r !
cam/Binis scu nencas I visą 5ALiąpROL€canai,vi€nyKire5!
f
t LEIDŽIAMAS NUO 1959 METŲ \ BALANDŽIO 15 D.
t f \
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ niversiteto
rektorato,
partijos,
komjaunimo ir
auja veiklos programa 1986 m. kovo 6 d. baigė darbą KP XXVII suvaž'avlmas. Į isiją Jis įeis, kaip persilaužimo les, partijos gyvenime suvaivlmas, novatorių suvažlavis. >u dideliu susidomėjimu dautūk‘dantinis Universiteto ko. tyvas, visi tarybiniai žmonės ;ė TSKP XXVII suvažiavimo bą. Susirinkimuose, politiose pašnekesiuose, senosios na Mater dėstytojai, profesoi, studentai vieningai ir karšpr'tarė TSKP Centro Komi> Politinio pranešimo teigi ąs ir išvadoms, suvažiavime elkštoms mintims. rSKP XXVII suvažiav'mas pagė ir priėmė leniniškai drąrealistinę, mobilizuojančią kvepiančią kovos dėl komuno, taikos ir pažangos idealų nfo strategiją. abartinlame sudėtingame, per. įžlmo etape, susidarius kokyal naujai situacijai šalyje ir lulinėje arenoje, suvažiavidar kartą pademonstravo ų partijos Ištikimybę mark iu! — leninizmul, jos suge na giliai įprasmini' ir realisil įvertinti padėtį, tinkamai mokyti iš patyrimo, rasti būpribrendusioms problemoms esti, įveikti visa, kas pa, kas atgyventa. «P XXVII suvažiavimas ikė išsamią pagrindinių danio pasauiio vystymosi tenijų ir prieštaravimų anal'zę, nimus ir išvadas. Suvažiavipažymėjo, kad XX amžiuje ’ga ir socializmas neatsieSociąlizmas nuolat tobulivisuomeninius santykius, tingai gausina pasiekimus, a savo pavyzdžio jėgą ir amumą, demonstruoja realų gyvenimo sanklodos burna. !■ Tuo pačiu socializmas vis tvirtesnę užtvarą karo iltarizmo, reakcijos ir smurleoiogijai ir praktikai, vineapykantos žmogui foraktyviai prisideda prie tjos socialinės pažangos, 'atiavimas visapusiškai, lė tai objektyviai ir reikliai lizavo partijos ir šalies gy■a, nužymėjo vystymosi gai. •eičial. Suvažiavimas pat"> TSKP Centro Komiteto m koncepciją spartinti šaac'allnj ir ekonominį vysDarbo žmonės šj partijos l'nj kursą priima kaip reinlo pobūdžio, neregėto Praktinių veiksmų progra*j°s tikslas yra pasiekti, konomika būtų itin gerai 'nota ir efektyvi, turinti kiškai išvystytas gamybi^as> brandžius socialistld®ybinius santykius, suūkio mechanizmą, ’nsiu liaudies ūk'o intenno svertu partija laiko mokslinės-techninės 08 supratimą, naujų kartų ‘“s, didžiausią našumą ir
efektyvumą užtikrinančių iš principo naujų technologijų pla tų diegimą. Iškeltas uždavinys — atlikti visapusišką liaudies rekonstrukcijų ūkio techninę mokslo remiantis naujausiais ir technikos laimėjimais, Suvažiavimas nurodė, kad būtina energingai orientuoti mokslą Į liaudies ūkio techninio moder nizavimo reikmes, glaudžiau sie ti jį su gamyba, naudoti šiais tikslais naujas, pasiteisinusias integracijos ir sąveikos formas, sparčiau diegti tyrimo rezulta tus į praktiką, padidinti akade minių ir šakinių institutų darbo, aukštųjų mokyklų mokslinio po tencialo efektyvumą, pagerinti rengi mokslininkų pamainos mą. Suvažiavimas patvirtino pla čią spartaus liaudies gerovės kėlimo programą. Kartu suvažia vimas pažymėjo, kad liaudies gerovės pakėlimas j kokybiškai naują pakopą neatskiriamai su sijęs su kiekvieno darbuotojo, kiekvieno gamybinio kolektyvo darbo ir visuomeninės veiklos efektyvumo didėjimu.
Šalies vystymosi spartinimo strategija reikalauja toliau tobulinti visuomeninius santykius, atnaujinti politinių ir ideologi nių institutų darbo turinį, for mas ir metodus, plėtoti socialis tinę demokratiją. Suvažiavimas karštai pritarė Centro Komiteto priemonėms, nukreiptoms visuo meninei politinei sistemai tobu linti, Taryboms, profsąjungoms, komjaunimui, darbo kolektyvams, liaudies kontrolei aktyvinti, vie šumui plėtoti. Kuriamoji tarybinės liaudies veikla vyksta, esant sudėtingai tarptautine' padėčiai, kai agre. syviausi imperialistiniai sluoks niai didina karo grėsmę. Atsi žvelgdamas į tai, suvažiavimas numatė svarbiausią TSKP užsie nio politikos strategijos tikslą — užtikrinti tarybinei liaudžiai galimybę dirbti tvirtos taikos ir laisvės sąlygomis. Magistralinė partijos veiklos tarptautinėje arenoje kryptis ir toliau bus ko va pr'eš branduolinį pavojų, už taikos Išsaugojimą ir stip rinimą. TSKP XXVII suvažiavimas pa rengė didingą komunizmo kū rimo ir taikos išsaugojimo prog. ramų. Mes esame d'deiio kelio pradžioje. Laukia sudėtingi dar bai, reikšmingos permainos, ku rios iš kiekvieno pareikalaus at kaklumo, valios, drąsos atsisaky ti visko,kas atgyveno, mąstymo ir darbų inercijos. Svarbiausia šiandieną, kad ta konstruktyvi dvasia, reiklumas, organizuotu mas ir dalykiškumas, kurie vy ravo suvažiavimo dienomis, tap. los norma. A. PAULAUSKAS
WU partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas
VALSTYBINIO V.
KAPSUKO
t
Nr. 10(1349)
1986 M. KOVO 18 D. ANTRADIENIS
KAINA 2 KAP.
