skaitykla Į
hinc itur ad. astru
B■1 _ universlias
vilnensis
C
Sausisvasaris
1999 m. Nemokamai \___________ )
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 1—2 (1576-7)
UNIVERSITETO DOVANA STUDENTUI
V. Naujiko nuotraukoje - Ramūnas Unčiūra su mama, rektorius R. Pavilionis ir reikalų valdytojas S. Sunelaitis. Dovanos įteikimo akimirka.
ŠIAME NUMERYJE SKAITYKITE: • Naujos priėmimo į VU ir KTU taisyklės - 4 psl. • Dėl studentų priėmimo į valstybės finansuojamas vietas tvarkos ir stipendijų skyrimo kriterijų - 6 psl. • Studentų karo reikalai - 7 psl. • “Ratilio” dainuoja ir šoka jau 30 metų - 8 psl.
• Akademinis jaunimas sprendžia ir ekonomines problemas - 10 psl.
VU Matematikos fakulteto ta rybos posėdyje VU rektorius Ro landas Pavilionis Universiteto var du įteikė naują kompiuterį ir spaus dintuvą dvidešimt ketverių metų VU Matematikos fakulteto infor matikos specialybės antro kurso studentui Ramūnui Unčiūrai, ku ris nuo trejų metų serga cerebrali niu paralyžiumi. Kompiuteriu ir spausdintuvu Ramūnas galės nau dotis iki studijų pabaigos, o naują portatyvinį muzikos grotuvą R. Pavilionis studentui dovanojo asmeniškai. R. Pavilionis taip pat padėkojo žurnalistei Irenai Babkauskienei (publikacija „Studen tas, kuriam dekanas nuauna ba tus“, „Respublika“ 1999 01 17) ir dienraščiui „Respublika“už tai, kad rodo dėmesį žmonėms, kuriems gy venimas ne itin šypsosi. Ramūnas sunkiai kalba, todėl jo mama Stasė Unčiūraitė padėkojo visiems, kurie „priėmė mus tokius, kokie esame“, ypač dėstytojui E. Stankui, pralaužusiam ledus. „Siekit žvaigždžių. Nors jų ir nepa sieksite, bet nors purvu neaplipsi te“, - tokiu posakiu savo kalbą bai gė Ramūno mama. Dabar Ramū nas, dirbdamas kompiuteriu sutau pys daug laiko, nes senasis, skolin tas, buvo per lėtas. Marius MOCKAITIS
Universitas Vilnensis
2 Trumpai Už studijas nemokės tik geriausi Valstybės finansuojamos vietos Vilniaus universitete gali atitekti ne apibrėžtą, o aukščiausią vidurkį tu rintiems studentams. Tik paaiškėjus žiemos sesijos rezultatams, bus nutar ta, kurie Vilniaus universiteto stu dentai pateks į valstybės finansuoja mas vietas. VU laikosi pozicijos, kad valstybės finansuojamos vietos turė tų atitekti ne iš anksto nustatytą, o patį aukščiausią vidurkį turintiems studentams. Atskiruose Universiteto fakultetuose aukščiausi įvertinimai labai skiriasi, todėl universiteto va dovybė nėra linkusi remtis apibrėžtu balu, kurio vertė visąlaik svyruoja. Vilniaus universiteto (VU) rekto rius Rolandas Pavilionis patvirtino, kad už mokslą nemokės tik geriau siai žiemos sesiją išlaikę studentai. Visiems kitiems už studijas teks mo kėti. Anksčiau mokslas Vilniaus uni versitete nekainuodavo ne tik į vals tybės finansuojamas vietas pateku siems studentams, bet ir tiems, kurių svertinis vidurkis būdavo ne mažiau kaip aštuoni. Dabar Vilniaus univer sitetas nori atsisakyti aštuoneto ribos, nes šio balo vertė skirtinguose fakul tetuose nuolat svyruoja. Žiemos se sijos rezultatai yra neblogi. Rekto riaus manymu, studentams tai buvo sunki sesija dėl rizikos mokėti už stu dijas, be to, pastebimas padidėjęs universiteto dėstytojų reiklumas. Pra ėjusios sesijos pažangumo duomenys turės įtakos priimant konkretų spren dimą dėl mokėjimo už mokslą.
Parengtas Aukštojo mokslo įstatymas Mokslo ir studijų departamentas prie Švietimo ir mokslo ministerijos parengė Lietuvos Respublikos aukš tojo mokslo įstatymo projektą. Pro jektu siūloma Lietuvoje įteisinti bi narinę aukštojo mokslo sistemą, t.y. sistemą, Susidedančią iš universiteti nių ir neuniversitetinių studijų pro gramų. įgyvendinus šį įstatymą, Lie tuvoje turėtų veikti dviejų tipų aukš
tosios mokyklos: universitetai ir ko legijos. Įstatymu taip pat siekiama nustatyti aukštųjų mokyklų veiklos teisinius pagrindus, detalizuoti jų steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. Apibrėžiamos aukštųjų mokyklų autonomijos ir jų veiklos valstybinio reguliavimo ribos, aukštųjų mokyklų personalo ir stu dentų teisės bei pareigos, valstybės subsidijų bei finansinės paramos aukštosioms mokykloms teikimo tvarka. Su Aukštojo mokslo įstatymo projektu galima susipažinti ir savo pastabas pareikšti Vyriausybės “In terneto” puslapyje (www.lrvk.lt).
Šv. Jonų bažnyčios varpinėje - apžvalgos aikštelė Vilniaus universiteto Šv.Jonų baž nyčios varpinėje galėtų būti įrengta senamiesčio apžvalgos aikštelė ir lif tas, keliantis į ją žmones. Šiam suma nymui per susitikimą su Vilniaus uni versiteto rektoriumi prof. Rolandu Pavilioniu pritarė kultūros ministras Saulius Šaltenis. Tačiau galutinį žo dį, pasak ministro, turėtų tarti pamin klosaugos specialistai. Šešiolikto am žiaus pabaigoje pastatyta Vilniaus universiteto Šv.Jonų bažnyčios varpi nė - vienas aukščiausių sostinės se namiesčio bokštų. Po 1737 metų gais ro ji dar paaukštinta - pristatyta vir šutinė dalis. Per antrąjį pasaulinį ka rą varpinė buvo apgriauta, 1956 me tais be pakeitimų restauruota. Šv.Jo nų bažnyčios varpinės aukštis - 68 metrai. Šios varpinės pritaikymas visų vil niečių ir sostinės svečių poreikiams, įrengiant joje liftą ir apžvalgos aikš telę, galėtų būti pirmas bendras Vil niaus universiteto ir Kultūros minis terijos projektas. Kooperuoti lėšas universiteto paminklinių pastatų tvarkymui susitikime su kultūros mi nistru S.Šalteniu siūlė universiteto rektorius prof. R.Pavilionis. Šiais metais Vilniaus universitetas švęs 420 metų jubiliejų. Būtų kilnu, įsitikinęs rektorius, jį paminėti ne tik iškilmėmis, bet ir išliekančiais kon krečiais darbais. Daugelis universite to paminklinių pastatų prašyte pra šosi remonto, bet biudžeto lėšų šiems darbams nepakanka. Iš viso remon
1999.01-02 to ir apdailos darbams reikėtų 2,7 mln. Lt. Kultūros ministras ir Universite to rektorius susitarė, kad ministeri ja ir Universitetas parengs paminkli nių pastatų restauravimo jungtinio finansavimo projektą. Jei pritartų Valstybinė paminklosaugos komisi ja, Kultūros ministerija ir Vilniaus universitetas restauravimo darbams 1999 metais galėtų skirti po 400 tūkst. litų. Ketinama taip pat kreip tis į Vilniaus savivaldybę su pasiūly mu prisidėti prie universiteto pa minklinio ansamblio fasadų restau ravimo miesto tvarkymui skirtomis lėšomis.
Nauja sistema Kauno fakultete Vilniaus universiteto Kauno hu manitarinio fakulteto (VU KHF) studentų egzaminų rezultatai nuo šiol bus vertinami pagal norminę sis temą. Dešimtukus galės gauti 10 pro centų studentų, devintukus -15 pro centų, aštuntukus ir septintukus - po 25 procentus studentų, o šešetukus bei penketukus atitinkamai 20 ir 5 procentai studentų. VU KHF prodekanas studijoms Albertas Ružė sakė, kad įvedus santykinę vertinimo me todiką, kai studento žinių lygis yra palyginamas su visos grupės žinių ly giu, studentai nenukentės. Pasak jo, didelė dėstytojų dalis iki šiol pana šiai ir vertindavo. Prodekanas studi joms teigė, kad galiojant šiai vertini mo sistemai “pirmūnų” turėtų net padaugėti. A.Ružė nemano, kad ši vertinimo sistema yra galutinė - ji at eityje galėtų būti patobulinta. Pre tekstą keisti vertinimo metodiką da vė kelių sesijų rezultatų analizė. Ta da paaiškėjo, jog kai kurie dėstyto jai iš visų dešimties balų, skirtų įver tinti studento žinias, “pripažįsta” tik dešimtukus ir devynetukus. Pagal se nąją sistemą, sakė A.Ružė, studen tai buvo vertinami nediferencijuotai. Pasak prodekano studijoms, normi nė vertinimo sistema nėra nukreip ta prieš studentus, ji - už objektyvų vertinimą. Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultetete dabar studijuoja daugiau kaip 1,3 tūkstančio studentų.
