vimo mašinas ir jų panaudoji­ ir dvasiškai, Jaunuolis samą statistikoje.

XXX varankiškai pasirenka proXXX Šios specialybės absolventai EKONOMINĖ KIBERNETI­ fesiją, pradeda dirbti gamy- KA. Tai jauna BUHALTERINĖ APSKAITA. dirba LTSR Centrinėje statis­ 'ekonomikos boję. mokslų šaka, ekonomikos ir Mūsų respublikoje kvalifi­ tikos valdyboje ir jos žemu­ Jau nystė-mokymu isi palan- matematikos mokslų sintezė, kuotu buhalteriu, ekono­ tinėse grandyse — miestų ir klausias laikotarpis, Zymus sprendžianti efektyvaus ūkio mistu dar nepakanka, todėl rajonų valstybinės statistikos tarybinis psichologas B. valdymo problemas, pasitel­ vietų skaičius i šia specia- informacijos skaičiavimo cent­ Ananjevas nurodo, kad šio kusi i pagalbą matemati­ lvbę šiais metais šiek tiek ruose ir stotyse, Valstvbiamžiaus jaunuolių trumpiau­ nius metodus, ESM. niame Plano Komitete, moks­ padidinamas. sia reakcija į paprastus, su­ Gamybos procese visos tar­ lo tyrimo institutuose ir kt.

Ekonomistas — kiberneti ­ dėtingus ir žodinius dirgik­ kas nuo kitų ekonomistų ski­ nybos — tiek ekonominės, XXX lius, didžiausias analizatorių FINANSAI IR KREDITAS. kad i kasdienius tiek techninės — negali iš­ jautrumas ir mažiausias sky­ riasi tuo, be buhalterinės ap­ Finansininkai ir kreditininkai rimo slenkstis, lengviausiai ūkio reiškinius (darbo našu­ siversti duomenų. prekinių, į buhalteri­ yra ekonominių, susidaro įvairūs psichomoto­ mo didinimą, savikainos ma­ skaitos piniginių santykių, kurie su­ riniai ir kiti įpūdžiai. Jau­ žinimą. naujai statomos įmo­ ją suplaukia informacija apie daro finansų ir kredito esmę įvairius oamybinius ir nega­ nystėje didžiausias atminties nės vietos parinkimą ir t. t.) mybinius ir reiškinius, vvkstan- bei torini, organizavimo imlumas, lengviausiai sukau­ sugeba pažvelgti, vadovau­ čius įmonėje todėl, turėda­ reguliavimo, piniginių išteklių piamas ir perkeliamas dėme­ damasis kibernetikos princi­ mas smulkiausia informaciją fondų formavimo ir naudojimo sys. greičiausiai sprendžiami pais, greitais matematiniais verbaliniai uždaviniai ir 1.1. skaičiavimais, atliktais ESM. apie gamybinę veikla, bu­ specialistai.

Finansai ir kreditas išreiš­ Ekonomistas — kibernetikas halteris vra kaip niekas kitas Studentui būdinga tai, kad tai visų pirma geras ekono­ reikalingas imonės kolekty­ kia sudėtingus piniginius san­ jis yra visiškai pasirengęs mistas, mokantis matematiką, vui. tykius su visomis įmonėmis, savarankiškai siekti numaty­ o ne atvirkščiai. Todėl šios Buhalterius rengia WU, įstaigomis, gyventojais. Fi­ to tikslo, t y. įsigyti aukš­ specialybės studentai studijuo­ LŽŪA, Maskvos kooperaci­ nansininkai ir kreditininkai tos kvalifikacijos specialybę, ja daug matematikos daly­ jos instituto Vilniaus filia­ nuo kitų profesijų ekonomis­ savarankiškai lavindamasis kų, dideli dėmesį skiria su­ las ir VU Kauno vakarinis fa­ tų skiriasi tuo, kad jie — ir auklėdamasis.

Tuo jis sipažinimui su ESM. Taip pat kultetas. Universitete šios ne tik piniginių santykių skiriasi nuo moksleivio, ku­ plačiai specialybės studentai gali stu­ organizavimo ir reguliavimo studijuoja gamybos ris mokosi vadovaujamas ir lietuvių ir rusu kal­ specialistai, bet ir valstybės nukreipiamas kitų. Studen­ technologiją, ekonomiką, jos dijuoti kontrolieriai, padedantys įgy­ bomis. planavimą ir organizavimą. tas pasižymi tokiu moksliniu Neseniai įvesta biudžetinės vendinti valstybės ekonomi­ Tiek mūsų respublikoje, subrendimu, kad gali pats specializacija. Tai kos politiką. toliau mokytis savarankiškai, tiek ir šalyje vyksta suarti apskaitos Atsižvelgiant i finansų ir sveikatos apsaugos, t. y. studijuoti. Įstojusio į ūkio valdymo mechanizaci­ busimieji švietimo, kredito sistemos sandara ir universitetą ar kitą aukštą­ ja bei automatizacija, kuria­ finansų, kredito, naujos jos valdymo mokslų ištaigų sistemos spe­ respublikos poreikius, rengia­ ją mokyklą studento moksli­ mos mi trijų specializacjįų specia­ cialistai. nis subrendimas nėra galuti­ sistemos. listai. Šios specialybės absolventai Tokias sistemas kuria dide ­ nis: studijuodamas jis bręs­ FINANSŲ specialistai įdar­ ta toliau. Kuo pasireiškia li kolektyvai, ekonomistai, igvia ekonomisto kvalifika­ mokslinis subrendimas, ku­ matematikai, informacijos ap­ cija ir dirba liaudies ūkio ša­ binami miestų, rajonų fi­ ris, galima sakyti, yra ski­ dorojimo specialistai ir kt. kose, pramonės, prekybos, vi­ nansų skyriuose valstybinio Svarbiausias vaidmuo tenka suomeninio maitinimo, buiti­ draudimo įstaigose ir Finan­ riamasis studento bruožas? ekonomistams — kiberneti- nio aptarnavimo įmonėse bei sų ministerijoje. Taip pat Mokslinis subrendimas kams, kaip specialistams, tu­ organizacijose. jie dirba ekonomistais, vyr. yra subjektyvus ir objekty­ rintiems kompleksines žinias revizoriais.

STATISTIKA. Statistikos ekonomistais. vus.

Subjektyvųjį sudaro ir atliekantiems rišantiii vaid­ darbo turinvs bei statistikos KREDITININKAI dirba Vals­ jaunuolio vidinis nusiteiki­ menį tarp įvairių sričių spe- mokslo reikalavimai nulėmė tybinio banko miestų ir rajo­ mas mokslinei veiklai, noras cialistų. šios specialvbės mokvmosi nų skyriuose, bankų kontoro­ įsigyti tam tikrą profesiją, Ūkio valdymas, be savo planą. Statistikas — ne siau­ se. taupomųjų kasų sistemoje. tapti aukštos kvalifikacijos technologinės PRAMONĖS FINANSŲ spe­ . pusės (kaip ros šakos specialistas, bet vi­ specialistu. Jis susijęs su cialistai dirba įmonių, susi­ sapusiškas ekonomistas, pla ­ ekonominė informacija per ­ asmenybės kryptingumu bei dirbama ir priimami sprendi­ čiai įsisavinęs statistikos me­ vienijimu arba šakinių minis­ meile mokslui, noru studi­ mai) turi ir socialinę pusę: todus, kurie taikomi fizikoje, terijų finansinėse tarnybose juoti. Studento asmenybės (ekonomistais, planuotojais, kryptingumą atskleidžia mo­ jis išreiškia žmonių kolektyvų biologijoje. medicinoje, tei­ tyvai, skatinantys jį moky­ tis.

M. Vovčik-Blakitina nurodo tokius tolimos pers­ pektyvos studijavimo moty­ vus: 1) visuomeniniai (noriu būti naudingas visuomenei, prisidėti prie jos pažanpos ir pan.); 2) asmeniniai (turėti ge­ ras gyvenimo sąlygas, pa­ tenkinti savigarbos jausmą ir pan.); 3) visuomeniniai-asmeniniai, kurie jungia du pir­ muosius.

Studentu motyvai, renkan­ tis specialybę, buvo tirti keturiose Leningrado aukšto­ siose mokyklose. Studentai nurodė šiuos motyvus: 1) profesija atitinka jų polinkius ir interesus — 63,9% 2) galimybė kūrybiškai dirbti — 31,5% 3) didelės praktinio taikymo galimybės — 22,3% 4) didelė visuomeninė reikšmė — 18,4% 5) draugų ir pažįstamų Erdvi naujoji Saulėtekio skaitykla. V. Sendrausko nuotrauka. pavyzdys — 11.1% 6) profesija garantuoja dar­ bą stambiuose centruose ir miestuose — 7,9% 1) artimiausių (tiesioginių) kančių patenkinti savo spe­ damas ir būna nepatenkin7) šeimos Baltarusijos ir galutinių (perspektyvinių) cialybe, 6% — nepatenkinti, tradicijos — 7,4% tas specialybe. valstybiniame universitete mokymosi tikslų supratimas; 47% vidutiniškai besimokan­ 8) noras įsigyti aukštaii išsimokslinimą — 6,4% atlikti tyrimai rodo, kad 2) įgyjamų žinių teorinės ir čių patenkinti savo specia­ geriau mokosi tie studentai, praktinės reikšmės suprati­ lybe ir 27% — nepatenkin­ 9) profesija pasirinkta atsitiktinai — 4,8 °/< kurie, pasirinkdami specialy­ mas; 3) mokslinės informa­ ti. bę, vadovavosi teigiamais cijos dėstymo emocinė for­ Studento asmenybės kryp­ 10) pasirinktos profesijos parei­ žmonės yra gerai aprūpinti motyvais. Labai gerai moko­ ma; 4) mokymo medžiagos tingumas, išugdytas si: studentai, kurių teigiama turinio plėtojimas ir nauju­ gos jausmas, savo būsimos materialiniu atžvilgiu — 4,6% motyvacija — 23%, nepa­ mas; 5) mokymosi profesi­ profesijos reikšmės suprati­ 13%; nis kryptingumas; 6) parin­ mas, domėjimasis ja ir kitos Vieni šių motyvų yra tei­ kankama motyvacija giami, kiti — neigiami. Va­ gerai mokosi, kurių teigia­ kimas užduočių, kurios su­ savybės yra svarbus subjek­ lemiantis dovaujantis draugų ar pažįs­ ma motyvacija 52%, nepa­ kelia vidinius prieštaravi­ tyvus veiksnys, tamų pavyzdžiu, galimybe kankama — 30%; patenki­ mus pačioje mokymosi stru­ tudento mokymosi ir moksli­ dirbti stambiuose centruose, namai mokosi atitinkamai ktūroje; 7) žingeidumo bei nio brendimo sėkmę. P. Ja­ 46%; blogai smalsumo palaikymas grupė­ kobsonas nurodo šias veik­ vien noru turėti aukštąjį — 23% ir lą skatinančių psichinių reiš­ išsimokslinimą ir pan., pasi­ mokosi — 2%Į ir 11%. A. je.

Studentų pasitenkinimo kinių; sudarančių žmogaus gali ne- Geboso atlikti tyrimai leido rinkta specialybė sąlygas, kurios savo specialybe įtaką jų kryptingumo turinį ir struk­ atitikti asmens sugebėjimų, nustatyti 1) politiniai, studentų mokymuisi parodo M. Vov- tūrą, grupes: Dėl to dažnai žmogus nepa- padeda formuotis ateities geresnių rezultatų mokymosi teigiamiems moty­ čik—Blakinos tyrinėjimai: 73% doroviniai idealai, siekia gerai ir labai gerai besimo­ įsivaizdavimas; 2) aktyvūs nei studijuodamas, nei dirb- vams:

analitikais, padalinių vado­ vais).

XXX EKONOMINĖS INFORMA­ CIJOS MECHANIZUOTO AP­ DOROJIMO ORGANIZAVI­ MAS. Skaičiavimo mašinos vis dažniau pasitelkiamos viso liaudies ūkio ir atskirų gran­ džių darbui planuoti, apskai­ tyti ir reguliuoti. Jos pa­ naudojamos žinių apie gamy­ binius ir ūkinius procesus, ių eigą ir rezultatus rinkimui, saugojimui ir perdirbimui. Šis darbas, vadinamas ekonomi­ nės informacijos apdoroji­ mu, glaudžiai siejasi su val­ dymo tobulinimu ir automati­ zuotų valdymo sistemų kūri­ mu.

Ruošiant informacijos ap­ dorojimo organizavimo spe­ cialistus, greta bendrų žinių, pateikiama daug specialių, kurios įsisavinamos, studi • juojant skaičiavimo mašinų ir informacijos rinkimo bei per­ davimo priemonių veikimo, algoritmų ir programų suda­ rymo principus. Įgytos žinios panaudojamos paruošiant ir apginant 4 kur­ sinius projektus ir 3 darbus.

Jie baigiami, paruošiant kon­ krečių įmonių ir organiza­ cijų ekonominės informacijos apdorojimo automatizavimo ar mašininko skaičiavimo mašinomis diplomini projektą.