profsąjungos komitetų savaitrastis
Mūsų respublikoje pedagogus ruošia Vilniaus universitetas ir pedagoginiai institutai. Ir nors nusipelniusio mokytojo ar moky tojo metodininko vardus daugiau, šia turi pedagoginių institutų auklėtiniai, nereiškia kad peda goginius institutus baigę mokyto jai dirba geriau, negu Univer siteto auklėtiniai. Man dažnai tenka lankytis respublikos mokyklose, stebėti Universiteto auklėtinių — fizikų darbą. Pirmaisiais darbo metais jie junta pedagoginių ir metodi nių žinių stoką, sunkiau sekasi dirbti su klase. Dalis susidūrę su pirmaisiais sunkumais nuleidžia rankas ir palieka mokyklą. Ta čiau tie, kurie pamėgsta pedago go darbą, greit užpildo pedagogi nio ir metodinio paruošimo spra gas ir dažnai dirba geriau, ne gu pedagoginių institutų auklėti niai. Čia įtakos turi tai, kad WU auklėtiniai gauna daug fi zikos žinių ir eksperimentinio darbo įgūdžių. Tačiau faktas be
gauti šiuolaikinės žinias ir gerą praktinį parengimą. Tuo tikslu reikia pertvarkyti pedagoginių aukštųjų mokyklų mokymo pla nus ir programas, glaudžiau sie ti juos su gyvenimo reikalavi mais. Fizikos fakultete jau pradėta dirbti gerinant pedagogų ruo šimą. Tam pasitarnauja ir nauji mokymo planai. Jau nuo antrojo semestro įvesta pedago ginė mokomoji praktika. Siek tiek padidinamas valandų, skirtų fizikos mokymo metodikai skai čius, ji papildoma informatikos ir skaičiavimo technikos panau dojimo metodika. Mokymo plane numatyta auklėjamojo darbo metodika. Mokymo planas skiria 370 vai. spec. kursams ir 390 vai. spec. darbui, laboratorijose, įvestas techninių mokymo prie monių kursas. Dar nesiryžtama organizuoti atskirų busimųjų pedagogų gru pių. Vis dar .norima derinti pe dagoginį studentų ruošimą su
I JJ ]
absolve'ntams naudotis miesto ar rajono filmotekomis. Mokyklų re forma kaip t'k didelį dėmesį ski ria fakultatyvams. Todėl ir spec. kursų metu reikia pateikti me džiagą, kuri tiktų fakultatyvui. Mūsų studentai turėtų būti ge riau paruošti dirbti mokyklose, kuriose sustiprintus fizikos ir matematikos dėstymas, supažin dinti su fizikos dėstymo proftech. ninėse mokyklose specifika. Mokymo plane siūlomi logi kos, fizikos istorijos ir metodo logijos, gamtos mokslų filosofi nių klausimų fakultatyvai. Pe dagoginių grupių studentams juos reiktų padaryti privalomus. Reikalinga ir astronomijos dės tymo metodika. Pavedus pedagogų ruošimą v'enai katedrai, pagerėtų ir idė jinis auklėjamasis darbas. Mokyklų reformos dokumentai sako, kad universitetai turėtų didinti pagalbą pedagoginėms aukštosioms mokykloms plėto jant mokslinius tyrimus, keliant
PAS FIZIKUS-PERMAINOS ka faktu: Universiteto absol ventų - fizikų, „pabėgusių" iš mokyklų, procentas dides nis, negu pedagoginių ins titutų auklėtinių. Tikriau siai, tai ir mūsų dėstytojų kal tė — psichologiškai neparuošėme studentų darbui mokykloje. Juk iki šiol visi fizikai buvo ruošia mi pagal vienodus visiems moky mo planus. Studentų skirstymas į gamybinį ir pedagoginį profilį buvo formalus. Tik skirstymo į darbą metu paaiškėdavo, kam teks dirbti mokytojais. Taip buvo. Bet mokyklų re forma verčia keisti specialistų ruošimą, labiau jį diferencijuoti. Reforma parodė, kad būtina at. sižvelgti į tai, kad vyksta gilūs pertvarkymai visose žmonių gy venimo sferose — materialinėje gamyboje, visuomeniniuose san. tykiuose, dvasinėje kultūroje. Didesni reikalavimai iškyla mo kyklai ir mokytojams. Reformos nuostatuose nurodo ma, kad reikia žymiai pagerinti mokytojų kadrų rengimą. Busi mieji mokytojai, auklėtojai turi
GERUMO PER DAUG NEBŪNA Stojamųjų egzaminų metu vie nus lydi sėkmė, kitus — nepa sisekimas. Savaime aišku, kad ne visi ir tapome studentais. Jau spėjo prabėgti pirmasis studentiško darbo semestras, pirmoji sesija. Pripratome prie Universiteto darbo ritmo, naujų mokymo metodų.
specializacija, t. y. siekiama, kad busimasis pedagogas kur sų dalį klausytų kartu su ga mybininkais. Manoma, kad tai padės nepatekusiam į mokyklą lengviau įsidarbinti. Tokia nuo monė susidarė todėl, kad fakul tetas iš anksto nežinodavo, kiek absolventų bus nukreipta į mo kyklas. Pedagogų poreikiai kas met būdavo kitokie. Tačiau ši pa. dėtis turės pasikeisti. TSRS Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ir TSRS Švietimo ministe rijų 1985 m. spalio 23 d. įsakyme nurodoma, kad bus plečiamas pedagogų ruošimas universite tuose. Įsakymas įpareigoja pag reitinti pedagoginių skyrių orga nizavimą, sudaryti pedagogų ruo šimo planus 1986—1990 metams Taigi fakulteta iš anksto žinos, kiek pedagogų turės ruošti ir kiek jų bus paskirta į mokyk las. Tiems, kurie jau paskirti į pedagoginę specializaciją, įvedė, me kino demonstravimo techni kos darbus ir suteikiame jiems kino mechaniko teises. Tas leis
pedagoginių mokslinių pedago ginių kadrų kvalifikaciją. Kad fizikos fakultetas galėtų teikti metodinę pagalbą kitiems, pa čiame fakultete turėtų būti rim tas metodinis darbas. Dabar šis darbas dažnai apsiriboja meto dinės dokumentacijos ruošimu. Rašoma nemažai laboratorinių darbų aprašymų, stegiamasi, kad jų būtų kuo daugiau, bet mažai galvojama kiek visas tas dar bas prisideda prie špečialistų ruošimo. Gerai būtų, jei fakultete eg zistuotų fizikos ii; informatikos mokymo katedra, kuri rūpintųsi pedagogų ruošimu ir kurioje mokslinis metodinis darbas būtų pagrindinis, o ne priedas prie kitų sričių mokslinio darbo. To kioje katedroje būsimieji • pe dagogai ruoštų kursinius dar bus, rašytų diplominius darbus iš fizikos mokymo metodikos, fizi kos istorijos. Katedroje būtų ruo šiami ir aspirantai, kurių darbo temos būtų susijusios su mokyk la. Doc. H. JONAITIS
Atėjome iš klasių, kuriose bu vome pirmųjų gretose — vieni iš geriausiųjų. Bet čia, Universi tete, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Čia, mūsų nenaudai, tokių, kaip „aš" (mokykloje manėme esą nepakartojami, nep ralenkiami) — dauguma. Tuo met ir prasideda vadinamoji „kova už būvį" — dėstytojo sim patiją ir geresnį įvertinimą. Susenome, įrėminome save — nežinia kur dingo mūsų vaikiš kas avantiūrizmas, atvirumas, kurio pilni buvome mokykloje. O dabar visa tai svetimi ir ne suprantami dalykai. Keista, bet mes dar Išties mažvaikiai — ne suprantame, kaip ir pagal kokius kriterijus vertinti žmones. Aš nekaltinu dėstytojų, kurie pir miausia studente mato penketuklninką arba skolininką. Kalti
mes patys. Kam slėpt — juk ne retai žiūrime į draugą (šiuo at veju vargu ar taip bepavadin tum) tik kaip Į kolegą, Į stu dentą (nekalbu apie tikrą drau gą, nes taip jį vertinti nusikai timas). Taip galvojame apie tues, kur'e „kitų draugų" var du vadinami). Ir keista, kai nusivylus ..kitu draugu", išgirsti sakant: „Rodėsi ir mokėsi gerai, ir apsiskaičiusi buvo, o dabar — še tau..J* Kaip skaudu ir kartu absurdiška, kad mes taip paviršutiniškai ver tiname žmones — ieškome ne žmogiškojo prado, o „kažko kito", visiškai išbraukdami geru mo sąvoką. Užmirštame — jo niekada nebūna perdaug
Zita PALIUKĖNAITE
2 Tarybinis studentas
Fizikos fakultetas nedidelis, ta čiau problemų turime nemažai. Daug jų iškyla ir formuojant statybinius būrius. Kaip, nuo ko pradėti pasiruošimą vasaros dar bams, kaip geriau dirbti paruo šiamuoju laikotarpiu — tokie klausimai jaudina daugelį, ypač tuos, kuriems prie būrio vairo tenka stoti pirmąkart. Ne išimtisir mes — fizikai, pergyvenantys savotišką SSB judėjimo krizę.. Tuojau po vasaros ėmėme ap tarinėti, kas nuveikta, kas pa miršta, ko dar trūksta. Daug dis kutavome ir per komjaunimo konferenciją, fakulteto partinia me biure, per posėdžius — ir padarėme išvadą — nieko gero neskaitant keleto SSB „Kerną, vė" nuopelnų. Tokia išvada ver čia rimtai susimąstyti, kodėl toks didelis kontrastas tarp dvie jų vieno fakulteto būrių, kodėl paruošiamuoju laikotarpiu nieko itin gero nepadarėme, kodėl ta pati „Kernavė" praktiškai nepri sidėjo prie Universiteto renginių pavasarį. Padėtį reikia taisyti nedel siant, kol nepasikartojo tos pa-
tatai, o ne išleistų stendų, ar perskaitytų, dažnai net neįdo mių, paskaitų skaičius. Tačiau nereikia pamiršti, kad mes visų pirma esame studentai, kom jaunuoliai ir negalime apsiribo ti vien tik pinigų „kalimu", nors pinigai, uždirbti vasarą būriuose sudaro (kaip rodo ap klausa) beveik pusę metinio stu dentų šeimos biudžeto! Viena iš pagrindinių būrio problemų — komisaro darbas. Mes manome, kad jį galima smarkiai pagerinti ir į tai atsi žvelgdami rimtai ir atsakingai imsimės šios problemos. Uždaviniai, keliami „Kernavei-86", sudėtingi ir labai aktu alūs. Visų pirma jie siejasi su partijos nutarimais dėl . sveiko gyvenimo būdo propagavimo, mokslinio techninio progreso įgyvendinimo, taip pat su nau jąja ekonomine partijos politi ka. Tuo tikslu mes numatę ak tyviai propaguoti sveiką gyveni mo būdą, skaitydami paskaitas, įtraukdami ūkio jaunimą į ak tyvią visuomeninę, kultūrinę bei sportinę veiklą.
