Tarybinis Studentas, 1972 m. sausio 14 d. Nr. 1-2 (783-784)

ŠIS MOŠŲ LAIKRAŠČIO NUMERIS SKIRTAS TAU, ABITURIENTE — BUSI­ MASIS STUDENTE. GRA­ ŽUS, ŽYDINTIS PAVA­ SARIS ATNEŠA NEMA­ ŽA IR RUPESCHj — KUR STOTI? VILIOJA DEŠIM­ TYS AUKŠTŲJŲ MO­ KYKLŲ. ..

UNIVERSITETO DU­ RYS ATVIROS TIEMS, KURIE IŠTIKIMI SAVO SVAJONEI — VIENINTE­ LEI IR GRAŽIAUSIAI ŽEMEJE. TU RYŽTIESI STUDI­ JUOTI MUSŲ UNIVERSI­ TETE. BE ABEJO. TAU ĮDOMU JAU DABAR KUO DAUGIAU SUŽINOTI, KAS GI ČIA TAVĘS LAU­ KIA. KVIEČIAME 1 NE­ AKIVAIZDINĘ EKSKUR­ SIJĄ.

JUS KVIEČIA STUDIJUOTI SENIAUSIA TARYBŲ SĄJUNGOS AUKŠTOJI MOKYKLA ILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETAS

Vilniaus

UNversitets L-lalioteka

i. SUDAVlClUS irorektorius mokymo eikalams į Naują skaitlingą būrį jauĮnuolių ruošiasi išleisti į gyveJAiimą respublikos vidurinės ■mokyklos. Dalis jų, gavę brandos atestatus, nueis į ga' '^nykias, įmones, kolūkius.

(Tačiau dauguma — pasiryžę ^šturmuoti mokslo paslaptis, tęsti mokslą aukštojoje mo• $kykloje. Šie jaunuoliai jau Jšiandien daug galvoja ir svarsto, į kurią aukštąją mokyklą įstoti, kokią specialybę pasiM rinkti. Be abejo, dalis jų svajoja ir apie Vilniaus univerJjsitetą. ’ 1972/73 mokslo metais UniH|versitetas priims j pirmą kurpsą didelį jaunimo būrį — 2810 ■žmonių (į dieninį skyrių — 1600, vakarinį — 475, neaki'vaizdinį — 735 žmones). Mūsų gausi šeima išaugs ir atjau■nes. Į Šiuo metu Universitete stu■dijuoja apie šešiolika tūkstanBčių studentų. Ruošiami 30 JBspecialybių specialistai. Kiek■vienos specialybės studentai ■huo vyresnių kursų ruošiami ^siauresnėmis apėėializacijo■mis. Tokių specializacijų Uni■versitete yra 67.

Siame laikraščio numeryje -K skelbiamos specialybės ir kon■ tingentai. Norime atkreipti M jaunuolių dėmesį ir į tai, kad fl Universitetas siunčia nekonS kurso tvarka studijuoti ir į M kitas šalies aukštąsias mo­ ji kyklas. Paprastai siunčiame į *3 Maskvos universitetą studi■ juoti politinę ekonomiją bei filosofiją, į Maskvos istorinį

MŪSŲ ALMA MATER archyvų institutų — archy­ vistiką, į Tartu universitetą — sportinę mediciną. Taip pat — į Maskvos I. Gubkino dujų ir naftos cheminės pra­ monės, Maskvos S. Ordžonikidzės geologinių paieškų bei Leningrado kalnakasybos institutus studijuoti geologi­ nes specialybes. Norintys studijuoti šiose aukštosiose mokyklose, stojamuosius eg­ zaminus laiko Vilniaus uni­ versitete.

Mūsų Alma Mater — seTarybų Sąjungos niausią aukštoji mokykla. Vilniaus universitetas — savita moks­ lo ir mokymo įstaiga, su tik jai būdingais bruožais. Čia yra susikūrę keliolika origi­ nalių mokslinių krypčių ir mokyklų, kurioms vadovauja Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, profesoriai A. Jucys, P. Norkūnas, A. Mar­ cinkevičius, J. Viščakas ir ki­ ti mokslininkai. Studentai tu­ ri galimybę klausyti paskai­ tų tokių plačiai žinomų moks­ lininkų, kaip matematiko prof. V. Statulevičiaus, fizikų profesorių P. Brazdžiūno ir J. Požėlos, geografų profesorių V. Chomskio ir A. Basalyko, chemiko K. Daukšo, ekono­ mistų M. Gregorausko ir A. Žilėno, istoriko K. Navicko ir daugelio kitų.

Mūsų Alma Mater vyrauja darbinga ir kūrybinga nuo­ taika. Juk už nuopelnus, ruo­ šiant specialistus liaudies ūkiui ir vystant mokslinius

tyrimus, Universitetas 1971 m. buvo apdovanotas Darbo Raudonosios vėliavos ordinu.

Per devintą penkmetį Univer­ sitetas turi išspręsti daug problemų, reikšmingų mokslo i apie vienuolika paruošti tūkstančių kvalifikuotų specialistų.

Mūsų akademinis jaunimas gyvena mintimis pirmojo Visasąjunginio studentų są­ skrydžio, kuris iškilmingai pareiškė TSKP Centro Ko­ mitetui: „Užtikriname didvy­ rišką darbininkų klasę, kol­ ūkinę valstietiją, visus darbo žmones: atkakliai studijuoda­ mi, pasiaukojamai dirbdami, tvirtai sieksime, kad liaudies lėšos, įdėtos į aukštosios mo­ kyklos vystymą, padėtų to­ liau žymiai kelti žmonių išsi­ lavinimą ir kultūrą, geriau rengti kadrus".

Daugelis studentų atkakliai studijuoja. Keleto šimtų stu­ dentų studijų knygeles puo­ šia vien penketai. Tai busi­ mieji matematikai V. Macke­ vičius ir A. Pikturna, medi­ kai D. Liepas ir P. Pauliukas, fizikai L. Valkūnas ir B. Vengalis, biologai J. Bražėnaitė ir J. Gražytė, ekonomistai V. Savickas ir J. Vasmanas, filo­ logės S. Krinickaitė, T. Vlasova ir daugelis kitų.

Akademiniam jaunimui įsisavinti mokslo žinias suda­ rytos visos sąlygos. Universi­ tetas turi laboratorijas ir ka-

Studentų priėmimo j Universitetą planas 1972 m.

D V N

Fakultetai ir specialybės MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS Matematika Taikomoji matematika FIZIKOS FAKULTETAS Fizika CHEMIJOS FAKULTETAS Chemija GAMTOS FAKULTETAS Biologija Geografija Hidrogeologija ir inžinerinė geologija MEDICINOS FAKULTETAS Gydomoji medicina Sanitarija Pediatrija FILOLOGIJOS FAKULTETAS Lietuvių kalba ir literatūra Rusų kalba ir literatūra Romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologija ISTORIJOS FAKULTETAS Žurnalistika Bibliotekininkystė ir bibliografija Istorija Psichologija PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS Pramonės planavimas Darbo ekonomika PREKYBOS FAKULTETAS Prekybos ekonomika °rekių mokslas Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir organizavimas FINANSŲ IR APSKAITOS FAKULTETAS Finansai ir kreditas Buhalterinė apskaita Ekonominė kibernetika Ekonominės Informacijos mechanizuoto apdorojimo organizavimas Statistika TEISĖS FAKULTETAS Teisė

150 50

_

125

_

_

75

_

_

50 25 35

_ _ a—

50

50 30 60

_

—

_ _ _

50 75 100

25 • 25 25

50 50

25

—

20 75 40 30

25 __ —

50 50

75 50

75 25

25 25 25

50 25 50

30 30 25

60 100 50

50 50 —

50 75 —

50 25

— —

—

100

25

125

25 50 50

KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS FILOLOGIJOS SKYRIUS: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba Ir literatūra, anglų kalba Ir literatūra ISTORIJOS SKYRIUS: bibliotekininkystė ir bibliografija.

EKONOMIKOS SKYRIUS: pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, darbo ekonomika.

PaaiSkinimas. D — dieninis skyrius,V skyrius, N — neakivaizdinis skyrius.

vakarinis

(Nukelta j 8 psl.)

Visų šalių proletarai, vienykitės!

caps/Bims cuoencas Nr. 1—2 (783—784)

044O0M

1972 m. sausio mėn. 14 d.

VILNIAUS

DARBO RAUDONOSIOS

VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO

REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR

PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

Kaina 4 kp.

J

: , r;^F. ■

.

■ ...

Vdhitnų —ir* '•'fhėrginų lau­ kia. įyąjrio^. 'Ųppnės ir kol­ ūkiai, • kvįeęįą specialios vi­ durinės ii' i aukštosios mokyk­ los. Pasirinkti;’ išties sunku, tuo.labiau,, kajj mūsų šalyje vlšos spėoihlybeš, visos pro­ fesijos yra vienodoje pagar­ boje. — žpiogus vertinamas nė 1 pagal profesiją, o pagal tat; kokį indėli jis įnešė Į bendrą komunizmo rūmą. P.atarfij'Cia ką n'O’rs sunku: aiš­ ku“ ediktą pasirinkti tokią spemalybę, .kurj patinka, ku­ ri'labiausiai’’ mėgstama, ku­ rioje sugebėtum duoti visuo­ menei kuo daugiau naudos.

Oaagelj abiturientų domina tiksMĮeųūiiVukąlal; t— tai šian­ die!) natūralų ir suprantama.

Juk’ mūsų ainžlus dažnai va­ dinamas -aforninės energijos, kosmoso J r. kibernetikos anlžfumi; o tai iš esmės tikslieji mdkslšri,: ypfed matematika.

Majemąfręųojami ne tik mokslai' bet' atskiros liaudies ūRFF- vAldymė- bei planavimo šakos. /m;

Didžiulio perversmo moks­ le ir gamyboje perspektyvas atveria tolimesnė elektroninių skaičiavimo mašinų raida ir paplitimas. Kibemetinės maši­ nos gali pakeisti ne tik žmo­ gaus raumenų jėgą, bet ir mechanizuoti daugeliu atveju žmogaus protinį darbą. Šių mašinų sukūrimo problemos pagrindinai yra neinžinerinės, bet matematinės problemos.

Sunkumai taisyklėse, algorit­ muose, pagal kuriuos turi

nerctaos jomeežic cnmiAS

•

Geometrijos vaisiais visais laikais su malonumu naudo­ josi įvairių sričių matemati­ kai (ir ne tik matematikai), nes kaip tik geometrijoje yra pagrindinis matematinės In­ tuicijos šaltinis, kuris šutei; kia kiekvienam matematikui daug naujų kūrybinių jėgų.

Geometrijos katedroje yra daug gerų „sodininkų“, kurie atidžiai prižiūri ir augina šį „geometrinį medį“. Visų pir­ ma čia reikia paminėti visų respublikos geometrų moky­ toją — prof. P. Katilių. Jis Jau dešimtis metų savo nuos­ tabiais pedagoginiais gabu­ mais priverčia dar daugiau pamilti ne tik geometriją, bet ir matematiką, šioje ka­ tedroje dirba ir prof. K. Grincevičius, kuris daug savo jė­ gų atidavė geometrijos mo­ kyklos sukūrimui mūsų res­ publikoje.

Tačiau kaip ir kiekvienas medis, taip ir šis kelių tūksstančių metų „geometrijos medis“ sensta. Jis pradeda duoti mažesnį derlių ir jo vaisiai darosi smulkesni. Rei­ kia šį medį iš pagrindų at­ naujinti. Čia be abejo tinka F. Bekono pasakyti žodžiai: „Jeigu jūs, norite, kad medis duotų daugiau vaisių, jums nėra ką veikti su jo šakomis, bet reikia išpurenti žemę ir pakeisti po jo šaknimis po­ dirvį“. Ir tikrai šis „geometri­ jos medis“ naujai sužaliavo, pradėjo augti naujos jaunos šakelės, kada jis buvo „pa abstrakčiomis topolo tręštas....................... bei meto ginėmis idėjomis dais.

Kada topologas yra klau yra topologija?“ ęiamas: „Kas .. ,,Kam ji reikalinga? ?“1 laukia me atsakymo, kaip atsakytų į analoginį klausimą, pavyz­ džiui, trigonometrijos specia­ listas. Taip topologas atsaky­ si negali. Čia jis su pagrindu gali pasakyti, kad topologi­ ja — tai geometrinių ir al­ gebrinių samprotavimų visu­ ma, kurie naudingi daugelyje ^šiandieninės matematikos sriIčių. Tačiau, žinoma, tai nepa­ tenkins to, kas nori sužinoti dalyko esmę. Tuomet topoloĮgas gali iš popieriaus sukli­ juoti Miobiuso lapą ir jį išil­ gai centrinės kreivės per­ kirpti, arba paimti virvutę ir parodyti, kaip galima jos nesurišus, sudaryti tris atski­ ras kilpas. O jeigu jis pajus šilumos ir energijos pertek­ lių, tai topologas gali parody­ ti, kaip nusivilkti švarką nenusivilkus palto.

Nors šie pokštai pagrįsti giliom topo­ loginėm idėjom, tačiau jie neatsako į iškeltus klausi­ mus.

I

ciusbiaosias niousuis

dirbti mašinos. TSKP XXIV suvažiavimo direktyvose nu­ rodoma visapusiškai vystyti fundamentalius ir taikomuo­ sius mokslus, šių mokslų pa­ siekimus greičiau diegti į liaudies ūkį. Reikia toliau gvildenti teorines ir taikomo­ sios matematikos bei kiberne­ tikos problemas, kad ūkyje būtų galima plačiau taikyti matematinius metodus ir elektroninę skaičiavimo tech­ niką, automatizuoti gamybos procesus ir valdymą. Tuo tikslu nuo 1970/71 m. m.

Matematikos ir mechanikos fakultete įsteigta nauja spe­ cialybė — taikomoji matema­ tika. Šioje specialybėje moks­ las truks 5 metus ir studentai bus supažindinami su tikimy­ binių - statistikinių, ekono­ minių ir loginių modelių su­ darymu, sprendimu, jų panau­ dojimu. Daug laiko studijų metais bus skiriama: įvairių atsitiktinių procesų valdymui, jų prognozavimui, gamybos valdymo ir planavimo auto­ matizavimui. Specialybės stu­ dentai pilnai sugebės taikyti matematinius metodus įvairio­ se liaudies ūkio šakose, todėl šių specialistų laukiama vi­ sur: biologijoje ir medicino­ je, chemijoje ir ekonomikoje,

Čia duosime supaprastintą topologijos apibrėžimą. Topo­ logija yra mokslas apie pa­ čias bendriausias geometrinių figūrų savybes, kurios ne­ kinta, figūras maigant be perplyšimų ir klijavimų. Pa­ vyzdžiui, topologijoje niekuo nesiskiria apskritimas nuo elipsės ar daugiakampio, nes apskritimą galima pervesti į elipsę ar daugiakampį be perplyšimų ir klijavimų. Ta­ čiau apskritimas jau iš es­ mės skiriasi nuo neuždaros kreivės (sakysime, parabo­ lės), nes, pervedant apskriti­ mą Į parabolę, reikia ją p'erplėšti.

Iš tikrųjų, topologija užsi­ iminėja žymiai bendresnėmis figūromis, negu geometrinės, ir bendriausiais ryšiais tarp šių apibendrintų figūrų. Pa­ grindinė idėja, einanti ryškia gija per visą topologiją, yra tolygumas.

Galima sakyti, jog visur, kur tik yra tolygu­ mas, prasideda topologųa.

Bet topologijos metodai ski­ riasi, sakysime, nuo funkcijų teorijos metodų. Jie bendres­ ni ir’ daugiau algebriniai.

Kaip tik tokiame topologi­ jos bendrume ir glūdi didžiu­ lė potencinė jėga, kuri pa­ deda surasti išoriškai skirtin­ gų. bet iš vidaus artimų ma­ tematinių teorijų bendrumą, padeda išplėsti matematinių metodų taikymo ribas ir išsi­ laisvinti nuo nereikalingų ne­ esminių apribojimų. Tuo gali­ ma paaiškinti, kodėl ši ener­ gingiausia matematikos sritis padeda ne tik atsinaujinti geometrijai, ji prasiskverbė beveik į visą matematiką, o pastaruoju metu (ypač qrafų teorija) vaisingai taikoma technikoje, ekonomikoje ir net lingvistikoje.

Neseniai įžymus prancūzų topologas R. Tomas sukū’-ė labai ver­ tingus topologinius modelius biologijoje.

Dabar nenuginčijamai to­ pologija užima vieną iš svar­ biausių vietų šiandieninėje matematikoje.

Mūsų fakultete šią įdomią matematikos sritį giliai išstu­ dijuoti ir išmokti jos galin­ gus metodus taikyti yra vi­ sos galimybės: kiekvieną se­ mestrą skaitomos topologijos paskaitos, vedami seminarai, kuriuose greta trečio, ketvir­ to ir penkto kurso studentų daro kartais gana įdomius pranešimus ir pirmo kurso sudentai. Didelę reikšmę čia turi topologijos studentų mokslinis būrelis, kuris vei­ kia prie Geometrijos kated­ ros. šis būrelis yra palyginti jaunas, todėl jis dar negali užsiiminėti pasaulinių prob­ lemų sprendimu (nors jų to­ pologijoje netrūksta).

Jo tikslas žymiai kuklesnis — oakilti į tokias aukštumas, iš kurių jau matosi šios įdo­ mios matematikos srities plė­ šiniai. Nežiūrint to. topologi­ jos būrelis jau turi nemaža ir_ kūrybinių pasiekimų, šio būrelio buvusius narius ga­ lima sutikti ne tik Vilniaus universiteto, Lietuvos MA instituto, bet ir Varšuvos uni­ versiteto aspirantų tarpe.

Doc. A. MATUZEVICIUS

įvairiose liaudies ūkio šako­ se ir mokslinio tyrimo insti­ tutuose.

Be taikomosios matemati­ kos specialybės, Matematikos ir mechanikos fakultete bus priimama ir J matematikos specialybę, kurią baigę jau­ nieji specialistai dirba įvairio­ se mokslinio tyrimo įstaigose, aukštosiose ir vidurinėse mo­ kyklose, gamyboje. Kad jau­ nieji specialistai būtų tinka­ mai pasiruošę konkrečiam darbui, mokoma fakultete dviem profiliais: pedagoginiu ir gamybiniu, kuriuos stojan­ tysis pats pasirenka. Abiejuo­ se profiliuose mokslas trunka 5 metus. Skirtumas tarp profi­ lių nedidelis — skiriasi jie keliais specialiais kursais ir praktikomis: gamybininkai — atlieka praktiką įmonėse arba mokslinio tyrimo įstaigose, o pedagogai — vidurinėse mokyklose. Kadangi neįmanoma žinoti visos matematikos, tai nuo III kurso studentai ruo­ šiami atskiromis specializaci­ jomis: funkcijų teorija ir funkclonalinė analizė; skai­ čiavimo matematika; geomet­ rija ir topologija; tikimybių teorija ir matematinė statisti­ ka; algebra ir skaičių teorija.

Prie kiekvienos katedros

veikia moksliniai būreliai, kuriuose studentai gilina sa­ vo žinias, domisi mokslo ir technikos laimėjimais. Fakul­ tete dirba patys kvalifikuo­ čiausi respublikos matemati­ kos specialistai — mokslinin­ kai: prof. J. Kubilius (Univer­ siteto rektorius), profesoriai: V. Statulevičius, P. Katilius, A. Naftalevičius, K. Grincevičius, S. Strelicas, B. Grigelio­ nis ir kt., veikia turtinga fa­ kulteto ir Universiteto biblio­ teka, turi fakultetas skaičiavi­ mo centrą su trimis tipo „Minsk" elektroninėmis skai­ čiavimo mašinomis ir kt. Fa­ kulteto mokslininkai ir stu­ dentai palaiko glaudžius ry­ šius ne tik su įvairiomis są­ jungos aukštosiomis mokyklo­ mis, mokslinio tyrimo institu­ tais, bet ir su užsieniu. Jie klauso ne tik mūsų profeso­ rių, dėstytojų, bet ir užsienie­ čių mokslininkų paskaitų, vyksta praktikai į Prahos, Graifsvaldo bei Krokuvos universitetus.

Sąlygos tapti geru specia­ listu yra, tačiau šių sąlygų, žinoma nepakanka.

Dirbti reikia daug, be darbo neųajima pasiekti mokslo viršūnių.