Apgynus projektą, absolven­ tams suteikiama ir.žinieriausekonomisto kvalifikacija Jie dirba mokslo tyrimo institu­ tuose, įstaigose, tam tikra dalis patenka i skaičiavimo centrus.

Taigi, pasirinkimas labai platus. EKKF laukia atidžių, kruopščių abiturientų, besi­ dominčių fizika, matematika, technika, ekonominėmis prob­ lemomis, mokančių bendrau­ ti su žmonėmis, nesibodinčių visuomeninio darbo.

Tad, mieli abiturientai, jū­ sų laukia EKKF. Parengė Romas PODERYS

įvairaus pobūdžio interesai; 3) siekimas organizuoti savo gyvenimą ir buitį, polinkius darbui, šeimyniniam gyveni­ mui ir 1.1.; 4) koks nors poreikis (knygų, pinigų, ko­ kių nors daiktų); 5) stiprus jausmas (meilė, pripažinimas, baimė, pyktis ir kt.); 6) mo­ raliniai įstikinimai; 7) seki­ mas tam tikru pavyzdžiu (elgesio, drabužių mada n pan.). Psichologinis kryptin­ gumas yra sudėtingas dari­ nys, kuris įeina į asmeny­ bės struktūrą ir nulemia jos visuomeninės veiklos būdą.

Studento moksliniam bren­ dimui ir asmenybės formavi­ mui iš dalies turi įtakos psichinės būsenos.

Nukelta į 5 psl.

4 Tarybinis studentas

TEISĖ

Ko reikės mokytis būsimiems tiekėjams?

kur mokoma rusų kalba. Nuo trečio kurso studentai skirs­ tomi į atskiras grupes pagal pasirinktą specializaciją: teis­ mo ir prokuratūros, ūkinės teisės, valstybinės teisės. Bai­ gę trečią kursą, studentai atlieka mokomąją praktiką, o penktame kurse — gamybinę praktiką. Šiuolaikine technika aprū­ pinta kriminalistikos labora­ torija, kurioje studentai mo­ kosi filmuoti ir fotografuoti, tirti nusikaltimų pėdsakus, nusikaltimų padarymo būdus, naginėja nusikaltimu išaiški­ nimo metodus. Yra kino sa­ lė — auditorija, kurioje de­ monstruojami mokomieji ki­ no filmai, taikoma progra­ muota mokymo sistema. Prak­ tika atliekama teismuose, prokuratūroje, miestų ir rajo­ nu vykdomuosiuose komite­ tuose bei kitose valstybinė­ se įstaigose. Baigusieji dirba teismo, prokuratūros, tardymo liaudies ūkio įuridinės tarny­ bos organuose ir valstybinio valdymo įstaigose.

Mokymo formos — labai įvairios: paskaitos ir semina­ rai, pratybos ir kursiniai dar­ bai, koliokviumai.

Teisininkai studijuoja to­ kias pagrindines specialybės disciplinas: valstybės ir tei­ sės teoriją, politinių teorijų istoriją, TSRS valstybės ir teisės Istoriją, TSRS liaudies ūkio šakų ekonomiką, įvai­ rias tarybinės teisės sritis —

Vidurinių mokyklų abitu­ televlziją ir pan. rientai, kurie norės jslgvti leis lengviau įsisavinti žinias. aukštąji šios specialybės išsi­ Besimiesiems tiekėjams te­ lavinimą turės mokytis Vil­ orines žinias teks įtvirtinti niaus valstybinio universi­ organizuojamose mokomosiose teto Prekybos fakultete (ad­ ir gamybinėse specialybės resas: Vilnius, Saulėtekio praktikose. Kad vis geriau bū­ Įkūrus Vilniaus Akademi­ čilėja) arba Kauno vakarinia­ tų organizuojamos gamybinės me fakultete. ir kitos praktikos, buvo pa­ ją, pradėta rūpintis, kad bū­ Visai neseniai buvo dvigu­ žymėta 1981 metais Vilniuje tų dėstomi teises dalykai. bai padidintas abiturientų pri­ įvykusiame aukštųjų mokyk­ Tačiau dėl ivairių priežasčių fakulteto steigimas ėmimas i šios specialybės die­ lų pasitarime. Todėl jas Teisės nini skyrių. Tai rodo, kad atliks visi dieniniame skyriu­ gerokai užsitęsė. Tik 1641 m. busimieji spalio 11 d. buvo gauta ka­ respublikos liaudies ūkiui je studijuojantys Vladlslavo Vazos labai reikia vaikinų ir mergi­ tiekėjai. Šios specialybės mo­ raliaus nų, kurie pajėgtų geriau dirb­ komoji praktika vyks tre­ privilegija, kurioje sakoma, ti šioje srityje. Kol kas šią čiame kurse 8 savaites iš kad akademijoje leidžiama profesiją labiau studijuoja „Sandėlių ir taros ūkio" dis­ viešai dėstyti kanonų ir civi­ kursus Ir kad ciplinos. Penktame kurse 14 linės teisės vaikinai, negu merginos.

Norintieji studijuoti šią savaičių vyks gamybinė prak­ tiems, kurie pasirodytų iš tų specialybę Universitete, pri­ tika „Liaudies ūkio materia­ mokslų tinkamai pasiruošė, valės per stojamuosius kon­ linio aprūpinimo planavi­ būtų suteikiami visi moksli­ kursinius egzaminus surink­ mo ir organizavimo" discip­ niai laipsniai kaip ir kitose akademijose bei unlversiti apie 23,5—24,0 balus (iš­ linos. kaitant ir pereinamąjį balą). Norintiesiems turėti šios spe­ tuose. Beje, betvarkant fakul­ Ateityje, didėjant konkur­ cialybės kvalifikaciją reikės teto išlaikymo ir katedrų sams, vidurinių mokyklų abi­ mokėti apibendrinti teorines komplektavimo reikalus, pra­ ėjo dar treji metai. Tad Teisės turientai turės daugiau gali­ žinias specialybės praktikų akultetas realiai pradėjo funk­ mybių įstoti i materialinio ataskaitose, kursiniuose bei aprūpinimo ekonomikos spe­ diplominiuose darbuose. Iš jų cionuoti 1644 metais. Šiandien Vilniaus Univer­ cialybės vakarini ir neakivaiz­ dėstytojai spręs, ar būsimiesiteto Teisės fakultetas ruošia dini skyrius. tiekėjai moka teorines ži­ aukštos kvalifikacijos specia­ 2emesnluose kursuose bu­ ji nias pritaikyti praktikoje, jas listus teisininkus. Fakultete simiesiems tiekėjams teks kūrybiškai naudoti. Absolven­ yra du skyriai: stacionari­ mokytis visuomeninių moks­ kvalifikacijos lygį nustatys nis ir neakivaizdinis. Staclolų, aukštosios matematikos tų valstybinių egzaminų komisi­ kurso ekonomistams, statis­ ja. Dieninio skyriaus studen­ nariname skyriuje yra nrupė. tikos, pramoninių prekių, mašinų ir įrengimų mokslo ir tams šios specialybės moks­ kitų disciplinų, taip pat TSRS las baigsis diplominiu darbu ir politinės ekonomikos bei Liaudies ūkio ekonominės mokslinio komunizmo vals­ geografijos, TSRS liaudies tybiniais egzaminais. Vakarinic ūkio planavimo ir kita. Vė­ neakivaizdinio skyriaus liau reikės išklausyti sandėlių ir nerašys studentams, kurie ir taros ūkio, Įmonių mate­ diplominio darbo, mokslas rialinio aprūpinimo realizavi­ specialybės, politimo orgatolzavlmo ir "lanavi- baigsis ekonomikos ir mokslinio .. .1644 metų vasario 8 die­ deniai tylėjo.

Generolas uio, liaudies ūkio materialinio nės aprūpinimo planavimo ir or­ komunizmo valstybiniais eg­ ną karalius su svita žiūrėjo priartėjo, prašydamas grįžti. vaidinimą Vilniaus akademi­ Karalius dovanosiąs. Staiga ganizavimo, medžiagų naudo­ zaminais.

Baigusieji šią specialybę jos rūmuose. Prie rūmu sto­ pasipylė šūviai. Krito <™nejimo normavimo ir kitų dis­ bus įdarbinti Lietuvos TSR vėjo daug karietų. Negalė­ rolas ir 18 kareivių, 26 buvo ciplinų kursus.

Pirmiausia busimiesiems tie­ valstybinio materialinio tech­ dami praeiti studentai ėmė sužeisti. Studentai išbėgiojo. kėjams reikės mokytis apie ninio tiekimo komitete Ir įo landžioti pro jas, susikirto su Tuo pat metu atvyko kara­ organizacijose, vežėjais, apmėtė juos plut­ liaus pasiuntinys su įsaky­ TSRS valstybinio materiali­ pavaldžiose nio techninio tiekimo komi­ įmonėse (susivienijimuose) ir galiais ir pabaidė arklius. Ke­ mu — susitaikyti, nepralieteto ir jo teritorinių tiekimo kt. TSRS valstybinis materia­ lios karietos sudužo. Atsku­ įus kraujo...

Savo laisvę ir neliečiamy­ organų funkcijas ir uždavi­ linio techninio tiekimo ko­ bėjusi apsauga keletą studen­ įgyvendinti tų sugavo ir uždarė pilies bę jėzuitu kurstomi studentai nius, materialinio aprūpinimo mitetas turės kartais, ypač XVII amžiuje, sistemą jtnonėse (susivieniji­ visą praktinių priemonių sis­ kalėjime.

Draugai nepaliko jų ne­ panaudodavo piktam. Daž­ muose), ministerijose ir žiny­ temą, kad mūsų planai būtų bose bei pan. Todėl per se­ realesni. Į tai atkreipė dėme­ laimėje — naktį nugirdė sar­ niausiai tai būdavo tikybos CK Generalinis gybą. Kartu su studentais pa­ kovos. mestrus jiems bus organizuo- sį TSKP 1682 m. balandžio 2 d., ap­ tos paskaitos, praktiniai už­ sekretorius J. Andropovas bėgo ir visi kaliniai. Padėtis siėmimai ir teoriniai semina­ savo kalboje, pasakytoje 1982 komplikavosi. Pasklido gan­ siginklavę kirviais, dalbomis rai. Jų lankymas studen­ m. TSKP CK lapkričio ple­ das, kad Rūdininkų priemies­ ir taranais, studentai užpuolė tams pagal nustatyta tvar­ nume. Atsižvelgiant į tai, bū- tyje nusikaltėliams statomos kalvinu šventyklą, buvusią už Traku vartų (netoli dabar­ simosiose darbovietėse mū­ kartuvės. karašti bus privalomas.

Kovo 4-ąją, švintant, šautu­ tinio kino teatro „Kronika").

Daugiau žlnlų patįs tie sų specialistų darbo kokybė studentai, kurie nuosekliau daug lems medžiagų, žaliavų vais, kardais ir peiliais gink­ Pėr dvi dienas šventyklą su­ lankys Ir atidžiau išklausys ir įrengimų poreikiu plana­ luoti studentai patraukė iš lygino su žeme. Studentai liko kruopščiai vimą, materialinių ištekliu su­ miesto. Užmiestyje greitomis nenubausti, nes pasislėpė sa­ paskaitas, jas konspektuos, nepraleis gali- balansavimą su gamybos pla­ pastatė kartuves ir pakorė vo tvirtovėje — Universite­ tardymo komisijos nariu iš­ te. mybes pamatyti fakultete de­ nais ir kt. kamšas, ant krūtinių užrašę Nors Universitetas naudo­ monstruojamų naujų kino fil­ Gediminas SMALENSKAS ių pavardes. josi autonomijos teisėmis, vi­ mų, skaidrių ir vaizdinių prie­ ekgn. kondStudentų vytis buvo pa­ daus taisyklės buvo griežtos. monių apie specialybę, sugebės Prekybos fakulteto siųstas generolas Osinskis. Stu­ Pavyzdžiui, studentas, norėda­ (vairiose situacijose tiekimo materialinio aprūpinimo dentus pavijo, _____ apsupo__ir ap- mas išeiti i« Universiteto, tu­ uždaviniams spręsti pritai­ katedros vyr. dėstytojas šaudė tuščiais šoviniais. Stu- rėjo gauti leidimą. Eidamas kyti skaičiavimo techniką.

valstybinę, administracinę, fi­ nansų, žemės ir gamtos apsau­ gos, kolūkinę, civilinę, bau­ džiamąją, darbo socialinio aprūpinimo, šeimos teisę, teis­ mą ir teisingumą TSRS, ta­ rybinį civilinį procesą, ta­ rybinį baudžiamąjį procesą, kriminalistiką, kriminologiją, tesmlnę mediciną, romėnų ci­ vilinės teisės pagrindus, už­ sienio šalių valstybės ir tei­ sės istoriją, užsienio socialis­ tinių šalių valstybinę teisę, kapitalistinių šalių ir išsiva­ davusių iš kolonijinės priklau­ somybės šalių valstybinę teisę ir 1.1.

