canvBinis scuoencas
Padėka už paramą
Visų šalių proletarai, vienvkitės!
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų
•
1970 m. kovo mėn. 27 d.
MINTYS PO APŽIŪROS Kovo 21—22 d. Univer sitete vyko tradicinė fakul tetu meno saviveiklos ap žiūra. Žiuri geriausiai pasiro džiusiu kolektyvu beveik vienbalsiai pripažino Me dicinos fakulteto saviveik lininkus, II vieta atiteko Filologijos fakultetui, III — teisininkams, IV — fi zikams, V — Matematikos ir mechanikos fakultetui. VI — ekonomistams, VII — gamtininkams, VIII — chemikams, IX — Istorijos fakultetui. Atrodo, viskas taip, kaip turėtų būti: fa kultetai pademonstravo ge riausias savo menines jė gas, žiuri nustatė laurea tus, kam nors aišku, turėjo tekti paskutinė vieta. Bet ar galima patikėti, kad tas primityvus, nedarnus, tiesiog karikatūriškas pasiro dymas, kurį istorikai pa teikė „Revoliucinių frag mentų ir revoliucinių kro nikų" vardu, yra pats ge riausias dalykas, kurį gali parodyti šis fakultetas? Vargu. Tai tipiškas skubos darbas, sulipdytas gal net pačiose apžiūros išvakarė se, nedrįstant, matyt, prisi pažinti, kad iš tikrųjų isto rikai saviveiklos neturi. Tokių skubos darbų — spe cialiai apžiūrai parengtų, dažnai net pakankamai ne repetuotų numerių — pasi taikė ir kitų fakultetų programoje. O juk saviveiklos tiks las — ne aDŽiūros. Fakul
•
Nr. 10 (708)
•
Kaina 2 kp
Gautas laiškas Iš LLKJS Centro Komiteto. Jame karštai dėkojama Universi teto rektoriui prof. dr. J. Kubiliui už paramą sėk mingai pravedant Lietuvos komjaunimo XVI suvažia vimą. Padėkos žodžiai taip pat skirti Filologijos fakulteto prodekanui doc. J. Balkevi čiui, etnografiniam an sambliui ir jo vadovei I. Ragevičienei už dalyvavi mą suvažiavimo koncer tuose.
PIRMUNAI
Aldona Patašienė Nuo pat pirmos sesijos Uni versitete jos studijų knygelė je daugiau penketų, negu ket vertų. Buvo grupės komjau nimo organizacijos sekretore. Neseniai, susikūrus Pramonės ekonomikos fakultetui, drau gai išrinko ją fakulteto kom jaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotoja ideologi niam darbui. Kurso draugas K. Černiaus kas: — Ji grupės siela... Vėl K. Černiauskas: — Griežta, principinga... Tai, be abejo, diktuoja ir amžius, ir patirtis. Ji partijos narė .nuo 1968 metų. Stažas, tiesa, nelabai didelis, bet lei džiantis j gyvenimą žiūrėti rimtesniu žvilgsniu. Apie žmogų sunku kalbėti keliais sakiniais. Sunku pa rinkti žodžius. K. KULVIETIS J. MAŽEIKIO nuotr.
tetų saviveiklos pagrindi nis uždavinys — kryptin gai išnaudoti tas kūrybi nes študentų jėgas, tą kū rybinę studentų energiją, kurios dar apsčiai lieka nuo tiesioginio akademi nio darbo. Juk kiekviena me fakultete vra žmonių, mėgstančių dainą, šokį, muziką, yra ir tokių, kurie vidurinėje mokykloje ne kartą „artistais" yra buvę. Ir toli gražu ne visi jie patenka į centrinius Uni versiteto meno saviveiklos kolekyvus. Iš jų ir turėų burtis fakultetų meno savi veiklos kolektyvai. (Nukelta Į 3 psl.)
— Mes savo koncertą skiriame pavasariui, — pradėjo programą teisininkai, pernykščio meno saviveiklos festiva lio laureatai. Ir šj kartą kolektyvą šiltai sutiko žiūrovai. ... Studentas, sirgdamas keista studentiška liga, nori išsi gydyti. Jis ilgai ieško daktaro Alskaudos, pačio geriausio, pačio švelniausio... Bekeliaudamas įdomiausių dalykų pa mato (nuotr. dešinėje viršuje). Ko šypsosi vertinimo komisijos pirmininkas nusipelnęs respublikos artistas P. Sližys?,
NUO PENKTADIENIO... * Istorijos .fakulteto skaitykloje atidaryta fotoparodėlė „V. Lenino ke liais Suomijoje". Žurnalis tikos katedros vyr. dėstyto jas S. Krivickas pernai va sarą su Tarybų Sąjungos radijo žurnalistų grupe ke liavo Suomijoje. Šioje pa rodėlėje jis ir pateikia fo tonuotraukų iš kelionės tais keliais, kuriuos įveikė V. Leninas 1907 m., išvyk damas į pačių ilgiausią emigraciją. P. pletaitė t * Šeštadienį atvyko Krokuvos universiteto Len kijos studentų sąjungos at stovai. Jie pasirašė kom jaunimo komitete sutartį dėl apsikeitimo darbo ir poilsio stovyklomis. O trečiadienį atvyko iš Krokuvos kita, universiteto Lenkijos socialistinio jau nimo sąjungos atstovų gru pė. Jie viešės Vilniuje ke letą dienų ir taip pat pasi rašys su mūsų komjaunimo organizacijos atstovais su tartį dėl darbo ir poilsio stovyklos. Mūsų inf. t O Mokslinės bibliotekos bendrojoje skaitykloje ati daryta Australijoje gyve nančio lietuvio B. Lukavičiaus dovanotų knygų ir Australijos aborigenų me džio dirbinių paroda. At siųstose knygose pasakoja ma apie tą šalį, kurioje jis gyvena. Aborigenų medžio dirbi niai bus padovanoti LTSR Etnografiniam muziejui. A. DARGONAS
* Kovo 21 d. Universi teto kavinėje įvyko bib liotekininkystės specialy bės studentų susitikimas su n. a. Jonu Kavaliausku, du kartus sukūrusiu scenoje V. Lenino paveikslą. Tas darbas reikalavo nuosek laus V. Lenino raštų stu dijavimo, įsigilinimo į at skiras detales, netgi smulk menas. .. Daug padėjo B. Ščiukino, tris kartus vaidi nusio Leniną, užrašai. B. Ščiukinas, pirmas didžiojo vado paveikslo sukūrėjas, Iljičiaus juoką studijavo net pusę metų. .. Vakare, skirtame V. Le nino gimimo 100-osioms metinėms, dalyvavo ir se nas revoliucionierius S. Brašiškis. Jis papasakojo, apie ateitininkų kuopelės, kurioje dalyvavo ir J. Ja nonis, veiklą. Ateitininkai studijavo K- Markso ir F, Engelso „Manifestą", V. Lenino „Kapitalizmo išsi vystymą Rusijoje", jie iš
augo į tikrus revoliucio nierius, atkaklius kovoto jus už Lenino idėjų įgyven dinimą. E. TERVIDYTĖ • Universiteto krašto tyrininkų ramuva kovo 25 dieną suruošė vakarą „Uni versiteto istorijos pusla piai“. Joje dalyvavo Uni versiteto dėstytojai ir stu dentai. Pabaigoje koncertavo sa viveiklininkai. Šiandien ramuvos nariai Respublikinėje bibliotekoje dalyvaus tautosakos rinkė jo Juozo Andriulio 60-ųjų gimimo metinių minėjime. M. JUOZAITIS • Antradienį ir trečia dienį Gamtos fakultete vy ko diplomantų skirstymas. O kur dirbs baigę Medi cinos fakultetą, busimieji gydytojai sužinos šiandien. Mūsų lnf.
