Pedagoginė konferencija — Si pedagoginė konferenci Balandžio 9 dieną Kolonų sa rai žiną dėstomąjį dalyką, dar lėje įvyko pedagoginė konferen silpni pedagoginiu atžvilgiu: ap ja teikia vilčių, kad sekančiais cija, kurioje buvo aptarta Isto graibomis sudarinėjami darbo metais dabartiniai trečiakursiai rijos ir Filologijos fakulteto ket planai, pamokose nepanaudoja pasieks dar gražesnių laimėji virtųjų kursų pedagoginė prak mos vaizdinės priemonės ir t. t. mų, — kalbėjo fakulteto prodeGeriausią įspūdį, pranešėjo nuo kanas drg. J. Balkevičius. — tika. — Mes susirinkome, — kal mone, paliko užsienio kalbos Pranešimai rodo, kad mūsų stu dentai jau nesibaido pedagogi bėjo dekanas, — pasidžiaugti pamokos. Susirinkusieji susidomėję iš nio darbo ir supranta, kokios savo darbo vaisiais, pasimokyti iš klaidų, pasidalinti patyrimu, klausė pedagoginių referatų, ku puikios kūrybinės perspektyvos riuos skaitė klasikė R. Repečkai- atsiveria mokytojui — jaunosios pedagoginio darbo įspūdžiais. rusistė D. Tamošiūnaitė, komunistinės kartos auklėtojui. Studentų pedagoginę praktiką tė, Pavyzdingai attikusiems peda vertino lietuvių kalbos ir litera angliste B. Černiauskaitė ir kt. tūros dėstytojas drg. P. Gailiū- Pranešėjos dalinosi įgytu patyri goginę praktiką buvo pareikšta nas. Pranešėjas pabrėžė, kad pe mu, siūlė efektyvesnius dėstymo dekano padėka. Mūsų inf. dagoginė praktika — sudėtingas būdus. ir atsakingas uždavinys. Studen tai turėjo gerai įsisavinti peda gogikos teoriją, mokomoj o-auklėjamojo darbo metodiką, susi Visų šalių proletarai, vienykitės! pažinti su vaiko psichologija. Pagyrimų susilaukė angliste L. Rutkauskaitė, lituanistė A. Kepalaitė, R. Venckutė, rusistė D. Tamošiūnaitė ir kt. Tačiau mūsų studentai daro daug daly kinių ir metodinių klaidų. Moky tojai pareikšdavo pastabų, kad kai kurie mūsų praktikantai ge-
.«♦♦♦»♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦*♦«♦♦♦♦♦♦ ■ garsių žmonių, kurių vien vardo paminėjimas kelia I didingas asociacijas, jų darbų reikšmė visiems akivaizI nereikia nė įrodinėti, nė aptarti. Tačiau daug daugiau Ulių žmonių, kurie kasdieniniame gyvenime lyg ir nekaip kad nepastebimos būna bitės karštą vasaros * mi, Jie nenuveikia didelių darbų, bet jų kasdieninis, iš |’s nežymus darbas duoda nieku nepakeičiamų vaisių, tokia darbšti bitė ir yra Gerbiama Jubiliatė. įigė Julija Žukauskaitė yra labai kuklus, ramus, rastai pareigingas, reiklus ir ryžtingas žmogus. Visas įvenimas — tai nenuilstamas darbas, tai nuolatinis pavykdymas. ė drg. J. Žukauskaitė Tukume, Latvijoje, neturtingo šeimoje. Vaikystė nebuvo labai šviesi. Tėvai, norėdailurti galą su galu ir nors kiek pamokyti nemažą būrį I vaikų, dažnai keisdavo gyvenamą vietą, važiuodavo I '.ir lengviau buvo galima rasti darbo, o tuo pačiu ir I s. Mokytis Julija pradėjo 1914 m. Mintaujoje, bet jau I tų, karo audros nublokšti, tėvai atsiduria Rusijoje. Su į Julija. Čia ji mokosi įvairiuose Rusijos miestuose. <Jn. baigia Piatigorsko gimnazijos V klasę. Tais pačiais I Žukauskų šeima grįžta į Lietuvą, ir Julija įstoja į Pa7 Mokytojų seminariją. 1925 m. baigia seminarijos Nuo tų metų rudens iki dabar, vadinasi, jau daugiau, 9 metų drg. J. Žukauskaitė dirba pedagoginį darbą. Giedraičiai, Jonava, Klaipėda, Palanga, Vilnius — tai rbo vietos. Daugybė kolegų mokytojų, daugybė mokiiriuos ji mokė lietuvių kalbos ir literatūros, praėjo pro s Žukauskaitės akis. Kaupėsi pedagoginė patirtis, bet tuo nesitenkino. Ji troško žinių. Deja, ]buržuazinėjė >je aukštieji mokslai lengvai pasiekiami buvo tik tiems, s nereikėjo rūpintis duonos kąsniu. Ir tik 1941 m., jau iais metais, drg. J. Žukauskaitė įstojo į Vilniaus Valsuniversiteto Istorijos ir filologijos fakultetą. Dirbo javo. 1946 m. baigė studijas, o 1947 m. rudenį, kaip pedagoginį stažą turinti lituanistė, ji buvo pakviesta Universitete. Čia, toje pačioje Lietuvių kalbos katedro■biamoji Jubiliatė dirba ir dabar. Visi, kas klausė drg luskaitės paskaitų, ar, jos vadovaujami, atliko pedago■aktiką, žino, kad ši dėstytoja tikrai nemėgsta tinginių, itiniškų, apsileidusių žmonių. Pati visą gyvenimą strorbusi. niekada nieko nedariusi tik dėl akių, ji ir ki-t -legali atleisti jokio atmestinai padaryto darbo. Tačiau, dentui reikia padėti, patarti, drg. J. Žukauskaitė neei savo jėgų, nei laiko: ištisus vakarus, nepaisydama iv o darbo valandų, jokių normų, ji gali aiškinti, taisyti, , džiaugdamasi, kad žmogus stengiasi, nori išmokti, rg J. Žukauskaitės ištvermė yra tikrai nesenstančios asios požymis. Jubiliatė reikli ne tik kitiems, labai ■ /i reikalauja iš savęs pačios: tobulinti savo darbą, visą įžengti į priekį, neatsilikti nuo gyvenimo ir, svarbiausia, tuomet neskirstyti darbų į didelius ir mažus, o viską daI ąžiningai, iš esmės. Buvo metas, kai Lietuvių kalbos ■ a neturėjo tokių kvalifikuotų dėstytojų, kaip dabar. Ir Ii Gerbiamoji Jubiliatė nešė ant savo pečių tikrai neik 1 naštą: ji skaitė ir dabartinės lietuvių kalbos, ir kalbo)S įvado, ir lietuvių kalbos bei literatūros dėstymo meto>s kursus, vadovavo pedagoginei praktikai, diplominiams siniams darbams, vienu metu ji buvo net katedros ve'• 0 ir dabar drg. Žukauskaitės pedagoginis krūvis kao e beveik didžiausias. Nemaža Jubiliatė yra turėjusi ir ar turi ir visuomeninių pareigų: ji ir ilgametė Vilniaus I ir Vilniaus miesto Lenino rajono DZD Tarybos depuir profsąjungos darbuotoja, ir liaudies teismo tarėja, sant to, drg. J. Žukauskaitė atranda laiko ir mokslo im ajam darbui: prieš ketvertą metų, 1962 m., ji sėkmingai I re filologijos mokslų kandidato laipsnio disertaciją J UNGIAMŲJŲ JUNGTUKŲ VARTOJIMAS LIETUVIŲ Visa tai rodo ne tik Jubiliatės būdo tvirtumą, ną, bet ir sugebėjimą dirbti ir mokslinį darbą. Už ilgalepriekaištingą darbą J. Žukauskaitė apdovanota LTSR — įaustosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu ir „Gar įmklo" ordinu. kime musų Jubiliatei ir toliau dirbti taip pat žvaliai, su ia pat jaunystės ugnele, kaip ii dirbo iki šiol. Linkime jai tos, geros nuotaikos ir ilgų, ilgų kūrybingų metų.
