I ŽMOGUS-KOSMONAUTAS I JAU SKLEIDŽIA SPARNUS Pagal kosminės erdvės tyrimo darbų planą, 1961 metų kovo 25 d. Tarybų Sąjungoje išvestas į orbitą aplink Žemę penktasis laivas-paiydovas. Atlikęs numatytą tyrimų programą, lai vas-palydovas tą pačią dieną pagal ko mandą sėkmingai nusileido iš orbitos ap link Žemę nustatytame rajone.
Laivas-paiydovas skriejo orbita, artima apskaičiuotai. Jis sveria 4695 kilogramus neskaitant raketos-nešėjos paskutinės pakopos svorio. Lalve-palydove buvo (taisyta kabina su bandomuoju gyvuliu — šuniu Zvlozdočka ir kitais biologiniais objektais. Bandomasis gyvulys jaučiasi normaliai.
Neseniai Vilniaus Dailės muziejuje Lietuvos TSR žur nalistų Sąjunųa atidarė tarptautinę foto parodą „Interpress-foto 1960“. Parodoje kasdien apsilanko Šimtai vilniečių, Jų tarpe gau su ir mūsų studentų. Nuotr. R. RAKAUSKO
Atvyko buvę studentai
Tris dienas pas IFF fakuiteto lituanistus viešėjo res publikos vidurinių ir mečių mokyklų lietuvių bos ir literatūros mokytojai. Jie — mūsų Universiteto auk lėtiniai. Šilti, draugiški po kalbiai užsimezgė visur: audi torijose, skaityklose ir vtsv Salių proletarai, vienykitesi rabutyje, kur svečiai veno. Jau dešimt metų pedagoginį darbą Kėdainių raj. Dotnuvos vidurinės mo kyklos mokytojas P. Turėjo apie ką papasakoti mokytojas studentams. Žemai čių Kalvarijos vidurinės kyklos direktorė L. Surgailaltė, Biržų darbininkų vidurinės mokyklos mokytoj S. Muižė ir kiti, kvietė stu dentus lituanistus atvykti ti į kaimą, kur mokytojo dis ir darbas yra ypač reika lingas. Mokytojai taip pat VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS lietuvių kalbos ir literatūros' institutą. Trečiadienį ii UniverKaina 2 kp. siteto dėstytojai ir 1961 m. balandžio 1 d. Nr. 10 (389) aptarė eilę lietuvių bos ir įiteratūros klausimų. A. Aukštaitis
ARTĖJA KOMUNISTINIO DARBO IR POILSIO VASARA VVU komjaunimo orga nizacija atlieka didelį Ir labai svarbų darbą, įtrauk dama vis daugiau studen tų į visuomenei naudingų fizinį darbą. Eilės metų tradicinis darbo ir poilsio stovyklų organizavimas įgyja ypatingai svarbių reikšmę, nes keliamas klausimas dėl aukštųjų mo kyklų reformos ir viso mokomojo-auklėjamojo dar bo proceso priartinimo prie gyvenimo. Sis kjausimas keliamas remiantis lenini niu požiūriu į komunistinio auklėjimo ir mokymo už davinius. „Be darbo, be kovos, — mokė Leninas, — knyginis komunizmo ži nojimas iš brošiūrų ir vei kalų nieko nevertas“. Universiteto komjauni mo organizacija šia krypti mi žengė tvirtus žings nius ir pasiekė puikių re zultatų. Šiems metams numato mos šios darbo-poilslo sto vyklos: Stovykla Nr. 1. IFF. Va rėnos raj. „Taikos keliu“ kol. Bus statoma nauja karvidė. Tai visiems žinomi Žili nai, nuo kurių ir prasidėjo mūsų stovyklos. Stovykla Nr. 2 IFF. Tauragės raj. „Lenino ke liu“ kolūkis. Čia bus sta toma karvidė.
F. BUCKUS Universiteto komjaunimo komiteto narys
Stovykla Nr. 3. IFF Vievio raj. „Paparčių“ kol. Numatoma statyti kultūros Tai namus ir kiaulidę. fakulteto šefuojamas kolūkis. Stovykla Nr. 4. MMF— TMF. Šiaulių raj. „Raudo nosios vėliavos“ kol. Bus baigiami ligoninės vidaus darbai. Stovykla Nr. 5. FMF. Pasvalio raj. „Stalino ke liu“ kol. Bus toliau tęsia ma mokyklos statyba. Stovykla Nr. 6. ChMF— GMF. Ignalinos raj. „Ap vardų“ kol. Bus baigti ku) tūros namų vidaus darbai ir pradėta karvidės statyba. Stovykla Nr. 7. EMF. Kėdainių raj. „K. Požėlos vardo“ kolūkis. Numatoma ūkinio pastato statyba. Stovykla Nr. 9. FMF. Vievio raj. .Tikruoju ke liu“ kol. Fakulteto šefuo jamas kolūkis. Stovykla Nr. 10. EMF —TMF. Kėdainių raj. „Pa kelta velėna" kol. Ūkinio pastato statyba. Stovykla Nr. 11. GMF' —ChMF—EMF. Kėdainių
Kiekvienam—ateistines žinias Vis daugiau mūsų Universi teto studentų įsitraukia į ateistinį darbą, antireliginę propagandą. Ne vienas jų yra Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos narys. Tačiau dar ne viskas padaryta, platinant ir skleidžiant plačio siose masėse ateisto žodį. Nors beveik kiekviename fakultete veikia ateistų būre liai, bet jie yra dar negau sūs. Tačiau susidomėjimas di dėja. Tai akivaizdžiai parodė ir antroji ateistų konferencija, kurioje buvo skaitomi labai įdomūs pranešimai. Apie dabartinį, iš'eilės 298, Romos popiežių, jo vedamą politiką ir valdžią, atėjusieji sužinojo iš filologo J. Lazaus ko pranešimo. — Bažnyčios išlaikymas kasmet liaudžiai kainuodavo apie 21 milijoną litų, tuo tar pu kai metinis 17 tūkstan čių darbininkų uždarbio fon das sudarė tokią sumą, šiuos skaičius dažnas įsiminė iš ekonomisto A. Volungevi čiaus pateiktos statistikos pranešime „Ekonominė baž-
nyčlos padėtis buržuazinėje Lietuvoje“.. Praverstų prisiminti daž nam ir tai, kad tikybos reika lams buržuazinė Lietuvos vy riausybė skyrė 1.5 karto dau giau lėšų, negu kultūros. Kokias stebuklingas vietas kūrė ir atrasdavo kunigai.
raj. Lauko darbai. Stovyklos Nr. 12, Nr. 8, FMF, Nr. 13. MFM' — dar be objektų, nes gavome prašymų iš Šeduvos, Plun gės, Eišiškių, Skaudvilės ir kitų rajonų, su kuriais dar galutinai nebaigėme tartis. Numatomas toks pamai nų pasikeitimo planas: I pamaina nuo VI. 26. — VII. 12. II pamaina nuo VII. 12. — VII. 28. III pamaina nuo VII. 28. —VIII. 12. IV pamaina nuo VIII. 12. — VIII. 26. Jau visuose fakultetuose sudarinėjamos pamainos, renkami viršininkai ir kom sorgai, leidžiami sienlaik raščiai. Reikią pažymėti, kad stovyklų organizaci niais klausimais labai ma žai rūpinasi kiti fakultetų komjaunimo biurų sekto riai, išskyrus darbinio auk lėjimo sektorius. Reikėtų, kad stovyklomis rūpintųsi visas aktyvas, visi kom jaunuoliai. Reikia pažy mėti, kad nraeįlais metais, ypač komsorgal, per ma žai skyrė dėmesio kultūri niam, politiniam darbui stovyklose. Reikia, kad pa mainos iš anksto pasitartų, numatytų naujų priemonių, perspketyvinį sudarytų planą. skaitė geografą I- Švarcaitė. „Religija ir moteris“ — tokia tema pranešimą paruo šė teisininkas V. Andžiulis. Kaip pagerinti ateistinį darbą, sustiprirfti antireliginę propagandą, kalbėjo dėstytojai ir studentai. ateisti— Kiekvienam nes žinias, — tokią išvadą padarė konferencija. /f Berželionis
BALANDŽIO 12 d. Uni versitete prasidės XIV-ji SMD konferencija. Istorijos-filolo gijos fakultete veikiančiųjų būrelių nariai jos metu per skaitys daugiau kaip 30 pra nešimų (kai kurie būreliai ža da patelkti pranešimus, ne įtrauktus į programą). Kas naujo bus pas filolo gus šiais metais? Pirmiausia, daugelis pranešimų susieta su šių dienų gyvenimu, mažiau knaisiojamasi praeityje, pvz. III k. stud. V. Šimkutės pra nešimas „Pertvarkymai kul tūros srityje Tarybų Lietu voje“ (mokslinis vadovas isto rijos mokslų kandidatas A. Bendžlus), V k. stud. Z. Krlaučeliūno pranešimas „Kauno miesto komjaunimo organizacijos veikla 1944— 1948 m.“ (mokslinis vadovas ist. m. kand. S. Lazutka) ir daugelis kitų. Tačiau šiuo klausimu dar ne viskas padaryta. kad Charakteringa tai, šiais metais daug pranešimų skaitys II ir III kursų studen tai — žymiai daugiau, negu praeitais metais. Rusų tauto-
