J.
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS
scuDencas
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
1972 m. kovo mėn. 31 d.
Nr. 10
Kovo 23 d. Kolonų salėje įvyko Universiteto komjauni mo aktyvo susirinkimas. LLKJS XVII suvažiavimas iškėlė naujus reikalavimus. Norint juos įvykdyti, reikia aktyvinti komjaunimo veiklą, ieškoti naujų darbo formų. Apie tai kalbėjo susirinkimo svečias LLKJS Vilniaus mies to komiteto pirmasis sekreto rius N. Vaitkevičius. Diskusijose kalbėję pro rektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius, Fizinio auklėjimo katedros vyr. dėst. P Virbickas, TF ir PEF kom jaunimo biurų sekretoriai J. Pečkaitis ir V. Požėla, ketvirtakursis geologas M. Ulgis, antrakursė filologė G. Kudirkaitė ir kiti dalykiškai apsvarstė komjaunimo orga
Komjaunimo aktyvo susirinkimas nizacijos reikalus, pažymėjo trūkumus, pateikė vertingų pasiūlymų. LLKJS XVII suvažiavimas gerai įvertino Universiteto komjaunimo organizacijos darbą. Pagerėjo pažangumas moksle, kyla visuomeniniųpolitinių žinių įsisavinimo lygis. Apčiuopiamus rezulta tus duoda kova su paskaitų praleidinėjimu, drausmės pa žeidimais. Padedant komjau nimo organizacijai, išaugo ir sustiprėjo SMD ir kitų visuo meninių organizacijų veikla. Bet padaryta dar ne viskas. Atskirų fakultetų komjauni
mo biurai mažai dėmesio ski ria darbui su pirmakursiais. Nespėjęs perprasti mokymo sistemos, neįgudęs savaran kiškai dirbti, pirmakursis greičiau nusivilia aukštąja mokykla, tampa skolininku. Būtina, kad komjaunimo veikloje būtų kuo mažiau formalumo, abejingumo. Kiekvienas komjaunuolis turi galvoti, siūlyti, kaip galima geriau įsisavinti mokslo ži nias, praleisti laisvalaikį. Ta da nereikės sėdėti kavinėje ir „mąstyti apie gyvenimo pras mę". Dar per mažai dėmesio ski
riama sportui. Kai kurie fa kultetai (Filologijos ir kt.) varžyboms nesugeba sudaryti komandų. Aktyvumą rodo pirmi-antri kursai, o aukštes nių kursų studentai lieka abejingais stebėtojais. Neseniai spaudoje buvo paskelbti komplekso „Pasi ruošęs darbui ir TSRS gyny bai" reika’avimai Komjauni mo organizacija turi stengtis, kad PDG normos būtų laiko mos kuo masiškiau ir organi zuočiau. Artėja pavasario sesija. Kol nevėlu, reikia rimtai jai ruoštis, kad šios sesijos re
zultatai būtų dar geresni. Kalbėjusieji pabrėžė būti numą gerinti grupės aktyvo sudėtį, pastebėjo, kad kom jaunimo organizacijų darbo centre turi būti akademinė grupė. Reikėtų sugriežtinti išleidi mo į akademines atostogas, studentų perkeldinėjimo į ki tus fakultetus sąlygas, nes abiem atvejais čia randa už dangą skolininkai, kurie kaip rodo praktika ir toliau ardo akademinę drausmę. Tokios svarbesnės mintys buvo akcentuotos pasisaky muose. Susirinkimo pabaigoje bu vo priimtas nutarimas toli mesnei komjaunimo organi zacijos veiklai gerinti. J. JAKIMAVIČIUS
AVAIITĖ įvykiai ir žmonės Praeitą penktadienį Univer siteto Kolonų salėje įvyko at viras Istorijos fakulteto parti nės organizacijos susirinki mas, kurio metu mintimis dėl mokslo pažangumo vidurinėse mokyklose tolimesnio gerini mo ir jo apskaitos tobulini mo, dėl pedagogų ruošimo, pasidalijo Lietuvos TSR švie timo ministro pavaduotojas J. Kavaliauskas. V. ŽEMAITIS
Kovo 24 d. Revoliucijos is torijos muziejuje buvo gali ma pamatyti eksponatų paro dėlę, skirtą Brazilijos Komu nistų partijos 50-mečiui. Tą dieną muziejų aplankė ir III kurso istorikai. Įdomu buvo pasiklausyti klasinėse kovose užgrūdintų aktyvių Brazilijos Kompani jos veikėjų A. Vaivutsko, A. zoko, A. Glemžos, poeto L. Valbasio ir kitų prisiminimų. S. BUCHAVECKAS
TSRS — 50 KAIP RUOŠIAMĖS
JUBILIEJUI Praėjusį antradienį, ko vo 28 d., įvyko Universite to tarybos posėdis. Jame buvo nagrinėta, kaip Istorijos fakultetas ruošiasi pasitikti TSRS įkū rimo penkiasdešimtmetį. Pranešimą padarė fakulte to dekanas doc. K. Sinke vičius. Jis kalbėjo apie renginius, skirtus šiai da tai, apie fakulteto katedrų ir visuomeninių organiza cijų veiklą jubiliejiniais metais. Tarybos posėdyje buvo pareikšta pastabų dėl blo gos vaizdinės agitacijos fa kultetuose ir kitų trūku mų, kuriuos, ruošiantis ju biliejui, pats laikas išgyvendintL/-
LAIKRAŠTIS
Praėjusį antradienį Jakuti jos ATSR sostinėje Jakutske prasidėjo tautų draugystės sa vaitė, skirta TSRS įkūrimo 50-mečiui. Į ją atstovauti Lie tuvos TSR išvyko Universiteto internacionalinio klubo prezi dentas V. Kvietkauskas. Mūsų int.
Kaimynų draugystė
NUOTRAUKOSE: Viršuje kairėje — kovo 2<5 dieną Vilniaus geležinkelio stotyje; svečius Iš Baltarusijos universiteto sveikina mūsų rektorius prof. dr. J. Kubilius. Viršuje dešinėje — kalba BVU rektorius prof. drg. A. Ševčenka. Apačioje — BVU ansamblio šokėjai Aktų salės scenoje.