Vokalistų konkurse Balandžio mėn. 10 dieną Čiur lionio meno mokykloje įvyko Vilniaus miesto vokalistų kon kursas. Mūsų Universiteto atstovai G. Česnys, J. Burbulevičius ir Ant. Cesnavičius (vyrų tercetas) per galingai iškovojo pirmąją vie tą (vadovas LTSR n. a. Vyt. Četkauskas). Jiems suteikta tei sė dalyvauti respublikiniame vo kalistų konkurse Kaune, kuris įvyks gegužės 14 dieną. Beje, dalyvavusios konkurse gabios vokalistės J. Pranaltytė ir G. Sumskytė nebuvo pilnai pa ruoštos. Vargu, ar gali kas geriau pa ruošti vokalistus, kaip Estetikos katedra, kurioje dirba dėstytoja N. Surdokaltė. Tik va, kažkodėl per mažai katedros vedėjas V. Limantas skiria tam dėmesio! J. SREBALIUS, Kultūros klubo vedėjas z
Rygos mokslinėje Praėjusią savaitę Rygoje įvy ko XII Pabaltijo, Baltarusijos ir Kaliningrado aukštųjų mokyklų studentų mokslinė konferencija, kurioje dalyvavo ir mūsų Uni versiteto Istorijos ir filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir lit. spec. III k. studentai M. Švabaitė ir A. Kusta. Konferencijos sekci joje, skirtoje prancūzų rašytojo R. Rolano 100-osioms gimimo metinėms, teigiamai buvo įver tinti jų pranešimai „Liaudies kū rybingumo išaukštinimas — pa grindinė romanų „Meisteris ir sū nūs" ir „Kola Brunjonas" idėja" ir „Lyrizmas ir humanizmas P. Cvirkos romane „Meisteris ir sū nūs" ir R. Rolano romane „Kola Brunjonas“. MUSŲ inf.
Teatrų apžiūroje Neseniai vyko Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų teatrinių stu dijų paruoštų vienaveiksmių ir daugiaveiksmių pjesių apžiūra. Labai gaila, kad Universiteto teatrinė studija, kuriai vadovau ja net keturi dėstytojai, pasirodė gana silpnai. Tik dėst. V. Buožio vadovauja mas studentų kolektyvas, pasi rodęs su Meterlincho viena veiksme pjese „Žemės druska" iškovojo teisę į Respublikinį konkursą. Dėst. V. Buožio vadovaujamas kolektyvas eina teisinga linkme. Kažin ar nereikėtų ir kitiems teatrinės studijos kolektyvams pasimokyti iš jo ir statyti pjeses, gvildenančias nūdienio gyvenimo problemas. „T. stud". koresp.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
_T
semi 1966 met4 balandžio mėn. 12 d|KAINA 2 KAP
Nr. 10 (557)
eina nuo 1950 metų
|KA1NA 2 ***
Kur jus, dėstytojau? Universitetas turi puikias spor tines tradicijas. Jame išaugo daug žymių sportininkų, kurie gynė respublikos garbę ne tik visa sąjunginėse, bet ir tarptautinėse varžybose. Šiuo metu, Išskyrus irkluotojus, tokių puikių sporti ninkų ir neturime. Kokios prie žastys? Gal mūsų studentai bodi si sportu? V. Leninas ne kartą pabrėžė, kad, norint patraukti mases, rei kalinga ne tik propaganda, agi tacija, bet ir gera organizacija. Jeigu propaganda ir agitacija dar neišblėso, tai organizavimo itin pasigendama. Žinoma, komjauni mas leidžia įvairius potvarkius, skelbimus, bet to maža. Reikia agituoti už juose iškeltų uždavi nių įvykdymą. O kaip tai pada ryti — pagalvokime visi. Mokydamiesi Universitete, stu dentai įsigyja tam tikrą kuitūrinj-estetinį išsilavinimą. Apie jau nimo fizinį pasiruošimą to nega lėtume pasakyti. Ur/zersiteto sporto katedra teisinasi sąlygų nebuvimu: „Trūksta sportinių ba zių ir inventoriaus. „Bet tai jau įkyrėjęs pasiteisinimas. Aišku, priežastis svarbi, bet ne vienin telė. Sąlygos yra, tačiau ne visa
da jos pakankamai išnaudoja mos. Universitetas turi 5 sporto sa les. Jeigu salėse Nr 1, 3, 4 per visą žiemą nenutilo besitreniruoj ančių balsai, tai salėse Nr. 5 ir Nr. 2 dažnai švilpavo tik vėjas. Kodėl meninės gimnastikos sekcija treniruojasi didžiausioje salėje Nr. 1, kai tuo tarpu ji ga lėtų užsiiminėti mažesnėse salė se (Nr. 5 ar Nr. 2)? Treneriai dažnai skundžiasi neturį kuo papildyti pagrindinių komandų. O ar buvo ieškoma? Prasidėjus mokslo metams, pasi rodė gailios išvaizdos „špargalkės", kviečiančios mėgėjus j sek cijas. „Fuksai" perskaitė, pasi kasė ausį ir nutarė: nieko rimto. O tuo tarpu ar negalėtų prie pa grindinių komandų treniruotis papildomos, sudarytos tik iš pir mo kurso studentų? Kartais ga lima išgirsti tokį dialogą: — Jūs treniruotis? — klausia treneris. — Taip! — atsako „taksiukas", didelis sporto gerbėjas. — Fakultetas? — Istorijos ir filologijos... — A-a-a. Nerimta firma, — (NUKELTA į 4 PSL.)
2 psE
TARYBINIS STUDENTAS
1966 metų balandžio
Tegul būna graži kaip pavasaris
MINSKO IR VILNIAUS STUDENTŲ DRAUGYSTĖ Taip norėtųsi pabūti kartu, pa vaikščioti Vilniaus gatvėmis ir pratęsti nebaigtą pokalbį. De ja. .. Laikas paspausti rankas ir pasakyti „Likit sveiki, balta rusiai44. Nutyla motorų burzgimas, ir mes, keli vaikinai ir merginos, liekam tuščiame Universiteto kie me. Praėjo diena, tokia, kaip ir visos. Gal tik saulės buvo dau giau, dangus giedresnis. Praėjo diena, bet Universiteto studentų širdyse ji paliko ryškų pėdsaką. Tad pakalbėkim draugiškai ir pasakykim savo mintis. PETRAS VAITKEVIČIUS (Uni
versiteto komjaunimo komiteto sekretorius): — Aš patenkintas šiuo susiti kimu. Svarbiausia, kad buvo ge ra nuotaika. Nenuostabu: juk' jaunystė myli dainą, šoki. ALMA KURPAITYTĖ (II kurso lituanistė), SKIRMANTĖ JANU TAITĖ (Interklubo pirmininkė):! — Mums, kaip ir visada, ne-! trūko naujų pažinčių, draugiškų pokalbių. Baltarusiai — linksmi žmonės.j Taip gali pasakyti kiekvenas, ku-į ris matė vikrų svečių šokį ari girdėjo dainą. O dainavo ir šoko 1 jie ilgai. Chorą pakeitė šokių ko lektyvas, liaudies instrumentų
UI
■ — Džiugu Jus matyti Lietuvos sostinėje. Malonu, kad Jūs tę siate ankstesnių kartų draugystę, sutvirtintą krauju, — kalbėjo rektorius prof. dr. J. KUBILIUS.
