Į šeštadienio vakarą Aktų salę užpil dė visų Universiteto fakultetų kursų 'seniūnai. Pirmą kartą seniūnai susiį jiems skirtą poilsio vakarą. s vakaras prasidėjo neįprastai: ne ofidalimi, o koncertu. Iš įvairių respubllimpelių susirinkusių muzikos mokytojų J,, vadovaujamas kompozitoriaus BudriūItliko nemažai lietuvių kompozitorių ir binių tautų liaudies dainų. 'ii po to prasidėjo kalbos apie studentų jnąsi, lankomumo ir auklėjimo reikalus, ifl rimą atidaręs Universiteto partinio ko do sekretorius C. Kudaba, žodi suteikė Mrslteto akademinės drausmės komisijos d linkui I. Zaksui. J drg. Zakso pranešimo vienas po kito į ūną pakyla dėstytojai ir studentai. Mė lį fakulteto akademinės komisijos naCerniauskas papasakojo apie akademinės I; ir seniūnų darbą fakultete. Pas juos ,ų seniūnai kontroliuoja grupių seniūnų ~ I ir pristato žinias akademinei komisijai. ja besimokantieji studentai Iškviečiami į Kninę komisiją ir apsvarstomi. Fakultest< ngiasi pasiekti 100 proc. lankomumą, iip pat aukštą pažangumą. Kės mokslų fakulteto IV k. II grupės las Valiukas pažymėjo, kad su studen
tais reikėtų vesti platesnį auklėjamąjį darbą, ir tik kraštutiniais atvejais griebtis tokių priemonių,, kaip stipendijos nuėmimas. Gamtos mokslų fakulteto dekanas drg. Chomskis kalbėjo apie blogą fizinio lavinimo paskaitų lankomumą. — Akademinės komisijos, — pasakė drg. Chomskis, — turėtų tinkamai išaiškinti se niūnams, kodėl reikia lankyti fizinio lavinimo užsiėmimus. Man atrodo, kad mes turime daugiau kolektyviai aiškinti visus trūkumus, ieškoti jų priežasčių. Tuomet susidariusią padėtį bus galima ištaisyti. Apie istorijos-filologijos fakulteto studentų mokymąsi ir auklėjimą, apie seniūnų darbą papasakojo klasinės filologijos specialybės H kurso seniūnas Varanavičius. Pabaigoje išstojęs drg. Kudaba pabrėžė, kad būtų gerai, jei tokie vakarai taptų tra dicija, ir palinkėjo seniūnams daugiau išra dingumo, energijos, geros sėkmės jų darbe. Gerlausiems Universiteto seniūnams Rek toriaus įsakymu buvo pareikšta padėka, pa skirti garbės raštai, o dviems — nemokami kelialapiai į poilsio namus. Pirmasis seniūnų poilsio vakaras-pasitarimas, pasibaigęs pasilinksminimu, praėjo įdo miai, turiningai. St. KAZAKAUSKAS VISLI ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS1
irl IAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, ai INIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITET 0 ORGANAS
nuo 1950 metų
Nr. 10 (421)
jina diplominius darbus Dabar Universiteto dipmantams vienas rūpestis apginti diplominį darį. Ir beveik kiekvieną sailtę tai viename, tai kltae fakultete vyksta jų gymas. Vieni pirmųjų istorfios-filologijos fakultete savo penkerių metų darbą apgynė vokiečių kalbos specialybės studentai P. Daubaras, J. Kilius, G. Žilevičiūtė. Jų darbai įvertinti labai gerai. Sėkmingai vyko anglistų L. Valel is, ir O. Armalytės, o fl|p pat ir rusų kalbos ir literatūros V kurso studen tai M. Seinbergo diplomi nių darbų gynimas. ; Penkto kurso žurnalistė H. Kobeckaitė pirmoji iš savo draugų apgynė diplominį darbą. Jis įvertintas lajbai gerai. Taip įvertinti Ir žurnalistų-neakivaizdlnfiikų J. Laoašinsko, A. Pauliaus darbai. I Po savaitės diplominių d#ibų gynimas prasidės Įfl fizikos-matematikos fakfltete. Jų darbai duos ypač didelę praktinę nau ji, nes b.evelk visi dipioio Mintai medžiagą per pen■ rius metus kaupė tiesiog iš iŠ gamybos. R. POCIUS
1962 m. balandžio 11 d.
Kaina 2 kap.
JAUNŲJŲ OLIMPIADA Praėjusią savaitę Uni versiteto Aktų salėje Įvy ko iškilmingas tradicinis respublikos jaunųjų mate matikų ir fizikų olimpia dos uždarymas. Pirmajame olimpiados rate dalyvavo daugiau kaip 250 mokyklų, apie 10 tūkstančių moks leivių. Į antrąjį ratą atvy ko 250 pirmojo rato nu galėtojų iš 100 mokyklų. Geriausiai pasirodė VU-
Paminėjo Č.DIKENSĄ
niaus VIII vidurinės mo kyklos jaunieji matemati kai, iškovoję pereinamąją taurę. Fizikų tarpe nugalė jo Panevėžio I vidurinės mokyklos moksleiviai. Dau giausia taškų surinko res publikos sostinės jaunieji fizikai ir matematikai. Olimpiados nugalėtojus karštai sveikino Universi teto Rektorius profesorius J. Kubilius, profesorius Z. Žemaitis, docentas H. Horodničius, doc. V. Kybartas ir kt. V. STAŠAITIS
Praėjusi šeštadieni isto rijos-filologijos fakulteto stu dentai susirinko pažymėti 150-ąsias didžiojo anglų rašyDikenso tojo-realisto Čarlzo gimimo metines. Po pranešianglistai mo penkto kurso parodė ištraukos iš rašytojo romano „Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai“ inscenizaciją. Pagrindinius vaidmenis anglų kalba atliko Z. Lipnevičiūte ir A. Dičpetris. Anglų kal bos vertėjų būrelio nariai skaitė vertimus iš romano „Martynas Čazlvitas“. Vakaro pabaigoj anglistų vokalinis ansambliukas padainavo ang liškas ir amerikiečių liaudies dainas. S. KYBARTAS
SENIŪNŲ DARBAI IR RŪPESČIAI (Iš Universiteto akademinės drausmės komisijos pirmininko I. ZAKSO pranešimo) XXII Partijos suvažiavimas priėmė TSKP Pro gramą — XX a. Komunistų partijos manifestą, kuriame nubrėžti pagrindiniai tarybinės liaudies uždaviniai materialinės-techninės komunizmo bazės, visuomeninių santykių vystymosi ir ko munistinio sąmoningumo ugdymo srityse. Kaip centrinį auklėjamojo darbo uždavinį Programa iškėlė — vystyti komunistinę visų visuomenės narių pažiūrą į darbą. Daribnis auklėjimas — tai ne tik komunistinė pažiūra į fizinį, bet ir į protinį darbą. Ugdyti studentijos komunistinę pažiūrą į mokymąsi, siekti, kad studentai kūry biškai įsisavintų specialybę, būtų darbo4 draus mės pavyzdžiu, įgytų savarankiško darbo, moks linio darbo įgūdžius — išsplėstinės komunizmo statybos laikotarpiu tampa centriniu rektorato, visuomeninių organizacijų uždaviniu. Sprendžiant šį uždavinį, seniūnai gali ir turi vaidinti didelį vaidmenį. 1961 m. lapkričio 3 d. įvykęs akademinės ko misijos posėdis, apsvarstęs chemijos mokslų fa kulteto II kurso seniūnės technologės drg. Voškaitės ataskaitą, priėmė platų nutarimą, kuria me nubrėžti svarbiausi seniūnų uždaviniai. Kaip gi seniūnai vykdo šį nutarimą? Nutarime iškeltas vienas pagrindinių seniūnų uždavinių — aktyviai kovoti už grupės pažangumą. šioje pagrindinėje srityje geriausius rezultatus pasiekė gamtos mokslų fakulteto seniūnai, Pagal sesijos rezultatus šis fakultetas užėmė l vietą Universitete. Čia 47 pirmūnai ir 6 skoli ninkai. Iš 13 grupių — 10 grupių išlaikė be įsi skolinimų. žinoma, mes visai nenorime pasakyti, kad seniūno darbo vertinimas turi priklausyti vien nuo to, kaip grupė išlaikė sesiją. Tačiau kartu reikia pažymėti, kad grupės pažangumas nemaža dalimi priklauso nuo sąžiningo ir kruopštaus seniūno darbo. Iš gamtos mokslų fakulteto seniūnų, sėkmingai kovojančių už pažangumą, reikia paminėt! IV biologijos kurso seniūną Žiliuką, I biologijos kurso seniūnę drg. Cvikaitę. Drg. Žiliukas paskirtas grupės seniūnu nese niai — nuo šių mokslo metų rudens semestro, tačiau jau spėjo užsirekomenduoti, kaip sąži ningas seniūnas ir geras grupės darbo organi zatorius. Grupės akademinė drausmė gera, pa žangumas taip pat. Žiemos sesiją IV biologijos kursas išlaikė be įsiskolinimų. Puikių