Tarybinis Studentas, 1973 m. sausio 12 d. Nr. 1-2 (821-822)

-

s JUS KVIEČIA STUDIJUOTI

VILNIAUS darbo raudonosios vėliavos ordino

V. KAPSUKO UNIVERSITETAS Visų šalių proletarai, vienykitės!

H CaRVBOS scuoenuas Nr. j—2 (821—822)

RTĖJA gražiausias metų laikas — pavasaris, žadin­ damas puikias svajones, tačiau kartu keldamas ir rū­ pesčius. Darbštus žemdirbys jau šiandien galvoja, :aip organizuoti sėją, kad išaugtų gausus derlius. Abituientui neduoda ramybės siekimas, gavus brandos atestatą, aip sutvarkyti savo gyvenimą, kad jis teiktų moralinį paitenkinimą, duotų Tėvynei kuo didesnės naudos. Tikriauiai daugelis jų pasiryžę tęsti mokslą aukštojoje mokyklo■ Dalis jų svajoja ir apie Vilniaus universitetą.

1973 metais Universitetą baigs apie du tūkstančiai jauų specialistų. Priimsime į pirmą kursą 2805 žmones (į dieinj skyrių — 1600, vakarinį — 475, neakivaizdinį — 730). lūsų gausi šeima išaugs ir atjaunės. Šiuo metu Universitete studijuoja šešiolika tūkstančių udentų. Ruošiami 30 specialybių specialistai. Kiekvienos secialybės studentai nuo vyresnių kursų ruošiami siauresimis specializacijomis. Tokių specializacijų Universitete ra 69.

Siame laikraščio numeryje skelbiamos specialybės ir jntingentai. Norime atkreipti jaunuolių dėmesį ir į tai, id Universitetas siunčia nekonkurso tvarka studijuoti ir kitas šalies aukštąsias mokyklas. Paprastai siunčiame į askvos universitetą studijuoti politinę ekonomiją bei fisofiją, į Maskvos istorinį archyvų institutą — archyvistą. į Tartu universitetą — sportinę mediciną. Norintys idijuoti šiose aukštosiose mokyklose, stojamuosius egzanus laiko Vilniaus universitete.

Vilniaus universitetas — savita mokslo ir mokymo įstai■ su tik jai būdingais bruožais. Čia yra susikūrę keliolicriginalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vavauja Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, proioriai A. Jucys, P. Norkūnas, A. Marcipkevičius, J. Vis­ kas ir kiti mokslininkai. Studentai turi galimybę klausypaskaitų tokių plačiai žinomų mokslininkų, kaip matetiko prof. V. Statulevičiaus, fizikų profesorių P. Braz­ io ir J. Požėlos, geografų profesorių V. Chomskio ir Basalyko, chemikų K. Daukšo ir V. Daukšo, ekonomisM. Gregorausko ir A. Žilėno, istoriko K. Navicko, filoo E. Meškausko ir daugelio kitų. niversitete vyrauja darbinga ir kūrybinga nuotaika, •fesoriai, docentai, dėstytojai, vykdydami TSKP XXIV ažiavimo nutarimus, sprendžia daug reikšmingų mokslo 'blemų, tobulina mokymo procesą ir turinį. dusų akademinis jaunimas gyvena mintimis pirmojo Vi4j'Jnginio studentų sąskrydžio, kuris iškilmingai pareišTSKP Centro Komitetui: „Užtikriname didvyrišką dar;nkų klasę, kolūkinę valstietiją, visus darbo žmones: atliai studijuodami, pasiaukojamai dirbdami, tvirtai sieke kad liaudies lėšos, įdėtos į aukštosios mokyklos vys­ tą. padėtų toliau žymiai kelti žmonių išsilavinimą ir kulI, geriau rengti kadrus". augelis studentų atkakliai studijuoja. Keleto šimtų stu9 studijų knygeles puošia vien penketai. Tai busimieji etnatikai E. Gaigalas ir A. Pikturna, medikai D. Liepas

A

VILNIAUS DARBO

RAUDONOSIOS

VĖLIAVOS ORDINO

V. KAPSUKO

UNIVERSITETO

REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR

PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ

LAIKRAŠTIS

1973 m. sausio mėn. 12 d

ir D. Žvirblytė, fizikai B. Vengalis ir Z. Vaigauskas, biolo­ gai J. Bražėnaitė ir A. Mockutė, ekonomistai J. Ruževičius ir V. Žukauskaitė, teisininkas J. Pečkaitis, filologė R. Bagvilaitė ir daugelis kitų.

Akademiniam jaunimui įsisavinti mokslo žinias sudary­ tos- visos sąlygos. Universitetas turi laboratorijas ir kabi­ netus, aprūpintus šiuolaikine moksline aparatūra, labai tur­ tingą biblioteką. Lietuvos Komunistų partijos Centro Ko­ miteto ir respublikos Vyriausybės rūpinimosi dėka nuolat turtėja Universiteto materialinė bazė. Pastaraisiais metais į naujas šiuolaikines patalpas persikėlė keturi fakultetai. Šiandien Universitete studentams savo pedagoginį talentą ir mokslinę erudiciją skiria, savo komunistinius įsitikinimus perduoda 946 dėstytojai, iš jų — 65 profesoriai ir mokslodaktarai, 483 mokslo kandidatai ir docentai.

LAIMĖ TAPTI

UNIVERSITETO STUDENTU B. SUDAVICIUS prorektorius mokymo reikalams

Malonu pažymėti, kad studentai teisingai supranta „stu­ dento" sąvokos šiuolaikinį turinį, supranta, kad studentas — tai ne tik būsimas specialistas. Tai būsimas inteligentas, kuris turi būti pasiruošęs vykdyti ir svarbias visuomenines funkcijas. Jaunasis specialistas gyvenime tampa ne tik veikėju profesine prasme, bet ir žmonių vadovu, jų auklė­ toju. Todėl, dar studijuodamas aukštojoje mokykloje, jis turi įvaldyti ne vien profesines žinias, bet ir organizacinio bei auklėjamojo darbo įgūdžius, kaupti visuomeninės poli­ tinės veiklos įgūdžius. Šiandieninis specialistas — tai pla­ čios erudicijos, gilių komunistinių įsitikinimų, aukštų mo­ ralinių idealų žmogus. Šis siekimas išugdyti visapusiškai ir harmoningai išvys­ tytą asmenybę daro studentų gyvenimą iš tikrųjų turtingą ir įdomų. Jie turi savo organizacijas ir klubus. Aktyviai dirba sporto, turistų, kraštotyrininkų, žurnalistų ir kiti klubai. Plačiai žinomas internacionalinis klubas.

Literatų būreliuose pirmąją mokyklą praeina busimie­ ji rašytojai, poetai. Universitetas garsus studentų meno sa­ viveikla. O Estetinio lavinimo katedroje mokosi daugiau

kaip 400 studentų. Čia jie įgyja antrą — visuomeninę — specialybę.

Plačiai studentų visuomeninei veiklai vadovauja gausi komjaunimo organizacija, kuri pelnytai laikoma partinės organizacijos pagalbininke, organizuojant studentų visuo­ meninio - politinio darbo praktiką, auklėjant studentus ko­ munizmo idealų dvasia.

Svarbų vaidmenį Universiteto gyvenime vaidina Moksli­ nė draugija. Studentų mokslinė draugija — tai pirmųjų mokslinių bandymų, savo ištvermės patikrinimo mokykla.

Kaip tik šioje mokykloje mokslinę veiklą pradėjo tokie šiandien žinomi mokslininkai, kaip lituanistai profesoriai V. Mažiulis, J. Palionis, medikai profesoriai A. Pronckus, P. Visockas, geografas dr. C. Kudaba ir daugelis kitų. Šian­ dien universiteto Studentų mokslinė draugija turi daugiau kaip pusantro tūkstančio narių.

Studentų gyvenimą labai praturtina Universiteto ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Universitetas bend­ rauja su daugeliu Tarybų Sąjungos mokyklų. Užtenka pa­ sakyti, kad vien Studentų mokslinė draugija palaiko nuo­ latinius ryšius su šešiasdešimčia TSRS aukštųjų mokyklų.

Tie ryšiai dar labiau sustiprėjo jubiliejiniais 1972 metais.

Universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Latvi­ jos ir Odesos universitetais, užmezgė glaudžius kontaktus su Baltarusijos universitetu.

Plečiasi ryšiai su užsienio aukštosiomis mokyklomis.

Glaudžius dalykinius ryšius Universitetas palaiko su Graifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR) Ir Prahos (CSR) universite­ tais. Su jais mes keičiamės moksliniais darbuotojais, stu­ dentais - praktikantais, studentų grupėmis vasaros darbo ir poilsio stovyklose. Atskirus studentus Universitetas siun­ čia studijuoti ir į užsienio aukštąsias mokyklas. Šiuo metu Leipcigo universitete L. Raugaitė studijuoja vokiečių kal­ bą, o V. Urbonavičius — elektrikų fiziką. A. Zališevskis ir V. Steponėnas studijuoja fiziką Vengrijos aukštosiose mo­ kyklose, M. Strižka — Berlyno universitete, P. Kolesnikovas — Graifsvaldo, o S. Snieška — Krokuvos universitetuo­ se.

Iš tikrųjų įdomus mūsų gausios šeimos gyvenimas. Dide­ lė laimė tapti šios šeimos nariu. Didelė laimė dirbti ir stu­ dijuoti Vilniaus universitete.

Tačiau šių eilučių autorius nedrįsta patarti, į kurią aukš­ tąją mokyklą stoti, kokią specialybę pasirinkti. Galima tik pasakyti, kad visos specialybės geros ir reikalingos. Ma­ tyt, pasirenkant specialybę, nereikėtų užmiršti, kad ne pro­ fesija žmogų puošia, o žmogus profesiją. Tik tokiu atveju specialistas gali daugiau duoti visuomenei ir kartu jausti moralinį pasitenkinimą ir laimę.

Konkretesnę proforientacinę konsultaciją galėtų suteik­ ti Universiteto Psichologijos bei Pedagogikos katedrų dės­ tytojai, fakultetų dekanai. Todėl patartume laiškais arba as­ meniškai kreiptis į šias katedras.

Vilniaus universitetas svetingai atvers duris visiems, ku­ rie iš tikrųjų siekia mokslo žinių, tvirtai yra pasiryžę tap­ ti aukštos kvalifikacijos specialistais.

Studentų priėmimo į Universitetą planas 1973 m.

D V N

Fakultetai ir specialybės MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS Matematika Taikomoji matematika FIZIKOS FAKULTETAS Fizika CHEMIJOS FAKULTETAS Chemija GAMTOS FAKULTETAS Biologija Geografija Hidrogeologija ir inžinerinė geologija MEDICINOS FAKULTETAS Gydomoji medicina Sanitarija Pediatrija FILOLOGIJOS FAKULTETAS Lietuvių kalba ir literatūra Rusų kalba ir literatūra Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija ISTORIJOS FAKULTETAS Žurnalistika Bibliotekininkystė Ir bibliografija Istorija Psichologija PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS Pramonės planavimas Darbo ekonomika PREKYBOS FAKULTETAS Prekybos ekonomika Prekių mokslas Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas FIN ANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAS Finansai ir kreditas Buhalterinė apskaita Ekonominė kibernetika Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas Statistika TEISES FAKULTETAS Teisė

150 50

— —

25 —

125

—

—

75

—

—

50 25 35

— >— —

50 —

50 30 60

— — —

— — —

50 75 90

25 25 25

50 50 —

20 75 50 30

— 25 — —

25 50 50 —

50 50

75 50

75 25

25 25 25

50 25 50

25 30 25

60 100 50

50 50 —

50 75 —

50 25

— —

— —

100

25

125

KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS FILOLOGIJOS SKYRIUS: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba Ir literatūra, anglų kalba ir literatūra ISTORIJOS SKYRIUS: bibliotekininkystė Ir bibliografija.

EKONOMIKOS SKYRIUS: pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, darbo ekonomika.

Paaiškinimas. D — dieninis skyrius, V — vakarinis skyrius, N — neakivaizdinis skyrius.

DĖMESIO! DĖMESIO! DĖMESIO! JAUNUOLIAMS, STOJANTIEMS J UNIVERSITETĄ, Į FIZIKOS, MATEMATIKOS BEI RUSŲ KALBOS Ik LITERATŪROS SPECIALYBES, ORGANIZUOJAMI NEMOKAMI PA­ RUOŠIAMIEJI KURSAI. JŲ KLAUSYTOJAI BUS APRŪPINAMI BENDRABUČIU. KUR­ SŲ PRADŽIA — LIEPOS 10 D. JEIGU NORITE GERIAU PASIRUOŠTI, ATVYKITE.

STUDENTŲ PRIĖMIMO TVARKA IR STOJAMIEJI EGZAMINAI BUS PASKELBTI VĖLESNIAME „TARYBINIO STUDENTO" NUMERYJE, KURIS TAIP PAT BUS IŠSIUN­ TINĖTAS Į VIDURINES MOKYKLAS.

PENKI ATSAKYMAI ABITURIENTUI

— Filologijos fakultetas puikuojasi Mūzų vestibiuliu. At­ rodo, mūzos daugiau globoja merginas: fakultetas gana ..moteriškas". Kodėl taip yra?

Filologijos fakulteto prodekanas doc. J. BALKEVIČIUS: — Vyrai, matyt, vengia fakulteto dėl to, kad didelė dau­ guma mūsų absolventų skiriami į mokyklas. Manau, kad dalį sunkumų, su kuriais susiduriame mokykloje, butų galima įveikti lengviau, jei būtų daugiau mokytojų vyrų.

Si profesija vyrui tinka ne mažiau kaip moteriai, tiktai jau­ nuoliams reikia daugiau susipratimo, sakyčiau, netgi pat­ riotinio jausmo. Ir pačiame fakultete gyvenimas žymiai pagyvėtų. Antras dalykas — abiturientai dažnai galvoja, kad į mūsų fakultetą galima stoti tik turintiems literatū­ rinių gabumų. Ne visai taip. Universitetas ruošia ne poetus ir rašytojus, bet filologus — kalbos ir literatūros žinovus, literatūros istorikus, kritikus. Šiais laikais kalbų mokosi ne vien tik iš knygų ir dėstytojo lūpų. Tam yra ir audiovizualiniai kabinetai, ap­ rūpinti magnetofonais, kino aparatūra ir kita technika. Be to, visi studentai gali papildomai studijuoti ir studijuoja italų, ispanų, švedų, arabų kalbas. Universitete studijuoja­ mos ir senosios kalbos — lotynų, senoji indų kalba san­ skritas, senoji ispanų, gotų.

— Ar teisinga nuomonė, kad filologui nereikalingi tiks­ lieji mokslai?

— Tikslieji mokslai netgi būtini. Šiuolaikinis kalbos mokslas nedaug kuo skiriasi nuo jų.

Netgi žmonės, turį polinkį į techniką ar matematiką, gali susirasti savo vietą filologijoje, žinoma, daugiausia kalbotyroje, nors iš dalies ir literatūros moksle. Yra tokia filologijos sritis — eksperimentinė fonetika, kur kalba ti­ riama panaudojant eksperimentinius prietaisus — magne­ tofonus, oscilografus, spektografus.. . Pastaraisiais metais atsirado ir naujų kalbotyros bei literatūros mokslo dis­ ciplinų, glaudžiai susijusių su matematika,.kibernetika, se­ miotika (mokslu apie ženklų sistemas).

Kokių dalykų mokosi Universitete būsimieji lituanistai?

Kokie budo bruožai reikalingi filologui?

Lietuvių literatūros katedros vedėjas doc. V. AREŠKA: Literatūrą myli visi — beveik visi, tačiau tai dar nėra tikrasis pašaukimo ženklas studijuoti literatūrą Filologijos fakultete, — nors fai labai svarbus ženklas. Būsimam lituanistui teks perskaityti ir tokių veikalų, kurie yra laikomi „sausais*4 ir nuobodžiais. „Sausų*4 dalykų pro­ gramoje nemaža, tačiau be jų nebus tikro literatūros tyri­ nėtojo ar kritiko. Tai pirmiausia gimtosios kalbos dalykai.

Be to, dar būtina gerai išmokti rusų kalbą ir mažiausia bent vieną užsienio kalbą, susipažinti su latvių, lotynų kalba, kuri ne vieną lituanistą nuvarė į „kapus44 . O tam,

Tai vienintelė mūsų respub­ likoje mokymo įstaiga, ruo­ šianti kvalifikuotus teisinin­ kus. Tarybinių teisininkų pa­ grindinis uždavinys — saugo­ ti tarybinę teisėtvarką, kovoti su įvairiais socialistinio teisė­ tumo pažeidimais. Baigusieji Teisės fakultetą asmenys dir­ ba teisėjais, prokurorais, tar­ dytojais, advokatais, notarais, valstybės ir -visuomeninių or­ ganizacijų aparato darbuoto­ jais, kuriems savo darbe nuo­ lat tenka spręsti teisinius klausimus. Dabar ypač daug reikalaujama juriskonsultų, kurie dirba įmonių ir įstaigų juridinėje tarnyboje, o taip pat žemės ūkio organizacijo­ se.

Teisės fakultete yra dieni­ nis ir neakivaizdinis skyriai. Į dieninio skyriaus I kursą priimami asmenys, paprastai turintieji ne mažesnį kaip dvejų metų praktinio darbo stažą arba atlikę būtinąją tar­ nybą Tarybinėje Armijoje.

Teisininkas sprendžia la­ bai sudėtingus ir įvairiapusiš­ kus žmonių gyvenimo klausi­ mus, ir juos privalo išspręs­ ti teisingai. Be gyvenimo pa­ tyrimo tai neįmanoma. Į neakivaizdinį skyrių pri­ imami dirbantieji bet kurį darbą, tačiau pirmenybė tei­ kiama dirbantiems pagal spe­ cialybę arba jai gretimą.

Dieninio skyriaus studentai nuo III kurso, o neakivaizdi­ nio skyriaus studentai nuo IV kurso suskirstomi į grupes pa­ gal specializaciją (teismo ir prokuratūros, ūkinės teisės) ir giliau studijuoja tas discipli­ nas, kurių žinios jiems bus ypač reikalingos busimajame praktiniame darbe. Greta teo­ rinių paskaitų dieninio sky­ riaus studentai turi praktinius užsiėmimus, kuriuose mokosi teorines žinias sieti su prak­ tiniu darbu. Išstudijavę pa­ grindines disciplinas, studen­ tai atlieka gamybinę praktiką.

Be to, dar tebestudijuodami, jie dirba visuomeniniais pro­ kurorų ir tardytojų padėjė­ jais, šefuoja milicijos žinioje esančius vaikų kambarius ir pan.

Fakultete be tiesioginių specialybės dalykų yra dėsto­ mi ir pagalbiniai, teisininkams labai reikalingi dalykai: teis­ mo medicina, teismo psichiat­ rija, bulialterinės apskaitos pagrindai ir teisminė buhalte­ rinė ekspertizė, logika. Dėsto­ mos visuomeninės disciplinos, rusų ir užsienio kalbos.

Filologijos fakultetas UNIVERSITETO 5. TELEF. 2-01-81 kuris norės tapti tikru literatūros tyrinėtoju mokslininku — dabar jau reikia mokėti ne vieną užsienio kalbą. O kur dar literatūros teorija, estetika; stilistika, visuomeniniai mokslai, padedą suformuoti tvirtą pasaulėžiūrą, tapti as­ menybe. Taigi neužtenka vien meilės literatūrai, bet rei­ kia ryžto ir beveik universalių gabumų, pagaliau stiprios valios, vidinės disciplinos ir... geros sveikatos. Tačiau tai verta dėmesio specialybė, verta Jai atiduoti jaunystės entu­ ziazmą ir jėgas, čia yra kur pasireikšti. Respublikoje nuo­ lat trūksta gerų literatūros žinovų ir subtilių jos vertinto­ jų — mokslininkų, kritikų ir literatūros populiarintojų, re­ daktorių ir vertėjų, pagaliau qerų literatūros mokytojų, sugebančių atskleisti gimtosios kalbos ir literatūros žavesį.

