Universitas Vilnensis, 2000 m. lapkritis Nr. 10 (1616)

"

hinc itur ad astra

universitas

Lapkritis

vilnensis

Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu.lt

<____>

Vilniaus universiteto laikraštis Nr. 10 (1616)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

VU REKTORIUS PROF. ROLANDAS PAVILIONIS TAPO SEIMO NARIU

Naujienos!!!

11 p.

Herodoto papėdėje (IF puslapis)

14 p.

Sporto puslapis

Ginta GA1VENYTĖ, Liuda KUDINOVA,

ŠIAME NUMERYJE:

Žurnalistikos instituto I k. studentės

Tikriausiai nė vieno nenustebino žinia, kad Vilniaus uni­ versiteto rektorius prof. Rolandas Pavilionis tapo Seimo na­ riu. Rektorius jau seniai aktyviai dalyvavo politinėje veiklo­ je. Seimo nariu pagal Naujosios Sąjungos (socialliberalų) są­ rašą išrinktas prof. Rolandas Pavilionis Universiteto reikalų tvarkymą perleido laikinajam vadovui - Akademinių reikalų prorektoriui doc. S. Vengriui. Spalio 19 d. prof. R. Pavilionis davė priesaiką Seime. Nepaisydamas nuovargio po ilgos prie­ saikų ceremonijos, rektorius mielai sutiko duoti interviu laik­ raščiui „Universitas Vilnensis".

6 p.

Tema: protų nutekėjimas

8 p.

Mama, aš noriu dirbti 2000 m. spalio 19 d. Universiteto rektorius R. Pavilionis prisiekė LR Seime Jono Vėgėlės nuotr.

Interviu skaitykite 2 p.

AKADEMINIŲ REIKALŲ PROREKTORIUS DOC. S. VENGRIS - LAIKINASIS UNIVERSITETO VADOVAS

16 p. „Delfinų" solistas Universiteto pirmakursis

EUROPA SUINTERESUOTA LIETUVOS MOKSLO KOKYBE

Akademinių reikalų prorektorius doc. Saulius Vengris jau antras mėnuo vado­ vauja Universitetui. „Būsiu šiose pareigose tol, kol bus išrinktas naujas rektorius", taip savo darbo šiose pareigose terminus nusako laikinai einantis rektoriaus parei­ gas doc. S. Vengris.

Naujos pareigos ir dviguba atsakomybė doc. S. Vengrio nebaugina V Naujiko nuotr.

Liana BINKAUSKIENĖ

Aukštosios mokyklos vadovo rinkimus reglamentuosiantis naujasis Universiteto statutas turi atitikti nuo šių metų pradžios įsigaliojusį Aukštojo mokslo įstatymą.

Kaip yra žinoma, įstatymą dar ruošiama­ si koreguoti, be to, kai kurias jo nuosta­ tas nagrinės Konstitucinis teismas.

Paklaustas, koks sunkiausias rekto­ riaus darbas, doc. S. Vengris pajuokavo: „Mums nėra sunkių darbų. Visi darbai malonūs“. Docentas teigė, kad jau ne pirmą kartą per kelerius metus tenka pa­ vaduoti rektorių, ir šis darbas jam nėra naujas. „Universitetas didelis, darbų daug, bet tiesiog stengiuosi atsirinkti, ko­ kius darbus man reikia pačiam padaryti, kokius galiu patikėti kitiems Universite­ to darbuotojams, kurie dar geriau už ma­ ne gali juos atlikti.“ Rektoriaus pareigas einantis doc. S. Vengris į rektoriaus prof. R. Pa­ vilionio kabinetą nesikelia. „Čia visi ma­ no ryšiai, popieriai, kompiuteriai, kny­ gos, telefonai, galų gale kėdė, prie ku­ rių esu įpratęs. Kraustytis dėl kelių mė­ nesių, kad paskui vėl tektų išsikrausty­ ti? Man viso to nereikia, labai gerai ir čia“, - sako doc. S. Vengris. Į naują ka­ binetą jis nesikelia dar ir dėl studentų.

Anot naujojo vadovo, „studentai labiau įpratę vaikščioti čia negu į rektoriaus kabinetą“.

Italijos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J. E. p. Mario Fugazzola (kairėje) ir a kad. B. Juodka apžiūri naują aparatūrą

Dešimtus metus Lietuvoje veikian­

Uždaroji akcine bendrovė

Vilniaus universiteto leidykla

tis Lietuvos-Italijos dvišalis fondas fi­ nansiškai remia kultūros, mokslo ir

EM renkame;

mokymo projektus. Glaudžius moks­

___ redaguojame,

linius ryšius su Italijos mokslininkais

■a maketuojame,

palaikanti Vilniaus universiteto Gam­

spausdiname:

tos mokslų fakulteto Biochemijos ir

monografijas, vadovėlius, mokomąsias knygas, brošiūras, blankus.

biofizikos katedra parėmus LietuvosItalijos fondui įsigijo modernų kom­ piuteriu valdomą mikroskopą, apara­

tūrą kompiuterinei vaizdų analizei,

ultracentrifūgą ir kitų prietaisų.

Skaitykite 2 p.

S. Skapo g. 7,2734 Vilnius Tel.: 61 39 60,68 72 62, faksas 68 72 60 EI. p.: leidykla@leidykla.vu.lt

2

Universitas Vilnensis

VU REKTORIUS PROF. ROLANDAS PAVILIONIS TAPO SEIMO NARIU Atkelta iš 1 p.

- Kaipjaučiatės, ką tik tapęs Sei­ mo nariu?

- Naujų jausmų nepatyriau.

Prisaikdinimo procedūra ganėti­ nai varginanti - teko daugiau kaip porą valandų stovėti, o esu įpra­ tęs daugiau sėdėti, lakstyti ar plaukioti baseine. Šiaip manau, kad viskas dar priešakyje - po ši­ tų gražių priesaikų prasidės rim­ tesni darbai.

- Kodėl rektoriaus postą iškeičiate į Seimo nario kėdę?

- Neiškeičiu. Rektoriaus pa­ reigos taip pat neamžinos. Iš tie­ sų man liko vieneri metai, galė­ jau dar pasilikti. Be to, mano iš­ ėjimas - pavyzdys inteligentams, kad nereikia šalintis politikos. Jei norime patys keisti gyvenimą, rei­ kia tą ir daryti, dalyvaujant šioje, kaip įprasta sakyti, nelabai malo­ nioje veikloje. Aš einu į politiką visiškai sąmoningai, tikėdamasis, kad mano dalyvavimas joje atneš šiokios tokios naudos. Žinoma, veiklą pirmiausia sieju su švieti­ mu ir mokslu, ir šia prasme tikrai nenutolstu nuo Universiteto. Esu numatęs dalyvauti Švietimo ir mokslo komiteto veikloje. Tas darbas turbūt bus labai naudin­ gas mūsų studentams ir visiems tiems, kurie dešimt metų laukė permainų, bet jų nesulaukė. Svar­ biausia, kad žmonės pajustų, kad galima ir moksle pasiekti tokį ly­ gį, kuris vadinamas europietiškų.

- Ar negaila patikti Universite­ to?

- Žinoma, gaila - juk čia pra­

leidau daugiau nei 30 metų. Ta­ čiau iš tikrųjų aš jo nepalieku, kol kas esu tik sustabdęs savo įgalio­ jimus. Dvasia ir kūnu lieku Uni­ versitete, nekalbant apie tai, kad, kaip ir anksčiau, skaitysiu paskai­ tas ir vadovausiu doktorantams.

Taip išsaugosiu galimybę būti su jaunais žmonėmis, o man šis da­ lykas visada ypatingai mielas.

- Ar drąsiai patikite savo postą doc. S. Vengriui?

- Žinoma. Jau ne kartą doc. S. Vengris yra mane pavada­ vęs, kai išvažiuodavau į ilgesnę komandiruotę ar kitomis progo­ mis. Be to, jis, kaip Akademinių reikalų prorektorius, ne mažiau už mane rūpinasi studentais. O studentai ir yra pagrindinė mūsų bendruomenės dalis. Jų - jau 18 tūkstančių. Svarbiausia juos ati­ duoti į saugias rankas, o dėstyto­ jai išgyvens. Jie - gana brandūs žmonės, Universitetas stovi labai tvirtose vėžėse ir, manau, jokių

sukrėtimų dėl mano išėjimo ne­ bus.

- Ar viliatės, kad rektoriaus pos­ tą užims Jūsų žmona?

- Formaliai tai neįmanoma, nes ji nėra profesorė. Šiuo metu habilituota daktarė. Gal kada nors, tapusi profesore, ir galės kandidatuoti į rektoriaus postą.

Tai daugiau susiję su tolima femi­ nizmo perspektyva Lietuvoje, ku­ ria dar nelabai dvelkia. Juk mato­ te, kiek vyrų ir kiek moterų, pa­ vyzdžiui, Seime. Vieni vyrai. O Universitete visada norėjau ma­ tyti vadovaujančią moterį. Nebū­ tinai savo žmoną. Esu aistringas ir įsitikinęs feministas. Manau, at­ eis laikai, kai moterys jausis ne prašančios paramos, o teikiančios vyrams paramą. Vyrai gerokai iš­ sekę - nepaisant išoriškai tvirto vaizdo, viduje jie silpni. XXI am­ žius bus moterų amžius. Galbūt ir Universitete.

- Kaip, Jūsų manymu, politika pakeis Jūsų gyvenimą?

- Gana smarkiai, nes teks ben­ drauti su žmonėmis, kurie nėra iš mokslo pasaulio, didesnė dalis iš verslo ar kitų struktūrų. Dėl to nesijaudinu, nes visuomet jausda­ vausi normaliai tarp įvairiausių žmonių. Tačiau nesijaučiu ir išskir­ tinis šioje kompanijoje. Nematau nieko ypatinga, kad rektorius ta­ po Seimo nariu. Kiekvienoje vie­ toje iš pradžių sunku. Ir Universi­ tete iš pradžių nebuvo lengva, daug kas manęs nepalaikė, bet paskui darbais įrodžiau, kad galiu konstruktyviai dirbti Čia tikiuosi

daug ką padaryti. Aš manau, kad čia, šiame Seime, pasieksime daug ką, nes visai kitokia politinių jėgų sankloda.

- Kokiomis Seimo nario privile­ gijomis žadate naudotis?

- Privilegijų čia nemažai Sei­ mo viešbutyje tikrai negyvensiu, esu per senas, kad bėgčiau nuo žmonos į viešbutį.

- Jei taptumėte Švietimo minist­ ru, koks būtų pirmasis Jūsų uždavi­ nys? Ar VU skirsite daugiau dėme­ sio nei lotoms aukštosioms mokyk­ loms? (Straipsnis buvo rengtas, kai prof. R. Pavilionis dar nebuvo ta­ pęs Seimo Švietimo, mokslo ir kul­

tūros komiteto pirmininku red. past.)

- Pirmas uždavinys - sutvarky­ ti kitų metų biudžetą taip, kad žmonės pajustų, kad ne plepalai buvo tai, ką sakiau. Esant dabar­ tinei finansinei situacijai bus labai sunku, bet, manau, šį tą padarysi­ me, nes atėjusios į valdžią parti­

jos yra įsipareigojusios skirti dau­ giau lėšų mokslo reikalams. Pasi­ stengsiu, kad jos nemeluotų. Jei matysiu, kad nieko neišeina, grį­ šiu į Universitetą. Jei suvoksiu, kad žmonės nesupranta dalykų, apie kuriuos kalbu, svarbos.

Manau, visoms mokykloms reikia skirti pakankamai dėmesio. Žinoma, atvirai pasakysiu - savas

vaikas visada artimesnis. Negaliu šito slėpti. Tegul ant manęs kas nors trupučiuką papyksta, bet Vil­ niaus universitetas tikrai vertas di­ desnio dėmesio - jis vienas se­ niausių ir gražiausių Europoje.

Labai svarbu išsaugoti tradicijas ir universitetinę dvasią, kad žmo­ nės, atvykę iš kitų kraštų, pajus­ tų, kad čia - ne kokia šiuolaikinė konstrukcija su užrašu „universi­ tetas“, o rimta studijų, mokslo ir kultūros institucija, kur kiekvie­ nas koridorius ir kiekvienas kam­ pelis turi ypatingą aurą.

- Taigi aukštosioms mokykloms derėtų skirti daugiau lėšų?

- Žinoma. Sužinojęs, kokį at­ lyginimą gauna Seimo nario pa­ dėjėjas, nebūtinai turintis aukštąjį išsilavinimą, pagalvojau - kaip bū­ tų gerai, jei tokį atlyginimą gautų ir mūsų docentai. Nesu už tai, kad būtų mažinami šių žmonių atlygi­ nimai, bet tie, kurie dirba ne ma­ žiau reikšmingą darbą, turi gauti ir deramą atlyginimą.

- Ar žadate dažnai aplankyti Universitetą?

- Porą kartų per savaitę būti­ nai aplankysiu. Paprasčiausiai ei­ nant per Senamiestį mano kojos intuityviai pasuks Universiteto link. Juk daugiau kaip 30 metų praleidau Universitete. Ėjimas į jį

jau tapo kasdienybe. Manau, ir dabar to neišvengsiu. Ir nereikia stengtis išvengti. Negalima pasi­ pūsti, įsivaizduoti, kad tapęs mi­ nistru ar komiteto pirmininku tampi išskirtine asmenybe. Visa tai laikina. Svarbiausia yra kažką sukurti. O tai-jau amžina. Ką pa­ darei, sukūrei, tas pasilieka. Ne povyza, ne automobilis, ne kažko­ kie kiti dalykai.

- Ko palinkėtumėte VU studen­ tamsjau kaip Seimo narys?

- Patikėti, kad Seime jais bus rūpinamasi kur kas labiau nei iki šiol. O šiaip tegu studentai pla­ čiai žvelgia į gyvenimą ir jau gal­ voja apie būsimą rektorių iš savo tarpo. Praeis kažkiek metų ir jau­ na moteris (ar jaunas vyras) stos prie Universiteto vairo. Tai bus pats gražiausias įvykis mano gy­ venime.

2000 m. lapkritis

UNIVERSITETO TARYBOJE Lapkričio 17 d. Universiteto Tary­ ba patvirtino pedagoginius mokslo var­ dus.

Profesoriaus pedagoginiai moks­ lo vardai patvirtinti: MF tarybos sprendimu - Ben­ drosios terapijos ir reumatologijos klinikos vadovui doc. habil. dr. Al­ girdui Venaliui, Bendrosios chirurgijos klinikos doc. habil. dr. Kęstučiui Strupui, Farmakologijos mikrobiologijos katedros vyr. m. darb. habil. dr. Po­ vilui Gaideliui.

GMF tarybos sprendimu - Ben­ drosios geografijos katedros doc. habil. dr. Algimantui Česnule­ vičiui.

MIF tarybos sprendimu - Mate­ matikos ir informatikos instituto vyr. m. darb. habil. dr. Liudui Stupeliui.

ChF tarybos sprendimu - Ben­ drosios ir neorganinės chemijos ka­ tedros e. prof. p. doc. habil. dr. Vy­ tautui Daujočiui.

TSPMI tarybos sprendimu - ins­ tituto doc. habil. dr. Alfonsui Eidin­ tui.

FF tarybos sprendimu - Bendro­ sios fizikos ir spektroskopijos kated­ ros doc. habil. dr. Vytautui Balevičiui.

Docento pedagoginiai mokslo vardai patvirtinti: FilF tarybos sprendimu - Muzi­ kos akademijos Teatro ir kino fakul­ teto vyr. asist. dr. Aušrai Martišiūtei, VU Orientalistikos centro vyr. asist. dr. Audriui Beinortui, Lietuvių literatūros katedros vyr. asist. dr. Dainorai Pociūtei-

A ’ >

- International Business Law - Human Rights (MA) - Juridicial Sciences (SJD)

' A *

Medieval Studies

Application Deadline: 3 January

2001.

Call for Applications for Centrai European University.

The Centrai European Universi­ ty (CEU) is an intemationally recognized institution of post-graduate education in sočiai sciences.

Academic Depaktments

and

Pro-

GRAMS

(MA, PhD)

Environmental Sciences and Pb-

(MSc)

Gender and Culture

(MA)

History- European Histoiy (A£4)

- Comparative History of Centrai, Southeastern and Eastem Europe

(PhD) Intemational Relations and Eu­

ropean Studies

(MA)

Legal Studies - Comparative

Constitutional Law (LLM) - Comparative Constitutional Law with Specialization in Human Rights

(LLM)

EUROPA SUINTERESUOTA LIETUVOS MOKSLO KOKYBE Atkelta iš 1 p.

Nerijus ZABLECKIS Vilniaus universiteto GF Bio­ chemijos ir biofizikos katedroje spalio 25 d. lankėsi Lietuvos-Ita­ lijos dvišalio fondo vadovai: Ita­ lijos Nepaprastasis ir įgaliotasis

ambasadorius J. E. p. Mario Fugazzola ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras A. Rimkūnas bei kiti šio fondo atstovai. Dešimtus metus Lietu­ voje veikiantis fondas finansiš­ kai remia kultūros, mokslo ir mokymo projektus. Glaudžius mokslinius ryšius su Italijos

mokslininkais palaikanti Bio­ chemijos ir biofizikos katedra parėmus Lietuvos-Italijos fon­ dui įsigijo modernų kompiute­ riu valdomą mikroskopą, apara­ tūrą kompiuterinei vaizdų ana­ lizei, ultracentrifūgą ir kitų prie­ taisų.

Su dovanota aparatūra dirba mokslininkai, dėstytojai bei šiai ka­ tedrai priklausantys Chemijos ir Gamtos mokslų fakulteto studentai Lietuvos-Italijos fondo para­ ma paskatino Vilniaus universi­

(MA, PhD) (MA)

Nationalism Studies

Centrai European University

licy

„U. V." inform.

(LLM)

- C E U

Economics

Abukevičienei.

TF tarybos sprendimu - Valsty­ bės ir teisės teorijos ir istorijos ka­ tedros e. doc. p. dr. Jevgenijui Machovenko.

EF tarybos sprendimu - Preky­ bos katedros vyr. asist. dr. Ramūnui Daruliui.

MF tarybos sprendimu - Abdo­ minalinės chirurgijos klinikos vyr. asist dr. Gintautui Brunui, Propedeutikos ir slaugos studijų centro vyr. asist. dr. Petrui Juodval­ kiui.

GF tarybos sprendimu - Geog­ rafijos instituto direktoriui dr. Ri­ čardui Baubinui, Hidrologijos ir klimatologijos ka­ tedros vyr. asistentams dr. Gintarui Valiuškevičiui ir dr. Egidijui Rimkui, Bendrosios geografijos katedros vyr. asist. Izoldai Onai Bražukienei.

MIF tarybos sprendimu - Mate­ matikos ir informatikos instituto vyr. m. darb. dr. Jūratei Sakalaus­ kaitei.

IF tarybos sprendimu - Archeo­ logijos katedros vyr. asistentams dr.

Valdemarui Šimėnui ir dr. Algiman­ tui Merkevičiui.

FF tarybos sprendimu - Bendro­ sios fizikos ir spektroskopijos kated­ ros vyr. asist. dr. Valdemarui Alek­ sai.

tete įsteigti UNESCO finansuo­ jamą Išskirtinį mokslo centrą.

Centras įkurtas bendradarbiau­ jant Biochemijos ir biofizikos, Kvantų elektronikos katedros (su Lazerinių tyrimų mokymomokslo centru) bei Kompiuteri­ jos katedroms. Centro tikslai siekti kokybės fundamentaliųjų mokslų tyrimuose ir studijose, skatinti mokslinių institucijų ben­ dradarbiavimą, keitimąsi infor­ macija. Išskirtinį mokslo centrą labai aukštai įvertino reiklūs Va­

Political Science - Politics and the Political Economy of the PostCommunist Transition (MA) - Political Science (PhD) Philosophy (PhD) Sociology - Society and Politics (MA) - Economy and Society (MA) - Culture and Society (MA) - Sociology (PhD)

Financial Aid

Candidates from Lithuania are eligible for Soros fellowships. A number of full and half academic merit tuition waivers, special scholarships and additional financial aid programs are al­ so available.

Inąuiries and Apptication forms: Educational Advising Center, Universiteto 3, room 40,2734 Vilnius, Tel: 687165, E-mail: zaneta.savickiene@crvu.lt oryou can contact direetly CEU Admissions Office, Nador u. 9, 1051 Budapest, Hungaiy. Tel: (36-1) 327-3009, 327-3272, Fax: (36-1) 3273211, E-mail: admissions@ceu.hu,

''čMtr.http:!fwww.ceu.hu

karų Europos ekspertai. Tai vie­ nintelė mokslo įstaiga Lietuvoje, kurią Europos Sąjungos komisi­ ja įtraukė į remiamų Centrinės ir Rytų Europos mokslo centrų są­ rašą. Iš Lietuvos vyriausybės Bio­ chemijos ir biofizikos katedra nė­ ra sulaukusi rimtos paramos. „Lietuva, kaip ir Italija, - Eu­ ropos dalis. Darydami gera Lietu­ vai, prisidedame prie visos Euro­ pos, kartu ir mūsų šalies gerovės“, - apie paramą Baltijos valstybei kalbėjo Italijos ambasadorius.

3

Universitas Vilnensis

2000 m. lapkritis

Konferencijose \_____________ ______________ /

TARPTAUTINIAME KNYGOTYROS SEMINARE Rugsėjo 28-29 dienomis VU mokslinėje ir Alytaus miesto viešo­ joje bibliotekose vyko dešimtasis knygotyros seminaras. Renginys buvo skirtas VU Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros de­ šimtmečiui ir prof. Vlado Žuko 75-mečiui pažymėti.

Knygotyrininkai prie V Krėvės-Mickevičiaus kapo

Danutė KASTANAUSKAITĖ, VU KF Bibliotekininkystės katedra

Seminaro tema - bibliografi­ jos studijos ir mokslas, pranešė­ jai - doktorantai, docentai ir pro­ fesoriai iš VU (R. Bogušytė, dr.

J. Čepytė, dr. O. Janonis, habil. dr. D. Kaunas, habil. dr.

V. Žukas), Vroclavo universite­ to Bibliotekininkystės instituto (dr. M. Skalska-Zlat, ha­ bil. dr. Zbikowska-Migori), Talino pedagoginio universiteto (dr. I. Aarmaj ir Latvijos univer­ siteto (R. Šenberga). Bibliografi­ nio darbo patyrimu pasidalijo Lietuvos nacionalinės M. Mažvy­ do bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro (dr. R. Var­ nienė) bei Estijos akademinės bibliotekos (T.Aasmann, S. Port) darbuotojai.

Pirmos dienos posėdis, vykęs VUB Smuglevičiaus salėje, buvo produktyviausias - perskaityta per 10 pranešimų. Aptarta bib­ liografijos metodologija, ieškota bibliografijos teorijos ir šio moks­ lo istorijos tyrimų ryšio, atnaujin­ tas bibliografijos priemonių kla­ sifikacijos klausimas, paryškinta bibliografinio aprašo reikšmė.

Prisiminta, kad iš bibliografijos išsirutuliojo bibliotekininkystė, knygotyra, kai kurie kiti gretimi mokslai (bent jau mokymo dis­ ciplinos), o tai reikalauja kom­ pleksinių tyrimų. Retrospektyvi­ nių bibliografijų apžvalgos savo ruožtu liudijo lyginamosios ana­ lizės, dvišalių ir daugiašalių tyri­ mų poreikį.

Antrąją seminaro dieną kny­ gotyrininkams buvo netradiciš­ kai pristatyta Alytaus biblioteka.

Jos direktorė G. Bulgakovienė nei gyrėsi kompiuteriais, nei de­ javo dėl lėšų stygiaus knygoms. Čia darbo objektas esąs lankyto­ jai (net nebūtinai potencialūs skaitytojai). Tarp jų - ir neįgalūs žmonės, socialiai nuskriausti vai­ kai, specialiųjų bendrabučių gy­ ventojai, ir kūrybinė inteligenti­ ja, besidominti išskirtinai daile, fotografija ar muzika. Viešosios bibliotekos - tiksliau, Informaci­ jos ir laisvalaikio centro siekis asmens raiška visais galimais kul­

tūrinės veiklos būdais. Tokiu at­ veju keltas klausimas - stoti ar ne knygotyrininkams į Tarptautinę bibliologijos asociaciją - atrodė kiek paradoksalus, diskutuotinas.