Fakultete verda gyvas dar­ bas studentų mokslinės drau­ gijos būreliuose. Ir tai tik į naudą. Štai 1982 m. lapkričio pabaigoje fakulteto studentai puikiai pasirodė olimpiados „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga" sąjungi­ niame ture Sverdlovske, kur Iš 15 komandų užėmė IV vie­ tą ir j namus parvežė diplo­ mą.

Brandaus socializmo sąlygo­ mis pagrindinė tarybinės vi­ suomenės politinės sistemos vystymo kryptis yra tolesnis socialistinės demokratijos plė­ tojimas: vis platesnis piliečių dalyvavimas tvarkant valsty­ bės ir visuomenės reikalus, valstybės aparato tobulinimas, visuomeninių organizacijų ak­ tyvumo didinimas, liaudies kontrolės, valstybinio ir vi­ suomeninio gyvenimo teisinio

pagrindo stiprinimas, viešumo plėtimas, nuolatinis atsižvelmas į visuomenės nuomonę (TSRS Konstitucijos 4 str.J. To­ dėl šiandien dar labiau išau­ go reikalavimai, kuriuos Tarrybų valstybė kelia teisinin­ kams budintiems įstatymų sarvlen žiniomis, įgytomis Uni­ versitete. Analizuoti naujus įstatymus, žengti koja ko­ jon su gyvenimu — būtinybė kiekvienam teisininkui, kur jis bedirbtų. Taigi juristo cre­ do — mokytis visą gyveni­ mą.

Teisininko darbas — roman­ tiškas. Tačiau tiems, kurie dievina romantiką, bet bijo sunkumų, bijo darbo, vertėtų dar ir dar kartą pasvarstyti, ar jie sugebės pelnyti Temi­ dės malonę.

Teisininko rankose — žmo­ nių. padariusių teisės pažeidi­ mus, likimas. Tarybinis teisi­ ninkas — tai žmogus, pasižy­ mintis aukštomis moralinėmis savybėmis, tai — auklėtojas.

Jam būtinos ir kitos savybės: mokėjimas aiškiai, logiškai dėstyti savo mintis, gera sveikata, meilė pasirinktai profesijai.. Pagaliau, teisi­ ninko darbas — vyriškas dar­ bas, todėl merginos (ypač tos, kurioms arčiau prie širdies ly­ rika, nei proza) turėtų, mano nuomone, stabtelėti ir pamąs­ tyti prie Teisės fakulteto para­ dinių durų: ar teisingas bus gyvenimo kelio pasirinkimas?

Teisės fakultetas lauka ge­ rų, darbščių, užsispyrusių ga­ mybininkų bei abiturientų.

Doc. A. DAMBRAUSKAS

Iš senojo Universiteto studentų gyvenimo

Kur ir kiek priimsime 1983 metais D

N

V

MATEMATIKOS FAKULTETAS — 150 Matematika 100 — Taikomoji matematika FIZIKOS FAKULTETAS _ 75 Fizika 50 — Radiofizika ir elektronika CHEMIJOS FAKULTETAS — 75 Chemija GAMTOS FAKULTETAS _ 50 Biologija 25 Geografija Hidrogeologija ir — 30 inžinerinė geologija MEDICINOS FAKULTETAS __ 50 Gydomoji medicina Higiena, sanitarija, — 25 epidemiologija 75 — Pediatrija

25 —

_ —

— 50 —

—

_ — —

FILOLOGIJOS FAKULTETAS 90 25 Lietuvių kalba ir literatūra 75 Rusų kalba ir literatūra 25 Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) 60 filologija 25 ISTORIJOS FAKULTETAS — 60 Istorija 40 — Žurnalistika Bibliotekininkystė ir 100 25 bibliografija 30 — Psichologija PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS 50 50 Pramonės planavimas 50 50 Darbo ekonomika • PREKYBOS FAKULTETAS 25 25 Prekybos ekonomika Prekių mokslas ir prekybos pramoninėmis prekėmis 25 25 organizavimas

25 50

— 50 25 50 -50 25 25

25

į teatrą. į svečius kiekvieną kartą rašė Rektoriui raštą, kuriame turėjo nurodyti, ka­ da, kur, su kuo išeina. Vaka­ rinio raporto metu apie tai skelbdavo visame Universite­ te. Studento laukė daugybė bausmių: papeikimai, areštai, pašalinimas iš Universiteto paprastas, viešas, pranešant Universitete ir paskelbiant laikraštyje.

Iš Teisės fakulteto studen­ tų elgesio knygos: 1827.II.2 studentas A. Bulhakas neatėjo į teisės paskaitą — 18 valandų arešto.

A. Očapovskis dėvėjo už­ draustus drabužius (spalvotas kelnes, liemenę ir kaklaraištį) — 48 vai. arešto.

J. Krukauskas kalbėjo per paskaitas — 8 vai arešto A. Bulhakas ir kiti vieno studento kambaryje gėrė, šo­ ko. rūkė — 45 vai. arešto.

A. Galkus atsivedė į savo kambarį moteris ir užsidarė su jomis — 10 vai. arešto.

XXX J. Kraševskis „Vilniaus at­ siminimuose" labai šiltai rašo apie XIX a. pradžios stu-

dentus. Tuo laikų senasis Vilniaus universitetas buvo pačiame žydėjime. Studentai, pasak autoriaus, buvo labai žmogiški, nerūpestingi, linksmi triukšmingi. Vadino juos Vil­ niuje „po senovei" — akade­ mikais. Vieningi jie buvo, tik nekentė padlaižių ir šnipų. Įtardavo kurį iš savųjų gudraujant, čia pat susitarda­ vo ir... įėjus jam, švilpt, trypt pradėdavo, kaltasis deg­ damas apmaudu ar pykčiu, raudonas sprukdavo. Ir taip kasdieną. O ką jiems padary­ si — jie nieko blogo nedaro ir nesako „O ko jis bėga, gal mes visai ne jam".

Pirmuosiuose suoluose ir tada sėdėdavo stropiausieji.

Buvo ir „galiorka“, kuri ne­ trukdydavo pirmiesiems užsi­ rašinėti — juk ateis laikas, visiems reiks pasinaudoti. Per mėgiamų profesorių paskaitas girdėdavosi plunksnų slkrebėjimas. Per paviršutiniškų dėstytojų — šnabždesys, rep­ likos, žiovavimas.

Pietūs — vakare. Po to ka­ vinės, suėjimai...

Parengė Aldona SlLALYTĖ

Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas 50 75 50 EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS 60 Finansai ir kreditas 50 50 175 Buhalterinė apskaita 75 75 50 Ekonominė kibernetika — — • Ekonominės Informacijos mechanizuoto apdorojimo 60 25 organizavimas — _ 25 Statistika TEISĖS FAKULTETAS Teisė 100 — 120 Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, V — vakari­ nis skyrius, N — neakivaizdinis skyrius.

KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS Filologijos skyrius — lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, anglų kalba ir literatūra.

Istorijos skyrius — bibliotekininkystė ir biblio­ grafija.

Ekonominis skyrius — pramonės planavimas, pre­ kybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, darbo ekonomika.

5 TARYBINIS STUDENTAS

Atkelta iš 4 psl.

Tyrimu rezultatai rodo, kad aktyvūs studentai (aukš­ čiausio ir aukšto lygio) dvi­ gubai daugiau dalyvauja visuomeninėje veikloje negu žemesnių lygių.

Kyla klausimas, kodėl ne­ vienodas studentų moky­ mosi aktyvumas ir jo rezul­ tatai? Juk visi atėjo moky­ tis kupini didelių norų ir ge­ riausių ketinimų.

Jaunuolis, iš vidurinės mo­ kyklos, perėjęs i aukštąją, toliau tęsia savo mokymąsi.

Tačiau mokymosi sąlygos jau kitos, dėl to iškyla įvai­ rių sunkumų, prieštaravimų.

Leningrado universiteto pro­ fesorius J. Samarinas, pirma­ sis sistemingai tyręs stu­ dentus, nurodo tokius stu­ dentų amžiui būdingus prieš­ taravimus: 1) socialiniai-psichologiniai.

Tai prieštaravimai tarp stu­ dento intelektinių ir fizinių jėgų suklestėjimo ir griežto laiko limito bei ekonominių galimybių padidėjusiems po­ reikiams patenkinti; 2) tarp siekimo būti sava­ rankiškam. kaupiant žinias, ir gana griežtų tam tikro profilio specialistų parengi­ mo formų ir metodų. Tai di­ daktinio pobūdžio prieštara­ vimai, kurie gali būti stu­ dentų ir dėstytoju nepasiten­ kinimo mokymo proceso re­ zultatais priežastis; 3) gausi įvairiais būdais gauta informacija papildo stu­ dentų žinias, o dėl laiko (kartais ir noro) stokos jai apmąstyti, tos žinios gali tap­ ti paviršutiniškos.

Ryškiausiai šie prieštaravi­ mai pasireiškia I kurso stu­ dentams. kurie dar nespėjo* iš mokyklos gyvenimo tvar­

kos, ritmo ir papročių pereiti prie visiškai naujo mokymosi ir gyvenimo būdo. Kai kurio­ se aukštosiose mokyklose atlikti pirmųjų kursų -*udentų adaptacijos tyrimai parodė, kad pagrindiniai sun­ kumai, su kuriais susiduriamą Po vidurinės mokyklos, yra šie: 1) būtinumas savarankiš­ kai organizuoti mokymąsi, 2) pažangumo kontrolės for­ mų pasikeitimas, 3) apklausos sistemos pasi­ keitimas, 4) perėjimas prie naujos mokymo formos — paskai­ tos, 5) būtinumas konspektuoti paskaitas, 6) praktinių ir laboratorinių darbų sudėtingumas.

Be šių sunkumų, dar atsi­ randa kitų rūpesčių: a) vidiniai išgyvenimai dėl savo nesugebėjimo mokytis pagal aukštosios mokyklos reikalavimus; b) per didelis dėmesys savo doroviniams, valios, intelekto trūkumams, kurie ypač jun­ tami susidūrus su dideliais aukštosios mokyklos reikalavi­ mais; c) išsiskyrimas su šeima bei kitais artimais žmonėmis, d) nepakankamai geri kon­ taktai su dėstytojais ir 1.1., e) abejonės dėl tinkamo profesijos pasirinkimo. Šiems sunkumams nugalėti I kurso studentams prireikia daug energijos, susikaupimo ir valios. Pamažu pirmakur­ siai įsijaučia i savo naują vaidmenį, suvokia savo tei­ ses ir pareigas, darosi sava­ rankiškesni.

Antras kursas — tai inten­ syviausio studentų mokymosi laikotarpis. Šiame kurse bu­ simasis specialistas igyja

STUDENTAS pagrindus tolimesnėms studi­ joms. formuojasi kultūrinis akiratis. Studentai galutinai adaptuojasi aukštojoje mokyk­ loje.

Trečiame kurse prasideda specializacija, sustiprėja do­ mėjimasis moksliniu darbu, gilėja profesiniai interesai.

Specializuojantis siauresnėje veiklos srityje kartais apri­ bojamas asmenybės interesų ratas.

Ketvirtas kursas — pirmasis realus bandymas susipažinti su specialybe gamybinės ir pedagoginės praktikos metu. Šiuo laikotarpiu studentai ieško racionaliausių būdų tinkamai pasirengti specialy­ bei, pervertinamos kai kurios gyvenimo ir kultūros verty­ bės.

Penktas kursas — perspek­ tyva baigti aukštąjį mokslą formuoja aiškias praktines nuostatas apie busimąją veik­ lą. Iškyla naujos vertybės, kuriant materialinę buitį ir šeimą, rūpinantis būsimu darbu ir 1.1. Studentai pa­ lengva tolsta nuo aukštosios mokyklos kolektyvo.

Kiekvieno kurso studen­ tams būdingas savitas gyve­ nimas, tikslai, uždaviniai. Ap­ skritai studento, kaip būsimo aukštos kvalifikacijos specia­ listo asmenybė ugdoma įvai­ riomis kryptimis: stiprėja jo idėjiniai įsitiki­ nimai, profesinis kryptingu­ mas, ryškėja atitinkami suge­ bėjimai; tobulėja, „profesionalėja" psichiniai procesai, būsenos, patirtis, didėja pareigos jausmas,

syti fakultatyvines senovės indų, graikų, hetitų, lygina­ mosios indoeuropiečių kalbų gramatikos ir kitas paskaitas.

Jau nuo pirmųjų studijų dienų 10 lituanistų gali pasi­ rinkti klasikinės filologijos specializaciją, kur be bendrų­ jų lituanistikos dalykų pla­ čiau ir giliau mokomasi loty­ nų ir graikų kalbų, susipažįs­ tama su antikine literatūra. O be to, lituanistų laukia dar viena galimybė. Tie, kurie mokėsi vidurinėse mokyklo­ se prancūzų kalbos, palės studijuoti lietuvių kalba ir literatūrą, kartu įgydami pran­ cūzų kalbos mokytojo kvalifi­ kacija.

Abiturientas. O kokia dalia laukia lituanisto-literatūros ty­ rinėtojo?