rezultatų pasiekė I k. biologijos spe cialybės seniūnė Cvikaitė. Šis kursas pažangu mo atžvilgiu užima II vietą fakultete. Didelė pažanga pažangumo srityje jaučiama istorijos-filologijos fakultete. Jei 1960 — 1961 m. žiemos sesijoje buvo 141 pirmūnas ir 54 sko lininkai, tai šioje žiemos sesijoje — 161 pirmū nas ir 43 skolininkai. Iš 47 kursų be įsiskolini mų išlaikė 14 kursų, su įsiskolinimais — 33. Geriausiai išlaikė V kurso lituanistai (seniūnai Strazdaitė ir Ledas), V kurso istorikai (seniū nas drg. Vaitkus), anglistai (seniūnas Babičius, Čibiraitė). Kovoje už grupės pažangumą IFF didelį dar bą nuveikė atskirų grupių seniūnai. Pasitenkin sime vienu pavyzdžiu, rodančiu, koks iš tiesų didelis seniūno vaidmuo keliant grupės pažan gumą. || kurso klasikų komjaunimo grupės su sirinkime, įvykusiame 1961 m. rudenį, seniūnas drg. Varanavičius dalykiškai kritikavo tos gru pės studentę Pelecyktę. Iš karto Peleckytė lyg ir bandė išsisukinėti, tačiau susirinkimas parei kalavo pasikalbėti atvirai. Grupė Jautė, kad Pe leckytė visai nesimoko lotynų kalbos, o žiemą egzaminas. Seniūnas pažymėjo, kad drg. Pelec kytė per daug skaito grožinę literatūrą — net tada, kai reikia sekti privalomus užsiėmimus, Peleckytė pripažino, kad ji ne visai teisingai dirbo iki tol. Kritikos paveikta, ji atydžiai ėmė studijuoti lotynų , ... ... .... ....... k. .. ir egzaminą išlaikė — tiesa, tik trejetui, bet įsiskolinimo grupė išvengė. Tame pačiame susirinkime fakulteto komjauni mo komiteto narys Rabačiauskaitė kritikavo kurso studentę Būdžiūtę, kuri visiškai nesimoko lotynų k. Seniūnas teisingą kritiką parėmė. Būdžiūtė irgi buvo priversta susirūpinti, ir egza miną išlaikė. Seniūnas ne kartą grupę sulaikė nuo organi zuoto pabėgimo iš paskaitų, nepasidavė studen tams, reikalavusiems užbaigti egzaminus sausio
Pranešimas spausdinamas sutrumpintas
13 — 15 d., kad galėtų ilgiau pabūti namuose, kurių išsiilgo. Drg. Varanavičius bandė įtikin ti, kad grupei svarbiausia yra išlaikyti egzami nus kuo geriausiais rezultatais, o ne tai, kad il giau pabuvoti namuose. Dekanatui paduotoje pa raiškoje buvo užplanuota — lotynų k. laikyti sausio 8 d., o rusų literatūrą — sausio 20 d. Principinga seniūno veikla, kurią palaikė komJaunuolė-aktyvistė drg. Rabačiauskaitė, davė sa vo vaisių: grupė išlaikė žiemos sesiją be įsisko linimų. Kai kurių laimėjimų pasiekė chemijos fakulte tas, kuriame išaugo pirmūnų skaičius. Iš 10 gru pių — 3 grupės išlaikė egzaminus be įsiskolini l mų. Geriausių rezultatų pasiekė biochemikų kursas (seniūnė drg. Adomonytė) ir chemikų i k. (seniūnė drg. Krivickaitė). Neblogų rezultatų pasiekė teisės fakultetas, Iš 7 grupių be įsiskolinimų išlaikė 4 grupės, su įsiskolinimais — 3 grupės. Geriausia grupė pagal pažangumą fakultete yra IV k. II grupė (seniūnas drg. Smaliukas). Puikių rezultatų pasiekė ir kai kurios kitų takultetų grupės. Ekonomikos fakultete išsiSKiria politinės ekonomijos 3 grupės, kurios išlaikė eg zaminus be įsiskolinimų. Geriausiai egzaminus išlaikė V kurso politinės ekonomijos specialybės studentai (seniūnas Mikučionis). Grupė turėjo 3 egzaminus ir visus išlaikė gerais ir labai ge rais pažymiais. IV kurso politinės ekonomijos grupė (seniūnė drg. Tubutytė) laikė 3 egzaminus. Trys studentai išlaikė vien penketais, 5 — ket vertais ir penketais, ir 1 gavo trejetą. III kurso politinės ekonomijos grupė (seniūnas drg. Šilei ka) laikė 5 egzaminus. Politinės ekonomijos gru pėje vyrauja sąmoninga pažiūra į mokymąsi. IV kurso politekonomai derina individualų ir kolektyvų mokymąsi. Ruošdamiesi seminarams. Jie padaro kolektyvines pertraukas, kurių metu koridoriuje organizuojami disputai, išaiškinami sinkesni klausimai. III kurso politekonomai visą semestrą dirba tolygiai, be šturmavimų. Visi tvarkingai veda užrašus. Politekonomų tarpe daug puikių visuomenininkų, kaip drg. Česnavičius — SMD pirmininkas, drg. Ladukas — partkomo narys. Eilė tos grupės studentų vado vauja rateliams įmonėse ir įstaigose. Politinės ekonomijos grupių studentų komunistinė pažiū ra į mokymąsi turėtų būti sekimo pavyzdžiu ne tik ekonomikos fakulteto, bet viso Universiteto studentų grupėms. Medicinos fakultete be įsiskolinimų išlaikė I kurso VI grupė (seniūnė drg. Krikštopaitytė). Neblogų rezultatų pasiekė III kursas (seniūnas drg. Darnys). Fizikos-matematikos fakultete ge riausius rezultatus pasiekė V kurso fizikų II gru pė (seniūnė drg. Brazdžiūnaitė), V k. fizikų I! gr. (seniūnas drg. Pocius) Ir III kurso fizikų I grupė (seniūnas Piskarskas). Vienas pagrindinių seniūno uždavinių — akty viai kovoti už akademinę drausmę. Šioje srity je pirmą vietą Universitete taip pat užima gam tos mokslų fakultetas. Grupėse praleistų valan dų skaičius visame rudens semestre svyruoja nuo 100 — 400 valandų. IŠ 12 grupių 7 grupėse praleistų valandų skaičius neprašoka 200. 1$ seniūnų aktyviai kovojančių už drausmę, Pažy mėtini: Bronušas — geografijos spec. II kurso seniūnas, Melešytė — geografijos I kurso seniū nė, Palšiūnaitė — geologijos I kurso seniūnė ir kt. Daugelis gamtos fakulteto seniūnų ne tik są žiningai žymi lankomumą, bet aktyviai kovoja už tai, kad studentai be pateisinamų priežasčių nepraleidinėtų paskaitų. Antai, V. Bronušas iŠ karto pradėjo griežtą lankomumo registravimą. Jis stengiasi su kiekvienu studentų, praleidusiu paskaitas, išaiškinti priežastis, perspėti. Drg. Bronušas pastoviai palaiko ryšius su grupės sek retoriumi, proforgu, pritvirtintu dėstytoju. Tokia aktyvi veikla duoda gerus rezultatus. Šiais mokslo metais seniūnai suaktyvino dar bą teisės fakultete, ir tai davė gerų rezultatų. Žymiai sumažėjo paskaitų praleidinėjimas be pateisinamų priežasčių. Tteisės fakultete rudens semestre atskirose grupėse praleistų valandų be pateisinamos priežasties skaičius svyruoja nuo 64 — 420 vai. Geriausių rezultatų fakultete drausmės srityje pavasario semestre pasiekė II kurso seniūnė Keturakytė, IV kurso seniūnai
(Nukelta į 2 psl.)
Respublikinė 1962 m. meninės fotografijos paroda
Tradicinė mokytojo diena I tradicinę mo mokytojo dieną praėjusios savaitės pradžioBuvo susirinkę.! Lenino rajono mokyklų mokytojai ir wklų ____ ______ __ 'klų direktori; direktoriai. Universiteto Aktų salėje susirinku?rtp pedagogams partijos Lenino rajono komiteto sekre■ G. ” Radzevičienė " .... pranešimą „Rajono — . perskaitė mokytou ždaviniai TSKP XXII suvažiavimo nutarimų šviesoje“, ppie rajono mokyklų komjaunimo ir pionierių organi■ ų veiklą papasakojo Lietuvos LLKJS Vilniaus m. Le■ rajono komiteto sekretorius M. Aleliūnas. M. LISAUSKAS
ugrįžo aplankę draugus ekskursijos Į knygų propagavi Ką sugrįžo sep- mo metodais, isto ■olika istorljos- riniais miesto pa Kogijos fakulte- minklais. Dar anksčiau ■studentų. Ket,'jakursiai — bū- trečio kurso bib Kejl bibliotekų liotekininkai kelia auotojai •— su vo maršrutu Ryga kino su Lvovo alinių bibliote- —Tar^u—Talinas. darbu, naujais Si ekskursija turė-
jo ypač didelę pa žintinę reikšmę, nes studentai arti mai bendravo su broliškų Latvijos ir Estijos respubli kų studentais, lan kė bibliotekas, mo kėsi iš draugų. S. Paraščiakas
TURISTE.
