jLaJir^y.ų skaityki* j
hinc itur ad astra BIRŽELIO
universitas
10-16 d. 1996 m.
vilnensis L_ __ 7 Nemokamai
ky.
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 10-11 (1550-51)
įteiktos S. Kairio premijos
“Draudos” dovana TSPMI Gegužės 16 d. įvykusį Se nato posėdį rek torius R. Pavilio nis pavadino ne įprastu - ne kas dien Universite tas gauna labda rą. Šiame Se nato posėdyje TSPMI buvo įteikti automo bilio “Škoda Fe licija LX” raktai. O kad tokia do vana, kaip juo kavo Rektorius, ne tik nedingtų iš Universiteto kiemo, kol vyks V Naujiko nuotr. “Draudos" direktorius R. Stankevičius posėdis, bet ir ii- įteikia mašinos raktus TSPMI direktoriui doc. E. Kūriui. gam liktų Uni versitete, bendra Lietuvos ir Vokieti kiais ir matematika. Matematikos fa jos draudimo įmonė UAB “Drauda” ir kulteto dekanas ragino nepamiršti ir VU pasirašė paramos sutartį. Sutarty matematikų, mat “fakultetas yra pado je nurodoma, kad “Drauda” remia VU, vanojęs “Draudai” labai gerą specia apmokėdama bendros Lietuvos ir Če listą” ... “U. V.” inform. kijos įmonės UAB “ARX” Vilniaus universitetui išrašytą sąskaitą automo Redakcijos past. Dovanota mašina, biliui pirkti, o VU įsipareigoja eksplo atuoti šį automobilį su užrašu ant abiejų redakcijos žiniomis, birželio 6 d. dar priekinių durelių “VU Thrptautinių nebuvo įtraukta į Universiteto mate santykių ir politikos mokslų institutui rialinių vertybių apskaitą. Invento riaus apskaitos grupės darbuotoja dovanoja “Drauda”. “Draudos” direktorius R.Stankevi “U. V.” patikino, kad toks aktas turė čius minėjo, kad “Draudos” veikla re jo būti surašytas per tris dienas nuo miasi ekonomika, tarptautiniais santy sutarties pasirašymo.
Gegužės 30 d. Senato posėdis prasi dėjo šventiškai - Stepono Kairio labda ros fondas apdovanojo bakalaurus ir ma gistrantus už geriausius darbus sociolo gijos ir politologijos srityje. 700 Lt ver tės premijos paskirtos dviems magistran tams: Ramūnui Čepaičiui (IF, II k.) ir Liutaurui Kraniauskui (FilosF, I k.). R.Čepaitis 1994 m. apgynė bakalauro darbą tema “Lietuvos partinės sistemos raida 1990-1992 m.” ir 1995 m. parengė mokslinės praktikos referatą “Lietuvos demokratinė darbo partija. Istorinė apy braiža”. Magistro darbo tema - “Lietu vos partinės sistemos raida 1990-1995 m.” L. Kraniauskas, 1995 m. apgynęs baka lauro darbą “A. Giddenso modernybės modelis - institucinis aspektas”, magistrantūroje tęsia pasirinktą temą, gilinda masis į A. Giddenso teorijas. 400 Lt vertės premijos skirtos baka laurams Vitaliui Nakrošiui (TSPMI, III k., darbo tema - “Pilietinės visuome nės ugdymo problema: Lietuvos tautinių mažumų integravimosi aspektas”), Vai dotui Urbeliui (TSPMI, III k., “Politinio elito vaidmuo demokratizacijos procese; demokratijos konsolidacijos problema Lietuvoje”), Vidai Beresnevičiūtei (Fi losF, IV k., “Sociologijos metodologijos problemos teoriniuose Peter Berger dar buose”) ir Audriui Abromaičiui (IF, IV k., “Lietuvos ateities klausimas Vil niaus Seime tarp endekų ir PPS”). S. Kairys buvo Vasario 16-osios akto signataras ir autorius, socialdemokratų partijos lyderis ir jų programos kūrėjas. Kaip sakė šio fondo tarybos pirmininkė V. Zvironaitė, labdaros fondo tikslas remti mokslo ir kultūros pažangą ir vi sas idėjas, susijusias su demokratinės vi suomenės vystymusi. Kitais metais šis fondas ketina įsteigti premijas už darbus kitose mokslo srityse. “U. V.” inform.
2
Universitas Vilnensis
•R*
W)
•0) £
1996.06.10-16
Seimas svarstė, bet nieko nenusprendė...
a
'MUi
•M
fi (A • Pp >>
3 4)
s 05
V. Naujiko nuotr. UNESCO generalinis direktorius Frederico Mayor Vilniaus universitete. Gegužės 21 dieną VU Aula buvo toli gražu nepilna - iš tiesų nedaug žmonių išdrįso pasivadinti intelektu alais. O būtent jie buvo kviečiami su sitikti su UNESCO generaliniu direk toriumi prof. Frederico Mayor, atvy kusiu į Vilnių ir aplankiusiu mūsų Universitetą. Prof. F. Mayor skaitė paskaitą apie gyvenimą visuomenėje, apie mokslo ir švietimo svarbą ateities Europoje ir pasaulyje. UNESCO generalinis di rektorius sakė, kad dabar iškilo didelė problema: visuomenė neturi laiko bū ti, egzistuoti. “Pasaulis yra labai ne harmoningas, todėl mes turime labai daug mokytis”, - pabrėžė svečias. “Svarbu išmokti gyventi kartu. Jūsų Universitetu džiaugiamės mes visi.” F. Mayor pasiūlė keletą būdų, kaip iš mokti gyventi darnioje, demokra tiškoje visuomenėje. Pirmiausia rei kia vieniems kitus labai gerai pažinti ir siekti materialinio bei dvasinio ben drumo. Naujoji visuomenė turi laiky tis tradicijų ir kartu būti moderni, uni versali, atvira naujoms idėjoms. Ver tindami ir nepamiršdami savo praei ties, privalome optimistiškai ir realiai žvelgti j ateitį. “Aukščiausia vertybė kuriamoje visuomenėje - mokslas. Reikia suda ryti sąlygas žmonėms visą gyvenimą studijuoti universitetuose”, - tvirtino F. Mayor.
Svečias apibrėžė pagrindinius pasaulinio lygio universiteto prin cipus: universitetas turi būti lais vas ir nepriklausyti nuo politikos, jis atsako už savo žmones, visuo menę. Žmogui turėtų būti sukur tos sąlygos mokytis visą gyvenimą. Baigdamas paskaitą F. Mayor prisiminė, kaip jo tėvynainiai ispa nai svajoja apie Lotynų Ameriką kaip stebuklingąjį Eldorado. De ja ...UNESCO generalinio direk toriaus nuomone, Eldorado niekur nėra - mums reikalingą buitį ir būtį privalome susikurti patys. “O tam reikia dvigubai daugiau klausytis nei kalbėti”, - konstatavo svečias. Į “U. V.” korespondentės klau simą, ar jis tiki, kad Vilnius kada nors taps Europos kultūros sosti ne, Frederico Mayor atsakė: “Ži noma!” Jis tuo net neabejoja, nes Lietuva turi nepaprastai gilias kul tūros šaknis, o Europa dabar nė ra tiesiog Europa: tai didžiulė erd vė, kurioje visos kultūros, persipindamos tarpusavyje, išsaugo savo autentiškumą. “Ir kai Vilnius bus išrinktas Eu ropos kultūros sostine”, - atsisvei kindamas pasakė UNESCO gene ralinis direktorius, - “aš dar kar tą atvažiuosiu į Lietuvą ir aplan kysiu jūsų Universitetą”. Aušra GUDAVIČIŪTĖ, žurnalist. spec. I k. stud.