Aktų salėje trenkia šau nų maršą mūsų Universi teto dūdoriai. Pamažu ne lieka nė vienos tuščios kė dės — dėstytojai, studen tai suplaukė į susitikimą su Baltarusijos V. Lenino universiteto dėstytojais, studentais. Praėjusį šeštadienį mū sų svečių tarpe buvo ir pats Universiteto rekto rius, Baltarusijos mokslų akademijos akademikas, Socialistinio Darbo Didvy ris, prof. dr. A. Ševčenka, partinės organizacijos sek. retorius doc. M. Gorbačiovas, partinio komiteto narė doc. S. Lisenka, studentų profkomiteto pirmininkas N. Drozdis. Vakare daly vavo mūsų rektorius prof. dr. J. Kubilius, prorekto riai mokymo ir mokslo rei-
kalams doc. B. Sudavičius, doc. J. Grigonis, partinės organizacijos sekretorius doc. P. Bernatavičius, sek retoriaus pavaduotojas doc. R. Mironas, studentų profsąjungos komiteto pir mininkas V. Žeimantas ir kt. Rektorius prof. dr. J. Kubilius visų susirinkusių jų vardu karštai pasveiki no brangius svečius, pa linkėjo visokeriopos sėk mės ir išreiškė viltį, kad universitetus — kaimynus sies dar glaudesni ryšiai. Universiteto ansamblie. čiai pasveikino svečius iš Minsko, aprišo juos tauti nėmis juostomis ir uždėjo studentiškas kepuraites. Baltarusijos universiteto (Nukelta Į 2 psl.)
Plyšo vieną dieną Univer siteto Skargos kieme armoni ka, o fotografai tartum skėrių debesis pasklido po kampus kampelius. Bene daugiausiai plūkėsi žurnalistai: braukšt — ir fotoreportažas yra! Nuot raukose — studentų šventės akimirkos. Salia mūsų pažįsta mų J. Mažeikio, V. Braziūno, A. Stanevičiaus gražiai debiu tuoja I k. žurnalistas A. Palio nis. Sis fotoreportažas ekspo nuojamas centriniuose rūmuo se. Beveik visos nuotraukos pateiktos stambiu priekiniu planu, tačiau ne visur autoriai atkreipė dėmesį į foną, kuris maišo sutelkti dėmesį į pa grindinį objektą. Reportažo vientisumą šiek tiek menkina kai kurių darbų prastesnė at likimo technika. Žurnalistai parodė gražų pa vyzdį. Būtų gera, kad įvairūs kitų fakultetų renginiai ne liktų fotografų nepastebėti.
R. JAKUCIONAITĖ
AVAIITĖ Įvykiai ir žmonės
Kaimynų
draugystė (Atkelta iš 1 psl.)
„TS” SKAITYTOJŲ NEAKIVAIZDINE KONFERENCIJA
Taip pavadintas Vilniaus kultetas. Čia du kartus per iniversiteto rektoriaus, So semestrą dėstytojai pateikia cialistinio Darbo Didvyrio informaciją apie atsiliekan prof. dr. J. Kubiliaus straips čius studentus dekanatui, o nis, išspausdintas „Komjauni dekanatas ir fakulteto kom mo tiesos" 1972 m. kovo 26 jaunimo komitetas, žinodami d. numeryje. Straipsnyje ra konkrečią padėtį, gali imtis šoma apie aukštosios mokyk atitinkamų priemonių. Įpra los dalykinį mokymo proceso tinti žmogų dirbti savarankiš organizavimą, kaip vieną es kai, sistemingai ir sąmonin minių faktorių, padedančių gai — bene pats svarbiausias ormuoti kvalifikuotą specia- aukštosios mokyklos uždąvi istą. Rektorius, kalbėdamas apie dudentų savarankišką darbą, ražymi, kad šio darbo meto dika dar gana silpna. Mūsų studentai atsiskaito išskyrus egzaminų sesiją) ■eminaruose, koliokviumuose. Tačiau ta kontrolė daug silp nesnė, negu vidurinėje mo kykloje. Kad buvęs mokslei vis sugebėtų greitai ir tinka mai persiorientuoti, būtina iidesnė studentų darbo kont rolė, dėstytojų ir komjauni nys. Tačiau aukštojoje mo mo organizacijos parama. kykloje nepakanka vien są Mūsuose yra sena ir saky žiningai mokytis. Reikia, kad čiau, gera studentų savaran kiekvienas studentas išmoktų kiško darbo kontrolės forma: kūrybiškai mąstyti, kad suge koliokviumai, seminarai. Ta bėtų tinkamai orientuotis gau čiau kartais dėl dėstytojų kal siame specialybės informaci tės koliokviumai būna blan jos sraute. Mes ruošiame pla kūs, reikalavimai menki. Su taus profilio specialistą, todėl prantama, studentas, matyda aukštoji mokykla negali duo mas dėstytojo pasyvumą, ne- ti visų žinių, kurių gali pri eiklumą, vargu ar besimos reikti praktiniame darbe. Ta taip sąžiningai, kaip pirma čiau jei mes paruošime žmo me kurse pirmajam koliok- gų savarankiškam darbui, ziumui. Iš tiesų, mes, dėsty tai, turėdamas tvirtus teori tojai, nuolaidžiaudami stu- nius pagrindus, jis lengvai ga ientams, darome jiems didelę lės spręsti iškilusias proble salą mas. Studentu savarankiško dar Bet kaip ir kada mokyti stu bo kontrolei stiprinti kai ku- dentą savarankiškai dirbti? iuose Universiteto fakulte- 36 valandas per savaitę stu uose buvo įvesta 0—1—2 dentas (žemesnio kurso) pra sistema. Tačiau ši sistema rei leidžia privalomuose užsiėmi kalauja didesnės apskaitos ir muose, atmetus buitinius rū didelio darbo. Nemažai ren pesčius, miegą, poilsį, lieka kama ir nereikalingos infor- 3—4 valandos per dieną sa nacijos. Kiek kitokią išeitį varankiškam darbui. Mažoka, rado Finansų ir apskaitos fa bet jau šis tas, jei tik studen