• Universitete dvi die nas viešėjo Lenkijos Liau dies Respublikos Švietimo ir aukštojo mokslo minis terijos delegacija, vado vaujama ministerijos sky riaus viršininko A. Žoro. Delegacijos sudėtyje buvo Vraclavo universiteto rek torius, prof. dr. V. Berutovičius, Poznanės univer siteto prorektorius doc. B. Miskevičius, Krokuvos aukštosios ekonominės mo kyklos doc. A. Janikas ir Vraclavo universiteto Teisės fakulteto prodekanas A. Patšalekas. A. GIRNYS
9 Savaitei į mūsų unP versitetą atvyko limenau (VDR) universiteto dėsty tojas V. Miuleris. Svečias domėjosi Fizikinės chemi jos katedros darbais. I. ŠILAITĖ • Praėjusį pirmadienį didelė grupė studentų, ku rių daugumą sudarė IF že mesniųjų kursų istorikai, aplankė Domininkonų baž nyčios požemius. B. STANISLOVAITIS • Antradienį Etnografi nis ansamblis svečiavosi pas Anykščių rajonokraštotyrininkus, parodė prog ramą „Prieš vestuves, po vestuvių“, Po koncerto jie žiurėjo dokumentinį filmą „Šimtamečių godos", ap lankė A. Vienuolio muzie jų, J. Biliūno kapą. G. DAUGĖLAITĖ
...IKI PENKTADIENIO .v :I cfailurlfū ovurf V .•
;
v
.,r . .■!
TARYBINIS STUDENTĄ*
2 psl.
JUBILIEJINĖ SĄŠAUKA
FILOLOGIJOS FAKULTETAS
Asmeninis Lenino pavyzdys J
Pradedame jubiliejinę fakultetų komjaunuolių sąšaukąpasakojimą apie mūsų gražias mintis ir prasmingus darbus. Daugeli mūsų dienų metai pavers sustingusiomis akimirko mis fotonuotraukose, trumpom posėdžių stenogramom, pa vers tikėkime, legenda apie žmones, kurie stengėsi gyventi leniniškal — „kad visi pamatytų, jog kiekvienas, priklau sąs Jaunimo Sąjungai, yra raštingas, o kartu su tuo moka ir dirbti". Apie Filologijos fakultetą daug gero esame girdėję ir ra šę. Todėl j šią „Filologo dieną" žiūrėkime su tam tikra nuoalda: ji neaprėpia visų fakulteto darbų Ir rūpesčių, joje .rūksta skaičių ir faktų. Tai tik viena jubiliejinių metų aki mirka.
ATSIKVĖPTI ANKSTI Filologijos fakulteto SMD taryba tebegyvena neseniai įvykusios konferencijos nuo taikomis. Draugija jungia be veik 200 studentų, todėl pra nešimų konferencijoje buvo perskaityta nemaža — 48. Daugiausia darbų paruošė lie tuvių kalbos sekcija. Per dvi dienas visų šešių sekcijų dar bai buvo perskaityti, aptarti ir įvertinti. Temos labai įvai rios. Iš vienuolikos darbų le ninine tematika išsiskiria J. Riškutės darbas „Justino Marcinkevičiaus eil. ciklas „Šiandieninis Leninas", E. Morkovkinos „Leninas ir ma sinė revoliucinė daina“. Ge rai įvertinti L. Poženčiūtės, L. Karpovo, S. Baltrūnaitės, L Ivaškauskaitės darbai. Atrodytų, konferencija bai gėsi, laikas atsikvėpti. Bet kai kurie konferencijos momen tai kelia nerimą. Tuštoka buvo auditorijose. Nemaža dalis studentų po 25 kap. nunešė j kino sales. Tiek pat kainavo ir konferencijos tezės. Tai kodėl gi jie pasi rinko kiną? Aišku, šlubuoja agitacija, vėlai gauname pro gramas, tezes. Bet ne tai svarbiausia. Klausytojų būtų daugiau, jeigu darbų temos būtų įdomesnės, aktualesnės. Dažnai konferencijose skai tomi keletą kartų girdėti kur siniai darbai. Rudenį Varėnos rajono Neramina „buitiniai" klau mokykloje-internate simai, kurių amžius jau ne Merkinės apsilankė nelaukti, bet malo vieneri metai, gal ir barzda nūs svečiai — Universiteto Fi užaugs. Vienas jų — kur ap lologijos fakulteto lietuvių k. gyvendinti svečius? Belieka ir lit. specialybės III k. studen padėkoti bendrakursėms, ku tai. rios kelioms dienoms paliko Taip prasidėjo draugystė. kambarį svečiams. O svečiai Busimieji jaunosios kartos gyveno kaip „zuikiai". Vadi auklėtojai po to ėmė dažnai nasi ši problema egzistuoja. lankytis šioje mokykloje. Jo Kas padės ją išspręsti? nas Bukantis dalyvavo mo Eimutis SVENTICKAS kyklos komjaunimo komiteto Filologijos fak. SMD tarybos posėdyje, domėjosi komjau nuolių veikla, su komiteto pirmininkas
V. Leninas, kalbėdamas apie V. Lenino pastangos demas Į mūsų klausimus atsako Le nino stipendininkas III k. li kultūrą, meną Ir literatūrą, kuoti šį šūkį, atskleisti tikrą tuanistas Petras SKIRMAN nuolatos pabrėždavo ideologi jo esmę, buvo kaip tik sava nę jų reikšmę ir negailestingai laikės ir labai reikalingos. TAS. kovojo prieš įvairaus plauko Tiesa, šitam sūkury buvo Kas Jums artimiausia iš dekadansą, besidangstantį šū nedidelė grupė menininkų, iš gausaus ir įvairiapusiško V. kiu „menas — menui“. Ar ne tiesų atsisakiusių savo kūry atrodo, kad šiandieninė litera boje bet kokių idėjų (va Lenino idėjinio palikimo? Neabejotinai — mintys apie tūra, laviruodama po sąmonę dinamieji „zaumnyj jazyk" kultūrines visuomenės gyveni Ir pasąmonę, gali vėl pasukti šalininkai ir pan.) Jų menas mo sferas ir jų dėsningumus; „menas — menui" kryptimi? yra beidėjiškas tikrąja šio žo konkrečiai — apie dvi klasi Ir kokia Jūsų nuomonė apie džio prasme ir objektyviai nes kultūras, proletarinę ir šį šūkį? vertingas tik kaip eksperimen Iš karto atsakysiu — neatro tas. Tačiau tada, ideologinės valdančiųjų kultūrą, apie me no ir literatūros klasiškumą ir do. Bet klausimas yra kiek kovos verpetuose, jis buvo ne partiškumą. Šios V. Lenino komplikuotas, ir verta ties juo tik kad parazitiškas, bet taip suformuluotos tezės yra ob ilgiau sustoti. Gal pradėti nuo pat antirevoliucinis savo es jektyviai teisingos, ir turėtų paties šūkio, kuris iš tiesų ir me, nes atsisakyti reikšti bet būti išeities taškas neįkainoja nėra tokia jau pabaisa, o tik kokias idėjas pragmatiniu po mam praeities kultūriniam bei reikalas tas, kad su šiuo šū žiūriu reiškė ne ką kitą, kaip literatūriniam palikimui pažin kiu susiję visa eilė konkrečių nevertinti ir revoliucinių idė ti ir objektyviai įvertinti. Kita problemų. Mūsų šaly, tiksliau jų, t. y. stoti prieš jas. vertus, šios principinės pozici Spalio metų Rusijoje, po šū Ta prasme šūkis „menas — jos darosi ypač aktualios šian kiu „menas — menui“ būrėsi menui" mūsuose buvo anti dien, kada literatūrinis proce tos kūrybinės pajėgos, kurios liaudinis, tad V. Leninas jį sas išsiplėtė ir pagilėjo, kada nepritarė nei socialistinės vi sukritikavo ir priešpastatė literatūros mokslas pradėjo suomenės kūrimo idėjoms, nei jam naują šūkį „menas pri aktyviau vaduotis iš tiesmu pačiam visuomeniniam per klauso liaudžiai", kuris tapo kiškos ir primityvios kūrinio versmui; kitaip sakant, nusi socialistinio meno orientyru. interpretacijos, o literatūros šalino nuo