hinc itur ad astru
universitas .
vilnensis Vilniaus universiteto iaiįrf LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Gruodžio
25 Penktadienis 1992 m.
KAINA
SUTARTINĖ
S##:##?:#:*#
Nr. 10(1516)
Sveiki sulaukę šventų KALĖDŲ! Gerbiami Universiteto Bendrijos Nariai! Sveikinu Jus su šv. Kalėdomis bei artėjančiais Naujaisiais Metais. Linkiu ištver mės ir optimizmo. Telydi Jus visokeriopa sėkmė asmeniniame gyvenime, tarnyboje ir kasdieninių rūpesčių verpetuose. Sėsdamiprie šventinio stalo susitaikykimė su savimi ir pasauliu, atleiskime vieni kitiems. Teneapleidžia Jūsų dvasinė giedra, ramybė ir susitelkimas. Rektorius prof. dr. Rolandas Pavilionis
Kristus mums pasakė: "Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet stato jį į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia irjūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie pamatytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų tėvą danguje." (Mt 5,14-16). Šie žodžiai tebus nuoširdžiu palinkėjimu visam Universiteto kolektyvui besiarti nančių švenčių proga. Linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų Jums linki VU kapelionas kun. Eitvydas MERKYS.
IŠKILMĖS ŠV. JONŲ BAŽNYČIOJE Gruodžio 11 d. šv. Jonų bažnyčioje įvyko VU Rektorato tarybos ir Senato iškilmingas posėdis. Dalyvaujant gar bingiems svečiams - Lietuvos prezi dento pareigas laikinai einančiam A. Brazauskui, ekspremjerui A. Abi šalai, užsienio šalių pasiuntiniams, Prancūzijos ambasadorius Ph. de Surmain VU rektoriui prof. R. Pavilioniui įteikė "Akademinės palmės" ordiną (Prancūzijos kultūros ir švietimo mi nisterijos apdovanojimą) už ryšių su Prancūzijos universitetais stiprinimą.
Posėdžio metu žymiems lietuvių iš eivijos mokslininkams - M. Yčui ir E. Varanauskui suteikti VU garbės daktarų vardai. Martynas Yčas - gar sus biologijos ir genetikos specialistas, Niujorko valstijos universiteto profe sorius. Edvardas Varanauskas - Gete borgo universiteto profesorius, daug prisidėjęs kuriant lietuvių kardiochi rurguos mokyklą. E. Varanauskas va dinamas lietuvių medicinos ambasadoriumi Švedijoje.
"U.V. inform."
1992.12.25
U niversita s Vilnensis
2
Kelionių maršrutai
Naujos bendradarbiavimo perspektyvos R.P. Pagrindinė vizito už
duotis išplėtoti anksčiau pasi rašytą dviejų universitetų bendradarbiavimo sutarti, su žinoti kokios naujos galimy bės studijuoti, stažuotis ar dirbti Oslo universitete atsi veria mūsų studentams, dok torantams, profesoriams. Tardamiesi su Norvegijos Švietimo ir tyrimų ministru, Oslo universiteto rektoriumi, fakultetų dekanais, profeso riais, katedrų vedėjais išsiaiš kinome, jog mūsų studentai turi nemažai šansų nuvykti į Norvegiją. Tačiau prieš tai jie turėtų pramokti norvegų kal bos VU (padedant Skandinavistikos katedros spe cialistams). Po to išklausę in-» tensyvų dviejų savaičių kalbos kursą Norvegijoje jie galėtų pretenduoti (studijas viename iš Oslo universiteto fakultetų. Vizito metu aptarėme gali mybę VU suteikti besivystan čios arba trečiojo pasaulio šalies universiteto statusą. Tai leistų gerokai padidinti iki šiol mūsų sutartyje galiojusią stu dentų ir profesūros pasikeiti mo kvotą. Tuomet norvegai iš savo vyriausybės bei Šiaurės kraštų Tarybos galėtų prašyti didesnės finansinės paramos mūsų ryšiams stiprinti. Svečiuodamiesi Osle apta rėme ir dar vieną labai reikš mingą problemą. Pakvietėme Norvegijos mokslininkus kartu su kitų'pripažintų Euro pos universitetų ekspertais at vykti j VU ir patikrinti pas mus atliekamų mokslinių tyri mų lygį. Panašus patikrinimas jau yra atliktas Latvijos ir Es tijos universitetuose. Atvykę mokslininkai tuo pačiu įver tintų ir studijų kokybę: pro gramas, dėstytojų ir profesorių kvalifikaciją, metodinę-mokslinę literatūrą ir Lt. Turėdami tokios eksperti zės rezultatus, galėtume jais
Lapkričio mėnesį Oslo universiteto rektoriaus bei Nor vegijos Švietimo ir tyrimo ministro kvietimu Oslo univer sitete svečiavosi VU rektorius prof.dr.R.Pavilionis, prorektoriai Z.Namavičius bei BJuodka. Šis vizitas pra tęsė dar 1991 metais užsimezgusius draugiškus Vilniaus ir Oslo universitetų ryšius. Apie vizitą 'Universitas Vilnensis” redaktoriui Valdui Gedgaudui pasakoja VU rektorius RolandasPavilionis.