1999.01-02 Rektoriai svarstė Aukštojo mokslo įstatymą Rektorių konferencijos dalyviai nutarė sudaryti redakcinę grupę, ku ri parengtų mūsų šalies aukštųjų mo kyklų vadovų pozicijas atitinkantį Aukštojo mokslo įstatymo projektą. Rektorių konferencijos sekretorius Vytautas Sereika sakė, kad aukštųjų mokyklų atstovai, susitikę sausio 22 d., teigiamai žiūrėjo į darbą, atliktą rengiant šį projektą, tačiau kai kurias projekto nuostatas, jų manymu, rei kėtų keisti. Šiame projekte siūloma atsisakyti kelių mokslo laipsnių sis temos, kolegijoms suteikti autonomi ją, aukštosiose mokyklose įvesti tary bas. Aukštojo mokslo įstatymo pro jekte taip pat numatoma Vilniaus universiteto statutui panaikinti įsta tymo galią, kurią jis vienintelis iš vi sų Lietuvos aukštųjų mokyklų turėjo. Pasak V.Sereikos, rektorių konfe rencijos dalyviai nepritarė aukštųjų mokyklų autonomijos suvaržymui, siūlomam universitetų ir kolegijų santykiui bei mokslo pedagoginių vardų atsisakymui. Lietuvos aukštų jų mokyklų atstovai konferencijos metu palaikė Aukštojo mokslo įsta tymo projekte numatomą studijų kre ditavimo sistemą, taip pat mokesčių lengvatas aukštosioms mokykloms. Vilniaus universiteto rektorius Ro landas Pavilionis sako, kad akademi nė bendruomenė į šį projektą žiūri ga na kritiškai. Tačiau, pasak R.Pavilionio, ruošiamame dokumente yra ne tik taisytinų dalykų, bet ir tokių, kurie net nelaukiant minėto įstatymo priėmimo galėtų būti patvirtinti Vyriausybės. R.Pavilionis pritarė numatomai studi jų kreditavimo tvarkai bei aktyvesniam studentų dalyvavimui universiteto val dyme. Bet Vilniaus universiteto rek torius sakė nepalaikantis siūlomo uni versiteto autonomijos apribojimo bandymo įvesti tarybas, kur didelę da lį narių sudarytų ne universiteto žmo nės. Taip pat R.Pavilionis mano, kad kol kas nevertėtų panaikinti ir kelių mokslo laipsnių sistemos. Vilniaus uni versiteto rektorius Rolandas Pavilio nis teigė, kad aukštojo mokslo finan savimas stabiliu galėtų tapti tik tuomet, jeigu jam būtų nuspręsta skirti atitin kamą procentą ne nuo vidaus produk
Universitas Vilnensis to, o nuo viso biudžeto. Pasak jo, visų mūsų šalies aukštųjų mokyklų vadovų nuostatos dėl šio įstatymo projekto yra panašios.
Botanikos sodas ketina atverti vartus Vilniaus universiteto vadovybė tiki si, kad šiai aukštajai mokyklai priklau santis Botanikos sodas Kairėnuose dar šįmet atvers savo vartus lankytojams. Apie tokią perspektyvą kalbėta univer siteto rektoriaus profesoriaus Rolan do Pavilionio susitikime su kultūros ministru Sauliumi Šalteniu. Vilniaus universiteto Botanikos sodas, įkurtas 1781 metais, prieš ketvirtį amžiaus per sikėlė į buvusio garsaus Kairėnų dva ro valdas. 150 ha plote veikia keturi skyriai - dendrologijos, gėlininkystės, augalų genetikos ir pomologuos, taip pat biotechnologijos laboratorija, yra sukauptos milžiniškos augmenijos ko lekcijos. Be grynai mokslinės paskir ties, pasaulio botanikos sodai papras tai yra ir kultūros objektai, gausiai lan komi visuomenės. Deja, Vilniaus uni versiteto botanikos sodas - skaudi iš imtis: jo vartai Kairėnuose vis dar ne atkeliami plačiajai visuomenei. Dėl lė šų stokos nesutvarkyta infrastruktūra, nėra darbuotojų, galinčių priimti lan kytojus. Ir tai, kaip sakė viešosios įstai gos “Vilniaus želdynai” valdybos pir mininkė Loreta Musanja, yra didelė skriauda vilniečiams ir sostinės sve čiams. Botanikos sodas tikrai turi ką parodyti lankytojams, o ir pats Karėnų dvaro parkas - nuostabi vieta pra leisti laisvailaikį. Tai patvirtino praėju siais metais keletą kartų rengtos Bo tanikos sodo atviro lankymo dienos, sutraukusios šimtus žmonių. Gamtinio stiliaus senasis Kairėnų parkas su tven kiniais yra gerai išsilaikęs. Čia stovi ir buvusio vandens malūno pastatas, ku ris, atlikus remontą, puikiai pasitar nautų lankytojų reikmėms. Jame ga lėtų veikti botanikos paveldo paroda, kavinukė. Per pokalbį Kultūros minis terijoje nuspręsta bendromis pastan gomis ieškoti lėšų, gauti, kaip buvo pa brėžta, - bent “pirmąją injekciją”. Pa rengus Vilniaus universiteto botanikos sodą lankytojams, vėliau ir pati ši mokslo įstaiga galėtų užsidirbti pini gų. Viešoji įstaiga “Istoriniai želdynai”
3
Trumpai kartu su Vilniaus universitetu yra pa rengusi Kairėnų parko regeneravimo, jo pritaikymo visuomenės lankymui projektinius pasiūlymus. Kultūros mi nistras įsipareigojo šiuo klausimu kreiptis į Vyriausybę.
Profesorių klube Sausio 21 dieną Universiteto klube vyko diskusijos tema “Ar žurnalistika griauna valstybės pamatus”. Klube sve čiavosi Seimo nariai, Universiteto glo bėjų tarybos nariai, žurnalistai, leidė jai. Pranešimus skaitė Žurnalistikos instituto direktorė docentė Audronė Nugaraitė ir Lietuvos žurnalistų sąjun gos pirmininkas Rimgaudas Eilunavi čius. Prelegentai iš esmės teigė, kad žurnalistika valstybės pamatų negriau na. Buvo pastebėta, kad po nepriklau somybės atgavimo sparčiai keičiasi žurnalistikos funkcijos, pagausėjo ne profesionalių žurnalistų, pastebima žurnalistikos tendencija užsisklęsti sa vo struktūroje. Po pranešimų sekė daug pasisaky mų, labai įvairiai vertinančių Lietuvos valstybės ir žurnalistikos santykius. Kai kurie žymūs Universiteto mokslinin kai priekaištavo žurnalistams, kad šie nerašą apie Lietuvos mokslo pasieki mus, tačiau priekaištus vietoj žurnalis tų atrėmė Rektorius prof. Rolandas Pavilionis: tai patys mokslininkai ne sugeba pateikti savo veiklos taip, kad sudomintų visuomenę. Dar Rektorius teigė, kad “mes šiandien nekalbėtume taip laisvai, jei ne ta pati mūsų keikia ma žurnalistika”. Dar R. Pavilionis siū lė pasvarstyti, kaip reiktų rengti Uni versiteto žurnalistus. Daugelis pasisakiusiųjų minėjo, kad žurnalistikai trūksta profesionalumo, kultūros. Vasario 4 dieną Universiteto klu be vyko diskusija apie aukštojo moks lo įstatymo projektą. Vasario 18 dieną Universiteto klu be vyks susitikimas ir diskusija su Vil niaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios Rektoriumi kunigu A. Saulaičių ir kapelionu L Leise. "U. V." ir Eltos inform. Parengė Vaidas BUČYS
' -
Universitas Vilnensis
4
1999.01-02
AUKOK KILNIAM TIKSLUI IR ĮSIAMŽINK Tokie užrašai pasirodė visuose fa kultetuose ir centriniuose universite to rūmuose, todėl apie tai kiek pla čiau. Vilniaus universiteto bibliote ka, įsteigta 1570 metais, pasitinka sa vo 430 metus. Ji visada buvo čia, Uni versiteto centriniuose rūmuose. Sa vo fonduose biblioteka saugo per 5,2 milijono spaudinių. Tai 1800 000 knygų, kurios buvo išleistos XVXVIII amžiuose, 220 000 rankraščių fondas (seniausi spaudiniai - XIII amžiaus), 79 000 grafikos darbų ir ki ta mokslinė bei mokomoji literatūra. Dabartinėse saugyklose galima sutal pinti tik 3,2 milijono spaudinių, todėl biblioteka atsidūrė katastrofiškoje padėtyje. Dar 1989 metais buvo pra dėta galvoti apie naują bibliotekos pastatą Saulėtekio alėjoje. 1990 me tais buvo paskelbtas konkursas Vil niaus universiteto bibliotekos pasta to projektui. Konkursą laimėjo archi tektai Eugenijus Guzas, Sigitas Malikėnas ir Romas Perkauskas. Dešimt metų mes tikėjomės naujos bibliote kos statybos pradžios. Vyko projek tavimo darbai, kuriuos parėmė užsie nyje gyvenantys lietuviai, o Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas, aplan kęs universitetą ir biblioteką paauko-
*EX LIBRIJ
EX LIBRU41
jo pusę milijono Švedijos kronų nau jos bibliotekos statybai. 1998 metais visi darbai sustojo dėl lėšų stokos ir todėl Universitetas 1998 metų pabai goje įsteigė paramos fondą „Mokslo šviesa“, kurio tikslas surinkti bent da lį lėšų ir pradėti naujos bibliotekos statybą. Paramos fondo valdybos pir mininkas - Vilniaus universiteto rek torius prof. habil. dr. Rolandas Pavi lionis. Valdybai priklauso poetas Jus tinas Marcinkevičius, Lietuvos tau pomojo banko valdytojas Romualdas
Visokavičius, Vilniaus banko valdy tojas Julius Niedvaras, advokatai Ka zimieras Motieka ir Kęstutis Lipei ka, Vilniaus universiteto prorektorius prof. habil. dr. Benediktas Juodka, prof. Domas Kaunas, Komunikacijos fakulteto dekanas doc. Renaldas Gu dauskas ir bibliotekos direktorė Bi rutė Butkevičienė. Atidarytos sąskai tos banke: litais - 1704515 ir užsie nio valiuta - 5708919. Renkame lė šas Lietuvoje ir užsienyje, kreipiamės į firmas ir institucijas, rėmėjų vardai bus skelbiami spaudoje, o vėliau iš leidžiami atskiru leidiniu. Auka ne būna per maža, todėl kviečiame da lyvauti mūsų akcijoje visus Universi teto bendruomenės narius, aukoti nors vieną litą ir būtinai užrašyti sa vo vardą ir pavardę, o dėkinga bib lioteka įrašys Jūsų vardą ilgaamžėje savo istorijoje - aukok kilniam tiks lui ir įsiamžink. Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Birutė BUTKEVIČIENĖ
Universiteto 3 - 2633 Vilnius Telefonas: 61 06 16 Faksas: 61 38 09
PRISTATYTOS NAUJOS PRIĖMIMO Į VU IR KTU TAISYKLĖS Vasario 8 d. Universiteto Senato salėje susirinkusiems žiniasklaidos at stovams VU rektorius Rolandas Pa vilionis, Akademinių reikalų prorek torius S. Vengris, Studijų skyriaus ve dėjas E.Stumbrys bei Kauno Techno logijos universiteto Priėmimo sky riaus vedėjas S.Raila pristatė neseniai patvirtintas ir atskiru leidiniu išleis tas bendro priėmimo į VU ir KTU pagrindines studijas taisykles. Kaip teigė prorektorius S.Vengris, šiemet VU ir KTU ėmėsi artimesnės valsty binei politikos - bus surengti bendri stojamieji egzaminai į abi aukštąsias mokyklas. Taip sukuriamos palankes nės sąlygos stojantiesiems. Bendra
me prašyme (jo pavyzdys pateikiamas leidinyje) stojantieji pateikia savo pa geidavimus prioriteto mažėjimo tvar ka. Reikia nurodyti studijų programą, studijų formą (dieninės, vakarinės, neakivaizdinės ar intensyvios studi jos) bei studijų finansavimo pobūdį (valstybės finansuojama ar mokama vieta). Tokių pageidavimų gali būti iki dvidešimties. Prašymai priimami nuo vasario 1 d. (šiuo metu jų gauta jau apie 500) iki gegužės 31 d., iki birže lio 26 d. paliekama teisė koreguoti pageidavimus bei prioritetus. Šiemet VU siūlo ir keletą naujų studijų programų: bakalauro studijų - vadybos informacinių sistemų
(Ekonomikos fakultete), psichologi jos (turintiems aukštąjį išsimokslini mą Filosofijos fakultete), kompiute rinės fizikos (Fizikos fakultete), hid rologijos ir meteorologijos (Gamtos mokslų fakultete), archyvistikos (Is torijos fakultete), taip pat magistrantūros - sociologijos ir kriminologijos, psichologijos ir kriminologijos (Filo sofijos fakultete), verslo administra vimo (vadovams Tarptautinėje verslo mokykloje) ir specializuotų profesi nių studijų - knygų leidybos ir plati nimo (Komunikacijos fakultete) pro gramas. Nukelta į 5 psl.