223 Minsko svečius pasitiko Universiteto komjaunuoliai. (Kal ba komjaunimo komiteto sekretorius P. VAITKEVIČIUS). orkestrą — vietnamiečių studen tų kolektyvas. Skambėjo nuotai kinga Snetkovo daina „KompanJero44 Ir Štrauso „Persų valsas44. Ilgų aplodismentų susilaukė deklamatorė Tamara Skudnaja, so listė Žana Monastyrskaja. Viet namietis Nguen Kuang Minas padainavo savo tautos liaudies dainą, o jo draugės pašoko. Skambėjo baltarusiškos, len kiškos, ukrainietiškos dainos, is panų šokis ir lietuviškas sukti nis. Savo programą svečiai bai gė liaudies šokiu „Levonicha44. Ačiū, Jums, draugai, už jau natvišką šokį ir dainą, už šypse ną ir juoką. . . Klausiausi koncerto ir nejučio mis kilo mintis. O mūsų studen tai? Kaip jie vertina panašius su sitikimus? Užkalbinu savo kaimy nę matematikos ir mechanikos fakulteto II k. studentę Emą RINKEVIČIŪTĘ. — Man labai patinka tokie su sitikimai. čia paprastai susiren ka žymiai daugiau studentų. Visi
nori pakalbėti su savo draugais, susipažinti. Gaila, kad ne visada taip būna. Skamba minskietiška O mūsų svečiai.. . Jų tiek daug — 223 žmonės. . . Sunku sužinoti kiekvieno nuomonę. tostą už tvirtą draug / Skaitytojų dėmesiui — kelios jų. TANIA GALYNKO (III G. RYLIUKAS (Minsko Univer torikė): siteto komjaunimo organizacijos — Patiko mums kav sekretorius): tų salėje, bet labiausiai — Ši draugystė sena. Tegul kimas. Mes buvom sužj lietuviai Ir baltarusiai būna kaip siminimui liks juostelė broliai ir seserys. daina (senovinis studen „Gaudeamus igitur44), ki NGUEN KUANG MINAS (IV sutikot. kurso fizikas): OLEGAS PETROVAS — Aš Vilniuje jau šeštą kartą, bet norėiau jį dar aplankyti. fizikas): — Patiko viskas, o Labai dėkingi, kad solidarizuojatės su kovojančia Vietnamo — lietuviškas alus. ŽENIA KAZIUKINAS ( tauta. Tikim, kad šią kovą laimė žurnalistas): sim. — Ruošiu radijo S. A. LYSENKO (Minsko Vals Norėčiau, kad susitiktu tybinio V. Lenino v. universiteto eteryje, bet ir Vilniuje dėstytoja, docentė): ke. — Yra politiniai, ekonominiai Tad iki naujo susitiki) Ir kitokie ryšiai. O mūsų ryšiai gai iš Baltarusijos! — draugystės. Tegul būna jie gražūs kaip pavasaris. Aš keliu S. RADISAL S
AMERIKOS PAŽANGIŲJŲ . LIETUVIU
Laikraščiui
METAI
Spaudos ištakos ir tradicijos KELI JAV LIETUVIŲ PAŽANGIOSIOS SPAUDOS BRUOŽAI 1879—1911 METŲ LAIKOTARPIU. Universiteto Kolonų salėje įvyko konferencija-minėjimas, skirta JAV pažangiųjų lietuvių laikraščio „Laisvė" 55 m. sukak čiai pažymėti. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos Draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio ša limis draugijos pirmininkas L. Kapočius, Universiteto dėstyto jai, žurnalistai, visuomenės at stovai, studentai. „Laisvės" jubiliejaus minėjimo proga padarytuose pranešimuose Br. Raguotis „JAV lietuvių pa žangiosios spaudos ištakos ir tradicijos", A. Kazlauskas „JAV lietuvių skaičius ir jų socialinė padėtis XX a. pirmoje pusėje", L. Petkevičienė „Pažangiųjų JAV lietuvių ryšiai su lietuviais emigrantais, gyvenančiais kitose pasaulio šalyse", L. Kapočius „Pažangiųjų JAV lietuvių ryšiai su Tarybų Lietuva" buvo gvilemigracijos denamos lietuvių priežastys, j JAV socialinės JAV lietuvių ryšių su Tėvyne raida, pažangiosios lietuvių spau rūpimi dos ištakos, sųlygos, klausimai. Konferencijos dalyvių vardu „Laisvei" buvo pasiųsta sveikinimo telegrama. Šiandienines Jungtinių Ameri kos Valstijų lietuvių pažangio sios spaudos, visų pirma „Lais vės“ laikraščio, ištakas tektų kildinti iš kelių šaltinių. Jos, pirma, sietinos jau su pirmai siais JAV lietuviškais laikraš čiais („Gazieta lietuviška“, 1879 m„ „Unija“, 1884 m., ypač „Lie tuviškasis balsas“, 1885 m.). Ant ra, jos labai artimai susisiekia su tokiais leidiniais, kurie savo laiku buvę pažangios krypties, yra kaitalioję idė'inę platformą ir programą, pagaliau netgi nu ėję į reakcijos pozicijas (pvz„ „Vienybė lietuvninkų“, 1886 m„ „Keleivis“, 1905 m. ir kt.). Tre čia, tas ištakas jau tiesiogiai sudaro darbininkiškos ir socia listinės krypties laikraščiai (pvz„ „Kova“, 1905 m. ir kt.). Jie vienokiu ar kitokiu mastu ir įtaka dar iki „Laisvės“ pasi rodymo (1911 m.) bus rengę Ir dėję tuos socialinius, klasinius, apskritai, idėjinius pagrindus, ku-
Kalba BR. RAGUOTIS riais remdamasi ir kuriuos to liau vystydama augo ir brendo dabartinė JAV lietuvių pažan gioji spauda. Kita vertus, jos vystymąsi ap skritai, šiuo atveju iki „Laisvės“, bus veikusi ir kitose vietose (Rytprūsiuose ir kitur, po 1904 m. Lietuvoje) ėjusi lietuvių spauda, konkrečiai, revoliucinė darbininkų bei socialdemokratų laikraštija. JAV lietuvių ir kitur leidžiamos lietuviškos spaudos tarpusavio santykiai, įtaka ir ryšiai mezgasi, jau pasirodžius „Aušrai“i, ypač „Varpui“2, ir to lydžio įgyja vis glaudesnes ir įvairesnes formas, ypač XX a. pradžioje ir 1905 —1907 metų revoliucijos laikotarpiu (V. Kap suko bendradarbiavimas JAV laikraščiuose „Lietuva“, „Kova“ ir kt.). JAV lietuvių veiklai ir spau dai, be abejo, įtakos darė tos ša lies gyvenimas, jos darbininkų judėjimas3. Tad JAV lietuvių spaudos ištakos ir tadicijos yra gana įvairi ir sudėtinga proble ma. Pirmųjų JAV lietuvių laikraš čių („Gazieta lietuviška“ bei „Unija“) kryptis I religinę-nacionalinę lietuvių ir lenkų vieny bę stabdė ateivijos diferenciją pirrrtiausia jos nacionalinį, so cialinį ir dargi kultūrinį sąmo nėjimą. Bet ir juose Jau paste bimi emigracijos idėjinio skirs tymosi reiškiniai. Jie „Unijoje“