Vidm. PUPLAUSKIS, V k. žurnalistas
t
KOMJAUNIMO GYVENIMAS
ŽENGTI GYVENIMO AVA N G A R D E „Senos ir naujos formos“, H. VALUKONIS Universiteto komjaunimo priemonės“, „iniciatyvinės komiteto sekretorius „ieškojimai“. .. Šios sąvokos reiškia, kad komjaunimo organizacijos nepasitenkina vien senom išbandytom prie vimo keliu marksistinės pamonėm, Gyvenimas verčia1 saulėžiūros įskiepyti negaliYpač toks poreikisi ma. Tačiau mes prieš diskuieškoti, jaučiamas po TSKP XXII su■ sijas, kurios bando kiekvievažiavimo, kai visas komjau■ name žingsnyje statyti klausnimo organizacijų auklėja■ tuką, netgi ten, kur viskas masis ir organizacinis darbas■ aišku ir seniai žinoma. Mes įgavo konkretumą. Komjauni• prieš diskusijas, kuriomis pamo darbo formų sustingimas,, keičiamas konkretus komjaunereagavimas į aktualias gy■ nimo organizacijos darbas. venimo problemas reikštų jų! Štai medikai ilgai svarstė, atitrūkimą nuo gyvenimo, po ar teisingas Universiteto litinį miesčionėjimą. komjaunimo komiteto nutariDeja, daugelis mūsų kom■ mas dėl LDAALR darbo pa jaunimo organizacijų tik kal gerinimo. Kol jie taip svarsba apie ieškojimus, be galo1 tė, gamtininkai, teisininkai ir diskutuoja, o nieko konkre• fizmatal pasiekė vos ne 100 taus nepadaro. Jeigu palygin■ proc. šios organizacijos na sime 1950 metų ir 1962 me rystę. tų darbo planus, pamatysime, IFF komjaunimo organiza kad jie labai mažai tesiskiria. cijos sekretorius P. ValtkeviTie patys klausimai, tos pa čius pasipiktinęs, kad komjaučios problemos, ta pati biurų nimo komitetas relkalauja struktūra. Jau . seniai įgavo „skaičių“. Girdi, „reikalas ne pilnas teises „Įstatymas apie skaičiuose“. Drg. P. Vaitkevlmokyklos ryšių su gyvenimu čius užmiršta, kad ir skaičiai stiprinimą“, bet kai kurie gali būti dvejopi. Vieni paro komjaunimo vadovai apie jį do tik darbą, o kiti ir jo re girdėjo tik viena ausimi, ne zultatus. Ne taip jau svarbu, sidomi studentų-gamybininkų kiek perskaityta paskaitų, kiek gyvenimu, darbu ir buitimi, įvyko susirinkimų, tačiau la ignoruoja VI VLKJS CK ple bai svarbu, kiek komjaunuo numo nutarimą „Kad studen lių turi visuomeninius įparei tai vykdytų visuomeninį dar gojimus, kiek dirba draugo bą pagrindinai gamybiniuose vėje, koks sporto ir saviveik kolektyvuose“. Štai IFF kom los masiškumas. Šie skaičiai jaunimo organizacija (sekr. ir yra konkretūs darbo rodik P. Vaitkevičius), jaunesniai liai. IFF komjaunimo vadovai siais pionierių vadovais į Vil nežino realių skaičių, realios todėl ir išeina, niaus mokyklas ligi šiol pa padėties, jėgė nukreipti vos 37 studen kad komjaunimo eilės čia autus, FMF (sekr. N. Bogdans- ga vėžlio žingsniu. Daugelis aktyvistų skunkis) komjaunimo organizacija nepajėgia išspręsti realių pro džiasl taip vadinamąja „tekucjektų klausimo, už Universi ka“. Tačiau ji visada užima teto ribų neatlieka bevelk jo dalį laiko, nes tai yra kasdie kio pastovaus visuomeninio ninis, kartais nuobodus dar darbo. Ar nereikėtų drau bas. Ji pavojinga tik tada, gams fizmatams pasimokyti kai pamirštama apie pagrindi iš Maskvos Elektromechani nes darbo kryptis, kada pra kas instituto, kurio komjau randama darbo perspektyva. nuoliai elektrifikavo dešimtis Kai kurie IFF komjaunimo aktyvistai skundžiasi, kad kolūkių. „per tuos bėgiojimus nėra Universitete gimė daug laiko rimtai dirbti“. Taip yra naujų puikių dalykų. Tai ir todėl, kad viską vykdo ir „bė Komunistinio auklėjimo pro gioja“ tik siauras „etatinio" blemų būrelis, ir Draugystės aktyvo ratelis, kad IFF kom klubas, ir visuomeninių pro jaunimo biuras laiko visas fesijų mokyklos. Tačiau fakul Universiteto komjaunimo ko tetuose šios naujos formos su miteto, Lenino RK ir Vilniaus tinka pasyvumą, abejones ir MK priemones darbu, kurį begalines diskusijas apie jų kai kas primeta, kuris yra ne tikslingumą. Tai atsitinka ne reikalingas, nenaudingas ir todėl, kad šios formos blogos, t. t. o todėl, kad daugelis komjau Pirmo kurso istorikai paro nimo vadovų atitrūko nuo lai dė puikią iniciatyvą — prisi ko reikalavimų, prarado savo (ėmė padidintus socialistinius avangardinį politinį vaidmenį įsipareigojimus. Deja, tai ne Mes ne prieš diskusijas. vienintelė iniciatyva, kuri pa Mes už, nes tik karštų di- .silieka be platesnio atgarsio. skusijų metu galima nusikra- Fakulteto : komitetas jos ne tyti abejonėmis, nes deklara- ]propaguoja, nesidomi, kaip
Respublikinė 1962 m. meninės
STATYBININKAS.
RAKAUSKAS,
IV
k. žurnalistas
Įsipareigojimai Įgyvendinami. Ne vienas gali suabejoti: ar neliks jie tik popieriuje? To kių pavyzdžių galima būtų rasti ir daugiau. Labai dažnai mes pradedame, bet neužbai giame. Ir vėl pradedame nau ją dalyką. Nebaigiame. Me tame. Blaškomės. Mano nuo mon'>, reikia skirti du dalykus: begalines iniciatyvas ir kom jaunimo organizacijos darbo pritaikymą prie laiko reikala vimų. Mes negalime sakyti, kad visuomeninių profesijų mokyklos, draugystės klubas — tai naujos, iniciatyvinės formos. Jos jau seniai turėjo tapti mūsų komjaunimo orga nizacijų darbo dalimi. Jos bū tinos, kitaip mes atsiliksime. Ta pačia proga laikas pa galvoti ir apie tai, kad mūsų Universiteto komjaunimo or ganizacija turi atlikti avan gardinį vaidmenį kitų respub likos aukštųjų mokyklų jau nimo organizacijų tarpe. Se niausias Universitetas Tarybų Sąjungoje, didžiausia ideolo ginio profilio mokykla respub likoje. . . Kiekvieno komjau nuolio, kiekvieno komjaunimo vadovo garbės reikalas, kad į mus lygiuotus! kitų aukštų jų mokyklų komjaunimo orga nizacijos. Pas mus yra ko pa simokyti. Mes turime kuo di džiuotis. Tai nėra tuščias pa sididžiavimas ir tuščias tauš kėjimas, tai objektyvus daly kas. Mes galime ir turime už imti savo tikrąją vietą.
SENIŪNŲ DARBAI IR RUPESCl (Atkelta iš 1 psl.) Smaliukas ir Malaškevičius. Drg. Smaliuko gru pėje pavasario semestre bendras užsiėmimų skaičius — 3705 vai. Su pateisinama priežasti mi praleista — 46 vai., be pateisinamos prie žasties — 72 vai. Pavasario semestre žymiai pagerėjo akademi nė drausmė medicinos fakultete. Jei rudens se mestre be pateisinamos priežasties iš viso pra leista 1817 vai., tai pavasario semestre šios tik 681 vai. Geriausių rezultatų pasiekė seniūnės Krištopaitės, kur grupės: I kurso nepraleista nė vienos valandos be pateisinamos priežasties, ir seniūnės Pakalniškytės, II k. seniūnės Kalundaitės, Iii k. seniūnės Eardžiukaiiės, IV k. seniūno Margevičiaus ir V k. seniūnės Daugėlaitės grupės. Sąmoninga drausmė vyrauja ekonomikos fa kultete politinės ekonomijos specialybės grupė se. III kurso grupėje (seniūnas drg. Šileika) be pateisinamos priežasties nepraleista nė viena valanda, IV kurso grupėje (seniūnas Tubutytė) oer pirmą pusmetį be pateisinamos priežasties praleista tik 4 vai. Gerų, palyginti, rezultatų pa siekė IFF V k. istorikų grupė (seniūnas drg. Vaitkus). Chemijos fakultete pavasario semest re drausmėje pirmauja I kurso biochemikai (se niūnė drg. Adomonytė, III kurso chemikai (se niūnė Kunskaitė). Akademinės komisijos nutarimas įpareigojo seniūnus skatinti studentų dalyvavimą moksli niuose būreliuose, šiuo klausimu plačiau nekal bėsime. Tik pažymėsiu; kad eilė seniūnų akty viai dalyvauja mokslinių būrelių veikloje^ ska tina savo grupės studentus dalyvauti SMD veik loje. Antai, ekonomikos fakulteto III kurso poli tinės ekonomijos spec. visi studentai dalyvau ja politinės ekonomikos būrelyje. Gamtos fakul teto IV k. biologai dalyvauja SMD veikloje, o tos grupės seniūnas drg. Žiliukas yra fakulteto SMD Tarybos pirmininkas. Partinė organizacija teikia didelę reikšmę se niūno vaidmeniui grupėje. Seniūnas turi būti ne tik užsiėmimų registratorius, bet aktyvus visuomenininkas, jautrus draugas, kuris moka ne tik pabarti, bet ir padėti grupės ‘draugams, principingas, bet ne grubus. Tokių seniūnų yra nemaža. Norėtųsi pateikti tik vieną pavyzdi. IFF V k. lituanistų spec. seniūnė drg. btrazdaitė, būdama Universitete, stropiai lankė paskai tas, visas sesijas išlaikė labai gerais pažymiais. Aktyviai dalyvavo specialybės ir ypač visuo meninių mokslų seminaruose, aktyvi lietuvių kalbos būrelio narė, aktyviai dalyvavo Universi teto dramos studijos kūrybiniame ir organiza ciniame darbe, kurso komjaunimo biuro narė. Dažnai pirmininkauja atviruose komjaunimo su sirinkimuose. Jautri ir principinga. Tokiais se niūnais turi sekti visi. Mano pranešimas būtų vienpusiškas, jeigu tik glostyčiau jus, draugai seniūnai. Todėl kant riai išklausykite ir kritiką, kuri, nors nemaloni, bet taip pat reikalinga. Visumoje dar musų negali patenkinti studen-
tų pažangumas. Šių mokslo metų egzam zultatai negeresni, o blogesni, palyginant s eitais metais. Jeigu 1960 —1961 m. m. sesijoje pirmūnų buvo 427, o skolinink, tai šių mokslo metų sesijoje — 399 pirmi 283 skolininkai. Universiteto fakultetuose rus medicinos) pagal ne visai pilnus du< yra 141 kursinė grupė. Iš jų tik 38 gru| laikė be Įsiskolinimų, o 103 grupės — su linimais. Blogiausia padėtis yra ekonomių kultete: iš 32 grupių 29 grupės gavo įsis mus. Ir fizikos-matematikos fakultete: iš 2 pių 25 gavo įsiskolinimus. Blogiau negu tais mokslo metais egzaminų sesiją laikė kai. IFF blogiausiai egzaminus laikė rusų IV kursas (seniūnės Kerelytė ir Kadzev rusų spec. III kursas (seniūnai Motiejūn 5uš£enko), lituanistų II kursas (seniūnai donavičius, Zepėikas, Kunevičiūtė). Ekoni fakultete blogiausiai laikė egzaminus II prekybos ekonomikos spec. grupė (seniūnė bėnaitė): sesijos metu buvo Įrašyta net 11 tenkinamų pažymių. III kurso materia'in rūpinimo spec. grupė (seniūnas Nenėnaitė 7 nepatenkinamus pažymius. Medicinos Tai (seniūnas drg blogiausiai laikė II kursas žysj: iš 87 studentų — 19 skonininkų. Ch fakultete blogiausiai laikė I technologų l — 8 Įsiskolinimai (seniūnė drg. Valeikaitė) mijos fakulteto akademinė komisija char zuoja drg. Valeikaitę kaip sąžiningą, prii gą seniūnę, ir net pristatė £ą apdovant Tačiau' šis apdovanojimas teoūnie avansi gai laikė IV kurso technologai (seniūnas > vičius). Blogiausios fizikos-matematikos f to grupės: II k. fizikų IV ar. (seniūnas vičius), I k. mechanikų gr."^(seniūnas M kuri pati gavo 2 įsiskolinimus ir išbrau studentų sąrašų). Teisės fakultete blogiausi sirodė I kurso grupės (seniūnai Valaitis siulionis). Ne visi seniūnai susidoroja su pagrindir vo uždaviniu — užsiėmimų lankomumo mų. Blogas lankomumas rudens semestre eilėje IFF grupių (IV k. rusistai, V k. Iii tai). Pavasario semestre be pateisinamos žasties lituanistų II k. praleistos 258 va! gas lankomumas pavasario semestre kai se chemijos fakulteto grupėse. Antai, II technologai (seniūnė drg. Poškaitė) rudei mestre praleido 300 vai., o pavasario — net 422 vai. Daugelis aukštesnių kursi dedant nuo Ii, palaiko silpną kontaktą su nu. Didžiausią susirūpinimą kelia padėti' kos-matematikos fakultete, kur eilėje k ui k._ matematikai, II k. matematikai), praleis vasario semestre valandų skaičius žymiai jo valandų skaičių*, praleistą viso rudei mestro bėgyje. Ypač blogai užsirekomend kurso V gr. matematikų seniūnė Bagdonov vard ir II k. I gr. fizikų seniūnas drg. R Šie seniūnai jiems pavestas pareigas atlik gai, žurnalai buvo vedami netvarkingai, m mi paskaitų praleidinėtojai.