didžiausios laikme O šiaip, estetine prasme, šūkūrėjai po ilgokai trukusios čio aktualijos ir toliau tęsė kis „menas — menui" turėtų Kovotojo ir patetiško Žmogaus savo kūrybinį darbą, pradėtą reikšti ne ką kita, kaip pastan manijos vėl grįžta prie natū anksčiau. Šitokia dalies meni gas neleisti menui virsti pri ralaus ir amžino žmogaus. Bū ninkų pozicija pragmatiniu po mityviu idėjų ruporu, pastan tent šios literatūrinio proceso žiūriu buvo giliai neigiama, gas neleisti menui vulgarėti, aplinkybės ir reikalauja iš nes, pirma, patsai nusišalini pastangas siekti aukšto meni mūsų didelio takto ir subtilu mo faktas nebeleido panaudo nio ir tuo pačiu — idėjinio mo, kurio taip atidžiai mokė ti tų menininkų kūrybos kaip lygio. Nes, kaip įtikinamai Leninas. Nes visuomeninėje revoliucinių idėjų tribūnos. O įrodė V. Leninas, tik giliai me sąmonėje palyginti dar gajos tribūna buvo labai reikalinga. niškas kūrinys tegali būti ir penkiasdešimtųjų metų inspi V. Leninas ne kartą akcenta giliai idėjiškas. racijos, gilinimąsi į žmogų, į vo, kaip svarbu yra nešti idė Kokie V. Lenino asmenybės jo sielos dialektiką laikančios jas į mases, nešti jas iš šalies, bruožai Jus labiausiai žavi? mums priešiškos ideologijos nebelaukiant, kol jos išsirutu Tiesiog nežinau. Nemoku apraiškomis arba sąmoningu lios masėse. suskaidyti į atskirus bruožus beidėjiškumu, o bet kokius li Antra, tęsdami anksčiau net eilinio žmogaus, tai ką teratūros formos tyrinėjimus pradėtą darbą, „menas — me jau bekalbėti apie grandiozinę — formalizmu. Be to, ir mūsų nui" šalininkai savo kūriniuo V. Lenino asmenybę. Jis pa veikla, mūsų tyrinėjimai, ne se neretai įkūnydavo revoliu trauklus ir tiek. Kaip nenuils retai praranda orientacinę cijai priešingas idėjas. Be to, tantis kovotojas, kaip be galo kryptį ir savotiškai pasimeta buvo dalis tokių menininkų, atsidavęs tikslui žmogus. Kaip atsitiktinių minčių ir dalinių kurie tą poziciją panaudojo liepsningas oratorius ir kan tiesų peripetijose. Būtent dėl sąmoningai antirevoliucinei dus polemistas, didelis moks to aktualus objektyvus V. Le ideologinei kovai. Todėl šūkis lininkas ir genialus filosofas, nino mokymas apie kultūrą ir „menas — menui" tapo anti- talentingas valstybės vadovas netgi asmeninis V. Lenino pa revoliucinės ideologinės kovos ir subtilus meno žinovas. Žo vyzdys, — kūrybiškumas, pozicija, o jo tariamasis be- džiu, V. Lenino asmenybė ža principingumas, tiesos ieškoji idėjiškumas — antirevoliuci- vi savo genialumu ir harmoni nariais svarstė, kaip galėtų mas. nės ideologijos priedanga. Tad ja. bendradarbiauti mokyklos-internato moksleiviai su savo V šefais. Žiemos atostogų metu J. Jokubelskaitė, M. Sturmaitė supažindino moksleivius su Dar nespėjom gerai išsiaiš rūpestis buvo pasiruošimas samblio pagalbos. Trečiakur Universitetu, papasakojo apie kinti mūsų saviveiklos galimy tarpfakultetinei meno savi siai lituanistai — Etnografinio savo specialybę. Džiugu, kad lenininių metų bių, bet drąsiai sakom, kad veiklos apžiūrai. Kadangi, ansamblio pagrindas — patys šūkis „Komjaunimas — kaimo daugiausia saviveiklininkų—li kaip minėjau, nespėjom išsi savo jėgomis, be vadovės, mokyklai" rado tokius puikius tuanistų specialybėje. Pirmieji aiškinti geriausių mūsų fakul paruošė apžiūrai naują prog kursai saviveikloje dalyvauja teto saviveiklininkų, teko, ramą socialine tema, o E. entuziastus. daug noriau, daug aktyviau. kaip visada panašiais atve Sventicko vadovaujama skai Irena STALYTĖ Dabar svarbiausias mūsų jais, prašyti Etnografinio an- tovų grupė — eilėraščių cik J. MAŽEIKIO nuotr. lą, išreiškiantį pagrindines mūsų amžiaus jaunimo prob P. Skirmantu, aktyviai be šimtaprocentinio pažangu lemas, mintis ir idėjas. Įverti džiugus, o taip pat sidarbuojančiu SMD, ge mo dar toli. Vienas iš Uni nimas daug įpareigojantis — II vie riausia fakulteto proforge versiteto uždavinių — iš ta. III k. rusiste T. Vlasova ir ugdyti ne tik gerą savo Siek tiek apie planus. Sistema gana veiksminga. daugeliu kitų. Gegužės 16 dieną, jeigu blo darbo specialistą, žinovą, Tiesa, ji dar ne be trūku Deja, kai kurie „šiaudi bet ir aktyvų visuomeni gas oras ir kitos iš anksto mų, bet tikimės, kad jie niai" aktyvistai mėgsta ninką, organizatorių. Rei nenumatytos priežastys ne datą pakeisti, visus bus ištaisyti ateity. Si sis dangstyti paskaitų ir užsi kia į visuomeninį darbą privers pakviesim į „Kaimišką gegu tema turėjo teigiamos įta ėmimų praleidinėjimą sa įtraukti kuo daugiau stu žinę “. Balandžio 25 d. į „Links kos žiemos sesijos rezulta vo visuomeninėm parei dentų, o vadovais rinkti mųjų ir išradingųjų klubą“ tams, nors jie nebuvo ypa gom. Visuomeninį darbą ir žmones, kurie sugebėtų de susirinks visi, mėgstantys pa tingai geri: fakultete apie mokymąsi suderinti visuo rinti mokymąsi su visuo sijuokti, norintys sušvytėti są moju.- Gegužės pabaigoje už du šimtai skolininkų. met galima, tokių pavyz meniniu darbu. sienio specialybės studentai Tačiau nepamirškime ir džių nemaža fakultete. Ir susirinks į savo tradicinę tai, kad vien penketais se vis dėlto peržiūrėję fakul Laima SERVAITĖ šventę — užsienio kalbų va siją išlaikė 74 žmonės, jų teto komjaunimo komiteto karą ir t. t. Fil. fak. akademinės tarpe daug aktyvių visuo narių ir kursų pirminių or Onutė SNABAITYTE komisijos pirmininko menininkų. Fakultetas di ganizacijų aktyvo sesijos Fil. F Kultūros klubo džiuojasi III k. lituanistu pažymius, matome, kad iki pavaduotoja pirmininkė
Entuziastai
Aktyviausi — pirmakursiai ir
lituanistai
Kontrolė ir saviaukla Reikia stiprios valios ir meilės pasirinktam daly kui, kad kasdien, atsisaky damas pramogų, sąžiningai sėdėtum prie vadovėlių, ieškotum papildomos lite ratūros. Filologijos fakultete aka deminė komisija taiko naują priemonę, kuri ska tina studentus, net priver čia juos daugiau dirbti nuo sesijos iki sesijos. Tai gar sioji sistema „012". Kiek viena mėnesi dėstytojai
vertina studento žinias, lankomumą, aktyvumą se minarų ir praktinių užsi ėmimų metu trimis balais: tvirtos žinios ir geras lan komumas vertinama aukš čiausiu balu — dvejetu, o nulis — žemiausias įverti nimas — signalizuoja, kad studentas nedirba kaip pri dera, nelanko užsiėmimų. Studentai, gavę nulius iš kelių dalykų, svarstomi fakulteto ir specialybių akademinėse komisijose.
