Universitas Vilnensis, 1997 m. gruodžio 18 Nr. 10 (1565)

hinc iturad astra /

universitas

Gruodžio

vilnensis

1997 m.

T

18 d.

Nemokamai

\____ J

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr.

10

(1565)

STUDENTAI VYRIAUSYBĖS DĖMESIO LAUKĖ

PORĄ METŲ

iš to keisto baltumo iš mėlyno iš to mėlyno sniego išeinantis vieną vakarą - vakaras sėlina kitą vakarą - vakaras baigiasi iš to mėlyno laiko sugrįžtantis buvęs nuovargis - jau nebe nuovargis buvęs skausmas kaip skausmas tik nuosavas vieną vakarą baigiasi viskas

kitą vakarą viskas prasideda iš to mėlyno sniego prasideda išpuošta daugiamintė eglišakė lig keisčiausio baltumo lig mėlyno

Vienas Lietuvos Studentų Sąjungos tikslų buvo ir yra studijuojančio jaunimo socialinių problemų sprendimas, taigi ir važiavimo ke­ leiviniu transportu lengvatų taikymas Lietu­ voje.

1995 m. rugsėjo mėn. 26 d. priimtu LR įsta­ tymu Nr. I - 1047 “Dėl važiavimo keleiviniu ( transportu kai kurių kategorijų pareigūnų, tar­ nautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu tarnsportu išlaidų kompensavimo tvarkos” LR Seimas pakeitė dieninio skyriaus studentams važiavimo keleiviniu transportu lengvatų tai­ kymo tvarką. Lietuvos aukštųjų mokyklų stu­ dentų savivaldos, rektoriai ne vieną kartą reiš­ kė nepasitenkiniųją dėl šiuo įstatymu praktiš­ kai apribotų lengvatų.

1996 m. gegužės mėn. 8 d. LSS, nepasitei­ sinus kreipimuisi į LR Seimą, LR Vyriausybę, LR Švietimo ir mokslo ministeriją bei kitas valstybines institucijas, organizavo protesto akciją “Užverskime atvirlaiškiais Vyriausybę”.

Tuomet LR Ministras Pirmininkas M.Stankevičius įpareigojo LR Susisiekimo, LR Finan­ sų bei LR Švietimo ir mokslo ministerijų pa­ reigūnus susitikti su studentų atstovais ir ap­ tarti keliamus klausimus. Diskusijos dėl ke­ liamų studentijos reikalavimų apsvarstytos LR Seimo Jaunimo reikalų komisijoje ir buvo pa­ rengti įstatymų pataisų projektai. Vieną iš jų, įstatymo “Dėl važiavimo keleiviniu transpor­ tu kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transpor­ tu išlaidų kompensavimo tvarkos” pakeitimo projektą, 1996 m. birželio mėn. 6 d. LR Sei-

Balys Bukelis Nukelta į 20 psl.

Universitas Vilnensis

2

1997.12.18

FIZIKAMS LIETUVOJE DARBO NETRUKS Tokią temą lapkričio 19 d. Profe­ sorių klube gvildeno gausus būrys Universiteto fizikų, pasikvietusių ko­ legas iš Matematikos ir Gamtos fa­ kultetų, Fizikos, Puslaidininkių fizi­ kos bei Teorinės fizikos ir astronomi­ jos institutų. Ši diskusija pratęsė pa­

našų renginį, vykusį spalio mėnesį, uždarant 32-ąją Lietuvos Nacionali­ nę fizikos konferenciją. Kas paskati­ no fizikus taip dažnai diskutuoti apie fizikos reikalus Lietuvoje? Matyt, pa­ grindinė priežastis - Lietuvos moks­ lų akademijos, Lietuvos mokslo tary­ bos ir Vyriausybės sudarytų komisijų pastangos pratęsti šalies mokslo re­ formas, pradėtas 1990 metais.