rektorius prof. A. Ševčen ka padėkojo už šiltą pri ėmimą, plačiai papasakojo apie universitetą, jo laimė jimus. — Baltarusija ir Lietuva — patys artimiausi kaimy nai, — kalbėjo prof. dr. A. Ševčenka. — Jų istorijos glaudžiai siejasi tarpusavy. Mums bus labai malonu draugaut su Vilniaus uni versitetu; keistis žiniomis, patirtimi, knygomis. Lyg patvirtindamas šiuos žodžius, po neilgos per traukėlės liaudies instru mentų orkestras, vadovau jamas A. Lisicino, suteikė salėje sėdintiems malonu mą vėl išgirst lietuvių „Klumpakojo" melodiją. Sceną užvaldė daina ir šokis. Ne vienas, tur būt, už gniaužęs kvapą, stebėjo, kaip nuo scenos atitrūksta ir pakyla į orą šaunūs uk rainiečių šokio „Gopakas" atlikėjai. Ir pagaliau — šokis „Kryžačiokas" čigo nų liaudies šokis „Prie lau žo" ir kt. Scenoje — BVU liaudies šokių ansamblis „Kryžačiokas" (meno va dovas N. Lapša). Ilgai tą vakarą skambė jo persipindamos lietuvių ir baltarusių dainos. Dviejų universitetų draugystės vakaras, skir tas TSRS penkiasdešimt mečiui, praėjo pakiliai ir šventiškai. Baltarusiai at Kam mokytis, prakaituo sakomajam vizitui pakvie tė mūsų studentus, rekto ti egzaminui ar įskaitai? Kam drebinti kinkas pas rius pažadėjo, kad gegužy dėstytoją? Pažiūrėjai ne je mūsų „įgula" išsilaipins mirksėdamas pusvalandį į Minske. profesoriaus parašą, užsi merkei — jei visi išraity B. JANKAUSKAITĖ mai stovi prieš akis, — I šlept jį į studijų knygutę AUTORĖS IR ar įskaitų lapelį ir eini sau R. SAVICKO švilpaudamas. Nei dekana tas kibs, nei grupė svarsNUOTRAUKOS
Nesąžiningas poelgis
„GERAI STUDIJUOTI — VALSTYBINE UŽDUOTIS“
lt d IT! patikėsime visuomenės vairą
tas mokėtų tinkamai jas pa naudoti. Deja, tos valandos paprastai kažkur išbarstomos, ir lieka „atsigriebti" tik per sesiją. Bet ar galima tuomet kalbėti apie gilias žinias? Ne supraskite, jog aš linkęs di dinti privalomų paskaitų skai čių, man regis, jį reiktų pa laipsniui mažinti, o daugiau valandų skirti savarankiškam darbui. Tiesa, kai kuriems studentams katedros savo nuožiūra leidžia dirbti pagal individualų darbo planą. Ga būs studentai įrodo, jog gali ma mokytis ir lankant tik pa čias svarbiausias paskaitas, o kiti, pabandę dirbti pagal indi vidualų planą, greitai atsisa ko. Kodėl? Trūksta įgūdžių, o be to, joks vadovėlis dar nėra pakeitęs gyvo dėstytojo žo džio, jo minties. Antra vertus, vadovėliui išleisti reikia 3—5 metų, o kai jis pasirodo kny gynuose, daug kas būna pase nę, kai ką tenka vertinti kri tiškai, ir čia nepamainomas dėstytojo vaidmuo. Straipsnio pabaigoje, be kita ko, rašoma: Neretai galima išgirsti nuo monę, jog pažangumas — tai viena, o praktinis busimojo specialisto darbas, esą, visai kas kita. Bet kaip gali būti ge ras specialistas žmogus, ku riam stinga teorinių žinių, kū rybiško požiūrio j savo specia lybę? Taigi ryšys tarp pažan gumo ir specialisto kvalifika cijos — pats rimčiausias. Universiteto studentų moks lo pažangumas per praėjusią sesiją pakilo 9,2 procento ir dabar yra — 86,3 procento. O bendromis dėstytojų ir kom jaunimo organizacijos pastan gomis galima būtų pasiekti dar gražesnių laimėjimų. Tik gaila, kad neretai trūksta kon krečios, dalykinės komjauni_ mo organizacijų paramos.
Vyko seminaras. — Kas nori pasisakyti? paklausė dėstytojas. Auditorijoje tyla. Dės tytojo pirštai ėmė slinkti sąsiuvinio lapu, apčiuop dami studentų pavardes. Pagaliau stabtelėjo ties viena. Pašaukta mergina atsistojo ir ėmė akimis ieškoti pagalbos. Draugės suskato. Greitai pas „ne laimingąją" ėmė plaukti užrašų sąsiuviniai. Sura dusi reikiamą temą, stu dentė pradėjo skaityti. Se minare beveik nebuvo pa sisakančiųjų, buvo skai tantieji. Kursas tylėjo, nors apgaudinėjimą matė visi. Dėstytojas, deja, to matyti negalėjo. Nebūkime sausais moralizuotojais, be lengvabū diškumo tokiame amžiuje,
gal būt, niekas neišsiver čia, tačiau gyvenime būnu momentų, kada lengvabū diškumas virsta niekšybe Ir šiuo atveju spekuliavi mas žmogaus nelaime ir pasitikėjimu, — tai jau ne paprastas lengvabūdis kūmas. Gal merginos ne suvokė savo poelgio tik ros prasmės, bet kur tada tas dažnai minimas „kur so principingumas". Kuriame kurse tai įvy ko, neminime ne dėl to. kad nenorime „apjuodinti kurso", bet dėl to, kad norime žinoti, ar atsiras tame kurse Studentų, ku rie niekieno neraginant ir neverčiami pasiūlys at virai pakalbėti apie šį įvykį. M. GIRDIUŠAS
JIEMS NEBUS VARGO „Studente, rimtai ruoškis pavasario sesijai!" — Univer siteto fakultetuose, bendrabu čiuose ragina plakatai. O kaip į šį raginimą atsi liepia studentai? Neblogai ruošiasi I kurso žurnalistai. Dažna viešnia Universiteto skaityklose V. Aukštuolytė, žiemos sesijos egzaminus išlaikiusi vienais penketais. Tuoj po paskaitų į Mažvydo salę skuba kurso
seniūnė K. Ciučiulkaitė. Ne pasiduoda pavasario vilio nėms ir vaikinai. A. Saba liauskas, C. Iškauskas, A. Staniulis didelę savo laisva laikio dalį praleidžia lietuvių kalbos ir literatūros skaityk loje. Matyt, nebus vargo šiems žmonėms, kai prasidės egza minų sesija. V. LEPESKAITt
DĖSTYTOJAU, STUDENTE! RAŠYKITE APIE KATEDRŲ IR KURATORIŲ DARBĄ, NURODYKITE OBJEKTYVIAS PRIEŽASTIS, TRUKDAN ČIAS STUDIJUOTI. Į MUSŲ POKALBĮ „GERAI STUDL JUOTI — VALSTYBINĖ UŽDUOTIS" KVIEČIAME ĮSI JUNGTI IR MOKSLO PIRMŪNUS. TAIGI, LAUKIAME LAIŠKŲ APIE AKADEMINĮ DAR BĄ, APIE TAI, KAIP RUOŠIATĖS PAVASARIO SESIJAI.
