VISLI šaulį proletarai,
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, RE<TORATO,
Vilniaus Valstybinio universiteto kolektyvas, kartu su visa tarybine audimi pasirašydamas po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi, duoda griežtą atkirtį karo kurstytojams
KOMJAUNIMO IR PROFESINES SĄJUNGOS KOMU ETŲ ORGANAS
Nr. 10 (191J J|____ 1955 .m. balandžio mėn
9
d., šeštadienis
GINTI IR STIPRINTI TAIKA! Imperialistinės stovyklos agresyvioji politika, kuriai va dovauja JAV valdan.Leji sluok.iuai, pokariniais metais pri vedė pne žymaus urpicU.ines pauėues paaštrėjimo, suuarė grėsmę taikai ir tarnų saugumui. Posaulatės Taikos Tarybos B.uras kreipėsi 1 visas tau tas, raginuamas muuiiizuoti savo jėgas prieš agresijos pa vojų, prieš sustiprėjusią atominio Karo grėsmę, remaiautl, kaa visose šalyse butų sunaikjuos atominių nei vandeni linių bomuų atsargos ir uždrausta jų gamyoa. Karstai pritaiuami rasaulinės Taikos darybos Biuro Kreip-mtusl, į tarpiau tinę kampaniją pr.eš atominio karo pa vojų kasmen įsijungia vis nauji ir nauji milijonai gerus va lios žmonių, h-rotesto banga prieš ruošiamą agresiją išsi plėtė visose pasaulio šalyse, rasaunnės laikos Taryoos Krei pimąsi pasirašė Jau š.mtai m.njonų žmonių. išputusį protesto banga yra rimtas įspėjimas tiems, ku rde prieš iiaud.es val.ą stengiasi įtraukti žmoniją į naujas karines avantiūras ir žudynes; su tuo negaies nesiskanjii bet kurios valstybės vyriausybė. Taikos jėgos nenukryps.amai auga Ir jau dabar yra ga lingesnes uz karo jėgas, laika bus išsaugota, jei tamos pa ims taikos gynimo reikalą į savo rankas ir gins jį iki ga.o, Imperial-Stin.ų agresor.ų grosaianai neoaug.na tarybi nių žmonių ir kitų taikingųjų tautų liaudies, uocializmo ir demokratijos stovykla, kurios priešakyje žengia Taryoų Są junga ir Kinijos liaudies Kespuoiika, turi Visa, kas reika linga, kad duotų iriUšk.nantį smūgį agresoriams, jeigu jie išores įvykdyti savo nusikalstamuosius pianus naujam ka rui pradėti. Tarybų Sąjunga ir viso pasaulio pažangios jėgos kovo ja už tai, kau atominė energija butų nukreipta žmonijos ge rovei, o ne pasidarytų ma-ties ir gr.ovimo šaltiniu. Visa savo veikia Tarybinė vynausyoė gina taiką, daro viską, kas įmanoma, tarptautiniam įtempimui sumažinti ir normaliems santykiams su visomis šalimis stiprinti. Tarybų Sąjunga siūlo JAV lenktyniauti ne atominio ginklo gamybos, o atominės energijos panaudojimo taikiems tikslams srityje. Tarybų Sąjungoje atominė energija jau naudojama pramonėje, žemės ūkyje, med.caioje ir kitose moksio bei technikos šakose. Tarybų šalyje jau veikia pir moji atomine energija varoma elektrinė. Tarybinė liaudis, pakėlusi didžiausią praėjusio antrojo pasaulinio karo sunkumų naštą ir milžiniškus nuostolius, pokariniais metais, Komunistų partijai vadovaujant, užgydė karo padarytas žaizdas. Ji savo nenuilstamu darbu pasiekė naujus laimėjimus stiprindama Tarybų valstybę ir socia lizmo šalies gynybinę galią, vystydama socialistinę pramo nę, žemės ūkį, mokslą, kultūrą. Tarybiniai žmonės karštai pritaria partijos ir vyriausybės taikiai politikai. Tarybiniai žmonės nebijo nei grasinimų, nei šantažo, nei bauginimų. Jie tiki savo š ti esia ateitimi — komunizmo sukūrimu musų šalyje. Tarybinė liaudis giliai suinteresuo ta taikos stiprinimu ir išsaugojimu visame pasaulyje ir de da visas pastangas naujo karo pavojui pašalinti. Tarybiniai žmonės niekam neleis pasikėsinti į mūsų socialistinės Tė vynės laisvę ir nepriklausomybę Ir yra pasiryžę duoti triuš kinantį atkirtį bet kuriam agresoriui, kuris bandys pažeisti musų žmonių taikų kūrybinį darbą. Vilniaus Valstybinio universiteto studentai, mokslinis ir administracijos personalas vieningai, kartu su visa tarybine liaudimi, pasirašydami Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimą si ir išreikšdami griežtą protestą prieš atominio karo kurs tytojus, turi dar labiau stiprinti darbo ir akademinę draus mę, dar uoliau gilinti savo mokslines ir politines žinias, tuo pačiu prisidėdami prie mūsų socialistinės Tėvynės galy bės stiprinimo, taikos gynimo ir išsaugojimo visame pasau-
--------------- +---------------
Meilė nugalės mirti Prisimenu savo tėviškę po karo. Paupiai, kur kažkada statydavome smėlio namelius, kur, grįždami iš mokyklos, nusklndavome pirmą išsprogu sią karklų šakelę, buvo iš rausti granatų duobėmis ir pilni lavonų tvaiko. Aš myliu savo tėviškę ir niekad daugiau nenoriu maty ti, kaip sviedinio skeveldra nulaužia jauno alksnio viršū nę, išsklaido iš lizdų kregž des. Kiekvienas žmogus brangi na savo 'kraštą. Iš dainų mes pažįstame šniokščiantį Dniep rą, banguojančią Volgą. Myli savąjį Reiną vokietis, brangi na mėlyną jūrą italas. Bet ne vien gamtą myli žmogus. Žmogus myli laisvę, kūrybą, džiaugsmą. 9 tas pasiekiama per kovą, atkaklią, pasiauko jančią kovą. Man prisimena keletas priešmirtinių žodžių vieno prancūzų kovotojo prieš fa šizmą: ,,Aš mirštu jaunas, labai jaunas, bet manyje yra kaž kas tokio, kas nemirs per am žius: tai mano svajonė. . .