Kai kurie mokslininkai mano, kad reformų laivas yra užplaukęs ant sek­ lumos, ir kuo skubiausiai reikia jį tempti į atvirą jūrą. Kiti mano, kad vėjų gerokai aplamdytą laivą pir­ miausiai reikėtų aplopyti ramiame uoste ir atnaujinti jo įrangą. Diskusi­ joje kalbėję profesoriai S. Ašmontas, K. Makariūnas, V. Šugurovas, L. Val­

kūnas, akademikai B. Juodka, A. Pis­ karskas, Z. Rudzikas aptarė įvairias fizikos plėtros problemas, pradedant nuo skurdaus mokslui skirto biudže­ to, valdžios žmonių neišmanymo, ver­ tinant mokslo vaidmenį valstybėje iki pamąstymų apie branduolio fizikos specialistų rengimą Vilniaus univer­ sitete. Fizikai labai puikiai supranta, kad, persakius V. Daujotytės žodžius, mokslo instinktas - tai to paties išli­ kimo instinkto aukštesnioji pakopa.

Nebus plėtojama kultūra ir mokslas tauta sunyks. Todėl keista, kad dar yra naivuolių, klausiančių, ar reikia šian­ dien Lietuvai tiek daug fizikų. Įvyku­ si diskusija atsakė aiškiai: taip, reikia.

Reikia todėl, kad: • fizika - vienas svarbių šalies tarp­ tautinio prestižo komponentų; ge­ riausia diplomatija - mokslo diplo­ matija; • fizika tiesia tiltus į moderniąsias fizines ir informacines technologijas, skatina šalies pramonę ir eksportą; • fizika - tiltas tarp fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų - už­ brėžta aukščiausią mokslo lygmenį ir neleidžia jo smukdyti;

• fizika branduolinės energetikus valstybėje - tai mokslas, užtikrinan­ tis valstybės galias valdyti ir kontro­ liuoti atomines elektrines bei garan­ tuoti jų saugų darbą.

Sunkiau būtų stenografiškai per­ duoti diskusijoje nuskambėjusias mintis. Aišku viena - fizika palengva atsigauna.Tai rodo ir anksčiau nebū­ tas gausus stojančiųjų antplūdis į Fi­ zikos fakultetą - šiais metais studi­ juoti fiziką pradėjo 125 studentai.

Niekas nenuogąstauja ir dėl Univer­ siteto absolventų fizikų ateities. Ku riasi naujos aukštųjų technologijų (la­ zerių, fotonikos, optoelektronikos i mokslo ir gamybos įmonės. Fizikos mokslo institutai planuoja per arti­ miausią dešimtmetį atnaujinti apie pusę personalo.

Lietuvoje parengti fizikai vis didės nę paklausą turi Vakaruose. Ypač no­ riai kviečiami jauni fizikai postdak tarinėms stažuotėms į Europos, Ja ponijos ir JAV universitetus bei mokslo centrus.

Prof. Algis P. PISKARSKAS

SOCRATES programa Lietuvoje Lapkričio 26-30 dienomis Vilniaus

universitete ir Vilniaus Gedimino Technikos Universitete vyko TEMPUS CME-02105-96 projekto “SOCRATES Lietuvoje: pasirengi­ mas ateičiai” antrasis seminaras. Eu­ ropos Sąjungos finansuojama TEM­

PUS programa skirta Centrinės ir Ry­ tų Europos šalių aukštojo mokslo re­ formai. SOCRATES programa ska­ tina Europos Sąjungos valstybių na­ rių bendradarbiavimą visose švietimo

srityse: viduriniojo, aukštojo, profe­ sinio ir tęstinio mokymo. Bendradar­ biauti siūloma įvairiais aspektais: eu­ ropinių standartų diegimo, mobilumo Nukelta į 3 psl.

Pirmos dienos popietinis posėdis VGTU, prorektorius Algirdas Valiulis skaito pranešima V Viliūno ir R. Kupsto nuotr.