Daugumai lituanistų kaip tik ir teks derinti kūrybinę veik­ lą su pedagogine veikla — teks būti mokytojais.

O tiems, kurie turi įgimtą talentą rąžyti, kurti, taip pat čia sudarytos sąlygos ugdyti kūrėjo įgūdžius ir kelti meis­ triškumą.

Tačiau aš nepoetizuoju studento filologo gyvenimo ro­ mantikos, kuriai nupiešti kartais negailima spalvų — ši specialybė niekad nebuvo lengva tiems, kurie nesitenkino vidutiniškumu, o siekė tikros profesionalizacijos, žinoma, yra ir „linksmoji" studento veiklos dalis, susijusi su stu­ dentiškomis tradicijomis, kelionėmis ir pramogomis — su visa tuo, kas būdinga tarybiniam akademiniam jaunimui ir Jaunystei. Tačiau ilqalaikį džiaugsmą busimasis lituanis­ tas suras tik giliose studijose, kūrybiniuose ieškojimuose, knygose, visuomeniniame darbe.

Rusų kalbos katedros doc. E. GALNAITYTB apie rusų kalbos ir literatūros specialybę:

pasakoja

Rusų kalba greta gimtosios mūsų gyvenime kasdien tampa vis reikalingesnė, kaip tautų bendravimo priemonė.

Rusų kalbą, žinoma, galima išmokti ir nestudijuojant Uni­ versitete, bet norint būti geru šios srities specialistu, vien gero kalbos mokėjimo nepakanka. Tie abiturientai, kurie pasirinks rusų kalbos ir literatūros specialybę, giliai su­ sipažins su rusų kalbos vystymosi dėsniais, Jos struktūra, pagrindinėmis rusų kalbotyros kryptimis ir pan. Šios spe­ cialybės studentai giliai studijuoja ir rusų literatūrą. Stu­ dentams skaitomi ir specialūs kursai, susiję su mūsų res­ publikos specifika: lyginamoji rusų ir lietuvių kalbų gra­ matika, kalbų kontaktų vertimo problemos ir pan.

Teisės fakultetas SAULĖTEKIO ALĖJA 7. TELEF. 74-37-48 Teisininkai turi būti ir ak­ tyvūs visuomenininkai. Todėl jau fakultete stengiamasi duo­ ti visuomeninio darbo įgū­ džių. Teisininko pareiga ne­ leisti kilti nusikaltimams, tei­ sės bei moralės normų pažei­ dimams. Tai jis gali padaryti tik aktyviai dirbdamas visuo­ meninį darbą.

Mūsų fakulteto komjauni­ mo organizacija yra gyvybiš­ kai suinteresuota, kad studen­ tas augtų kaip žmogus, turin­ tis stiprų visuomeniškumo jausmą, neįsivaizduotų savęs be kolektyvo. „Tarybinis spe­ cialistas šiandien — tai suma­ nus organizatorius, sugeban­ tis taikyti praktikoje darbo mokslinio organizavimo prin­ cipus. Jis moka dirbti su žmonėmis, vertina kolektyvinį patyrimą, klauso draugų nuo­ monės, kritiškai vertina, ką pasiekęs" — pasakė TSKP CK Generalinis sekretorius drg. L. Brežnevas Pirmajame Visasą­ junginiame studentų sąskry­ dyje.

Padėdama fakulteto dėsty­ tojų kolektyvui, partinės or­ ganizacijos iniciatyvai ruošti tokius specialistus — tarybi­ nius teisininkus — komjauni­ mo organizacija skiria pagrin­ dinį dėmesį studentų moky­ muisi. Pažangumo srityje mu­ sų komjaunuoliai jau daug metų pirmauja. Štai IV k. III grupė jau antri metai užima pirmąją vietą akademinių gru­ pių tarpe. Jų sėkmės laidas __ įtemptas, kūrybinis darbas, aktyvi visuomeninė veikla.

Busimasis teisininkas turi gerai jau studijų metais įsisa­ vinti marksizmo-leninizmo mokymo pagrindus, aiškiai matyti politinius partijos ir šalies tikslus. Siekiant paruoš­ ti studentus visuomeniniam politiniam darbui, fakultete įdiegiama visuomeninė-politinė praktika. Jos esmė ta, kad kiekvienas komjaunuolis jau nuo pirmo kurso aktyviai įsi­ trauktų į visuomeninį gyve­ nimą. Apie mūsų komjaunuo­ lių politinį aktyvumą kalba tas faktas, kad visi turi pas­ tovius visuomeninius įsipa­ reigojimus. Veikia komjau­ nimo aktyvo mokykla „Jau­ nimas ir idėjų kova". LLKJS CK Biuro posėdyje buvo pa­ žymėta teigiama mūsų fakul­

teto komjaunimo organizaci­ jos darbo patirtis, ugdant stu­ dentų klasinį sąmoningumą.

Norime paminėti ir tokią palyginti naują komjaunuolių saviveiksmiškumo forma, kaip studentų vasaros darbo ir poilsio stovyklos — va­ dinamas „trečiasis semest­ ras" arba „sesija žaliojoje au­ ditorijoje". Džiugu, kad ir čia mūsų komjaunuoliai atlieka savo pareigą be priekaištų ir garbingai. Jų pasiryžimas sa­ vo rankomis, protu ir širdimi puošti savo gimtąją šalį susi­ laukė didelio pripažuiimn Stovykla „Temidė", kuri 1972 m. vasarą buvo įsikūrusį Ša­ kių raj. Pa Veliuonos tarybi­ niame ūkyje, iškovojo gaire­ lę „Geriausia respublikos stu­ dentų darbo ir poilsio stovyk­ la".

Geriausi mūsų studentai komjaunimo aktyvistai — St. Vaitkus, V. Šilingas, D. Patkačimaitė, R. Golubova, V. Geržonas, D. Puodžiūtė — vi­ sada energingi, nesavanaudiš­ ki, jie ir geriausiai mokosi, ir sėkmingiausiai dirba mokslinįvisuomeninį darbą.

Per 25-erius tarybinius me­ tus fakultetas paruošė apie 200 aukštos kvalifikacijos tei­ sininkų, kurių dalis dirba la­ bai atsakingą valstybinį dar­ bą. Čia būtų galima paminėti mūsų fakulteto absolventus respublikos prokurorą A. Kai­ rei), LTSR Aukščiausiojo Teis­ mo pirmininką, teisės m. kand. A. Liką, Teisingumo ministro pavaduotoją J. Mi­ siūną ir daug kitų žymių res­ publikos teisininkų.

Tarybinio teisininko specia­ lybė — svarbi ir garbinga ko­ votojo už socialistinį teisėtu­ mą specialybė. Ji reikalauja ne tik gero teorinio pasinioŠimo, bet ir aukštų moraliniu savybių, daug sunkaus iri kruopštaus darbo. Ryžtis būti I teisininku gali tik stiprios va I lios ir tvirtos moralės bei idė-l jinių įsitikinimų jaunuoliai iri jaunuolės, visuomenininkai I pačia plačiąja šio žodžio pras i me.

Kas turi tokias savybes -I kviečiame į Teisės fakultetai Doc. St. STAČIOKAS! Just. PEČKAITTl Teisės fak. komjaunime*! organizacijos sekretorius!

Baigę šią specialybę absolventai dažniausiai dirba P> dagoginį darbą, t. y. mokytojais vidurinėse mokyklos, dės­ tytojais aukštosiose mokyklose, vertėjais, redaktoriais d t. t. Be to, rusistams atsiveria plačios galimybės dirb'-l mokslinį darbą. Kaip žinome, rusų ir lietuvių kalbos yrj giminingos, be savitų specifinių reiškinių, turi ir oaucl bendrų bruožų, kurių, nagrinėjimas reikalauja gero abieįj kalbų mokėjimo ir gilaus filologinio pasiruošimo. literatūros specialistų dėmesio centre pastaruoju metu yl literatūrų sąveikos ir literatūrinių ryšių problemos.

— Kokį darbą dirba baigusieji užsienio kalbų skyriuj Vokiečių filologijos katedros vedėjas filolog. m. ka'l A. TEKORIUS: Universitetas yra vienintelė respublikoje aukštoji r-:j kykla, kurioje ne vien tobulai išmokstama viena užsieni! kalba, bet ir dar įgyjama filologo kvalifikacija.

Visiems yra žinoma, kad kas 10—12 metai informacini kiekis pasaulyje padvigubėja, suprantama, ir informacijoj kiekis užsienio kalbomis. Daugelyje įmonių ir konstruktij rių biurų veikia techninės informacijos skyriai, gimstj naujas mokslas — informatika. Užsienio kalbų specialistĮj čia labai reikalingi. Plečiantis kultūriniams ir ūkiniarj ryšiams su užsienio šalimis, gimsta nauja kategorija'j tokių ryšių tvarkytojai. Šiam darbui reikalingi žmonėj ypač vyrai, moką ne vieną užsienio kalbą. Vis labiau ’j kėja, kad mokslo darbuotojui nebepakanka mokėti tik ną užsienio kalbą, todėl didėja dėstytojų pareikalavimai nekalbant apie vis dar stipriai jaučiamą mokytojų ,rll kurną. Dalis absolventų tampa leidyklų darbuotojais. ’Į — grožinės literatūros ir poezijos vertėjais.

— Pačios gražiausios ir įdomiausios studentiškos šveJ tės vyksta Istorijos ir Filologijos fakultetų kieme. Pra* ■ keletą žodžių apie tradicijas.

Fakulteto komjaunimo biuro sekretorė G. MARCINKUS CICTE: — Mūsų Universitete yra mokęsi tokie garsūs žmc"*| kaip S. Daukantas, A. Mickevičius, S. Stanevičius, dirboS teratūros kūrėjai V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga, fakul’IĮ tas jau pokario metais išleido į gyvenimą dabar žinor-į poetus Just. Marcinkevičių, A. Baltakį, A. MaldonįMartinaitį ir daug kitų, čia jau susiklostė humanitarių tradicijos. Jos susijusios su Sarbievijaus (Lietuvos Poe° kūręs eiles lotynų kalba) kieme augančiu berželiu. Tas lologų berželis pirmąsyk atėjusiam nedrąsiam abiturie^ primena gimtinę, miško kvapą, simbolizuoja tyrumą, '’a lę gimtajam kraštui, ištikimybę savo fakultetui. Apie. sukasi ir linksmos studentiškos šventės. Prie jo pirm.akursius ir švenčiame žiemos šventę — medin' Priė jo skaitomos garsių ir pradedančiųjų poetų eilės c Išmaniai atsisveikindami slapčia nubraukia ašarą...

MATEMATINIŲ MODELIŲ PASLAPTYS

Matematikos ir mechanikos fakultetas

Matematika kartu su gimtą­ ja kalba pasitiko Jus rugsėjo pirmąją. Ji Jus žavi savo griežtumu ir logiškumu, ta­ čiau vidurinės mokyklos va­ dovėliuose tik iš dalies atsi­ skleidė jos grožis ir galybė.

Gilus ir plačiašakis yra šių dienų matematikos mokslas apie tikrovės pasaulio kieky­ binius bei artimus jiems san­ tykius ir erdvines bei savo struktūra artimas joms for­ mas.

Elektroninė skaičiavimo technika išplėtė grynosios — klasikinės matematikos taiky­ mo sritis, kartu atskleidė nau­ jas dar neišspręstas ar nepa­ stebėtas matematines proble­ mas.

Visose žmogaus veiklos sri­ tyse dideli užmojai ir darbai gali būti sėkmingai atlikti tik pasitelkus modernius matema­ tikos metodus bei galingą elektroninę techniką.

Kadangi inžinieriai ar eko­ nomistai, biologai ar chemikai nepajėgia giliau išstudijuoti ir

PARTIZANŲ 24, TELEF. 3-60 -24

se liaudies ūkio šakose, todėl šių specialistų laukiama vi­ sur: biologijoje ir medicino­ je, chemijoje ir ekonomikoje, įvairiose liaudies ūkio šakose ir moksliniuose institutuose.

Be taikomosios matematikos specialybės, Matematikos ir mechanikos fakultete bus pri­ imama ir Į matematikos spe­ Daugelį abiturientų domina cialybę, kurią baigę jaunieji tikslieji mokslai — tai šiandirba įvairiose ,|ie,-> natūralu ir suprantama. specialistai tyrimo įstaigose, Juk mūsų amžius dažnai va­ mokslinio dinamas atominės energijos, aukštosiose ir vidurinėse mo­ kosmoso ir kibernetikos am­ simu. o tai iš esmės tikslie- kyklose, gamyboje. Kad jau­ ,i mokslai, ypač matematika. nieji specialistai būtų tinka­ Gamvba, kiti mokslai, vidi­ mai pasiruošę konkrečiam nė matematikos mokslo raida darbui, mokoma fakultete . .siien kelia vis naujas problemas, kurių neišspren­ dviem profiliais: pedagoginiu dus neįmanoma mokslo bei ir gamybiniu, kuriuos stojan­ technikos pažanga^Matemati- tysis pats pasirenka. Profiliai kos pritaikymo sritis nepapiasiai išsiplėtė. Jei anksčiau skiriasi keliais specialiais kur­ matematika buvo taikoma fi- sais ir praktikomis: gamybi­ k astronomijoje, techni­ ninkai — atlieka praktiką ko- moksluose, tai dabar ji o.ičiais tempais pradėjo įmonėse arba mokslinio tyri­ l:\erbtis į biologiją, medici­ mo įstaigose, o pedagogai — na. ekonomiką, net į kalboty- vidurinėse mokyklose. Kadan­ ■nuziką. Matematizuojami .... tik mokslai, bet atskiros gi neįmanoma žinoti visos . įmyoos. atskiros liaudies matematikos, tai nuo III kur­ .ik: ■ valdymo bei planavimo so studentai ruošiami atskiro­ šakos. mis specializacijomis: funkci­ Didžiulio perversmo moksle jų teorija ir funkcionalinė r gamyboje perspektyvas at­ analizė; skaičiavimo matema­ veria tolimesnė elektroninių tika; geometrija ir topologija; Aaičiavimo mašinų raida ir tikimybių teorija ir matematioaplitimas. Kibernetinės ma­ nė statistika; algebra ir skai­ sinos gali pakeisti ne tik žmo­ čių teorija. gaus raumenų jėgą, bet ir Prie kiekvienos katedros necbanizuoti daugeliu atveju veikia moksliniai būreliai, ku­ tmogaus protinį darbą. Šių riuose studentai gilina savo našinų sukūrimo problemos žinias, domisi mokslo ir tech­ jagrindinai yra ne inžinerinės, nikos laimėjimais. Fakultete :et matematinės problemos. dirba patys kvalifikuočiausi Sunkumai taisyklėse, algorit- respublikos matematikos spe­ nuose, pagal kuriuos turi cialistai — mokslininkai: prof. urbti mašinos. TSKP XXIV J. Kubilius (Universiteto rek­ ..įvažiavimo direktyvose nu- torius), profesoriai: V. Statuodcma visapusiškai vystyti levičius, P. Katilius, A. Nafundamentalius ir taikomuo- talevičius, B. Grigelionis ir :us mokslus, šių mokslų pa­ kt„ veikia turtinga fakulteto psimus greičiau diegti į ir Universiteto biblioteka, tu­ įaudies ūkį. Reikia toliau ri fakultetas skaičiavimo cent­ jvildenti teorinės ir taikomo­ rą su tipo „Minsk" elektroni­ ms matematikos bei kiber- nėmis skaičiavimo mašinomis ifikos problemas, kad ūkyje ir kt. Fakulteto mokslininkai iutų galima plačiau taikyti ir studentai palaiko glaudžius natematinius metodus ir ryšius ne tik su įvairiomis lektroninę skaičiavimo tech- sąjungos aukštosiomis moliką automatizuoti gamybos kyklomis, mokslinio tyrimo Irocesus ir valdymą. Tuo institutais, bet ir su užsieniu.

Ikslu nuo 1970/71 m. m. Ma- Jie klauso ne tik mūsų profe­ i matlkos ir mechanikos fa- sorių, dėstytojų, bet ir užsie­ [ultete įsteigta nauja specia- niečių mokslininkų paskaitų, 1bė — taikomoji matematika, vyksta praktikai į Prahos Graifsvaldo (VDR) kudentai supažindinami su (ČSSR), ■įmybinių — statistikinių, bei Krokuvos (LLR) universi­ konominių ir loginių modelių tetus.

Sąlygos tapti geru specia­ bdarymu, sprendimu, jų pa­ listu yra .tačiau šių sąlygų, ti idojimu. Daug laiko studi- žinoma nepakanka. Dirbti rei­ • metais bus skiriama įvai- kia daug, be darbo negali­ ų atsitiktinių procesų valdy- ma pasiekti mokslo viršūnių.

Mieli abiturientai. Jeigu Jūs Įui, jų prognozavimui, gamy- mėgstate tiksliuosius moks­ ps valdymo ir planavimo au- lus ir nebijote darbo, kvie­ hnatizavimo, matematinės čiame pasirinkti vieną iš rei­ katistikos metodų taikymui kalingiausių dabartiniu metu respublikai ir šaliai specialy­ Ichnikoje, medicinoje, ga- bių — matematiką, taikomą­ Įyboje. Šios specialybės stu- ją matematiką. tntai pilnai sugebės taikyti Doc. A. RAUDELIONAS Pamatinius metodus įvairioFakulteto dekanas Mūsų šalyje visos specialy­ bė visos profesijos yra vienorlr. e pagarboje — žmogus vertinamas ne pagal prot’esipagal tai, kokį indėlį ,įs nešė į bendrą komuniz­ mu rūmą- Patarti čia ką nors sunku- aišku, reikia pasirink­ ti tokią specialybę, kuri pa­ tinka. kuri labiausiai mėgsta­ me kurioje sugebėtum duoti visuomenei kuo daugiau nau-

TIKIMYBIŲ TEORIJA? iTikitnybių teorija yra paly­ pi jauna ir viena iš labiaur1 besivystančių matematiĮs sakų, jį tiria masinių hkmių, turinčių atsitiktinupobūdį, dėsningumus, ir Į klausimai sutinkami visur, klel savo pritaikomumu tipybių teorija jau šiandien p enka daug kitų, senesnių tematikos šakų. Užtenka Iminėti vieną tikimybių teor’/ sritį — matematinę sta­ rką. Šiuo metu be tikimyt teorijos ir matematinės |t’tikos neapsieinama dauĮyje kitų mokslų — medir’je, fizikoje, biologijoje, pnomikoje. Vis plačiau tikirbiniai jr statistikiniai meĮ11 skverbiasi į gamybą, daugiau gamybininkų rPiasi į tikimybių teorijos plaIistus pagalbos ir kon-

sultacijų.

Tikimybių teorija yra vie­ na iš pagrindinių matematikos sričių, kuriose dirba Lietu­ vos matematikai. Šiuo metu Vilnius gali būti minimas gre­ ta tokių pasaulinio masto ti­ kimybių teorijos centrų, kaip Maskva, Leningradas, Kije­ vas, Novosibirskas. Tai pa­ tvirtina dažnai Lietuvoje ren­ giamos visasąjunginės tikimy­ bių teorijos konferencijos bei mokyklos, tai patvirtina pla­ tūs ryšiai su užsienio tikimybininkais.