Aš norėjau, kad žmonija būtų laiminga. Žiūrėkit į atei tį, ji spinduliuojanti, ji bū tinai ateis. Jjūs būsite laimin gi, ir aš prisidėjau prie jūsų laimės. ...Aš pasijuoksiu iš mir ties, nes aš juk nemirsiu, aš gyvensiu amžinai: mano var das skambės ne laidotuvių gausmu, bet vilties varpu". Tik didžiulė meilė, meilė žmogui, šviesiai ateičiai nu vedė šį jauną prancūzą — patriotą pasiaukojančios ko vos keliu. Mūsų mylinčių yra daug! Draugiškai tiesiasi viso pa saulio rankos kovai dėl tai kos išsaugojimo. Mūsų meilė—stipresnė už neapykantą tų, kurie kursto naują karą! Mūsų meilė st presnė už atominį ir vandeni linį ginklą. Ir kaip tik dėl to, kad mes mylime, mes neleisime žudyti, griauti, plėšti. L. Abraitytė, Istorijos-filologijos studentė
fak.
Į
Kaina 20 kaD.
Tvirta.; už taiką pasirašo rankos *
Tvirtas pasiryžimas — Karas — tai skurdas, tai mirtis. Mes nuolat grum amės su mirtimi, įtempia me visas jėgas, kad tik galė tume išgelbėti žmogų. Tas su teikia mūsų gyvenimui džiaugsmo, prasmės, moralinį pasitenkinimą, — tokiais žo džiais kreipiasi į atvykusius pasirašyti po Pasaulinės Tai kos Tarybos Kreipimusi me dikus fakulteto prodekanas drg. Jurša. — Tik pavyzdingas ir at kaklus darbas tegali būti ge riausia garantija taikai nuga lėti. Pasirašymu dėl taikos iš saugojimo mūsų misija nesi baigia, o tik prasideda. Savo nuoširdžiu darbu mes turime kasdien įrodyti savo atsidavi mą taikos reikalui, — kalba doc, I. Markulis. Po drg. Juršos ir doc. I. Markulio pasisako I-mo kurso studentė Mažuolytė. Ji, busi moji med.clnos darbuotoja, gyvena tomis pat mintimis, 'Kaip ir visa šalis: — Juk mūsų svajonė — mokytis, surasti naujus būdus žmogaus gyvenimo pailgini mui ir praskai-dirinimui. Ir te gul nebando karo kurstytojai kelti rankos prieš taikingą pasaulį. Prieš Jėgą bus pa statyta jėgai — išreiškia bendrą visų tarybinių žmonių pasiryžimą Ir toliau kovoti už talką drg. Mažuolytė. III kurso studentas Kovner, dėstytoja Micelmacherieįė Ir kiti išreiškia tvirtą pa sitikėjimą, kad po Pasauli nės Talkos Tarybos Krelp.musi pasirašys visi kaip vienas Medicinos fakulteto kolekty vo nariai. Trumpas mitingas baigiasi. Prasideda pasirašymas. Vieni iš pirmųjų pasirašė III-jo torso medikai. L. Mordaltė
yjf
★
"Ar
TAIKA LAIMĖS Šių metų balandžio mėne sio 1 dieną įvyko studentų ir dėstytojų susirinkimas Fi zikos-matematikos fakultete. — Tarybiniai žmonės yra pirmose kovotojų gretose ko voje už talkos išsaugojimą ir sustiprinimą. Toki esame ir mes—fizikai,—--kalba Fizikosmatematikos fakulteto v. d. Mikalkevičlus, atidarydamas studentų susirinkimą. Auditorijoje pasidaro vi siškai tylu. Tribūnoje pasiro do fakulteto dekanas drg. Horodničius. — Mes gyvename atominės energijos epochoje, — kalba dekanas. — Tai milžiniš kas žingsnis į mokslo viršū nes. Deja, kapitalistai tą energiją paskyrė žmonių nai kinimo, miestų ir kaimų grio vimo tikslams. Mes neleisime, kad didžiausias mokslo atra dimas — atominė energija būtų panaudota kraujo pra liejimui, gamyklų naikinimui. Si energija turi būti panaudo ta pramonės ir žemės ūkio iš vystymui. Mūsų parašai bus milžiniška jėga talkos sustip
rinimui, atominės bombos už draudimui. Tribūnoje vienas po kito pasirodo studeital, kviesdami visus kaip vieną pasirašyti po Kreipimusi. Pasisakę studen tai Mauza, Kačinskaja ir kiti pasmerkė naujo karo kursty tojus, išreiškė savo tvirtą pa siryžimą visomis jėgomis pri sidėti prie talkos išsaugojimo visame pasaulyje. — Mes, studentai, kaip vi so pasaulio darbo žmonės, ko vojame už taiką. Mes neleisi me, — kalba IV kurso stu dentė G. Kačinskaja, — kad mūsų laimingą ir gražų Jau nimo gyvenimą aptemdytų atominio karo grėsmė. Tegul karo kurstytojai nepamiršta, kad šiandien mūsų socialistinė Tėvynė galinga ir stipri, kaip niekad anksčiau. Tarybinės liaudies pusėje sąžinė, protas ir tiesa, o šie ginklai galin gesni ir už atominę bombą. Pasirašydami Kreipimąsi dėstytojai ir studentai išreiš kė įsitikinimą, kad laimės ne karo padegėjai, ne atominė bomba, bet laisvės ir taikos gynėjai. S. Algis