GARBĖS NARĖ Filologijos fakulteto komjaunimo organizacija — viena stambiausių Uni versitete. Fakultete mokosi beveik tūkstantis žmonių. Dauguma — komjaunuo liai. Kai baigiasi paskaitos, ir jie būriu išvirsta į kont
raforsais paremtą Sarbievi jaus kiemą, tarp jų gali išvysti visada besišypsan čią liekną juodaplaukę merginą. Grasilda šaukia ją draugai... Grasilda Marcinkevičiū tė buvo fakulteto komjau
nimo komiteto sekreto riaus pavaduotoja. Tai, ką ji darė, vargu ar pajėgtų kas nors kitas padaryti. Tačiau sunki liga pakirto merginą. Grasilda atsidūrė ligoninėje. Balta tyla slėgė ją, aįtrino širdgėlą, bet mergina nepalūžo. Palato je labai gerai išlaikė du egzaminus (ji studijuoja
vokiečių kalbą ir literatū rą). O liga vis nepasiduo da. Tur būt, reikės daryti operaciją. Grasilda papra šė atleisti ją iš sekreto riaus pirmojo pavaduotojo pareigų. Ir Sigitas Renčys, fakulteto komjaunimo sek retorius, pasiūlė suteikti merginai komiteto garbės nario vardą. Idėjai visi
karštai pritarė. Grasilda Marcinkevičiūtė pirmoji, turinti šį garbingą titulą. Sako, Zoja Kosmodemjanskaja savo užrašų kny gutėje turėjo N. Ostrovskio žodžius: „Gyvenimas duodamas vieną kartą, ir jį pragyventi reikia taip, kad nebūtų kankinamai skaudu dėl beprasmiškai
praleistų metų...". Neži nau, ar juos turi įsirašiusi Grasilda, ar moka atmin tinai. Bet ji labai pana ši į Zoją ir į Nikolajų. Tur būt, ne tik žodžiai mus mo ko. Priklausymas komjau nimo organizacijai — pats didysis mūsų pareigos ir garbės mokytojas. F. TAUTVYDAS
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS,
MUSŲ JUBILIATAI
Energija ir erudicija Dina Efimovna Kunce vič gimė Dnepropetrovske tarnautojų šeimoje 1900 m. Penkerių metų amžiaus ji neteko tėvo. Penkiolik metė užsidirbo pirmąjį trirublį. Studijuodama matemati ką Simferopolyje, D. Kuncevič slaugė dėmėtąja šiltine sergančius ligonius S. Finkelšteiną, prof. L. ir pati ja susirgo. Šitokia Golstą ir kitus. Po to „pažintis" su medicina ir D. Kuncevič dirbo stam nulėmė tolesnį Dinos li biuose Maskvos gydymo kimą — II kurso studentė, centruose: Botkino ir Pirogabi matematikė, tampa govo ligoninėse, Gerceno I kurso medike... Univer onkologijos institute. siteto Medicinos fakultetą 1939—1941 m. D. Kunce ji sėkmingai baigė 1924 m. vič — Maskvos centrinio Pirmieji D. Kuncevič gydytojų tobulinimosi ins gydytojos - dermatolo g ė s tituto aspirantė (vadovas žingsniai buvo tekstilės prof. V. Fanardžianas). Pra pramonės darbininkų rajo sidėjus Didžiajam Tėvynės nuose Kišmoje ir Sobinko- karui, D. Kuncevič TSRS je. Energinga gydytoja ne sveikatos liaudies komisa apsiriboja ordinatoriaus riato siunčiama į Ufą. darbu ligoninėje, pasineria 1945 m. D. Kuncevič ap į aktyvią profsąjunginę gina kandidatinę medici veiklą. 1929 m. ji — akty nos mokslų disertaciją ir vus kolektyvizacijos or iki 1947 m. dirba Kremliaus ganizatorius Ivanovo srity ligoninėje. 1947 m. D. Kuncevič at je. 1930 m. Kazanėje D, vyksta į Lietuvą ir pradeda Kuncevič praėjo pirminę dirbti WU Medicinos fa rentgenologijos specializa kulteto vidaus ligų propeciją. Tais pačiais metais ji deutikos katedroje vyr. išspausdino pirmą savo dėstytoja. Po ketverių me mokslinį straipsnį. tų ji jau docentė. 1960 m. 1935 m. D. Kuncevič LTSR Aukščiausios Tary toliau studijavo rentgeno bos Prezidiumas suteikia diagnostikos discipliną D. Kuncevič LTSR nusipel Maskvos centriniame gy niusios gydytojos vardą. 1960 m. D. Kuncevič dytojų tobulinimosi institu te pas žymiausius šalies sėkmingai apgina medici rentgenologus, prof. S. nos mokslų daktaro diser Rainbergą, prof. I. Tagerį, taciją, o 1963 m. jai sutei prof. S. Sviridovą, prof. kiamas profesorės vardas.