Bibliologijos asociacija, 1988 m. įsteigta Paryžiuje, šiuo metu vienija jau keliolika skirtin­ gų kontinentų šalių: Europos (daugiausiai prancūzų ir ispanų kalba kalbančios šalys), Azijos, Afrikos ir Amerikos (Kanada).

Vienas iš bibliologijos keliamų už­ davinių - grąžinti žmogui būtent skaitymo (mąstymo, dvasinio pa­ sitenkinimo), rašymo (komunikavimo), atskirų leidinių (raštų) ko­ mentavimo malonumą ir būtiny­ bę, ugdyti visuomenės pasitikėji­ mą knyga kaip mokymosi, moks­ lo, švietimo plėtojimo priemone.

Kitas, pagalbinis uždavinys - tų pačių rašytinių dokumentų kriti­ nė analizė, metodo tobulinimas, tekstų nacionalinėmis kalbomis populiarinimas, jų turinio atsklei­ dimas siekiant informatyvumo (prasmės suvokimo) efekto. Tyri­ mų problematika daugiaplanė: žmonių, rašiusių apie knygas „bibliologijos klasikų“ - identifi­ kacija ir įamžinimas; enciklopedi­ jų, katalogų, rodyklių ir kitų šalti­ nių apie knygą, skaitymą rengi­ mas ir publikavimas, tų žinių sche­ matizavimas, sintezė; paties raš­ to kitimo analizė Centrinės Euro­ pos ir kitų civilizacijų raidos įta­ koje ir 1.1.

Knygotyrininkai turi galimybę savaip prisijungti prie visaapiman­ čios raštijos vertinimo teorijos, taip pat gali susitelkti ties empiriniu (šaltinių paveldo) pažinimu ar ap­ siriboti kompiuterinių (bibliologi­ jos krypties) programų kūrimu.

Tą pačią dieną dar buvo važi­ nėjama po Alytų ir Pietų Lietu­ vos kraštą, aplankytos rašytojų A. Matučio, V. Krėvės-Mickevi­ čiaus gimtinės. O alytiškių sureng­ tas paskutinis posėdis vyko miš­ ke, ant ežero kranto, prie bendro stalo. Savaime tirpo prielaidos, kad pirmąją dieną dalyviai „negir­ dėjo“ ar „nelabai suprato“ vieni kitų (iš dalies dėl akustikos ir ver­ timo į lietuvių kalbą stokos)... Jau sutemus ant Merkinės piliakalnio nuaidėjo Baltijos knygotyrininkų daina.

DAR KARTĄ ATRANDAME KANADĄ Neatrastų žemių tyrinėtojams toli keliauti nereikėjo - lapkričio 11d. Vilniaus universiteto Filolo­ gijos fakultete buvo surengta vienos dienos Kanados šalityros konferencija „(Re)discovering Canada". Iš tiesų, savo pažintine verte renginys prilygo turiningai kelionei po šalį, kuri pasižymi unikaliu Europos ir Siaurės Amerikos kultūrų deriniu.

Jūratė BUTKUTĖ Patys konferencijos organizato­ riai taip pat galėjo pasidžiaugti ga­ na reta akademinių pajėgų jungti­ mi šiame tarptautiniame filologi­ jos, socialinių ir politikos mokslų pakraipos renginyje. Pabrėžtina tai, kad šį sykį bendradarbiavo dvi nedažnai savo akademinėje veik­ loje susiduriančios katedros: An­ glų ir Prancūzų filologijos katedrų dėstytojai ir studentai aktyviai da­ lyvavo rengiant programą. Prane­ šimai buvo skaitomi abejomis vals­ tybinėmis Kanados kalbomis, pre­ legentai atstovavo Kanados, Bel­ gijos, Šiaurės ir Baltijos šalių uni­ versitetams.

Konferencijos svečiai - Moks­ lo reikalų prorektorius akad. Be­ nediktas Juodka ir Kanados am­ basadorius p. Peteris McCellanas - savo sveikinimo kalbose padė­ kojo renginio organizatoriams Šiaurės šalių Kanados studijų asociacijai, Kanados ambasados darbuotojams ir Vilniaus univer­ siteto Anglų filologijos katedrai, ypač atkreipdami auditorijos dė­ mesį į doc. R. Siniūtės-Ayre ir A. Rėksnienės bei studentų įna­ šą.

Konferencijos pranešimai pasi­ žymėjo aukštu akademiniu lygiu, temų įvairove, išsamiomis analizė­ mis. Įvairiose konferencijos sekci­ jose savo nišą rado ir klausytojas ekspertas, Kanados šalityros spe­ cialistas, ir šių studijų neragavęs smalsuolis. Įžanginėje konferencijos daly­ je pagrindiniai renginio prelegen­ tai iš Kanados, Guelph universite­ to profesorė Janice. Kulyk Keefer ir Memorial universiteto profesorius Stephenas Tomblinas pateikė infor­ matyvias šiuolaikinės Kanados li­ teratūros ir politinės sistemos ap­ žvalgas.

______ Parodos______

Anglų filologijos katedros studentai ir dėstytojai su konferencijos viešnia, rašytoja irprofesore Janiee KulykKeeffer

Klausytojai sužinojo apie šalies etninius ir geopolitinius faktorius, lėmusius įvairiabriaunės, daugia­ balsės literatūros susiformavimą.

Prof. Kulyk Keefer pranešimas bei daugelis kitų, ne mažiau svarių pranešimų Kanados literatūros te­ ma paneigė įsigalėjusį mitą apie Kanados kultūrai priskiriamą pa­ ribio vietą pasaulio kultūrų kon­ tekste. Literatūros studijų sekcijo­ je auditorija buvo supažindinta su inuitų, metisų, afrokanadiečių kū­ riniais bei su lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių išeivių Kanadoje dar­ bais.

Konferencijoje daug dėmesio buvo skirta lingvistikai. Prancūzų filologijos katedrai atstovaujantys prelegentai (pvz., katedros vedėja doc. N. R. Teiberienė) pateikė daug įdomių pastebėjimų apie Kvebeko prancūzų kalbos ypaty­ bes. Daugelio klausytojų nuomo­ ne, magistrantės Jekaterinos Charitonovos pranešimas pasižymėji­ mo ypač gilia, argumentuota ana­ lize.

Kitose konferencijos sekcijose buvo nagrinėjami Kanados kultū­ ros daugialypiškumo aspektai, gi­ linamasi į pilietybės sąvoką Kana­ dos valstybėje. Kalbėtojai pasako-

jo apie šalies regionų kultūrinius, socialinius ir etninius ypatumus, bandė apibrėžti nacionalinio iden­ titeto sąvoką, kuri yra kvestionuo­ jama šiuolaikinėje Kanados visuo­ menėje, svarstė separatizmo atsi­ radimo šalyje priežastis, apžvelgė Jungtinės Karalystės įtaką šiuolai­ kinei Kanados teisinei sistemai Konferencijos pabaigoje kalbė­ jusi p.Lucette Nobeli iš Briuselio įvertino Kanados šalityros progra­ mų ir kursų plėtojimo tendenciją Centrinėje ir Rytų Europoje bei in­ formavo apie Kanados užsienio reikalų ir Tarptautinės prekybos departamento parengtus Kanados studijų vystymo projektus, specia­ liai skirtus Baltijos šalims.

Puikią galimybę aptarti šviežius konferencijos įspūdžius ir užmegz­ ti akademinius ryšius turėjo visi baigiamosios renginio dalies daly­ viai, pakviesti į Kanados ambasa­ dos surengtą priėmimą Vilniaus universiteto kavinėje. Tikimasi, kad Kanados šalityros konferen­ cijos taps tradicija, leidžiančia plės­ ti įvairių Lietuvos universitetų fi­ lologijos. istorijos, socialinių moks­ lų fakultetų tyrimų akiratį, bei to­ liau skatins plėtoti Lietuvos ir Ka­ nados kultūrinius ryšius.

j

PARODA „LIUTERONŲ KAPINĖS LIETUVOJE" Snieguolė MISIŪNIENĖ, VUB Bibliografijos ir informacijos skyrius

Vilniaus universiteto bibliote­ kos Bibliografijos ir informacijos skyrius parengė parodą „Liutero­ nų kapinės Lietuvoje“. Parodoje eksponuojamos antkapinių pa­ minklų, paplitusių Mažojoje Lie­ tuvoje, nuotraukos. Medžiagą pa­ rodai pateikė VU Komunikacijos fakulteto Knygotyros katedros ve­ dėjas prof. Domas Kaunas (19721997 metais jis pats važinėjo po kaimus ir fotografavo liuteronų kapų paminklus). Tekstai - iš dai­ lininko Vinco Kisarausko neskelb­ to etnografinio darbo „Rusnės ir jos apylinkių kapai, 1981-1984“.

Liuteronų kapinės, kurių dau-

iausia yra Mažojoje Lietuvoje ihitės, Klaipėdos ir kt. rajonuo­ se, - turi tik joms būdingų bruožų, susijusių su religijos nuostatomis, tų vietovių kultūra bei istorija. Liu­ teronų-evangelikų kapinės iš kitų išsiskiria sutvarkymu, paminklų kuklumu - juose susipynę baltiš­ kojo pagoniško tikėjimo elemen­ tai bei Vakarų Europos protestan­ tiškųjų šalių kultūros įtaka. Iki Antrojo pasaulinio karo konfesi­ jų bendruomenės turėjo savo ka­ pines ir galėjo jas tvarkyti pagal ti­ kybos ir papročių reikalavimus.

Sovietų valdymo laikais šios tradi­ cijos buvo pamintos, daug kapinių sunyko arba buvo sunaikintos.

Prof. D. Kaunas nuotraukose užfiksavo ne vieną tokį sunykusį paminklą ar kapinaites prie jau iš­ nykusių kaimų, kurių pavadinimą

f

žino tik senieji vietos gyventojai.

Antkapinių paminklų ir kryžių įvairovė begalinė, todėl parodos rengėjai išskyrė keletą ryškesnių grupių: mediniai paminklai, mo­ terų kapų paminklai (krikštai), lieti kapų paminklai, kalti kryžiai, tašyto akmens paminklai, akmens plokštės ir kt. Nuotraukos sten­ duose sudėtos pagal minėtas te­ mas (pvz., šimtmečiais kapų pa­ minklai kurti tik iš medžio, vėliau paplito akmeniniai paminklai, metaliniai kryžiai), atsispindi ir užrašai paminkluose, kurie me­ tams bėgant keitėsi iš betarpiškai šiltų lietuviškų į vokiškus - juose liko tik lietuviškos pavardžių ga­ lūnės. Keli stendai skirti žymių Mažosios Lietuvos kultūros vei­ kėjų paminklams, jų kapaviečių paieškai Antkapiniai paminklai pamin­ klų kryžiai yra ne tik dailės pamin­ klai bet ir mūsų tautos kultūrinės bei istorinės praeities liudytojai Paroda veiks nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 11 d.

4

Universitas Vilnensis

DAAD VILNIAUS UNIVERSITETE Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Vokietijos akademinių mainų tarnybai (Deutscher Akademiscber Austauschdienst, sutrumpintai DAAD) atsivėrė galimybės atsiųsti dėstytojų ir į Lietuvą, tame tarpe ir į savo tradicijomis garsėjantį Vilniaus universitetą. DAAD dėstytojai Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedroje dirba jau nuo 1991 m.

Hansas-Harris DROlilGERIS, DAAD dėstytojas VU

Nuo 1997 m. rugsėjo 1-osios DAAD dėstytoju VU esu aš, dr. Hansas-Harris Drdfiigeris. Man šie studijų metai Universitete jau ketvirti Aš ne tik skaitau vokiečių kalbotyros (leksikologijos, stilisti­ kos, vokiečių kalbos istorijos), ben­ drosios kalbotyros, sociolingvis tikos bei kalbotyros istorijos kursus, bet konsultuoju bei informuoju visus, norinčius gauti stipendiją studijoms Vokietijoje. Taigi pagrindinis mano uždavinys yra suteikti informacijos studentams apie galimybes bei tai­ sykles, kaip prašyti DAAD para­ mos. Daugiausia konsultacijų vyks­ ta rudenį, nes kiekvienų metų spalio31 d. yra paskutinė diena, kai ga­ lima paduoti reikiamus dokumen­ tus stipendijai gauti Vėliau visi su­ rinkti dokumentai intensyviai per­ žiūrimi - pradžioje Vokietijos am­ basadoje Vilniuje, o vėliau Bonoje, DAAD būstinėje. Informaciją apie tai, ar prašymas patenkintas, ar at­ mestas,kandidatai gauna kitais me­ tais, maždaug kovo-balandžio mė­ nesiais.

Peržiūrėję pastarųjų šešerių metų (ankstesni duomenys, deja, neišliko) prašymus iš Lietuvos sti­ pendijai gauti, pamatytume tokį vaizdą: prašymų skaičius padidėjo nuo 79(1995 m.) iki 108 (1999 m.).

Iš Vilniaus universiteto atitinka­ mai gauti 49 (1995 m.) ir 59 (1999 m.) prašymai. Šiais metais vien iš Vilniaus universiteto su­ laukta apie 70 prašymų.

Be abejo, ne kiekvienas, norin­ tis studijuoti ar atlikti mokslinius tyrimus Vokietijoje, gali gauti sti­ pendiją. Vietų skaičius kiekvienais metais ribojamas. 2000/2001 mokslo metams stipendiją gavo 16 Vilniaus Universiteto studentų: 2 - stipendijas metams, 5 - stipen­ dijas jauniems mokslininkams, 2semestro trukmės stipendijas ger­ manistikos studentams, 7 - stipen­ dijas vokiečių kalbos vasaros kur­ sams.

Ar kandidatas gaus stipendiją, visų pirma priklauso nuo jo profe­ sinių bei mokslinių pasiekimų. Pui­ kūs ir labai geri studijų rezultatai ar baigiamieji darbai yra viena iš svarbiausių sąlygų, į kurias atsižvel­ giama skirstant stipendijas. Dau­

giau galimybių gauti stipendiją tu­ ri tas, kuris domisi mokslinėmis te­ momis ir gali įrodyti, kad yra tarp geriausiųjų.

Tačiau net ir po spalio 31 d., pa­ sibaigus prašymų teikimo termi­ nui, esu Jūsų paslaugoms ir Jus mielai pakonsultuosiu bei suteik­ siu informacijos. Visus mokslo me­ tus galite susipažinti su kitomis DAAD paramos programomis.

Tokia yra, pavyzdžiui Tarptautinė parlamentinė praktika Vokietijos Bundestage, skirta Universiteto absolventams, ypač baigusiems tei­ sės, politikos, ekonomikos, istori­ jos, filosofijos mokslus. Kandida­ tai turėtų dirbti (arba ruoštis to­ kiam darbui ateityje) visuomeni­ nėse įstaigose bei, žinoma, neblo­ gai mokėti vokiečių kalbą. Prašy­ mai priimami iki 2001 m. vasario 15 d. Su manimi galite susisiekti: 1) per Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyrių (kreiptis į p. Mildą Kairytę); 2) per Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filo­ logijos katedrą, teL 687230; 3) elektroniniu paštu hdroessi@takas.lt

FILOLOGIJOS FAKULTETE - DAR KELIOS MODERNIOS AUDITORIJOS Pavasarį džiaugėmės modernia Kanados auditorija, kurios įrengimo iniciatorė - Anglų filologijos katedros docentė Regina Siniūtė-Ayre. Spalio 26 d. buvo atidarytos dar kelios Filologijos fakulteto auditorijos. Doc. R. Siniūtės ir jos vyro p. M. Ayre'o dėka jos prikeltos gyvenimui - tarnauti studentams.

Prie šių auditorijų lentelėje įamžintas užrašas: „Patalpų re­ montą finansavo Regina Širdu­ tė Ayre@Michael Ayre“. Audi­ torijų atidaryme dalyvavęs Mokslo reikalų prorektorius akad. B. Juodka sakė, kad mūsų visuomenėje tokie darbai verti didelės pagarbos. „Gerų žmonių dėka mūsų Universitete yra to­ kių švenčių. Jeigu reikėtų laukti pinigų iš biudžeto - tokių šven­ čių gerokai sumažėtų“, - mano akad. B. Juodka. Šiltų padėkos žodžių doc. R. Siniūtei negailė­ jo fakulteto dekanas, kolegos. Šiandien niekas neįtartų, jog dar neseniai šios patalpos buvo pagalbinės - čia darbininkai lai­ kė savo drabužius ir įrankius. Pa­ talpų remonto projekto auto­ rius, projektavęs ir Kanados au-

Žvilgsnis

2000 m. lapkritis

Parodos______ J--------------------------------

MOKSLINIS DARBAS VOKIETIJOJE Lapkričio 16 d. Vilniaus universiteto bibliotekos II aukšte atda­ ryta plakatų paroda „Mokslinis darbas Vokietijoje". Parodą inici­ javo Tarptautinių ryšių institutas (Institut fur Auslandsbeziehungen) Štutgarte. Lietuvoje paroda rūpinasi Studijų užsienyje informacijos centras.

Rasa ANTANAVIČIŪTĖ, Studijų užsienyje

informacijois centras

Ši plakatų paroda - jungti­ nis Vokietijos fondų ir moks­ linių organizacijų (tokių kaip DFG, AvH, DAAD) projek­ tas, siekiantis suteikti daugiau informacijos apie mokslinių tyrimų galimybes Vokietijoje.

Kaip per atidarymą minėjo Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Ž. Savickie­

nė, eksponuojami plakatai yra tarsi kvietimas jauniems Lie­

no didžiulę tokių stažuočių naudą tiek moksline, tiek pla­

čiausios gyvenimiškos patir­ ties prasme.

Sulaukėme ir daugiau gar­ bingų svečių: atidaryme daly­ vavo einantis VU rektoriaus pareigas doc. S. Vengris, DELTA fondo atstovė p. E. Grothus, Vokietijos ir

Lietuvos ūkio asociacijos di­ rektorius p. A. Kikutis ir kt.

Lietuvoje savo atstovybes turi Konrado Adenauerio fon­ das, minėtasis privatus DEL­

tuvos mokslininkams dalyvau­ ti patraukliose Vokietijos mai­ nų programose, jungtiniuose projektuose, keistis patirtimi.

TA fondas bei DAAD (Deut­ scher Akademischer Aus­ tauschdienst). Vilniuje nuo

Vokietijos Federacinės Res­ publikos ambasados Lietuvo­

padalinys, organizuojantis

je antroji sekretorė p. 5. Haake ir kultūros bei spaudos etašė p. St. Kobsa nuoširdžiai domėjosi, ar visa reikiama in­ formacija pasiekia Lietuvos akademinę visuomenę bei džiaugėsi Vokietijoje kilusia iniciatyva. Per atidarymą žodį taręs DAAD atstovas Vilniaus universitete p. H.-H. Drossigeris sakė, kad DAAD, deja, ne­ turi galimybių padėti visiems norintiems studijuoti ar sta­

žuotis Vokietijoje, todėl jis džiaugėsi, kad pristatomos ki­ tos, ne mažiau garbingos or­ ganizacijos: Aleksander von

ditoriją, - architektas Kęstutis Sabaliauskas. Jis ir dabar pasi­ stengė, kad auditorijose būtų šviesu, šilta, patogu. Didesnėje auditorijoje (8 darbo vietos) dar bus pastatyti kompiuteriai, o ma­

linio darbo Vokietijoje teikia­ momis galimybėmis, pripaži­

Humboldt Foundation, Association of Universities and other Higher Education Institutions, Deutsche Forschungsgemeinschaft, German Academic

1998 m. veikia Goethe Institut

mokslinius ir kultūrinius ren­ ginius, atliekantis vokiečių kalbos testus. Įvairius projek­ tus remia ir Vokietijos Fede­ racinės Respublikos ambasa­ da. Šių institucijų ir VU Tarp­

tautinių ryšių skyriaus dėka kasmet į Vokietiją studijuoti ar stažuotis išvyksta apie 60

VU studentų ir mokslininkų.

Daugiau nei pusė Studijų užsienyje informacijos centro

lankytojų domisi studijomis Europos šalyse. Lietuvos aka­ deminiam jaunimui Vokietija yra antra patraukliausia Euro­ pos šalis (po Didžiosios Brita­ nijos).

Tikimės, kad atidarytoji plakatų paroda ir internefinė

„U. V." inform.

Exchange Service ir kt. VU is­ torijos doktorantas R. Pet­ rauskas, pats naudojęsis moks-

jos versija (www.research-ingermany.de) suteiks Jums ver­ tingos informacijos, atvers to­ bulėjimo galimybes ir naujus kelius į Vokietijos mokslo įstaigas.

lą, tam kasmet iš biudžeto papildomai skiriant 60-80 mln. litų.

Naujai paskirtasis Ministras Pir­ mininkas Rolandas Paksas prista­ tydamas Vyriausybės veiklos pro­ gramą 2000-2004 metams pabrė­ žė, kad švietimas ir informacinės visuomenės kūrimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Naujoje programoje mokslui ir studijoms numatyta skirti iki 1,5 proc. BVP, nors LLS rinkiminėje programoje mokslui ir studijoms buvo numa­ toma skirti ne mažiau 1,5 proc.

BVP Toks mokslo ir studijų asig­ navimas nustebino buvusį VU rek­ torių, dabartinį Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmi­ ninką prof. Rolandą Pavilionį. Sei­ mo narys teigė, kad partijos su Rektorių konferencija buvo pasi­ rašiusios memorandumą, kuriame buvo nurodyta mokslui ir studi-

joms skirti 1,5 proc. BVP iš šių lė­ šų studentų nekredituojant, nes kreditavimu privalo užsiimti ban­ kai Dabartinėje Vyriausybės pro­ gramoje dalį lėšų žadama skirti studijų kreditavimui Vyriausybės programoje numa­ tytą mokslo ir studijų asignavimą Šocialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnas Vytenis Povilas Andriukaitis vadina neatitinkan­ čiu realios dabartinės situacijos.

Tos pačios frakcijos narys A Saka­ las Seimui pateikė ilgalaikio finan­ savimo projektą, kuriame mokslui ir studijoms 2001 metais numato­ ma skirti ne mažiau kaip 1,3 proc.

BVP Projektui pritarta, nutarta pradėti jo svarstymo procedūrą. Įstatymas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Pre­ liminari projekto svarstymo Seimo

plenariniame posėdyje data - 2000 metų lapkričio 23 diena.

Redakcijos pastaba. Lapkričio 23 d. įvyko Lietuvos Prezidento va­ dovaujamos Valstybės gynimo ta­ rybos posėdis, kuriame pirmą kar­ tą dalyvavo naujieji Vyriausybės bei Seimo nariai Taryba nutarė siūlyti Vyriausybei kitais metais krašto ap­ saugos sistemos finansavimui skirti 1,95 proc. BVP, kaip ir numato anksčiau priimtas įstatymas. Anot Premjero, į šiuos procentus telpa ne tik išlaidos Krašto apsaugos minis­ terijai bet ir mokslui studijoms, mokslinėms programoms. Valsty­ bės gynimo tarybos sekretorius pul­ kininkas Darius Kalibatas teigė, kad svarstant biudžetą numatyta dalį išlaidų iš KAM biudžeto tiesiai skirti švietimui ir mokslui, tačiau kaip tos lėšos konkrečiai bus panau­ dotos, paaiškinti negalėjo.

žesnė skirta diskusijoms, pokal­ biams, seminarams. Joje jau vyksta užsiėmimai.