Gegužės 15 d. Seime surengtas pasi tarimas, kuriame su Seimo nariais susi tiko aukštųjų mokyklų vadovai ir studen tai. Posėdyje turėjo būti nagrinėjami trys klausimai: studijų mokestis, studijų kre ditavimo sistema ir bendrabučių priva tizavimas. Vilniaus universitetui atstovavo pro rektorius S. Vengris, VUSA valdybos pirmininkė E. Guzejevaitė ir preziden tas A. Bendinskas. Ilgiausiai diskutuota dėl studijų mokesčio. Švietimo ir moks lo ministerijos duomenimis, dabar mo kėti už studijas gali tik 10 proc. studen tų tėvų. Patys studentai apie tokį mokestį bijo net pagalvoti. Tad kyla klausimas, ar tikslinga imti Lietuvos aukštųjų mo kyklų nustatytą mokestį iš jaunų žmo nių, įstojusių į aukštąją mokyklą tik lais vaisiais klausytojais. Šios diskusijos or ganizatorius Seimo narys A. Kunčinas retoriškai klausė, kodėl aukštosios mo kyklos, dejuodamos dėl blogo finansa vimo, papildomai priima studentus į valstybės finansuojamas vietas, o paskui skundžiasi, kad surinktas studijų mokes tis nekompensuoja visų mokymui skirtų išlaidų. Pasak daugelio mokyklų atsto vų, studentai, bijodami patekti į laisvuo sius klausytojus, ir laisvieji klausytojai, norėdami nebemokėti, priversti geriau mokytis. Tokiu būdu išnyksta “amžino jo studento” problema. Susitikime pritarta minčiai, kad rei kia priimti Aukštojo mokslo įstatymą, reglamentuojantį visas studentų teises ir pareigas. Dabar su pirmakursiais suda romos sutartys dėl studijų mokesčio - tai paprasčiausia prievarta. Šiuo klausimu susirūpinęs Seimo narys A. Baležentis siūlė išsirinkti valdžią, galinčią sudaryti biudžetą, kur visiems būtų skirta pakan kamai lėšų. Visi pasitarimo dalyviai su tarė, kad gerai besimokantiems studen tams turi būti garantuotas nemokamas mokslas. Tačiau, kad būtų tiksliai nusta tyta, kokie studentai laikomi gerai besi mokančiais, reikia pataisyti dabartinį Mokslo ir studijų įstatymą arba priimti naują Aukštojo mokslo įstatymą. Pro rektorius S. Vengris mano, kad šis Sei mas tokio įstatymo nepriims, nes darbo planas sudarytas jau labai seniai. Kitą pasitarimą numatyta surengti birželio pradžioje, o studentų atstovai ti kisi iki to laiko sulaukti Švietimo ir mokslo ministerijos parengto Aukštojo mokslo įstatymo projekto. Ingrida ŽALTAUSKAITĖ, žurnalist. spec. I k. stud.
1996.06.10-16
Universitas Vilnensis
“Tiiriu vilties, kad situacija pasikeis”, sako VU finansų direktorius Arvydas Matekonis, sutikęs papasakoti apie VU finansines problemas - Kokios VU finansų direkcijos funkcijos?
- Pirmiausia, biudžetinių, specia liųjų ir kitų lėšų apskaita. Kas yra spe cialiosios lėšos? Tai papildomas VU lėšų šaltinis: pinigai už negyvenamų jų patalpų nuomą, įvairias paslaugas (kalbų mokyklas, specialistų tobuli nimosi centrus), laisvųjų klausytojų mokesčiai ir kita. Mes šias lėšas pla nuojame ir skaičiuojame. Taip pat su darome specialiųjų ir biudžetinių lė šų sąmatas, skirstome lėšas fakulte tams ir kitiems VU padaliniams, mo kame stipendijas ir atlyginimus. - Kokiais principais remiamasi skirstant lėšas fakultetams ir kitiems VU padaliniams?
- Lėšos skirstomos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos ir Rektorių konferencijos nustatytą metodiką. Čia mums padeda ir VU finansų ko misija. Skirstant lėšas atsižvelgiama į studentų skaičių, fakultetų profilį, darbuotojų skaičių ir jų kvalifikaciją. Be šių dar yra daugybė kitų kriterijų. - O kas sudaro minėtą finansų ko misiją?
- VU finansų komisiją sudaro VU Tarybos nariai, paprastai čia dirba po
vieną ar du fakultetų atstovus. Komi sijos posėdžiuose gali dalyvauti ir ki ti suinteresuoti asmenys. - Neseniai buvo suvestas VU me tų balansas. Ar suėjo visi “galai”?
- Deja, ne. 1994 m. negavome 2,2 mln. litų, 1995 m. - 2,5 mln. litų, 3,3 mln. “užstrigo” “Aurabanke”, todėl liko daug skolų už energetinius pa tarnavimus, prekes ir kitką. - Kaip apibūdintumėte dabartinę Universiteto finansinę padėtį?
- Dabar padėtis vis blogėja. Ji iš ties labai sunki. Iki gegužės 20 die nos gauta tik 66,8 proc. numatytų lė šų, t. y. negauta 6,9 mln. litų. Bet sti pendijas ir atlyginimus dar šiaip taip mokame, nors ir pavėluotai. Nerami na birželio mėnesio pabaiga, kai rei kės mokėti atostoginius atlyginimus. Nežinau, kaip reikės suktis. - Ar tiesa, kad VU gauna mažiau siai jam skirtų lėšų, palyginti su ki tomis aukštosiomis mokyklomis?
- Nemanau, kad VU, skaičiuojant procentais, gauna mažiausiai. Tačiau VU vieną procentą sudaranti suma labai skiriasi nuo KKI vieno procen to sumos (VU tai sudaro 492 770 li tų, KKI - 41 700 litų). Pabandykite
Patvirtintas studijų mokestis Gegužės 30 d. Senatas patvirtino studijų mo kesčius 1996-1997 m. m. Brangiausios studijos TSPMI ir Teisės fakultetuose (2 600 Lt). 2 000 Lt mokės norintieji studijuoti anglų filo logiją KHF ir FilF vertėjai iš/į anglų kalbą. Me dicinos, KHF vokiečių filologijos studijos kai nuos 1 500 Lt, filosofija - 1 600 Lt. Ekonomi kos, Filologijos, Istorijos, KHF (informacijos verslas, verslo administravimas, lietuvių fil.), Ko munikacijos (informologija, žurnalistika) fakutetuose studijos kainuos 1 000 Lt. Matematikai ir fizikai mokės po 600 Lt, o busimiesiems che mikams, gamtos mokslų specialistams ir biblio tekininkams studijos kainuos 500 Lt. Už neakivaizdines studijas reikės mokėti: Ekonomikos fakultete - 1000 Lt (besimokan tiems nuo 1993 m. - 500 Lt), Filosofijos fakul tete -1000 Lt, Teisės fakultete - 2600 Lt, Filo logijos fakultete - 500 Lt, Istorijos fakultete 800 Lt, busimieji žurnalistai mokės 600 Lt, bib liotekininkai - 500 Lt, KHF vakarinės studijos kainuos 800 Lt. “U. V.” inform.
3
įsivaizduoti, koks skirtumas susida ro, kai mes negauname 15 proc. asig navimų ir kai tiek pat negauna, pa vyzdžiui, KKI. - Infliacija didėja, ar nenumato ma ateityje kelti darbuotojų atlygi nimų ir studentų stipendijų?
- Šiuos klausimus tvarko Vyriau sybė. Minimali bazinė alga (MBA) ir minimalus gyvenimo lygis (MGL) yra nustatomi ir keičiami tik Vyriausybės. Darbuotojų atlyginimus reguliuoja MBA (dabar 85 Lt), o studentų sti pendijas - MGL (dabar 90 Lt). Dar buotojų atlyginimai priklauso nuo jų darbo užmokesčio koeficiento, kuris dauginamas iš MBA. Taigi, kad pa didėtų studentų stipendijos ir dar buotojų atlyginimai, turi kilti MBA ir MGL. Metų pradžioje mokėjome stipen dijų priedus ir pašalpas visiems VU klausytojams. Kilo MGL, todėl iš naujo indeksavome stipendijas. - Jau antrus metus tvarkote VU finansinius reikalus. Kokią matote ateitį?
- Turiu būti optimistas. Nors da bar labai sunku, turiu vilties, kad vis kas pasikeis į gerąją pusę. - Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Jūratė DAMULYTĖ, žurnalist. spec. I k. stud.
Vėl diskutuosime rudenį Gegužės 22 dieną Šv. Jonų baž nyčioje vyko paskutinieji šių mokslo metų debatai. Į susitikimą atvykęs Lietuvos ir Latvijos jėzui tų provinciolas J. Boruta pasako jo, kaip senajame Vilniaus univer sitete buvo mokoma oratorinio meno. XVI-XVII a. Šv. Jonų baž nyčioje vykdavo disputai, disku tuojama buvo iš dviejų sakyklų: vienoje paprastai kalbėdavo kata likų, kitoje - protestantų tikybos žmogus. Tokių viešųjų disputų pa siklausyti susirinkdavo miesto in teligentija. Pagrindinis jėzuitų mokyklos tikslas - išmokyti stu dentus diskutuoti. Akademinės diskusijos vyko lotynų kalba, bet buvo kalbama ir lietuviškai.