STEIGIAMAS FILOSOFIJOS ISTORIKŲ BŪRELIS Pastaraisiais metais išsiplėtė mūsų respublikoje Filosofijos istorijos tyrimai (LTSR MA įsteigė Lietuvos visuomeninėsfilosofinės minties istorijos sektorius, Universitete įkurta Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra). Auga specialistų po reikis. Tačiau jų kol kas mū sų respublikoje niekas neruo šia. Filosofijos istorijos ir at eizmo katedros nuomone, čia savo indėlį galėtų padaryti organizuojamo Filosofijos isto rijos mokslinio būrelio nariai, kurie nagrinės Lietuvos filoso finės ir sociologinės minties istoriją, susipažins su pasauli ne filosofine klasika, taip pat su šiuolaikine buržuazine fi losofija (pozityvizmu, egzis tencializmu, pragmatizmu, neotomizmu, struktūralizmu). Studentų darbui vadovaus katedros dėstytojai ir aspiran tai. Konkrečiai visa tai aptar sime steigiamajame susirinki me. Ypač laukiami jaunesnių jų kursų humanitarinio profi lio studentai: jie kelerių metų bėgyje įgytų mokslinio darbo įgūdžių, žinių iš filosofinės is torijos, o po Universiteto bai gimo galėtų dirbti filosofijos istorijos srityje. Norinčius dalyvauti būrelio darbe, prašome užsiregistruoti mūsų katedroje. Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra
— Kokį pusmetį naujoj tar nyboj, pamenu, vaikščiojau kaip nesavas; viskas atrodė keista, neįprasta, sukosi galva. Iškilminga, gražu, neliečiama, — policija, ir ta neturi teisės užeiti į Universiteto teritoriją. O paskui, prisižiūrėjau, ir čia žmonės kaip žmonės: ir jaudi nasi, ir verkia, ir juokiasi, ir prisibijo vieni kitų. Ir vis tiek iškilmingumas, tas jausmas, kad po kojom ypatinga žemė ir aplinkui viskas ypatinga, taip ir liko — po šiai dienai. .. Žinia, jo kelias šita „ypatin ga žeme" paprastas, nei moks liniais laipsniais nusagstytas, nei kokiais laurais nubarsty tas. Senose įsakymų knygose rektoriai, kurių jis per ketu rias dešimtis darbo metų ma tė bene trylika, vadina jį ir tarnu, ir sargu, ir pasiuntiniu, ir krosniakuriu, ir rūmų ko mendantu. O-iš tikrųjų jis dirbo viską, ką galėjo ir ką reikėjo: yra tokių žmonių... — Apie prieškarinius laikus aš jau nemokėčiau papasakoti, o nemaža, tur būt, ir užmir šau. Paklauskite Joną Karosą, jis tada Vilniaus universitete studijavo, knygą apie tuos laikus parašė, ten ir mano var das paminėtas. Ir dabar kai kada jis pas mane užsuka: „Einam, — sako, — Broniau, į Sarbievijaus kiemą, pasėdė sim, parūkysim"... O Jonas Karosas, jau visai nebepanašus į studentą, nuo kažin kada pats to Universi teto dėstytojas, taip pat nesididžiuoja atmintimi: „Na, ką aš galiu pasakyti? Prisimenu jį
Praktikuojanti gydytoja D. Kuncevič dirba nuo 1948 m. iki šiol rentgeno skyriaus vedėja, konsul tante ir moksline vadove respublikinėje IV valdybos ligoninėje. Skaitydama rentgenologijos aukšto profesionalinio lygio pas kaitas ir pravesdama prak tinius užsiėmimus, dalijo rentgenologijos „druską" daugiau kaip 2.500 Alma Mater ruošiamiems gydy tojams. Prof. D. Kuncevič vado vauja moksliniam studentų rentgenologijos būreliui, turinčiam dabar 37 narius. Prof. D. Kuncevič kūrybinė-mokslinė veikla pla čiai žinoma respublikoje, Tarybų Sąjungoje ir užsie nyje. Su pranešimais ir demonstracijomis ji daly vavo respulikiniuose, visa sąjunginiuose ir tarptauti niuose rentgenologų foru muose. Ji VIII tarptautinio rentgenologų kongreso Varšuvoje delegatė. Prof. D. Kuncevič paruo šė 119 mokslinių darbų, iš jų išspausdino 72. Vien tik žarnyno ištirta 20.000 at vejų. Ji pasiūlė ir įdiegė naują žarnyno tyrimo me todą. Jo efektas tas, kad ištirti galima labai greitai ir pamatyti prasidedantį patologinį procesą, kuris paprastai nematomas. Prof. D. Kuncevič pionierė ir pirmauja naujo efektyvaus lietuviško elektrorentgeno grafiško ligonių ištyrimo metodo įdiegime, atliko 5.000 elektrorentgenogramų. Prof. D. Kuncevič, pla čios erudicijos pedagogė, stebėtinos energijos moks lininkė, jautri ir reikli gy dytoja, savo septyniasde šimtmetyje tebešturmuoja mokslo aukštumas. , I. VOROBIEJUS Gydytojas-rentgenologas AUTORIAUS nuotr.
iš tų metų, prisimenu, bet ką galiu pasakyti? Ramus toks, tylus būdavo. Atrodydavo, jis vis nuošaly, lyg niekur nieko. O iš tikrųjų, kur tik kas, ten ir jis. Kiti sargai, stengdamie si įtikti vadovybei, skųsdavo studentus, palaikė juodašimtininkus, bažnytininkus, o jis, kad ir nebyliai, ramiai, laikėsi pažangiųjų pusėje. Žodžiu, bu vo kitoks, negu daugelis kitų sargų..." — Sunkiausios dienos mano gyvenime? Tai jau ką bekal-
MINTYS PO APŽIŪROS (Atkelta iš 1 psl.)
Be abejo, saviveiklos negalima suburti „iš vir šaus", dekano ar prodekano įsakymu. Ją reikia pa laipsniui išsiugdyti. Ir pir mų pirmiausia meno savi veikla turi būti suintereuoti patys studentai. Jiems ji turėtų būti reikalinga — jų poilsio vakarams, jų šventėms. Studentų komjaunimo ir profsąjun gos organizatoriai, pir miausia patys įsisąmoni nę, kad gera meno savi veikla, formuodama jos dalyvių meninį skonį, ug dydama kolektyviškumo jausmą, drausmina ir tau rina žmogų, o tuo pačiu turi nemažos reikšmės ir ideologiniam auklėjimui, saviveiklą turėtų laikyti viena iš svarbiausių savo darbo formų. Dekanatai, partinės organizacijos vi suomet palaikys gerą stu dentų iniciatyvą. Fakulteto meno saviveiklą mielai sa vo konsultacijomis, patari mais paremia ir Estetinio lavinimo katedra. Bet kaip retai kas kreipiasi tų pata rimų. .. Nereikėtų bijoti, kad fa kultetų saviveiklos kolek tyvai nepasieks kažin ko kių meno aukštumų, kad jie nesusilygins su centri niais meno saviveiklos ko lektyvais. To ir nereikia. Svarbu, kad jų pasirody mai būtų kuo įvairiausi, kad jie atspindėtų atskirų fakultetų gyvenimą, būtų tikrai studentiški. Tada fa kultetams saviveiklos ap žiūrose nereikės dangstytis Universiteto centrinių me ninių kolektyvų jėgomis, kaip ne vienas fakultetas darė šioje apžiūroje. Tuo met ir pačios apžiūros gaus tikrąją prasmę. Dabar gi, deja, jos šiek tiek kvepia savęs apgaudinėjimu. Tad ir norėtųsi palinkėti fakul tetams, kad jie nenurimtų po šios apžiūros, o imtųsi kurti tikrąją fakultetinę meno saviveiklą. A. LAIGONAITE Universiteto partijos komiteto narė
SARGO G^ bėti, — karas, vokiečių oku pacija, Universiteto uždary mas. Atėjo apsikarstę kulkos vaidžiais, granatom ir parei kalavo: „Atiduok raktus, aprodyk visus rūmus". O patys duris batais atidarinėja, spar do, daužo visa, kas pasitaiko po kojom. Ar lengva buvo, vi sa tai matant? Niekas iš liku sių rūmuose neabejojo: vis tiek kada nors šitai baigsis... „Kratos ir grobstymai, — rašo „Vilniaus universiteto" albumas, — universitete truko apie pusantro mėnesio. I uni versitetą tuo metu niekas ne galėjo įeiti...“ — įeiti kai kas įėjo. Kiti, mokslo rūmams atsidavę žmo nės, nebuvo iš čia ir išėję. Aš, kaip koks Kvazimodas su raktais, vaikščiodamas po ka binetus ir auditorijas, tai šen,
tai ten juos sutikdavau — lengviau būdavo. Kartą pama čiau prie Centrinių rūmų pa žįstamą žmogų su fotoaparatu. „Nufotografuokit", —- papra šiau. O pats sau galvoju: „Pra eis šitasai košmaras, niekas nepatikės, kad šios durys buvo užkaltos, iškabos nudaužy tos". .. Dabar ta nuotrauka išspausdinta albume apie Uni versiteto istoriją... Galima būtų kalbėti apie žmogaus didvyriškumą, apie tai, kas paprastam, kaip mes kartais išsireiškiam, neišprusu siam žmogui lemiamom aki mirkom įkvepia drąsos, pa siaukojimo ir — svarbiausia — duoda visiškai teisingą su pratimą apie savo darbo bei poelgių esmę ir prasmę. Juk buvo žmonių, daug mokytesnių, intelektualesnių, kurie pa-
Kalp nustatyti musės lytį? Į ŠĮ klausimą, pasitelkęs į pa galbą veidrodį ir degtinės butelį, atsakė antrakursis mate matikas V. Bernotas. Pasirodo, labai paprasta — jei musė eina link veidrodžio — moteriškė, jei suka prie degtinės — tai jau tikrai vyras.