V
miausiai. Norvegams labiau siai rūpėjo sužinoti, ar įvykę pasikeitimai nepakenks mate rialinei ir dvasinei universite to būklei. Aišku, j tai atsakyti man buvo sunku, nes šis klau simas - perspektyvos reikalas. Tačiau aš norvegus užtikri nau, jog mūsų, universitetas stengsis išsaugoti savo auto nomiją, užsitikrinti tą paramą, kurią jam privalo skirti valsty bė, ir nepasiduoti jokiai eko nominei bei politinei konjunktūrai.
pasiremti, siekdami labiau su Kitų metų pradžioje į VU artėti su kitais Europos uni žada atvykti Oslo universiteto delegacija, kurioje bus ir stu versitetais. Osle rūpėjo išsiaiškinti, dentų sąjungos atstovai. kaip ten ruošiami pedagogai, V.G. Galjau žinote, kiek stu V.G. Įdomu būtų statistiškai nes šiuo metu itin didelė mūsų dentų iš VU galės pretenduoti į palyginti, kiek lėšų Norvegijos studentų dalis pasirenka šią vyriausybė skiria Oslo universi profesiją. Esu labai nepaten studijas Oslo universitete? kintas pedagogų ruošimu VU. R.P. Kol kas to nežinome. tetui, ir kiek Lietuvos vyriausybė VU? Manau, jog studentai po baka Oslo universiteto vadovybė, lauro studijų privalo turėti išsiaiškinusi savo finansines R.P. Skirtumas tikrai įspū teisę pasirinkti tokią magistro galimybes, praneš tikslius dingas. Bet tai jokiu būdu nėra programą, kurioje dominuotų duomenis. Norvegams labai priekaištas mūsų krašto vaLpedagoginės disciplinos. Tada svarbu turėti tvirtėjančius, o džiai. Šiuo metu iš valstybe nebeliktų prievartos nukrei ne silpstančius partnerius. piant žmones į pedagoginio Šiuo metu Europoje pradeda negalime tikėtis tokios para profilio studijas. Pedagogo veikti bendri darbo rinkos mos, kokią gauna turtingų cenzą įgytų tik tie, kurie tikrai dėsniai. Mūsų žmonės vis dau šalių universitetai. Oslo uni versiteto biudžetas šiandien to trokšta. giau keliauja po pasaulį. Jie siekia apie 300 mln. dolerių Be to, Osle buvo labai privalo turėti reikiamą kvalifi per metus. Apie VU finansinę įdomu susitikti su vietinės stu kaciją, kad galėtų pritapti ki būklę net kalbėti nedrąsu. No dentų sąjungos atstovais ir su toje aplinkoje. Kita vertus, rėčiau, kad ateityje mūsų uni sipažinti su šios organizacijos daugelis norvegų mokslininkų versitetas būtų žymiai veikla. Oslo universiteto stu trokšta atvažiuoti į Lietuvą ir savarankiškesnis ir kuo ma dentų sąjungai patikėta nepa surasti sau artimą tyrinėjimo žiau priklausytų nuo valstybės prastai daug sričių, kurių sritį. Šiaurės kraštams itin finansavimo. Valstybinis fi mūsų studentai iki šiol ne svarbu, jog Baltijos valstybės nansavimas turi užtikrinti tik kontroliuoja. Buvo įdomu pa tiek savo intelektualiniu, tiek minimalų (bet būtiną) univer tirti, jog Oslo universiteto technologiniu lygiais kuo la siteto egzistavimą. Visa kita studentų sąjunga sėkmingai biau priartėtų prie pasaulinio privalome užsidirbti patys. Pa sprendžia materialines prob standarto. jamų šaltiniai galėtų būti įvai lemas. Iš universiteto ji gauna V. G. Minėjote, jog Šiaurės rūs: dar nesugrąžinti VU finansinę paramą ir yra globo priklausantys pastatai, moks jama profesionalių administ kraštai nori bendradarbiauti su linių tyrimų kokybės kėlimas ratorių. Oslo universiteto tvirtėjančiais partneriais, ta ir t.t. Tuomet bus nepavojinga studentų sąjunga turi gerai čiau į Oslą vykote po 'skanda nei ekonominė, nei politinė "sustyguotas" ūkines tarnybas, lingų' rinkimų į Lietuvos Seimą. konjunktūra. Spręsime savo kurios rūpinasi studentų bui Kokį rezonansą šie rinkimai su problemas, būsime pad&Jes timi. Mūsų studentų sąjungos kėlė Norvegijoje? šeimininkai, tarnaujantys rau padėtis (lyginant su norvegų) R.P. Susitikinėjant su tai, valstybei ir išsilavinimo labai sunki. Susitarėme su aukštais valdininkais, profe siekiantiems žmonėms. Oslo universiteto vadovybe, sūros atstovais, į klausimus -kad galėtume pradėti bendra apie ką tik pasibaigusius rinki V.G. Dėkoju už pokalbį. darbiavimą ir šioje srityje. mus turėdavome atsakyti pir-
1992.12.25 Vokietijoje esantis Padebofno miesto Technikos universitetas negali pasidi džiuoti garsiu vardu, kurj turi Kembridžo ar Sorbonos universitetai. Šių metų rudenį jis atšventė tik 20-ies metų jubiliejų. Tačiau no rinčiųjų studijuoti - nema žai. Universitete yra 7000 vietų, o jame mokosi net apie 13000 studentų. Apie šią aukštąją mokyklą įspū džiais pasidalinti sutiko Lie tuvos Mokslų Akademijos Matematikos ir informati kos instituto vyr. mokslinis bendradarbis Konstantinas Pileckas, jau metus laiko dėstantis aukštosios mate matikos discipliną Padeborno universitete. - Prašau, papasakokite apie darbo pobūdį universi tete. - Į universitetą priimami visi norintys mokytis. Studi jos tęsiasi apie penkerius jpetus, bet būna atvejų, kai Studentai universitete stu dijuoja net aštuonerius ar