Universitas Vilnensis
1999.01-02
Pristatytos naujos priėmimo j VU ir KTU taisyklės Atkelta iš 2 psl.
Rektorius R.Pavilionis spaudos konferencijoje teigė, jog šiemet į VU pagrindines studijas planuojama pri imti 1920 studentų į valstybės finan suojamas vietas ir 792 - j mokamas vietas. Bendrai Universitetas turėtų pasipildyti 3612 studentų (skaičiuo jant ir neakivaizdinių bei vakarinių studijų studentus). Beje, nurodytas valstybės finansuojamų vietų skaičius dar gali keistis, nes Vyriausybė iki šiol nepatvirtino planuojamų finansuoti vietų. Rektorius teigė, jog studentų skaičius didinamas sąmoningai. Sie kiama, kad Universitete iš viso mo kytųsi apie 18 000 studentų. Šiuo me tu du trečdaliai VU studentų už mokslą nemoka. Tačiau valstybės pa rama Universitetui nepakankama. Rektoriaus teigimu, Universitetui dar trūksta 7 mln. 300 tūkst., kad galėtų normaliai egzistuoti. Jei prisiminsime dar ir tai, kad senajam Universiteto pastatų ansambliui prižiūrėti ir re montuoti reikalingos lėšos, tektų ieš koti dar 9 mln. Lt. Pristatytame leidinyje galima ras ti informacijos apie fakultetus bei stu dijų programas, konkursinio balo sandarą, priėmimo nuostatas, reika lingus dokumentus ir kita, taip pat ir konkrečių egzaminų aprašus. Leidi nį “Priėmimas į Vilniaus Universite tą 1999 metais” galima rasti Univer siteto knygyne “Littera” (Universite to g. 3) arba gauti paštu. Norint lei dinį gauti paštu, reikia sumokėti už jį ir siuntimą 10 Lt bet kuriame Lie tuvos taupomojo banko skyriuje (ga vėjas - Vilniaus universitetas; gavėjo bankas - LTB, sąskaitos Nr. 16002202, banko kodas - 60111; su trumpintas įmokos pavadinimas “Už leidinį”; įmokos kodas - 214, mokėtojo kodo skiltyje rašyti savo as mens kodą). Kvitas arba jo kopija siunčiamas Priėmimo komisijai adre su: Vilniaus universitetas, Saulėtekio ai. 9,1 rūmai, 103 kab., 2054 Vilnius, būtina tiksliai nurodyti savo adresą. "U.V" inform.
5
Lietuvos studentų lituanistų 3-oji mokslinė konferencija, skirta VINCO KUDIRKOS gimimo 140-osioms ir mirties 100-osioms metinėms, įvyks 1999 m. gegužės 7-8 d. VU Filologijos fakultete Į konferenciją kviečiami visų Lietuvos universitetų geriausių lituanistinių mokslo darbų autoriai. Laukiami tarpdisciplininiai pranešimai iš kitų fakultetų ir specia lybių. Pageidaujami pranešimai, aptariantys VINCO KUDIRKOS kūrybą, veiklą bei epochą. Dalyvių atranką vykdo (1) siunčiančio universiteto lituanistinės katedros, (2) konferenciją rengiančios VU Lietuvių literatūros ir Lietuvių kalbos katedros kar tu su Lietuvių literatūros ir tautosakos bei Lietuvių kalbos institutų atstovais. 2 etapo atrankai iš kiekvieno universiteto iki balandžio 19 d. į VU Lietuvių literatūros arba Lietuvių kalbos katedras atsiunčiamos ne daugiau kaip 5 praneši mų literatūros sekcijoje ir 5 pranešimų kalbos sekcijoje tezės (1-2 psl. 12 punktų šriftu, 2 intervalu A4 formato psl.; kairiajame viršutiniame kampe nurodoma autoriaus(-ės) vardas, pavardė, universitetas, specialybė ir kursas). Tarpdisciplini niai pranešimai priskiriami prie tos sekcijos, kurioje juos ketinama skaityti. Stu dentai turi teisę savo pranešimų tezes pasiųsti ir tiesiai 2 etapo atrankos komisi jai. Atrinktų pranešimų tezės publikuojamos. Pranešimus vertina visų Lietuvos universitetų dėstytojai ir Lietuvių literatūros ir tautosakos bei Lietuvių kalbos institutų mokslininkai. Geriausi pranešimai pre mijuojami. Dalyvavimas konferencijoje teikia pirmenybę stojant į magistrantūrą ir dokto rantūrą. Konferenciją rengia Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos institutai. Konferenciją paremti žada Lietuvos mokslo ir studijų fondas ir VINCO KUDIRKOS jubiliejaus valstybinė komisija.
Kviečiame dalyvauti visus giliau besidominčius, apie mokslinę karjerą galvo jančius studentus(-es) !
Dėmesio ! 1999 m. pavasarį VU Lietuvių literatūros katedra, Lietuvos rašytojų sąjunga ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengia Lietuvos studentų kūrybos konkursą, skirtą VINCO KUDIRKOS JUBILIEJINIAMS METAMS Kviečiame dalyvauti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus, kuriančius po eziją, prozą, dramaturgiją, rašančius literatūrinius esė bei literatūros kritiką. Iki 1999 m. balandžio 15 dienos konkurso baigiamajam turui atrinkti darbai (iki 5 autorių iš aukštosios mokyklos, nuo 5 eilėraščių iki 30 psl. vieno autoriaus ištisinio teksto, perrašyto mašinėle arba kompiuteriu 2 intervalu, 12 punktų šrif tu) turi būti pristatyti į VU Lietuvių literatūros katedrą. Pateikiama kituose kon kursuose nedalyvavusi originalioji grožinė kūryba, literatūriniai esė ir kritikos dar bai - (recenzijos, publikuotos 1998/99 mokslo metais arba parašytos apie 1998 m. rudenį - 1999 m. pasirodžiusias knygas). Ypatingai pageidaujama kūryba, litera tūros kritika bei eseistika, susijusi su VINCO KUDIRKOS asmeniu ir epocha. Atranką aukštosiose mokyklose vykdo literatūros katedros, literatų būreliai. Stu dentai turi teisę savo kūrybą konkurso baigiamajam turui siųsti ir tiesiogiai (tokiu atveju ją preliminariai įvertins ir atrinks VU Lietuvių literatūros katedra). Konkursui pateiktą kūrybą vertins VU Lietuvių literatūros katedros, Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sudaryta komisija. Konkurso rezultatai bus paskelbti 1999 m. gegužės 7 d. 16 vai. VU Filologijos fakultete įvyksiančiame aptarime. Po aptarimo, 18 vai., įvyks konkurso dalyvių kūrybos vakaras. Geriausios kūrybos autoriai premijuojami. Bent laureatų kūrybą tikimasi pub likuoti. Konkursą remti žada VINCO KUDIRKOS jubiliejaus valstybinė komisija. Kviečiame !
P. S. Vilniaus universiteto literatų darbai atrankai į Lietuvos studentų kūrybos konkursą turi būti pateikti iki balandžio 9 dienos. Vieta - VU Lietuvių literatūros katedra. Apimtis ir įforminimas - kaip Lietuvos konkurso. Laukiame !