Mieli abiturientai, jeigu Jūs mėgstate tiksliuosius moks­ lus ir nebijote darbo, kvie­ čiame pasirinkti vieną iš rei­ kalingiausių dabartiniu metu respublikai ir šaliai specialy­ bių — matematiką, taikomą­ ją matematiką.

Doc. A. RAUDELIONAS Matematikos :irzmechanikos į fakuūetp;dekanas

KURIS < UI <

"O

>

cn o

MATEMATIKAI :_______ 'iŠ KĄ SURHDO

LEŽEN-DIRICHLE Matematinės analizės ter­ minas yra vartojamas dvejo­ pai: siaurąja ir plačiąja pras­ me. Siaura prasme matemati­ nė analizė yra viena iš mate­ matinių disciplinų, dėstomų pirmo ir antro kurso studen­ tams matematikams.

Plačia prasme Ji apima ką tik minė­ tą matematinės analizės dis­ cipliną, funkcijų teoriją, funkcionalinę analizę, dife­ rencialines, integralines ir kitas funkcionalinės lygtis.

Visose šitose disciplinose yra tiriamas funkcijų pasaulis.

Mokykloje gana plačiai su­ sipažinai su pirmojo ir antro­ jo laipsnio polinomais, su tri­ gonometrinėmis, rodiklinėmis ir logaritminėmis funkcijo­ mis. Iš šių funkcijų yra su­ daroma elementarių funkcijų

Abituriento supratimas apie šiuolaikinę matematiką gana miglotas, o jei kalbėti apie tikimybių teoriją — tai dauguma tik žino, jog tokia matematikos šaka yra. Noriu ne tik supažindinti, bet ir su­ dominti abiturientą, patraukti jį j tikimybių teorijos studi­ jas.

Tikimybių teorija yrą paly­ ginti jauna ir viena iš labiau­ siai besivystančių matemati­ kos šakų. Ji tiria masinių reiškinių, turinčių atsitiktinu­ mo pobūdį, dėsningumus, ir tie klausimai sutinkami visur.

Todėl savo pritaikomumu ti­ kimybių teorija jau šiandien pralenkia daug kitų, senesnių

klasė. Ta klasė yra labai svarbi matematikoje, bet ji toli gražu neišsemia visos funkcijų aibės.

Kad įsivaiz­ duotum, kokia plati yra visų funkcijų aibė, kiek daug yra įvairių funkcijų, nusibrėžk plokštumoje koordinatų siste­ mą (x ir y ašis) ir toje siste­ moje nubrėžk bet kurią krei­ vę. Tur būt, žinai, kad tai kreivei atitinka tam tikra funkcija, kad ta kreivė yra tam tikros funkcijos grafikas (jei nori apsiriboti tik viena­ reikšmėmis funkcijomis, tai kreivę brėžk taip, kad ji būtų kertama tiesėmis, lygiagre­ čiomis y ašiai tik po vieną kartą). Jau šitas geometriš­ kas samprotavimas parodo, kiek daug yra įvairių funkci­ jų.

Bet nemanyk, kad šiuo

MUSŲ LAISVALAIKIS Tas, kurs galvoja, kad matematikai nesugeba linksmin­ tis, nesugeba įdomiai praleisti laisvalaikio, klysta.

Kuo galima pasigirti? Kasmet fakultete organizuojami kursų saviveiklos vakarai, kuriuose atsiskleidžia nauji ta­ lentai, kuriuose niekados netrūksta studentiško sąmojaus Praėjusių metų tarpfakultetinėje meno saviveiklos apžiuro je užėmėme trečią vietą, aplenkta daug pajėgių saviveik­ los kolektyvų. Fakultete vyksta teminiai poilsio vakarai, neretai mūsų gerbiami profesoriai dalijasi įspūdžiais ii kelionių po užsienio šalis. Fakultete veikia šokių ratelis, kaimo kapela, vokalinis instrumentinis ansamblis. Pastara, sis gyvuoja vos metai, bet savo koncertais suspėjo pradžiuginti jau ne vieno respublikos kolūkio žemdirbius.

Fakulteto studentai aktyviai dalyvauja Universitet* sportiniame gyvenime. Malonu kad daugelis sportinių tro fėjų ir taurių yra iškovota ne aukštu meistriškumu, o pui­ kiu organizuotumu ir drausme, šeštadieniais ir sekmadieniais nemažas mūsų fakulteto studentų būrys patraukia i žygius su Universiteto turistais.

Na, o studentiška vasara prabėga kaip viena diena. Be­ veik kiekvienas fakulteto studentas nors vieną pamainą praleidžia darbo ir poilsio stovyklose: kas Altajuje, kas Turkmėnijoje, o kas ir savo „Jaunystėje“ ar „Šypsenoje" (Kapsuko rajone). Jau eilė metų, kai fakulteto darbo ir poilsio stovykla „Jaunystė“ yra pripažįstama geriausia Universitete stovykla. O šiais metais Ji tapo ir geriausia respublikoje. Geriausi fakulteto studentai išvažiuoja j dar­ bo ir poilsio stovyklas į Lenkiją, Čekoslovakiją, Vokietijos Demokratinę Respubliką.

Grižę po vasaros, antrakursiai skuba „apkrikštyti“ pir­ makursius, kad pastarieji galėtų teisėtai nešioti fukso var­ dą. Vėl prasideda nauji mokslo metai— IV k. stud. A. PIKTURNA fakulteto kcmjaunimo biuro sekretorius

Tai ne pokštas. Anglų ma­ tematikai sprendė uždavinį su elektronine skaičiavimo mašina „Atlas". Buvo paskai­ čiuota, kad vienas žmogus, dirbdamas be miego ir poilsio, spręstų šį uždavinį 60 'metų.

Elektroninė skaičiavimo maši­ na išsprendė per 22 sekun­ des.

Mašina negyva. Ji neskai­ čiuos nei agronomui, nei me­ dikui, jei jai neparuoš reikia­ mos veikimo programos žmo­ gus, turintis specialų matema­ tinį pasiruošimą. Matematiką galima palyginti su elektroni­ nės skaičiavimo mašinos ir matematinių metodų savinin­ ku, aišku, gerąja prasme.

Paskutiniais metais labai greit plečiasi skaičiavimo centrų tinklas Tarybų Sąjun­ goje. Vien mūsų respubliko­ je naujajam penkmetyje nu­ matyta ne tik išplėsti jau esančius skaičiavimo centrus, bet ir įkurti dar 10 naujų. Į juos ateis dirbti busimieji ir dabartiniai Matematikos ir mechanikos fakulteto studentai.

Jau nuo I kurso studentai

samprotavimu apžvelgei visą funkcijų pasaulį. Yra funkci­ jų, kurių grafiko praktiškai neįmanoma nubrėžti.

Norint apžvelgti visą funk­ cijų aibę, reikia sužadinti sa; vo fantaziją ir leisti kurti jai įvairiausias taisykles, kurios kiekvienai kintamojo x reikš­ mei priskirtų kurią tai y reikšmę. Jei šiuo momentu stabtels! ir pabandysi sukur­ ti (sufantazuoti) funkciją, ku­ rios grafiko praktiškai nega­ lėtumei nubrėžti, vargu ar tai Tau pavyks. Nemanyk, kad aš tai tvirtinu, nes per mažai įvertinu Tavo gabu­ mus. Žinok, kad geriausi ma­ tematikai šimtmečiais nesu­ gebėjo surasti tokio funkcijos pavyzdžio. Tokį pavyzdį, ir kaip tuojau įsitikinsi, labai paprastą pavyzdį pateikė žy­ mus vokiečių matematikas Ležen - Dirichle (1805—1859).

Jo surasta funkcija priima iš viso tik dvi reikšmes: nulį ir vienetą. Būtent Jo funkcija yra lygi vienetui, kai x yra

TIKIMYBIŲ TEORIJA? matematikos šakų. Užtenka paminėti vieną tikimybių teo­ rijos sritį — matematinę sta­ tistiką. Šiuo metu be tikimy­ bių teorijos ir matematinės statistikos neapseinama dau­ gelyje kitų mokslų — medici­ noje, fizikoje, biologijoje, ekonomikoje. Vis plačiau ti­ kimybiniai ir statistiniai me­ todai skverbiasi į gamybą, vis daugiau gamybininkų kreipiasi j tikimybių teorijos specialistus pagalbos ir kon­ sultacijų.

Tikimybių teorija yra viena iš pagrindinių matematikos sričių, kuriose dirba Lietuvos matematikai. Šiuo metu Vil­ nius gali būti minimas greta tokių pasaulinio masto tiki­ mybių teorijos centrų, kaip Maskva, Leningradas, Kije­ vas, Novosibirskas. Tai pa­ tvirtina dažnai Lietuvoje ren­ giamos visasąjunginės tiki­ mybių teorijos konferencijos bei mokyklos, tai patvirtina platūs ryšiai su užsienio tikimybininkais. Kai kurie mūsų

mokosi valdyti elektronines skaičiavimo mašinas Univer centre siteto skaičiavimo Mūsų skaičiavimo centras yra vienas didžiausių respub likoje. Turime net 3 šiuolai kines elektronines skaičiavi. mo mašinas.

Matematikai sprendžia uždavinius ekono mistams, žemės ūkio specia listams, miškininkams, medi­ kams, geologams, fizikams ir inžinieriams, kuria automati zuotas valdymo sistemas. Mū sų matematikų programomis naudojasi matematikai iš Latvijos ir Estijos respublikų Į šiuos darbus yra įtraukiam: ir geriausi II—V kurso stu­ dentai, kurie tuo pačiu prisi deda prie lengvesnių uždavi nių sprendimo ir patys įgyja gerus praktinio darbo džius.

Mieli abiturientai, matema tiko - programuotojo specia lybę jūs galite įsigyti Univer­ siteto Matematikos ir mecha nikos fakultete.

J. BALTRUŠAITIS WU Skaičiavimo centro matematikas - programuotojas

racionalus skaičius ir yra ly­ gi nuliui, kai x yra irracionalūs skaičius (pabandyk pa­ brėžti Dirichle funkcijos gra fiką ir, kad galėtum geriau įvertinti, kaip paprastai ir kartu genialiai yra sugalvota Dirichle funkcija, atsimink, kad funkcija y, kintant x pri­ ima tik vieną reikšmę, yra pa ti paprasčiausia funkcija, ly gi pastoviam skaičiui, tokios funkcijos grafikas yra, kaip gerai žinai, tiesė, lygiagreti x ašiai) Matematinėje analizėje funkcijų pasaulis yra suklas fikuojamas ir nurodomi mc todai, kaip jį tirti.

Visi studentai matemati kai susipažįsta su pagrincT niu matematinės analizės tu riniu. Bet ypač giliai matemstinę analizę plačiąja prašmr studijuoja matematikai, bas rinkę funkcijų teorijos ir funkcionalinės analizės spe cializaciją.

Prof dr. A. NAFTALEVICIU.'

mokslininkai; -vyksta stažuo tis pas kolegas į užsienį, pa mus atvyksta užsienio mate matikai.

Kokias savybes turi turėt abiturientas, pasirinkdama matematiko specialybę? Visi pirma, jis turi mėgti logiką ii nuoseklumą, harmoniją ir si metriją, dėsningumą ir įrody mų griežtumą. Ir aišku, neb: joti darbo bei sunkumų. Tok žmogus bus laimingas, pasi rinkęs matematiko speaiah bę, matematika jam suteiki daug džiaugsmo ir pasitenki nimo.

E. doc. f Vyg. PAULAUSKA

KELIAI, KDRIE VEDA Į ŠIRDĮ

MEDICINOS FAKULTETAS

Visais laikais įvairiausių mokslų daktarai, 80 docentų profesijų atstovai atkakliai bei mokslo kandidatų. Širdies ligų specialistai ieškojo kelių į žmogaus šir­ dį. Poetai žavėjo širdį magiš­ kardiologai, vadovaujami res­ publikinės premijos laureatų kąja žodžio jėga, menininkai kerėjo ją sparnuotais teptuko prof. L. Laucevičiaus, Ch. Kibarskio, nenuilstamai kovoja brūkšniais, architekfai, sta­ tybininkai — dailiomis pasta­ su infarktu ir kitomis širdies tų linijomis, puošniu interje­ nusilpimo formomis. Prof. I. ru, siuvėjai — madinga eilu­ Stupelis ieško širdies ligų kite. Visi Jie guodė sveiką ir bernetinio prognozavimo ga­ stiprino paliegusią širdį. Me­ limybių. J. Rugienius išrado dikai tuo tarpu žingsnis po naują, modernų širdies zondą, žingsnio skverbėsi gilyn, kuris tiksliai parodo susirgi­ Didelis širdies — atskleisdami vis naujas ir mo vietą. naujas širdies veiklos paslap­ kraujagyslių chirurgų būrys, tis. Chirurgai galų gale pa- respublikinės premijos lau­ A. Marcinkevimptdrą »*sssrM — reato prof.

4 čiaus vadovaujamas, operuoja isfd’į'širdį, pakeičia joje sugedurankas, išmoko ęąkeisti įsius vožtuvus, persodina dirbras jos dalelėj įkn tinęs kraujagysles ir pirmą pakeisti visą • serganti kartą mūsų respublikoje pa­ dį nauja.. .

Ilgas ir sunkus buvo kelias keitė trims ligoniams sergantį į nūdienes žinias, informaciją inkstą sveiku.

Skrandžio, žarnyno ligų gyapie žmogaus sandarą, susir­ gimus ir gydymo galimybes dytojai, vadovaujami respublaureato premijos ian»-«atn bei budus.

Nuo pirmo visų likinės sukūrė Norkūno, gydytojų tėvo — Hipokrato prof. P. operacilaikų iki dabar medikai patys savitus, efektyvius, būaukojo ir aukoja savo sveika­ nius skrandžio gydymo tą, kad išplėštų gamtos pas­ dus. laptis. Eksperimentatoriai užRentgenologai su prof.

K. sikrėsdavo sunkiausiomis li­ Ambrozaičiu sėkmingai pritai­ gomis — pavyzdžiui, geltonu kė naują elektrorentgenogradrugiu, maru, cholera, ap­ fijos metodiką įvairiausioms nuodydavo save baisiais nuo­ ligoms nustatyti. dais, rizikuodami net gyvybe.

Sintezuojami nauji vaistai Mūsų tarybinėje šalyje tas prof. H. Polukordo vadovauja­ pasiaukojimas išryškėjęs me­ moje laboratorijoje, ištirti dikų tarpe. priešvėžiniai preparatai (lofeS. Tik todėl šiuo metu nepa­ nalis ir daug kitų) doc. prastai pagausėjo medicininė Keblo darbuose.

Prof. J. Lėlio pastangų dė­ informacija, kartu padaugėjo medicininių specialybių (ar­ ka odos ligų gydytojai sėk­ odos tėja prie šimto). Kiekviena jų mingiau gydo įvairius reikalauja bendrų medicinos susirgimus, o prof. P. Visocko dėka — nervų ir psichines ir specialių žinių.

Visas šias specialybes gali­ ligas.

Ieškoma veiksmingesnių ma įvaldyti studijuojant me­ diciną Vilniaus universitete. gydymo būdų akių, dantų li­ Studentus medikus ruošia, goms, kovai su žmonių kurtu­ puoselėja, moko gausus moks­ mu. Visame fakultete vyrauja atmosfera. lininkų — aukštos kvalifika­ kūrybinė darbo Teorinių disciplinų atstovai cijos gydytojų būrys — 26 profesoriai ir medicinos per prof. S. Pavilonio, J. Mar-

kulio, V. Kviklio, V. Micelma- nos tam reikalui taip pat cherio ir kitų mokslinius dar- tarnauja.- Tąčtau per. lutos bus ir visuomeninę veiklą penkmečio metu* cfcr/ Skils plačiai žinomi respublikoje.

1060 lovų klimkihėŠ ligortmės Kiekvienas Jaunuolis gali pastatai, be to, ligoninės vėpašvęsti save ne tik suaųjgū-"“žro ligoms ir tuberkuliozei šiųjų ligonių gydymui, bet ir gydyti, Dalis Jaunimo, visų mūsų atžalyno — vaikų nalic talentingo fakulteto absol­ sveikatos apsaugai. Yra atski­ Medicinos parodžiusių norą ir ras pediatrijos — vaikų ligų ventų, pasiryžimą mokslui, paskiria ­ — specialybės skyrius. Jame ruošiami tik vaikų ligų gydy; mi darbui fakulteto labora­ tojai. Šiam darbui atsidavusi torijose, klinikose. prof. L. Steponaitienės vado­ 0 ir išėję į praktinį darbą, vaujama vaikų ligų katedra. rajonų ligoninėse gydytojai Respublikai labai reikalin­ nepraranda ryšio su savo gi sanitarijos gydytojai, hi- dėstytojais, periodiškai kas aienistai. Studijuojant šią spe­ 4 — 5 metai atvažiuoja tobulin­ cialybę, fakultete išmokstama tis, atnaujinti savo žinių, perspėti ligas, o baigę gydyto­ praplėsti bendrą akiratį. Spe­ jai pasišvenčia sunkiam, bet cialistas negali užsidaryti tik labai svarbiam darbui — ap­ savoje srityje, jis turi žšnoti linkos apsveikinimui, ligų ir gretimų specialybių pa­ profilaktikai. Kaip tik su jų slaptis. Trumpai tariant. ,Jis ko viską ir veikla siejama visa mūsų me­ turi žinoti kai visko — kai ką" — tik to­ dicinos ateitis.

Formaliai medicinos studi­ kiais atvejais jam bus paval­ jos tęsiasi 7 metus. Bet atseit, dus turiningas gyvenimas ir ilgas medicinos studijų kelias darbas. lai jūsų negąsdina, jaunime!

Daug naujų pasiekimų me­ Kuo ilgiau suole — tuo leng­ dicinoje, bet dar yra nemaža viau darbe!

Faktiškai visą paslaptingų sfinksų, neiššif­ VWI teorinį kursą medikai užbai- ruotų paslapčių. Joms įveikti: 'Uja per penkerius metus, šeš- reikalingos jaunos, energin­ • tuosius metus jie dirba sub- gos jaunuolių ir merginų ran­ ordinatoriais gydytojų kos ir kūrybingas protas. pagalbininkais pagrindinėse Kiekvienas jaunuolis medici­ specialybėse, o 7-ieji metai, noje gali rasti patrauklią, gavus diplomą, — tai jau spe­ mielą specialybę. cializacijos metai tik vienoje, Kviesdami studijoms į me­ išsirinktoje srityje. Per tuos metus jaunimas subręsta, pa­ diciną, nesiūlome lengvo ke­ lio, nes jo nėra. „Per aspera sijunta tvirtesnis, įgauna pati­ kimą pagrindą savistoviam ad astrai“ — per sunkumus darbui. Chirurginėse specia­ kelias į žvaigždes. Tiek gydy­ lybėse Jis, padedamas vyres­ tojo — mokslininko, tiek gy­ darbas rei­ niųjų kolegų, išmoksta opera- dytojo praktiko kalauja kasdieninio tobulėji­ vimo meno. mo, pasiaukojimo, naujos in­ Žinoma, gydytojui pats gy­ venimas diktuoja būti tauriu, formacijos įsisavinimo ir jos realizavimo bei tobulesnių tvirtos valios, švelnių rankų ir jautrios širdies žmogum, ligų gydymo būdų ieškojime, pasiruošusiu kiekvieną minu­ pastovios kūrybinės minties tę padėti sergančiam.

Tai, polėkio.

Apskritai, pasirinkdamas beje, neturėtų baidyti jauni­ mo.

Pasiryžus ir atkakliai mediko profesiją, Jaunimas siekiant, šie bruožai įgyjami gali realizuoti save ne tik studijų metais ir paskui tei­ kardiologijoje — ieškodamas kia didelį moralinį pasitenki­ efektyviausio kelio į žmo­ gaus širdį, bet ir kitose ne nimą.

Gydytojams ruošti Jau šiuo mažiau svarbiose specialybė­ metu Vilniuje yra getą bazė se.

Doc. M. SAKALINSKAS — eilė naujų ligoninių.

Se-

Šiuolaikinė medicina giliai remiasi moksliniu ir tech­ niniu progresu. Todėl kandidatai į studentus medikus turi mėgti gamtos mokslus, gerai nusimanyti fizikoje, chemijoje, matematikoje, užsienio kalbose.

Medicinos studijoms reikia stropaus ir nuolatinio darbo, ir dėl to studentai medikai turi būti sveiki ir ištvermingi, patys mėgti fizinę kultūrą ir linkę ją reko­ menduoti kitiems.