1997.12.18

Universitas Vilnensis

3

MOTERŲ STUDIJŲ CENTRAS SURENGĖ RESPUBLIKINĘ KONFERENCIJĄ Lapkričio 21 dieną VU įvyko Mo­ terų studijų centro organizuota res­ publikinė konferencija “Feminizmas, visuomenė, kultūra”. Konferencijos darbas vyko pasiskirsčius į sekcijas, kuriose buvo aptariamas moters vaid­ muo visuomenėje, kultūroje, litera­ tūroje, istorijoje, politikoje, vyrų ir moterų skirtumai, analizuoti teoriniai feminizmo klausimai.

Nemažai dėmesio konferencijos pranešėjos skyrė moters galimybėms šiandieninėje darbo rinkoje. Buvo analizuojama lyties reikšmė darbo skelbimuose, lyties stereotipai sam­

SOCRATES programa Lietuvoje Atkelta iš 2 psl.

skatinimo, kalbų mokymosi, diplomų pripažinimo, informacijos bei patir­ ties keitimosi.

Aktyviai dalyvaudami TEMPUS projektuose, Lietuvos universitetai pasinaudojo tos pačios TEMPUS programos teikiama galimybe ruoš­ tis SOCRATES programoms, į ku­ rias, planuojama, Lietuva galės įsi­ traukti nuo 1999 metų. Šio TEMPUS

projekto, kurį bendrai administruoja Kauno Technologijos ir Švedijos Lun­ do universitetai, tikslas - suteikti Lie­ tuvos aukštosios mokyklos galimybę analizuoti institucijų vadybos ir plėt­ ros įvairovę bei vidinių finansinių sver­ tų reikšmę. Įgyvendinant projekto uždavinius, nuspręsta į dvi dienas trukusį darbo susitikimą pakviesti ne tik tiesioginius programos dalyvius - keturis Lietu­ vos ir tris Europos universitetus, bet ir dešimt oficialių svečių bei penkio­ lika Lietuvos aukštesnįjį mokslą rep­ rezentuojančių koledžų. Platus daly­ vių ratas leido seminare aptarti ne tik darbo klausimus, bet ir inicijuoti kar­ tais nelengvą oficialių tarnybų atsto­ vų ir universitetų pokalbį, o vėliau į diskusijas įtraukti ir aukštesniąsias mokyklas.

dant darbuotojus, požiūris į verslinin­ kes. Faktai kol kas liudija, kad mote­ rys laikomos silpnąja, negabiąja vi­ suomenės dalimi, galinčia atlikti tik ūkio darbus. D. Tureikytė savo pra­ nešime nagrinėjo namų šeimininkių padėtį ir požiūrį į jas. Z. Liubarskienė dalijosi mintimis apie bedarbystės ir skurdo poveikį moters fizinei ir psi­ chinei sveikatai.

Greta šių problemų konferencijo­ je nebuvo pamiršti netipiškos lytinės orientacijos žmonės. Jų poziciją iš­ reiškė “Naglio” žurnalo redaktorius S. Dimbelis, papasakojęs, kaip homo­

Dalykinė uždaro susitikimo dalis vyko Vilniaus Gedimino technikos universitete, o paskui renginys persi­ kėlė į Vilniaus universiteto centrinius rūmus. Seminaro dalyvius Vilniaus universitete pasveikino ir bendradar­ biauti bei konkuruoti pakvietė Tarp­ tautinių ryšių skyriaus vedėjas Algi­ mantas Lipinaitis, vėliau taikliai ap­ taręs ir reziumavęs TEMPUS ir SOCRATES projektų skirtumus. Va­ dovavimą susitikimo darbui perėmęs Kauno technologijos universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vadovas Vaidotas Viliūnas įvardijo dabartinę situaciją ir konkretizavo akademi­ nius, administracinius bei socialinius uždavinius, būtinus išspręsti, norint sėkmingai dalyvauti būsimuose SOC­ RATES projektuose. Paskui sesijos darbui pirmininkavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Pranas Brūzga.