Povilą Brazdžiūną palydėjus
Vasario 28 d. mirė Lietuvos TSR Mokslų Akademijos akade nusipelnęs mikas, respublikos profesorius veikėjas, mokslo Povilas Brazdžiūnas, Netekome žymaus mokslininko, vyriausiojo fiziko pedagogo, aktyvaus vi suomenininko. P. Brazdžiūnas gimė 1897 m rugsėjo 18 d. (senuoju stiliumi) Žiežmariškėje (dab. Kupiškio raj.). Baigęs Panevėžio gimnazi m. Kupreliškio ją, nuo 1916 pradinėje mokykloje pradeda pedagoginę veikią. 1917 m. mo kytojauja Biržų gimnazijoje. 1922 m. įstoja į Kauno universitetą. Jame besimokydamas, kartu dir ba Fizikos katedros laborantu. 1925 m. labai gerai baigia uni versitetą ir paliekamas Fizikos katedroje jaunesniuoju asisten tu. Kaip gabus ir perspektyvus fizikas netrukus pasiunčiamas į Ciūricho universitetą gilinti žinių. Čia 1926—28 m. klauso žymių to meto fizikų (tarp jų ir vieno kvantinės mechanikos kū rėjų S. Šrėdingerio) paskaitų. Prof. E. Mejerio vadovaujamas tiria rezonansinės gyvsidabrio 2536 angstremų linijos Starko reiškinį. Už šį darbą Ciūricho universitetas 1930 m. P. Brazdžlūnui suteikia mokslinį dakta ro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, Mokslinį techninį progresą P. Brazdžiūnas įsijungia į Bal čios klaidos. Tuo tikslu priėmė me keletą nutarimų, turinčių propaguosime savo paskaitose, tijos jūros Lietuvos pakraščio pagerinti tiek gamybinį, tiek parodose, įsteigsim konsultaci magnetinių anomalijų tyrinėji būrių komisarų darbą. Visų pir nius punktus jaunimui, kuriuose mus, kuriuos apibendrina habi ma, nutarėme atkurti fakultete ruošime stojamiesiems egzami litacijos darbe. 1933 m. Kauno programuoti universiteto paruošiamąjį štabą, kuris centra nams, mokysime Matematikos-gam. lizuotai tvarkytų dokumentaci panaudojant žaidimus su mikro- tos fakulteto taryba jam suteikia kalkuliatoriais. ją, rūpintųsi būrių atributika. privatdocento vardą, o 1936 m. Visas štabo dėmesys bus su Tačiau, aišku, nepamiršime ir paskiria Fizikos katedros docen koncentruotas į paruošiamąjį lai svarbiausio — darbo. Ypatingą tu. Dirbdamas šioje katedroje, kotarpį, kuris yra silpniausia dėmesį skirsime kokybei, darbo P. Brazdžiūnas tobulina moko mūsų veiklos vieta. Štabo darbo kultūrai, racionalizatorinei vei mąsias laboratorijas, rūpinasi plane numatytos konkrečios prie klai. Kernavės kolūkyje žada mokslinių laboratorijų steigimu monės būrių aktyvumui pakelti, me organizuoti profesinio meis rašo studentams vadovėlius. Kai įtraukiant kuo daugiau fakulteto triškumo varžybas su vietos sta Tarybų Sąjunga sugrąžina Vil studentų. Numatome susitikti su tybininkais, kaimynystėje dir nių Lietuvai, dalis Kauno SSB judėjimo veteranais, šefuo bančiais statybiniais būriais. universiteto keliasi į Vilnių. jančių organizacijų atstovais, Kovosime dėl teisės gauti „Stu 1940 m. P. Brazdžiūnas pradeda leisti stendus, propaguojančius dentiškos kokybės" ženklą už dirbti Vilniaus universiteto Ma. studentų būrių tradicijas. Žada statomą 250 vietų karvidę. Tai tematikos-gamtos mokslų fakul me surengti fakulteto būrių gi, darbų daug. Mūsų lau tete. Čia jam pavedama vado sąskrydį, kuris bus generalinė kia įžymus įvykis — ilgalai vauti Fizikos katedrai. repeticija prieš Universiteto kės sutarties su Kernavės kol Praūžus karo audrai ir 1944 SSB saviveiklos apžiūrą, komjau ūkiu pratęsimas. Žadame ją ge m. vėl atidarius Universitetą, nimo ir jaunimo sąskrydį. rokai praplėsti, apimant bendra P. Brazdžiūnas skiriamas Fizi fakulteto Daug dėmesio skyrėme vadų darbiavimą ne tik vasarą, bet kos ir matematikos fizikos kated ir komisarų kandidatūroms, nes ir visus metus. Tai gražus pa Eksperimentinės šiemet būriams vadovaus stu vyzdys visiems, nes ryšiai su ros vedėju. 1945 m. jam patvir dentai, kuriems anksčiau nete kaimu, žemdirbiais, žemės ūkiu, tinamas profesoriaus vardas. Su ko būti vadais. Todėl skiriant turi įtaką jaunimo pasaulėžiū jam būdinga energija profesorius juos didelę įtaką turėjo fakulte ros, jo požiūrio į darbą, susi imasi atkurti nuniokotas fakulte formavimui, naujo žmogaus ug to laboratorijas, skaito bendro to studentų nuomonė. ir specializacijos dymui, kaimo ir miesto suartė sios fizikos Visos šios priemonės ir štabo jimui. disciplinų paskaitas, organizuoja įkūrimas leis mūsų fakulteto Norėčiau pakviesti ir kitų bū mokslinį darbą Universitete ir būriams geriau pasiruošti vasa rių vadus, komisarus pasidalinti LTSR Mokslų Akademijoje, ly rai, sumažinti vadams tenkantį mintimis apie ateitį, problemas, giagrečiai kurį laiką vadovauja krūvį, kuris prieš išvažiuojant į Vilniaus pedagoginiam institu kurių niekada netrūksta. dislokacijos vietą būna labai tui, po to — šio instituto Fizi didelis. kos ir matematikos fakultetui. Audrius BRAZDEIKIS Norėčiau atskirai pakalbėti FF SSB paruošiamojo štabo narys 1945 m. išrenkamas LTSR MA nariu korespondentu. 1956 m. — apie „Kernavės" būrį ir jo akademiku. 1948 m. Mokslų Aka problemas. Šis būrys nuo seno NUO REDAKCIJOS. Prisideda demijoje jis įkuria Technikinės garsėja savo gamybiniais laimė jimais, tačiau, deja, tik gamy me prie autoriaus pasiūlymo. fizikos sektorių. Dirbdamas Uni biniais. Aišku, liaudies ūkiui Laukiame jūsų laiškų apie pa versitete ir Mokslų Akademijo yra svarbiau gamybiniai rezul- siruošimą trečiajam semestrui. je, profesorius rūpinasi naujų
PROBLEMŲ NETRŪKSTA
inniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinmiiiiiiiiiuiiiniiiiiiiiiiinitiiiiiiniiiHuiiiininiiiiiiniiiiinininniiiiiiiiuiii
NAUDINGAS
SUSITIKIMAS Įvyko Lietuvos TSR prokuratū ros vadovų, kitų atsakingų pro kuratūros darbuotojų susitiki mas su WU teisės fakulteto diplomantais, paskirtais dirbti Lietuvos TSR prokuratūros or ganuose. Susitikimą pradėjo res publikos prokuroras, II klasės
valstybinis justicijos patarėjas, valstybinis justicijos patarėjas A .Novikovas, kuris papasakojo apie prokuratūros darbo speci fiką, supažindino su reikalavi mais, keliamais jos darbuoto jams.
