-
s JUS KVIEČIA STUDIJUOTI
VILNIAUS darbo raudonosios vėliavos ordino
V. KAPSUKO UNIVERSITETAS Visų šalių proletarai, vienykitės!
H CaRVBOS scuoenuas Nr. j—2 (821—822)
RTĖJA gražiausias metų laikas — pavasaris, žadin damas puikias svajones, tačiau kartu keldamas ir rū pesčius. Darbštus žemdirbys jau šiandien galvoja, :aip organizuoti sėją, kad išaugtų gausus derlius. Abituientui neduoda ramybės siekimas, gavus brandos atestatą, aip sutvarkyti savo gyvenimą, kad jis teiktų moralinį paitenkinimą, duotų Tėvynei kuo didesnės naudos. Tikriauiai daugelis jų pasiryžę tęsti mokslą aukštojoje mokyklo■ Dalis jų svajoja ir apie Vilniaus universitetą. 1973 metais Universitetą baigs apie du tūkstančiai jauų specialistų. Priimsime į pirmą kursą 2805 žmones (į dieinj skyrių — 1600, vakarinį — 475, neakivaizdinį — 730). lūsų gausi šeima išaugs ir atjaunės. Šiuo metu Universitete studijuoja šešiolika tūkstančių udentų. Ruošiami 30 specialybių specialistai. Kiekvienos secialybės studentai nuo vyresnių kursų ruošiami siauresimis specializacijomis. Tokių specializacijų Universitete ra 69. Siame laikraščio numeryje skelbiamos specialybės ir jntingentai. Norime atkreipti jaunuolių dėmesį ir į tai, id Universitetas siunčia nekonkurso tvarka studijuoti ir kitas šalies aukštąsias mokyklas. Paprastai siunčiame į askvos universitetą studijuoti politinę ekonomiją bei fisofiją, į Maskvos istorinį archyvų institutą — archyvistą. į Tartu universitetą — sportinę mediciną. Norintys idijuoti šiose aukštosiose mokyklose, stojamuosius egzanus laiko Vilniaus universitete. Vilniaus universitetas — savita mokslo ir mokymo įstai■ su tik jai būdingais bruožais. Čia yra susikūrę keliolicriginalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vavauja Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, proioriai A. Jucys, P. Norkūnas, A. Marcipkevičius, J. Vis kas ir kiti mokslininkai. Studentai turi galimybę klausypaskaitų tokių plačiai žinomų mokslininkų, kaip matetiko prof. V. Statulevičiaus, fizikų profesorių P. Braz io ir J. Požėlos, geografų profesorių V. Chomskio ir Basalyko, chemikų K. Daukšo ir V. Daukšo, ekonomisM. Gregorausko ir A. Žilėno, istoriko K. Navicko, filoo E. Meškausko ir daugelio kitų. niversitete vyrauja darbinga ir kūrybinga nuotaika, •fesoriai, docentai, dėstytojai, vykdydami TSKP XXIV ažiavimo nutarimus, sprendžia daug reikšmingų mokslo 'blemų, tobulina mokymo procesą ir turinį. dusų akademinis jaunimas gyvena mintimis pirmojo Vi4j'Jnginio studentų sąskrydžio, kuris iškilmingai pareišTSKP Centro Komitetui: „Užtikriname didvyrišką dar;nkų klasę, kolūkinę valstietiją, visus darbo žmones: atliai studijuodami, pasiaukojamai dirbdami, tvirtai sieke kad liaudies lėšos, įdėtos į aukštosios mokyklos vys tą. padėtų toliau žymiai kelti žmonių išsilavinimą ir kulI, geriau rengti kadrus". augelis studentų atkakliai studijuoja. Keleto šimtų stu9 studijų knygeles puošia vien penketai. Tai busimieji etnatikai E. Gaigalas ir A. Pikturna, medikai D. Liepas
A
VILNIAUS DARBO
RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO
UNIVERSITETO
REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1973 m. sausio mėn. 12 d
ir D. Žvirblytė, fizikai B. Vengalis ir Z. Vaigauskas, biolo gai J. Bražėnaitė ir A. Mockutė, ekonomistai J. Ruževičius ir V. Žukauskaitė, teisininkas J. Pečkaitis, filologė R. Bagvilaitė ir daugelis kitų. Akademiniam jaunimui įsisavinti mokslo žinias sudary tos- visos sąlygos. Universitetas turi laboratorijas ir kabi netus, aprūpintus šiuolaikine moksline aparatūra, labai tur tingą biblioteką. Lietuvos Komunistų partijos Centro Ko miteto ir respublikos Vyriausybės rūpinimosi dėka nuolat turtėja Universiteto materialinė bazė. Pastaraisiais metais į naujas šiuolaikines patalpas persikėlė keturi fakultetai. Šiandien Universitete studentams savo pedagoginį talentą ir mokslinę erudiciją skiria, savo komunistinius įsitikinimus perduoda 946 dėstytojai, iš jų — 65 profesoriai ir mokslodaktarai, 483 mokslo kandidatai ir docentai.