folkloristikoje“ sakos ir rusų dialektologijos mai lenkų mok. būrelių pranešėjai yra vien (moksl. vadovas fil. tik II k. studentai (moksli kandidatas D. Sauka). Na, o koks bus pranešimų niai vadovai docentai N. Mitropolskaja ir V. Kostelnickis). lygis, dabar pasakyti sunku, Ir dar naujiena: net du pra tai parodys pati konferencija. Ruošiant konferencijos pro. nešėjai — neakivaizdininkai. Tai II kurso studento A. Sob- gramą, labai daug pasidarba llnsko pranešimas „Stiliaus vo dėst. M. Sivickienė, stu klaidos mokinių kalboje“ dental T. Sapalaitė ir A. Ef(moksl. vadovas doc. J. Pik tiejevas. Tenka apgailestauti, kad Čilingis) ir IV k. stud. N. Artimuk pranešimas „Karo pa labai mažai pateikė praneši vaizdavimas Stendalio ir Tols mų konferencijai prie užsie tojaus kūriniuose“ (moksl. nio literatūros ir kalbos kated vadovas fil. mok. kandidatas rų veikiantieji būreliai. Praeitais metais buvo eilė E. Gaškienė). konferencijas Daugelis pranešimų ugdys nesklandumų internacionaliz- darbe. Šiemet to neturi būti proletarinio mo jausmą. Tai V k. stud. Lankomumo klausimas, reikia J. ~ Rakausko ’ pranešimas manyti, bus aktualus ir šiais ..J. Janonis ir rusų revoliuci- metais. Pas _ mus į konferenci nė poezija“ (moksl. vadovas jos posėdžius susirenka ma doc. P. Užkalnis), III k. stud.žai .................. studentų. Turėtų mums I. Ručinskaitės pranešimas padėti ir dekanatas, Juk kl „Lietuvių tautosakos klausi- tose aukštosiose mokyklose konferencijų dienomis nebūna net paskaitų. Dekanatas ir visuomeninės organizacijos konferencijos Tamprūs draugystės ryšiai sieja mūsų Universitetą dienomis "neturi leisti orga su Odesos Valstybinio Mečnikovo vardo Universiteto nlzuoti jokių kitų priemonių. studentais. Praeitais metais odesiečlal atvyko pas mus Praeitais metais tuo pat me su pranešimais į mokslinę konferenciją, mūsiškiai — tu vyko meno saviveiklos ap pabuvojo pas juos. Rytoj į Odesos Universiteto SMD žiūra. Tuo buvome pasipikti konferenciją Išvyks mūsų studentai. Tai IFF IV kurso stu nę ne tik mes, bet ir svečiai dentas A. Stravinskas su pranešimu „Kalvio socialinėiš broliškų respublikų. Bur ekonominė padėtis Lietuvoje XIX a. pabaigoje ir XX a. vo ir tokių gėdingų faktų, pradžioje“, III k. stud. C. Mančinskas, IV k. stud. A. Mo kad iš mūsų „pagrobdavo“ rozovas su pranešimu „Rusų frazeologijos klausimu“, auditorijas, girdi, „moksli; FMF IV k. stud. Z. Rudzikas su pranešimu „Dviejų ne- ninkai" tegu paieško kitur. eleužpildytų elektroninių atomo sluoksnių matricinlai Kaip ir praeitais metais.. mentai“. dalis mūsų studentų bus pa Mūsų studentai grįš su svečiais odesiečiais, kurie siųsta į broliškųjų respublikų vyks į konferenciją pas mus. aukštųjų mokyklų mokslines j konferencijas. Į mūsų konferenciją atvyks su pranešimais broliškųjų respublikų studentai, su ku draugystės "ryšiai jau se Praėjusį sekmadienį Istori laukimo atspindys. Mat, fa riais niai užsimezgė. Tam irgi rei jos-filologijos fakultete įvyko kulteto ateistų būrelis į šį va kalingas didelis dėmesys. Bė ateistinis vakaras. 34-ji audi karą pakvietė baigusį bažnyti da tai, kad SMD iki šiol torija pilnutėlė. Visų veidai nius mokslus, gerai susipažinu pati neturtingiausia organi linksmi, kiekviename kažkoks sį su religine filosofija, ilgai zacija Urrtversitete. Norint dirbusi Vatikane, ateistą D. nuvesti svečius į teatrą ar Besčiasną. prisieina kratyti plo Su didžiausiu susidomėjimu muziejų, ną studento piniginę. Apie studentai klausė jo pasakoji- bendrą vakarienę tenka tik riio. Jis, tas žmogus, kuriam transporto, audinių, medi O kaip svetingai pri asmeniškai teko bendrauti su svajoti. cinos,' žemdirbystės srity mūsų studentai brolišpopiežiumi, gerai susipažino' imami se. Visos nuotraukos tik iš kų respublikų aukštosiose su krikščioniškųjų viršūnių Adutiškio apylinkių. mokyklose! Iš kur gauna gyvenimu Italijoje, Prancūzi lėšų, nežinia, bet išjiedangaus Mūsų būkštavimai ar su joje, Ispanijoje ir kitur. To sirinks kolūkiečiai, pasiro nekrenta. Laukia dėl savo pasakojimą gausiai tikriausiai dė visai be pagrindo: dar me finansinės paramos iš iliustruodamas gyvenimiška gerokai prieš konferencijos prosąfungos. medžiaga, sugebėjo visiškai‘ studentų pradžią salė taip buvo pri Apgyvendinant sveičius, tu užkariauti susirinkusiųjų dė ri padėti bendrabučių sikimšusi, kad, anot liau admi mesį. D. Besčiasnas aiškiai dies, ir „obuoliui nukristi nistratoriai ir tarybos. Kad nušvietė „viešpaties vietininko nebuvo vietos“. Dalyvavo išsivežtų kuo geriau žemėje“ gyvenimą, jo vykdo'( svečiai kolūkiečiai, moksleiviai, sius įspūdžius apie Tarybų mą antitarybinę politiką. Taip' Lietuvos studentus — ne vien mokytojai, medicinos darpat papasakojo apie tai, kaip SMD Tarybos reikalas buotojai. užmaskuoti sutanomis Vatika' tik mūsų visų bendras reikano siunčiami šnipai vykdo ar Tai Po pranešimų konferenlas. domąją veiklą socializmą ku cijbs dalyviams buvo atlik riančiose šalyse. A.MOROZOVAS ta meninė dalis. J. LEVICKAS IFF SMD Tarybos D. Eglinytė II kurso lituanistas pirmininkas
Musų pirmoji „Ar susirinks kolūkie čiai? Kaip jie mus priims?“ — galvojome keliaudami į Adutiškį.' Mat, šį kartą vykome ne į žvalgybinę ekspediciją ir ne į studen tiškas statybas, o į krašto tyros konferenciją, orgarn zuotą mūsų praktikoje pir mą kartą. Konferencijai ruošėmės jau seniau. Vasarą daugu ma iš mūsų dalyvavome etnografinėje ekspedicijoje Švenčionių rajone, surin kome nemaža medžiagos. Apibendrindami surinktą medžiagą, nutarėme pa ruošti kelis pranešimus, sujungtus vienos bendros temos „Lietuvos kaimas
seniau ir dabar". Apžvalgi nį pranešimą paruošė drg E. Kanopienė. Apie z revo liucinius įvykius Adutiškio apylinkėse ryšium su įvy kiais visoje Lietuvoje kalbėjo drg. S. Venclovaitė, internacionalinius ry šius kolūkiečių šeimose nagrinėjo drg. A. Stra vinskas. Kelią, nueitą nuo liaudies medicinos ir už kalbėjimų iki valstybės sveikatos apsaugos, ir 32 lovų ligoninės Adutiškio apylinkėje, papasakojo L. Dirdaitė. Kiek leido sąlygos, suruošėme nuotraukų parodą „Seniau ir dabar“, iliust ruojančią pasikeitimus
NETRUKUS-SMD KONFERENCIJA
/' ODESĄ
Tiesa apie Vatikaną
S. m. kovo 27 d. įvyko atviras partinės organizacijos susirinkimas, kuris apsvarstė visuomeninių mokslų studijavimą Universite te. Diskusijose dalyvavę dėstytojai ir studen tai pateikė eilę konkrečių pasiūlymų Ir pa stabų dėl visuomeninių mokslų studijavimo pagerinimo.