Auditorijų remontas kainavo apie 40 tūkst. litų.

j

STUDENTŲ VILTYS IR POLITIKŲ VILIONĖS Aurelijus GRIŠKEVIČIUS, Žurnalistikos instituto I k. studentas

Filantropas Georgas Sorosas su­ sitikime su Seimo pirmininku Ar­ tūru Paulausku pastebėjo, kad Lie­ tuvoje vyksta akivaizdus kartų pa­ sikeitimas Įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžiose, ir tai yra išskirtinai įdomus reiškinys bei ga­ limas ženklas jaunimo problemų sprendimui. Suvokdamos sunkią aukštųjų mokyklų finansinę padėtį kandidatuojančios partijos žadėjo nuolat skirti deramą dėmesį moks­ lo ir studijų sistemos organizavimo bei finansavimo klausimams. Nau-

joji Sąjunga rinkiminėje programoje nurodė, kad mokslo ir studi­ jų asignavimui nustatys fiksuotą bendrojo vidaus projekto (BVP) procentą, pakankamą normaliai aukštųjų mokyklų veiklai užtikrin­ ti. Lietuvos liberalų sąjungos pro­ gramos punktas skelbia, kad mokslo ir studijų finansavimui bū­ tų skiriama ne mažiau kaip 1,5 pro­ cento nuo bendrojo vidaus pro­ dukto. Dalis šių lėšų turi būti nu­ kreipta į Studijų kreditavimo fon­ dą. Algirdo Brazausko socialde­ mokratinė koalicija žadėjo atsisa­ kyti studentų „rūšiavimo“ į mo­ kančius ir nemokančius už moks-

5

Universitas Vilnensis

2000 m. lapkritis

Sukaktys

\______

_____ 7

EKONOMIKOS FAKULTETUI 60 METŲ Lapkričio 10 d. Ekonomikos fakultete vyko konferencija „Ekonomikos mokslas ir studijos Vilniaus universitete 1940-2000 metais", skirta jo 60 metų jubiliejui paminė­ ti. Šiame renginyje pasakytoje sveikinimo kalboje fakulteto vaidmenį Universitete ir Lietuvoje vaizdingai ir prasmingai įvertino Universiteto rektorius, Lietuvos Respubli­ kos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prof. R. Pavilionis.

Doc. Vytautas KINDURYS, Ekonomikos fakulteto prodekanas

Tam tikrais laikotarpiais prie Universiteto „vairo“ teko garbė bū­ ti ir ekonomistams. Įžymus taipukario Lietuvos profesorius P Šal­ čius buvo Universiteto prorektoriu­ mi 1940 m. sausį-spalį, prof. J. Bu­ čas juo dirbo 1945-1947 m., o nuo 1948 iki 1956 m. - rektoriumi. Ūkio reikalų prorektoriaus pareigas at­ liko doc. J. Stankevičius, doc.

Pr. Eigminas, A Kundrotas. Neaki­ vaizdinio mokymo prorektoriumi dirbo doc. I. Žeberskis.

Konferencijoje kalbėjęs einan­ tis rektoriaus pareigas doc. S. Veng­ ris įvertino fakultete nuveiktus dar­ bus plėtojant tarptautinius ryšius ir palinkėjo šioje srityje dar intensy­ viau ir produktyviau padirbėti. Iš­ sami}, turiningą, problemišką ir ku­ piną naujų iš istorinės užmaršties prikeltų faktų apie fakulteto nuei­ tą vingiuotą kelią ir jį kūrusių bei puoselėjusių garsių asmenybių nuo­ pelnus pranešimą perskaitė deka­ nas prof. S. Martišius. Štai keletas jo fragmentų.

Lietuvoje ekonomikos studijos prasidėjo 1924 metais. Iki 1940-ųjų VDU Teisės fakulteto ekonomikos skyriuje buvo rengiami ekonomis­ tai, Klaipėdos Prekybos institute komersantai. Kai 1940 m. temo Lietuvos padangė, buvo įkurtas Ekonomikos mokslų fakultetas, ku­ ris toliau rengė kvalifikuotus eko­ nomistus. Pirmasis fakulteto deka­ nas prof. A Rimka paliko būsi­ moms ekonomistų kartoms vertin­ gos mokslinės literatūros ir ekono­ minės publicistikos. Ekonomikos teorijos humanistinė potekstė, ūkio problemų subordinavimas kultūri­ nėms ir dvasinėms vertybėms labiausiaijaučiamaprof. VI. Jurgučio ekonominiame palikime. Besido­ mintys Lietuvos ūkio istorija daug informacijos gauna iš prof. P Šal­ čiaus istorinių studijų, rankraščių, straipsnių. Vertingas jo palikimas ekonominės teorijos ir ekonominės minties srityse. Jaunoji ekonomis­ tų karta domisi tragiškos lemties dr. D. Cecevičiaus ekonomikos moksliniu palikimu: savitu Lietuvos ūkinio gyvenimo raidos vertinimu,

įdomia valstybės ir ūkio sąveikos analize, originaliu ekonomikos te­ orijos ir ūkio politikos tarpusavio prildausomybės interpretavimu, aiš­ kiu ekonominio liberalizmo teori­ jos apibūdinimu. Trečiasis fakulte­ to dekanas prof. J. Bučas paliko nū­ dienos požiūriu vertingą mokslinį darbą „Ekonominio pajėgumo prin­ cipas mokesčių paskirstymo teorijoje“. Dekano prof. S. Martišiaus nuomone, reikėtų prisiminti du kuk­ lius ekonomistus - doc. K Lukšą ir doc. J. Dagį. Abu jie buvo fakulte­ to dekanais, akademiniamjaunimui skleidė tiesos ir meilės žodžius, šir­ dyje nešiojo laisvos Lietuvos viziją.

Itin verta jaunesnių ekonomistų dė­ mesio prof. M. Gregorausko asme­ nybė, įdomi jo visuomeninė veikla, temperamentas, oratoriaus sugebė­ jimai, reiklumas sau ir kitiems. Rem­ damasis gausia faktine medžiaga, as­ meniniais atsiminimais prof.

M. Gregorausko mokslinę pedago­ ginę ir visuomeninę veiklą visapu­ siškai savo pranešime įvertino B. Čereška.

Prof. S. Martišius savo praneši­ me pirmasis Lietuvoje bandė įver­ tinti sovietmečio ekonomistų atlik­ tus mokslinius tyrimus, kai kuriuos jų paskelbtus darbus, taip pat įver­ tino ne tik fakulteto reorganizacijų pasekmes, bet irj ame dirbusių ir dir­ bančių pedagogų lemtingus posū­ kius ir išgyvenimus.

1967 m. Ekonomikos mokslų fa­ kultetas buvo padalytas į Ekonomi­ kos fakultetą (dekanas - doc. L Jasinskas), kuriame veikė tik dieninis skyrius, ir Vakarinį ekonomikos fa­ kultetą (dekanas-doc. J. Miškinis) su vakariniu ir neakivaizdiniais sky­ riais. 1969 m. šie fakultetai pagal rengiamų ekonomistų specializaci­ ją reorganizuoti į tris savarankiškus fakultetus: Pramonės ekonomikos (nuo 1988 m. Gamybos ir ekonomi­ kos valdymo), Prekybos bei Finan­ sų ir apskaitos (nuo 1977 m. Eko­ nominės kibernetikos ir finansų).

Atgavus Nepriklausomybę, pra­ sidėjo nelengvas ekonominio pro­ filio fakultetų grįžimas į Vakarų pa­ saulį. Teko keisti studijų turinį, dės­ tomų dalykų pobūdį, mokslinių ty­ rimų metodologiją. Patvirtinus Uni­ versiteto Statutą 1991 m. buvę trys ekonominiai fakultetai sujungiami į vieną Ekonomikos fakultetą, ku­ riam vadovauti imasi prof. S. Mar­ tišius. Studijos Ekonomikos fakul­

Konferencijos akimirka

tete pradėtos organizuoti dviem kryptimis: 1) ekonomikos, 2) verslo administravimo ir vadybos. 1999 m. atsirado ir trečia kryptis: vadybos in­ formacinių sistemų.

Pranešėjas pabrėžė, kad ateityje vyraus šios rinkos ūkio tendencijos: 1) verslo globalizacija; 2) nuolat tarp ūkio subjektų didėjanti konkuren­

moms. Prodekanė doc. B. Galinie­ nė savo pranešime analizavo tarp­ tautinį bendradarbiavimą tiek aka­ demine, tiek materialiąja prasme.

Jos nuomone, toks bendradarbiavi­ mas su Vakarų universitetais negali būti tik vienpusis. Šio rašinio auto­ rius savo pranešime gvildeno neaki­ vaizdinių ir vakarinių studijų vaid­ menį ruošiant specialistus, jų raidos ir tolesnio tobulinimo problemas.

Prodekanas doc. V. Bujauskas kon­ ferencijoje nagrinėjo aktualią pro­ blemą - dėstytojų ir studentų tar­ pusavio santykių, bendradarbiavi­ mo, taip pat jų socialinės saugos ir buitinių sąlygų klausimus. Šiandien fakulteto bendruomenė turėtų ieš­ koti racionalių ir priimtinų tolesnio studijų pertvarkymo kelių. Juos sa­ vo pranešime nagrinėjo prof.

V. Vengrauskas. Jis lygino kelis to­ lesnio fakulteto pertvarkymo va­ riantus. Dabar Lietuvai gyvybiškai

Konferencijos akimirka

cija; 3) žinių ir informacinės visuo­ menės formavimasis; 4) sparti tech­ nologijų kaita. „Fakultete atliekami taikomieji ekonominiai tyrimai, pabrėžė prof. S. Martišius, - turi bū­ ti orientuoti į nacionalinių inovaci­ jų sistemos sukūrimą, aiškios Lietu­ vos mokslo ir technologijų politikos suformulavimą, racionalios Lietu­ vos mokslo sistemos sudarymą. Fa­ kultete būtina suintensyvinti inova­ cijų finansavimo, tarptautinės rinkos analizės, verslininkystės ekonomi­ nių problemų nagrinėjimą.“ Deka­ no nuomone, fakultetas turi būti ne tik ekonomikos, bet ir vadybos, ver­ slo administravimo, viešojo admi­ nistravimo studijų bei mokslinių ty­ rimų centru. Būtina suaktyvinti dak­ taro disertacijų rengimą. Studenti­ ją reikia daugiau mokyti ir švelnių europietiškų mandagumo formų, neužmiršti, kad ji ilgisi politines, so­ cialinės ir ekonominės tvarkos ir kartu reikalauja radikalių ir drąsių reformų.

Ekonomikos fakulteto 60 metų sukaktis teikia gerą progą ne tik at­ sižvelgti į nueitą kelią, pasiekimus, bet ir įvertinti jų reikšmę nūdienos aktualijų bei ateities perspektyvų prasme. Prof. V. Pranulis pranešime „Ekonomikos fakultetas vakar, šiandien, rytoj“ pabrėžė, kad dau­ gelis šio fakulteto dėstytojų, profe­ sorių ir darbuotojų turėjo unikalią galimybę išbandyti akademinį ir mokslo tiriamąjį darbą dviejose la­ bai skirtingose aplinkose - socializ­ mo ir pastarąjį dešimtmetį atsiradu­ sios konkurencinės rinkos kūrimo ir plėtojimo sąlygomis. Prof. V. Pranu­ lio nuomone, dabartinei fakulteto situacijai yra ypač aktuali naujos dėstytojų kartos ugdymo problema.

Per 60 fakulteto gyvenimo metų paruošta dešimtys tūkstančių aukš­ tos kvalifikacijos specialistų Lietu­ vos ūkiui. Specialistai ugdomi stu­ dijų procese. Todėl konferencijoje palyginti daug dėmesio buvo skirta studijų Ekonomikos fakultete rai­ dos, nūdienos ir ateities proble­

svarbu racionaliai panaudoti aukš­ tojo mokslo vaidmenį spartinant ša­ lies ekonominę plėtrą. Atsižvelgda­ mas į tai doc. S. Valentinavičius pa­ rengė pranešimą, kuriame bandė įvertinti Ekonomikos fakulteto vaidmenį spartinant šalies ekonomi­ nę plėtrą ir su tuo susijusias dvi pro­ blemas: 1) universitetinių studijų reikšmę rengiant aukštos kvalifika­ cijos specialistus ir ugdant asmeny­ bes; 2) mokslinių tyrimų ir universi­ tetinės visuomenės vaidmenį for­ muojant valstybės ekonominę poli­ tiką.

Pastarąjį dešimtmetį svarų indė­ lį į kvalifikuotų specialistų Lietuvos ūkiui rengimą įnešė VU Tarptauti­ nio verslo mokykla. Jos kūrimosi, raidos ir perspektyvų problemas sa­ vo pranešime gvildeno TVM direk­ torius doc. J. Kunčiną.

Fakulteto veiklos brandumą le­ mia kūrybiškas, profesionalus ir at­ sakingas atskirų jo katedrų kolek­ tyvų darbas. Dabar fakultete veikia 13 katedrų. Juose darbuojasi 15 ha­ bilituotų daktarų ir 75 daktarai.

Dauguma pirmųjų fakulteto kated­ rų transformavosi į šiuolaikiškas katedras. Jubiliejinėje konferenci­ joje joms buvo skirtas deramas dė­ mesys.

Pirmosiomis Ekonomikos fa­ kulteto gyvavimo dienomis pra­ dėjo veikti Prekių mokslo kated­ ra. Prekių mokslo pradininkas Lietuvoje yra doc. J. Acus-Acukas. 1938 m. VDU jis organizavo prekių mokslo seminarą, kuris su­ darė prielaidas 1940 m. įkurti Prekių mokslo katedrą VU Eko­ nomikos mokslų fakultete. Kon­ ferencijoje perskaitytame doc.

J. Ruževičiaus pranešime išsamiai išnagrinėta šios katedros raida iki jos peraugimo į Kokybės vadybos katedrą.

Statistikos katedros ištakos 1940 m. Statistikos ir finansinės matematikos katedroje, kuriai va­ dovavo prof. A Rimka. Daug ge­ ro iš pirmtako paveldėjo jo moki-

Pranešimą skaito EF dekanas prof. S. Martišius

niai ir pasekėjai, vadovavę statistikams. Paminėtini doc. J. Dagys ir prof. A Žilėnas. Statistikos kated­ ros ištakas ir dabartį savo prane­ šime nagrinėjo doc. O. Molienė.

Prof. J. Mackevičius savo pra­ nešimą paskyrė Buhalterinės ap­ skaitos katedros vaidmeniui ren­ giant buhalterinės apskaitos, o vė­ liau ir audito specialistus. Nuo 1945 iki 1989 m. fakultete buvo paruošti 3783 buhalterinės apskai­ tos specialistai, o 1990-2000 m. 1532. Šiandien svarbų vaidmenį mo­ dernizuojant studijas atlieka Eko­ nomikos sisteminės analizės kated­ ra. Beveik visi šios katedros nariai yra šviesios atminties prof. R. Rajec­ ko mokiniai. Pastarosios katedros darbuotojų indėlį į Uetuvos ekono­ mikos mokslą, į ūkinių problemų sprendimą detaliai įvertino doc. L Čekanavičius.

Fakultete stipriai jaučiamas Eko­ nominės informatikos katedros ko­ lektyvo indėlis į fakulteto techninės bazės modernizavimą, studijų pro­ cesų kompiuterizavimą ir kt. Šios katedros kolektyvas nuveikė nema­ žą darbą ir rengdamas ekonominės informatikos krypties absolventus.

Apie tai ir kitais aktualiais klausi­ mais konferencijoje kalbėjo doc.

Z. Brazaitis.

Vadybos studijų ištakas ir dabar­ ties problemas bei uždavinius nagrinėjo prof. A. Marčinskas ir doc. V. Grigoras. Pranešėjų nuo­ mone, iš esmės reikšmingu pasie­ kimu laikytinas apibrėžtos studijų struktūrinės logikos pasiekimas. Iš palyginti chaotiškų vadybinių daly­ kų studijų pereita prie nuoseklaus jų pateikimo. Vadybos katedroje stengiamasi orientuotis į vakarie­ tišką tradiciją, pasitelkiami dėsty­ tojai iš mokslo bei gamybinių or­ ganizacijų.

Konferencijoje studentų pilieti­ nio ugdymo, jų visuomeninės veik­ los, studentų mokslinės draugijos atgaivinimo problemas gvildeno docentai D. Bartaškienė ir R. Bartaška. Prof. A. Žebrauskas savo pranešime akcentavo būtinumą su­ daryti daugiau galimybių Ekonomi­ kos fakulteto studentams studijuoti verslo technologinės aplinkos da­ lykus. Daug vertingų pastebėjimų ir patarimų išsakė aktyviai konfe­ rencijoje dalyvavę buvę Ekonomi­ kos fakulteto darbuotojai, vetera­ nai - prof. A Žilėnas, doc. L. Jasinskas, doc. A Jablonskis. Kaip geriau rengti orientuotus į prakti­ ką specialistus, patarė ilgametis ka­ tedros vedėjas prof. A. Morkevičius.

Baigiantis jubiliejinei konferen­ cijai buvo pagerbti beveik visą savo gyvenimą paskyrę darbui Ekonomi­ kos fakultete ir dabar aktyviausiai dirbantys profesoriai, docentai.

Jiems Universiteto padėkos raštus įteikė Mokslo reikalų prorektorius akad. B. Juodka.

6

C

Universitas Vilnensis Tema

D

2000 m. lapkritis

skleisti, tai ne jaunimo,

NUTEKA PROTAI, IŠPLAUKIA LESOS...

AR STATYSIME UŽTVANKĄ?

o valstybės problema“, teigia VU Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas A. Lipinaitis. Seimo Švietimo, mokslo ir kul­ tūros komiteto pirminin­ kas prof. R. Pavilionis mano, kad visų pirma

Jau niekam ne paslaptis, kad dėl prastos eko­

nominės situacijos iš mūsų šalies emigruoja išsi­

reikėtų padidinti Uni­

lavinę žmonės. Tikslus emigruojančių skaičius ne­

versiteto darbuotojų at­ lyginimus, nes jie tokie

žinomas, bet aišku, kad „protų nutekėjimas" - vis

didėjanti Lietuvos problema. Apie šį reiškinį ir jo padarinius kalbėjomės su pro f. Rolandu PAVILIO-

maži, kad Seimo nario gaunamas atlygis yra dvi­

NIU, Mokslo reikalų prorektoriumi akad. Bene­

gubai didesnis nei profe­

diktu JUODKA, Studijų skyriaus vedėju dr. Euge­

soriaus. Todėl Lietuvoje yra tik 4 proc. jaunų

nijumi STUMBRIU, Tarptautinių ryšių skyriaus ve­ dėju Algimantu LIPINAIČIU ir VU Žurnalistikos instituto dėstytoju Ryčiu JUOZA­

PAVIČIUMI.

žmonių (iki 35-erių me­ tų), turinčių mokslinį laipsnį.

Galime prognozuoti, jog senie­

siems mokslo darbuotojams iš­

ėjus į pensiją nebebus kam juos kuris skirtų priedą prie

Vitalija JANKAUSKAITĖ, Aurimas RADKEVIČIUS,

mokslininko atlyginimo bei lėšų mokslinei bazei kurti

Žurnalistikos instituto

I k. studentai

ir išlaikyti. „Dabar mokslas Lietuvoje laikosi fanatikų dėka, o mokslo materialinė bazė - ubagynas, vegetuo­

Žvelgiant iš asmeninių po­ zicijų, nė vienas pašnekovas

jantis iš biudžeto“, - teigia akad. B. Juodka. Jis neri­

„protų nutekėjimo“ nelaiko problema, nes kiekvienas jau­ nas žmogus yra laisvas ir turi Prof. R. Pavilionis baiminasi, kad seniesiems mokslo darbuotojams išėjus į pensiją nebebus kam juos pakeisti

teisę pats kurti savo gyvenimą.

R. Juozapavičius mano, jog žmogus yra savo laimės kalvis, todėl „protų nutekėjimas“ yra

išvykstantys iš šalies turės ją

tik reiškinys, kai tą laimę ban­ doma nusikalti svetur.

grąžinti valstybei arba atidirb­

ti numatytą metų skaičių Lie­ tuvoje. Panaši sistema sukurta ir Norvegijoje. Oslo universi­

Bet taip valstybė praranda lėšas ir gabius žmones, - ski­

ria lėšas studijoms, kurias pa­

tete studijavęs R. Juozapavi­ čius pastebėjo, jog studentai, baigę studijas, stipendijoms

baigę studentai be jokios atsa­ komybės išvyksta dirbti į užsie­ nį, kur yra geresnė finansinė

panaudotas lėšas privalo grą­

padėtis bei galimybės išreikšti

žinti. „Tik užsienio piliečiai sti­ pendijų negrąžina, bet su są­ lyga, kad negrįš gyventi į Norvegiją“, - teigia Žurna­

listikos instituto dėstytojas.

Studijuodamas užsienyje R. Juozapavičius įsitikino, jog vakariečiai prisiima be­ gales finansinių įsipareigo­

jimų gyvendami kreditan.

Ten populiarūs reklaminiai bankų šūkiai: „Gyvenk da­ bar, mokėk vėliau!“ Kredi­ tai studijoms grąžinami tik

ti paskolų fondą studentams)“, - paaiškino prof. R. Pavilionis.

jų draugų užsienyje. Studijuo­

Anot profesoriaus, Lietuvoje,

jant svetur galima palyginti ir

kaip ir Vakarų šalyse, valstybė

skirtingas studijų sistemas.

turi garantuoti išsilavinimą ir

Kaip teigia VU studijų skyriaus

dis, kad Lietuvoje studijos

yra žemesnio lygio. Tai su­ prantantys užsieniečiai at­ vyksta studijuoti į mūsų

šalį. Nors čia studijos ir

4 proc. BVP (Lietuvoje - 0,5 proc., o Europos Sąjunga reika­

karuose, bet yra nepakan­

lauja, kad būtų skiriama bent 1 proc. BVP). llio tarpu krašto ap­

ba ir buitinės sąlygos yra

gerokai pigesnės nei Va­

kamai paskaitų anglų kal­

gan prastos.

saugai skiriamos lėšos didina­ mos iki 2 proc. BVP, nors tik 0,05 proc. jų panaudojamos moksli­ nėms programoms remti.

Iš mūsų šalies išvažiuoja ne tik mokslo žmonės, bet ir kul­ tūros bei meno atstovai. R. Juo­ zapavičiaus teigimu, kai kurie menininkai desperatiškai ban­ do įsitvirtinti svetur. „Pažinojau

lietuvių, kurie pusbadžiu gyve­ no Niujorko menininkų kvarta­ le ir bandė sukurti naują meno rūšį“, - pasakoja pašnekovas.

Jis prisimena, kaip vienas dai­ lininkas nu­

save. Pavyzdžiui, dr. E. Stumb­ rio teigimu, valstybei daug kai­ nuoja paruošti mediką. Kadan­

vą palieka ir patys gabiausi moksli­ ninkai.

Pasak

tas eksperi­ mentavo su kenksmin­

gi mūsų medikai yra geri spe­

akad. B. Juodkos,

cialistai, ir jų paklausa vaka­ ruose yra didžiulė, jie emigruo­ ja. Tačiau padėtis turėtų keis­ tis, nes pasak dr. E. Stumbrio,

iš jo vadovaujamos Biochemijos ir biofizikos katedros

gais chemi­ kalais, kol jam uždrau­ dė tai daryti.

Aukštojo

pagal naująjį aukštojo mokslo įstatymą valstybė rems studen­ tus per mokslo ir studijų fon­

patys perspekty­

naktį, o ki­

ŽumalistasR. Juozapavičius mano, kad studijos užsienyje turi daug privalumų

reikalų prorektorius siūlo tokį šios problemos sprendimo būdą: reikėtų įkurti paramos fondą,

ria galimybės užmegzti naudin­ gus kontaktus bei susirasti nau­

reikalų prorektoriaus, Vakarų šalyse vien mokslui skiriama 2-

matomi tik

tartys: bus numatyta, jog sėk­ mingai baigusiam studentui jo paimta paskola dovanojama, o

kyti provincialumo. Dalyvau­

jant mainų programoje atsive­

BVP, o iki 2000-ųjų sumažėjo iki 1,12 proc. BVP. Anot Mokslo

c

dą - bus sudaromos trišalės su­

tinei aplinkai, padėdami atsisa­

šiuo metu jau nyksta įvaiz­

tapė pa­ veikslą da­ žais, kurie

ties darbuotojai, kurie neplanuoja grįžti. Mokslo

žvelgia į pasaulį, daro įtaką vie­

vedėjas dr. E. Stumbrys,

Reikia pami­ nėti, kad Lietu­

viausi mokslo sri­

sienio grįžę studentai plačiau

dijoms skiriama vis mažiau lėšų: iki 1996-ųjų skiriamos lėšos didėjo iki 1,24 proc.

riasdešimties metų amžiaus.

