Tarybinis Studentas, 1978 m. sausio 13 d. Nr. 1-2 (1026-1027)

Kviečiame studijuoti Vilniaus V. Kapsuko universitete Specialus

j

laikraščio numeris

!

į>

vidurinių mokyklų abiturientams, kurie ruošiasi

I

stoti |

1978 m. sausio 13 d.

Nr. 1—2 (1026—1027)

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDiNO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

KAINA 4 KAP.

EINA NUO 1950 METŲ

Universitetą KUR IR KIEK PRIIMSIME 1978 METAIS D MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS

Matematika Taikomoji matematika

FIZIKOS FAKULTETAS Fizika

CHEMIJOS FAKULTETAS Chemija GAMTOS FAKULTETAS

Biologija Geografija Hidrogeologija ir inžinerinė geologija

MEDICINOS FAKULTETAS Gydomoji medicina Higiena, sanitarija, epidemiologija Pediatrija

FILOLOGIJOS FAKULTETAS

Lietuvių kalba ir literatūra Rusų kalba ir literatūra Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija ISTORIJOS FAKULTETAS

Žurnalistika Bibliotekininkystė ir bibliografija Istorija Psichologija

PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS Pramonės planavimas Darbo ekonomika PREKYBOS FAKULTETAS Prekybos ekonomika Prekių mokslas Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas

EKONOMINĖS FAKULTETAS

ŠIEMET UNIVERSITETAS PRIIMS | PIRMĄ KURSĄ 302S ŽMONES. SU BESIRUOŠIANČIAIS STUDIJUOTI MOŠŲ AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE KALBASI PROREKTORIUS DOC. B. SUDAVIČIUS.

SU STUDIJŲ SĄLYGOMIS, REIKALAVIMAIS, SU BUSIMOJO DARBO SPECIFIKA JUS SUPAŽINDINA UNIVERSITETO PROFESORIAI, DOCENTAI, DĖSTYTOJAI

KIBERNETIKOS IR FINANSŲ

Finansai ir kreditas Buhalterinė apskaita Ekonominė . kibernetika Ekonominės informacijos mechani­ zuoto apdorojimo organizavimas Statistika

TEISĖS FAKULTETAS Teisė

Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, V — vakarinis skyrius, N — neakivaizdinis skyrius.

KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS

KAS GALI BOTI INŽINIERIUMI, MEDIKU, PEDAGOGU, TEISININKU?.. PATARS PSICHOLOGAI.

NELENGVA PASIRINKTI PROFESIJĄ, NEMAŽIAU ATSAKINGAS BEI SUNKUS IR STUDIJŲ METAS.

Filologijos skyrius — lietuvių kalba ir literatūra, ru­ sų kalba ir literatūra, anglų kalba ir literatūra

Istorijos skyrius — bibliotekininkystė ir bibliografija Ekonomikos skyrius — pramonės planavimas, preky­ bos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė ap­ skaita, darbo ekonomika.

iiiiiiiiiiniiinininiiiiiiiiiiiiuijiiiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinjiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiijiiiiiiiiiiniiniiijiiiiijiiijįjjįjįjiiiniiiiiiiiiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiiiijiiiiiiiiiiiiijiiniinii.....

Žodis besirenkantiems profesiją AUG abiturientų laiš­ M apibendrinti atskirus faktus ir I Bronius SUDAVICIUS kų ateina (ypač pava­ daryti naujas pagrįstas išva- I Universiteto prorektorius mokymo sariop) į Universitetą. das. Labai svarbu ir mąstymo I iHi.W % Vienų autoriams rūpi, ar sun­ lankstumas, kuriuo pasižymin- I reikalams ku studijuoti, antriems — kur tis asmuo sugeba pakeisti I mm? dirbs baigę, dar kitiems — gos specialybės, kaip mate­ nimą turiningą ir įdomų. Uni­ klausimų, problemų sprendi- I kur didžiausi konkursai... Da­ ,«UW ? matika, ekonominės informa­ versitetas garsus meno savi­ mo būdus, jei taikomi būdai | lis laiškų nuvilia — čia tik nėra efektyvūs. „madingos " specialybės gau- cijos mechanizuoto apdoroji­ veikla. Mūsų dainų ir šokių Studijų Universitete sėkmė I mo organizavimas, buhalte­ ansamblis pripažintas absoliu­ dynės, siekimas rinktis ne rinė apskaita, finansai ir kre­ čiai geriausiu šio žanro me­ priklauso ir nuo asmens in- I profesiją, mėgstamą darbą, o no saviveiklos kolektyvu res­ telėkto tipo. Žmones sąlygi- I (būtinail) aukštąją mokyklą, ditas, statistika.

Sakykim, matematika. Šian­ publikoje, jis yra komjaunimo nai galima skirstyti j 4 tipus I Kiti žavi pasiryžimu — j šalį pagal intelektą: 1) neverbali- I metamos pretenzijos, svajo- dien jos metodus naudoja ne premijos laureatas, tapo pir•_­ nis, 2) stiprus verbalinis, 3) I Mūsų žvilgsniai vis dažniau krypsta į Saulėtekio alėją tik astronomas, fizikas, inži­ mojo sąjunginio meno savi­ apie nės (gal ir nerealios) nierius, kas jau seniai įprasta, veiklos festivalio laureatu, vidutinis verbalinis, 4) nuo- I Antakalnyje, kur kyla nauji Universiteto rūmai: mokomieji „pašaukimą " ar pan. ir blaibef ir ekonomistas, biologas, koncertavo Kremliuje. Pernai saikus verbalinis. Leningrado | korpusai, bendrabučiai, valgyklos... viai žiūrima j gyvenimą, A. Ždanovo universitete bu­ i medikas, net kalbininkas, tei­ respublikinėje apžiūroje savo galimybes. sininkas, psichologas, dauge­ „Grok, Jurgeli-77" mūsų kai- vo tiriamas studentų mokyt mosi priklausomumas nuo jų jau- lio kitų sričių specialistai. Ma- -mo kapela buvo Kokį patarimą duoti pripažinta . intelekto tipo. Gauti rezultatai nuoliui, besiruošiančiam stu- tematiniai metodai skverbiasi geriausia, Studentai turi parodė, kad sėkmingiausiai dijuoti aukštojoje mokykloje? visur: mafematizuojami ne tik savo organizacijas ir kluGal priminti, kad mūsų šalyje atskiri mokslai, bet ir įvairių bus. Plačiai žinomas Inter- studijuoja stipraus verbalinio intelekto tipo asmenys (jų visos profesijos lygiai reika­ liaudies ūkio šakų planavimas nacional inis klubas |(rengia' pažymių vidurkis 4,46), ge­ lingos ir lygiai gerbiamos. ir valdymas. Vadinasi, visur tarptautinius i daipolitinės rai mokosi ir neverbalinio ti­ Kad nėra tokio svarbaus ir at­ čia reikalingi aukštos kvalifi­ nos festivalius), jaunieji sakingo darbo, kuris būtų kacijos matematikai. Baigian­ kraštotyrininkai kas vasarą iš­ po asmenys (vidurkis 4,42) ir — nuosaikaus lengvas. O sunkiausias yra tieji šią specialybę gauna pa­ vyksta j kompleksines ekspe­ silpniausiai nemėgstamas darbas. Vertėtų skyrimus į daugelį ministerijų, dicijas, renka tautosaką, kraš­ verbalinio tipo asmenys (vi­ durkis 4,24). Atskirų intelek­ gerai pagalvoti ne tik apie gamyklų, mokslinių institutų to istorinės ir revoliucinės tai, kur stoti, bet būtinai — ir kt. praeities faktus, ruošia mono­ to tipų asmenų mokymosi ar esi pasiruošęs dirbti ten, 1972 m. Universitetą baigė grafijas. Aktyviai dirba spor­ pažangumas iš dalies priklau­ so ir nuo disciplinų. Visuo­ kur tave paskirs, kai baigsis pirmoji ekonominės informa­ to, turistų klubai. meninius mokslus žymiai ge­ gražusis studijų metas.

Kad cijos apdorojimo skaičiavimo Universitete veikia Visuo­ vėliau tavo gyvenimas teiktų mašinomis specialistų laida. meninių profesijų fakultetas. riau už kitus mokosi stipraus moralinį pasitenkinimą ir at­ Jiems suteikiama inžinie- Baigę jį, studentai įgyja ant­ verbalinio tipo atstovai (pa­ neštų Tėvynei kuo didesnę riaus-ekonomisto kvalifikacija, rą — visuomeninę — specia­ žymių vidurkis 4,62), o blo- I ' naudą. jie skiriami dirbti į mokslinio lybę ir gauna atitinkamą pa­ gi ausiai — neverbalinio tipo I Studentų komplektavimo tyrimo ir projektavimo orga­ žymėjimą. Fakultete yra pa- atstovai, Tai visai suprantama, • 1 problema sudėtinga: neleng­ nizacijas, j skaičiavimo cent­ skaitinės propagandos, kraš- nes čia būtina sugebėti abstrakčiai mąstyfi. Matematikos va atrinkti gabiausius, ge­ rus ir stotis, kuria įmonėse, totyros, gamfos apsaugos, riausiai pasiruošusius ir tin­ organizacijose AVS informa­ meninės fotografijos, sporto, disciplinas geriausiai mokosi taip pat stipraus verbalinio kančius studijuoti pasirinktą cijos apdorojimo sistemas. turizmo ir ekskursijų, meno (vidurkis 4,3), I specialybę jaunuolius. Pernai Norėčiau atkreipti stojan­ profesijų — choro ir voka- tipo atstovai po jų eina neverbalinio ti- I Erdvu naujajame studentų miestelyje. Šviesiose auditori„Mokslo ir gyvenimo" žur­ čiųjų dėmesį — Gamtos, Fi­ iinio ansamblio, liaudies nale išspausdintame S. Kregž­ zikos, Matematikos ir mecha­ instrumentų ir pučiamųjų or- po atstovai (vidurkis 4,24) ir I iose, puikiai įrengtose laboratorijose ir kabinetuose tik dės ir VI. Voverio straipsny­ nikos, Chemijos fakultetų stu­ kestro, šokių, dramos kolek­ blogiausiai — nuosaikaus ver- I duok valią minčiai, kūrybai! balinio tipo atstovai.

Ma- I je „Profesinė orientacija: vi­ dentai ruošiami gamybinio ir tyvų vadovų — skyriai.

L. SKIRPSTO nuotr. suomenės poreikis ar dienos pedagoginio profilio, Filolo­ Svarbų vaidmenį Universi­ tematikos disciplinoms svar- I bu ir abstraktus (algebra) ir I aktualija" buvo pasakyta tei­ gijos fakulteto auklėtinių teto gyvenime vaidina Stu­ singa mintis, kad „dabartinė dauguma dirba mokytojais, o dentų mokslinė draugija. Tai konkretus vaizdinis mąstymas I Biologijos ge- I atrankos sistema, paremta tik jų su aukštuoju išsilavinimu pirmųjų mokslinių bandymų, (geometrija). mokymosi rezultatais, nepajė­ labai trūksta. savo ištvermės patikrinimo rišusiai mokosi neverbalinio I tipo atstovai (vidurkiai afitin- I 1 gia atrinkti geriausius kandi­ mokykla. datus pagal profesinį tinka­ Sturenfų gyvenimą labai karnai 4,47). Tai leidžia daryti I 5LAIKYTI stojamuosius išvedą, kad labiau išvystytas I mumą. Todėl labai daug reiš­ egzaminus — tai tik praturtina Universiteto ryšiai abstraktus loginis mąstymas kia paties kandidato profe­ didelio darbo pradžia. su kitomis aukštosiomis mo- (būdingas stipriam verbalisinė nuostata, jo profesinio' Penkeri studijų metai parei­ kyklomis.

Bendraujama su tipui) yra pasirinkimo motyvai. Dauge­ kalauja daug triūso ir jėgų, daugeliu Tarybų Sąjungos raiam intelekto prielaida sėklis jaunuolių.. . dar vadovau­ pasišventimo pasirinktai spe­ mokyklų, pasirašytos bendra­ svarbiausia studijoms, g atima jasi ne tiek visuomenės po­ cialybei. Studentas — tai ne darbiavimo sutartys su Latvi­ mingoms studijuoti (ypač reikiais, savo sugebėjimais, tik būsimas specialistas. Tai jos, Odesos ir Baltarusijos sėkmingai interesais ir polinkiais, kiek būsimas inteligentas, kuris tu­ universitetais. biologines disciplinas) ir tuspecialybės prestižu".

Plečiasi ryšiai i su užsienio rimt aukštą neverbalinio tipo ri būti pasiruošęs vykdyti ir mokyklomis, intelekto lygį. Sunkiau sekasi svarbias visuomenines funk­ aukštosiomis; ILNIAUS V. Kapsuko cijas.

Glaudžius dalykinius ryšius studijos Universitete vidutinio universitetas — seniau­ su Greifsvaldo ir ypač nuosaikaus verbalinio Partija ir vyriausybė visoms palaikome sia šalies aukštoji mo­ aukštosioms mokykloms iškėlė (VDR), Krokuvos (LLR), Pra­ tipo asmenims. Jiems trūksta kykla, 1979 m. (ji iminės ke­ labai svarbius uždavinius — hos (CSSR) universitetais, Er­ sugebėjimų tiek abstrakčiai, turių šimtmečių jubiliejų. Gal ruošti aukštos kvalifikacijos, furto medicinos akademija. tiek konkrečiai mąstyti. Todėl šios didelės šventės dalyviai idėjiškai užgrūdintus specia­ Su jais mes keičiamės moks­ tokiems studijos Universitete nerekomenduotinos. bus ne vienas iš Jūsų, dabar listus, sugebančius kūrybiškai liniais darbuotojais, studenNetrukus mokyklose nu­ studentų mokyklos suole svajojantis atlikti jiems pavestą darbą, fais-prakfikantais, Šimtadienio šventė. apie savarankiško gyvenimo nuolat gilinti savo žinias, mo- grupėmis vasaros darbo ir skardės pradžią.

Atskirus Po jos, kaip ir po kiekvie­ rališkai taurius, mokančius poilsio stovyklose.

Kasmet didėlis būrys jau­ dirbti su žmonėmis, aktyvius studentus Universitetas siun­ nos šventės, vėl darbų metas. I Vasarą, kai tūkstančiai jaunuolių ruošiasi stojamiesiems čia studijuoti ir į užsienio Kiekviena diena, kad ir su I egzaminams. Universiteto studentai pradeda „trečiąjį senuolių nori studijuoti mūsų partijos politikos skleidėjus. aukštąsias mokyklas. kokiu džiaugsmu bebūtų Į mestrą". Jų statybiniai būriai pasklinda po respubliką, kitus aukštojoje mokykloje. Pavyz­ Universitete sudarytos vi­ braukiama kalendoriuje — I Sąjungos kraštus, socialistines šalis. džiui, pernai buvo gauti sos sąlygos studijuoti, tapti NIVERSITETAS ruošia svajojant apie savarankiško * 6972 pareiškimai — į vieną geru pasirinktos specialybės plataus profilir profilio specia­ kelio pradžią, yra labai V. VERBAUS nuotr. vietą pretendavo vidutiniškai žinovu. Mes turim laborato­ listus gamybiniam, pe­ reikalinga Jūsų gyvenime. Po 2,3 žmogaus. rijas ir kabinetus, aprūpintus dagoginiam, kultūriniam ir šimtadienio likę šimtas mo­ metais Universitetas šiuolaikine mokslo aparatūra, 1978 moksliniam darbui. Mokymo kyklos dienų — paskutinės priims į pirmą kursą 3025 labai turtingą (3,5 mln. leidi­ planai sudaryti taip, kad patvirto pasiryžimo ir kruopš­ žmones: į dieninį skyrių — nių) Mokslinę biblioteką. Lie­ grindinis dėmesys skiriamas taus ruošimosi toliau mokytis 1870, į vakarinį — 450, j tuvos Komunistų partijos ne vienai kuriai siaurai spe- dienos. Pažinimui nėra ribų, neakivaizdinį — 705. Ruošia­ Centro Komiteto ir respubli­ cialybei įgyti, o bendroms svarbu ne tiek, kaip siekiama mi 30 specialybių specialis­ kos vyriausybės rūpinimosi teorinėms disciplinoms, ku- žinių, padedančių žmogui to­ tai.

Kiekvienos specialybės dėka nuolat turtėja Universi­ rios yra keleto artimu spe- bulėti, svarbu išsiugdyti tokį studentai ruošiami siauresnė­ teto materialinė bazė. Anta­ cialybių pagrindas. Svarbiau­ norą, paversti jį poreikiu. mis specializacijomis — jų kalnyje, simbolišku vardu pa­ sias Universitetą baigusio Daugiau kaip 33000 spe­ Universitete yra 74. Be to, ne vadintoje Saulėtekio alėjoje, specialisto bruožas — platus cialistų pokario metais pa­ konkurso tvarka siunčiame statomas studentų miestelis. ir tvirtas mokslinis-teorinis ruošė Vilniaus universitetas. studijuoti į kitas šalies aukš­ Teisės ir trys ekonomikos fa­ pasiruošimas.

Per praėjusį IX penkmetį iš­ tąsias mokyklas.