VISUOMENINIAMS MOKSLAMS RIMTESNĮ DĖMESĮ! ★
★
★
★
Ideologinis darbas, makslz- Blankiai seminarai praeina kartojimu. Ne visi dėstytojai tačiau plačiau Išnaudoti turi mo-lenlnizmo idėjų propagan- Medicinos fakultete, gal tik pakankamai yra įvaldę semi mas galimybes privalome jau da visada buvo mūsų partijos išskyrus I kursą. naro metodiką, dar pasitaiko Reikia taip tvarkyti' dėmeslo centre. Komunistinės TSKP CK nutarimas reika atvejų, kai nuslystama į klau dabar. (IŠ DOC. E. MEŠKAUSKO PASISAKYMO) Juose visuomenės išplėstinės sta lauja, kad marksizmo propa simų-atsakymų metodiką. Ka seminarų eigą, kad Pagrindinis šios dienos susirinkimo klausimas — kaip tybos sąlygomis, šis darbas ganda būtų diferencijuota, tedros per maža dėmesio skiria studentai įgytų pradinius to įgauna ypatingą reikšmę. kad būtų visapusiškai atsi seminarų metodikai, visiškai kio darbo įgūdžius, mokytųsi pagerinti visuomeninių mokių studijavimą. Ką mes turime padarę? Kas priklauso nuo dėstytojų ir kas nuo studentų? ,.Įsisavinti komunistinę pa žvelgta į profesijos, amžiaus, nepakankamai padeda Jau Vedant seminarus, tenka matyti studentų, kurie nesi grupuoti saulėžiūrą, marksizmo-leniniz Išsilavinimo ir kitas ypaty niems dėstytojams. Vertingą atrinkti medžiagą, mo pagrindus, giliai suprasti bes. Tai, be abejo, visiškai iniciatyvą parodė TSKP isto ją, įtikinamai ją dėstyti. Se domi šiandieniniu gyvenimu, nesidomi Jokiomis problemo partijos politiką yra gyvybiš taikytina ir mums. Tačiau ka rijos katedra, apsvarsčiusi sa minaruose aptartų studentų mis. Ir Jei atsakinėja, tai jaučiama lyg atliktų prievolę kai būtina kiekvienam tary tedros mažai teatslžvelgla į vo posėdyje, dalyvaujant vi pasisakymų, o kartais ir pra Aišku, iš to nieko gero neišeina. Studentų tarpe vyrauja nuomonė, kad partijos istorija yra istorijos mokslo kartoji biniam žmogui“, — nurodė šį reikalavimą, iš esmės me- su miesto aukštųjų mokyklų mas. Tačiau tos kalbos neturi pagrindo. Dėstytojų uždavi nešimų pagrindu galima būtų! TSKP CK 1960 m. sausio c!'an:iškai perkeldamos stacio TSKP istorijos katedrų dės nys ir yra išaiškinti studentams tuos dalykus. paruošti medžiagą viešiems mėn. nutarimas apie partinės naro dėstymo metodiką va tytojams, seminarų metodikos propagandos uždavinius šiuo- karinėms grupėms. Jų ir laiko klausimus. pranešimams. Tai taikytina lalkėmis sąlygomis.. biudžetas visai kitoks, ir Nepaisant suminėtų trūku ir vakarinėse grupėse, kurių Todėl dabar ireiklavimal suvokia jie daug ką kitaip, mų, reikia aiškiai pasakyti, visuomeninių disciplinų dės ’ ‘ - negu stacionaro studentai. I kad pagrindinė priežastis, ko- studentai galėtų pravesti ak tualiomis temomis pokalbius tymui nebegali būti matuoja (Iš ChMF studento L. Sa kalausko pasisakymo). mi senu masteliu. savo cechuose, brigadose. To Visuomeninių mokslų studi penki — šeši dėstytojai. Tai, Antra vertus, naujoviškai kius pranešimus būtų galima javimas — svarbi kiekvieno žinoma, trukdo studentams pažiūrėti į visuomeninių dis ruošti Ir ateizmo bei etikos studento pareiga. Tačiau-mūsų studijuoti visuomeninius moks ciplinų studijavimą reikalau klausimais, nors tie kursai yra fakultete reikalai nėra geri. lus. ja ir įstatymo dėl mokyklos ryšio su gyvenimu vykdymas, fakultatyviniai, be seminarų. Daugelis studentų blogai ruo didžiulis neakivaizdinio mo Mūsų uždavinys — ne tik šiasi seminarams, kiti visai ne kymo išplėtimas, vakarinių atskleisti esamus trūkumus, lanko. O rezultatus parodė se grupių pagausėjimas. (Iš Universiteto Partinio komiteto sekretoriaus bet išanalizuoti jų priežastis, sija: daug įsiskolinimų. 1959 m. balandžio mėn. pavaduotojo I. LEMPERTO pranešimo) EMF studentės A. BumelyUniversiteto partinė organi Bloga yra tai, kad mūsų (IŠ tės pasisakymo). numatyti veiksmingas priezacija svarstė, kaip studijuo mones Ir, kas svarbiausia, kad fakultete nebūna pastovių dės jamos šios disciplinos IFF ir kurso ruslstams, pvz., TSKP' dėl seminarai dažnai būna tos priemonės būtų ryžtingai tytojų. Pasitaiko, kad per trisMūsų fakultete visuomeniFMF. Neabejotina, kad per istorijos paskaitos skaitomos; neįdomūs, žemo teorinio ly keturis semestrus pasikeičia niai mokslai yra visų discip praėjusius dvejus metus nema bendrai — ir dieninei, ir va gio, mažai padeda studentams vykdomos iki galo. Seminarų bręsti sąmoningais marksls-: linų pagrindas. Tačiau paskai ža padaryta. Dabar ir dėsto karinei grupėms. tų lankomumas ir studentų pa ma daugeliu atžvilgių geriau, planus Jie gauna tuos pačius, tais, yra ta, kad dažnai stužangumas nėra geras. Mes ir studentai geriau įsisąmoni o reikia jiems sudaryti atski• dentai silpnai jiems ruošiasi. rengėme šiuo klausimu daug na marksizmą-leninizmą. Dėl rus planus, sumažinti literatū Matomai, dalis studentų vis susirinkimų. Padėtis pagerė to studentų atsakymai per eg rą, padauginti planus rotato■ dar nesupranta tos tiesos, kad! ISTORIJOS KATEDROS DĖSTYTOJOS jo. Tačiau vis dar yra grupė zaminus', seminarų diskusijos riumi ir duoti kiekvienam stu■ jiems patiems reikės gyventi (IS PARTIJOS i M. BORDONAITES PASISAKYMO) se studentų, kurie neklauso rodo, kad mūsų partijos poli dentui. I Ir II kurso studen■ Ir dirbti, nesupranta, kad nega tika giliau suprantama, kova tams ( tame tarpe ir staciona lima būti geru specialistu, ne-! Pranešime buvo iškelta la- lat, kasdien. Žinoma, vieniems dėstytojų, paskaitos metu užsi reikia paprastai sudaryti turint tvirtos marksistinės-Ie- bai daug svarbių dalykų. Vi- dėstytojams sunku kontroliuo- iminėja pašaliniais darbais. už komunizmą vis labiau tam- ro), : pa artimu, gyvybiniu kiekvie išplėstinius planus, detalizuo■ nininės pasaulėžiūros. Mark- suomenlnlų mokslų studljavl- ti, todėl turėtume į talką pa- Pvz., antro kurso studentas S no studento reikalu. Studen jant plano klausimus. Taip1 sizmas-Ienlnizmas, kaip moks mas, kaip ir buvo pažymėta, sikviestl komjaunimą. Si pa- Jankauskas ne tik kad pats daugelis aukštųjų šalies las, yra būtinas visiems <>-Ssų neturl būti kampanijos daly rama jau dabar ypač jaučiama nieko neveikia, bet dar ir tai labai domisi komunizmo daro i draugams trukdo. Be to, dau Šito pageidauja ir šakų specialistams ir moksli ku. Tuo turime rūpintis nuo- pirmuose kursuose. statybos problemomis, dažnai mokyklų. i studentai. Kai kuriose ninkams, tik marksistinė meto svarsto jas ne tik seminaruose mūsų i Tam, kad mūsų studentai gelis mano, kad lankyti vi ar pokalbiuose su dėstytojais, iaukštosiose mokyklose vakari dologija padeda kuo plačiau turėtų tvirtą pasaulėžiūrą, rei suomeninių mokslų paskaitas bet ir laisvalaikiu, bendrabu- inių grupių studentams kartu suprasti mus supantį pasaulį, kia visų trijų visuomeninių nebūtina. Girdi, yra vadovė <čiuo.se, grupių susirinkimuose. su seminaro planu duodami suprasti visuomenę, gamtos ir disciplinų dėstymą labiau su liai. Dela, ši praktika dauge Gamtos fakulteto studentai atspausdinti metodiniai pata visuomenės vystymosi dėsnius gretinti. Politinės ekonomijos liui studentų parodė kitą pu Įkūrė specialų būrelį komunis rimai. Gal vertėtų Ir šį paty ir lendžia panaudoti juos per (Iš IFF studento S. Valiulio ir filosofijos užsiėmimuose rei sę. Pavyzdžiui, antro kurso tinio auklėjimo problemoms rimą pritaikyti arba bent pa tvarkant pasaulį pasisakymo) pažangos kėtų labiau remtis tomis ži studentas S. Zikorius gavo įsi nagrinėti, neseniai pravedė siekti, kad kiekvienas dėstyto linkme. Dėl to visuomeniniai ! Mes dabar klausome politi niomis, kurias studentai gauna skolinimą. Panašių dalykų b»jas, baigdamas seminarą, duo mokslai — privalomi kiekvie nės ekonomijos kursą. Paskai teorinę konferenciją. benagrinėdami partijos Istori vo ir trečiame kurse. patarimus, nam studentui, jie neatsiejami Visuomeninių mokslų stu tų konkrečius tos patinka. Seminarus lanko jądijavimas padeda formuoti kaip ruoštis sekančiam. Rei nuo specialybės. me irgi neblogai, Kodėl gi naują žmogų, aktyvų komuniz kia organizuoti Jiems konsul taip yra pas mus. trečiame Šio semestro pradžioje dau tacijas Iš tų disciplinų, kurių mo statytoją. Pastaraisiais gumoje kursų, grupių, įvyko kurse? Todėl, kad seminarai metais pakilo studentų politi yra seminariniai užsiėmimai. atviri komjaunimo susirinki pravedami gyvai. klausimai Daug didesnį dėmesį savo nis aktyvumas, jų pasiryžimas mai, apsvarstę visuomeninių nagrinėjami jungiant juos su betarpiškai dalyvauti komu draugams, dirbantiems gamy disciplinų eigą. šiandieniniu gyvenimu. Taip (IS POLITINĖS EKONOMIJOS KATEDROS DĖSTYTOJO