SENATE Lapkričio 26 dieną VU įvyko senato posėdis. Rekto rius R. Pavilionis posėdį pava dino neeiliniu: buvo pristaty tos naujos Senato nario, pro fesoriaus A- Šliogerio knygos. Rektorius pasidalijo min timis iš kelionės po Norvegiją. Akcentuota, jog būtina siųsti stažuotis, studijuoti mūsų Universiteto dėstytojus ir stu dentus. Norvegai pažadėjo, kad drauge su kitų Europos šalių mokslininkais atliks Lie tuvos mokslininkų darbų eks pertizę. "Tai leis mums patiems pažvelgti į save iš ša lies", - pastebėjo rektorius. ^Posėdyje buvo svarstytos studentų pedagogų rengimo problemos. Siūloma jaunuo liams, baigusiems pasirinktų dalykų studijas, dar metus ar pusantrų metų mokytis peda
Universitas Vilnensis devynerius metus. Sesijos vyksta kovo ir spalio mėne siais. Egzaminų laikymo tvarka taip pat kitokia nei Vilniaus Universitete. Yra dviejų tipų egzaminai: rašto darbas ir atsakinėjimas žo
3
Paskaitų metu studentai nesprendžia uždavinių prie lentos. Šį darbą atlieka dės tytojas. Studentams belieka tik stropiai viską nusirašyti. Manau, kad tai nėra gerai, nes dėstytojas nesužino, kas
Būti dėstytoju Padebomo universitete LENGVIAU džiu. Atėjęs laikyti egzami ną raštu studentas užima auditorijoje jam skirtą vietą. Dėstytojai stebi, kad nebū tų nusirašinėjama, tačiau retas ryžtasi šiam "žygiui". Laikant egzaminą žo džiu studentą egzaminuoja dėstytojas, bet būtinai daly vauja ir "stebėtojas". Man yra tekę dalyvauti tokiame egzamine.
Matematikos specialy bės studentai privalo turėti bendrą supratimą apie dės tomą kursą. Griežtai iškalti formulių jie neprivalo.
gogikos disciplinų, gilinti psi chologijos žinias. Senato nariai taip pat svarstė, kiek kitais metais į Vilniaus Universitetą priimti pirmakursių. Numatyta ma žinti studijuojančiųjų skaičių. Aukštojoje mokykloje atei nančiais metais galės studi juoti tik tie moksleiviai, kurių atestato vidurkiai bus 9 ir 10 balų. Kitais metais į VU bus pri imta apie dvidešimt studentų, norinčių studijuoti politologi jos mokslą. Todėl Tarptauti nių santykių institutui teks keisti pavadinimą. Ateityje jis vadinsis Tarptautinių santy kių ir politinių mokslų institu tas. • Posėdžio metu apsvarstyti VU finansiniai klausimai. Vy riausybė Universitetui skyrė 52 milijonus talonų. "U.V. inf."
studentui lieka neaišku. - Gal galėtumėte paly ginti lietuvių ir vokiečių stu dentus? -Nepasakyčiau, kad vo kiečių studentai geresni. Bet jie labiau sten giasi. Lietuvių studento psi chologija kitokia: jis nori kuo greičiau išlaikyti egza miną, nevengia ir nusirašyti. Vokiečių studentas nepaly ginamai darbštesnis, jis trokšta kuo daugiau žinoti.
- Kur lengviau dėstyto jauti - Vilniuje ar Padeborne?
- Vilniuje dėstytojas dirba 20 valandų per savai tę, o Padebome - tik 4-6 valandas. Vokietijoje dėsty tojai pasirašo terminuotus kontraktus su aukštosiomis mokyklomis. Per aiškiai api brėžtą laiko tarpąjie privalo parašyti kokį nors mokslinį darbą. Jei neparašė - ne gauna darbo jokioje kitoje aukštojoje mokykloje.
Universitetuose tik pro fesoriai turi nuolatines darbo vietas. Dėstytojai nuolat keičiasi. Dėl tokios "migracijos" beveik visi Vokietijosuniversitetai yra pa našaus lygio. Bet ši teigiamybė turi ir savo nei giamą pusę: universitete negali susikurti stipri moks linė mokykla, fundamenta liai nagrinėjanti pasirinktas problemas ar rūpimus klau simus. - Dėkoju už pokalbį. Gabija STEPONĖNAITĖ
TAI IŠTIES ĮDOMU’ Knygų mylėtojus (ypač besidominčius filosofija) nudžiugi no Katalikų pasaulio leidykla, išleidusi dar vieną veikalą iš serijos "Atviros Lietuvos knyga". Tai - Amo Anzenbacher, Mainzo universiteto profesoriaus, parašytas filosofijos įvadas. Ieškodamas atsakymų į klausimus: kas aš esu? ką galiu pažinti? kaip turiu gyventi?, Arno Azenbacheris apžvelgia svar biausias Vakarų filosofijos idėjas, darniai jungia tris pagrindi nes mąstymo tradicijas: transcendentalinę (Kantas), ontolo ginę (Aristotelis) ir dvasios (Hėgelis). Dėl aiškumo, metodiš kumo, originalumo ši knyga tapo klasikiniu europietiškų filo sofijos įvadu. Knygą sudaro santykinai savarankiškos dalys, kurių skaitymo eilės tvarką skaitytojas gali pasirinkti pats. Rengiant knygos lietuviškąjį vertimą, buvo stengiamasi pa daryti jį suprantamą mūsų skaitytojui, kuris, žinia, nėra išpai kintas filosofinės literatūros gausos. Tad knygos rengėjai ryžosi kai kur autoriaus tekstą pakeisti ir papildyti. Knygoje publi kuojamos ištraukos iš Platono, Aristotelio, T. Akviniečio, J. Locke, T. Hobbes, J. G. Fichte, F. Nietzsche veikalų. Cituojami lietuviški vertimai, patikslinti pagal originalą. Iš vokiečių kal bos vertė A Degutis, T. Sodeika, A Sverdiolas, G. Žukas ir kiti. Ateity leidykla ruošiasi išleisti šias knygas: A. Camus, Esė P. Ricoeur, Interpretacijos teorija E. Levinas, Etika ir begalybė' L. Kolakowski, Metafizinis siaubas U.V." inf.