Mediko darbas betarpiškai su žmonėmis reikalauja iš jo aukštos kultūros. Labai gerai, kad į fakultetą ateina jaunuoliai, mėgstantieji literatūrą, dailę, nusimanantie­ ji muzikoje.

MĖGSTANTIEJI ĮVAIRIUS CHEMINIUS TYRIMUS, NORINTIEJI STEBĖTI IR VALDYTI CHEMINIUS PRO­ CESUS, ŽODŽIU, VISI KURIEMS PATINKA CHEMIJA, GALITE JĄ STUDIJUOTI VILNIAUS UNIVERSITETO CHEMIJOS FAKULTETE. FAKULTETE RUOŠIAMI ŠIŲ SPECIALIZACIJŲ CHEMIKAI: ANALIZINĖS, OR­ GANINĖS, FIZIKINĖS, GAMTINIŲ JUNGINIŲ IR STAMBIAMOLEKULINIŲ JUNGINIŲ CHEMIJOS. Dekanas doc. E. Ramanauskas (antras iš dešinės) studentų būry.

Busimieji chemikai pirnuose kursuose be cheminių iisciplinų plačiai studijuoja natematiką, fiziką. Jie giliai šstudijuoja neorganinę, anaizinę, fizikinę, koloidų ir poimerų chemijas, cheminę echnologiją, kristalochemiją, nolekulių struktūrą ir eilę eitų disciplinų. Gamtinių jun­ ginių chemijos ir stambiamoekulinių junginių chemijos specializacijų studentai jau įuo pirmo kurso mokosi pa­ jai atskirus mokymo planus. <itas specializacijas studentai pasirenka nuo ketvirto kurso, tyresniuose kursuose studiuojamos specializacijos dis:iplinos, atliekamas kursinis larbas bei gamybinė praktita. Penktas kursas skiriamas liplominiam darbui. Tai eks­ perimentinio pobūdžio dar­ bas, glaudžiai susijęs su kaedrų atliekamu moksliniu iriamuoju darbu.

Chemijos fakultete yra penkios katedros. Specialisai ruošiami keturiose, o penktoji — Bendrosios chenijos katedra — aptarnauja eitą fakultetų studentus, kuie toje katedroje gilina chenijos žinias.

Neorganinės chemijos kaedroje ruošiami analizinės hemijos specializacijos stuiental. Čia susipažįstama su teminiais analizės metodais, izikiniais - cheminiais anali­ nės metodais, metalų analize, prganinių junginių panaudoimu analizėje, o taip pat reųjų elementų chemija Čia

CHEMIJOS FAKULTETAS studentai - diplomantai ruo­ šia naujus analizės metodus, tiria naudojamus analizėse reagentus, o taip pat vykstan­ čių reakcijų mechanizmus, nustato įvairias susidarančių junginių konstantas. Naujai paruošti metodai taikomi pus­ laidininkių analizėje, ypatin­ go grynumo metalų bei įvai­ rių gamtinių produktų anali­ zėje.

Organinės chemijos kated­ roje sintetinami nauji, dar li­ teratūroje neaprašyti jungi­ niai, kurie vėliau taikomi kaip biologiškai aktyvios me­ džiagos tiek medicinoje, tiek žemės ūkyje. Prie fakulteto Veikia probleminė vaistų sintA&s. ir tyrimo laboĮarorija, kuri sintetina įvairius vaisti­ nius preparatus. Juos medi­ kai ištiria ir po to leidžia tai­ kyti gydymo praktikoje. Tos laboratorijos tiriamasis dar­ bas glaudžiai susijęs su Orga­ ninės chemijos katedros mokslinio - tiriamojo darbo tematika. Diplomantai orga­ nikai gerai susipažįsta su or­ ganinės sintezės technika, iš­ moksta sintetinti naujus, no­ rimos sudėties junginius. No­ rėdami įsitikinti, kokie jungi­ niai susintetinti, jie analizuo­ ja tiek cheminiais, tiek fizi­ kiniais metodais.

Fizikinės chemijos kated­ ros mokslinio darbo kryptis—

galvaninės dangos, kurių dė­ ka metalai apsaugojami nuo korozijos. Pagrindinės kryp­ tys — tai sidabravimas iš necianidinių tirpalų ir aliuminavimas iš nevandeninių tir­ palų. Šie klausimai svarbūs ne tik teorijai, bet ir prakti­ kai. Katedra bendradarbiauja su LTSR MA Chemijos ir cheminės technologijos insti­ tutu, kurio mokslinio darbo kryptis taip pat yra galvani­ nės dangos. Šis institutas koordinuoja ne tik TSRS visų tyrimo institutų mokslinius darbus šioje srityje, bet taip pat ir socialistinių šalių darbus. Diplomantai plačiai susipažįsta Su elėičtročheįniįjaf, galvanotėchnita i 1 ir • ' kitais klausimais. ' Diplominiuose darbuose plačiai tiriama gal­ vaninių dangų tiek teorija, tiek jai keliami praktiniai uždaviniai.

Stambiamolekulinių jungi­ nių chemijos katedroje ruo­ šiami chemikai - technologai tiek plastmasių perdirbimo, tiek lakų - dažų pramonei štai ką apie didelių moleku­ lių chemiją pasakoja katedros vedėjas doc. G. BAJORAS Kasdieniniame gyvenime susiduriame su visa eile gam­ tinių medžiagų, kurios suda­ rytos iš didžiulių molekulių.

Tai celiuliozė, krakmolas, oda ir kt.

Dėl didelio poli­ merų praktiškumo jų gamy­ ba, o kartu ir polimerų che-

mijos mokslas, vystosi dide­ liais tempais, šiandien che­ mikai sintetiniu būdu gauna tūkstančius polimerinių me­ džiagų, priklausančių Įvai­ rioms cheminių junginių klasėms.

Polimerinių medžiagų sintezėje chemikų galimybės neišsemiamos.

Chemijos fakultete viena iš specializacijų yra stambia­ molekulinių junginių chemi­ ja.

Atsižvelgiant j respubli­ kos chemijos vystymo per­ spektyvas, šios specializaci­ jos studentai mūsų fakultete ruošiami dviem profiliais: plastmasių chemija — kur gilinamasi į plastmasių ga­ mybą ir polimerų sintezę, ir lakų - dažų chemija, kur stu­ dijuojama sintetinių filmojų sintezės ir panaudojimo poli­ merinių dangų technikoje klausimai.

Stambiamolekuli­ nių junginių chemijos stu­ dentams, be visų kitų che­ mijos disciplinų, kurias jie praeina pirmuose trijuose kursuose, toliau dėstoma po­ limerų chemija ir fizika, plastmasių technologija ir perdirbimas, polimerų anali­ zė, monomerų sintezė, gam­ tiniai polimerai, filmojų che­ mija ir polimerinių dangų technologija, pigmentų ir da­ žų chemija ir kiti specialūs kursai. Studijų metu studen­ tai atlieka pažintinę (III kur­ se) ir gamybinę (IV kurse) praktiką stambiose šalies ir respublikos gamyklose, mokslinio tyrimo institutuose ir laboratorijose.

Stambiamolekulinių junginių specialistal-chemikai, kurie respublikoje ruo­ šiami tik mūsų Universiteto Chemijos fakultete, labai rei-

riuose gamybos baruose. Mū­ sų fakultetas didžiuojasi, kad chemikai absolventai atlieka nemažą darbą respublikoje.

Respublikos lengvajai pramo­ kalingi ne tik besivystančiai nei vadovauja mūsų fakulteto mūsų respublikos chemijos auklėtinis ministras A. Ado­ pramonei. Jie reikalingi ir vi­ soje eilėje kitų pramonės ir maitis; Pedagoginio instituto gamybos sričių — mašinų ir prorektorius akademikas P. staklių, statybinių medžiagų Buckus, ęhpmįjps. Ir. chąmiir baldų, buitinės chemijos ir? naftos perdirbirho įmonėse; 'nėš tedfnėfogiįdš ihititfetė 'di- ' laivų statyboje ir ktų o taip rektoriaus, ; ■. pavaduotojas, pat mokslinio tyrime-Jnstii pro! *R. 'ĄĄisofrifNjĮiJ -L- Jtar tufuose ir laboratorijose, Įajp pat mūsų fakulteto auk■-lėtintai, Č) kidrf nlūių auklėti­ Baigę fakultetą visi diplo- nių dirba gamyklų direkto­ mantai paskirstomi į darbą ir riais, vyr. inžinieriais arba paprastai visuomet gauna ne­ atlieka kitą svarbų vadovau­ blogas vietas. Be aukštųjų jantį darbą. mokyklų, kur chemikai labai Nors studentai chemikai ir reikalingi, daug jų pasilieka daug dirba laboratorijose, kol dirbti MA Chemijos ir che­ tampa gerais specialistais, taminės technologijos, Bioche­ čau jie nenuobodžiauja ir mijos ir kituose mokslų aka­ laisvalaikį praleidžia turinin­ demijos institutuose. Daug gai. Fakultetas turi taip pat chemikų absolventų dirba sukūręs savas tradicijas. specialiuose mokslinio tyrimo Kiekvienais metais švenčia­ institutuose, kaip statybinių me chemiko dieną, pirmakur­ medžiagų institutas „Termo- sių „krikštynas", studijų vi­ izoliacija" ir pan. Kita dalis durį — mediumą, diplomantų dirba gamyklose arba kon­ palydas ir kitas šventes. stravimo biuruose. Mūsų fa­ Draugai, kurie mėgstate kulteto auklėtiniai tinka ir chemiją, stokite Į mūsų fakul­ darbui gamyboje ir fabrikų tetą. Čia jūsų laukia įdomios laboratorijoms.

Dabar, tur studijos. Čia Jūs išgirsite būt, nerasime tokios gamyk­ įdomias ir turiningas profeso­ los, kur nebūtų mūsų fakulte­ rių K. Daukšo, V. Daukšo, to auklėtinių. Chemikai spe­ V. Kalkario ir kitų dėstytojų cialistai dirba ne tik chemi­ paskaitas. Jie įskiepys Jums jos pramonėje, bet taip pat meilę chemijai. metalo apdirbimo gamyklose, Laukiame Jūsų , jaunieji lengvojoje ir vietinėje pra­ draugai. monėje, maisto pramonėje ir Doc. E. RAMANAUSKAS medicininėse įstaigose.

Chemijos fakulteto Chemikai reikalingi įvaidekanas

E VIENAS iš jūsų se­ niai pamėgote matema­ tikos mokslų griežtu­ mą, jos sąvokų tikslumą, įro­ dinėjimų nuoseklumą. Tačiau matematika jums dar ne vis­ kas. Gyvai domitės šiandieni­ nio gyvenimo aktualijomis, naujai besikuriančiais pra­ monės centrais, statomomis jmonėmis, bendru ukiniu ša­ lies gyvenimu. Turite potrau­ kį skaityti istorinę literatūrą, įvairius memuarus ir atsimi­ nimus. Nebuvo kančia geo­ grafijos pamokos, visuomeni­ nis darbas. Tai kur tokio po­ mėgio jaunuoliui stoti, bai­ gus vidurinę mokyklą?

Ar nevertėtu iš daugelio senojo Vilniaus universiteto specia­ lybių pasirinkti palyginti naują ekonominės kiberneti­ kos specialybę?

Ekonominė kibernetika — tai ūkio valdymo mokslas.

Visų kraštų ekonomika, mū­ sų šalies ūkis, ypač pastarai­ siais metais, nepaprastai iš­ augo, sustambėjo, gamybos procesai pasidarė sudėtingi, labai pagreitėjo, ūkio valdy­ mo uždaviniai tapo labai su­ dėtingi. Antra vertus, nuo jų teisingo sprendimo vis labiau priklauso visos ekonomikos plėtotė. Taigi, visu ūgiu iški­ lo ūkio valdymo mokslinio pagrįstumo problema.

Kaip žinia, mūsų amžiaus viduryje pradėjo sparčiai formuotis kibernetika, sep­ tynmyliais žingsniais ėmė žengti į priekį jos pagalbi­ ninkės — elektroninės skai­ čiavimo mašinos (ESM).

Ki­ bernetika, matematiniai me­ todai, ESM buvo pasitelktos vis sudėtlngėjantiems ūkio valdymo uždaviniams spręsti. Ėmė formuotis ekonominė ki­ bernetika — ekonomikos ir matematikos mokslų sintezė.

Ekonomistas - kibernetikas nuo kitų Universitete ruošia­ mų ekonomistų skiriasi visų pirma tuo, kad į kasdieninius ūkinius reiškinius (darbo na­ šumo didinimą, savikainos mažinimą naujai statomos įmonės vietos parinkimą, gy­ ventojų piniginių pajamų ir prekių pasiūlų suderinimą ir t. t.) sugeba pažvelgti, vado­ vaudamasis kibernetikos principais, griežtais matema­ tiniais skaičiavimais, atlik­ tais ESM. Dėl to ekonominės kiber­ netikos specialybėje daug vietos skiriama įvairių mate­ matikos dalvkų studijoms, susipažinimui su elektroninė­ mis skaičiavimo mašinomis.

Tačiau matematikos paskirtis ekonomistui kibernetikui

FH2M15&I ltt Rtt€0ICA6 N Viena iš seniausių yra finansininko ir kreditininko (bankininko) profesija. Tai ekonominių piniginių santykių, sudarančių finansų ir kredito esmę ir turini, specialistai.

Kaip visuomenėje šie santykiai panaudojami, tvarkomi ir requliuojami, tiesiogiai priklauso liaudies ūkio, kultūros, mokslo, žmonių gerovės lygis, visuomenės vystymosi tem­ pai ir kryptys.

Nelengva rasti kitą tokią profesiją, kaip finansininko ir kreditininko, kuri turėtų tokius plačius santykius ir ry­ šius su visų sričių specialistais: inžinieriais, chemikais, medikais, teisininkais... ir ypač ekonominėmis profesijo­ mis (buhalteriais, planuotojais, normuotojais ir kt.). Ti­ riant, pavyzdžiui, kokias nors gamybines operacijas, bendradarbiaujama su inžinerinių tarnybų specialistais; kontroliuojant Įmones ir įstaigas, reikia žinoti planuotojo darbą, buhalterinės apskaitos ir kitų specialistų darbą.

Finansininkai ir kreditininkai yra puikūs finansinių įsta­ tymų, normatyvinių duomenų ir taisyklių žinovai. Kitaip neįmanoma ne tik kontroliuoti, bet ir teikti pagalbą, duoti patarimus ir rekomendacijas įmonėms ir įstaigoms, kaip geriau organizuoti ūkinę veiklą, tvarkyti ekonominius pi­ niginius santykius. O pastaroji sąlyga yra, bene, svar­ biausias reikalavimas Šios profesijos specialistams. Todėl jie gerai žino šalies, respublikos, miesto, rajono ekonomi­ ką ir kultūrą, liaudies ūkio, kultūros gyventojų gerovės kėlimo perspektyvas, yra labai aktyvus įgyvendinant mū­ sų krašto vystymosi programą, tam kaupdami ir teikdami reikalingas pinigines lėšas.

Finansininko ir kreditininko reputaciją ir prestižą ap­ sprendžia profesines pasiruošimas, dalykinės žinios, kvali­ fikaciniai sugebėjimai. Profesijos svarbiausias bruožas — objektyvumas ir bešališkumas, o savybės — atidumas ir pastabumas, operatyvumas ir greita orientacija, princi­ pingumas ir drausmingumas, reiklumas sau bei ki­ tiems, nepakantumas neūkiškumui, nerūpestingumui, ne­ saikingumams ir aplaidumui.

FINANSŲ SPECIALIZACIJOS jaunieji specialistai įdarbi­ nami rajonų ir miestų finansų skyriuose, Finansų ministe­ rijoje. Jie dirba ekonomistais ir vyr. ekonomistais, revizo­ riais ir vyr. revizoriais, įvairių padalinių viršininkais, tgyję praktinių įgūdžių, sumanūs specialistai skiriami fi­ nansų skyrių vedėjais, Finansų ministerijos skyrių ir val­ dybų viršininkais, jų pavaduotojais.

KREDITININKAI dirba Valstybinio banko miestų ir rajo­ nų skyriuose, Respublikinėje kontoroje, Statybos banko kontoroje, taupomųjų kasų sistemoje. Pareigos įvairios: ekonomistai, vyr. ekonomistai, revizoriai, skyrių ir kitų pa­ dalinių viršininkai, jų pavaduotojai ir kt. Sumanūs specia­ listai skiriami banko įstaigų valdytojais, Valstybinio ar Statybos banko kontorų skyrių ir valdybų viršininkais, jų pavaduotojais.

PRAMONĖS FINANSŲ SPECIALIZACIJOS specialistai dir­ ba įmonių arba šakinių ministerijų ir žinybų finansinėse tarnybose (skyriuose) ekonomistais ir vyr. ekonomistais (finansininkais), o sumanūs ir gabūs skiriami įmonių fi­ nansų skyrių viršininkais ir net gali būti įmonių vadovais (direktoriais, jų pavaduotojais); Jie taip pat gali tapti ša­ kinių ministerijų ir žinybų finansų skyrių ir valdybų vir­ šininkais, jų pavaduotojais. Be to gali sėkmingai darbuo­ tis įmonės kituose padaliniuose (realizaacijos, tiekimo, planavimo skyriuose, ekonominėse laboratorijose, biuruo­ se ir kt.), kaip planuotojai, analitikai, ekonomistai, padali­ nių vadovai. Žemiausių profesinių pareigų mėnesinis atlygis — apie 100 rb, o aukštesnių pareigybių atlygiai žymiai didesni.

Galutinį kiekvienos profesijos pareiavbės uždarbį ap­ sprendžia papildomai mokamos premijos, atsižvelgiant į darbą ir pasiektus bendrus ir individualius darbo laimėji­ mus.

Pats darbas yra gyvas ir judrus, susijęs su išvykomis į įmones, įstaigas ir organizacijas arba objektus, o dirbant centriniuose organuose — į rajonus ir kitus miestus. Ypač gerai galima susipažinti su savo kraštu dirbant revizoriu­ mi.

Darbo pobūdis kartais sukelia nervinę įtampą, ypač sprendžiant sudėtingus ir ginčytinus klausimus, arba kai Įmonių, įstaigų ir gyventojų interesai susikerta su visuo­ meniniais valstybiniais interesais, kuriems atstovauja ir gina finansininkai ir kreditininkai. Tad visada reikalingas principingas santūrumas, išradingumas ir kūrybiškumas, sureguliuojant santykius ir tarpusavio interesus pagal ga­ liojančius įstatymus ir normatyvinius dokumentus. Šią profesiją gali įsigyti visi minėtų savybių piliečiai, kurie domisi ekonominiais piniginiais santykiais tarp įmo­ nių, tarp valstybės ir gyventojų, tarp įmonių ir jų dar­ buotojų, pinigų cirkuliacija, piniginių santykių ir pinigų cirkuliacijos planavimu, organizavimu ir reguliavimu. Be visuomeninių mokslų studijuojama aukštoji matematika, tikimybių teorija, matematinis programavimas, skaičiavi­ mo mašinos ir programavimas ESM, konkrečios ekonomi­ kos disciplinos, specialybės ir specialiacijos dalykai. Sta­ cionaro studentai atlieka mokomąją ir gamybinę praktiką Įmonėse, finansinėse ir kreditinėse įstaigose. Mokymo pla­ nai ir programos įgalina paruošti plataus profilio aukštos kvalifikacijos, plačios erudicijos specialistus — finansinin­ kus ir kreditininkus.

Doc. B. KILIUS

tuouoinincs inromnacinos mecHAnizaoro apooRoaimo ooGaniz&vimAS Ekonominės infor'maC'l0® apdorojimo organizatonC' sprendžia, kaip panaudoti „protingas“ mašinas gamykių, susivienijimų, ministerijų Ir kt. organizacijų veiklos duomenų apdorojimui.

Be bendrų visuomeninių mokslų disciplinų dėstoma aukštoji matematika, ekonominių informacinių procesų matematinis modeliavimas, algoritmizavimas ir programavimas, ekonominių skaičiavimų sutvarkymas ir paruošimas mašininiam apdorojimui, skaičiavimo mašinų veikimo pagrindai ir jų darbas; giliai studijuojamos konkrečios ekonominės disciplinos: liaudies ūkio ir įmonlų planavimas, buhalterinė apskaita, statistikos teorija ir ekonominė statistika. Mokoma, kaip reikia tvarkyti ir organizuoti įvairių ekonominlų uždavinių sprendimo bei skaičiavimo procesus, pavyzdžiui, kaip organizuoti skaičiavimo centrų, stočių ir atskirų jų tarnybų darbą, kaip skaičiavimo mašinomis padėti planuotojams, buhalteriams, gamybos organizatoriams.