nizmo statybos darbuose. Tai boje, turėtų skirti visuomeni Tai padėjo studijavimo J. MAIMINO PASISAKYMO) pat ir dėstytojai labai artimai Iškelti trūkumus, nės organizacijos. Reikia rodo ir tapusios tradicija va bendrauja su studentais. Vie mobilizuoti studentus geriau Aš pritariu minčiai, kad studijuojant visuomeninius saros darbo stovyklos, ir tai, nuolat bendrauti su studentų studijuoti. Tačiau komjaunimo nu žodžiu, politinės ekonomi mokslus, lemiamą vaidmenį atlieka pedagoginis meistriš visuomeninėmis .kad daugiau kaip 300 jau darboviečių organizacija, visumoje Ir di jos mokslu mūsų kurse tikrai kumas, sugebėjimas teisingai, įdomiai ir giliai perteikti me nuolių stojo į liaudies drau organizacijomis. Kažkodėl ne desnė dalis kursinių komjauni domimasi, sekama naujai išei džiagą. Nuo to priklauso ir mokslinis studentų galvojimas govę, per šiuos mokslo me stažininkų net nekviečia l mo organizacijų, neatlieka sa nanti literatūra ir t. t. O šiaip diskusijos seminaruose būna paviršutiniškos, negi Įvairias Universiteto organitus 81 studentas papildė leni vo svarbiausios pareigos — Kartais lankomumas ir su lios. ninio komjaunimo gretas. Ga zuojamas priemones. Mūsų studentai nemoka diskutuoti, vesti mokslinę dlsNestažinlnkai turi mažiau jos nekovoja, kad visi studen silpnėja. Tai būna tada, kai lima drąsiai pasakyti, kad tai, o komjaunuoliai visų pir paskaitų ir seminarų medžiaga ?a kusiją, o juk toks studijų pobūdis būtinas mūsų aukštąja! inarkslstinė-lenininė ideologija laiko ruoštis, negu jų staclo- ma, studijuotų visuome būna vienoda. Taip pat yra ra /mokyklai. Todėl aš siūlau egzaminuoti studentus be past mūsų studentijai tapo gyveni naro draugai. Tačiau neleisti niniusgerai mokslus, giliai įslsavin studentų, jcurie naudojasi tik ik / ruošimo. Tai padeda geriau išryškinti studento žinias, Jo na yra „lengvinti “ jų padėtį, mo kelrodžiu. darni marksistlnę-lenlninę me vadovėliu Ir skolintais užra-' galvoseną, orientaciją. Tačiau save apgaudlnėtu- mažinant reikalavimus. Dau todologiją — viso pažinimo šals. Ką jie pasieks, parodys Taip pat geriausias dėstytojų jėgas reikėtų perkelti į sne, jei nematytume darbų, gelis prekių mokslo specialy svarbiausiąjį raktą. Komjau sesija. seminarus. bės I k. studentų nestažininkų kurie,.mūsų dar laukia. Tie nimo organizacija jau arti trūkumai, kuriuos nurodė par per TSKP Istorijos įskaitas miausiu metu privalo pasiek ! tijos Centro Komiteto nutari nesugebėjo paaiškinti, kas tai ti to, kad nebūtų nė vieno! C" \ / t~ leidinius katalogu III r~~\ C f šiai stebėjosi vai- josi mergaitės mas ir kurie specifiniu pavi yra gamybinės jėgos, gamybi komjaunuolio, kuris visuome-i \ 1/ h ( I I I ( ) \ Į- kai saugykloje, Bibliotekininkai skyriuje. niai santykiai, nors visi jie dalu pasireiškia ir pas mus, ninius mokslus studijuoja sllp-! v i— i o 1— patekę tarp kny- mielai paaiškino Iš biblioteka* Iš esmės dar nėra pašalinti. turėjo išlaikę polltekonomijos nai. vaikams knygos išėjo auklėtiniai Blogai studijuojančiųr r r I I /"N / A AJ/T /f §4 lentynų įskaitą, o polltekonomijos kur Tenka, deja, pažymėti, kad komjaunuolių išvis būti negaj/rį/CJ/Zi / į/l / / / / — Ga užsisakymo tvar pilni uždaviniai, kuriuos iškėlė sas, kaip žinia, prasideda nuo li! Kiekvienas dvejetas, tuo o . . .. Įima ir pasiklysti, ką, jos kelią iki patenkinti, šių būtent sąvokų. Maksima 1959 m. Universiteto parti labiau dvejetas, gautas iš vi-j ĮA, versitet0 moksllne _ q kalo ” su-skaitvtolo Ir na- įspūdžių. ~ Zlurėkit’ tlk biblioteka. ° kalp su SKaityt0J°- lr Pa nis susirinkimas, vykdomi lią pagalbą derinti su dideliu suomeniniu mokslu turi būti prasti reikiamą tys vaikai mėgino ALG. ZURBOS silpnai, kai kurie tada atskleis reiklumu — tik toks kelias aps^rstomasIIkurslnių komjau-i ?ra.žlak neslstu-mIšugdys Iš jų gerus specialis domė- sneirasti Įvairins tekstas ir »»ntr. ti trūkumai toli gražu neištus, įsisavinusius marksistinę talsytl. Mes turime nemaža tokių ideologiją. Rimtą susirūpinimą kelia nepavykusius studentų, tame tarpe ir dir visuomeninių bančių didelį visuomeninį dar seminarai. Pirmiausia pažy mokslu seminarus, tuo labiau tė Stankutė Danutė Gudaitė. bą, kurie labai atsidėję studi mėtini kai kurie organizaci — neįvykusius. Tai Il-rų vaikų juoja klasikų veikalus, ir jų niai nesklandumai: III k. Isto Vienas iš Centro Komiteto namų auklėtiniai, pasisakymai seminaruose daug rikai, pvz., antradieniais turi šefuoja padeda dėstytojui. Yra daug dialektinio materializmo Ir nutarimo reikalavimų, adre kuriuos mokslų mūsų pirmakur grupių, kuriose seminarai politinės ekonomijos semina suotų visuomeninių vyksta įdomiai, duoda daug rus. Tokiais atvejais, o jų pa katedroms, yra reikalavimas siai, patraukė Uni link. naudos, pvz., II k. žurnalis sitaiko ne tik IFF, bent vie skiepyti studijuojančiam jau versiteto tai, kurių tarpe yra keletas nas seminaras paprastai nu nimui konkrečius propagandi Daug įdomių prie komunistų, II kurso lituanis kenčia, o dažnai ir abu. Ne nio darbo įgūdžius. Ir šluo monių suorgani pa tai, IV kurso geologai, II kur galėdami rasti saliamoniško atžvilgiu mes nepatenkinamai zuoja šefai, so biologai Ir daugelyje kitų. sprendimo, kaip pasiruošti vykdome CK nutarimą. O įvairindami vaikų Kai kurios nestažininkų gru ablems seminarams, studentai praktika rodo, kad daugelis laisvalaikį. Ir stu pės, tiesa, neblogai studijuoja kartais nepasiruošia nė vie baigusių Universitetą jaunų dentai ypač lau marksizmą, pvz., I kurso isto nam. Ne visada studentai iš specialistų visiškai pasimeta, kiami vaikų na rikai seminarams ruošiasi ge anksto sužino seminaro temą, kai jiems tenka tokį darbą muose, juo labiau, vokiečių k. specialybės pradėti. Kai kuriose šalies kad ir jų vado riau už savo stacionaro drau- o1 gus, aktyviau dalyvauja juose. III kurso studentai Į politinės aukštosiose mokyklose, pvz., vas yra tų pačių seminarą neseniai Voroneže, viešų paskaitų skai namų auklėtinis, Tačiau daugumoje grupių, ekonomijos i pvz., EMF prekių mokslo spe atėjo paruošę visai kitą temą. tymas, įtrauktas į studentų dabar pirmo kur Rimtai trukdo tai, kad se praktiką, jie iš to gauna so istorikas. Sercialybės studentai, studijuoja priemonę giejus Andriuk. planai kartoja pro įskaitą. Šitokią labai silpnai. IFF III k. už- minarų i Šį kartą šefai ypač jei plane yra be reiktų visapusiškai apgalvoti. slėnio kalbos specialvbės stu- gramą, ; dentai seminarui ruošėsi tuo to 1 daug klausimų, seminaras Šiandien priimti kokias nors; nutarė vaikus su savotišku paskaitos rekomendacijas gal nevertėtų,! pažindinti su Unimetu, kai draugai jau kalba. tampa 1
TŪRI BŪTI GLAUDŪS RYŠYS
GERIAU PASTOVŪS DĖSTYTOJAI
Numatykime priemones, naujus kelius
Paskaitos—svarbu
KOMJAUNIMAS—MŪSŲ PAGALBININKAS
Pas mus reikalai geri
STUDENTAI NEMOKA DISKUTUOTI
AINA yra piniginė prekių vertės išraišIvairių prekių vertės išreiškimas pinigais galimas todėl, kad patys pinigai (aukyra prekė, kurioje išreiškia savo vertę vikltos prekės. Vadinasi, pinigai yra preatliekantl visuotinio ekvivalento visuones pareigas. Jų pagaminimui taip pat jžiamas tam tikras visuomeniniai — io abstraktaus darbo kiekis, kuris paši ną per kainą. Dabartiniu metu pinigų cirkuliacijoje nie■nėra auksinių pinigų, todėl Jie savo ■indinę funkciją, prekių vertės mato funk■ atlieka simboliškai. Tas yra galima to■kad realinėje gyvenimo tikrovėje veikla ■karnas santykis tarp aukso, kaip prekės I s ir duotosios prekės vertės, nes abu yra I meniniai — būtino abstraktaus darbo ■ msatas, o prekių kaina Išreiškia kiekv■ visuomenlnlal-būtlno abstraktaus darbo ■ trcijas, prie kurių įvyksta duotosios pro■ lavertlmas pinigais. Pi ekiu vertės santykio su aukso verte bu■ patvirtina sekantis istorinis faktas- 17 ■ ije Europoje įvyko smarkus viso prekių id< kalnų pakilimas, tikra kainų revoliucl■agrindlnė šio reiškinio priežastis buvo ■us aukso vertės kritimas pasaulinėj ■e po Amerikos žemyno atradimo, iš ■ Europą pradėjo smarkiai plaukti dlde■iekials pigus amerikoniškas auksas. Ha s prekių kalnų pagrindą sudaro prekių ■ir pagal ją gaivališkai nusistato bendras ■rėklų fondo kainų dydis, tačiau klekv■ atskirų prekių ir atskirose liaudies ■akose kalnų dydis ne visada sutampa ■kių verte. Tai, visiškai natūralus reiš■ kuris priklauso nuo konkurencijos ašt■ nuo pasiūlų ir paklausų santykio, nuo ■kijės gamybos išsivystymo laipsnio, ■opolistinio ir' valstybinlo-monopolistinio >l®i7mo viešpatavimo sąlygomis dangų■ekiu kalnų kiekybinis dvdis nusistato llsvosios konkurencijos, pasiūlų-paklausįtykio veikiamas, bet kapitalistinių mo■ ų susitarimu. Kapitalistinės monopo^Busltarimo keliu nustato savo prekėms ■ ukštas pardavimo kalnas, o svetimoms kėns labai žemas pirkimo kainas, kad .kaitų sau labai aukštus monopolinius pel■1 dvigubas papildomas darbo žmonių rijimas. Cap tallstlnėms monopolijoms susiliejus eni ]ės .Un2!?