1 tl tl h d. n d ii. ai a Ic is
I ii
n
ti 13 K
ir
P S
)
kurse. Diskusijų metu išaiš kėjo tos priežastys, kurios silpnino kolektyvą, pakirsda vo tikros draugystės šaknis, trukdė komjaunuoliams akty viai įsijungti [ darbą UniverSiame numeryje spausdina me Universiteto komjaunimo komiteto biuro posėdžio me-
YLA IŠLENDA IS MAIŠO
skaito. Tačiau už komjaunimo biurą buvo iš se,ręs.daug Jo nepamatysi šokiuos rinkti žmonės, kurie patys silinksminimuose. Jis gėriai dažnai išgerdinėdavo. Tai tu tūnos bendrabutyje arba. . | į rėjo neigiamos įtakos visam Toks uždarumas, bendra su tokiais žmonėmis, kurie kursui. Kadangi kurse nebu ta žiūrėti į stikliuko duq vo organizuojamos įdomios privedė Jį prie nusiženginj priemonės, pokalbiai, kiek Jonas Stašinskas. Jis H vienas kolektyvo narys pasi labai gerai. Tačiau visi P draugai apie Jį sako: „I rinko. .. savo kelią. Jras! Kurse Jo niekas nep Vietoj tikros, komjaunuo Mėgsta kitus išjuokti*4. I*
liškos draugystės Įsivyravo J. Puškorius jau pernai i !( nesveikos nuotaikos. Kadangi rimą buvo svarstytas. Jis J poezija ir literatūra, ji dauguma turėjo savo „nuo si kurso seniūnas. Didžiausi: . . .Bendrabučio kambaryje dėmėlių“, todėl nedrįso kelti gybė — abejingumas, nerį vyko išgertuvės. Gėrė TMf sąvo draugų negerovių, buvo gumas. Juk jei Jis būtų d t III kurso studentai V. BISInis, draugai galėjo savo kirskas ir A. Jasiūnas. Kiek I ŠI kursą susirinko žmo- neprincipingi. vėliau sugrĮžo to pačio kam Tuo tarpu gerosios žmonių baigti taikiai. nės su praktika, atlikę karinę bario gyventojai J. Puško A. Jasiūnas geria nuo • rius ir J. Stašinskas. Susigin tarnybą, Daug kas tikėjosi, savybės, kaip sąžiningas mo kurso. Kaip dauguma iSsii čijo. O vėliau kilo muštynės. kad kursas TMF komjaunimo kymasis, domėjimasis litera Draugas prieš draugą pakė tūra, menu, sportu buvo iš „jis nemoka gerti*4. Svar lė ranką. Kodėl taip atsiti organizacijos darbą pagyvins, juokiama. Kurso komjaunuo daug kartų. Visumoje — įneš naujumo. Tačiau greitai ko? ras draugas, pareiqinqas, Toks klausimas Jaudino vi pasirodė, kad eilė studentų liai taip pat mėgdavo užgau žiningai vykdo įsipareige 8S merginas, jų negerbė. sus Universiteto biuro na pateko atsitiktinai. Jie buvo lioti o rius, fakulteto aktyvistus, ku Tačiau draugystė su stiklu pašalinti iš Universiteto. Be Pertraukų metu pokalbiai apie sugadino. rie ir susirinko Į išvykstamąJĮ biuro /posėdį, įvykusi III ,to, pirmajame kurse į kurso girtuokliavimą, anekdotų pa .. .Susijaudinę, nedrąsūs sakojimas užimdavo laisvą sako ir minėtieji komjaun' laiką. Jie nusikaltę, tačiau nemaž %\WZ>1W.SW.V,WAVV.V»\^W.%W.W Visa tai susikoncentravo ir čių, bet teisingų žodžių P ir kursui. 0 pasireiškė šiame Įvykyje. . . .Buvo sekmadienis. V. JAUČIUOSI KALT.! :< Bisikirskas šventė gimimo ų dieną. Į bendrabutį užsuko Aš dabar suprantu - C A. Jasiūnas. Parsinešė deg tinės. Pradėjo gerti. Apie dariau didelę klaidą. Jai 18 11 vai. vakaro iš šokių su si kaltas. Pradėjau gert ] grįžo J. Puškorius ir J. Sta seniai. Prie to privedė šinskas. Jau ir anksčiau V. draugystė su Snlaukšta, r( Bisikirskas ir J. Stašinskas ris taip pat * pašalint dažnai ginčydavosi. Ginčas girtuokliavimą. Dėl to. iškilo ir vėl. Bisikirskas iš mūsų kurso daug ži u griebėsi peilio, o Stašinskas, jau pašalinta, be abejo, si būdamas blaivus, smarkokai jie patys. O kad kursą >£ apmušė ir kartu su Liaudies draugiškas — tai irgi :ė Draugove draugą perdavė (Iš V. Bisikirsko p: Iš milicijai. Nors kambaryje bu kinimo) u vo J. Puškorius, tačiau jis nesiėmė energingų priemo VIENAS KITO BIJOgh nių laiku nuraminti draugus, buvo abejingas. Mane charakterizavo į Girtuokliavimas, muštynės, Gerų draugų fiĮll abejingumas — štai šios pra singal. eities atgyvenos pasireiškė turėjau maža. Mėgdavai! komjaunuolių, TMF III kurso sljuoktl, pasišaipyti iš I studentų buityje. Šių blogy Mūsų kurse tai charaki .a bių šaknys glūdi pačiame kurse. Šiandien jas reikia iš ga. Nuo to tik užslskl u aiškinti, iškelti į dienos švie nesinori nieko sakyt. 1’1 a są ir sunaikinti. Tik aštria džlul, mane dažnai pašil r savikritikos ugnimi kurso vo, kaip „mokslininką" ! U komjaunuoliai gali apvalyti ll savo kursą. Reikia kalbėti aš gerai, mokausi. tiesiai ir atvirai. Toliau taip bruožas — kiekvienas N gyventi, taip elgtis, taip savo kailį ir bijo kriti! draugauti negalima! kitą. Tai priveda prie I ★ dalykų. Savo kaltę sups! Ir štai prieš mus nusižengę Pasielgiau nekomjaunuoll komjaunuoliai. V. Bisikirskas. Jam tik 20 metų. Į komjaunimą (Iš J. Stašinsko pasia| la jis įstojo Universitete. Mėgsta VETERANAS. J. VAICEKAUSKAS, V k. žurnalistas dainuoti, lankosi dažnai opero- amo) |
(Iš komjaunimo komiteto biuro nario J. Nekrošiaus pranešimo)
UNIVERSITETO STUDENTŲ ŠVENTĖ
nir
ki nt
ud uJ u1 lik] Sid J u I cė sų
nė 11 ini M rali n Lhį
f M aul js|
s
LjOKSLINėS konferencijos ta|Z po viena iš gražiausių stu|tų tradicijų. Tai tikra stuĮtų Mokslinės Draugijos švenkonkreti ataskaita už įtempĮdarbo metus. Ir ši ataskaitai |ne sausi skaičiai apie atlikIdarbą, o pačio darbo rezulLj. Rezultatai kruopštaus ir bklaus darbo gamyklose, lalatorijose, archyvuose, skal nose. Džiugu, kad šis kury-’ p5 darbas kas metai tampa f brandesnis ir vaisingesnis,’ | vis didesnis studentų skaiįsitraukia į mokslinį-tiriaIjį darbą. Apie tai byloja išau| pranešimų skaičius mokslie konferencijose. Įvyksian-‘ |e XV studentų mokslinėje■ kferencijoje 16 sekcijų bus’ Įskaityti 182 pranešimai, kuparuošime dalyvavo 284 stuItai. Daugiausia pranešimų įjančiai konferencijai paruo[medicinos fakulteto mokslibūrelių nariai (sekcijos pir D. Čepaitė). 5 sekcijo[medikai perskaitys 44 moksLs darbus. Palyginti su gau[pranešimų skaičiumi XV stutų mokslinę konferenciją su ka gamtos mokslų fakultetas kcijos pirmininkas R. Žiliuh. Tačiau ne vien pranešimų Kčius charakterizuoja moksliĮ būrelių augimą. Moksliniams eliams pastaruoju laiku bu ba tai, kad jų narių sprenpmos problemos vis labiau | siejamos su gyvenimu, su kybą. Dauguma būrelių įSėjo kabinetinio darbo rėmų. Tera-
I
k
:
iii
>13
o