Baigusiems suteikiama in-

Štai Siek tiek su­ sipažinome su trim FAKULTETAIS. KOKĮ DABAR PASIRINKTI? „NORĖTUME SUŽINO­ TI APIE FINANSŲ IR APSKAITOS FAKUL­ TETĄ, JO SPECIALY­ BES, KUR JO ABSOL­ VENTAI SKIRIAMI DIRBTI". — RAŠO GRUPĖ ROKIŠKIO E. TICKAUS VIDURINĖS MOKYKLOS ABITU­ RIENTŲ.

ISPILDOME JŲ PRAŠYMĄ.

rojimo organizatorių kadrų, sugebančių tas sistemas pro­ jektuoti ir aptarnauti. Todėl šie specialistai turi plačias tarnybines perspektyvas.

Baigę šią specialybę gali dirbti betarpiškai „gamybo­ je“ — skaičiavimo centrų ir stočių pamainų meistrais, in­ žinieriais, viršininkais, vado*i"’eriaus ’ ekonomisto kva- vaujančais darbuotojais, inži­ nieriais projektuotojais, Hnkacija. grupių vado­ Ekonominės informacijos projektavimo mechanizuoto apdorojimo or­ vais ir skyrių viršininkais. gartJzaC°rių laukia visur, kur Doc. L. SIMANAUSKAS e konorrt Įsūnis ,,padeda“ skaičiavimo mašinos arba sprendžiami tų mašinų panaudojiKIEKVIENOJE įmonėje kas­ mo klausimai.

Baigusieji šią vyksta šimtai tūks­ specialybę dirbs įmonių bei dieną organizacijų skaičiavimo tančių ūkinių operacijų, ku­ privalo re­ centruose ir stotyse, duome- rias buhalteris nų apdorojimo technologinio gistruoti, apskaityti ir anali­ proceso projektuotojais ir zuoti. Buhalteris veda mate­ vertybių apskaitą, darbo pagal tuos projektus rialinių organizatoriais.

Be to, šie kontroliuoja plano vykdymą, finansinės ūkinės specialistai reikalingi įvai išaiškina rezultatus, sudaro riuose projektavimo biuruo- veiklos se, kuriuose kuriamos auto- kalkuliacijas, balansus ir ata­ matizuotos valdymo sistemos; skaitas ir jas pateikia aukš­ mokslinio tyrimo institutuo- tesnei organizacijai, teikia ap­ se, kurie tiria ekonominę in- skaitos duomenis operatyvi­ Buhalte­ formaciją, jos tvarkymą Ir niam vadovavimui. apdorojimą; aukštosiose ir ris atlieka piniginių ir pre­ vertybių specialiosiose vidurinėse mo- kinių materialinių tikrina, ar kyklose. kur dėstomos skai- inventorizaciją, atsiskaitymo, fi­ čiavimo mašinų ir jų panau- laikomasi bei sąmatinės dojimo planavimo bei apskai- nansinės drausmės, atskleidžia rezer­ tos darbams disciplinos, įmonės ir organizacijos jau vus, padeda įdiegti ir stiprin­ ir įgyvendinti šiandien norėtų turėti auto- ti ūkiskaitą matizuotas valdymo sistemas, ekonomijos režimą.

Dar labiau sudėtingas ir Bet deja, jų norai kol kas labai sunkiai įgyvendinami, kūrybingas vyriausiojo bu­ nes nėra ekonominės infor- halterio darbas. Vyriausiasis macijos mechanizuoto apdo- buhalteris nustato dokumen-

yra kitokia negu pvz., jų ko­ legoms, studijuojantiems matematiką. Ekonomistas - k“ bernetikas — tai visų pirma gilus ekonomistas, žinantis matematiką, o ne atvirkščiai. Čia studijų metu pagrindinis dėmesys skiriamas taikomo­ sios matematikos įsisavini­ mui, bendros matematinės mąstymo kultūros išugdymui, kad Jis sugebėtų ūkio valdy­ mo procesus nagrinėti jos pagalba. Aišku, norint kiber­ netikos principus, matemati­ nius metodus taikyti ūkio valdyme, pirmiausia reikia tą ūkį ir Jo valdymą giliai pa­ žinti, žinoti jų raidos dės­ ningumus.

Dėl to ekonomis­ tai - kibernetikai plačiai stu­ dijuoja pramonės gamybos

mų paruošimas ir priėmi­ mas. Norint ūkinius sprendi­ mus paruošti, reikalinga eko­ nomines problemas nusakyti, suformuluoti, aprašyti, šiaip ekonomistas jas formuluoja žodžiais, pasitelkęs statisti­ kos ir kitokias žinias. Ekono­ mistas - kibernetikas jas ap­ rašo matematiškai.

Kiekvie­ nas toks aprašymas nusako, kokia reikalinga ekonominė informacija uždaviniui spręs­ ti ir kokią informaciją gausi­ me, išsprendę uždavinį. Tai­ gi, ūkio valdymas yra milži­ niška tokių, tarpusavyje susi­ jusių uždavinių grandinė.

Tiek mūsų respublikoje, tiek ir visoje šalyje vyksta sparti ūkio valdymo mecha­ nizacija, kuriamos automati­

technologiją, ekonomiką, organizavimą, planavimą.

Gilios pramonės ekonomi­ kos žinios yra toji medžiaga, iš kurios, remiantis kiberne­ tikos principais ir matemati­ niais metodais, sudaromi ūkio valdymo problemų ap­ rašymai — ekonominiai — matematiniai modeliai. Spren­ džiant ūkio valdymo proble­ mą, dažnai turime situaciją: ūkio valdymo problemą rei­ kia suformuluoti kaip mate­ matinį uždavinį, moksliškai tai vadinama ekonominių procesų matematiniu mode­ liavimu. Tokio modelio spren­ dimas galimas tik pasitelkus šiuolaikinę skaičiavimo tech­ niką. Ekonomistas - kiberne­ tikas turi gerai išmanyti apie skaičiavimo mašinų galimy­ bes, mokėti Jų kalbą, kad ga­ lėtų pateikti savo uždavinį Joms spręsti. Dėl to jie stu­ dijuoja ESM ir programavi­ mą ESM. ekonominės infor­ macijos apdorojimą ESM. Sprendžiant matematikos uždavinį mokykloje, darbas baigtas, kai gaunamas spren­ dinys. Kitaip yra sprendžiant ekonominius - matematinius uždavinius. Gavus sprendinį, Jį reikia patikrinti ekonomi­ nės teorijos gyvenimo prakti­ kos požiūriu, čia taip pat rei­ kalingos plačios ekonomikos ūkio valdymo praktikos ži­ nios. ūkio valdymas, kaip ir bet kuris valdymas, yra informa­ cinis procesas: ūkio sprendi­

zuotos Jo valdymo sistemos.

Tokią sistemą kuria dideli įvairių specialistų kolekty­ vai, ekonomistai, matemati­ kai, informacijos apdorojimo specialistai, elektronikos ži­ novai ir t. t. čia reikalingi ir ekonomistai kibernetikai: jie valdymo problemas for­ muluoja kaip ekonominius matematinius uždavinius.

Okio valdymas, be savo technologinės pusės (kaip ekonominė informacija per­ dirbama ir priimami sprendi­ mai), turi ir socialinę pusę: jis išreiškia žmonių, kolekty­ vų interesus. Dėl to ekono­ mistas - kibernetikas, saky­ tume, yra socialinio gyveni­ mo inžinierius.

Studijų me­ tais jis domisi sociologijos, psichologijos, žmonių elgse­ nos problemomis, nes šios ži­ nios reikalingos teisingam valdymo uždavinių formula­ vimui, sprendinių aiškinimui, o praktiniame darbe glau­ džiai bendradarbiauja ne tik su įvairaus profilio ekono­ mistais bei matematikais, bet ir su sociologais, darbo psi­ chologais.

Baigę šią specialybę dirba ekonomistais - matematikais respublikos pramonėje: įmo­ nių gamybos — planavimo skyriuose, ekonominės anali­ zės biuruose, firmų, ministe­ rijų ekonominiuose padali­ niuose, respublikos ūkio pla­ navimo organuose, įvairiuose mokslinio tyrimo institutuo­ se, projektavimo biuruose ir

Statistika — mokslas apie visuomeninių reiškinių kie­ kybinio tyrimo metodus ir šių metodų naudojimą. Nau­ dojantis statistikos metodais, surenkama ir apibendrina­ ma informacija apie įvairiau­ sius visuomeninės veiklos reiškinius. Tokią informaciją sudaro duomenys apie gy­ ventojus, gamybą, vartojimą ir t. t. Duomenis surenka ir apdoroja ne kas kitas, o statistikai, naudodamiesi moksliniais statistikos meto­ dais. Tokie duomenys nepa­ prastai reikalingi valstybės ir liaudies ūkio valdymo bei planavimo organams.

Statistikų darbo turinį su­ daro ne tiktai statistinės in­ formacijos surinkimas, bet ir Jos apdorojimas, analizė bei naujos statistinės infor­ macijos gavimo projektavi­ mas.

Statistikų darbą pa­ lengvina skaičiavimo techni­ ka. Elektroninių skaičiavimo mašinų panaudojimas įgalina giliau prasiskverbti į anali­ zuojamus visuomeninius reiš­ kinius, pažinti ir išaiškinti susidariusius dėsningumus.

Ypač dideles galimybes sta­ tistikai suteiks automatizuo­ tos statistinių duome-ių ap­ dorojimo sistemos sukūri­ mas.

Statistiko profesija yra vienintelė, turinti da­ lykinius ryšius su kiekviena valstybinės visuomeninės ar ūkinės veiklos ląstele.

Statistika, Statistikų darbas sukau­ piant ir apdorojant duome­ nis apie visuomenės ūkinę veiklą skiriasi nuo ekonomi­ nės informacijos mechani­ zuoto apdorojimo specialistų darbo.

Statistikai nustato, kokius rodiklius ir jų gru­ pes reikia gauti iš didžiulio duomenų srauto, o ekono­ minės informacijos mechani­ zuoto apdorojimo specialis­ tai nustato būdus šiems ro­ dikliams gauti.

Statistikai dirba LTSR Centrinėje statistikos valdy­ boje ir jos padaliniuose — miestų ir rajonų statistikos valdybose ir inspektūrose.

Statistikai reikalingi ir ki­ toms respublikinėms žiny­ boms — visų pirma, valsty­ binei plano komisijai ir mi­ nisterijoms. Dažniausiai sta­ tistikai dirba ekonomistais ir vyr. ekonomistais. Atlygini­ mas svyruoja nuo 100 iki 150 rb.

Tačiau, įgijus reikiamą pa­ tirtį, statistikai su aukštuoju išsilavinimu turėtų užimti rajoninių statistikos inspektūrų viršininkų pareigas.

Dirbant respublikinėje cent­

BUHALTGRine APSKAITA tacijos ir dokumentų apyvar­ tos sistemą, chronologinės ir sistematinės apskaitos vedi­ mo bei tikrinimo būdus, su­ vestiniams buhalterijos duo­ menims gauti metodiką, or­ ganizuoja skaičiavimo maši­ nų naudojimą. Vyriausiasis buhalteris racionalizuoja ap­ skaitos metodus ir technika, organizuoja apskaitos dar­ buotojų darbą, planuoja ir kontroliuoja apskaitos darbą ir pan. Vyriausiems buhalte­ riams yra pavaldžios skai­ čiavimo mašinų stotys ir biu­ rai, kurie dirba ne tik bu­ halterijai, bet ir kitiems sky­ riams.

Vyriausiasis buhalteris greta direktoriaus yra pilnai atsa­ kingas už finansinės, biudže­

tinės ir sąmatinės drausmės laikymąsi, apskaitos vedimą ir atskaitomybės pristatymą.

Tarybinis buhalteris iš pa­ prasto ūkinių operacijų re­ gistratoriaus virsta aktyviu ūkinių procesų reguliatoriu­ mi, aktyviai veikia visą ūki­ nių darbų eigą, iškelia darbo trūkumus, padeda juos šalin­ ti ir tuo gerina socialistinių ūkinių organizacijų darbą.

Dabar buhalteris vietoje „juodo“ techniško darbo analizuoja įmonės ūkinę veiklą, ieško būdų ir prie­ monių atskirų įmonės gran­ džių darbui pagerinti. Buhal­ teris tampa ne tik socialisti­ nės nuosavybės kontrolieriu­ mi, bet ir vienu iš aktyvių įmonės vadovų.

t. t., žodžiu, visur ten, kur su matematika ir ESM ieško­ ma geriausių sprendimų.

Praktikoje ekonomisto - kibernetiko laukia nuolatiniai sunkūs ieškojimai. Vadinasi, studijos nesibaigia su Uni­ versiteto baigimu. Teks nuo­ latos studijuoti valdymo problemas, tobulinti Jų tyri­ mo metodus (gilintis mate­ matikoje ir skaičiavimo tech­ nikoje). Bet šis, iš tiesų, ne­ lengvas, darbas šimteriopai apsimoka naujų atradimų džiaugsmu.

Būdami šiuolaikinio profi­ lio ekonomistais, gerai žino­ dami matematiką ir ESM, ekonomistai kibernetikai turi labai plačias galimybes reikštis moksliniame tiria­ majame darbe.

ESM kokybiškai keičia ūkie valdymo metodus ir princi­ pus. Dėl to ekonomistai - ki­ bernetikai, gerai įvaldę tuos naujus ūkio valdymo meto­ dus ir principus, turi plačias perspektyvas praktiniame darbe: savo universitetines žinias papildę praktiniu pa­ tyrimu, jie gali tapti labai stambiais ūkio valdymo spe­ cialistais. Tuo labiau, kad to­ kių specialistų labai trūksta.

1971 metų pavasarį mūsų universitetas išleido pirmąją ekonomistų kibernetikų laidą. Beje, ir visos Tarybų Sąjungos mastu tai nauja specialybė: vos trys procen­ tus visų studentų ekonomis­ tų sudaro busimieji ekonomi­ nės kibernetikos specialistai.

Ekonominės kibernetikos specialybė, žinia, kelia ir tam tikrus reikalavimus. Jau pra­ džioje minėjome, kad ši spe­ cialybė pasirinktina tiems, kurie myli matematiką. Ir ne tik dėl jos pačios, o dėl to, kad Ji leidžia išspręsti svar­ bius praktinio gyvenimo už­ davinius. Būsimą specialistą turi dominti visuomeninės ir visų pirma — ekonominės problemos.

Kadangi ši spe­ cialybė yra ekonomikos ir matematikos sintezė, tai ji reikalauja abstraktaus mąs­ tymo, atidumo, kruopštumo, valios, greta to Ir lakios fan­ tazijos, nes ekonominių pro­ cesų modeliavimas kol kas yra pusiaukelėj tarp mokslo ir meno.

Praktiniame darbe ekono­ mistas - kibernetikas susi­ durs su žmonių valdymu. Dėl to jis turi mėgti organizuotu­ mą,. bendrauti su žmonėmis, nesibodėti visuomeniniu dar­ bu.

EKONOMINĖS KIBERNETIKOS KATEDRA

rinės statistikos valdyboje, taip pat galimi įvairūs pa­ aukštinimai, nes specialistų su aukštuoju išsilavinimu da­ bar trūksta.

Statistika naudodamasi matematiniais metodais Išlie­ ka visuomeniniu mokslu, nes jos tyrimo objektas yra ma­ siniai visuomeniniai reiški­ niai. Todėl studijuojant sta­ tistiką vienodai svarbu do­ mėjimasis tiek visuomeni­ niais, tiek matematiniais mokslais. Statistikos studijos susideda iš visuomeninių mokslų, matematikos, specia­ liųjų statistikos ir bendraekonominių disciplinų.

To­ dėl statistikos specialybės studentai įgyja ir bendrą ekonomisto paruošimą, ku­ riame nemaža vietos skiria­ ma socialistinių įmonių eko­ nomikai.

Visapusiškas išprusimas ir platus išsilavinimas yra būti­ nas kiekvienam specjalistui, tačiau šių savybių trūkumas labiausiai atsiliepia statistiko darbui. Norint analizuoti vi­ suomeninius reiškinius, būti­ na giliai žinoti valstybinę — visuomeninę sandarą, visuo­ meninės gamybos organiza­ vimą, planavimą ir apskaitą.

Be to, būtina žinoti ir anali­ zės metodus.

Todėl statisti­ kas turi būti „visa žinančiu“ specialistu.

Vyr.

dėst. O. KVEDARAS

Buhalterinės apskaitos spe­ cialybės studentai be discip­ linų, kurias studijuoja visų kitų ekonomikos specialybių studentai, mokomi dar nau­ dotis skaičiavimo technika ekonominiams uždaviniams spręsti, ūkinei veiklai anali­ zuoti. Štai kodėl aukštos kva­ lifikacijos buhalterinės ap­ skaitos specialistai dirba ne tik įvairių liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų, organizacijų, susivienijimų (vyresniaisiais) buhalteriais, bet jie taip pat yra skiriami minėtų organiza­ cijų vyr. ekonomistais, pla­ nuotojais ir pan. Taigi, eko­ nomisto - buhalterio specia­ lybė yra žymiai platesnio po­ būdžio, nei visos kitos ekono­ mistų specialybės. Ji yra taip pat ir viena pačių įdomiau­ sių ekonomistų specialybių.

Doc. J. MACKEVIČIUS Buhalterinės apskaitos katedros vedėjas

ATEIKITE PRIE MŪSŲ BERŽELIO,

Rugsėjo pirmosios iškilmės Filologijos ir Istorijos faultetų kieme.

J. MAŽEIKIO nuotr.

Universitete niekada netrūksta ekskursijų, dažnai čia nutinkami ir garbingi svečiai. Svečių knygoje — valstybi­ nių veikėjų, kosmonautų, kino artistų parašai. ..

Sausio 9 d. Universitete lankėsi Tarybų Sąjungoje vie­ šinti Norvegijos Komunistų partijos delegacija, kuriai va­ dovauja Norvegijos KP pirmininkas R. Larsenas. Pokalby­ je dalyvavo Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorektoriai J. Grigonis ir B. Sudavičius, partinio komite­ to sekretorius P. Bernatavičius, LTSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoja L. Diržinskaitė, respublikos aukš:ojo ir spec. vidurinio mokslo ministras H. Zabulis ir kt.

NUOTRAUKOJE: svečiai apžiūri Universiteto rūmus.

— Filologijos fakultetas puikuojasi Mūzų vestibiuliu.

Atrodo, mūzos dauqiau glo­ boja merginas: fakultetas gana „moteriškas“.

Kodėl taip yra?

Filologijos fakulteto prodekanas doc. J. BALKEVIČIUS: — Vyrai, matyt, vengia fa­ kulteto dėl to, kad didelė dauguma mūsų absolventų skiriami Į mokyklas.

Dabar mokytojais dirba beveik vienos moterys. Manau, kad dali sunkumų, su kuriais su­ siduriame mokykloje, būtų galima įveikti lengviau. Jei būtų daugiau mokytojų vyrų, ši profesija vyrui tinka ne mažiau kaip moteriai, tiktai jaunuoliams reikia daugiau susipratimo, sakyčiau, netgi patriotinio jausmo. Ir pačia­ me fakultete gyvenimas žy­ miai pagyvėtų. Antras daly­ kas — abiturientai dažnai galvoja, kad Į mūsų fakultetą galima stoti tik turintiems li­ teratūrinių gabumų. Ne visai taip. Universitetas ruošia ne poetus ir rašytojus, bet filo­ logus — kalbos ir literatūros žinovus, literatūros istorikus, kritikus.

Visi studentai gali pa­ pildomai studijuoti ir studi­ juoja italų, ispanų, švedų, arabų kalbas.

Universitete studijuojamos Ir senosios kal­ bos — lotynų, senoji indų kalba sanskritas, senoji ispa­ nų, gotų.

— Ar teisinga nuomonė, kad filologui nereikalingi tikslieji mokslai?

— Tikslieji mokslai netgi būtini, šiuolaikinis kalbos mokslas nedaug kuo skiriasi nuo jų.

Literatas gali sėk­ mingai studijuoti kitą spe­ cialybę ir likti poetu, o su tiksliųjų mokslų polinkiais jaunuolis gali tapti geru kal­ bininku.