_s,,Paeralba su valstybe, monoB P .kapitalizmas pavirsta valštybiniuilistiniu kapitalizmu. Valstyblnio-mo■ inio kapitalizmo sąlygomis " kapitafis■ onopolijos,naudoja,kaip onopolijos naudoja, kaip faktinlejl faktiniejl“šelSel inta d, valstybinę valdžią, valstybini apaa’styblnf turtą, valstybini valstybini"-' "kapitalą. ■ alstybint kapitalą, ■ nes įstaigas ir ryšius, visą valstvblnį J,d.že.t^’ iždą) sav P. Interesais. (blidžetą, savo interesais. Buržua 0^'lijų. 1s,tybėffinansinio ,Pavll;sta klusnia kaplltalokapitalistinių """tarnaite4 tų monopolinių —r , pelnų o „ gavimo įrankiu. ali atvejais vietinės ir užsienio kapltaifeį monopolijos valstybinės valdžios ir ’ bės aparato pagalba gali užgrobti l savo ■ ištisas gamybos šakas, visiškai likvi■ onkurenclją kai kurių gaminių ga’Je Je, ir realizacijoje net visos šalies maslšlaikyti savo gaminiams nepaprastai ■ monopolines kalnas labai ilgai. Taip Lietuvoje su degtukų pramone. metų gegužės mėn. 23 d. Lietuvoįjo įsikūrė degtukų sindikatas, l kunarials trys Kauno degtukų fab■tna", „Balkan“ ir „Uran“. Notaritls tarp jų buvo pasirašyta 1925 gūžės mėn. 23 d. Per tą laiką atsi Jjų konkurentų: akcinės bendrovės degtukų fabrikas ir „Lietuvos deginė bendrovė“ — Lithuanlan Match LTD, kuri įsisteigė Michalinavos audondvario valsčiuje, 1924 metais, du j Lietuvą {kėlė kolą pasaulinis trestas „International Match Corpoiujorkas) per savo filialą „Svenska ks Aktiebolaget“ (Stokohlmas). Abi rovės iš karto prisidėlo prie Lietu kų sindikato. Tai reiškia, kad Lie ptukų pramonė nuo 1925 metų fakko 1 JAV finansinio kapitalo ranpnkurentai šioje pramonės šakoje gaivo likviduoti buržuazinės valdžios ■>ės aparato pagalba 1930 metais. ■ buržuazinė vyriausybė, pasirašyda■ i su „Svenska Taendsticks Aktieboptatymiškai pripažino „Lietuvos deg aid inę bendrovę“ vieninteliu degtukų >os ir pardavimo šeimininku — monoįku Lietuvoje. _____ _ Iš ~8 degtukų ir degtu■ Hų gamybos įmonių — savlnlnkų ■ Ik vienas. Konkurencija degtukų ■ i buržuazinės valstybės pagalba ’Miduota. ■ ‘dinamas Švedų degtukų slndika■ aręs vieninteliu degtukų gamybos ■ ilizavlmo monopoliniku Lietuvoje, iod ™as vergiškai Jam paklusnią vals■ džią ir valstybini aparatą, sugebėti valstybinlo-monopolistinio kapi■‘lygomis nepaprastai aukštas, tvir■ vias monopolines degtukų kalnas ■ me laikotarpyje nuo 1920 iki ■ U, iki Tarybų valdžios atkūrimo JJi vienos degtukų dėžutės (45 deg■ ia ‘a buvo nustatyta 10 centų, o Jos ■ caina <aina sudarė anie 2 centus. 'VadlVadt■ finansinis kapitalas 1930—1940 kiekvienos degtukų dėžutės gau■ ° monopolinio pelno po 8 centus, ■pnopolinis pelnas nuo vienos degHtės buvo keturis kartus didesnis )s kainą, į kurią įėjo ir vidutinis Pelnas. Per tą laiką buvo pagauvoje 349 mln. degtukų dėžučių, inis pelnas sudarė 27920000 litų ■ inlškai per vienus; metus po . Atrodo, kad geresnio rojaus ■ ge >s itų. lr „svetimiems“ užsienio kaplta-
V. SIMONAVICIUS
KAINŲ ŽiRKLĖS-neekvivalentinių mainų forma imperializmo epochoje llstams nereikėjo. Jiems yra ko Ir dabar gai lėtis. Bet kur kapitalistams rojus, ten darbo žmonėms pragaras. Kur didesni kapitalistų pelnai, ten mažesnės darbo žmonių pajamos. Kur sparčiau kaupiasi kapitalas, ten spar čiau kaupiasi vargas Ir skuidas. Tai visuoti nis kapitalistinio kaupimo ekonominis dėsnis. MONOPOLISTINIS kapitalizmas, o tuo labiau valstyblnis-monopolistinls kapitaliz mas, aukštų monopolinių kalnų nustatymo pagalba nemokamai pasisavina ne tik darbo žmonių sukurtą pridedamąjį produktą ir žy mią dalj būtino produkto, bet jis dar pasi glemžia sau didelę dali to kapitalistinio pel no, kuris susikaupia nemonopolizuotos arba labai mažai monopolizuotos ūkinės veiklos sferoje. Vadinasi, aukštos monopolinės pre kių kainos yra ne tik darbo žmonių papildo mo apiplėšimo, bet taip pat ir kapitalistinio pelno perskirstymo priemone finansinio kapi talo naudai. Tačiau didelis monopolinių kainų atitrūki mas ilgesniam laikui nuo prekių gamybos kainos ir jų vertės nepaneigia Ir nellkvlduoja vertės dėsnio veikimą visumoje. Geriau siai organizuotas kapitalizmas negali pašalin ti nei gamybos visuomeninės anarchijos, nei konkurencijos, nei kainų nepastovumo vi daus ir tarptautinėje pasaulinėje rinkoje, nei ekonominių perprodukcijos krizių, ku rių veikla yra tampriai surišta su vertės dėsnio veikimu. Tam trukdo privatinė kapi talistinė gamybos priemonių nuosavybė, ka pitalistiniai gamybiniai santykiai. Kadangi monopolistinio Ir valstyblnio-monopolistlnio kapitalizmo gyvavimo ekonomini pagrindą sudaro stambi ir stambiausia pra monė ir žemės ūkio gamyba, tai monopolinių kainų atsiradimas ir įsigalėjimas visų pirma paliečia darbininkų, smulkiųjų ir vidutinių gamintojų Interesus. Kapitalistinė pramonė bet kurioje kapita listinėje šalyje yra geriausiai organizuota ir vaidina svarbiausią vaidmenį visoje liaudies ūkio sistemoje. Blogiausiai yra organizuota smulkioji ir vidutinė žemdirbystė. Todėl ir monopolistines prekių kalnas šalyje diktuoja ne žemdirbiškas, bet pramoninis monopolisti nis kapitalizmas. Pramoninis monopolistinis kapitalizmas, susiliejęs su bankiniu monopolistiniu kapita lizmu, pajungdamas buržuazinę valstybę ir jos aparatą savo reikalams, paima faktinai t savo rankas viską: gamybą, tiekimą, kredi tą, realizaciją, viešojo maitinimo ir kultūrlnlo-butlnlo aptarnavimo įmones ir t. p. Turė damas pagrindinius ekonominius svertus savo rankose, monopolistinis ir valstybinls-monopolistinis kapitalizmas yra pilnai pajėgūs nu statyti ir nekurl laiką išlaikyti aukštas mo nopolines pardavimo kainas svarbesniems pra monės gaminiams ir žemės monopolines pir kimo kainas svarbesniems žemės ūkio gami niams. Skirtumas tarp aukštų monopolinių pardavimo kalnų svarbesniems pramonės ga miniams ir žemų monopolinių pirkimo kainų svarbesniems žemės ūkio gaminiams yra vadi namas „kainų žirklėmis“, arba neekvivalentinlals mainais. Kainų žirklėmis yra vadinama ne įprasti niai konjunktūrinio pobūdžio kainų skirtu mai, kurie susidaro dėl skirtingų prekių ga mybos ir realizavimo sąlygų, dėl nevienodo darbo našumo, dėl skirtingo piniginių ženk lų maštabo ir t. p. Per kalnų žirkles pasi reiškia grobikiški, plėšikiški savitarpio eko nominiai santykiai. Tokie santykiai susidaro monopolistinio ir valstybinio-monopollstlnio kapitalizmo viešpatavimo metu tarp miesto ir kaimo, tarp pramonės ir žemės ūkio duoto je šalyje, tarp Industtinlų ir agrarinių šalių, tarp metropolijų ir kolonijų, pusiau kolonijų bei priklausomų šalių, tarp ekonomiškai stip resnių ir silpnesnių kapitalistinių šalių tarp tautiniu mastu. Jei susidaro vienur ar kitur kalnų žirklės, tai jos turi ką nors kirpti. Kaip taisyklė, kai nų žirklės papuola l stipresniųjų rankas ir todėl jos bevelk visada kerpa silpnesniuosius. Metropolijos kerpa kolonijas, pusiau koloni jas ir priklausomas šalis, industrinės šalys — agrarines, miestas — kaimą, pramonė žemės ūkį. Tais pačiais principais rėmėsi kai nų žirklės ir Lietuvoje. Su kokia jėga ir kiek laiko Lietuvoje mies tas kirpo kaimą, o pramonė — žemės ūki,
matosi iš sekančiose mūsų sudarytos pagal buržuazinės statistikos duomenis kalnų žlrk100)dla*1)rainOs (BaZė: 1926~1929 =