Pavyzdžiui, kultetai jau persikėlė į nau­ Universitetinis mokymas pir­ leidome į gyvenimą 10 000 pernai — studijuoti filosofi­ jus šiuolaikinius rūmus, čia moje eilėje siekia suteikti aukštai kvalifikuotų specia­ jos, mokslinio komunizmo, pat iškilo daugiaaukščiai studentui fundamentalių moks' listų. Dar daugiau jų baigs politinės ekonomijos Maskvos bendrabučiai, baigiamas sta­ lų pagrindus, svarbius tiek mūsų Universitetą dešimtaja­ universitete, sporto medicinos tyti Fizikos fakulteto korpu­ mokslo-tiriamajai, tiek prak­ me penkmetyje: šaliai labai Tartu universitete, archyvis­ sas. tinei veiklai. Tokia mokymo reikalingi jauni ir talentingi, tikos Maskvos istorijos archy­ Studentas ne vien knyga kryptis kelia atitinkamus rei­ kūrybingi ir atsidavę komuniz­ vų institute ir kt. gyvas. Daugelis turbūt girdė­ kalavimus ir žmogaus psichi­ mo reikalui specialistai.

Kokiais srautais pasklis no­ jo apie mūsų gražias tradici­ kai. Sėkmingos studijos Uni­ Didelė laimė dirbti ir stu- I Kad ir išlaikei stojamuosius egzaminus, ne iš karto vyrintys tapti studentais, kokios jas — pirmakursių imatrikulia­ versitete reikalauja mąstymo dijuoti Vilniaus universitete. I resnieji kolegos priima į studentų šeimą. „Fukso“ laukia specialybės bus populiariau­ ciją, Mediumo — pusės stu­ savarankiškumo.

Savarankiš­ Kviečiame Jus, jaunieji drau- I nelengvi išbandymai: „krikštynos" (nuotraukoje ir matome sios, galima tik numanyti. Vi' dijų — šventę, diplomantų kai mąstantis asmuo moka gai, j mūsų Alma Mater. At- I žurnalistų „krikštatėvį" „Komjaunimo tiesos" redaktorių sada būna norinčių studijuoti palydas, — daugelį renginių pats rasti problemas ir jas kakliai siekite savo tikslo, ne- I y. Chadzevičių], „įšventinimai" ir kitos panašios šventės, teisės, prekybos, istorijos, rodo televizija. išspręsti savo jėgomis.

Jis bokite darbo, nes viskas pa- I |<Ur verčiama prisiekti ištikimybę studento pareigai, klaumedicinos specialybes. Ir la­ Siekimas išugdyti visapusiš­ sugeba analizuoti gyvenimo siekiama tik per jį. Tegu stu- I Syti vyresniųjų, ir šiaip visokį miklumą rodyti... bai dažnai „pamirštamos" to­ kai ir harmoningai išvystytą reiškinius ir mokslinę literatū­ dentų auditorija tampa Jūsų I kios pat įdomios ir reikalin- asmenybę daro studentų gyve rą, išskirti esminius dalykus, kokybės penkmečiu.

I L. DANILOVOS nuotr.

D

V

U

aiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiijiiniirniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiFiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiKiiiiiniiiiiiiiHim

Jums moja Filologijos fakultetas Gerbiamieji abiturientai!

Tarp jūsų yra nemaža to­ kių. kuriuos traukia filologi,a — kalbos, literatūra. Ne tik traukia, bet ir turite joms gabumų, kuriuos spėjote pa­ rodyti jau vidurinės mokyk­ los suole. Kviečiame: ateiki­ te pas mus, į Filologijos fa­ kultetą. { fakultetą, kuris yra didžiausia respublikoje filolo­ gų kalvė. Čia jūs studijuosite lituanistiką (lietuvių k. ir lit. spec.), rusistiką (rusų k. ir lit. spec.), kiti rinksis užsienio — anglų, vokiečių, prancūzų — kalbas ir literatūrą.

Kokios studijos jus laukia šiame fakultete? Kuo būsite, ji baigę?

Ne vienas svajojate: tap­ siu rašytoju — poetu, prozi­ ninku, literatūros kritiku. Ir ne vienam fakulteto auklėti­ niam tos svajonės yra išsipildžiusios. Gal daugiau kaip du trečdaliai dabartinių respubli­ kas rašytojų yra baigę Vil­ niaus universitetą. Ne vienas, baigęs fakultetą, nuėjo dirbti į leidyklą, redakciją, tapo vertėju, gidu turizmo įstaigo­ je.

Gerai pasirodžiusieji mokslo tiriamojo darbo bare buvo pakviesti į mokslinį ins­ titutą, palikti dėstytojais aukštojoje mokykloje.

Ir vis dėlto pagrindinis mū­ sų ..darbdavys" yra Švietimo ministerija.

Daugumas Filo­ logijos fakulteto auklėtinių eis dirbti Į vidurines mokyk­ las bei technikumus, nes pir­ mučiausia jie rengiami moky­ tojo profesijai. Profesijai, ku­ ri yra viena reikalingiausių, ryškiausių ir garbingiausių.

Vieša paslaptis, kad nemaža dalis jaunimo, rinkdamasi fi­ lologo specialybę, atveria fa­ kulteto duris ne itin palankiai nusiteikusi mokytojo darbui: vilioja literatūros, kalbų mokslai, bet būsimas darbas mokykloje — ne. Kodėl? Ar lituanisto, rusisto, germanisto ar kita šios srities specialybė kaip nors kertasi su mokyto­ jo profesija, jai prieštarauja?

Ne- Šiam „ne“ pagrįsti gali­ te patys pasirinkti daugybę akivaizdžiausių pavyzdžių ir faktų iš gyvenimo. Poetė Sa­ lomėja Nėris, rašytojai A. Venclova, J. Paukštelis ir kt. nemažą savo gyvenimo dalį dirbo kilnų mokytojo darbą. Žymusis mūsų kalbininkas akad. J. Balčikonis, žymusis senosios lietuvių literatūros tyrinėtojas prof. J. Lebedys.

Galop ne vienas dabartinių fakulteto docentų, dėstytojų yra buvę mokytojai. Ne, mo­ kytojo darbas nėra kliūtis kitoniškam kūrybiniam dar­ bui. Ką ir besakyti apie kliū­ tį! Juk ir pats gero mokytojo darbas — tiek pamokoje, tiek namie — yra perdem kūryba.

Sakoma, kad mokytojo dar­ bas yra sunkus. Taip! O ar tai bloga? O koks vertingas, visuomenei naudingas darbas lengvas? Užsiminę apie dar­ bo mokykloje sunkumą, būtu­ me visiškai neteisūs, neatvertę ir antrosios lapo pusės, kur parašyta: mokytojo dar­ bovietė — šviesios, jaukios klasės, kabinetai; atostogos — ilgiausios; atlyginimas — vienas didesniųjų.

Mokyklos, žinoma, laukia

Labai įdomi specialybė KOKIA? PASIŽVALGYKIME CHEMIJOS FAKULTETE. Chemijos fakultetas — vienas iš tiksliųjų mokslų fa­ kultetų Universitete.

Jame mokosi 360 studentų, dirba 35 mokslinio-pedagoginio perso­ nalo nariai (iš jų 3 profeso­ riai, 23 docentai), 32 moksli­ niai bendradarbiai. Fakultetas ruošia plataus profilio chemi­ kus pramonei, mokslinio tyri­ mo įstaigoms mokykloms ir kitoms liaudies ūkio sritims.

Baigę fakultetą chemikai įgy­ ja įvairiapusišką išsilavinimą ir gali sėkmingai taikyti savo žinias sprendžiant įvairiau­ sius gamybinio, organizaci­ nio, pedagoginio, mokslo ti­ riamojo darbo klausimus.

Be bendrųjų, fundamentalių chemijos žinių ir chemiko darbo įgūdžių, fakulteto stu­ dentams suteikiamos galimy­ bės ir specializuotis atskirose chemijos mokslo šakose. Fa­ kultete yra tokios specialy­ bės — chemija (specializaci­ jos — analizinė, organinė ir fizikinė chemija), stambiamolekulinių junginių chemija (specializacijos — lakų dažų chemija, plastmasių chemija) ir gamtinių junginių chemija (biochemija). į specializacijas studentai skirstomi nuo ketvirto kurso.

Pagal jsigaliojančius naujus mokymo planus fakultete su­ stiprinamas pedagoginis ruo­ šimas — skaitomi atitinkami kursai (pedagogikos, psicho­ logijos ir kt.), penktame kur­ se numatoma dviejų mėnesių pedagoginė praktika mokyk­ lose.

Kas nežino didžiulės che­ mijos mokslo ir cheminės pramonės reikšmės vystant pramoninę ir žemės ūkio produktų gamybą mūsų šaly­ je, vykdant dešimtojo penk­ mečio plano užduotis. Todėl Chemijos fakultetas — ne tik aukštoji mokykla, tai vienas stambiausių respublikoje che­ mijos mokslinio tyrimo cent­ rų. Pagrindinės mokslo tiria­ mojo darbo kryptys yra šios — tyrimai cheminės analizės, polimerų chemijos, biologiš-

kai aktyvių medžiagų sinte­ zės, elektrochemijos srityse.

Fakulteto mokslininkai pla­ čiai bendradarbiauja su LTSR Mokslų Akademijos Chemijos ir Cheminės technologijos institutu, Maskvos, Kijevo, Leningrado ir kitų šalies miestų moksliniais centrais.

Palaikomi glaudūs ryšiai ir su gamybinėmis organizacijomis, įmonėmis, atliekami įvairūs darbai pagal pramonės užsa­ kymus. Fakulteto darbuotojai sukūrė ir įdiegė pramonėje keletą naujų technologinių procesų. į platų fakulteto mokslo ti­ riamąjį darbą įtraukiami ir studentai. Pirmame—trečiame kursuose mokslinį darbą or­ ganizuoja Studentų mokslinė draugija, kuriai priklauso apie šimtas studentų chemi­ kų, o nuo ketvirto kurso jau visi studentai paskirstomi į fa­ kulteto mokslines laboratori­ jas.

Mokslinio darbo įgū­ džiai — svarbi grandis spe­ cialisto chemiko ruošimo pro­ cese.

Chemijos fakulteto studen­ tai aktyviai dalyvauja kom­ jaunimo, studentų profsąjun­ gos darbe, meno saviveiklo­ je, sporto varžybose, moka gražiai pasilinksminti fakulte­ to vakaruose. Kiekvieną pa­ vasarį iškilmingai pažymima Chemikų diena. Yra ir kitų tradicinių švenčių.

Kasmet j I kursą priimami 75 studentai (45 — į chemi­ jos, 20 — j stambiamolekulinių junginių ir 10 — į gam­ tinių junginių specialybes).

Kviečiame vidurinių mokyklų absolventus, besidominčius chemija (ir, žinoma, turinčius gerus pažymius iš fizikos bei matematikos — iš tiesiogiai susijusių su šiuolaikine che­ mija disciplinų) stoti į Vilniaus universiteto Chemijos fakulte­ tą. Čia jūs įgysite labai įdo­ mią, labai reikalingą liaudies ūkiui specialybę, papildysite respublikos chemikų gretas.

gerų mokytojų. Ar Filologi­ jos fakultetas sudaro bent minimalias sąlygas pasirengti geram mokytojo darbtii? Į šį klausimą drįstame atsaky­ ti: „Taip!" Žinoma, čia turi­ me galvoje tą, kam netrūks­ ta gerų norų, pedagoginio darbo pamėgimo, ryžto ir iš­ tvermės (kažkoks ypatingas pašaukimas nebūtinas). Filo­ logijos fakultetas turi įsiren­ gęs pagal paskutinį technikos žodį nemaža audiovizualinių auditorijų, jų technika kas­ met tobulinama. Čia jūs įgy­ site būtiniausių įgūdžių nau­ dotis pamokoje ekranu, mag­ netofonais, techninėmis prog­ ramuoto mokymo priemonė­ mis, išmoksite programavimo meno. Bet 'reikia brėžte pa­ brėžti: pedagoginio meistriš­ kumo pagrindų pagrindas — kruopščios specialybės daly­ kų studijos.

Visiems jums bus skai­ tomi kalbotyros, literatūras mokslo įvado kursai. Itin di­ delis dėmesys kreipiamas į platų ir intensyvų pasirinkto­ sios specialybės disciplinų studijavimą — dabartinę lie­ tuvių, rusų ar atitinkamą už­ sienio kalbą, tų kalbų istori­ jos ir teorijos disciplinas, tautosakos, liteiatūros discip­ linas. Kaip ir visi kiti tarybi­ nės aukštosios mokyklos stu­ dentai, jūs studijuosite vi­ suomenės mokslus, padedan­ čius formuoti tvirtą pasaulė­ žiūrą ir rengtis visuomeninei veiklai. Kadangi diduma jūsų eis dirbti į vidurines mokyk­ las, mokymo plane yra visas ciklas pedagoginių disciplinų.

Teisininkas — tai tardyto­ jas ir prokuroras, advokatas ir teisėjas, juriskonsultas ir notaras, teismo ekspertas ir vykdomojo komiteto darbuo­ tojas. Tai žmogus, dirbantis su žmonėmis ir todėl priva­ lantis puikiai susigaudyti žmogiškosios psichologijos vingiuose. Teisininko darbo sėkmė ar klaidos dažniausiai priklauso nuo to, ar moka jis dirbti su žmonėmis. Teisi­ ninkas — tai auklėtojas ir patarėjas, kurį mato ir vertina daugelis, todėl privalo jis būti pavyzdžiu aplinkiniams.

Daugelį iš tų savybių, būdo bruožų, kurie būtini teisininkui, galima iš­ siugdyti, tačiau, renkantis šią profesiją, pravartu susimąs­

Visi jūs atliksite pedagoginę praktiką pionierių stovyklose, vidurinėse mokyklose. Litua­ nistai ir rusistai jau pir­ muose kursuose bus atlikę dialektologinę ir tautosakinę praktiką įvairiose respubli­ kos vietose, germanistai ir romanistai turės vertimo praktiką. Beje, vokiečių kal­ bos ir literatūros specialybės studentai dar vyksta prakti­ kuotis į VDR, Greifsvaldo universitetą.

Antraisiais .studijų metais jūs suskilsite į kalbininkus ir literatus ir klausysite specia­ liąsias disciplinas, specialius kursus. Pavyzdžiui, lituanistai kalbininkai klausys naująsias kalbotyros kiyptis, senovės prūsų kalbą ir kt., o tie, ku­ rie norės gilintis į lyginamo­ sios kalbotyros paslaptis, ga­ lės rinktis fakultatyvines (ne­ privalomas) senovės indų, graikų, hetitų, lyginamosios indoeuropiečių kalbų grama­ tikos ir pan. paskaitas; lite­ ratai turės specialius kursus bei seminarus: V. Krėvė-Mic­ kevičius, Just. Marcinkevi­ čiaus kūryba, B. Sruogos dramaturgija, lietuvių eilėda­ ra, senosios lietuvių literatū­ ros poetika, demokratinės ir realistinės lietuvių literatū­ ros tradicijos, XIX a. lietu­ vių literatūros srovės, tradi­ cijos ir novatoriškumas da­ bartinėje lietuvių lyrikoje, lietuvių tarybinio romano poetika, lietuvių lyrikos rai­ da. Rasistams Skaitomuose specialiuose kursuose, jų se­ minaruose bus išsamiau gvil­ denamos rusų kalbos ir lite­ ratūros problemos: rusų kal­ bos frazeologija, žodžių dary­ ba, lingvistinė poetika, gre­ tinamoji rusų ir lietuvių kal­ bų gramatika, vertimo klausi­

mai, šiuolaikinė tarybinė poezija, marksistinė litera­ tūros kritikos metodologija, A. Puškino, L. Tolstojaus, A. Čechovo, L. Leonovo ir kt. rašytojų kūryba, roman­ tizmas rusų XIX a. poezijoje, lietuvių—rusų literatūriniai ryšiai. Iš anglų kalbos ir li­ teratūros klausimų specialių kursų galima suminėti: ling­ vistinė poezijos analizė, amerikinio anglų kalbos va­ rianto ypatybės ir kt., iš vo­ kiečių specialybės — vokie­ čių kalbos žodyno bruožai, kalbos dalių problemas da­ bartinėje vokiečių kalboje, šios kalbos stilistinė sintak­ sė.

Visuose kursuose, išskyrus pirmąjį, jūs rašysite seminari­ nius ir kursinius darbus. Čia bus temų, kurias nagrinėdami galėsite parodyti savo suge­ bėjimus dirbti mokslo tiria­ mąjį darbą, pasakyti pirmąjį savo: „Eureka!" Savo darbus vėliau plėtosite bei gilinsite moksliniame būrelyje, kuris jus maloniai pakvies, skaity­ site konferencijose, eksponuo­ site respublikinėse mokslo darbų apžiūrose, būsite pre­ mijuojami. Iš jų išaugs dip­ lominis darbas, kurį gūisite Valstybinėje egzaminų komi­ sijoje, baigdami studijas.

Tie, kurie norės bandyti sa­ vo plunksną poezijos, prozos žanruose, bursis į literatų bū­ relius. Įspūdingas kiekvienų metų įvykis fakulteto gyve­ nimo kronikoje — jaunųjų plunksnos draugų kūrybos konkursas ir geriausiųjų pre­ mijavimas, taip pat kasmeti­ nis renginys — laureatų kū­ rybos vakaras,~~į kurį visuo­ met atsilanko svečių žymių respublikos poetų ir prozinin­ kų, literatūros kritikų.

Doc. J. PIKCILINGIS Filologijos fakulteto dekanas

Jei nori būti teisininku tyti, ar užteks valios, pasiry­ žimo, (kantrybės tam. Jeigu pasiryžote — kviečiame.

Teisės fakultete studentai ruošiami šių specializacijų: teismo ir prokuratūros, ūki­ nės teisės, valstybinės teisės.