iškyla jos leidėjų (M. Tvarausko ir J. Šliūpo) konfliktu iš es mės dėl laikraščio pozicijos re ligijos atžvilgiu. Šiame laikraš tyje būta kai kurių antiklerikalinių tendencijų, kurios ypač sustiprėjo „Lietuviškojo balso" (1885 — 1889 m.) veikloje. Šis, V. Kapsuko apibūdinimu, „radi VVU KOLONŲ SALĖ. Į iškilmingą „Laisvės“ laikraščio! kalusis“ laikraštis ypatingai dė mą susirinko gausus būrys dėstytojų, studentų. mėjosi religijos ir bažnyčios buities klausimais, demaskavo dvasininkiją kaip obskurantizmo, dvasininkiją ir klerikalizmą la moralinės ir kai kuriais atvejais biau ir giliau siejo su darbo giu. Neatsitiktinai JAV I socialinės apgaulės skleidėją. žmonių kovos ir socialinio išsi klerikalinė reakcija yri Antiklerikalinė - laisvamaniškoji vadavimo klausimais, darbinin savusi kai kuriuos to lail ir ateistinė šio leidinio publicis kų klasės vaidmenis ir so laikraščius (pvz„ „Lietu tika (J. Šliūpo, J. Andziulaičiocializmo idėjų skalbimų ir pob- balsas“, kaipo priešinu, i Kalnėno, J. Adomaičio-Šerno ir pagavimu. Kiti leidiniai („Aplui Rymo katalikų yra ii kitų straipsniai) remiama mate švieta“, 1892 — 1893 m„ „Lietu tas neg Bažnyčios“), i i rialistinės pasaulėžiūros princi va“, 1892 — 1890 m. ir kt.) į pir giau, religijos pagrindu pais. Tarpais religinių prietarų mąjį planą kėlė savišvietos ir rę pažangieji, tiksliau, la klausimai siejami su socialinio švietimo reikšmę, iš esmės ne niškieji, lietuvių emii sąmonėjimo ir darbininkų kla liesdami klasinės religijos pri sluoksniai XIX a. pabaig sės išsivadavimo reikalais!. Anti gimties, ribotai spręsdami reli XX a. pačioje pradžioje1 klerikalinė kryptis to meto JAV gijos ir visuomenės santy ir pirmąsias socialistines lietuvių spaudoje ypatingai pa kius, socialinėje srityje lik kurių iniciatyva bei jėgoi brėžtina todėl, kad emigracijos darni buržuazinio liberalizmo vo įkurti tokie laikraščii diferenciacija iš esmės yra pra pozicijose. Vienuose ir tuose pa „Pensilvanijos darbi sidėjusi ir ilgą laiką vykusi čiuose leidiniuose, keliant ir (1896 — 1898 m.), „Dari' (1902 m.) ir kt. Tad ant į sprendžiant religijos ir visuo būtent religijos plotmėje. Laisva manybė buvo bene ryškiausia menės, ypač darbininkų klasės, linės bei ateistinės JAI ir vis stiprėjanti lietuvių atei santykių klausimus, pasireikšda vių spaudos tradicijos ne vijos pasaulėžiūrinės, politinės vo arba vyraudavo vienos ir ki tinos, bet neatskiriamai < ir klasinės diferenciacijos for tos aukščiau minėtos tendenci su darbininkų klasės bu ma. JAV lietuviškoje spaudoje ji jos. Tačiau aptariamojo meto listinėmis tos laikraštijos reiškė įvairiais aspektais ir tu JAV lietuvių spaudos antikleri- mis ir tendencijomis. Tie ateistinė, kryptis tarpusavio sąsajos gana rėjo įvairius socialinius bei idė kalinė, ypač jinius akcentus. Vieni leidiniai sudaro vieną iš pirmųjų pagrin tingos ir jų prieštaringi („Vienybė lietuvninku“, 1890 — dinių ir pažangių tradicijų. Vie netgi priešingumai ypač 1393 m. laikotarpiu, „Nauja ga no ar kito to laikmečio laikraš kėja 1905 m. ir vėlesniu kotarpiu. Laisvamanybė I dynė“, 1894—1896 m„ „Ateitis“, čio pažangumo ar regresyvumo 1900—1901 m. ir kt.) kovą prieš kriterijus ir yra jo pozicija re(NUKELTA Į 3 PSL i
Daug ginčų ir kalbos iškilo tarp istoriko A. KAZLAUSKO ir žurnalisto ST. MAKAUSKO. J. GIRDVAINIO nuotraukos
L. KAPOČIUS dalinasi ml apie glaudžių ryšių svarbi! Tarybų Lietuvos ir JAV li<
1968 m. balandžio mėn. 12 d.'***^*^*'*^**^**'*'**'*^*'*^*^' TARYBINIS STUDENTAS'**^*^*^**'**^**-**>******^**^3 PUSLAPIS
Spaudos ištakos ir tradicijos (Atkelta iš 2 psl.) '
1
7
vo ribotais socialiniais ir nacio naliniais tikslais įnešė į besifor muojantį JAV lietuvių socialisti nį judėjimą (1905 m. įsikūrė Lietuvių socialistų partija nuo 1907 m. pasivadinusi Lietuvių socialistų sąjunga — LSS) smul kiaburžuazinių Ir sektantiškų bei nacionalistinių tendencijų, V. Kapsukas, nagrinėdamas LSS veiklą5, yra nurodęs JAV lietu vių socialistinio judėjimo sudė tingą ir prieštaringą vystymąsi, kuris atsispindėjo to laikotarpio socialistinės krypties leidiniuose („Kova“, ------1905 m., „Keleivis“, 1905 m. Ir kt.). Išskirtiną reikšmę LSS ir jos spaudos susikūrimui ir pobūdžiui turėjo 1905 — 1907 m. revoliucija , .... bei tie .._ svar_ būs poslinkiai, kurie JAV lietu vių judėjime Ir spaudoje atsira do su nauja emigracijos banga porevoliuciniais metais. Socia lizmo, kaip darbininkų klasės teorijos ir praktikos, skelbimas ir propagavimas JAV lietuvių spaudoje, tolydžio stiprėjęs, grynėjęs ir vystęsis, yra ypatingos reikšmės jos tradicija, į kurią tiesiogiai atsirėmė „Laisvės“ laikraštis Ir kiti leidiniai, spręs dami ir tokį esminį klausimą, kaip Lietuvos likimo klausimas. Gausi lietuvių išeivija JAV ir jos judėjimas nuo pat pradžių yra glaudžiai ir įvairiausiais
Sveiki, atvykę!“
n1
Toks šūkis praėjusį sekma dienį sutiko Teisės fakulteto studentus, apsilankiusius Ig nalinos rajono A. Mickevi čiaus vardo kolūkyje ir no rėjusius susipažinti su dar bo ir gyvenimo sąlygomis, kuriose vasaros metu dirbs ir poilsiaus, pasirašyti darbo sutartį. Į susitikimą su studentais, būsimais talkininkais, susi rinko didelis būrys kolūkie čių. Kalbėjęs kolūkio pirmi ninkas K. Kiseliovas papasa kojo apie studentų darbo ob jektus — vyrai statys kiauli dę ir veršidę, merginos dirbs ĮIcinkuose... Gyvenamosios i patalpos — prie ežero. Atsakomąjį žodį tarė Teisės [fakulteto komjaunimo orga nizacijos sekretorius J. Žilys. Jis padėkojo kolūkiečiams už Šiltą priėmimą, pažadėjo są žiningai dirbti, dalyvauti kol ūkio meno saviveikloje, pa skaityti paskaitų. Paskui studentai kon certavo. Iląai scenoje skam bėjo studentiška daina, mu zika, sąmojus. Atsidėkodami kolūkiečiai pakvietė svečius vakarienės. [ Draugystė, gimusi klube, i po keleto mėnesių bus su- ' tvirtinta darbu. Alf. VAIŠVILA (Mūsų koresp.)