PARAŠŲ DIDMEISTRIS
NELINKSMOS ISTORIJOS
su Universitetu. Įkliuvo ir V. Kudinovas, suklastojęs net keturis dėstytojų parašus. Rekto-^ riaus įsakymu jis už elge sį, nesuderinamą su tarybi nio studento vardu, paša lintas iš Universiteto. No rime priminti, kad pana šaus likimo susilauks ir kiti, kurie tokiais būdais bandys „gerai studijuoti".
tys, o valstybė, ko gero, dar ir stipendiją duos. Šį neakivaizdini interviu mums davė buvęs Finansų ir apskaitos fakulteto eko nominės kibernetikos tre čiakursis V. Kudinovas. Įstojo Vladimiras j Ma
tematikos ir mechanikos fakultetą. Tačiau nepatiko jam čia — „matematika — ne tikrasis mano pašauki mas". Išsiprašė vaikinas, kad jį pervestų į FAF. Bėgo Vladimiras nuo vilko, pakliuvo ant meš-
kos. Mokslai ir čia nelengvesni. Ir prasidėjo. Skolos, „biuleteniai", dėstytojų pa rašų klastojimas. Mes jau rašėme apie jo kolegę iš MMF, irgi trečia kursę Janiną Tilvikaitę, kuri neseniai atsisveikino
Jauniausią mūsų fakulteto profesorių Alfonsą Basalyką sveikiname gimtadienio pro ga. Sveikiname savąjį vyres nįjį ir kartu gražiai jauną, žvalų, kupiną puikių sumany mų ir siekimų draugą. Mūsų Profesoriaus mokslinė veikla, kaip reta, yra susijusi su Universiteto gamtininkų ko lektyvu. Jį dargi galime va dinti mūsų tarybinio geogra fijos mokslo vienmečiu ir daugelio naujų pradalgių pra dininku. . . Pokario metais Gamtos fakultete labai maža buvo dėstytojų, nebuvo literatūros, elementarių darbo sąlygų. Įprasta buvo kasryt prieš pa skaitas patiems studentams supiauti ir priskaldyti malkų, pasikurti auditorijas. Daž nai tam darbui neužtekdavo studentų rankų, dirbdavo kar tu fakulteto dekanas V. Chomskis, prof. K. Bieliukas ir kiti. O tais pirmaisiais stu dentais ir buvo dabar mūsų gerai pažįstami docentai E. Cervinskas, L. Krasauskas, prof. V. Gudelis, jų tarpe ir mūsų profesorius. Tai beveik ir visas pirmosios geografų laidos kursas.
Dirbti jiems teko labai daug. Dar jie nebuvo nė sa vų studijų baigę, o jau pa skaitas turėjo skaityti jaunes nių kursų studentams, kurių iš kaimų susirinkdavo kasmet vis gausiau, jau ištisomis de šimtimis. Jaunas geografas A. Basa lykas tada sugebėjo virš sun kios kasdienybės ir buities pažvelgti žymiai toliau ir aukščiau —- suprasti, ko la biausiai reikia mūsų jaunam, po karo naujai atkuriamam geografijos mokslo barui. Bū damas iš prigimties darbštus ir gabus, savarankiškai išstu dijavęs nemaža literatūros, išmokęs užsienio kalbų, be to, išsiugdęs nuostabų būdą kūrybiniam susikaupimui, jis per trumpą laiką padarė ste bėtinai daug. Padarė darbus, kurie buvo be galo reikalin gi ir naudingi mūsų geogra fijos specialybei Universite te Tie darbai patį jauną geo grafą jau tada iškėlė į žino miausių Lietuvos mokslinin kų tarpą. Tokį dėstytoją ir pažino mūsų kursas, 1955 m. pradė jęs savo studijas fakultete. Tada A. Basalykas jau buvo
geografijos mokslų kandida kurj mokslininkas dirba ty tas (nuo 1953 m.), docentas liai. Tas darbas kartais nepa (nuo 1954 m.), žinomas geo stebimas ir neįvertinamas — morfologijos ir aplamai Lie tai redagavimas. Mūsų profe tuvos geografijos autoritetas. sorius nuo pat LTSR Aukštų Jau jis buvo sudaręs pirmąjį jų mokyklų mokslo darbų pokario Lietuvos geomorfo „Geografija ir geologija" loginį žemėlapį. Tais pačiais įkūrimo (1960 m.) yra jų re metais pasirodė puiki geo daktorius. Jau išleido į pa morfologinė apybraiža apie saulį devynis tomus... A. Lietuvos pietryčius — smėlė Basalykas redagavo ne vieną tąsias lygumas, iš kurių jis proginį mokslo veikalą, Geo yra kilęs. Mes, studentai, mo grafinio metraščio atskirus kėmės iš stambių geografinių tomus. Tą darbą dirba, kaip tomų, kuriuos A. Basalykas nė vienas iš mūsų, labai kva buvo spėjęs išversti iš pran lifikuotai, su dideliu taktu. cūzų (E. Martono „Fizinės ' Daugelio mūsų pradedan geografijos pagrindai") ir iš čiųjų savarankiško tiriamojo rusų kalbų (S. K'alesnyko darbo vadovu buvo ir yra „Bendrosios geografijos pa prof. A. Basalykas. Tų dienų grindai"). negalima užmiršti, nes jos pra 1958 m. iš spaudos išėjo dedančiajam būna kupinos Lietuvos fizinės geografijos ieškojimų, klydimų, vilčių ir I dalis, pažymėta I laipsnio džiaugsmo. Patarėju ir dideliu valstybine premija. Šio vei geradariu buvo mūsų profe kalo sudarytoju, atsakingu sorius. redaktoriumi ir atskirų sky . . .Prisimenu, tai sutapo su rių autoriumi yra A. Basaly jo didelio užmojo darbu — kas kaupė medžiagą, rašė Lietu Pedagoginis darbas fakulte vos fizinės geografijos antrą te, vadovavimas aspirantams, ją dalį. Tada daug keliavo, mokslinės konferencijos, tikrino faktus, lygino juos. praktikos.. . vis tai mūsų Pasiimdavo kartu į keliones profesoriaus veiklos sritys. O dar yra toks darbo baras, (Nukelta Į 3 psl.)
PIRMĄKART : LIK!