Respublikos prokuroro pavaduo tojas, tardymo valdybos viršinin kas P. Babraitis kalbėjo apie nu sikalstamumo padėtį, struktūrą, apie nelengvą tardytojo dar bą. Lietuvos TSR prokuratū ros bendrosios priežiūros sky riaus viršininkas B. Tarutis pab
perspektyvių eksperimentinės fizikos sričių plėtojimu, padeda pamatą puslaidininkių fizikos mokslo raidai respublikoje: skai to pirmuosius puslaidininkių fi zikos specializacijos kursus, va dovauja pirmiesiems šios srities diplominiams darbams, rengia pirmuosius kvalifikuotus moksli nius kadrus. Šiandien dauguma aukštos kvalifikacijos puslaidi ninkių fizikos specialistų yra profesoriaus mokiniai. Jo rū pesčiu puslaidininkių fizika pa sidaro vyraujanti fizikos moks lo šaka Lietuvoje.
visada Prof. P. Brazdžiūnas stengiasi būti ten, kur sunkiaušia. Padėjęs tvirtus pamatus puslaidininkių fizikai, profesorius LTSR Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos institute 1957 m. organizuoja Radioaktyviojo spinduliavimo sektorių ir jam vadovauja iki 1961 m. Už didelius mokslinius Ir organlzaelnius nuopelnus prof. P. Braz džiūnas 1963 m. išrenkamas Lietuvos TSR Mokslų Akademi jos Fizikos, technikos ir mate matikos mokslų skyriaus akade miku sekretoriumi, kuriuo buto iki 1976 m. Dirbdamas didelį mokslinį, organizacinį darbą Mokslų Akademijoje, profesorius daug dėmesio skiria pedagogi niam ir moksliniam darbui Uni versitete. Profesorius imasi puo selėti naują radioflzikos darbų kryptį Fizikos ir matematikos fakultete. 1960 m. jis perorgani zuoja Eksperimentinės fizikos katedrą: vietoj jos įkuriama Pus laidininkių fizikos ir Radioflzikos profesorius katedra. Pastarajai vadovauja iki 1970 m. Jo iniclatyva 1961 m. įkuriama Probteminė eksperimentlnė fizikos, o 1962 m. — Probleminė molekullnės akustikos laboratorija. Radioflzikos katedroje! profekvantinės sorius labai skatina 1 radiofizlkos darbus. Jis daug prisideda, kad kvantinė radiofizika ir elektronika Lietuvoje iš skleistų pirmuosius žiedus, duotų brandžių mokslinės kūrybos vai. šių. 1970—73 m. prof. P. Braz džiūnas vadovauja Elektronikos katedrai, kuri vėl skyla į Astro nomijos ir kvantinės elektronikos bei Kietojo kūno elektronikos
katedras. Daugiausia darbų prof. P. Brat džiūnas padarė puslaidininki) fizikos srityje, tačiau nematą svarus jo indėlis ir į kitų eiti perimentlnės fizikos krypčii |n raidą respublikoje. Kartu su u T vo mokiniais profesorius tųJ kietuosius metalų lydinius, pJ F' laldininkių plonųjų sluoksnių rj; daugiasluoksnių darinių laidun I asimetriją, fotoiaidumo rejšk nius, optines savybes. Ypač ve r tingų rezultatų gauta tirlai amorfinius plonuosius sluok nius. Įdomūs puslaidininkini I medžiagų ir rentgeno bei gan spindulių sąveikos tyrinu Dirbdamas mokslinį darbą proū F sorius rūpinosi praktikos reik, I T lais. Savo darbais jis padėjo ra Įcf publikoje (diegti plėvelinę mil Itc roelektroniką, elektrografiją. MM Ištisos fizikų kartos mokėsi I >T daugelio profesoriaus vadovėli) „Klaidų skaičiavimas" (1931 n° „Fizikos praktikos darbai" (191 Įdh 1964—1968, 2 d ta 4-ji laida „Naujoji fizika" (1941), „Beri Jlč rojl fizika" (1960—65, 4d.J. i] fizikos vadovėlius profesorii LTl paskirta Lietuvos TSR Valstybii ta; premija (1961). NeįkainuojaJ profesoriaus nuopelnai kuriai ir tvarkant lietuviškąją fizlkl terminiją. 1958 m. jis išleido pi e< mąjį trumpą fizikos termii r žodyną. Profesorius n iagal )Cf keturkalbį „Fizikos terminų i| dyną" (1979), trikalbį „Laže Į y fizikos žodyną" (1984), jo i L pėsčio dėka rengiamas penlt M kalbis radioflzikos ir elektra P kos terminų žodynas, Tenai P ir save :o kūrėjo entuziazmas žodžio ieškojimo aistra yra p kus darbo pavyzdys ateities kl Įiy toms. Nuo 1951 m. iki 1960 ko profesorius buvo Universlt) lac mokslo darbų fizikos kd redaktorius. Profesorius daug į h darė, kad respublikos fizikų d bal būtų skelbiami viename I ra dinyje. Nuo 1961 m. r spul pu koje leidžiamas mokslinis imi UI žurnalas „Lietuvos fizikos riti ne nys," kurio vyriausiuoju redl ’bl toriuml jis buvo iki pat mirti 10 Profesorius buvo vienas Iii vos TSR Fizikų draugijos orgl Ve zatorių, ilgametis jos pinaii Ull kas. Nemažai nuveikė tyrini Ull mas Lietuvos fizikos istoriją! Už didelius nuopelnus uoli ie< aukštos kvalifikacijos spėri! 11 tus, organizuojant mokslinį I ici bą respublikoje ir už »’■ visuomeninę veiklą prof. P. 4 džiūnas apdovanotas -J Darbo raudonosios '1 „Garbės ženklo" ordinu, k! medaliais. I Žymaus mokslininko ii daus pedagogo profesoriaus! vilo Brazdžiūno tauri a ' ■ ir šviesus atminimas visados! respublikos mokslo, kultur® -B švietimo darbuotojų atmint'® RADIOFIZ® I PUSLAIDININKIŲ HZ® ’H ASTRONOMU® 'H KVANTINES ELEKTRO® KATE®
luinininrauiiiuiiiiuiiiiiiiiiiiiiuiiiuiiiinuiiiniiuiuuiiBuuiiiiiiiiiniiiiiniiiiiiiHMiniiiiiii
rėžė, jog norint būti tikrai geru, aukštos kvalifikacijos darbuoto ju, žinių įgytų Universitete neil gam užtenka. Reikia kasdien mo kytis, studijuoti naujus teisinius aktus, neatsilikti nuo gyvenimo keliamų reikalavimų. Kalbėjęs respublikos prokuratūros kadrų skyriaus viršininkas J. Martinai tis, Įstatymų dėl nepilnamečių vykdymo priežiūros skyriaus viršininkas V. Vegys. tardymo dalies viršininkas S. Karvelis ir kiti atsakingi darbuotojai pasi dalino savo darbo patirtimi ir
papasakojo, kad darbas proku ratūros organuose suteikia ir džiaugsmo, ir nusivylimo akimir kų.