Atkirtis karo kurstytojams Istorljos-fllolog jos fakulte tas. Į 34 auditoriją susirinko fakulteto dėstytojai, mokslo personalas, studentai pasirašy ti po Pasaulinės Taikos Tary bos Kreipimusi. Mitingą ati daro fakulteto partinio biuro sekretorius drg. Neupokojevas. į tribūną pakyla Didžiojo Tėvynės karo invalidas, rusų k. katedros vedėjas drg. Potapovas. — Aš, kaip ir daugelis mūsų šalies žmonių, pergyve nau ir nukentėjau nuo karo audros. Nors buvo karas su palyginus paprastais ginklais ir visgi Jo padarytų žaizdų užgydyti negalima, o kas bū tų. jeigu panaudotų atominį ir vanden.llnį glnkląl Salin ka rą! Tegyvuoja takus, kūry binis darbas! Tegyvuoja tal ka! Tribūnoje vienas po kito kalba studentai, dėstytojai. — Šiandien norisi įkalbėti apie ką nors gražaus, švie saus, o tai ir yra talka, — sako II k. studentė N. La pinskaitė. — žmogus gimė kurti, gyventi, dirbti, bet ne tam, kad paverstų miestus griuvėsiais, valkus našlaičiais, neštų nelaimes kitiems ir pats liktų nelaimingas. Mes nenorime, kad mūsų busimie ji auklėtiniai, mokiniai žino tų karo sunkumus ir baimę. Savo pasisakymuose stu dentai ir dėstytojai, kartu su visais susirinkusiais, kartu su visa tarybine liaudimi griež tai pasmerkė karą Ir jo kurs tytojus. Po pasisakymų vis! vienin gai pasirašė po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi.
ŽODIS T E I S I N 1 N C Ų Gausiai fakulteto studentai polinlnkal, magnatai vėl kurs ir dėstytojai susirinko į 100 to naują karą, vėl stumia sa auditoriją, kurioje vyko mi vo ir kitas tautas į šią nelai tingas ryšium su Pasaulinės mę. .. Bet tai Jiems nepavyks! Talkos Tarybos Kreipimusi į — pasakė teisės mokslų kan visus pasaulio talką mylinčius didatas drg. Ruželytė. žmones. Pasisakiusieji vyr. dėst. — Dar ir dabar kapitalis žėruolis, studentai Klimavi tinėse šalyse tebematyti karo čiūtė, Rasimavičius ir kt. vie Invalidų ir šiaip nuo karo nu ningai pasmerkė karo kursty kentėjusių žmo lų, šaligat tojus, pareiškė savo ryžtą ko viuose ir pakelėm sėdinčių su vot! už talką, pažangiu moks dėžutėmis laukiančių išmal lu ir aktyviu visuomeniniu dos, skurstančių ir paliktų li darbu įnešti kuklų indėlį į kimo valiai, o karo kurstyto taikos išsaugojimo reikalą. jai — tų pačių šalių mono-1 S t. Daunys -----------------------------------------
A. Kerevlčiūtė
AVA 8 T Ė Studijuoja politinę ekonomijq
Jau bevelk ištisus metus III k. medikai studijuoja poli tinę ekonomiją. Jie labai do misi šia ypatingai svarbia disciplina. Dauguma studen tų, pvz.: BIstrickaitė. Marčiušytė, Lapšytė ir kitos, neipslrlboja vien vadovėliais ir į paskaitomis, bet taip pat nuo sekliai studijuoja Markso ,,Kapitalą", V. I. Lenino bei | J. V. Stalino raštus, domis! ekonominiais straipsniais, paslrodančals mūsų žurnaluose bet laikraščiuose. Todėl nenuostabu, kad mi nėti studentai politinės eko nomijos seminarų metu akty via! dalyvauja, diskutuoja, iš siaiškina visus sudėtingus klausimus, o klausimai, iš tikrųjų, labai sudėtingi: že mės renta, kas tai yra impe rializmas ir kiti. Jie reika lauja iš studentų didelio ati dumo, įsigilinimo, apsiskaity mo ir darbo. Daug studentams padeda Ir vyr. dėst. Kirijenko. JI prieš kiekvieną seminarą ruošia specialias konsultaci jas, paaiškina, kaip prieiti prie temos, nurodo reik'amą I teratūrą, padeda susidaryti pasisakymo planą. Todėl poli tinės eko omi'os seminarų nauda labai didelė. M. Suminąs
EGZAMINAMS ARTĖJANT