Netgi žmonės, turi polinki 1 techniką ar matematiką, gali susirasti savo vietą fllogijoje, žinoma. daugiausia kalbotyroje, nors iš dalies ir literatūros moksle. Yra tokia filologijos sritis — eksperi­ mentinė fonetika, kur kalba tiriama panaudojant ekspe­ rimentinius prietaisus — magnetofonus. oscllografua, spektografus. . . Pastaraisiais metais atsirado Ir naujų kal­ botyros bei literatūros moks­ lo disciplinų, glaudžiai susi­

♦ ■ ♦ Istorijos fakultetas

ŽURNALISTAI — SAVO JEIGU AŠ NEDIRBČIAU DIPLOMATIJOS IR LAIKRAŠTYJE. Aš NEPATIR- ŠALIES AVANGARDAS. CIAU IR PUSES KŪRYBINIŲ POLITIKOS JIE FORMUOJA VISUOMENI­ DŽIAUGSMŲ. , ORGANIZUOJA ŽURNALISTIKA — PLAC­ NE MINTĮ NEĮKAINOJAMAS YRA — Lenino premijos laurea- DARMAS. KURIAME RAŠY­ JĄ. as rašytojas S. Michalkovas TOJAS IŠBANDO SAVO GINK­ ŽURNALISTO OBJEKTYVU­ MAS. JEI TIK JIS NĖRA SALĄ — ŽODĮ. įpie žurnalistiką

Psichologija ir vyrai zacija. Besiplečiant Lietuvos filosofijos ir sociologinės min­ ties tyrinėjimams, ši specialy­ bė tampa ypač reikalinga.

LTSR Mokslų akademijoje įsteigtas filosofijos ir sociolo­ gijos sektorius, kuriame vyk­ domi ir konkretūs sociologi­ Nuo 1971 m. prie psicholo­ niai tyrimai. Universitete vei­ gijos yra filosofijos speciali­ kia Filosofijos ir naujai įkur­

tika. Iš psichologo reikalau­ jama vyriškų savybių: tvirto charakterio, iniciatyvos, suge­ bėjimo bendrauti su žmonė­ mis, greitai orientuotis situa­ cijoje, priimti sprendimus ir trumpai išreikšti išvadas.

Jau Įėjo tradtcijon mūsų katedros pirmakursių pirma­ sis rašto darbas „Kodėl pasi­ rinkau bibliotekininko spe­ cialybę?“ Daugumos apsisprendimą lėmė dažniausiai iš mažumės prasidėjusi jų draugystė su knyga, metais stiprėjusi Ir išaugusi t palaimingą pagarbą šiam žmogaus minties tva­ riniui. Kaip tik nuo šių Impulsų Ir prasideda bibliotekinin­ kystės specialistas.

Kitų paskatų tarpe — pedagoginio potraukio pajutimas — tok;a mūsų specialybei reikalinga žmogiškoji ypatybė ir interesas. Vakarykštė abiturientė, klek talkinusi mo­ kyklos bibliotekininkei, rašė: „Aš ne tik kad mėgau, aš džiaugiausi dirbdama su valkais. Kiek tikro pasitenkini­ mo man suteikdavo valandėlės, parenkant vaikui knygą ar klausantis jo čiauškėjimo apie perskaitytą kūrini, jo vai­ kiškų — tokių naivių ir Įdomių — samprotavimų apie knygos herojų, i kuri Jis nori būti panašus. ..“ Iš tiesų mūsų specialybės ir profesijos žmoguje turi susiderinti literatūros mylėtojas, sakytume, talentingas skaitytojas ir pedagogas, norįs ir gebąs bendrauti su žmogumi, atėju­ siu bibliotekon, ir su knyga — dviem gyvais sudėtingais pasauliais.

Mosklo disciplinos ir dėstytojų sugebėjimai nukreipti ug­ dyti ir formuoti bibliotekininko — knygos žinovo ir peda­

ros vedėjas filolog. m. kand.

A. TEKORIUS: Svarbiausias mūsų uždavi­ nys yra ruošti respublikai aukštai kvalifikuotus užsie­ nio kalbų dėstytojus viduri­ nėms mokykloms, techniku­ mams ir kitoms aukštosioms mokykloms Reikia pabrėžti, kad Universitetas yra vie­ nintelė respublikoje aukštoji mokykla, kurioje ne vien to­ bulai išmokstama viena užsie­ nio kalba, bet ir dar įgyja­ ma filologo kvalifikacija.

Be to, visiems yra žinoma, kad kas 10—12 metų infor­ macijos kiekis pasaulyje padvigubėja, suprantama, ir informacijos kiekis užsienio kalbomis.

Daugelyje įmonių ir konstruktorių biurų veikia techninės informacijos sky­ riai, gimsta naujas mokslasinformatika.

Užsienio kalbų specialistai čia labai reika­ lingi. Plečiantis kultūriniams ir ūkiniams ryšiams su už­ sienio šalimis, gimsta nauja kategorija — tokių ryšių tvarkytojai, šiam darbui rei­ kalingi žmonės, moką n« vieną užsienio kalbą, ypač vyrai.

Dalis absolventų tampa lei­ dyklų darbuotojais, kiti — grožinės literatūros ir poezi­ jos vertėjais.

— Pačios gražiausios ir įdomiausios studentiškos šventės vyksta Istorijos ir Filologijos fakultetų kieme.

Prašom keletą žodžių apie tradicijas.

Fakulteto komjaunimo biu­ ro sekretorė G. MARCINKE­ VIČIŪTĖ: — Mūsų universitete yra mokęsi tokie garsūs žmonės, kaip S. Daukantas, A. Micke­ vičius, S. Stanevičius, dirbo literatūros kūrėjai V. Myko­ laitis-Putinas, B. Sruoga, fa­ kultetas jau pokario metais išleido į gyvenimą dabar ži­ nomus .poetus Just. Marcin­ kevičių, A. Baltakį, A. Mal­ donį, M. Martinaitį ir daug kitų. Čia jau susiklostė huma­ nitarinės tradicijos. Jos susi­ jusios su Sarbievijaus (Lietu­ vos poetas, kūręs eiles loty­ nų kalba) kieme augančiu berželiu.

Apie jį sukasi ir linksmos studentiškos šventės. Prie Jo priimame pirmakursius. . .

Norintiems istoriją studijuoti

Filologijos fakultetas

Diplomatijos ir politikos avangardas

Universitete jau kelinti meai rengiami darbo ir inžineriįės psichologijos specialistai, curie turėtų dirbti pramonės monių mokslinio darbo orgaįizavimo grupėse, tirdami dar>o vietos sutvarkymo, vado­ vaujančių kadrų ir darbinin:ų santykius, darbo našumo ir tokybės pakėlimo ir kt. klau­ simus. Dėstomi specialūs psi:hologijos dalykai, anatomija r fiziologija, aukštoji matema­

jusių su matematika, kiber­ kartais negailima spalvų — netika, semiotika (mokslu ši specialybė niekad nebuvo apie ženklų sistemas). lengva tiems, kurie nesiten­ kino vidutiniškumu, o siekė Kokių dalykų mokosi Uni­ tikros profesionalizacijos. versitete būsimieji lituanis­ Žinoma, yra ir ,,linksmoji“ tai? Kokie būdo bruožai rei­ studento veiklos dalis, susi­ kalingi filologui? jusi su studentiškomis tradi­ Lietuvių literatūros kated­ cijomis, kelionėmis ir pra­ ros vedėjas doc. V. AREŠKA: mogomis — su visa tuo, kas Literatūrą myli visi — be­ būdinga tarybiniam akade­ velk visi, tačiau tai dar nėra miniam jaunimui ir jaunys­ tikrasis pašaukimo ženklas tei. Tačiau ilgalaikį džiaugs­ studijuoti literatūrą Filologi­ mą būsimasis lituanistas su­ jos fakultete, — nors tai la­ ras tik giliose studijose, kū­ bai svarbus ženklas. Litera­ rybiniuose ieškojimuose, tūros tikrai teks perskaityti knygose, visuomeniniame kalnus, bet dar didesnius darbe. kalnus būsimam lituanistui teks perskaityti ir tokių vei­ Rusų kalbos katedros doc. kalų. kurie yra laikomi „sau­ E. GALNAITYTĖ pasakoja apie sais“ ir nuobodžiais. „Sau­ rusų kalbos ir literatūros sų“ dalykų programoje ne­ specialybę: maža, tačiau be Jų nebus tik­ Rusų kalba greta gimto­ ro literatūros tyrinėtojo ar sios mūsų gyvenime kasdien kritiko. Tai pirmiausia gim­ tampa vis reikalingesnėj kaip tosios kalbos dalykai. Be to. tautjj bendravimo priemonė. dar būtina gerai išmokti ru­ Rusų kalbą, žinoma, galima sų kalbą ir mažiausia bent išmokti ir nestudijuojant Uni­ vieną užsienio kalbą, susipa­ versitete, bet norint būti ge­ žinti su latvių, lotynų kalba, ru šios srities specialistu, kuri ne vieną lituanistą nu­ vien gero kalbos mokėjimo varė i „kapus“. O kur dar li­ nepakanka.

Tie abiturientai, teratūros teorija, estetika: kurie pasirinks rusų kalbos stilistika. visuomeniniai ir literatūros specialybę, gi­ mokslai, padedą suformuoti liai susipažins su rusų kalbos tvirtą pasaulėžiūrą, tapti as­ vystymosi dėsniais, jos struk­ menybe.

Taigi neužtenka tūra, pagrindinėmis rusų kal­ vien meilės literatūrai, bet botyros kryptimis ir pan. reikia ryžto ir beveik uni­ Šios specialybės studentai versalių gabumų, pagaliau giliai studijuoja ir rusų lite­ stiprios valios, vidinės dis­ ratūrą. Stuidentams skaitomi ciplinos Ir. . . geros sveika­ ir specialūs kursai, susiję su tos. Tačiau tai verta dėmesio mūsų respublikos specifika: specialybė, verta jai atiduoti lyginamoji rusų ir lietuvių Jaunystės entuziazmą ir |ė- kalbų gramatika, kalbų kon­ gas. Čia yra kur pasireikšti. taktu ir vertimo problemos Respublikoje nuolat trūksta ir pan. gerų literatūros žinovų ir Baigę šią specialybę ab­ subtilių Jos vertintojų — solventai dažniausiai dirba mokslininkų, kritikų ir lite­ pedagoginį darbą, t. y. mo­ ratūros populiarintojų, re­ kytojais vidurinėse mokyklo­ daktorių ir vertėjų, pagaliau se. dėstytojais aukštosiose gerų literatūros mokytojų, mokyklose, vertėjais, redak­ sugebančių atskleisti gimto­ toriais ir t. t.

Be to, rusissios kalbos ir literatūros ža­ tams atsiveria plačios gali­ vesį.

Daugumai lituanistų mybės dirbti mokslinį dar­ kaip tik ir teks derinti kūry­ bą. Kaip žinome rusų ir lie­ binę veiklą su pedagogine tuvių kalbos yra giminingos, reiški­ veikla — teks būti mokyto­ be savitų specifinių jais. nių, turi ir daug bendrų nagrinėjimas O tiems, kurie turi įgimtą bruožų, kurių talentą rašyti, kurti, taip pat reikalauja gero abiejų kalbų čia sudarytos sąlygos ugdy­ mokėjimo ir gilaus filologinio ti kūrėjo įgūdžius ir kelti pasiruošimo. meistriškumą.

Tačiau aš nepoetizuoju stu­ Kokį darbą dirba baigusieji dento filologo gyvenimo ro­ užsienio kalbų skyrių?

Vokiečių filologijos katedmantikos. kuriai nupiešti

ARBA 5 FILOLOGŲ ATSA­ KYMAI ABITURIENTUI

PATS TYRIKAS, KURIAM BŪTI ŽANRAS DIKTUOJA SUBJEKTYVIAM PATEIKIANT ------- MEDŽIAGAS. AKTUALIAS ŽURNALISTAS GERAS UŽ VIDUTINĮ BRANGESNIS RAŠYTOJĄ. „Žurnalist'

ta Filosofijos istorijos ir ateiz­ mo katedra. Universitete ple­ čiasi galimybės studijuoti šį mokslą. 1970 m. Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra įkūrė būrelį, kuriame įvairių specialybių studentai nagrinė­ ja Lietuvos filosofinės minties istoriją, pasaulinę filosofijos klasiką bei šiuolaikinę ~ bur­ žuazinę filosofiją.

Prof. A. GUČAS, aspirantas A. NESAVAS

„Su viltimi, pavydu, meile“ gogo — asmenybę, kuria; mūsų gyvenamasis metas kelia vis didesnius reikalavimus. Todėl mokymo planuose Įves­ tos naujos disciplinos.

Dabar skaitomi psichologijos, pedagogikos sociologijos kursai. Nebedera ir laiko uždavinių nebeatitinka tik dau­ giau Intuityvus, nei mokslu pagristas, knygos ir skaityto­ jo pažinimas. Būsimasis specialistas turi suvokti ir šian­ dienos žmogaus psichologijos, sociologijos problematiką.

Visiems specialybės studentams dėstomos taip pat aukš­ tosios matematikos, programavimo, elektroninių skaičiavi­ mo maš;nų bei taikomosios kalbotyros disciplinos. Jos, be­ je, rodo, kad bibliotekininkystės specialybėje, iš esmės humanitarinėje, turi kur pritikti ir pasireikšti abiturientai su technikos, griežtųjų mokslų polinkiais bei interesais.

Antroji mūsų katedros pavadinimo dalis (. . . ir mokslinės informacijos) apibūdina tuos naujus poslinkius, kurie Įvyko ir tebevyksta knygų ir informacijos pasaulyje. Moks­ lo ir technikos revoliucija Įsakmiai skverbiasi ir Į mūsų specialybę — l visas jos sritis. Studentai nuo antrojo kur­ so jau pradeda siauresnę specializaciją.

Su labiau humanitariniais — pedagoginiais, dargi ak­

Istorijos fakultete yra isto­ rijos specialybė su savo spe­ cializacijomis. Visi studentai istorikai ketverius metus stu­ dijuoja bendrai. Klauso savo specialybės pagrindinių daly­ kų, kitų jau bendro-visuomeninio, politinio, filosofinio bei filologinio-lavinimo dalykų.

Be to, nuo trečio kurso stu­ dentai pasirenka sau speciali­ zaciją: Lietuvos TSR istorijos, TSRS istorijos, vsuotinės isto­ rijos ar archyvistikos. Trys iš šių specializacijų tenkina stu­ dentų istorikų norus giliau pažinti tautų bei šalių praeitį.

Ketvirtosios — archyvistikos — specializacijos studentai supažindinami su istoriniais dokumentais, su jų rinkimu, klasifikavimu, jų saugojimu bei panaudojimu.

Studentai dar turi atlikti ir tam tikrą praktiką mokyklose, įstaigose, pvz., pedagoginę, archyvinę ir kt. Praktika atlie­ kama Lietuvos respublikoje ir už jos ribų — Tarybų Sąjun­ gos centruose, taip pat liau­ dies demokratijos šalyse, pvz.,

Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir kt.

Baigę studijas, studentai įdarbinami Lietuvos vidurinė­ se mokyklose, technikumuo­ se, aukštosiose mokyklose, įstaigose, esančiose daugiau­ sia Kultūros ministerijos žiny­ boje.

Kviečiame tuos abiturien­ tus, kuriuos tikrai traukia istorinės studijos, kurie jaučia turį tam sugebėjimų ir, be to, tikisi, kad pedagoginis ar ku­ ris kitas darbas minėtose įstaigose suteiks jiems didelį pasitenkinimą.

Mes lauksime naujos stu­ dentų istorikų pamainos. Ją sutiksime lietuvišku „Sveiki atvykę!'1, mokysime istorijos ir kitų dalykų, o po penkerių metų, išleisdami į socialisti­ nės visuomenės darbo barus, džiaugsimės, kad ir šios pamai­ nos studentai išsineš vertingą kelialapį j gyvenimą — Uni­ versiteto baigimo diplomą.

Doc. J. GALVYDIS Visuotinės istorijos katedros vedėjas

toriniais ir meniniais sugebėjimais studentai renkasi ma­ sinių arba valkų ir mokyklų bibliotekų profili. Ola jie klauso plačius literatūros istorijos, teorijos bei praktikos dalykus ir greta jų — specialesnius, pavyzdžiui, raiškiojo skaitymo, saviveiklinio ir lėlių teatro režisūros, grafikos pagrindų kursus. Pasirinkus techninių bibliotekų specialy­ bę, sustiprintai studijuojami gamtos mokslai, pramonės ekonomika ir technologija, patentotyra bei kitos discip­ linos, ugdančios bibliotekininką ir kaip talentingą skaity­ toją. ir iš dalies Jau kaip techninio profilio specialistą.

Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros studentams specialybines disciplinas skaito žinomi specia­ listai — mokslininkai, jų tarpe tokie, kaip buvęs SNO bib­ liotekos direktorius katedros vedėjas doc. L. Vladimirovas, Istorijos fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius ir kt.

Pavadinimą šiam žodžiui parinkome iš I. Erenburgo, ku­ ris rašė, kad Į bibliotekininką žiūrįs „su viltimi, pavydu, meile“. Su viltimi, kaip i pagalbininką knygos ryšiams su skaitytoju; su pavydu, nes bibliotekininkas kasdien gali bendrauti su literatūra Ir jos vartotoju; su meile, nes jam dėkingi visi, kurie kuria literatūrą ir ją skaito.

Doc. G. RAGUOTIENĖ L. e. bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros vedėjos pareigas

MES — FIZIKAI

ČIA MES STUDIJUO­ JAME. Fizikos bei Mate­ matikos ir mechanikos fa­ kultetų rūmai Partizanų gatvėje.

LAISVALAIKIS. IV kur­ so fizikas V. Baltušis — Vilniaus aviacijos klubo narys.

PRAKTIKA. Grupė stu­ dentų fizikų Liubline (LLR).

'

KA. RUO& IA

FIZIKOS FAKULTETAS

Fizikos apibrėžimų yra daug, tačiau labai tiksliai ją apibrėžti butų sunku. Fizikos enciklopedijos žodyne rašo­ ma, kad žodis „fizika“ reiš­ kia mokslą apie gamtą. Ribos, atskiriančios fiziką nuo kitų mokslų apie gamtą, niekada nebuvo labai aiškios, jos nuolat keitėsi istorijos bėgy­ je, kinta ir dabar. Kaip nuro­ do tas pats žodynas, arčiau­ siai tiesos būtų toks šiuolai­ kinės fizikos apibrėžimas — mokslas apie materijos for­ mas, apie materijos formų sąveikas ir jų judėjimą. Ka­ dangi materijos formos, ju­ dėjimas ir sąveikos sutinka­ mos visose materialiose siste­ mose, tai fizika yra visų gamtos mokslų pagrindas. Ji yra plačiausias teorinis visos technikos pagrindas. Ameri­ kos fizikos institutas „fiziką“ apibrėžia per „fizikus“, bū­ tent „fiziku yra tas, kas sa­ vo išsilavinimą ir patirtį pa­ naudoja sąveikoms tarp ma­ terijos ir energijos mechani­ kos, akustikos, šilumos, elekt­ ros, magnetizmo, spinduliavi­ mo, atomo struktūros ir bran­ duolinių reiškinių srityse tir­ ti ir praktiškai taikyti“. Čia, šalia visų fizikos sričių iš­ vardijimo, nurodoma ir tai, kad yra grynoji fizika (są­ veikų tyrimas) ir taikomoji fizika (t. y. praktinis taiky­ mas).

Toks skirstymas, be abejo, šiandien jau nebūtų teisingas. Išeitų, kad grynoji fizika tiria fizikos dėsnius, o taikomoji — tik taiko dės­ nius prietaisų ir mechaniz­ mų veikimui aiškinti. Betgi ir taikomoji fizika juk skirta prietaisų pagalba gilinti mū­ sų žinias apie gamtą. Žinomas amerikietis fizi­ kas Džėjas Oriras duoda dar ir tokį apibrėžimą: „Fizika yra tai, kuo fizikai užsiiminė­ ja vėlai vakare*1 §Ts apibrė­ žimas rodo, kokia nelengva yra fiziko profesija — jai reikia atiduoti ne tik dienas, bet ir vakarus, ir net naktis.

Fizikos mokslas, fizikinės teorijos praėjo ilgą sunkų, labai vingiuotą kelią istori­ jos bėgyje. Šį kelią galirrfa palyginti su katedrų statyba.