Doc. V. Areška, Lietuvių literatūros katedros vedėjas: Universitetas ruošia aukščiau­ sios kvalifikacijos specialistus teoretikus. Lietuvių literatū­ ros katedra atsižvelgia i stu­ dentų polinkius ir gabumus, orientuodama juos i atitin­ kamas darbo sritis. Vieni stu­ dentai rašo darbus iš lietuviu literatūros istorijos, kiti la­ biau kreipiami i literatūros kritikos sritį. Kur bedirbtų Universiteto literatai — v’sur jie galės realizuoti savo kūry­ binius gabumus ir profesiona­ lius įgūdžius. Rašytojų Filo­ logijos fakultetas, supranta­ ma, neruošia, tačiau Lietuvių Mažvydo skaitykla. literatūros katedra yra Uni­ versiteto jaunųjų literatu kugus ii?

Prof. Z. Zinkevičius, Lie­. ratorius. Pirmuosius kūrybituvių kalbos katedros vedėjas:: nius žingsnius šiame būrelyVilniaus universitete darbš­. i e žengė bemaž visi šiandien čiam lituanistui yra ko pa­. pagarsėję lietuvių rašytojai, simokyti ir kur padirbėti, at­. poetai, kritikai, žymūs literaskleisti savo sugebėjimus. Vi­. tūrologai.

Abiturientas: Ar nesunku siems lituanistams skaito­ mos Kalbotyros įvado, BaltųI studijuoti rusų kalbą ir Iitefilologijos įvado, dabartinėsi ratūrą tiems, kuriu gimtoji lietuviu kalbos ir jos istori­ kalba yra ne rusų kalba?

Doc. R. Slderavičius, Rasų jos. taip pat praktinės stilis­ kalbos kultūros; literatūros katedros vedėjas: tikos bei disciplinos, Atsiskyrę nuo li-• Sunkumų nereikia bijoti. Rube to> su kalbos mokėjimas užtikteratu. kalbininkai klauso specialiąsias discip-■ rina kontaktus ne tik su viprūsųi somis Tarybų Sąjungos taulinas apie senovės kalbą, naujausias kalbotyros; tomis ir jų kultūra, bet ir su kryptis ir kt. Norintieji giliaui visais pasaulio kraštais, kur populiarumas pažinti lyginamosios kalbo­• rusu kalbos tyros paslaptis, gali klau­• labai sparčiai auga. O na-

Pokalbis Sarbievijaus kieme Metraštininkas: Girdėjau, abituriente, teiravais apie Fi­ lologijos fakultetą. Gerai, bus tavo smalsumas patenkintas.

Sena liaudies išmintis sako: norėdamas dalyko esmę pa­ žinti, turi pažinti jo pradžią.

Tad klausyk!

Ir susirinko metais tūks­ tantis penki šimtai septy­ niasdešimtais šimtas ir šešios dešimtys jaunuolių i garsųjį Vilniaus miestą, i Kolegijos kiemą. Ir džiaugėsi jie, ir šventė savo moikslų pradžią.

Ir nežinojo, kad dar labiau džiaugtis turi, nes Kolegija Pranašavo Universiteto gimi­ mą. Ir po devynerių metų iš tikro Universitetas Vil­ niaus mieste užgimė. O per tą laiką jau ne vienas Ko­ legijoj filologijos mokslus buvo išėjęs, — tris gramati­ kos klases, vieną poetikos ir vieną retorikos klasę pabai­ gęs.

Ir didžiuotis, ii džiaugtis turim: pirmus žingsnius žengt Universitetą Filologija išmo­ kė. Bet nesiruošiu čia Filolo­ gijos virti ir liaupsint (peras daiktas pagyrų nereikalauja).

Ir tave perspėt norėčiau: ne­ aušink tuščiai burnos, nesi­ girk, ką nuveikti galėtum bet veik! Ir knygas storas pavar­ tyki, prieš žengdamas i šią mokslų šventovę, i senąją Alma Mater, sužinok, kokius žmones mokslų penu ji maiti­ no, filologijos duona kasdiene, kad kada nors vėlyvą metą tamsiame Filolooijos ____ ___ fakulteto kiemely prakilnu še­ šėlį sutikęs, jį vardu pašauk­ tu prakalbinti mokėtum.

O dabar tau duodu valią.

Klausinėk sau i sveikata.

Abiturientas: Kokius spe­ cialistus rengia Filologijos fa­ kultetas?

Doc. J. Balkevičius, fakulte­ to dekanas: Filologijos fa­ kultetas vienas didžiausiu Uni­ versitete. Jo dieniniame, ne­ akivaizdiniame ir vakariniame skyriuose mokosi 2000 su V|ršum studentu. Juos moko

V. Naujiko nuotraukoje:

11 profesorių arba mokslų daktarų, 78 docentai arba ir anie mokslu kandidatai pusantro šimto vvr. dėstyto­ jų ir asistentų. Fakultetas tu­ ri dvi mokomąsias laborato­ rijas su 9 audiovizualiniais kabinetais ir 3 specializuotas skaityklas. Fakultetas ruošia 5 specialybių filologus, kurie, baigę Universitetą dirba dės­ tytojais arba mokytojais, moksliniais bendradarbiais, vertėjais, redaktoriais, stilis­ tais.

Abiturientas: Girdėjau, kad lituanistai antrame kurse renkasi kalbininko arba li­ teratūros tvrinėtoio studiiu kelią. Kas laukia lituanistokalbininko Universitete ir bai-

nos kursą, prieš egzaminų se­ sijos pradžią. Neišlaikiusiems iskaitų studentams neleidžia­ ma laikyti egzaminų. Jei įskai­ tos neišlaikytos dėl pateisi­ atsakomybė už savo profesi­ namų priežasčių, fakulteto nės veiklos sėkmę, išaiškėja dekanas gali leisti laikyti eg­ zaminus studentams, neišlai­ studento individualybė; studentas pamėgsta savo kiusiems vienos dviejų is­ kaitų iš tų dalykų, iš kurių būsimą profesiją; intensyviai perimant socia­ nebus egzaminų. Šiuo atve­ į linę ir profesinę patirti, bręs­ ju įskaitos perkeliamos ta ir darosi pastovesne stu­ egzaminų sesiją ar i kito se­ mestro pradžią. Jei studen­ dento asmenybė; didėja studento saviauklos tai neišlaikė iskaitų ir egza­ vaidmuo būsimam specialis­ minų dėl ligos ir tai patvirti­ tui reikalingoms savybėms na medicininė pažyma, fa­ kulteto dekanas nustato informuoti; stiprėja profesinis savaran­ lividualius iskaitų bei egza­ kiškumas ir parengtis būsimai minų laikymo terminus, ta­ čiau ne ilgiau kaip viena praktinei veiklai.

Studento asmenybės psichi­ mėnesi nuo semestro pradžios. nis vystymasis — tai dia­ Studentai, atvykę laikyti iš­ lektinis vidinių ir išorinių kaltų ir egzaminų, privalo prieštaravimu atsiradimo ir turėti iskaitų knygelę. Per jų išsprendimo, aktyvaus egzaminą naudojamasi bilie­ darbo su savimi, saviraiškos tais. Egzaminatorius turi tei­ sę pateikti papildomu klausi­ procesas. mų, duoti išspręsti uždavi­ Studentų teisės ir pareigos niu bei pavyzdžiu.

Jei studentas neatvyksta Paskaitų lankymas, iskaitų laikyti egzamino be pateisi­ ir egzaminų laikymas. namos priežasties, tai egza­ Studentai privalo lankyti minas laikomas neišlaikytu. paskaitas, nustatytu laiku iš­ Studentai, išlaikę visas to laikyti įskaitas ir egzaminus. kurso įskaitas bei egzaminus, Paskaitų lankymą registruoja fakulteto dekano įsakymu ke­ grupės seniūnas, pažymėda­ liami į aukštesni kursą. Fa­ mas tai lankomumo žurna­ kulteto dekanas gali, jei yra le. Praleidę paskaitas dėl pateisinamos priežastys, leisti pateisinamos priežasties, stu­ studentui perlaikyti tos pa­ dentai privalo tuojau po to čios Egzaminų sesijos metu pristatyti duomenis apie pra­ vieną egzaminą. įei studen­ leidimo priežastis. Jei pa­ tas io neišlaikė. Tos pačios dis­ skaitos praleistos dėl ligos, ciplinos egzaminą studentas studentai pateikia Vilniaus gali periaikyti ne daugiau, aukštųjų mokyklų poliklini­ kaip du kartus. Dekanas taip kos pažymą. Už paskaitų pat nustato terminus neišlai­ praleidinėjimą be pateisinamų kytiems egzaminams perlai­ priežasčių studentai baudžia­ kyti, tačiau ne ilgiau kaip mi. per vieną mėnesi nuo kito įskaitos laikomos, baigus semestro pradžios. Studentai skaityti atitinkamos discipli­ sesijos metu neišlaikę trijų

cionalines mokyklas baigu­ sių laukia dar ir gražios per­ spektyvos dirbti lyginamosios lietuvių ir rusų kalbų grama­ tikos srityje arba tyrinėti lie­ tuviu ir rusų literatūrų ry­ šius. Tai labai svarbi mūsų kultūrinio gyvenimo sritis.

Abiturientas: Kokius užsie­ nio kalbų specialistus rengia Filologijos fakultetas?

Doc. L. Petravičius, Vokie­ čių filologijos katedros vedė­ jas: Universitete rengiami tri­ jų užsienio kalbų specialis­ tai — anglu kalbos ir litera­ tūros, vokiečiu kalbos ir li­ teratūros ir prancūzų kalbos ir literatūros. Tai labiausiai pasaulyje paplitusios užsienio kalbos. Be pagrindinės studi­ juojamos kalbos mokymo "’anas numato platu 7 semestru antrosios užsienio kalbos kursą: Abiturientas: Ką duoda žmogui geras kalbų mokėji­ mas?

Doc. L. Pažūsis. Anglų Fi­ lologijos katedros vedėjas: Lšmokdamas svetima kalba,

ar daugiau egzaminu, taip pat laiku nelikvidavę įsi­ skolinimų, šalinami iš uni­ versiteto. Studentai, dėl svar­ bių priežasčių (ligos, šeimy­ ninių aplinkybių ir kt.) neiš­ laikę vieno ar dalies iskaitų ir egzaminų, gali būti palikti kursą kartoti antriems me­ tams. Palikti antriems metams galima ne daugiau kaip du kartus per visą mokymosi laiką.

Studentai, išlaikę egzami­ nus, įskaitas, atlikę moko­ mąją. pedagoginę ir gamybi­ nę praktikas, apgynę diplo­ minį darbą ir išlaikę valsty­ binius egzaminus įgyja atitin­ kamą specialybę ir gauna dip­ lomą. Studentams, labai gerai išlaikiusiems egzaminus ne mažiau kaip 75% visų discipli­ nų, numatytų mokymo planuo­ se, o iš likusiu dalykų gavu­ siems gerus pažymius ir apgynusiems diplomini darbą bei išlaikiusiems valstybinius egzaminus labai gerai, taip pat aktyviai pasireiškusiems mokslinėje ir visuomeninėje veikloje, įteikiamas diplo­ mas su pagyrimu, kuris s-*eikia pirmenybės teise, pa­ skirstant i darbą ir stojant i aspirantūrą. Baigiamojo kur­ so studentus (diplomantus) valstybinė komisija skiria į darbą. Vilniaus V. Kapsuko universitete skirstoma eilės tvarka. Eilę sudaro studen­ tų visuomeninės organizaci­ jos, atsižvelgdamos i studen­ to pažangumą ir visuomeni­ nę veiklą. Jaunas speciąlistas paskyrimo (paskirtoje) vietoje turi išdirbti ne ma­ žiau kaip trejus metus. Per tą laika jo negali įdarbinti ki­ ta įstaiga, organizacija.

Iš J. Lapės ir B. Sudavičiaus mokymo priemonės ’ „Mano Alma Mater“

žmogus nutiesia sau tiltą į pasauli, i didesnes pažinimo galimybes.

Metraštininkas: Ir šio. ir to išmokti čionai atėjęs, ir tvir­ tesnis jautiesi, ir kitomis aki­ mis į pasauli žiūrėti imi, ir dar didesni mokslu troškulį pajunti, už Filologijos vartų išėjęs. Ouantum ėst, ųuod nescimus! (O, kiek mes dar nežinome!).

Bet ne vien išminties se­ miesi, čionai atėjęs. Ir links­ mumo, ir sąmojaus mokais, ir kitus išradingumu stebini. Ir imatrikuliacijomis, ir mediu­ mais, ir palydėtuvėmis ir vi­ sokiom kitokiom šventėm fa­ kultetas garsėja, senas tradi­ cijas atgaivinęs. Ir jūsų čia nemaža linksmybės laukia.

Bet mokslai — pirmiausia.

Studla adulescentlam alunt (mokslas jaunuomenę maiti­ na).