Fizikai, pagarsėję savo estradiniu kolektyvu, šj kartą sce noje parodė rimtą programą. Nuotraukoje: groja fizikų ka merinis trio.
Gamtininkai scenoje parodė vestuves su daugeliu jos pa pročiu. Nuotraukoje: jaunosios draugės ruošia ją „šliūbui“.
Sako, labiausiai už savo kolektyvą „sirgo” medikai. Ma tyt, tiesa, nes pažiūrėti savo auklėtinių koncerto atėjo (iš kairės) M F dekanas doc. S. Pavilonis, prodekanai prof. J. Markulis ir R. Lučinskas. Alf. BUCKAUS nuotr.
būgo, pabėgo, išdavė, kai jis stovėjo ir liko Universiteto istorijoje prie durų su užrašu „Geschlossen"... — Man buvo lengviau. Sar gas lieka sargu. Be to, ir iš vaizda mano nelabai jau ka reiviška, ką toks gali priešin tis, manė vokiečiai. Taigi ben ziną saugojusį vokietį pakvie čiau į gretimą kiemą, kur gy venau, pavaišinti. Tuo tarpu kiti žmonės visas tris benzino statines nurideno ir paslėpė... Tos benzino statinės buvo atvežtos padegti Universite tui. Vaišės nepadėjo. Netru kus užsiliepsnojo Universiteto rūmų stogas ir Baltosios sa lės baliustrada. Liepsna veržė si j Baltąją salę, kur buvo su verstos senosios knygos. Ug nyje ir dūmuose apšaudomi, rizikuodami gyvybe, būrelis Universiteto darbuotojų kovolo su ugnimi. Šių žmonių tar pe buvo ir jis. „... Pasiauko jimo ir heroizmo dėka, — iš vijus okupantus, rašė spauda,
— buvo išgelbėtas didžiausias mūsų kultūros lobynas — Uni versiteto patalpos su ten bu vusiomis brangenybėmis ir Centrinės bibliotekos fon dais. .. Grupės universiteto darbuotojų didvyriškumo dė ka hitlerininkų kėslai buvo nutraukti: vietoje viso univer siteto jiems pavyko sudeginti tik dalį stogo ir baliustradą"... — Pirmasis, išvadavus Vil nių, į Universitetą atėjo pro fesorius Juozas Žiugžda. Suti ko jis mane ir sako: „Draugas Zaremba, kol kas nieko ne leisk, aptvarkyk, ką gali sek madienį atvažiuos Justas Pa leckis". Aš tik nusišypsojau: ką čia gali žmogus aptvarkyti. O sekmadienį iš tikrųjų pasi rodė Justas Paleckis ir Mi chalina Meškauskienė. Padavė jis man ranką, apkabino, padė kojo: „Ačiūl Niekad mes šito neužmiršim“. Vėliau, po dve jų metų, įteikdamas man me dalį už darbą Tėvynės kare, (Nukelta į 4 psl.)
PASKUTINIAI PAAUGLYSTĖS METAI?
Universiteto teatras ruošiasi atšvęsti savo penkiolikos me tų jubiliejų. Afišos kviečia mus j jubiliejui skirtus teatri nės savaitės spektaklius, susi tikimus su aktoriais. Iš kuklaus paauglystės am žiaus žengiama į brandžius jaunystės metus. Kiekvienam teatrui reika lingas savas dramaturgas. Ori ginalioji dramaturgija — tik roji teatro gyvastis. Deja, daž nai dramaturgai bodisi teat ralais, atseit, anie „jų nesu pranta". Režisieriai stengiasi susidraugauti su jaunais rašy tojais, padėti pastariesiems aiškiau, pilietiškiau, novatoriškiau suformuluoti jų literatūrinį-dramaturginį credo. Džiugu būna, kada toji drau gystė duoda vaisių. Ką rodo mūsų Universiteto teatro praktika? 1969-aisiais suvaidintos penkios originalios pjesės. V. Limanto „Mano genijus", S. Šaltenio „Giljotina", A. Liobytės „Kuršiukas", I. Ignatavi čiaus „Triušių sala" ir Univer siteto jaunųjų poetų poezijos spektaklis „Šaukiu savo var dą". Kiekvienas jų savitas ori ginaliu literatūriniu braižu, kalba, minčių išraiškos manie ra, vaizdine plastika. Tai inte lektuali buitinė-psichologinė drama, televizijos pjesė — groteskas, stilizuota pasaka, sąlyginė mini tragikomedija ir eilėraščių spektaklis. Režisie
SARGO GYVENIMAS
riai, kūrę šiuos spektaklius, surado raiškių scenografinių sprendimų, o artistai, vaidinę tuose spektakliuose, turėjo galimybę pralavinti savo kūry binį amplua, išbandyti įvairius vaidybos stilius: nuo lyrinio dramatinio iki herojinės tra gedijos bei „comedia dėl, ar te" improvizacinės kūrybos manieros kiemo spektakliuose „Inauguratio" ir „Kuršiuke". Repertuaras formuoja teatro kūrybinio kolektyvo indivi dualybę, jo estetinę koncepci ją. Kokius veikalus, dramas ar pjeses vaidinti — teisę pasi rinkti turi pats teatras. O kaip įgyvendinamas tas ar ki tas meninis sumanymas, ver tinti gali teatrinė kritika, žiūrovas. Tačiau kada mes kalbame apie studentų teatrą, norėtųsi išsiaiškinti, kas tai per daiktas studentiškos savi veiklos teatras, į ką jam ly giuotis? Ar tai saviveikla, pa mėgdžiojanti profesinį teat rą? Ar savito literatūrinio sti liaus, novatoriškos kūrybinės manieros saviveikla, sugeban ti būti kūrybiniu impulsu teatralui-profesionalui. Ką vai dinti studentiškai saviveiklai? Žinoma, niekas pirštu nurody ti negali. Studentiškoj scenoj puikiai sužydėt gali ir Molje ras, ir Šekspyras. .. Vis tik mūsų teatrinei studi jai reikėtų labiau susigyventi su Universiteto jaunųjų lite ratų būreliu. Literatai rašo tik rai neblogus eilėraščius, apsa
kymus, vaizdelius. Įdomu pa skaityti jų kūrybos almanachą „Nuoširdumas". O kodėl nepa bandžius parašyt, kad ir nedi delių pjesių, sceninių vaizde lių. Tiesa, panašaus bendra darbiavimo su literatais pa vyzdys gali būti poezijos spek taklis „Šaukiu savo vardą", Bet tai toli gražu neišsemia jaunųjų kūrybinės potencijos visų galimybių. Teatrui svarbu viešoji nuomonė.~Deja, Universiteto teat re premjerų daug, o išsamios recenzijos nė vienas spektak lis taip ir nesusilaukia. Tiesa, ačiū žiūrovui už nuomones apie kiemo vaidinimus, kurias skaitėme „Tarybiniame stu dente". „Pasakykite, kur yra Uni versiteto teatras?" Šitas klausimas — grynas faktas. Atrodo, vaikinai nesišaipė, teiravosi nuoširdžiai. — Auditorijoje! Auditorijo je, vyručiai, vaidina šitas te atras! — išdėsčiau. Bet mano kolegų toks atsa kymas nepatenkino. Supratau, kad klausimo esmė kita. Bū tent — kaip ten nusigauti. — Eikite per Teisės fakulte tą, užkopsit trečian aukštan, ten rasit daug auditorijų, o vienoj iš jų. .. Pati didžiausia šventė šitam, mūsų universiteto Auditorijos teatrui (bent jį taip sąlyginai galima vadinti) būna tada, kai visi tie, kam jis reikalingas,
Kur dingot, stipruoliai?