Tarp oficialų kalbėtojų buvo Švieti­ mo ir mokslo ministerijos Užsienio ry­ šių skyriaus vadovė Jurga Strumskienė, Nacionalinės SOCRATES agentū­ ros direktorius Ramūnas Davidonis, Lietuvos LEONARDO koordinacinės tarybos vadovė Gitą Leonavičiūtė, Stu­ dijų kokybės vertinimo centro direk­ toriaus pavaduotoja Birutė Mockienė ir Nacionalinės TEMPUS tarnybos va­ dovas Dainius Jakimavičius.

seksualai kenčia dėl netolerantiško požiūrio į juos.

Didelę konferencijos pranešimų dalį sudarė moters vaidmens litera­ tūroje analizės. Šiuo požiūriu buvo

skaitomi ir lietuvių, ir užsienio auto­ rių kūriniai. Šių metų konferencijos dalyviai atvyko iš Kauno, Šiaulių, Klaipėdos

ir įvairių Vilniaus institucijų, teoriš­ kai ir praktiškai tiriančių moters pro­ blemas.

Romualda STONKUTĖ

Kalbėtojai papasakojo apie savo institucijų darbą bei šiandienos sun­ kumus ir bandė nusakyti ateities per­ spektyvas, kiek tai susiję su naujais Europos Sąjungos projektais.

Iš Kopenhagos universiteto į semi­ narą atvykęs Mokslų fakulteto Užsie­ nio ryšių skyriaus vedėjas Janas An­ dersenas papasakojo apie administ­ racines SOCRATES projektų prielai­ das ir universitetų darbą. Lundo uni­ versitetui atstovavęs tarptautinių rei­ kalų koordinatorius Europai Richar­ das Stenelo pasidalijo savo patirti­ mi ruošiant institucinius kontraktus bei apdorojant informacinius srau­ tus, susijusius su programų realiza­ vimu bei ataskaitų ruošimu. Vokie­ tijos Karlsruhe Universiteto patirti­ mi diegiant europinę kreditų perkė­ limo sistemą dalijosi Tarptautinių rei­ kalų skyriaus viršininko pavaduoto­ jas Achimas Niessenas.

Seminaro atmosfera ir temos kei­ tėsi nuo skausmingų problemų iki konstruktyvesnių diskusijų ieškant pri­ imtinų sprendimų tiek tie, Europos Sąjungos projektųais dirbantiems ad­ ministratoriams, tiek universitetams ir koledžams. Reportažą apie renginį per žinių laidą parodė TV3.

Tarptautinių ryšių skyriaus referentė Aurelija VALEIKIENĖ

Universitas Vilnensis

4

1997.12.18

LIETUVOS UNIVERSITETAI - ŠVEDIJOS STUDENTŲ MUGĖJE Lapkričio mėnesį Švedijoje vyko tradicinė “Studentų mugė 1997”. Ją rengia Švedijos profesinių organizacijų

sąjunga (SACO). Lapkričio 7-8 dienomis mugė vyko Ge­ teborge, lapkričio 11-14 d. - Stokholme. Šiuose rengi­ niuose jau antrus metus dalyvauja ir Baltijos šalių uni­ versitetai. Lietuvai Stokholme ir Geteborge atstovavo dvi aukštosios mokyklos: Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas. Visų trijų Baltijos valstybių at­ stovams susitarus, šįmet buvo nutarta reklamuoti ir kitas savo regiono aukštojo mokslo įstaigas, pristatyti jų buk­ letus. Pirmą kartą mugėje dalyvavo Tartu universitetas.

Abi Lietuvos aukštąsias mokyklas parėmė Švedijos insti­ tutas, SACO bei Švedijos aukštosios mokyklos-partnerės. Šios mugės tikslas - paskatinti Švedijos studentus mo­

kytis užsienyje, įgyti naujos patirties, išmokti kalbų. Kas­ met vis labiau domimasi studijomis užsienyje. Informa­ cija apie mugę skelbiama vietinėje ir studentų spaudoje, mokyklose, “Internete”.

Geteborgo mugė buvo mažesnė. Joje dalyvavo 56 eks­ ponentai iš 12 pasaulio šalių. Organizatoriai teigė, jog buvo 2,5 tūkst. lankytojų.