pijos būrelio narių brigada (pir mininkas P. Sudaris) tyrė Dau gelių statybinių medžiagų kom binato darbininkų darbo sąlygas ir sveikatingumą, paruošė prie mones kombinato higieninių sąlygų pagerinimui, pravedė eilę profilaktinių priemonių. Studentai D. Sčiupak, B. P Dainys, rkU:----c E. Matekaitytė Mališauskaitė ir V. Vilniaus ištyrė benzolo poveikį darbiniu„Beržo“ kombinato __ kams. Ekonomistė A. Janavičiūkombinato tė išnagrinėjo baldų apskaitos normatyvinį gamybos ir savikainos kalkuliavimo meto dą. Ekonomikos mokslų fakulte to neakivaizdinio skyriaus dip lomantas J. Juodka konferenci joje skaitys pranešimą apie Vil niaus sviesto-pieno kombinato varškės cecho gamybinio pajė gumo padidinimo ekonominį efektą. Panašių pavyzdžių butų galima pateikti ir iš kitų fakul tetų mokslinių būrelių. Atlikda mi panašaus pobūdžio mokslinįtiriamąjį darbą, studentai pagi lina teorines žinias, įvaldo marksistinį-lenininį mokslinio paži nimo metodą ir kartu duoda konkrečią praktinę naudą liau dies ūkiui. Studentų mokslinis-tiriamasis darbas yra viena svarbiausių priemonių paruošti aukštos kva- naujos iifikacijos specialistus kultūros technikos, mokslo ir SMD konferenci- kūrėjus, kuriems partija iškėlė skaitytų pranešimų skai-■ uždavinį sukurti materialinętechninę komunizmo bazę, auklėti naują komunistinės visuome22 1947 I n ės žmogų. 42 1949 II Nežiūrint nemažų Universiteto 45 ’ studentų 1950 III draugijos *)<Y pasiekimų, mokslinės 1951 IV jos darbe yra daug trūkumų. Pagrindinis iš jų yra 57 1952 V tas, kad didelis procentas būre 69 1953 VI lio narių yra „mirusios sielos“. 73 1954 VII Iš 1400 mokslinių būrelių narių tiktai 490 aktyviau dalyvauja 100 1955 VIII moksliniame-tiriamajame darbe, 105 1956 IX (yra paruošę ir perskaitę bent 90 1957 X po vieną pranešimą būrelyje ar mokslinėje konferencijoje.). Ta 102 1958 XI čiau rodiklis „490“ nebūtų toks 113 1959 XII jau mažas, jeigu visi šie studen 152 1960 tai pastoviai dirbtų mokslinį-tiXIII riamąjį darbą. Nemažas procen 164 1961 XIV tas studentų, skaitančių moksli 182 1962 XV nėse konferencijose pranešimus, I yra diplomatai, kurių dauguma nėra duomenų.
kę
KURSE NĖRA DRAUGIŠKUMO,—
>
V. ČESNAVIČIUS VVU Studentų Mokslinės Draugijos Pirmininkas
NĖRA NUOŠIRDUMO
(Kalba Vedeišaitė, III kurso abrėžė J. Puškorius. Nėra studentė) mus branduolio. Dirbau įyboje du metus. Ten buvo Mikaločius ne visai teisin ip. Man nesinori net at- gai kalbėjo. Pas mus kiekvie į fakulteto šokius, nas bijo atskleisti save. Kas ieikalingas branduolys, ku- būtų iš to, jei Puškorius pa sakytų kursui, jog gėrė. Visi jungtų kolektyvą. Iano charakteris blogas, tik nusišaipytų. Trūksta nuo visi mane supranta. Aš širdumo, principingumo. Vy truputį stačiokas. Gal dėl rai merginas mūsų kurse ne Mes jiems cartais ir pasitaiko nema- laiko žmonėmis. tuščios, nieko neišmanančios. įmų. Vyrai taip pat vienas kitą iš >rykio metu visiškai nebu- juokia. <abejingas. Tačiau, aišku, Pas mus tokia taisyklė: :jau užkirsti kelią mušty- gerk, bet. su protu, atseit, mo is. kėk išsisukti. Jeigu kiti būtų Iš J. puškoriaus pasialški- negėrę, tai, pvz., ir Jasiūnas vienas neitų. Kalti dėl jo mes visi. KOMJAUNIMAS MAN BRANGUS SEKRETORĖ DIRBA BLOGAI 0 metų, kai esu komjaukaip ate. Pats nežinau, (Kalba komunistas :o, kad pradėjau gerti, Beloglazovas, III kurso tykioje to nebuvo. Dabar studentas). •antu, kad elgiausi netinal. Man gėda prieš kurMes kiekvienas einame kas kad aš jiems prižadėda- sau. Sekretorė Rakauskaitė ir neištesėdavau žodžio. turėtų rimčiau dirbti. Ji su draugų neturėjau, lerų geba, bet nenori. Ypač tai pa , su kuriais bendravau, sireiškė paskutiniu metu. Jau ūkdavo į gėrimą, o valios čiu kaltę ir aš. Ką aš noriu pasakyti kur spirti neturėjau. Net ir ^e daug kas gerdavo, bet sui? Meskim gerti, ir viskas bus gerai. Draugystę daugu ėdavo Išsisukti. mas mūsų supranta tik prie š A. Jasiūno pasialškini- degtinės stikliuko. Kam-nekam, o mums, teisininkams, tai neleistina. Jei teisininkas KOLEKTYVAS IR JO susidraugavo su stikliuku, jis jau ne teisininkas. NARIAI
lba Mikaločius, III kurso studentas)
KOLEKTYVĄ TURITE SUKURTI PATYS
ad būtų kolektyvas, turi sąžiningi žmonės. Pušus kalba gražiai, bet mea. Juk jis neseniai buvo as profsąjungos klubo uose, o neprisipažino kurTas pats ir su Jašiūnų. ėm papeikimą, gražiai surėme, „Algi, negerk! ime, bet jis vis gėrė. Nuo tinės atsisakyti negali, visa bėda. Uogai, kad mūsų kursą pat pradžios išgyrė, išamavo, o paskui ir paliko leigal.
(Kalba Universiteto biuro narys Jegorovaš) Kalbate apie kolektyvą. Jo niekas jums nesudarys. Reikia patiems viską rimtai pergal voti. Iš pasisakymų, iš faktų jaučiasi, kad komunizmo sta tytojo moralinis kodeksas jū sų kursui, lyg ir nežinomas. O juk daug kolektyvų jau gy vena pagal principą „Žmo gus žmogui — draugas, bičiu lis, brolis“. Man atrodo, kad fakulteto biuras kursui turi duoti dau giau įpareigojimų. Bendrame
wmy.ww,w
studijų metais nedirbo jjokio mokslinio-tiriamojo darbo, o konferencijoje skaito ištraukas iš diplominių darbų. Šią __ E tezę patvirtina kad ir tas faktas, jog XV konferencijoje pranešimus skaitys 53 diplomantai, t. y. apie 30 proc. visų pranešėjų. Faktiš kai nemažas pranešimų skai čius, skaitomų moksliniuose bū reliuose ir net mokslinėse kon ferencijose, yra paruošiami pa skubomis. Aišku, k?.d tokiu at veju negali būti kalbos ap e ge resnius rezultatus. Todėl pagrin dinis SMD uždavinys yra vysty ti darbą ne tik platyn, bet ir gilyn. Sį uždavinį, sėkmingai natima išspręsti tik su katedrų pagalba, kurios pagal TSRS Aukštojo mokslo ministerijos patvirtintus studentų mokslinių draugijų nuostatus yra tiesio giai atsakingos už mokslinių būrelių darbą. Tačiau daugelis katedrų į tai mažai kreipia dėm»esio, palikdamos šį darbą vien fakultetų SMD Taryboms. Paga liau musų Universitete yra net tokių katedrų, kurios iš viso neturi mokslinių būrelių. Mūsų Universitete, seniausioje Tarybų Sąjungos aukštojoje mokykloje, nėra filosofijos būrelio. Kuo šį faktą gali paaiškinti dialektinio ir istorinio materializmo kated ra (katedros vedėjas E. Meškaus kas)? Gal tuo, kad Universitete nėra filosofijos specialybės stu dentų? Bet juk Talino politech.nikos institute (techninė, o ne humanitarinė mokykla!) puikiai dirba filosofijos mokslinis būre lis. Panašių pavyzdžių galima būtų pateikti ir daugiau. Todėl nenuostabu, kodėl pas mus lė tai auga jauni moksliniai kad rai. Nors metai iš metų studen tų mokslinės konferencijos pra vedamos vis aukštesniame lygy je, tačiau jos vyksta dar nepa kankamai oragnizuotai. Sekcijų posėdžiuose mes pasigendame dalykiškų diskusijų, didesnio do mėjimosi skaitomais praneši mais. Pagaliau konferencijose dalyvauja mažas studentų skai čius. Kaip nekeista, bet dar pa sitaiko diplomantų, kurie nežino, kaip vyksta mokslinės studentų konferencijos, nėra nė karto jose dalyvavę. Dėl to nemaža kaltė tenka visuomeninėms or ganizacijoms. Daugiau dėmesio šiam klausimui turėtų skirti pir minės komjaunimo organizaci jos, visi aktyvistai. Mokslinės konferencijos turėtų tspti visų studentų švente. Mūsų uždavi nys tai pasiekti, ir mes tai pa sieksime.