4
U niversitas Vilnensis
1992.12.25
Prologas Liutauras LEŠČINSKAS I
••• suka laiko giją klišas žvejys ant beinercinės ritės ak jūs mažos žuvytės kam jus žudyti zodiako šaulys jau nebepraktikuoja pakišo jam koją garvežys nutempęs į tolį visas aukas kiek tik egzistuoja
rankas į kišenes kad kas nors pasikeistų pašalusios gatvės po kojomis trupa balti angelai bulvių krepšelio dugne sloga kaip vienatvė
mergytė prie didelio namo patempusi lūpą kažko, gal mamos
kybo stiklinis dangus šaltas alus kioske tas pats užsičiaupęs naujamiestis rankos kišenėse garuojančios moterys atviros akys žingsniai palieka gatvėje skaito tylenė šviesa žodžiai lyg skuba
su tuščiais autobusais
4
net jei kas nors pasikeistų sustoja už kampo nepamena
♦♦♦ taip yra nuo gerų cigarečių prie "Primos* rugpjūtį keičia rugsėjis liūdna vakare ta mergaitė iškili krūtinė maža nosikė ir bėgantis šalia gauruotas Vilnius kaip šuo
su devyniais pasaulio vėjais namo sugrįžta mamos irpolicija automobiliai gatvėje ruduo jos akyse o gal išjos akių
♦♦♦ mudviejų mažytė tamsa suplyšusiais batais paberia miestus kaip nuorūkas tų kurie viršuje guldo į patalą nešančias medų bites tavo valia
teesie nutylėta kaip nuodėmė mudviejų
šįrytpirktos gėlės stora moteris balkone priešais blizginanti saulę ir tavo plaukai nubėgantys komercinių kioskelių šukėm užrašė vakar vakar
11.00 A.M. DEBESUOTA SU PRAGIEDRULIAIS spaudžiu į smilkinius tavo žodžius /atokia šviesa virš dar neapčiuopiamo gausmo
išsaugotą duslų tavo kvėpavimą krūvelėn sušluoju ant delno
rasojančio vėsiu krauju ir likusį tavo buvimą sulesinu paukščiams
ant dylančio čerpių stogo sėdžiu - išeivis ir lietaus ir aistrą kreivakojei moteriai gatvėmis ritinėju laikau ant dešinio peties drebantį drėgną kosmosą snukutis purvinas nuo išraustų pasėlių
šitaip gaila savęs pamesto mechaninio laikrodžio
mažytė tamsa suplyšusiais batais
tos kuri vis dėlto sukasi
nubraukusi ašarą
lūpomis ieškau mažesnio skausmo * telefono adreso pėdsako prakaito kvapo'
CHRONOLOGIJA rusakalbiai vaikai smilkantys seną padangą
išbaidau glitų karvelį juokingai sakau "ateik" -
iš čia lietus
1992.12.25
5
Universitas Vilnensis
Prologas Linas RUZGYS KAULAI
akių nuo stuburo griovelio tavo nugaroj
- Ego sum qui vivit mortuus mano vardas MogRuith mano gentis išmirė mano dievai į nieką nebetiki
I kaulai kuriuos glamonėja vėjas kuriuos glamonėja lietus kaitra žemės rankų pulsuojantis kaukės žalvaris tuščiaviduriai kūnai ąžuolo lapais aplipę dainuoja mėnulio ženklus dainuoja saulės ženklus nukirstos galvos šypsosi abejingai į tamsą
III mažas berniukas apsikarstęs lotoso žiedais nukrinta prie mano kojų
sudegęs balsas į sausus lapus sudegęs žvilgsnis į negyvą žolę
V aš neverkiu tai vėjas nori užpūsti virpčiojantį akies voką
kaukolė kabanti ant sienos (nors nebuvau tavo priešas) palieka raukšles irpažįstamą medžioklės nuovargį vakarėjant
liūdna Osiano giesmė prieš aukojimą dvigalviui dievui mano sesuo šermukšnio uogas beraškanti į melsvą vėžlio kiautą dabar jau tolsta
jeigu nori fįąli perskaityti išvirtusias akis *li perskaityti mano storas lūpas
išgirdę kūkčiojimą avys baukščiai dairosi į dangų
pagaliau - subjaurotą veidą tačiau tu niekuomet neperskaitysi mano tylos kaulų briaunos per aštrios
aš nieko nedarau
ar pameni nuogą kūdikį pievoje: avė Caesar guest-ce que tu cherch ici?