MOŠŲ turimais duomenimis Iki 1925 me tų Lietuvoje nebuvo Jokių kalnų žirklių Pra monės Ir žemės ūkio gaminių kainos betar piškai priklausė nuo vertės dėsnio. Pirma Pasir°dė 1926 metų pradžioje po 19-.5 metais prasidėjusios ūkinės depresijos (agrarinės krizės). 1926 metais nedidelės kai nų žirklės kirpo pramonės naudai Ir žemės ūkio nenaudai, miesto naudai ir kaimo ne naudai. 2emės ūkio gaminių kainos krito, o pramonės gaminių kainos pakilo. 1927 metais nekurj laiką kalnų žirklės susiglaudė, o pas kui vėl prasiskėtė. 1928 metų pirmame pus metyje jos buvo visiškai susiglaudusios, o ant rame pusmetyje žymiai Išslskėtė. 1928 metų pabaigoje jos gerokai susiglaudė, o 1929 metais, kaip matosi iš diagramos, vėl išslskėtė. 1928—1929 metais kalnų žirklės kirpo žemės ūkio naudai Ir pramonės nenaudai, kai mo naudai ir miesto nenaudai, Priežastis — žemės ūkio produktų trūkumas po 1928 me tų nederliaus Siaurės Lietuvoje. Nuo 1930 metų kalnų žirklės pradėjo labai skaudžiai kirpti pramonės naudai Ir žemės ūkio nenau dai. Toks kirpimas vyko su kai kuriais, paly ginamai nedideliais, svyravimais iki Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 1940 metais. Tais metais atsikūrusi Tarybų valdžia panai kino kapltallstlnj gamybos būdą ir pradėjo kurti socialistini gamybos būdą, socialistine planinio ūkio sistemą. Kartu su tuo Išnyko ir kainų žirklės, kurių pagalba valstybinismonopollstlnis kapitalizmas 1930—1940 me tais be gailesčio kirpo žemdirbius, o per juos ir visus darbo žmones. Kainų žirklių buvimą Lietuvoje negalima paaiškinti vien tik ekonominės perprodukcijos krizės buvimu, nors sutapimas yra labai dide lis. Kolonijinėse šalyse dabar nėra Jokios ekonominės perprodukcijos krizės, tačiau kai nų žirklės tarp įvedamų iš metropolijų j ko lonijas pramonės gaminių pardavimo kalnų ir išvežamų Iš kolonijų } metropolijas žaliavų ir maisto produktų pirkimo kainų yra labai didelės. Jas sukuria Ir palaiko metropolijų kapitalistinės monopolijos, kurioms kalnų žirklės užtikrina didžiausius monopolinius pelnus. Tai metropllljų monopolistinio kapita lizmo savitarpio ekonominių santykių pasi reiškimo su kolonijomis forma. Mūsų turimais duomenimis ekonominė per produkcijos krizė Lietuvoje apėmė 1929— 1936 metus. Tame laikotarpyje ir kainų žirk lės kirpo labai skaudžiai. 1936 metais ekono minė perprodukcijos krizė pasibaigė, kalnų žirklės susiglaudė, bet neišnyko. Reiškia, pa grindinė kalnų žirklių atsiradimo priežastis yra ne ekonominės perprodukcijos krizės, nors jų atsiradimas žymiai sustiprina kainų žirklių veikimą. Pagaliau ekonominės perpro dukcijos krizės atsirado kartu su stambios kapitalistinės mašininės gamybos atsiradimu 19 amžiaus pradžioje, o kalnų žirklės kapita listinėse šalyse tarp pramonės Ir žemės ūkio pradėjo rodytis Imperializmo epochoje, mono polistinio kapitalizmo epochoje. Matomai, pa grindinė kalnų žirklių tarp pramonės Ir že mės ūkio atsiradimo priežastis, tur būt, bus ne ekonominės perprodukcijos krizės, bet ka pitalistinės monopolijos, kapitalizmo „organi zuotumas“. 1937 metais Lietuvoje pradėjo reikštis 1937—1938 metų ekonominė perprodukcijos krizė. Kalnų žirklės vėl išslskėtė ir daugiau nebesusispaudė iki 1939 metų. Toks sutapi mas rodo, kad negalima neigti ekonominių perprodukcijos krizių įtakos l kalnų žirkles Ekonominių perprodukcijos krizių metu jų veikimas, suprantama, stiprėja, jos kerpa dar skaudžiau, negu būtų kirpusios normaliu lai ku. Bet ekonominių perprodukcijos krizių metu vyksta didelis viso prekių fondo vertės nuvertinimas. Vadinasi, ekonominių perpro dukcijos krizių metu, kaip taisyklė, prekių kainos turi smukti. Tuo tarpti diagrama rodo, kad 1929—1939 metais pramonės gaminių kainos visą laiką buvo pakilusios labai aukš tai, o žemės ūkio gaminių kainos buvo nu smukusios žemokal. Jei žemės ūkio gaminių *) žr. Lietuvos banko biuletenis Nr. 46, Kaunas, 1939 m. lapkričio mėn. 25 d., 5 psl. (diagrama).
kalnų nusmuklmą galima laikyti ekonominė? perprodukcijos krizės pasekme, tai to negali ma pasakyti anie pramonės gaminiu kalnas, kurios nėr ta laiką labai smarkiai pakilo. Tur būt, reikia sutikti su tuo faktu, kad nramonės gaminių kainas Lietuvoje laikė aukštame ly gyje. o žemės ūkio gaminiu kalnas žemame lygyje kapitalistinės monopoli los, valstvbfnlsmonopolistinls kapitalizmas, kad gautų aukš tus mononollnius pelnus. Vadinasi, jie bus ir kalnų žirklių atsiradimo ir ilgesnio gyvavi mo priežastis. KAINŲ žirklių atsiradimas ir buvimas Lietuvoie labai sutampa ir su valstvbinio-mo- nonollstinlo kapitalizmo atsiradimu ir įsigalė jimu. Mūsų turimais duomenimis valstvblnls-mononollstlnis kapitalizmas Lietuvoie pradėjo formuotis naufo'-e nokarin*se sąlygose 1919— 1925 metais. 1925—1930 metai buvo valstybfnfo-mononollstlnio kanftali-’mo pagreitinto formavimosi metai, 1930—1940 metai — Jo galutinio islgalėllmo ir viešpatavimo metai. Siame laikotarnvle kaip tik ir kalnų žirk lės buvo didžiausios. Atrodo, kad kalnų žirklės. ekonominės pernrodukcl los krizės, valstvhinis-mononollstinis kapitalizmas Lietuvoie 1929—1929 me tais buvo Vienas kitam artimi ir giminingi ekonominiai reiškiniai, bet kartu ir skirtingi. Giminingi tuo atžvilgiu, kad nuo jų dau giausia kentėio Lietuvos darbo žmonės. Kai nu žirkliu pagalba valstvbinls-mnnonolistlnfs kapitalizmas ekonominės pernrodukcl 1os kri zės metu papildomai siurhė iš darbo žmonių pridedamaff ir būtina produktą, kad užtikrin tu kapitalistinėms monopoliioms aukštus mo nopolinius pelnus, kad pagreitintų kapitalo kaupimo tempus, kad greičiau atnauilntu pa stovų kanitala Ir greičiau išlįstu iš ekonomi nės Pernrodukcllos krizės. Visa tai vedė prie finansinio kanitalo pozicijų stlnrfnfmo. prie viso liaudies ūkio alinimo, prie gvventolu per kamojo nalėgumo. iu materialinės fr kultūrirlnės gerovės smukdomo. Tai driskiaus švar ko lopvmas. Tokia finansinio kanitalo ekono minė politika dar daugiau aštrino visus kapi talizmo Prieštaravimus, kasė dar gilesne duo be kapitalistiniam gamvbos būdui Ir jos ne šėjai — Lietuvos buržuazijai. Nors ši diagrama vra sudarvta pagal ten dencingus buržuazinės statistikos duomenis, siekiančius pagražinti kapitalistini gamvbos Ir gyvenimo būda Lietuvoie (kitokiu duome nų nėra), bet Ir Iš tos aiškiai matosi, kad kai nu žirkliu lšsiskėtlmo aukščiausias laipsnis arba priešingumo tarn miesto ir kaimo, tarp pramonės ir žemės ūkio išaugimo laipsnis 1935 metais pilnutinai sutano su Lietuvos žemdirbių pasipiktinimo kanftailsttnin mies to plėšikavimo aukščiausiu laipsnių Kapita listinio miesto santvklal su kapitalistiniu kai mu buvo priėję iki to. kad Lietuvos žemdir biai kartu su darbininku klase griebėsi akty viu masiniu kovos priemonių prieš vajstvblnlo-monopolistlnlo kapitalizmo plėšikavimą, prieš akciniu b^narovlu. tokiu, kaip „Pieno centras“, „Lietūkis“, „Maistas* ir kitų grobi kavimą. Šių valstvbinlu-mononolistinlu susi vienijimu pavadinimai figūravo Lietuvos žem dirbiu reikalavlsuome Suvalkuos streiko me tu. Jeigu lau konservatyvūs žemdirbiai grie bėsi aktvvtų masiniu kovos priemonių, tai vi siems turėtu būti aišku, koki rojų buvo sukū res valstvbinls-monopollstinls kanltalfzmas Lietuvos darbo žmonėms, koki laipsni buvo pasiekęs miesto vvkdomas kaimo išnaudoji mas, kur ne paskutinė vieta atiteko Ir kalnų žirklėms — neekvlvalentlniams mainams. Neekvfvalentlnlal mainai yra žinomi nuo senų laiku, bet imperializmo enochole Jie pa sidarė tinfnga silpnesniųjų papildomo groblško apiplėšimo priemone, kas aiškiai matosi iš čia spausdinamos kalnų žirklių diagramos. Si diagrama puikiai pailiustruota žinomą markslstlnj-lenlnlnl teiginį, kad'kapitalistinės monopolilos, Išaugusios Iš laisvos konkuren cijos, kaln Jų priešybė, visumole los nenanal- ' kiną, kad ji veikia kartu su kapitalistinėmis monopoli Jomis, esant monopllistiniam ir net valstyblniam-mononollstlnlam kapitalizmui. Tas gerai matosi iš diagramoje esančių krei vių karpytumo. Atrodo, kad valstyblnis-monopolistinls ka pitalizmas Lietuvoje buvo daugiausia „orga nizuotas" kapitalizmas, bet suvaldyti vertės dėsnio veikimą, panaikinti konkurenciją ir vi suomeninę anarchiją gamyboje nepajėgė. Tur būt, reikės sutikti su tuo, kad pramonės ir žemės ūkio gaminių kalnų kreivių karpytumal diagramoje atspindi ne visuomeninės ga mybos organizuotumą, planingumą, bet jos neorganizuotumą, neplaningumą, konkurenci jos ir gamybos visuomeninės anarchijos ekono minio dėsnio veikimą. Reiškia, kapitalistinio gamybos būdo objektyvūs ekonominiai dės niai yra stipresni už bet kurias kapitalistinių monopolijų, valstybinlo-monopolistinio kapita lizmo subfektyvines pastangas pažaboti juos ir suvaldyti jų veikimą. KAINŲ žirklės kapitalistinėse šalyse taip pat atsiranda kapitalizmo objektyvinių ekono minių dėsnių poveikyje, visų pirma šiuolaikL rio kapitalzmo pagrindinio ekonominio dėsnio reikalavimų poveikyje, ir išnyksta kartu su šiuolaikinio kapitalistinio gamybos būdo lik vidavimu ir socialistinio gamybos būdo su kūrimu. Neišnaudotojiškoje, socialistinėje, planinėje liaudies ūkio sistemoje nėra ir ne gali būti kainų žirklių, gnors kalnų skirtingu mų dėl prekių gamybos Ir realizavimo sąlygų nevienodumo pasitaiko. Kainų žirklės yra mo nopolinių išnaudotojiškų ekonominių savitar pio santykių kategorija. Kalnų žirklių ir jų nešėjų — kapitalisti nių monopolijų Išnykimas Lietuvoie yra di delis Lietuvos darbo žmonių laimėjimas. Apie tai reikėtų dažniau prisiminti ir kitiems pa pasakoti. (Nukelta i 4 psl.)