Kokias savybes turi turėti abiturientas, pasirinkdamas matematiko specialybę? Visų pirma, jis turi mėgti logiką ir nuoseklumą, harmoniją ir si­ metriją, dėsningumą ir įrody­ mų griežtumą.

Doc. Vyg. PAULAUSKAS

Paskaitą skaito, Socialisti­ nio Darbo Didvyris, Universi­ teto rektorius, Matematikos ir mechanikos fakulteto Tiki­ mybių teorijos ir skaičių teo­ rijos katedros vedėjas profe­ sorius Jonas Kubilius.

KĄ SURADO LEŽENDIRICHLE Matematinės analizės termi­ nas yra vartojamas dvejopai: siaurąja ir plačiąja prasme.

Siaura prasme matematinė analizė yra viena iš matema­ tinių disciplinų, dėstomų pir­ mo ir antro kurso studentams matematikams.

Plačia pras­ me ji apima ką tik minėtą matematinės analizės discpiliną, funkcijų teoriją, funkcionalinę analizę, diferencia­ lines, integralines ir kitas funkcionalines lygtis. Visose šitose disciplinose yra tiria­ mas funkcijų pasaulis.

Mokykloje gana pTačiai su­ sipažinai su pirmojo ir antro­ jo laipsnio polinomais, su trigonometrinėmis, rodiklinėmis ir logaritminėmis funkci­

Spaudoje jūs skaitote apie vis naujas specialybes bei specializacijas: taikomoji ma­ tematika, skaičiavimo mate­ matika, kibernetika.. . Pla­ čiau kalbama apie automati­ zuotas valdymo sistemas (AVS). Jums neaišku, kur mi­ nėti specialistai ruošiami, koks darbas jų laukia gyve­ nime. Į pirmą klausimą atsa­ kyti nesunku — Universitete.

Sunkiau trumpai apžvelgti jų darbo gaires.

Pasirinkus matematikos ar­ ba taikomosios matematikos specialybę, jūs jau nuo pir­ mųjų kursų palaipsniui būsite ruošiami dirbti su elektroni­ nėm skaičiavimo mašinom (ESM), klausysite kursus, taip reikalingus AVS kūrėjams. Šiuo metu gyvenime vis plačiau naudojami modelia­ vimo metodai, kurių progre­ są nulėmė ESM. Pirmos ESM, nors dar ir sudėtingos, nesta­ bilios, lempinės, buvo sukur­ tos 20-to amžiaus 40—50 me­ tais, bet ir jos jau skaičiavo kelis tūkstančius kartų grei­ čiau už žmogų. Be šių mašinų nebūtų buvę pažangos atomi­ nės bei raketinės technikos vystymesi. 50-jų metų pabai­ goje pasirodė antros kartos ESM su daug talpesne atmin­ timi ir didesniu darbo grei­ čiu. ESM buvo pradėtos nau­ doti ne tik moksliniuose tyri­ muose, bet ir gamybinėje sfe­ roje. Šiuo metu apie 80% ESM laiko sunaudojama eko­ nomikoje ir valdymo srityje.

jomis. Iš šių funkcijų yra su­ daroma elementarių funkcijų klasė. Ta klasė yra labai svarbi matematikoje, bet ji toli gražu neišsemia visos funkcijų aibės. Kad įsivaiz­ duotum, kokia plati yra visų funkcijų aibė, kiek daug yra įvairių funkcijų, nusibrėžk plokštumoje koordinatų siste­ mą (X ir Y ašis) ir toje siste­ moje nubrėžk bet kurią krei­ vę. Tur būt, žinai, kad tai kreivei atitinka tam tikra funkcija, kad ta kreivė yra tam tikros funkcijos grafikas (jei nori apsiriboti tik viena­ reikšmėmis funkcijomis, tai kreivę brėžk taip, kad ji bū­ tų kertama tiesėmis, lygia­ grečiomis Y ašiai tik po vie­ ną kartą). Jau šitas geomet­ riškas samprotavimas paro­ do, kiek daug yra įvairių funkcijų. Bet nemanyk, kad šiuo samprotavimu apžvelgei visą funkcijų pasaulį.

Yra

Doc. A. BIRELIS Taikomosios matematikos katedros vedėjas

funkcijų, kurių grafiko prak­ yra Ivgi vienetui, kai X yra tiškai neįmanoma nubrėžti. racionalus skaičius ir yra ly­ Norint apžvelgti visą funk­ gi nuliui, kai X yra irracionapa­ cijų aibę, reikia sužadinti sa­ lus skaičius (pabandyk vo fantaziją ir leisti kurti jai brėžti Dirichle funkcijos gra­ įvairiausias taisykles, kurios fiką ir, kad galėtum geriau kaip paprastai ir kiekvienai kintamojo X reikš­ įvertinti mei priskirtų kurią nors Y kartu genialiai yra sugalvota reikšmę. Jei šiuo momentu Dirichle funkcija, atsimink, stabtelsi ir pabandysi sukur­ kad funkcija Y, kuri kintant ti (sufantazuoti) funkciją, ku­ X priima tik vieną reikšmę, rios grafiko praktiškai nega­ yra pati paprasčiausia funk­ lėtumei nubrėžti, vargu ar cija. lygi pastoviam skaičiui; tai Tau pavyks. Nemanyk, tokios funkcijos grafikas yra, kad aš tai tvirtinu, nes per kaip gerai žinai, tiesė, lyoiamažai įvertinu Tavo gabu­ greti X ašiai).

Matematinėje analizėje mus. Žinok, kad geriausi ma­ tematikai šimtmečiais nesuge­ funkcijų pasaulis yra sukla­ bėjo surasti tokio funkcijos sifikuojamas ir nurodomi me­ pavyzdžio. Tokį pavyzdį, ir todai, kaip jį tirti.

Ypač giliai matematinę kaip tuojau įsitikinsi, labai analizę plačiąja prasme stu­ paprastą pavyzdį pateikė žy­ dijuoja matematikai, pasirin­ mus vokiečių matematikas kę funkcijų teorijos ir funkLežen-Dirichle (1805 — 1859). cionalinės analizės specializa­ Jo surasta funkcija priima iš ciją. viso tik dvi reikšmes: nulį ir vienetą. Būtent, jo funkcija Prof. dr. A. NAFTALEVICIUS

ESM IR ŽMON IJOS PAŽANGA Padidėjus mašinų darbo greičiui, reikėjo paspartinti uždavinių paruošimą darbui su ESM. Uždavinio algoritmo užrašymas mašinai supranta­ ma kalba reikalauja nemažai laiko. 60-taisiais metais pasi­ rodo algoritminės kalbos — nauja žmogaus bendravimo su mašina forma. Programavi­ mo svorio centras buvo per­ keltas ant mašinos pečių. Šiuo metu kuriamos trečios kartos mašinos, kuriose nau­ dojamos integralinės schemos. Šios kartos mašinų sistemose galima užrašyti informacijos kiekį, lygų informacijos kie­ kiui, esančiam nemažoje bib­ liotekoje, o atrasti mus domi­ nančią informaciją bus galima daug greičiau. Visiškai pasi­ keis istorikų ir archyvų dar­ buotoji} darbas.

Ateityje jiems teks tik ruošti klausi­ mus paieškos sistemai, o ma­ šina atliks dokumentų paieš­ ką. Trečios kartos mašinos, kaip pastebėjote, vadinamos sistemomis, nes mašinos cent­ rinis aritmetinis įrengimas bendradarbiauja su pagalbi­ niais, taip vadinamais, išori­ niais įrengimais, kurių gali būti daug ir kurie išdėstyti įvairiose įstaigose.

Paskutiniu metu įvairiose mokslo bei gyvenimo srityse paplitusi optimizavimo idėja — objektyvus geriausio (tam tikro kriterijaus atžvilgiu) sprendimo radimas. Pavyz-

sekti naujausių matematikos atradimų, tai mokslo pasau­ lyje gimsta mokslininkai dvy­ niai: biologas ir matematikas, ekonomistas ir matematikas, sociologas ir matematikas ir t. t. Jų bendro darbo tikslas — tiriamo proceso ar objekto matematinio modelio sukūri­ mas ir jo analizė. Jų bendra­ me darbe galime išskirti tris etapus: pirma — stebimo pro­ ceso ar objekto pagrindinių faktorių, kurie pilnai nusako proceso elgesį galimose situa­ cijose, ieškojimas; antra — išskirtų faktorių funkcijinių ryšių (lygčių ar nelygybių pa­ galba) nusakymas; trečia — tokiu būdu gauto matematinio modelio analizė ir jo palygi­ nimas su realiuoju procesu ar objektu.

Sukurtas matematinis mode­ lis, kaip veidrodis, atspindi visas tiriamo proceso ar ob­ jekto puses. Turėdami tiksjų proceso aprašymą, su elektro­ nine mašina galime atlikti „kosmines keliones", galime „gaminti", „gydyti" ar valdy­ ti.

Abiturientai, pasirinkę tai­ komosios matematikos spe­ cialybę, galėsite savo jaunat­ višką išradingumą, energiją ir sugebėjimus pašvęsti klasiki­ nės matematikos ir jos pritai­ kymų vystymui.

džiui, transporto uždavinio modelis leidžia minimaliu są­ naudų kiekiu patenkinti var­ totojų poreikius. Šis uždavi­ nys nesunkiai sprendžiamas matematiniais metodais.

Deja, ne visiems gyvenimo reiškiniams galima rasti opti­ malų sprendinį, ne visus reiš­ kinius pasiseka griežtai (ma­ tematiškai) analizuoti. Saky­ kime, planavimas žemės ūky­ je labai priklauso nuo gamtos „išdaigų" (neapibrėžtumų), kurie vaidina didelį vaidmenį derliaus kokybei bei dydžiui.

Dažnai ir mūsų norai būna neapibrėžti: ne visada lengva pasakyti, kas gerai, o kas blo­ gai, kas šiuo metu svarbiau­ sia. Šiais atvejais optimalių modelių vietoje naudojami lošimų arba konfliktiniai mo­ deliai. Šie modeliai plačiai sudaro šiuolaikinio planavimo ir prognozavimo pagrindą.

Bet dar daugelis žmonijai kylančių problemų nematematizuota. Asociacijos, intui­ cija, vadinamas „devintas jausmas", labai dažnai pade­ da žmogui sudėtingose situa­ cijose, bet jų negalima reali­ zuoti mašinoje. Šių problemų sprendimui didelę reikšmę tu­ ri gamtos ir humanitarinių mokslų sintezė. Pasirodžius trečios kartos ESM, analizėje ir darant prognozes pradėti naudoti imitaciniai modeliai.

Tai lygčių ir pareinamybių vi­ suma, kuri dideliu tikslumu

prognozuoja galimą proceso tėkmę ir galutinį rezultatą.

Manoma, kad imitaciniai mo­ deliai sudarys automatizuotų valdymo sistemų pagrindą.

Pirmieji imitacinius modelius pradėjo naudoti inžinieriai, kurie projektuodami imituoja būsimų konstrukcijų darbą.

Pavyzdžiui, naujo modelio lėktuvui sukurti reikia 10—15 metų.

Esant dabartiniams mokslo vystymosi tempams, pradinės konstruktorių idėjos beviltiškai pasentų iki lėktu­ vas pasieks pakilimo taką.

Modelio dėka galima pama­ tyti lėktuvo darbą Įvairiose sąlygose ir atlikti reikalingas pataisas. Šiuo metu daugiau ar ma­ žiau mokame surinkti bei per­ duoti informaciją, automati­ zuojame dokumentų paruoši­ mą, buhalterinės apskaitos darbą, o sprendimus vis dar priimame senais metodais. O valdymo paskirtis — išveng­ ti klaidingų sprendimų. Grei­ tu laiku imitaciniai modeliai padės įvertinti vieno ar kito sprendimo efektą.

Tikiu, kad visi abiturien­ tai, kuriuos domina aukščiau išvardintos problemos, ku­ riems rūpi respublikos ekono­ minė galia, paskirs savo jėgas ir sugebėjimus matematinių disciplinų studijavimui.

Jūsų laukia Universiteto skaičiavimo centras su trimis ESM, didelė matematikų šei­ ma.

Vyr. dėst. J. AMBRASAS

Istorijos fakultetas UNIVERSITETO 7. TELEF. 2-27-72

ISTORIJA Istorija _ mokslas, tirian­ tis visuomenės vystymąsi ir jo dėsningumus praeityje.

Istorijos mokslo teorinis ir metodologinis pagrindas yra istorinis materializmas.

Plačia prasme imamai isto­ rijai priklauso archeologija, etnografija ir kitos pagalbinės istorijos disciplinos (paleogra­ fija, archeografija, chronolo­ gija ir kt.). Neabejotinas yra istorijos ryšys su kitais visuo­ meniniais mokslais — filosofi­ ja, politine ekonomija, teise ir kt.

Be bendrųjų Universitete dėstomų dalykų, istorikai stu­ dijuoja tokias istorines discip­ linas: pirmykštės visuomenės istoriją, archeologiją, etnogra­ fiją, senovės, vidurinių amžių, naujųjų ir naujausių laikų iš­ riją, Pietų ir Vakarų slavų is­ toriją, Azijos ir Afrikos istotoriją, plačiai — TSRS, Lietu­ vos TSR istoriją. Studentai is­ torikai mokosi pagalbinių is­ torinių disciplinų.

Pirmus dvejus metus istori­ kai visus dalykus klauso kar­ tu. Nuo trečiojo kurso jie pa­ sirenka vieną iš šių speciali­ zacijų: visuotinės istorijos, TSRS istorijos, Lietuvos TSR istorijos (šios specializacijos (po keletą studentų gilinasi į

archeologiją ir etnografiją, archyvistiką, ekskursijų va­ dovų specializaciją). Čia jie klauso pasirinktos specializa­ cijos speckursus, rašo kursi­ nius darbus, o penktame kur­ se — diplominį darbą.

Istorines disciplinas dėsto ir minėtų specializacijų studen­ tus ruošia trys istorijos ka­ tedros: Visuotinės istorijos, TSRS istorijos ir Lietuvos TSR istorijos.

Veikia istorijos, archeologi­ jos ir etnografijos moksliniai būreliai.

Visi istorijos specialybės studentai atlieka etnografinę, archeologinę, muziejinę ir pe­ dagoginę praktikas.

Baigęs istorijos specialybę, Universiteto absolventas, pri­ klausomai nuo pasirinktos specializacijos ir sugebėjimų, gali būti paskirtas dirbti į bendrojo lavinimo, specialią­ sias vidurines bei profesines technikos mokyklas, archy­ vus, muziejus, turizmo ir eks­ kursijų biurus ir kt. Gabiausi nukreipiami dėstyti į aukštą­ sias mokyklas, į aspirantūrą, į mokslinio tyrimo institutus — jie tampa mokslo darbuo­ tojais.

Doc. J. DOBROVOLSKAS Lietuvos TSR istorijos katedros vedėjas

Daug ir įdomių studentiškų švenčių rengiama Universi­ tete. Tai ir pirmakursių „krištynos", ir Chemiko bei Fizi­ ko dienos, studijų vidurys — mediumas, diplomantų paly­ dos. .. Šioje nuotraukoje matome, kaip „krikštijami" Medicinos fakulteto fuksai.

Medicinos fakultetas Čiurlionio 21/27. telef. 3-02-43 Medicinos fakultetas yra vienas seniausių Tarybų Są­ jungos aukštojo medicinos mokslo židinių. Iš čia beveik prieš 200 metų išėjo pirmieji Lietuvos gydytojai, čia užsi­ mezgė medicinos mokslas. Dabar kas trečias mūsų res­ publikos gydytojas yra Vilniaus universiteto auklėtinis. Šiuolaikinė medicina giliai remiasi moksliniu ir techni­ niu progresu. Todėl kandidatai j studentus medikus turi mėgti gamtos mokslus, gerai nusimanyti fizikoje, chemijo­ je, matematikoje, užsienio kalbose.

Medicinos studijoms reikia stropaus ir nuolatinio dar­ bo, ir dėl to studentai medikai turi būti sveiki ir ištver­ mingi, patys mėgti fizinę kultūrą ir linkę ją rekomenduo­ ti kitiems.

Mediko darbas betarpiškai su žmonėmis reikalauja iš jo aukštos kultūros. Labai gerai, kad j fakultetą ateina jaunuoliai, mėgstantys literatūrą, dailę, nusimanantys mu­ zikoje.

1 Ilgas ir sunkus buvo ke­ jų reikalauja bendrų medici­ lias j nūdienos žinias, infor­ nos ir specialių žinių.

Visas šias specialybes gali­ maciją apie žmogaus sanda­ rą, susirgimus ir gydymo ga­ ma įvaldyti, studijuojant me­ universitete. limybes bei būdus. Nuo pir­ diciną Vilniaus medikus ruošia, mo visų gydytojų tėvo Studentus moko gausus Hipokrato laikų iki dabar me. puoselėja, dikai patys aukojo ir aukoja mokslininkų — aukštos kva­ savo sveikatą, kad išplėštų lifikacijos gydytojų — būrys: gamtos paslaptis. Eksperi­ 26 profesoriai ir medicinos mentatoriai užsikrėsdavo mokslų daktarai, 80 docentų kandidatų.

Jie, sunkiausiomis ligomis — pa­ bei mokslo vyzdžiui, geltonuoju drugiu, atiduodami visas savo žinias jaunimui, patys eksperimen ­ maru, cholera, apnuodydavo save baisiais naudais, rizi­ tuoja vivariumuose, triūsia laboratorijose, taiko naujus kuodami net gyvybe.

Dabartiniu metu nepa­ ligonių gydymo metodus, ieš­ prastai pagausėjo medicininė ko naujų kelių, naujų būdų informacija, kartu padaugėjo medicininėms paslaptims at­ medicininių specialybių (ar­ skleisti. Širdies ligų specialistai — tėja prie šimto). Kiekviena

Bibliotekininkystės ir moks­ linės informacijos katedra 1972 m. pažymėjo savo veik­ los dvidešimtmetį. Per tą lai­ kotarpį ji davė respublikai apie 900 specialistų. Šiuo me­ tu katedros auklėtiniai vado­ vauja mokslinėms ir masi­ nėms bibliotekoms, mokslinės ir techninės informacijos tar­ nyboms, aktyviai pasireiškia vystant mūsų tarybinę kultū­ rą, skleidžiant visuomenėje knygą.

Mūsų gyvenamojoje moks­ linės techninės revoliucijos epochoje bibliotekininko vaidmuo žymiai išaugo. Paki­ to ir keliami jam reikalavi­ mai. Mūsų amžius vadinamas spaudos ir informacijos „spro­ gimo" amžiumi. Surasti vis didėjančiame ir gilėjančiame spaudos ir informacijos van­ denyne reikalingą knygą ar­ ba informaciją be kvalifikuo­ to „locmano" darosi visiškai neįmanoma, Šiuos locmanus ir ruošia mūsų katedra. Jie

BIBLIOTEKININKYSTĖ IR MOKSLINĖ INFORMACIJA turi išmokti šio plataus spaudos ir informacijos vandenyno gegorafiją, turi mokėti nustatyti keliaujantiems po tą vandenyną teisingą kursą, pa­ dėti jiems surasti teisingą ke­ lią. Šių uždavinių mūsų šiuo­ laikinis bibliotekininkas nega­ li spręsti be elektronikos, ki­ bernetikos ir matematikos pa­ galbos. Štai kodėl mūsų ka­ tedros mokymo planuose yra visa eilė naujų svarbių dis­ ciplinų, tarp jų ir aukštoji matematika.