Viduramžių katedros niekada nebuvo baigiamos statyti — tai baigdavosi pinigai, tai keisdavosi architektūros ma­ da, dažnai senoji katedros dalis sugriūdavo, kartais prie jos buvo pristatoma nauja dalis, šalia griežtų ir masyvių Romos galerijų sklando gotiškos arkos, arti­ mos pavojingam nestabilu­ mui. Romos galerijos — tai klasikinė fizika, o gotiškoji arka — kvantinė mechanika.

Katedra paprastai turi daug koplyčių. Čia irgi turime kie­ to kūno koplyčią, kuri gana silpnai rišasi su reliatyvumo teorijos koplyčia, o akustikos koplyčia neturi Jokio ryšio su elementarių dalelių koply­ čia. Žmonės, esantieji vienoj koplyčioj, gali apseiti be kitų koplyčių, gali išlikti gyvi, Jei­ gu kitos ir griūtų. Pati kated­ ra yra nepaprastai didinga.

Mes visi stebimės ir žavimės šiuo mūsų katedros didingu­ mu. Bet nepakanka vien ža­ vėtis.

Iškyla sudėtingesnis uždavinys — kaip užkrėsti žavesiu Jaunimą, kaip suvi­ lioti į fiziką busimuosius niutonus, faradėjus, fermius, einšteinus, kurčatovus, ta­ rnus.

Sakoma, kad, norint suvi­ lioti Jaunimą, reikėtų jį kuo nors nustebinti, sukrėsti. Ta­ čiau sunku žmogų nustebinti, jei Jis nežino tos situacijos, kurioje siurprizas duodė es­ minį pakitimą. Vargu ar nu­ stebinsiu ką nors, Jei pasa­ kysiu, kad dar labai neseniai mes žinojome tik dvi elemen­ tarias daleles — elekfronus ir protonus, o šiandien Jų jau daugiau kaip 200. Detek­

tyviniai romanai vilioja pa­ slaptimis, vilioja jų atskleidi­ mas. Fizikos teorijų sukūri­ mas gal ir nelabai žavintis.

Galima gal tik vienu būdu vi­ lioti — tai kad šioje švento­ vėje, šioje katedroje galima patenkinti savo smalsumą kaip apie mikropasaulj, ta'ip ir apie makropasaulį, galima sužinoti daug gamtos paslap­ čių, jau atskleistų ir dar ne­ atskleistų. Neaiškių klausimų fizikoje yra dar labai ir la­ bai daug. Jie laukia sprendi­ mo.

KVALIFIKUOTUS FIZIKUS RUOŠIA FIZIKOS FAKULTETAS Visi šio fakulteto auklėti­ niai įgyja fiziko specialybę.

Tačiau šiuo metu fizikos mokslas yra toks platus, kad paruošti fiziką, gerai žibantį visas jos sritis, tiesiog neįma­ noma, pagaliau, tur būt, netgi nėra tokio fiziko, kuris žino­ tų gerai šiandien fiziką. Todėl fizikai ruošiami atskiromis specializacijomis. Pirmuosius 2,5 metų visi bendrai klauso aukštosios matematikos, bend­ rosios fizikos, visuomeninių mokslų disciplinas, po to jau specializuojasi siaurose fizi­ kos srityse. Kad galima būtų gilintis į kurią nors vieną sri­ tį, reikia turėti tam tikrą ba­ gažą bendrų žinių. Be to, fizi­ kams labai daug reikia mate­ matinių žinių. Šiuo metu ma­ tematikos žinios būtinos, tur būt, visiems mokslams, fizikai gi jos buvo būtinos visada.

Matematika fizikui — tai įran­ kiai, be kurių neapsieinama; tai tas pats, kas batsiuviui plaktukas, siuvėjui — adata ir žirklės.

J FIZIKOS FAKULTETE YRA SESIOS SPECIALIZACIJOS: 1. Teorinė fizika, 2. Radiofizika, 3. Elektronika, 4. Puslaidininkių fizika, 5. Optika ir spektroskopija, 6. Astrofizika ir plazmos fi­ zika. Žinoma, sunku trumpame laikraščio puslapyje bent kiek plačiau nupasakoti, kas tai per sritys, kokie klausimai liečiami čia. Štai keletas min­ čių apie kiekvieną specializa­ ciją, kurias pateikia Jums, mieli abiturientai, žymiausi fa­ kulteto profesoriai ir dėstyto­ jai.

Teorinės fizikos katedros profesorius, fizikos-matemati­ kos mokslų daktaras A. Bolotinas: Kaip rodo žmogaus istorinė praktika, nė viename veiklos bare negalima laukti naujų pasiekimų, neturint iš anksto apgalvotos veiklos programos.

Tokias programas ir sudaro teoretikai, apibendrindami žmonijos veiklos rezultatus, numato tolesnes perspektyvas.

Teorinės fizikos katedros teoretikai sprendžia atomų ir molekulių kvantinės mechani­ kos, superaukšto dažnumo elektrodinamikos ir kietų kū­ nų teorijos problemas. Tradi­

cinė kryptis — kvantinė me­ chanika. Daugiau kaip 30 metų šiai krypčiai vadovauja daugeliui girdėtas nusipelnęs mokslo veikėjas, valstybinės premijos laureatas, akademi­ kas prof. dr. A. Jucys. Šios katedros darbuotojai, jų moks­ liniai darbai gerai žinomi, aukštai vertinami ne tik Tary­ bų Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Studentai čia ir ruošiasi tapti kvalifikuotais atomų ir molekulių kvantinės mechanikos specialistais.

Dauguma baigusių šią spe­ cialybę skiriami darbui į LTSR MA Fizikos ir matematikos, Puslaidininkių fizikos institu­ tus, Radijo matavimo aparatū­ ros mokslinio tyrimo institutą ir kitas įstaigas. Teoretikų pa­ reikalavimas paskutiniaisiais metais gana didelis. Šiandien bent kiek rimtesnė įmonė ar fabrikas stengiasi turėti ir teo­ retikų, tuo labiau, kad jie ne­ blogai susipažįsta su progra­ mavimo klausimais, o taip pat su elektroninėmis skaičiavimo mašinomis, todėl gali dirbti ir skaičiavimo centruose bei konstravimo biuruose.

Informacijai perduoti šiandien jau neužtenka ilgųjų ir trum­ pųjų radijo bangų. -įsisavinami nauji diapazonai, visų pirma superaukštų dažnumų (SAD.) Šias bangas pradėta naudoti dar ne taip seniai pokari­ niu laikotarpiu. Jas į pagalbą pasitelkia radioastronomija, radiolokacija, radiospektroskopija, televizija per ryšių palydovus, -jdfftis .palaikomas ryšys su kosminiais laivais, kitomis planetomis.

Radiofizikos katedros docen­ tas J. Grigas nurodo, kad superaukšto dažnumo virpesių kūrimas, stiprinimas, valdy­ mas, naujų perdavimo linijų kūrimas, panaudojant bangolaidžius, šių bangų sąveikos su puslaidininkiais, dielektrikais, segnetoelektrikais tyri­ mas yra viena svarbiausių šių dienų radiofizikos problemų. Šiuos klausimus ir sprendžia Radiofizikos katedros darbuo­ tojai.

Reikėtų pridurti, kad ka­ tedros darbuotojų indėlis ti­ riant segnetoelektrikus, jų sa­ vybes yra gana didelis. Jie — vieni iš šios srities pradi­ ninkų Tarybų Sąjungoje.

Katedroje atliekami darbai kuriant ir tiriant juostelines perdavimo linijas. Jos gami­ namos užnešant labai plonas metalines arba dielektrines juosteles ant padėklų.

Ruošiant radiofizikos spe­ cialistus, katedroje skiriamas dėmesys eksperimentiniams įgūdžiams ugdyti, skaitomi specialūs radiofizikos kursai.

Daugelis respublikos moks­ linio tyrimo įstaigų ir gamyk­ lų dirba darbus, susijusius kaip tiktai su SAD fizikos ir elektronikos klausimais, gami­ na ir konstruoja SAD matavi­ mo aparatūrą. Ši sritis yra moderni, turi didelės ateities perspektyvas ir todėl labai reikalinga. Šios srities specia­ listams darbo yra daug ir tas darbas — įdomus.

Elektronikos

plati — beveik visos šių die­ nų technikos pagrindas yra elektronika. Fakultete ruošia­ mi moderniosios elektronikos specialistai. Jų darbo objektas — tai lazeriai ir jų taikymas medžiagoms tirti, medžiagų savybes veikiant rentgenospinduliais, ultragarso bangų sąveika su medžiaga, jų skli­ dimo ir stiprinimo klausimai. Čia ruošiami kvantinės elekt­ ronikos, netiesinės optikos specialistai. Kvantinė elektro­ nika, netiesinė optika viena iš naujausių fizikos sričių.

Kol kas tokių specialistų dar nedaug, bet nėra abejonės, kad jų perspektyvos tikrai di­ delės. Kol kas dar lazerių tai­ kymas praktikoje nėra masiš­ kas, bet ateityje jie taps ne­ atskiriamu bet kokių moksli­ nių tyrimų būtinumu, jie taps gamybos procesų mechanizavimo ir automatizavimo pa­ grindu. Šios specializacijos studen­ tai klauso eilę kvantinės elektronikos kursų, laboratori­ jose susipažįsta su modernia lazerine aparatūra, išmoksta dirbti su lazeriais, rentgeno ir ultragarsiniais prietaisais.

Elektronikos katedrai Ir šios srities specialistų ruošimui vadovauja respublikos nusi­ pelnęs mokslo veikėjas, vals­ tybinės premijos laureatas, akademikas prof. P. Brazdžiū­ nas. Prof. P. Brazdžiūnas yra visų eksperimentinės fizikos krypčių mūsų respublikoje pradininku. Jo iniciatyva bu­ vo pradėti darbai spektrosko­ pijos srityje, jis pradėjo tirti puslaidininkius.

Pastaruoju metu profesorius savo neišsen­ kančią energiją, savo žinias ir patirtį skiria naujai, perspek­ tyviai sričiai — kvantinei elektronikai.

*** Puslaidininkių fizikos spe­ cializacija daugeliui girdėta — apie ją mūsuose plačiai kalbama, šios srities respubli­ kos fizikų darbais mes visi didžiuojamės, jie plačiai pa­ garsino mūsų respublikos var­ dą pasaulyje. Darbus pradėjo­ me mes ir plačiai vystome toliau. Puslaidininkių fizikos katedra — didžiausia fakulte­ te, be to, turime didžiausią ir puslaidininkių fizikos proble­ minę laboratoriją. Turime visą būrį labai kvalifikuotų specialistų — tai respubliki­ nės premijos laureatas prof. dr. J. Viščakas, katedros ve­ dėjas, čia dirba akademikas prof. dr. J. Požėla, docentai M. Mikalkevičius, J. Vaitkus, E. Montrimas, A. Sakalas, A. Smilga ir kt. Šios specializaci­ jos laboratorijos pripažintos geriausiomis ne tik mūsų ša­ lyje, bet ir visame socialisti­ niame pasaulyje. Šios srities specialistų lau­ kia beveik visos respublikos įmonės ir gamyklos, moksli­ niai institutai.

Doc. H. Jonaitis — Spek­ troskopijos katedros vedėjas: Didelį šuolį žmogus, gilin­ damasis j mikro — ir makro­ pasaulį, padarė apsiginklavęs sąvoka labai spektroskopija. Jei nebūtų

šviesos spindulių, žmogus nie­ ko nežinotų apie kitus dan­ gaus kūnus. Dar prieš pusant­ ro šimto metų žmogus stebė­ davo žvaigždes, saulę ir ne­ nujautė, kiek daug informaci­ jos yra į žemę siunčiamame šviesos spindulyje. Praleidus šį spindulį per prizmę ir ga­ vus jo spektrą, mokslininkai nustatė žvaigždės cheminę su­ dėtį, jų judėjimo greičius, jų fizinę būklę. Kaip dažnai žmonių pergyvenimai atsispin­ di jų veiduose, taip visokie procesai, vykstantys mikro ir makropasaulyje, atsispindi jų spinduliavimo spektre. Todėl nenuostabu, kad tiems, kurie nori pažinti pasaulį, spektri­ niai metodai ir spektrinė apa­ ratūra tapo būtinybe. Spek­ trinę aparatūrą aptiksime ir daugelyje mokslinių laborato­ rijų, ir gamyklose, ir kosmi­ nėse raketose.

Spektroskopistu negimsta­ ma. Tik žingsnis po žingsnio išmokstama pažinti ne tik ma­ tomą sritį, bet ir kitų elektro­ magnetinių bangų sričių spek­ trus, priprantama derinti ir sudėtingą spektroskopinę apa­ ratūrą, dirbti su ja. Tik viso to išmokus, galima laukti, kad mikro- ir makropasauliai atskleistų savo paslaptis.

Doc. A. Misiūnas — Astro­ nomijos ir plazmos fizikos katedros vedėjas: Astronomijos ir plazmos fi­ zikos katedroje ruošiami dvie­ jų rūšių specialistai — astrofi­ zikai ir spektroskopistai. Tai labai artimos specialybės — ir vieni, ir kiti faktiškai tyri­ nėja spektrus, tik pirmųjų šaltiniai yra danguje, labai toli, o antrųjų — čia pat, la­ boratorijoje. Katedros stu­ dentai — astrofizikai turi ne­ blogą mokomąją bazę, kelis nedidelius teleskopus, labora­ torinį inventorių. Vienas tokių teleskopų jau daug metų sto­ vi Krymo kalnuose prie Simeizo kurorto, kur ištisus metus dirba astronomai-specialistai, atlieka praktiką studentai. Ki­ ta mokslinio darbo įgūdžių formavimo vieta — LTŠR MA astrofizikos sektoriaus už­ miestinė stebėjimų stotis, kuri pradėta statyti gražiame Mo­ lėtų rajono kampelyje. Tai bus stambi mokslinė bazė su dideliais, tobulais šiuolaiki­ niais prietaisais, gausiu dar­ buotojų būriu, kuriame, gali­ mas daiktas, darbuosies ir Tu, jaunasis abituriente.

Astronomija — astrofizika šiais laikais yra įgijusi naujo aktualumo ir yra perėjusi į sustiprintą vystymosi stadiją: kosmonautų skrydžiai, kosmi­ nės laboratorijos atvėrė naujų plačių galimybių grynai astro­ nominiams tyrimams. Šios katedros atominės spektroskopijos ir plazmos la­ boratorijoje yra tiriami plaz­ mos reiškiniai, kurie yra glaudžiai susiję su astronomi­ jos — astrofizikos reiškiniais.

*

Mat, plazma yra dujos, bet ne iš neutralių atomų arba mole­ kulių sudarytos, o iš teigiamai ir neigiamai įelektrintų dale­ lių ir tokiame santykyje, kad visos dujų masės bendras atstojamasis krūvis lygus nu­ liui. Kadangi įelektrintos dale­ lės gali tapti srovės nešėjais, tai sakoma, kad plazma yra elektriškai laidžios dujos. Plaz­ ma yra ketvirtas, iki šiol ma­ žai žinomas, medžiagos būvis, kuris turi nepaprastų savybių.

Fakultete dirba kvalifikuoti specialistai. Iš 50 dėstytojų — 6 mokslų daktarai, profeso­ riai (be to, dar 2 profesoriai — antraeilininkai), 32 mokslų kandidatai, 5 mokslų kandi­ datai dirba probleminėse labo­ ratorijose. Fakultetas turi ge rą, turtingą šiuolaikinę apara­ tūrą, laboratorijas. Gamybinę praktiką studentai atlieka ge­ riausiuose respublikos mokslo centruose bei gamyklose. Apie 30, kartais ir daugiau, studen­ tų siunčiama kiekvienais me­ tais praktikai į užsienį — Če­ koslovakijos Socialistinę Res­ publiką (Prahos universitetas) ir Lenkijos Liaudies Respubli­ ką (Liublino universitetas).

KUR DIRBA FIZIKAI

Daugiausia nukreipiama į LTSR MA įvairius institutus, gamyklas. Nemaža dalis dirba ir labai garbingą mokytojų darbą. Dirba įvairiose parei gose — ir moksliniais bendra, darbiais, ir konstruktoriais, ir inžinieriais, ir mokytojais. Ne­ teko girdėti, kad kuris nors baigęs fiziką, būtų nepatenkin­ tas darbu, nepatenkintas spe­ cialybe.

Reikėtų pasakyti, kad ruoš­ tis tapti fiziku nėra lengva — darbo čia yra daug. Tai ir su­ prantama. Per penkerius me­ tus reikia įsiminti gana daug teorinių žinių, reikia susipa­ žinti su labai sudėtinga apara­ tūra, kurios kas metai daugė­ ja, reikia išmokti ja naudotis.

Pagaliau visi fizikai privaloišmokti programuoti, nes šian­ dien be elektroninių skaičiavi­ mo mašinų neapsieinama.

Laisvo laiko lieka nedaug.

Bet mūsų fizikai, kaip ir viso pasaulio, mėgsta pajuokauti, pasilinksminti, sportuoti. Šio­ se srityse mūsų studentai taip pat turi kuo pasigirti turime instrumentinį an­ samblį — Vilniaus miesto saviveiklos apžiūros nuolatini prizininką, fakultete studijuo­ ja Europos čempionas K. Šapka ir t. t.

Manau, kad, pasirinkęs fi­ zikos specialybę, čia rasi gerą dirvą savo gyvenimo būsimam kūrybiniam darbui, sutiksi nuoširdžių mokytojų ir gerų draugų, nes fizika dar yra visų gamtos mokslų ir techni­ kos pagrindas.

Doc. V. KYBARTAS Fizikos fakulteto dekanas

KA. RUO&lA

FIZIKOS FAKULTETAS

AKS1MALUS darbo na­ šumas ir didžiausias efektyvumas pasiekia­ mi tada, kai kūrybinė žmogaus veikla kuo raciona­ liausiai jungiama su medžiąainiais gamybos elementais (pažangia8” technika darbo objektais, gamtos turtais ir kl j Mūsų dienomis gamybos valdymas ir planavimas, mokslinis darbo organizavi­ mas įgauna pirmaeilę reikš­ me kaip būtina komunistinės visuomenės sukūrimo sąlyga.

Tinkamas visų darbinės veik­ los rūšių (protinės ir fizinės veiklos, gamybinės ir valdy­ mo veiklos) būtinų ryšių ir dėsningumų nustatymas gali užtikrinti didelį darbo efek­ tyvumą. .

Suprantama, gerai išspręs­ ti tuos uždavinius gali tik la­ bai kvalifikuoti specialistai.

Ypač svarbus vaidmuo čia tenka ekonomistams — pra­ monės planuotojams ir darbo ekonomikos specialistams, kurie yra pramonės gamy­ bos vadovai ir organizato­ riai. Tokie aukštos kvalifika­ cijos specialistai ruošiami Pramonės ekonomikos fakul­ tete.

Besivystanti respublikos pramonė reikalauja vis dau­ giau planuotojų, normuotojų, gamybos organizatorių ir vadovų. Dabartiniu metu dar apie 36<>/„ pramonės planavi­ mo pareigybių užima netu­ rintieji reikiamo pasiruoši­ mo.

Pramonėje dirbantiems ekonomistams keliami dideli reikalavimai. Jie turi turėti teorinį pasiruošimą, kuris įgalintų kūrybiškai panaudoti ekonomikos mokslo teorinius teiginius.

Ypač didelę reikšmę dabar­ tinėmis sąlygomis įgauna to­ kie darbo ir valdymo moks­ liško organizavimo klausi­ niai: kadrų ruošimas ir pa­ skirstymas, jų kvalifikacijos kėlimas, pažangių darbo me­ todų įdiegimas, darbo užmo­ kestis. normavimas ir suinte­ resuotumas darbo rezultatais ir t. t. Darbo ekonomikos spe­ cialybės prestižas didėja ne­ atsitiktinai: darbo klausimai sudaro 50—60 0/„ ekonominių klausimų.

KĄ STUDIJUOJA Pramonės planavimo ir dar­ bo ekonomikos specialybių studentai ruošiami kaip pla­ čios erudicijos specialistai.

Mokymo planuose žymią vie­ tą užima visuomeninės discip­ linos, liaudies ūkio istorija, ekonominė geografija, tary­ binės teisės pagrindai. Tai įgalina juos gerai pažinti vi­ suomenės vystymosi dėsnius, objektyvias jos vystymosi tendencijas. Šių specialybių studentai plačiai studijuoja savo specialybės disciplinas.