Tad ateikit i garsųjį fakul­ tetą išminties semtis! Bet prieš tai, kaip Horacijus sakė, gerai pagalvokit, ką jūsų Pe­ čiai atlaikyti gali ir ko ne.

TARYBINIS STUDENTAS 6

Geografija

Susipažinkite: Botanikos sodas Tūlas studentas, moksleivis be abejo žino, kad VU Bo­ tanikos sodas — gražus su­ kaktuvininkas, — jau 200 metų, kai tarpsta tarp Vil­ niaus kalvų ir miesto mūrų, bet.. . blaškytas ir vėtytas istorijos vėjų, vis jaunas, ne­ galįs brandumu pasididžiuoti.

Trumpa VU Botanikos so­ do istorija surašyta ir ant paminklinio akmens, atideng­ to 1981 metų rudenį, minint sukaktį. Sodą įkūrė Ž. E. Žiliberas 1781 metais viename senamiesčio (dabar M. Gor­ kio g.) kiemelyje.

XIX a. pirmoje pusėje sodas veikė dabartinio Jaunimo sodo te­ ritorijoje — Sereikiškėse.

Lenkiškajame Stepono Batoro universitete 1920 metais so­ das įsteigiamas nedideliame plotelyje Vingio parke, Ne­ ries pakratnėje. Šiame ankš­ tame kampelyje jis veikia ir dabar. Čia šiltnamiai, žolinių augalų sklypeliai, gėlių lys­ vės, — žodžiu, vienas iš Gamtos fakulteto ir VU Bo­ tanikos sodo padalinių. Nuo 1974 metų Botanikos sodas kuriamas Kairėnuose, rytinia­ me Vilniaus pakraštyje, ne­ toli Saulėtekio alėjos Studen­ tų miestelis.

Kairėnai — sena dvarvie­ tė,. turinti turtingą, dar ne iki galo atskleistą istorinę praeitį. Gražus tai gamtos ir kultūros pradžiamokslio „rū­ mas". Jai, ką kadaise gražio­ je gamtos aplinkoje sukūrė žmogus, gamta pataisė, pako­ regavo. Dabar reikia dar kar­ tą pridėti žmogaus ranką, pataisyti ir pabrėžti, paryš­ kinti unikaluius apylinkių bruožus, juk naujasis Botani­ kos sodas — tai ir laukų erdvė raguvėtame Medininkų aukštumos šlaite, tai ir kup­ lus senasis parkas, aiškiai profesionalaus išplanavimo, su įvairių epochų stilistiniais bruožais. Versmėtuose šlai­ tuose gerai tarpsta juodalks­ niai, guobos, uosiai, liepos, klevai, maumedžiai, vienas kitas ąžuolas, plačialapė žolija. Jau vien tuo Kairėnai — unikali Vilniaus apylinkių

gamtos kertelė, verta dėmešio ir globos. Čia savotiški Gamtos fakulteto, viso Uni­ versiteto plėšiniai. Čia ir Tavo rankos bus reikalingos, busimasis gamtininke ar ki­ toks studente. Dabar pats di­ džiųjų darbų metas. Vis dar tvarkomas, valomas, žodžiu, rekonstruojamas, išlaikant su­ siformavusią architektūrine ir gamtos stilistiką, senasis par­ kas. Atkurta senoji vandenų sistema • — tvenkiniai. Čia daug 1978/81 metais prisidė­ jo studentai-gamtininkai. Iš­ ryškinami senosios įrangos ypatumai: fontano baseinas, tveikinių latakai ir pan. Bu­ simuosiuose ekspozicijų plo­ tuose baigiama tvarkyti drė­ kinimo sistema, kiek užsitę­ sė kelių statybos darbai.

Taigi, mielas moksleivi, panoręs tapti VU studentu,

DARBO EKONOMIKA Visos specialybės geros, įdomios ir reikalingos liau­ dies ūkiui. Statybininko spe­ cialybė laikoma taikingiausia, mediko kilniausia ir 1.1. Prie kilniųjų reikėtų priskirti ir darbo ekonomikos specialybę, kadangi jos pagrindinis tikslas — taip suorganizuoti žmogaus* darbą, kad jis būtu našus, nevarginantis ir neluošinantis, kad darbe žmogus galėtu vys­ tyti savo sugebėjimus, kad darbas taptų pirmuoju gyve­ nimo poreikiu.

Darbo ekonomistas — tai visuomeninio darbo organiza­ vimo specialistas, kurio tiks­ las — ieškoti rezervų, didinti darbo našumą ir taip kelti žmonių materialinę gerovę.

Mūsų visuomenė šiandien suinteresuota, kad kiekvienas jos narys dirbtu kūrybiškai, iniciatyviai. Kūrybos iššauk­ ti negalima valingu jaudini­ mu, t. v. įsakymais, grasi­ nimais ir pan. Tam reikaingos tam tikros socialinės ekonominės sąlygos ir ■'ūsu pirma — tinkamas, gerai or­ ganizuotas darbo procesas, ge­ ros darbo fiziologinės ir psi­ chologinės sąlygos.

Darbo jėgos panaudojimo efekty­ vumą ir nagrinėja darbo eko­ nomikos mokslas.

Pirmuosiuose kursuose dar­ bo ekonomikos specialybės studentai išklauso keletą aukštosios matematikos dis-

siplinų, išsamiai studijuoja TSRS ir užsienio ekonominę geografiją, ekonominės min­ ties istoriją. TSKP istoriją, susipažįsta su darbo psi­ chologijos ir fiziologijos, ap­ saugos ir higienos pagrindais Metodologinius teorinius eko­ nomisto pagrindus formuoja marksistinės filosofijos bei mokslinio komunizmo ir poli­ tinės ekonomijos kursai.

Be šių disciplinų darbo ekonomikos specialybės stu­ dentai studi.uo’a liaudies ūkio planavimo, pramonės ekonomikos, pramonės įmo­ nių organizavimo ir plana­ vimo, pramonės šakų tech­ nologijos. techninės grafikos, pramonės finansų, buhalteri­ nės apskaitos, bendrosios bei darbo teisės kursus. Šiandien ekonomistą“ tu­ ri mokėti dirbti su sudėtingą skaičiavimo technika. Todėl studentai supažindinami su matematinės, bendrosios, eko­ nominės bei darbo statistikos kursais, iškiauso skaičiavimo mašinų ir programavimo, ekonominės informacijos ma­ šinisto apdorojimo disciplinas.

Darbo ekonomistas — tai visų pirma darbo organiza­ torius. Todėl gana plačiai ir giliai studijuoja disciplinas, susijusias su darbu: tai dar­ bo ekonomika, darbo moks­ linis organizavimas bei darbi­ niu kolektyvų valdymas.

Tu visada busi laukiamas svečias ir darbininkas Bota­ nikos sodo laukuose. Laukia­ mas todėl, kad gali sodinti ir prižiūrėti jaunų medelių guotus, surinkti ir atvežti augalų sėklų, prisidėti prie Kairėnų floros — o ji tikrai turtinga retokų rūšių — ty­ rimų, stebėti paukščius. Bo­ tanikos sodo darbuotojai kviečia Tave prisidėti prie naujojo VU Botanikos sodo — ekologijos žinių lobyno kūrimo.

Stepas DEVEIKIS VU Botanikos sodo skyriaus vedėjas

Autoriaus nuotraukoje: 1979 metais Kairėnuose dar­ bavosi gamtininkų SSB „Versmė".

Darbo ekonomikos specia­ listai aktyviai dirba suda­ rant ir įgyvendinant gamybi­ nių kolektyvų socialinės rai­ dos planus, todėl nuo 1981 m. įvesta nauja disciplina „Socialinis planavimas".

Darbo ekonomisto veiklos specifika reikalauja, kad darmo ekonomistas būtų įžval­ gus. gebėtu už skaičių įžvelg­ ti realius įvykius, santykius tendencijas, mokėtu bendrau­ ti su žmonėmis. Darbas iš io reikalauja būti lanksčiu, kūrybiškai mąstyti, gebėti analizuoti ir sintezuoti, būti objektyviu. Būtina darbo eko­ nomistui savybė — žingeidu­ mas, nuolatinis gilinimasis i profesijos paslaptis.

Jeigu jaučiatės turi šias savybes, rinkitės darbo eko­ nomika.

Mūsų fakulteto pagrindinis tikslas — rengti specialistus pramonės įmonėms, todėl dau­ guma darbo ekonomikos spe­ cialybės absolventu nukreipia­ mi i respublikos įvairias mi­ nisterijas ir žinybas, pramonės įmones, statybines organiza­ cijas. .ryšiu ir transporto, bui­ tinio aptarnavimo įmones, nes visose liaudies ūkio šakose vra sprendžiami darbo organi­ zavimo, darbo užmokesčio, normavimo bei kiti darbo eko­ nomikos klausimai.

Tad laukiame Jūsų — darbščių, atkakliai siekiančių savo tikslo, busimųjų darbo ekonomikos specialistų.

Tiems, kurie mąstydami apie savo ateitį, pasirenka geografiją, norėčiau pasakyti keletą minčių. Iš tolo geogra­ fija atrodo patraukliai. Pa­ galvoji, jog ia studijuojan­ tys turi progos kokias nors nesunkias, bet vis tiek truputi paslaptingas aktualijas spręs­ ti. Tikima, jog šiose stu­ dijose esą romantikos. Iš arti — gerokai kitas vaizdas.

Leisiu sau pasikartoti: ge­ ografo lauko darbas (bent jau geomorfologijoje) labiausiai panašus į... melioratoriaus. O juk dažnas, vpač dažna, vaizduojasi vaikščiosianti sau­ lės apšviestom nuošlaitėm ir skaitysianti ten dar nesu­ rinktas žemės bylos mintis — bet tokias aiškias, nuosta­ biai patrauklias. laukiamas žmonių. Argi ne laimė? ..

Tiesa, yra tokia galimybė, bet pelnoma ii gana sunkiu, o kartais net labai sunkiu dar­ bu.

Ir vis dėlto aš net pasirink­ čiau ką nors iš mokslu apie Žemę (nebūtinai geografiją).

Todėl, kad tai be galo gili, beveik neišsemiama sričių sritis. Joje daug paslapties.

Dar žmogaus nejmintos, sun­ kiai įmenamos paslapties, vpač negyvosios Žemės gamtos: atmosferos, vandens, dirvožemio, reljefo, gelmių ir kitose srityse. O ka ža­ da kosminė žemėtyra?! . . Šių dienų geografijai pa­ sišvęsti apsimoka. Mūsų stu­ dijų metais pasiruošimo ga­ limybė buvo daug menkes­ nės nei dabar. Dirbantiems Žemės pažinimo mokslo dar­ bą susidaro daug keblumu, neįvaldžius elementariu kie­ kybinės analizės metodų.

Tuo tarpu anksčiau geogra­ fams nebuvo matematikos kurso, menkai matematizuctos buvo specialybės, discip-

linos. Ogi šimtą kartu tei­ sūs graikiškosios antikos pi­ tagoriečiai, kai kartoio — „gamtos knyga parašyta ma­ tematinės kalbos rašmenimis".

Antra ypatybė. Žemę ti­ ria žmonės visur, kur tik jie gyvena. Taigi, tiesa apie Žemę iš esmės internacionali. Tad nesunku numanyti, kaip svarbu geografui kitos kalbos. Tad besiryžtantys studijuoti mokslus apie Že­ mę (geologiją, geogiafiją, bio­ logiją) turi gerai įsidėmėti: minėtos disciplinos būtinos.

Kur pritaikyti žemėtvros studijų žinias? Žemės (tėvy­ nės, tėviškės) gamtos paži­ nimui ir jos kaip gyvenamo­ sios aplinkos kokybės iš­ saugojimui. Anot akademiko B. Kedrovo, tai svarbiausias nūdienio gyvenimo reikalavi­ mas geografams, biologams ir kitiems gamtininkams.

Be to, geografas turi būti internacionalistas ir „iš sa­ vęs", ir „i save", kaip to mo­ kė žymusis Rusijos geogra­ fas. vienas iš rusu geografi­ jos mokyklos pagrindėju P. Semionovas-Tianšanskis. Pa­ gal jį — geografas, bet koks Žemės tyrinėtojas, dirbantis vienumoje, vra pasmerktas beprasmiškam darbui ir neži­ niai. Tad jis turi naudotis visa ta turtinga mokslu apie Žemę patirtimi ir savo at­ rastąsias tiesas ar platesnius metalinius sprendimus ati­ duoti ir sumai. Bet Žemės tyrėjas neturi pamiršti savo pareigos, visa, kas geriausia, įnešti, įdiegti i savo liaudies kultūrą, padaryti tai. žinoma, ir naudinga čia dirbantiems, sava kalba bylojantiems žmo­ nėms. Taigi, geografas turi išsiugdyti plataus požiūrio koncepciją. Tuo pačiu metu jis neturi siūlomose platu­ mose pasimesti, o pasirink­ ti siaurą žemės gamtos na-, žinitno sritį ir ią giliai stu­ dijuoti.