Po J. Borutos įžangos studentai parodė, kaip vyksta de batai šiais laikais. Kokia kalba diskutuoti, lietuvių ar anglų, ga lėjo pasirinkti patys dalyviai. Su sirinkusiems pademonstruotos puikiai išmoktos debatų taisyklės. Įdėmiai klausęs diskusijų Šv. Jonų bažnyčios prefektas E. Merkys pabaigoje padėkojo de batų dalyviams, padovanojo jiems knygų ir prasitarė, kad gerai būtų panašias diskusijas surengti bažny čios bendruomenėje. Kitais metais debatų kursas bus įtrauktas į Filologijos fakul teto laisvai pasirenkamų dalykų sąrašą. “U. V.” inform.
4
Universitas Vilnensis
Ar teisingumas nugalės? Gegužės 8 dieną VU Profesorių klubas surengė dar vieną pokalbį tema “Ką gali ir ko negali mūsų teisinin kai?” Pagrindinį pranešimą skaitė VU Teisės fakulteto dekanas V. Mikelėnas. Jis sakė, kad mūsų visuomenėje teisininkai niekada neturėjo tvirtų pozicijų, tai nebuvo populiari profesija. Ir dabar teisininko prestižas ne išaugo, bet dar labiau krito. Ši profesija patyrė didžiulį smūgį, nes per penkiasdešimt metų sukauptos žinios nebepritaikomos. Teisė buvo vienas labiausiai politizuotų mokslų. Visuomenėje teisininkai nieko nepakeis, nepasikeitę patys. Fakulteto profesū ra, dėstytojai turi išmokti kitaip galvoti. Dekanas pateikė Vokietijos pavyzdį, kai Rytų Vokietijos teisininkai, abiems šalims susijungus, pakeisti specialistais iŠ Vaka rų: tai skaudi psichologinė ir socialinė problema. Lietuvoje to padaryti neįmano ma, nes senųjų specialistų nėra kuo pakeisti. Per visus penkiasdešimt metų tik pen ki Teisės fakulteto dėstytojai stažavosi užsienyje. Taigi, dabar pagrindinė teisės moks lo paskirtis - suteikti galimybę mūsų specialistams perimti pasaulinės teisės mintį, kuri nepaprastai greitai keičiasi. Dekanas pabrėžė būtinybę suprasti, kad teisininkas nėra aklas įstatymo taikyto jas, jis tik tarpininkas tarp įstatymo ir konkrečios gyvenimo situacijos. O ką daryti, jei nėra įstatymo? Prieš porą metų Civilinio proceso kodekse atsirado nauja nor ma: teismas, spręsdamas įstatymo nesureguliuotus klausimus, turi remtis protingu mo ir teisingumo principais. Daugeliui specialistų ši formuluotė atrodė juokinga. Tokia norma įrašyta Prancūzijos ir Vokietijos įstatymuose, nes yra bendri visuome nės egzistavimo principai: sąžiningumas, moralė, protas, teisingumas, kuriais ir rei kėtų remtis. Juk neįmanoma į kodeksą surašyti visų gyvenime pasitaikančių situa cijų. Kol tai nebus įsisąmoninta, situacija nepasikeis. Prelegentas pateikė keletą siūlymų, kaip keisti situaciją. Pirmiausia reikia reformuoti įstatymų leidybos procesą, kruopščiau tikrinti įstatymų projektus. Da bar Seime klesti lobizmas, už daugelio įstatymų slypi tam tikrų grupių interesai. Taip didinama Lietuvos socialinė įtampa. Dekano nuomone, būtina keisti Teisingumo ministerijos darbą. Dabar ši minis terija yra eliminuota iš įstatymų kūrimo proceso. Turi būti atlikta kiekvieno įstaty mo projekto teisinė, ekonominė, socialinė ekspertizė: kokias ekonomines, sociali nes ir kitokias pasekmes turės šis įstatymas. Kyla pavojus, kad kiekvienas socialinis sluoksnis pradės kurti savo teisę. Viena didžiausių problemų dekanas laikytų įstatymų nepastovumą. Seimas la bai dažnai keičia įstatymus, o Vyriausybė kartais priima jiems prieštaraujančius nutarimus. Lietuvoje šiandien yra du karštutinumai: vieni sako, kad įstatymų per daug, kiti mano, kad per mažai, todėl būtina šį santykį sureguliuoti. Pokalbyje dalyvavęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas P. Kūris bandė ginti Seimą. Tokią situaciją, anot jo, lėmė tai, kad Lietuva neturi patirties kuriant įstatymus, ir vargu ar kiti žmonės būtų padarę ką nors daugiau. Kaip svarbią pro blemą, P. Kūris minėjo ne tik teisės kūrimą, bet ir taikymą teismuose. Tam tikros socialinės grupės daro įtaką teismams ir teisėjams - čia tikrai slypi pavojus. Pernai Lietuvoje užfiksuota 60 000 nusikaltimų, į teismą pateko tik 15 000 bylų. Kur dingo kiti 75 procentai? Išleidžiami įstatymai, kuriais patys leidėjai nelabai domisi, o vė liau šių įstatymų trūkumai traktuojami kaip teisino darbo trūkumai. Į pokalbį atvykęs Seimo narys E. Bičkauskas pasakė keletą pastabų pokalbio tema. Visi sutinka, kad Konstitucija netobula, bet tai yra vienintelis nepakeistas įstatymas. Jei imsime keisti dar ir Konstituciją, valstybėje neliks nieko pastovaus, neturėsime jokio teisinio pagrindo. Tokiu būdu skatinamas teisinis nihilizmas. Teisės fakulteto Tarptautinės ir lyginamosios teisės katedros vedėjas V. Vadapalas, dirbęs Vyriausybėje, padarė išvadą, kad Vyriausybei teisininkų patarėjų nerei kia, reikia tik pritarėjų. Lietuvoje jau susiformavo valstybinė oligarchija. V. Vadapalas mano, kad Lietuvos teisininkų potencialas yra labai aukštas, tačiau dabar valdininkų laikai, tad teisininkai nereikalingi. Seimo narys K. Motieka pabrėžė, kad valstybės ir žmogaus teisiniai interesai tapo atskirti. Visas teisinis aparatas gina tik valstybės interesus, todėl nuolat pažeidžia mos žmogaus teisės. Manoma, kad kuo labiau žmogus bus prispaustas, tuo valstybė taps stipresnė. Lietuvoje turi būti ginamos žmogaus teisės. Diskusijoje aiškėjo, kad teisininkai nėra bejėgiai, reikia tik tai suprasti ir imti veikti sąžiningai ir kvalifikuotai. Romualda STONKUTĖ
1996.06.10-16
Tęsiame diskusiję Ar yra inteligentų?