KAINŲ ŽIRKLĖS-neekvivalentinių! ». * -”• sklando, o višta ir nuo lak"tos rėkdama lekia“ — sako ■ liaudies išmintis. .. Taip ir mainų forma imperializmo epochojeĮ •žmonės. Vieni jų iš karto'
J saule Į širdį įsirėžia. Jų rankad nuo 1930 metų Jsigalėjęs Lietuvoje vals-Jkų paspaudimuose ii* veidų tyblnis-monopollstlnis kapitalizmas kainų I šypsenose jauti gyvenimo Žirklių sudarymo pagalba padidino visumoje! džiaugsmą. Tačiau yra ir kimiesto vykdomą kaimo išnaudojimą 1933 me-S tokių. Jie aukštai aukštai, tais apie tris kartus, o 1935 metais, kaip ma “lyg debesys, o naudos maža, tosi iš diagramos, apie penkis—šešis kartus! tik saulę užstoja.., palyginus su 1928—1929 metais. ■ Mes norime papasakoti 1934—1939 metais Lietuvos valstietis už-aPie vlen3 aukštai skraidančią parduotą sviesto kg. „tegalėdavo nusipirkti 5 ^fginą’B^urįaįS1fre“ė lspga£ 14 20 dėžučių degtukų arba 10 —12 kg ■ Susipažinkime: M. . Cilclūtė. druskos, arba vos 1 —1,5 m kartūno, arba "Teisės mokslų fakulteto V k. vos 4—5 litrus žibalo. Už penėtos kiaulės S studentė, gyvenanti bendrabugyvojo svorio kilogramą valstietis tegalėda-; Leldl ?, Jums nebūtl. vo nusipirkti vos 2 litrus žibalo; už vinių kg«na principo O be valstietis turėdavo atiduoti 8—10 kg pieno. ■ tof 'lalkas žinoti( kad aš čia už cemento cnt — bevelk visą rugių cnt, ’JŽ S gyvenu, juostinės geležies toną — 25—30 cnt grū ; _ get reikia nešiotis, — dų“‘). I ramiai aiškina budintis. Dabartiniu metu „už Į pieninę pristatytą S — Rado ką mokyti! . . Pa- ' pieną, iš kurio pagaminamas sviesto kg, kol-igaliau į laikraštį parašytumėt ūkietis gali nusipirkti 270 dėžučių degtukųSar ką. . .O dabar... atsika- • arba 13 kg druskos, arba 5—6 m kartūno,jbink, aš (statymus žinau... ! arba 50 litrų žibalo. Aplamai, už parduota; Mūsų 'lerojė paniekinanvalstybel supirkimo kainomis produkciją kol -čiai metusi paskutinį kozirį, J ūkiai ir kolūkiečiai dabar gali nusipirkti 5—-sąžiningai budinčiam studen- , 10 kartų daugiau gamybinės paskirties ir-tui, dingo bendrabučio laip- « asmeninio vartojimo prekių nei galėjo nusi S tuose. O tas nuraudęs susi- J pirkti buržuazijai valdant““). ! m3stė-.. _ < Atrodo, kad tolesni komentarai, ką davė! J< Lietuvos darbo žmonėms kalnų žirklių panai !£^aSsltS^Sti2 ko mes ! kinimas, tur būt, nebereikalingi. ■ -r ^ajp neabejojame < SPINDULIAI SKVERBIASI R. Rakausko nuotr. *) .Tautos ūkis“ Nr. 1, Kaunas, 1934 me- 5 M. Cilclūtė teisininkė, dip- J tų sausio mėn., 6 psl. (Pabraukta citatos au-; loniantė. Jos pareigos ne tik tnriaus — V S) S sulaikyti, bet ir bausti įstaty“) M Gregorauskas. Tarybų Lietuvos že- !mų laužytojus. Tačiau ar ji v. simkus . Lt . 1Qcn ari r>d ; visuomet supras savo parelmės ūkis, Vilnius, 1960, 461 psL...........„,Jgas, jei dar trūksta Jai svarhmmbbbbbb. bbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbbi biauslo — sugebėjimo gyve Nedekim šviesos, 3. LITERATŪRA IR DABAR nime teisingai naudotis įsta 1. PAGRINDINIAI SOCIA kol pečius tau prieblanda gobia, tymais. Jei šiandien diploman TIS. Straipsniai (1959 — 1960 LIZMO POLITINLJ. EKONOMI Kol nė vieno žodžio nepratarta. m.) M„ 1960. 503 p. (rusų k.). tė laužo paprasčiausias bend JOS KLAUSIMAI V. I. LENI Dangus — NO DARBUOSE. M., 1960. 463 rabučio taisykles ir ciniškai p. (rusų k.). 4. Prieš šiuolaikinę buržua žiūri į draugų reikalavimus, juk ištisas lobis, zinę ideologiją. Vokiečių tai rytoj? .. Įspaustas į lango kvadratą. Knygoje nagrinėjami tokie marksistų straipsnių rinkinys. Studentė M. Cllciūtė pa klausimai, kaip marksistinio mokymo apie pereinamąjį iš socialistinius (Red. prof. M. Kleinas ir prof. siekė savo tikslą ir išgarsėjo, Baltuoja sienos, ūkininkavimo kapitalizmo į socializmą lai1960. bet išgarsėjo liūdnai.. . O mū T. I. Oizermanas). M., metodus. baltuoja laukai už miesto. "kotarpl išvystymas Lenino 319 p. (rusų k.). sų pareiga išpildyti daugumos Ir sniegas dabar kaip vata. darbuose, Leninas apie socia 2. FILIOSOFIJOS ENCIKLO bendrabučio gyventojų ir jos listinę nuosavybę, visuomeni Nedekim šviesos, — PEDIJA. Vyr. red. F. V. Kons5. VISNEVSKAJA E. nę darbo organizaciją, pa pačios prašymą... juk gera, kai taip išdėstyta. tantinovas. (T.) 1; — M., 1960. skirstymą pagal darbą, pre PRIEŠ TAMSĄ. (M., 1961). 694 A. Baumaitis, T. 1. A. -Didro. 1960. 504 p. kinius, piniginius santykius, (rusų k.). psu 'illustr., (rusų k.). A. Varmus vadovavimą liaudies ūkiui ir Viskas į savo vietas! Aš visad galvojau: Tave myliu. mūsų interviu apie sportą Pasimatymai. Išsiskyrimai. % Pasirodo — nereikia smėlio pilių, Mūsoji dalis — tik ta, kurią imam!
(Atkelta iš 3 psl.) Kainų žirklių tarp pramonės ir žemės ūkio gaminių diagrama taip pat parodo, kam buržuazinėje Lietuvoje buvo gražu ir malonu gyventi, o ką rietė į ožio ragą neekvlvalenUniai (netolygūs) mainai, mokesčiai ir skolos, vargas ir skurdas, užsienio ir vietinių kapi talistinių monopolijų ir „kooperatinio socia lizmo“, o iš esmės valstybinio-monopollstinio kapitalizmo grobikiškas plėšikavimas. Štai ką rašė apie kainų žirkles buržua ziniai šaltiniai. Pvz., buržuazinis žurnalas „Tautos ūkis“ nurodo, kad 1933 metais „ūki ninkas, norėdamas nusipirkti tabako už 1 li tą, turi parduoti 10 kg pieno, arba 10—15 kiaušinių, arba tolygios .vertės kitų produktų. Kur samdiniams algos, mokesčiai, ūkio padar gų įsigijimas bei remontas, skolos, procentai, trąšos, cukrus, avalynė, žibalas, kuras ir ki tos būtiniausios ūkiškos reikmės. Ne kartą tenka laikraščiuose skaityti kaip pasakiškai atpigo gyvuliai“ ')• 1934 m. pradžioje tas pats žurnalas rašė: „Už didžiąją produktų dalį šiandien ūkinin kas gauna 2,5—3 kartus mažiau kaip prieš 4—5 metus. Bet yra produktų, kurių kainos dar labiau sumažėjo. Už gero buliaus centne ri pirmiau mokėta'90 — 100 lt., dabar temoka ma 9—TO lt., o kai kada net mažiau. Vadina si, bulių kainos krito apie 10 kartų. . . Jei turėti galvoje kainų kritimą tų produktų, ku riuos mūsų ūkininkas parduoda ir priimti dė mesin tai, kokioje proporcijoje tie produktai parduodami, teks pasakyti, kad už tų pačių produktų tokias pačius kiekius ūkininkas da bar gauna apie tris kartus mažiau kaip jis gaudavo prieš 4—5 metus“*). Tai reiškia, *) „Tautos ūkis“ Nr. 2, Kaunas, 1933 me tų vasario mėn., 50 psl.