Tai įgalina gerai pažinti pra­ monėje pasireiškiančius ob­ jektyvius socializmo dėsnius, planavimo metodologiją ir

metodiką, būsimo darbo spe­ cifiką.

Pramonės planavimas ir dar­ bo ekonomika yra įvairiapu­ siškos veiklos sritys, reika­ laujančios gamybos sąlygų ir jos technologijos pažinimo, mokėjimo panaudoti ekonomi­ nius ir matematinius ūkinės veiklos analizės ir planavimo metodus, sugebėti apibendrin­ ti reiškinius ir daryti išvadas,

Pramonės ekonomikos fakultetas: prognozuoti, t. y. numatyti įvykių raidą perspektyvai.

Todėl šių abiejų specialybių studentai studijuoja ir pra­ monės šakų gamybos techno­ logijos pagrindus, aukštąją matematiką, ekonominius-matematinius metodus ir supa­ žindinami su šiuolaikine skai­ čiavimo technika bei jos pa­ naudojimu skaičiavimuose.

Praktikoje ekonomistams tenka nuolat susidurti su to­ kiais klausimais, kurių spren­ dimas reikalauja ne tik žinių, bet ir sugebėjimų kūrybiškai galvoti, surasti optimaliausius sprendimus sudėtingiausiose situacijose. Ekonomikoje, skir­ tingai nuo techninių mokslų, labai ribotos laboratorinių ty­ rimų ir eksperimentų panau­ dojimo galimybės. Todėl čia daug lemia asmeniniai dar­ buotojų sugebėjimai, orienta­ cija ir patyrimas, sprendžiant praktinius uždavinius. Todėl be gilaus teorinio paruošimo kiekvienam pramonėje dir­ bančiam ekonomistui yra bū­ tina turėti plačią pasaulėžiū­ rą, erudiciją, nuolat tobulinti savo žinias. Ekonomistas pra­ monėje privalo būti ne tik propagandistas viso to, kas nauja ir pažangu, bet ir akty­ vus kovotojas už technikos pažangą, gamybos efektyvu­ mą. Tuo tikslu studentams

te4riaių ir praktinių užsiėmi­ mų metu daug dėmesio skiria­ ma supažindinti su galimais ekonominių klausimų sprendi­ mo metodais ir formomis.

Praktiniams įgūdžiams įgyti Tai vienintelė mūsų res­ jie turi atlikti dvi praktikas, publikoje mokymo įstaiga, kurių bendra trukmė 6 mėne­ ruošianti kvalifikuotus teisi­ siai.

Tarybinių teisininkų r ninkus. pagrindinis uždavinys — sau­ KUR DIRBA goti tarybinę teisėtvarką, ko­ voti su įvairiais socialistinio Plati penkerių metų moky­ teisėtumo pažeidimais. Baigu­ mo programa reikalauja daug sieji Teisės fakultetą asmenys įtempto darbo. Tam tikra stu­ dirba teisėjais, prokurorais, dentų dalis dėl nepakankamo tardytojais, advokatais, nota­ pasiruošimo vidurinėje mo­ rais, valstybinio ir žinybinio kykloje arba nepakankamo arbitražo arbitrais, kitokiais darbštumo jau pirmuose kur­ atsakingais valstybės ir vi­ suose nepajėgia susidoroti su suomeninių organizacijų apa­ nemažu krūviu ir jiems tenka rato darbuotojais, kuriems sa­ apleisti Universiteto auditori­ vo darbe nuolat tenka spręs­ jas. Todėl stojantieji į Pramo­ ti teisinius klausimus. Dabar nės ekonomikos fakultetą turi ypač daug reikalaujama ju­ ryžtis ilgam, įtemptam ir ne­ riskonsultų, kurie dirba įmo­ lengvam, bet įdomiam darbui nių ir įstaigų juridinėje tar­ tiek studijų metu, tiek joms nyboje, o taip pat žemės ūkio pasibaigus. Be išsilavinimo organizacijose. ir specialių žinių iš šių žmo­ Partija ir vyriausybė nuo­ nių reikalaujama takto, ener­ lat rūpinasi teisės mokslų iš­ gijos, dorumo, sumanumo, vystymu ir kvalifikuotų teisi­ stiprios sveikatos. ninkų kadrų ruošimu, rūpina­ Baigę Pramonės ekonomi­ si jų darbo sąlygų gerinimu. kos fakultetą ir įsigiję pra­ Nežiūrint visų šių priemonių, monės planavimo specialybę, mūsų respublikai dar trūksta skiriami dirbti į pramonės kvalifikuotų teisininkų kadrų. įmones, ministerijas, projektavimo-konstravimo organi­ PRIĖMIMO SĄLYGOS zacijas, planavimo įstaigas.

Darbo ekonomikos specialybę Teisės fakultete yra dieni­ baigusieji dirba neseniai są­ nis, vakarinis ir neakivaizdi­ junginėse respublikose įsteig­ nis skyriai. Į dieninio sky­ tuose Darbo resursų naudoji­ riaus I kursą priimami as­ mo komitetuose, įmonių darbo menys, paprastai turintieji ir užmokesčio skyriuose, dar­ ne mažesnį kaip dvejų metų bo mokslinio organizavimo praktinio darbo stažą arba at­ tarnybose. Darbo ekonomistai likę būtinąją tarnybą Tarybi­ dirba taip pat ir kitose įmo­ nėje Armijoje. Praktinio dar­ nių organizacijų ekonominėse bo stažo reikalaujama todėl, tarnybose. Kruopštus darbas, kad teisininkas be gilių teori­ nuolatinis kvalifikacijos kėli­ nių žinių, privalo turėti ir gy­ mas įgalina pramonės plana­ venimo patyrimą. Teisininkas vimo ir darbo ekonomikos savo darbe susiduria su įvai­ specialistus pasiekti atsakingų raus amžiaus, įvairių profesi­ postų. jų, įvairaus išsilavinimo žmo­ Studentai, linkę į mokslinį nėmis, sprendžia labai sudė­ darbą, dažniausiai paliekami tingus ir įvairiapusiškus žmo­ dirbti pedagoginj-mokslinį nių gyvenimo klausimus. darbą Universitete, dirba Lie­ Juos teisininkas privalo iš­ tuvos TSR Mokslų akademijos spręsti teisingai, o be gyve­ Ekonomikos institute, atskirų nimo patyrimo tai neįmano­ liaudies ūkio šakų mokslinio ma. tyrimo institutuose, projektaĮ vakarinį ir neakivaizdinį vimo-konstravimo skyrius priimami dirbantieji * * * biuruose. bet kurį darbą, tačiau pirme­ Pramonės ekonomikos fa­ teikiama dirbantiems kultete yra dieninis, vakari­ nybė nis ir neakivaizdinis skyriai. pagal specialybę arba netoli Pastaruosiuose dviejuose yra jos. grupės (po 25 žmones) rusų STUDIJOS kalba.

DOC. L. JASINSKAS Pramonės ekonomikos Dieninio skyriaus studentai fakulteto dekanas nuo III kurso, o vakarinio ir

Teisės fakultetas:

Prekybos fakultetas: Sparčiai vystantis liaudies ūkiui, organizuojant jo dar­ bą moksliniais pagrindais, kartu auga ir ekonomistų po­ reikis. Ypač sparčiai yra vys­ toma tarybinė prekyba. Kas­ met atidaroma šimtai naujų prekybos bei visuomeninio maitinimo įmonių. Pastoviai tobulinamas prekybos darbas.

Visam tam yra reikalingi aukštos kvalifikacijos preky­ bos darbuotojai.

Pagrindinė aukštos kvalifi­ kacijos prekybos darbuotojų kalvė yra Prekybos fakulte­ tas. Dabartiniu metu čia ruošiami trijų specialybių darbuotojai: prekybos ekono­ mistai, prekių mokslo ir pre­ kybos organizavimo bei ma. terialinio - techninio aprūpi­ nimo specialistai.

Visų specialybių prekybi­ ninkai vienodai reikalingi

Kairelį, LTSR Aukščiausioj* Teismo pirmininką, teisės mokslų kandidatą A. Liką.

Teismo ekspertizės mokslini* tyrimo instituto direktorių, teisės mokslų kandidatą A. Čepą ir daug kitų žymių res­ publikos teisininkų.

Prie fakulteto veikia sta­ cionarinė ir neakivaizdinė as­ pirantūra, ruošianti kvalifi­ kuotus teisės mokslo kadrus.

Didelę pagalbą mokslinio ty­ rimo darbe ir mokslinių kad­ rų ruošime fakultetui teikia stambių šalies mokslo centrų (Maskvos, Leningrado ir kt.) mokslininkai - teisininkai. Su jais fakultetas palaiko ryšį.

Pastaraisiais metais fakulte­ tas žymiai pagyvino bendra­ darbiavimą su užsienio aukš­ tosiomis mokyklomis.

TSKP XXIV suvažiavimas, iškėlęs tarybinei visuomenei didingus komunistinės staty­ bos uždavinius, įpareigojo ir teisės mokslo darbuotojus nagrinėti aktualias valstybi­ nes - teisines problemas, ak­ tyviai dalyvauti tarybinių įstatymų leidybos tobulinime ir socialistinio teisėtumo stip­ rinime. Teisininkai gali ir privalo įnešti savo įnašą į ta­ rybinės kultūros ir visuome­ ninės minties vystymą. Ruoš­ dami teisininkų kadrus ir spręsdami aktualias tarybinio valstybingumo vystymo ir teisėtumo įgyvendinimo prob­ lemas, tarybiniai teisininkai aktyviai padeda Komunistų partijai ir tarybinei vyriausy­ bei tobulinti socialistinę vi­ suomeninę ir valstybinę sant­ varką, socialistinę teisėtvar­ ką.

Tarybinio teisininko specia­ lybė — svarbi ir garbinga kovotojo už socialistinį teisė­ tumą specialybė. Ji reikalau­ ja ne tik gero teorinio pasi­ ruošimo, bet ir aukštų mora­ linių savybių, daug sunkaus ir kruopštaus darbo. Ryžtis būti teisininku gali tik stip­ SVARBI IR GARBINGA rios valios ir tvirtos moralės SPECIALYBE bei idėjinių įsitikinimų jau­ Per 25-erius tarybinius me­ nuoliai ir jaunuolės, visuo­ tus fakultetas paruošė apie menininkai pačia plačiąja šio 200 aukštos kvąlifikacijos tei­ žodžio prasme.

Kas turi tokias savybes — sininkų, kurių dalis dirba la­ bai atsakingą valstybinį dar­ kviečiame stoti į Teisės fa­ bą. Čia būtų galima paminėti kultetą.

Doc. St. STAČIOKAS mūsų fakulteto absolventus respublikos prokurorą A. Teisės fakulteto prodekanas

neakivaizdinio skyrių studen­ tai nuo IV kurso suskirstomi į grupes pagal specializaciją (teismo ir prokuratūros, ūki­ nės teisės) ir giliau studijuoja tas disciplinas, kurių žinios jiems bus ypač reikalingos busimajame praktiniame dar­ be. Greta teorinių paskaitų dieninio ir vakarinio skyrių studentai turi praktinius užsi­ ėmimus, kuriuose mokosi teo­ rines žinias sieti su praktiniu darbu. Išstudijavę pagrindi­ nes disciplinas, studentai at­ lieka gamybinę praktiką. Be to, dar tebestudijuodami, jie dirba visuomeniniais prokuro­ rų ir tardytojų padėjėjais, še­ fuoja milicijos žinioje esan­ čius vaikų kambarius ir pan.

Todėl, baigę mokslą, jie gali tuojau pat pradėti eiti atsa­ kingas teisininkų pareigas.

Fakulteto studentai savo teorines žinias gilina daly­ vaudami moksliniuose būre­ liuose.

Fakultete be tiesioginių specialybės dalykų yra dėsto­ mi ir pagalbiniai, teisinin­ kams labai reikalingi dalykai: teismo medicina, teismo psi­ chiatrija, buhalterinės ap­ skaitos pagrindai ir teisminė buhalterinė ekspertizė, logika.

Dėstomos visuomeninės dis­ ciplinos, rusų ir užsienio kal­ bos.

Teisininkai turi būti ir ak tyvūs visuomenininkai. To­ dėl jau fakultete stengiamasi duoti visuomeninio darbo įgū­ džių. Teisininko pareiga ne­ leisti kilti nusikaltimams, tei­ sės bei moralės normų pažei­ dimams. Tai jis gali padaryti tik aktyviai dirbdamas visuo­ meninį darbą Teisės fakultete dėstytojais dirba patyrę specialistai.

Praktiniams užsiėmimams va­ dovauja liaudies teisėjai, pro­ kurorai ir kiti labiausiai prity­ rę teisininkai.

Įšviečiame

mūsų liaudies ūkiui, todėl baigę jie dirba ne tik atitin­ kamoje liaudies ūkio šakoje, įmonėse bei organizacijose, bet ir liaudies ūkio planavi­ mo, valdymo organuose, mokslinio tyrimo Įstaigose.

Turintieji patraukimą gali dirbti pedagoginį darbą spe­ cialiose vidurinėse mokyklo­ se arba technikumuose.

kais, ekonomistais). Tam tik­ ra dalis absolventų dirba va­ dovaujantį darbą kooperati­ nėje prekyboje, nemaža dalis — prekybos valdymo orga­ nuose (Prekybos ministerijo­ je, Lietkoopsąjungoje), pre­ kybos kadrus ruošiančiuose technikumuose, mokslinio ty­ rimo įstaigose ir t. t.).

PREKYBOS EKONOMIKOS SPECIALYBE

PREKIŲ MOKSLO IR PREKYBOS ORGANIZAVIMO SPECIALYBE

Studentai, baigę prekybos ekonomikos specialybę, dirba prekybos įmonėse ar organi­ zacijose. Nemaža dalis dirba vadovaujantį darbą (organiza­ cijų bei stambių parduotuvių ir visuomeninio maitinimo įmonių vadovais, jų pavaduo­ tojais, planavimo - ekonomi­ kos bei kitų skyrių viršinin-

Aukštos kvalifikacijos prekių mokslo žinovu bei prekybos organizatoriumi tampa asmenys, baigę prekių mokslo ir prekybos organiza­ vimo specialybę. Šios specia­ lybės absolventai dirba pre­ kybos organizacijų, didmeni­ nės prekybos bazių, parduo­

tuvių prekių žinovais. Nema­ ža dalis baigusių šią specia­ lybę dirba įvairų organizaci­ nį - vadovaujantį darbą pre­ kybos Įmonėse.

MATERIALINIO TECHNINIO APRŪPINIMO SPECIALYBE Materialinio - techninio ap­ rūpinimo specialybė ruošia kadrus įvairioms liaudies ūkio sistemoms, kur darbas siejasi su materialinio - tech­ ninio aprūpinimo klausimais. Šios specialybės absolventai reikalingi pramonės, statybos įmonėms. Atsižvelgiant j tai, kad šią specialybę baigusieji daugiau turi reikalų su pra­ moninėmis medžiagomis, įrengimais bei mašinomis, ji labiau rekomenduojama stu­ dijuoti vyrams.

Abiturientus, mėgstan­ čius judrų, operatyvų darbą, kviečia studijuoti Prekybos fakultetas.

Doc. L. BUTKEVIČIUS Prekybos fakulteto dekanas

1971 metų rugsėjo 8 dieną Universitetui buvo atiduotas naujas aštuonių aukštų pastatas — pirmoji VVU studentų miestelio Antakalnio gale žibutė.

Pirmieji čia (žr. J. MAŽEIKIO nuotrauką) persikraustė Teisės ir Prekybos fakultetų studentai. Už jų iškilo antrasis panašus statinys. Sia­ me mokomajame korpuse irgi netrukus bus švenčiamos įkurtuvės. Jas švęs Finansų ir apskaitos bei Pramonės ekonomikos fakultetų dėstytojai ir studentai. Įkurtuves seks Įkurtuvės: šiame penkmetyje čia išaugs daugiaaukš­ čiai bendrabučiai, valgyklos, sporto Įrenginiai...

Naujieji rūmai laukia naujų pirmakursių, naujų šeimininkų.

Gamtos fakulteto uždavinys ruošti aukštos kvalifikaci­ jos gamtininkų kadrus respub­ likos liaudies ūkiui. Gamtos fakultete ruošiami biologai, geografai ir geologai. Pri­ imtieji jau pirmame kurse lų fiziologijos, genetikos, bio­ cializacijas studentai bus pri­ pasirenka specializaciją, o fizikos ir hidrobiologijos — imami tik kitais metais. specializacijas, biologai bei geografai ir pro­ ichtiologijos Universitete sudarytos vi­ filį — gamybinį arba pedago­ stojantieji į geografijos spe­ sos sąlygos tapti kvalifikuotu ginį. Galutinis pasiskirstymas cialybę — hidrologijos ir geo­ geologu, biologu ir geografu. į specializacijas vyksta po morfologijos specializaciją. Gamtos fakultete yra 8 stam­ 2-jų studijų metų, kada stu­ Geologijos specialybėje spe­ bios katedros, daug speciali­ dentai susipažįsta su bendro­ cializacijų nėra. Kasmet stu­ zuotų, aprūpintų naujausia mis atitinkamo mokslo žinio­ dentai priimami ne j visas spe­ technika laboratorijų ir ka­ mis, dėsniais, sąvokomis, tai­ cializacijas. 1972 m. stojantie­ binetų. Specialistų ruošime syklėmis, problemomis ir už­ ji į Gamtos fakultetą negalės aktyviai dalyvauja prie ka­ daviniais. Šiemet stojantieji į pasirinkti kartografijos, klima­ tedrų veikiančios probleminės medikai profesoriai A. Pronc­ biologijos specialybę gali pa­ tologijos, zoologijos ir botani­ mokslinės — tiriamosios la­ (Atkelta iš 1 psl.) sirinkti mikrobiologijos auga- kos specializacijų. Į šias spe- boratorijos bei botanikos sobinetus, aprūpintus šiuolai­ kus, P. Visockas ir daugelis kine moksline aparatūra, la­ kitų. Šiandien Universiteto bai turtingą biblioteką. Lietu­ Studentų mokslinė draugija Mokslas palaipsniui, žings­ SUSIPAŽINKITE: BIOLOGIJA vos Komunistų partijos turi daugiau kaip pusantro nis po žingsnio įsiskverbia j augalų gyveninio paslaptis.

Centro Komiteto ir respubli­ tūkstančio narių. už do tai, kad daugelis gilių mūsų ti specialybę ir siekti daug kas lieka Studentų gyvenimą labai Tačiau kos Vyriausybės rūpinimosi ežerų dar menkai ištirti hi­ žinių. į Universitetą patenka mūsų žinoiimo ribų. dėka nuolat turtėja Universi­ praturtina Universiteto ryšiai tinginių, paviršutiniškai Pagrindinė problema, ku­ drobiologiniu požiūriu, t. y., ir teto materialinė bazė. Šiais su kitomis aukštosiomis mo­ rią nagrinėja dauguma mūsų neištirtas ežerų, kuriuose nu­ žiūrinčių savo tiesioginį darTokie mums Universitetas augalų fiziologų, vadovauja­ matomos įveisti naujos žuvų bą-mokymąsi. mokslo metais į naujas šiuo­ kyklomis. mi katedros vedėjo prof. J. rūšys, hidrocheminis reži­ nereikalingi. Todėl, raginda­ laikines patalpas persikėlė bendrauja su daugeliu Tary­ Dagio, yra kultūrinių augalų mas, planktonas, bentosas, mas pasirinkti biochemiją, keturi fakultetai. Šiandien bų Sąjungos mokyklų. Už­ derlingumo pakėlimo fiziolo­ ichtiofauna. Ir čia visų pir­ biofiziką ar genetiką, noriu ma susiduriama su kvalifi­ priminti, kad lengvų kelių universiteto studentams savo tenka pasakyti, kad vien Stu­ giniai pagrindai. nėra niekur, tuo labiau čia. katedros veikia augi­ kuotų kadrų stoka. pedagoginį talentą ir moksli­ dentų mokslinė draugija pa­ moPrie Taigi, būtina kviesti mūsų Jūs turėsite įgyti ir chemijos, stimuliatorių probleminė nę erudiciją skiria, savo ko­ laiko nuolatinius ryšius su laboratorija, kurioje tiriama jaunimą daugiau domėtis žu­ ir fizikos, ir matematikos, ir munistinius įsitikinimus per­ šešiasdešimčia TSRS aukštųjų kompleksinis vitaminų, augi­ vininkystės mokslu, stoti į biologinių bei kitų disciplinų hormonų ir mikroelemen­ Gamtos fakultetą pasirink­ žinių ir, tik giliai jas įsisavi­ duoda 905 dėstytojai, iš jų—- mokyklų. Tie ryšiai dar la­ mo hidrobiologijos-ichtiologi- nę, Jūs ramia sąžine galėsite tų panaudojimas augalų der­ ti 69 profesoriai ir mokslo dak­ biau sustiprės šiais jubilieji­ liui pakelti. Kaip ir katedroje, jos specializaciją, čia paruoš­ po penkerių studijų metų tarai, 401 mokslo kandidatas niais metais. Artėjant TSRS taip ir šioje laboratorijoje ti ichtiologai-žuvininkai, dirb­ sau tarti — aš tapau naudingu įkūrimo 50-čiui, numatoma studentai atlieka tyrimus, ku­ dami kolūkių ir tarybinių Tėvynei aukštos kvalifikaci­ ir docentas. valdybo­ jos specialistu. O tokiais tap­ rių rezultatai panaudojami ūkių gamybinėse Malonu pažymėti, kad stu­ daug įdomių bendrų moksli­ kursiniams bei diplominiams se, žuvivaisos Įmonėse, žuvi­ ti Jūs privalote. Ne be reika­ nių ir kultūrinių renginių su dentai teisingai supranta są­ ninkystės ūkiuose ir moksli­ lo Partija ir Vyriausybė tokį darbams.