Stokholme mugė vyko Solentunos parodų centre, prie­ miestyje. Joje dalyvavo 198 eksponentai iš 16 valstybių.

Mugę aplankė apie 24 000 žmonių.

Mugės lankytojus traukė egzotiškiausi Australijos, Naujosios Zelandijos, Havajų Pacific universitetų sten­ dai. Renginyje nedalyvavo nė vienas Rusijos ar kitų NVS šalių universitetas.

Aktualijos

IŠKIRSTAS VU MISKAS Lapkričio mėn. 4-5 dienomis Universiteto teritorijoje Saulėtekio alėjoje netoli Fizikos fakulteto korpuso buvo iškirsta apie 30 pušų, augusių VU priklausančioje terito­ rijoje. Medžius kirto želdinių AB “Vilniaus zunda”. Mi­ nėti darbai buvo atlikti nesuderinus jų su Universitetu.

Tokie veiksmai pažeidžia LR įstatymą Nr. 1-281 “Dėl Vil­ niaus universiteto statuto”.

VU Rektorius kreipėsi į Vilniaus aplinkos apsaugos agentūros viršininką ir Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, prašydamas įvertinti valstybei pa­ darytą žalą. Kreiptasi ir į Vilniaus miesto savivaldybę.

Vilniaus aplinkos apsaugos agentūros viršininkas A. Ivoška surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo ir VU atstovai. Pasitarime konstatuota, kad Miškotvarkos ins­

Lietuvos Universitetų stendas "Studentų mugėje 1997" Autorės nuotr

Studijomis Lietuvoje domėjosi ne tik studentai, bet ir Švedijos institutas, ambasados, studijų užsienyje centrai.

Naudodamiesi proga jie rinko informaciją apie galimybes studijuoti Baltijos šalyse.

Tokios mugės yra paraiška ateičiai, pasirengimas konkuruoti su žymiais pasaulio universitetais, reklamuotis.

Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nijolė BULOTAITĖ

titutas VU priklausantį miškelį neteisėtai priskyrė Vala­ kampių girininkijai. Sanitarinį kirtimą čia atliko AB “Vilniaus zunda”. Bendrovė iš Vilniaus savivaldybės ne­ gavo jokios informacijos dėl miškelio priklausomumo Universitetui. Agentūros tvirtinimu, VU priklausantis miškelis nebuvo tvarkomas.

Iškirtus medžius nebegalima įrodyti, kad tai buvo ne sanitarinis kirtimas ir kad iškirsti žali nuo 12 iki 40 cm skersmens medžiai. Sunku įtikinti ir tuo, kad mosuoti kir­ viu derėtų tik savo teritorijoje, o ne ten, kur labiau nau­ dinga. VU kol kas nesulaukė atsakymo iš prokuratūros ir Vilniaus savivaldybės.

"U. V." inform.

Lapkričio mėn. habilituoto daktaro disertaciją apgynė Eugenija Ulčinaitė (humanitarinių mokslų sritis, literatūrologuos kryptis) - disertacijos tema: “Lietuvos renesanso ir baroko literatūra. Retorinės kultūros ir embleminio mąstymo modeliai”.

Universitas Vilnensis

1997.12.18 SVEIKINAME JUBILIATUS GRUODŽIO MĖNESĮ ŠVENČIANČIUS GARBINGAS SUKAKTIS

50-mečius švenčia: Genė Kinderevičienė (Skaičia­

vimo centro inžinierė), Albinas Kučinskas (Kul­

tūros centro orkestro vadovas).

60-mečius švenčia: Irena Malukienė (Propedeutikos ir slaugos studijų centro inžinierė), Jonas Balsys (Vidaus ligų klinikos docentas), Antanina Birutė Bredelytė (Ro­ manų k. katedros vyr. lektorė),

Magdelena Stanislava Katkevičienė

(Pediatrijos centro vyr. moksl. dar­ buotoja),

5 Anastazija

Valeikienė (Kardio­

logijos klinikos labo­ rantė).

Monika Janulevičienė (KHF

ūkinio komplekso sargė), Vladas Staskonis (Civilinės teisės ir proceso kat. docentas).