ryšiais siejęsls su Lietuva, Jos) nrnhlomnmic problemomis Ir* Ir lilsimii likimu. Tnd Tad ir* ir 1 lietuvių spauda, atsiradusi JAV, besivystanti tos šalies Ir lietu vių emigracijos specifinėmis są lygomis, pasižymėjo tuo ypatin gu glaudumu su gimtuoju kraš tu. Kaip yra pažymėjęs vienas „Laisvės“ redaktorių A. Bimba, JAV lietuvių judėjimo labai svar bią ir charakteringą ypatybę ir sudaro būtent tai, kad lietuvių emigracijos susiskirstymas ir kova aštriausiai pasireiškia po žiūriu į Lietuvą ir jos gyveni mo raidą. Tokio aštrumo spau doje neturį netgi pačių Jungti nių Amerikos Valstijų vidaus ir užsienio politikos klausimų svarstymai. Kadangi aptariamuo ju laikotarpiu Lietuva buvo ca rizmo priespaudoje, tai JAV lietuvių spauda susiskirstė pa-1 gal tai, kokią poziciją ji užėmė i carizmo atžvilgiu. Tokie laikraš čiai, kaip „Lietuviškasis balsas“,1 atskirais laikotarpiais „Vieny-< bė lietuvninkų“ ir kiti, skelbė griežtą kovą prieš carizmą ir1 ypač jo nacionalinės priespau- į dos politiką. Šiuo atveju tektų pabrėžti, kad minėti leidiniai ca-1 rizmo atžvilgiu buvo nusitei-i kę aštriau ir kovingiau, ne gu tuo metu Rytprūsiuose ėję i laikraščiai, nekalbant apie kleri-f kalinę Jų srovę. Bet tos kovos tikslai daugeliu atvejų iki XX a.i pradžios JAV lietuvių spaudoje < iš esmės neperžengė lietuvių na cionalinio išsivadavimo judėjimo! principų. Tačiau Lietuvos nacio- j natinės bei tarpais socialinės laisvės skelbimas ir jos reikalą-1 vimas gausino , pažangiųjų JAV / patyrimą, lietuvių laikraštijos Kovos prieš carizmą ir Lietuklasiniu vos klausimas nauju, _____ požiūriu pradedamas aktyviau ir giliau kelti 1905 —1907 m. JAV lietuvių darbininkų spau doje. „Mes kovojam už Lietu vos nepriklausomybę. Mes de dam ton kovon paskutines jė gas, turime laikytis ir savo už davinio — įvesti socialistinę tvarką“. Lietuvos likimo ir jos socialinės santvarkos problema, kurią kėlė jau pirmieji JAV lie tuvių laikraščiai, vėliau sprendė klasiniu požiūriu socialistinės krypties leidiniai, tapo ir viena iš esminių „Laisvės“ ir kitų pa žangiųjų laikraščių problemų. Tai, žinoma, liečia ir vieną, iš lietuvių spaudos kūrimosi cent rų — Jungtines Amerikos Vals tijas ir ten ėjusią laikraštiją.
1 žr. „Aušra“, 1883, Nr. 2. 2 žr. „Varpas“, 1894, Nr. 5, V. 3 žr. A. Bimba, JAV darbi ninkų judėjimo istorija, V., 1963. 4 zr. „Lietuviškasis balsas“, 1888, Nr. 5. 6 „Kova“. 1906. Nr. 27. 6 V. Kapsukas, LSS bren dimas, — Raštai, t. 6, V., 1963, p. 331.
Gamtos apsaugos problemos jaudina 1 O A v i !<-»«- ■ ctnr i t -» A«*l ■ m-.I1m-.-x t — *. i — žmonijos istorija visada betar tarybos posėdį galima m-...-. pava skeptiškai*1." žiūrinčių į jos veiklą. piškai siejosi su gamta. Iš jos dinti naujo kelio pradžia. Posė O gal jie teisūs7 Juk anksčiau žmogus imdavo visa, kas jam bu dyje buvo išrinkta draugijos ta draugijos veikla apsiribodavo vo reikalinga. Tačiau gamtos iš ryba (I. Bartninkaitė, A. Buraga, brakonierių gaudymu, Vingio K. parko žalumynų apsauga, (och, tekliai, kažkada atrodę neišsen R. Baieišis, D. Dainauskaitė, kami, staiga pradėjo katastrofiš Dumčius, G. Motuzą, P. Osimas) ir tie nedorėliai vaikėzai) paukšte kai mažėti. Todėl iškilo būtinybė konsultacinė taryba (doc. M. Iva lių ir žvėrelių maitinimu žiemą, išsaugoti gamtos turtus. Gamtos nauskienė, doc. V. Chomskis, GF bet dabar, peržvelgus draugijos apsauga greitai išaugo į atskirą dekanas č. Kudaba, doc. V. planus, prisiminus karštus dis mokslo sritį. Kondratas, dėst. A. Levickas, putus, peršasi mintis, kad drau vyr. lab. R. Baieišis). gija praplės savo darbo rėmus. Užtroškusios žuvys, dūmų nu Kokius uždavinius spręs Gam nuodyti medžiai, brakonierių iš tos Apsaugos draugija? Ne pas E. LEKEVIČIUS, naikinti paukščiai, žvėreliai, ir laptis, kad ir dabar yra draugų, G F II k. biologas pagaliau plikos kalvos ten, kur kažkada žaliavo miškai, — tai vis grubaus elgesio su gamta faktai. Gamtos apsaugos problemos seniai jaudino mūsų studentus. 1961 metais įsikūrė Universiteto Gamtos Apsaugos draugija. Per šiuos kelerius metus ji patyrė Sausis, 4 d., ........5. sužavė- mis reikėjo dirbti, o pavogtas daug „krizių“. Buvo laikas, kada jau savo kuklumu ir paslap- iš poilsio valandas — atiduo- i draugijai atstovavo tik... pirmi tingumu, Tris kartus pabu- ti mokslui. ninkas. čiavo.. .“ Pagaliau P. pradėjo smukti j Visai neseniai įvykusį bendrą Sausis, ____ . charak_ į purvą — kasdien vis gi- ■ | ■ Gamtos Apsaugos draugijos ir teristikos. S. — mažai geria, lyr ir gilyn, o Jūs šalia savo Į Gamtos fakulteto Mokslinės bet rūko. E. — geria ir rū bučinių šaltai rašėte: „Tegul!“ Į ko“ ir t. t. Studentiškos pertraukos me- Į Sausis, 6 d., „. . .tur būt, tu, kada Jūsų paklausdavo, ar ! mesiu Universitetą. Tokie vi ruošiatės egzaminams, ar 1 si lengvabūdžiai ir nerimti. daug mokotės, atsakydavote: i Girdėjau, kad šios rūšies — Ką tu, aš net nepradė- j specialistai visi tokie. Prisi jau — dar yra laiko! eis keisti... Tiesa, P. apta Meluodavote! rėm su merginomis... Slysta. O popietės prabėgdavo prie i Tegul!