Knyga yra ne vien informa­ cijos šaltinis, bet ir galingas žmogaus komunistinio auklė­ jimo ir jo dvasinio taurinimo įrankis. Bibliotekininkas, siek­ damas šių kilnių tikslų, turi išmokti valdyti šį įrankį, o tam jis turi išugdyti savyje ne vien knygos žinovo, bet ir jautraus pedagogo, įžvalsubtilaus gaus psichologo, savybes. propagandininko

Padidėjo dvasiniai gyvento­ jų poreikiai, o jų patenkini­ mui reikalingas ne vien pa­ sišventimas savo darbui, bet ir aukšta kvalifikcija. Įvaires­ ni ir sudėtingesni skaitytojų kultūriniai poreikiai, o taip pat ir bibliotekų specializaci­ ja reikalauja ir tam tikros bibliotekininkų specializaci­ jos. Atsižvelgiant į visa tai, mūsų katedra ruošia trijų specializacijų bibliotekinin­ kus: masinių, vaikų ir mokyk­ linių ir mokslinių-techninių bibliotekų. Žymiai išaugus bibliotekų ir informacijos tar­ nybų tinklui, išsiplėtus jų darbo apimčiai ir aparatui, di­ dėja ir kvalifikuotų bibliote­ kininkų pareikalavimas. Juk mūsų respublikos biblioteko­ se aukštąjį specialų mokslą turi tik 5,6%. O vien masinių bibliotekų mūsų respublikoje yra daugiau kaip 2400.

Bibliotekininkystės ir moks-

linės informacijos katedra yra viena pirmaujančių šio pobūdžio mokslo įstaigų Ta­ rybų Sąjungoje. Iš keturio­ likos jos etatinių dėstytojų dešimt turi mokslinius vardus ir laipsnius. Katedros dėsty­ tojai stengiasi įdiegti savo studentams pažangiausius darbo su knyga ir skaitytoju įgūdžius. Prie katedros veikia informacijos problemų labo­ leidžiami mokslo ratorija, „Knygotyra". Apie darbai katedros autoritetų aukštą kalba ir tai, kad Pasaulinės bibliotekininkų organizacijos ,,1FLA‘‘ bibliotekininkystės mokyklų sekcijos pir­ mininko pavaduotojas ir mū­ sų respublikos tarpžinybinės bibliotekų tarybos pirminin­ kas yra musų katedros nariai.

L VLADIMIROVAS Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros vedėjas

1969 m. Istorijos fakultete įkurta nauja — psichologijos — specialybė. Psichologiją daugelis žymiausių pasaulio mokslininkų priskiria prie pa­ čių perspektyviausių ir reikš­ mingiausių mokslų. Jau dabar jaučiama kvalifikuotų psicho­ logų stoka liaudies ūkyje.

Valdymo sistemų psichologi­ nių aspektų, darbo metu vei­ kiančių faktorių tyrimas, ra­ cionalus darbo organizavimas,

gamybinių kolektyvų formavi­ mas, teisingas kadrų išdėsty­ mas, asmenybės tyrimo meto­ dika, sistemos „žmogus-mašina" tyrimas, žmonių santykių kolektyve reguliavimas — tai toli gražu ne pilnas darbo psi­ chologijos problemų sąrašas.

Psichologija — jau ne tas paslaptingo, intuityvaus paži­ nimo mokslas, kaip buvo gal­ vojama seniau. Dabartinė psi­ chologija įvaldė tiksliųjų mokslų metodus. Geras aukš­ tosios matematikos mokėji-

mas, sudėtingos elektroninės technikos žinojimas ir panau­ dojimas tampa pagrindiniu psichologo palydovu. Platus psichologijos problemų ratas reikalauja plataus ir gilaus išsilavinimo, todėl ne be reika­ lo per penkerius studijų metus dėstoma anatomija ir fiziolo­ gija, neurofiziologija, aukšto­ ji matematika, tikimybių teo­ rija ir matematinė statistika, kibernetika, genetika, socio­ logija. .. Ir, be abejo, pagrin­ dinę vietą kurse užima

specialybės dalykai.

Jau ketvirti metai studijuo­ jame psichologiją. Studijuoti nėra lengva. Štai tada r reikalingas atkaklumas, pasi­ ryžimas, kūrybingumas ir ki­ tos vyriškos savybės. Nesibi­ jančius matematikos, mėgs­ tančius techniką, sugebančius bendrauti su žmonėmis, greit ir tiksliai orientuotis situaci­ jose kviečiame į savo stu­ dentišką būrį.

A. SIAUTKL LIS psichologijos spec. IV k. stud.

Respublikos visuomenė pa­ žymėjo Lietuvos TSR liaudies rašytojo V. Mykolaičio-Puti­ no gimimo 80-ąsias metines.

Sausio 5 dieną Liepos 21-osios gatvėje prie namo Nr. 10, kur savo brandžiausius gyve­ nimo metus praleido lietuvių literatūros klasikas, akademi­ kas, Universiteto profeso­

rius V. Mykolaitis-Putinas, buvo atidengta paminklinė lenta.

Vakare į erdvią Universi­ teto Aktų salę susirinko Vil­ niaus visuomenės atstovai.

Pranešimą apie V. Mykolai­ čio-Putino gyvenimo ir kūry­ bos kelią skaitė filologijos

mokslų kandidatas J. Lanku­ tis.

Prisiminimais apie drauge su poetu praleistus metus da­ lijosi filologijos mokslų dak­ taras akademikas K. Korsa­ kas. Po to kalbėjo doc. V. Areška, poetas A. Baltakis, Universiteto diplomantė I. Raškevičiūtė.

Vakaro dalyviams rašytojo mėgtus kūrinius atliko Vals­ tybinės filharmonijos kameri­ nis orkestras, diriguojamas S. Sondeckio.

Poeto eiles skaitė respubli­ kos liaudies artistė M. Mironaitė ir aktorius L. Noreika.

PSICHOLOGIJA

Atidengiama memorialinė lenta. Poeto eiles skaito VVU studentai I. Račinskaitė ir S. Beržinis.

Nuotraukoje dešinėje: vakaras Aktų sa­ lėje.

kardiologai, vadovaujami res­ publikinės premijos laureatų prof. L. Laucevičiaus, Ch. Kibarskio, nenuilstamai kovoja su infarktu ir kitomis širdies nusilpimo formomis. Prof. I. Stupelis ieško širdies ligų Ribernetinio prognozavimo ga­ limybių. J. Rugienius išrado naują, modernų širdies zon­ dą, kuris tiksliai parodo su­ sirgimo vietą. Didelis širdieskraujagyslių chirurgų būrys, respublikinės premijos lau­ reato prof. A. Marcinkevi­ čiaus vadovaujamas, operuo­ ja širdį, pakeičia joje sugedu­ sius vožtuvus, persodina dirbtines kraujagysles ir pir­ mą kartą mūsų respublikoje pakeitė trims ligoniams ne­ sveiką inkstą sveiku.

Skrandžio, žarnyno ligų gydytojai, vadovaujami res­ publikinės premijos laureato prof. P. Norkūno, sukurė sa­ vitus, efektyvius operaci­ nius skrandžio gydymo bū­ dus.

Rentgenologai su prof. K. Ambrozaičiu priešakyje sėk­ mingai pritaikė naują elektrorentgenografijos metodiką įvairiausioms ligoms nustaty­ ti.

Sintezuojami nauji vaistai prof. H. Polukordo vadovauja­ moje laboratorijoje, ištirti priešvėžiniai preparatai (lofenalis ir daug kitų) doc. S. Keblo darbuose.

Prof. J. Lėlio pastangų dė­ ka odos ligų gydytojai sėk­ mingiau gydo [vairius odos susirgimus, o prof. P. Visoc­ ko dėka — nervų ir psichi­ nes ligas.

Ieškoma veiksmingesnių gydymo būdų akių, dantų li­ goms, kovai su žmonių kurtumu. Visame fakultete vyrauja kūrybinė darbo atmosfera, Atkakl juosius lydi sėkmė.

Teorinių disciplinų atstovai per prof.

S. Pavilonio, J. Markulio, V. Kviklio, V. Micelmacherio ir kitų moksli­ nius darbus ir visuomeninę veiklą plačiai žinomi respub­ likoje.

Kiekvienas jaunuolis gali pašvęsti save ne tik suaugu­ siųjų ligonių gydymui, bet ir visų mūsų atžalyno — vaikų sveikatos apsaugai. Yra atski­ ras pediatrijos — vaikų li­ gų — specialybės skyrius.

Jame ruošiami tik vaikų ligų gydytojai. Šiam darbui atsi­ davusi prof. L. Steponaitie­ nės vadovaujama vaikų ligų katedra.

Respublikai labai reikalin­ gi sanitarijos gydytojai, hi­ gienistai.

Studijuojant šią specialybę, fakultete išmoks­ tama perspėti ligas, o baigę gydytojai skiriami sunkiam, bet labai svarbiam darbui — ligų profilaktikai. Kaip tik su jų veikla siejama visa mūsų medicinos ateitis.

Formaliai medicinos studi­ jos tęsiasi 7 metus. Bet ilgas medicinos studijų ke­ lias lai jūsų negąsdina, jaunime! Kuo ilgiau suole — tuo lengviau darbe! Faktiškai visą teorinį kursą medikai užbaigia per penkerius me­ tus. šeštuosius metus jie dir­ ba subordinatorials — gydy­

tojų pagalbininkais — pagrin­ dinėse specialybėse. O 7-ieji metai, gavus diplomą, — tai jau specializacijos metai tik vienoje, išsirinktoje srityje.

Per tuos metus jaunimas su­ bręsta, pasijunta tvirtesnis, įgauna patikimą pagrindą savistoviam darbui. Chirur­ ginėse specialybėse jis, pade­ damas vyresniųjų kolegų, išmoksta operavimo meno.

O medikų studentų būrys fakultete gan didelis — 1100 žmonių. Jie daug kur parodo savo sugebėjimus — daugiau kaip 300 dirba mokslinį dar­ bą (vyresnių kursų studen­ tai), kai kurie jų darbai nusi­ pelnė premijų respublikinėse ir Visasąjunginėse apžiūro­ se. Dalis fakulteto studentų — aktyvūs saviveiklininkai, nemažai dalyvauja sportinė­ se varžybose.

Gyvenantieji bendrabučiuo­ se iškovoja prizus už pavyz­ dinę tvarką. Stipendijos aerai besimokantiems palengvi­ na mokslo kelią. Žinoma, gydytoju^ pats gy­ venimas diktuoja būti tauriu, tvirtos valios, švelnių rankų ir jautrios širdies žmogum, pasiruošusiu kiekvieną minu­ tę padėti seragnčiam. Tai, be­ je, neturėtų baidyti jaunimo.

Pasiryžus ir atkakliai sie­ kiant, šie bruožai įgijami stu­ dijų metais ir paskui teikia didelį moralinį pasitenkinimą.

Gydytojams ruošti Jau šiuo metu Vilniuje yra gera ba­ zė — daug naujų ligoninių.

Senos tam reikalui taip pat tarnauja.

Dalis talentingo medicinos fakulteto tų, parodžiusių norą ir ryžimą mokslui, darbui fakulteto Jose, klinikose.

O ir išėję į praktinį darbi rajonų ligoninėse, jai nepraranda ryšio su dėstytojais, periodiškai kasl 4 — 5 metai atvažiuoja tobu­ lintis, atnaujinti savo žinių praplėsti bendrą akiratį. 5P$ cialistas negali užsidaryti t< savoje srityje, jis turi žino­ ti ir gretimų specialybių P* slaptis. Trumpai tariant. ■■ilil turi žinoti „kai ko viską ,r visko — kai ką“.

Daug naujų pasiekimų dicinoje, bet dar yra nemri ža paslaptingų sfinksų, nel,| šifruotų paslapčių.

Jorrsi įveikti reikalingos jaunoj energingos Jaunuolių ir mej ginų rankos ir kūrybinei protas. Kiekvienas jaunuoli medicinoje gali rasti patrau<T lią, mielą specialybę.

Kviesdami studijoms i diciną, nesiūlome lenP'-l kelio, nes jo nėra. „Per "I perą ad astrai“ — per su~| kumus kelias į žvaigždei Tiek gydytojo mokslinin"';! tiek gydytojo praktiko I bas reikalauja kasdieninio -1 bulėjimo, pasiaukojimo, no*l jos informacijos įsisavinr‘1 ir Jos realizavimo bei t0;"i lesnių gydymo būdų iešk’B mo, nuolatinio kūryb,r» minties polėkio.

Doc. M. ŠAKALĮ

Finansų ir apskaitos fakultetas

paėios, o dėl to, kad ji leidžia išspręsti svarbius praktinio gyvenimo uždavinius. Busimą specialistą turi dominti vi­ suomeninės ir visų pirma — ekonominės problemos. Ka­ dangi ši specialybė yra ekonomikos ir matematikos sinte­ zė, tai ji reikalauja abstraktaus mąstymo, atidumo, kruopš­ tumo, valios, greta to ir lakios fantazijos, nes ekonominių procesų modeliavimas dar yra pusiaukelėje tarp mokslo ir meno.

Praktiniame darbe ekonomistas-kibernetikas susidurs su žmonių valdymu. Dėl to jis turi mėgti organizuotumą, bendrauti su žmonėmis, nesibcdėti visuomeninio darbo.

EKONOMINES KIBERNETIKOS KATEDRA

FINANSAI IR KREDITAS

EKONOMINĖ KIBERNETIKA Ekonominė kibernetika — tai ūkio valdymo mokslas. Vi­ sų kraštų ekonomika, mūsų šalies ūkis, ypač pastaraisiais metais, nepaprastai išaugo, sustambėjo, gamybos procesai pasidarė sudėtingi, labai pagreitėjo. Okio valdymo užda­ viniai tapo labai sudėtingi. Antra vertus, nuo jų teisingo sprendimo vis labiau priklauso visos ekonomikos plėtotė.

Taigi, visu ūgiu iškilo ūkio valdymo mokslinio pagrįstu­ mo problema.

Kaip žinia, musų amžiaus viduryje pradėjo sparčiai for­ muotis kibernetika, septynmyliais žingsniais ėmė žengti i priekį jos pagalbininkės — elektroninės skaičiavimo ma­ šinos (ESM). Kibernetika, matematiniai metodai, ESM buvo pasitelktos vis sudėtingėjantiems ūkio valdymo uždavi­ niams spręsti. Ėmė formuotis ekonominė kibernetika — ekonomikos ir matematikos mokslų sintezė.

Ekonomistas-kibernetikas nuo kitų musų universitete ruošiamų ekonomistų skiriasi visų pirma tuo, kad į kasdie­ ninius ūkinius reiškinius (darbo našumo didinimą, savikai­ nos mažinimą, naujai statomos įmonės vietos parinkimą, gyventojų piniginių pajamų ir prekių pasiūlų suderinimą ir t. t.) sugeba pažvelgti vadovaudamasis kibernetikos principais, griežtais matematiniais skaičiavimais, atliktais ESM. Dėl to ekonominės kibernetikos specialybėje daug vietos skiriama įvairių matematikos dalykų studijoms, susipaži­ nimui su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis. Tačiau matematikos paskirtis ekonomistui-kibernetikui yra kito­ kia, negu pvz., jų kolegoms, studijuojantiems matematiką.

Ekonomistas-kibernetikas — tai visų pirma gilus ekono­ mistas, žinantis matematiką, o ne atvirkščiai. Čia studijų metu pagrindinis dėmesys skiriamas taikomosios matema­ tikos įsisavinimui, bendros matematinės mąstymo kultūros išugdymui, kad specialistas sugebėtų ūkio valdymo proce­ sus nagrinėti jos pagalba. Aišku, norint kibernetikos prin­ cipus, matematinius metodus taikyti ūkio valdyme, pir­ miausia reikia tą ūkį ir jo valdymą giliai pažinti, žinoti jų raidos dėsningumus. Dėl to ekonomistai-kibernetikai pla­ čiai studijuoja gamybos technologiją, ekonomiką, organi­ zavimą, planavimą..

Gilios pramonės ekonomikos žinios yra toji medžiaga, iš kurios, remiantis kibernetikos principais ir matematiniais metodais, sudaromi ūkio valdymo problemų aprašymai — ekonominiai-matematiniai modeliai. Sprendžiant ūkio val­ dymo problemą, dažnai turime situaciją: ūkio valdymo problemą reikia sufoimuluoti kaip matematinį uždavinį, moksliškai tai vadinama ekonominių procesų matematiniu modeliavimu. Tokio modelio sprendimas galimas tik pasi­ telkus šiuolaikinę skaičiavimo techniką.

Sprendžiant matematikos uždavinį mokykloje,, darbas baigtas, kai gaunamas sprendinys. Kitaip yra sprendžiant ekonominius — matematinius uždavinius. Gavus sprendinį, J! reikia patikrinti ekonominės teorijos gyvenimo praktikos požiūriu. Čia taip pat reikalingos plačios ekonomikos ūkio valdymo praktikos žinios. Ūkio valdymas, kaip ir bet kuris valdymas, yra informa­ cinis procesas: ūkio sprendimų paruošimas ir priėmimas.

Norint ūkinius sprendimus paruošti, reikalinga ekonomines problemas nusakyti suformuluoti, aprašyti. Šiaip ekono­ mistas jas formuluoja žodžiais, pasitelkęs statistikos ir ki­ tokias žinias. Ekonomistas-kibernetikas jas aprašo matematiškai. Kiekvienas toks aprašymas nusako, kokia reikalin­ ga ekonominė informacija uždaviniui spręsti ir kokią infor­ maciją gausime, išsprendę uždavinį. Taigi, ūkio valdymas yra milžiniška tokių tarpusavyje susijusių uždavinių aran-

Viena iš seniausių yra finansininko ir kreditininko (ban kininko) profesija. Tai ekonominių piniginių santykių, su­ darančių finansų ir kredito esmę ir turinį, specialistai.

Kaip visuomenėje šie santykiai panaudojami, tvarkomi ir reguliuojami, tiesiogiai priklauso liaudies ūkio, kultūros, mokslo, žmonių gerovės lygis, visuomenės vystymosi tem­ pai ir kryptys.

Nelengva rasti kitą tokią profesiją, kaip finansininko ir kreditininko, kuri turėtų tokius plačius santykius ir ry­ šius su visų sričių specialistais: inžinieriais, chemikais, medikais, teisininkais. . . ir ypač ekonominėmis profesijo­ mis (buhalteriais, planuotojais, normuotojais ir kt.).

Finansininkai ir kreditininkai yra puikūs finansinių įsta­ tymų, normatyvinių dokumentų ir taisyklių žinovai. Kitaip neįVnanoma ne tik kontroliuoti, bet ir teikti pagalbą, duoti patarimus ir rekomendacijas įmonėms ir įstaigoms, kaip geriau organizuoti ūkinę veiklą, tvarkyti ekonominius pini­ ginius santykius. O pastaroji sąlyga yra bene svarbiausias reikalavimas šios profesijos specialistams. Todėl jie gerai žino šalies, respublikos, miesto, rajono ekonomiką ir kul­ tūrą, liaudies ūkio, kultūros ir gyventojų gerovės kėlimo perspektyvas, yra labai aktyvūs įgyvendinant mūsų kraš­ to vystymosi programą, tam kaupdami ir teikdami reika­ lingas pinigines lėšas.