LIETUVOS KNYGA PARYŽIUJE Lapkričio 25 dieną Paryžiuje UNESCO aktų salėje buvo atidaryta paroda "Senoji Lietuvos knyga. XVI-XVIII a.”, skirta pirmosios lietuviškos knygos M. Mažvydo Katekizmo - 450-osioms metinėms. Šis garbingas jubiliejus šven­ čiamas ne tik Lietuvoje, jis įrašytas į UNESCO minėtinų datų sąrašą, o ši pa­ roda yra vienas iš numatytų tarptauti­ nių renginių.

Atidarant parodą kalbėjo ambasadorė, Lietuvos Respublikos nuolatinė UNESCO atstovė, UNESCO vykdomosios tarybos narė Ugnė Karvelis, UNESCO Kultūros sektoriaus direktorius Hernanas CrespoToralas ir Vilniaus universiteto rekto­ rius prof. hab. dr. Rolandas Pavilionis.

Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma daugiau kaip penki milijonai leidinių. Iš jų - 180 tūkstančių senųjų XVI-XVIII amžiaus knygų. P. Skorinos, Mamoničių, Vilniaus akademijos, Karcanų, Šv. Dvasios vienuolynų rusų bro­ lijos, bazilijonų, pranciškonų ir pijorų spaustuvėse išleistos knygos supažindi­ na su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys­ tės spaustuvėmis Vilniuje, o dar trys eks­ ponuojamos knygos pristato Lietuvos Brastos, Losko ir Liubčios spaustuves.

Eksponatai supažindina su knygomis lie­ tuvių kalba ir jų tematika (grožine lite­ ratūra ir filologija, retorika, tiksliaisiais mokslais, filosofija, logika, gamtos mokslais, geografija, teise, politikos mokslais, istorija, teologija ir dramatur­ gija). Parodoje eksponuojamos Vilniaus

Parodos lankytojai prie ekspozicijos Autorės nuotr.

knygrišių įrištos karaliaus Žygiman­

to Augusto, Sapiegų, Mikalojaus Pa­ co, Merkelio Giedraičio bibliotekų knygos savo puošnumu nesiskiria nuo Vakarų Europos knygrišių darbų. Iš viso parodoje eksponuojama 129 kny­ gos ir žemėlapiai. Lankytojai turi re­ tą progą pamatyti Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Mindaugo 1253 metų rašto Livonijos pirkliams jo karūna­ vimo proga ir Lietuvos Didžiojo ku­ nigaikščio Gedimino 1323 metų laiš­ ko Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino ir Gotlando piliečiams reprodukcijas. Ne vienas sustojo prie pirmojo originalaus Lietuvos Didžio­ sios Kunigaikštystės žemėlapio, išleis­ to Lietuvos didžiojo maršalkos Mika­ lojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu. Dėmesį patraukia knyga “Tractatus sacerdotalis” (Strassburg, 1503), kurios pabaigoje yra didžiau­ sias šiuo metu žinomas lietuviškas tekstas prieš spaudos atsiradimą.

Parodoje galima pasigėrėti puoš­ niai iliustruotomis ir įrištomis kny­ gomis, kurių daugelis yra bibliog­ rafinės retenybės, Karaliaučiaus miesto vaizdu iš XVI a. G. Bruino atlaso, pasklaidyti pirmą Martyno Mažvydo Katekizmo faksimilinį leidinį, parengtą profesoriaus J. Gerulio ir 1922 metais išleistą Kaune, pavartyti dailininko Petro Repšio sukurtą medalį, skirtą šiam jubiliejui.

Parodos atidaryme dalyvavo per šimtą įvairių šalių ambasadų atsto­ vų, Lietuvos nepamirštantis buvęs Prancūzijos ambasadorius J. de Siurmenas, Paryžiuje gyvenantys lietuviai. Parodos atidarymo metu ir vėliau buvo galima įsigyti trimis kalbomis (lietuvių, anglų ir pran­ cūzų) išleistą katalogą “Senoji Lie­ tuvos knyga. XVI-XVIII a.”