Lietuvoje
"U. K" tęsia diskusiją apie inteligentiją. VU bendruomenė į kvietimą diskutuoti neatsiliepė, tačiau laikraščio redakcija sulaukė laiško iš Kauno. Laiško autoriaus prašymu, mintys ir teiginiai liko nepakeisti, redaguota tik straipsnio kalba. Gerbiami filologai, Jūs svarstėte sunkiai išsprendžiamą Lietuvos pro blemą. Manau, Jums iš tiesų buvo nelengva, o kad auditorija nelūžo nuo dalyvių ir publika nebuvo mar ga, yra dvi priežastys. Viena - bi joma tokios diskusijos, nes polemi zuoti su jaunais ir drąsiais studen tais yra ne tas pats, kas skaityti pa skaitą, antra - daugelis žmonių šia tema, kaip ir kitomis, visai nesido mi. Šiuo klausimu mes su doc. K. Tkmašausku pradėjome diskutuoti prieš metus. Diskusiją sukėlė faktas, kad Lietuvos Seime ir Vyriausybėje dirba daug profesorių, kurių veiklos rezultatų nesimato. Todėl norėtųsi palyginti A. Smetonos laikų ir dabar tinės Lietuvos mokslo žmonių, inte ligentų veiklą. Grįžęs iš Sibiro mokytojas J. Yčas parengė švietimo reformą, prof. P. Leonas - teisės, prof. Jur gutis - pinigų, kunigas M. Krupavi čius, agronomas J. Aleksa, ekono mistas A. Rimka - žemės reformas. Jų darbai labai greitai buvo paste bėti. Išaugo nauja inteligentų karta, netrūko įstatymų nusikaltėliams bausti, litas tapo viena tvirčiausių va liutų pasaulyje, žemės ūkio produk tus eksportavome į Angliją ir Vokie tiją. Žinoma, tai padaryti nebuvo la bai lengva, bet visi žinojo, ką reikia
1996.06.10-16
Universitas Vilnensis
daryti ir kuria linkme eiti. Dabar mes mokame tik vogti. Antra didžiulė problema yra doros stygius. Įsivaizduo kite, mokslų daktaras paskirtas ministru - viskas turėtų eiti kaip iš pypkės, o pasirodo - jis vagis: nieko nesugeba, tik vagia. Pavyzdžiui, aukštosios mokyklos senatas ar ta ryba. Koks nors demagogas šmeižia nekaltą žmogų, o vi si tarybos nariai sėdi kaip uzbekai su tiubeteikomis ir ty li, niekas negali atsistoti ir nutildyti akiplėšos. Arba gau na žmogus Santarvės premiją: stebi visa Lietuva per te leviziją, sėdi Prezidentas, o laureatas negali pasakyti to kia proga: Prezidente, daryk ką nors, juk Lietuva badau ja. Ne, to jis pasakyti negali. Remiantis išdėstytais faktais, galima teigti, kad Lietu voje inteligentų nėra. Nors galima rasti ir kitokių žmonių. Vienu iškiliausių inteligentijos atstovų ikikarinėje Lietuvoje buvo laikomas J. Tumas-Vaižgantas: drąsus, doras, išsilavinęs, toleran tiškas, nemėgstantis melo, vagių ir avantiūrų. Tai buvo, anot A. Merkelio, nepaperkamas ir neprognozuojamas žmogus, jo elgesio niekas negalėjo nuspėti. Yra tokių žmonių ir dabar. Prof. Dagys dar 1945 m. rugpjūčio mėnesį per susiti kimą su LKP CK atstovais tiesiai paklausė, kada grįš mokslininkai, išvežti į Sibirą 1941 metais. Jūsų Universi teto Rektorius prof. R. Pavilionis dabar elgiasi taip, kaip ir turėtų elgtis inteligentas. Jo vyriška ir principinga po zicija žavi daugelį žmonių. Jis vienas pirmųjų partijos no menklatūrai viešai pasakė, kad užtenka gyventi pagal pir klio filosofiją, kai, anot A. Tolstojaus, turtingas pirklys išleidžia į mokslus gabų vaiką, o po to jam sako: aš tave pamaitinau, aprengiau, o tu manęs dabar neišaukštini (neprovozglašaješ). Tokioje situacijoje sunku įsivaizduoti bu vusį WU rektorių prof. J. Kubilių, kuris Seime negali paaiškinti Lietuvos žmonėms, kad aukštosios partinės mo kyklos diplomas nelygus VVU diplomui. Galima pami nėti dar keletą žinomų žmonių, kurie nevengia reikšti po zicijos įvairiais gyvenimo klausimais, pavyzdžiui, prof. A. Zalatorius, prof. E. Gudavičius ir kiti. Tai yra tikri Lietuvos inteligentai. Be jų yra ir daugiau inteligen tų, kurių mes nepažįstame ir, manau, nepažinsime, nes paprastai tokie žmonės dabar nerenkami ir neskiriami į aukštus postus, kad netrukdytų dirbti “kompetentingiems ir visažiniams”. Nėra būdų ir galimybių įrodyti, kad Lie tuvoje dar liko inteligentų. Į klausimą, koks turėtų būti inteligentas, atsakyčiau, kad tai turėtų būti žmogus, skelbiantis tiesą ir už ją kovo jantis, dirbantis kitų labui. Manau, kad inteligentui ne užtenka tik gerai dirbti savo darbą, jis visuomet turi būti atsakingas už tai, kas vyksta šalyje.
m. dr. doc. V. VAIČEKAUSKAS,
K MA, Žmogaus anatomijos
katedra
*EXllBRI>*W<EXklMll4k
5
Vinco Krėvės laiškai Universiteto bibliotekai
Jau daugelį metų Fila delfijoje gyvenantis litera tūros istorikas Vincas Ma ciūnas palaiko ryšius su VU biblioteka, jos direkto riumi jam teko būti sun kiais 1942-1944 metais. V. Maciūnas gerai pažino jo V. Krėvę, surinko ir išleido V. Krėvės raštus. Bai gus šį darbą, V. Maciūnui kilo mintis surinkti V. Krė vės laiškus, jų jis parašė labai daug. Per keturias dešimt metų surinkti 454 laiškai ar jų kopijos. Dau giausia V. Krėvė susirašinėjo su M. ir B. Biržiško mis, P. ir M. Skardžiais, V. Sruogiene, A. Vaičiu laičiu. Dovaną VU bibliotekai - keturis surinktų V. Krė vės laiškų tomus - atvežė V. Maciūno sūnus Vytas. Dabar ši korespondencija saugoma bibliotekos ran kraštyne. N. Šulgienė
B Į 1 Į B Į L Į 1 |o Į J Į E Į KĮoĮ J Į E Į~
gJEI E
’FIP NJŪJEI ja Lijo EJEJEJ
Universiteto biblioteka visada stengiasi infor muoti savo skaitytojus apie ką tik pasirodžiusius, senus ir retus leidinius. Jau metus bibliotekoje vei kia elektroninis katalogas, kuriame galite rasti rei kalingą literatūrą įvairiausiais klausimais, ieškoda mi pagal knygos autorių, antraštę ar temą. Galima derinti ir įvairius paieškos raktus - autoriaus pa vardę, knygos leidimo metus, temą, leidinio kalbą ir pan. Dabar kompiuterio ekrane jau galite matyti ne tik leidinius, esančius Universiteto bibliotekoje, bet ir Lietuvos policijos akademijos, VTU ir VPU bib liotekų katalogus. Tai bendro Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekų elektroninio katalogo pradžia. Elona MALAIŠKIENĖ,
VUB skyriaus vedėja
Universitas Vilnensis
6
1996.06.10-16
Pslmolivos horoskopas laisvyję studentę 17% m. pavasariu sesijai y1 Avinas (kovo 21 d. - balandžio 20 d.)
S Vėžys (birželio 21 d. - liepos 22 d.)
Darbštumas lemia viską. Per sesiją galite pasijusti įkin kyti į didelį ir sunkų mokslų vežimą, bet nenusiminkite tai tik iliuzija. Į vežimus kinkomi arkliai ir asilai (bent jau Europos Sąjungoje ir NATO), o avinas yra avinas. / Avinai moterys (toliau - avys), nors ir gėda atvirąjį/sa kyti, pajus, kad intelektualinis krūvis tiesiog proporcingas erotiniams poreikiams. Kitaip sakant, kuo sunkesniam egzaminui ar įskaitai ruošitės, tuo labiau jums norėsis... meilės... ir 1.1. \ \x I Avys ir avinai, nepamirškite, kad turite silpnybių. Jei atsakinėdami profesoriui-liūtuiptądėsįtebliaūtųjampi^ui prądesite bliautų jąmprabus medžioklės instinktai, ir niekaknebesupaisys, niekai/nebesupąisys, ąrjūs bliovėte teisingai, ar nebuvote pasitųošę.Tačjaų/gerai pasistengę galite savo, siipnybėš pU’ersti dpryb^mį^. Ęns^\ Ą minkite, kad romus ėriukas -puiki ąukd ne? Wplėšrūnams, bet ir globoti bei sergėti pasiryžusiems ąkūde^i ’ kams. Atsakinėti pradėkite nuo spkratiškojp^iri nieko nežinau”...
Vėžiai, būkite labai atsargūs: naktį prieš paskutinį egzaminą, maždaug apie 2 vai. 37 min., Saturnas kirs Jupiterio orbitą, Uranas priartės prie Veneros, o Nep tūno, Plutono ir Merkurijaus keliai susilies su Marso, tada Saulės aktyvumas pasieks 18 000 saulės smūgių per minutę (gerai, kad Lietuvoje bus naktis!), o Mėnulio trauka taip truktels, kad netyčia galite išvirsti iš lovos. Visa tai nereiškia, kad jums nesiseks, tačiau jei ištrauk site bilietą w • Nr. 8,- būtinai z ruoškitės atsakinėti ne trum-piauneį^ minutes (jeLdėstytojas neleis, parodykite jam šį hproskopą). į\ / / Nors ir garsėjatč kąip atbuleivos, jokiu būdu neprieštaraukite ėgžaroi(iątoHūi:jūsų tikslas - ne sugadinti jam huOtaikąį o gauti jgįę^yėrtinirną. Juk ne visiems taip sekasų-kaipąunis..Lp ... ......... -..
aš (liepos 32 d. - rugpjūčio 22 d.)