Laukia Striževoje
*
|pildomai priimami palimai (vyrų) norinčių Loti į darbo ir poilsio L klą Tomsko srity, [reiškimus nešti į VVU l unimo komitetą iki lidžlo 5 d. Levoje — nedidelis Lkas Tomsko srity. Jis iždaug 900 km į šiau[akarus nuo Tomsko, ant upės kranto. Jame — gyventojų. Miestelio ha prasidėjo kartu ’ x“ su kškų naftos telkinių [ko srity įsisavinimo praI Siame miestelyje gyveLaftotiekio Andžeras — įskas - Tomskas—Alek nas statytojai. Šio nafo statyba paskelbta viungine spartuoliška kommo statyba. kasis namas miestelyje Lytas 1966 m. vasarą i-o studentų - statybibūrio narių rankomis, ašarą Striževoje dirbs studentų iš Rusijos FeLiįos, Latvijos, Estijos, įsijos, Kazachijos ręs tų. Jų tarpe bus ir 100 Universiteto studentų. f, noniis kovo mėnesio [mis teko būti Striževoje Llarinėjome darbo sutar-
s
keleto metų Striževoje hemažas naftininkų miesDabar jis visas pastoliuo[tafoma 1200 vietų viduriLkykla, poliklinika, kulnamai, 2-as mikrorajoDauguma anksčiau stanamų mediniai, dviaukšmikrorajoNaujuose ■ puikuojasi keturaukšI kaip niekur kitur verhas studentų darbas. Jų Imis pastatytas pirmas namas namas, ligoninė, teatras, mokykla, kavifie nutiesė ne vieną ki' rą kelių, šiluminių tra kus lydėjęs statybos vir bas, pats anksčiau dalyStriževoje studentų bū-
S S
SALE įsidėjo TSRS krepšinio rnybių baigiamasis tuIVisi, kas tik gali, skuba I televizorių. O tuo tarpu Įersiteto tarpfakultetinė| žybose baigia aiškėti I dalyviai. Irų grupėje per savaitę L trejos rungtynės ir jos, Įia sakyti, atsakė į klauI kas žais finale, nors po lų nugalėtojai ir nepaaišI (Finale bus žaidžiama line sistema: vieno po lo pirmos vietos laimėtolusitiks su kito pogrupio [mda, užėmusia antrą vieĮanalogiškai — ir kitos komandos, užėmusios saf'^rupiuose atitinkamai I ir pirmą vietas, o šių pynių nugalėtojai išaišI Universiteto čempioną
U įitematikos fakulteto ko la ambicingai kovėsi su įkais, jau užsitikrinuI vietą finale. Likus trim l'ėm iki rungtynių pabaiIkai aikštelę už penkias pigas apleido keli pa iniai chemikų žaidėjai, [matikai, tuo metu pralai mi dešimties taškų skirF bandė padaryti steh tačiau pritrūko laiko Hmės. Pralaimėta 66:68. adienį paaiškėjo ir antpirmojo pogrupio finali nis — Istorijos fakulteto I komanda, po tikrai
ry, pasakojo, su kokiu užsi degimu jie dirbo čia prieš penkerius metus, kada staty ba tik prasidėjo. Universiteto studentai dirbs statybos valdyboje Nr. 5, pagrindiniai darbai — beto navimas: tiesime kelius, šaligatvius, šilumines trasas. Merginos talkins mokyklos apdailininkams. Studentų dar bo organizavimui čia skiria mas didelis dėmesys. Jau da bar rūpinamasi statybiniais įrengimais, medžiagomis. Filologai ir jų kapitonė antrakursė angliste Aušra Esant tokiai organizacijai ir rezultatai neblogi. Pernai čia Bilevičiūtė. kiekvienas studentas uždirbo vidutiniškai po 560 rub. Stovykloje vyksta daug kultūrinio pobūdžio renginių. Kiekvieną vakarą skamba dainos, organizuojamos spor tinės varžybos tarp būrių, LIK susitikimai. Įvairių res publikų studentai supažindi na su savo respublika, mies tu, mokykla. Kultūrinio - po litinio darbo srity mums ten ka didelė atsakomybė — pa gal tai, kaip pasirodysime mes, spręs apie Lietuvą, jos studentiją. Ruoštis šiam dar bui reikia jau dabar. Gyvensime palapinių mies telyje ant upės kranto, taigo je. Jos grožį galima suprasti tik tada, kai pats pavaikščio Sako, žiuri nebuvo laiko šypsotis... si jos takeliais, pasiklausysi kedrų ošimo. Sako, netgi lokį taigoje galima sutikti. Kelio nė į Striževoje iš Tomsko plaukiant Obės upe trunka 2 paras, lėktuvu — 2,5 vai. Visus, norinčius pamatyti taigą, baltąsias naktis, savo pečiais pajusti darbo roman tikos svorį, pabūti smagių draugų būry, pradžiuginti amžinai tuščią studento kiše nę, kviečiame į Tomsko būrį. Universitetieti, Tavo garbės reikalas praturtinti šaunias komjaunuoliškas išvažiuoja mų būrių tradicijas, sukurtas Altajuje ir Kazachstane, Turk mėnijoje ir Moldavijoje. „Tik žioplys nesitiki nugalėti", — sako finansininkai su R. SAVICKO nuotr. J. SIJAVICIUS savo kapitonu Vylu Savicku.
Spartoj įtemptos ir labai grubios ko vos nugalėjusi Prekybos eko nomikos fakulteto krepšinin kus, kuriems „liūto" dalį pel nė buvęs TSRS jaunių rink tinės kandidatas A. Miliūnas. Rungtynių rezultatas 77:64. Na, o istorikai, kurių koman doje sunku ką nors išskirti, tapo pirmos, rimtos staigme nos autoriais: jie užsitikrino vietą finale, nepriklausomai nuo likusių dvejų rungtynių. Sekmadienį, balandžio 2 die ną, 14 valandą, dėl pirmos vietos pogrupyje kovos isto rikų ir chemikų komandos. Kitame vyrų pogrupyje fina lininkai taip pat aiškūs, nepa sibaigus parengiamosioms varžyboms. Finansų ir apskai tos fakulteto komanda, vakapitono A. dovaujama Dambrausko, nugalėjo kolegas iš Pramonės ekonomikos fakulteto — 51:40 ir kartu su medikais kovos dėl čem pionų vardo. Pogrupio nuga lėtoją išaiškino jų tarpusavio susitikimas: rezultatu 68:51 nugalėjo finansininkai. Moterų grupėje įvyko tik vienerios rungtynės: chemi kės dideliu skirtumu pralai mėjo Finansų ir apskaitos fakulteto moterims. Rungty nių rezultatas 53:24. Trečiadienio rungtynių re zultatai: MMF—FF (moterys) 49:27, TF—FF (vyrai) 36:71. Taigi sekmadienį paskuti nės kovos pogrupiuose.
VAKARONĖ Balandžio 8 d. 20 vai. Aktų salėje įvyks koncertas-vakaronė. Joje daly vaus: Universiteto etnografinis ansamblis (vadovė A. Ra gevičienė); Universiteto studentų profkomiteto kaimo kape-
la (vadovas E. Mazeliauskas); Universiteto kraštotyros ramuva. Bilietai platinami Stu dentų profkomiteto kasoje. Lėšos, surinktos už koncer tą, bus perduotos LTSR Paminklų apsaugos fondui remti. (Dimitravo koncent racijos stovyklos muziejui įkurti).