NAUJOS KNYGOS BIBLIOTEKOJE
IEŠKOKIME REZERVŲ
Dalis, Bendrabučiuose gyvenantieji kur nieko pagražint nereikia, studentai nesilaiko režimo — Ir nieko nereikia pagreitint. . . vėlai eina miegoti. O tai nei Tu žiūri Į langą, — Kaip galvojate organi giamai atsiliepia į jų fizkul zuoti šiais metais sveikatingu parėmusi veidą. tūros užsiėmimus. Antra, dau mo stovyklą Žydiškėse? Ar Gražų ir mielą veidą. guma mūsų studentų nedaro paskutinioji stovykla pateisi rytmetinės mankštos. Panašūs no organizatorių viltis? Tdn'mu. IrnU"'1 klausimai kaip tik turėtų rū • — Praėjusiais metais orga Šį V. Šimkaus eilėraštį redakcija pėti komjaunimo organizaci nizuota darbo-sveikatlngumo Baigėsi Vilniaus miesto perspausdina iš neseniai vykusios Vil jai. > rankinio (7:7) pirmenybės, stovykla atnešė labai mažai niaus radijo laidos, kurioje eilėrašti^ — Jūs vadovaujate sporto naudos. kuriose dalyvavo trys vyrų buvo skaitomas ir komentuojamas. Ka Mūsų studentai blogai katedrai dar neseniai. Su ko ir dvi moterų komandos. ir nieko gero nenu dangi to eilėraščio autorius — žinomas kiais sunkumais jau susidūrė pailsėjo Vyrai be didesnio pasi dirbo. Važinėdami atskiromis mūsų Universiteto jaunasis poetas, re te? priešinimo Įveikė Pedagogi dakcija nusprendė per radiją pradėtą grupėmis į darbą, grįždami — Visų pirma mums trūks nį institutą 21:14. Nugalė ir nuvargę, jie negalė pokalbį apie naujausius V. Šimkaus ei ta bazių. Labiausiai reikia vėlai toją turėjo išaiškinti USK sportuoti. Stovyklos tiks lėraščius pratęsti „Tarybiniame studen plaukymo baseino, be kurio davo ir GKG dvikova. las — tinkamai derinti darbą te“. negalima apsieiti mokomajame su Gerai sužaidusi USK vy Draugai! Kokia Jūsų nuomonė apie poilsiu — nebuvo pasiek darbe. Studentai turi mokėti tas. Šiemet kitaip organizuo rų komanda susitikimą lai čia spausdinamą V. Šimkaus eilėraštį, plaukti, ypač tai svarbu gam sime sveikatingumo stovyklą. mėjo 16:13 ir tuo pačiu apie eilėraštyje vaizduojamą tarybinio tininkams, kurie vyksta i Reikės atsižvelgti į studentų iškovojo teisę dalyvauti res jaunuolio meilę? ekspedicijas. O ką kalbėti apie pageidavimus. Būtų publikos stipriausių koman gerai, Laukiame Jūsų laiškų! turistus, alpinistus dų turnyre. kad'jie spaudoje pateiktų savo — „Spartako“ draugija tu V. VYGONTAS ri gerą baseiną. Ar juo nega pasiūlymus. — t Ką mokomoj ame fizinio lima naudotis? Ant pakylos štai auklėjimo procese bus kreipia — Mes nuomojame ji iš mas didžiausias dėmesys? Ištlsas penkias „Spartako“ draugijos. Jeigu Vedėjas atsakė: sekmadienį, kovo 26 pasistatytume savo, galėtume — Mes stengsimės geriau mes išnuomoti. Turėtume lė vojo i " — Šiemet Universitetą bai rai ■' supažindinti studentus su vi- šų, kurios pilnai padengtų jo Nusileidę sporto katedros gia du geriausieji lengvaatle kilnojimo suomenlniu-sportlnlu darbu. statybos išlaidas. laiptais žemyn, sutikome dide čiai — V. Barakūnas ir jo Praktika parodė, jog studenFakultetai vietoml lį būrį vaikinų, išvykstančių — Tai reikia statyti baseižmona L. Barakūnlenė. Ar skirstė sekančiai: tei tas, baigęs Universitetą, nesu ną? Į treniruotę. .. Bet kur tre yra, kas galėtų juos pakeisti? fizmatai, medikai, ej geba pravesti rytmetinės — Taip. Reikia, kad visuo- neris? O nusipelnęs sporto — Gal būt, A. Sabecko tai, chemikai, fik mankštos, gamybinės gimnas meninės organizacijos keltų meistras A. Mikėnas jau ke auklėtinis P. Jonaitis. Pernai gamtininkai. tikos, teisėjauti varžyboms. šį klausimą. Sportas turi būti lios minutės, kai lūkuriuoja jis sirgo, o šiemet intensyviai Varžybų metų pasia Stengsimės, kad mūsų studen visų reikalas. savo grupės. Bematant ilga treniruojasi ir rodo gerus re llka Universiteto reM tija turėtų platesnį akiratį sportininkų vora išsitiesė per —- Kokių jūs turite pasiū zultatus, O daugiau lengvaat rių penki viršyja pirą apie sportą. kiemą, nuvingiavo pro medi lymų dėl baseino statybos? lečių respublikos rinktinės ly rlo. — Kokį vaidmenį vaidina — Mūsų studentai puikiai cinos fakultetą ir pasuko link gio nenusimato. Lengviausias ir suj visuomeninės organizacijos dirba kolūkiuose darbo stovyk Vingio parko... — Kokie P. Jonaičio pasie varžybtį dalyviai bį Universiteto sportiniame gyve lų metu. Jie pilnai galėtų pri Po treniruotės užklausėme: kimai? kai: vienas svėrė 511 nime? sidėti prie Universiteto naujų —: Artėja aukštųjų mokyk— Jis, reikia manyti, šį tas 97 kg. ir abu beri — Reikia pasakyti, kad bazių statymo. Komjaunimo lų spartakiada. Kokia pa dėtis sezoną įvykdys pirmą atskyrį. moję per šešis karti Universiteto komjaunimo orga organizacijai reiktų pagalvoti lengvosios atletikos sekcijo— O ar neįmanoma šių me 347,5 kg. Stipriausi I nizacija mažai domisi sportu. šiuo klausimu. je? tų aukštųjų mokyklų sparta žybose buvo teislninj Illllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllillllllllllllllillllllllllllll!: — Jaunimo, kaip matėte, sų kaimo ir miesto jaunimo kiadoje užimti geresnę vietą? rlulis trikovėje iškėl ;daug. Tačiau šiemet dar jie tarpe sportas dar nelabai po — Jeigu studentų varžybo kg., Kumpa — 31 j ; nerodys aukštų rezultatų. Per puliarus. Studentai, padirbėję se bus leidžiama dalyvauti ir medikas Sabonis, ifl imai mūsų lenkvaatlečiai aukš porą metų gamyboje, gali ge mūsų sportininkams, priklau kovėje 287,5 kg. I Neseniai Vievio raj. Paparčių kultūros namuose įvyko tųjų mokyklų spartakiadoje rai žaisti krepšinį, tinklinį, o santiems kitoms draugijoms, J. vl draugiškas Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Uni užėmė ketvirtą Vietą. Manau, lengvoji atletika reikalauja tuomet gal prizinę vietą už versiteto ir Kauno Politechnikos Instituto turistų grupių kad šiemet neblogiau pasiro daugiau sistemingo darbo. Bet imsime. Redaktorius V. susitikimas su kultūros namų meno saviveiklos kolektyvu, dysime. — Kokiu būdu gerinsite kylant sportui kaime, reikia — Bet prieš porą metų mū manyti, padėtis pagerės. Jau- padėti lengvosios atletikos kolūkiečiais. VVU Medicinos ' ■ užimdavo nuoliai, baigę vidurinę mo- sekcijoje? Studentai papasakojo kolūkiečiams apie savo studijas, sų lengvaatlečiai kulteto penkto kurs'l kelionių Įspūdžius. Turistų grupės kaimo jaunimui suren daug geresnes vietas. Kodėl kyklą, sportuos kolūkiniame — Visų pirma dar daugiau tai Šerpyčiui Jonui, nusmuko lengvoji atletika kaime, gė koncertą. 1 / fabrike, ______ ir, atėję į dirbsime. Ieškosime naujų dar mai mamytei mirus B. BULAUKA Universitete? kad bo formų, derinsimės prie gilią užuojautą. Universitetą, nesiskųs, Paparčių kultūros namų direktorius — Iš dalies todėl, kad mū- porą metų nesportavo. . . esamų sąlygų. Kai mes užsukome į sporto, katedrą, P. Urboną radome prie šachmatų lentos. Pasikeitus katedros vedėjui, be abejo, bus pakitimų fizinio auklėjimo mokomajame darbe.
RANKININKAI Vilniaus čempionai
DAUGIAU DIRBSIME
Studentai pas kolūkiečius
Užs. Nr. 534
Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla.
Redakcijos adresas: Universiteto 3. Talefono Nr. 7-79-17