Mokslinė-ateistinė konferencija
Istorijos-filologijos fakulte to dekanatas Ir SMD taryba kovo 31 d. suruošė studentų moksllnę-ateistlnę konferenci ją. III k. stud. Smelstorlus perskaitė pranešimą tema ..Jėzuitų veikla Lietuvoje”, IV k. stud. Vilemaltė savo j pranešime kalbėjo apie persoI nažų tipiškumą Žemaitės antl■ klerikalinės tematikos kūriiuose. Apie reakcinę katalikų dvasininkijos veiklą Lietuvo je hitlerinės okupacijos me tais kalbėjo savo pranešime IV k. stud. Jankūnas. Jis pa Kartu su pavasariu prasideda ruošimasis egzaminams telkė visą eilę konkrečių pa rodančių iki kokių Gamtos mokslų fakultete. įskaitas ir egzaminus Gamtos fa vyzdžių, Išdavysčių prieidavo Lietuvos kultetas pradeda vienas iš pirmųjų. Reikalinga daug kruopš dvasininkija, tarnaudama vo taus darbo ir valios įtempimo, kad būtų pateisinti studijų kiškiesiems okupantams. Ypač metai, išlaikant egzaminus vien gerais ir labai gerais pažy įdomus buvo Chemijos fak. stud. Levinsko pranešimas miais. ,,Chemijos mokslas kovoje Ik! egzaminų beliko tik nepilnas mėnuo laiko, todėl prieš religiją” Levinskas sa papildė che Gamtos mokslų fakulteto studentai stengiasi pilnai išnau vo pranešimą doti kiekvieną valandą išeitam kursui pakartoti, įgytoms ži miniais bandymais. Jis pa demonstravo. kaip „atsiran nioms sustiprinti. da” drakonai, atsinaujina pa Šiuo laikotarpiu studentus galima sutikti laboratorijose veikslai, pajuosta gėlės, „atsi ir muziejuose, konsultuojantis pas dėstytojus ir braižant na veria” Kristaus žaizdos. muose. Visur vyksta intensyvus darbas. Konferencija, be abejo, Nuotraukoje: (iš kairės į dešinę) III k. geologijos spec. davė daug naudos studentams, praplėtė jų žinių ratą. Prane stud. V. Kolyta ir J. Posėčnas su vyr. dėst. Petruliu aptaria šimai buvo įdomūs, kruopščiai kursinius darbus. paruošti. V. Mažunaltis F. Pažūsis
M U M S
VVU bendrabučių konkurso: apžiūros sąlygos
_
Tikslu pagerinti studentų, gyvenančių bendrabučiuose, buitines sąlygas, universiteto vadovybė ir visuomeninės or ganizacijos praveda konkursą-apžiūrą geriausiam universi teto bendrabučiui išaiškinti, o bendrabučių tarybos savo ruožtu praveda konkursą-apžiūrą geriausiems bendrabučio kambariams išaiškinti. Konkurso-apžiūros rezultatai bus skelbiami: a) Gegužės Pirmosios — Tarptautinės Darbo žmonių šventės ir b) Lapkričio 7-tosios — Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos metinių proga. Geriausieji bendrabučiai premijuojami: a) pirmą vietą užėmęs bendrabutis bus premijuojamas universiteto pereinamąją Raudonąja Vėliava ir Garbės Raš tu; b) antrą vietą užėmęs bendrabutis bus premijuojamas universiteto pereinamuoju vimpilu ir Garbės Raštu. Istoriios-f.lologijos fakulteto lletuv.ų k. ir literatūros Geriausieji bendrabučio kambariai, laimėję konkursospec. II k. studentas Vytautas Vitkauskas domisi savo gim apžiūros metu dvi pirmąsias v.e as bus apdovanojami Gar tą’a Kuršėnų tarme. Praėjusiais metais jis parašė kursinį bės Raštais ir vertingomis pereinamomis dovanom.s (radijo darbą „Prieveiksmis Kuršėnų tarmėje", atostogų metu su aparatais, laikrodžiais ir kt.) Kiti geriausieji bendrabučių rinko ir užrašė daug medžiagos, kurt bus panaudota dia kambariai bus apdovanojami Garbės Raštais — diplomais. lekto! ogl.iiam lietuvių kalbos atlasui. Konkurso-apžiūros nugalėtojais bus laikomi bendranuŠiais metais Vytautas Vitkauskas parašė 'kursinį darbą „Veiksmažodžių kaitymas Kuršėnų tarmėje", kurį papildęs člai, kuriuose bus užtikrinta: Ir praplėtęs skaitys aštuntoje universiteto studentų moksli a) geras benarabučio tarybos darbas organizuojant po litinį-masini, kultūr.nį maslnį ir buitini darbą bendrabutyje; nėje konferencijoje. b) aplinkos prie bendrabučių sutvarkymas: įrengiant Nuotraukoje: V. Vitkauskas dirba prie savo pirmojo mokslinio darbo. sporto aikš.eles, gėlynus, apsod-nant medeliais ir t. t.; c) laikymasis visų sanitarinių švaros ir tvarkos taisyk A. Stanaičio nuotr. ir tekstas lių bendrabučio kambariuose, koridoriuose ir kitose viešo ------------ A *-----------se vietose. Pastaba: Konkurso-apžiūros komisija, Įvertindama bend rabučius, turi išeiti iš konkreč.