MUSŲ PROFESORIUS (Atkelta iš 2 psl.)
ir mus, pradedančiuosius. Ki tąkart tos kelionės būdavo il gos, savaitėmis trunkančios. Sustodavom ne tik prie ato dangų, užsukdavom į sodžius, kiemus, muziejus, pabūdavom prie paminklų. O vakarais, prisiglaudę kur mokykloje, ilgai nemigdavom — kalbė davom, kalbėdavom.. Nie kada neužsimirš tos puikios dienos. .. 1965 metais A. Basalyko Lietuvos fizinės geografijos antroji dalis išėjo iš spau dos. Ji dabar kiekvieno geo grafo, o ir aplamai tų, kas domisi mūsų žeme, stalo kny ga. A. Basalykui už šį veika lą 1966 metais suteiktas geo grafijos mokslų daktaro laips nis. Jau kelinti metai profeso rius A. Basalykas, pakeitęs prof. V. Chomskį, vadovauja V. ŽEMAITIS Fizinės geografijos ir karto-
grafijos katedrai, Dirba šį darbą nuoširdžiai, kantriai įsijausdamas į savo bendradarbių kūrybinius interesus ir pedagoginio darbo sėkmę, atidus yra studentams, ypač diplomantams, iš kurių tarpo labai pamilsta kūrybingesnio polėkio jaunus mokslo entu ziastus. Prof. A. Basalyko visuome ninė veikla taip pat paskirta savai profesijai. Be to, kad jis nuolat redaguoja mūsų mokslo darbus, leidinius, di sertacijų rankraščius, jis — svarbių pasitarimų ir konfe rencijų organizatorius, eilės redkolegijų narys (jų tarpe Lietuviškosios enciklopedi jos), mokslinių tarybų narys, LTSR Geografijos draugijos Prezidentas. Visuose šiuose baruose mūsų profesorius yra nepamainomas, energingas, reiklus. Taip jau esti, kad žmo nės auga kartu su savo
Tegyvuoja sąmojus! Aktų salė gaudžia. Tik pa galvokite — pirmasis Univer siteto Linksmųjų ir išradingų jų klubo susitikimas. Dešinė je salės pusėje — Fil. F „sir galiai", kairėje — FAF „sir galiai". Visi kupini ryžto pa dėti savo komandai delnais, □lakatais ir batais (aišku, jei juose nėra vinių). Sveikinasi kapitonai, ko mandos sveikina viena kitą, sveikina žiūrovus, žiūrovai sveikina komandas, vedanty sis (V k. žurnalistas J. Po cius) pristato varžybų „smai galį" — žiuri su doc. J. Bu lota priešakyje. Nors vargšų filologų lyrikų sielos tokios trapios, poetiš kos, šį kartą nusiteikę jie ga na kovingai. Mat, filologai „visur laimėti pratę, — žino, kas matė, o kas nematė, pa matys". Palinkėję savo prie šininkams nesirgti, perdavę žuvies taukų butelį, vaistų nuo kosulio ir poezijos sim bolį — baltą plunksną, filo logai visų akivaizdoje mėgi na papirkti žiuri — įteikia jai kvepiančių filologiško mis „ašarėlėmis" tulpių. .. Tik spėjo baigti pasveiki nimą filologai, pasigirsta pik tas urzgimas. Į salę įžygiuo ja finansininkai senovės ka rių rūbais apsivilkę. Jie pa reiškia, kad tik kvailys ir žioplys nesitiki nugalėti. Fi nansininkai atėjo iš naujų Universiteto rūmų, kur nese niai vienas filologų koman dos narys, dar jaunas būda mas, ožkas ganė, o dabar jau tiek ekonomistų ten skolose paskendo. Priešininkų kapi tonui finansininkai įteikia kardą, su kuriuo tas laimėt galėtų, o žiuri — (dar dides nis įžūlumas) pilną dubenį obuolių. .. Pirmi rezultatai: filologai— 9, finansininkai — 8 balai. Filologai iš džiaugsmo trypia kojomis. Sekanti užduotis „Klausi mai — atsakymai". Per 1 mi nutę komanda turi sugalvoti sąmojingą ir šmaikštų atsa kymą j gudrų varžovų klau simą. Filologai užverčia fi nansininkus klausimais „Kas pirmasis ekonomistas", „ko kie bus ateityje pinigai" (pa sirodo, filologai nori gumi nių, kad būtų galima ištempti nuo vienos stipendijos iki ki tos) ir pan. Ir finansininkai neliko skolingi. Drąsiai atsta tę skydus, metė filologams
suktą klausimą: „Kaip atskir ti finansininką nuo zuikio?" Filologų nuomone, esminio skirtumo nėra, tik zuikio už pakalinės kojos ilgesnės. „Cha-cha-cha, — nusijuokė ekonomistai. „Pasidairykite autobuse. Kas greičiau nuo kontrolierių bėga, tas ir bus finansininkas". Žodžiu, čia abi komandos net viršijo už duotį, už ką gavo avansu po 15 balų. Nesėdėjo be darbo ir sirga liai. Jie gavo užduotį per 1 min. sunešti j sceną kaip ga lima daugiau daiktų, kurių pavadinimai prasideda raidė mis P ir K. Finansininkai su tempė karolius, kepurę (su plaukais), piniginę (su kapei kom), užbildino kėdę, net knyga atsirado ir popierius. Galų gale prisistatė Kazys su Petru, kurie turėjo kelnes, kojines, pusbačius.. . Išradin. gumas be ribų... Namų darbas: „Ateities studentas". Čia finansininkai pasirodė kiek silpniau. Nors jie ir sprendė šį klausimą naujausių skaičiavimo maši nų pagalba, bet, matyt, kaž kur apsiskaičiavo, nes per il gai užtruko diplomo skaity mas. . . Salėje verda emocijos: špagas sukryžiuoja kapitonai! Išreiškę pilną savo susižavė jimą vienas kitu, jie kovą baigė lygiomis 3:3. Susitikimas baigėsi. Profko miteto raštu paske’biama, kad abi komandos premijuojamos kelione į Anykščius. Skamba „Ačiū!" Salė sugriaudi vėl. Tai džiūgauja filologai. Jie laimė jo — 59:58! Žiuri pirminin kas J. Bulota įteikia prizus kapitonams, nariams. Pirmi ninkas pripažįsta, kad ne vis kas vyko sklandžiai, buvo nereikalingų pauzių ir kt. Kartu jis prisiekė, kad, nors buvo bandyta papirkti komi siją tiek iš vienos, tiek iš ki tos pusės, ji nepasidavė ulo nams ir sąžiningai atliko savo darbą. Skirstosi linksmi filologai, nenukabino nosies ir ekonomistai: „Mes dar pakovosim!" Dar laukia daug susiti kimų Universiteto Linksmųjų ir išradingųjų klube. Apie juos galvoja ir šio pirmojo renginio organizatorė, stu dentų profkomiteto narė R. Sadauskaitė.