Studentų vardu kalbėjusi A. Šeikina, papasakojo, kaip studen tai atlieka praktiką, nurodė, ko kie sunkumai iškyla jos metu. Studentė savo draugų vardu padėkojo prokuratūros vadovy. bei ir teisės fakulteto baudžia mosios teisės katedrai už nau dingą susitikimą ir užtikrino, kad būsimi specialistai ne pagailės jėgų, ryžto ir energi
.B
jos, siekdami tapti aukštos ■ nės kultūros prokuratūros B' buotojais. H ' Vilniaus Valstybinio uo'■tB1'1 to teisės fakulteto batui' f'B'-. teisės katedros vedėjas B tas V. Pavilonis padėkojo I publikos prokuratūros '“'B bei už šį naudingą sus ’TB išreiškė viltį, kad 'B taps tradiciniais dar lA’-B stiprins prokuratūros o ■ fakulteto draugiškus r> - I
s. ji*® Teisės fakulteto Vk. stiUB
3 Tarybinis studentas
SKELBIAME KONKURSĄ Skelbiame VU literatų kūrys ir meninio vertimo konkursklrtą J. Janonio gimimo .mečiui. Prašytume pateikti olos, poezijos ir dramos kū lių, vertimų. Vertėjai privalo išvesti vie[ iš šiame numeryje publikuo tų eilėraščių rusų kalba. Kiti ariniai pasirenkami savo nuoura (gali būti verčiami visi teratūros žanrai iš visų norimų 'BfEHHH
kalbų). Prie vertimo pridedamas originalas. Tekstai (2 egzemplioriai) pafakulteto teikiami filologijos katedrai lietuvių literatūros (Universiteto 3) iki š. m. balan džio 1 dienos. Nugalėtojai bus premijuojami. LIETUVIŲ LITERATŪROS KATEDRA VU LITERATŲ BŪRELIO VALDYBA
EBTYUJEHKO
byaem BEJlHKMMkf! pečyto c rpy3HHKa,
C flOKTOpa,
roro, kto MHe uibeT nanbTO, — te HaflO fle/iaTb 3floposo —
TO HeBaiKHO
hto!
IhMTO He flOJIIKHO SbiTb nocpeacTBeHHO
T 3flaHHH H flo ranoui.
lūCpeflCTBeHHOCTb HeecTecTBeHHa, a« HeecTecTBeHHa no>Kb.
:aMH ce6e BenHTe
naBy
cbokj
flo6biTb.
JblflHO He 6blTb Be/IHKHM. aMflbIM HM flO/l»CeH SbITb!
ŠIAULIŲ SCENOJE-„DVIRATIS“ Sausio 27 dieną Šiauliuose jvyko jaunimo vakaras „Tau Saulės mieste", skirtas LLKJS įkūrimo 67-osloms metinėms. Dalyvauti šiame renginyje pa kvietė ir mūsų „nenusipelniusj, bet jau besipelnantį" kolekty vą. . . .Bilda traukinio ratai, pro šalį skrieja miestai ir mieste liai. Pagaliau mes Šiauliuose. Mes — tai VVU teisės fakulte to reklaminės šou grupės „Dvi ratis" nariai su savo „sirga. liais". Bet apie tai, kas vyko Šiaulių kultūros rūmuose, tegul pasakoja patys „dviratininkai". XXX Dalyvių paradas. Vargiai už lipę siaurais laipteliais, vedan čiais į sceną, laukėm savo ei lės. Pristatomi programos daly viai. Pro mus šmurkšteli tar tum pelytės šokėjos. Akimirka — ir jos jau ant scenos. Aki nančiai plieskia prožektoriai aidi muzika. Po to. . . „Vilniaus universiteto, teisės fakulte to. . ." Lyg ledlaužiai prasi skverbę pro kitų dalyvių gre tas, koptam j sceną. .. (Valdas V.)
Išeiname keturiese. Plojimai. Tai „sirgaliai" palaiko mus sun kią išbandymų valandą. Pora vedančiojo klausimų grupės va dovui, trumpi ir šmaikštūs at sakymai sukėlė salėje pagyvėji mą. Pagaliau skubam į kitą sa lę, kurioje turėsime parodyti savo programą sensacijų ištroš kusiam Šiaulių jaunimui. (Remis P.)
Kalbant sportiniais terminais, jautėm prlešstartlnę baimę". Kur gi ne! Juk atstovavome vi sam Universitetui, be to, neno rėjom apvilti šiauliečių, kurie per spūstį mus nešte įnešė į sceną ir tarė: „Riedėk, dvlratuk!" Kas mums, vargšeliams, beliko? (Gintaras R.) Išsirikiavome. Tyla. Visų vei dai įgavo klaustuko -formą, štai, ga tylą perskrodė juokas — at rodo, kažkam neišlaikė nervai. — Jums koncertuos rėkiami, nė šou grupė „Dviratis"! — nu skamba mūsų konferansje (pseudonimas Štanga Nesuiinkusl) žodžiai. — Girtis nenori me, bet linksma tai jau bus...
Juokas. Ir tikrai buvo. . . Brolių dvy. nių šokį atliko Vaska Prijau kintas (R. Preikšams), Stalčius (V. Montvydas), Smauglys (G. Ruplėnas). Po to scenoje pasi rodė gražiausias grupės vyras Noras Nepatenkintas (A. Koržovas), vilkintis tokiu kostiumyčlu, kad... Juoko bangos vilnijo salėje, tai atslūgdamos, tai užgoždamos žodžius. Aidint pilnutėlės salės plojimams, nuskamba atsi sveikinimo daina. (Fransas) Laimingi ir, atvirai kalbant, pavargę, glėbesčiuojamės užku lisiuose. Pasveikinti atskuba . Polistudijos" atstovai, „sirga liai" — spaudžia rankas, juo kiasi. Užmiršome viską: repeti cijas, ginčus, nerimą. .. Iš salės pabėgom tik ankstų rytą. Visą naktį dalinom auto grafus, daugiausia merginoms. Negavusios dar ilgai vijosi mū sų traukinį. Tik atkabinę kele tą vagonų, atsikratėme paskuti nių persekiotojų. (Arūnas V.)
„DVIRATIS"
3AKJ1MHAHME eceHHeii HOHbio flyMaii 060 MHe
neTHen HOHbto flyMaii 060 MHe, ceHHefi HOMbto flyMaii 060 MHe
3HMHeii HOMbHJ AyMaū 060 MHe. lycTb » He tbm c to6oh, a rfle-TO BHe,
flaneKHii, KaK
skoh
a flnHHHOH
h
flpyroū crpaHe, —
b
npoxnaflHOH npocTbiHe
OKoiics, cnoBHo b Mope Ha cnHHe,
ITflBBUJHCb MSTKOH MeflneHHOH BOJIHe, o mhoh, KaK c MopeM, bch HaeflHHe.
| we xony,
hto6
flyMana Tbi flHeM.
lycTb fleHb nepeBepHeT Bce KBepxy ahom,
KypHT flbIMOM H 3a/lbeT BHHOM, acrasHT flyMaTb o coBceM
hhom.