Fakulteto mokymo procese plačiai naudojami mokslo ir technikos pasiekimai: turime turtingą šiuolaikine technika aprūpintą kriminalistikos la­ boratoriją, fotolaboratoriją, kuriose studentai mokosi fil­ muoti ir fotografuoti, surasti ir užfiksuoti „nusikaltimų" pėdsakus. Turime modifikaci­ jos kabinetą, sukaupusį ne­ mažą respublikos ir šalies

teisinių aktų fondą, kuriuo dėstytojai ir studentai naudo­ jasi, ruošdami mokslinius dar­ bus Studentas teisininkas turi ne tik gerai mokytis (kaip, beje, bet kuris kitas studen­ tas), bet būti ir aktyvus vi­ suomenininkas: kad įgytų visuomeninio darbo, bendra­ vimo su žmonėmis įgūdžių, sugebėtų skaityti paskaitas visuomenei, aktyviai propa­ guoti teisines žinias.

Ir čia studentams yra kur pasi­ reikšti: fakultete gausios stu­ dentų komjaunimo ir profsą­ jungos organizacijos, veikia gerą šlovę Universitete turįs

Gamybos vadovai ir organizatoriai RUOŠIAMI PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETE

Šiuolaikinėmis visuomeni­ nės gamybos vystymosi sąly­ gomis nuo pramonės lygio, augimo tempų ir krypčių pri­ klauso viso liaudies ūkio, technikos pažangos kryptys.

Pramonei, kaip ir visam liau­ dies ūkiui, yra būdingas pla­ ningumas, sąmoningas pa­ žangių proporcijų nustaty­ mas. Tai ypač aktualu šiuo­ laikinės mokslo ir technikos revoliucijos sąlygomis, kada labai sparti mokslo ir tech­ nikos pažanga daro didžiulį revoliucinį poveikį visai pra­ moninei gamybai, kada atran­ dami vis nauji ir nauji tech­ niniai sprendimai, technologi­ niai procesai, gamyboje pla­ nuojamos visiškai naujos ža­ liavų, medžiagų rūšys. Šio­ mis sąlygomis formuoti pra­ monės pažangią struktūrą, užtikrinti jos proporcingumą gali tik žmonės, turintys aukštą kvalifikaciją, suge­ bantys ne tik žinoti esamą technikos lygį, bet ir numa­ tyti mokslo bei technikos pažangos kryptis ir tendenci­ jas.

Tokie aukštos kvalifikaci­ Doc. A. LEVINSKAS jos, plačios erudicijos spe­ Pra­ Chemijos fak. dekanas cialistai yra ruošiami

Be minėtųjų lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, prancūzų kalbos ir literatūros specialy­ bių, fakultete yra klasikinės filologijos specializacija, ku­ rią pasirinkusieji ruošiami dėstyti lotynų kalbą, plačiai studijuoja senąją graikų kal­ bą, antikinę literatūrą, kt. specialias disciplinas.

Yra ir vertėjų specializa­ cija.

Didelis Filologijos fakulte­ to auklėtinių būrys jau dirba pedagogo darbą, spėjo tame darbe pasižymėti lituanistų, anglų, vokiečių, prancūzų kalbos ir literatūros specialy­ bės jaunų mokytojų, dėstyto­ jųGeri atsiliepimai pasiekia mus kasmet: absolventai turi platų ir gilų filologo-lituanisto, rusisto, anglisto ir kt. iš­ silavinimą, darbštūs, veiklūs, pavyzdingo elgesio. Gerai dirba įvairiose respublikos mokslo bei kultūros įstaigo­ se. Žinoma, nėra namų be dūmų. Savaime suprantama, ir mes čia ne išimtis.

Kasmet tobulėja mokymo procesas, kuris įgauna vis naujesnį, vis savarankiškesni pobūdį; tobulinami mokymo planai, kurie suteiks platesnę negu anksčiau filologo, saky­ sim, germanisto ar romanisto, ir atitinkamos kalbos dėsty­ tojo, kvalifikaciją.

Intensyvus ir turiningas akademinis gyvenimas, įvai­ riopos visuomeninės veiklos formos Universitete plačiai atveria busimajam fakulteto auklėtiniui prasmingų studijų ir visapusiško asmenybės ug­ dymo duris.

Ateikite pas mus!

monės ekonomikos fakultete.

Pramonės planavimo ir darbo ekonomikos specialybėse bu­ simieji pramones gamybos organizatoriai ir vadovai gau­ na reikalingą išsilavinimą.

Mokymo planuose žymią vie­ tą užima visuomeninės bei bendro ekonominio lavinimo disciplinos, kurių studijavi­ mas įgalina pažinti objekty­ vius visuomenės vystymosi dėsnius, jų pasireiškimo dės­ ningumus ir tendencijas. Taip pat plačiai studijuojamos spe­ cialybės disciplinos, kurios įgalina studentus pažinti pra­ monės planavimo, gamybos bei mokslinio darbo organi­ zavimo metodus, supažindina su būsimo darbo specifika. Šiuolaikinėmis gamybos sąlygomis mokslinis gamybos organizavimas, planavimas ir valdymas negalimas be ma­ tematinių metodų, elektroni­ nės skaičiavimo technikos.

Todėl busimieji pramonės ga­ mybos planuotojai ir organi­ zatoriai plačiai supažindinami su ekonominiais-matematiniais planavimo metodais.

Pramonės planavimas ir darbo ekonomika yra daugiapusiškos veiklos sritys,

reikalaujančios gamybos są­ lygų ir jos technologijas pažinimo, sugebėjimo anali­ zuoti ir apibendrinti reiški­ nius, prognozuoti. Todėl šių specialybių studentai studi­ juoja ir liaudies ūkio plana­ vimą, pramonės šakų gamy­ bos technologijos pagrindus, mokslinį darbo organizavimą, supažindinami su šiuolaikinės technikos panaudojimu, su galimomis ekonominėmis situacijomis bei jų sprendimo metodais. Praktiniams įgū­ džiams įgyti studentai atlieka pramonės įmonėse dvi prak­ tikas, kurių bendra trukmė 6 mėnesiai. Mokslo tiriamojo darbo įgūdžius studentai gauna ruošdami kursinius darbus, diplominį darbą, o taip pat dalyvaudami moks­ linių būrelių veikloje ir moksliniuose tyrimuose, at­ liekamuose pagal sutartis su pramonės įmonėmis ir kito­ mis organizacijomis. Jaunuo­ liai, linkę į mokslinį darbą, paliekami dirbti Universitete arba skiriami į kitas aukštą­ sias mokyklas ir mokslo tiria­ mąsias įstaigas.

Plati penkerių metų mo­ kymo programa reikalauja

totecmctonalinis klubas. Mū­ sų stodami ai aktyviai daly­ vauja ir Universiteto centri­ niuose meno saviveiklos ko­ lektyvuose, sporto klubo veikloje ir t. t., yira aktyvūs statybinių būrių dalyviai.

Tarybinio teisininko darbas — sunkus, atsakingas, reika­ laujantis įvairiapusiškų žinių, aukštų moralinių savybių.

Jeigu Jūs nebijote atkaklaus darbo, turite aiškų tikslą, savo veikla trokštate prisidė­ ti prie kovos su teisės pažei­ dimais, nutarėte tapti teisi­ ninku — laukiame Jūsų!

Dėst. A. KATKUS

daug įtempto darbo. Tam tikra studentų dalis dėl ne­ pakankamo pasiruošimo arba nepakankamo darbštumo jau pirmuose kursuose nepajėgia susidoroti su nemažu krū­ viu ir jiems tenka apleisti Universiteto auditorijas. To­ dėl stojantieji į Pramonės ekonomikos fakultetą turi ryžtis ilgam, įtemptam ir ne­ lengvam, bet įdomiam darbui tiek studijų metu, tiek ir joms pasibaigus. Be išsilavini­ mo ir specialių žinių, iš šių žmonių reikalaujama valios, energijos, sumanumo, stip­ rios sveikatos.

Baigę Pramonės ekonomi­ kos fakultetą ir įgyję pra­ monės planavimo specialybę, skiriami dirbti į pramonės įmones, ministerijas, projektavimo-konstravimo orga­ nizacijas, planavimo įstaigas.

Darbo ekonomikos specialy­ bę baigusieji dirba neseniai sąjunginėse respublikose įsteigtuose Darbo resursų nau­ dojimo komitetuose, įmonių darbo ir užmokesčio skyriuo­ se, darbo mokslinio organi­ zavimo tarnybose ir kt.

Kruopštus darbas, nuolatinis kvalifikacijos kėlimas įgalina pramonės planavimo ir darbo ekonomikos specialistus pa­ siekti atsakingų postų.

Doc. P. KIUBERIS fakulteto dekanas

Ar verta studijuoti matematiką?

NESKIRIA RIESTAINIO NUO

KAVOS PUODUKO Atsiranda keli šimtai užsispyrėlių, kurie ruošiasi studijuo­ ti matematikų, kurie tėvelių ir mamyčių patarimų neklauso ir pasiryžę „valgyti duoną sausą". Pasirodo, šie jaunuoliai yra darbo nevengiantys, ambicingi žmonės, pasiryžę tar­ nauti (jei jau tarnauti) mokslų karalienei ir tarnaitei. Jie pa­ siryžę siausti matematikos imperijoje. Tai juos yra sužavėjęs Pitagoras, Euklidas ir Archimedas, Dekartas, Leibnicas ir Niutonas, Oileris, Gausas ir Lobačevskis, Cebyšovas, Mar­ kovas ir Kolmogorovas, ..., Kubilius, Sfatulevičius ir Grige­ lionis. Tie, nuo kurių priklausė, priklauso ir priklausys pro­ greso sparta — mokslo poezijos kūrėjai, kurių išvestomis formulėmis nori papuošti savo atradimus daugelis tiksliųjų mokslų atstovų. Nes kas matematiko sukurta, yra teisinga visam laikui, yra tai, kuo abejoti neįmanoma. Tai, kas pasakyta, nė kiek nemenkina kitų mokslų, menų ir filosofi­ jos vaidmens. Iš tikrųjų, žmonijos kūrybos bei atradimų aibė yra nepaprastai turtinga ir sudėtinga.

Ar verta rinktis matematiko profesiją!

Taip. Jeigu Jus žavi matematikos darna, jeigu besimokant jos Jus dažniau už kitus lydėjo sėkmė, jeigu Jūs atkakliai ieškojote kelių sunkesniems uždaviniams išspręsti, jeigu Jūs džiaugėtės, išanalizavę ir pagrindę sunkaus uždavinio sprendimą.

Istorinis procesas lėmė Vilniaus universitetui — jo Mate­ matikos ir mechanikos fakultetui — tapti pagrindine matema­ tikų kadrų kalve respublikoje. Fakultetas ruošia matemati­ kos ir taikomosios matematikos specialistus atskiroms mate­ matikos ir jos taikymų sritims studijuoti.

Universitetiniai matematikų ruošimo planai ir programos yra labai turtingi. Mokymo procese studentai supažindina­ mi su daugeliu matematikos šakų bei matematinių tyrimų

metodų įvairove (šiame laikraštyje sužinosite tik labai ma­ žą jų dalį).

Matematikos ir jos metodų taikymo meno moko žymiausi respublikos matematikai: Universiteto rektorius prof. J. Ku­ bilius, profesoriai P. Katilius, A. Bikelis, V. Statulevičius, B. Grigelionis, E. Vilkas ir nemažas būrys docentų bei kan­ didatų. Tarp pastarųjų (gal esate nugirdę arba kitaip paty­ rę), kaip ir vidurinėse mokyklose, pasitaiko ir darbo įrankių vardais vadinamų. Tačiau jų bijoti neverta, nes yra tvirtina­ ma [ko gero taip ir buvo), kad akmeniniai kirviai ir medi­ niai pjūklai plieninių kirvių bei deimantinių pjūklų pirmta­ kais yra buvę...

Ką dirba fakultetą baigę jaunieji specialistai! Dalis paten­ ka į aspirantūrą, kiti į aukštąsias mokyklas, mokslinio tyrimo institutus, skaičiavimo centrus, konstruktorių biurus, moder­ nias gamyklas. Tam tikra matematikos specialybės studentu dalis tampa mokytojais. Būsimo darbo sritis priklauso nuo studijų rezultatų, polinkių ir noro, o poreikis matematikų kadrams yra ir bus gana didelis.

Ar sunku tapti fakulteto studentu! Nesunku. Jeigu Jūsų matematikos mokėjimą mokytojai vertina ketvertu („nepa­ temptu"). Patempti pažymiai, aišku, negali būti Jums savi­ kontrolės kriterijumi. Taigi prašykite gerbiamus mokytojus rašyti vertingus pažymius bent per abitūros egzaminus.

Fakulteto matematikų vardu noriu palinkėti Jums visiems sėkmės baigiant vidurinę mokyklą ir pakviesti matematikos mylėtojus atvykti studijuoti į senąjį Universitetą, kuris per šimtmečius Lietuvai ir kaimyninėms tautoms išugdė 'daug mokslo, kultūros ir progresyvios minties švyturių.

H. JASIONAS Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanas

TAIP! TVIRTINA JĄ PASIRINKUSIEJI. TAIP! — REIKALAUJA LIAUDIES ŪKIS, MOKSLO IR TECHNIKOS REVOLIUCIJA. TAIP! — SAKO ŽYMŪS RESPUBLIKOS MATEMATIKAI, FAKULTETO T^STYTOJAI.

TEORIJA -f- TIKIMYBIŲ TEORIJA—?

srityje, (nauji uždaviniai kito­ je. Kartais ir tikimybių teoriSkaičių, tų „matematikos yra algebrinių lygčių spren- ja nepajėgė jų spręsti. Reirūmo plytų", savybės jau nuo dainiai, juos nagrinėja gausus kalingi nauji metodai, nauja seno domino mokslininkus, būrys profesoriaus mokinių, teorija su savam aksiomom!

Glaustai formuluojamos pro- jaunų mokslo kandidatų, Gimsta nauja matematikos blemos pareikalaudavo sub- sėkmingai tęsiančių vadovo šaka — .tikimybinė skaičių dilių sprendimo metodų, o kai pradėtus tyrimus. teorija, kurios „kertiniai akkada taip ir likdavo neįveikJeigu kelių tūkstančių me- menys" išdėstomi monogratos, žadindamas kitų kartų tų istoriją turinti skaičių teo- fijoje. Apie šių darbų reikškūrybines jėgas.

Genialusis rija nagrinėja determinuotų mę TSRS MA akademikas K. Gausas skaičių teoriją va- objektų — skaičių savybes, J. Linikas rašė: „J. Kubiliaus dino matematikos „karalie- tai palyginti jauna matemati- darbai yra stambus indėlis ne", jai „tarnavo" daugelis kos šaka — tikimybių teorija dviejų mokslų — tikimybių žinomų matematikų. Net ir — atsitiktinių reiškinių, tu- teorijos ir skaičių teorijos — poetas A. Baranauskas neat- rinčių masinį pobūdį, dėsnin- sankirtoje. Iki tol šioje sritysispyrė magiškai skaičių trau- gurnus. Aprašydama įvairios je buvo tik kai kurie samkai, atskleidė keletą jų sa- prigimties tikrovės procesus, protavimai ir izoliuoti faktai, vybių. tikimybių teorija bei jas sri- Dabar jo sukurta darni ir toSistemingi skaičių teorijos tis matematinė statistika turi U išvystyta teorija. Nustatytyrimai Universitete, beje, ir neribotas taikymo galimybes, tas esminis skaičių teorijos Lietuvoje, buvo pradėti po- Praktika ir vidiniai poreikiai ir tikimybių teorijos lygiakario metais. 1946 m., dar skatino jos vystymąsi. Siame gretiškumas, kurio mokslinė būdamas Vilniaus universite- bare aktyviai reiškiasi Lie- reikšmė turi netgi filosofinį to studentas, J. Kubilius pra- tuvos takimybininkai, sušilau- atspalvį". Profesoriaus vadodėjo nagrinėti garsią met- kę plataus pripažinimo pa- vaujamą skaičių teorijos, tirinėje skaičių teorijoje Ma- šaulyje. O jų darbų pradžia kimybių teorijos ir tikimybilerio hipotezę ir greitai buvo kiek netikėta! Šeštojo nės skaičių teorijos mokyklą pateikė dalinį jos sprendi- dešimtmečio viduryje prof. J. imta vadinti „Kubiliaus momą.

Beveik po dvide- Kubilius pastebėjo natūrinių kykla". Joje išaugo nemaža šimties metų, vystydamas šias skaičių funkcijų kitimo „at- talentingų matematikų, moksidėjas, pilnai hipotezę įrodė sitiktinumus" ir tarp jų įžvel- lo kandidatų bei daktarų, prof. J. Kubiliaus mokinys gė dėsnius, būdingus tikimy- kasmet į ją įsilieja gabiausi V. Sprindžiukas (dabar Balta- bių teorijai. Griežtai apibrėž- ir darbščiausi studentai.