Universitas Vilnensis
6
1999.01-02
Iš VU infcrmsciniŲ biuletenių
Dėl visų dieninių ir neakivaizdinių studijų pakopų studentų priėmimo į valstybės finansuojamas vietas tvarkos ir stipendijų skyrimo kriterijų Studentai į valstybės finansuoja mas vietas priimami kas semestrą konkurso tvarka. Konkurse dalyvau ja tik tie studentai, kurie neturėjo įsi skolinimų paskutinę praėjusios sesi jos dieną, ir tie, kurie iki sesijos pra tęsimo pabaigos (bet ne ilgiau kaip mėnesį) yra išlaikę visus egzaminus ir įskaitas. Išimtį sudaro tie atvejai, kai valstybės finansuojamų vietų yra daugiau negu į jas konkurso tvarka galinčių patekti studentų. Tada pri ėmimo į likusias laisvas valstybės fi nansuojamas vietas tvarką nustato fa kulteto dekanas (instituto direkto rius). Galutiniai konkurso rezultatai skelbiami praėjus vienam mėnesiui nuo naujo semestro pradžios. Mokes tį už studijas privalu sumokėti per 15 dienų nuo rezultatų paskelbimo. Konkurse dalyvauja kiekvienos stu dijų programos studentai - ir buvę priimti į valstybės finansuojamas vie tas, ir patys mokėję už studijas, taip pat perkelti iš kitų Vilniaus universi teto studijų programų (jeigu neturi įsiskolinimų pagal naująją studijų programą). Nutraukusiems studijas savo noru dalyvauti konkurse j valstybės finan suojamas vietas leidžiama, jei studi jos buvo nutrauktos ne ilgiau kaip dvejus metus, laiko tarpą skaičiuojant nuo išbraukimo iš Universiteto klau sytojų dienos iki paskutinės egzami nų sesijos, po kurios norima dalyvauti konkurse užimti valstybės finansuo jamas vietas, pabaigos. Jei sugrįžus tęsti studijų po aka deminių atostogų arba studijas nu traukus savo noru programa yra pa kitusi, tai konkursui imami senos stu dijų programos rezultatai. Norint da lyvauti konkurse į valstybės finansuo jamas vietas kitą semestrą, studijuo
jantiems socialinių ir humanitarinių sesija buvo pratęsta. Į valstybės finan mokslų programas privalu būti atsi suojamas vietas konkurso tvarka pri skaičius už dalykus pagal naująją stu imama atskirai kiekvienos studijų dijų programą. Dalyvaujant konkur programos kursui. Jeigu studentai se antrą semestrą po grįžimo tęsti perlaikė neišlaikytus priešpaskutinės studijų, įskaitomi dalykų įvertinimai sesijos egzaminus, tai konkursui įskai pagal naująją studijų programą (stu tomi perlaikytų egzaminų pažymiai. dijuojantiems socialinių ir humani Tačiau konkurse gali dalyvauti tik tie tarinių mokslų programas). Tais at studentai, kurie už praėjusią sesiją yra vejais, kai ne nuo studento priklau visiškai atsiskaitę ne vėliau kaip kito sančių aplinkybių nėra galimybės at semestro paskutinę dieną. siskaityti už visus dalykus pagal nau Jei svertinių vidurkių suma, pada jąją studijų programą, dekano (di lyta iš sesijų skaičiaus, kelių tą pačią rektoriaus) leidimu galima dalyvau studijų programą studijuojančių stu ti konkurse neatsiskaičius už ne dau dentų vienoda, pirmumo teisė sutei giau kaip du dalykus. kiama studentui, turinčiam didesnį Grąžinti tęsti studijų pašalinti Vil paskutinės sesijos pažymių svertinį vi niaus universiteto klausytojų ir stu durkį, o jei ir šis rodiklis vienodas, at dijų nuostatų numatyta tvarka arba sižvelgiama į dar ankstesnių sesijų re nutraukę studijas ilgiau kaip dvejus zultatus. Studentams, baigusiems tik metus studentai, taip pat studentai, pirmą sesiją (arba tiems, kurių visi mi priimti iš kitų aukštųjų mokyklų, nėti rodikliai buvo vienodi), papildo konkuruoti į valstybės finansuojamas mu rodikliu imama vieta konkursinėje vietas turi teisę ne anksčiau kaip po eilėje per priėmimą į Vilniaus univer dviejų iš eilės studijų semestrų Vil sitetą. Stipendijos studentams skiriamos niaus universitete. Tas pats asmuo gali užimti tik vie remiantis tokiais pat kriterijais kaip nos studijų programos valstybės fi ir priimant į valstybės finansuojamas nansuojamą vietą. vietas (t. y. pagal paskutinių dviejų eg Pirmo semestro konkurso sąlygas zaminų sesijų pažymių svertinių vi nustato Senato kasmet tvirtinamos durkių sumą, padalyta iš sesijų skai studentų priėmimo taisyklės. čiaus). Ši priėmimo į valstybės finansuo Aukštesnių semestrų studentų konkurse pirmumo teisę suteikia di jamas vietas tvarka ir stipendijų sky desnė paskutinių dviejų sesijų (tos rimo kriterijai galioja studentams, pačios pakopos studijų) balais verti įstojusiems į Vilniaus universitetą namų dalykų pažymių svertinių vi 1997 metais arba vėliau, taip pat grįdurkių' suma, padalyta iš sesijų, lai žusiems tęsti studijų kartu su šiais stu kytų Vilniaus universitete (arba dentais. Tais atvejais, kurių nenumato šis įskaitų - atvykusiems iš kitos aukš nutarimas, sprendžia fakulteto deka tosios mokyklos po dalinių studijų) ir kuriose yra vertinamų pažymiais nas (instituto direktorius). dalykų, skaičiaus. Skaičiuojama pa Parengė doc. S. VENGRIS gal paskutinės sesijos paskutinės die ir dr. E. STUMBRYS nos rezultatus, išskyrus atvejus, kai
n . ' Pažymių svertinis vidurkis p skaičiuojamas taip: p = 2Xp< 1=1
mys, n - balais vertinamų dalykų skaičius.
/ i=l
čia kį - dalyko kreditų skaičius, p, - dalyko pažY
Universitas Vilnensis
1999.01-02
7
STUDENTŲ KARO REIKALAI “Jei esi geras studentas - kariuomenėje tarnauti neteks”, - sako Universi teto karinės įskaitos reikalų tvarkytoja Danutė KUNIGIŠKIENĖ. Įskaitos reikalų tvarkytoja sutiko papasakoti mūsų laikraščio skaitytojams apie Vilniaus universiteto studentų karinės įskaitos reikalus, įskaitos sky riaus darbą, atsakyti į aktualius klausimus.
Skyrius Universiteto karinės įskaitos sky rius registruoja visus šauktinio am žiaus studentus bei dėstytojus ir kas met privalo siųsti jų sąrašus Lietuvos krašto apsaugos struktūroms. Kai gaunami šaukimai iš rajonų - rašomos pažymos, kad šauktinis studijuoja, tvarkoma daugybė su karine įskaita susijusių dokumentų. Skyriuje šiuo metu dirba du žmonės: Danutė Kunigiškienė tvarko studentų, o Bronius Burkauskas - Universiteto darbuoto jų įskaitą.
Ar būtina užsukti Pirmakursiai studentai, kurie at vyksta iš kitų miestų ar rajonų, turė tų būti išsiregistravę karinės įskaitos padaliniuose pagal gyvenamąją vie tą ir būtinai atvykti į Universiteto ka rinės įskaitos skyrių. Čia jiems duo dama pažyma, kad studijuoja aukš tojoje mokykloje ir studijų laikotar piui nuo karinės prievolės atlei džiami. Pažymų klastojimo atvejų įskaitos skyriui nepasitaikė, suklastoti neįma noma: šaukiamojo amžiaus studentų sąrašai kas pusę metų pateikiami kraš to apsaugos struktūroms, ir jos bet ka da gali patikrinti, ar tam tikras asmuo tikrai yra Vilniaus universiteto studen tas. Buvę atvejų, kai pažymą išduoda vo fakultetų dekanatai, nors taip da ryti ir neturėjo teisės. Dokumentus ka rinės įskaitos padaliniams gali išduoti tik Universiteto įskaitos skyrius, tam yra ir specialūs blankai. Kaip žinia, ne visi studentai elgia si atsakingai. Gana nemažai iš jų pa tingi užsukti į Universiteto įskaitos skyrių, o paskui sulaukia bėdų, gavę šaukimą iš savo karinės įskaitos pa dalinio. Pasak D. Kunigiškienės, jie
patys kalti, nes užsiregistravus iki stu dijų pabaigos daugiau nebetektų tu rėti reikalų su kariškiais.
Kas studijuoja nekariauja Jei studentas gerai mokosi ir bai gia ne tik bakalauro, bet ir magistro studijas, jam karinės prievolės atlikti nebeteks, nes šauktinių amžius - nuo 19 iki 27 metų. Tiesa, magistrantams atidedama karinė tarnyba iki jiems sukaks 26 metai, bet D. Kunigiškienė teigia, kad dar nebuvę tokio atve jo, kad jaunuolis po visų studijų per likusius vienerius metus išeitų tar nauti. Paprastai arba jau būna sukur ta šeima ir auginamas vaikas iki tre jų metų amžiaus, arba globojami pensijinio amžiaus tėvai, ar dar kokia nors priežastis, dėl kurios karinė tar nyba ir vėl atidedama. Merginoms atlikti karinės tarny bos nereikia ir nereikės, nebent sa vanoriškai. Tiesa, Įskaitos skyrius re gistruoja medicinos fakulteto studen tes, bet tik kaip potencialias medici nos seseris karo atveju. Būtinosios tarnybos joms atlikti nereikės.
Ar bus atkurta karinio renginio katedra Ne visi studentai linkę vengti ka rinės tarnybos. Krašto apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijos yra susitarusios tam tikrai daliai aukštų jų mokyklų savanoriškumo pagrin dais organizuoti studentų karinį ren gimą kariuomenės mokymo centruo se. Vilniaus aukštųjų mokyklų stu dentams kursai rengiami Lietuvos ka ro akademijoje. Jų trukmė - apie 100 arba 150 dienų, įskaitant 10 dienų už siėmimus vasaros stovykloje. Baigę kursus studentai įgyja seržantų (100
Nuotraukoje - karinės įskaitos reikalų tvarkytoja Danutė Kunigiškienė
dienų kursai) arba leitenantų (150 dienų) laipsnius, užsiėmimai vyksta vieną kartą per savaitę pagal grafikus, suderintus su aukštosiomis mokyklo mis (paprastai - šeštadieniais), jų me tu studentai aprūpinami kario apran ga ir maistu. Šiemet tokiuose kursuo se dalyvauja 63 Vilniaus universiteto studentai, nors norinčių buvo dar daugiau: turinčiam karinį laipsnį vy riškiui lengviau įsidarbinti krašto ap saugos struktūrose (nuo laipsnio pri klauso ir atlyginimas!), galbūt ateity je kariškiai gaus ir didesnę pensiją, įvairių lengvatų. O karinio rengimo katedros Vil niaus universitete nebus.