ų esamų sąlygų .r gal mybių. Bendrabučių tarybos, įvert ndamos kambarius, turi atsi žvelgti į tai, kaip šių kambarių gyventojai laikėsi bendrabu čio taisyklių visų mokslo metų bėgyje. LABORATORIJOSE | savarankiškumo, iniciatyvos, VVU REKTORATAS IR Chemijos fakulteto sien- organizuodami XI klasės tuoVISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS laikraštis „Tarybinis chemi- kinių susirinkimą tema: „Te kąs" pastarajame numeryje levizlja ir jos ateitis". Išdantų darbus laboratorijose, ij spausdintas taip pat V kurso KRONIKA (domiai ir naudingai pra stud. P. Pipinio pasisakymas, Vilniaus Valstybinio uni- to pirmininkas drg. Užkalnis, leidžia laiką neorganinės kuriame Jis pasida.ljo pedaversiteto rektoriaus į s a k y- pirmininko pavaauotojas — chemijos laboratorijoje I kur- goginės praktikos patirtimi. m u bendrabučių konkursui Studentų profkomiteto narys so chemikai. Laboratorijoje Ypač pabrėžiamas klausimas — apžiūrai pravesti sudary-, drg. Maceikaitė. dirba 8 vai. į sa ! dėl mokytojo santykiavimo ta komisija šios sudėties: i Komisijos nariai: universi studentai vaitę. Čia jie ugdo pirmuo • Komisijos pirmininkas — I lėto partinio biuro narys drg. sius praktinio darbo įgūdžius, su mokiniais. prorektorius drg. Mitropols- Gorbunovas, universiteto kom savarankiškai atlieka įvai kis, pirmininko pavaduotojas jaunimo komiteto narys drg. rius laboratorinius darbus, STUDENTAI — — Istorijos-filologijos fak. Stankevičius, butų skyriaus teorines žinias pritaikydami PIONIERIŲ VADOVAI profsąjungos vietinio komite- viršininkas drg. Dusevičius. praktikoje. „Mūsų fakultetas šefuoja Analizės laboratorijoje dar bus kiekybinės analizės srity keletą mokyklų. Joms mes Artėjant baigiamajam egzaminui je pradėjo atlikti II kurso teikiame pagalbą organizuo Jų darbai turi ypač Sį pavasari mes, II kurso kursu, nes ten yra paliesti chemikai. didelę reikšmę, nes visose ga jant darbą su pionieriais", — studentai, laikysime ba'glamą- įvykiai t k iki 1938 m. To myklose nustatyti rašo Istorijos-filologijos fak. jį marks'zmo-leninizmo pa dėl nuosekliai skaitome laik k ekybinęreikalinga medžiagos sudėtį. sienlaikraštis „Už tarybinį grindų egzaminą. Aišku, kad raščius bei žurnalus, kurie pa Tai su ' Stingas ir daug atidų- mokslą". pagrindinis ruoš'masls turi gili a mūsų tui-imas žinias. būti atliktas, pagrindinės ži I kurso rusų k. ir literatūTačiau atsiranda ir vienas mo reikalaująs darbas. 1 ros spec. studentės Dolgaja nios turi būti įsisavintos ne ! kitas studentas, mažai besidoPEDAGOGINE PRAKTIKA marksizmo-leninizmo tr Ku ič na yra paskirtos teik per savaitę, mėnesį, o visų mmtis ti paramą 22-si-os septynme metų bėgyje. Paskaitos, se pagrindų seminarais. Iš tokių Medžiagą apie V kurso tės mokyklos pionierių orga minarą' — tai Ir yra žinių studentų pažymėtina Jurevi įsisavinimo pagrindas. Kas čiūtė. kuri dar nė karto nėra studentų pedagoginę praktiką nizacijai, II kurso rusų k. ir dldba semestro bėgyje, tam pasisakiusi seminaro metu. talpina Fizikos - matematikos literatūros spec. studentės sesijos metu lieka tik api Bet tokių stude .tų mūsų kur fakulteto sienlaikraštis „Moks Goldina, Koleščluk, Nieždanceva, Kot.er dirba pionierių bendrinti visas įgytas žinias. se yra maža ir šiuo metu Atidžiai dirbančių studentų draugai padeda atsllikusiems. las į gyvenimą". j vadovais 