Finansininko ir kreditininko reputaciją ir prestižą ap­ sprendžia profesinis pasiruošimas, dalykinės žinios, kvali­ fikaciniai sugebėjimai. Profesijos svarbiausias bruožas — objektyvumas ir bešališkumas, o savybės — atidumas ir pastabumas, operatyvum as ir greita orientacija, principin­ gumas ir drausmingumas reiklumas sau bei kitiems, ne­ pakantumas neūkiški mui, nerūpestingumui, nesaikingu­ mams ir aplaidumui. Šios profesijos specialistams darbo vietų geografija pla­ ti ir įvairi.

FINANSŲ SPECIALIZACIJOS jaunieji specialistai įdarbi­ nami rajonų ir miestų finansų skyriuose, Finansų ministe­ rijoje. Jie dirba ekonomistais ir vyr. ekonomistais, revizo­ riais ir vyr. revizoriais, įvairių padalinių viršininkais. įgyję praktinių įgūdžių, sumanūs specialistai skiriami finan­ sų skyrių vedėjais, Fir-ansų ministerijos skyrių ir valdybų viršininkais, jų pavaduotojais.

KREDITININKAI dirba Valstybinio banko miestų ir rajo­ nų skyriuose, Respublikinėje kontoroje, Statybos banko kontoroje, taupomųjų kasų sistemoje.

Pareigos įvairios: ekonomistai, vyr. ekonomistai, revizoriai, skyrių ir kitų pa­ dalinių viršininkai, jų pavaduotojai ir kt. Sumanūs specia­ listai skiriami banko įstaigų valdytojais, Valstybinio ar Statybos banko kortorų skyrių ir valdybų viršininkais, jų pavaduotojais.

PRAMONĖS FINANSŲ SPECIALIZACIJOS specialistai dir­ ba įmonių arba šakinių ministerijų ir žinybų finansinėse tarnybose (skyriuose) ekonomistais ir vyr. ekonomistais (finansininkais), o sumanūs ir gabūs skiriami įmonių fi­ nansų skyrių viršininkais ir ret gali būti įmonių vadovais (direktoriais, jų pavaduotojais); jie taip pat gali tapti šaki­ nių ministerijų ir žinybų finansų skyrių ir valdybų virši­ ninkais, jų pavaduotojais. Be to, gali sėkmingai darbuotis kituose įmonės padaliniuose (realizacijos, tiekimo, plana­ vimo skyriuose, ekonominėse laboratorijose, biuriuose ir kt.), kaip planuotojai, analitikai, ekonomistai, padalinių vadovai. Žemiausių profesinių pareigų mėnesinis atlygis — apie 100 rb, o aukštesrių pareigybių atlygiai žymiai didesni. Ga­ lutinį kiekvienos .profesijos pareigybės uždarbį apspren­ džia papildomai mokamos premijos, atsižvelgiant j darbą ir pasiektus bendrus ir individualius darbo laimėjimus.

Pats darbas yra gyvas ir judrus, susijęs su išvykomis į įmones, įstaigas ir organizacijas arba objektus, o dirbant centriniuose orgaruose — į rajonus ir kitus miestus.

Ypač gerai galima susipažinti su savo kraštu dirbant re­ vizoriumi. Darbo sąlygos įprastinės, neigiamų pasekmių žmogui nesukelia. Šią profesiją gali įsigyti visi aukščiau minėtų savybių piliečiai, kurie domisi ekonominiais piniginiais santykiais tarp įmonių, tarp valstybės ir įmonių, tarp valstybės ir gyventojų, tarp įmonių ir jų darbuotojų, pinigų cirkulia­ cija, piniginių santykių ir pinigų cirkuliacijos planavimu, organizavimu ir reguliavimu. Be visuomeninių mokslų stu­ dijuojama aukštoji matematika, tikimybių teorija, matema­ tinis programavimas, skaičiavimo mašinos ir programavi­ mas ESM, konkrečios ekonomikos disciplinos, specialybės ir specializacijos dalykai. Stacionaro studentai atlieka mo­ komąją ir gamybinę praktikas įmonėse, finansinėse ir kre­ ditinėse įstaigose. Mokymo planai ir programos įgalina pa­ ruošti plataus profilio ir aukštos kvalifikacijos, plačios erudicijos finansininkus ir kreditininkus.

Doc. B. KILIUS

Tiek mūsų respublikoje, tiek ir visoje šalyje vyksta sparti ūkio valdymo mechanizacija, kuriamos automati­ zuotos jo valdymo sistemos. Tokią sistemą kuria dideli Įvairių specialistų kolektyvai, ekonomistai, matematikai, informacijos apdorojimo specialistai, elektronikos žinovai lr t. t. Čia reikalingi ir ekonomistai-kibernetikai: jie valdyP^lemas formuluoja kaip ekonominius-matematinius d^niuV'niUS’ juos trendus — analizuoja gautus sprenŪkio valdymas, be savo technologinės pusės (kaip eko­ nominė informacija perdirbama ir priimami sprendimai), puri ir socialinę pusę: jis išreiškia žmonių, kolektyvų inte­ resus- Dėl to ekonomistas-kibernetikas, sakytume, yra sopalinio gyvenimo inžinierius. Studijų metais jis domisi fonologijos, psichologijos, žmonių elgsenos problemomis, peš šios žinios reikalingos teisingam valdymo uždavinių F°r"wlavimui, sprendinių aiškinimui, o praktiniame darbe piaudžiai bendradarbiauja ne tik su įvairaus profilio ekoromistais bei matematikais, bet ir su sociologais, darbo Psichologais. į Baigusieji šią specialybę dirba ekonomistais — matemati­ kais respublikos pramonėje: įmonių gamybos — planavimo fanuose, ekonominės analizės biuruose, firmų, ministeri14 ekonominiuose padaliniuose, respublikos ūkio planavlor5anuose» įvairiuose mokslinio tyrimo institutuose, proInamy m° biuruose ir t., žodžiu, visur ten, kur su mateka .‘r ieškoma geriausių sprendimų. Praktikoje IL^OHojP’sto-kibernetik0 laukia nuolatiniai sunkūs ieškojiFpk’ Vad’nas’> studijos nesibaigia su Universiteto baigimu.

■ eks nuolatos studijuoti valdymo problemas, tobulinti jų likT0 metodus( gilintis matematikoje ir skaičiavimo techr'Koje). Bet šis iš tiesų nelengvas darbas šimteriopai I R-rfOl<a- naujM atradimų džiaugsmu.

■ .Judami šiuolaikir io profilio ekonomistais, gerai žinoda.rPaternatiką ir ESM, ekonomistai-kibernetikai turi labai | p'as galimybes reikštis moksliniame tiriamajame darbe.

1 5M kokybiškai keičia ūkio valdymo metodus ir princi■ auekonomistai-kibernetikai, gerai įvaldę tuos ■ ^Jus ūkio valdymo metodus ir principus, turi plačias liac ektyvas praktiniame darbe: savo universitetines ži­ liai PįPl,dę praktiriu patyrimu, jie gali tapti labai stamlia vaidymo specialistais. Tuo labiau, kad tokių spelabai trūksta. i, kor|orninės kibernetikos specialybė, žinia, kelia irtam ■ rinu.-re'kalavimus. Jau minėjome, kad ši specialybė pa■ nk,lna tiems, kurie myli matematiką. Ir ne tik dėl jos

Universiteto studentų, jo auklėtinių pavardės ne taip jau retai sutinkamos sportiniame pasaulyje. „Mokslo" sporto klubo atstovai gina ne tik Universiteto, respublikos, bet ir šalies sportinę garbę. Universitete kasmet vyksta vidaus spartakiada, daug kitų varžybų, net tarptautinių rungtynių.

Nuotraukoje: Finansų ir apskaitos fakulteto futbolininkai — praėjusių mokslo metų VVU čempionai.

Nuotraukoje viršuje: naujieji Universiteto rūmai studen­ tų miestelyje. Čia jau mokosi ekonomistai, teisininkai,

BUHALTERINĖ APSKAITA Nėra nė vienos įmonės, įstaigos ar organizacijos, kuri apsieitų be buhalterio. Buhalterio darbas sudėtingas, įvai­ rus, sunkus ir įdomus. Kiekvienoje įmonėje kiekvieną die­ ną vyksta šimtai tūkstančių ūkinių operacijų, kurias bu­ halteris privalo registruoti, apskaityti ir analizuoti.

Vyriausiems buhalteriams yra pavaldžios skaičiavimo mašinų stotys ir biurai, kurie dirba ne tik buhalterijai, bet ir kitiems skyriams (planavimo-gamybos, techninio norma­ vimo, tiekimo ir realizavimo bei kt.). Vyriausiasis buhal­ teris greta direktoriaus visiškai atsakingas už finansi­ nės, biudžetinės ir sąmatinės drausmės laikymąsi, apskai­ tos vedimą ir atskaitomybės pristatymą.

Tarybinis buhalteris iš paprasto ūkinių operacijų regist­ ratoriaus virsta aktyviu ūkinių procesy reguliatoriumi, aktyviai veikia visą ūkinių darbų eigą,* iškelia darbo tru­ kumus, padeda juos šalinti ir tuo gerina socialistinių ūki­ nių organizacijų darbą. Dabar buhalteris vietoje „juodo“ techniško darbo-analizuoja įmonės ūkinę veiklą, ieško bū­ dų ir priemonių atskirų įmonės grandžių darbui pagerinti.

Buhalteris tampa ne tik socialistinės nuosavybės kontrolie­ riumi, bet ir vienu iš aktyvių įmonės vadovų.

Buhalterinės apskaitos specialybės studentai be discipli­ nų, kurias studijuoja visų kitų ekonomikos specialybių studentai,mokomi dar naudotis skaičiavimo technika, jos pritaikymu sudėtingiems ekonominiams uždaviniams spręs­ ti, ūkinei veiklai analizuoti. Štai kodėl aukštos kvalifika­ cijos buhalterinės apskaitos specialistai dirba ne tik įvai­ rių liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų, organizacijų, susi­ vienijimų (vyresniaisiais) buhalteriais, bet jie taip pat yra skiriami minėtų organizacijų vyr. ekonomistais, planuoto­ jais ir pan. Taigi ekonomisto-buhalterio specialybės yra žymiai platesnio pobūdžio, nei visos kitos ekonomistų spe­ cialybės. Ji yra taip pat ir viena pačių įdomiausių ekono­ mistų specialybių.

Doc. J. MACKEVIČIUS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas

STATISTIKA Statistika — mokslas apie visuomeninių reiškinių kieky­ binio tyrimo metodus ir šių metodų naudojimą. Naudojan­ tis moksliniais statistikos metodais, surenkama ir apibend­ rinama informacija apie įvairiausius visuomeninės veiklos reiškinius. Tokią informaciją sudaro duomenys apie gy­ ventojus. gamybą, vartojimą ir t. t.

Statistikų darbo turini sudaro ne tiktai statistinės infor­ macijos surinkimas, bet ir jos apdorojimas, analizė bei naujos statistinės informacijos gavimo projektavimas. Sta­ tistikų darbą palengvina skaičiavimo technika. Ypač dide­ les galimybes statistikai suteiks automatizuotas statistinių duomenų apdorojimo sistemos sukūrimas. Statistiko profe. sija, deja, yra vienintelė, turinti dalykinius ryšius su kiekviena valstybinės visuomeninės ar ūkinės veiklos ląs­ tele. Iš tikrųjų, ne kas kitas, o statistikos organai sukau­ pia ir apdoroja duomenis apie visuomenės gamybinę veik­ lą ir šiais duomenimis aprūpina visus suinteresuotus or­ ganus.

Statistikų darbas sukaupiant ir apdorojant duomenis apie visuo.menės ūkinę veiklą skiriasi nuo ekonominės in­ formacijos \mechanizuoto apdorojimo specialistų darbo.

Statistikai nustato, kokius rodiklius ir jų grupes reikia gauti iš didžiulio duomenų srauto, o ekonominės informa­ cijos mechanizuoto apdorojimo specialistai nustato būdus šiems rodikliams gauti.

Statistikai dirba LTSR Centrinėje statistikos valdyboje ir Jos padaliniuose — miestų Ir rajonų statistikos valdybose ir inspektūrose. Statistikai reikalingi ir kitoms respubliki­ nėms žinyboms — visų pirma. Valstybinei plano komisijai ir ministerijoms. Dažniausiai statistikai dirba ekonomistais ir vyr. ekonomistais. Atlyginimas svyruoja nuo 100 iki 150 rb.

Tačiau įgiję reikiamą patirtį, statistikai su aukštuoju išsilavinimu turėtų užimti rajoninių statistikos inspektūrų viršininkų pareigas. Dirbant respublikinėje Centrinės statistikos valdyboje, taip pat galimi įvairūs paaukštinimai, nes specialistų su aukštuoju išsilavinimu respublikoje da­ bar trūksta.

Statistika, naudodamasi matematiniais metodais, išlieka visuomeniniu mokslu, nes jos tyrimo objektas yra masiniai visuomeniniai reiškiniai. Todėl, studijuojant statistiką, vie­ nodai svarbu domėjimasis tiek visuomeniniais, tiek mate­ matiniais mokslais. Statistikos studijos susideda iš visuo­ meninių mokslų, matematikos, specialiųjų statistikos ir bendraekonominių disciplinų. Todėl statistikos specialybės studentai Įgyja ir bendrą ekonomisto paruošimą, kuriame nemaža vietos skiriama socialistinių įmonių ekonomikai.

Norint analizuoti visuomeninius reiškinius, būtina giliai žinoti valstybinę-visuomeninę sandarą, visuomeninės ga­ mybos organizavimą, planavimą ir apskaitą. Be to, būti­ na žinoti ir analizės metodus. Todėl statistikas turi būti „visa žinantis“ specialistas.

Vyr. dėst, O. KVEDARAS

EKONOMINĖS INFORMACIJOS MECHANIZUOTO APDOROJIMO ORGANIZAVIMAS Ekonominės informacijos apdorojimo organizatoriai sprendžia, kaip panaudoti „protingas“ mašinas gamyklų, susivienijimų, ministerijų ir kt. organizacijų veiklos duo­ menų apdorojimui. Be bendrų visuomeniniu mokslų dis­ ciplinų dėstoma aukštoji matematika, ekonominių infor­ macinių procesų matematinis modeliavimas, algoritmizavimas ir programavimas, ekonominių skaičiavimų sutvarky­ mas ir paruošimas mašininiam apdorojimui, skaičiavimo mašinų veikimo pagrindai ir jų darbas; giliai studijuoja­ mos konkrečios ekoreminės disciplinos: liaudies ūkio ir įmonių planavimas, buhalterinė apskaita, statistikos teori­ ja ir ekonominė statistika. Mokoma, kaip reikia tvarkyti ir organizuoti įvairių ekonominių uždavinių sprendimo bei skaičiavimų procesus.

Apgynus diplominį projektą, suteikiama inžinieriausekonomisto kvalifikacija.

Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo or­ ganizatorių laukia visur, kur ekonomistams „padeda“ skaičiavimo mašinos arba sprendžiami tų mašinų panau­ dojimo klausimai. Baigusieji šią specialybę dirbs įmonių bei organizacijų skaičiavimo centruose ir stotyse, duome­ nų apdorojimo technologinio proceso projektuotojais ir darbo pagal tuos projektus organizatoriais. Be to, šie spe­ cialistai reikalingi įvairiuose projektavimo biuruose, ku­ riuose kuriamos automatizuotos valdymo sistemos; moks­ linio tyrimo institutuose, kurie tiria ekonominę informaci­ ją, jos tvarkymą ir apdorojimą; aukštosiose ir specialio­ siose vidurinėse mokyklose, kur dėstomos skaičiavimo mašinų ir jų panaudojimo planavimo bei apskaitos dar­ bams disciplinos. Įmonės ir organizacijos jau šiandien norėtų turėti au­ tomatizuotas valdymo sistemas. Bet deja jų norai kol kas labai sunkiai įgyvendinami ir visų pirma dėl to, kad kol kas nėra ekonominės informacijos mechanizuoto apdoro­ jimo organizatorių kadrų, sugebančių tas sistemas projek­ tuoti ir aptarnauti. Todėl šie specialistai turi plačias tarny­ bines perspektyvas.

Baigę šią specialybę gali dirbti betarpiškai „gamyboje“ — skaičiavimo centrų ir stočių pamainų meistrais, inžinie­ riais, viršininkais, vadovaujančiais darbuotojais, inžinieriais-projektuotojais, projektavimo grupių vadovais, sky­ rių viršininkais.

Pasirinkti šią specialybę gali visi, kuriems nesvetimas domėjimasis technika, matematika, ekonomika, bet kurie nori ne kurti techniką ar vystyti matematikos mokslą, o pajungti tą techniką ir matematiką skaičiavimams.

Doc. L. SIMANAUSKAS

„Studentas" — lotyniškos kilmės žodis. Jis reišKla: „uo­ liai dirbantis, trokštąs žinių".

Taigi, svarbiausias studento uždavinys — mokytis. Univer­ sitete laukia {domios studi­ jos. Akademiniam jaunimui Įsisavinti žinias sudarytos vi­ sos sąlygos. Laboratorijos ap­ rūpintos šiuolaikine aparatū­ ra, daugiau kaip du milijonus knygų turi Mokslinė bibliote­ ka, dėsto garsūs profesoriai.

Universiteto dėstytojai įskie­ pija meilę pasirinktai profesi­ jai.

SAULĖTEKIO ALĖJA 7. TELEF. 74-19-26.

Mūsų dienomis gamybos valdymas ir planavimas, mokslinis darbo organizavimas įgauna pirmaeilę reikš­ mę kaip būtina komunistinės visuomenės sukūrimo sąly­ ga. Tinkamas visų darbinės veiklos rūšių (protinės ir fi­ zinės veiklos, gamybinės ir valdymo veiklos) būtinų ryšių ir dėsningumų nustatymas gali užtikrinti didelį darbo efek­ tyvumą socialistinėje visuomenėje.

Suprantama, gerai išspręsti tuos uždavinius gali tik la­ bai kvalifikuoti specialistai. Ypač svarbus vaidmuo čia tenka ekonomistams — pramonės planuotojams ir darbo ekonomikos specialistams, kurie yra pramonės gamybos vadovai ir organizatoriai. Tokie aukštos kvalifikacijos spe­ cialistai ruošiami Pramonės ekonomikos fakultete.

Sparčiais tempais besivystanti respublikos pramonė rei­ kalauja vis daugiau planuotojų, normuotojų, gamybos or­ ganizatorių ir vadovų.

Ypač didelę reikšmę dabartinėmis sąlygomis įgauna to­ kie darbo ir valdymo mokslinio organizavimo klausimai: kadrų ruošimas ir paskirstymas, jų kvalifikacijos kėlimas, pažangių darbo metodų įdiegimas darbo užmokestis, nor­ mavimas ir suinteresuotumas darbo rezultatais ir t. t. Tik­ rovė rodo, kad darbas mūsuose kol kas panaudojamas ne­ pakankamai efektyviai. Tai pasakytina apie visas liaudies ūkio šakas, taip pat mokslo įstaigas, aptarnavimo, sveika­ tos apsaugos, švietimo aparatą. Darbo ekonomikos specia­ lybės prestižas didėja neatsitiktinai: darbo klausimai suda­ ro 50 — 60 proc. ekonominių klausimų.

trukmė 6 mėnesiai. Prie kai kurių fakulteto katedrų yra moksliniai studentų būreliai, daug studentų dalyvauja moksliniuose tyrimuose, atl ekamuose pagal ūkines sutar tis su įmonėmis ir kitomis or. ganizacijomis. Studentai, linkę į mokslinį darbą, dažniau­ siai paliekami dirbti pedago. ginį-mokslinį darbą Universitete, Lietuvos TSR Mokslui akademijos Ekonomikos instituto atskirų liaudies ūkio ša­ kų mokslinio tyrimo institu-Į tuose, projektavimo-konst ra­ vimo biuruose.