Vilniaus universitete ge­ ografijos studijų gilumui sąlygos palankios. Kadangi mūsų mažai respublikai ak­

tualu parengti įvairių specia­ listų ir ne po daug, tai Pri­ imant kasmet po 25 žmones, jie specializuojami keliose siauresnėse geografijos sri­ tyse. štai šiais, 1983 m. įsto­ ję studentai specializuosis meteorologijoje (pusė kontin­ gento) ir ekonominėje ge­ ografijoje (kita pusė). Dar po metu stosiantys turės kitą specializacijų galimyb“ — galės gilintis i hidrologiją ir landšaftotvra. Įdomi, labai perspektyvi meteorologo profesija, 'rt>ač ryšium su gamtinės aplinkos kontrolės ir apsaugos uždavi­ niais, darbais pajūryje ir jūroje (mūsų respublika juk prie jūros!). Hidrologijos ir klimatologijos katedra vra nuveikusi svarbu darbą ren­ giant šiuos specialistus.

Aktuali vra ekonominės ge­ ografijos specialisto vieta mū­ sų respublikos liaudies ūky­ je. Visu pirma svarbi kuo tikslingesnė ūkinės veiklos lokalizacija racionalus ištek­ liu panaudot ūnas. ekologinis ir estetinis natūralios gam tos vertybinis išsaugojimas.

Tiems ir panašiems klausi­ mams spręsti reikalingas kva­ lifikuotas geografinis pa­ grindimas. Ši poreiki sten­ giasi patenkinti mūsų Uni­ versiteto. auklėtiniai — eko­ nominės geografijos specia­ listai.

Prof. dr. Česlovas KUDABA Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas

PRAMONĖS PLANAVIMAS

Sparčiai besivystančiam respublikos liaudies ūikuį reikia nemažai ekonomis­ tų, tarp kuriu reikšminga vieta tenka pramonės pla­ nuotojams. Šiandien mūsų absolventus sutiksime res­ publikos plano komitete, ministerijose, gamybiniuo­ se susivienijimuose ir pra­ monės įmonėse, aukšto­ siose mokyklose ir techni­ kumuose. Jie taip pat dir­ ba Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybiniame te­ levizijos ir radijo komite­ te, kino studijoje ir pan.

Tai dar karta įrodo, kad fakultete parengti plataus profilio gabūs ir energin­ gi ekonomistai gali dirbti atsakinga vadovaujamą ekonomini, ar pedagogini darbą visose liaudies ūkio sferose.

Sėkmingai spręsti tokio pobūdžio uždavinius gali tik aukštai kvalifikuoti specialistai — pramonės planuotojai. Jie turi turėti gilų teorini pasiruošima. kuris įgalintų kūrybiškai panaudoti ekonomikos mokslo teorinius teiginius Todėl ių mokymo planuo­ Doc. R. RAZAUSKAS se žymią vietą užima vi­ bei bendro Gamybos valdybos katedros suomeninės vedėjas ekonminio lavinimo discip.

linos: TSKP istorija, marksistinė-lenininė filosofija, ekonominė istorija, tiki­ mybių teorija ir matema­ tinė statistika, matematinis programavimas ir kt. Pla­ čiai studijuojamos specia­ lybės disciplinos, įgali­ nančios’ studentus pažinti pramonėje pasireiškiančius objektyvius socializmo dėsnius, planavimo meto­ dologiją. būsimo darbo specifiką: Pramonės eko­ nomika, įmonių organiza­ vimas, valdymas ir plana­ vimas, ūkinės veiklos ana­ lizė, matematiniai metodai ir planavimo modeliai liaudies ūkio planavimas ir pan.

Sakoma, kad norint val­ dyti, reikia „žinoti, galėti, norėti, sugebėti“. Univer­ sitete per paskaitas stu­ dentams perteikiamos ži­ nios, pratybų, seminarų bei praktiku metu iie skatinami mąstyti, anali­ zuoti, priimti sprendimus, kad išėję dirbti sugebėtų

savarankiškai atlikti jiems pavesta darbą. Studentų sugebėjimams ugdyti skirta ir visuomeninė-politinė praktika visuose penkiuo­ se kursuose.

Praktikos įgūdžiams įgy­ ti, teorinėms žinioms įtvir­ tinti studentai per pen­ kerius studijų metus atlie­ ka dvi praktikas pramonės įmonėse. Mokslo tiriamojo darbo įgūdžius studentai gauna ruošdami kursinius darbus, dalyvaudami moks­ liniuose tyrimuose bei stu­ dentu mokslinės draugijos darbe. Studijų pabaigoje vra rašomas diplornir.is darbas.

Taigi, norint tapti geru specialistu, pirmiausia rei­ kia didelio noro, sugebė­ jimo mokytis, pasiryžimo įveikti pasitaikančius sun­ kumus.

Doc. J. TAMULEVIČIUS Pramones įmonių planavimo katedros vedėjas

7 TARYBINIS STUDENTAS

O GAL Į CHEMIJĄ?

Respublikos chemikų gyve­ nimas nestokoja vingių. Iki 1959 m. (Lietuvoje nebuvo statomos specializuotos che­ mijos pramonės įmonės, tad chemijos specialistų Vilniaus universitete per metus tebu­ vo ruošiama po 25—50. Pra­ dėjus sparčiai vykdyti šalies liaudies ūkio chemizavimo programa, respublikoje pasta­ tyta nemažai stambių chemi­ jos gamyklų. Chemikų po­ reikis pramonėje ir mokslinio tyrimo institutuose labai pa­ didėjo ir susidomėjimas che­ mija taip išaugo, kad priėmi­ mas į VU Chemijos fakul­ tetą buvo padidintas iki 95 žmonių, o stojančiųjų kon­ kursas kartais būdavo bemaž toks, kaip dabar į Medicinos ar Prekybos specialybes. Pas­ taraisiais metais nuo naujų chemijos pramonės įmonių statybos respublikoje pereita prie jau patyrusiu pamykiu

plėtimo ir rekonstrukcijos.

Labai suaktyvėjo gamtosau­ gos propaganda. O spaudoje dažnai nepakankamai kvalikuotai ir objektyviai aiškina­ ma chemijos pramonės reikš­ mė šiuolaikinės visuomenės ir busimųjų kartų gyvenime.

Todėl abiturientų susidomėji­ mas chemija labai sumažėjo: 1981 m. tarp išlaikiusiųjų stojamuosius egzaminus Į Chemijos fakultetą konkurso beveik nebuvo, o 1982 m. net teko skelbti papildomą priėmimą. Matyt apie tai vertėtų pagalvoti linkusiems i tiksliuosius mokslus abitu­ rientams: užuot veržtis i šiuos metu madingas „superkonkursines" specialybes, užuot po egzaminų pergyvenus ne­ išsipildžiusių svajonių sudu­ žimą ir kaltinus tuo visus ir viską, gal geriau realiai įver­ tinti savo galimybes ir polin­ kius apsvarstyti platesnį pa­

tinkamų specialybių ratą ir susimastyti: o eal vis dėlto pasukti 'į chemiją?. ..

Ką gi galima studijuoti Chemijos fakultete? Nors specialybė čia tik viena che­ mija — tačiau priimami į fa­ kultetą studentai iš karto po stojamųjų egzaminų gali pa­ sirinkti vieną iš trijų spe­ cializacijų: chemiją {apie 40 žmonių), stambiamolekulių junginių chemiją (20) ir bioorganinę chemiją (12—15).

Busimieji chemijos ir stam­ biamolekulių junginių chemi­ jos (SMJ)specialistai pirmuo­ sius trejus studijų metus moko­ si pagal panašias mokymo programas.

Jie studijuoja matematiką, fiziką, neorgani­ nę, analizinę, fizikine, koloidu ir organinę chemiją, medžia­ gų struktūra, kvantų chemi­ ją, atlieka mokomąją pažinti­ nę praktiką respublikos įmo­ nėse ir gamyklose arba Vo­

A. Levicko nuotraukoje: biochemijos Ir biofizikos katedros laboratorijoje.

istorijos fakultete ■IIIMIIIIIIBIIBlilIlIffllIffilIlIlL'BIIB

Perspektyvi specialybė Senasis Vilniaus universite­ tas yra garsus savo ilga­ amžėmis bibliotekinėmis tra­ dicijomis. Universiteto biblio­ tekos darbuotoju yra ne vien sukaupta didžiulis praktikos patyrimas per keturis šim­ tus metu aptarnaujant kn”ga įvairių epochų skaityto­ jų dvasinius poreikius, bet nemažai padirbėta nutiesiant bibliotekininkystės teorijos pagrindus. Štai kodėl kai 1940 m. atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžia, iškilo būti­ nybė pradėti ruošti kvalifi­ kuotu bibliotekininku kadrus sparčiai augančiam bibliote­ kų tinklui, pirma karta istori­ joje buvo nutarta organizuo­ ti šio profilio specialistų rengimą Vilniaus universitete.

Tam tikslui čia buvo įkurta Bibliologijos katedra. Tačiau karo pradžia ir fašistinė oku­ pacija neleido šiai naujai katedrai pradėti savo darbo.

Tik po karo vėl iškilo aukštos kvalifikacijos bibliotekininku rengimo klausimas, ir štai '949 m. prie Vilniaus univer­ siteto Lietuviu literatūros ka­ tedros buvo įsteigtas bibliote­ kininkystės skyrius, kuris no trejų metų tapo savarankiška Bibliotekininkystės katedra.

Jeigu kitos Universiteto spe­ cialybės perėmė iš anksty­ vesniųjų kartu tam tikra te­ orinį palikimą ir prityrusių dėstytojų kadrus, tai bibliote­ kininkystės katedrai teko sa­ vo verkią pradėti ..nuo nu­ lio“ — ne tik rengti specia­ listus respublikos bibliote­ koms, bet taip pai ir dėsty­ tojų kadrus bei kelti jų

mokslo kvalifikacijas. 1954 m. buvo išleisti pirmieji šios naujos specialybės absolventai, viso 15 jaunų specialistų. Šiuo metu Lietuvos TSR bib­ liotekose. informacijos tarny­ bose, aukštosiose ir viduri­ nėse mokyklose jau dirba ar­ ti 1900 mūsų specialybės ab­ solventų. Kasmet i bibliote­ kininkystės ir bibliografi’os specialybę stoja 100 jaunuolių j dieninį ir 50 į neakivaizdinį skyrius, be to, dar 25 į tą pačia specialybę Vilniaus uni­ versiteto Kauno vakariniame fakultete. Šiuo metu specia­ listus jau rengia trys kated­ ros — Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos ka­ tedros Vilniuje bei Biblio­ tekininkystės ir bibliografijos katedra Kaune. Tose kated­ rose šiais mokslo metais dės­ tė specialybės dalykus du profesoriai, 12 docentu ir mokslo kandidatu. Savo moks­ lo personalo kvalifikacijo­ mis mūšų Universiteto šios specialybės katedros yra vie­ nos pirmaujančių šalyje tarp šio profilio katedrų. Prie Mokslinės informacijos ir bibliotekininkystės katedrų veikia ir aspirantūra, kurio­ je 10 aspirantų ruošia mokslo kandidatų disertacijas aktua­ liais bibliotekininkystės, bib­ liografijos, informatikos bei ■knygotyros klausimais.

Daugelyje TSRS respublikų bibliotekininkystės specialis­ tai rengiami Kultūros ar Pedagoginiuose institutuose.

Vilniaus universitetas vra pirmasis, organizavęs šio Pro­ filio specialistų rengimą. Tai

turi daug gilesnę prasmę.

Bibliotekininkas turi būti ne siauras specialistas, o enciklopedininkas, plačios kultūros, erudicijos žmogus, o tokį specialistą daug geriau gali­ ma parengti ir išauklėti kaip tik Universitete, kur viešpa­ tauja „universitas scientiarum“ (mokslu bendrumo) dva­ sia.

Per penkerius studijų Uni­ versitete metus ’ biblioteki­ ninkystės specialybės stu­ dentai ne tik susipažįsta su savo specialybės dalykais, bibliotekininkystės ir biblio­ grafijos. informatikos ir kny­ gotyros pagrindais, bet gauna tvirtą visuomeninių-politinių mokslu fundamentą, be kurio būtų neįmanomas ateityje sėkmingas darbas biblioteko­ je. Juk bibliotekininkas —tai ne vien paprastas knygų tvarkytojas ir saugotojas, o aktyvus visuomenininkas, di­ džiųjų komunizmo idėjų pro­ paguotojas. Jis privalo tu­ rėti ir pedagogo bei psicho­ logo teorinių žinių bei įgū­ džiu ir, žinoma, būti knygos, jos istorijos ir jos vaidmens, o taip pat grožinės, moksli­ nės ir techninės literatūros žinovu. Svarbu ir lingvistinis studentu pasiruošimas.

Be lietuviu ir rusu kalbu, jie iš­ moksta dvi užsienio kalbas.