A kjosproblemos? - visos rųokslo džiunglės dreba įyydusios jus. Sėkmingiausia medžioklė laukia maJautis (baUndžip Z^ dtf dkos ir-fizikosšrityse^o privengti reikėtų humanita'i \----- 1 M// J ' ’ ypač kalbos kultūros, istorijos bei filosofičių (šiuo atvejų Dėl gana subjęk (irhpsite, jums dar tesiįą turėtą beprotiškai jos. Jęf fau įk ar likš viena išeitis^- slapykopo sudarytoją) j ---------Tikrai pasiseks, jęijpms gaminti nausektis. Jei kirsit^ ___ ■___ ______ j-ur nio paraidžiui. Šm(jrtas'4^^ybė.''''' /''fdosife ‘tnįito. Stenkitės ,"'7 /-J V 7“7’- . /.kitaip jais galės Jaučiai moterys (to^«iii-A,..^hm...,jjaūčiai-motęty^) “ “““ vien,' neiškelti, .slū ąpyraščiais reikia žvilgsniu darys įtaką bet kokios veislės dėstyk, slės dėstytojams . Ąr / pasinaudoti ir egąai dalintis su koiegr pastebėjote kada kaime, kokios gražios ir liūdn&aįauno „____________ .......................... iauparodykite savo r.. --^Pasistęhkit&ni veršelio-moters akys?/ Laisvieji jaučiai, valgykite daug šdkolado! Ąiškų,.ląas; tikrąją jęgą - kilnun^.'Jįėigtrk^Aislailąį’site'iš antro ar / ✓/ kA ? Vi trorin urtn juk ii»V viciprrSc '("S lram tac raniac ... trečio V karto, visięrhs hiina bOnarOkam tas V kraujas per daug - tas nesveika, Lot bet 1/nirA kaip cVnnn skanu ././j y | 'į /'
in ' .1 H Dvyniai (gegužės 22 d. 7 birželio 20Jd») /
Nepasitikite savo jėgomis? - be, ^sį^tld.>Jūšų šarvai tolerancija. Bet nepiktnaudžiaukiteja. Profesoriui geriau sia pasakoti tai, ką jis jums prieš-tai pasakojo, o kad žino te ir jo kolegų nuomonę šia tema - rėžkite atvirai, bet tik po to, kai įskaitų knygelėje puikuosis parašas. Dvyniai, kurie gimė pirmadienį ar ketvirtadienį, turėtų daugiau laiko skirti užsienio kalboms, nes, pasak vieno iš minčiaus, kiekvieno kakutis vis kitaip smirdi. Jei esate dvy nys, studijuojate chemiją, ir dar šiemet turėtumėte gauti diplomą - jokiu būdu, už jokius pinigus, net jei jus ir kan kintų ar morališkai prievartautų, nelipkite į autobusą su mėlyna juosta. Kodėl? - jei netikite, pamėginkite įlipti...
(ty Mergelė (rugpjūčio 23 d. - rugsėjo 22 d.) Kodėl nusiminėte? Pasak V. V. (tokia horoskopo au torės draugė), jei galvojate, kad jums blogai, tai žinokite, kad bus dar blogiau. Jei norite sužinoti savo likimą, sudėkite savo gimimo datos skaitmenis (pvz., jei gimėte 1974.09.12, tai suma bus 1+9+7+4+0+9+1+2=33). Toms mergelėms, ku rių suma yra lyginis skaičius, seksis porinėmis sesijos mė nesio dienomis, kurių nelyginis - neporinėmis. Pastaba berneliams, kurie yra mergelės: jei laikysite egzaminą pas moteriškosios lyties dėstytoją, būkite la biau berneliški nei mergeliški. Z. Froidas mirė, bet jo idė jos dar gyvos...
1996.06.10-16
Universitas Vilnensis
7
Palmolivos horoskopas Isisvęję studentę 17% m. pavasario sesijai ir, jei esate berniukas, visa tai pakelkite kvadratu, o jei mergaitė - ištraukite kvadratinę šaknį. Jei gautas skai čius didesnis už nulį - jums pasisekė. Galite tikėtis di Jūsų neapgausi: savo šansus per šią sesiją jūs pasvėrė džiausios stipendijos. O jei rezultatas neigiamas - šakės te jau sausio mėnesį. Bet neignoruokite likimo, nes ir jis ;au ... gali pradėti ignoruoti jus. Eidami į egzaminą prisiminki- , te vieną taisyklę: jei ištrauksite gerai išmoktą klausimą,//7 pradėkite atsakinėti žodžiu “pasvarstykime . ”, ojeipra- / 21//-^.Vandenis (sausio 20 d. - vasario 18 d.) stesnį klausimą, šiuo žodžiu užbaikite iegu ir _____ kalbą. Nežinau, ar tai padės, bet pakenktig? Jums reikėtų valgyti daugiau daržovių, maži? rs jūsų ženklas ir leidžia tikėtis vandenėlio pilstyuokiteprotingai. Vienas toks veikėjas sakė: monaktimis miegoti, o rytais bėgioti ir visaip kitaip'man kitęš, mokykitėsirdar kartą mokykitės! Išmokti, deja, tintis. Venkite alkoholio. Atsigriebsite po sesijos ui bet apie jūsų kančias bylos bent jau viena j kitą ....... J e/gupjančios akys ir poetiškai virpančios nebylios
_ Svarstyklės (rugsėjo 23 d. - spalio 22 d.)
UI. Skorpionas (spalio 23 d. - lapkričio 21 dį.)z esija—netinkamasmetas komercijai, todėl individuįmonįų, uždarų akcinių beųdiųvių steigimus bei banJūsų nuotaika labai priklausys nuo orų, b-apieOrus apiplėŠimusį.atidėkite'y^' parkui: Jalms seksis, teiraukitės ne astrolpgų^o mbteordlbgų. O siaipjper'ęe- t yjštieno&ir neveęipeįrūkysite marihuan ’ -------^ ’ lęs reikalai'bus,kaip/ siją jums seksis kaip jiū site per gatvę'bobuęi kaip trynių, i:Jt. t. avinų, verslo - kaip d ėte/už kąbalsuo-., Būtų gerai, jei jau da site per rinktinus ruden juk jūs - skorpionai/bnė akjlaį.Ti V JK už asilus ... —..... \ i' \ zJėj jums sunku šiame žiauriame pasaulyje, skaitykite ZZ daugiau poezijos. Jeigu ne -daugiau prozos. Ojeijums į įĄJ pasaulį nusispjauti, skaitykitevėdovėlius (tada bus arbal & Šaulys (lapkričio 22 d. gruodžio z-e labai sunku, arba labai labai lengva-...). V -4.48T.’ . • J1 o kaip mokslas jau «įro*-z-v atšdkinėtirėštu, nes, Jūsų akmuo, atrodo, rubinas ar smaragdas, ogątycla/ .Tšriąugelib egzaminatorių tintyras. Bet nesvarbu, vis tiek nemeškijė joi i^: idtimo. Tačiau žinokite, kad toli vo. Prieš egzaminą, kuris jums atį’odo'švąrtuausias, buti^ paskutines hipotezes, žuvys nenai parašykite laišką tėvams ar kitam artimiąusiam žmo- \heP3b( „ gui. Dar geriau paskambinkite. Melskitės^. Agotai ir biri kojų. šv. Bonifacijui. Saugokite kojų pirštus. Kiekvieną rytą Jeigu Jūs esatejhivls^gnn'iėte 1976 m. kovo 13 d., penk tadienį, per pjlfiatį,/itcĮabar turite laikyti anglų kalbos prauskitės. Skaitykite kultūrinę spaudą, žiūrėkite “Videįskaitą ar egzamįtt4, papikite prie dėstytojo(-os) ir pa okauką”. Šeštadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais šnibždėkite “aš nuo Palmolivos” - gausite įskaitą ar 10 ba apsikuopkite. Tada jums seksis.z x lų neatsakinėję.' Aišku, jei rasite laiko ir pasimokyti Z.
P. S. Šiam horoskopui suteikiama vieno mėnesio
Ožiaragis (gruodžio 22 d. - vasario 18 d.) Jūsų likimas priklausys nuo Pitagoro skaičių teorijos. Sudėkite savo gimimo datos skaitmenis (taip, kaip paro dyta mergelėms) ir padauginkite iš keturių. Atimkite se sijos pradžios datos skaitmenų sumą ir pridėkite sesijos pabaigos datos skaitmenų sumą. Paklauskite savo ma mos, kurią savaitės dieną gimėte, ir pridėkite ją prie gau tos sumos. Rezultatą padalinkite iš savo metų skaičiaus
garantija. Jei pastebėsite neišsipildymų - kreipkitės į vyresny bę, pradedant grupės seniūnu ir baigiant Vilniaus uni versiteto Rektoriumi. Už techninius likimo gedimus neatsakome.