(Atkelta iš 3 psl.)
rėžė visa rūmų raida per pastaruosius keturiasdešimt me jis mūsų susitikimą prisiminė tųir vėl tą patį pakartojo... — Ką jau ką, o šitą tai dar Taip, jo okupacijos metų prisimenu. Per tuos metus, kai dienos, pažymėtos vyriausybi čia dirbu, nė akmuo neapsi niu apdovanojimu, kurį tarsi vertė ant kito šono, man ne papildo lygiai po dešimtmečio, matant. Kas kita žmonės. Kiek didelės šventės proga, rekto jų praėjo... Dažnai sveikinasi, riaus J. Kubiliaus pasirašyta kalbina — užmušk nebežinau, charakteristika: „Drg. Zarem kas per vienas. ba savo nuolatiniu triūsu yra Kitam gali kilti klausimas: daug prisidėjęs prie universi teto rūmų ir bibli'otekos fondų už ką gi jį senį, žmonės prisi išsaugojimo. Tik jo budrumo mena? Ir tai būtų iš tiesų įdo dėka pavyko laiku likviduoti mus, nelengvas klausimas. Ar gaisrą, vaduojant Vilnių, ir gi nėra ką Universitete prisi tuo pačiu išsaugoti neįkaino minti — vien tik rektorių pe jamas vertybes. Drg. Zaremba, tuos metus, kaip sakėme, pasi seniausias universiteto darbuo keitė apie pusantros dešimties tojas, turi autoritetą bendra ką jau kalbėti apie dėstytoju; darbių tarpe ir ryšium su 380- ir juo labiau sargus... O jo osiomis universiteto metinė neužmiršta, aplanko, paraše mis yra vertas Vyriausybinio laišką. Neseniai lenkų turis tai atvežė jam sveikinimų nu< pažymėjimo".. . savo užsienio reikalų ministre — O tai ir buvo laimin Stefano Jendrichovskio, kuris giausia mano gyvenimo diena! Vilniaus universitete 1932 me Kaip dabar matau: pakvietė tais baigė teisės mokslus.. . rektorius į lengvąją mašiną, Po remonto jis iš Sarbievi ir nuvažiavom į jubiliejinį pokylį... Pasodino mane tarp jaus kiemo išsikraustė. Durys, vyriausybės narių. Viską tą prie kurių buvo prikalta ne vakarą prisiminiau — Molė vienai studentų kartai įsiminu tus, kur gimiau, Universiteto si varinė lentelė su Br. Zarem metus — kaip vieną valandą... bos pavarde, dabar veda į Is torijos fakulteto auditoriją. Tačiau jo, kaip ir kiekvieno Naujame bute ramiau, erd žmogaus, gyvenime daugiau viau. .. sia buvo tylių, ramių valandų, Žinoma. Iš čia mane jau kurias Bronius Zaremba užvis tik—kojomis į priekį išneš. labiausiai mėgsta ir už kurias, Kiekgi beliko mūsų iš anų beje, apdovanotas dviem Pre zidiumo Garbės raštais. Tai vė laikų? Kai nueinu per vėlines lūs vakarai, šviesios mėnesie į Rasas, tai tik pažįstamos ir nos naktys, ankstyvi rytai, kai pažįstamos pavardės, profeso miegas neima, aplinkui visiš riai ir profesoriai. Man, aišku, tačiau labai ne kai tylu, tik dunkso rūmai, ten ne vieta, išsiskirti su rūmais. jo karalija. Kitam gal šie rū norėčiau dar labiau norėčiau sulaukti mai— tik akmeninis kvartalas O kai bus švenčiamos ir tai suprantama. O jis čia dienos, 400-osios Universiteto meti žino kiekvieną kampelį, dau nės. .. gybę kartų išvaikščiojo tuos O kodėl nesulaukti? Ne kiemus, koridorių labirintus, palėpių, rūsių plyšius, nesu koks karšinčius, tada jam bū skaičiuojamas auditorijas, tų, rodos, 86 metai. Sveikata, įvairiausius kabinetus, sales, tiesa, ne auksinė, bet ko čia kambarius... Jeigu kas rašy žmogui norėt — panegaluoja, tų šitų rūmų, šito amžinojo pasiskundžia ir vėl džiaugiasi ansamblio istoriją (ar bereikia pasauliu. O gyventi ilgai tarp įdomesnio darbo?), — o tai, tokių sienų tiesiog prisakyta, pradedant kompleksinį sena kaip ir koks įstatymas. Be to, miesčio restauravimą, beveik žiūrėk, ateina pavasaris... būtina, — 'Bronius Zaremba R. SADAUSKAS pasitarnautų su didžiaušiū (Sutrumpintai iš džiaugsmu — kaip vienintelis gyvas foliantas, kuriame įsi- ‘„Literaūrdš ir meno")
VI dienas „Aušros" klu bo salėje skambėjo me talas. Dvi dienas iš eilės vienas paskui kitą ant paky los ėjo raumeningi jaunuo liai. Respublikos studentų šių metų pirmenybėse dalyvavo daugiau kaip 80 sunkumų kil notojų iš 9 aukštųjų mokyk lų. Mūsų universitetui atsto vavo „Mokslo" klubo stipruo liai. Čempionais, kaip ir reikėjo tikėtis, tapo Kūno kultūros instituto atletai (5318 tšk.). Antri liko Kauno žemės ūkio akademijos studentai (4378 tšk), vos aštuoniais taškais pralenkę Veterinarijos akade mijos atstovus (4370 tšk.). Kaip matome, prizininkų tarpe nėra mūsiškių. Tačiau universitetiečiai šiemet pasi rodė gana sėkmingai. Jeigu anksčiau mes užimdavome paskutines vietas, tai dabar mūsų komanda — penkta 14227 tšk.). Kiek geresni rei kalai asmeninėje įskaitoje. Lengvame svoryje (iki 67,5 kg) čempionu tapo VVU stu dentas, busimasis ekonomistas B. Stulpinas. Jis — vieninte-
D
lis Universiteto sunkumų kil notojas, gavęs aukso medalį. B. Stulpino trikovės suma 342,5 kg. Jis 12,5 kg pagerino LTSR jaunimo rekordą. Tik 5 kg B. Stulpinui tetrūko iki kandidato į sporto meistrus normos. Pusvidutiniame svoryje (iki 75 kg) užėmėme IV vietą. Vi dutiniame (iki 82,5 kg) kiek blogiau — V vieta. Pussunkiame svoryje (iki 90 kg) Uni versiteto komandai atstovavo I k. teisininkas G. Norkūnas, kuris iškovojo bronzos medalį. Daugiau medalių mūsų ko manda, deja, negavo. Kodėl? Nejaugi Universitete nėra stiprių vaikinų? O gal nėra tokio žmogaus, kuris išmokytų juos? Ne, yra! Yra ir stiprių vaikinų, yra ir puikus trene ris — TSRS sp. m. K. Sčiupakovas, daug jėgų ir laiko ski riantis studentams. Tai kur bėda? Galima rasti įvairių atsakymų, bet pagrindinis yra toks — sunkioji atletika mū suose nepopuliari. Daugelis studentų nėra net girdėję, kad Universitete veikia tokia sek-
cija. Ir nieko nuostabaus: juk mūsų studentai treniruojasi svetimoje salėje. Meistriškumas auga varžy bose. Bet štangistai negali pa sigirti jų gausumu. Kartą per metus ruošiamos Universiteto pirmenybės (apie kurias, beje, težino tik dalyviai), kartą per metus būna aukštųjų mokyklų pirmenybės. Ir viskas. Jeigu dažniau pirisimintume štangistus, būtų galima suruošti var žybas su respublikos aukštųjų mokyklų, kaimyninių respub likų — Latvijos, Baltarusijos studentų komandomis... Populiarėtų ši sporto šaka, aug tų meistriškumas, o tai duotų, savo ruožtu, ir rezultatų — dažniau Universiteto stipruo lius matytume ant garbės pa kylos, dažniau ant jų krūtinių blykčiotų sportiniai trofėjai. Jeigu dabar LTSR rekordų lentelėje yra tik viena VVU studento pavardė, tai tada jų būtų kur kas daugiau...