J. rusijos MA narys korespon- tuose objektuose — atsitikti- Kubiliui už didelius tarybinio dentas). Koks džiaugsmas mo- niai reiškiniai? „Pirminiai mokslo ugdymo nuopelnus kiniui, koks atpildas vadovui skaičiai žaidžia azartinį loši- suteiktas Socialistinio Darbo — iš šios hipotezės išplaukė mą", — juokavo matematikai. Didvyrio -vardas. vienos skaičių klasės, numa- (Pastebėsime, kad azartiniai Mielas abituriente, pasitytos Malerio klasifikacijoje, žaidimai stimuliavo tikimybių rinkdamas matematikos speMatematikos pasaulyje gerai žlnomr- Vilniaus universi­ ęgzistavimas! Ar neprimena teorijos atsiradimą.) J. Kubi- cialybę, Tu galėsi tapti „Kuteto auklėtinio ir dabartinio jo rektoriaus prof. dr. J. Ku­ šis įvykis Neptūno, 102-ojo liūs sukūrė originalų metodą, biliaus mokyklos" nariu, pasibiliaus darbai. Profesoriaus vadovaujama skaičių teorijos, tikimybių teorijos ir tikimybinės skaičių teorijos mokyk­ elemento atradimų?

Dauge- įgalinantį skaičių teorijos nerti jos veiklos verpete, tik la pagrįstai vadinama „Kubiliaus mokykla“. Profesoriaus lis klasikinių problemų yra problemas perkelti į tikimy- maža dalele čia atspindėtam, darbštumas, gili erudicija, dėmesys jaunimui įkvepia nau. susijusios su algebrinių skai- bių teoriją ir čia jas sėkminProf. A. B'KF''S. Jas matematikų kartas ieškojiimams ir atradimams. čių savybėmis. Šie skaičiai gai spręsti. Pergalė vienoje Doc. E. MANSTAVlClUS V. NAUJIKO nuotr.

SKAIČIŲ

Nuo senų senovės žmonės

slaptis, sutrikimus. Ir romanitiškoje antikoje, ir slogiais viduramžiais, ir šviesaus atgjmimo epochoje žmonės ieškojo, klydo, vėl tyrinėjo ir atkovodavo iš gamtos po luitą ar gabaliuką tikrosios tiesos. šių tiesų kaupėsi vis daugiau, o XX amžiuje moksliinė informacija kaip uraganas užgriuvo dar neadaptuotą tam žmonijos protą. Medičinos mokslas išsikerojo į gan stambų pažinimo medį, nūdien išsikristalizavo 172 savistovios jo profesijos. Daugumą jų galima įgyti Medicinos fakultete. Jau šiemet jj paliks 4000-asis absolventas, išnešdamas turbūt tik dalį akumuiluotos informacijos šioje aukštojoje mokykloje.

Kelias į mediciną atviras ir tiesus, tačiau šioms studijoms reikalingas geras pasiruošimas, išlavinta atmintis ir sugebėjimas aktyviai ieškoti, kaupti naujas žinias. Humaniškiaušia specialybė — medicina reiikalauja iš mediko aukštų

4 "T

I*

*

*

I

I

*

172 medicinos specialybes ■

.moralinių savybių, didelės meilės žmonėms.

Medicinos fakultete yra 3 pagrindiniai skyriai — specia(ybės: 1) gydomasis (suaugusjų) 2) pediatrijos (vaikų ligų) jr 3) higienos, sanitarijos bei epidemiologijos.

Pasirinkti savo kelią, t. y. |<urj nors iš šių 3—jų skyrių, reikia iš karto, jau įteikiant pareiškimą Universiteto priėmimo komisijai. Per studijas nepraktikuoijamas kilnojimas įj vieno skyriaus į kitą, Pusšimtį vietų gydomajame (suaugusių ligų) skyriuje kasmet užima pirmakursiai. Gana greit, jau antraisiais studijų metais, prasideda jų pažintis su (klinikinėmis, medicininėmis disciplinomis. Suprantama, be teorinių chemijos, fizikos, biologijos ir kitų šakų žinių labai sunku, gal netgi nejmanoma tapti rimtu gydytoju, todėl pirmuose kursuose teorinėms disciplinoms tenka

skirti daug laiko, jos reikalauja iš studentų rimtų pastangų, kasdieninio darbo. Kas bodisi jo, tas turėtų rinktis visiškai kitą šaką.

Trečiame, ketvirtame ir penktame kursuose „bręsta" jaunieji medikai, o šeštame kurse jau prasideda pradinė specializacija. Gerai besimokantis, mylįs mokslinį darbą, gali pasirinkti išsvajotą specialybių grupę — terapijos, chirurgijos, akušerijos-ginekologijos, Pediatrijos skyriuje susirenka visi tie, kurie nori pašvęsti save vaikų sveikatos apsaugai. Kaip gležnas vaiko organizmas skiriasi nuo suaugusių, taip ir medicininis 'mokslas apie juos reikalauja papildomų, specifinių žinių.

Higienos, sanitarijos ir epidemiologijos skyrius ruošia medikus itin kilniems tikslams, nes jame įkūnyta visos tarybinės medicinos profilaktinė kryptis, jos devizas „svarbiau-

>

šia — ne ligą gydyti, o neleisti jai išsivystyti".

Nuo įvairiausių užkrečiamų ligų mokytis apginti visuomenę ar paaukoti savo energiją ir jėgas sanitarinei kultūrai ugdyti — tai itin rimtas ir kilnus uždavinys. Higienos ir sanitarijos tarnybos gydytojams, be medicininių žinių, reikia ir organizacinių sugebėjimų, nes jie ne tik kontroliuoja darbo sąlygas įmonėse, mokyklose ir įvairiose kitose įstaigose, bet ir aktyviai (stengiasi jas pakeisti — likviduoti pašalinius faktorius, kenkiančius žmogaus sveikatai. Baigę šj skyrių, dirba higienos gydytojais, mikrobiologais ir virusologais, o taip pat įvairių sanitarijos profilių gydytojais bei sveikatos apsaugos jstaigų, sanitarinių epideminių stočių vadovais.

Visuose skyriuose teorinės studijos trunka 5 metus. Ketvirtą studijų vasarą pabuvoja-

ma praktikoje įvairiose res­ publikos ligoninėse. Keletas studentų grupių išvyksta ga­ mybinei praktikai į užsienį — Vokietijos Demokratinę ar Čekoslovakijos Socialistinę respublikas (Greifsvaldą ir Prahą). Šeštais metais stu­ dentai, jau vadinami subordinatoriais, t. y. gydytojų pa­ dėjėjais, profesorių, docentų vadovaujami, dirba klinikose gydomąjį darbą (higienos skyriaus studentai tęsia stu­ dijas).

Užbaigę šeštuosius studijų metus ir išlaikę valstybinius egzaminus, absolventai, gau­ dami gydytojo atlyginimą, specializuojasi toje srityje, kurią jie pasirinko, — moko­ si dar metus internatūroje.

Itin sėkmingos studijos tiems, kurių specialybės pasi­ rinkimo motyvai rimti, o ne koks nors atsitiktinis paskati­ nimas, tradicinė įtaiga; sėkmė lydi ir tuos, kurie moka save užprogramuoti ir atkakliai sie­ kia savo tikslo, J. Biliūno at­ vaizduoto „laimės žiburio", įspėjame, medicinos „žiburį" pasiekti nelengva, tuo labiau

Topologija yra kokybinė matematika, tai yra — ma­ tematika be skaičių. Topolo­ gija užsiiminėja ypatingomis, kokybinėmis, figūrų savybė­ mis, kurios nepriklauso nuo figūros dydžio, formos ir pa­ dėties. Pavyzdžiui, guminę uždarą (apskritimo pavidalo) juostą topologijoje galima be jokių apribojimų tampyti ir lankstyti, tik svarbu, kad ji visą laiką būtų uždara, nes uždarumas ir yra ta ypatinga, kokybinė josios savybė. Pa­ našiai, guminį riestainį gali­ ma visaip tampyti ir maigyti, svarbu tik, kad riestainyje liktų skylė, nes ji ir yra ta ypatinga, kokybinė, riestainio savybė. Kadangi, tampant ir maigant riestainį, jį galima cįefoimuoti į kavos puodelį, kurio skylė — puodelio ąselė, tai topologas neskiria riestainio nuo kavos puode­ lio. Šiandieninėje matematikoje — nesvarbu, kokia ji būtų, kiekybinė ar kokybinė — di­ delę reikšmę turi tas ypatin­ gos, kokybinės, figūrų savy­ bės, kurios nekinta, figūras tampant ir maigant be perplyšimų ir klijavimų. Jos ir sudaro topologiją.

Iš tikrųjų topologija užsi­ iminėja žymiai bendresnėmis figūromis, negu geometrinės. Čia figūros yra guminės juos­ tos ar riestainiai, funkcijų šeimos ar šiaip „abstrakčios erdvės". Tokių abstrakčių erdvių taškai nebūtinai yra geometriniai taškai, bet gali būti funkcijos, knygos, šunys gatvėje ar kas nors kita.

Kaip -tik tokiame topologijos bendrume ir glūdi didžiulė potencinė jos jėga, kuri pa­ deda surasti išoriškai skirtin­ gų, bet vidiniai artimų mate­ matinių teorijų bendrumą, padeda išplėsti matematinių metodų taikymo ribas ir iš­ laisvinti niuo nereikalingų, ne­ esminių apribojimų. Tuo ga­ lima paaiškinti, kodėl ši jau­ na matematikos sritis prasi­ skverbė beveik į visą mate­ matiką, o pastaruoju metu vaisingai taikoma technikoje, ekonomikoje, biologijoje ir net lingvistikoje.

Mūsų fakultete šią įdomią matematikos sritį išstudijuoti ir išmokti taikyti gailingus jos metodus yra visos galimybės

Doc. A. MATUZEVlClUS

prisiliesti prie jo. O prisilie­ tus reikia likti ištikimam šiam žiburiui visą savo aktyvų gy­ venimo laikotarpį.

Baigus fakultetą, studijuoti, mokytis reikia toliau visą gy­ venimą. Mokslinė informacija, ir medicininė, labai greit sensta: per 6 metus dabar pa­ sensta apie 50 proc. moksli­ nės informacijos (faktinių ži­ nių), todėl ją atnaujinti turi sugebėti kiekvienas. Tuo la­ biau, kad yra apie 10 000 li­ gų, 100 000 ligų pasireiškimo požymių-simptomų, 12 000 vaistų, kurių maždaug per 12 metų dar sintezuojama apie 6 000. Gydytojas, manąs gy­ venti vien tik žiniomis, gau­ tomis aukštojoje mokykloje, greit nusivils, o labiausia bus apvilti tie, kurie laukia iš jo rimtos medicininės pagalbos, nes veikia dėsnis, skambąs taip: „Ne progresuoti — va­ dinaisi, regresuoti". Gydyto­ jo profesijos našta sunki, bet svarbi, kartais ir maloni.

Doc. M. SAKALINSKAS Medicinos fakulteto prodekanas

ANALINĖ — TAI MILŽINIŠKA matematikos dalis, susijusi su ribos, tolydumo, išvestinės, integralo sąvokomis.

Kal­ bant kelionių klubo termi­ nais, didesnė pusė šiandien žinomo matematikos pasaulio priklauso analizės imperijai; dar yra algebros karalystė, matematinės logikos išminčių sala, kitų didesnių ar mažes­ nių teritorijų.

Neabejotinai yra ir neatrastų šalių.

Analizės imperijos seniau­ sią teritoriją sudaro diferen­ cialinis ir integralinis skai­

čiavimas; žygius į šią terito­ riją jau darė Archimedas (III a. p. m. e.), o galutinai ją užėmė I. Niutonas ir G. Leib­ nicas (XVII a.). Sena analizės sritis ir variacinis skaičiavi­ mas, kurio tipiška problema tokia: pagal kokią kreivę pe­ lė turi rausti urvą, kad žir­ niai iš aruodo j pelės lizdą riedėtų greičiausiai? (Šį užda­ vinį suformulavo ir 1696 m. išsprendė J. Bemolis).

Pagrindinis ginklas anali­ zėje — riba. Jis reikiamo tikslumo pasiekė tik praeita­ me šimtmetyje (L. Kosi, N.

Abelio ir kitų matematikų darbų dėka). Su jo pagalba analizė atkariavo iš algebros kompleksinio kintamojo funk­ cijų teoriją. Šis ginklas tobu­ linamas iki. šiol ir per topo­ logiją pasiekė neregėtą gaEngumą. Juo nepaprastai iš­ plėsta funkcionalinės analizės sritis, kurios gaminamais įrankiais skaldomos diferen­ cialinių lygčių uolos ir išlai­ komas analizės diktatas mato teorijai, tikimybių teorijai ir daugeliui kitų matematikos, o taįp pat mechanikos ir net teorinės fizikos sričių.

Analizės ryšiai su kitomis matematikos pasaulio dalimis — platūs ir visapusiškai nau­ dingi,, nes, kaip 1900 m. II Tarptautiniame matematikų kongrese Paryžiuje pasakė D. Hubertas, „matematikai vys­ tantis,. jos vieningumas ne­ nyksta , o vis labiau ryškė­ ja". Pačios analizės valdos neaprėpiamos, daugybė turtų jose atrasta, o dar daugiau neatrasta.

Kuris iš Jūsų norėtų įval­ dyti matematikos įrankius ir imtis atradėjo darbo?

Doc. A. JONUŠAUSKAS

Ar verta studijuoti matematiką?

ESM IR ŽMOGUS Prieš penkiolika metų j Universitetą atkeliavo pirmos kartos lempinė ESM „Minsk14". Su šypsena prisimeni tos mašinos patikimumą: kas ke­ lias valandas atsisakydavo dirbti bent viena iš keliolikos tūkstančių elektroninių lempų (juk neit radijo aparatai, ku­ riuose yra tik kelios lempos, dažnokai genda). Vis dėlto skaičiavimo laboratorija dirbo.

Kūdikis išaugo j jaunikaitį — skaičiavimo centrą — vos ne per dešimtmetį. Pirmoji mašina buvo negailestingai nurašyta, o jos vieton stojo antros kartos puslaidininki­ nės ESM „Minsk-22", „Minsk32". Į centrą atėjo trečios kartos vieningos serijos ESM (sutrumpintai ES su atitinkamu numeriu, ipvz., ES-1020 ir pan.).

Daugėjo mašinų, daugėjo ir jas aptarnaujančių darbuotojų.

110 jų dabar dirba Skaičiavi­ mo centre.

Bendras keturių turimų ESM galingumas yra apytikriai lygus 150 tūkstančių operacijų per sekundę. Res­ publikoje tai vienas stambiau­ sių skaičiavimo centrų.

Tu esi kviečiamas studijuoti žilajame Universitete. Nepri­ klausomai nuo to, kokią spe­ cialybę Tu pasirinksi, su skai­ čiavimo centru nori nenori su­ sitiksi.

Paduosi pareiškimą priėmimo komisijai, ir būsi užfiksuotas ESM atmintyje.

Tiesa, Tu apie tai gal ir ne­ žinosi, bet nuo šio momento ESM kartas nuo karto, nors ir nežymiai, koreguos Tavo li­ kimą. Visų pirma , mašina Ta­ ve priskirs prie atitinkamos stojančiųjų grupės laikyti eg­ zaminus. Sakykim, kad Tu sėk­ mingai išlaikysi juos (ko mes ir linkim Tau), ir tada mašina tars savo lemtingą žodj, pri­ imtas j studentų būrį ar ne.. .

Iš kur ta mašina gali viską

žinoti? „Kaltininkas" čia ne ji. ESM atlieka tik tai, ką nu­ rodo žmogus. Duomenims pa­ ruošti suprantama forma ne­ reikia aukštos kvalifikacijos darbo: Skaičiavimo centre jį atlieka technikumus baigę moksleiviai. Nurodyti mašinai, kaip elgtis, gali tik specialis­ tai matematikai-programuotojai. Jie sudaro apie trečdalį viso skaičiavimo centro per­ sonalo. Pagaliau, negendančios technikos nėra. Jei ir ne­ reikia remontuoti, tai prižiū­ rėti ją būtina. Šias funkcijas atlieka inžinerinis-techninis centro personalas.

Kokiais gi darbais maitina­ mos mašinos? Jos yra moky­ mo priemonė studentams, j kurių mokymo programą įtrauktas ESM ir programavi­ mo kursas. Beveik visų fakul­ tetų ar padalinių moksliniai darbuotojai naudojasi ESM paslaugomis: kalbininkai su­ darinėja žodynus, medikai statistiškai apdoroja duomenis apie ligonius, fizikai tiria apa­ ratūros charakteristikas, skai­ čiuoja elektronų orbitas, che­ mikai modeliuoja reakcijas ir t. t. Kasmet liaudies ūkiui at­ liekama ūkiskaitinių darbų, su­ sijusių su skaičiavimais, dau­ giau kaip už ketvirtį milijono rublių. Taigi mašinos turi ką veikti.

1979 metai — Universiteto jubiliejaus metai.

Jubiliejine dovana skaičiavimo centrui turėtų būti nauji rūmai.

Pa­ stato projektas jau užbaigtas, ir dabar žodis suteikiamas statybininkams. O j duris jau beldžiasi nauja ESM ES-1033, kurios galingumas gerokai viršys visų dabartinio centro mašinų galingumą drauge pa ėmus.

Gimsta kolektyvinio naudojimo skaičiavimo cent­ ras. Jaunikaitis tampa vyru.

Fiz.-mat. kand.

V. NEKRAŠAS

MAŽAS INTERVIU SU PE­ DAGOGIKOS KATEDROS VEDĖJU DOC. K. SIMAŠKA APIE DIDELĘ MOKYTOJO PAREIGĄ IR PASKIRTĮ, APIE jus technikumams bei aukšto­ RUOŠIMĄSI ŠIAI KILNIAI sioms mokykloms.

Kai kas PROFESIJAI. kraipo galvas: tai kam tada Pedagoginis institutas...