LAIMĖ TAPTI
UNIVERSITETO STUDENTU B. SUDAVICIUS prorektorius mokymo reikalams
Malonu pažymėti, kad studentai teisingai supranta „stu dento" sąvokos šiuolaikinį turinį, supranta, kad studentas — tai ne tik būsimas specialistas. Tai būsimas inteligentas, kuris turi būti pasiruošęs vykdyti ir svarbias visuomenines funkcijas. Jaunasis specialistas gyvenime tampa ne tik veikėju profesine prasme, bet ir žmonių vadovu, jų auklė toju. Todėl, dar studijuodamas aukštojoje mokykloje, jis turi įvaldyti ne vien profesines žinias, bet ir organizacinio bei auklėjamojo darbo įgūdžius, kaupti visuomeninės poli tinės veiklos įgūdžius. Šiandieninis specialistas — tai pla čios erudicijos, gilių komunistinių įsitikinimų, aukštų mo ralinių idealų žmogus. Šis siekimas išugdyti visapusiškai ir harmoningai išvys tytą asmenybę daro studentų gyvenimą iš tikrųjų turtingą ir įdomų. Jie turi savo organizacijas ir klubus. Aktyviai dirba sporto, turistų, kraštotyrininkų, žurnalistų ir kiti klubai. Plačiai žinomas internacionalinis klubas. Literatų būreliuose pirmąją mokyklą praeina busimie ji rašytojai, poetai. Universitetas garsus studentų meno sa viveikla. O Estetinio lavinimo katedroje mokosi daugiau
kaip 400 studentų. Čia jie įgyja antrą — visuomeninę — specialybę. Plačiai studentų visuomeninei veiklai vadovauja gausi komjaunimo organizacija, kuri pelnytai laikoma partinės organizacijos pagalbininke, organizuojant studentų visuo meninio - politinio darbo praktiką, auklėjant studentus ko munizmo idealų dvasia. Svarbų vaidmenį Universiteto gyvenime vaidina Moksli nė draugija. Studentų mokslinė draugija — tai pirmųjų mokslinių bandymų, savo ištvermės patikrinimo mokykla. Kaip tik šioje mokykloje mokslinę veiklą pradėjo tokie šiandien žinomi mokslininkai, kaip lituanistai profesoriai V. Mažiulis, J. Palionis, medikai profesoriai A. Pronckus, P. Visockas, geografas dr. C. Kudaba ir daugelis kitų. Šian dien universiteto Studentų mokslinė draugija turi daugiau kaip pusantro tūkstančio narių. Studentų gyvenimą labai praturtina Universiteto ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Universitetas bend rauja su daugeliu Tarybų Sąjungos mokyklų. Užtenka pa sakyti, kad vien Studentų mokslinė draugija palaiko nuo latinius ryšius su šešiasdešimčia TSRS aukštųjų mokyklų. Tie ryšiai dar labiau sustiprėjo jubiliejiniais 1972 metais. Universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Latvi jos ir Odesos universitetais, užmezgė glaudžius kontaktus su Baltarusijos universitetu. Plečiasi ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Glaudžius dalykinius ryšius Universitetas palaiko su Graifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR) Ir Prahos (CSR) universite tais. Su jais mes keičiamės moksliniais darbuotojais, stu dentais - praktikantais, studentų grupėmis vasaros darbo ir poilsio stovyklose. Atskirus studentus Universitetas siun čia studijuoti ir į užsienio aukštąsias mokyklas. Šiuo metu Leipcigo universitete L. Raugaitė studijuoja vokiečių kal bą, o V. Urbonavičius — elektrikų fiziką. A. Zališevskis ir V. Steponėnas studijuoja fiziką Vengrijos aukštosiose mo kyklose, M. Strižka — Berlyno universitete, P. Kolesnikovas — Graifsvaldo, o S. Snieška — Krokuvos universitetuo se. Iš tikrųjų įdomus mūsų gausios šeimos gyvenimas. Dide lė laimė tapti šios šeimos nariu. Didelė laimė dirbti ir stu dijuoti Vilniaus universitete. Tačiau šių eilučių autorius nedrįsta patarti, į kurią aukš tąją mokyklą stoti, kokią specialybę pasirinkti. Galima tik pasakyti, kad visos specialybės geros ir reikalingos. Ma tyt, pasirenkant specialybę, nereikėtų užmiršti, kad ne pro fesija žmogų puošia, o žmogus profesiją. Tik tokiu atveju specialistas gali daugiau duoti visuomenei ir kartu jausti moralinį pasitenkinimą ir laimę. Konkretesnę proforientacinę konsultaciją galėtų suteik ti Universiteto Psichologijos bei Pedagogikos katedrų dės tytojai, fakultetų dekanai. Todėl patartume laiškais arba as meniškai kreiptis į šias katedras. Vilniaus universitetas svetingai atvers duris visiems, ku rie iš tikrųjų siekia mokslo žinių, tvirtai yra pasiryžę tap ti aukštos kvalifikacijos specialistais.