I neM 3axoMeujb, Morneuib flyMaTb flHeM,
HOHbtO ---- TOribKO 060 MHe OflHOM.
enblUJb CKBO3B napOB03Hble CBHCTKH, KBO3b Berep, TyMH pByiųHH Ha KyCKH, bk
Haflo MHe, nonasuieMy
to6 b
b thckh,
KOMHaTe, rfle cieHbi Tau y3KM,
bl MMypHnaCb OT CHaCTbSI H TOCKH, ,0 6onn
naAOHBMH bhckh.
cjksb
tomo Te6s —
b
THuraHLueM THUJHHe,
nu nOfl flOTKflb, UjyMSUfHH B BblUJHHe,
/im nofl cHer, MepųaKJUįHŪ *e bo
chg h
Bce »<e He
bo
b
OKHe,
CHe —
eceHHeM HOHbio flyMaii 060 MHe neTHeū HOHbHO flyMan 060 MHe,
CeHHeM HOMbK> AyMBH 060 MHe 3HMHeH HOMbJO flyMaii 060 MHe.
’hkojiah pyeųoB BE3flA nOJlEM >e3fla nonefi bo Mrne 3anefleHenOH, IcraHOBHBUIHCb, CMOTpHT B nOUblHbtO.
*< Ha nacax flBeHaflųaTb npo3BeHeno, I coh oKyTan poflHHy mokj...
BMfla no/ieii! B MHHyTbi nOTpsceHHH scnoMHHan, KaK tmxo 3a xoamom
•na ropHT Hafl 30/iOTOM oceHHHM, *Ha ropHT Hafl 3hmhhm cepeūpoM...
'Beafla noneii ropHT, He yracas, Ęns ecex rpeBO>KHbix >KHTerieH 3eMnn,
-bohm nyHOM npHBer/iHBbiM Kacaacb
«ex ropofloa, noflHHBiuHxcs Bflann. Ho roribKO 3flecb,
Ona
bocxoaht
CHacmHB
h,
bo
spųe
h
Mrne 3anefleHenoH,
no/iHeii,
nona Ha cBeTe 6enoM
'°Pht, ropHT 3Be3Aa mohx noneū...
A. : Ar esate ką girdėjęs apie VU koncertinį susitikimų ciklą „Labas vakaras"? B. : Be abejonės! Šių metų va sario 28 d. 19 valandą VU Kie mo teatro salėje Jūsų laukė širdį gniaužiančios aistros, dra matiški išgyvenimai, džiaugs mo ir sielvarto ašarų upeliai. A. : Ką Jūs sakote?! VU an samblis „Ratilio" netradiciniu stiliumi. . ? B. : Taip. Tai Romansų vaka ras. Devyniolika valandų, nulis minučių. Vaikinas beveik iner tiškai sėdasi prie pianino. Ne rūpestinga, nieko nesakanti mu zika — šiaip, fonas. Kultūros klubo pirmininkės pavaduotojas Romas Lileikis: — Labas vakaras. Šiandien — pirmasis po Naujųjų Metų mū sų koncertinių susitikimų ciklo vakaras. Primenu, kad „Labas vakaras" — tai ne visai kon certai ir ne visai susitikimai, kadangi šių renginių dalyviai nėra įpareigoti pateikti rimtą programą... Scena. Mažas miestelis. Ma žas restoranėlis. Kaspinas ant svečio iš „Ramuvos" smuiko. Mūsų šimtmečio pradžios pa nelių tualetai. Dirbtinės gėlės. Angliškos šypsenėlės. Koketuo janti padavėja. Ir visa kita. Vedantieji apsidraudžia: „Šis mūsų koncertas gali būti pa skutinis"; (bereikalingas atsar gumas). „La Scalos dainininko" Henriko Balandžio triumfas.
Gėlėmis ir komplimentais apipi lama „panelė Gražina" (G. Šilinytė). Bet kokią, šiek tiek sentimentaloką širdį pravirkdė vo kalinis trio „Sudie, supelijusi širdie". Kalinio Nr. 239 pasiro dymas iššaukė didžiausią ažio tažą ir šiek tiek apramino tuos,
▼▼▼▼▼▼▼▼▼▼V1
KIEK BANALYBĖJ DVASINGUMO? AAAAAAAAAAA kurie šiuo metu linkę pasiduoti visuotinei psichozei... Vyto Landsbergio ir jo „panelių" nu meris kiek ištęstas — bet to kia ir romanso prigimtis. Turtin gas Arvydo Laurinavičiaus am plua, subtili Onutės Radzevi čiūtės vaidyba, šiuolaikinio ro manso atstovai — grupė „Dzendobristai" — visų nesuminėsi... Tik nuodėmė būtų užmiršti Mo nikos Žebriūnaitės ir Ramunės Praniauskaitės miniatiūrą — tai tikra stilizacija, vakaro kul minacija. H. Balandžio „Žiema, žiema" (ja „Ratilio" atidavė duoklę pa
skutinėms žiemos valandoms) pavertė sceną į tokį pašėlusi balaganą, koks visa savo esybe šaukte šaukė: yra, yra ir bana lybėj kažkokio dvasingumo, te gul ir labai primityvaus. Yra! Ko gero, tikrai LTE apibrėži mas šio vakaro romansų neapi brėžia: juokingai tragiški, žiau rūs, pseudo ir kt. — atrasti ekspedicijose, sukurti pačių. Niekur tų romansų nenudėsi, nors jie ir nieko bendro netu ri su liaudies daina, su tradici ja bet vis dėlto, folkloras — kaip sako A. Bernotas, „tos pačios motinos vaikas, tegul ir benkartas". „Ratilio" vadovė Z. Kelmickaitė, šiaip jau nelinkusi an samblio pasirodymų vertinti daugiau kaip trejetu, nepašykš tėjo penketo be minuso. Gal to dėl, kad pati sakėsi Į pasirody mą atėjusi tik kaip „liaudies kontrolė". Vakaro programa buvo eks promtas (tiesiogine prasme — V. Landsbergis „uždegė" drau gus ir to pakako, kad idėja bū tų įgyvendinta per 2 dienas!). Tiesa, sumanymas slapta bren do seniai, o kad programa ne be žalia, parodė vakaro pasise kimas. A. : Matei „ratiliokų" vaka rą? B. : Deja.., A.: Jie dar žada pasirodyti balandžio 1-ąją. Sek afišas!