“ knygų. Tai labai puiku. Gau- j Praėjo keli mėnesiai. Dau nate padidintą stipendiją, ■ i gelis dienoraščio minčių iš- Taip. Tu penketukininkė ir ■ | ■ blanko, Tačiau keletas eilu- svarstai: „Kaipgi aš galiu i■ čių įstrigo. Ir rašau ne dėl prieiti prie to žmogaus? Kaip | savo i to, kad prajuokinčiau skaity jį priversti pergalvoti Nuoširdus ačiū už pakvietimą toją bučinių statistika arba poelgius? Gal auditorijoje ar ’] parodyčiau savimylą bei ne šokių salėje? Ne! Jūs geriau i dalyvauti „Vyrai nuo Nemuno" kuklią asmenybę. Ne! mesite Universitetą, negu tai | skyriuje. Pasistengsiu rašyti P. slydo iš tikrųjų. Nese padarysite. daug ir, jeigu pavyks, įdomiai. niai jį svarstė komjaunimas Abejingumas — tai ir |m. už girtuokliavimą ir nekul veidmainiavimas. Neabejoju, ■ i Karių-parašiutininkų gyvenimas tūringą elgesį Prisiminiau Per paskaitas kalbate apie | yra toks, apie kurį galima kal vieną dienoraščio žodį: „Te komunistinę moralę: bičiuliš- i bėti diena ir naktį. Kuo toliau, gul!“ O jeigu ne šitas žodis?! kurną, broliškumą, o rašote | Dienoraščio autorė ir P. ir galvojate: „Tegul!“ Tai pa- į tuo vis labiau aš įsitraukiu į šį žmonės i mokosi vienoje grupėje. Ne vojingiausia. Tokie gyvenimą ir vis aistringiau pa vieną vakarą R. matė, kaip šalia puikių frazių kažką i milsiu šuolius su parašiutu. At draugas išgėręs ateidavo į šnibžda gyvenimo užkulisiuo- Į se ir nenori pasižiūrėti tiesiai Į šokius, savo elgesiu sukel rodo, šokinėčiau kiekvieną die damas daugeliui pasimėgavi į akis. Registruoja kitų klai- I ną. Kario-parašiutįninko tarny mo šypsenėlę. Šypsojosi Ir ji. das f savo „archyvus“, o pa- ' ba grūdina sveikatą, ugdo drą Tegul! . . tys bijo bent pusę žingsnio i Po svarstymo P. sutikau išeiti į priekį. są, ištvermę, ryžtą ir šaltakrau Pro tavo akis praslenka I rūmų koridoriuje — nuotai jiškumą. aplaidumas ir nekultūringu- j ka buvo drumzlina. — 0 vis tik nemalonu, — mas, o tu vis klausi savęs: i Kareiviško gyvenimo dėka aš pasakė P., — dabar man dvi „Ką apie mane pagalvos kiti? | spėjau aplankyti beveik visą dešimt šešti metai. Septyne „Eini gatvėje su mergina Ir i rius metus dirbau gamykloje, abejoji: „O ką dabar galvoja j Vidurinę Aziją. — visur te ir draugai?“ O kurgi i ir niekas man į anketą nera- tetos šinėjo papeikimų. O gal ir pradingsti pats? Principingu- j ko pabuvoti, visur teko pasi gerai?! Panašūs dalykai su mas? Ir jeigu tu ruošiesi lyg i žvalgyti. ki- j stabdo ir priverčia nuodug manekenas su diplomu šenėje palikti Universitetą, i niai pagalvoti. .. Todėl pakvietimas į „didžiąją Ir P. galvojo. Gal jis sten tai geriau kitiems palik dip- | gėsi prisiminti tėvus? Tai pa lomą! auditoriją" man ypač malonus: Štai kodėl aš prisiminiau jni daryti buvo pernelyg sunku. Juos nusinešė karo ugnis. vieną, kažkada skaityto die- i aš turėsiu apie ką papasakoti. Paskui vaikų namai ir sava noraščio žodį! V. JASKUTĖLIS rankiškas gyvenimas. DienoPetras LUNYS,
Ar sugebi būti atviras?
S
Gvardijos jaun. seržantas'
Aidint estradinei muzikai, pamažu gęsta ram pos šviesa, ir į Olimpą užkopia šeši dievai. Jie didžiai pergyvena dėl Infantiliados salos gyven tojų likimo, kurioje seniau klestėjo menas, kul tūra, kunkuliavo gyvenimas. Dabar gi visa tai apmirė. „Infantiliadoje" nupiešti septynių brolių — stu dentų charakteriai. Taiklios detalės, aštrios frazės padėjo sukurti nuostabiai įtikinamus „šių dienų herojų" paveikslus. Nusileidus uždangai, pajunti, kad atėjai ne vien tiktai pasijuokti, o pamatei tokius žmones, kurių neturėtų būti. Kodėl jie tokie? Kaip elgtis su šiais tipais? Vyti? Ne. O gal... I. Stravinskienės vadovaujama meninė agitbrigada kelia gana rimtus mūsų studentiško gyveni mo klausimus, todėl, be abejo, pasižiūrėjęs šios programos, ne vienas susimąstys ir, ko gero j mū sų nūdieną pažiūrės be šalto abejingumo, nepra eis pro tuos, kurie trukdo žengti į priekį, augti ir progresuoti.
SKAUDU IR PIKTA u 0 0
o o o o
o o o o o o o o
Jau penkiolika metų, kaip dirbu mokykloje, bet nieka da neužmirštu mielų širdžiai auditorijų. Kai turiu progos nuvažiuoti į Vilnių, visada, nors ir labai neturėdama lai ko, bėgu į senus Universite to rumus, praeinu pro Isto rijos ir filologijos fakultetą, taip artimą ir savą, prisime nu savo puikiuosius dėstyto jus — mūsų dekaną doc. E. Meškauską, prof. K. Kor saką, prof. V. Mykolaitį-Puti ną, doc. J. Lebedį ir kitus, kurie mums įskiepijo meilę literatūrai, darbui, žmogui, Mūsų gyvenime kasdien pastebima naujų gėrio daigų. Laikraščiuose mirga skelbi mai „Rasta piniginė su pini gais, atsiimti nurodytu adre su“. Autobusai be kontrolie rių, krautuvės be pardavė jų, — visa tai rodo išaugusį tarybinių žmonių sąmoningu mą ir kųjtūrą. Tačiau neseniai lankydamasi Universiteto rūmuose, buvau liudininke tokio atsitikimo, kuris mane giliai sukrėtė. Jaunuolis, atėjęs į Universite tą, pasiėmė nuo staliuko laikraštį „Tarybinis studen tas“ Ir ne tik nepadėjo pini gų, kaip kiti studentai, bet dar susibėrė į saują kapei kas, esančias ant stalo. Sugė dintas Jis nenoromis padėjo „grobį“ atgal ir kaip kulka iššovė pro duris. Kur šio jaunuolio kokia jo moralė? Tokios Skaudu ir pikta, piktžolės turi būti greičiau išrautos iš mūsų gyvenimo. V. GUMBINAITĖ, 1950 m. laidos absolventė, Panevėžys, V vidurinė mokykla
_ T_ . _ _ . INFANTILIADOS DIEVŲ POSĖDIS: — Aš siūlau sudaryti jiems dievišką grupės darbo planą.