IV
VI
moteris panaši į augalą banguotas vijoklis apveja kaklą valanda kai dievai gimdo žmones
jau buvo garsas baltas purvinoj rankoj nešantis mane iš mirties lygumos į suklypusias langines naktimis iš krantų išsiliejančios gatvės basi žmonės kažkur aname mieste kuomet nesusitikom paskutinės valtys palieka krantą bet kokia kaina pirštai gniaužantys rūką siekia paglostyti rasotus moterų plaukus prisilietus odos virpteli elnio sprandas tvorom apsodintos kapinės prieš pat aušrą kažkur aname mieste kuomet nesusitikom mirusieji tebeskaičiuoja žvaižgdes
II
•
tėvas nepaaukojo manęs buvau palaidotas motinos įsčiose
brolis nepaaukojo manęs buvau palaidotas motinos įsčiose
sesuo nepaaukojo manęs buvau palaidotas motinos įsčiose dabar prisikėliau
r
ir kaip šuo slankioju paskui kraujo kvapą negalėdamas atitraukti
išauga iš vaiko akiduobės du balti jaučiai negali pasidalinti amalo vaisiaus atspėk mano sūnų
ąžuolo medis kurio šakose supasi galvos laukia nakties pražydėjimo
paukščiai pajutę kraują išžiojo savo nasrus slidūs šaligatvio kvadratai iš lėto tirpsta (žvaigždės...) pralekiančių mašinų languose langai užverkti
6
Universitas Vilnensis
STUDENTŲ BALAGANELIS MEDICINOS FAKULTETE Šiandien turbūt nerastu-
mėme tokio žmogaus, kuris nesiklausytų "Radiocent ro". Na, o kas klauso - tas, manau, išgirdo gundantį kvietimą į Medikų šventę (vykusią lapkričio 27 d.): ne pačią populiariausią, tačiau pačią geriausią, kaip skelbė jos rengėjai.
Dėl kokybės, žinoma, galima ginčytis, bet šventės populiarumo nenuneigsi. Dar jai neprasidėjus Di džiąją Aulą užtvindė pra mogų ištroškę studentai, susirinkę turbūt iš viso Vil niaus. Visuomet garsėję išdy kėliškais pokštais, beribiu išradingumu bei juodu hu moru iš medikų gyvenimo šventės rengėjai ir šįkart ne apvylė savo gerbėjų. Nuo taikinga Medikų dienos programa suteikė retą progą pamatyti, kaip krikš tijami ne tik medicinos fa kulteto pirmo kurso stu dentai, bet ir dar nesugadin ti, nespėję "prisišiukšlinti" jaunieji dėstytojai. Šįkart krikšto malonė teko žaviai jaunų dėstytojų porelei panelei Gulbinovič ir po naičiui Laurinaičiui, kurie viešai prisiekė meile ir išti kimybe savo būsimiems stu dentams, pasižadėjo juos gerbti, atsisakė visų įmano mų moralinių ir fizinių re presijų egzaminų ar įskaitų metu. Po šių sukrečiančių akimirkų studentai kartu su savo sponsoriais (AIDS centru bei firma "Preventa") draudė laimingųjų dės tytojų gyvybę. Tačiau tikrąja šventės "vinimi" tapo pirmakursiai, it tarakonai iš visų salės ker
čių suropoję į savąją egze kucijos vietą - sceną. Tik iš klausę vertingus "krikš tatėvių" pamokymus, ištvė rę didelius išbandymus, jie tapo tikrais studentais. Linksmiausios pramogos laukė gražiausių, šauniau sių, drąsiausių fuksų ir fuksyčių. Didelį pasisekimą turėjo erotinio pobūdžio žaidimėlis: skirtingų lyčių fuksų porelės ieškojo vie nos pas kitas nežinia kur pa slėptų segtukų... Bet lygi nant su fizikų "išradingumu" šis medikų žaidimėlis - tik nekalta profilaktika, pade danti saugoti sveikatą. Šventės programą paįvairi no pačių pirmakursių kon certas (kurį sužlugdė per nelyg didelis pastarųjų pasi tikėjimas technikos stebuk lais) bei teatralizuotas tre čiakursių vaidinimas apie nesugaunamuosius džigi tus.
Kaip vėliau paaiškėjo, oficialioji medikų šventės dalis buvo skirta tik "apšili mui". Neoficialiosios dalies nupasakoti, aprašyti, įsi vaizduoti - neįmanoma. Medicinos fakulteto audi torijos, koridoriai virto klai džių labirintu, kuriame knibždėte knibždėjo įvai raus plauko jaunimėlis. Kurtinanti muzika, akinan čios iliuminacijos, alkoholio kvapas, dūmų kamuoliai leido pajusti tikro balagano žavesį. Turbūt tik studentai, ne paisydami vis grėsmingiau besišiepiančio skurdo, gali sau leisti taip nevaržomai linksmintis, kelti tokias įspūdingas šventes. Edita SKRODENYTĖ
1992.12.25
LIŪDNOS ŽURNALISTŲ KRIKŠTYNOS Liūdna rašyti apie šių metų žurnalistų fuksų krikštynas, kai pats esi Žurnalistikos ins tituto studentas. Liūdna dėl savo kolegų, dėl balagano, kurio tikrai neįmanoma pava dinti švente. Trečiakursiai pa šaipiai kinkavo galvomis prisimindami, kad pernykštės krikštynos buvo nekokios, bet šiemetinės... Būrelis fuksų, vedamas ke leto "reperiškai" apsitaisiusiu antrakursių, pražygiavo Pilies gatve. Ant vieno krikštatėvio peties baubė magnetofonas. Toliau procesija pasuko Žurnalistikos instituto link. Į kiemą fuksai buvo įleidžiami griežtai po vieną. Pažymėti antspaudais "RAP" ir "F" (?), apdovanoti akreditacinėmis kortelėmis, palaistyti vande niu, naujieji žurnalistai priė mė priesaiką. Taip ir baigėsi oficialioji krikštynų dalis. Po to - tikras balaganas. Anaiptol nepanašus į links