27-oje septynmetėje mūsų kurse yra nemaža. Iš Tik kruopščiai bedirbdami, Dviejų savaičių pedagoginę mokykloje. Tarp p onlerių Ir jų pažymėtini Misiūnas, Ne mes galėsime išlaikyti baigia praktiką V kurso studentai jų vadovių užsimezgė nuošir krašas, Greičius ir daug kitų. mąjį egzaminą tik labai ge di draugystė. Stud. Goldina Seminariniuose užsiėmi rais Ir gerais pažymiais. No atliko Vilniaus miesto viduri suorganizavo kolektyvinį klmuose vyr. dėst Kapočiui va ri t tai pas ekti, reikia dirbti, nėse mokyklose. Pedagoginės nofilmo „Durklas" aplankymą. dovaujant, mes nuosekl'al iš nes laiko Iki egzaminų liko praktikos vadovas asist. A. Tas dar labiau suartino pio siaiškiname svarbesnius ir 3—4 savaitės. nierius su vadove. Pionierių Adomaitis savo straipsnyje vadovės sunkesnius klausimus. Mes S. Bernatonis, rūpinasi klasės pa pažymi, Jog studentai Juod žangumu, rengia grandžių neanslribojame vien tik Teisės fakulteto TSKP istorijos trumpuoju II k. studentas viršis, Piplnys parodė daug sueigas.
Sieninės spaudos skiltyse
R A Š 0
” Linksmleįl“
draugai—
Ramiai prie Aktų salės studentams nederamoje vieto įėjimo bedežuruojančlus Fi je, atvirto čia pasirodyti va zikos-matematikos fak. studen karo herojais, savo chuliga tus buvo apėmęs net malonus niškais veiksmais, nešvankiais žodžiais drumsti Ir gadinti pasitenkinimas. — Viskas šiandien gražiai tikrai, o ne dirbtinai, linksmą . vyksta, tur būt, pagaliau bus studentų nuotaiką. . . .Nuo kumščių serijų be galas su dirbtiniais nuotaikos taisymais. . . Ot būtų puiku! perstojo dunksi langų stiklai Na, bet, kaip sakoma, vaka Ir rėmai, nuo batų smūgių — durys. Nieko nepadeda budin ras dieną giria. Neilgai budintieji galė čiųjų aiškinimai, kad jau vė jo šnekučiuotis. Staiga su lus laikas, kad jie neturį rak žvanga stipriai daužomos du to Ir pan. Sunku tokiame sto rys ir langai. Prie durų susi vyje atsidūrusiam žmogui ką renka daugiau triukšmą Išgir nors Išaiškinti. Ar nebūtų laikas šiems dusių studentų. Čia šmėsčio ja pora žmogiškų figūrų, vos draugams suprasti, kad jie bestovinčių ant kojų, bet ko savo veiksmais teršia visą ko kiomis priemonėmis pasiryžu lektyvą? Užteks pagaliau tų sių prasiveržti į salę, kur visų anekdotų apie totllų, draugai, kaip dera tarybi Cvirkų Ir kitų „žygdarbius", pasivaikščiojimus, niams studentams, kultūringai naktinius praleidžia poilsiui skirtą lais girtuokliavimus, amoralų el valaiki. Gal, buvo galima iš gesį!. Argi nėra priemonių Ir or pradžių pamanyti, kad naujai atvykusieji yra gerokai pavė ganizacijų, kurių kompetenci lavę naktibaldos ne studentai, jai priklauso tokių „linksmų” bet kur tau! Labai jau nesun draugų sudraudimas? Klek ku atpažinti tuos žmones. Tai galima taikstytis su tokia pa— ekonomistas Totilas ir filo r’M'mi, ypač aktvvistų atžvil F. žemaitis logas Cvirka. Šitie draugai, giu? iki 10 vai. vakaro sėdėję
KA,Pasakos* Dramos būrelis dirba Lietuvių dramos būreLs — SpeKtamis praėjo su dideliu vienas jauniausių universite pas.seK.mu. mst.tuto studen to saviveiK.os Ko.extyvų, ta- tai ilgai nenuleido at..Kėjų c.au palyginti per trumpą lal- nuo scenos, linKėjo buredui Ką j.s pasiekė puikių .a.mėji- I toi.au ta.p pat stropiai ir no mų. Prae.tą savaitę šis Kolek ria. dirbt.. Visa Ui liudija, kad nepertyvas buvo išvykęs t Monetų .ajoaą, kur aa/ė du spektaK- seniausia. susibūręs ko.eKtyi.us įmesto visuomene, ir ra- vas, vadovaujamas drg. naujoa-nė.e mokytojų komerenci- i.uKcnienės, jau pas.eKė Kai kuriuos laimėjimus. S.o būre jOje. Balandžio 2 d. Jaunieji sa- lio darbo pavyzdžiu gamtų vive.Kdninkai pasirodė V11- pase.it. ir kiti mūsų savl.iiaus Dailės instituto scenoje. ve.klos, o ypač fakmtetų sa Suvaidino Dychovično vo.e-1 viveikios kolektyvai. L. Giedraltė vili „Vestuvinė kelionė", i