— Mokytojo, pedagogo profesija — viena seniau­ sių, kilniausių ir atsakingiau­ sių Žemėje.

Kam žmogus, prisimindamas paauglystės metus, taria meilės ir pagar­ bos žodžius?

Tėvams ir mokytojams, kurie dėstydami mokė suprasti gyvenimo pas­ laptis, surasti tikrąjį gyveni­ mo kelią. Šiandien tarybinis mokytojas yra gražiausių ko­ munizmo idėjų skleidėjas, jam tenka svarbiausias vaid­ muo, ugdant visapusiškai iš­ į — Gerb. docente, žinoma, lavintą harmoningą asmeny­ kad Universitetas ruošia isto- bę. ’ :l'*os ‘r visuomenės mokslo Įgyvendinant visuotinį pri­ pagrindų, lietuvių kalbos ir valomą vidurinį mokymą, di­ literatūros, anglų, vokiečių, dėjant moksleivių skaičiui įprancūzų kalbų, matematikos, technikumuose, auga ir pe­ fizikos, chemijos, biologijos, dagoginių kadrų poreikis. geografijos mokytojus vidu­ 1977 m. daugiau kaip 22 jinėms mokykloms ir dėstyto- proc. respublikos mokytojų

IDĖJŲ IR SIMBOLIŲ KALBA Savo universalumu ir mąstymo būdo paplitimu matema­ tika natūraliai išsiskyrė tarp kitų mokslų. Prisiminkime, kad Neptūnas ir Plutonas, elektromagnetinės bangos ir pozitro­ nas, lėktuvo sparno, nesuyranoio įveikiant garso barjerą, forma ir raketos, skriesiančios numatyta orbita, paleidimo kampas bei daugelis kitų objektų „gimė" išsprendus lygtis, aprašančias atitinkamus tikrovės reiškinius. Tik vėliau šie lygčių „sprendiniai" buvo patvirtinti eksperimentiškai.

Kodėl matematika tapo tokiu bendru ir galingu įvairių tyrinėjimų 'instrumentu? Kodėl ji taip plačiai įsiveržė į įvai­ rias pažinimo sritis? Ar teisus buvo Kantas, tvirtindamas, kad kiekviename atskirai paimtame gamtos moksle galime rasti tiek mokslo, kiek jame yra matematikos"? J šiuos klausimus geriausiai, galbūt atsakė Nilsas Boras: „Matematika tai jau daugiau, negu mokslas, tai — kalba". Kalba Idėjų ir simbo­ lių, kalba, adekvati tapytojo spalvai, muziko garsui ar poe­ to žodžiui. Lygiai graži ir harmoninga.

Mes suprantame, kad matematika susideda ne vien tik iš sąvokų, teoremų ir Ijų įrodymų. Matematika nagrinėja ne vien skaitinius ir kiekybinius sistemų aspektus. Joje vyrauja dvi tarytum prieštaringos tendencijos. Jos tyrimo objektas tampa vis labiau abstraktus, ji stengiasi apibendrinti žino­ mas teorijas Ir naujai pažvelgti į įprastus reiškinius, antra vertus — ji vis daugiau kreipia dėmesį į realią tikrovę, ak­ tyviai ir kompetentingai įsijungia į įvairių praktinių proble­ mų sprendimą. Paskutiniais dešimtmečiais susiformavo nau­ jos matematikos sritys, kurios, nepaisant metodų įvairumo, glaudžiai susijusios su praktika. Optimalaus valdymo teori­ ja, optimizacijos teorija, tiesinis ir dinaminis programavi­ mas, kokybės kontrolės, eksperimento teorija ir t.t. — tai vis matematinės disciplinos. ESM praturtino matematiką ir išplėtė įjos pritaikymus. Tik mašinų pagalba tapo įmanoma, pvz., pakankamai tiksliai apskaičiuoti planetų ir dirbtinių žemės palydovų orbitas, atomo dalelių tarpusavio sąveikas ar magnetinio lauko įtaką joms, nes šių uždavinių sprendi­ mo metodai reikalauja operuoti eilutėmis, turinčiomis kelis ar keliolika tūkstančių narių.

Mielas abituriente. Jei Tau patinka pažinti ne vien tikro­ vės objektus, bet ir ryšius tarp jų, jei sugebi sukaupti dė­ mesį, jei nori giliai bendrauti su pasirinkta specialybe, o ne būti pakeleiviu darbų sraute — kviečiame studijuoti matematiką ir jos taikymus Vilniaus V. Kapsuko universitete.

Dėst. A. MATKEVICIUS

Abituriente! Tikime, kad Tu pasirinksi šią — kaip įsiti­ kinai —

SKAIČIAVIMO MATEMATIKOS KATEDROJE Platus matematikos pritai­ kymas glaudžiai susijęs su elektroninių skaičiavimo ma­ šinų (ESM) sukūrimu ir iš­ vystymu. Aritmetinių veiks­ mų atlikimo greitis nuo vie­ nos operacijos per 10 se­ kundžių padidės iki milijonų operacijų per sekundę.

Garsas apie šiuolaikinių ESM visagališkumą dažnai pagimdo klaidingą nuomonę, jog matematika išsivadavo nuo uždavinių sprendimo sunkumų ir esą nebeaktualu kurti naujus metodus uždavi­ niams spręsti. Iš tikrųjų taip nėra.

Padidėjęs matematikos tai­ kymas sąlygoja kitų mokslo šakų ir technikos matematizaciją. Matematizacijos pro­

cesas — tai aprašymas lygti­ mis reiškinių, atsirandančių įvairiose mokslo šakose.

Lygtys, aprašančios reiškinį, sudatro jo matematinį modelį.

Tokiose mozslo šakose, kaip fizika ar mechanika, įvairius gamtos reiškinius aprašančių matematinių modelių kūrimas ir jų tyrimas yra tradicinis.

Skaičiavimo matematika nagrinėja, kaip reikia spręsti minimus modelius, kad gau­ tume skaičių sprendinius.

Tam ji kuria ir nagrinėja me­ todus, įgalinančius šiuolaiki­ nių skaičiavimo mašinų pa­ galba spręsti sudėtingiausius uždavinius.

ESM taikymas ir matemati­ nių metodų išvystymas labai padidino matematinių mode­ lių kūrimo ir tyrimo galimy­ bes. Šiuolaikinės branduoli­ nės fizikos pasiekimai, kos­ moso įvaldymas, ekonominių

uždavinių sprendimas vargu air būtų pasiekti be plataus matematikos ir ESM taikymo. Įvairūs procesai ir reiški­ niai mechanikoje, fizikoje, astronomijoje ir kituose gam­ tos moksluose labai dažnai tiriami diferencialinių lygčių pagalba. Jomis vadinamos ly­ gybės, siejančios nepriklauso­ mus kintamuosius, ieškomą­ sias funkcijas ir jų išvestines.

Si matematikos šaka yra teo­ rinio bei taikomojo pobūdžio.

Atsiradus galingoms skaičia­ vimo mašinoms, ypač didelį vaidmenį pradėjo vaidinti skaitiniai diferencialinių lyg­ čių sprendimo metodai.

Skaičiavimo matematikos katedroje yra skaičiavimo matematikos ir diferencialinių lygčių ir jų taikymų specia­ lizacijos. Gal viena iš jų ir Tau bus įdomi?

E. doc. p. F. IVANAUSKAS

žo pedagogo profesijai. Kaip jai ruošiamasi Universitete!

— Tokiam jaunuoliui Uni­ versitete sudarytos visos są­ lygos tapti geru pedagogu. Šiam darbui pasiruošti pade­ darbui reikalingas ypatingas da psichologijos, pedagogi­ pašaukimas! kos, metodikos kursų dėsty­ —- Nesutinku su tais, ku­ mas ir pedagoginė praktika. rie mano, kad pedagogo Pavyzdžiui, psichologijos darbas labai sunkus. Reikia kursas įgalina suprasti žmo­ tik jį mėgti, kaip ir kiekvie­ gaus psichinio gyvenimo ną kitą. dėsningumus; pedagogika at­ Svarbus mokytojo bruožas skleidžia asmenybės formavi­ — meilė vaikams, noras juos mo, mokymo bei auklėjimo suprasti, pažinti ir jiems pa­ proceso dėsningumus, meto­ dėti.

Kas nevengia pabūti dus ir formas; metodikos kartu su vaikais, su jais pa­ kursas nagrinėja vidurinėje žaisti ar padirbėti, kas su­ mokykloje dėstomo dalyko geba juos organizuoti, jiems turinį, dėstymo metodus bei vadovauti, tas turi neabejo­ organizavimo formas; peda­ tiną palinkimą pedagoginiam goginėje praktikoje studentai darbui. Tiesa, mokytojas turi išmoksta panaudoti visas čia sugebėti suprantamai, aiškiai suminėtas teorines žinias, su­ perteikti žinias mokiniams, sipažįsta su mokymo bei objektyviai juos įvertinti, nu­ auklėjimo darbo organizavi­ matyti; visą mokymo procesą, mu mokykloje, įgyja būti­ atskirų mokinių bei viso kla­ niausius pedagoginio darbo sės kolektyvo perspektyvas įgūdžius. ir priemones joms įgyvendin­ — Dar vienas klausimas: ti. Bet viso to galima išmok­ kokios mokytojo darbo per­ ti aukštojoje mokykloje. spektyvos, ar sudaromos jam — Sakykim, abiturientas galimybės toliau tobulintis, tvirtai apsisprendė ir pasiry­ dirbti mokslinį darbą ir pan.!

Kilni mokytojo paskirtis neturėjo aukštojo išsilavini­ mo. Ypač trūksta kvalifikuo­ tų matematikų, lituanistų, rusistų (mokyklose lietuvių ir lenkų dėstoma kalba), biolo­ gų, istorikų, užsienio kalbų mokytojų.

Universitetą baigęs peda­ gogas yra plačiau dalykiškai pasirengęs, negu Pedagogi­ niame institute, todėl jis geriau tinka dirbti vyresnėse vidurinės mokyklos klasėse arba dėstyti su specialybe susijusius fakultatyvinius da­ lykus. 1977 m. gruodžio 29 d. paskelbtas TSKP CK ir TSRS Ministrų Tarybos nuta­ rimas „Dėl bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių mokymo, auklėjimo ir jų ruošimo dar­ bui tolesnio tobulinimo" kaip tik ir įpareigoja uni­ versitetus daugiau- absolven­ tų nukreipti į pedagoginį darbą.

— O kokios savybės būti­ nos mokytojui! Galbūt šiam

labai Įdomią ir labai reikalingą specialybę.

— Mūsų šalyje sudaryta darni mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistema. Pagrindinė jos forma — savarankiškas naujausios literatūros studi­ javimas. Visi mokytojai daly­ vauja mokyklos metodiniuose rateliuose, sistemingai ren­ giami vasaros ar trumpalai­ kiai kursai. Tai padeda suži­ noti aktualiausias pedagogi­ kos, psichologijos, metodikos problemas, apibendrinti ge­ riausią pedagoginį patyrimą ir t. t.

Kai kurie patyrę mokyto­ jai stoja į aspirantūrą, įsijun­ gia į mokslinio tyrimo dar­ bą.

Mūsų šalyje aukštai verti­ namas mokytojo darbas. La­ biausiai pasižymėjusiems su­ teikiami „Liaudies švietimo pirmūno", „Nusipelniusio mokytojo", „TSRS liaudies mokytojo" garbės vardai.

1972 m. buvo padidinti mo­ kytojų atlyginimai. Atlygini­ mas didėja priklausomai ir nuo darbo stažo. Dirbantiems pedagoginį darbą skiriamos ilgiausios apmokamos atosto­ gos — 48 darbo dienos.

— Dėkojame už pokalbį.

KADRAI TARYBINEI PREKYBAI Spartus liaudies ūkio, taip pat tarybinės prekybos vysty­ mas reikalauja vis daugiau aukštos kvalifikacijos kadrų.

Kasmet respublikoje atidaro­ ma šimtai naujų parduotuvių, visuomeninio maitinimo įmo­ nių, plečiamas didmeninių ba­ zių bei sandėlių ūkis. Visam tam yra reikalingi kvalifikuoti prekybos kadrai.

Prekybos fakultete ruošiami trijų specialybių darbuotojai: prekybos ekonomistai, prekių mokslo ir prekybos organiza­ vimo bei materialinio-techni­ nio aprūpinimo specialistai.

Studentai, baigę prekybos ekonomikos spec. (mokslas trunka 4 metus) dirba Lietu­ vos TSR Prekybos ministerijos bei Lietkoopsąjungos sistemų prekybos įmonėse bei organi­ zacijose.

Absolventai dirba įmonių vadovais, direktorių

pavaduotojais, sekcijų bei skyrių vedėjais, dalis — ekonomistais. Nuo studento studijų, gabumų bei organizacinių sugebėjimų priklauso, kokioms pareigoms jis rekomenduojamas.

Dalis absolventų nukreipiama dirbti į mokslo tiriamuokius institutus, technikumus, Studentai, kurie baigia prekių mokslo ir prekybos organizavimo specialybę (mokslas trunka 4 metus) dažniausiai dinba prekių žinovais bei prekybos organizatoriais. Šios specialybės absolventų laukia didmeninės bazės, sandėliai, stambios prekybos įmonės, nemaža jų dirba organizacinįvadovaujantį darbą prekybos organizacijose. Gaila, kad į šią specialybę daugiausia stoja abiturientės, norėtųsi, kad ja pasidomėtų ir vaikinai.

Ypač plačios perspektyvos atsiveria absolventams, baigusiems materialinio-techninio aprūpinimo specialybę (mokstas trunka 5 metus). Šios specialybės kadrai yra reikalingi visoms liaudies ūkio šakoms, kadangi visur susiduriama su materialiniu-techniniu aprū­ pinimu. Nemaža dalis šią specialybę baigusių studentų dirba vyriausioje materialiniotechninio aprūpinimo valdyboję bei jai pavaldžiose jmonėse.

Prekybos fakulteto dėstytojų kolektyvas laukia abitur.ientų, kuriems patinka organizacinis darbas, nuolatinis bendradarbiavimas su žmonėmis. Jų taip pat laukia daugiatūkstantinis respublikos prekybos darbuotojų kolektyvas, Doc. L. BUTKEVIČIUS Prekybos fakulteto dekanas

se (MSĮ) — skaičiavimo biu­ ruose, stotyse ar centruose.

MSĮ — tai įmonės su sudė­ tinga ir specifine gamyba, jose naudojamos įvairios skaičiavimo mašinos, tvarko­ ma ir apdorojama informaci­ ja, o jų produkcija — skai­ tematiką, ugdyti bendrą ma­ čiavimo rezultatai.

Didelė projektavimo ir in­ tematinę mąstymo kultūrą, kad specialistas sugebėtų formacijos apdorojimo maši­ ūkio valdymo procesus na­ ninio skaičiavimo įmonėje grinėti matematiškai. Aičku, darbų dalis kaip tik ir tenka norint kibernetikos principus, ekonominės informacijos me­ matematinius metodus taikyti chanizuoto apdorojimo or­ specialistams, ūkio valdyme, pirmiausia ganizavimo reikia tą ūkį ir jo valdymą kurie yra tos naujos srities giliai pažinti, žinoti jų rai­ — informacijos apdorojimo skaičiavimo dos dėsningumus.

Dėl to šiuolaikinėmis priemonėmis — ekonomistai-kibernetikai pla­ technikos Technologai čiai studijuoja gamybos technologai. technologiją, ekonomiką, or­ kaip žinoma, turi gerai nusi­ manyti apie naudojamas ganizavimą, planavimą.

Salyje vyksta sparti ūkio priemones ir būdus ir mokėti valdymo mechanizacija, ku­ organizuoti medžiagos (žalia­ riamos automatizuotos jo vos) perdirbimą, tai yia ga­ valdymo sistemos. Čia rei­ mybą.

Kas nagrinėjama per pen­ kalingi ir ekonomisfai-kibernetikai: jie valdymo proble­ kerius studijų metus?

Be bendro lavinimo, visuo­ mas formuluoja kaip ekonominius-matematinius uždavi­ meninių mokslų disciplinų, nius, juos išsprendę — ana­ aukštosios matematikos, yra dėstomos ir informacijos ap­ lizuoja gautus sprendinius. Ūkio valdymas turi ir so­ dorojimo specialistą formuo­ kurias cialinę pusę: jis išreiškia jančios disciplinos, žmonių, kolektyvų interesus. galima suskirstyti į tris pa­ Dėl to ekonomistas-kiberneti- grindines grupes: skaičiavi­ ir informacijos kas, sakytume, yra socialinio mo mašinų gyvenimo inžinierius. Studijų rinkimo bei perdavimo prie­ metais jis domisi sociologijos, monių veikimo principų, jų psichologijos, žmonių elgse­ nustatymo konkretiems dar­ ir eksploatavimo; in­ nos, problemomis, nes šios bams žinios reikalingos teisingai formacijos apdorojimo proce­ formuluoti valdymo uždavi­ sų sutvarkymo, jos pritaiky­ nius, aiškinti sprendinius, o mo mašininiam apdorojimui ir informacinių praktiniame gyvenime glau­ ekonominių džiai bendradarbiauja ne tik procesų matematinio modelia­ su įvairaus profilio ekono­ vimo, algoritmizavimo, esa­ mistais bei matematikais, bet mų programų paketų pritai­ ir su sociologais, darbo kymo ir programavimo; liau­ dies ūkio, įmonių planavimo, psichologais.

Baigusieji šią specialybę apskaitos, analizės ir regulia­ dirba ekonomistais-matemati- vimo darbų atlikimo, panau­ kais respublikos pramonėje: dojant skaičiavimo techniką.