kolektyvu, sava mokslo idė ja. Mūsų gi laikmetis reika lauja, be to, kad mokslo idė jos lenktų praktinius porei kius. Apie tai dažnai mums primena profesorius A. Basa lykas. Jau nemaža A. Basalyko katedroje vadovauj amoj e įvyko pasikeitimų geografijos nūdieniškumo linkme. Antai, dėstymo planuose at sirado naujų metodinių speckursų, taikomosios geografi jos, kiekybinio geografinių reiškinių analizavimo discip linų; ypač daug dėmesio ski riama lauko praktikoms, stu dentų mokslinės draugijos veiklai. Lygiagrečiai atsiran da mūsų kolektyvo mokslinio tiriamojo darbo tematikoje vadinamos susidomėjimas geografijos konstruktyvios problemomis. Palaikomi ry šiai su gamybinėmis organi zacijomis. Žmogaus santykio
su geografine aplinka proble mas prof. A. Basalykas nagri nėja šiuo metu rašomoje sa vo naujoje knygoje apie Lie tuvos kraštovaizdį. Tačiau iš esmės gyvenamo jo laikmečio geografijos mokslo poreikius reikiamame lygyje Įmanoma vystyti tik turint minimalią mokslinę bazę pačioje katedroje — ti riamąją laboratoriją. Tai ir yra šiuo metu didžiausia prof. Basalyko svajonė. To kios laboratorijos reikalingu mu jau niekas neabejoja, ir ji anksčiau ar vėliau atsi ras. Tad prie visų gerų linkė jimų — sveikatos, kūrybinio darbo džiaugsmo ir asmeni nės laimės — linkime mielam Profesoriui, kad ir šis, kartu ir mūsų kolektyvo nūdienos siekimas netrukus išsipildytų.
G. BULOVAITĖ
Doc. C. KUDABA A. LEVICKO nuotr.
»
mūza Tiri D Nr. 2
UŽ IR PRIEŠ. O IS TIKRŲJŲ? Tur būt, nedaug' mūsų že mėje yra žmonių, kurie neži notų Universiteto Sarbievi jaus kieme šlamančio garba noto berželio. Jo vardas mir ga Universiteto ir respublikos laikraščiuose per rugsėjo pir mosios imatrikuliacijos iškil mes, mediumus, Poezijos pa vasario šventę, garbanotojo lierželio vardas prilyginamas vos ne švenčiausioms Uni versiteto relikvijoms, jo var das jau tariamas su didele pagarba. Bet įsitraukę į beri bį filologų berželio kultą, kaip ir kiekvienas beviltiškai į ką nors įtikėjęs žmogus, mes daug ko nepastebime. Pirma, mes nepastebime taip j akį krintančių garbanotojo filologų berželio trūkumų, nepastebime, jog jis ne tik
LEIDŽIA
UNIVERSITETO
AKTUALIJOS
STUDENTUI OŽKOS
ŽURNALISTŲ KLUBAS
Iš ko daromos vantos kad nepraaugs žilojo Univer siteto rūmų, bet apskritai be viltiškai linksta žemyn. (Gal būt, nuo perdaug sunkios šlovės naštos). Antra, mes nepastebime, kad ir be filolo gų berželio Universitete yra dar vienas medis, vertas ne mažesnės (jeigu ne didesnės) pagarbos. Tai — Istorijos fa kulteto gluosnelis, suleidęs šaknis senajame ir žavinga jame Skargos kieme. Aš tai kalbu ne todėl, kad istorikai atsiskyrę nuo filologų, nete ko kulto objekto — garbano tojo berželio, bet todėl, kad faktai neleidžia tylėti, O jie rodo, kad Skargos gluosnelis ne tik kad nenusileidžia Sar bievijaus berželiui, bet daug kuo jį ir pralenkia.
Pirmiausia paklausykime, ką sako biologai. Lietuvoje sutinkamos ketu rios savaiminės beržų (Betula) rūšys. Labiausiai paplitęs karpotasis beržas (Betula vevurcosa). Manytina, kad šios rūšies bus ir filologų berže lis. O gluosnių Lietuvoje su tinkama net aštuoniolika sa vaiminių rūšių! Beržai žydi nuo balandžio 25 dienos iki gegužės 18 diėnos, o gluosniai žydi žymiai ilgiau — nuo kovo 25 dienos iki gegužės 1 dienos. Tokių faktų, tur būt, ne drįstų nė vienas paneigti, nors ir kokie nepriimtini jie būtų. Apie didelę pagarbą gluos niui kalba ir jo pritaikymas. Iš gluosnio gaminami deko-
ratyviniai dirbiniai, pinamos pintinės, krepšiai. O iš beržo gaminamas toks tamsus daly bas, kaip degutas. Niekam niekad neatėjo į galvą švent vagiška mintis pasigaminti iš gluosnio šakų vantą. O berži nių vantų rasi bet kurioj pir tyBūčiau laimingas, galėda mas atverti akis ne vienam istorikui. Tur būt, ne vienas žurnalistas pajus širdyje kir mino graužimą, kad taip už miršo šaunų gluosnelį, kad reportažus iš imatrikuliacijos, mediumo ar kitos šventės jis pradėdavo ne tokiu sakiniu: „Po žavinguoju istorikų gluosneliu. .."