•

Plati penkerių metų mokjrd mo programa reikalauja daug įtempto darbo. Tam tikra stu-| Būrin, būrin, draugai, Juk mes viena šeima, Pramonės planavimo ir dar­ nologijos pagrindus, aukštąją dentų dalis dėl nepakankamo Tenuskamba plačiai bo ekonomikos specialybių matematiką, ekonominius-ma- pasiruošimo vidurinėje mo-l Studentiška daina! studentai ruošiami kaip pla­ tematinius metodus ir supa­ kykloje arba nepakankamo I čios erudicijos specialistai. žindinami su šiuolaikine skai­ darbštumo jau pirmuose kurJI Dažnai šiuos žodžius išgirsi Mokymo planuose žymią vie­ čiavimo technika bei jos pa­ suose nepajėgia susidorotil dainuojant respublikos nusi­ tą užima visuomeninės dis­ naudojimu skaičiavimuose. su nemažu krūviu ir jiems! tenka apleisti Universiteto au-l pelniusio kolektyvo — VVU ciplinos, liaudies ūkio istori­ Praktikoje ekonomistams ditorijas. Todėl stojantieji ji dainų ir šokių liaudies an­ ja, ekonominė geografija, ta­ tenka nuolat susidurti su to ­ Pramonės ekonomikos fakul-! samblio — koncertuose. Ne­ rybinės teisės pagrindai. Tai mažiau žinomi respublikoje ir įgalina juos gerai pažinti vi­ kiais klausimais, kurių spren­ tetą turi ryžtis ilgam, įtemp-l kiti Universiteto centriniai suomenės vystymosi dėsnius, dimas reikalauja ne tik žinių, tam ir nelengvam, bet įdo-l bet ir sugebėjimų kūrybiškai meno saviveiklos kolektyvai1 objektyvias jos vystymosi galvoti, surasti optimaliausius miam darbui tiek studijų me-l tu, tiek ir joms pasibaigus. Bei Akademinis choras, kaimo tendencijas. Šių specialybių sprendimus sudėtingiausiose išsilavinimo ir specialių žinių! kapela, etnografinis ansamb­ studentai plačiai studijuoja situacijose.

Ekonomikoje, iš šių žmonių reikalaujame! lis, dūdų orkestras ir kt. Nau­ savo specialybės disciplinas: nuo techninių takto, energijos, dorumo, su-l jus narius šie kolektyvai pri­ liaudies ūkio planavimas, pra­ skirtingai mokslų, labai ribotos labora ­ ' manump, stiprios sveikatos, I ima kiekvienais metais rugsė­ monės ekonomika, darbo eko­ torinių tyrimų ir eksperimen­ Baigę Pramonės ekonomi-l jo mėnesj. nomika, pramonės įmonių or­ tų panaudojimo galimybės. ganizavimas ir planavimas, Todėl čia daug lemia asmeni­ kos fakultetą ir įsigyję pra-l gamybos valdymo pagrindai, niai darbuotojų sugebėjimai, monės planavimo specialvbę! skiriami dirbti į pramonei! darbo mokslinis organizavi­ orientacija ir patyrimas, mas ir t. t. Tai įgalina gerai sprendžiant praktinius užda­ įmones, ministerijas, pro ■! pažinti pramonėje pasireiš­ vinius. Todėl be gilaus teori­ tavimo-konstravimo orgai -1 cijas, planavimo įstaigas. Dar-! kiančius objektyvius socializ­ nio paruošimo kiekvienam specialybe! mo dėsnius, planavimo meto­ pramonėje dirbančiam ekono­ bo ekonomikos dologiją ir metodiką, būsimo mistui yra būtina turėti pla­ baigusieji dirba neseniai sa-1 junginėse respublikose įstei?-! darbo specifiką. čią pasaulėžiūrą, erudiciją, tuose Darbo resursų naudoji-!

Pramonės planavimas ir nuolat tobulinti savo žinias. mo komitetuose, įmonių darbo! darbo ekonomika yra įvairia­ Ekonomistas pramonėje pri­ ir užmokesčio skyriuose, dar-! pusiškos veiklos sritys, reika­ valo būti ne tik propagandis­ bo mokslinio organizavimo B laujančios gamybos sąlygų ir tas viso to, kas nauja ir pa­ tarnybose. Darbd ekononi maiB jos technologijos pažinimo, žangu, bet ir aktyvus kovoto­ dirba taip pat ir kitose įmo-B mokėjimo panaudoti ekono­ jas už technikos pažangą, ga­ nių organizacijų ekonomine* B minius ir matematinius ūki­ mybos efektyvumą. Tuo tiks­ tarnybose. Kruopštus darbas B nės veiklos analizės ir plana­ lu studentams teorinių ir nuolatinis kvalifikacijos keli-B užsiėmimų metu mas įgalina pramonės plana-B vimo mteodus, sugebėti api­ praktinių bendrinti reiškinius ir daryti daug dėmesio skiriama supa­ vimo ir darbo ekonom ikos B išvadas, prognozuoti, t. y. nu­ žindinti su galimais ekonomi­ specialistus pasiekti atsake ;.B matyti įvykių raidą perspek­ nių klausimų sprendimo meto­ postų. tyvai. Todėl šių abiejų specia­ dais ir formomis. Praktiniams Doc. L. J ASINSKAS H lybių studentai studijuoja ir įgūdžiams įgyti jie turi atlikti fakulteto dekanai ■ pramonės šakų gamybos tech­ dvi praktikas, kurių bendra

Universiteto Garbės svečių knygoje — žymių politinių ir valstyibinių veikėjų, garsių poetų, kosmonautų parašai.

Daug svečių iš broliškųjų respublikų, užsienio susilau­ kėme TSRS auksinio jubilie­ jaus metais.

Nuotraukoje matome Itali­ jos komunistų partijos Poli­ tinio biuro ir vadovybės narį Dž. Amendolą jo viešnagės Universitete metu. Prorekto­ rius doc. B. Sudavičius apjuo­ sia brangų svečią lietuviška tautine juosta.

Mėgstantieji įvairius che­ minius tyrimus, norintieji ste­ bėti ir valdyti cheminius pro­ cesus, žodžiu visi, kuriems patinka chemija, galite ją stu­ dijuoti Vilniaus universiteto Chemijos fakultete. Ruošiami šių specializacijų chemikai: analizės, organinės, fizikinės^ gamtinių junginių ir stambia­ molekulinių junginių chemi­ jos.

Busimieji chemikai pirmuo­ se kursuose be cheminių dis­ ciplinų plačiai studijuoja ma­ tematiką, fiziką. Jie giliai iš­ studijuoja neorganinę, anali­ zinę, organinę, fizikinę, koloi­ dų ir polimerų chemijas, che­ minę technologiją, kristalochemiją, molekulių struktūrą ir eilę kitų disciplinų. Gamti­ nių junginių chemijos ir stambiamolekulinių junginių che­ mijos specializacijų studentai jau nuo pirmo kurso mokosi pagal atskirus mokymo pla­ nus. Kitas specializacijas stu­ dentai pasirenka nuo ketvirto kurso. Vyresniuose kursuose studijuojamos specializacijos disciplinos, atliekamas kursi­ nis darbas bei gamybinė praktika. Penktas kursas ski­ riamas diplominiam darbui.

Neorganinės chemijos ka­ tedroje ruošiami analizinės chemijos specializacijos stu­ dentai. Čia susipažįstama su cheminiais analizės metodais, fizikiniais-cheminiais analizės metodais, metalų analize, or­ ganinių junginių panaudoji­ mu analizėje, o taip pat re­

Pramonės ekonomikos fakultetas

tųjų elementų chemija. Čia studentai-diplomantai ruošia naujus analizės metodus, tiria naudojamus analizėse reagen­ tus, o taip pat vykstančių re­ akcijų mechanizmus, nustato įvairias susidarančių junginių konstantas.

Organinės chemijos kated­ roje sintetinami nauji, dar li­ teratūroje neaprašyti jungi­ niai, kurie vėliau taikomi kaip biologiškai aktyvios me­ džiagos tiek medicinoje, tiek žemės ūkyje. Prie fakulteto veikia probleminė vaistų sin­ tezės ir tyrimo laboratorija, kuri sintetina įvairius vaisti­ nius preparatus. Diplomantai organikai gerai susipažįsta su organinės sintezės technika, išmoksta sintetinti naujus, no­ rimos sudėties junginius. No­ rėdami įsitikinti, kokie jungi­ niai susintetinti, jie analizuo­ ja tiek cheminiais, tiek fizi­ kiniais metodais.

Fizikinės chemijos katedros mokslinio darbo kryptis — galvaninės dangos, kurių dė­ ka metalai apsaugojami nuo korozijos. Pagrindinės kryptys — tai sidabravimas iš necianidinių tirpalų ir aliuminavimas iš nevandeninių tirpalų. Šie klausimai svarbūs ne tik teorijai, bet ir praktikai. Ka­ tedra bendradarbiauja su LTSR MA Chemijos ir chemi­ nės technologijos institutu,, kurio mokslinio darbo kryp­ tis taip pat yra galvaninės dangos. Diplomantai plačiai susipažįsta su elektrochemija,

galvanotechnika ir kt.

Su Polimerų chemijos katedra supažindina katedros vedėjas doc. D. Bajoras: Chemijos fakultete viena iš specializacijų yra stambiamolekulinių junginių chemija, Atsižvelgiant į respublikos chemijos vystymo perspektyvas, šios specializacijos studentai mūsų fakultete ruošiami dviems profiliais: plastma-

myklose, mokslinio tyrimo institutuose ir laboratorijose, Besivystant chemijai ir orgailinei sintezei, vis daugiau atsiranda medžiagų su labai ilgomis molekulių grandinėmis, su charakteringomis ir specifinėmis savybėmis. Paprastai, kalbant apie polimerus, turimi galvoje polietilenas, polistirolas, polivinilchloridas ir kt. karbograndi-

Chemijos fakultetas PARTIZANŲ 24. TELEF. 3-09-87. šių chemija — kur gilinamasi į plastmasių gamybą ir poli­ merų sintezę, ir lakų-dažų chemija, kur studijuojama sintetinių filmojų sintezės ir panaudojimo polimerinių dan­ gų technikoje klausimai.

Stambiamolekulinių junginių chemijos studentams, be visų kitų chemijos disciplinų, ku­ rias jie praeina pirmuose tri­ juose kursuose, toliau dėsto­ ma polimerų chemija ir fizi­ ka, plastmasių technologija ir perdirbimas, polimerų analizė, monomerų sintezė, gamtiniai polimerai, filmojų chemija ir polimerinių dangų technologi­ ja, pigmentų ir dažų chemija ir kiti specialūs kursai. Stu­ dijų metu studentai atlieka pažintinę (III kurse) ir gamy­ binę (IV kurse) praktiką stam­ biose šalies ir respublikos ga­

niai junginiai. Tačiau sudary­ ti dideles, vadinamąsias mak­ romolekules gali ne tik ang­ lies atomai, bet ir daugelis ki­ tų elementų. Iš periodinės ele­ mentų sistemos gal tik inerti­ nės dujos ir pirmos grupės elementai nelinkę jungtis į grandines.

Antros grupės elementus jau pasiseka įjung­ ti į polimerines grandines.

Visa eilė naujų polimerų sin­ tetinama panaudojant trečios grupės elementus borą ir aliu­ minį; pavyzdžiui, polimerinant borą kartu su deguonies ir azoto atomais, galima gauti net pluoštus ir plėveles. Iš ketvirtosios elementų grupės, nekalbant jau apie nuostabią­ ją anglį, polimerintis linkę silicis, germanis, alavas, tita­ nas. Iš jų jau susintetinta ne­ maža vertingų, ypač termoat-

sparių polimerų. Nedegantys stambiamolekuliniai junginiai specialiems pluoštams ir kos­ minei technikai šiandien ga­ minami iš penktosios grupės elementų. Neorganinio kau­ čiuko makromolekulės gali būti Sudarytos iš fosforo, azo­ to ir chloro atomų. Ypač per­ spektyvi nauja polimerų kla­ sė — koordinacinio tipo jungi­ niai, kuriuose organinės mole­ kulės sujungtos su metalų atomais koordinaciniais ry­ šiais. Šie polimerai pasižymi elastingumu, terminiu atspa­ rumu ir elektros laidumu.

Kaip matyti iš kelių pateiktų pavyzdžių, polimerinių me­ džiagų sintezėje ir jų tyrime chemikų galimybės neišsemia­ mos.

Stambiamolekulinių jun­ ginių specialistai - chemikai, kurie respublikoje ruošiami tik mūsų Universiteto Chemi­ jos fakultete, labai reikalingi ne tik sparčiai besivystančiai respublikos chemijos pramo­ nei, jie reikalingi ir daugelyje kitų pramonės ir gamybos sričių — mašinų ir staklių, statybinių medžiagų ir baldų, buitinės chemijos ir naftos perdirbimo įmonėse, laivų statyboje ir kt., o taip pat jie laukiami moksliniame tiria­ majame darbe.

♦

Baigę fakultetą visi diplo­ mantai paskirstomi į darbą ir paprastai visuomet gauna ne­ blogas vietas. Be aukštųjų mokykit}, kur chemikai labai

reikalingi, daug jų pasilieka dirbti MA Chemijos ir che­ minės technologijos, Biochą mijos ir kituose mokslini1 tyrimo institutuose. Fakulte to auklėtiniai tinka darbui 'I gamyboje, ir fabrikų labora­ torijose. Dabar, tur būt, nėra sime tokios gamyklos, kur ne-1 būtų mūsų fakulteto auklėti! nių. Chemikai specialistai dir l ba ne tik chemijos pramonei je, bet taip pat metalo apdir-l bimo gamyklose, lengvojoj! ir vietinėje pramonėje, maistl pramonėje ir medicininės! įstaigose.

Fakultetas didžiuojasi ka!l chemikai absolventai atliefel nemažą darbą respublikoje I Respublikos lengvajai praimti nei vadovauja mūsų fakultet 1 auklėtinis ministras A. Ado! maitis; Pedagoginio institut-l prorektorius akademikas Buckus, Chemijos ir cheminei technologijos instituto dirt*! toriaus pavaduotojas pro!

Višomirskis — tai taip m! mūsų fakulteto auklėtiniai B kiek mūsų auklėtinių 'C-’Į gamyklų direktoriais, vyr. i®B žinieriais ir pan.

Draugai, kurie mes;-! chemiją, stokite į mūsų fa.<-B tetą. Čia jūsų laukia įdormB studijos. Čia jūs išgirsite į*B mias ir turiningas profeso'-B K. Daukšo, V. Daukšo I Kaikario ir kitų dėstyta® paskaitas. Jie įskiepys meilę chemijai.

I Doc. E. RAMANAUSKAB fakulteto deka'-B

ALLETEKIO ALĖJA 7. TEEF. 74-80-47.

Sparčiai vystantis liaudies kiui, organizuojant jo darbą Moksliniais pagrindais, kartu uga ir ekonomistų poreikis, pač sparčiai yra vystoma taVisi šio fakulteto auklėtiiai įgija fiziko specialybę, ačiau šiuo metu fizikos įokslas yra toks platus, kad aruošti fiziką, gerai žinantį ;sas jos sritis, tiesiog neįmaoM, pagaliau, tur būt, netnėra tokio fiziko, kuris andien gerai žinotų visą fizią. Todėl fizikai ruošiami atsiromis specializacijomis. Piruiosius 2,5 metų visi bendrai lauso aukštosios matematios, bendrosios fizikos, visuoleninių mokslų disciplinų, o to jau specializuojasi siau­ be fizikos srityse. Kad gail­ ia būtų gilintis į kurią nors ieną sritį, reikia turėti tam krą bagažą žinių. Be to, Eži­ ams labai daug reikia mateįatinių žinių.

Matematika tai rūbai, kuriais aprengiai atrastieji dėsniai, sukaupinformacija apie gamtos ožkinius, matematika — tai rotavimo racionalizavimas; vados seka iš visos eilės radinių elementarių prielaiį, kurios patenkina tam tik­ is iš anksto išmoktas taisykS.

iZIKOS FAKULTETE YRA ESIOS SPECIALIZACIJOS: 1. Teorinė fizika, 2. Radio'ika, 3. Elektronika, 4. Pusįdininkių fizika, 5. Optika ir >ektroskopija, 6. Astrofizika plazmos fizika.

Siūlome keletą minčių ne kiekvieną specializają, kurias pateikia Jums, ieli abiturientai, žymiausi kulteto profesoriai ir dėsty­ mai.

Teorinės fizikos katedros ofesorius fizikos-matemafi» mokslų daktaras A. Boloras: Kaip rodo žmogaus istorinė aktika, nė viename veiklos irę negalima laukti naujų įsiekimų, neturint iš anksapgalvotos veiklos prograos. Tokias programas ir su­ iro teoretikai, apibendrindažmonijos veiklos rezultas, numato tolimesnes pers■ktyvas. Kad suprastume ma­ fijos sandarą, turime pažin­ ios struktūrą nuo elektro1 iki DNR molekulės.

I eorinės fizikos katedros eretikai sprendžia atomų ir riekulių kvantinės mechani'Si superaukšto dažnumo, ■ trodinamikos ir kietų kū1 teorijos problemas. Tradiiė kryptis — kvantinė meanika. Daugiau kaip 30 me­ lai krypčiai vadovauja ugeliui girdėtas nusipelnęs jkslo veikėjas, valstybinės emijos laureatas, akademi'? prof. dr. A. Jucys. Šios ®‘“os darbuotojai, jų ’ sliniai darbai gerai žino• aukštai vertinami ne tik Sąjungoje, bet ir vie pasaulyje. Jiems pavesn«gi koordinuoti visos Są' 2°s minėtos srities mokss darbus. Studentai čia ir osiasi tapti kvalifikuotais 7?* Ir, molekulių kvantinės panikos specialistais. rauguma baigusių šią spesrmaf*^*

■

darbui

'

MA Fizikos ir matematu’,. Pusla‘dininkių fizikos L(tus' Radijo matavimo į.,. 'uros mokslinio tyrimo utą ir kitas įstaigas. Teo. Pareikalavimas pasku­ busiais metais gana didelis, fdien bent kiek rimtesnė

rybinė prekyba. Kasmet ati­ daroma šimtai naujų preky­ bos bei visuomeninio maitini­ mo įmonių. Pastoviai tobuli­ namas prekybos darbas. Vi­ sam tam yra reikalingi aukš­ tos kvalifikacijos prekybos darbuotojai.

Pagrindinė aukštos kvalifi­ kacijos prekybos darbuotojų kalvė — Prekybos fakultetas.

Dabartiniu metu čia ruošiami trijų specialybių darbuotojai: prekybos ekonomistai, prekių mokslo ir prekybos organiza­ vimo bei materialinio-techni­ nio aprūpinimo specialistai. įmonė ar fabrikas stengiasi turėti ir teoretikų, tuo labiau, kad jie neblogai susipažįsta su programavimo klausimais, o taip pat su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, todėl gali dirbti ir skaičiavimo centruose bei konstravimo biuruose.

Informacijai perduoti šian­ dien jau neužtenka ilgųjų ir trumpųjų bangų. Įsisavinami nauji diapazonai, visų pirma superaukštų dažnumų (SAD). Šias bangas pradėta naudoti dar ne taip seniai — pokari­ niu laikotarpiu. Jas į pagalbą pasitelkia radioastronomija, radiolokacija, radiospektroskopija, televizija per ryšių palydovus, jomis palaikomas ryšys su kosminiais laivais, kitomis planetomis.