Pagal kalniečio Kankalo McLauciaus pasakojimą paruošė prof Palmoliva
1996.06.10-16
Universitas Vilnensis
8
VU Istorijos fakultete veikia psichologinio konsultavimo centras. Čia dirba 13 profesionalių psichologų: nuo Klinikinės ir sociologinės katedros dokto rantų iki docentų. “Pagalba teikiama dau geliu klausimų”, - pasakoja doc. R. Kočiūnas, Klinikinės ir sociologinės katedros ve dėjas, - “aiškinamos neurotinės, mokymo si, elgesio problemos, emociniai sutrikimai, tarpusavio santykiai, psichologiniai konflik tai, depresija”. Čia gali kreiptis ne tik stu dentai, konsultantai priima visus. Konsul tuojamos ir poros bei grupės. “Studentai sudaro apie 20 proc. visų čia besilankančiųjų”, - sako doc. R. Kočiūnas. Už konsultacijas reikia mokėti: pirmasis ap silankymas kainuoja 30-50 Lt, kiti užsiėmi mai - 20-35 Lt. Grupės konsultuojamos ne mokamai arba už 12-15 Lt, poroms pade dama už 50-70 Lt. Studentams ir mokslei viams taikoma 50 proc. nuolaida. “Didžiausia studentų problema - jie nesugeba tvarky ti savo laiko”, - mano doc. D. Gailienė. “Studentai būna pasimetę, nuvargę, o iš tiesų reikia tik tinkamai supla-
nuoti savo dieną.” Ateina klientų, turinčių problemų dėl to, kad visai savęs nevertina. Doc. R. Kočiūnas konsultuodamas susi duria su lyčių santykių problema. Kreipiasi vaikinai, kuriems sunku bendrauti su mer ginomis, kartais iškyla ir seksualinės proble mos. Anot doc. R. Kočiūno, vien dėl seksu alinių problemų studentai nesikreipia. Konsultantai pasakojo, kad su klientais dažniausiai dirbama, kol pasiekiami rezul tatai. Vienos konsultacijos pakanka tik ne daugeliui. “Tokiems žmonėms tereikia ge riau įvertinti savo padėtį”, - šypsosi D. Gai lienė. “Jau po pirmojo apsilankymo kai kam tai pavyksta, jie daug blaiviau ir objektyviau vertina situaciją.” Psichologai pasakojo, kad čia atsiunčia mi studentai ir iš studentų poliklinikos, ku rioje šios srities specialistai nekonsultuoja. Monika GARBAČIAUSKAITĖ, žurnalist. spec. I k. stud.
Studentai linksminasi, Rektoratas baudžia * ❖ * Gamtos fak. II k. studentas Algirdas Kaupinis praėjusiais metais už netvarką kambaryje buvo pašalintas iš Gamtos fakulteto bendrabučio. A. Kaupinis prašo vėl jam suteikti vietą bendrabutyje. Į studento pažadus “gyventi tvarkingai, laikytis bendrabučio taisyklių” ir fakulteto dekano tarpininkavimą Rektoratas reagavo ramiai. Jei iki 1997 m. rugsėjo 1 dienos A. Kaupinis neprasikals, galės vėl gyventi bendrabutyje.
❖ * * Gegužės 15-ąją apie 1 vai. iš 17-ojo bendrabučio (Saulėtekio ai. 6) pradėjo “lyti” buteliais. Iš 10-ojo aukšto krentantys buteliai smarkiai apdaužė aikštelėje stovėjusį automobilį. Šios butelių mėtymo pro langus akcijos
dalyvis ir kaltininkas Robertas Liaukevičius (KomF, informologijos spec. I k.) tą naktį šventė savo gimtadienį. Rektorate jis taip aiškino šią istoriją: “Tyčia butelių nemėtėme. Tbščius butelius statėme ant grindų, gal kas nors netyčia išspyrė juos koja pro balkono tarpą.” Linksmybių dalyviai nubaus ti: R. Liaukevičius pašalintas iš bendrabučio (jei prasi žengs dar kartą, bus išbrauk tas iš studentų sąrašų), apie jo “žygius” sužinos tėvai. Su R.Liaukevičiumi šventusiems, bet negyvenantiems bendrabutyje studentams pareikšti įspėjimai, pranešta jų tėvams. “U. V.” inform.
1996.06.10-16
Universitas Vilnensis
9
X'" 1,4*^ Gegužės 1-ojivalstybinė studentų šventė arba “Studentiškas pavasaris’96"
I
t
Linksminasi *
jaunieji žurnalistai švenčių nebūna per daug. Gegužės 10 die ną prie Žurnalistikos instituto, spaustuvės kiemelyje, pir mą kartą buvo švenčiamos žurnalistų dienos “le žudi”. Kodėl “žudi”? O todėl, kad fizikų dienos vadinasi “Fidi”. Kodėl dar “le”? Todėl, kad taip gražiau. Organizatoriai - pirmojo kurso studentai. Šventėje norėta paminėti Spaudos atgavimo dieną, pasveikinti fakultetui nusipel niusius dėstytojus ir studentus bei išrinkti Žurnalistikos instituto karalių. Šventės rėmėjai - įvairūs laikraščiai, ra dijo ir televizijos stotys - nepagailėjo marškinėlių, šrati nukų, lipdukų ir kitų jauniesiems žurnalistams būtinų daikčiukų. Alkį malšinti padėjo “Vilniaus duonos” ga miniai ir didžiulis “Vilniaus pieno” sūris. Iškilmingas žurnalistų himnas paskelbė renginio pra džią. Žurnalistės-manekenės suplyšusių kojinių kolekci ja demonstravo, kaip naudoti stipendiją. Metų studento vardą ir molinį traną gavo “fuksas” L. Lalas, o doc. S. Va liulis buvo išrinktas geriausiu metų dėstytoju. Didžiausia kova vyko dėl popierinės “žurfako” karaliaus karūnos. Kovoje susirėmė “geriausia pasaulyje” sekretorė Regina (ją visi labai myli, bet niekas nežino pavardės) ir Žurna listikos centro direktorius L. Tapinas. Jis ir nugalėjo, o po apdovanojimo jausmingai sudainavo žurnalistų dai ną. Vienus linksmino, kitiems galvas išūžė muzikinė gru pė. Paslaptingu būdu atsirado ir alaus. Šventėje aukų ne buvo: visi langai liko sveiki, beveik neišmindžiotos gėlės, sūriu pašertos skruzdėlės. Raminta STANAITYTĖ,
žurnalist spec. I k. stud.
Balandžio 28 - gegužės 2 dienomis Šiauliuose jau an trą kartą vyko tarptautinis studentų meno festivalis “Stu dentiškas pavasaris'96”. Jį vieno vakaro vedėjai juokau dami pavadino valstybine studentų švente. Festivalyje da lyvavo daugiau kaip dvidešimt meno kolektyvų, tačiau tarptautiniu jis vadinosi tik todėl, kad atvyko Liepojos aukštosios pedagoginės mokyklos choras “Atbalss”. Cho ras iš Danijos nedalyvavo. Atidaryme dalyvavęs ŠPI rektorius prof. A. Gudavi čius pasidžiaugė, kad pavyko nepasiduoti pigių renginių srovei ir surengti rimtą festivalį. Pirmąją festivalio dieną ŠPI aktų salėje vyko chorinės muzikos vakaras, jame da lyvavo Latvijos choras “Atbalss”, VTU kamerinis choras “Gabija”, ŠPI chorai “Cantus”, “Littera” ir “Studium”. Vilniaus universitetui atstovavo VU mišrus akademinis choras. Kitą dieną ŠPI buvo atidaryta dailės paroda, po to su rengta eisena miesto gatvėmis. Į pavakarę akademinis jaunimas susirinko į VU kiemo teatro spektaklį “Jauski tės kaip namie”, sulaukusį didelių ovacijų. Na, o vėlai vakare “Studentų svetainėje” galima buvo pasiklausyti Aigrio Bulavo muzikinių fantazijų. Gegužės 1-ąją festivalio dalyviai sugužėjo į “Saulės” koncertų ir kino salę. Liau dies muzikos vakaro vedėjai, pamatę iškeltas valstybines M vėliavas, gegužės 1-ąją pa skelbė valstybine studentų švente. O šventė tikrai vyko: pilnai salei koncertavo ŠPI folklorinis ansamblis, liau dies muzikos ansamblis “Saulė” ir kapela “Jaura”, LŽŪA kapela “Ūkininkai”, KU tautinių šokių kolektyvas “Vėtrungė”, VPU ansam blis “Poringė”, VU folklorinis ansamblis “Ratilio” ir VU dainų ir šokių ansamblis. Publika tikrai nešykštėjo aud ringų plojimų. Po kelių bendrų šokių vakaras baigėsi, bet jo dalyviai linksmybes pratęsė “Studentų kampe”. Paskutiniąją dieną po džiazo muzikos vakaro įvyko ofi cialus festivalio uždarymas. Šventės rengėjai pažadėjo tokį festivalį rengti kas antrus metus, o atminčiai visiems da lyviams buvo įteikti padėkos raštai ir medaliai.
l
Mindaugas LINKAITIS, žurnalist. spec. I k. stud.