muosius Paryžiaus balaganus, kur liejasi vynas ir dainos. siog auditorijoje plyšavo mag netofonas, žmonės šoko, gėrė alų. Vyresnieji kursai, Žurna listikos instituto "elitas", taip pat gėrė alų, tačiau ne su fak sais. "Šventė" tuo ir baigėsi, neišmušus nė dešimtai valan dai. Įspūdžiais dalinasi antro kurso studentas Paulius: - Galima kaltinti politinę
situaciją mūsų Šalyje, popcorn pardavėjus, senutes. Tačiau pagrindiniai kaltininkai esame mes patys. Mums trūksta fantazijos, gražių idėjų, organizuotumo ir laiko. Juk maždaug 80% studentų žurnalistų dirba spaudoje, ra dijuje, televizijoje. Visi neturi laiko. Tačiau liūdniausia, kad mūsų kurse 26 žmonės, o krikštynas rengė tik 5-6. Ki tiems - nė motais. N Paulius KORSAKAS
Ištiesk ranką artimui Toks šiemetinės pasaulinės AIDS dienos de vizas. PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenimis šiuo metu pasaulyje imunodeficito virusu (ŽIV) yra užsikrėtę 10-12 mln. žmonių. Įvairiausiomis AIDS stadijomis serga 2,5 mln. žmonių(išjų 1 mln. vaikų). Daugiausiai infekuo tų yra Afrikoje, JAV, Indijoje, Tailande. Lietu voje užregistruota 16 ŽIV viruso nešiotojų. Prognozuojama, kad 2000 metais pasaulyje bus apie 30 mln. šia liga sergančių žmonių. Pristatydamas šių metų Pasaulinės AIDS dienos temą - "Ištiesk ranką artimui" - PSO generalinis direktorius Dr. Hiroshi NAKAJAMA pasakė: "Visuomenė yra nepaprasta jėga, kurią turime panaudoti, jei norime pristabdyti AIDS epidemiją". Lietuvoje jau antrus metus pažymima Pasaulinė AIDS diena. Šie metinė Sargio šventė "Saugok sveikatą" įvyko Vilniaus profsąjungų rūmuose. Ji buvo suskirstyta į dvi dalis. Pirmoji skirta vaikams, antroji jaunimui ir suaugusiems. Sugužėjusius vaikus šventėje linksmino MAMARADIO diskoteka, TADO PADO koncertas. Dėdės ir tetos iš KEISTUOLIŲ TEATRO suvaidino spektaklį "Kitą kartą". Na, o vakaro šou - tai labai smagi diskoteka, labai geri filmai, labai įdomus žaidimas 'TAIP IR NE" ir, žinoma, labai gerų grupių "POMPA", "FOJĖ", "KOLIBRI" pasirody mai. Šios šventės metu prezervatyvai nebuvo mėtomi, pūtinėjami*
dalijami veltui. Žemuogių, braškių, aviečių, šokolado spalvų ir kvapų "balionėliai" kainavo 70 ir daugiau talonų. Visi šešiolika lietuvių, infekuotų ŽIV, taip pat buvo pakviesti į šventę. Mes dalinomės su jais POP CORN kukurūzais, alumi, kava ir galbūt kartu sėdėjome bare. Mums buvo gera.
Paulius KORSAKAS
1992.12.25 Nuo 1990-ųjų metų rudens, kai VU susikūrė "Literatų kalvė" (tiksliau, buvo atgaivintas anksčiau gyvavęs M. Marti naičio vadovaujamas literatų būrelis), nė vienas rimtesnis poezijos renginys Lietu voje nevyksta be jos narių. Ne išimtis ir šių metų "Poetinis Druskininkų ruduo92", vykęs lapkričio 20-22 dienomis. ^Šį kartą j Druskininkus pustuščiu au-
DRUSKININKŲ tobusu jau nuo Rašytojų sąjungos durų (sic!) iškeliavo VU poetai V. Gedgaudas, D. Dirgėla, L. Leščinskas ir A Ališaus kas. Kiti plunksnos bičiuliai iš "Literatų kalvės", kaip, beje, ir daugelis kviestų gar bių poetų, taip ir nesusiruošė praleisti savaitgalio ištuštėjusiame, ant rudens ir žiemos slenkčio užlipusiame kurorte vienus apniko ligos, rūpesčiai, tingulys, kitus laikinai apleido mūzos ir žvėreliai (pinigai). Tačiau tie, kurie buvo ištikimi poezijai ir Druskininkų tradicijai, jau nuo pat kelionės pradžios pajuto trečiojo po etinio rudens kaip trečiojo pasakų brolio simbolikos magiją. Kai girgždant, kosčiojant ir trūkčiojant autobusui, šiaip taip perrėpliojome Valkininkų geležinkelio pervažą, ir auto buso greičių dėžė galutinai subyrėjo, tapo aišku, jog į poetinio rudens atidarymą nebesuspėjome. Kad neprailgtų laikas, jaukiant naujo autobuso iš sostinės, buvo nuspręsta poetinį rudenį neoficialiai ati daryti Valkininkų maisto produktų par duotuvėje. Kai bėgiais dideliu būriu iki jos buvo nužygiuota, tapo akivaizdu, kad tikrai yra ką atidaryti. Pasirodo, per Val
7
Universitas Vilnensis
kininkus teta Anykšta (toks vyno upelis), ir stūkso Senieji Trakai (toks alaus rūme lis). Visa tai atidarinėjant, buvo atidary tas ir trečiasis poetinis Druskininkų ruduo. Taip 1992-ųjų metų lapkričio 20 d. Valkininkai įėjo į visuotinę lietuvių literatūros istoriją, tapo poetine metafo ra ir poetų slaptažodžiu. Tikėkimės, kad kada nors ant Valkininkų parduotuvės sienos atsiras memorialinė lenta, kurioje aukso raidėmis bus įrašyti šiame literatū ros istorijos įvykyje dalyvavusiųjų vardai.