Pasirinkimas Karo prievolės įstatyme surašyta nemažai priežasčių, dėl kurių nuo ka rinės tarnybos gali būti atleidžiama. Tačiau ar tikrai reikia bet kokia kai na išsisukinėti? Įskaitos reikalų tvar kytoja sako sutinkanti nemažai Vil niaus universiteto studentų, kurie yra sąmoningi piliečiai ir tėvynės patrio tai. Jei ne liūdnai pagarsėję nestatu tiniai santykiai, gal dar daugiau jau nuolių norėtų paragauti kareivio duonos. Juk ir tarnyba - tik metai, ir netoli nuo namų, ir pailsėti išleidžia. “Pasakysiu jums ne kaip darbuo toja, o tiesiog kaip moteris: po tarny bos - visai kitas vyras, kitas žmogus. Tvirtesnis. Vyriškesnis”,- šypsojosi Universiteto karinės įskaitos reikalų tvarkytoja D. Kunigiškienė. Liutauras LEŠČINSKAS
Universitas Vilnensis
8
1999.01-02
„RATILIO" DAINUOJA IR ŠOKA JAU TRISDEŠIMT METŲ Sausį Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje VU folkloro ansamblis „Ratilio“ šventė trisdešimtmetį. Jubi liejaus programoje skambėjo liaudiška instrumentinė muzika, šokiai ir dainos, kurias ansambliečiai užrašė per vasaros ir žiemos ekspedicijas. Svečiai, šiandieniniai ir ankstesnieji ansambliečiai, suvažiavę iš visų kraš tų, vos tilpo į didelę salę ir šią sukaktį minėjo iki išnaktų. Kalbėjomės su „Ratilio“ meno vadove, Lietuvos muzikos akademijos docente Zita KELMICKAITE, an sambliui vadovaujančia jau dvidešimt dvejus metus.
„Ratilio" meno vadovė Zita Kelmickaitė
- Kaip trumpai apžvelgtumė te kolektyvo trisdešimtmečio veiklą? - Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblį bei „Ratilio“ 1969 metais įkūrė Aldona Rage vičienė. Per tą laikotarpį daugiau kaip 800 žmonių aktyviai dalyva vo „Ratilio“ veikloje. Kai kurie iš ėję patys sukūrė savo dainų ir šo
kių ansamblius. „Ratilio” vado vauju nuo 1977 m. Pirma kelionė buvo 1986 m. į festivalį Prancūzi joje. Buvome Šveicarijoje, Švedi joje, Vokietijoje, Amerikoje, Ka nadoje, Suomijoje, Italijoje ir ki tur. Vasarą ruošiamės važiuoti į Ispaniją, rudenį - į Turkiją. Nebūna taip, kad užbaigę Uni versitetą ansambliečiai išeina. Žmonės lieka penkis, dešimt me tų... Pavyzdžiui, „Ratilio“ admi nistratorė Lionginą Gudelienė jau dvidešimt šešti metai ansam blyje. Labai sunkiai žmonės išei na ir atsisveikina su ansambliu dėl šeimos, dėl darbo... Viena an samblietė su ašaromis akyse išsi skyrė su „Ratilio“ drabužiais ir atidavė juos naujokei... Mūsų šventėje buvo pilna sce na žmonių - keli šimtai. Būtent Didžiojoje auloje ir vyko pirmos repeticijos. Atrodo vakar... „Ra tilio“ ansambliečių - žymių me dikų, verslininkų vaikai ateina į ansamblį. Kartų ryšys labai di delis. - Kas šiandien dainuoja an samblyje? - Sovietiniais metais rugsėjį j priėmimą ateidavo šimtas studen tų, tačiau dabar šis laikas praėjo. Tada folkloras buvo pasipriešini mo išraiška. Dabar jaunimas pragmatiškesnis, labiau vertina studijas ir darbą. Šiandien atėju sieji tas dvi repeticijos valandas iš naudoja maksimaliai. Dėl jaunat
viško veržlumo juos ir myliu. Pa tinka, kas jie tokie neprognozuo jami. Vyresniuosius kolegas erzi na jų neatsakingumas, bet adre nalino kiekis kraujyje - gerai. Niekada nėra baisu, jei kas nors ko nors nemoka, bet baisiausia kai nenori mokėti. Tai žmogus, kuris nieko nesiekia. Man patin ka nenustygstantys vietoje, aikš tingi žmonės, kuriuos reikia tram dyti, bet kai jaunas žmogus žiūri išskėstomis žuvies akimis - pakęs ti negaliu! Tam žmogus ir yra jau nas, kad virtų, kunkuliuotų, nenu stygtų vienoje vietoje, bet jei at rodo kaip vampyro išsiurbtas - ką su juo daryti? Sovietmečio laikų “Ratilio” na riai ir dabar nėra davatkos. Jie gali sudainuoti ir liaudies dainą, ir ro mansą. Šiandien „Ratilio“ - tai trisdešimt ansamblio narių: pasa koriai, muzikantai, visi šokantys ir dainuojantys. Pagrindinis atran kos kriterijus - kuo tarmiškesnė kalba. Stipriausiai laikosi žemai čiai, po to - aukštaičiai ir suval kiečiai. Per tą trisdešimtmetį nie kas nepakeitė repeticijų laiko pirmadieniais ir antradieniais va kare repetuojame po dvi valan das. Ansamblyje geriausi pasako riai buvo filologai, geriausiai iš saugojo tradicijas medikai. Visa da įdomūs buvo fizikai, matema tikai, labai retai ateidavo geograNukelta į 9 psl.
1999.01-02
Universitas Vilnensis
9
„Ratilio“ dainuoja ir šoka jau trisdešimt metų Atkelta iš 8 psl.
fų, chemikų, biologų, beveik nie kada nesiamtė ekonomistų. Kaip nekeista, dabar daug naujokų po litologų, filologų. Smagu, kad me dikės groja, bet norėtume daugiau vyrų medikų. - Kas yra ansamblio rėmėjai? - Per visą sovietinį laiką ir net paskutinį dešimtmetį buvo panai kinta labai daug folklorinių an samblių. Vilniaus universitetas iš laikė visus savo meno kolektyvus, nesubyrėjo nė vienas. Garbė uni versiteto valdžiai, kuri sugebėjo juos išlaikyti. Mes visą laiką jau čiame, kad visais laikais Univer sitetas padeda, kiek išgali, dabar ypatingai. Universiteto valdžia stengiasi ir nori išgirsti mūsų rū pesčius, o tai yra svarbiausia. Bet ir mes nesistengiame „smaugti“ valdžios, žinodami, kad jų galimy bės ribotos. - Kodėl, jūsų nuomone, jau nam žmogui svarbu pažinti na cionalinį folklorą?
... o rektorius Rolandas Pavilionis su Lionginą Gudeliene šoka “kleckus”
- Juo daugiau žmogus pavaži nėja po pasaulį, juo labiau įsitiki na - jei nebūsi savimi ir neišvirsi cepelinų, nepapasakosi apie kalė dinius patiekalus, verbas ir tradi cijas - užsieniečiui nebūsi įdomus. „Snikeris“ - ne tradicija! Dvide šimto amžiaus pabaigoje jaunas
Groja “Ratilio”. Armonikuoja (iš kairės) vieni pagrindinių muzikantų - Mantas Kauzonas ir ansamblio instrumentinės grupės vadovas Antanas Fokas...
žmogus nori pasaulyje išsiskirti, o išsiskirti gali pažindamas savo tautos kultūrą. Aš sakau ansam bliečiams: „Ar tu būtum Prancū zijoje, ar Amerikoje, ar kitur - tu gali komunikuoti, turi apie ką šne kėti“. Jie gali pašokt, padainuot. Tai savos kultūros pasiuntiniai. -Tiek daug gyvenimo metų ati davėte ansambliui. Ar neatsibodo? - Man labai patinka Universi teto studentai, nes jie šiuolaikiški ir išsilavinę žmonės, atviri visoms kultūroms. Įdomu dirbti, stebėti, kaip keičiasi kartos. Visada atei na pavydinčios merginos, neno rinčios užleisti savo vietos naujo kėms. O vyrai atvirkščiai - su džiaugsmu priima naujus ansam blio narius. Moteris visada mote ris - nieko nepadarysi. Merginos vis priekaištauja - kodėl aš visą laik giriu tik vaikinus. Dabar ma dingas feminizmas, tai ir man, sa kau, reikės keistis. Su pagyvenu sio amžiaus žmonėmis negalėčiau dirbti, nes mane žavi lankstūs, jau ni ir kūrybingi žmonės. Marius MOCKAITIS
10
Universitas Vilnensis
1999.01-02
AKADEMINIS JAUNIMAS SPRENDŽIA IR EKONOMINES PROBLEMAS Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete buvo surengta šeštoji vers lo administravimo ir vadybos studijų krypties pirmo kurso studentų moks linė konferencija: “Verslo paslaptys ir vadybos vingrybės”. Tokios konfe rencijos Ekonomikos fakulteto prodekano doc. Vytauto Kindurio inicia tyva tapo tradicinės ir kasmet vaini kuoja pirmakursių pirmo semestro pabaigą. Iš pat ankstaus ryto pilnutė audi torija buvo pasirengusi klausyti ir dis kutuoti. Kaip buvo pastebėta, me tams bėgant mažėja dėstytojų susido mėjimas šia konferencija, tačiau ne blėsta būsimų verslininkų ir vadybi Konferencijai vadovavo EE prodekanas Vytautas Kindurys ir jo padėjėjai ninkų iniciatyva, noras realizuoti sa ve ir tobulėti. Reikėtų padėkoti dės kimu, mokesčių sistemos tobulinimu, rai šauni studentė - Sigita Rojutė ir tytojams V. Kinduriui, L. Butkevičiui, verslo etika ir kitomis temomis. Ori jos pranešimas “Neapskaitomi šešė I. Bražukienei, L. Perminienei, V. ginaliausiu pripažintas Gintarės Se- linės ekonomikos labirintai Lietuvo Pranuliui ir kitiems už dėmesį šiai reičikaitės pranešimas “Ar loterijų je”. Ji drąsiai teigė, jog reikėtų lega konferencijai bei visiems dalyviams verslas pavertė Lietuvą loterijų kraš lizuoti prostituciją ir kitus nelegalius už gerus norus. Kadangi vien tik sau tu?”. Studentė surengė auditorijoje verslus, bei pateikė keletą šabloninių, sų teorinių paskaitų studentams ne tikrą loteriją, kai kam atnešusią ir dėl įstatymų nelankstumo atsiradu pakanka - ši konferencija yra puiki sėkmę. Galbūt didžiausio auditorijos sių būdų nuslėpti mokesčius nuo vals galimybė įgyti naujų naudingų žinių, susidomėjimo susilaukė Vachido tybės. Antrąja vieta už savo brandžias padiskutuoti rūpimais klausimais bei Umachanovo pranešimas (beje, pa mintis buvo įvertintas Darius Bačiu išbandyti save. daręs studentų konferenciją tarptau lis ir jo pranešimas “Kada pagerins Pranešimai ir diskusijos atspindė tine): “Privataus verslo būklė Ičkeri- Lietuvos pensininkų padėtį alterna jo busimųjų verslininkų susirūpinimą jos respublikoje”. Na o pirmąją pri tyvios pensijos?”. Trečiosios vietos dabartine ir būsima Lietuvos ekono zinę vietą pelnė ne tik vertinimo ko laurus nuskynė Tadas Vilutis, sklan mine situacija: užsienio investicijų li- misiją, bet ir publiką sužavėjusi tik džiai išdėstęs faktus pranešime “Už sienio investicijos Lietuvos ekonomi koje”. Konferencijoje buvo pateikti kas metinės studentų apklausos rezulta tai. Dauguma studentų pasirinko stu dijas Ekonomikos fakultete ne dėl troškimo užsidirbti daug pinigų, o dėl noro tapti savarankiškais bei nepri klausomais. Jaunimas yra įsitikinęs, jog ateityje neužsiims nelegaliu ver slu ir vertina, atsižvelgia į jam skiria mą kritiką. Studentai nepripažįsta ly tinės diskriminacijos darbe, tačiau yra problemų, kurių jie nespręstų: mokesčius mokėtų tik padorumo ri bose...