Įdomus susitikimas specialybės studijavimu, o domėtis Ir kitais mokslais. Apie finansininko darbą kalbėjo Finansų ministerijos Biudžeto valdybos viršininko pavaduotojas drg. Judickas. Jis ragino ypač rimtai stu dijuoti polltlnlus-visuomenlnlus moks.us. įspūdžiais iš savo darbo įstaigoje pasidalino Finansų ministerijos Liaudies ūkio fi nansavimo skyriaus vyr. eko nomistė drg. Augustlnavičiūtė. (vykęs sus.t.kimas davė daug naudos ĖKonomikos fa kulteto II kurso finansinin kams. R. Deltuvas
Ekonomikos faku.teto II specialybės kurso finansų grupėje buvo organizuotas susitikimas su baigusiais uni versitetą finansininKais, da bar dirbančiais atsakinguose postuose Finansų ministeri joje. Drg. Šeputis, Finansų mi nisterijos Komunalinio ūkio ir transporto finansavimo sky riaus viršininkas, papasakojo studentams apie sunkumus,i su kuriais susiduria baigusie-, ji universitetą praktiniame j darbe, davė eilę patarimų, į kurias disciplinas reikia at kreipti didesnį dėmesį. Jis kvietė neapsiriboti vien savo
Redaktorius P. MIKUCKAS lizmas. Lietuvių tauta niekuo met neužmirš, jog, kruvinie siems Amerikos Ir Anglijos Imperialistams organizuojant ir vadovaujant, 1919 m. kraujuje buvo paskandinta Tarybų valdžia Lietuvoje. Užsie įio ir (Minint V. Mickevičiaus-Kapsuko 75-ąsias gimimo metines) vidaus kontrrevoliucijai lai Lietuvos darbininkų klasė, socialdemokratijos atstovų, V. dovals buvo bolševikų partija kinai pasmaugus darbo žmo darbo valstiečiai Išugdė visą Kapsukas plačia! pasireiškė Ir jos vadas V. I. Leninas, nių valdžią krašte, Lietuvos eilę įžymių bebaimių, nenuils jau pirmosios Rusijos revo nuo pat pirmųjų savo įsikūri Komunistų partija per Ištisus tančių kovotojų, kurie visas liucijos metu. Priešingai opor mo dienų 1918 m. buvo prieš 20 su viršum metų, ištikima' savo jėgas paskyrė darbo tunistams iš LSDP vadovybės, akyje Lietuvos darbo žmonių | nešdama marksizmo-leninizmo liaudies išvadavimo reikalui. į V. Kapsukas buvo už ginkluo kovos už Tarybų valdžią, už vėliavą, vadovavo Lietuvos darbo žmonių kovai prieš fa Ypač įžymią vietą Lietuvos ' tą sukilimą prieš carizmą. At socializmą. šistinę diktatūrą, už Tarybų revoliucinių kovotojų tarpe. sišaukimais, straipsniais per Lietuvos Komunistų partija valdžios atkūrimą. užima Vincas Mickevičius- spaudą ir gyvu žodžiu masi buvo vienintelė Lietuvoje re V. Kapsukas nesulaukė įžy niuose darbo žmonių mitin Kapsukas — vienas iš Lietu voliucinė partija, kovojusi vos Komunistų partijos ir Ta guose bei demonstracijose V. 1918—1919 metais už Lietu miosios lietuvių tautai dienos, rybų Lietuvos respublikos kū Kapsukas šaukė liaudį su vos valstybingumą, už jos tik kai didvyriška Lietuvos darbo ginklu rankose kovoti už lais rąją nepriklausomybę, prieš žmonių kova, didžiajai rusų rėjų ir vadovų. organizavo Lietuvos re vietinius buržuazinius nacio tautai ir kitoms tarybinėms Lietuvių tauta, susitelkusi vę, voliucionierius, jų nalistus, kurie išdavė lietuvių tautoms padedant, buvo ap apie didvyriškąją Komunistų apginklavimu. V.rūpinosi vainikuota didžia istorine per Kapsukas partiją ir Tarybinę vyriausy nacionalinius Interesus gale 1940 metais. Idealai, L'etuvos darbininkams tautos bę, nenugalimojoje tarybinių aiškino užsienio imperialistams, siekė valstiečiams, kad jie galės atplėšti lietuvių tautą nuo ru-, kuriems visą savo gyvenimą tautų še moję su meile ir pa ir atidavė revoliucinis kovotojas garba mini vieną iš įžymiau išsivaduoti tik eidami drauge sų ir kdų broliškų tarybinių V. Kapsukas ir kiti žymiau su visos Rusijos darbininkais siųjų kovotojų už lietuvių tautų. Sudaryta Laikinoji re-, sieji Lietuvos Komunistų par voliuclnė Lietuvos darbininkų tijos veikėjai, tapo įgyven