Absolventams suteikiama įmonių gamybos — planavi­ mo skyriuose, ekonominės inžinieriaus ekonomisto kva­ analizės biuruose, firmų, lifikacija. Jie daugiausia nu­ ministerijų ekonominiuose kreipiami dirbti į mokslinio padaliniuose, respublikos tyrimo bei projektavimo or­ kur ūkio planavimo organuose, ganizacijas ir įstaigas, automatizuotų įvairiuose mokslinio tyrimo sprendžiami sistemų kūrimo institutuose, projėktavimo valdymo klausimai, tam tikra dalis pa­ biuruose ir t. t.

Si specialybė reikalauja tenka į skaičiavimo centrus abstraktaus mąstymo, atidu­ ir stotis. Kaip parodė jau­ mo, kruopštumo, valios ir la­ nųjų specialistų skirstymas, kios fantazijos, nes ekonomi­ jie yra labai reikalingi liau­ nių procesų modeliavimas dar dies ūkiui ir laukiami. Ypač yra pusiaukelėje tarp mokslo daug inžinierių -ekonomistų reikia sparčiau pradėtoms ir meno.

Doc. A. MORKELIONAS kurti ir diegti automatizuo­ Ekonominės kibernetikos toms valdymo sistemoms bei skaičiavimo katedros vedėjas steigiamiems centrams.

EKONOMINES Baigusieji šią specialybę, INFORMACIJOS sėkmingai gali dirbti moksli­ MECHANIZUOTO nio tyrimo institutuose, labo­ APDOROJIMO ratorijose, kur tiriama eko­ ORGANIZAVIMAS nominė informacija, nagrinė­ Skaičiavimo technika vis jami jos tvarkymo ir apdoro­ aukštosiose plačiau pasitelkiama liau­ jimo klausimai, dies ūkiui ir atskiroms jo ir specialiose vidurinėse mo­ grandims valdyti, vis daugiau kyklose, kur dėstombs skai­ padeda planuoti, apskaityti ir čiavimo mašinos ir jų panau­ reguliuoti įmonių ir organi­ dojimo disciplinos. Pasirinkę zacijų darbą bei apdoroti ir šią darbo kryptį, absolventai ekonominę informaciją ži­ sėkmingai dirba mokslinio nias apie gamybinius ir ūki­ tyrimo darbus, mokosi aspi­ rantūroje. nius procesus, jų vykdymą.

Doc. L. SIMANAUSKAS Pagal paruoštus projektus Ekonominės informacijos informacija yra apdorojama katedros vedėjas mašininio skaičiavimo įmonė­

STATISTIKA Statistikos specialistai dir­ ba LTSR Centrinėje Statisti­ kos valdyboje ir jos žemu­ tinėse grandyse — miestų ir rajonų valstybinės statistikos informacijos skaičiavimo sto­ tyse. Jie reikalingi ir kitoms žinyboms — šakinėms valdy­ boms, ministerijoms, Valsty­ binei Plano komisijai, pramo­ nės bei žemės ūkio įmo­ nėms, statybos ir prekybos organizacijoms, turės darbo ir mokslinio tyrimo institu­ tuose, biuruose bei laborato­ rijose.

Statistikai ne tik surenka statistinius duomenis ir juos apdoroja.

Statistika — tai gana platus savarankiškas mokslas, nagrinėjantis socialinius-ekonominius reiškinius ir procesus. Tam, kad statistikai galėtų tirti ekonominius reiš­ kinius, visų pirma jie turi

paruošti reiškinių tyrimo me­ todiką, įvairių socialinių-ekonominių (gyventojų, produktų gamybos, paskirstymo, var­ tojimo bei kitų) rodiklių ap­ skaičiavimo metodologiją, tu­ ri turėti tam tikrą statistinių rodiklių sistemą.

Statistikos darbo turinys bei statistikos mokslo reika­ lavimai nulėmė ir šios spe­ cialybės mokymo planą. Be bendrų visuomeninių mokslų disciplinų dėstomos matema­ tikos disciplinos, specialybės dalykai, konkrečios ekonomi­ kos disciplinas, skaičiavimo mašinos ir jų panaudojimas statistiniams duomenims su­ rinkti ir apdoroti. Iš mokymo plano matyti, kad statistikas — ne siauros šakos specia­ listas, bet visapusiškas eko­ nomistas.

Doc. i. LAŠKOVAS Statistikos katedros vedėjas

Kviečia Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas FINANSAI IR KREDITAS Finansai ir kreditas, išreikšdami sudėtinqus ir plačius ekonomjnius piniginius santykius su visomis įmonėmis, įstaigomis, gyventojais, atlieka nepaprastai svarbu vaid­ menį visuomenėje. Finansininkai ir kreditininkai nuo kitų profesijų ekonomistų skiriasi tuo, kad jie yra valstybės kontrolieriai, padedantys įgyvendinti valstybės ekonominę politiką. Atlikdami savo funkcijas, jie bendradarbiauja su planuotojais, normuotojais, statistikals, buhalteriais ir kt.

Finansininkai ir kreditininkai turi žinoti jų darbą, kad ga­ lėtų atlikti jiems pavestas valstybės funkcijas. Jie bendra­ darbiauja ir su kitų sričių specialistais: inžinieriais, che­ mikais, medikais, teisininkais ir kt.

Finansininkai ir kreditininkai turi būti qeri finansinių įstatymų ir normatyvinių dokumentų žinovai, sugebantys ne tik kontroliuoti, bet ir teikti pagalbą, duoti rekomenda­ cijas ir patarimus įmonėms ir įstaigoms, kaip qeriau orga­ nizuoti ūkinę ir finansinę veiklą, didinti ąamybos efekty­ vumą, gerinti ekonominius ir piniginius santykius.

Finansinjnkai ir kreditininkai turi gerai žinoti šalies, respublikos, savo miesto ir rajono ekonomiką ir kultūrą, liaudies ūkio, kultūros ir gyventojų gerovės kėlimo perspektyvas. Jie yra aktyvūs, įgyvendinant savo krašto vystymosi programą: kaupia ir teikia tam reikalingas lėšas.

Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas, atsižvelg­ damas į respublikos poreikius, ruošia 3 specializacijų specialistus.

Finansų specializacijos jaunieji specialistai įdarbinami miestų ir rajonų finansų skyriuose, valstybinio draudimo organuose ir Finansų ministerijoje. Jie dirba ekonomis­ tais, vyr. ekonomistais, revizoriais, vyr. revizoriais ir kt., įvairių padalinių vadovais.

Kreditininkai įdarbinami Valstybinio banko miestų ir rajonų skyriuose. Valstybinio banko ar Statybos banko kontorose, taupomųjų kasų sistemoje. Dirba ekonomistais ir vyr. ekonomistais revizoriais, skyrių ir kitų padalinių viršininkais ar jų pavaduotojais.

Pramonės finansų specialistai dirba įmonių, susivieniji­ mų arba šakinių ministerijų finansinėse tarnybose (sky­ riuose, valdybose) ekonomistais, vyr. ekonomistais, o su­ manūs ir gabūs, įgyję praktinių įgūdžių, skiriami įmonių, susivienijimų finansų skyrių ar valdybų viršininkais, jų pavaduotojais, įmonių vadovais (direktoriais), ių pavaduo­ tojais. Jie gali dirbti kituose įmonių ir susivienijimų pada­ liniuose (realizacijos, tiekimo, planavimo skyriuose, ekono­ minėse laboratorijose, biuruose ir kt.) planuotojais, anali­ tikais, ekonomistais, padalinių vadovais.

Be specialybės ir specializacijos mokslų, studijuojami visuomeniniai mokslai, aukštoji matematika, tikimybių teorija, matematinis programavimas, skaičiavimo mašinos ir programavimas ESM. konkrečios ekonomikos discipli­ nos. Mokymo planai ir programos įgalina paruošti plataus profilio, aukštos kvalifikacijos, plačios erudicijos specia­ listus.

Finansininko ir kreditininko reputaciją ir prestižą nule­ mia profesinis pasiruošimas, dalykinės žinios, kvalifikaci­ niai sugebėjimai. Atsižvelgiant j šias savybes, specialistai gali būti paskirti finansų skyrių vedėjais, įmonių ar susi­ vienijimų finansinių tarnybų viršininkais, banko valdyto­ jais, kitų padalinių vadovais ir jų pavaduotojais arba eko­ nomistais, revizoriais ir kt. Profesijos svarbiausias bruo­ žas — pastabumas, operatyvumas ir greita orientacija, principingumas ir drausmingumas, reiklumas sau ir ki­ tiems. nepakantumas neūkiškumui ir nepriekaištingas valstybės direktyvinių ir normatyvinių dokumentų vyk­ dymas.

Finansininko ir kreditininko specialybė yra vyriška.

Tačiau ją gali įsigyti visi vaikinai ir merginos, kuriuos domina ekonominiai piniginiai santykiai (tarp įmonių, tarp valstybės ir įmonių, tarp valstybės ir gyventojų ir t. t.) piniginių santykių ir pinigų cirkuliacijos organizavimas ir reguliavimas.

Prof. dr. A. ŽILĖNAS Finansų ir kredito katedros vedėjas

EKONOMU*? KIBERNETIKA Ekonominė kibernetika — tai ūkio valdymo mokslas. Vi­ sų kraštų ekonomika, mūsų šalies ūkis, ypač pastaraisiais metais, nepaprastai išaugo, sudėtingi gamybos procesai labai pagreitėjo. Ūkio valdy­ mo uždaviniai tapo labai su­ dėtingi.

Antra vertus, nuo jų teisingo sprendimo vis labiau priklauso visos eko­ nomikos plėtotė. Taigi, visu ūgiu iškilo ūkio valdymo mokslinio pagrįstumo prob­ lema. Kibernetika, matemati­ niai metodai, ESM buvo pasi­ telkti vis sudėtingėjantiems ūkio valdymo uždaviniams spręsti. Ėmė formuotis eko­ nominė kibernetika — eko­ nomikos ir matematikos mokslų sintezė.

Ekonomistas - kibernetikas

nuo kitų mūsų Universitete ruošiamų ekonomistų skiriasi visų pirma tuo, kad j kasdie­ ninius ūkinius reiškinius su­ geba pažvelgti, vadovauda­ masis kibernetikos principais, griežtais matematiniais skai­ čiavimais, atliktais ESM. Dėl to ekonominės kibernetikos specialybėje daug vietos ski­ riama įvairių matematikos da­ lykų studijoms, susipažinti su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Tačiau matemati­ kos paskirtis ekonomistui kibernetikui yra kitokia, negu pvz., jų kolegoms, studijuo­ jantiems matematiką. Ekonomistas-kibernetikas — tai vi­ sų pirma geras ekonomistas, mokantis matematiką, o ne atvirkščiai. Čia studijų metu pagrindinis dėmesys skiria­ mas įsisavinti taikomąją ma­

BUHALTERIJOS PASLAPTYS Nerasime respublikoje įmonės, įstaigos ar organizacijos, kuri apsieitų be buhalterio. Vienok kvalifikuotų buhalte­ rių ekonomistų, baigusių aukštąjį mokslą, mūsų respub­ likoje dar labai nedauq.

Ne paslaptis, kad abiturientai, ieškodami savo vietos gyvenime, neretai aplenkia šią specialybę. Dažnai jsivaizduojama: buhalteris sėdi už stalo, apkrauto šūsnimis popierių, ir tauškina skaitytuvais. Si atgyvenusi pažiūra neretai žmonėms trukdo teisingai vertinti buhalterio eko­ nomisto profesiją, atitraukia nuo studijų jaunimą, turintį potraukį šiai specialybei.

Ekonominė reforma, (iškėlusi naujus reikalavimus buhal­ terinei apskaitai, drauqe formuoja ir naują pažiūrą į bu­ halterio ekonomisto profesiją. Šios profesijos žmonėms valstybė patikėjo ne tik kontroliuoti, bet ir apibendrinti įmonės darbą visos, ūkinės veiklos srityse.

Gamybos procese visos tarnybos — tiek ekonominės, tiek techninės — negali išsiversti be buhalterinės apskai­ tos duomenų. Buhalterijon tarytum armijos štaban su­ plaukia informacija apie įvairiausius gamybinius ir nega­ mybinius reiškinius, vykstančius imonėje. Buhalteris eko­ nomistas jau dabar iš esmės atsipalaidavo nuo techninio darbo, nes jam vis intensyviau talkininkauja skaičiavimo mašinos. Jam belieka tikrinti dokumentacijos būklę, ją grupuoti ir sekti. Buhalteris svarbiausią dėmes! dabar galės skirti ūkinės veiklos analizei, kuria remdamasis, teiks gamyklos administracijai savo pasiūlymus, kaip ge­ rinti įmonės darbą, ištaisyti trūkumus.

Turėdamas smulkiausią informaciją apie gamybinę veiklą, buhalteris kaip niekas kitas yra reikalingas jmo. nės kolektyvui. O juk nėra didesnio pasitenkinimo už tą. kai patiri, kad kolektyvui, visuomenei esi labai reikalin­ gas. Ne veltui įmonės ar įstaigos vyriausiąjį buhalteri (ži­ noma ggrą specialistą) su pagarba vadina vadovo deši­ niąją ranka, o buhalterijos darbuotojus — patarėjais ir valstybės patikėtiniais .saugant socialistini turtą.

Dauguma buhalterių, buvusiu universiteto absolventų dirba jmonių, susivieniUrnų ir ministerijų vyriausiaisiais buhalteriais o kai kurie vadovauja net visam, ekonomi­ niam darbui, dirba vyriausiaisiais ekonomistais.

Taigi, buhalterio ekonomisto profesija tampa vis įdo­ mesne ir turiningesne. Esu isitikinęs, ji vis daugiau jau. nuolių pašauks j Vilnių, j V. Kapsuko universitetą.

Doc J. MACKEVIČIUS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas

Po darbų — malonus poilsis Žydiškių sporto ir sveika, tos stovykloje.

Studijuokime * ISTORIJĄ < PSICHOLOGIJĄ < BIBLIOTEKININKYSTĘ, BIBLIOGRAFIJĄ,

MOKSLINĘ INFORMACIJĄ

Pastaraisiais metais daug kas veržiasi studijuoti istoriją.

Tai visiškai suprantama, nes istorijos specialybės studen­ tai per paskaitas ir seminarus plačiai nagrinėja sudėtingus visuomenės vystymosi proce­ sus, įvairių šalių ir tautų pra­ eitį ir dabartį, savitarpio san­ tykių raidą. Tai įdomu. Bet kiek daug dirbti, studijuoti, reikia norint visa tai gerai iš­ mokti ir teisingai suprasti. Šios specialybės atstovai studijuoja archeologijos ir etnografijos pagrindus, paleo­ grafiją, istorinę geografiją, pirmykštės visuomenės istori­ ją, senovės ir vidurinių am­ žių istoriją, TSRS istoriją, Lie­ tuvos TSR istoriją, Pietų ir Va­ karų slavų istoriją, Azijos ir Afrikos šalių istoriją, Europos ir Amerikos šalių naujųjų ir naujausiųjų laikų istoriją. Be to, jie studijuoja taip pat lo­ giką, psichologiją, tarybinę teisę, istorijos dėstymo me­ todiką, užsienio kalbas.

Di­ delę reikšmę turi visiems Universiteto studentams dės­ tomų visuomenės mokslų ge­ ras įsisavinimas.

Nuo trečiojo kurso studen­ tai istorikai pasirenka TSRS istorijos, Lietuvos TSR istori­ jos, Visuotinės istorijos, ar­ cheologijos, archyvistikos, ekskursijų vadovų specializa­ cijas ir giliau studijuoja atski­ ras problemas. Visi istorijos specialybės studentai atlieka archeologinę arba etnografi­ nę mokomąją praktiką, archy­ vinę, muziejinę, pedagoginę, darbo su pionieriais prakti­ kas, o dalis jų vyksta atlikti praktikos ir į Lenkijos Liau­ dies Respubliką.

Baigę studijas, gabiausi is­ torijos specialybės studentai paliekami dirbti Universitete ar nukreipiami j kitas aukštą­

sias mokyklas, mokslo tyrimo institutus.

Kiti įdarbinami bendrojo lavinimo ar specia­ liosiose vidurinėse bei pro­ fesinėse technikos mokyklose, archyvuose, muziejuose, turiz­ mo ir ekskursijų biuruose ir kitose įstaigose bei žinybose, Doc. R. ŽIUGŽDA Visuotinės istorijos katedros vedėjas Vystantis mokslui ir tech­ nikai, žmogaus gyvenimas darosi vis sudėtingesnis. Sa­ kykim, darbas gamykloje.

Jis dažnai reikalauja didelės dėmesio koncentracijos, grei­ tų ir tikslių veiksmų, susi­ orientuoti gausybėje signa­ lų ir priimti optimaliausią sprendimą. Kaip palengvinti žmogaus darbą ir apsaugoti nuo pervargimo?

Prisimin­ kim mokymosi psichologijos, asmeninių sunkumų ir kitas tradicines problemas. Tai vis klausimai, kuriuos spręsti turi padėti psichologas.