į JAV išvyko šeši

finansavimą (tai leistų sudary­

šaulyje yra daug kultūrų“. Iš už­

mauja, kad mokslui ir stu­

sulaukus ketu­ A. Lipinaitis įsitikinęs, jog geriau tegu žmonės „ nuteka “ į užsienį mokytis negu braškių skintii

pakeisti. „Rengiame naują įstatyme projektą, kurio esmė - padidinti aukštųjų mokyklų

Akad. B. Juodka konstatuoja: „Mokslui ir studijoms skiriama vis mažiau lėšų“

mokslo sis­

temoje susi­

dariusią si­ tuaciją galima pakeisti tik vals­ tybės iniciatyva. „Jeigu valsty­ bė taip tvarkosi, kad jaunimas nemato galimybės joje atsi­

VU Tarptautinių ryšių

skyriaus vedėjas A. Lipi­ naitis įsitikinęs, jog geriau Dr. E. Stumbrį džiugina atvirkštinis procesas - į Lietuvą atvykstantys studijuoti užsieniečiai

tegul žmonės „nuteka“į

užsienį mokytis negu braš­ kių skinti. „Lietuvos Res­

galimybę gauti paskolą studi­ joms.

Kaip pagrindinę blogos mokslo ir studijų padėties priežastį prof. R. Pavilionis nurodė nemokšiškai Lietuvą

publika sustiprės, jei žmonės no­

rės mokytis, ir visiškai nesvarbu kur“, -pasakoja pašnekovas. Pa­ sak jo, kiekvienas iš mūsų turė­

tume būti ne tik Lietuvos, bet ir

visos Europos piliečiais, kad vyk­

valdžiusius politikus: „Jie su­

tų mainai tarp universitetų ir

sirgo valdžios liga - matyti tik save ir nematyti kitų. Valdžia dažnai nesupranta, jog sukur­

žmonės vienodai gerai jaustųsi visoje Europoje. Kad visas pa­

saulis priklauso bet kuriam žmo­

ti protą, padėti žmogui atras­

gui, mano ir R. Juozapavičius.

ti save yra be galo svarbu“.

Lietuvos politikai neigiamai

Visuomenės uždavinys, anot jo,

atsiliepdavo apie mokslo žmo­ nes, nes šie, būdami kur kas

gaus studijas. Stodamos į ES, to­

kios šalys kaip Airija didžiausią

laisvesni ir kritiški valdžios at­

pažangą padarė būtent inves-

žvilgiu, užsitraukė pastarosios nemalonę.

tuodamos į šią sritį.

turėtų būti paremti jauno žmo­

Paaiškėjo, kad dabartinė

Lietuvoje vyksta ir oficialios

aukštojo mokslo situacija nėra

mainų programos su kitų šalių universitetais. Visi pašnekovai pasisako už dalyvavimą šiose

nepakeičiama, ir telieka imtis

programose. Anot dr. E. Stum­

brio, geriausia pabaigus pirmos pakopos studijas Lietuvoje, mokslą tęsti užsienyje. R. Juo­

zapavičius paaiškino: „Kai dau­

giau pamatai, prasiplečia tavo pasaulėžiūra ir supranti, jog pa-

konkrečių veiksmų jai pagerin­ ti. Reikia tikėtis, kad dabartinė

valdžia, deklaravusi mokslo pri­ oritetą, išklausys mokslo žmonių

pasiūlymus ir suskubs statyti už­ tvanką iš Lietuvos „nutekan­

tiems protams“.

V. Naujiko nuotr.

7

Universitas Vilnensis

2000 m. lapkritis

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 687 144, 687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

STUDENTAI SKIRSTOMI Į PASYVIUS IR AKTYVIUS. NEBŪK PASYVUS - BŪK AKTYVUS. JUNKIS PRIE MUSŲ!!!

VUSA GmbH reikalingi: Studentai, jau turintys laisvo laiko ir norintys jį gerai praleisti.

Tie VU studentai, kurie yra iniciatyvūs, turi LAIKO bei idėjų ir nori jas įgyvendinti, taip pat patikrinti savo specialybės žinias praktikoje, yra laukiami Vilniaus universiteto Studentų atstovybėje.

Mes nežadame pinigų. Mes žadame gerą kompaniją, įdomų laisvalaikį bei aštrių pojūčių. Darbdaviui galėsi pasakyti: „Aš jau tą esu daręs!"

Tai geriau nei televizorius!!!

Tik nuo Tavęs priklauso, kokia VUSA bus ateityje - niekam nežinoma uždara organizacija ar VISŲ Universiteto STUDENTŲ draugiška bendrija, kurios nariai PADEDA vieni kitiems.

Tau nebūtina būti išrinktu parlamentaru tam, kad galėtum daryti tai, kas Tau patinka. Tam užtenka idėjų ir noro, kad ir kitiems taip pat būtų gera.

Ypatingai laukiami PIRMAKURSIAI ir ANTRAKURSIAI - juk studentavimo metai taip greitai prabėga... Taigi jei nusprendei ateiti, kreipkis.

NORI DIRBTI INFORMACIJOS SKLAIDOS IR ANALIZĖS SRITYJE? (Žurnalistams, archyvistams ir kitiems komunikacininkams, taip pat visiems, kurie domisi informacija) Rašyk: justina@vusa.lt DOMIESI STUDENTŲ PROBLEMOMIS BENDRABUČIUOSE IR KITAIS SOCIALINIO GYVENIMO KLAUSIMAIS? (Sociologai, fizikai, matematikai ir visi, kurie nori padėti studentams gyventi geriau ir patogiau) Rašyk: soc@vusa.lt NORI KĄ NORS VEIKTI TARPTAUTINIŲ REIKALŲ SRITYJE, O GAL TAU ĮDOMUS UNIVERSITETE STUDIJUOJANČIŲ UŽSIENIEČIŲ GYVENIMAS? (Tarptautininkai, teisininkai, istorikai, filologai ir visi kiti, kurie kalba nors viena užsienio kalba ir orientuojasi pasaulio situacijoje) Rašyk: inter@vusa.lt

TAU (DOMUS STUDENTŲ LAISVALAIKIS - KLUBAI, KINAI, KREPŠINIS, PIRTYS? (Visi studentai) Rašyk: freetime@vusa.lt NORI PRISIDĖTI GERINANT STUDIJŲ KOKYBĘ? NERVINA PIKTI DĖSTYTOJAI? O gal nori padėti atlikti sociologinę apklausą Universitete?

(Sociologai ir kitų fakultetų atstovai) Rašyk: kristina@vusa.lt

VUSA pristato naujausią sa­ vo leidinį - knygelę „A Guide for foreign students 20002001", skirtą užsieniečiams, studiįuojantiems Lietuvoje.

Labiausia prie šios knygelės leidimo prisidėjo Lina Jokubauskaitė, Mindaugas Reinikis, Vita Žėkaitė, Raminta Štuikytė ir Andrius Augulis bei VU tarptautinių reikalų skyriaus vadovas Algimantas Lipinaitis.

Lėšų knygelei skyrė ES SOCRATES programa.

KNYGELĖ VIETOJ GIDO Lina VAITIEKŪNAITĖ

Knygelėje anglų kalba pa­ teikiama reikalingiausia infor­ macija tiek akademiniu, tiek socialiniu aspektu. Čia trumpai

supažindinama su bendra stu­ dijų tvarka Vilniaus universite­ te. Taip pat pristatoma Univer­ sitete bei visos Lietuvos istori­ ja, kultūra, kalba, geografinė padėtis.

Kad užsienietis galėtų lais­ viau jaustis svetimame mieste ir sostinėje per daug neklai-

džiotų, knygelėje nurodomi di­ džiausi prekybos centrai, par­ duotuvės, bibliotekos, kultūros ir informacijos centrai, paaiš­ kinama bankų, pašto, telefonų veikimo sistema. Pateikiama smulki informacija apie pasi­ linksminimo vietas, nurodo­ mos jų darbo valandos ir tai­ komos nuolaidos. Knygelė naudinga ir tuo, kad pateikia­ mi ne tik reikalingiausių įstai­ gų adresai, bet ir telefonai, elektroninio pašto bei interne­ to puslapių adresai. Šiame užsieniečiams skirta­

me gidas pristatoma šalis, sten­ giamasi atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus ir paleng­ vinti studijas Vilniaus univer­

sitete.

KAS PAVALGĘS NEPAMIEGA, TAS DIDŽIAUSIAS TINGINYS! Mindaugas REINĮKIS, VUSA viceprezidentas

Be abejo, tuščiu skrandžiu protingai nepamąstysi. Su šia problema, matyt, susiduria dau­ gelis studijuojančių ar kitaip au­ ditorijose laiką leidžiančių stu­ dentų. Nieko nėra geriau už sul­ tingą kepsnį, garuojančios sriu­ bos lėkštę ir minkštą bandelę su karštos arbatos puodeliu, kai jau visiškai beviltiški atrodo dėsty­ tojo postringavimai, kai aplinkui sėdintys kolegos staiga tampa panašūs į potencialius pietų pa­ tiekalus, kai...

Su šia problema dažnai susi­ duria ir tie bejausmiai, bešir­ džiai, biurokratus vaidinantys, už užrakintų durų dažnokai be­ sislepiantys ir apskritai neaišku ką veikiantys VUSA kontoros

„darbuotojai“ (beje, apie ką čia mes?)...

Taip gimė idėja maitinti stu­ dentus. Idėja visai nebloga, o ir pirmoji numatomo gan tankaus maitinimo tinklo vieta Vilniuje jau yra. Sočiais kompleksiniais pietumis už penkis litus studen­

tai gali skanauti Antakalnio kli­ nikose (prie žiedo) įsikūrusio­

je kavinėje (sekti ženklus). Tai

patogiau, be abejo, studentams, gyvenantiems ir studijuojan­

tiems Saulėtekyje. Ateityje to­ kių „taškų“ numatoma „primė­ tyti“ visame mieste, kad ir kitų fakultetų bei bendrabučių stu­ dentai galėtų pasimėgauti VU­ SA darbo vaisiais.

Taigi - valgykite. Tik nepa­ mirškite parodyti savo LSP, ku­ riame parašyta, kad Jūs esate VU studentas. Taip pat priva­ loma mandagiai elgtis, kad ne­ būtų suterštas garbingas stu­ dento vardas.

SOCIALINIS KOMITETAS INFORMUOJA Jei kam nors kyla klausimų ar nesklandumų dėl akademi­ nių atostogų, paskolų, mokslų ir kt., kreipkitės ei. paštu soc@vusa.lt, tel. 68 71 44, 68 71 45 j Artūrą Šaltį arba į VUSA priėmimo valandomis.

8

Universitas Vilnensis Gerda INČIŪRAITĖ

Protingi žmonės porina, jog net tikri idealistai siekia pinigų, nes laisvė nukalta iš aukso. Stu­ dentai puikiausiai „įsipaišo“ į šių idealistų tarpą, o jų maksimalūs poreikiai labai dažnai netelpa į mažytes kišenes. Kai sąžinė ima burnoti prieš vėjais leidžiamą lai­ ką, o stipendija arba tėvų para­ ma atrodo beviltiškai maža, išky­ la būtinybė susirasti darbą.

Dažnai studentus bandoma graudinti, kad nedarbas - viena skaudžiausių šiandienos proble­ mų, kad ji sudarko daugelio žmo­ nių likimus, net verčia juos žudy­ tis. Bet neverta pamiršti vieno da­ lyko - studentams dažniausiai la­ biau rūpi ne nuolatinis darbas, o tiesiog padorus atlyginimas. Tik­ riausiai studentų darbo knygelės būna marginte išmargintos dar­ bovietėmis, kurias sugebėta keisti it kojines. Ne darbas, o atlygini­ mas yra didžiausia vertybė stu­ dentams, antraip jie nežaistų „McDonalde“ mėsainių puselė­ mis arba nesiūlytų nuo darbo pavargusiems žmonėms, kuriems vos užtenka pinigų makaronų pa­ keliui, pirkti „patį geriausią pa­ saulyje“ šampūną.

Kaip susirasti darbą?

Viena iš galimybių - darbo birža. Į ją gali kreiptis kiekvie­

nas asmuo, kurį laiką neturintis ar nerandantis darbo. Ši galimy­

MAMA, AS NORIU DIRBTI Studentams labiausia nepatinka mažos jų kišenės - tai išvada, suformuluota remiantis daugelio tyrimų duomenimis, apklausus tūkstančius studijuojančių asmenų. Gal iš tiesų laimė ne piniguose, o jų kiekyje?

bė šiek tiek patogesnė tiems, ku­ rie turi nors kokį užsiėmimą, nes paprastai greitai surasti tinkamą variantą yra labai sunku. Tačiau jei biržos darbuotojai per pus­ metį nesurastų darbo, būtų pra­ dėta mokėti bedarbio pašalpa.

Vis dėlto nuolat lankytis ir re­ gistruotis darbo biržoje - gero­ kai alinantis užsiėmimas.

Kitas variantas - įdarbinimo agentūros. Šių įmonių darbuoto­ jai yra labai paslaugūs ir stengiasi surasti tinkamą darbą, bet už jų teikiamas paslaugas tenka mo­ kėti. Be to, darbo paieškos rezul­ tatai ne visada gali nudžiuginti.

Spauda. Joje pilna įvairiausių darbo skelbimų - pasiūlymų bei pageidavimų. Aišku, vieni verti didesnio dėmesio, kiti mažesnio, bet pabandyti verta. Tereikia kantrybės perversti kuo daugiau laikraščių ir nesusipjaustyti po­ pieriumi pirštų. Šis kelias laiko­ mas vienu iš perspektyviausių.

Kartais verta užmesti akį ir ant pakelės stulpų besiplaikstan­ čius lapelius ar bandyti pasinau­ doti asmeniniais ryšiais, pažinti­

mis. Tačiau tikriausiai geriausias būdas - internetas. Puslapiai darbo tema čia laikomi geriau­ siai sutvarkytais ir suklasifikuo­ tais.

Interneto puslapyje CV-online (www.cvonline.lt) yra dvi pa­ grindinės paieškos galimybės: galima rasti ir darbą, ir darbuo­ toją. Tereikia turėti omeny, jog, pirma, atsivertus puslapį galima perskaityti CV-online užsiregist­ ravusių kompanijų darbo pasiū­ lymus, antra, reikia pačiam užsi­ registruoti atsakant į klausimus (vėliau elektroniniu paštu at­ siunčiamas vartotojo vardas ir slaptažodis, su kuriais galima pa­ tekti į ieškančiųjų darbo sekto­ rių ir ten įrašyti savo gyvenimo aprašymą). CV rašymas paleng­ vintas - tereikia atsakyti į pateik­ tus klausimus. Įrašius savo CV galima tikėtis darbo pasiūlymo, be to, patikrinti, kiek kartų ju­ mis buvo domėtasi.

Tokia ta elektroninė darbo paieška. Internetas gan sėkmin­ gai sutrumpina kelią iki noro dirbti išsipildymo.

DIRBANČIŲ STUDENTŲ DALIA: PRIVALUMAI IR TRUKUMAI „Dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti", - sakė... kažkas. O ką sakome mes - studentai? Mokytis, moky­ tis ir dar kartą mokytis? Taip, daugelis taip ir sako (bent jau turėtų taip sakyti), tačiau yra ir tokių „gabuolių" (nuo žodžio gabus), kurie darbą ir mokslą bando derinti. Sėkmingai ar nesėkmingai kitas klausimas, svarbu derinti (toks jau tas lietuvis).

Gedas SAROČKA, Žurnalistikos instituto I k. studentas

Įdarbinimo agentūrų duomeni­ mis, tokių bandančių daug. Skai­ čiai įspūdingi. Net 30-40 proc. už­ registruotųjų šiose agentūrose studentai. „Tų ateina labai daug.

Daugelis lieka net neįregistruoti.

25-35 proc. įregistruotųjų nusišyp­ so laimė -jie gauna darbą. Kiti, per daug išrankūs ar netenkinantys darbdavių sąlygų, „lieka ant ledo“.

O ir iš tų laimingųjų dirbti lieka tik patys stipriausi, sugebantys studi­ jas derinti su mokslais, - teigia vie­ nos įdarbinimo agentūros darbuo­ tojas. - Darbo, kuris netrukdytų mokslams, paklausa žymiai viršija pasiūlą. Svarbiausia studentui „užsikabinti“, pačiam užsitarnauti vietą, o vėliau atsiras ir pinigų - to, ko studentui labiausiai reikia.“ Taip, pinigų reikia. Todėl ir dir­ bančiųjų „spalvinė gama“ pati įvai­ riausia: nuo picų išnešiotojų, bar­ menų, padavėjų, sargų (beje, ši profesija pati populiariausia tarp studentų), taksi vairuotojų iki di­ rektorių pavaduotojų ar net Sei­ mo darbuotojų. Pagrindine prie­ žastimi, kodėl ėmėsi darbo, stu­ dentai įvardija nenorą sėdėti tė­ vams ant sprando, laisvų pinigų po­ reikį arba mokestį už studijas. Vis­ kas būtų lyg ir gražu, bet, kaip sa­

2000 m. lapkritis

ko VUSA viceprezidentas Artūras Šaltis, mokslui darbas truputėlį trukdo. Ką čia truputėlį! Ketvirtakursis istorikas Audrius prisipaži­ no, kad pradėjus dirbti jo vidurkis smuko visu balu. „Ir taip atsitinka devyniems iš dešimties studentų“, -priduria Artūras. Neteisingai su­ dėlioti prioritetai ypač kenkia.

Darbe lieji prakaitą, per sesiją ašaras. Tačiau šią liūdną statistiką pamiršti verčia (atspėkit kas - įdar­ binsiu!)... pi-ni-gai. Bet ir juos, šaudamas vienu šūviu du zuikius, gali greitai prarasti Ką gi mąsto nedirbantys studen­ tai? Dauguma tokių -pirmakursiai Dar neįpratę prie studentiško gy­ venimo, neišmokę studentiškų suk­ tybių ir „navarotų“ jie nedrįsta žengti tokio žingsnio. Tačiau atei­ ties planuose įsidarbinimo punktas aiškiai pažymėtas. „Po pirmo kur­ so“, - sako vienas, antras, trečias.

Taip sako ir Mindaugas (pirmakur­ sis, nenorėjęs minėti fakulteto), ir dar priduria: „Dirbčiau kad ir už mi­ nimumą, o jei „geras babkes“ mo­ kėtų, išvis palikčiau Universitetą“.

Vyresnieji kiek santūresni (gal gyvenimo druską pajuto?). Jie ne­ dirba todėl, kad nejaučia poreikio. „Kai ateis laikas, pajusiu poreikį, tada ir dirbsiu“, - sakė kitas VU­ SA viceprezidentas Mindaugas Reinikis.

Ką apie tokius studentus ma­ no dėstytojai, sužinoti nebuvo sunku. Atsakymų buvo daug, bet

visi jie panašūs. Tad (likusieji ne­ paminėti dėstytojai, nesupykit) pacituosiu tik Akademinių reika­ lų prorektoriaus doc. S. Vengrio mintis, atspindėjusias daugelio kalbėjusiųjų nuomones: „Univer­ siteto požiūris į dirbančius studen­ tus dvejopas: iš vienos pusės Uni­ versitetas, kurio tikslas - mokyti, nori, kad studentas mokytųsi maksimaliai, t. y. 40 valandų per savaitę, ir kad tai būtų našus dar­ bas. Tačiau to paties reikalauja ir darbdavys. Iš kitos pusės - gyventi nelengva. Daugelis dirba tik mo­ kesčio už mokslą verčiami. Uni­ versitetas uždrausti dirbti negali, į šį faktą netgi žiūri atlaidžiai“.

Kaip minusą prorektorius pami­ nėjo laiko ir jėgų stoką. Pliusai ekonominės padėties gerinimas (būstas, valgis, drabužiai). Arti­ mai su studijomis susijęs darbas dvigubas pliusas.

Pinigų, darbo stygius, mokslo trukdžiai darbui ir darbo trukdžiai mokslui - pačių studentų proble­ mos. Bet yra dar kelios, kur kas gi­ lesnės, valstybės masto problemos. Į jas pažvelgti sugebėjo tik du pa­ šnekovai: Žurnalistikos instituto direktorė doc. Audronė Nugarai­ tė ir VUSA viceprezidentas Min­ daugas Reinikis.

Doc. A Nugaraitė siūlo išsiaiš­ kinti dirbančio studento sąvoką.

Problema ta, kad Lietuvoje nusi­ stovėjęs neteisingas dirbančio stu­ dento įvaizdis. „Pirmiausia išsiaiš­

Apklausa Jau susiradę darbą studentai dažniausia labai nemėgsta apie tai kalbėti ar bent jau nori likti anonimais.

Aišku, gal kartais atrodo, kad lyg ir nėra kuo girtis - darbas, kaip ir atlyginimas, mažų mažiausiai pusėtinas. Vis dėlto kiekvienu at­ veju dirbančiu studentu mamos didžiuojasi tikrai daug labiau.

Dalia, II kursas Dirbu pardavėja konsultante sa­ vitarnos parduotuvėje. Darbą radau pagal skelbimą, kurį pastebėjau fa­ kultete. Atrankos nebuvo, tereikėjo dalyvau ti nemokamuose mokymuo­ se. Mano pareiga dabar - kuo švie­ sesnėmis spalvomis nušviesti kon­ krečios firmos produkciją, stengtis įsiūlyti ją pirkėjams. Dirbu 20 valan­ dų per savaitę vakarais, bet nema­ nau, jog ištversiu ilgiau nei mėnesįprasidės sesija, reikės daugiau dėme­ sio skirti mokslams. Jau ir taip vos spėju pasiruošti paskaitoms. Be to, užsidirbsiu tik apie 200 litų. Tai nėra daug. Svarbiausia, kad užtektų kalė­ dinėms dovanoms. Pinigų man rei­ kia, todėl po sesijos vėl ieškosiu dar­

kinkim, kas yra dirbantis studentas, - sako docen­ tė. - Tai normaliai studi­ juojantis ir laisvu nuo stu­ dijų laiku bare ar kavinė­ je uždarbiaujantis stu­ dentas, dirbantis ne dau­ giau kaip 20 valandų per savaitę, kaip Vakarų pa­ saulyje. Toks studentas labai gerai“ Tačiau mūsuose dir­ bantis studentas dažniau­ siai dirba visu etatu. Re­ torinis klausimas: ar gali žmogus, dirbdamas visu etatu, skirti tiek pat laiko studijoms, kurios yra pir­ moje vietoje? „Nors klau­ simas retorinis, vis dėlto atsakymas yra: kenčia arba viena, arba kita, dažniausia studijos“, teigia docentė. Taigi dirbančio stu­ dento nereikėtų įsivaizduoti kaip uždirbančio, o tik kaip prisiduriantį prie tėvų duodamų ar kitaip gau­ namų pinigų.

O štai Mindaugas Reinikis tei­ gia, kad šiuo metu Lietuvoje ne­ išvystyta ar visai nesukurta siste­ ma, kuri leistų studentui turėti ga­ limybę derinti darbą ir mokslą taip, kad pastarasis nenukentėtų: „Mano nuomone, reikėtų remtis vienos perspektyviausių šiuo klausimu Europos valstybių - Slo­ vėnijos - patirtimi. Ten yra suda­ rytos sąlygos studentams dirbti pagal specialybę. Ir tai yra dvipu­ sė nauda: studentas gali save iš­ laikyti, tobulėti, o darbdavys ne­ moka už jį valstybei mokesčių.

Taip suinteresuojami ir darbda­ viai. Visiškai nukopijuoti tos sis­ temos neįmanoma (tam trukdo skirtingi politiniai, ekonominiai veiksniai), tačiau pati idėja yra priimtina“, - sako jis.

Neretai matome, kad chemikai,

bo. Atidžiau skaitysiu skelbimus, gal pabandysiu „įlįsti“ į internetą. Labai norint studijas su darbu tikrai įma­ noma suderinti.

Karolis, II kursas Dirbu jau gana seniai. Pripratau prie įtemptos dienotvarkės ir jokių problemų dėl to nekyla. Esu daug kuo dirbęs - barmenu, pardavėju, konsultantu. Pajutęs, kad darbas ima atsibosti ar kenkti studijoms, tiesiog išeinu. Darbovietes susiran­ du pagal skelbimus, kartais ką nors rekomenduoja draugai. Nebeįsivaizduoju savęs nedirbančio-būtų per daug laisvo laiko ir, be abejo, tuščia piniginė.

Vilija, I kursas Aš pradėjau dirbti tėvo iniciaty­ va - jis mane įdarbino savo firmoje.