— Ačiū! Jūsų vadovaujama meninė agitbrigada atlieka tikrai didelį komjaunuolišką darbą, — už Šaunų progra mos paruošimą autorei I. STRAVINSKIENEI dėkojo Uni versiteto komjaunimo komi teto sekretorius P. Vaitkevi čius.
BESPALVIS: Sapnuoti pančeką suiopytą ar sueiti a volą reiškia neinatonuma su valdiškom asabom. DĖDĖ: — Aha. Vadinasi, gali būt komisija. Gerai, kad perspėja!.
Kur jus, dėstytojau? Krepšinis ir teisėjavimas Baigiasi antra krepšinio tarpfakultetinių varžybų savaitė. Kol kas pagrindiniai favoritai — Medicinos ir Ekonomikos fakul tetai. Tačiau ir kitų fakultetų krepšinio komandos pasižymi darniu žaidimu ir gera kamuo lio valdymo technika. Nežiūrint gero žaidimo lygio, yra ir trūkumų. Varžybos orga nizuotos blogai, komandos netu ri aprangos, teisėjavimas pasi baisėtinas. Apogėjų pasiekė balandžio 8 d. įvykusios varžybos. 20 vai. turėjo susitikti IFF-FMF mergi nos. Tačiau varžybų teisėjas A. Pupelis (GF) pasirodė 20.10 vai., o varžybų vyr. teisėja J. Daktaraitė — tik 20.30 vai. Komenta rai nereikalingi. Todėl tenka konstatuoti, kad teisėjai paren kami skubotai. Kai kurie neži no net elementariausių žaidimo taisyklių arba pasižymi nesąži ningumu hneprincipingumu. Tas pasakytina ir apie varžybų vyr. teisėją J. Daktaraltę. Jei komandos atstovas ateina pasi tikslinti tvarkaraščio, ar ko nors išsiaiškinti. JI, užuot kalbėjusi žmoniškai, laido kandžias pasta bas Ir niekam nereikalingas rep likas.
Varžybų
protokolai
vedami
netvarkingai: Juose nėra ko mandų atstovų ir teisėjų parašų. Vien tik per susitikimą pasikei tė du protokoluotojai. Pažvelkime į teisėjavimą. IFF Ir FMF varžybų metu aikštės teisėjas buvo dėst. R. Žilinskas (kai tuo tarpu pagal visas tai sykles teisėjauja du aikštės tei sėjai.). Protokolavo A. Pupelis, o laikrodininku buvo to pačio fakulteto (FMF) Sporto Tarybos pirmininkas V. Maknys. Atseit, jo komanda žaidžia, ir jis tei sėjauja. Gal būt, tik todėl II kė linys tęsėsi... 13 minučių. Neparuoštas rungtynėms ir in ventorius. Mat, rinktinės kamuo liai yra užrakinti, o budintis dėstytojas rakto neturi. Todėl ir teko žaisti kamuoliu, už kimštu vinimi. O kas gali būti tikras, kad tokiu kamuoliu žais dami žaidėjai nesusižeis?! Prieš akis dar daug tarpfakultetinių varžybų. Tenka su ap gailestavimu prisipažinti, kad Universitete sportas nėra popu liarus tik todėl, kad rungtynės ruošiamos paskubomis, neatsa kingai, be reklamos. Sporto klu bo valdyba turėtų rimtai susirū pinti Ir padaryti išvadas ateičiai. J. GINEIKA, IFF Sporto Tarybos pirmininkas
(ATKELTA iŠ 1 PSL.) numykia treneris ir nusisuka. Bet busimasis sporto meistras čiumpa j J ui rankovės. — Jaunuoli, tai yra, vyriški, — šypteli treneris. — Jūs jau pasenote. Laikas pailsėti. Ir jaunuolis patraukia į arti miausią kavinę prisiminti savo buvusių sportinių dienų. Kaip tokiu atveju pasielgtų irklavimo treneris PAULIUKONJS, kurio sekcija panaši į dūz giantį avilį? Jis nedvejodamas priimtų ir šią, norinčią triūsti bi tutę. Su atsidavimu ir meile spor tui dirba dėstytojai drg. drg. B. Majorovas, V. Mikėnas, S. Ba toras ir kiti. Fizinis lavinimas figūruoja tvarkaraščiuose kaip privaloma dėstomoji disciplina. Bet išeini iš užsiėmimų — ir verkti norisi: visi šonai gelte gelia. Tada ir pa galvoji: tegu bala tą sportą, ge riau paknarksiu, užsikoręs ant „kakalio". O ko stebėtis? Trijų kursų stu dentai vienu metu užsiiminėja 104 m2 ploto salėje. Konferen cijose jau buvo kalbėta, jog kiekvieno fakulteto sportiniam gyvenimui vadovaus sporto ka tedros dėstytojas. Deja, nuo 1965 m. spalio mėnesio filologai savo kieme jo taip ir neišvydo. Studentai fakulteto sportinio gy
venimo reklama negali skųstis. Čia išreklamuojamos net drau giškos varžy bos. Perskaitai to kį skelbimą, ir tuojau pat kyla klausimas: o kur tarpfakultetinės varžybos, kurios turėjo įvykti dar žiemą? (Įvyko tiktai tinkli nio, stalo teniso ir imtynių). Nuėjau į vienas tokias „drau giškas" varžybas ir pamačiau gražų vaizdą. Filologai žaidė su XV vidurinės mokyklos krepši ninkais. Vyrai laksto, panarinę galvas, o rezultatas auga „prie šo" naudai. Pertraukos metu išgirdau tokį pokalbį: — Tu išlėksi iš Universiteto, mulki, — drebia vienas filologas savo draugui. — O tu prieš tai gausi nokau tą, — atkerta šis ir šypsosi pa tenkintas. Po tokio pokalbio varžybų ga las, manau, buvo aiškus. Matyt, rungtynėms turėtų vadovauti at sakingi žmonės iš sporto ka tedros. Tada gal Ir nebūtų pana šių „konfliktų". Mat, IFF krep šininkai turi vieną silpnybę: visi jaučiasi gerai žaidžią ir visi nori vadovauti. Tad laukiame Jūsų, draugai at sakingieji. Ir tikime, kad mūsų sportiškos nuotaikos nesudrums „pavasario lietūs ir blogas oras" P. JANKAUSKAS
Pamiršta moralė ir etika
JŪRATĖS, BEIESKANCIOS KASTYČIŲ
IEŠKOKITE DŪDORIAUS! Arba % studentų nesiplauna ausų, arba trimitininko plaučiai netikę! Rytinio trimito negirdi beveik visi, o pramiegojusiems keliami tikri pogromai. Kažin, ar ne laikas bendrabu čio Nr. 3 Tarybai prisiminti: dabar pavasaris, studentai džiau giasi juo, todėl rytinis trimitas turi būti ypač skardus.