tautos laimę Ir laisvę — V. ir valstiečiais. Mickevičių-Kapsuką. Pažymė Lemiamą reikšmę V. Kap ir valstiečių vyriausybė, ku dinti; sunkios aukos ir pra dami jo 75-ąsias g'm'mo meti suko revoliucinei veiklai turė rios .pirmininku buvo išrink lietas kraujos kovoje už lietu nes, respublikos darbo žmo jo suartė'imas su bolševikais. tas V. Miickevičius-Kapsukas, nės iškelia Jo didžius nuopel Tiesioginėje V. I. Lenino Ir ir vietinės Darbininkų ir vių tautos laisvę ir nepriklau nus lietuvių tautai. kitų įžymių bolševikų partijos valstiečių deputatų tarybos somybę nenuėio veltui. Lietuvos Komunistų parti Šio šimtmečio pirmaisiais veikėjų įtakoje V. Kapsukas, buvo vienintelė teisėta Lietu metais įsijungęs j Lietuvos ir atsistojęs j tvirtas marksizmo- voje valdžia, išreiškusi darbo ja, būdama vienas iš Tarybų visos Rusi-los darbininkų re leninizmo pozicijas, kovojo už ; žmonių valią, jų gyvybinius ' Sąjungos Komunistų partijos voliucinį judėjimą, V. Kapsu įkūrimą Lietuvoje naujo tipo, interesus. I kas nuėjo šlovingą atsidavusio tikrai revoliucinės proletaria- j Jauną Tarybų respubliką kovinių būrių, šventai sauge to partijos. revoliucionieriaus kelią. visais būdais siekė sunaikinti revoliucines tradicijas, kurios Lietuvos Komunistų partija, įžūliausias tautų engėjas ir padeda auklėti darbo žmones Būdamas vienas iš akty viausių Lietuvos revoliucinės kurios įkūrimo idėjiniais va-! smauglkas — JAV imperia komunizmo dvasia.
Įžymus kovotojas dėl darbo žmonių laisvės
LV 30225
Redakcijos
Visų tarybinių respublikų laimėjimų laidas, neišsenka mas jų šaltinis yra neišardo ma TSRS tautų draugystė. Iš sipildė ištvermingo tautų Taugystės, proletarinio in ternacionalizmo propagandis to — V. Kapsuko siekimas, kad lietuvių tauta petys į pe tį su didžiąja rusų tauta, ki tomis tarybinėmis tautomis statytų ir kurtų šviesius savo laimingo gyvenimo rūmus. Partinės organizacijos, nenu ilstamai ugdydamos darbo žmonių tarpe gaivinančius tautų draugystės, tarybinio patriotizmo, proletarinio in ternacionalizmo jausmus, ko vodamos prieš buržuazinės ideologijos liekanas, dar glau džiau buria į neišardomą vie nybę apie Komunistų partiją liaudies mases, įkvepia jas vykdyti mūsų Tėvynei iškilu sius didžius uždavinius. Lietuvių tauta, glaudžiai susitelkusi apie Komunistų partiją ir jos Centro Komite tą, apie Tarybinę vyriausybę, galingoje broliškoje tarybinių tautų šeimoje tvirtai Ir nenu krypstamai žengia į šviesias komunizmo viršūnes.
e £
1 $ į t į Darbotvarkėje: Mokslinės bibliote $ į 1. VVU kos Direktoriaus ataskai ta prieš skaitytojus. t t 2.Skaitytojai Diskusijos. kviečiami gau į dalyvauti. t siai VVU Mokslinė Biblioteka $ L Šių metų balandžio mėn. 19 d„ antradieni, 19 vai., VVU Mokslinės bibliotekos bendrojoje skaitykloje jvyks SKAITYTOJŲ KONFERENCIJA
>
I į į į
VVU Studentų Profkomitetas praneša, kad gauti kelia lapiai j sanatorijas ir poilsio namus balandžio—birželio mėnesiams: j Druskininkų sanatoriją nuo V. 9, j Buldun! (Rygos pajūris) sanatoriją nuo VI. 5, 1 Moršino sanatoriją nuo VI. 16. j Kulautuvos sanatoriją nuo V. 25, j Palangos sanatoriją nuo VI. 12. Į Birštono sanatoriją nuo V. 14. j Lampėdžių poilsio namus nuo V. 12, j Palangos poilsio namus nuo V. 15, V. 20. V 20, VI. 1. VI. 12, VI. 15, VI. 24, VI. 27, i Valalėimpių poilsio na mus nuo V. 18, V. 30. VI. 10, i Druskininkų poilsio namus nuo V. 31. VI. 11. Norintieji gauti kellalanlus paduoda pareiškimus VVU Studentų profkomiteto vardu. Smulkesne Informaciją gali ma gauti VVU Studentų profkomitete. VVU Studentų Profkomltetaa
adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus g-vė Nr. 3, telei. 2-10-38. Spaudė „Ties s" spaustuvė Vilniuje. Tiražas 1.000 egz.
I
I I I ? | į į i j
Užs. Nr. 054v