I k. studentė Konferencija pritraukė daugybę akademinio jaunimo, tačiau nedaug dėstytojų, žiniasklaidos atstovų
Mingailė AVULYTĖ
Autorės nuotraukos
1999.01-02
Universitas Vilnensis
11
Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete balandžio 30 dieną vyks studentų mokslinė konferencija
„KALBA IR VISUOMENĖ" Ją organizuoja Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentai. Laukiame visų specialybių stu dentų pranešimų, jie gali būti lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis. Pageidautume Jūsų jaunatviško polėkio, aktualumo, minties veržlumo. Ką reikėtų derinti - gyvenimą prie kalbos ar kalbą prie gyvenimo? Ar kartų konfliktas kyla dėl skirtingo kalbos supratimo? Apie tai pasvarstyti kviečia Lietuvos studentų mokslinės konferencijos „Kalba ir visuomenė“ rengėjai. Papildomą informaciją paskelbsime mūsų programoje ir kvietime. Mūsų adresas:
Teirautis:
Lietuvos studentų mokslinė konferencija „Kalba ir visuomenė“ Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Muitinės g. 8, 3000 Kaunas Elektroninis paštas: konferencij a@hotmail.com
(8-27) 20 14 66 - Užsienio kalbų katedra Organizacinis komitetas: 24 10 02 - Vita 24 04 31 - Rūta 70 93 40 - Indrė
SIAURĖS SALIŲ VADYBOS SEMINARAS Vasario 9-14 d. tarptautinė studen tikslų yra supažindinti svečius su Lie tų ekonomistų-vadybininkų asociaci tuva. Tam rengta pažintinė kelionė po ja AIESEC Lietuva surengė Šiaurės Lietuvą, lietuviška vakaronė. šalių vadybos seminarą “Nordic MaKad seminaras netaptų nuobodus, nagement Seminar’99”. organizuoti vakarėliai. Vasario 10Į renginį atvyko apie 140 delegatų osios vakare buvo galima išvysti pus iš viso pasaulio. Buvo svečių iš tokių nuogių kūnų minimum vakarėlyje. egzotiškų šalių kaip Malta, Gana, Vasario 12-ąją - oficialūs pietūs Vil Australija. Seminaro tikslas - ugdyti niaus Rotušėje. Vasario 13-ąją su ateities lyderius, kurie jau po kelerių Šiaurės šalių pokštais ir valgiais bu metų vadovaus organizacijai. Vėliau vo galima susipažinti Nordic vakare. šie žmonės taps pasaulinės ekonomi Pagrindinis renginio organizato kos varančiąja jėga. rius - AIESEC (tarptautinė studen Seminare buvo keičiamasi patirti tų ekonomistų ir vadybininkų asocia mi, kaip organizuoti tarptautinius mai cija). AIESEC yra didžiausia pasau nus, stažuotes. Tam buvo rengiami se lyje studentų valdoma, ne pelno sie minarai, skirti lavinti sugebėjimą dirbti kianti, švietėjiška organizacija. Šiuo komandoje, lyderystės įgūdžius, moty metu AIESEC organizacija vienija vaciją ir kitas teigiamas aktyvaus ver apie 50 000 studentų 850-yje univer slininko savybes. Viena seminaro die sitetų 87-iose pasaulio valstybėse. nų buvo skirta tarptautinių mainų si AIESEC Lietuvoje neseniai atšven muliacijai. Dvidešimties šalių studen tė penkerių metų jubiliejų. tai imitavo mainus, išbandė teorinį Renginį organizuoti padėjo pažan tarptautinių mainų modelį, kad paskui gios kompanijos, skatinančios inte ji įgyvendinu realybėje. lektualią jaunimo veiklą ir matančios Tokie seminarai vyksta kasmet vis ki jos perspektyvą: “Lietuvos Telekotoje Šiaurės Europos šalyje. Tai jau 29- mas”, “Hewlett Packard”, “Ericasis “Nordic Management Seminar”, sson”, savaitraštis “Veidas”, dienraš bet Lietuvoje tai pirmasis tokio masto tis “Verslo žinios”. AIESEC renginys. Vienas iš renginio "U. V." inform.
DĖMESIO! DIDYSIS NUODĖMIŲ
ATLEIDIMAS! Adomo Mickevičiaus biblioteka šv. Valentino dienos proga skelbia
skolininkų amnestiją vienintelę tokią dieną per metus. Skaitytojau, grąžink savo skolas bibliotekai, ir tavo nuodėmės bus atleistos - delspinigių
mokėti nereikės! Ateik šių metų vasario 13 d. (nuo 11 iki 18 vai.) į biblioteką surūkyti taikos pypkės. Padaryk tai šv. Valenti no garbei.
1999.01-02
Universitas Vilnensis
12
NAUJIENA UNIVERSITETE PASIRENKAMIEJI KURSAI UŽSIENIO KALBOMIS lima rinktis kursus Dailės ir Muzikos akademijose. Šiuo metu tris kursus siūlo Ekono mikos fakultetas, keturis - Istorijos fa kultetas ir vieną - Filologijos fakulte tas. Registravimasis į kursus vyks iki vasario 15 d. Registruotis reikia to fa kulteto, kurio dėstytojai skaito kursą, dekanate. Išsamesnę informaciją tei kia fakulteto (instituto) dekanatas. Kursų pradžia - vasario 17 d. Iškilus neaiškumams, prašome kreiptis tel. 61 45 08 arba 62 60 40. "Ui V." inform.
Pavasario semestrą Vilniaus universi tetas siūlo naujieną ne tik čia studijuojan tiems užsieniečiams, bet ir mūsų studen tams - įvairius mūsų dėstytojų kursus už sienio kalbomis. Šie kursai yra skirti ba kalauro studijų programos studentams ir apima platų Lietuvos kultūros, istorijos bei visuomenės vystymosi temų spektrą. Iš klausytas kursas bus įskaitomas kaip bet kurios studijų programos laisvojo (laisvai pasirenkamo) dalyko kursas. Taigi juos studentai galės rinktis ne tik savo, bet ir kituose fakultetuose. Paskaitos bei semi narai truks vieną semestrą, už juos skiria
mi 5-6 ECTS (European Credit Transfer System) kreditai, kuriuos atitinka 3-4 įprastiniai mūsų Universiteto kreditai. Pasirenkamųjų kursų paskaitos bus skaitomos tada, kai susirinks mažiausiai 10 norinčiųjų, iš jų - bent vienas studen tas užsienietis. Šiuo metu kursai siūlo mi dviem kalbomis - anglų ir vokiečių. Ateityje ketinama kursus skaityti ir prancūzų kalba. Rudenį planuojama praplėsti pasirenkamųjų dalykų spektrą dar maždaug dešimtimi kursų. Ateityje panašus studentų “keliavimas” turėtų at sirasti ir tarp aukštųjų mokyklų - bus ga
Fakultetas
Dalyko pavadinimas
Dėstytojo pavardė
Kreditai
Ekonomikos Ekonomikos
Marketing (doing Business in Lithuania) Comparative Economics: vvhere from and where to Environmental Economics And Policy An Outline of the History of Lithuanian Language through the Culture Lithuanian Pre-History and Archaeology
Prof. Vytautas Pranulis Doc. Linas Čekanavičius
3 3
Atsiskaitymo forma Egz. Egz.
Doc. Linas Čekanavičius Prof. Bonifacas Stundžia
3 3
EgzEgz.
Doc. Algimantas Merkevičius Doc. Algimantas Merkevičius Doc. Zenonas Butkus, Arūnas Vyšniauskas Nortautas Statkus
4
Egz.
4
Egz.
4
Įsk.
4
Egz-
Ekonomikos Filologijos
Istorijos
Istorijos
Bronze and Early Iron Age in the Baltic Area Baltische Geschichte im 19. und 20. Jh.