PO DIEVO NAMŲ NAŠTA. . . --------------- +
Kolektyvo nesubursi darbe atsiras ir sutvirtės ko metus. organizuodamas išvykas į lektyvas. gamtą ar kino teatrą. Juk dabar į Universitetą ateina REIKIA PADARYT IŠVADAS suaugę žmonės. Pirminėse komjaunimo organizacijose (Kalba komunistas Volkas, III reikalingi rimti pokalbiai, kurso studentas) disputai. Teisingai buvo pa brėžta pasisakymuose, kad Mus užtektinai svarstė. Tai tik didelis ir atsakingas dar jau įgriso. Kalti patys. Rei bas suburia ir sucementuoja kia padaryti griežtas išvadas. kolektyvą. Pirmame kurse buvau kurso Mes gyvename, tuo metu, komjaunimo sekretoriumi. kai į gyvenimą ateina naujas, Blogai, kad aš nuolaidžiavau būsimos visuomenės žmogus. girtuokliams. Aš mėgstu juo Mes dažnai pamirštame, kad ką. Tačiau juokas juokui ne mūsų kartai teks gyventi jau lygus. Štai I kurse Vedeišai komunistinėje visuomenėje. tė mums pasakė: „Atvažiavo Iš kiekvieno kolektyvo, iš te iš kaimo ir ten važiuosite, kiekvienos grupės reikia ša purvo minti“. Mes to neap- linti abejingumo nuotaikas, svarstėme komjaunuoliškai, o rauti su šaknimis girtavimą, patys atsilyginome panašio griežtai pasisakyti prieš’ veid mis replikomis. Ir prasidėjo mainiavimą, dviveidiškumą. nereikalingos, užgaunančios Šiandien buvo kalbėta daug diskusijos. ir teisingai. Tegul toks mūsų pokalbis būna paskutinis. Vi KOLEKTYVAS VIS TIK są praeitį, visa tai, kas kur YRA! se buvo negera, — užbrauki me! pradėkime dirbti naujai, (Kalba dėst. Apanavičius) kovokime už tikrą draugystę, už naujus mūsų visuomenės Kolektyvas yra! Tai įrodė daigus! daug darbų, kuriuos atliko kursas. Aš įsitikinęs, kad Universiteto komjaunimo ko kurse yra jėga, kuri sugebės miteto biuro posėdis baigėsi vė ištaisyti visus trūkumus. lai. Karštų diskusijų metu bu Svarbiausias trūkumas — vo prieita ir prie galutinio blogai dirbo kurso komjauni sprendimo. Universiteto komjau komiteto biuras nutarė: už mo biuras. Juk žuvis genda nimo abejingumą. nekomjaunuollšką nuo galvos. Ką norėti, kad elgesį J. Puškorlui pareikšti pa kurse būtų gera nuotaika, Jei peikimą. Tokia pati bausmė pa trys žmonės komjaunimo biu skirta ir J. Stašinskui. Dėl savo poelgio daug pergy re vienas su kitu nuoširdžiai veno V. Bislklrskias. Atsižvelg nepasikalbėdavo, štai nuo to damas 1 Jo nuoširdumą, biuras ir reikia pradėti. Man atrodo, nutarė pareikšti jam griežtą pa įrašant | komjaunimo kad reikia padaryti organiza peikimą. dokumentus. cines išvadas. Kad A. Jasiūnas negali būti Nežinau, ar gali Jasiūnas abejonių nebuvo. O būtį komjaunuoliu, tačiau tei teisininku, komjaunime? Daug dėl to ginči sininkas iš jo neišeis. Nors josi. Buvo įvairių nuomonių, ta tai ir skaudu, bet faktas. čiau Universiteto komjaunimo
PRAEIČIAI — BRŪKŠNĮ (Iš baigiamosios Universiteto komjaunimo komiteto biuro sekretoriaus H. Valukonio kalbos) i
Mes susirinkome ne tam, kad nubaustume draugus, bet parodyti, jog kursas privalo baigti su nenormalia padėti mi. Komjaunimo darbe reikia nebe tų darbo formų, kurios buvo vartojamos prieš penkis
Respublikinė 1962 m. meninės fotografijos paroda
komiteto biuras dar kartą pati kėjo A. Jašiūnų ir paliko jį komjaunime, pareiškiant griežtą papeikimą Ir po biuro posė džio nenutilo ginčai, kalbos. Jos, be abejo, tęsis ir toliaul Jose išryškės tiesa. Svarstymas davė daug naudos. Kursas pamatė savo klaidas, iš kėlė daug trūkumų, ir, be to, pajuto, kad jie pajėgūs visa tai pašalinti. Kurso komjaunimo or ganizacija PATIKĖJO SAVO JĖ GOMIS. O tai ir svarbiausiai J.
PETRAI US
A. SUTKUS, IV k. žurnalistas ■ ★----------------
PASIRUOŠTA GERAI MOŠŲ INTERVIU
★
Kaip pasiruošė XV studen tų mokslinei konferencijai is torijos-filologijos fakultetas? — su tokiu klausimu kreipiamės l fakulteto SMD pirmininkę drg. S. Lukošytę. — Šiai konferencijai mes pra dėjome ruoštis nuo pat pirmųjų mokslo metų dienų, -todėl dabar galim drąsiai pasakyti: pasiruoš ta gerai. Konferencijos metu fakultete veiks trys sekcijos: kalbos, literatūros ir istorijos. Viso bus perskaityta 32 praneši mai. — Kurie būreliai, jūsų many mu, pasiruošė geriausiai? — I ši klausimą tikrai neleng va atsakyti. Visi būreliai sten gėsi ruošti gerus ir Įdomius pranešimus. Daug įdomių prane šimų paruošė lietuvių kalbos būrelis, Jų tarpe tokius, kaip A. Girdenio ..Žemaičių tarmių nekirčiuoto žodžio galo trumpė jimas ir jo chronologija". P. Vaitkevičiaus ..Lietuvių kalbos perteklius". Nemažiau įdomus ta rybinės lietuvių literatūros bū relio narės L. Ciurlytės prane šimas „Intelektualinė lyrika“, biblictr.inlcės St. Kaškelytės — „Ekslibrisas Lietuvoje" Ir daug kitų. Kurie iš jų Įdomiausi — paaiškės konferencijoje. — Kokie paskutinieji rūpes čiai dėl artėjančios konferenci jos? — svarbiausia, kad ji vyktų sklandžiai. Apie tai kalbėjome neseniai praėjusiame sekcijų va dovų ir būrelių pirmininkų pa sitarime. Paruošėme mokslinių —
darbų tezes lietuvių ir rusų kalbomis. Ruošiame išleisti prieškonferencinj biuletenį, konferen cijos metu kasdien bus leidžia mas „žaibas”. Numatėme studen tus — ekskursijų vadovus atvyksiantiems svečiams. Visus šiuos klausimus spręsti mums padeda fakulteto komjaunimo biuras. — Ką galite pasakyti apie svečius iš kitų aukštųjų mo kyklų? — Apie tai galima daug kal bėti. Ryšius su kitomis aukšto siomis mokyklomis fakulteto SMD užmezgė jau gana seniai. Musų studentai dažni svečiai ki tose respublikose. P. Sabasevičius ir A. Stravinskas neseniai dalyvavo I visasąjunginėje et nografų konferencijoje, V. Jurgauskaitė skaitė pranešimą Mins ke, P. Vaitkevičius, A. Bučys, P. Sabasevičius lankėsi Tartu. To dėl nenuostabu, kad ir mūsų konferencijoje dalyvaus nemažai švečių iš Rygos, Tartu, Minsko, Leningrado ir kitų aukštųjų mo kyklų. Šiuos ryšius mes stiprin sime ir ateityje.' Tuoj pat po Universiteto konferencijos tary binės lietuvių literatūros būrelis ruoš kartu konferenciją su Ry gos literatais, po kurios drauge aplankys Lietuvos vietoves, susi jusias su lietuvių rašytojų gyve nimu ir kūryba. Mūsų studentai ruošiasi vykti 1 Leningradą ir kitas mokyklas, žodžiu. . . — žodžiu, matyti, iš tikro pa siruošta gerai. Konferencijoje fi lologai neraudonuos. — užbai gėme Lukošytės mintį. F. PAJAUJYTĖ
♦X«---------------- --------
REPLIKA
TAI KELIA NERIMĄ TSKP istorijos paskaitos diplomantams. .. Auditorijos pustuštės, žmonių mažoka. O ir tie patys, atrodo, kaž kuo užimti, mintimis jau išskridę Į kosmosą. . . ar į pa skyrimo vietas. Paskaitą klausoti neatidžiai, neužsirašinėja. Retai kada bepateikia dėstytojui klausimus. Ramu, tylu. Ar neslepia ši tariama tyla povandeninių uolų ir slenksčių, už kurių užkliūvę suklups mažiau sau reiklūs draugai? TSKP seminarai... Ir čia daug negerovių. Stoka akty vumo. Atrodo, žmonėms bus pritrūkę drąsos. O diplomantai-chemikai ir svetimkalbiai (IFF) pirmuosiuose TSKP is torijos seminaruose visai nepa sirodė. TSKP istorijos semi naruose lankosi tik dalis dip lomantų. Kiek geriau lanko TSKP istorijos seminarus ir geriau jiems pasiruošia bib
liotekininkai. Likusieji vis „šlubčioja“, neįstengia paro dyti uolumo. TSKP istorijos paskaitą bei seminarų praleidinėjimai kelia nerimą. Matomai, kai kas iš diplomantų galvoja, kad kaip nors „išvairuos“. Raminasi vis, kad buvo iš laikyti egzaminai praeityje, bus išlaikyti ir ateityje. Yra, be abejo, ir tokių draugų, kurie taria „praslystą“ ir šį sykį. Kad tik išlaikytų egza miną, o pažymys, esą, nesvar bu. Tokios nuotaikos ir toks dalies diplomantų elgesys ro do, kad visuomeninės organi zacijos šiame kurse velkasi įvykių uodegoje, nusišalino nuo paties svarbiausio klau simo sprendimo — nuo mo kymosi klausimo ir pasiren gimo egzaminams. Pabuskite, draugai diplomantai, kol dar ne vėlu! Egzaminai ne už kalnų. B. VAIŠNYS
PASAULIO JAUNIMO GYVENIMAS
Lenkijos komjaunimui - 40 metų VARŠUVA. Lenkijos vaikinai ir merginos kartu su visais ša lies dirbančiaisiais pažymi Lenkijos Komunistinės Jaunimo Są jungos 40-ąsias metines. LKJS — pirmoji Lenkijos jaunimo po litinė revoliucinė organizacija — buvo įsteigta Varšuvoje Visos Lenkijos suvažiavime 1922 metų kovo mėnesį. Tada buvo priimta kovos už Lenkijos jaunimo ekonomines ir politines teises pro grama, kovos prieš kapitalizmą ir reakciją, už darbo žmonių valdžią, už socializmą programa. Rūsčiais reakcijos metais ......................... Lenkijos Komunistinė Jaunimo Sąjunga buvo daugybės jauvalstiečių nųjų darbininkų ir -------------- . veiksmų ------ už savo teises, Jaunimo demonstracijų, streikų iniciatorium Ir organizatorium.