Solveiga Čeponyte IF III k. žurnalistė
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIilIlIlIlIlIlIlIlIlIflIlIlIUIinillllHllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIIIIIIIIItlIlIlIlIlIlIlIlIl'llltlIlIlIlIlIlIlIUIIII
4 Tarybinis studentas
SAULĖTĄ ŽIEMOS RYTĄ Pradėsim nuo to, kaip vieną niukai. Čia prasideda mūsų vėlų vakarą susibūrė trylika džiaugsmai ir pirmieji vargai — entuziastų iš šešių Vilniaus uni lūžinėja plonosios „Šatrijos", versiteto fakultetų — gamtos, „Sifai", užtat labai gerai laiko fizikos, medicinos, EKFF, mate si „Beskidai". matikos ir filologijos į vieną Antroji diena. Vėl sunki. Tik darnų kolektyvą ir nutarė ge riausiai užsitęsė „aklimatizaci rai bei sveikai praleisti žiemos ja". Labai lėtai judame į prie atostogas. O juk visai neblogai kį. Tik antroje dienos pusėje galima pailsėti su slidėmis ir prieiname senąjį Aukštadvario su kuprine ant pečių — kai miestelį. Mūsų tikslas šią dieną kam kilo tokia mintis. Kaip ta — pasiekti aukščiausią Dzūki] rė, taip ir padarė. aukštumos tašką — Gedanonių Gražų saulėtą žiemos rytą iš kalną (258 m.). Esame daug gir siruošėme į žygį po kalvotąjį dėję apie jį, sako, kad nuo jų dzūkų kraštą. Kelionės pradžia giedrią dieną galima pamatyti — Rūdiškėse, toliau mūsų mar Kauną, Vilnių, Alytų. Tačiau, šrutas nusidrieks per Aukšta deja, tik su tamsa jį privažiuo dvarį, aukščiausią Dzūkijoje jame. Aišku, kad nei Kauno, Gedanonių kalną (258 m.), po nei Vilniaus nepamatėme. Bet to pro Pivašiūnus ir Daugus dėl to nė kiek nenusiminėme. trauksime link Nemunaičio, Kiek daug emocijų mums sutei ties juo bandysime pereiti Ne kė šis naktinis pasivažinėjimas! muną, o toliau pro Didžiuosius Dabar visiškai suprantu WPI Sūduvos ežerus šliuošime į Ru dėstytojo, R. Krupicko vado daminą. Užbaigsime žygį Lazdi vaujamą „lunatikų" klubą, ku juose. Iš viso mūsų laukia 180 ris garsėja Vilniuje savo nakti kilometrų, astuonios nuostabios, niais slidžių žygiais. Beribė žvaigždėta tamsa ir nežinia,, nepakartojamos žygio dienos. Pirmoji diena. Varginantys kiekviename žingsnyje, sukuria pirmieji kilometrai, sunkios nepakartojamą žygio nuotaiką, kuprinės — velniškai daug pri kuri lydi tave visą laiką. Kas sikrovėme maisto. Bet štai pa gali būti geriau miesto žmogui, sirodo ir pirmieji didesni kal išsiilgusiam stiprių, gražių įs
pūdžių ir romantikos.. . Trečia diena. Kalnai, kalne liai, ilgi, statūs, greiti nusilei dimai. Tik ir „gaudai reljefą" (slidininkų terminas). . . .Vakare Pivašiūnų vid. mo kykloje susitinkame su kitomis VU turistų klubo grupėmis, ku rios taip pat keliauja po šį kraštą, tik skirtingais maršru tais. Susitikimas virsta didele švente, smagia turistine vaka rone. Ilgai netyla mūsų dainos ir šokiai. Kaimo žmonės nuste bę ir sužavėti mumis, jie ne Universiteto turistai V. Krėvės tėviškėje. R. ŪDROS nuotr. gali patikėti, kad yra dar jau nimo, kuris moka gražiai ir žįstamas senovinis tikėjimas. ną (!), tai ir „ledinė epopėja" nuoširdžiai linksmintis, dainuo Pagaliau ryžtamės „šaltai" per Obelijos, Metelių, Dusios ja ir šoka pritariant armoni nakvynei. Kaip tyčia pasirinko ežerus, tai ir skanūs „balandė. kai. .. me pačią šalčiausią naktį (iš liai" Miroslavo miestelyje, ir . . .Toliau mūsų kelias vin vietinių gyventojų kitą rytą nuostabus, legendomis apipintas giuoja per Alytaus rajono lau sužinojome, kad naktį spustelė Rudaminos piliakalnis. kus ir miškus. Aplankome pa jo dvidešimt trijų laipsnių šal Viską, ką pajutome, sunku noraminius Ceinoronių, Maldzit tukas). apsakyti. Reikia tai pačiam pa. kalnio piliakalnius. Ypač įspū Tačiau pernakvojome gana tirti. Per aštuonias dienas sudingas Maldzikalnis. Anot K. šiltai, daugeliui iš mūsų pirmą stiprėjome fiziškai, atsigavome Būgos, senovėje čia buvęs jot syk teko išbandyti „Zimos" pa dvasiškai, pasisėmėme nauji) jė. vingių alkakalnis, dvasinis jų lapinės privalumus, manau, kad gų, kurių prireiks mokslui ir žemių centras. Tikrai su tuo ja visi liko patenkinti. darbui. Tegu tai būna agitacija galima sutikti, nerasi geresnės, Baigiasi didžiosios kalvos, rel keliauti, judėti, nenurimti, pa. gražesnės vietos saulės patekė jefas darosi vis nuobodesnis. galiau — būti gerais žmonėmis. jimui ir saulėlydžiui palydėti... Žygis eina į pabaigą. Tačiau Aišku, tik čia turėjo būti atlie prieš akis dar daug įdomaus. Fredis RADVILAS kamos šventinės apeigos, išpa- Tai ir persikėlimas per Nemu Žygio vadovas
iinuiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiilhHiiuiiiiuiHiuiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiu
Spartas Pirmiausiai apibrėžkime po kalbio objektą. Tai fakulteto (arba jam atitinkančio padali nio) profbiuro narys, atsakingas už sportinį-organizacinį darbą, kalbant žargonu, „sportorgas". Profsąjungos aktyvistu būti tar si ir naudinga. Vieniems iš ta vęs reikia poilsinio ar sanato rinio kelialapio, antri norėtų važiuoti „pasižmonėti" į užsie nį, treti norėtų išleisti vasarai savo vaikus į pionierių stovyk lą, ketvirtiems rūpi užsisakyti limitinį „Za ruliom" ir pan Bet, atsiprašau, kokia nauda iš tūlo sporto organizatoriaus? Jis visur kaišioja savo nosį, sten giasi išaiškinti „užsimaskavu sius" sportininkus, o išaiškinęs, gali paskambinti kad ir vidur naktį, ir pranešti, kad rytoj varžybos. Tada, -sudie ir pole dinei žūklei, medžioklei ar iš kylai, sudie ir šeimos ramybei (tiesiog fiziškai pajuntu irzlią žmonos intonaciją: „Ir vėl tu su savo sportu!" Tiesa, šis vei kėjas kartais skirsto leidimus į baseiną, bet kai fakultetas gau na iš viso 2 ar 3 vietas, kurgi tu, žmogaus/ nebūdamas sporti ninku, gausi?