Mūsų katedros studentai nėse įstaigose galės praktiš­ dėmesį skyrė ir skiria studen­ vokos „studentas" šiuolaikinį kitomis aukštosiomis mokyk­ kai pritaikyti įgytas Universi­ tijai, jos mokymosi ir gyveni­ pirmuose kursuose mokomą ­ turini, supranta, kad studen­ lomis. prisidėti prie mo sąlygoms. ją praktiką atlieka respubli­ tete žinias ir tas — tai ne tik būsimas spe­ Plečiasi ryšiai su užsienio koje, o gamybinę praktiką greitesnio žuvininkystės iš­ Nepastebimai prabėgs pencialistas. Tai būsimas inteli­ aukštosiomis mokyklomis. Pa­ — ir už respublikos ribų; vystymo mūsų respublikos keri studijų metai. Koks Jūsų Maskvos, Leningrado, Kije ­ vidaus vandenyse. laukia tolimesnis kelias? Bio­ gentas, kuris turi būti pa­ vyzdžiui, 1971 metais apie vo. Tbilisio institutuose.

Doc. A. KUBLICKAS chemikai, biofizikai ir gene­ siruošęs vykdyti ir svarbias trys šimtai Universiteto pro­ Biologai, įgiję augalų fizio­ tikai kol kas laukiami įvai­ visuomenines funkcijjas. Jau­ fesorių, dėstytojų ir studentų logo arba mikrobiologo spe­ riose mokslo ir liaudies ūkio studijuo­ įstaigose. Dalis Jų patenka į nasis specialistas gyvenime pabuvojo mokslo bei moky­ cializaciją, skiriami dirbti ti Besiruošiantiems biochemiją, biofiziką ir ge­ Lietuvos spirito, mielių gamyk­ Mokslų akademijos tampa ne tik veikėju profesi­ mosi tikslais užsienio aukšto­ vyno, Pastaruoju metu lų laboratorijose, mokslinio netiką, aišku, iškils klausi­ institutus. siose mokyklose.

Atskirus pradėjo vysty­ ne prasme, bet ir žmonių va­ tyrimo institutuose, mokyto­ mas, kur ruošiami minėti spe­ respublikoje cialistai?

Norintieji įsigyti tis mikrobiologijos pramo ­ studentus Universitetas siun ­ jais vidurinėse mokyklose. dovu, jų auklėtoju. Todėl, turi nė. Vienas pirmųjų Jos augin­ Vyr. dėst. biochemijos specialybę dar studijuodamas aukštojo­ čia ir studijuoti. Šiuo metu D. KAVALIAUSKIENE stoti Į VVU chemijos fakulte­ tinių — Vilniaus fermentinių je mokykloje, jis turi įvaldy­ Leipcigo universitete L. Rautą. šiame fakultete yra gam­ preparatų gamykla. Tai vie­ Partija ir vyriausybė skiria tinių Junginių chemijos spe­ nintelė tokio tipo ir masto ga­ ti ne vien profesines žinias, gaitė studijuoja vokiečių kal­ cializacija, kurią pasirinkę, mykla Tarybų Sąjungoje. Jo­ daug dėmesio žuvies bet ir organizacinio bei auk­ bą, o V. Urbonavičius — labai pramonės ir žuvininkystės galėsite tapti gamtinių Jungi­ je gaminami proteolitiniai lėjamojo darbo įgūdžius, elektrikų fiziką. A. Zališevs- vystymui.

Sparčiai plečiamas nių chemijos specialistais, fermentai, kurie panaudojami kaupti visuomeninės politi­ kis ir V. Steponėnas studijuo­ žuvininkystės ūkis ir gerina­ faktiškai biochemikais. Bio­ žemės ūkyje, maisto pramonė­ nės veiklos įgūdžius. Šiandie­ ja fiziką Budapešto universi­ ma žuvivaisa. į daugelį mūsų fizikai ir genetikai ruošiami je, odos perdirbimo pramonė­ respublikos ežerų [leista di­ Gamtos fakultete.

Jie su­ je ir t. t. čia itin didelis ninis specialistas — tai pla­ tete, o M. Strižka — Berlyno deli kiekiai vertingų pramoni­ skirstomi į gamybinę ir peda­ biochemikų pareikalavimas. čios erudicijos, gilių komu­ universitete. Glaudžius daly­ nių žuvų. Tačiau tenka goginę grupes. Pasirinkę pir­ Biochemikus maloniai savo universitetas mąją — galvoja apie mokslinį konstatuoti, kad mūsų respub­ žinion priima Maisto pramo­ nistinių įsitikinimų, aukštų kinius ryšius gamybą, o antrą­ nės ministerija. Tikimės, kad Graifsvaido likos vidaus vandenys vis darbą, su palaiko moralinių idealų žmogus. dar nėra pakankamai našiai ją — pedagoginį darbą. sukrus ir Sveikatos ministeri­ Šis siekimas išugdyti visa­ (VDR), Krokuvos (LLR) ir išnaudojami. Kur gi Jų že­ Turintieji noro ir sugebė­ ja. Turėtų ateiti laikas, kad pusiškai ir harmoningai iš­ Prahos (CSR) universitetais, mo produktyvumo priežastys? jimų gali įsijungti Į mokslinį kiekvienoje ligoninėje būtų Pirmiausia, mums dar trūksta darbą jau nuo pirmųjų kur­ [kurtos stiprios biocheminės vystytą asmenybę daro Uni­ Su jais mes keičiamės moks- šį reikalą gerai nusimanančių sų. Tai ypač svarbu, nes kuo laboratorijos. versiteto studentų gyvenimą liniais darbuotojais, studen- specialistų-žuvininkų.

Kita anksčiau Jūs įsijungsite į Biofizikai ir genetikai, kaip praktikantais, studentų tais iš tikrųjų turtingu ir įdomiu. vertus, žuvininkystės ūkiai mokslinį darbą, pajusite Jo minėjau, daugiausiai paten­ daugiau rūpinasi vien tik darbo ir „skonį “ , tuo geresniais spe ­ grupėmis vasaros ka į mokslines laboratorijas, Jie turi savo organizacijas ir žvejybos klausimais ir ma­ cialistais Jūs tapsite.

Liau­ dalis jų pasirenka garbingą poilsio stovyklose. klubus. Aktyviai dirba spor­ domisi vandenų praturti­ dies ūkiui ir mokslui reikalin­ mokytojo darbą.

GenetikusIš tikrųjų įdomus mūsų žai to, turistų, kraštotyrininkų, nimu vertingomis žuvų rū­ gi ne amatininkai, o mąstan­ gėlininkus dažnai sutiksime žurnalistų, bibliotekininkų ir gausios šeimos gyvenimas. šimis bei Jų maisto organiz­ tys, geri specialistai, čia ir apželdinimo organizacijose. mais, iškyla klausimas, ar visi ren ­ kiti klubai. Plačiai žinomas Didelė laimė tapti šios šeimos ūkinėms organizacijoms šį katės tą specialybę, kuri Chem. m. kand. B. JUODKA internacionalinis klubas. Li­ nariu. Didelė laimė dirbti ir darbą sėkmingai atlikti truk- artima? Reikia tvirtai, pasirinkatedros vedėjas teratų būreliuose pirmąją studijuoti Vilniaus universi­ mokyklą praeina būsimieji tete.

Iškasenų paieškininko rašytojai, poetai. Universite­ Tačiau šių eilučių autorius SUSIPAŽINKITE: HIDROGEOLOGIJA dlngų diplomai. tas garsus studentų meno sa­ nedrįsta patarti, j kurią aukš­ Baigusieji Universitetą IR INŽINERINE GEOLOGIJA viveikla. O Estetinio lavini­ tąją mokyklą stoti, kokią dažniausiai paliekami dirbti specialybę pasirinkti.

Galima Lietuvoje.

Didelė baigusiųjų mo katedroje mokosi daugiau bei reiškinius, uolienų fizlnesVienintelė Lietuvoje aukš ­ dalis nukreipiama į Geologi kaip 400 studentų. Čia jie tik pasakyti, kad visos spe­ toji mokykla, ruošianti hidro­ technines savybes ir geologi­ jos valdybą prie LTSR Minis­­ įgyja antrą — visuomeninę cialybės geros ir reikalingos. geologijos, inžinerinės geolo­ nę aplinką, kurie turi Įtakos trų tarybos, Lietuvos geologi­ Matyt, pasirenkant specialy­ gijos ir geologijos specialis­ ir apsprendžia Įvairių inžine­ jos institutą. Inžinerinių ty­ specialybę. tais, yra mūsų universitetas. riniu statinių projektavimą, rimų institutą. Įvairias pro­ Plačiai studentų visuome­ bę, nereikėtų užmiršti, kad Pagal liaudies ūkio poreikius statybą Ir jų eksploatavimą. organizacijas. Res­ ninei veiklai vadovauja gau­ ne profesija žmogų puošia, o ruošiami dviejų specialybių Dabartiniu metu be vietovės jektavimo publikinį vandens ūkto pro­ si komjaunimo organizacija, žmogus profesiją, Tik tokiu geologai: inžinieriai-geologai inžinerinių geologinių sąlygų jektavimo institutą, Hidroir Įvertinimo negalima jokia sta­ energprojektą, Lietuvos auto kuri pelnytai laikoma parti­ atveju specialistas gali dau­ bei geonuotraukininkai Iškasenų paieški- tyba.

Hidrogeologijos ir inž. kelių projektavimo institutą, nės organizacijos pagalbinin­ giau duoti visuomenei ir kar­ naudingu ninkai.

Pastarieji mokomi geologijos specialybės stu­ ir kitas gamybines bei moksli­ ke, organizuojant studentų tu jausti moralinį pasitenki­ nagai Individualų mokymo dentai susipažįsta ir su kito­ nes žinybas. planą. mis geologijos mokslo šako­ Hidrogeologijos ir inžineri­ visuomeninio politinio darbo nimą ir laimę.

Ir lnžlnerl- mis, įsisavina Jų mokslinius nės geologijos specialybėje Konkretesnę proforienta- nėsHidrogeologijos praktiką, auklėjant komuniz­ pagrindus ir praktinio darbo yra lietuvių ir rusų kalbomis geologijos s.-_____ ___ speclalybės cinę konsultaciją galėtų su­ studentai studijuoja požemi­ metodus. mo idealų dvasia. dėstomos grupės. Įstojusieji į geologijos Svarbų vaidmenį Universi­ teikti Universiteto Psicholo­ nius vandenis. Jų dinamiką, Geologai didelę laiko horizontų susida­ specialybę, be geologinių dalį praleidžia gamtoje. Jiems teto gyvenime vaidina Moks­ gijos bei Pedagogikos kated­ vandeningų rymą, Jų pasiskirstymą Že­ disciplinų taip pat studijuoja tenka daug keliauti, dirbti linė draugija. Studentų moks­ rų dėstytojai. Todėl patartu­ mės gelmėse, atsargas Ir aukštąją matematiką, fiziką, ir gyventi taigoje, kalnuose linė draugija — tai pirmųjų me laiškais arba asmeniškai sprendžia miestų, pramonės nemažai turi chemijos paskai­ arba dykumose. Todėl geolo­ tų ir praktinių užsiėmimų. oblektų ir gyvenviečių aprū ­ gas turi būti sveikas, fiziškai mokslinių bandymų, savo iš­ kreiptis į šias katedras. pinimo kokybiniu vandeniu Per penkerius mokslo metus užsigrūdinęs, geras sporti­ Mūsų Alma Mater svetin­ problemas. tvermės patikrinimo mokyk­ Tai labai Įdomi studentai turi 3 mokomąsias ninkas, nebijantis sunkumų. la. Kaip tik šioje mokykloje gai atvers duris visiems, ku­ geologijos mokslo sritis. Be­ ir 2 gamybines praktikas.

Doc. R. TARVYDAS Apgynusiems diplominius mokslinę veiklą pradėjo to­ rie iš tikrųjų siekia mokslo simokantiems šioje specialy­ Hidrogeologijos ir Inž. taip pat skaitomos inži­ darbus suteikiamas inžinie­ geologijos katedros vedėjas kie šiandien žinomi moksli­ žinių, tvirtai yra pasiryžę bėje nerinės geologijos paskai­ riaus geologo-hidrogeologo, o Doc. S. ŽEIBA ninkai, kaip lituanistai profe­ tapti aukštos kvalifikacijos tos. Inžinerinė geologija na­ besimokantiems indivldualiaiGeologijos-mineralogijos soriai V. Mažiulis, J. Palionis, specialistais. geonuotraukininko ir naugrinėja geologijos procesus katedros vedėjas JAUNUOLIAMS STOJANTIEMS Į UNIVERSITETĄ, Į FIZIKOS, MATEMATIKOS BEI RUSŲ KALBOS IR LITERAT0ROS specialybes, organizuojami nemo KAMI PARUOŠIAMIEJI KURSAI. JŲ KLAUSYTOJAI BUS APRŪPINAMI BENDRABUČIU. KURSŲ PRADŽIA — LIEPOS 10 D. JEIGU NORITE GERIAU PASIRUOŠTI, ATVYKITE, STUDENTŲ PRIĖMIMO TVARKA IR STOJAMIEJI EGZAMINAI BUS PASKELBTI VĖLESNIAME „TARY­ BINIO STUDENTO“ NUMERYJE, KURIS TAIP PAT BUS IŠSIUNTINĖTAS I VIDURINES MOKYKLAS.

TpapifdyftimejjaTjitininfią gretas

5

l \fJ

MŪSŲ ALMA MATER

ATSAKYMAI Į KLAUSIMUS, KAS YRA NEUTRONAS (PAGAL 1. VERNĄ)

Žmogus gatvėje: Neutro­ nas, ė-ė. ... turėtų, būti kažkas labai sudėtinga!

Elementarių dalelių spe­ cialistas - fizikas: Neutro­ nas? O. tai labai paprasta.

Jis yra fundamentalaus okteto SUu xSUexSU«xSUi2, turinčio spiną 1/2, izotopi­ nį spiną 1/2, barioninį skaičių 1. ieptoninį skai­ čių 0, hyperkrūvį Okezetumą 0 dalis. Bendrai, pa­ imkite kelis įvairius kvar­ kus, ir štai Jis prieš jus.

Sociologas: Neutronas mums duoda nuostabų

tikro visuomenės reiški­ nio pavyzdį. Jam patinka gyventi visuomenėje, jis tiesiog negali egzistuoti be kolektyvo. Įrodymas: kai tik neutronas palieka branduolio grūstį. Jis Čia pat suskyla.

Gyvūnų gynimo draugi­ jos narys: Vargšas neut­ ronas, kai tik Jis palieka savo branduolinį urvą. Jis pagaunamas, difunduoja, išbarstomas. . . Mes siūlo­ me tylos minute pagerbti jo nelaimingą likimą“.

Moterų komiteto narė:

Nuotaka neutronas rodo ištvermingo kovotojo už moterą teises nuostabų pavyzdį. Ištekėjęs už pro­ tono, jis turi tokias pat teises, kaip ir jo partne­ ris, dėl to, kad bran­ duolinės Jėgos turi krū­ vio nepriklausomybę.

Katalikas: Norėčiau padaryti keletą pastabų dėl neutrono moralės, nes „ gerai žinoma. Jog deutronas sudaro nelabai stipriai su­ rištą porą. . .

Kovotojas už gimimų kontrolės įvedimą: Labai

džiaugiuosi tuo, kad deut. ronas neturi skilimo pro­ duktų!

TEATRE — Direktoriau, aš no­ rėčiau dirbti Jūsų teatre sufleriu.

— Ar dirbot šioje sri­ tyje?

— Taip. Vienuolika me­ tų. . .

— kur?

— Mokykloje. . .

das su puikiais šiltnamiais.

Fakulteto studentams paskai tas skaito kvalifikuočiausi respublikos biologai, geografai ir geologijos mokslų specia listai — mokslininkai.

Pasirinkusiųjų Gamtos mokslus laukia kruopštus su­ dėtingas, bet labai įdomus darbas. Gamtininkų kadrai reikalingi liaudies ūkiui.

R. TARVYDAS Gamtos fakulteto dekanas

J. STAŠAIČIO nuotraukoje: studentai-biologai praktiko­ je.

SUSIPAŽINKITE GEOGRAFIJA 1972 m. stojantieji į šią spe­ cialybę galės pasirinkti hidro­ logijos arba geomorfologijos specializacijas.

Tiems, kurie ateityje dirbs gamybinį arba mokslinį ti­ riamąjį darbą, specializacijų žinios bus būtinos vykdant įvairias užduotis ir tarnaus kaip pagrindas tolesniam kva­ lifikacijos kėlimui.

Paskir­ tiems dirbti pedagoginį darbą įsigyta siauresnė specializa­ cija leis pagilinti toje ar kito­ je srityje dėstomą dalyką, geriau jį susieti su aktualiais mūsų praktinio gyvenimo už­ daviniais ir tuo būdu prisidė­ ti prie geografijos dėstymo bendro tobulinimo mokyklo­ se.

Baigę gamybinės pakraipos specializacijas skiriami dirbti į tokias įstaigas ar organiza­ cijas, kurios labai dažnai vykdo eksperimentinius dar­ bus lauko sąlygomis, betar­ piškai gamtoje. Ekspedicinė­ mis sąlygomis patogiau yra dirbti vyrams.

Geografijos specializacija vykdoma su landšaftų moks­ lo pakraipa, nes šiuolaikiniai mūsų krašto poreikiai reika­ lauja specialistų, kurie gerai suprastų įvairias kraštovaiz­ džio problemas ir galėtų jas spręsti.

Prof. dr. A. BASALYKAS Fizinės geografijos ir kartografijos katedros vedėjas Nė vienas tiltas, melioracL nis įrenginys ar hidroelektri­ nė negali būti pastatyti, jei nežinosime upių vandeningu­ mo bei jo kitimo. Moksliškai pagrįstus metodus upių ir ežerų vandens režimui apskai­ čiuoti duoda hidrologijos mokslas, šiemet į geografiją stolantys abiturientai galės pasirinkti hidrologijos spe­ cializaciją.

Studijuodami hidrologiją, Jūs galėsite susipažinti su bendraisiais geografijos mokslais, hidrologinių dy­ džių matavimo prietaisais ir metodais, išmoksite progno­ zuoti ir apskaičiuoti įvairius upių vandeningumo rodik­ lius, gausite žinių iš gretimų mokslų: okeanografijos, teorologijos ir t. t.

Hidrologo profesija giau vyriška: prietaisai sun­ kūs ir didelę darbo dalį daž­ nai tenka atlikti laukuose, išvykose.

Dalis įstojusių pasirenka pedagoginį profili ir šalia spe­ cializacijos dar įgyja teisę dėstyti geografiją vidurinė­ se mokyklose.

Vyr. dėst. A. BARISAS

REDAKTORIUS A. KUSTA .REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, 232600, MTP-3, Uni­ versiteto g. 3, „Tarybinis stu, dentas".

LKP CK leidyklos spaustuvė.

Tiražas 13.000 egz.

Užs. Nr. 174 LV 01413