Man lyg ir nereikėjo jokių pastangų ten įsidarbinti, bet tai nereiškia, jog darbo nevertinu ir dažnai simuliuo­ ju. Tačiau, žinoma, visko pasitaiko.

Tiesa ir tai, kad tėvas man nėra toks griežtas, koks, manau, būtų svetimas darbdavys. Problemų nekyla ir dėl mokslų. Pirmame kurse mokytis yra labai svarbu, bet mano darbo grafi­ kas labai lankstus. Kokios mano pa­ reigos? Esu lyg ir sekretorės padėjė­ ja - rūšiuoju įvairius dokumentus, tvarkau senas sutartis. Darbas man visai patinka, ir kol kas jokio kito ne­ ieškosiu. Šiaip, tiesą sakant, visą gy­

venimą pas tėvą dirbti nelabai norė­ čiau.

Studentus kalbino Vilmantė ŽVINYTĖ ir

Gerda INČIŪRAITĖ

istorikai, medikai dirba visai ne ten, kur norėtųsi juos matyti, t. y. klubuose, parduotuvėse ar net tak­ si vairuotojais. „Valstybė turėtų stengtis, kad bent nuo trečio kur­ so ir bent patys geriausi studentai atsirastų toje vietoje, kur vėliau ir dirbs. Valstybė galėtų padėti spręs­ ti problemą lanksčiau žiūrėdama į darbdavių mokamus mokesčius“, - mano Mindaugas. Šie du niuansai dar labiau išple­ čia ir taip nesiaurą dirbančių stu­ dentų problemų lauką. Kas jį pa­ naikins ar bent sumažins - tikrai neaišku. Valstybė? Laikas? O gal patys studentai? O gal... rektora­ tas?

Dirbančių studentų dalią, nors ir ne ką tik minėtu aspektu, ban­ do gerinti ir VU rektoratas. Pro­ rektorius doc. S. Vengris informa­ vo, kad yra parengtas „Ilgesnės trukmės studijų“ projektas. Stu­ dentui pageidaujant (invalidui, jaunam tėvui, sportininkui, dir­ bančiajam), kaip numatyta pro­ jekte, bus galima dvigubai prail­ ginti studijų trukmę.

9

Universitas Vilnensis

2000 m. lapkritis

AR REIKALINGAS STUDENTAMS STUDENTO PAŽYMĖJIMAS? Klausimas skamba tiesiog kvailai. Bet pažiūrėjus į statis­

tiką, kiek studentų yra pasida­ rę pažymėjimus, kyla klausi­ mas, ar tikrai jis reikalingas, nors taip pat yra ir skaitytojo bi­ lietas? Kaip tuomet studentai naudojasi VU biblioteka?

Nenorėdamas per daug su­ reikšminti savo žodžių tiesiog pateiksiu keletą skaičių: Ekonomikos fakultete mo­ kosi 2296 studentai, pagamin­ ta tik 1287 LSP; Kauno humanitariniame fa­ kultete mokosi 1962 studentai, pagaminta 1093 LSP; Filologijos fakultete mokosi 1411 studentų, pagaminta 1162 LSP; Komunikacijos fakultete mokosi 944 studentai, paga­ minta 700 LSP. Bendras studentų skaičius Universitete yra apie 16 700,

VU fakultetinės atstovybės

FFSA DIRBA IŠSIJUOSĘ?

Sveiki visi dar kartą. Visai neseniai rašėme apie VU fakultetines atstovybes. Nusprendėme žvilgtelėti, ar mažieji VU­ SA padalinai neužmigo kur nors ant laurų, konspektų ar stu­ dentiško alaus butelio. Šį sykį - apie Fizikos fakulteto atsto­

doktorantų ir rezidentų, kurie taip pat gali gauti Lietuvos stu­ dento pažymėjimus, yra apie 1300; taigi iš viso studentų skai­ čius siektų 18 000, o pagamin­ tų studento pažymėjimų lapkri­ čio 7 d. buvo 10 852.

Manyčiau, daugeliui kilo klausimas, kur yra dar apie 8 000 studentų - gal jie ne stu­ dentai, nes neturi dokumento, kuris liudytų jų statusą?

vybės tikslus, planus, planelius.

Štai kiek dar liko LSP...

nors eilės norinčių atsiimti LSPporą mėnesių nemažėjo V. Naujiko nuotr.

Studentų dėmesiui ©

©

©

Norime informuoti, kad nuo lapkričio 20 d. visi studentai, kurie dar neatsiėmė ar nepasidarė savo studento pažymėjimų, juos galės gauti, t. y. atsiimti tik „Snoro“ banke Vivulskio g. 7/6 (darbo laikas darbo dienomis 8-19 vai., šeštadienį 9-14 vai.). Kauno humanitarinio fakulteto studentai pažymėji­ mus gali atsiimti savo Studentų atstovybėje.

Anketas Lietuvos studento pažymėjimui galite gauti VU Centriniuose rūmuose, Universiteto g. 3, Studentų atstovybėje; Saulėtekio ai. 9, III rūmuose, Fizikos fakulteto 104 kab. - Fizikos fakulteto Studentų atstovybėje; Kauno humanitarinio fakulteto Studentų atstovybėje. Dėl smulkesnės infor­ macijos kreipkitės ei. paštu soc@vusa.lt, tel. 68 71 44; 68 71 45.

GYDYTIS GALIMA IR MUZIKOS TERAPIJA

Fizikos fakulteto studentų at­ stovybė (FFSA) - VUSA pada­ linys Fizikos fakultete, neturin­ tis juridinio asmens teisių. Šios atstovybės prezidentas Alman­ tas PIVRIKAS, liaudyje žinomas Faxo pravarde, raportuoja: Pagrindiniai uždaviniai ir tiks­ lai yra šie: 1. atstovauti FF studentų in­ teresams VU; 2. tobulinti mokymo procesą FF; 3. skatinti ir organizuoti FF studentų mokslinę bei visuome­ ninę veiklą; 4. organizuoti FF studentų laisvalaikį išlaikant nusistovėju­ sias ir kuriant naujas tradicijas.

4. LSP platinimas FF studen­ tams (padėjome ir kitiems fakul­ tetams); 5. FFSA kompiuterizavimas (beveik „iškeptas“ visas projek­ tas). Be to, Atstovybėje yra kom­ piuteris, kuriuo gali naudotis vi­ si FF studentai (o tai pritrauks norinčius dalyvauti FFSA veik­ loje); 6. fuksų krikštynos - ohoho koks reikaliukas!

7. FIDI veteranų pirtis - čia dar geriau!

8. FIDI oganizavimas; 9. tarptautinis bendradarbia­ vimas, pvz., šiais metais jau bu­ vome nuvykę į tarptautinę kon­ ferenciją Kroatijoje.

Mūsų vykdomi projektai: L interneto įvedimas bendra­ bučiuose Saulėtekio ai. 41; 2. FFSA vardo populiarini­ mas (tuo kaip tik užsiims mūsų atstovas spaudai). Turėtume mirgėti įvairiuose laikraščiuose, pvz., „Lietuvos ryte“, „Savame“, „Universitas Vilnensis“ ir 1.1.; 3. visų su Sveikatingumo cen­ tru susijusių klausimų kuravi­ mas;

Ateities projektai: L studentų radijo stotis (čia dalyvaus ir kitų fakultetų stu­ dentai, ypač žurnalistai. Jie ga­ lės ruošti reportažus ir 1.1, (la­ bai plati dirva idėjoms ir per­ spektyvus projektas).

Visi išvardinti projektai šiuo metu vykdomi. Tad jei kas nors mano, kad jų yra mažai, tegul meta į mane akmenį.

DĖMESIO, DĖMESIO!!!

JEI ESI TIKRAS STUDENTAS, TIESIOG BŪTINA MESTELTI AKĮ Į ŠĮ STRAIPSNIUKĄ Kuo daugiau teisingumo, tuo tobulesnis gyvenimas—

Mieli studentai, pavargote nuo studijų, norite pailsėti, pasimokyti ir atgauti jėgas prieš

sesiją ar šiaip ištrūkti iš namų ar bendrabučio? jei taip, šis skelbimas skirtas jums. mos su studento paskaitų tvar­ karaščiu.

Norint gauti vietą Sveikatin­ gumo centre reikia gauti gydan­ čio gydytojo siuntimą, su juo at­ vykti į savo fakulteto studentų atstovybę arba (jei fakultete stu­ dentų atstovybės nėra) kreiptis į VUSA (Universiteto g. 3, Ob­ servatorijos kiemelis) ir, palikus

Studentų sveikatingumo cen­ tras - tai vieta, kur studentas gali atgauti dvasinę ramybę ir po sunkių dienos darbų pabėgti nuo kasdienio studentiško šur­ mulio. Šis centras anksčiau bu­ vo vadinama Vilniaus universi­ teto Sanatoriniu profilaktoriu­ mu. Dabar įstaiga yra reorgani­ zuota, pakeistas ne tik jos pava­ dinimas, bet ir visa struktūra.

Viskas atnaujinta, gražu, čia šil­ ta ir gera.

Sveikatingumo centre organi­ zuojamos 18 dienų pamainos.

Pirmoji pamaina prasidėjo lap­ kričio 6 d. ir truks iki 23 d. Visi mokslo metai suskirstyti į 16 pa­ mainų.

Už simbolinę kainą (100 litų) studentas 18 parų šiame centre turės stogą virš galvos ir galimy­ bę du kartus per dieną pavalgy­ ti: pusryčius 7-9 vai. ir pietus 1619 vai. Studentui siūlomos ir šios nemokamos paslaugos: klasiki­ nis ir taškinis masažas, mikro­ bangų rezonansinė terapija, fizioterapinis gydymas, dantų gy­

dymas ir protezavimas, injekci­ jos (pvz., skiepijimas nuo gripo), gydymas vaistažolių arbatžolė­ mis, vitamininiais kokteiliais, homeopatiniais vaistais, atlieka­ mos balneologinės ir hidroterapinės procedūros: povandeninis masažas, cirkuliacinis ir Šarko

dušas, perlinės, vaistažolių, jodo-bromo, terpentino, bišofito, jūrų dumblių vonios; yra sauna su baseinu; atliekama muzikos terapija, teikiamos psichotera­ peuto konsultacijos.

Programų grafikas sudaro­ mas individualiai pagal studen­ to poreikius ir galimybes. Mai­ tinimas ir procedūros derina­

siuntimą, užpildyti specialią an­ ketą. Studentas elektroniniu paštu arba paskambinęs telefo­ nu 68 71 44 per kelias dienas su­ žinos, ar gavo vietą Studentų sveikatingumo centre (Olandų g. 51). Tuomet jis turės Atstovy­ bėje atsiimti gydytojo siuntimą bei VUSA rekomendaciją.

Su šiais dokumentais, studen­ to pažymėjimu ir 100 litų reikia nuvykti į Studentų sveikatingu­ mo centrą ir užsiregistravus tą pačią galima ten persikelti.

Išsamesnės informacijos tei­ raukitės fakultetų studentų at­ stovybėse arba VUSA telefonu 68 71 44.

VUSA inform.

Algirdas PLIKUSAS Jau daugiau nei du tūks­ tančius metų yra žinoma to­ kia valdymo forma, kai klausimo sprendimui bent truputį įtakos turi kiekvienas su juo susijęs asmuo. Taip siekiama įvykdyti teisingumą, o tai, matyt, yra sunkiausia užduotis bet ku­ rioje visuomenėje. Tačiau kažkas visada privalo ją atlikti. Šiais lai­ kais tas „kažkas“ tiesiogiai arba netiesiogiai įvardijamas valdžia.

Kiek žmonių - tiek nuomonių, todėl valdžia, deja, yra įpareigo­ ta tas nuomones apibendrinti ir tuomet priimti daugumai palan­ kų sprendimą. Bet... valdžia be bendruomenės yra niekas, ir tik bendruomenė kuria savo gyve­ nimo sąlygas.

Jūs, Vilniaus universiteto stu­ dentai, taip pat esate bendruo­ menė ir todėl galite patobulinti savo studijas. VU Studentų atsto­ vybės iniciatyva siekiant kuo tin­ kamiau atstovauti studentams yra ruošiama apklausa studijų ko­ kybės klausimu. Pasitelkus kele­ tą pagalbininkų ir konsultuojan­ tis su statistikos, medicinos, socio­ logijos bei kitų sričių specialistais

studentai bus apklausiami ne tik apie paskaitų kokybę, bet ir jų pradžios laiką, stipendijas, studijų kreditavimo sistemą, gyvenimą bendrabučiuose bei kitus rūpi­ mus klausimus. Bus apklausiami visi VU fakultetai, specialybės, kursai, grupės.

Teisingumas suprantamas įvairiai, todėl reikia sužinoti stu­ dentų nuomonę ir tuomet siekti tobulesnio gyvenimo. Tad ar pa­ siruošę?

P. S. Norintys sužinoti apie planuojamą apklausą daugiau gali kreiptis į Komunikacijos fa­ kulteto studentą, Studijų koky­ bės apklausos grupės viešųjų ry­ šių atstovą Algirdą Plikusą ei. paštu alįjrdas.plikusas@kf.vu.lt

10

Universitas Vilnensis

2000 m. lapkritis

•K^i‘K^ry^o5 įsisiūdavo Sveiki visi, „krikštai" ir nekrikštai, kitaip dar nuliais vadinami. Pamažu jau įsisiūbavo faksų krikštynos visuose fakultetuose. Kaži, ar teko išvengti kiaušinio makiažo, miltinių dažų ar tos žalios žalios „zelionkos" ant savo nuostabiai išmargintų veidukų?! Šiemet oberfaksai, atsiimdami už pernykštes skriaudas, buvo gana išradingi. Įvairius puvėsius ir šiaip visokį jovalą šįmet jau keitė net ir grynas lietuviškas kvapnus, sodrus gyvulių š... Bet gal apie viską iš pradžių. O buvo taip...

CHEMIKŲ KRIKŠTYNOS Veiksmo vieta - Naugarduko gatvė, Vilnius. Praneša Margari­ ta KAZAKEVIČIŪTE, seniai se­ niai jau nebe fuksė.

Pradžia standartinė: vaikinai prie durų: „Kiek kamuoja bilie­ tai?“, „O gal nuolaidą keliems žmonėms padarysite?“, „Ne, ge­ riau imkit nuolaidą į kiną“, „Na, duokit“, antspaudai ant rankų, „Savas“ j rankas, ir mes jau vidu­ jeRenginys pagal visas tradicijas vėlavo, bet studentėliai labai ne­ nuobodžiavo. Vietoj gražiai susta­ tytų kėdžių žiūrovai mieliau ropš­ tėsi ant salės gale ir kraštuose ke­ liais aukštais sustatytų suolų. Mer­ ginos buvo švelniai užkeliamos.

Aišku, kartu su jomis gal ne taip švelniai, bet rūpestingai buvo už­ keliami alus, bulvių traškučiai ir šiaip užkandėlės. Nors „dėstytuvų“ nesimatė, tvyrojo linksma

stovi jiems už nugarų su kiauši­ niais. Na, ką - daužom kiaušinius vaikinams į galvas!!! Merginos ne­ dvejodamos tai atlieka. Tačiau po to merginos ir vaikinai turi apsi­ keisti vietomis... Įdomiausia, kad vaikinai sutriko labiau nei mergi­ nos, į kurių galvas turėjo būti su­ daužyti kiaušiniai. Dvejojo, kol prižiūrėtojai juos privertė tai pa­ daryti. Geri chemikai bus, nes ne puola keršyti, bet dar pagalvoja.

Matyt, turi kuo galvoti...

Po to vienas žynys užduodavo klausimus: jei neatsakai - kiauši­ nis ant galvos, jei atsakai - irgi.

Klausimo pavyzdys: „Visiems per užpakalį, tik kai kuriems per prie­ kį. Kas?“ Juokas, trumpa pauzė pamąstymams pagal sugedimo laipsnį. Niekas neišgirdo, ką atsa­ kė fuksė, bet jai teko kiaušinis ant galvos, o atsakymas - autobusas.

Laukinių apsauga į sceną pri­ stato dailią merginą. Šalia jos į sceną įnešamas toks pat dailus klozetas su užrašu „STOP AIDS“. Mergina klupdoma ant

bet dar gana aršūs. Ir taip dar ke­ lis kartus... Iškilmingai pabaigus skaityti priesaiką vadas išdidžiai pareiškia: „O dabar - vandens!“ Ir pasipila visos vandens atsar­ gos... Varvantys „nuliai“ tampa faksais.

EKONOMISTŲ KRIKŠTYNOS Veiksmo vieta - Saulėtekio Jun­ giamieji rūmai. Rytas. Praneša krikštytojas PAULIUS. Fuksai suvaryti prie baseinėlio, o krikštytojai - balkone. Fuksai atlieka įvairias užduotis,,,krūčiausi“ gauna prizelių (marškinėlių, kepuraičių), o prastai pasirodę kečupo ir miltų.

Po pietų visi faksai vežami į Buivydiškių žirgyną. Oi, buvo smagu!!! Aišku, ne visiem, bet antrakursiams tai tikrai. Po gyvu­ lių mėšlą šliaužioti faksai galėjo į valias, nors jiems gal tai ir nelabai patiko. O dar ir negyvos kiaulės galvą bučiuoti reikėjo...

Na, o vakare buvo pabandyta daugmaž 600 žmonių į tris trolei­ busus sukišti. Pabandykit į „Indi­ go“ klubą 600 „snukių“ sugrūsti jausmelis bus panašus. Tai tokios tad buvo mūsų krikštynos.

Parengė Vaida Morkūnaitė

Žmogėdra skaito testamentą

turi iš ko pasiskolinti konspektų, nežinai, kokios vieno ar kito dės­ tytojo charakterio subtilybės, ga­ lų gale net nėra kam tave pakrikš­ tyti!.. Ačiū Dievui, mūsų vadovy­ bė pati ryžosi imtis šio atsakingo vaidmens ir neleisti, kad po Uni­ versitetą klaidžiotų nuodėmingi „nekrikštų“ kūneliai...

Taigi vieną spalio penktadie­ nį įvyko orientalistų krikštynos.

Krikštynų būta tikrai neeilinių.

Tuos, kurie tikėjosi eilinės „siaubiako“ serijos, turiu nuvil­ ti (tik neskubėkit versti kito puslapio!): mūsų nieks nespar­ dė, negaudė, na, ir beveik neže­ mino. Patį „juodžiausią“ faksų „apvalymo nuo nuodėmių“ dar­ bą atliko „pusdieviai“ - buvę ir esami laisvieji Orientalistikos centro klausytojai ar šiaip „ant Rytų pasinešę“ žmogėnai. Jie surištus nekrikštus ilgai tampė po Universiteto rūsius, šlakstė vandeniu ir kruopomis bei da­ vė paragauti specifinio (su „laipsniais“!), spėju, indiško gė­

Dar sunkiau jiems sekėsi įveik­ ti fizines kliūtis: staiga prieš akis išdygstančias virveles, siaurus siaurus (kaip tualetinis popie­ rius...) takelius ir kitokius spąs­ tus spąstelius, kurių „pusdie­ viai“ paspendė devynias galy­ bes... Bet štai pagaliau pasiekė­ me išsvajotąjį „dievų“ Olimpą, kur, apsimuturiavę sariais, ki­ mono, čadromis ir kitokiais ry­ tietiškais apdarais didingai sė­ dėjo „dievai-dėstytojai“. Norė­ dami jiems įsiteikti, nekrikštai parodė savo paruoštas progra­ mėles, tačiau įnoringiems „die­ vams“ to nepakako: faksai tu­ rėjo atlikti viena už kitą sudė­ tingesnes užduotis. Juk ne kiek­ vienas moka užsivynioti sarį, ne kiekvienas žino, kokia ten ta tradicinė japonų arbatos gėrimo ceremonija, galų gale ne kiek­ vienas geba parodyti keletą jo­ gos mokyklos „perliukų“ ar gundančiai sušokti pilvo šokį...

Orientalistai greitai susiorienta­ vo ir susidorojo su visomis kliū­

ORIENTALISTŲ KRIKŠTYNOS - Kur mokaisi?

- Orientalistikos centre, Ly­ ginamosios Azijos studijos.

- Kur, kur?!.. Šaškių turnyras. Tik šaškės - su turiniu, kurį turėjo išgerti numuštos šaškės savininkas

akademinė aplinka, skambėjo mokyklos laikus primenančios Samantos Foks dainelės.

Po maždaug 40 minučių ir vie­ no kito švilptelėjimo salėje (dide­ lėje auditorijoje) užgęsta šviesa.

Tamsoje pro šonines duris buvo galima įžiūrėti skersai pastatytą stalą. Ten be didelių pasipriešini­ mų buvo grūdami „nuliai“. Šviesa užsidega. Ant scenos

matyti kokie penki laukiniai, ap­ sitaisę kailiais, didelis būgnas ir raudona palapinė (veikiau jos imitacija). Prie scenos ant žemės sėdi „nuliai“.

Laukiniai, prisistatę žyniais, iš­ kvietė vyriausiąjį vadą. Netikėtas sprogimas, fejeverkėliai, ir į salę garbingai ant neštuvų įnešamas vadas.

Prasidėjo išbandymai. Žyniai ant scenos kvietėsi fuksus ir skel­ bė užduotis. Vadas su keliomis fuksėmis įeina į kampe stovinčią palapinę ir nežinia ką daro. Kelis kartus pasikirsta cyptelėjimai, matyt, bendrauja. Gera užduotis - iškepti kiaušinį. Pastatomos trys kepimo plytelės. Ant kiekvienos pasodinama po vaikiną. Fuksės

kelių, kiša galvą į klozetą ir vik­ riai dantukais išgaudo ten plau­ kiojanti obuolį.

Renginio kulminacija - fuksai patepliojami juodai (kaip paaiš­ kino vienas chemikas, tai simbo­ lizuoja nindzes). Jiems įteikiama bomba, kuria reikia susprogdinti senų priešų matematikų fakulte­ tą. Po keliolikos sekundžių pasi­ girsta trys stiprūs sprogimai, visi draugiškai krūpteli ir pradeda ploti Po to fuksai išvaromi į „mės­ malę“. Tai atitvertas koridorius, kuriuo einant po kojomis sprogi­ nėja. Koridoriaus gale pralendi po stalu, peršoki degančią juostą ir klaupi ant pagrindinių fakulte­ to laiptų. Laiptų viršuje pasirodo vadas. Atsiverčia priesaiką ir lie­ pia kartoti paskui jį. Tačiau po pir­ mo sakinio visi fuksai vieningai su­ bliauna „Neeeeee!!!“ Tuomet iš viršaus lygiai taip pat vieningai ant jų galvų išpilami kokie trys keturi kibirai vandens. Po antrojo „Neeeee!!!“ procedūra kartojama, dar pora kibirų šliūkštelima iš apačios. Laiptų apačioje jau ne­ bloga bala, fuksai visiškai šlapi,

Kaip dažnai mes, orientalistai, girdime šį klausimą!..Vieni šią specifinę studijų kryptį palaiko viena iš istorijos sričių, kiti - net orientacinio sporto analogu. Vis dėlto daugelis, sužinoję, kad mū­ sų patalpos „okupavusios“ vieną iš Centrinių universiteto rūmų už­ kaborių, iškart padaro neginčyti­ ną išvadą: „Ai, tai filologai..

Naudodamasi spaudos ir žo­ džio laisvės teikiamomis galimy­ bėmis noriu viešai paneigti šią dezinformaciją, kuri mus dažnai varo į neviltį. Mes ne filologai ir niekada jais nebūsime! Gerb. fi­ lologai, tik prašau neįsižeisti: tai tikrai nereiškia, kad mes jums ne­ šiojame akmenį užantyje. Tiesiog nemanau, kad ir jūs labai apsi­ džiaugtumėt, jei jus nuolatos ap­ šauktų kad ir filosofais (gerb. fi­ losofai, neįsižeiskite...). Taigi mes - orientalistai, t. y. tie žmogeliai, kurie studijuoja Rytų papročius, kultūrą, istoriją bei kalbas ir lygi­ na juos su Vakarų tradicijomis bei mąstysena. Mūsų kursas „suskal­ dytas“ į keturias dalis: arabistų, sinologų, japonologų ir indologų specializacijas. Dar neaišku, ką iš mūsų pavyks „sulipdyti“, nes mes pirmasis, t. y. lyg ir „bandomųjų triušių“ kursas. O būti pirmaisiais, kaip žinia, tikrai nėra lengva: ne-

Nuosprendžio belaukiant Nuotr. iš asm. alb.

ralo, nuo kurio nepatyrusiems faksams dar ilgai iš nasrų ver­ žėsi liepsnos... Ko jau ko, o klausimų „pusdieviai“ nešykštė­ jo - juk siekiant „dievų“ pante­ ono vien gerų norų nepakanka, reikia ir šiokių tokių žinių. Ap­ svaigę nuo smilkalų ir „pragaro“ klyksmų, nekrikštai sunkiai rez­ gė Azijos aukštikalnių ir upių pavadinimus, sunkiai skaitė ant sienų užrašytus sanskrito, ara­ bų, kinų ar japonų hieroglifus.

timis, po kurių jie galų gale bu­ vo viešai įšventinti ir „patepti“. „Dievų“ panteonas buvo suža­ vėtas, net vyriausias iš vyriausių­ jų neištvėrė: „Iki šiol aš nepa­ stebėdavau orientalistų Univer­ sitete, tačiau dabar įsitikinau, kad mes esame...“ Ką čia bepridursi? Mes iš tiesų esame. Ir ne tik: mes būsime!..