Nuo 1969 metų Universite­ tas rengia psichologus (dar­ bo ir inžinerinės, socialinės, pedagoginės psichologijos specializacijos). Eiti studijuo­ ti psichologiją reikia nusitei­ kus būti specialistu, kuris, dirbdamas gamykloje, profe­ sinio orientavimo kabinete, projektavimo biure ir kt., konsultuotų jaunimą dėl profesijos pasirinkimo, padė­ tų spręsti jaunų darbininkų adaptavimosi įmonėje, ga­ mybinio mokymo klausimus,' konstruktoriui teiktų reko­ mendacijas apie psichologi­ nes savybes, į kurias reiktų atsižvelgti konstruojant žmo­ gaus darbui reikalingas stak­ les, patartų tėvams vaikų mokymosi ir auklėjimo klau­ simais, vadovams — kaip iš­ vengti konfliktų kolektyve,

padėtų išspręsti žmonėms asmenines problemas. Šio darbo tradicijų nėra, todėl būtinas gilus teorinis ir pla­ tus praktinis pasirengimas.

Busimieji psichologai pla­ čiai studijuoja bendrąją psi­ chologiją ir įvairias šio mokslo šakas: amžiaus tarps­ nių, pedagoginę, darbo, inži­ nerinę, socialinę, medicininę ir kt. Mokosi atlikti eksperi­ mentinius tyrimus, rinkti duomenis apie žmogaus psi­ chinius procesus, būsenas, asmenybės savybes. Negali­ ma gerai suprasti psichinių procesų be gamtos mokslo žinių apie žmogų. Todėl yra studijuojama biologija, gene­ tika, žmogaus anatomija ir fiziologija, nervų sistemos fi­ ziologija ir kt. Psichologinių tyrimų duomenims kiekybiš­ kai sutvarkyti tenka nau­ dotis matematiniais metodais, net skaičiavimo mašinomis.

Psichologas mokosi aukšto­ sios matematikos, statistinių metodų, tikimybių teorijos, programavimo.

Psichologijos mokslo stu­ dijos yra įdomios, tačiau rei­ kalaujančios daug darbo, at­ kaklumo, iniciatyvos. Psicho­ logo darbas — atsakingas ir nelengvas. Jei esate sukau­ pęs pakankamai žinių mo­ kykloje, esate darbštus ir, svarbiausia, mokate bend­ rauti su žmonėmis, studijuo­ kite psichologiją.

Doc. J. LAPĖ Artėja mūsų aukštosios mo­ kyklos 400 metų jubiliejus.

Tarp įvairių šio seniausio Ta­ rybų Sąjungoje Universiteto nuopelnų paminėtinas ir tas, kad čia pirmą kartą Lietuvoje organizuotas (1949 m.) aukštai kvalifikuotų bibliotekininkų ruošimas. Audringai besivystane i am bibliotekų ir moksli­ nės informacijos tarnybų tink­ lui paruošėme tūkstantį du šimtus specialistų, jie dirba įvairiuose bibliotekų ir biblio­ grafijos darbo baruose, moks­ linės-techninės informacijos tarnybose, dėsto specialybės dalykus Universitete arba kul­ tūros mokyklose.

Kas nežino Gamtos mokslų fakulteto?

Jo uždavinys — ruošti aukštos kvalifi­ kacijos gamtininkų kadrus respublikos liaudies ūkiui. Fakultete yra biologijos, geografijos ir geologijos specialybės. Bio­ logai specializuojasi botanikos, augalų fi­ ziologijos, mikrobiologijos, genetikos ir selekcijos, zoologijos, hidrobiologijos ir ichtiologijos, biofizikos srityse. Geografi­ jos specialybėje yra 4 specializacijos: fi­ zinės geografijos (landšaftotyros), ekono­ minės geografijos, sausumos hidrologijos, meteorologijos-klimatologijos.

Priimtieji jau pirmame kurse pasirenka specializaci­ ją ir profilį — gamybinį ar pedagoginį.

Galutinai pasiskirstoma specializacijomis po dvejų studijų metų, kai studentai susi­ pažįsta su bendromis atitinkamo mokslo žiniomis, taisyklėmis ir uždaviniais.

Kasmet studentai priimami ne į visas specializacijas. Šiais, 1978, metais stojan­ tys į Gamtos mokslų fakultetą negalės pasirinkti geografijos specialybėje ekono­

Naujausi atradimai geneti­ koje, biochemijoje ir kitose šakose įliejo naujų žinių į biologijos mokslą. Kuo toliau, tuo daugiau įvairių paslapčių gamta atskleidžia ir kaskart vis naujos problemos iškyla.

Nieko nuostabaus, kad biolo­ gija dabar labai populiarus, didelę praktinę reikšmę liau­ dies ūkiui turintis mokslas, ir daugelis jaunuolių pageidau­ ja tapti šios šakos specialis­ tais. Jie papildo biologų mokslininkų gretas, aktyviai dirba gamyboje įvairiose sri­ tyse. Juos sutiksi ir Gamtos apsaugos komitete, Sanitari­ nėje epidemiologinėje stoty­ je, hidrocheminėje laboratogamyklose, kur gamina­ mi fermentai ir visa gamyba remiasi mikrobioologiniais procesais. Aišku, nemaža da­ lis tampa aukštos kvalifikaci­ jos biologijos ar chemijos dėstytojais, mokytojais.

Nuo trečio kurso prasideda studentų specializavimas.

minės geografijos ir meteorologljos-kllmatologijos, o biologijos specialybėje — zoo­ logijos ir botanikos specializacijų. Į jas studentai bus priimami kitais metais.

Universitete sudarytos visos sąlygos tapti kvalifikuotu geologu, biologu ir geografu. Gamtos mokslų fakultete yra 8 stambios katedros, daug specializuotų, ap­ rūpintų naujausia moksline aparatūra la­ boratorijų ir kabinetų. .Specialistų ruošime aktyviai dalyvauja prie daugelio katedrų veikiančios probleminės ir žinybinės moks­ lo tiriamosios laboratorijos bei botanikos sodas su puikiais šiltnamiais, kuriuose išti­ sus metus auginami įvairūs augalai ir at­ liekami bandymai. Fakulteto studentams paskaitas skaito kvalifikuočiausi republikos biologijos, geografijos ir geologijos specialistai — mokslininkai.

Kam artima matematika ir fizika, biofizikoje dirbdamas ras tikrą džiaugsmą.

Mūsų fakultete biofizikai turi dau­ giausiai aparatūros.

Daugelį sudėtingų prietaisų jie ir pa­ tys pasigamina. Čia labai daug galimybės pasireikšti kūrybinei minčiai. Ir tiriamo­ ji sritis — nervų fiziologija — labai patraukli, nors ir sunki.

Genetikai, tirdami gyvūnų ir augalų genetinį pagrindą, pasitelkia pagalbon ne tik elektroninį mikroskopą, bet ir kitus sudėtingus prietaisus.

Jų tiriama mutagenų bei už­ terštos aplinkos poveikio gy­ viems organizmams problema labai viliojanti.

Labai kruopštus mikrobio­ logo darbas, jis reikalauja didelio atidumo. Daug bandy­ mų tenka atlikti, kol gauna­ mi norimi rezultatai.

Kaip smagu girdėti gerus atsiliepi­ mus apie mūsų mikrobiolo­ gus, dirbančius duonos, paša­

Doc. R. TARVYDAS Fakulteto dekanas rų, daržovių bei vaisių kon­ servavimo, vyno ar kitose gamyklose. Pirmuosius darbo įgūdžius jie gavo fakulteto laboratorijose.

Augalų fiziologijoje besigi­ linantys studentai tiria augalų fiziologinius procesus, kad galėtų juos pakreipti žmogui svarbia kryptimi.

Zoologai — tikri nenuora­ mos. Vasarą juos rasi ir prie žuvų tvenkinių, ir neliestose draustinėse giriose, ir stebin­ čius tokius smulkius vandens padarėlius, kurių be binokuliarinio stereomiikroskopo net ir neįžiūrėsi. Jų tyrimų rezul­ tatų rasi paskelbtų respubli­ kinėje spaudoje, jų praneši­ mų išgirsi respublikos ar Pa­ baltijo ornitologų konferenci­ jose, o dažniausiai — moks­ liniame būrelyje. 1978 m. įstojusieji zoologai speciali­ zuosis hidrobiologijos ir ich­ tiologijos srityje.

Doc. R. KAZLAUSKAS

1974 m. gegužės mėn.

TSKP Centro Komitetas pa­ skelbė nutarimą „Dėl biblio­ tekų vaidmens didinimo, ko­ munistiškai auklėjant darbo žmones ir spartinant mokslo ir technikos pažangą". Jame atkreiptas dėmesys į tai, kad daugiau būtų ruošiama biblio­ tekininkų su aukštuoju mokslu ir kad jie specializuotųsi. Šiuo metu respublikoje turi­ me tik apie septynis pro­ centus bibliotekininkų su aukštuoju išsilavinimu. O res­ publikoje veikia daugiau kaip 7 tūkst. įvairių tipų bibliote­ kų ir per 400 mokslinės-tech­ ninės informacijos tarnybų!

Sj specialistų poreikį ir stengiasi patenkinti Istori­ jos fakulteto Bibliotekininkys­ tės ir Mokslinės informacijos katedros su stacionariniu ir neakivaizdiniu skyriais bei Kauno vakarinio fakulteto B ibi iote k i n inky stės k atedr a.

Ruošiami įvairių specializacijų bibliotekininkai: masinių, vai­ kų ir mokyklų, mokslinių bib­ liotekų su visuomenine politi­ ne ir žemės ūkio specializaci­ ja, techninių bibliotekų.

Per penkerius metus stu­ dentai turi išklausyti specialy­ bės, visuomenės mokslų, ma­ tematikos, psichologijos, pe­ dagogikos, dviejų užsienio kalbų ir rusų kalbos kursus, o taip pat bendramokslinio bib­ liotekinio pagrindo dalykus.

Mokymo planas taip pat nu­ mato 3 gamybines praktikas geriausiose respublikos bib­ liotekose ir informacijos tar­ nybose.

Mokslinės techninės revo­ liucijos ir nepaprasto kultūri­ nio suklestėjimo amžiuje bib­ liotekininko ir informacijos specialisto visuomeninis auto­ ritetas ir jo, knygos ir infor­ macijos skleidėjo, vaidmuo žymiai išaugo. Šios specialy­ bės absolventui atsiveria vis platesnės galimybės aukštojo­ je mokykloje įgytas žinias sėkmingai ir naudingai taikyti įvairiuose kultūros, švietimo ir mokslo baruose.

Doc. L. VLADIMIROVAS Mokslinės informacijos katedros vedėjas

Abiturientai, kurie 1978 m. vasarą stos į Universitetą studijuoti geografiją, galės pasirinkti fizinės geografijos (landšaftotyros) ir hidrolo­ gijos specializacijas. Pusė studijuojančių ruošiasi peda­ goginiam, o kita pusė — ga­ mybiniam darbui.

Landšaftotyra yra plačiau­ sio profilio geografinė spe­ cializacija, mokanti suprasti visos gyvenamosios aplinkos — žmonių įsavinto krašto­ vaizdžio — sistemos funk­ cionavimą ir tos sistemos tvarkymą.

Landšaftotyros specialistai įvairias gamtines erdvines sistemas nagrinėja konkrečių visuomenės porei­ kių (žemės ūkio, miškų ūkio, urbanizacijos, rekreacijos, gamtos apsaugos) aspekte.

Universitete landšaftotyros specializacijai suteikiama kraštotvarkos kryptis. Todėl, be bendriausių geografinių disciplinų, landšaftotyrą stu­ dijuojantys mokosi teritorijos funkcinio vertinimo, jos ūki­ nio organizavimo ir taiko­ mųjų klausimų.

Kol nėra atskiros respub­ likinės kraštotvarkos žinybos, gamybinio profilio absolven­ tai landšaftotyrininkai bus nukreipiami į esamas žiny­ bas ir įstaigas, kurios užsi­ ima atskirų kraštovaizdžio komponentų tvarkymu.

Hidrologija — siauresnio profilio geografinė speciali­ zacija, nagrinėjanti vandens telkinius ir vandens ūkio problemas.

Studijų metais įsisavinami hidrologinių reiš­ kinių tyrimo prietaisai ir metodai, susipažįstama su gamtiniuose vandenyse vyks­ tančiais procesais, išmoksta­ ma juos analizuoti, apibend­ rinti, apskaičiuoti ir progno­ zuoti. Šiuolaikinė hidrologija yra prisotinta kiekybinės informacijos, todėl besimo­ kant tenka apvaldyti mate­ matinių tyrimų priemones.

Universitete daug dėmesio skiriama sportui ir fizinei kultūrai. Kasmet vyksta pirmakursių varžybos, tarpfakultetinė ir bendrabučių spartakiades... Respublikoje garsėja mū­ sų krepšininkės, irkluotojai, orientacininkai, šachmatinin­ kai. ..

Teorinės žinios papildomos ir praplečiamos pratybose ir vasaros praktikose. Hidrolo­ gai — gamybininkai, baigę mokslus, papildo Hidrome­ teorologinės Tarnybos dar­ buotojų gretas, rečiau nu­ kreipiami dirbti į mokslo tiriamuosius bei projektavi­ mo institutus.

Geografija, seniausias moks­ las, mūsų dienomis pergy­ venantis didžiausią savo is­ torijoje atgimimą, kviečia erdvinį požiūrį turinčius jaunuolius ruoštis giliam sa­ vos planetos pažinimui ir gyvenamosios aplinkos tvar­ kymui.

Prof. dr. A. BASALYKAS Fizinės geografijos ir karto­ grafijos katedros vedėjas* doc. A. BAR1SAS Hidrologijos ir klimatologi­ jos katedros vedėjas «.

jos turtingumą naudingomis iškasenomis, augaliją ir gyvū­ niją.

Inžinerinė geologija — geologijos mokslo šaka, na­ grinėjanti geologinius pro­ cesus bei reiškinius, uolienų fizines ir mechanines savy­ bes, geologinę aplinką, kuri turi įtakos arba apsprendžia įvairių inžinerinių statinių projektavimą, statybą ir jų eksploatavimą.

Dažnai hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos moks­ lai sprendžia bendrus klau­ simus. Todėl paminėtos dvi geologijos mokslo šakos su­ daro vieną bendrą specialy­ bę. Pažymėtina, kad besi­ mokantys hidrogeologijos ir inž. geologijos specialybėje susipažįsta ir su klasikinės geologijos mokslo šakomis, įsisavina jų mokslinius pa­ grindus ir praktinio darbo metodus bei įgūdžius.

Tie, kas įstoja į geologijos specialybę, be geologinių disciplinų taip pat studijuoja aukštąją matematiką, fiziką, visuomenines disciplinas, ne­ mažai turi chemijos paskai­ tų ir praktinių užsiėmimų.

Per penkerius metus studen­ tai turi 5 mokomąsias ir 2 gamybines praktikas. Jos at­ liekamos Lietuvoje, Kryme, Vid. Azijoje, Urale, Kauka­ ze ir kitose TSRS vietovėse.

Didelė baigusiųjų dalis ski­ riama į Geologijos valdybę prie LTSR Ministrų tarybos, Lietuvos geologijos institu­ tą, įvairias projektavimo or­ ganizacijas, Respublikinį vandens ūkio projektavimo institutą, „Hidroenergoprojektą", Lietuvos autokelių projektavimo institutą ir kt.

Geologai tiria žemės gel­ mių sąrangą, jos raidą, ieško įvairių naudingų iškasenų.

Geologija — labai platus mokslas apie Žemę, išskiria­ ma net keliolika specialy­ bių. Mūsų universitete pagal liaudies ūkio poreikius ruo­ šiami vienos specialybės geologai: inžinieriai-g’eologai-hidrogeologai.

Hidrogeologijos ir inž. geologijos specialybės stu­ dentai studijuoja požeminius vandenis, jų dinamiką, van­ deningų horizontų susidary­ mą, jų pasiskirstymą žemės gelmėse, nustato atsargas, sprendžia miestų, pramonės objektų ir gyvenviečių aprū­ pinimo kokybiniu vandeniu problemas.

Tai labai įdomi geologijos mokslo sritis. Po­ žeminius ir paviršinius van­ denis galima vaizduoti kaip Doc. R. TARVYDAS Žemės kraują, kuris, cirku­ Hidrogeologijos ir inž. liuodamas žemės gelmėse, geologijos katedros vedėjas, sąlygoja ir didele dalimi nu­ prof. J. PAŠKEVIČIUS lemia mūsų planetos vysty­ Geologijos ir mineralogijos mosi pobūdį, sąlygas, grožį, katedros vedėjas

REIKALINGI FIZIKAI

Spektroskopija — fizikas schemų) gamybos technologi­ me ir šiuolaikinių buitinių sudėtinga moksline tyrimo skyrius, nagrinėjantis elektror ją bei jų taikymą. elektroninių prietaisų ir apa­ aparatūra ir prietaisais, bet magnetinės radiacijos sąvei; Kas savita yra puslaidinin­ ratų.

Kietojo kūno fizikos kartu įsisavina sudėtingus kie­ kos su medžiaga dėsningu­ kių fizikos specializacijoje? vystyme, naujų puslaidininki­ to kūno tyrimo metodus, iš­ DARBAS ĮDOMUS IR SULTINGAS mus. Ši sąveika lydima Visų pirma tai, kad labai nių elektronikos prietaisų kū­ moksta pažinti kietame kūne šviesos absorbcija, spindulia­ trumpas kelias tarp naujų dės­ rime svarų indėlį įneša Lie­ vykstančius fizikinius proce­ Kasmet į Fizikos fakultetą priimame po 125 abiturientus vimu bei išsklaidymu. Šiuo­ ningumų atradimo ir jų pritai­ tuvos TSR mokslo tyrimo ins­ sus, patys dalyvauja atsklei­ (100 į lietuvių k. dėstomas grupes ir 25 į rusų kalba dėsto­ laikinė spektroskopija, kurios kymo, t. y. fizikas labai daž­ titutai. Jiems aukštos kvalifi­ džiant naujus reiškinius.