CHRONIKOS
Po pirmojo vakaro Druskininkuose, žinoma, atėjo naktis, toks metas, ks poetų neima miegas, o po jos išaušo rūš kanas rytas... Koks gi gali būti tikras lytas be butelio kito mineralinio vandens, tuo labiau Druskininkuose. Šeštadienį pažiūrėję jaunųjų kino re žisierių A Jevdokimovo, A Stonio, A Matelio, V. V. Landsbergio, Š. Barto filmus, supratome, kad ne veltui trankė mės iš Vilniaus - šių gerų filmų sostinėje kažkodėl nepamatysi. Įvyko ir viešas jau nųjų poetų V. Gedgaudo, D. Dirgėlos, L. Leščinsko, A Ališausko, J. Sučylaitės, E. Ališankos, B. Januševičiaus bei
O Druskininkuose nebeaptikome nei bobų vasaros, nei lapų aukso. Tad liko tik dalyvauti diskusijoje "Poezijos žiema". Ir nors E. Ališanka bei V. Šiukščius savo G. Dudėno poezijos vakaras, vėliau pranešimais bandė sušildyti susirinkusių paskutiniai oficialūs poetinio Druskinin jų protus ir salės erdvę, dėl kai kurių kų rudens akordai kavinėje "Bravo". Po poetų nesusikalbėjimo bei žaidimo tai pusiaunakčio poetinis jaunimas persikė syklių nepaisymo mus visus ištiko tikroji lė į poeto A Verbos kambarį viešbutyje, kur, savaime aišku, įsiliepsnojo amžinas žiema... O paskui klausėmės poezijos - eilė kartų konfliktas. Bet reikia pridurti, kad raščius skaitė Nacionalinės premijos lau nei poetai, nei poezija nenukentėjo. Druskininkuose "Literatų kalvės" po reatas V. P. Bložė, tą vakarą gavęs savo etai gyveno pansionate pas šeimininkę regalijas (diplomą ir P. Repšio medalį), Zitą, pažįstamą jiems nuo praeito pava naujasis "Jotvingių" premijos laureatas D. Kajokas (jau septintasis jotvigis pa sario. Vėl buvo prisipažinta abipusėje saulyje), A Verba ir V._Rudokas. Vėliau meilėje, ir jos vardan p. Zitai įteikta kavinėje "Bravo" prie vyno taurės eilėraš miške rasta lapės kaukolė. J čius Skaitė jaunieji (tarp jų ir universiteto Tai tiek tos rudens poetikos. "Literatų poetai). Tekstų įdėmiai klausėsi VU pro kalvės" posėdžiai tęsiami, ponai prisieku fesorė G. Baužytė-Čepinskienė, poetai sieji (poezijai)... D. Kajokas ir A. Verba - šie žmonės tu rėjo išrinkti geriausius jaunuosius viešam Dainius DIRGĖ1A t kitos dienos poezijos vakarui. O jie ėmė ir išrinko... visus.
KRONIKA
Pamažu atsliūkinęs ruduo atostogaujančius su varė į darbo vietas, mokyk las. Universitetas taip pat tapo panašus į dūzgiantį bičių avilį. Vargu ar aukšto sios senbuviams šie mokslo metai skiriasi nuo ankstes - Nežinau kodėl, bet aš jusi du kartus. - Čia daugiau niųjų: rodos, nevyksta jo visiškai nejaučiu pagrindo laisvės, dėstytojai gerano kios didelės permainos. po kojomis, - gūžtelėjo pe riški. Draugų, žinoma, mo Tačiau apie pirmakursius čiais pirmakursė Ugnė. - kykloje turėjau daugiau, bet papostringauti visiems Kažkur einu, kažką darau. ši problema lyg ir nutolsta, įdomu. Į VU šiais metais Laisvo laiko lyg ir daugiau, nes labai džiaugiuosi, jog įstojo 1558 fuksai. Neretas bet ne visur suspėju. Jau galiu studijuoti mėgiamą juos nužvelgia tėvišku čiuosi lyg kurmis, ištrauktas dalyką. žvilgsniu: "Ak, naivuoliai, į dienos šviesą. Mokykloj Asta trumpai drūtai pa naivuoliai, kiek jūs dar neži viskas buvo aiškiau. sakė savo nuomonę: not, va mes tai..." O kaip at - Tačiau mokykloj la - Rodos, per daug neu rodo Universitetas ką tik biau jauti dvasinį diskom ronų žuvo stojant. Galvo pradėjusio studijuoti aki fortą, - įsiterpė į pokalbį jau, jog pateksiu j mokslo mis? Giedrė, į Universitetą sto tvirtovę, o čia kaškoks cha
FUKSŲ sindromas
osas. Nežinau, gal nemoku būti savarankiška. Tai tik kelių pirmakursių nuomonės, bet kaip nebūtų keista, visos jos yra pana šios. Kodėl? Į šį klausimą atsakė Vilniaus klinikinės psichoterapijos centro darbuotoja, psichologijos mokslo kandidatė OnaKristina Polukordienė:
- Kiekvienas studentas, sėkmingai išlaikęs stoja muosius egzaminus, susidu ria su adaptaciniais sunkumais. Perėjimas nuo mokyklinės sistemos prie vi siškai kitokio mokymosi bū do visada yra problematiš kas. Neretai dauguma jauNukeita 18 psl.