Radiofizikos katedros do­ centas J. Grigas nurodo, kad superaukšto dažnumo virpesių kūrimas, stiprinimas, valdy­ mas, naujų perdavimo linijų kūrimas, panaudojant bangolaidžius, šių bangų sąveikos su puslaidininkiais, dielektrikais, segnetoelektrikais tyri­ mas yra viena svarbiausių šių dienų radiofizikos proble­ mų. Šiuos klausimus ir spren­ džia Radiofizikos katedros darbuotojai.

Ruošiant radiofizikos specia­ listus, katedroje stengiamasi ugdyti eksperimentinius įgū­ džius, skaitomi specialūs radiofizikos kursai, tokie kaip SAD elektronika ir SAD elektrodinamika, SAD radiomatavimai, impulsinė technika, statistikinė radiofizika ir kt., laboratorijose stu­ dentai susipažįsta su SAD ra­ dijo bangų generavimo, stip­ rinimo, sklidimo bangolaidžiais, matavimo ir praktinio taikymo klausimais.

Daugelis respublikos moks­ linio tyrimo įstaigų ir gamyk­ lų dirba darbus, susijusius kaip tiktai su SAD fizikos ir elektronikos klausimais, gami­ na ir konstruoja SAD matavi­ mo aparatūrą. Si sritis yra moderni, turi dideles perspek­ tyvas ir todėl labai reikalin­ ga. Šios srities specialistams darbo yra daug, ir tas darbas — įdomus.

Elektronikos sąvoka labai plati — beveik visos šių die­ nų technikos pagrindas yra elektronika. Fakultete ruošia­ mi moderniosios elektronikos specialistai. Jų darbo objek­ tas — tai lazeriai ir jų taiky­ mas medžiagoms tirti, medžia­ gų savybes veikiant rentge­ no spinduliais, ultragarso ban­ gų sąveika su medžiaga, jų sklidimo ir stiprinimo klausi­ niai. Čia ruošiami kvantinės elektronikos, netiesinės opti­ kos specialistai.

Kvantinė elektronika, netiesinė optika viena iš naujausių fizikos sri­ čių. Kol kas tokių specialistų dar nedaug, bet nėra abejo­ nės, kad jų perspektyvos tik­ rai didelės. Kol kas dar laze­ rių taikymas praktikoje nėra masiškas, bet ateityje jie taps neatskiriamu bet kokių mokslinių tyrimų būtinumu, jie taps gamybos procesų mechanizavimo ir automatizavi­ mo pagrindu. Šios specializacijos studen­ tai klauso eilę kvantinės elektronikos kursų, laboratorijose susipažįsta su modernia

su materialinio-techninio ap­ rūpinimo klausimais. Šios specialybės absolventai reika­ lingi pramonės, statybos įmo­ nėms.. Atsižvelgiant j tai, kad šią specialybę baigusieji dau­ giau turi reikalų su pramoni­ nėmis medžiagomis, įrengi­ mais bei mašinomis , ji reko­ menduotina studijuoti vyrams.

Abiturientus, mėgstančius judrų, operatyvų darbą, kvie­ čia studijuoti Prekybos fakul­ Materialinio-techninio aprū­ tetas. pinimo specialybė ruošia kad­ Doc. L. BUTKEVIČIUS rus įvairioms liaudies ūkio fakulteto dekanas sistemoms, kur darbas siejasi

zacijose. Nemaža dalis tampa organizacijų bei stambių par­ duotuvių ir visuomeninio maitinimo įmonių vadovais, jų pavaduotojais, planavimoekonomikos bei kitų skyrių viršininkais, ekonomistais.

Tam tikra dalis absolventų dirba vadovaujantį darbą koo­ peratinėje prekyboje, nema­ ža dalis — prekybos valdy­ mo organuose (Prekybos mi­ nisterijoje, Lietkoopsąjungo­ je), prekybos kadrus ruošian­ Studentai, baigę prekybos čiuose technikumuose, moks­ ekonomikos specialybę, dirba linio tyrimo įstaigose ir t. t. prekybos įmonėse ar organi­

Aukštos kvalifikacijos pre­ kių mokslo žinovu bei preky­ bos organizatoriumi tampa as­ menys, baigę prekių mokslo ir prekybos organizavimo specialybę. Šios specialybės absolventai dirba prekybos organizacijų, didmeninės pre­ kybos bazių, parduotuvių ži­ novais, nemaža dalis — įvai­ rų organizacinį-vadovaujantį darbą prekybos įmonėse.

Fizikos apibrėžimų yra dauq, tačiau labai tiksliai Ją api­ brėžti būtų sunku. Fizikos enciklopedijos žodyne rašoma, kad žodis ,,fizika“ reiškia mokslą apie gamtą. Ribos, atskiriančios fiziką nuo kitų mokslų apie gamtą, niekada nebu­ vo labai aiškios, jos nuolat keitėsi istorijos bėgyje, kinta ir dabar. Kaip nurodo tas pats žodynas, arčiausiai tiesos būtų toks šiuolaikinės fizikos apibrėžimas — mokslas apie materijos formas, apie materijos formų sąveikas ir jų judėjimą. Kadangi materijos formos, judėjimas ir sąveikos sutinkamos visose materialiose sistemose, tai fizika yra visų gamtos mokslų pagrindas. Ji yra plačiausias teorinis visos technikos pagrindas. Amerikos fizikos institutas „fi­ ziką“ apibrėžia per „fizikus“, juo „yra tas, kas savo išsila­ vinimą ir patirtį panaudoja sąveikoms tarp materijos ir energijos mechanikos, akustikos, šilumos, elektros, magne­ tizmo, spinduliavimo, atomo struktūros ir branduolinių reiškinių srityse tirti ir praktiškai taikyti“. Čia, šalia vi­ sų fizikos sričių išvardijimo, nurodoma ir tai, kad yra gry­ noji fizika (sąveikų tyrimas) ir taikomoji fizika (t. y. sąvei­ kų praktinis taikymas). Toks skirstymas, be abejo, šian­ dien jau nebūtų teisingas. Išeitų, kad grynoji fizika tiria fizikos dėsnius, o taikomoji — tik taiko dėsnius prietaisų ir mechanizmų veikimui aiškinti. Betgi ir taikomoji fizi­ ka juk skirta prietaisų pagalba gilinti mūsų žinias apie gamtą.

lazerme aparatūra, išmoksta dirbti su lazeriais, rentgeno ir ultragarsiniais prietaisais.

Elektronikos katedrai ir šios srities specialistų ruošimui vadovauja respublikos nusi­ pelnęs mokslo veikėjas, vals­ tybinės premijos laureatas, akademikas prof. P. Brazdžiū­ nas. Prof. P. Brazdžiūnas yra visų eksperimentinės fizikos krypčių mūsų respublikoje pradininkas.

Visų specialybių prekybi­ ninkai vienodai reikalingi mūsų liaudies ūkiui, todėl baigę jie dirba ne tik atitin­ kamoje liaudies ūkio šakoje, įmonėse bei organizacijose, bet ir liaudies ūkio planavi­ mo, valdymo organuose, mokslinio tyrimo įstaigose.

Turintieji patraukimą gali dirbti pedagoginį darbą spe­ cialiosiose vidurinėse mokyk­ lose arba technikumuose.

Fizikos fakultetas PARTIZANŲ 24. TELEF. 3-60-17

žinomas amerikietis fizikas Džėjas Oriras duoda dar ir tokį apibrėžimą: „Fizika yra tai, kuo fizikai užsiiminėja vėlai vakare“. Sis apibrėžimas rodo, kokia nelengva yra fiziko profesiją — jai reikia atiduoti ne tik dienas, bet ir vakarus, ir net naktis.

Fizikos mokslas, fizikinės teorijos praėjo ilgą, sunkų, labai vingiuotą kelią istorijos bėgyje. Sį kelią galima pa­ lyginti su katedrų statyba. Viduramžių katedros niekada nebuvo baigiamos statyti — tai baigdavosi pinigai, tai keis­ davosi architektūros mada, dažnai senoji katedros dalis sugriūdavo, kartais prie jos buvo pristatoma nauja dalis.

Salia griežtų ir masyvių romos galerijų sklando gotiškos arkos, artimos pavojingam nestabilumui. Romos galerijos — tai klasikinė fizika, o gotiškoji arka — kvantinė me­ chanika. Katedra paprastai turi daug koplyčių. Čia irgi turime kieto kūno koplyčią, kuri gana silpnai rišasi su re­ liatyvumo teorijos koplyčia, o akustikos koplyčia neturi jo­ kio ryšio su elementarių dalelių koplyčia, žmonės, esan­ tieji vienoj koplyčioj, gali apsieiti be kitų koplyčių, gali iš­ likti gyvi, jeigu kitos ir griūtų. Pati katedra yra nepapras­ tai didinga. Mes visi stebimės ir žavimės šiuo mūsų kated­ ros didingumu. Bet nepakanka vien žavėtis. Iškyla sudė­ tingesnis uždavinys — kaip užkrėsti žavesiu jaunimą, kaip suvilioti į fiziką busimuosius niutonus, faradėjus, fermius, einšteinus, kurčatovus, tarnus.

Sakoma, kad, norint suvilioti jaunimą, reikėtų jj kuo n°rs. nustęhinti, sukrėsti. Tačiau sunku žmogų nustebinti, jei jis nežino tos situacijos, kurioje siurprizas duoda esmi­ nį pakitimą. Vargu ar nustebinsiu ką nors, jei pasakysiu, kad dar labai neseniai mes žinojome tik dvi elementarias daleles — elektronus ir protonus, o šiandien jų jau daugiau kaip 200. Detektyviniai romanai vilioja paslaptimis, vilioja jų atskleidimu. Fizikos teorijų sukūrimas gal ir nelabai žavintis. Galima gal tik vienu būdu vilioti — šioje švento­ vėje, šioje katedroje, galima patenkinti savo smalsumą kaip apie mikropasaulį, taip ir apie makropasaulį, galima suži­ noti daug gamtos paslapčių, jau atskleistų ir dar neat­ skleistų. Neaiškių klausimų fizikoje yra dar labai ir labai daug. Jie laukia sprendimo. Šiandien dar toli iki atomo teorijos užbaigimo, nelabai ištirtas atomo branduolys, tik pradėtas elementarių dalelių tyrimas.

Daug kas mums šiandien dar nesuprantama, neaišku. Galima paminėti ke­ letą tokiu klausimų, kurie dar laukia atsakymo: Kodėl gamta pasirinko būtent vandenilio branduolį pa­ grindine „plytele“ visų likusių elementų statyboje?

Ar yra ryšis tarp elektromagnetinių ir gravitacinių reiškinių, o taip pat tarp pastarųjų ir kitų „silpnų“ ir „stiprių“ branduolinių sąveikų?

Ar yra gamtoje be suminėtų keturių jėgų — elektromag­ netinių, gravitacinių, silpnų ir stiprių — „penktoji jėga“?

Ar yra ųamtoje monopoliai (vienapoliai) — dalelės, tu­ rinčios tik vieną magnetinį polių, ekvivalentiškos elektri­ niams krūviams?

Pagaliau, ar egzistuoja „velniai“ — kvarkai, iš kurių, gal būt, sudarytos „elementariosios“ dalelės?

Ar visada priežastis turi būti anksčiau už pasekmę, ar negali laikas eiti priešinga linkme? Tai klausimai, kurie liečia pačias mūsų pasaulio gelmes.

Puslaidininkių fizikos spe­ cializacija daugeliui girdėta — apie ją pas mus plačiai kalbama, šios srities respub­ likos fizikų darbais mes visi didžiuojamės, jie išgarsino mūsų respublikos vardą pa­ saulyje. Darbus pradėjome mes ir plačiai vystome toliau.

Puslaidininkių fizikos katedra — didžiausia fakultete, be to, turime didžiausią ir puslaidi­ ninkių fizikos probleminę la­ boratoriją. Turime visą būrį labai kvalifikuotų specialistų — tai respublikinės premijos laureatas prof. dr. J. Viščakas, katedros vedėjas, čia dirba akademikas prof. dr. J. Požėla, docentai M. Mikalkevičius, J. Vaitkus, E. Montri­ mas, A. Sakalas, A. Smilga ir kt. Šios specializacijos labo­ ratorijos pripažintos geriau­ siomis ne tik mūsų šalyje, bet ir visame socialistiniame pa­ saulyje. Šios srities specialistų lau­ kia beveik visos respublikos įmonės ir gamyklos, moksli­ niai institutai. * ♦ ♦ Doc. H. Jonaitis — Spekt­ roskopijos katedros vedėjas: Didelį šuolį žmogus, gilin­ damasis į mikro ir makropasaulius, padarė apsiginklavęs spektroskopija.

Jei nebūtų šviesos spindulių, žmogus nie­ ko nežinotų apie kitus dan­ gaus kūnus. Dar prieš pusant­ ro šimto metų žmogus stebė­ davo žvaigždes, saulę ir nenu­ jautė, kiek daug informacijos yra į žemę siunčiamame švie­ sos spindulyje. Praleidus šį spindulį per prizmę ir gavus jo spektrą, mokslininkai nu­ statė žvaigždžių cheminę su­ dėtį, jų judėjimo greičius, jų fizinę būklę. Kai elektronas, judėdamas apie branduolį, pe­ reina iš vienos orbitos į kitą, pakinta jo energija ir atomas tai praneša žmonėms, pasiųs­ damas spektrinę liniją. Dėl vienos ar kitos priežasties pa­ kinta molekulės energija ir tai atsispindi molekulės spekt­ re. Kaip dažnai žmonių per­ gyvenimai atsispindi jų vei­ duose, taip visokie procesai, vykstantys mikro ir makropasauliuose, atsispindi jų spin­ duliavimo spektre. Todėl ne­ nuostabu, kad tiems, kurie nori pažinti pasaulį, spektri­ niai metodai ir spektrinė apa­ ratūra tapo būtinybe. Spektri­ nę aparatūrą aptiksime ir daugelyje mokslinių laborato­ rijų, ir gamyklose, ir kosmi­ nėse raketose. ♦ * * Doc. A. Misiūnas — Astro­ nomijos ir plazmos fizikos ka­ tedros vedėjas: Astronomijos ir plazmos fi­ zikos katedroje ruošiami dvie­ jų rūšių specialistai — astro­ fizikai ir spektroskopistai. Tai labai artimos specialybės — ir vieni, ir kiti faktiškai tyri-

nėja spektrus, tik pirmųjų šal­ tiniai yra danguje, labai toli, o antrųjų — čia pat, labora­ torijoje. Katedros studentai —- astrofizikai turi neblogą mokomąją bazę, kelis nedide­ lius teleskopus, laboratorini inventorių. Vienas tokių te­ leskopų jau daug metų stovi Krymo kalnuose prie Simeizo kurorto, kur ištisus metus dirba astronomai — specia­ listai, atlieka praktiką studen­ tai. Kita mokslinio darbo įgū­ džių formavimo vieta — LTSR MA astrofizikos sektoriaus užmiestinė stebėjimų stotis, kuri pradėta statyti-gražiame Molėtų rajono kampelyje. Tai bus stambi mokslinė bazė su dideliais, tobulais šiuolaiki­ niais prietaisais, gausiu dar­ buotojų būriu, kuriame, gali­ mas daiktas, darbuosies ir Tu, jaunasis abituriente.

Astronomija — atstrofizika šiais laikais yra įgijusi naujo aktualumo. Kosmonautų skry­ džiai, kosminės laboratorijos atvėrė naujų plačių galimybių grynai astronominiams' tyri­ mams. * * * Fakultete dirba kvalifikuoti specialistai. Iš 50 dėstytojų — 6 mokslų daktarai, profesoriai (be to, dar 2 profesoriai — antraeilininkai), 32 mokslų kandidatai, 5 mokslų kandida­ tai dirba probleminėse labora­ torijose. Fakultetas turi gerą, turtingą šiuolaikinę aparatū­ rą, laboratorijas. Gamybinę praktiką studentai atlieka ge­ riausiuose respublikos mokslo centruose bei gamyklose.

Apie 30, kartais ir daugiau, studentų siunčiami kiekvie­ nais metais praktikai j užsie­ nį — Čekoslovakijos Socialis­ tinę Respubliką (Prahos uni­ versitetas) ir Lenkijos Liau­ dies Respubliką (Liublino universitetas).

KUR DIRBA FIZIKAI Daugiausia nukreipiama į LTSR MA Įvairius institutus, gamyklas. Nemaža dalis dirba ir labai garbingą mokytojų darbą. Dirba įvairiose parei­ gose — ir moksliniais bendra­ darbiais, ir konstruktoriais, ir inžinieriais, ir mokytojais. Ne­ teko girdėti, kad kuris nors, baigęs fiziką, būtų nepaten­ kintas darbu, nepatenkintas specialybe.

4 Reikėtų pasakyti, kad ruoš­ tis tapti fiziku nėra lengva — darbo čia yra daug. Tai ir su­ prantama. Per penkerius me­ tus reikia įsiminti gana daug teorinių žinių, reikia susipa­ žinti su labai sudėtinga apa­ ratūra, kurios kas metai dau­ gėja, reikia išmokti ja naudo­ tis. Pagaliau visi fizikai pri­ valo išmokti programuoti, nes šiandien be elektroninių skai­ čiavimo mašinų neapsieinama.

Taigi, laisvo laiko lieka ne­ daug. Bet mūsų fizikai, kaip ir viso pasaulio, mėgsta pa­ juokauti, pasilinksminti, pa­ sportuoti.

Manau, kad, pasirinkęs fizi­ ko specialybę, čia rasi gerą dirvą savo gyvenimo būsi­ mam kūrybiniam darbui, su­ tiksi nuoširdžių mokytojų ir gerų draugų, nes fizika dar yra visų gamtos mokslų ir technikos pagrindas.

Doc. V. KYBARTAS fakulteto dekanas

Gamtos fakultetas ČIURLIONIO 21/27. TELEF. 3-00-68

Fakultete ruošiami biologai, geografai ir geologai. Pri­ imtieji jau pirmame kurse pasirenka specializaciją, o bio­ logai bei geografai — ir profilį: gamybinį art>a pedagoginį. Šiame puslapyje supažindiname su tomis specializacijomis, kurias galės pasirinkti šiemet stojusieji.

BIOLOGIJA ZOOLOGIJOS SPECIALIZACIJA

konsultacijoje arba toliau to­ bulinasi ir ruošia disertaci­ jas aspirantūroje.

Vyr. dėst. R. LEKEVICIUS

teklius, kurie pastaruoju me­ tu pastebimai keičiasi gamti­ nių sąlygų ir žmogaus veik­ los įtakoje.

Botanikos katedroje stu: dentai nagrinėja įvairius klausimus — floristinius, geobotaninius, algologinius — bei augalų ligų ir kovos su jomis priemones. Floristi­ nių tyrimų uždavinys — deta­ liai inventorizuoti atskirų Lietuvos rajonų florą, atlikti sisteminę bei geografinę tir­ tos floros analizę. Geobotanikai tiria augalų grupuotes grupėmis — bendrijomis.

Gėlininkystėje besispecializuojantieji prisideda prie ža­ liųjų želdinių pagerinimo bei plėtimo Lietuvoje. Nagrinėja natūralios floros atstovų pa­ naudojimo dekoratyviniuose želdiniuose galimumus.

Didelį dėmesį botanikai ski­ ria ir žemesniųjų augalų — dumblių ir grybų tyrimui.