Vytautas MATULEVIČIUS
Žaliosios vejos riteriai
REPORTAŽAS
. . .Aidi mylimo trenerio Pagaliau mūsų sporto „sir galiai" gali lengviau atsi- švilpukas. Dvidešimties vai kvėpti — Universitete susi- kinų vorelė (nuotr. apačioje) kilometrą. būrė futbolo komanda! Paro- baigė dešimtą dytas tikras užsispyrimas ir Tiek tenka įveikti kasdieną— tvirtybė. Juk viską reikėjo juk futbolininkas turi būti iš pradėti nuo pradžios — ne tvermingas. .. Komandos gy dytojas tikrina sportininkų buvo net kamuolio! Futbolo vegetacijos perio- pulsus. Viskas gerai, pavar das baigėsi. Gruodžio mėnesį gusių nėra. Dabar valandą sugrįžo pirmieji „sūnūs pa reikia tobulinti techniką, o klydėliai", anksčiau žaidę paskui — futbolas! Vaikinai įvairiose LTSR aukščiausio kaip vėjas skraido po dar ne sios lygos komandose. Dabar išdžiūvusią aikštę. Ką ten 20 purvas — juk kamuolys vis rinktinėje treniruojasi perspektyvių vaikinų. dėlto sukasi, rieda. Nors futbolininkai intensy — Darbštūs berniukai! džiaugiasi komandos vyr. tre- viai treniruojasi tik trejetą neris A. Vosylius. O ir sąly mėnesių — žaidžia kaip seni gos puikios. Kiekvienam žai vilkai. Tai kruopštaus darbo dėjui tenka po tris kamuo rezultatai. Treneris nenuolai lius, neseniai pastatyti dveji džiauja tinginiams, nesilai mokomieji vartai — skydai, kantiems sportininko režimo. ugdantys taiklumą. įsigijome Praėjusią savaitę iš koman naują ayalynę, treningus. dos buvo pašalintas Rimantas Šiomis dienomis gausime iš D„ bandęs linksmintis „Gin VDR naujas stakles, stipri tare". Komandos narys nega nančias kojų raumenis. Mes li būti ir skolininkas. Pirmiau nusiskundėme Šiaulių gamy mokslas, o tik paskui futbo atsirevanšuoti su kaupu. Specialiu futbolo federaci bos kamuoliais — kreivi, las! 5 komandos nariai pra gumbuoti, nuo stipresnio ėjusią sesiją baigė penke jos nutarimu komandai leista smūgio subliūkšta, ir mūsų tais, o likusieji — be trejetų. dalyvauti respublikos „Žalgi rio" pirmenybėse. Naujagi profsąjunga užsakė dešimtį Retas sporte atvejis! Komanda jau žaidė keletą mis taip pat varžysis dėl vienetų Anglijoje. .. Univer siteto vadovybė išnuomavo draugiškų rungtynių. Kovo „Tiesos" taurės. Beje, trenerių taryba nuta Jaunimo ir „Žalgirio" stadio 8-tą susitiko su „Žalgirio" nus. Pirmajame treniruosi- dubleriais (žr. nuotr. viršuje). rė papildyti komandą naujais futbolininkais. mės, o antrajame rungtyniau Nors ir pirmavo 1:0 iki antro talentingais sime. Dabar mūsų paslau kėlinio vidurio, vis dėlto ne Todėl rytoj (t. y. šeštadienį) goms atiduotas „Žalgirio" išlaikė įtampos ir pralaimė Sporto katedra kviečia visus jo 2:1. Tikimasi kitą kartą Universiteto futbolininkus atmaudymosi baseinas.
AR REIKI
..... Pieną gerti sveika", — moko mūsų mediku mintis. Piene, ypač ožkos, galima rasti, sako, vit< nų bei kitų brangių medžiagų: baltymų, rieb sviesto, cukraus ir net geležies. Tikra aukso kaj la... ... Taip man pieno naudą populiariai išdėstė simasis poetas Tadas B. (Kuklus studentas papi pavardės neskelbti). Mes sėdėjome po šimtamete šimi, kuri ošė kažkokį šlagerį iš „Vilniaus boki Tadas B. mįslingai kramsnojo pernykštį pušies sp lį ir savo grakščia inteligento ranka švelniai ked Dezdemonos šviesius plaukus. Ji taip pat neb abejinga: nuo kiekvieno prisilietimo sudrebedi ilgesingai sumirksėdavo ilgomis — natūraliomis blakstienomis ir dar labiau prisiglusdavo prie do B. Aš žiūrėjau į šitą laimingą porą ir su pavydu mojau: „Štai kur draugystė, paremta santarve iri puse pagarba". Staiga Tado B. akyse susikr žii žaibai ir jis spontaniškai prasižiojo: „O žinote, geri mas korespondente, tur būt, svarbiausia ne vitairi ir geležis, o tas jausmas, estetinis pasigėrė]’imasj rį pajunti gerdamas nuostabiai tyrą, nepakartoj J baltą pieną. Kai išmaukiu pusę litro šviežio >i| pieno, pajuntu, kad manyje gimsta kūrybos imd sai, atsiranda grandiozinis noras mokytis. Jeigu kas seksis gerai, aš būsiu pirmas poetas Universifl besimokantis penketais, arba pirmas penketu ki kas, rašantis eilėraščius". Tai pasakęs Tadas B. vėl paskendo savo asociJ viose mintyse, vėl jo rankos glamonėjo Dezdei.ia kaklą. Aš su pasigėrėjimu žiūrėjau į šitą praoi daug iškentėjusį veidą. O pirmieji žingsniai b sunkūs: kai parsivedė Dezdemoną į savo kaina lengvabūdžiai draugai šaipėsi, net mėgino juos išmesti pro langą. (Jis gyvena bendrabučio ketvi me aukšte). Persekiojo ir operatyvininkai. Tad teisybė nugalėjo: draugai suprato ekonominę ir J ralinę Dezdemonos naudą: operatyvininkai įeil kambarį jau nedrįsta — bijosi aštrių Dezdemonos gų. O dabar visai gerai: mat, Vingio parke prasiM žolė — Dezdemona ganosi kiek nori. O kad visi studentai įsigytų po ožką? Kokia r. da būtų jiems ir visuomenei! Gal būt, tada Uni versi te išnyktų „skolininko" terminas, patankėtų pa gretos, sutrumpėtų eilės studentų poliklinikoje. ' sų liaudies ūkis sustiprėtų nauju ekonominiu sva — ožkininkyste. Aš čia tik pakedenau šią svarbią problemą. Lai dį taria specialistai! Valdas VASILIAUSJ
BALANDIS
2
levUUitrv, >» -- v..— -. .
vykti Į WU sporto salę (Čiurlionio 21). Priėmimo ko misija dirbs nuo 17 iki 21 vai. Tikimės jog mūsų naujagi mis nuskins dar ne vieną lau ro lapą nuo pergalės medžio „Tauro" bendrabutyje Rytoj baigiami saus:] ir nupins šlovės vainiką Uni versitetui. atidarytas sulaužytų kė mo darbai Filologijos
TRUMPAI
džių priėmimo punktas. Jis veikia kasdien trečio aukš Autoriaus nuotr. to balkone.
Julius NAUJOKAITIS
kultete. Kas ateis i džiugią šventę iš Gori gatvės, gali kojūkus p- ' ti namie!
„MŪZĄ Nr. 10" RUOŠIA
REDKOLEGIJA, VADOVAUJAMA
II K. ŽURNALISTO V. MATULEVIČIAUS
LAIKRAŠTIS KAINA 2 kap. NUO 1950 METŲ
23200 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15.
LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 1477
LV 00799
REDAKTORIUS A. KUSTA