Ne mą grupę). Studijos trunka penkerius metus. Visiems, sėk­ teorinė bazė — kvantinė me­ nai ne tik tiria reiškinius, bet kacijos specialistus ruošia ir be studentų aktyvios pagal­ mingai baigusiems Fizikos fakultetą, suteikiama „Fiziko. Fi­ chanika, yra pagrindinis mū­ ir kuria naujus prietaisus. Ant­ Kieto kūno elektronikos ka­ bos katedroje gimsta nauji zikos dėstytojo" kvalifikacija. sų žinių apie atomo, moleku­ ra, medžiagų taikymo per­ tedra. originalūs elektroniniai prie­ Fizikų ruošime didelis dėmesys skiriamas teorinių žinių lės, atominių ir molekulinių spektyvos atsiveria ir tada,, jei Studentai, įsisavinę progra­ taisai — tai sudėtingi opto­ taikymui praktikoje. Todėl neatsitiktinai mūsų fakulteto stu­ jonų, radikalų sandaros šalti­ žinomi bendri kaimyninių fi- moje numatytus speckursus ir elektroniniai keitikliai, televi­ dentai daugiau kaip 50 proc. visų mokymo procesui skirtų nis. zikos sričių pasiekimai ir atlikę kietojo kūno fizikos, ziniai elektroniniai vamzde­ valandų praleidžia mokomosiose laboratorijose, atlieka 4 Vargu ar galima nurodyti technikos poreikiai. Pvz., ti- puslaidininkių elektronikos, liai, optinės informacijos re­ praktikas: pionierių stovykloje, mokomąją-pažintinę (įvai­ kitą fizikos ar chemijos sri­ riama elektrinio laidumo |pri- prietaisų gamybos technolo­ gistravimo nešėjai, daugiaka­ riose respublikos įmonėse, laboratorijose, institutuose, ga­ tį, kuri turėtų tokią plačią ir klausomybė nuo apšviestumo gijos, kietojo kūno priefaisų naliai Rentgeno ir gama spin­ myklose), pedagoginę (įvairiose respublikos vidurinėse detalią teoriją, kaip atominė ir kartu sukuriami daugiaka- fizikos ir kitų disciplinų dulių dozimetrai ir kitos nau­ mokyklose) praktiką pagal specialybę. Dalis studentų (apie ir molekulinė spektroskopija. naliniai fotoelektriniai keitik­ laboratorinius darbus, tampa jovės. Jos naudojamos tik 40) mokomąją-pažintinę praktiką atlieka užsienyje — Prahos Greitai ir nenutrūkstamai liai — „akys" skaičiavimo aukštos kvalifikacijos kietojo mokslinėse laboratorijose, bet Karlo (CSR), Liublino M. Skladovskos-Kiuri (LLR) univer­ plečiasi praktinis spektrosko­ mašinai, robotui, puslaidinin­ kūno fizikos su puslaidininki- ir automatizuoti pramonės sitetuose bei Magdeburgo (VDR) Aukštojoje technikos pijos metodų panaudojimas kinis vidikonas televizijos ka­ nių priefaisų, fizikos pakraipa valdymui. mokykloje. pačiuose įvairiausiuose šiuo­ merai, išmokstama užrašyti specialistais.

Prof. E. MONTRIMAS Fakultetas turi pakankamai geras mokymo ir mokslinio laikiniuose moksluose hologramas puslaidininkiuo­ Mokslinėse laboratorijose Kieto kūno elektronikos darbo laboratorijas, aprūpintas modernia aparatūra. Nau­ Interpretuojant atominius ir se ir t. t. katedros vedėjas studentai ne tik susipažįsta su jais mokslo metais darbo sąlygos fakultete dar pagerės, molekulinius spektrus, atsi­ Fizikos ir technikos raida nes fakultetas gaus naują 8 aukštų mokymo korpusą, randa galimybės išaiškinti lėmė, kad puslaidininkių fizi­ Be abejo, visus domina, kur dirba mūsų paruošti spetokius pagrindinius moksli­ ka jau kuris laikas yra ak­ cialisfai. Daugelis jų pasišvenčia moksliniam darbui. Iki šiol nius klausimus, kaip moleku­ tualių mokslo ir technikos į mokslinio tyrimo institutus ar aukštąsias mokyklas buvo lių konfigūracilja, elektroni­ problemų sankryžoje: visą nukreipiama pusė ir daugiau baigiančiųjų, Nemažai dirba nių, vibracinių ir rotacinių laiką išlikdama medžiagų gamyklose, įvairiuose konstravimo biuruose, technikumuo­ energijos lygių išsidėstymas .mokslu, ji užtikrina mikro­ se ir vidurinėse mokyklose. Fizikų poreikis nemažėja. jose, radikalų ir jonų buvi­ elektronikos, kvantinės elekt­ Fakultete veikia 6 katedros: Teorinės fizikos, Radiofizi­ mas arba nebuvimas tiria­ ronikos, televizijos ir kt. ša­ kos, Puslaidininkių fizikos. Kieto kūno elektronikos, Bend­ mose sistemose, cheminių kų vystymąsi. rosios fizikos ir spektroskopijos, Astronomijos ir kvantinės reakcijų mechanizmas, elekt­ Doc. J. VAITKUS elektronikos. Kiekviena katedra turi savo atitinkamą spe­ ronų tankio pasiskirstymas Puslaidininkių fizikos cializaciją. Apie jas ir pasakojame. molekulėje ir t. t. Spektros­ katedros vedėjas Doc. B. ALEKSIEJONAS kopija padeda astronomams Fizikos fakulteto prodekanas ne tik nustatyti dangaus kū­ Viena Teorinės fizikos ka­ nų, nutolusių už daugelio mi­ lijonų šviesmečių, sudėtį, bet tedras mokslinio darbo kryp­ Koherentinių šviesos šalti­ tojo kūno elektroniniai prie­ ir gauti duomenis apie fiziki­ čių — atomų ir jonų struk­ nių — lazerių sukūrimas yra taisai, o taip pat puslaidinin­ nes sąlygas šiuose dangaus tūras ir spektrų teorinis tyri­ vienas svarbiausių pastarojo kiai, segnetoelektrikai, fer.itai, kūnuose bei juos supančioje mas. Šios krypties darbai meto fizikos laimėjimų, o be kurių šiuolaikinė radio­ aplinkoje.

Lietuvoje buvo pradėti aka­ šiuo metu jie jau plačiai tai­ elektronika apsieiti negali.

Adolfo Pastaraisiais dešimtmečiais demiko profesoriaus komi įvairiose mokslo ir Taigi, radiofizika, kartu su ki­ labai platų mastą įgijo ra- Jucio dar prieš didįjį Tėvy­ technikos srityse. Holografi- tomis fizikos mokslo sritimis diospektroskopija: .branduoli­ nės karą, pokario metais iš­ ja, ryšių technika, skaičiavi­ kuria tuos fizikinius pagrin­ nio magnetinio rezonanso, plėsti Universitete, Mokslų mo mašinos, valdomų termo­ dus, ant kurių stovi šiuolaiki­ elektroninio paramagnetiinio, Akademijoje ir ,kt.

R. KŪGINIO nuotr. branduolinių reakcijų įsisavi­ nė elektronika. Neabejotinai branduolinio kvadrupolinto Kita darbų kryptis — mo­ nimas, akių operacijos ir 1.1. radiofizika yra viena iš įdo­ .rezonanso spektroskopija, lekulių teorija. Šios srities — tai tik kelios iš daugelio miausių fizikos sričių ir prak­ Šios spektroskopijos šakos darbus prof. A. Jucio patari­ lazerio taikymo sričių. tiškiausia: radiofizikai, įvaldę sparčiai vystomos ir Lietuvo­ mu* 1957 m. pradėjo ir pagrindus ir radijo je.

Astronomijos ir kvantinės fizikos jiems vadovauja prof.

A. elektronikos katedroje jau metodus, bene labiausiai rei­ Doc. V. ŠALNA Bolotinas. Universitete teoriš­ tiriamosioms kelerius metus atliekami la­ kalingi mokslo kai tiriama molekulių struktū­ zerių fizikos (kvantinės elekt­ įstaigoms ir įmonėms.

Puslaidininkių fizika susifor­ ra,, jų spektrinės charakteris­ Viena iš fakultete spren- mavo į atskirą .mokslo šaką tikos, tarpmolekulinės sąvei­ ronikos) tyrimai.

Kuriami nauji lazeriai, ieškoma būdų džiamų problemų yra mik- per pastaruosius 30 metų — kos, cheminių .reakcijų para­ sklidimo jvairio- jos „pradžią" juos panaudoti moksle bei robangų simbolizuoja metrai. linijose — tranzistoriaus sukūrimas. se perdavimo technikoje.

Jis Mums 'rūpi ir kristalų savy­ juostei i nė- vis dar besivysto, atrandami bės: .skaičiuojami jų gardelių Visuose darbuose aktyviai bangolaidžiuose, integr alinėse nauji dėsningumai, pvz., ne­ parametrai, linijose, dalyvauja ir Fizikos fakul­ se elektronų pasi­ kristaluose seniai Valstybinis Išradimų ir skirstymas, įvairių teto studentai, pasirinkę schemose ir net sąveikų kvantinės elektronikos spe­ — tyrimas. Si problema yra atradimų komitetas užregistra­ reikšmė fizikinėms kristalų cializaciją. Šios specializaci­ labai aktuali, kadangi infor- vo Lietuvos puslaidininkių fi­ savybėms. jos studentai studijų metu macijos perdavimui dabar vis zikų (akad. prof. J. Požėlos ir Dar viena darbų kryptis — gauna daug žinių ir praktinių labiau taikomos mikrobangos, kt.) atradimą elektrog.rafinių sluoksnių įgūdžių iš radiofizikos bei o jos sklinda skirtingai negu Išsiplėtė puslaidininkių me­ teorinis tyrimas. Yra nagri­ optikos, nes kvantinė elekt­ radijo, todėl ir kuriamos džiagų taikymo sritys, sukurti nėjami elektriniai laukai ronika, kaip mokslas, išaugo naujos perdavimo linijas. įvairiausi .prietaisai. Dabar tai esant įvairiam krovinių pa­ radiofizikos ir optikos san­ sluoksniuose, Didelė katedros bendradar­ mokslas apie kristalines (kar­ siskirstymui dūroje. bių dalis, tiria radijo ir .mik­ tais ir apie amorfines, netgi elektros krūvių judėjimas.

Astronomijos ir kvantinės skystas) medžiagas, kurių sa­ 1977 m. pabaigoje Univer­ elektronikos katedroje ruo­ robangų sąveiką su puslaidi­ vybes galima žymiai pakeisti sitete buvo patvirtinta Spekt­ ninkių ir segnetoelektrikų šiami ir astrofizikos specia­ išorės roskopijas probleminė, labo­ kristalais. Surandami .ir išaiš­ jų gamybos metu ar listai. sąlygomis, tai mokslas apie ratorija. Jos darbų tematiko­ kinami .nauji reiškiniai ir Fiz-mat. kand. sąveikas tų medžiagų su išori­ je numatytos ir teorinės fi­ efektai kristaluose, sąveikau ­ A. STABINIS elektromagnetiniais, zikas kryptys. Ta laboratori­ jant jiems su mikrobangomis, niais kurių ilgis yrp keleto centi­ akustiniais ir f. t. laukais. Sun­ ja .taps dar viena studentų metrų arba milimetrų eilės. ku kartais ir atskirti, kur bai­ mokslinio darbo ir mokymo Pažiūrėję j bet įkurj žodyir baze., Rdiofizikos katedroje gimė giasi puslaidininkių fizika ną, rastume daug žodžių, praprasideda ar metalų fizika, Prof. A. BANDZAITIS nauja fizikos mokslo kryptis si d ėdančių „radio“: radioar kvantinė elektronika, ar Teorinės fizikos mūsų respublikoje — segne­ radionavigacija elektronika, radiofizika, ar optika, ar pus­ katedros vedėjas toelektrikų fizika. ir t. t. Tačiau ne kiekviename laidininkinė elektronika. Vie­ Universiteto reprezentaciniai rūmai — įvairiu epochų žodyne rasime žodį radiofi­ RTFSR Aukštojo mokslo mi­ na aišku, kad puslaidininkių ir stilių augalas, 400 metų senumo šaknimis tvirtai įsiki­ zika: ji yra jauna fizikos nisterijos apklausos duomeni­ fizikas turi žinoti (ir sužino, Viena iš svarbiausių šiuo­ bęs į senamiestį. Nė vienas ekskursantas, lankydamas Vil­ niaus istorines vietas ar architektūros paminklus, neap­ Universitete) laikinių fizikos problemų yra mokslo šaka. Tiria fizikinius mis iš visų specialybių radio­ studijuodamas lenkia Universiteto rūmų, kurie, kaip ir jų viduie esan­ reiškinius radioelektronikos fizikai yra tinkamiausi gamy­ tiek įvairiausių medžiagų fi­ kietojo kūno fizika. Be di­ čios salės, sudaro miesto puošmeną. Tie rūmai sauqo čia sistemose ir jų elementuose. bai ir mokslinių tyrimų dar­ zikines savybes, tiek būdus džiulių kietojo .kūno elektro­ studijavusių ar dirbusių garsių praeities mokslo, kultū­ ros vyru — Počobutd, Lelevelio, Rustemo, Adomo Micke­ ir taikyti šias medžiagas įvairio­ nikos laimėjimų šiandien ne Radioelektronikos sistemos bams. Taigi, radiofizika Daukanto ir kt. — atminimą. Ju vardais pavadin­ yra integralinės, hibridinės ir praktiška, ir labai įdomi spe- se technikos srityse, praktiš­ tik neskraidytų kosminiai lai­ tivičiaus, kiemeliai, salės. kai jsisavi.na puslaidininkinių vai, nebūtų elektroninių skai­ kitos radioschemos, elemen- cialybė.

V. NAUJIKO nuotraukoje: Mokslinės bibliotekos Lelevelio tai-elektrovakuuminiai ir kieDoc. J. GRIGAS prietaisų (ir mikroelektronikos čiavimo mašinų, bet neturėtu- salė.

JŪSŲ PASLAUGOMS — PROFESINES INFORMACIJOS IR STUDENTŲ KONSULTAVIMO KABINETAS Kabinetas vykdo dvi funkcijas: 1) konsultuoja mokslei­ vius apie Universiteto specialybes; 2) konsultuoja Studen­ tus.

Moksleiviams teikiama informacija apie Universitete esančias specialybes, jų studijavimo ypatumus, apie darbą baigus specialybę. Norintieji gali pasitikrinti savo intere­ sus, sugebėjimus ir, tuo būdu, įvertinti savo tinkamumą vienai ar kitai profesijai. Kabinete galima rasti medžiagos ir apie kitų aukštųjų mokyklų specialybes.

Studentams teikiamos konsultacijos mokymosi bei kitais jų asmeninio gyvenimo klausimais.

Mokslo metais kalbinėtas dirba trečiadieniais nuo 10 iki 13 valandos ir penktadieniais nuo 14 iki 17 vai. Vasarą (nuo birželio 20 d. iki liepas 25 d.) kabinetas dirba pirma­ dienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį — 10~17 vai. Šeštadienį — 10—15 vai.

REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 Vilnius — MTP-3

Universiteto r. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343

IKI SUSITIKIMO UNIVERSI­ jautimą surasite tik sistemin­ gose studijose, kūrybiniuose ieškojimuose, knygose, visuo­ TETE! meninėje veikloje.

Stoti į Universitetą — -tai štai ir baigėsi mūsų trum­ ne loterijoje dalyvail. Didelė pa pažintis su Universitetu tapti studentu tos ir jo specialybėmis. Viliamės, garbė kad Jūs įsidėmėjote ryškią aukštosios mokyklos, kuri bū­ šio laikraščio mintį — viskas dama seniausia šalyje, sėk­ savo šaunias pasiekiama atkakliu, kruopš­ mingai tęsia Žmoma, yra ir mokslo, darbo, tautų bendra­ čiu darbu.

J.linksmoji“ studento gyveni­ vimo tradicijas, kovoja už mo dalis — įvairios tradici­ pavyzdinės vardą respubliko­ nės šventės, saviveikla, ke- je. Te konkursiniai egzaminai lionės, pramogos ir kt., kas pasvers ne tik Jūsų sugebėji­ būdinga jaunystei. Bet ilga­ mus, bet patikrins ir atsako­ laikį džiaugsmą, moralinį pa­ mybės laipsnį — būti Uni­ sitenkinimą ir savo vertės pa- versiteto studentu skirta pa-

Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje

tiems darbščiausiems, sąžiningiausiems, plačios erudici­ jos, tvirtų komunistinių įsitiki­ nimų jaunuoliams. Te jų vie­ tos neužima baltos duonos ieškotojai, lengvabūdžiai ir tinginiai, kurie, pabūgę, pir­ mųjų sunkumų, meta viską į šalį, tuo padarydami dide­ lę skriaudą tiek savo drau­ gams, kurių vietą užėmė, tiek skiriančiai milživalstybei, niškas lėšas specialistų ruoŠimui.

Jums gerų žinių.

Linkime valios, tvirto pasiryžimol Iki susitikimo Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universitete!

Tiražas 4500 egz.

LV 08028 Užs . Nr. 126

REDAKTORIUS

1

ALGIS KUSTA