Dabartinė jaunoji socializmo statytojų karta tęsia šlovingas LKJS tradicijas. Dešimtys tūkstančių vaikinų ir merginų savo pasiaukojančiu darbu gausina naujos socialistinės Lenkijos turtus, dirba ir mokosi gyventi socialistiškai. Pažymint šlovingas metines, visoje Lenkijoje organizuojamos šventinės priemonės: vakarai, koncertai, susitikimai su revo liucinio Jaunimo sąjūdžio veteranais. Šlovingųjų metinių gar bei Lenkijos jaunimas duoda valstybei metalo, anglies, maši nų, cemento ir kitokios pramonės produkcijos viršum plano. Varšuvoje, Mokslo ir kultūros rūmų kongresų salėje, įvyko šiklmingas posėdis, skirtas Lenkijos Komunistinės Jaunimo Są jungos įkūrimo 40-osioms metinėms. Iškilmingame Pos®cįy!e dalyvavo sostinės jaunimo atstovai, beiveik 800 buvusių LKJS veikėjų, Lenkijos Jungtinės darbininkų partijos, socialistinės jaunimo sąjungos, kaimo jaunimo sąjungos ir kitų šalies jauni mo ir visuomeninių oragnizacijų vadovaujantieji veikėjai.
Japonijos jaunimas kovoja už geresnes gyvenimo sąlygas Osakoje įvyko vieningų Jaunimo veiksmų diena. Ne paisant lietingo oro, miesto Ogimačio parke susirinko jaunieji geležinkelininkai, ry šininkai, elektrikai, mašinų gamintojai pareikšti savo ryžto prieštarauti reakcijos spaudimui. Kalbą jaunimui pasakęs
l REDAKCIJĄ atėjo laiškas
Jis primargintas, privinguriuotas. Raidės arabiš kos ir lotynų, net kiniečių leroglifų atrasi. Matomai, autorius nusprendė, kad redakcijoje sėdi žmonės, kurie šifruoja senoviifį raš tą, ir Iššifruos bet kurį rankraštį. Laiške taip sugrūstos raidės, tiek suglaustos eilu tės, tarp jų uodas snapo neįkištų. Pataisymai pada ryti virš eilučių ir apa čioje, marginta ir primargitna, kam kuri pataisa skirta, būk geras, atspėk jei nori. Parašyta be lau kų, o kiek žinoma, pra džios mokykloje ir tai vai kai sąsiuviniuoje laukus pa lieka. Ten — vaikai, o čia — studentai. Kam jiems laukai, įvairios teksto pa taisos virš eilučių įsiteks. . . Šifruokite, spėliokite. Jūs — redakcija. Rašoma apie žmones, apie gyvus žmones. Apie savo artimus, gerai pažįsta mus draugus. O vardų pa rašyti nesuvokia, pamiršta. Atrodo, žmonės bevardžiai, be pareigų, be garbės var dų. Redakcijai ir vėl mįslė: kur atrasti žmonių vardus, kuriuos mini laiško autorius. O gal parašius apie žmones, neminint jų vardo? Yra dar ir pavardės. Laiške jas išsišiepęs skai tai, spėliodamas, kuri, vėl spėlioji ir. . . nusprendi, kad šitaip, o ne kitaip. Po to gauni reliaciją: tokio žmogaus iš vis niekas ne pažino. Ir tai įvyksta dėl to, kad pernelyg raštingi žmonės rašo ir parašo blo giau beraščio. Šias pastabas apie laiš kus tenka daryti dėl dvie jų priežąsčlų: pirma, norint palengvinti ir pagerinti sa vos redakcijos darbą ir antra, siekiant apsaugoti Universiteto garbę. Gal būt kai kas paskaitys virš mi nėtas pastabas ir ateityje rašys aiškiai, prisilaikyda mas nors minimalios rašy mo etikos ir neišsiųs to kių „plaučių“ bet kam už mūsų aukštosios mokyklos sienų, ko dar vis pasitai ko. Kad neatbaidžius laiškų autorių, tenka atsiprašyti už tiesų žodį. Vienok, tiessa reikalauja, kad ją išsa kytum. Tai padės rašan tiems ir laikraščiui. LV 06859
JKP Osakos prefektūros ko miteto atstovas, kandidatas l Japonijos parlamento aukš čiausiųjų rūmų deputatus Higasinaka nurodė, kad Japo nijos dirbančiųjų gyventojų ir ypač Jaunimo gyvenimas sunkėja dėl Ikedos vyriausy bės reakcinės politikos. J,s pabrėžė didžiulį Japonijos jaunimo vaidmenį, kurį Jie atlieka bendroje šalies dir bančiųjų kovoje už savo tei ses, už taiką ir demonkratiJąMitingo dalyvius sveikino taip pat Japonijos socialistų partijos, profsąjungų Osakos tarybos, moterų ir kitų or ganizacijų atstovai. Su šūkiais „Tegu Ikedos vyriausybė atsistatydina“, „šalin Japonijos —Pietų Ko rėjos derybas!“, „Nutraukti kainų kilimą!“ mitingo daly viai demonstravo didžiausio mis miesto gatvėmis. Mitinge išrinkta delegacija įteikė mitingo dalyvių reika lavimus Osakos prejektūros valdžiai.
Taika rūpinasi daug kas: susirūpinę vaikai, eiliniai pi liečiai, valstybės veikėjai. Rūpinasi taika ir popiežius. Paimkime, kad ir pasau linį karą. Kas, jei ne popie žius 1915 m. sausio mėn. su lipdė maldą, prašančią aukš čiausiąjį, kuo greičiausiai at siųsti taiką? Kas, jei ne po piežius įsakė ją kalbėti viso se bažnvčiose? Bet malda tai popiežiška, todėl būtų keis ta, jei viskas baigtųsi ma Uos sukalbėjimu. Popiežiaus veiks mų žmogiškais mastais matuoti negalima. Tuojau pamatysime, kodėl. Popiežius tai vienas, o vyskupų — eilės. Buvo jų, saPranvaime suprantama, ir ” cuzijoje, ir turėjo jie savo nuomonę ne visai panašią 1 „neklystančiojo44 papos nuo-
ganytojiškame monę. Jie manė, kad panaši Ameta neva malda gali paskleisti masese laiške paaiškino, kad tą tal pacifistines nuotaikas, ku ką, kurios meldžia popiežius, rios gali Jau nesiderinti su visai nereikia suprasti kaip padėtimi Vakarų fronte. Pa greitą, bet kuria kaina Pa" ryžiaus archivyskupas kar siektą taiką, kaip dėl taikos. dinolas Ameta nadarė „nees Tai yra taika, kaip žmogiš minę“ pataisėle? reikia pra kosios būties norma, taika šyti ne abstrakčios taikos, o pastovi ir ilgametė. Bet ku konkrečios, atseit — tokios, ris tikintysis. .. turi laisvę kuri būtų pagrįsta „teisės suprasti ją kaip savosios tė triumfu ir galia“. Ametos su vynės ir valstybės interesų išraišką44. pratimu „teisės triumfą“ ga li užtikrinti tik Antantės Bet Vokietijos vyskupai ir pergalė. Komentuodamas šį gi ne iš kelmo spirti ir pas įvykį, Rusijos pasiuntinys kutinę mintį suprato net per Vatikane pranešė: kardinolas daug gerai. Ir kas gi po to
A. TYTMONAb
Česlovas KALENDA
SS karininko pomirtinis žodis Mane nudėjo 1943 metais kažkur ties Raseiniaiš Ir čia pat, ant kalvos, pakasė. Po karo ant mano kapo užritino Didelį ir sunkų akmenį. Maniau: statys man paminklą. Bet ne: tas akmuo tapo naujo namo pamatu. Kas rytą atsiveria pastato durys, Ir skardžiu varpeliu nuskamba nerūpestingas juokas. Vaikų vikrios kojytės bėgioja Raudonai nudažytom klasės grindim. Jie krykščia, dainuoja! Ach, kaip graužia man kaulus. .. žvyras!.. Ir kaip slegia! Tik ne sąžinė, o mokyklos aukšti pamatai. Sąžinės aš neturiu. Aš jos netekau dar tada, kai žudžiau tokius pat, kaip šie geltonpūklai, vaikus. —
VATiBUS rytys geria kiau" rai, iki pat kaulų. Rytmečio saulė nedrįsta šilčiau prisiliesti prie skruostų. Nors jau ir pa vasaris, bet jis dar vis neįgavo savo teisių, kažko toks nedrąsus, drovus it Jaunuolis. Tik varnė nas jau švilpauja savo linksmą dainą saulėtekiui ir kalba sa vąją poringę gamtos prisikėli mui. Jie tikrai linksmi ir lai mingi, ir sakyte sako — žiema jau nesugrįš. Už Nemuno dunda atsibudęs miestas, dunda didmiesčio dun desiu. Tai keliasi sekmadieninis Kaunas. Jis ir šiandien nesiilsi, kaip ir neakivaizdininkas studentas Jonas Žiemys. Ekonomistas pirmakursis Jonas Žiemys žingsniuoja Nemuno
Respublikinė 1962 m. meninės
SENAMIESTIS.