Dabar, kai literatūros ir infor­ macijos srautai milžiniški, su iais iau nebeįmanoma „susidoroti" tradiciniais ranki­ niais bibliografinio-informacinio darbo metodais, i pa­ galbą bibliotekininkui ateina ESM ir matematiniai informa­

kietijos Demokratinėje Res­ publikoje. Bioorganikai jau nuo pat pirmojo kurso mo­ kosi pagal modifikuotą mo­ kymo planą. Įgavę pakanka­ mai žinių iš matematikos, fi­ zikos ir bendrųjų chemijos disciplinų, ketvirtame. kurse chemijos ir SMJ chemijos studentai pradeda speciali­ zuotis dar giliau. Chemikai pasiskirsto i analitikus, organikus ir elektrochemikus, o SMJ chemijos specializaci­ jos studentai — j lakų-dažų ir plastikų specializuotas gru­ pes.

Chemikai-analitikai fakul­ tete ruošiami dviems darbo profiliams: pramoninių bei gamtinių medžiagų analizė ir gamtinės aplinkos kontrolės chemija. Jie studijuoja meta­ lų analizę ir chromatografiją, retųjų elementų ir atmosfe­ ros chemiją, organiniu jungi­ nių pritaikymą analizėje ir gamtinių vandenų bei dirvo­ žemio užterštumo kontrolės metodus, medžiagų mikrokiekių koncentravimą ir kitus su analizine chemija susiju­ sius dalykus. Šių žinių pri­ taikymo sritys labai įvairios: chemijos pramonė ir elektro­ nika, naudingųjų iškasenų žvalgyba ir žemės ūkis, bio­ logija ir medicina, gamtinių vandenų ir oro užterštumo tyrimai.

Chemikai-organikai mokosi sintetinti naujus organinius junginius, cheminiais ir fizi­ kiniais metodais nustatyti tų junginių struktūrą, tirti jų savybes. Studentai kartu su vyresniaisiais kolegomis, dir­ bančiais Organinės chemijos katedroje, jos skystųjų kris­ talu laboratorijoje bei Vais­ tų sintezės ir tyrimo proble­ minėje laboratorijoje, atlie­ ka įdomius mokslo tiriamuo­ sius darbus. Jie ieško naujų vaistų, žemės ūkio kultūrų derlingumą padidinančių jun­ ginių, galvaninių dangų bliz­ godarių, skystakristalinių junginių (naudojamų elektro­ ninių laikrodžių ir šiuolaiki­ nių aparatų bei matavimo prietaisų gamyboje).

Chemijos fakulteto elekt-

cijos apdorojimo ir paieškos metodai, štai kodėl mūsų spe­ cialybės mokymo planuose yra įtraukti aukštosios mate­ matikos ir programavimo kur­ sai. Specialisto rengime ypač svarbi gamybinė praktika, kuria studentas atlieka ge­ riausiose mūsų respublikos mokslinėse, viešosiose ir ma­ sinėse bibliotekose bei in­ formacijos centruose. Nuo tre­ čiojo kurso. kai išryškėja studentų polinkiai ir sugebė­ jimai. studentu kontingentas padalijamas i penkias specia­ lizacijas: masinių bibliotekų, vaiku, jaunimo ir mokvklų bibliotekų, techninių bibliote­ kų, humanitariniu mokslu li­ teratūros, gamtos mokslu li­ teratūros.

Iš buržuazijos viešpatavimo laiku, kai j knygų spintą, taip pat ir į biblioteka buvo žiūri­ ma kaip i nereikalinga balda, kai kur ir dabar i biblioteki­ ninko profesiją dar užsilikusi neigiama pažiūra kaip i vi­ siškai neperspektyvų „skurdžių ir neveikšlų amatą“. Socialisti­ nėje visuomenėje biblioteki­ ninkas atlieka svarbia vi­ suomenine funkcija, iis vra vienas aktyviausiu kultūri­ nės revoliucijos organizato­ rių, juk jo rankose toks nuostabus žmonijos pažangos įrankis ir variklis, kaip kny­ ga. Padėti vaikui pasirinkti Pirmąją knygą, operatyviai aprūpinti mokslininką arba inžinierių literatūra ir infor­ macija, reikalinga sprendžiant opią mokslo arba gamybos problemą, o, kas svarbiausia, paversti knygą ir skaitymą būtinu sudedamuoju tarybinio žmogaus gyvenimo elemen­ tu, tai didžiai svarbus, atsakin­ gas ir garbingas uždavinys, kuri sprendžia mūsų laiku bibliotekininkai.

rochemikai specializuojasi galvano-technikos srityje: ti­ ria geležies, plieno ir kitų greitai koroduojančių ir rieišvaizdžių metalų padengimą kitais metalais, suteikiančiais detalėms gražią išvaizdą ir apsaugančiais jas nuo ardan­ čių atmosferos poveikių. Res­ publikoje plačiai žinomi mū­ sų elektrochemikų darbai elektrocheminio sidabravimo ir aliuminiavimo srityje. Fakul­ tete parengti specialistai suda­ dalį Lietuvos ro didžiąją Mokslų Akademijos Chemi­ jos ir Cheminės technologijos instituto personalo.

SMJ chemiją pasirinkę stu­ dentai nuo ketvirto kurso studijuoja monomerų sintezę ir polimerų, pigmentų chemi­ ją ir polimerizacijos reakcijų mechanizmus, filmoiu che­ miją, ir plastikų technologi­ ją, polimerų fiziką ir chemi­ nį modifikavimą. Jie specia­ lizuojasi baltymų bei odų modifikavimo arba vandenyje tirpių polimerų sintezės sri­ tyje. Šie polimerai randa pri­ taikymą chirurginių siūlų ir kitų medicininių preparatų gamyboje, tinka grafikos dar­ bų fiksavimui, padidina kalio trąšų gamybos efektyvumą, kai kurių metalinių dangų blizgesį.

Bioorganinės chemijos spe­ cializacijos studentai jau nuo pat pirmojo kurso dali studi­ jų laiko praleidžia GF Bio­ chemijos ir biofizikos kated­ roje. Tad greta bendrų vi­ siems chemikams dėstomų dalykų jie dar studijuoja bendrąją biologiją, mikrobio­ logiją, citologiją ir his­ tologiją, biochemiją, fizio­ logiją, genetiką, bioener­ getiką, nukleino rūgštis ir netgi žmogaus anatomiją. Vi­ si šie dalykai reikalingi tam, kad studentai sugebėtu susie­ ti įprastines chemines reakci­ jas su sudėtinga gyvojo pa­ saulio struktūra ir gyvybę nulemiančiais procesais, kad gerai įsisavintu šiuolaikinius biochemijos ir molekulinės biologijos tyrimo metodus.

Studentų diplominiai darbai susiję su katedros mokslo

tiriamuoju darbu. Juose nag­ rinėjami nukleino rūgščių ir baltymų kompleksai bei jų modeliavimo galimybės, ieš­ koma bioenergetikos ir energe­ tikos ryšių, kartu su biofizikais užsiimama ląstelės inži­ nerijos problemomis.

Stojantieji į Chemijos fa­ kultetą abiturientai visada domisi, kur jie dirbs baigę Universitetą. Į šį klausimą atsako mūsų surinkti statisti­ niai duomenys apie 1968—■ 1982 m. fakultetą baigusius absolventus. Iš tų duomenų matyti, kad virš 80% šio laikotarpio absolventų gyve­ na ir dirba Vilniuje. 34% dirba LTSR Mokslų Akade­ mijos ir kituose mokslinio tyrimo institutuose (Chemi­ jos ir cheminės technologi­ jos, Biochemijos, Taikomosios enzimologijos, „Termoizoliacijos“ ir kt.). Apie 16% ab­ solventų dirba konstravimo biuruose ir žinybinėse labo­ ratorijose. 17% — gamyklo­ se ir fabrikuose, 5% — mo­ kyklose. 11 % absolventų yra apgynę kandidatines diserta­ cijas. Mes galime džiaugtis kad chemikai patenkinti savo darbu: 85% absolventų ne­ pakeitė savo pirmosios dar­ bovietės.

Apžvelgus Chemijos fakul­ tete ruošiamų specializacijų įvairovę ir absolventų darbo galimybes galima padaryti išvadą, kad sau tinkamą stu­ dijų kryptį pas mus gali pa­ sirinkti daugelis tiksliuosius mokslus ir į gamybą linkusių jaunuolių.

Ypač fakulte­ te pageidaujami vaikinai. Šiuo metu pirmuosiuose kur­ suose jų tesusirenka apie 20%, tuo tarpu absolventų paskirstymo j darbą metu gamyklų, konstravimo biurų ir netgi kai kurių institutų atstovai pageidauja kaip tik vyrų.

Tikimės, kad šį rudenį fa­ kultete sulauksime gražaus jaunųjų chemijos entuziastų ibūrio! ’ ..........................

Z. .MAClONIS Chemijos fakulteto Polimerų chemijos katedros docentas

ŽURNALISTIKA

Daugeliui ši specialybė — kaip žmogus, pilietis. Todėl kažkas patrauklaus romantiš­ nesirinkite žurnalistikos, jei ko, viliojančio, o gal net ne­ manote, kad tai suteiks jums pasiekiamo. Tik nedaug kam išimtines teises. Teisė — tai suprantama, kad žurnalistika pareiga. Ir neįpareigokit sa­ reikalauja atitinkamos pozici­ vęs, jei nejaučiate būtinybės. jos ne tik darbe, bet ir gy­ Žurnalistikai tokių nereikia. venime.

O tiems, kurie vis dėlto pa­ Tuomet dažnas klausia — siryš užsukti į Pilies skers­ ar tai specialybė? Bestudijuo­ gatvi, kur įsikūrusi Univer­ jantys kolegos bemat atsaky­ siteto žurnalistikos katedra tų, žurnalistika ne specialy­ ilgesniam laikui, truputis „sau­ bė, o gyvenimo būdas. Gal sos" informacijos. pasirodys, kad atsakyta su Studijuojantys žurnalisti­ jumoru, bet čia esama ir ob­ ką pasirinktinai įsigyja vie­ jektyvios tiesos. Žmonės ne ną kurią nors specializaciją: visuomet priima žurnalistą laikraščių, radijo, televizi­ išskėstomis rankomis; vie­ jos, fotografijos ir profilizaciją niems trukdome, net įkyrime, (pramonės, žemės ūkio, ide­ kitiems padedame, kaf žmo­ ologijos ir mokslo, kino gus, viltį praradęs, kreipiasi ir teatro kritikos). Studentai redakcijon. leidžia mokamąjį laikraštį Ar žurnalistu galima tapti, „Universiteto žurnalistas", ar jau reikia būti? Tai ant­ rengia mokomąsias radijo, ras, ne mažiau svarbus klau­ televizijos laidas, studijuo­ simas, bet į jį atsako pirma­ ja istorijos, kalbas, litera­ sis. tūros, visuomenės mokslus, Tai, galima, tik ar bus tai igvia teorines ir praktines tikra, nesumeluota, ar mus specialybės žinias, mokosi li­ patenkins nauja būsena? Bū­ teratūrinio redagavimo, žur­ ti, matyti, išgyventi kiekvie­ nalistikos meistriškumo, spau­ ną gyvenimo akimirką, ir dos istorijos, mašinraščio, fo­ svarbiausia veikti — būti pa­ tografijos. įgyja nemažai ži­ čiu mažiausiu ' mechanizmo nių dailės, literatūras, teat­ sraigteliu, kurio dažnai labai ro, kino klausimais. Kiek­ trūksta. Ar išspausdinęs laik­ vienais metais rašo kursinius raštyje keletą straipsnių — specialybės darbus, vasarą jau žurnalistas, prirašęs de­ atlieka praktiką laikraščiuo­ šimtis rašinių — žurnalistas? se ir Valstybiniame Televizi­ Galbūt nebaigę žurnalistikos jos ir Radijo komitete. Penkspecialybės vra geresni žur­ tame kurse rašo diplominį nalistai?. . darbą iš žurnalistikos teorijos Ar žurnalisto darbą galima ir praktikos arba kūrybini. įrėminti vien tik į darbo va­ Žurnalistikos katedroje vei­ landas? O kur dėti save pas­ kia Žurnalistų klubas, SMD kui? Laisvalaikiu. Būti ar ne­ mokslinis būrelis, literatu bū­ būti žurnalistu? Gal ir ham- relis letiškas klausimas. Tik j jį Laukiame Jūsų — stiprių, reikėtų atsakyti — būti, nes, energingų, kūrybingų ir norin­ skelbdamas viena, o daryda­ čių daug žinoti. , Prof. L. VLADIMIROVAS mas kita, būsi neteisus — Indrė JUODALKSNYTE

TARYBINIS STUDENTAS 8

Rinkimės fizikos ir radiofizikos specialybes Kas iš mūsų nuo ankstyvos klausa vis dar viršys pasiūvaikystės nebandė prasi- lą. Radiofizikai — gamybiskverbti į gamtos paslaptis: ninkai, nors jaučiantys pavienas — perpjaudamas mes- šaukimą būti pedagogais, tukiukui pilvą, kitas — išardy- rėš galimybę patraukti prie damas žaislinį garvežį arba radiofizikos mokyklinį jauni(dar geriau) žadintuvą, tie- ma­ čias — užduodamas tūkstantį Jeigu kalbėtume apie ra,,kodėl". Dabar, mielieji abi- diofiztkos problemas, tai viturientai, jums atsiveria ne- sų pirma derėtų apibrėžti rapakartojama galimybė visam diofiziką kaip fizikos sritį, gyvenimui pasirinkti kodėliu- nagrinėjančią radiotechnikos ko kelią. Fizika — tai ne ir jai artimų techninių moksprofesija, o gyvenimo būdas, lų fizikinius pagrindus. KonkAntra vertus, fizika — tai retus radiofizikos tyrimo obmetodų ir filosofinės gamtos jektai yra šie: sampratos visetas, kurio dė— elektromagnetiniai virka mokslininkas gali spręsti pesiai ir bangos įvairiose įvairiausių gamtos mokslų elektrinėse grandinėse, siste(chemijos, biologijos, medici- mose ir aplinkose; nos ir, žinoma, fizikos) prob— elektroniniai ir joniniai lemas. procesai vakuume, dujose ir Vilniaus universiteto Fizi- kietuose kūnuose, veikiant kos fakultete galima pasi- elektromagnetinėms bangoms; rinkti dvi specialybes — fizi— radijo bangų žadinimas, ką ir radiofiziką. Kas tarp jų spinduliavimas ir sklidimas, bendra ir kuo jos skiriasi?