8
U niversita s Vilnensis
FUKSŲ sindromas Atkelta iš 7 psl.
nuolių (ypač iš mokyklų, kur mokymo lygis nėra aukštas) turi nemažai problemų. Pirma kursis paprasčiausiai nesugeba iš kelių knygų atsirinkti tinka mos informacijos. Juk vadovė lio skyrelį perskaityti buvo daug paprasčiau. Prisitaikyti prie naujų sąlygų gerokai truk do ir tai, kad būtina naujai su tvarkyti savo dienotvarkę. Iš pradžių reikalavimų lyg ir ne daug, marios laisvo laiko, bet A sesijos metu atsiranda keblu mų. Ne visi studentai lengvai pakelia staigų atsiskyrimą nuo tėvų, nepritampa naujoje vie toje. Nenuostabu, kad tokia daugybė pokyčių paveikia jauno žmogaus sąmonę. Atsi randa naujų išgyvenimų, ir nevisuomet malonių. Juos galima -būtų pavadinti "pirmakursių sindromu". Paprastai juo "už sikrečiama" rugsėjo-spalio mė nesiais. Jį pajunta kiekvienas. Vieni studentai jį įveikia, ir sindromas nepalieka ženkles nių pasekmių* jų gyvenime, veikloje. Kitiems gi, ypač jaut riems jaunuoliams, sindromas tampa gana rimta psichologine problema. Deja, tokių studen tų yra nemažai. Su "pirmakur sių sindromu" kovoti galbūt lengviau sekasi studentams, įstojusiems į aukštąją mokyklą ne iš pirmo karto. Jie paprastai • žino, ko nori ir ko siekia. Ne pi^mą kartą ruošdamiesi stoja
miesiems egzaminams, jie tampa kantresni, atkaklesni, iš moksta vertinti tai, ką pasiekia. Prasčiau tiems, kurie tiesiai iš mokyklos patenka į Universi tetą.
1992.12.25
Išrašas iš ligos istori jos: šių metų gruodžio 25 dieną po šv. Bernelių mišių O00 min. į Aukš čiausios Tarybos apsau gos skyrių buvo prista tytas VU grupės "Sveti mi" narys - A. Šlepikas. Paciento būklė - nepa tenkinta. Judesių fishar monija, vidinės ausies paralyžius, asmenybės
džius Lapinas - t.y. busi masis kino ir teatro kriti kas L. T. Apinas). Aukščiausios Tary bos apsaugos skyriaus vyrams Ciolkovskio ir Gagarino metodu pritai kius intensyvią ban^ifaloterapiją ūmai paaiš kėjo, jog A. Šlepikas Reaktyvinis Alhocholįkas. Grupė "Svetimi"
Kaip atpažinti sindromą? Melancholiškas ruduo, vidinis nerimas, įtampa paskaitų metu, depresijos požymiai, sunkumai bendraujant, kurių, rodos, anksčiau ir nebuvo. Stu dentas nebežino, kur nueiti, su susitrejinimas, aštrūs są- kenčia kartu su A. Šlepikuo bendrauti, pradeda galvo rėmiai dubens srityje nu ko giminėmis ir artimai ti, kad Universitete nebėra stebino visko mačiusias siais. Mes įkūrėme A. žmonių, su kuriais norėtų susi policijos seseris. Šlepiko rėmimo fondą. bičiuliauti. Tai pirmieji "pirma Pacientas save titula Finansinė (prezervaty kursių sindromo" ženklai, į vo tai Basanavičiumi, tai vai, alus, užkandėlės) bei kuriuos vertėtų atkreipti dė Pinokiu, tai Raskolniko humanitarinė (valiuta) mesį, mat ne visiems pasiseka vu (liudininkai pasakojo, pagalba surenkama Už "pasveikti". Ne paslaptis, kad jog Gedimino prospekte sienio reikalų ministeri daugiausia studentų meta jis bandė užmušti nėščią joje (kviesti Katrę iL mokslus pirmuosiuose kursuo senutę ir keliskart rikte Azijos regiono sekt^ se. Taip pat gali atsirasti didė lėjęs "Palundra!.. Juozas riaus, burtažodis - "Šrūjantis nepasitikėjimas savimi, ateina!.." norėjo išlaužti ■das tau ant kaklo!"). chroniška nuovargio būsena, o viešojo tualeto kasą, su Be to, grupė "Sveti nuolatinė nervinė įtampa su pasitenkinimu prodainiu mi" užpirko šventas mi murmėdamas kelia įvairias kūno ligas. šias už Bokšto gatvėje įkalintą A. Šlepiko Aukštojoje mokykloje turė "Uwaga..."). Šie faktai įtikinamai Mūzą. Mišias kancelebtų būti psichologines profilak liudija, jog A. Šlepikas - ruos pilkasis lietuvių po tikos tarnyba. Tada būtų lengviau išvengti "pirmakursių senas nepagirdomas al- ezijos kardinolas Valdas sindromo" pasekmių. Tarnyba hocholikas (dar vaikys Kurkulas. Giedos mišrus merginų galėtų padėti spręsti ne tik tėje su kaimynų beben- parlamento choras "Spirgo". adaptacijos, bet ir kitas studen čiuku G. Rakausku po didžiąja Greimo liepa tiškas problemas. Juk kam ge VU POETŲ GRUPĖ besprokstančius obuolių riau pasiruoši, tą lengviau ir "SVETIMI" vyną juos užtiko skerįveiki.
VU poetų grupės "SVETIMI" kalėdinis in memorian LŪŽUSIAM DRAUGUI
Gabija STEPONĖNAITĖ
Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius. Telefonas: 611687, VU CR 53 kab. Tiražas 600 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. i Redaktorius Valdas Gedgaudas / <
DĖMESIO! Universitete ketinama kurti simfoninį orkest rą. Visus, norinčius ir galinčius jame dalyvautu kviečiame paskambinti į Kultūros centrą teF 63 56 47 ir pranešti, kokį turite muzikinį išsilavi nimą bei kokiu instrumentu grojate.