T. FRIDMANAS Mūsų koresp.
Finale silpnų varžovų nėra Universiteto tarpfakultetinės krepšinio pirmenybės artėja prie pabaigos. Merginų paren giamosiose varžybose netikė tumų nebuvo: į finalą gana lengvai iškopė Filologijos ir Medicinos fak. komandos. Daugelio nuomone, ir finalas žadėjo nesunkią filologių, ku rių gretose žaidžia meistrių komandos žaidėja N. Vaičiulėnaitė, pergalę. Tačiau prog nozės pasitvirtino tik iš dalies: tiesa, laimėjo filologės, bet kova buvo atkakli. Gerai žinodamos vienos kitų galimybes, komandos pradeda atkaklią, bekompromisinę ko vą. Ilgainiui nė vienai iš var žovių nepavyksta atsiplėšti. Skirtumas iki trijų taškų svy ruoja tai vienos, tai kitos ko mandos naudai. Ir nors aikš telėje žaidė po penkias abiejų komandų žaidėjas, pagrindinis
ginčas dėl taškų vyko tarp dviejų: medikės L. Aksomitaitės ir filologių lyderės N. Vaičiulėnaitės. Pirmo kėlinio gin čą, pelniusi 17 taškų, laimėjo Nijolė, nors komandinis rezul tatas buvo lygus 23:23. Antras kėlinys prasidėjo audringomis filologių atako mis. Daug pražangų prisirin kusios, medikės žaidė atsar giai, silpniau gynėsi. 8 minutę filologės jau pirmavo 7 taš kais. Įgijusios persvarą, filolo gės aprimsta. Tuo pasinaudojo medikės: sekė kelios greitos jų atakos, ir likus iki susitiki mo pabaigos 2,5 minutės, filo logės pirmauja tik 3 taškais — 45:42. Atrodo, dar ne viskas prarasta, bet viena po kitos penktą kartą prasižengė dvi medikių komandos žaidėjos. Medikės neturi atsarginių, ir aikštelėje- lieka keturios. Tai
žymiai palengvino filologių uždavinį. Sekė keli tikslūs E. Tučiūtės metimai ir finalinis teisėjų švilpukas fiksuoja Fi lologijos fak. merginų perga lę rezultatu 51:45. Rezultatyviausia buvo N. Vaičiulėnaitė, pelniusi savo komandai 31 tašką. Medikė L. Aksomitaitė pelnė 27 taškus. Nugalėtojų komandoje žaidė N. Vaičiulėnaitė, E. Tučiūtė, B. Kuizinaitė, A. Sližytė, A. Tamonytė, J. Juškevičiūtė, J. Strimaitytė. Trečioje vietoje liko MMF merginos. Vyrų varžybos užsitęsė. Iš pirmojo pogrupio į finalą iš kopė favoritai — Medicinos fakulteto vyrai. Ekonomistus antrame pogrupyje netikėtai nugalėjo MMF komanda. Tad vyrų finalas: MF—MMF. B. ČEKANAUSKAS
suranda, kada artistai iš susi jaudinimo tirtėdami gali vai dinti sausakimšai auditorijai.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdamas taip arti jūsų kolek tyvo — šaunių scenos meni ninkų. Iš visos dūšios linkiu drąsių polėkių, plačių užmojų, gražiausių laimėjimų Jūsų kū ryboje. Gero vėjo, brangūs mano draugai! 1969.IV. 10 Juozas Baltušis Jaunumas — didelis Uni versiteto teatro privalumas. Ir visados linkėčiau, kad Jūsų teatro scenoje netrūktų jau natviškos dvasios, drąsaus už mojo ir aštrios minties. Tegu šitam jaunam, daug žadančiam teatrui negresia su stingęs profesionalizmas, tegu čia gimsta naujos meninės kryptys ir idėjos. 1969 m. V. 25 Saulius Šaltenis Tokia tradicija: dramatur gai, su kuriais Universiteto teatras bendradarbiavo, užra šo savo linkėjimus, palieka autografą bloknote juodais viršeliais. Teatrui labai svarbi literato-dramaturgo nuomonė. Tik jiems suradus bendrą kal bą, gyvuoja toks teatrinis scenos menas, kuris atitinka epochos ir žiūrovo reikalavi mus. J. POCIUS Nuotraukoje: scena iš „Triu šių salos".
LAIMĖJO LVU SLIDININKAI
Latvijoje, Ciesio kuror tinio miestelio .apylinkėse, įvyko draugiškos VVU ir LVU slidininkų varžybos. Pirmąją dieną vyrai šliuožė 10 km, o moterys 5 km. Vyrų tarpe žymiai pajėgesni buvo šeiminin kai. Jų komandos nariai M. Bleivė ir J. Jakobso nas užėmė pirmą ir antrą vietas. Trečiuoju buvo mūsiškis V. Mikulionis. Komandinėje įskaitoje irgi pirmavo šeimininkai. Mūsų merginos startavo sėkmingai. Praėjusių metų draugiškų varžybų nugalė toja A. Sešetaitė apgynė šį titulą ir šiemet. Po jos liko Latvijos atstovės L. Ošinė, ir G. Bleivė. Estafetėje 3x5 km tiek vyrų, tiek ir moterų tarpe startavo po tris universite tų komandas. Vyrų tarpe nugalėjo mūsų I komanda (V. Vainilavičius, P. Udrėnas, V. Mikulionis). Mote rų tarpe pajėgesnės buvo latvės. Mačą laimėjo LVU sli dininkai. A. KUPČINSKAS REDAKTORIUS ALGIS KUSTA Sunkią valandą, netekus mylimo tėvelio, kartu su GF III k. biologe Rima KOLOKSANSKYTE liūdi kur so draugai.
MF II kurso studentai nuoširdžiai užjaučia do centę Reginą MIKĖNIENE, jos vyrui tragiškai žuvus.
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. Rinko ir spaudė LKP CK Lei dyklos spaustuvė Vilniuje. Užs. Nr. 1283 LV 08264