Istorijos
Sočiai and Political History of Lithuania
Istorijos
VU MOTERŲ STUDIJŲ CENTRAS 1998/99 m.m. pavasario semestre siūlo šias paskaitas ir seminarus: “Moteris gamtoje ir visuomenėje” - doc.A. Vaitkuvienė. Kurso apimtis - 32 vai. Kreditų skaičius - 2 taškai. Atsiskaitymo forma - įskaita. Paskaitos prasidės vasario 15 d. ir vyks kiekviena pirmadieni nuo 15 vai. Kurse nagrinėjama moters embriologija, anatomija, fiziologija, brendimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, moterų ligos, ciklo sutrikimai, virilizacija. Gvildenamos šeimos planavimo, šeimos vaisingumo problemos, moterų ligų diagnostika ir gydymo būdai. Kurse pateikiama naujausia ligų atpažinimo, perspėjimo ir gydymo medžiaga. “Šeima modernėjančioje visuomenėje”- dr.D. Marcinkevičienė. Kurso apimtis - 32 vai. Kreditų skaičius - 2 taškai. Atsiskaitymo forma - įskaita. Paskaitos prasidės vasario 18 d. ir vyks kiekviena ketvirtadieni nuo 14 vai.
Paskaitų kurse aptariama šeimyninių santykių raida XIX a.-XX a. pradžios Europoje. Akcentuojama socialinė-ekonominė, religijos, to meto visuomenės moralės įtaka vedyboms, skyryboms bei sutuoktinių tarpusavio santykiams. Analizuojamos nesantuokinių šeimų formavimosi prielaidos bei jų paplitimas. Taip pat aptariamas vyro ir žmonos įvaizdis visuomenėje. Nukelta į 15 psl.
Universitas Vilnensis
1999.01-02
13
JUBILIEJUI VASARIO MĖNESĮ ŠVENČIA: Mokslo muziejaus eksponatų saugotoja Zofija Tankevič Saulėtekio mokomųjų rūmų ūkinio komplekso valytoja Jevgenija Kosenkova-Kazakevič Lietuvių kalbos katedros vyresnioji asistentė dr. Jadvyga Kardelytė Baltupių ūkinio komplekto kiemsargis Aleksandras Bielinis Baltupių bendrabučių ūkinio komplekso stalius Chelmut Jarv Baltupių ūkinio komplekso apsaugos sargė Aldona Kižienė Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas prof. habil. dr. Jonas Mackevičius Buhalterinės apskaitos katedros docentė dr. Dalia Ona Poškaitė Bendrosios chirurgijos klinikos asistentas Romanas Kęstutis Drąsutis Penkių aukštų bendrabučių ūkinio komplekso ūkvedys Zigmas Aidukevičius Kauno humanitarinio fakulteto dekanato metodininkė Nijolė Akelienė Radiofizikos katedros fizikinės akustikos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vytautas Kunigėlis Penkių aukštų bendrabučių ūkinio komplekso valytoja Zinaida Davidovič GTM fakultetų anglų kalbos katedros lektorius John Allan Steponaitis Karinės įskaitos reikalų tvarkytoja Danutė Kunigiškienė Humanitarinių fakultetų anglų kalbos katedros lektorė Albina Tarvydaitė Ekonomikos ir Teisės fakultetų anglų kalbos katedros vyresnioji lektorė Apolina Sarpalienė Mechanizacijos ir ūkio skyriaus operatorė-kopijuotoja Marija Jakšukaitė Skaičiavimo centro administracijos vadovaujančioji ekonomistė Eliza Paulauskienė Radiofizikos katedros docentas dr. Juozas Vyšniauskas Geologijos ir mineralogijos katedros docentas dr. Antanas Brazauskas Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedros vyresnioji asistentė dr. Genė Mikalauskaitė Analizinės ir aplinkos chemijos katedros vyr. laborantė Rita Šeškauskienė
Technologinių įrenginių ir ūkio grupės apsaugos sargė Jadvyga Karpič Baltupių bendrabučių ūkinio komplekso liftininkas-dispečeris Česlav Stankevič ••i \
Akių ligų klinikos asistentė Laura Butkienė Informacinių sistemų analizės grupės vyr. programuotojas Jonas Garšva Geometrijos ir topologijos katedros vyresnysis asistentas Kazimieras Navickas
Apie mus pašo
’ Ą
IŠMOKTI KAPITALIZMO
TEMPUS programa į Bambergo universitetą atvedė Lietuvos studentus TEMPUS programa skatina Europos Sąjungos šalių universitetų mainus (Bambergo, Uppsalos (Švedija), Swansea (Didžioji Britanija), Savoyen (Pran cūzija) ir Lietuvos universitetų Vilniuje ir Kaune). Pagal šią programą 1998/99 metų žiemos semestrą Otto Friedricho universitete Bamberge pradeda trys lie tuviai studentai. Šiems studentams dar tik po dvidešimt metų, bet jie studijuoja jau trečiame kur se. Vaida Stravinskaitė ir Valerijus Januško studijuoji ekonomiką savo gimta jame mieste' Vilniuje, jų specializacija finansai (tarptautinė orientacija). Živilė Šimkūnaitė kilusi iš Kauno, antrojo pa gal dydį Lietuvos miesto, ir ten studijuo ja įmonių ekonomiką, specializuojasi įmonių finansų srityje. Svarbiausias trijų jaunų lietuvių tikslas Bamberge - išmokti vokiečių kalbą. Vokiečių kalba Baltijos valstybėse dėl istorinių ryšių yra viena svarbiausių užsienio kalbų greta anglų ir rusų.
Lietuvių svečių nuomone, krizė Rusi joje smarkiai pervertinama. Dabartinių įvykių Rusijoje ekonominius padarinius Lietuvai jie vadina menkais. Šiaip ar taip jaunos lietuvių firmos labiau orientavosi į Vakarus. Patys studentai taip pat orientuo jasi šia kryptimi, tai įrodo ir jų studijuoja mų dalykų pasirinkimas - jie daugiausiai susiję su Europos ar tarptautine ekono mika. Dėl to lietuviams studentams įdo miau viešėti Vakarų Europos šalių univer sitetuose nei studijuoti buvusio Rytų blo ko šalyse. Be to, ES remiamų programų finansavimas kur kas svaresnis. Antra ver tus, studentai mano, jog patirtis ir žinios, kurias jie įgis per Bamberge praleistus me tus, jų tolesnei profesinei kaijerai bus la bai vertingos. Bamberge lietuvių studentus globoja tarptautinės ekonomikos specialistas Volkeris Treieris, profesoriaus Heinzo-Dieterio Wenzelio mokslinis asistentas (Tarp tautinės ekonomikos ir finansų katedra). V. Treieris pernai vasarą dalyvavo Vilniu
je vykusioje TEMPUS programos konfe rencijoje. Jį sužavėjo ryžtas, su kuriuo Vil niaus universitetas ir visa šalis siekia atsi kratyti buvusios planinės ekonomikos ir įgyvendinti rinkos ekonomikos idėjas. Dviem pirmosioms lietuvių studentų gru pėms Bambergo universitete labai sekėsi. “Šie studentai taip pat neturės didelių sun kumų”, - tvirtai įsitikinęs Bambergo uni versiteto asistentas. Bambergo ir Vilniaus universitetų ry šiai turėtų būti stiprinami ir toliau. Bam bergo universiteto studentai, studijuojan tys įmonių ekonomiką, tarptautinę eko nomiką, sociologiją arba politiką ir norin tys praleisti pavasario semestrą (nuo 1999 vasario iki birželio) Vilniaus universitete, kviečiami į Tarptautinės ekonomikos ir fi nansų katedrą. Paskaitos Vilniuje vyksta anglų kalba. Galima tikėtis finansinės pa ramos iš TEMPUS programos.
Pagal "Dialog" parengė Indrė KLIMKAITĖ
14
Universitas Vilnensis
1999.01-02
Ši informacija, kurią teikia Universiteto Tarptautinių ryšių skyrius ir Studijų užsienyje informacinis cen tras, skirta Universiteto bendrijos nariams. Publikavimo tikslas - leisti dėstytojams, mokslininkams, dok torantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami joje dalyvauti.
pavadinimas: Stipendijos Kinijos aukštojo mokslo institucijose 1999/2000 m.m. KĄ TAI GALĖTŲ DOMINTI: Visų pakopų studentai Lietuvos Respublikos piliečiai STUDIJŲ/ MOKSLO SRITYS: Pagrindinės studijos (ne vyresniems kaip 25m);
Magistro studijos jau turint bakalauro diplomą (amžius iki 35m.); Doktorantūros studijos Įgijus magistro laipsnį (amžius iki 40m.); Kinų kalbos studijos (amžius iki 45m.). PARAMA: 2 pilni grantai, kurie padengia mokestį už mokslą, gydymą, pragyvenimą ir stipendiją. APLIKACIJOS DATA: Dokumentai pateikiami iki 1999 m. kovo ld. Tarptautinių studijų centrui (Žygimantų 9, Vilnius 2600, tel: 62 09 64). REIKALAVIMAI: Specialios formos anketa, patvirtinta diplomo kopija su priedais, 2 rekomendacijos, menininkams - viena įrašyta audio kasetė arba šešios spalvotos darbų fotografijos (iš jų du eskizai ir du spalvoti piešiniai). PAPILDOMA INFORMACIJA: Anketą galima gauti Tarptautinių ryšių skyriuje Vilniaus universitete, Universiteto 3, 26 kab. arba Tarptau tinių studijų centre (Žygimantų 9, Vilnius). Informacijos apie Kinijos aukštąsias mokyklas ieškoti TSC arba Studijų užsienyje informacijos centre (Vilnius, Universiteto 3,40 kab.)