Sj kartą pavyko. Į bendrabu tį Nr. 3 atslinko vagys-lšdaigininkal. Dingo bendrabučio gy ventojų sąrašas ir budėtojų re gistravimo knygos. Mat, Petraitis (MMF, IV k.) nuo 4 iki 8 vai. „budėjo" lovoje.
Pavasaris... Visos nori mylėti, visos nori tekėti... Štai Ir surengė bendrabučio Nr. 2 54 kambario merginos sužadėtuves (tiksliau išgertu ves) su Vilniaus miesto jau nuoliais, kurių pavardžių kol kas, atseit, nežinančios. Ką gi, būna ir taip, o kartais dar blogiau pasitaiko. Ar ekono miška kelti tokius pobūvius, ar ne, spręsti šį kartą sun ku, nes susiuostymą ruošė ekonomistės. Štai jos: R. Cižinauskaitė, R. Normanskaitė (I k.), L. Baranauskaitė, G. Noreikaitė, F. Prokofjevą ir E. Skrebutėnaltė (IV k.).
VAIZDELIS IS NATŪROS
ĮĖJIMAS LAISVAS „Slankioja visokie, o paskui maudymosi kostiumai dingsta", — jau kelintas mėnuo bendra butyje Nr. 6 gyvuoja ši patar lė. Mat, budėtojas užsidaro ma žyčiame kambariūkštyje ir kaž ką. .. saugo, nors greta yra tik tai vienas gyvenamas kambarys, o Į kitus — Įėjimas laisvas ir nepunktualus. . t
KOVOJA, KAIP KAS IŠMANO Gėdos jausmas nesvetimas Ir tinginiams. Tačiau keistai jie kovoja su savo silpnybė mis. Štai kad Ir II kurso me dikės I. Jablonskytė ir A. Narsutytė ėmė ir išbraukė sa vo pavardes iš fakulteto „Komjaunimo prožektoriaus". O kas iš to?
„Durnius" — lošimas geras. Štai, vieną gavo tas, o sekantį — jau kitas, tik, deja, trečio „dur niaus" jau niekas nesuspėjo gauti: Į kambarį nelauktai įgriu vo Draugovės tarybos nariai, o „azartai" (I k. istorikai K. Ber notas, A. Grumskis, G. Kavaliaus kas, St. Mažeika ir R. Rekašius) iš to netikėtumo net savo pavar des pamiršo.
Paskutiniame mūsų laikraš čio numeryje „KOMJAUNI MO PROŽEKTORIAUS" sky riuje buvo išspausdinta kriti nė medžiaga „Daina ir žmo gus". Laikraštis kritikavo an sambliečių Linos DUDLAUSKAITES ir Violetos DRUŽINSKAITES grubumą bei stačiokiškumą savo drau gų ir svečių atžvilgiu išvykos į Minską metu. Iškilo audra ansamblio dai nininkų ir šokėjų susirinki me, kuris Įvyko praėjusią sa vaitę. Tačiau... Netgi Družinskaitė nebuvo išklausyta iki galo. Nei vienas iš stu dentų neįvertino draugių po elgio, o jos paskendusios užuojautoje per petį šypsosi Ir mėtė vis gausesnes repli kas. Atrodė, jog vyksta ne svarstymas, o autoriaus teis mas. Vieni laikėsi nuomonės — asmeniškumas, kiti be paliovos kartojo „išmintin gus" posakius, kad paukš čiai savo lizdo neteršia, (mat, autorius — ansamblie tis), kad šiukšlių nereikia išnešdinėti. Peršasi klausimas: „Kam dtaugal, Jūs leidžiate joms veistis? Reikia jas deginti, o ne gyventi šiukšlyne, užsira kinus duris. Kandžios repli kos, svečių Įžeidinėjimas, rū kymas — ne atsitiktiniai da lykai. Jie išplaukia iš elge sio ir kultūros supratimo. Ir čia kaltas šaltas abejingumas tų, kurie, dėdamiesi kovojan čiais už kolektyvo garbę, drabstosi purvais. — Štai keletas pavardžių, kurias mes išbraukiame iš an sambliečių sąrašų, — sako ansamblio vadovas drg. Alg. Balčiūnas straipsnio autoriui. — Apie tai rašykite. Apie ką rašyti? Kad šie žmonės pareiškė norą nebūti šiame kolektyve. Juk ne braukymuose kolektyvo draus mė. Džiugu, kad ansambliečiai vadovaujasi šūkiu „Drauge audroj, drauge kovoj, visi už vieną, vienas — už vi sus". Be abejo, jie teisingai Įvertins priekaištą jų kolek tyvui. D. ALIJOŠIUS, P. KIRSTUKAS (Mūsų koresp.)
Šių metų kovo 31 dieną mes netekome savo draugės Birutės VAINYTĖS. Birutė mokėsi Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto Chemijos fakulteto penktame kurse. Nelaukta Jos mirtis labai sujaudino visus Ją pa žinojusius. Draugai Birutę mylėjo, kaip gerą draugę, dėstytojai, kaip gerą ir sąži ningą studentę, kuri visada buvo mokslo pirmūnė, aktyvi visuomenininkė. Birutė labai mėgo turizmą, orientacijos sportą, š'oje ša koje Ji buvo pasiekus? gražių laimėjimų, kurį laiką vadova vo Universiteto Turistų klu bo darbui. Šviesus Birutės VAINYTĖS atminimas amžinai išliks mūsų atmintyje. GRUPĖS DRAUGAI
MIELI TĖVELIAI VAINIAI, liūdime Ir užjaučiame Jus, netekus dukros ir mūsų ge ros mokslo draugės. CHEMIJOS F-TO KOMJAUNIMO BIURAS
Penkto kurso chemikei Bi rutei VAINYTEI žuvus, reiš kiame gilią užuojautą jos tė veliams ir artimiesiems. CHEMIJOS FAK. DEKANATAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS
Birutei VAINYTEI žuvus, Jos tėvelius ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu su jais liūdi UNIVERSITETO TURISTAI
Docentą Stanislovą LA ZUTKĄ, jo tėveliui mirus, nuoširdžiai užjaučia REKTORATAS, ISTORIJOS, IR FILOLOGIJOS FAKULTETO DEKANATAS, ISTORIJOS KATEDRA IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS
Ekonomikos fakulteto V kurso finansų ir kredito spe cialybės studentei Elenai PA KALNYTEI, jos mylimam tė veliui mirus, gilią užuojautą reiškia GRUPĖS DRAUGAI IR VADOVAS
Nuoširdžiai užjaučiame Adą GENELYTĘ, jos mylimam bro liukui mirus. EKONOMIKOS FAKULTETO PRAMONĖS PLANAVIMO SPEC. I KURSO STUDENTAI
Nuoširdžiai užjaučiame lietuvių kalbos ir literatūros specialybės IV kurso studen tę Adą ŠVELNYTĘ, Jos myli mai mamytei mirus. KURSO DRAUGAI
Studente, jei nori gauti kelialapi į sanatoriją III me tų ketvirčiui, paduok pareiš kimą studentų profkomitetui iki š. m. balandžio 28 d. VVU STUDENTŲ PROFKOMITETAS
—--- --------- —--------- --- --------
oooooooooooooooooooc Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorė D. Zenkevičiutė. Musų adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3.
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. TIRAŽAS 2500 EGZ. LV 08994
Užs, Nr. 2652