Eksnekrikštė Kristina KARVELYTĖ

Visiems visiems linksmus plaučius, šmaikštų liežuvį ir organizatoriaus gabumų turintiems studentams!

Jei esi linksmas ir išradingas ar pažįsti daugiau tokių žmonių - atsliepk, rašyk ir dalyvauk kuriant VU Linksmųjų ir išradingųjų klubą (VLIK).

Susidomėję rašykite adresu

gevaldas@hotmail.conv, soc@vusa.lt, skambinkite tel. 687144, 687145 Artūrui Šalčiui.

VUSA puslapius parengė Vaida MORKŪNAITĖ ir Gerda INČIURAITĖ

11

Universitas Vilnensis & Istorijos fakultetas

2000 m. lapkritis

RETRO-FUTURO ) -------------------------------

99 RENGĖJO ŽODŽIAI Nūnai madinga turėti vie­ tą spaudoje ir ten gražiai save parodyti, maloniai ap­ šnekėti. Ne išimtis ir istori­ kai - šiaip ar taip irgi as­ menybės, tautos žiedas, na­ cijos ateitis ir pan. Bet tai, mielas skaitytojau, ir pats suvoki, jei bent sykį buvo­ jai Istorikų kiemelyje, uo-

dei jo atmosferą ar kaip ki­ taip santykiavai su konkre­ čiu istoriku jam įprastoje ter­ pėje. Bet gi ne visi dar šį džiaugsmą gavo patirti. Bū­ tent tokiems (sakyčiau - nu­ skriaustiems) žmonėms ir skiriamos šios istorikų raš­ liavos, kuriose, geriausių no­ rų ir tradicijų skatinami,

ISTORINES ALTRNATYVOS VIZIJA

sieksime atskleisti Homo Historicus žavesio paslaptis, supažindinti su iškiliausiais šios rūšies atstovais, pateikti įvairių jūsų dėmesio vertų minčių bei pasisakymų. Žo­ džiu, - parodyti tikrąjį Isto­ riko irgi Istorijos veidą.

Laikykitės...

„NULIŲ" ATEITIS... PRO POPIERINIO ŽMOGAUS PASTURGALĮ Selita ŽAKEVIČIŪTĖ, Istorijos fakulteto I k. studentė

Ruduo. Žemelę motiną nu­ klojo pageltę lapai, o pirmakur­ sių veidus - kiaušiniai, miltai, vanduo ir dulkės. Spalio 13 d., penktadienį, ruduo ir antro kurso studentai padovanojo mums nuostabią šventę KRIKŠTYNAS. Visas džiaugs­ mas prasidėjo M. Daukšos kie­ melyje. Jame pirmakursiai, su­ rišti ir stebimi spec. būrio, iš­ klausė doc. Bumblausko padrą­ sinančios kalbos. Visi niūniuo­ dami patraukė Užupio link.

Trumpa, bet neužmirštamą ke­ lionę lydėjo vis garsiau ir.drą­

vo ateitį per popierinio žmo­ gaus pasturgalį. Juos supo tuš­ ti, niūrūs griūvantys namai ir krikšto ištroškę antrakursiai.

Tada ir pra­ dėjo... Kas klykti, kas staugti, kas žvengti, kas šypsotis, o kas netgi keikti, bet ne naują valdžią, o iškilusius sunkumus.

Nesitikėjo naujokai to­ kių krikšty­ Kad nė vienas nepabėgtų nų ir pasi­ žadėjo ki­ tais metais atkeršyti. Po pusva­ siau skambančios dainos. Pir­ landį trukusių išbandymų visi makursių akyse žibėjo nenu­ draugiškai išbučiavo antro kur­ maldomas ryžtas įveikti visas so vadą - kiaulės snukį - ir pa­ kliūtis, išbandymus ir pelnytai traukė Gedimino pilies link. tapti fuksais. Nenorėdami pa­ Ten iškilmingai buvo duota sirodyti labai žiaurūs, antro priesaika, pasižadėta gerbti vy­ kurso studentai leido visiems resnius kolegas ir pagalvota, pasistiprinti jų paruoštu mais­ kaip to išvengti. Po šios oficia­ tu. Kokios virtuvės patiekalai lios dalies visi „pateptieji“, tikri užpildė pirmakursių skran­ fuksai, išsilakstė po namus džius, iki šiol neišsiaiškinta. Pa­ laukti artėjančios 17 vai. Tilo sistiprinę „nuliukai“ pamatė sa­

~

„Krikšatėviai“ prieš krikšto procedūrą

metu klube „PepsiZet“ plušė­ jo antrakursiai, rengdami fak­ sams „tūsą“. Atėjo ilgai lauk­ toji valanda, visus susirinkusius linksmino vyresnių kolegų „dainuškos“, džiugino rėmėjų įsteigti prizai. Per kraštus ir barzdas liejosi geras lietuviškas alus, veidus puošė džiaugsmo ašaros. Aplink mėtėsi naujų draugų rankos, norinčios apsi­ kabinti...

Istorikai, studentai, žmonės...

Leiskite kreiptis į Jus taip, kaip nuo seno esti priimta mūsų šau­ niame, šypsenomis ir pojauniais veidais spinduliuojančiame Isto­ rijos fakultete - KOLEGOS. Kaip ir pasibaigė vasaros atosto­ gos, ir vėlei už lango ruduo, o ka­ lendoriaus lapelyje puikuojasi pa­ raudęs nuo pasididžiavimo savi­ mi impozantiškas 1. Taip, jau rug­ sėjo pirmoji - Taikos balandėlio ir amžino studento-moksleivio šventės diena.

Taip ir regiu, kaip nevalingu ir nevaržomu upelio gurgenimu jūs, istorikai,-Lietuvos ateitis, atmin­ tis ir amnezija - plūstate amžinai istoriško M. Daukšos kiemelio erdvėn - nešdami šviesą, šilumą ir alų, idant palabintumėte kits ki­ tą, draugišku pabučiniu artimo jausmą atgaivintumėte ar skruos­ tu praamžę istorikų motiną Bumblausko Liepą - paliestumėte ir nevalingai išsiilgtas auditori­ jas, kavines irgi tualetus trankiu tuntu apsėstumėte. O svarbiausia -pasidžiaugtumėte naujais, į dar­ nų istorikų kolektyvą beinsiliejančiais žmonėmis - fuksais bei faksėmis. Tikiu, kad išvydę nesveikai nubalusį, aiškiai sutrikusį, pasikly­ dusį ar alpstantį fuksą(-ę), Jūs, vyr. kolegos, geraširdiškai pasiū­ lysite savo pagalbos leteną, o gal net ir privataus alaus saikingą gurkšnį, tarsite du tris gyvenimiš­ kos išminties kupinus žodžius, nuvesite aną į kavinę, barą, „Stik­ lius“ etc. - žodžiu, bėdoje padėsi­ te ir į naują gyvenimą saugiai įvesite!!!

Pirmakursi - atmink, kad visos tavosios mokyklinės bėdos, svajos ir fantazijos - jau užpakaly, pardon, - praeity. Dabartės Tu - kaip ir įžengi į tą slėpiningą mitais, le­ gendomis ir bobučių paisiojimais apipintą studijų ir studentavimo pasaulį. Ar jau matai fakulteto viešpačius? O gal jau ir girdi, kaip jie su nepriekaištingu humoru pa­ sakoja seną it fakulteto sutvėri­

mas pasaką apie filosofas, fizikus ir istorikų pragaištingą nykimą amžinoje studento-dėstytojo ko­ voje dėl pažymio? Ar jau išsigan­ dai? Ir visai be reikalo - nes štai kiek aplink šurmuliuoja jaunų, sveikai nuraudusių, pakrypusių, papurtusių žmonių - ir visi jie stu­ dentai, dar gyvi ir (galbūt) sotūs, sveiki, laimingi - istorikai, ir kožnas - Asmenybė, pažiūrėti gražus, o išgirsti - dar ir protingas... Ne­ sigraužk alkūnių - gi nepraeis anei metai, ir tu tokis pat patapsi ir jau atlaidžiu, pašaipiai pavėpusiu žvilgsniu stebėsi naujokų pri­ sistatymą, pasikrikštijimą, susicementavimą ir 1.1.

Tad daugiau ir siautulingesnės dainos, šokio ir sveiko šurmulio, kolegos istorikai, ir kol bokaluos dar yra - težydi težaliuoja mūsų tarpe ir brolybė, ir vienybė - des­ tis tik viensyk metuos turim tokį zabavoną - pirmąją mokslo die­ ną, kai mokintis nesinori, o ir ne­ reikia.

Tad salve!., ir dar po vieną, kad mokslo vaisiai nebūt sprangūs, ir granitas žandikaulių neišlaužy­ tų... Ir kad nedulkėtų. (tokie tai metai, tokia tai ir šalis) Homo Historicus-Cronicus

DĖMESIO* Vilniaus universiteto studentai!

VU studentų istorikų korporacija TILIA

Ei, žmogau, jei tavo sieloj dar ne ruduo, jei jauties galingas ir stiprus, jei myli istoriją kaip pats save - tarp mūsų tau skirta vieta.

Vilniaus universiteto studentų istorikų korporacija „Tilia“ skelbia naujų narų priėmimą. Nariu gali tapti kiekvienas VU studentas.

Jei tau patinka istorija, mėgsti organizuoti renginius, seminarus,

Susikaupęs dekanas

B e d a k r i j a: pararšės žinomos.

4lsakinyi žmonės: atsakomąbės už nieką neneša.

konferencijas, vakarėlius ir linksmintis geroje kompanijoje ateik lapkričio 28 d., antradienį, 18.00 vai. į VU IF 16 auditoriją.

Jei manai, kad tau reikia dar daugiau informacijos apie kor­ poracijos veiklą, neabejodamas rašyk: tilia@if.vu.lt arba skambink šiais telefonais: (8-284) 167 16, (8-280)45 13 60 ir klausk.

Redakcijos telefonas: JVokia #090. n. paštas: flerodotkus@kotmail.foiti

12

Universitas Vilnensis

2000 m. lapkritis

KAUNO HUMANITARINIO FAKULTETO PUSLAPIS

t

Laukiame Jūsų pasiūlymų, kaip pavadinti šį puslapį. Siūlymų ir kitų pastabų laukiame ei. paštu neringa.velickaite@takas.lt

KODĖL VERKIA LIETUVIS Kas galėtų pasakyti, kodėl visi verkia? Tautą apsėdo, užgriuvo ir nepaleidžia ašaros. Esame viena labiausiai verkiančių tautų pasaulyje - kartu su Afrikos valsty­ bėmis, kur siaučia badas ir maras, moterys dešimtimis gimdo vaikus, kad bent

PASKOLOS IR PAŠALPOS UNIVERSITETE, arba RUOŠK RATUS ŽIEMĄ

pusė jų sulauktų brandos amžiaus; kur žmonės rečiau geria vandenį nei lietuviai

degtinę. Budistai jau žada varyti demonus iš mūsų žemės, tad vienai iš pesimistiš­

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kalbama apie

kiausių valstybių nėra ko verkti. Vaikai auga, valgyti yra ką - reikia tik dirbti. Tad

tai, kaip pagerinti jaunų žmonių, ypač studijuojančių,

kodėl mes verkiame?

gyvenimo sąlygas. Jei likimas nelėmė gyventi turtin­ goje šeimoje ir vis nesiseka įsidarbinti, eiliniam stu­

dentui dažnai tenka pasukti galvą, iš kur gauti pinigų

mokslams.

“Atsakymą bandau rasti pi­ niguose. Laiko patikrinta tie­ sa, jog pinigai laimės neatnešnyvisiškai priešinga dabarti­ niam lietuvių mentalitetui.

Tautiečiai tiki, kad pinigai ne tik atneša laimę, bet yra jos si­ nonimas. „Kaip gyvena Lietu­ vos milijonieriai?“ Tokios ir panašios antraštės šmėžavo sausio mėnesio „Lietuvos ry­ te“. Straipsniuose pasakoja­ ma apie žmones, loterijose laimėjusius daug pinigų. Ir ką jūs manote? Gal dešimtadalis jų gyvena laimingai, saikingai leisdami pinigus. Keletas nu­ sižudė, keletas mirė nuo stre­ so, sukelto pinigų gausybės, o likusieji visiškai bankrutavo.

Tai kur ta laimė?

Norisi grįžti į sovietų stag­ nacijos laiką Lietuvoje. Vie­ niems tai buvo gyvenimo be rūpesčių laikas: nedirbdamas gyveni sau, ramiai lauki pen­ sijos su minimaliomis sociali­ nėmis garantijomis, kurių vi­ sada užteks vodkai (jei neger­ si kasdien iki sąmonės nete­ kimo). O jei dar mokėsi vog­ ti!!! Kitiems - monotonija: darbas, namai, televizorius, priverstinai prenumeruojama kokia nors „Tiesa“, Palanga vasaros atostogoms. Tretiems - iki kaulų smegenų skaus­ mingas šauksmo užrištomis burnomis laikas. Ketvirtiems - neviltis. Niekas nepasikeis.

Nieko negali pakeisti, jei ne­ nori atsidurti kalėjime.

Laisvė! Iki tol būta daug protesto, džiaugsmo, skaus­ mo, tikėjimo ir krauju srūvan­ čių pergalės ašarų. Ašarų žmogaus, prisipažinusio kly­ dus ir prašančio atleidimo.

Bet tai vargiai palyginama su šiandien žliumbiančio lietuvio ašaromis. Dingo „dykos“ ga­ rantijos, užtikrintas bendra­ butis, darbas, mokslas ir pigus laikraštis. Tada ir išlindo lie­ tuvių „dorybės“. Retai sutik­ sime taip primityviai supran­

Laura PAVALKYTĖ

Eglės Racevičiūtės pieš.

tamą laisvę ir demokratiją, kuri, ją turint saujoje, rodos nereikalinga. Jei „anais“ lai­ kais buvo pateisinamos vagys­ tės iš valdžios, tai „rinkos va­ gysčių“ laikais vogti galima iš privačių asmenų. Tiksliau, iš savęs. Kolūkių negriovė poli­ tikai. Juos išvogė kolūkiečiai, taip ir nesupratę, kad vagia iš savęs. Kai viskas, kas pavog­ ta, jau suvalgyta arba prager­ ta, lieka tik verkti.

Inteligentija, didžiulį proto nuotėkį patyrusi „turgaus“ lai­ kais. Jei per vieną „reisą“ į Ju­ goslaviją ar Lenkiją galėjai „pasidaryti“ mėnesio mokyto­ jo algą, tai suprantama, kad daugelis švarką nudilusiomis alkūnėmis iškeitė į patogų tre­ ningą ir didelį krepšį. Baigėsi turgus. Liko žmogaus, prara­ dusio tikėjimą protu ir galimy­ bę lengvai užsidirbti, ašaros.

Nepasidavę turgaus manijai inteligentai - protingi, kultū­ ringi ir ištvermingi žmonės, už­ sidirbantys duoną protu ir va­ lios pastangomis. Jie irgi ver­ kia pagarbos vertomis ašaro­ mis, kurios, deja, mažiausiai pastebimos.

Gera matyti pastaruoju metu pilnėjančias teatrų, kino teatrų, koncertų sales, sporto hales. Gera nematyti snobiz­ mo, užvaldžiusio tautą ne ma­ žiau nei ašaros. Gera būtų matyti perpildytą Jazz festiva­ lio salę, jei nežinotum, kad

70 proc. klausytojų namie ne­ turi nė vieno džiazo įrašo.

Garsiausiai verkia jauni­ mas. Neliko studentų, moki­ nių (šios rūšys išnyko prieš penkerius metus). Liko tur­ tingų tėvelių vaikučiai, į pa­ skaitas atvažiuojantys auto­ mobiliais, ne tik mokantys už mokslą, bet ir jį perkantys; moksliukai, kurie per dienas mokosi ir žaidžia kompiute­ riais; aktyvūs studentiškų or­ ganizacijų veikėjai, kuriems Studentų sąjunga - geras tramplinas į politinę karjerą.

Liko universitetų lankytojai, garsiai verkiantys dėl mažų stipendijų, o tėte-a-tete su dėstytoju - dėl geresnio pa­ žymio. Kita jaunimo „rūšis“ sėdi kiemeliuose, vaikų dar­ želių pavėsinėse ir laukia ne­ apdairiai palikto automobilio ar neatsargaus ilgaplaukio. Šie kol kas neverkia. Jie ne­

suvokia savo beviltiškos pa­ dėties. Apsiverkia tik tada, kai reikia vesti tokią pat kvai­ lutę, nesugebėjusią įtikinti, kad prezervatyvas - nema­ dinga, tačiau reikalinga. Dar viena „rūšis“ - aktyvūs disko­ tekų ir naktinių klubų lanky­ tojai, pradedantys narkoma­ nai. Jų amžius nuo 15 iki... kol užsidarys tėvelių pinigi­ nės ir neužteks vis didėjančiai „dozei“. Tada prasidės tikros ašaros.

Juk niekas nenorėjo dirbti...

Teoriškai išeitis yra - galima pasiskolinti pinigų iš valstybės, t. y. paimti paskolą. Jos dydis iki 36 MGL, 5 proc. metinių pa­ lūkanų (tai yra visiškai nedaug palyginus su bankų teikiamų pa­ skolų palūkanomis). Sudaro­ mas palankus paskolų grąžini­ mo grafikas. Paskolų teikimo tvarka bendra visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms. Su nuostatais galima susipažinti VU interneto puslapyje (www.studiios.cr.vu.lt/infor/dokum/paskola.htm). Čia rasite ir

paskolos prašymo formą (www.studiios.cr.vu.lt/studentams/paskolos/p agrindinis.htm).

Kiekvienas universitetas, ga­ vęs pranešimą iš Lietuvos vals­ tybinio mokslo ir studijų fondo (LVMSF) apie skirtas lėšas (te­ oriškai - per 20 d. nuo kalendo­ rinių metų pradžios, iš tiesų apie vasario mėn.), per 30 die­ nų sudaro studentų, pretenduo­ jančių į paskolas, sąrašus. Pir­ menybė teikiama socialiai rem­ tiniems, turintiems aukštesnį pažymių vidurkį ir anksčiau ga­ vusiems paskolą iš LVMSF stu­ dentams. Paskola pradedama grąžinti praėjus 24 mėnesiams po bakalauro studijų baigimo.

Visa suma turi būti grąžinta per 15 metų. Terminas gali būti ati­ dėtas kuriam laikui dėl asmens ligos, invalidumo, gimdymo, be­ darbystės, taip pat jei studentas toliau studijuoja doktorantūro ­ je, rezidentūroje, aspirantūroje.

VU nuostatuose numatyta ir pašalpų (jų nereikės grąžinti) teikimo sistema dieninio sky­ riaus studentams. Norintys jas gauti studentai turi patys kreip­ tis į fakultetų dekanatus. Pažan­ giems, bet negaunantiems pa­ prastos stipendijos socialiai remtiniems studentams kas mė­ nesį priklauso socialinė stipen­ dija (paprasta - 0,33 MGL; pa­ didinta - 0,83 MGL. Pastaroji skiriama likusiems be vieno iš tėvų, iš daugiavaikės šeimos, I

ir II grupės invalidams, studen­ tų šeimoms, turinčioms vaikų). Į vienkartinę socialinę pašalpą (1 MGL) gali pretenduoti socia­ liai remtini dieninio skyriaus studentai, pateikę pažymas apie materialinę šeimos padėtį. Pir­ mojo kurso bakalaurai ir ma­ gistrai pirmąjį semestrą gauna socialinę stipendiją, kurios dy­ dis 41 Lt. Pasiteiravus apie paskolas KHF, paaiškėjo, kad šiems mokslo metams buvo skirta apie 133 tūkst. litų, kurie padalinti 34 studentams. Kaip informavo VU Studijų skyriaus vedėjas dr. E. Stumbrys, kiek lėšų pa­ skoloms bus skirta kitiems mokslo metams, kol kas neaiš­ ku, tačiau visiems fakultetams bus pranešta.

Išnagrinėjus šiuos nuostatus kilo keletas klausimų: jei stu­ dentas priklauso socialiai rem­ tiniems, tačiau mokosi ne vien devintukais ir dešimtukais? Ne todėl, kad tingi, bet neturi sąiygų - argi paskola nebūtų paska­ tinimas? Kita vertus, labai gerai besimokantis, bet ne socialiai remtinas studentas teoriškai neturi jokių galimybių gauti pa­ skolą. O ką kalbėti apie tuos, kurie nėra socialiai remtini, ta­ čiau gyvenimo sąlygos verčia juos studijuoti ir dirbti? Kenčia tiek studijų kokybė, tiek sveika­ ta, nes Lietuvos mokslo sistema nėra pritaikyta darbui ir studi­ joms. Pastarosios kategorijos studentų daugėja. Tad būtų lo­ giška suteikti jiems paskolas, kurios leistų tik studijuoti, tapti gerais specialistais ir vėliau at­ simokėti valstybei kokybišku darbu. Komentarų prašosi ir valstybės nuostata pirmenybę suteikti jau gavusiems paskolą.

Taip po keleto metų paskolas gaus tik tie, kurie jau yra gavę.

Akivaizdu, kad eiliniai stu­ dentai negali tikėtis paramos iš valstybės. Išeitys iš šios situaci­ jos gali būti kelios: 1) imti paskolą iš banko; 2) derinti darbą ir studijas; 3) registracija darbui užsie­ nyje dar nesibaigė...

13

Universitas Vilnensis

2000 m. lapkritis

LAISVALAIKIS KAUNO HUMANITARINIAME FAKULTETE Grįžę po vasaros atostogų studentai neberado keleto studijų kas­ dienybę paįvairindavusių klubų - Debatų, Vokiečių teatro, Mergi­ nų studijų grupės... Priežastis labai paprasta - įgiję bakalauro di­ plomus iš Fakulteto išėjo jų iniciatoriai. Tačiau liko dar maždaug 1600 studentų. Tai kurgi iniciatyva?

NEREALIZUOTA LAISVE Šis straipsnis apie tai, kas dažnai net baigiantiems studijas „skendi miglose" - laisvieji dalykai. Kaip juos renkamės ir kaip galėtume?

Eglė RACEVIČIŪTĖ

Asmeninė patirtis neleidžia abejoti, kad laisvųjų dalykų pasi­ rinkimą daugiau ar mažiau lemia grupės draugo pasirinkimas, lais­ vųjų dalykų sąrašas, nesąmonin­ gas, automatiškas termino „lais­ vasis dalykas“ vartojimas ar tie­ siog nesusimąstymas, ką ši sąvo­ ka reiškia teoriškai ir kaip ji var­ tojama praktiškai. Dažnai nu­ skambantis teiginys „šį semestrą neturime laisvųjų dalykų“ atsklei­ džia dezorientaciją ir pabudina studentišką ambiciją žinoti.

Pasigilinus tapo aišku, jog stu­ dentų nesusivokimo kaltininkas informacijos KHF skelbimų len­ tose ir „VU studijų nuostatuose“ neatitikimas. „VU studijų nuo­ statuose“ teigiama: „4. 3. 6. Pagal statusą studijų programų dalykai skirstomi į pri­ valomuosius, pasirenkamuosius ir laisvuosius.