pavadinimas: Japonijos vyriausybės (Monbusho) podiplominių studijų/stažuočių programa KĄ TAI GALĖTŲ DOMINTI: Lietuvos piliečiai aukštųjų mokyklų visų specialybių absolventai arba asmenys, kurie baigs universitetus ne
vėliau kaip iki 2000 m. rugsėjo mėn. STUDIJŲ/ MOKSLO SRITYS: Podiplominės studijos / stažuotės Japonijos universitetuose APLIKACIJOS DATA: Dokumentus pateikti iki 1999 m. birželio 14 d. REIKALAVIMAI: Kandidatai turi būti gimę ne anksčiau kaip 1965 04 02. Pristatomi dokumentai: 1. Prašymas dalyvauti konkurse, adresuotas Valstybinei tarptautinių studijų komisijai (nurodyti tikslūs paso duomenys; studijų institucijos pavadinimas, fakultetas, specialybė, kursas; namų ir kontaktiniai adresai ir telefonai). 2. Diplomo kopija su priedu, patvirtinta išdavusias institucijos; arba paskutinių dviejų sesijų rezultatai siekiantiems aukštesnio išsilavinimo lygio. 3. Gyvenimo, mokslinės veiklos aprašymas. 4. Dvi rekomendacijos (tiksliai nurodant rekomenduojančio asmens pavardę, vardą, pareigas, mokslo laipsnį, darbovietę, telefoną). 5. Kvietimo studijuoti Japonijos universitete kopija. Kandidatai, laimėję konkursą, turės pateikti papildomus dokumentus anglų kalba. PAPILDOMA INFORMACIJA: Dokumentus pristatyti ir konsultacijų kreiptis į Tarptautinių studijų centrą, Mokslo ir studijų departamentą (Žygimantų 9,2600 Vilnius, tol: 62 09 64).
title: IREX SHORT-TERM TRAVEL GRANTS for 1999-2000 PURPOSE: Travel grants for brief visits to the countrics of Central/Eastern Europe and the Newly Independent Statės of Eurasia. Thls
program funds: individual scholarly research visits to archives, libraries, museums, etc., or to eonduet research interviews; presentations at scholarly conferences focused on Centrai / Eastern Europe and/or Eurasia; and collaborative projects such as joint publications and comparative survcys. Ali projects should demonstrate that they will advancc Amcrican public, cultural, and historical knowledge of the CEE and/or Eurasian regions. AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Projects in the humanities and sočiai scienccs only. PROVISIONS: Grants normally do not excecd $3,000, and provide funding for only one person and one trip per application. Funds are provided for transoceanic airfarc on a US flag carrier; per dicm for up to 14 days, not to exceed $100/day; conference registration fee to attend a conference; visa application costs; and some miscellaneous expenses. DEADLINE: February 1, 1999 and June 1, 1999. REQUIREMENTS: Applicants mušt have a PhD or eųuivalent professional/terminal degrec in the project discipline at the time of application,
and mušt be a United Statės citizen or permanent legal resident of the US. Limited funding available to American scholars to invite an intcrnational scholar from IREX’s program countries to the United Statės for collaborative projects only. The American scholar is considered the applicant, and both scholars mušt hold a PhD or professional/terminal degree. Projects seeking funding only or primarily for an international scholar’s participation in a conference or for an intcrnational scholar’s individual research will not be eligible for consideration. ADDITIONALINFORMATION: Intcrnational Research & Exchangcs Board (IREX) 1616 H Street, NW Washington, DC 20006 Tclephonc: (202) 628-8188 Fax: (202) 628-8189 E-mail: ircx(b>irex.orc Wcb: http://www.ircx.org Dcnise Cormancy, Senior Program Officer lan Turner, Program Associatc
Universitas Vilnensis
1999.01-02
15
VU MOTERŲ STUDIJŲ CENTRAS 1998/99 m.m. pavasario semestre siūlo šias paskaitas ir seminarus: Atkelta iš 12 psl.
Seminaras “Vyriškoji ir moteriškoji lietuvių literatūros tradicija” - A.Peluritytė-Tikuišienė. Kurso apimtis - 32 vai. Kreditų skaičius - 2 taškai. Atsiskaitymo forma - įskaita. Paskaitos prasidės vasario 17 d. ir vyks kiekviena trečiadieni nuo 14 vai. Seminaro tikslas - konkrečių XX a. lyrikos kūrinių analizė, padedanti atskleisti esminius vyriškųjų ir moteriškųjų lyrikos tekstų organizacijos skirtumus. Siekiama įžvelgti bendros paveldėtosios kultūros programos kūrimo principus, praeities lietuvių rašytojų paradigmos įtaką šiuolaikinių rašytojų kūrybai.
Paskaitos vyks VU Moterų studijų centre (VU, Centriniai rūmai, 39 a.) Kviečiame užsirašyti.
Informacija tel.: 61 45 72
VU RELIGIJOS STUDIJŲ IR TYRIMŲ CENTRAS 1998/1999 M. PAVASARIO SEMESTRO KURSAI
1.
Fundamentinė kristologija V. Mackela
Penktadienis, 10-13.30, LKMA (64 vai., 4 kred., egz. arba 32 vai., 2 kred., įsk)
2.
Naujieji religiniai judėjimai A. Peškaitis
Ketvirtadienis, 16-17.30, AJC salė (32 vai., 2 kred., egz.)
3.
Islamo įvadas E. Račius
4.
Žmogaus samprata Rytuose ir Vakaruose A. Pažėraitė
Pirmadienis, 16.40-19.00 ir trečiadienis, 16.30- 18.50, AJC salė (64 vai., 4 kred., egz. arba 32 vai., 2 kred., įsk.) Ketvirtadienis, 11-12.30, AJC salė (32 vai., 2 kred., įsk.)
5.
Religijos psichologuos įvadas M. Stašinskas
6.
Patristikos įvadas V. Ališauskas
7.
Religijotyros įvadas dr. G. Beresnevičius
Ketvirtadienis, 9-10.30, AJC salė (32 vai., 3 kred., egz.)
8.
Kanonų teisės įvadas A. Grušas
Pirmadienis, 15-16.30, AJC salė (32 vai., 2 kred., įsk.)
Antradienis, 16-17.30, LKMA (32 vai., 2 kred., įsk.) Trečiadienis 9-10.30, MA 207 kab. (32 vai., 2 kred., įsk.)
LKMA - Lietuvos katalikų mokslų akademijos (Jakšto g. 9) salė. AJC salė- Arkivyskupijos jaunimo centro salė Alumnato kieme antrame aukšte. MA- Muzikos akademijos patalpos Skapo gatvė 4.
Paskaitos prasideda vasario 8 dieną. Kursų anotacijas galite pasiskaityti RSTC. Priimami ir studentai iš kitų fakultetų bei laisvieji klausytojai, sąrašai egzaminui arba įskaitai bus sudaromi remiantis užsirašiusių pirmų dviejų paskaitų metu sąrašais. Mokestis už mokslą laisviesiems klausytojams bus patikslintas. RSTC Taryba
1999.01-02
Universitas Vilnensis
16
Juokauja studentai medikai
Humoras *
*
*
*
Daktaras pradedančiajai seselei: - Ar paėmėt kraują iš to ligonio penktoje palatoje? - Taip, lygiai 5 litrai ir 200 g. * * * Jauna pacientė ateina pas daktarą. - Nusirenkit. - Oi, žinot, aš nedrįstu... ar nega lėtumėt išjungti šviesos? - Kaip norit. - Tik dabar nematau, kur dėti dra bužius... - Duokit čia, padėsim šalia manųjų.
*
*
Gydytojas sako: - Per Naujuosius metus reikės ap lankyti visus savo pacientus. - Nejau, gydytojau, į kapines va žiuosite?! * * *
- Daktare, jeigu valgysiu daug morkų, ar tikrai pagerės mano regė jimas? - Aišku! Argi kada matėte triušį su akiniais?..
Eina gatve du gydytojai ir šneku čiuojasi. Vienas rodo: - Matai tą vyrą? Jis turėjo numirti prieš dešimt metų... - Jei žmogui lemta gyventi, - atsi duso antrasis, - tai ir daktarai negali nieko pakeisti. * * *
* * *
- Aš gyvensiu dar dvylika mėnesių. - Bet tu vakar sakei, kad tau gydy tojas sakė tik apie vieną mėnesį. - Taip, bet aš kalbėjau dar su vie nuolika gydytojų. * * *
- Kokie žmonės ilgiausiai gyvena? - Turtingi giminės.
* * * - Daktare, man jau aštuoniasde šimt, o aš dar lakstau paskui mergi nas! - Bet juk tai puiku! - Taip, puiku, tačiau aš neatsime nu, kodėl lakstau paskui jas...
*
*
Pas daktarą: - Kokia įdomi jūsų tatuiruotė že miau juosmens: 543 LVA??? - A, čia aš garažo vartus atidarinėjau, o žmona truputį anksčiau pradė jo važiuoti... * * *
Ligoninės koridoriumi gydytojas stumia vežimėlį su pacientu. - Gydytojau, gydytojau, o gal vis dėlto mane į reanimaciją? - Ligoni, nesiginčykite! Jei pasa kiau - į lavoninę, vadinasi - į lavoninę.
* * *
* * *
*
Psichiatras: - Sakote, kad mokate mokesčius su malonumu? Ir nuo kada jums tai pra sidėjo...?
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. Tel. 61 35 46 EI. p.: vilnensis@vu.lt Tiražas 3000 egz. 2 spaudos lankai. SL 321. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino AB “Spauda”. Redaktorius Liutauras LEŠČINSKAS
- Daktare, daktare, Aloyzas is 5 pa latos kamščiatraukį prarijo! - Kokių ėmėtės priemonių? - Peiliu atidarėme! * * * Ateina žmogelis pas gydytoją pa sitikrinti sveikatos. Po apžiūros: - Jums blogai - nepagydoma liga. - Daktarėli, gal ką nors patarsit? - Na, nebent rekomenduočiau pur vo vonias. - O ką, padės!? - Ne, bet po truputį prie žemės priprasit.
* * * Į vaistinę įbėga suirzęs žmogelis. - Galbūt pamenate, - sako jis vais tininkui, - praėjusią savaitę man da vėte trauklapį nuo strėnų skausmo... - Taip, puikiai prisimenu, - sako vaistininkas. - O ko pageidautumėte šį kartą? - Ko nors tokio, kad galėčiau atsi kratyti jūsų trauklapio.... * * *
- Daktare, kiekvieną naktį sapnuo ju vieną ir tą patį sapną: prieš mane durys su užrašu. Aš jas stumiu stu miu, bet niekaip negaliu atidaryti. Pa bundu labai pavargęs... - O kas parašyta ant durų? - “TRAUKTI”... * * *
Vaistinėje: - Ar turite acetilsalicilo rūgšties? - Jums aspirino, ar ką? - Taip taip, vis pamirštu šį pavadi nimą...