jei ir pažintų net? Kareivio vardo metraščiai nesaugo, atžy mimas tik pulkas visuomet". Rimtai kalbant, „sportorgas" — žmogus atliekantis titanišką darbą, aukojantis savo laisva laikį (ir ne tik jį) fakulteto in teresams, nereikalaudamas sau nieko, kad tik jo fakultetas už imtų Universiteto spartakiadoje prizinę vietą, seniai nusipelny. tą. Štai ilgametis chemijos fa kulteto sporto organizatorius bendrosios chemijos katedros doc. N. Karvelis. Apie tokius
SPORTO EILINIAI
sakome „senas vilkas". Prityręs strategas ir taktikas, įvaldęs ir kūrybiškai taikantis įvairius ma nevrus ir gudrybes. Moka sub tiliai prieiti prie sporto „aukų", jam nesugeba atsakyti net ka žin kada pakabinę ant vinies kovos pirštines veteranai. Bū tent, N. Karvelio dėka chemi kai praėjusiame penkmetyje du kartus sugebėjo iškovoti bend roje tarpfakultetinės spartakia dos įskaitoje prizines vietas, pralenkdami medicinos, EKFF, Žodžiu, nesuprantamas žmo fizikos ir kt. fakultetus, kurie gus. Laksto, skambinėja, visų šalia nedidelio chemikų kolek įkyriai prašinėja, ambicijas pa tyvo atrodo esą milžinai. miršęs, pats nervinasi ir ki Jungtinė istorikų-filologų rin tiems ramiai gyventi neleidžia, ktinė, kuriai senais gerais laikais sakytum pinigus jam už tai vadovavo legendinis sporto or mokėtų. Trokšta garbės? „Šlovė ganizatorius germanistas S. Plaušinaitis, nemaža metų puošėsi — štai burtininkė gražiaveidė, spartakiados nugalėtojų laurais. iš tolo ji vilioja mus!". Bet jei Piktos intrigos išskyrė šiuos fa gu ir pasiseka kuriais nors me kultetus, pavertė draugus var tais „išvargti" fakultetui prizinę žovais. Nudegęs sparnus „Fe niksas" (filologų sportinė emb vietą, tai paprastai gauna ten lema) kurį laiką niekaip nega kintis efemeriška dekano šyp lėjo pakilti iš pelenų. Atrodė, sena ir rankos paspaudimu. Be kad nebeatsigaus. Bet štai jau abejo, ir pagiežingais ko ketvirti metai, kaip filologų legų „sportorgų" atsiliepimais: sporto reikalais rūpinasi anglį) filologijos katedros dėstytojas ,,. . .tai senai lapei ir vėl pasi R. Remeika. Per tą laiką jo sekė". Taigi, „šlovės džiaugsmų galva pasipuošė ne vienu žilu kareivis nepažįsta. O kas iš to, plauku, bet jo dėka „Fenik
sas" vėl pakilo į sportines au kštumas, rimtai taikosi į prizi nę vietą (o pats įsitikinęs, kad prizinė vieta jam pernelyg že ma). Rimas — inteligentas iki kaulų smegenų, stoiškai pake liantis visus likimo smūgius ir fortūnos neteisybes. „Kantrybė surenka rožes", sakydavo romė nai. R. Remeikos vadovaujami filologai jų tikrai nusipelnė. Istorijos fakultetui, dalijantis bendrą istorikų-filologų turtą (t. y. sportininkus) pasisekė la biau. Istorikai nuolat taikėsi j prizinę vietą ir pernai šį tikslą pasiekė. Visuotinės istorijos ka tedros asist. Z. Butkus — tik ras savo fakulteto patriotas, at sidavęs sporto interesams kūnu ir siela. Nedidukas, paprastas, kuklus, nereiškiantis pretenzijų, bet koks užsispyręs žemaitis! Kas prieš kelis metus būtų galėjęs pagalvoti, kad istorikai galėtų laimėti krepšinio ar šaš kių turnyrą, plaukimo varžy bas? O šiemet varžovai baimi nasi, kad istorikai, ko gero, gali laimėti ir spartakiadą. Matematikų sporto organiza. torius, skaičiavimo centro pa mainos viršininkas V. Akromas. kiek metų teko šalia jo dirbti, bet niekada neišgirdau jokio nusiskundimo ar šiurkštaus žo džio teisėjų adresu (nors, pa starieji, jo kartais gal ir nusi pelnydavo). Kasmet Vidas at naujina ir perrikiuoja matema tikų sportines gretas, užgydo žaizdas. Matematikos fakultetas — daukartinis spartakiados nu. galėtojas ir nuolatinis prizinin kas — tai drakonas, kuriam nu kirtus vieną galvą (t. y. palikus fakultetą vienam gabiam spor tininkui), kitais metais atauga dvi. Matematikų gretose kas met matome vis naujus veidus, ir nelabai aišku, kada šie nauji „kadrai" išmoko taip gerai žais ti šachmatais ar krepšinį. „Drausmė ir kolektyviškumas" — štai MaF kredo. V. LAPINSKAS VVU darbuotojų profsąjungos komiteto narys
LIETUVOS AKADEMIJOS ROMAI
TSR MOKSLŲ MOKSLININKŲ
KVIEČIA 18 D. (ANTRADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ ROMŲ GOBELENŲ SALEjE (TURISTŲ 49). Paskaita „Kai kurios šiuolai kinės tarptautinės padėties pro blemos TSKP XXVII suvažlavi. mo nutarimų šviesoje". Lekto rius — žurnalistas C. JURŠĖ NAS. 19 D. (TREČIADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ ROMŲ KLUBE „PO ZODIAKU" (TU RISTŲ 49). Pokalbis apie sveiką gyveni mo būdą. Dalyvaus: RFMD vyr. gydytojas E. SVEDAS, filosofi jos m. kand. Z. MORKŪNAS, istorijos m. kand. A. VYŠNIAU SKAITĖ, psichologė L. BULO TAITĖ. Vadovas — BI labora torijos vadovas, biologijos m. dr. A. LUGAUSKAS. (Sveiko gyvenimo būdo problemų m. sekcijos viešas renginys). 20 D. (KETVIRTADIENĮ) 18.30 VAL. MOKSLININKŲ RO MŲ GOBELENŲ SALĖJE (TU
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 810679, išduotą MF studentei Elonai BANYTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830760, išduotą IF studentei Romai DUBEIKAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841317, išduotą EKFF studen tui Artūrui KAPITONOVUI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 811677, išduotą EKFF studen tei Ingai GYLYTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850128, išduotą IF studentei Linai BALTRUKONYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830560, išduotą, MF studen tei Eligijai PUODŽlONAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 811424, išduotą EKFF studen
RISTŲ 49). „Folkloras dabartinėje kultu, roję". Pranešėjas — VVU pro. fesorius D. SAUKA. Koncer tuos MA folklorinis ansamblis. Vadovė — A. RAGEVIČIENĖ. (Viešas renginys). 21 D. (PENKTADIENĮ) 18.00. VAL. MOKSLININKŲ ROMŲ GOBELENŲ SALĖJE (TL RIS TŲ 49). Lenkų istoriko ir visuomenės veikėjo, Vilniaus universiteto profesoriaus J0ACHIMO LELE VELIO gimimo 200 metų jubi. liejaus minėjimas. Pranešėjai: VVU profesoriai S. LAZUTKA M. JUČAS, Varšuvos universi teto profesoriai M. STRASEVSKA, ' Z. LIBERA. Koncertuos VVU kamerinės muzikos ansam blis. (Viešas renginys). 24 D. (PIRMADIENĮ) 18.00 VAL. P. GUDYNO RESTAURA CINIAME CENTRE (RODININ KŲ 8). Susitikimas su Dailės muzie jaus direktoriumi, LTSR nusi pelniusiu kultūros veikėju R BUDRIU. Pokalbio tema: „Muziejininkystės problemos ir per spektyvos". (Viešas renginys LTSR Dailės muziejaus Įkūrimo 45-mečlo proga). tui Aurelijui DELTUVAI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841047, išduotą PEF studen tei Virginai JASIULYTEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjmą Nr. 780680, išduotą MF studen tei Rimai GAPONOVAI, laikyti negaliojančiu.
„T. S." Nr. 9 išspausdintą užuojautą reikia skaityti taip: „Nusipelniusio mišraus choro kolektyvas nuoširdžiai užjaučia EKFF ketvirto kurso studentą Jeronimą JANKAUSKĄ tėveliui mirus".
Medicinos fakulteto ket virto kurso pediatrijos 8 grupės studentai nuoširdžiai užjaučia Ritą BALILIONVTĘ dėl tėvelio mirties.
Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3. Užs. Nr. 678. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Tiesos g. 1LV 07724. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, penktadieniais spaustuvėje — 61-27-30. «CoBeTCKMH cryfleHTn — opraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMHrera KOMcoMona, nporpKOMa opfleuos TpyAOBOro KpacHoro 3HaMeHM h Apyu<6hi HapoųoB BunbuioccKoro yHHBepcmeTa mm. B. Kancyuaca. Ha zimtobckom *3MKe. PeųaKTop A. JlunuiTac.
Redaktorius A. LIPSTAS