10
Universitas Vilnensis
1996.06.10-16
VU Šv. Jonų bažnyčioje meldžiasi daug jaunų žmonių, studentų. “Išpradžių jie ieš ko Dievo, paskui Dievas ima raginti veikti, daryti gera. Jauni žmonės neturi pinigų, to dėl gali aukoti tik savo laiką ir energiją tiems, kuriems reikia pagalbos ”, - taip sakė Šv. Jo nų bažnyčios prefektas Eitvydas Merkys. Jis pasakojo, kaip atsirado ligonių slaugymo Kiekvienas esame nors kartą buvę “zuikiu". Studentams, bendrija ir socialinės paramos grupė. be galo veiklioms asmenybėms, laimė “pazuikiauti”pasi Ligonių globos draugija rūpinasi likimo taiko kur kas dažniau nei paprastiems žmogeliams. Ar pri nuskriaustais žmonėmis. Jos nariai gali pa siminsi studente, kokioje kavinėje ar parke pametei tą ne dėti aklam studentui pasiruošti egzami lemtą nuolatinį bilietą! O gal tokiam menkniekiui neliko nams ar nevaikštančiam abiturientui atvyk pinigų... Bet jei jau taip atsitiko, būk budrus ir nesipainiok ti į bažnyčią. Ši draugija laukia žmonių, ga kontrolieriams po kojomis. O jei “zuikių” siaubas tave vis linčių užjausti irpadėti kitiems. Kunigas pa dėlto užklups, atsimink, kad esi studentas - sukis iš keblios sakojo, kad jau porą metų vargingiau gy padėties kaip išmanai. Taip sukosi ir šie “zuikiai”... venančius bažnyčios bendruomenės narius Rosita, VPU geografuos specialybės antrakursė: bažnyčia remia labdara iš Toronto. - Kiekvieną dieną ką nors namuose pamiršti: piršti E. Merkys pastebėjo, kad Universitete yra nes, knygas, pinigus ... Bet troleibuso nuolatinis bilietas studentų, kuriems labai reikia materialinės šiame sąraše pirmas. Ir vakar: anksti rytą važiuoju j pa pagalbos, todėl ir susibūrė socialinės para skaitas ir girdžiu kontrolierės balsą: “Parodom, keleiviai, mos grupė. Studentai, būsimi socialiniai bilietus”. O mano nuolatinis likęs kitos striukės kišenė darbuotojai, tirs padėtį, ieškos tų, kuriems je ... Nieko kito nesugalvojau, kaip pasidėti galvą ant ke reikia labiausiai padėti. Drabužiais ir mais lių ir apsimesti miegančia. Kontrolierė manęs “nežadi tu žadėjo paremti Erfurto tikintieji ir net pa no” - pažiūrėjo kaip į apgailėtiną merginą, naktį pralei dusią nežinia kur, ir nuėjo prie kitų keleivių. mokė, kaip reikia išdalinti labdarą. Pasak Rūta, VU pirmakursė žurnalistė: vokiečių, pagalbos sulaukęs studentas ga - Jei kontrolė pasitaiko, kai važiuoju su drauge, ir vie lėtų ką nors nuveikti bažnyčios labui. "Su na iš mūsų neturi bilieto, antroji stengiasi jai užkalbėti prantu, kad neišspręsime Vilniaus, net ir dantį: “Jūsų tokia nedėkinga profesija - žmonės skersai į Universiteto, materialinių problemų, tačiau jus žiūri, nemoka baudų. Ar dažnai pagaunate “zuikių”? padėti studentų šeimai ar našlaičiui galė Ir kol kontrolierė atsakinėja į klausimus ar ragina grei tume”, - sakė kunigas E. Merkys. Apie so čiau parodyti bilietą, gera proga dingti iš autobuso. Jei cialinės paramos grupę galima buvo suži pasitaiko karinga “zuikių” gaudytoja ir pabėgti nepavyks noti iš skelbimų fakultetuose. Pas kunigą ta, prisipažįstame, kad baudai pinigų neturime, o kai kon jau apsilankė keli studentai. E. Merkys trolierė rašo baudos kvitą, pavardes ir vardus pasakome. nuogąstavo, kad gali būti nelengva atrinkti Tik ne savo ... Taip ir išsisukame ... tuos, kuriems reikia pagelbėti. Labdarai Rytis, VU trečiakursis ekonomistas: gauti neužteks tik užpildyti anketą, padėtį - Geriausias būdas atsikratyti kontrolierių - apsimes tirs socialiniai darbuotojai. ti užsieniečiu. Vos pajutę šalia besisukiojantį kontrolie Dar viena problema -nėra kur saugoti at rių, su draugais pradedame bendrauti angliškžFBąžniausiųstų drabužių ir maisto. Juk neįmanoma siai “zuikių” gaudytojai nedrįsta kalbinti užsieniečių ... bažnyčioje sukrauti drabužių krūvos, o kitų Jei pabando, nieko nepeša - kuris kontrolieriiž'gefanmopatalpų socialinės paramos grupė neturi. Pri ka užsienio kalbą? O ir keleiviai pataria turistusmafikti siminęs studijas Romos kolegijoje, kunigas ramybėje ... \ T M pasakojo, kad ten buvo kambarys, kuriame Edvardas, LPA pirmakursis: \ \ visi gyventojai palikdavo jiems nereikalingus - Kontrolierėmis atsikratyti lengviau. Jei paprašo iš daiktus;pieštukus, drabužius, net kompiute manęs bilieto, išpučiu akis ir pradedu "kabinti makaro rį. r zsiimdavo vargingiau gyvenantys stu nus": “Jūs tokia graži, dėl jūsų tris talonėlius pažymėsiu. * dentui. Beje, studentas iš buvusios TSRS tai O gal sumokėti baudą? O galima sumokėti trigubai?” O pavadino komunizmu. “Mes negalime visą kai tik troleibuso durys atsidaro, neriu kuo toliau. Su vy rais būna kitaip. Paaiškinu, kad neturiu pinigų, Vieni iš laiką laukti paramos iš užsienio, galėtume ir patys paremti blogiau gyvenančiuosius”, - mano kuni karto palieka ramybėje, kiti, gerokai apšaukę, numoja į gas. Tokiam darbui tikrai galima rasti žmonių, jei būtų mane ranka. Baudos dar neteko mokėti... Tadalpkit, “zuikiai”, graudinkite kontrolierius ašaromis, patalpos. “Komunizmą” studentai galėtų organizuoti ir apsimeskite nevisai sveikais arba paprasčiausiai mokėkite bendrabučiuose. baudą.
K
D (A
r
F'
T P (A
P • R* 2* P n e P
Laima SMILGY’IĖ, žurnalist. spec. I k. stud.
Raminta STANAITYTĖ, žurnalist. spec. I k. stud.