TAIKA RŪPINASI IR POPIEŽIUS
drįs tvirtinti, kad popiežiui nereikalingas menas kalbėti ir tuo pačiu nieko nepasaky ti? Juk tuo metu taikos idė ja negalėjo būti vienodai ža vi prancūzams ir vokiečiams. Kaip ten bebūtų, o viena ‘tikrai aišku — taika „rūpi nasi“ net ir popiežius. Jeigu tai blaivaus samprotavimo šviesoje ir neatrodo įtikina ma, tai tą tegu nuramina šie tuometinio kardinolo — vals tybės sekretoriaus Gaspario žodžiai: “.. .kiekvienas, pra šydamas taikos, gali Ją įsi vaizduoti kaip tinkamas, kaip tai ir išaiškino Prancūzijos vyskupai...“ Viskas aišku kaip dieną: jeigu nežinomi viešpaties ke liai, tai kam reikalauti švie sos jo pavaldinių keliuose.
Taip kalbėjo (Jis man lyg Ir nuščiuvusi Pamokos gale
mokytojas su Įstrižu randu veide matytas), klasė klausės jo žodžių. jis pridūrė, jog darbas sukūrė žmogų
ne tam, kad jis plėštų, žudytų ir vogtų, jog tai — tiktai laiko liga, ir žmogus ateity ja nesirgs, nes nebus kas ligą sukelia.
Tiktai niekas manęs Aš žmonijos istorijoj kaip pikčiausias kaip juodžiausia
neišgydys. liksiu mikrobas, šio amžiaus dėmė.
Ach, kaip graužia man kaulus! . . Kad greičiau ir jie sudūlėtai
JONAS ŽIEMYS NEPASIDUODA krantine, skuba savo įprastos ilgametės kelionės į darbą ke liu. Jo ir žingsniai čia suskai tyti: iš Marvelės iki Aleksoto tilto pėsčiomis — geras pusva landis kelio. Taip kas rytą savo žirgu. .. — į autobusą neįsigrusi. Perpildytas. O ir akių tokių: marintis į autobusą, kitus nustu-
".V.W.V.W .w.w W.V.W.V.WAWI
L. RIJIKAS, V k. žurnalistas
mjant, Jonas neturi. Tai ne jo būdui. Jį piktina jaunimas, „ata kuojantis44 autobusų duris. Ir labiausiai skubėdamas, žiemys važiuoja iki Mėsos kombinato, iki_ savo darbovietės. žmonių spūstyje ir tai mintys mintija, skuba, skrieja, nusinešdamos su savimi visą Joną žiemį, nusi nešdamos į didelę ateitį. į Kauno mėsos kombinatą Jo nas žiemys atėjo po ilgų ieško jimų ir kelionių. Baigęs vidu rinę mokyklą, Jonas ne iškart apsisprendė kuo būti. Baigė Že mės ūkio technikumą. Pagaliau ieškojimai baigti — darbas pa sirinktas. Gana skrajoti iš vie tos į vietą. Jonas — Kauno mė sos kombinato ekonomistas-planuotojas. Pasineria darbe it gi liausiam verpete. □ ienos veja dienas, darbas lydi darbą. Tik spėk suktis dar bo sukūry. Jonas vos ne vos besuspėja. Bet kasdien vis jun ta — trūksta žinių, stokoja mokslo. Darbo to tiek daug, no rėdamas mokytis laiko tam neištarpuosi. Dirba ir toliau, o mokslas.. . paskiau prie moks>©• • . Šeima prašo duonos — ir prie duonos. Ir tai t: ’ daug z'z _ apne sprendžia Jono poelgį. „Ne, man į mokslus44, — vis mąstė Jonas vienumoje. Daug, labai daug rytų eida mas į darbą Jonas svarstė apie save ir savo elgesį, svėrė pats save. Ir vis paimdavo viršų min tis, kad mokslas ne jam. Šei mos galvai, turint daug rūpes čių namuos ir darbe, tiek daug rūpesčių turint ir dar labiau save įsikinkyti — neverta, lik tas darbas vis priminė apie mokslą. Rytmečio kelionės ir būdavo didžiųjų apmąstymų, sa vos sąžinės dvikovos valandos. Ir pagaliau po dešimties metų pertraukos Jonas žiemys pasi ryžta: darbo draugai jį sukuso stoti į Universitetą. Jonas pasi renka ekonomisto specialybę. U štai šiandien jau reikia eiti lai kyti egzaminą. Truputėlį drovoka ir baugoka. Nedrąsu. Nežinia, ko paklaus, nežinia, kaip pasi seks atsakyti. TSKP istorija — reikalauja rimtų studijų, reika lauja atidaus gyvenimo stebėjimo, gyvenimo pažinimo. Jonas padirbėjo prie knygos gan daug. Jis jaučiasi turįs gy venimo patyrimo, turįs žinių. Ir pasaulį litydžiai stebi, ir su visuomeninio qyvenimo dėsniais susipažinęs. Vienok egzaminas jį baugina. Mokytasi vieno, su niekuo nesirungta, savos žinios nepatikrintos. O jeigu ir pasi ginčydavo kai kada su darbo draugais, tai vis buvo gyveni mas, o ne marksizmo-leninizmo teorija. Jonas junta — žinių yra, bet ar pasiseks jas išsakyti dės tytojui, išsakyti nuosekliai, aiš kiai, teisingai, ar pasiseks? Ar jo mintys teisingos, ar sutaps Jos su teorijos reikalavimais. Sėdi Jonas auditorijoje, prisi klausydamas, kaip kiti draugai atsakinėja, klauso ir nebetveria savo kailyje. Atrodo, tokie vi siems aiškus ir suprantami da lykai, o žmonės daugumoje pra-
kaituoja, galvą laužo, nesura atsakymo. Arba kalba vis temą, kalba ne po daug. J žiemys pasiryžta ir... Jo s jų knygelę papuošia „ge Gera Į'žnga į pavasarinę ei minų sesiją. Į Marvelę vakare Jonas laimingas ir patenkintas ,....... .......... .... ūžia padaryta. Tik sielos < moję -priekaištauja pats sau veltui buvo praleista dešimt tų be mokslo, per ilgai ruoš startui. Jau būtų nueita toli Ii, už tai dabar reikia pasku ti ir Jokiu būdu nesustoti, oi, Jokiu būdu ne! Jonas galvoja ir apie ryt ną, apie mokslą ir savo siip sias vietas. Tai Jis pasiūlė o gams mokytis kolektyviu bū Pasiimant sau mokytoją. P; gino ir patiko. Joną žiemį dr gai savos grupės seniūnu rinko. Dabar Jų grupė mo keturis vakarus per savaitę, syk per savaitę susirenka į skaitąs ir studijuoja matėm ką, o du syk — anglų ka Liko laisvi tik du vakarai, dev saviruošai. Grupė iš žmonių išaugo iki dvidešimt Ir dvidešimti Jau viršyjo. Int syvus mokslas, Jono nuom turėtų atnešti pergalę. Tik kia nepasiduoti. Tai kas, sunku po darbo dienos prie I gų, be to, miesto centras toli auditorija toli. Už tat viena galė Jau pasiekta, bus įve ir matematika ir angliškos bos tvirtovė. Priartės galut pergalė — diplomas. Pavasa turi paberti žiedus, sesija pasibaigti gerai.
Truputėli Jonui ir skriau Matematikos ir anglų kalbos kytojui reikia už mokymą a mokėti iš savo kišenės. Bes kančiųjų grupė didelė — P gas atsiteisti stažistui (mokė samdomajam mokytojui, iše nedidelis). Tačiau užmokėti ■ ka ir tiek. Ką gi, užtat visi ro pažangą, visi grupėje mok uoliai ir įtemptai. Neakivaizdininkas Jonas i mys nepasiduoda. Jo svaj — išvaryti pradėtą vagą iki lo... ir padaryti posūkį gale po pirmo kurso, kad stojus antrą vagą.
O slaptai dar svajoja, gal ras draugai komjaunuoliai savo tarpo entuziastų visuo nininkų, kurie apsiims šute paramą neakivaizdininkui vakarais praves pamokas suomeniniais pagrindais. „Sunku mums, kad mes mo mės Universitete, o gyvena Kaune. Vilniuje mus tikrai dr gai iš stacionaro pašefuotų“ kartą' pasiguodė Jonas Ziem savo draugams. — Na, tiek grupė mūs didelė, pinigai n deli, o nauda aiški... Kas 0 be prakaitu prausiasi, tas piuties pabaigtuves švenčia Jonas žiemys švęs savo mo lo pabaigtuves, tuo abejoti tenka. DĖNAS Kaunas, neakivaizdinio mokymosi konsultacinis punktas
v.
REDAKCINE KOLEGIJA
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7-79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuvėje «TAPHBMHHC CTyREHTAC* («CoBeT^KHH cTygeHT*). OpraH BmibHioccKoro foc. yHHBepcHTeia. ano. r. Bhjilhioc, yji. yaHBepcHTeTO, 3
Užs. Nr. 2255