4. 3. 6.1. Privalomieji dalykai - tai dalykai, sudarantys bendro­ jo universitetinio išsilavinimo pa­ grindus ir pasirinktos studijų krypties išsilavinimo branduolį.

4. 3. 6. 2. Pasirenkamieji daly­ kai - tai dalykai, esmingai papil­ dantys ir suteikiantys bendrą uni­ versitetinį ir pasirinktos studijų krypties išsilavinimą. Šiuos daly­ kus klausytojas gali pasirinkti iš studijų programoje pateiktų sąra­ šų pagal joje nurodytas taisykles.

4. 3. 6. 3. Laisvuosius dalykus klausytojas gali pasirinkti iš visų Universitete ir kitose Lietuvos Respublikos bei užsienio aukšto­ siose mokyklose vykdomų studi­ jų programų pagal studijų proce­ są reguliuojančiuose aktuose nu­ rodytas procedūras.“ Informacija KHF skelbimų

Konferencijos

lentose tokia: „Laisvieji dalykai pasirenkami iš laisvųjų dalykų ar­ ba pasirenkamųjų dalykų ir užsi­ rašomi tose katedrose, kuriose šie dalykai dėstomi“. Šalia - „lais­ vai pasirenkamųjų“ dalykų sąra­ šas. Akivaizdu, kad pasirinkimas griežtai apribotas, nes jokių užuo­ minų apie galimybę pasirinkti ki­ taip nėra. Tačiau studentai, pa­ klausti, kaip jie suprantą termi­ ną „laisvasis dalykas“, atsako tei­ singai: „dalykas, kurį galiu pasi­ rinkti iš visų dėstomų“. Prodekanas A. Ružė patikslino, kad rink­ tis galima ne tik iš KHF, bet ir iš kitose aukštosiose mokyklose dėstomų dalykų. Teoriškai suvok­ ta galimybė rinktis praktiškai ne­ realizuojama.

Esame Universiteto studentai, kalbame apie universitetinį išsi­ lavinimą, t. y. įvairiapusę orienta­ ciją, o ne angažavimąsi tik specia­ lybės dalykams. Tačiau kai kurių studijų krypčių programos dažnai yra siauros, vienkryptės. Taigi laisvieji dalykai - galimybė „iš­ plaukti į platesnius vandenis“, pvz., filologams pasidomėti vady­ ba ir pan.

Savaime suprantama, studen­ tas, savarankiškai pasirinkęs lais­ vąjį dalyką, pats privalo išspręsti organizacines problemas: susitar­ ti su dėstytoju dėl lankymo (dės­ tytojas gali nepriimti, motyvuoda­ mas tuo, kad grupė per didelė, auditorija per maža ir pan.), ap­ tarti atsiskaitymo formą. Neabe­ jotina, kad rinkdamasis laisvąjį dalyką, studentas tikisi „lengviau praslysti“, tačiau atsiskaitymo formą (egzaminas ar įskaita) nu­ stato dėstytojas. Pavyzdžiui, jei laisvojo dalyko paskaitas lanko­ te kartu su grupe, kuriai ši discip­ lina privaloma, ir kursą vainikuos egzaminas, galite beveik neabe­ joti - laikysite egzaminą. Ką da-

J----------------------------------------

TARPTAUTINIS VERSLAS PEREINAMOSIOS EKONOMIKOS ŠALYSE Taip vadinosi tarptautinė konferencija, kurioje pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo svečiai iš 16 pasaulio valstybių.

Simona GURDŽDYTĖ Idėja surengti tokią konferenci­ ją kilo dar pernai. Norėta sudaryti sąlygas atvirai diskusijai tarp politi­ kų, mokslininkų ir verslininkų ne tik iš Baltijos valstybių ar Europos, bet ir iš viso pasaulio. Pagrindinis kon­ ferencijos tikslas - prisidėti prie pa­ tikimos, saugios, efektyvios ir dar­ nios ekonomikos bei verslo plėtros Centrinės bei Rytų Europos šalyse. Šias idėjas organizatoriams (Olborgo universitetui (Danija), Hambur­ go aukštesniajai ekonomikos ir po­

litikos mokyklai (Vokietija) ir VU Kauno humanitariniam fakultetui) tikrai pavyko įgyvendinti. „Ne tik buvusios sovietinės šalys, bet ir visas pasaulis šiuo metu jau­ čia didelius ekonomikos pokyčius, todėl turime mokytis vieni iš kitų, bendradarbiauti“, - kalbėjo prof. Ja­ nas Erikas Vahlne iš Geteborgo uni­ versiteto (Švedija). Daugelis konfe­ rencijos dalyvių Lietuvoje vieši ne pirmąkart. Prof. Olavui Juliui Sorensenui (Danija) čia teko dirbti iškart po Nepriklausomybės atkūrimo. Ne vienas konferencijos dalyvis minė-

ryti, jei jūsų pasirinktoji discipli­ na didesnės apimties? Jei laisvąjį dalyką pasirinkote iš privalomų­ jų bloko ir jis bus vertinamas kaip laisvasis, įskaitą galite išsilaikyti tik turėdami skolos lapelį. Ir dar.

Laisvųjų dalykų negalite rinktis iš tų, kuriuos jau esate išklausę ar išklausysite aukštesniuose kur­ suose. Tad būkite atidūs.

O dabar apie dažnai neteisin­ gai suprantamus laisvųjų dalykų sąrašus. Tai nėra apribojimai ar nuorodos, ką rinktis. Tiesiog kiekviena katedra pasiūlo kelias disciplinas, kurios priskiriamos laisvųjų dalykų blokui. Pasiūly­ tam dalykui klausyti specialiai renkamos grupės. Jei renkatės iš sąrašo, jums nereikės asmeniškai tartis su dėstytoju, sukti galvos dėl atsiskaitymo ir pan. (sąraše esančių dalykų kursai paprastai baigiami nediferencijuota įskai­ ta), tačiau patariama skubėti už­ siregistruoti, nes jei norinčių bus daugiau, pirmenybė - anksčiau užsiregistravusiems.

KHF yra 8 katedros. Laisvųjų dalykų sąraše - tik 5 pasiūlytos dis­ ciplinos. 1 pasiūlė Apskaitos ir fi­ nansų katedra, 2 Lietuvių filolo­ gijos, 2 Komercijos katedra. Taigi, aktyvios tik trys katedros. Kodėl?

Todėl, kad ne kiekviena katedra gali sau leisti etatą laisvajam daly­ kui. Tris dalykus iš penkių siūlo­ mų dėsto doktorantai Viena ver­ tus, jiems tai pedagoginio darbo patirtis, antra vertus, nereikia pa­ pildomų lėšų, nes dėstytojavimas -doktorantūros dalis. Klausimas: kuri problema skaudesnė - nepa­ kankamas finansavimas ar dėsty­ tojų entuziastų trūkumas? Tik­ riausiai visų skaudžiausia - stu­ dentai be iniciatyvos.

Taigi, broli ar sese, nesiskųsk, o eik ir klausk, eik ir klausk... ieš­ kok.

jo, kad pastebi teigiamus pokyčius Lietuvoje, be to, gyrė konferencijos organizatorius už puikiai atliktą dar­ bą. Kaip teigė prof. Markas Chandleris, tai viena geriausių konferenci­ jų, kuriose jam teko būti per pasta­ ruosius penkerius metus, praleistus Lietuvoje. „Švietimo pereinamosios ekonomikos šalyse“ sekcijoje prof.

M. Chandleris pristatė pranešimą apie privačias mokyklas Lietuvoje.

Paklaustas, ką apskritai mano apie Lietuvos švietimą, svečias atsakė, jog reikia dar nemažai padaryti, kad stu­ dijuojantys ekonomiką turėtų tokias pat galimybes, kokias turi studentai Anglijoje ar kitose Vakarų Europos šalyse. O studentai, anot prof M. Chandlerio, čia tikrai puikūs.

Konferencijos organizatoriai ti­ kisi, kad ši konferencija taps tradi­ cine, kasmet į Kauną sukvies ekonomistus.iš viso pasaulio.

Norėdami išsiaiškinti, kas trukdo KHF studentų veiklai, su­ rengėme nedidelę - 68 įvairių specialybių studentų (daugiausia II kurso) - apklausą. Paaiškėjo, jog pagrindiniai stabdžiai yra di­ deli mokslo krūviai, finansų trū­ kumas, konservatyvios dėstytojų pažiūros. Tačiau pagrindinė prie­ žastis - pačių studentų pasyvu­ mas. Taip manė didžioji dalis ap­ klaustųjų. „Trikdžių“ eilėje atsi­ dūrė ir KHF dekanas bei Studen­ tų atstovybė.

SA narių nuomone, laisvalai­ kiu privalo rūpintis patys studen­ tai. Tačiau kiekvienas, turintis konkrečių, apgalvotų pasiūlymų, visuomet gali kreiptis į SA, kuri stengsis padėti. SA nuomone, bendras VU ir Kauno humanita­ rinio fakulteto studentų laisvalai­ kis - sunkiai įgyvendinama idėja.

Vilniuje kauniečiams paprasčiau­ siai nebūtų kur nakvoti, vilniečių Kaunas nedomina. O informaci­ jos apie esamus renginius, SA prezidentės R. Pauliukaitytė tei­ gimu, nestinga. Patys studentai yra neatidūs.

Kaip sakė fakulteto dekanas A. Šalčius, administracija tikrai nelinkusižlugdyti studentų inicia­ tyvos. Atvirkščiai. Konkretūs pro­ jektai visuomet sulaukia para­

atsakymai (90 proc.), ir tik kele­ tas apklaustųjų dalyvauja KTU ir VDU veikloje.

Studentus labiausiai domintų su sportu, informacija bei litera­ tūra susijusi veikla. Taip pat no­ rėtų pramoginės, muzikinės, te­ atrinės veiklos, psichologinių se­ minarų, susitikimų su įžymiais žmonėmis, interneto skaityklos.

Kaip rodo kiti anketos rezultatai, beveik visi iš čia išvardintų užsiė­ mimų fakultete yra arba jiems su­ darytos tinkamos sąlygos. Tačiau dalyvaujančių nedaug. Vieniems trūksta laiko, kitiems - informa­ cijos, dar kitiems - pinigų.

81 proc. apklaustųjų pinigai daug ką lemia. Jie užtikrina saugumą, nors išlaidos gali būti ir minima­ lios. Buvo ir teigiančių priešingai: „su pinigais laisvalaikis tampa nuobodus, praranda jausmingu­ mą“, „intelektualiam laisvalaikiui pinigai nebūtini“.

Nors teoriškai priklausome Vilniaus universitetui, deja, nesi­ jaučiame jo dalimi, mūsų nesieja laisvalaikis, mažai informacijos apie Vilniuje vykstančius rengi­ nius. Tačiau daugelis KHF stu­ dentų norėtų turėti kažką bendra su vilniečiais.

Pabaigai pateikiame laisvalai­ kio galimybes pačių studentų aki­

KHF veiklai trukdo

mos. Tačiau studentų elgesys taip pat turi tilpti bent į minimalias vi­ suomenės normas. Kaip pavyzdys buvo paminėtas visame Kaune garsėjęs klubas „Po žeme“, kurį dėl netoleruotino studentų elge­ sio teko uždaryti. Dekano nuo­ mone, turėtų veikti laisvalaikio organizavimo sistema, dirbti ini­ ciatyvinė grupė, kuruojanti visus projektus. O didesnę ar mažesnę paramą visuomet galima surasti.

Kadangi mūsų fakultete šiuo metu išties stinga veiklos, buvo įdomu sužinoti, ar mūsų studen­ tai dalyvauja kitų universitetų renginiuose. Vėl vyravo neigiami

mis: apie literatų būrelį žino 24 proc., apie „Uosintą“ 10 proc., LIK’ą-10 proc., laikraš­ čius „Palėpinukas“, „Universitas Vilnensis“ - 9 proc., krepšinį 9 proc. apklaustųjų. Apklaustųjų nuomone, kultūrinio KHF gyve­ nimo bendras pažymių vidurkis (dešimtbalėje sistemoje) yra 4,7.

Iki stipendijos dar toli...

P. S. Visi KHF studentai kiekvie­

ną ketvirtadienį 2030 vai. ir šešta­ dienį 9.00 vai. gali lankytis LVA spor­ to salėje (yra ir treniruokliai).

Puslapį rengė Neringa Veliikaiti

14

Universitas Vilnensis

2000 m. lapkritis

mens fervida in corpore lacestoso

SPORTAS „UNIVERSITAS VILNENSIS“ PRIEDAS

2000 m. lapkritis Nr.l

RENGIA VU SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS PROF. J. JANKAUSKAS ATSKLEIDŽIA

FUTBOLAS - NEUŽMIRŠTA SPORTO ŠAKA Jūratė TAMULEVIČIŪTĖ Spalio mėn. įvyko VU stu­ dentų tarpfakultetinės olimpi­ nių vilčių futbolo varžybos Rek­ toriaus taurei laimėti. Koman­ dos buvo beveik vienodo pajė­ gumo, kovingumo joms netrū­ ko. Trečios vietos laimėtojai pa­ aiškėjo tik po baudinių serijos, nes pagrindinės rungtynės ir pratęsimas baigėsi lygiosiomis.

Kaip ir buvo galima tikėtis, stip­ riausi buvo Gamtos fakulteto, antri - Filologijos fakulteto, tre­ ti - Tarptautinių santykių ir po­ litikos mokslų instituto, o ketvir­ ti liko Fizikos fakulteto studen­ tai. Matematikos, Komunikaci­ jos, Filosofijos fakultetų ko­ mandos laimėjo penktą, šeštą ir septintą vietas. Futbolo treneris R. Kniukšta linkėjo studentams aktyvumo, didesnio sirgalių pa­ laikymo ir išreiškė viltį, kad at­ eityje futbolo varžybose daly­ vaus ir kitų fakultetų studentai.

Vilniaus universiteto futbolo rinktinei nuo šių mokslo metų vadovauja sporto meistras fut­ bolininkas Rimantas Turskis. Šis žinomas sportininkas daug me­ tų žaidė „Žalgirio“, Maskvos „Spartako“ futbolo klubuose, keturis kartus atstovavo Lietu­ vos rinktinei.

Futbolą ir studijas sunku suderinti Kalbėdamas apie dabartinę rinktinę treneris tvirtino, kad yra neblogai žaidžiančių senbuvių, neprastų pirmakursių. Paklaus­ tas, ar studentai sugeba derinti studijas ir sportą, treneris sako, kad kol kas toje srityje trūksta tvarkos. Tačiau jei studentas su­ interesuotas sėkmingai ir studi­ juoti, ir sportuoti, viską suderin­ ti taip, kad nenukentėtų nė vie­ na sritis, įmanoma. Reikia tik pa­ sistengti.

Jei nori žaisti - ateik Pagrindinis VU futbolo rink­ tinės tikslas - laimėti studentų

NAUJĄ KŪNO KULTŪROS SAMPRATĄ

pirmenybes. Tarpiniu tikslu gali­ ma pavadinti siekį nugalėti ant­ rame pirmenybių rate. Norėtųsi, kad aikštės netobulumai, inven­ toriaus, aprangos trūkumas ne­ taptų esminiais dalykais, todėl tuo jau dabar reikia rūpintis.

R. Turskis patvirtino, kad futbo­ lo treniruotes gali lankyti visi no­ rintys. Svarbiausia, kad studentas rodytų norą žaisti futbolą. Taigi, studente, jei mėgsti žaisti futbo­ lą, turi visas galimybes treniruo­ tis ir pabandyti startuoti varžybo­ se. Reikia tik ateiti ir sportuoti.

Savo dabartiniams auklėti­ niams treneris linki netingėti daugiau treniruotis, turėti kon­ kretų tikslą gyvenime ir, žinoma, labiau mylėti futbolą. O mes džiaugiamės naujuoju VU fut­ bolo rinktinės treneriu ir linki­ me jam ir jo treniruojamiems studentams ištvermės treniruo­ jantis ir sėkmės varžybose.

Į LENGVĄJĄ ATLETIKĄ - VISI!!!

Jūratė TAMULEVIČIŪTĖ Šį rudenį studentai dalyvavo ir VU tarpfakultetinėse kroso var­ žybose. Krosas - viena sunkiau­ sių rungčių.

Pasveikinkime kolegas, pel­ niusius laurus! Tarp fakultetų komandų nugalėjo Matemati­ kos fakultetas, antri liko Tarp­ tautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai, tre­ ti - filologai. Pastaruosius gali­ ma pagirti už labai sėkmingą pasirodymą varžybose. Mergi­ nų varžybose nugalėjo Tarptau­ tinių santykių ir politikos moks­ lų instituto studentė Joana Tirevičiūtė, jau galinti pasigirti ka­ ratė čempionės vardu, antra li­ ko Filologijos fakulteto studen­ tė Olga Bliumenzon, trečia vie­ ta atiteko Dovilei Švagždytei iš Matematikos fakulteto. Varžy­ bose dalyvavo 27 merginos bei 29 vaikinai. Tarp pastarųjų stip­ riausias buvo Europos ir Pasau­ lio jaunimo orientavimosi spor­ to čempionas Mindaugas Rū­ kas iš Matematikos fakulteto.

To paties fakulteto studentas Andrejus Levšunas laimėjo ant­ rąją vietą, o trečioji atiteko Tarptautinių santykių ir politi­ kos mokslų instituto studentui Juozui Talandžiui.

Respublikos studentų lengvosios atletikos pirmenybėse VU lengvaatlečiai laimėjo ketvirtą vietą

Lengvaatlečių laukia žymūs treneriai Šiuo metu VU lengvosios atle­ tikos rinktinei vadovauja sporto meistrė, daugkartinė respublikos čempionė, ilgametė respublikos rinktinės narė doc. dr. J. Armonienė. Ji pirma Lietuvoje pradėjo mo­ terų kliūtinio bėgimo rungtį, o jos rezultatas 3000 m bėgime yra penktas per visą Lietuvos sporto istoriją. Trenerė sako, kad be fizi­ nio pasiruošimo, įgyto prieš įsto­ jant į Universitetą, pasiekti nori­ mų rezultatų labai sunku. Ji džiau­ giasi esamais rinktinės nariais, mi­ ni Lietuvos estafetinio bėgimo čempioną Evaldą Kavaliauską, taip pat Daivą Kiršytę, Andrių Šli-

žį, Donatą Arlauską, Irmantą Ste­ ponavičių ir kt. Trenerė gailisi, kad ne visi studentai, pajėgūs sportuo­ ti, yra jai žinomi. Todėl ji labai lau­ kia visų studentų, norinčių ir ga­ linčių užsiiminėti lengvąja atletika.

Kalbėdama apie treniravimosi są­ lygas trenerė pažymėjo, kad daug lėšų reikia skirti maniežo nuomai bei startukams, o dalyvavimas var­ žybose daug nekainuoja.

VU tarpfakultetinės kroso var­ žybos vyks ir kitą pavasarį. Trene­ riai tikisi daugiau dalyvių, didesnio fakultetų aktyvumo ir labai laukia paraiškų dalyvauti varžybose. Mes linkime trenerei J. Armonienei kantrybės treniruojant studentus, o pastariesiems - kuo daugiau per­ galių.

Lapkričio 11 dieną sporto salėje Saulėtekio alėjoje prasidėjo tarpfakultetinės krepšinio varžybos, jos baigėsi Medicinos fakulteto pergale, 2S dieną ten pat vyks ir tarpfakultetinės aerobikos varžybos (rezultatai bus paskelbti kitame„U. V“ numeryje). Visi studentai yra labai laukiami ne tik kaip stebėtojai ir sirgaliai, bet, visųpirma, kaip dalyviai, nes tokios varžybos - gera proga susirasti naujų draugų, pasivaržyti bei patirti daug gerų emocijų!

Informacijos apie rengiamas varžybas ir dalyvavimą jose galite gauti telefonu 76 94 92.

Birželio 22 d. VU Senatas patvirtino Sveikatos ir sporto centro nuostatus.

Si struktūra pradėjo veikti rugsėjo 1 d. ir pakeitė iki šiol buvusį Kūno kultūros centrą. Apie naujo centro uždavinius ir veiklos planus paprašėme papasakoti šio centro direktorių, socialinių mokslų habilituotą daktarą, Lietuvos nusipelnusį trenerį, tarptautinės irklavimo federacijos FĮSA arbitrą, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto mokslo patarėją, Europos olimpinių komitetų komisijos „Sportas ir aplinka" narįprof. joną JANKAUSKĄ.

- Kodėl būro reikalinga kūno kultūros ir sporto pertvarka l Universitete?

- Demokratija ir autonomiškumas, nors ilgai laukti ir reikalingi, aukštąją mo­ kyklą kūno kultūros katedras ir studen­ tus užklupo dar ne visiškai tam pasiruo­ šusius. Studentai nebuvo ir nėra pakan­ kamai pasirengę savarankiškai fiziškai la­ vintis, todėl dalis ją pripažįsta tam tikrą reglamentuotą pratybą, skatinimo siste­ mos būtinumą. Tyrimai ir praktika rodo, kad kasmet į Universitetą įstoja vis dau­ giau fiziškai silpnesnią, turinčią sveika­ tos sutrikimą studentų, o ją fizinis pajė­ gumas į studiją pabaigą mažėja. Studen­ tų sveikatos būklė mūsų šalies aukštosio­ se mokyklose yra nepatenkinama, yra tik dvi savaitinės kūno kultūros pratybos, ir tai tik pirmame kurse, tad jos negali ko­ kybiškai kompensuoti studentų fizinio ak­ tyvumo stokos.

Buvome priversti ieškoti efektyvesnių kūno kultūros formų ir priemonių, galin­ čių padidinti studentų fizinį aktyvumą, skatinančių fizinę saviugdą, fiziškai akty­ vios gyvensenos poreikį. Kad šie tikslai būtų įgyvendinti, reikėjo keisti ir regla­ mentuotų kūno kultūros pratybų formą, turinį bei apimtį, pratybose akcentuoti sveikos gyvensenos mokymą, fizinės sa­ viugdos įpročių, saviraiškos poreikio ug­ dymą.

Deja, savarankiškų kūno kultūros pra­ tybų forma - fizinės saviugdos pagrindas - dar nėra paplitusi tarp mūsų studentų.

Saviugda, apibūdinama kaip aukščiausias savarankiškumo lygmuo, esti ir vienas pa­ grindinių ugdymo tikslų Universitete, bet dėl daugelio priežasčių dabar dar silpnai realizuojamas. Todėl, mano nuomone, Se­ natas pasielgė išmintingai, ir nuo šių mokslo metų pradžios pradėjo dirbti Svei­ katos ir sporto centras, kuriam pavesta iš pagrindų pertvarkyti kūno kultūros ir sporto procesą Universitete.

Centras ir toliau liko Universiteto pa­ dalinys, prilygstantis katedrai, atsakingas už Universiteto politikos sveikos gyven­ senos įgyvendinimą ir valdantis studentų bei darbuotojų kūno kultūros ir sporto veiklą.

- Kaip vertinate šiandieninę kūno kul­ tūros balde ir kur matote jos nuosmukio priežastis?

- Šiandieną, manau, visiems aišku, kad visuomenės ir asmeninė kultūra ne­ gali būti pilnakraujė be kūno kultūros.

Padidinto gyvenimo intensyvumo, dide­ lių psichinių krūvių sąlygomis neįma­ noma ilgus metus išlaikyti puikios svei­ katos be kūno kultūros. Niekam ne pa­ slaptis, kad šiais laikais nemažai žmo­ nių lengvesne ar sunkesne forma serga hipokineze - liga, kurią sukelia judėji-

mūsų atžalos tik penktąją dalį, o ge­ riausiu atveju pusę judriam poilsiui bei fiziniam lavinimuisi skirto laiko pa­ naudoja pagal gamtos nustatytus ju­ dėjimo dėsnius. Reikia žmones tikin­ ti, kad poreikis judėti įgimtas ir būti­ nas taip kaip ir kiti instinktai.

- Turėdamas galimybę, ko paprašytu­ mėte šalies galingąją mūsą kūno kultū­ ros, sporto labui?

- Pirmiausia paprašyčiau pinigų kū­ no kultūrai mokyklose ir elitiniam spor­ tui, ypač jo moksliniam aptarnavimui, nes ten problemų daugiausia. Jų spren­ dimas ateityje duotų apčiuopiamą eko­ nominį efektą. Suprasdamas šalies pro­ blemas neprašyčiau pinigų masinei kū­ no kultūrai, nes praktiškai nieko nerei­ kia, kad kiekvienas žmogus sveikai ir ak­ tyviai gyventų.