1996.06.10-16
Universitas Vilnensis
11
Vėsusis Laikinasis Organas (Protezas) VUTSPMI 2k1g,2g&3g User’iams
“No prostitucija, no pornografija - yes Konstitu cija and Demokratija” - toks Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto antrakursių Mantvydo Juozapavičiaus, Haroldo Bražaičio ir Laimono Talat-Kelpšos leidžiamo laikraščio “QLL!” (cool - jė ga, angį, žarg.) devizas. Leidinio pavadinimas yra mėgstamiausias anima cinių filmų veikėjų Beaviso and Buttheado posakis. Jų portretai puikuojasi šalia laikraščio pavadinimo. “Laikraštį pradėjome leisti 1994-ųjų pabaigoje, būdami pirmame kurse”, - pradėjo pokalbį Mantvydas. “Tada išleidome tik du numerius. Po to laik raščio leidyba sustojo, nes nesulaukėme skaitytojų atsiliepimų. Praeitų metų pabaigoje vėl kibome į darbą.” Idėja leisti laikraštį (kaip buvo rašoma pirmaja me jo numeryje) “uzhgimė staiga & nelauktai”. “Anksčiau mokiausi licėjuje, ten mano klasės draugai leido panašų laikraštį. Mes su Haroldu iš bandėme tai mūsų institute”, - tęsė Mantvydas. “Iš pradžių dirbau su Haroldu, bet jis išvažiavo moky tis į Angliją. Tiesa, ir dabar per “Internetą” (tarp tautinis kompiuterinis tinklas) jis atsiunčia visokių juokelių. Nuo to laiko aš dirbu su Laimonu: jis rašo visus straipsnius, o aš vadovauju.” Jau yra išleisti 9 “QLL!” numeriai. Čia rašoma apie instituto gyvenimą, kai kuriuos straipsnius leidėjai parsisiunčia iš “Interneto”. Laikraštyje gausu studentiškų naujadarų (pavyz džiui, vietoj ku, vartojamas q ir pan.), nevengiama ir straipsnių anglų kalba. “Angliški juokeliai, išver sti į lietuvių kalbą, netenka žavesio”, - teigia Mant vydas. Į klausimą, ką apie šį laikraštį mano dėstytojai (pavyzdžiui, 8-ajame “QLL!” numeryje dėstytojas apibūdinamas taip: lipa sienomis, važinėja bėgiais, žaidžia rusišką ruletę, vaikšto plonu ledu, daug mel džiasi), Mantvydas atsakė, kad reakcija teigiama jie juokiasi. Giedrius ŠNIŪRAS, žumalist. spec. I k. stud.
Štai publikacijų: * .viena - ' ' Šio laikraščio . 'tt* * ...
IVIažasis esė (kiekybinių tyrimų metodų paragavus) Turbūt nenuostabu, kad skaitymas yra tapęs pagrindi ne mokslinės informacijos sėmimosi forma. Tačiau retas tesusimąsto, kokią vietą iš tiesų skaitymas yra užėmęs jaunojo politologo gyvenime. Paimkime vienerius aka deminius metus. Juos sudaro du semestrai, konkrečiai 9 mokymosi mėnesiai. Tardami, kad vidutiniškai vienas mėnuo apima trisdešimt dienų, gauname, kad studijoms gali būti paskirta 270 dienų arba 6480 valandų, t. y. 388 800 minučių, lygių 23 328 000 sekundžių. Pagal VU TSPMI Bakalauro programos Studijų planą, per akade minius metus būtina surinkti 40 kreditų. 5 kreditai Insti tute vidutiniškai vertinami tūkstančiu perskaitytų pusla pių. Vadinasi, per akademinius metus susidaro apie 8000 psl. privalomosios literatūros. Gauname 2916 se kundžių vienam puslapiui perskaityti. Atsitiktinai parink tas Ingos J. prezentacijos lyginamosios politikos semina rui puslapis talpina 430 žodžių. Todėl, elementariais pa skaičiavimais, studentas vieno žodžio skaitymui gali skir ti 6,78 sekundės. Jei pridėsime bent 1000 neprivalomos literatūros puslapių, laiko limitas sumažės perpus -1, y. iki 3,39 sekundės. Turint omeny, kad papildomosios lite ratūros sąžiningam studentui susidaro gerokai daugiau, o gana nemažai žodžių suprantami tik pasižiūrėjus į An glų-lietuvių k. žodyną (čia nekalbame apie paties sakinio esmės supratimą), taip pat priskaičiavę kolegų parašinėjimus seminarams bei minimum vieną per dieną perskai tomą laikraštį, gausime, kad žodžio perskaitymui studen tas turi skirti dešimtąsias (jei ne šimtąsias) sekundės da lis. Turbūt mūsų Institutas jau yra atlikęs panašius ap skaičiavimus, nes iš esmės toks skaitymo tempas yra įma nomas. Ir viskas būtų OK, jei studentui nereikėtų dar ir pavalgyti, ir pamiegoti, ir į biblioteką nuvažiuoti. O kur dar QLEo skaitymas? (Kalba netaisyta)
12
Universitas Vilnensis
1996.06.10-16
Vasarą savarankiškai mokykitės anglų kalbos
Sportas VU dėstytojai vėl laimi
per Internetą (nemokamai)
VU dėstytojai ir darbuotojai, balandžio mėnesį lai mėję Vilniaus aukštųjų mokyklų krepšinio varžybas, ir respublikinėse varžybose iškovojo pergalę. Finalinėse rungtynėse gegužės 22 dieną VU komanda žaidė su Kauno KKI atstovais. Pirmąjį kėlinį pralaimėję 24:19 antrąjame kėlinyje VU krepšininkai persvėrė rezultatą ir rungtynes laimėjo 59:56. Nugalėtojams buvo įteikta Lie tuvos studentų sporto asociacijos pereinamoji taurė. Re zultatyviausio turnyro žaidėjo prizas įteiktas VU Kūno kultūros centro vyr. asistentui R. Kaminskui. "Laimėjome tikrai sunkiai", - sakė R. Kaminskas. "Mū sų komandoje nebuvo pajėgaus žaidėjo G. Švedo, o te ko žaisti prieš "Statybos" trenerį R. Butautą, "Atleto" tre nerį E. Niekų ir kitus profesionalius krepšininkus." Pernai VU komanda buvo penkta, o varžybas laimė jo KKI.
Internetas - didžiausias pasaulyje tarptautinis elek troninis tinklas, per jį kompiuteriais galima gauti arba siųsti bet kokią informaciją. Šią vasarą Jūs galėsite to bulinti anglų kalbos rašybą, ugdyti profesionalaus meist riškumo įgūdžius ir naudotis Pasauliniu elektroniniu tin klu (WWW - World Wide Web ) JAV “Spektrum Virtual” universitete. Šis universitetas kartoja keletą po puliarių seminarų ir siūlo naujas programas. Į šį universitetą galite įstoti, nusiuntę pareiškimą iki birželio 14 d. Pamokos prasidės birželio 24 dieną ir truks aštuonias savaites. Jeigu galite naudotis pasauliniu elektroniniu tinklu (WWW), aplankykite šio universiteto studentų mieste lį tokiu adresu: htpp://horizons.org ir užpildykite 3 mi nučių trukmės paraišką. Jei norite įstoti į “Spectrum Universal” universitetą, elektroniniu paštu išsirinkite dvi temas-seminarus (žr. žemiau) ir siųskite duomenis apie save šiuo adresu: register@horizons.org Atskirose eilutėse rašykite: 1. Savo vardą ir pavardę. 2. Savo elektroninio pašto adresą. 3. Pasirinktų temų-seminarų numerius (jie sudaryti iŠ trijų skaičių). Pavyzdys: Jonas Mačys J onas@betkur.com 811 813
Justas VAITKEVIČIUS, žurnalist. spec. I k. stud.
z-
X Dėmesio!
Temų-seminarų sąrašas Nuo š. m. rugsėjo mėn. VU Medicinos fakultete bus dėstoma nauja slaugos specialybė. Baigusiems ją studentams suteikiami slaugos bakalauro ir magistro laipsniai. Tai perspektyvi, įdomi ir labai reikalinga profesija. Teirautis VU Studijų skyriuje (61 45 08) ir Medicinos fakulteto dekanate (63 02 43).
\______ .______ > Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. Tiražas 1000 egz. 1,5 spaudos lankų. SL 321. Užs. Nr. 317. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
INTERNETO IR TECHNOLOGIJOS KURSAI Kūrybinio rašymo ir žurnalistikos seminarai Nr. 811. Interneto tyrinėjimas pradedantiesiems. Nr. 541. Aštuonios kūrybinio rašymo savaitės. Nr. 550. Publikacijų rašymas. Siūlomos temos-seminarai: Nr. 851. Pasimetęs erdvėje - pirmieji žingsniai prade dantiesiems. Nr. 852. Interneto statybiniai blokai kiekvienam. Nr. 853. Ieškant... dalykų radimas tinkle. Nr. 854. Kas yra tinkle vaikams. Nr. 855. Šeimos medžio maketas - tai ne katalogo medis. Nr. 856. Iki dangaus - religija ir filosofija Internete. Nr. 857. Aukso kasimas naudojantis Usenet “greitkeliu”. Nr. 858. Spectrum Virtual universitetas - receptai išlikti. Nr. 859. Nemokama programinė įranga - kur ji yra ir iš kur ją gauti. Nr. 860. Malonūs ir juokingi dalykai tinkle. Nr. 861. IRC ryšys - pokalbiai su visu pasauliu per tinklą. Nr. 862. Paskutinio tinklo puslapio projektavimas. Taigi, neleiskite laiko veltui, ir laisvalaikiu išmoksite įdomių dalykų. Doc. B.Z. Stanevičienė
Parengta pagal "Spectrum Virtual University", May 14,1996.