Tuo būdu, radiofizikai fvriBendri vra visų pirma fizikos nės tokias modernias fizikos pagrindai, kuriuos abiejų sritis, kaip infra ir superspecialybių studentai {gyja aukštų dažnių elektromagneAendrai pirmųjų penkių se- tinių virpesių teoriją ir prakmestrų bėgyje. Bendras yra tiką, impulsinės technikos abiejų specialybių ruošimo mikromazgų veikimo princiaukštas mokslinis lygis, pa- pus, signalų stiprinimą, grįstas naujausia technika elektrinius triukšmus, segneaprūpintomis mokomosiomis toelektra ir 1.1. ir mokslinėmis laboratorijoFizikos specialybės studenmis, kvalifikuotų dėstytojų tai mūsų fakultete įgyja šias globa. Bendra yra kūrybinė specializacijas: teorinės fizikos, fakulteto dvasia, kuria ..užsi- astrofizikos, optikos ir soektkrečia“ kiekvienas, penkis roskopijos. kietojo kūno fizipavasarius pasitikęs Saulėte- kos ir kvantinės elektronikos, kio alėjoje.

Plačiausią erudiciją ir diNa, o kuo skiriasi šios dvi džiausią teorinių žinių kraitį specialybės?

Radiofizika — susikrauna teoretikai. Teorišnauja specialybė. Šį rudenį kai būtina tyrinėti visas fiziį fakultetą bus trečią, kartą kos sritis, todėl teorinės fipriimami busimieji radiofizi- zikos specializacijos studenkai. Ir jeigu šiuo metu res- tai atlieka gamybinę praktiką publikos mokslo ir pramonės ir ruošia diplominius darbus reikmės patenkinamos radio- bet kurioje katedroje, fizikais tik 60%, tai galime Svarbu, kad jie turėtų polinspręsti, kad 1988-aisiais pa- kį abstrakčiam mąstymui ir

matematiniams skaičiavi­ mams. Šiuolaikiniai teoretikai nebeišvedinėja kilometrinio ilgio formulių, dauguma tyri­ mų atliekama pasitelkiant ga­ lingas ESM. Todėl dabar teo­ retikas — svarbus asmuo planuojant fizikinį eksperi­ mentą: modeliniai eksperi­ mentai, vykdomi skaitmeni­ niais metodais, leidžia nusa­ kyti fizikinio eksperimento rezultatus, optimizuoti jų vykdymo sąlygas.

Astrofizikų ir besimokant Universitete, ir jį baigus lau­ kia romantiškas kosmoso ty­ rėjo darbas — astronominiai stebėjimai mūsų observatori­

joje ant Kaldinių kalno (Mo­ lėtų rajone) ir ant Maidanako kalno tolimojoje Uzbeki­ joje. Tačiau nepamirškime, kad astronomo likimas — ne vien žvaigždėto dangaus ste­ bėjimas, bet ir sunkus kas­ dieninis daug triūso reika­ laujantis mokslininko darbas.

Optikos ir spektroskopijos pagrindinė užduotis — tirti elektromagnetinio spindulia­ vimo sąveiką su medžiaga.

Nors optika yra viena iš se­ niausių fizikos mokslo šakų, kuria išgarsino Niutono ir Frenelio vardai, tačiau ios polinkis — nuolat .Jaunėti".

Tai sąlygoja nauji registra­

G. Burbos nuotraukoje: vyresnysis mokslinis bendradar­ bis Romualdas Danielius prie pikosekundinio spektrometro.

vimo metodai, praplečiantys spektrinių prietaisų galimybes Didžiulį perversmą pastarąjį dešimtmetį optikoje ir spekt­ roskopijoje padarė lazeriai ir kompiuteriai.

Spektroskopiniai, o ypač Furje spektros­ kopijos, metodai yra jaut­ riausi medžiagos sandaros ty­ rimo metodai. Jais naudojasi visos fizikos sritys.

Fizikai, besidarbuojantys kietojo kūno elektronikos sri­ tyje, siekia prasiskverbti į atominių, joninių ir molekuluinių kūnų struktūros pas­ laptis, aiškinasi cheminius ryšius, stengiasi suprasti juo­ se vykstančius fizikinius reiškinius, atskleisti dėsnin­ gumus, būdingus kristali­ niams, polikristaliniams ir amorfiniams kūnams, išryš­ kinti atskirų grupių ypaty­ bes. Viena labiausiai popu­ liarių kietojo kūno fizikos krypčių. Universitete — ne­ tvariuos struktūros medžiagų tyrimas. Tai amorfiniai ir stiklo pavidalo puslaidinin­ kiai, įvairios prigimties Poli­ meriniai organiniai puslai­ dininkiai. Šių tyrimų rezultatai plačiai naudojami didelio efektyvumo mažakadriams te­ levizijos vamzdeliams kurti, įvairios paskirties elektrofotografiniams sluoksniams ga­ minti, rentgeno ir gama spin­ dulių defektoskopams ir kito­ kiems prietaisams tobulinti.

Puslaidininkių fizika vi­ siems, bent kiek ragavusiems fizikos mokslų, nebereikalin­ ga reklamos: užtenka pami­ nėti, kad būtent ji padėjo pagrindus galingai pramonės šakai — integralinei mikro­ elektronikai.

Puslaidininkių fizikos ateitis siejama su la­ bai talpios atminties ir greiJ taeigės lazerinės skaičiavimo mašinos kūrimu, lazerinio te­ levizijos ekrano konstravimu, informacijos užrašymu holo­ gramose ir optiškai ' valdo­ muose transparantuose, labai nedaug energijos reikalaujan­

čių televizijos perdavimo ka­ merų (vidikonų) tobulinimu.

Pati jauniausia fizikos fakultete — kvantinė elekt­ ronika, mokslas apie lazerius, jų tobulinimą ir naujų laze­ rinių sistemų kūrimą. Pagrin­ dinė lazerio, sukurto Astro­ nomijos ir kvantinės elektro­ nikos katedroje, ypatybė yra jo daugiaspalviškumas.

Tai reiškia, kad spinduliavimo bangos ilgis gali būti toly­ giai keičiamas, kaip ir radijo imtuve. Tuo būdu galima susi­ derinti su rezonansiniais ti­ riamos medžiagos bangos il­ giais. Toks lazeris — tobulas instrumentas spektroskopistams. Kadangi minėtasis dau­ giaspalvis lazeris pasižymi itin maža impulso trukme (10~12 s), tai jis sėkmingai naudojamas labai spartiems fizikiniams procesams tirti, net gyvosioms ląstelėms bū­ dingiems kitimams registruo­ ti. Todėl lazerio panaudoji­ mo spektras neįtikėtinai platus . Nei šiuolaikinė chi­ rurgija, nei terapija, nei bio­ loginiai nei cheminiai tyrimai nebeįmanomi be lazerio. Šiandieninio mokslo tenden­ cija — integravimas, todėl Vilniaus universiteto moksli­ ninkai glaudžiai bendradar­ biauja su šalies ir užsienio mokslininkais. Studentai taip pat prisideda prie bendradar­ biavimo ir savo moksliniu in­ dėliu, ir mokomąja-pažintine praktika, kurią gabiausieji siunčiami atlikti Magdeburgo (VDR) Aukštojoje technikos mokykloje.

Liaudies išmintis sako: ge­ riau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti.

Todėl kviečiame Jus pirmąjį balandžio šeštadieni i Fiziko dieną, į Dinozauro eitynes po miestą. Gal ir jūs panorė­ site papildyti Dinozauro svi­ tą.

Būsimasis studente, stu­ dijos — tai ne tik moky­ masis, bet ir aktyvi visuo­ meninė veikla. Tave kvies daug sporto, meno savi­ veiklos ir kitokių kolekty­ vų, klubų. Pasirink savaii papai pomėgi.

Ir būtinai ateik i mūsų buri — Universiteto turistų klubą, skaičiuojanti jau 25-us savo gyvavimo me­ tus. „Keliauk, pažink, nenurimk" — skelbia turistu šūkis. Tik keliaudamas pa­ žinsi savo kraštą, pla­ čiąją šalį, palėsi pagyvin­ ti ir pagilinti studijas (žiū­ rėk nutrauką „Ant Kama­ nų pelkės akivaro"). Juk senovės Rytuose kelionės

buvo neatsiejamos nuo žinių troškimo. M. Gorkis vadino keliones geriausia gyvenimo mokykla.

Universiteto turistų klu­ bas įsikūręs Saulėtekio ai.

31, Apsilankyti čia galima kiekvieną ketvirtadieni 18—20 vai. O nuo 20 vai. kiekvieną ketvirtadienį Jungiamojo korpuso (Sau­ lėtekio ai. 9) auditorijose vyksta vakarai, susitiki­ mai, skaidriu peržiūros, mokomasi ir ruošiamasi keliauti. Keliaujame sa­ vaitgaliais ir per atosto­ gas pėsčiomis, slidėmis, dviračiais, nebijom upiu ir kalnu.

S. DEVEIKIS

Jadvyga JASEVlCltJTE

Fizikos fakulteto vyresnioji mokslinė bendradarbė

KVIEČIA STUDIJUOTI Vilniaus V. Kapsuko universitetas 1983 m. priima pareiškimus, organizuoja stojamuosius egzaminus ir atrenka kandidatus siuntimui be konkurso i šias spe­ cialybes: 1. Maskvos valstybinis — politinė ekonomija 2 vietos 1 vieta — filosofija universitetas — mokslinis 2 vietos komunizmas

2. Maskvos valstybinis — ist. archyvų 1 vieta istorinis-archyvų tvarkymas — dokumentų tvarkyinstitutas mas ir valdymo darbo org. valst, įstaigose 1 vieta

3. Leningrado — slavų k. ir literatūra (bulgarų k. ir lit.) 1 valstybinis universitetas — romanų-germanų k. ir literatūra (vengrų) 1 — filosofija 1 — politinė ekonomija 1 — istorija (TSKP ist.) 1 — rusų k. ir literatūra 1 4. Tartu valstybinis universitetas

— gydomoji medicina

6. Maskvos energetikos institutas — šiluminė fizika 7. Kijevo valstybinis universitetas

1 vieta

— slavų k. ir lit. (čekų k. ir lit.)

1 vieta — rusų kalba ir lit. 5 vietos

8. Talino politechnikos — naudingų iškasenų institutas telkinių paieškų technologija ir kompleksinė 5 vietos mechanizacija 9. Baltarusijos universitetas 2 vietos — filosofija

10. Rygos politechnikos — cheminė technologija institutas biolog. aktvvių junginių 4 vietos

vieta vieta vieta vieta vieta vieta

10 vietų

5. Leningrado — naudingų iškasenų kalnakasybos institutas telkinių žvalgymo ir paieškų geofiziniai metodai 1 vieta

Viso:

42 vietos

PASTABA:

1. Stojantys i Tartu universitetą privalo turėti ne mažesnį kaip Il-rą sporto atskyri.

2. Į minėtas aukštąsias mokyklas siunčiami respub­ likos gyventojai, išlaikę stojamuosius egzaminus ge­ rais ir labai gerais pažymiais, ir atrinkti konkurso keliu.

3. Į Filosofijos, mokslinio komunizmo ir politinės ekonomijos specialybes priimami paprastai turintys ne mažesni kaip dviejų metų darbo stažą.

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto B. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 02922. Iškilioji spauda, Užs. Nr. 49. 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 «CoBeTCKMM cryAeuT’ — opraH napncoMa, peKiopaTa, KOMMTeTa AKCM Ahtbm, npo<į>KOMa opAenoB Tpy^oBoro Kpacuoro 3Ha.MeHn a ApyJKObi napoAOB Bhabhk>cckoto yHHBepcirreTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom H3MKe. PeAaKTop K. BapanunųKanTe.

Redaktorė J. VARAPNICKAITE