Gėlųjų vandenų dumblių biologijos bei ekologijos ty­ rimai išplaukia iš aktualių teorinių ir praktinių problemų. Joms spręsti i ruošiami dumblių specialistai — algologai.

Botanikos katedra ruošia specialistus, kurie ,pažintų ______ , augalų ligų sukėlėjus, tirtų Jų biologiją, ruoštų kovos su jais priemones, o kartu išplės­ tų naudingų grybų auginimą.

Dėst. C. POCIENE

HIDROGEOLOGIJA IR INŽINERINĖ GEOLOGIJA Vienintelė Lietuvoje aukš­ toji mokykla, ruošianti hidro­ geologijos, inžinerinės geolo­ gijos ir geologijos specialis­ tus, yra mūsų universitetas.

Pagal liaudies ūkio poreikius ruošiami dviejų specialybių geologai: inžinieriai-geologai bei geonuotraukininkai ir naudingų iškasenų paieškininkai. Pastarieji mokomi pagal individualų mokymo planą.

Hidrogeologijos ir inžineri­ nės geologijos specialybės studentai studijuoja požemi­ nius vandenis, jų dinamiką, vandeningų horizontų susida­ rymą, jų pasiskirstymą Žemės gelmėse, atsargas ir sprendžia miestų, pramonės objektų ir gyvenviečių aprūpinimo ko­ kybiniu vandeniu problemas.

Tai labai įdomi geologijos mokslo sritis. Besimokantiems šioje specialybėje taip pat skaitomos inžinerinės geologi­ jos paskaitos. Inžinerinė geo­ logija nagrinėja geologijos procesus bei reiškinius, uolie-

nų fizines-technines savybes ir geologinę aplinką, kurie turi įtakos ir apsprendžia įvairių inžinerinių statinių projekta­ vimą. Įstojusieji į geologijos spe­ cialybę, be geloginių discip­ linų taip pat studijuoja aukš­ tąją matematiką, fiziką, ne­ mažai turi chemijos paskaitų, per 5 mokslo metus stu­ dentai turi 3 mokomąsias ir 2 gamybines praktikas, kurių trukmė nuo 4 iki 16 savaičių.

Kai kurios praktikos būna Kryme, Vid. Azijoje, Urale, Kaukaze ir kituose TSRS teri­ torijos rajonuose.

Apgynusiems diplominius darbus, įteikiamas inžinie­ riaus geologo-hidrogeologo, o besimokantiems individualiai — geonuotraukininko ir nau­ dingų iškasenų paieškininko diplomas.

Baigusieji Universitetą daž­ niausiai paliekami dirbti Lie­ tuvoje. Didelė baigusiųjų da­ lis nukreipiama į Geologijos

valdybą prie LTSR Ministrų tarybos, Lietuvos geologijos institutą, Inžinerinių tyrimų institutą, įvairias projektavi­ mo organizacijas, Respubliki­ nį vandens ūkio projektavimo institutą, Hidroenergprojektą Lietuvos autokelių projekta­ vimo institutą ir kitas gamy­ bines bei mokslines žinybas Hidrogeologijos ir inžineri­ nės geologijos specialybeje yra lietuvių ir rusų kalbomis dėstomos grupės.

Geologija — tai drąsių ir ištvermingų žmonių specialy­ bė. Geologas didelę laiko dalį praleidžia gamtoje. Todėl geo. logas turi būti sveikas, fiziš­ kai užsigrūdinęs, geras sporti­ ninkas, nebijantis sunkumų.

MIKROBIOLOGIJOS Abiturientai, besidomintys SPECIALIZACIJA mūsų krašto gamta bei jos gyvūnija, pasirenka zoologi­ Mikroorganizmai (virusai, jos specialybę. pirmuonys, mik­ [vairus, nuostabus gyvūnų bakterijos, roskopiniai grybai ir dumb­ pasaulis, didinga pasaulio maži, bet jų gamta. Kiek mįslių, kiek pas­ liai) yra labai lapčių toje gamtoje, toje įdo­ reikšmė gamtoje ir žmogaus mioje eksperimentų ir prob­ ūkyje yra didelė. Jie nulemia dirvožemio derlingumą, pla­ lemų laboratorijoje.

Doc. R. TARVYDAS Zoologijos studijos supa­ čiai taikomi pramonėje. Pieno produktų perdirbimas, duonos žindina mus su gyvūnų san­ Hidrogeologijos ir inž. alaus, spirito, vy­ dara, jų gyvenimo būdu, kepimas, geologijos katedros vedėjas nuostabiais jų įpročiais bei no, acto rūgšties, acetono, elgsena, geografiniu papliti­ citrinos rūgšties, glicerino ir daugelio kitų vertingų pro­ Doc. S. ŽEIBA mu ir kt.

Zoologija studijuojama duktų gamyba paremta mik­ Geologijos-mineralogijos Pasta­ glaudžiame ryšyje su žmo­ roorganizmų veikla. katedros vedėjas gaus gamybine veikla. Zoolo­ ruoju metu didelis dėmesys gijos sprendžiami klausimai yra skiriamas pašarinių mie­ dažniausiai yra reikšmingi lių, antibiotikų, fermentų ir ninkas pasiekia savo tikslą, yra žemėlapių redaktoriai. meteorologų informaciją, ją moksliniu ir praktiniu požiū­ kai kurių vitaminų gamybos nes šie produk­ riais, aktualūs liaudies ūkiui, didinimui, kai jis sugeba pagal savo ty­ Tos profesijos asmenys dirba apdoroti ir pateikti liaudies jie yra susiję su įvairiapusiš­ tai yra reikalingi kaip papil­ yra rinėjimus sukurti tam tikrą ne tik kartografijos įmonėse, ūkiui tikslią orų prognozę.

1. Kartografija ku racionaliu gamtinių resur­ domas priedas prie galvijų, sų panaudojimu, gausinimu kiaulių ir paukščių pašaro. seniausia iš visų mokslo ža­ matematinį modelį. Mūsų lai­ laboratorijose, bet ir įvairiose Meteorologai, be to, spren­ bei apsauga socialistinio ūkio Daug mikrobiologijos pramo­ kų, atsiradusi prieš tūkstan­ kais plačiai pasklido gamtos planavimo bei projektavimo džia tokias svarbias proble­ poreikiams ir gamtovaizdžio nės įmonių yra mūsų respub­ likoje. Tai pieno kombinatai, čius metų, kada žmonės vertė­ moksluose paprotys sudarinėti įstaigose. Be kartografų nega­ mas, kaip ilgalaikė klimato tvarkymu. alaus ir vyno daryklos, kon­ si dar medžiokle, žvejyba ir ne priežastingumo; bet apra­ li išsiversti mokslinio tyrimo prognozė bei klimato valdy­ Svarbus zoologijos uždavi­ servų fabrikai, biomicino ir vaisių bei šaknų rinkimu. V.- šomuosius matematinius me­ institutai, knygų leidyklos ir mas, kovoja su atmosferos ir nys yra kultūrinių augalų ap. fermentų gamyklos. Joms rei­ vadinamus bendru mokslinės redakcijos. saugos nuo žalingų vabzdžių kalingi kvalifikuoti specialis­ liau, kai žmonės išmoko rašto, delius, vandenų užteršimu. ir graužikų ir kovos su žalin­ tai. Šiuos specialistus ruošia visus pastebėtus reiškinius, matematinės statistikos vardu.

Norint tapti geru kartogra­ gais žmogui, laukiniams ir Gamtos fakulteto Augalų fi­ Studentai, kurie speciali­ naminiams gyvuliams parazi­ ziologijos ir mikrobiologijos kurių negalima buvo pavaiz­ Tačiau žmonės savo ūkinėje fu redaktoriumi, reikalinga, zuojasi meteorologijoje, pri­ tiniais gyvūnais priemonių katedra. Studentai, pasirinkę duoti brėžinyje, imta aprašy­ veikloje susiduria su tokio­ be bendrų geografinių discip­ valo įsisavinti bendruosius ieškojimas. mikrobiologo specializaciją, ti tekstu. Taip greta kartogra­ mis problemomis, kurios api­ linų, studijuoti matematinę, Zoologija turi didelę teori­ mokomąsias ir gamybines fijos atsirado geografija. Di­ ma skirtingos kilmės objektus, kartografiją, bendrųjų geo­ aukštosios matematikos, fizi­ nę bei pritaikomąją reikšmę praktikas atlieka gamyklose reiškinius grafinių ir specialių žemėla­ kos kursus, statistinio skaičiažemės ūkyje, medicinoje, arba Mokslų Akademijos la­ džiausias senojo pasaulio kar­ įvairaus pobūdžio vimi metodus, hidrodinami­ medžioklės ūkyje, žuvinin­ boratorijose, kur susipažįsta tografas Klaudijus Ptolomėjus ir procesus. Tokiais atvejais pių sudarymą ir redagavimą, kystėje ir kt. su mikrobų auginimu ir busi­ pavadino savo aštuonių tomų negalima sudėtingų reiškinių gerai įsisavinti specialaus ką, dinaminę meteorologiją, si­ Zoologija pateikia daug mojo mikrobiologo darbu. Be kartografijos veikalą „Geo­ sprendinių išreikšti matema­ kartografavimo metodus ir te­ noptiką, klimatologiją ir kitus faktų ir įrodymų kovoje su to, vidurinėse mokyklose at­ tinėmis formulėmis, bet prob­ matiką. Negalima taip pat iš­ kurus. Baigusieji meteorolo­ idealistiniais iškraipymais ir lieka dar pedagoginę prakti­ grafijos vadovu". kaip ir Kartografija panaudoja lemas vis tiek reikia spręsti siversti be kartotyros, karto- gijos specialybę, pseudomokslu biologijoje, ką. skiriami dirbti Studentai per 5 studijų me­ objektyviai ir teisingai. Čia metrijos, kartografinės brai­ kartografai, paplitusiais kapitalistiniame įvairiems uždaviniams spręsti tus pasiruošia specialisto — mokytojais ir į gamybines pasaulyje. gamtininkui j pagalbą ir atei­ žybos ir kt.

Absolventai įgyja dvi kva­ mikrobioloqo ir pedagogo — matematiką, geodeziją, astro­ įstaigas.

Meteorologų-gamybu na kartografija.

Vaizduodama vidurinės mokyklos mokytojo nomiją, fotografiją. Jos pa­ lifikacijas: biologo ir viduri­ ninku dauguma eina dirbti nės mokyklos biologijos ir — darbui. gamtos ir visuomeninių reiš­ 2.

Meteorologija yra grindinis uždavinys — pavaiz ­ Prof. dr. P. BLUZMANAS chemijos mokytojo. duoti grafiškai geografinę ap­ kinių erdvinį pasiskirstymą, mokslas apie atmosferą. Ši Hidrometeorologinę tarnybą - sinoptikais, kli-1 Šios specialybės absolven­ linką su jos didelių sąlygų jų kokybinę ir kiekybinę cha­ specializacija reikalauja ati­ inžinieriais BIOFIZIKOS SPECIALIZACIJA tai gali dirbti atitinkamą dar­ agrometeorolo. I matematinio bei matologais, įvairumu bei sudėtingais rakteristiką, kartografija lei­ tinkamo bą įvairiose įstaigose, organi.

Biofizikos ir teorinės biolo­ gamtos ir visuomeniniais reiš­ džia tyrinėtojams rasti tarp techninio pasiruošimo. Dabar gaiš, respublikos orų biuriim-1 zacijose, žuvų ūkiuose, gam­ tos apsaugos žinyboje, moks­ gijos interesai yra tie patys, kiniais. Kartografija nagrinėja reiškinių ryšius ir priklauso­ meteorologinių stebėjimų tink­ se bei meteorologinėse stoty-1 linio tyrimo laboratorijose, skirtingus vardus davė požiū­ įgalina prognozuoti las mechanizuojamas ir auto­ se. Meteorologų dalis, dau-1 garbingą mokytojo ‘ ‘ darbą ris: biofiziką — žiūrint į gy­ žemėlapių sudarymo metodus mybę, vąją gamtą žmonių, atėjusių reiškinius. matizuojamas.

Automatinės giausia iš vyrų tarpo, vyksta I bendro lavinimo vidurinėse ir technologiją. mokslų (fizikos, mokyklose bei technikumuo- iš tiksliųjų VVU Gamtos fakultete stu­ meteorologinės stotys žinias dirbti į žvejybos laivyną ar- I Žmonės stengiasi pasaulį matematikos, kibernetikos) se. dentų geografų dalis ir yra apie atmosferos būklę radijo ba į mokslinius ekspedicinius I Prof. S. JĄNKAUSKAS sferos akimis, teorinę biolo­ pažinti kokybiškai ir kieky­ giją — biologų, bandančių biškai.

Kiekybinis pasaulio specializuojami kartografijo­ bangomis siunčia iš tolimau- laivus, plaukiojančius visuos; I pasaulio vandenynuose. Ge-1 pagauti esminius gyvojo pa­ pažinimas padėjo sukurti šių je. Kaip parodė gyvenimo pa­ sių sausumos ir vandenyno riausiai pasiruošę ir gabiausi I GENETIKOS SPECIALIZACIJA saulio dėsnius. tirtis, kartografai su giliu ir rajonų, o meteorologiniai pa­ dienų techniką, surasti nau ­ Biofizikų pranašumas pasi­ absolventai patenka į moksl -1 plačiu geografinių žinių įsisa ­ lydovai ir raketos — iš stra ­ jus energijos šaltinius.

Koky ­ Šiuolaikinėje biologijoje reiškia tuo, kad jie, gerai su­ Į mokslas apie paveldimumo ir prasdami negyvosios gamtos binis pažinimas nėra toks vinimu sugeba savarankiškai tosferos ir kosminės erdvės. nes įstaigas.

Prof.

V. CHOMSKIS I kintamumo dėsningumus už­ medžiagų ir energijos trans­ tikslus, jame daug abejotinų sudaryti specialių žemėlapių Meteorologai privalo mokėti ima vieną iš pagrindinių vie­ formavimo procesus, gali geografai-kartografai operatyviai surinkti didžiulę Doc. V. ŠČEMELIOVAS! tų. Kokius biologinius proce­ efektyviau pagauti analogiš­ teorijų ir spėliojimų. Gamti- turinį, sus — anatomiją, morfologi­ kų procesų, vykstančių gy­ ją ar organizmų poelgius — vajame organizme, dėsnin­ benagrinėtume, jų pirminio gumus.

Fakultetuose jau įpusėjo žiemos eg­ priežastingumo tektų ieškoti Įdomu pastebėti tai, kad genetinėje informacijoje, in­ kibernetika dideles viltis de­ zaminų sesija — studentų žinių patik­ divido gautoje iš savo protė­ da į biologinių sistemų valdy­ rinimas, jų darbo ataskaita Universite­ vių.

Elektroninės mikrosko­ mo procesų tyrimą, nes tiki­ tui, Tėvynei. pijos, biocheminių, biofiziki- masi tiriant pačias tobuliau­ nių, o ir genetinių metodų sias, gamtos sukurtas valdyPernai po žiemos sesijos Gamtos fa­ ištobulėjimo dėka pastarai­ mo sistemas išaiškinti pagrin­ kultetas užėmė pagal pažangumą antri siais metais genetikoje įvyk­ dinius kibernetikos dėsnius. dyta visa eilė biologiją revoGamtos fakulteto biologų vietą Universitete. Gamtininkai šią se­ liucionizuojančių atradimų, dalis, kuri specializuojasi siją irgi pradėjo gerai, jie pasiryžę iš­ buvo išaiškinta daugelis biofizikoje, be bendrųjų bio­ saugoti iškovotas pozicijas. anksčiau nesuprastų paveldi­ loginių disciplinų privalo ge­ mumo reiškinių.

Genetikai rai žinoti fiziką, matematiką suprato ir ištyrė geno, kaip ir kibernetiką, didelj dėmesį paveldimumo vieneto, sanda­ skirti teorinės biologijos da­ Nuotraukoje: bendrosios hidrologija* rą, jie sužinojo, kokiu prin­ lykams, mokėti statistiškai egzaminą laiko II kurso geografai. E? cipu gene užrašyta ta pavel­ apdoroti eksperimentinių ma­ zaminatorius doc. E. Cervinskas buvo dimoji informacija, išmoko tavimų rezultatus, suprasti reguliuoti tų ar kitų genų elektroninių prietaisų veiki­ jais patenkintas. Viena iš sėkmės prie­ darbą ir netgi atskirai išsky­ mą ir mokėti naudotis skai­ žasčių jis laiko tai, kad geografai do­ rė vieną geną.

Nebetoli tas čiavimo mašinomis. mėjosi šia specialybe, gerai lankė Pd' laikas, kai genetikai taip iš­ Dauguma Universitetą bai­ moks reguliuoti genų darbą, gusių biofizikų skaitąs viso semestro metu. dirba tiria­ kad bus galima kryptingai muosiuose institutuose, įvai­ valdyti paveldimumo ir kin­ riose laboratorijose ir vidu­ tamumo reiškinius organiz­ rinėse mokyklose. me. Tada atsivers galimybės D. KIRVELIS išgydyti somatogenetinį reiš­ kinį — piktybinį auglį (vėįį), BOTANIKOS SPECIALIZACIJA išgydyti ir išvengti daugelio Dabar klausimas, kaip išsa­ žmogaus paveldimų ligų, o, Šiame numeryje spausdiname gerinant turimas mikroorga­ miau panaudoti gamtos ištek­ STANEVIČIAUS, R.SAVICKO, M. K1 nizmų, augalų ir gyvulių lius ir tuo pačiu apsaugoti veisles, išspręsti maisto ir gamtą yra vienas iš labiau­ RAlClO nuotraukas daug kitų opių žmonijai eko­ siai visą visuomenę jaudinan­ nominių problemų. čių klausimų.

Jį sprendžia Kas žino, gal savo svarų ivairių specialybių bei profe­ indėlį j šių svarbių proble­ sijų žmonės, daugelio sričių mų sprendimą įneš ir mūsų mokslininkai, tarp jų ir biolo­ Medicinos fak. II k. sl Darbščiame Universiteto do ir šis musų skyrelis, ku­ fakultete ruošiami genetikai. gai — botanikai.

Katedroje paruošti bioloGamtos fakulteto Botanikos studentų būryje pasitaiko vie­ riame pastoviai skelbiame pa­ A. Kauzaitė ir V. Juodaity1^ gai-genetikai šiuolaikinę bio­ katedra kaip tik ir ruošia bo­ Fizikos fak. III k. stud. ' nas kitas mėgėjas studentau­ šalintų nepažangių studentų logiją jau dėsto respublikos tanikus (moksliniam — tiria­ mokyklose, dirba gėlininkys­ majam arba gamybiniam dar­ Kovtiuch, pavardes. Štai dar kelios: ti — t. y. tuščiai, be darbo tės ir žemės ūkio kultūrų se­ bui) bei bologijos mokytojus.

Finansų Ir apskaitos Chemijos fak. I k. stud.

Botanikams visų pirma bū­ leisti dienas. Už tinginiavimą lekcijos įstaigose, LTSR Mokslų akademijos institu­ tina ištirti respublikos augali­ I k. stud. V. Vaitiekūnas- I Z. Saulytė, skaudžiai sumokama.

Tai rotuose, medicinos-genetifcos nę dangą, jos natūralius iš­

GEOGRAFIJA

PAŠALINTI

NEPAŽANGUS

STUDENTAI

LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

KAINA 2 KP. | REDAKCIJOS ADRESAS:

232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis stu­ dentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— ; 29815.

i

< i

§ t

d

I I J t ii

r

Užs. Nr. 154

LV 08724

REDAKTOREALGIS Kl®1'

s v b

ti