Siekčiau, kad žiniasklaida visais įmanomais būdais sustiprintų propa­ gandą ir nuolat kalbėtų apie kūno kul­ tūrą, sportą, sveiką gyvenseną, kad bū­ tų rengiami kvalifikuoti periodiniai sveikos gyvensenos priedai. Norėliau, kad pasikeistų požiūris į žmones, kurie reguliariai užsiiminėja kūno kultūra, sveikai gyvena, - jie turi būti pagerbti, gauti premijas. Net pati puikiausia svei­ katingumo, sporto programa nebus veiksminga, jeigu nebus efektyvios pro­ pagandos.

Man regis, kad šiandien mūsuose dar nesuformuota teigiama visuome­ nės nuomonė kūno kultūros ir sporto, sveikos gyvensenos klausimais. Neišugdyta kiekvieno žmogaus asmeninė atsakomybė už savo sveikatą. Laiko­ ma, kad sveikata - tai asmeninis kiek­ vieno reikalas.

- Kas Jus labiausia liūdina?

- Ilgai nenurimstu, kai matau smur­ tą, neteisybę, melą, diletantizmą, nekultūrą ir nedorą mano aplinkos darbuose ir apskritai visoje šalyje.

- O kas džiugina?

- Džiugina tai, kad į Universitetą ateina vis labiau išprusę studentai, dau­ guma jų žino, ką nori pasiekti gyveni­ me. Dirbdamas su jais matau, koks svarbus ir reikalingas yra mūsų darbas.

Pradėjome reformas ir kadrų politiko­ je. Kviečiu dirbti jaunus kvalifikuotus specialistus. Futbolo treneriu pradėjo dirbti buvęs profesionalus „Žalgirio“ ir Maskvos „Spartako“ žaidėjas R. Turskis, krepšininkes pradėjo treni­ ruoti Jonavos sporto mokykloje pro­ duktyviai dirbęs treneris V. Čiulada, dedu viltis ir į trenerį R. Kaminską.

Permainos, kadrų kaita vyks ir ateity­ je. Ne viską matuosime pinigais, ban­ dysime atgaivinti ir profesinį idealiz-

15

Universitas Vilnensis

2000 m. lapkritis

^Tarptautinių ryšių skyrius informuoja Ši informacija, kurią teikia VU Tarptautinių ryšių skyrius, Mokslo skyrius ir Studijų užsienyje informacijos centras, skirta Universiteto bendrijos nariams.

Publikavimo tikslas - suteikti informaciją, kuri leistų mokslininkams, dėstytojams, doktorantams, studentams ir administratoriams nuspręsti, ar juos domina tarptautinė programa ir į ką jie turėtų kreiptis, norėdami jose dalyvauti. Kreipiantis į skyrių ar centrą, reikėtų nurodyti lapelio viršuje parašytą numerį arba datą.

Free Access to Transitions Online (TOL)

INFOR AT- 6 A

Register at http://www.tol.cz/trialsubscr2.htinl

Transitions Online (TOL) - an English-language Internet magazine covering the politics of change in all 28 former communist countries - invites citizens of the former Soviet Union to join our Internet community for 12months completely free of charge.

Simply complete the short registration form at http://www.tol.cz/ trialsubscr2.html and you can enjoy TOEs timely analysis of current events in post-communist countries, with original perspectives on important developments and rare coverage of underreported issues.

More than just a magazine, TOL is the ultimate research tool on the societies of the former Soviet Union, the Balkans, and Centrai and Eastem Europe. Our online archive gives you instant access to hundreds of articles analyzing events in the former communist region over the lašt five years including year-in-review reports on developments on every post-communist country. Additionally, interactive maps and links make TOL a gateway to the Internet’s vast stores of information on the region.

To leam more about TOL, please visit http://www.tol.cz Also, TOL is always looking for joumalists, story suggestions, illustrators and electronic intems. We welcome all ideas at transitions@tol.cz Give Your Friends Gift Subscriptions to TOL Simply Send their Narnės and E-mails to lars@tol.cz INFOR DE 6 TTTEL: Stipendien der Studienstifiung dės Abgeordnetenhauses von

Bėriu.

DAUER: Ein Studienjahr.

WER KANN DARAN INTERESSIERT SEIN: Studenten mit AbschluB

Bachelor, Doktoranden, junge Wissenschaftler, die ūber deutsche wie deutsch-internationale Fragen arbeiten oder Berliner Forschungseinrichtungen nutzen wollen.

STUDIUM UND/ODER FORSCHUNGS-GEBIETE: Alle Fachrichtungen, insbesondere der Geistes- und Sozialwissenschaften.

TITLE: Salzburg Seminar, 2001 Program: Schloss Leopoldskron Confcrcncc Center, Core Sessions, The Universities, 2001 Special Sessions, Alumni Network.

DURATTON: One week. Start and end dates varies according to the program, the earliest ones begin in March

2001.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Mid-career professionals in the relevant ficlds.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: Ethnicity, Rače, Religion and American Identity;

Europe in the Globai Community: Economics, Diplomacy, and Security; Patient Safety and Medical Error; Museums in the 21st Century; Sustaining Democracy and in the Modern World; Linking Theory and Practice in Nonprofit Leadership and Management; International Legal Perspectives on Human Rights; The Sočiai and Economic Determination of the Public’s Health; Technology and the Integrated Classroom; Biotechnology: Ethical, Legal, and Sočiai Issues; Environment, Energy, and Economics in Asia; Community Leadership and Policy Change; University Administration and Finance; Academic Structure and Govemance within the University; Meeting Students’ Needs, and the Role of Students in Institutional Affairs; Technology in Higher Education; The University and Civil Society.

DEADLINE: Varies according to theprogram, the earliest one on Feb lOth, 2001.

REQUIREMENTS: English proficiency. Individuals on a leadership path in their careers who seek a continuing education experience that exposes them to dialogue at an international level. A typical participant: age roughly between 30 to 45, demonstrated interest or background in the topic.

ADDITIONAL INFORMATION:

http://www.salzburgseminar.org/. info@salzburgseminar.org For application forms and additional information, please contact: Aurelija Valeikienė, International Relations Office, ph: 68 70 47, room 26.

'

EINGABEFRIST: 31. Dezember 2000.

FORDERUNGEN: 1) ausgefiilltes Antragsformular;

2) maschinengeschriebener tabellarischer Lebenslauf; 3) Betreuungszusage eines Berliner Hochschullehrers; 4) detaillierter Studien- oder Forschungsplan; 5) zwei Fachgutachten, die ūber die wissenschaftliche Befahigung und das Projekt dės Bewerbers Auskunft geben; 6) Diplom- oder HochschulabschluBzeugnisse; 7) Nachweis deutscher Sprachkenntnisse.

ZUSATZUCHE INFORMATION: Nahere Information konnen Šie in der Abteilung fūr Auslandsbeziehungen bei Fr. Milda Kairytė erhalten.

Adresse: Universiteto 3, Zi. 41, tel. 68 70 49.

INFOR DE-7 TITEL: Internationales Parlaments-Praktika dės Deutschen Bundeslages [ii r Hochschulabsolventen aus Litauen.

Programm fūr das Jahr 2001/2002.

DAUER: 1. September 2001 bis Mitte Februar 2002.

WER KANN DARAN INTERESSIERT SEIN: Das Programm gilt fūr ąualifizierte, politisch interessierte junge Menschen mit abgeschlossenem Hochschulstudium.

Altersgrenze: Hochstalter zum Zeitpunkt der Bewerbung 30 Jahre.

STUDIUM UND/ODER FORSCHUNGS-GEBIETE: Medienwissenschaften, Geschichte, Rechtswissenschaften und Politikwissenschaften.

EINGABEFRIST: 15. Februar 2000.

FORDERUNGEN:

• • • •

litauische Staatsangehorigkeit; erfolgreich abgeschlossenes Hochschulstudium; sehr gute deutsche Sprachkenntnisse; angestrebte berufliche Tatigkeit im Staatsdienst oder anderen Bereichen dės offentlichen Lebens in Litauen.

PAVADINIMAS:

INFOR BE-PL-1

Studijos Europos koledže: Natolin (Lenkija) bei Bruges (Belgijoje).

KĄ TAI GALĖTŲ SUDOMINTI:

Studentus, turinčius bakalauro laipsnį.

Amžiaus riba - iki 30 metų.

STUDIJŲ IR/ARBA MOKSLINIO DARBO SRITYS: Europos teisė, ekonomika, politika ir admi­

nistravimas bei žmogiškųjų resursų vystymas.

KREIPIMOSI TERMINAI: Iki 2001 m. sausio 25 dienos.

REIKALAVIMAI: Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų centrui pateikti šiuos dokumentus anglų arba prancūzų kalba 2 egzemplioriais (originalas ir kopija): 1. Spec. anketos formą.

2. Curriculum vitae, nurodant studijas bei įgytus laipsnius.

3. Patvirtintą diplomo kopiją.

4. Patvirtintas diplomo priedų kopijas.

5. Prancūzų kalbos žinių įvertinimo dokumentą (DALF ar jį atitinkantį dokumentą).

6. Anglų kalbos žinių įvertinimo dokumentą (FCA - min. „A“ lygis, IELTS - min.7.0 balai).

7. Du universiteto dėstytojų rekomendacinius laiškus (kiekvienas laiškas turi būti pateiktas užkli­ juotame voke).

PAPILDOMA INFORMACIJA: Vienerių metų studijos - 12 000 eurų, pats Europos koledžas stipendijų neteikia, bet galintiems susimokėti didžiąją studijų mokesčio dalį, MSD svarstytų galimy­ bę skirti stipendiją ir apmokėti kelionės išlaidas. Stipendijas siūlo „Fondation Roi Baudouin“.

Išsamesnės informacijos bei anketų formų prašome ieškoti interneto puslapyje www.mokslas.lt, telefonas pasiteirauti: 620964.

ZUSATZLICHE INFORMATION:

Antragsformulare sind im Būro fūr Auslandsbeziehungen, Universiteto 3, Zi. 41 bei Fr. M. Kairytė zu erhalten, Tel.687049.

Konsultationen - beim Herrn Dr. Drdssiger,Tel. 687230.

Bewerbuugen sind einzureichen: Arvydas Kregždė, Seimo kanceliarijos vadovas, Gedimino pr. 53, 2002 Vilnius. Tel.: 396042 oder 396008.

INF. P&S TITLE: International Polilical Economy and Development Program

Fordham university, New york City’s Jesuit university, Presidential Fellowships and graduate assistantships DURATION: Three semesters.

TO WHOM IT MAY CONCERN: Graduate students.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: International Political economy and development.

DEADUNE: JANUARY15. 2001.

REQUIREMENTS: GRE, TOEFL etc.

ADDIT1ONAL INFORMATION: Fellowships cover all tuition costs and

Graduate Assistantships which provide an annual stipend from 10.000 USD to 14.000 USD in exchange for 15 hours per week of service when the university is in session during the normai academic year.

CONTACT:

For information and application materials please contact: Graduate Admissions Office Or: Žaneta Savickienė, Fordham University Educational Advising Center, Bronx, New York 10458-5158 USA Vilnius University, Universiteto 3, Vilnius, room 40, ph. 687165.

INFOR PL 4A

TITLE: Determination of High-Resolution Structnres for the Post-Genomic Age, Warsaw and Poznan, Poland.

DURATION: June 3-17, 2001.

TO WHOM IT MAY CONCERN: The course is designed for scientists in the early stages of their careers who have

Ph. D. or eųuivalent, some background in molecular biology and/or biochemistry, and limited experience with structural methods. Highly ąualified senior level graduate students who have not yet completed the Ph. D. may apply provided they have reųuired background.

AREAS OF STUDY AND/OR RESEARCH: The aim of the course is to familiarise the students with modern methods of macromolecular structure determination, including both X-ray crystallography and NMR spectroscopy.

The course will have theoretical as well as practical components.

DEADUNE: March 1, 2001 REQUIREMENTS: The applicants should submit:

1. a letter describing his/her education and research experience and explaining how the course would be relevant to his/her future scientific work; 2. a CV, with list of publications; 3. a letter of recommendation (submitted directly to e-mail or mailing address); 4. an estimate of round trip train or plane fare from home city to Warsaw.

ADDITIONAL INFORMATION: Tuition and course material are free of charge. Round trip transportation, accommodation and small stipend will be provided.

More detailed information on courses:

Raimonda Markevičienė, International Relations Office, Tel. 68 70 49, Universiteto 3, room 41.

Applications have to be mailed to: Kelly Robbinson, Senior Program Officer, National Research council, Office of International Affairs (FO 2060), 2101 Constitution Avenue NW, Washington, DC 20418, USA. Fax: 202-334-2614, e-mail: krobbins@nas.edu

16

Universitas Vilnensis Kviečiame v

2001 metų gegužės 25-27 dienomis

•

„DELFINAI" IŠPOPULIARĖJO TIK PRIEŠ KELIS MĖNESIUS Retas jaunuolis nežino visai neseniai išpopuliarėjusių eilučių „Man nereikia šitų sienų keturių" ir jų ritmu netrypčioja, nesigilindami, kas jas atlieka. Dainos „Svajonės" autorinės teisės ir solo partijos pri­ klauso grupei „Delfinai". Joje darbuojasi du vaikinai - Stano ir DJ Sweet. Stano yra dainų tekstų ir muzikos autorius bei atlikėjas, o jo kolega - programuotojas ir aranžuotojas. „Delfinų" solistas šiemet pradėjo studijuoti Vilniaus universitete lietuvių filologiją (baigusiems ne lietuvių mokyklas).

Asta BORUSEVIČIUTĖ, Žurnalistikos instituto Ik. studentė

„Esu gryno lietuviško kraujo, tačiau dešimt metų gyvenau prie Juodosios jūros ir tik prieš aštuo­ nerius metus atvykau j Lietuvą“, - pasakojo Stano. Iki pat dvylik­ tos klasės busimasis „Delfinas“ mokėsi Pasaulio lietuvių namuo­ se. Mokykloje artimai susidrau­ gavo su DJ Sweetu. „Mudu su Sweetu esame labai panašūs. Gi­ mėme tą pačią dieną ir netgi va­ landą, mūsų gimimo vietas skiria tik 50 kilometrų. Be to, mūsų var­ dai ir pavardės prasideda ta pa­ čia raide“, - panašumus vardijo „Delfinų“ solistas. Abu vaikinai pradėjo kartu dainuoti. Iš pradžių jie dainuodavo vasaromis Pilies gatvėje, pritardami gitara. Vėliau patys pradėjo kurti dainas, atlik­ davo jas savo mokykloje. Anot Stano, tai truko maždaug dvejus metus. Tačiau atsibodo, ir vieną pirmadienį muzikantai nunešė savo įrašus į leidybinę firmą „Ko­ ja Records“. „Nieko nesitikėjo­ me, bet jau kitos dienos ankstų rytą paskambino pats firmos di­ rektorius Saulius Sventickas ir pakvietė pasirašyti sutartį“, džiaugėsi atlikėjas. Jiems buvo skirta studija, prasidėjo įrašai.

Naujoji grupė pasivadino „Delfi­ nais“. Kaip teigė Stano, delfinai - vaikystę primenantys gyvūnai Jis dažnai su tėvu plaukdavo į Juodąją jūrą, o iš paskos plauk­ davo delfinų būriai. Todėl grupės pavadinimas jos nariams asoci­ juojasi su laisve ir grožiu. Šiuo metu radijo stotyse pradėjo „suk­ tis“ nauja dueto daina „Žemyn“.

Ji, pasak grupės vokalisto, gražes­ nė patiems „delfinams“, jos rei­ kia klausytis tinkamoje aplinko­ je ir tinkamu laiku. Ši daina, kaip ir visos kitos, buvo sukurta nety­ čia. „Apskritai specialiai dainų nekuriu“, - griežtai pabrėžė Sta­ no. Savo atliekamos muzikos sti­ lių įvardijęs kaip romantiškąjį pop su roko elementais, filologas prasitarė, kad gruodžio pabaigo­ je grupė rengiasi išleisti savo pir­ mąjį albumą, kuriame tikrai ne­ skambės banalūs žodžiai ir frazės bei dainos apie meilę.

Nors grupės solistas nelabai mėgsta naktinių klubų, tačiau šiuo metu jie dažniausiai juose koncertuoja, kiekvieną savaitę

2000 m. lapkritis

VU poilsio namuose Palangoje įvyks

LIETUVOS STUDENTŲ LITUANISTŲ V MOKSLINĖ KONFERENCIJA Konferencijoje gali dalyvauti lietuvių literatūros ir kalbos, li­ teratūros teorijos, folkloristikos, tarpdisciplininių pranešimų au­ toriai, atrinkti universitetinėse studentų lituanistų konferencijo­ se arba pasiūlę savo pranešimus tiesiogiai konferencijos rengė­ jams ir praėję paskutinio turo atranką. Konferencija yra atvira, joje gali dalyvauti ir nelituanistinių specialybių studentai, tačiau būtina, kad siūlomi pranešimai turėtų lituanistinį literatūrinį ar­ ba kalbinį aspektą. Pranešimų tezes (1-2 spausdinti puslapiai, pa­ geidautina Windows 98 arba Windows 95 formato byla) prašome iki gegužės 14 d. atsiųsti į VU Lietuvių literatūros katedrą elek­ troniniu paštu liet.lit(«)flf.vu.lt. faksu 687217 arba paprastu paštu adresu Lietuvių literatūros katedrai, Vilniaus universitetas, Univer­ siteto g. 5, LT-2734 Vilnius. Kalbinių pranešimų tezės gali būti siun­ čiamos tiesiai į Lietuvių kalbos katedrą (adresas tas pats, faksas 687213). Tezės bus publikuojamos.

Konferenciją

remia

Valstybinis mokslo ir studijų fondas ir Vvtauto Kavolio fondas

VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ LITUANISTŲ MOKSLINĖ KONFERENCIJA ĮVYKS 2001 M. BALANDŽIO PAB.-GEGUŽĖS MĖN. KVIEČIAME GALVOTI APIE KON­ FERENCIJĄ IR JAI RUOŠTIS!

Lietuvių literatūros katedra

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neuroangiochirurgijos klinika skelbia konkursą tretinės angiochirurgijos rezidentūros vietai užimti.

maždaug po du kartus - tai labai vargina. „Pavargstu labiau nei po gero kroso“, - juokavo studentas.

Pagal „Delfinų“ atliekamas dai­ nas šėlsta visi - ir merginos, ir vai­ kinai. Dažnai Stano kyla noras prieiti prie savo gerbėjų ir su jais pabendrauti. Per koncertus už­ dirbtų pinigų vaikinams dar ne­ užtenka, kad galėtų gyventi sava­ rankiškai, be tėvų.

Populiarumas „Delfinams“ dar netrukdo gyventi, kol kas net­ gi patinka. Universiteto dėstyto­ jai žino apie Stano veiklą, bet jo dėl to neignoruoja. Tėvai į tokį greitą sūnaus išpopuliarėjimą re­ agavo normaliai, tik močiutę šo­ kiravo nauja (geltona) anūko plaukų spalva. Anot pirmakursio, pasitaiko ir skambučių pirmą an­ trą valandą nakties, bet „Delfi­ nas“ turi savą sistemą, kaip jų iš­ vengti.

Pačiam solistui patinka roko grupės AI M ir GUANO APES. Lietuviškos muzikos padangėje vertina tuos, kurie kuria patys, o ne dainuoja svetimus kūrinius.

Tokiais Stano laiko SKAMP, A. Mamontovą. „Delfinai“ daž­ nai bendrauja ir su „Lemon’s Joy“ solistu Igoriu Kofu.

Mūsų adresas: Universiteto 3, LT-2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab.

Tel. 68 70 89.

EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Mobil. tel. 8-285-12909 Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidyklos Leidybos centras.

Spausdino AB „Spauda“.

Redaktorė Liana Binkauskienė Stilistė Indrė Klimkaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Stano domisi ir kitomis sritimis, tačiau jo pomėgiai dažnai keičia­ si. Vieną vasarą jis tik piešė ir net laimėjo konkursą „Žiemos pasa­ ka“. Dešimtoje klasėje buvo susi­ domėjęs astronomija, o vieną va­ sarą bėgiojo. Šiaip VU studentas stengiasi pasižiūrėtižinias, nors jos dienotvarkė labai įtempta. Vaiki­ nas keliasi septintą lyto, kartais spėja pavalgyti, tada lekia į paskai­ tas. Po paskaitų dainininko laukia studija. Grįžęs namo Stano kartais netingi pavalgyti „Bet aš labai lai­ mingas, - atviravo dainininkas, išsipildė dvi didelės mano svajo­ nės: įsisukau į muzikinį gyvenimą ir įstojau j VU.“ Vaikinas neįsivaiz­ duoja savęs nesimokančio, dėsty­ tojais taip pat labai patenkintas.

Vakarais Stano mėgsta užsukti į Universiteto kiemelius ir apskri­ tai mėgsta vaikščioti vienas - pa­ būti pats su savimi Jam labai pa­ tinka Senamiestis, dvelkiantis se­ nove. Atlikėjas labai vertina nuo­ širdumą ir atvirumą, nors sutinka, kad pastaroji jo savybė galijam pa­ kenkti. „Man nepatinka išsiskirti iš kitų, noriu būti paprastas“, - sa­ kė Stano.

Lietuvių filologijos studentui labai patinka Vasario 16-oji, nes būtent tą dieną jis pasijunta esąs tikras lietuvis. „Ir iš Lietuvos visai nesirengiu išvykti Čia mano tėvy­ nė, mano namai, o kitur aš - tik svečias“, - pokalbį baigė Stano.

Algimanto Kriščiūno nuotr.

Nebrangūs madingi drabužiai jaunimui ir vaikams.

25 proc. nuolaidos studentams.

Galima derėtis.

Parduotuvė Vilniuje, Kauno g. 4, 26 00 63.

Dokumentus pateikti iki š. m. lapkričio 29 d. MF prodekanui rezidentūros reikalams doc. V. Šapokai: L Prašymą VU Rektoriaus vardu.

2. Aukštojo mokslo baigimo diplomo su priedu nuorašą.

3. Pirminės ir antrinės rezidentūros baigimo pažymėjimų nuorašus.

OBėnSOtti 1

Dobcatsss

Tarptautinis simpoziumas

»Bobcatsss Open 2001“

Vilniuje

Devintasis informacijos ir bibliotekininkystės mokslų simpoziumas „BOBCATSSS" įvyks 2001 m. sausio 29-31 dienomis Vilniaus universitete. „BOBCATSSS“ - kasmetinis simpoziumas, skirtas informacijos ir bibliotekininkystės mokslams. Tai unikalus renginys, organizuojamas studentų bei specialistų - informacijos ir bibliotekininkystės mokslų profesionalų. Šis simpoziumas - ne

tik konferencija, rimti pranešimai, bet ir galimybė užsimegzti tvirtam dialogui tarp Rytų ir Vakarų Europos.

Simpoziumas kasmet sukviečia 200-300 dalyvių, atstovaujančių įvairiems akademiniams bei profesiniams pasiruošimo lygiams. 2001 metais ypač daug dėmesio bus skiriamas Rytų Europos regionui: bus kviečiami studentai iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir 1.1.

Paskutiniais dešimtmečiais mes pastebime didžiulius pasikeitimus politikoje. Tai ypač jaučiama Rytų Europoje. Kas nustato informacijos funkcijas besivystančioje demokratijoje?

Kokį poveikį turi šie pasikeitimai bibliotekų ir informacijos sektoriui? Atvirumas ir demokratija, besimokanti visuomenė ir naujos technologijos, internetas ir informacijos srautai - tai tik dalis temų, nagrinėjamų šio simpoziumo diskusijose bei pranešimuose. Renginyje ypač skatinami dalyvauti studentai iš Lietuvos: pristatyti pranešimus bei dalyvauti diskusijose.

Simpoziumą organizuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas bei Oslo universiteto koledžo Žurnalistikos, bibliotekininkystės ir informacijos mokslų fakultetas.

Detalesnės informacijos galite rasti simpoziumo svetainėje internete: http:Hwww.kf.vu.lt/bobcatsss.

Pamestas pažymėjimas

Laikyti negaliojančiu Linos Dominaitvtės, MF I k. studentės, pažymėjimą Nr. 0011268.