Nijolė ŠULGIENĖ

Universitas Vilnensis

6

1997.12.18

SUSITIKIMAS SU KANDIDATAIS Į PREZIDENTO POSTĄ BUVO PANAŠUS Į KARNAVALĄ Lapkričio 27 dieną VU Saulėtekio rūmų Jungiamojo korpuso auditori­ ja buvo sausakimša. Studentai akty­ viai atsiliepė j Lietuvos Moterų par­ tijos jaunimo grupės kvietimą padis­ kutuoti, kokio prezidento reikia Lietuvai.Tiek studentų ši auditorija ma­ tė tik per diplomų įteikimus.Studentų žodžiais tariant, susitikimo pradžia žadėjo neblogą pasilinksminimą.

Susitikti su reiklia ir neprognozuo­ jama jaunimo dalimi - studentija nepabūgo šeši iš septynių kandidatų į prezidentus. Negalėjęs atvykti Vy­ tautas Landsbergis susitikime (tuo metu jis bendravo su Molėtų rajono rinkėjais) buvo prisimintas aidint švil­ pimams.

V Andriukaičio mintys apie laisvąją rinką iki ašarų prajuokino auditorija

Audringos studentų reakcijos sulaukė ne tik kandidatų kalbos, bet ir mėtomos dovanos R. Neverbicko (“Respublika”) nuotr.

Susitikimą sudarė dvi dalys: rim­ toji ir linksmoji. Rimtojoje dalyje kal­ bėtojai, pasidžiaugę, kad susirinko tiek daug jaunimo, per septynias mi­ nutes išdėstė savo programą.

V.Adamkus sakė, kad nepadės jokie pažadai, reikia sukurti institucijas, kurios rūpintųsi jaunimo problemo­ mis, akcentavo jaunų šeimų ir jauni­ mo aprūpinimo būstu klausimus, ap­ tarė kreditų klausimą. R.Smetona teigė, kad blogio šaknis Lietuvoje yra valdžia, o valdžių valdžia - preziden­

tas. “Jaunimas turi būti naujojo Lie­ tuvos prezidento jėga”. VU rektorius, pakvietęs studentus netikėti jokiais lo­ zungais, paprieštaravo tokiai R.Sme­ tonos minčiai. Jo teigimu, Preziden­ tas pirmiausia turėtų būti protingas, o ne galingas. Studentai privalo va­ dovautis sveiku protu ir išmintimi, įgy­ ta Universitete. Kazys Bobelis savo kalboje akcentavo demokratiją ir tvir­ tino, kad nė vieno Seimo nario neskir­ tų ministru. Jam vieninteliam studen­ tai plojimais neleido baigti savo kal­

bos. VAndriukaitis pareiškė, kad so­ cialdemokratai pasisako už laisvąją rinką ir už valstybės reguliavimą.

Kaip vieną iš tokio reguliavimo pa vyzdžių jis nurodė valstybės užsaky mą universitetams. Jis išdėstė savo teoriją apie dvi kojas Lietuvos poli­ tikoje - kairę ir dešinę. Paklaustas, kas yra tarp tų kojų, VAndriukaitis nesutriko: “Prezidentas”. A.Paulaus kas tvirtino manąs, kad prezidentas neturėtų šokinėti nuo vienos kojos ant kitos, o privalo atstovauti visiems žmonėms. Į pastabą dėl gausios jo re­ klamos, kandidatas atsakė, kad ir ge­ ra prekė turi būti reklamuojama.

“Ar Jus kankina pagirios, kad ge­ riate penktąjį mineralinio vandens buteliuką?”- klausė studentai V.An­ driukaičio. Šis labai nustebo, kad stu­ dentai nežino, jog mineralinis van duo tokiu atveju netinka... Paaiškė­ jo, kad nė vienas iš kandidatų nerū­ ko, o taurelę pakelia visi. Audringais plojimais buvo sutiktas R.Pavilionio “dekretas”, leidžiantis vaikinams ir merginoms bendrabučiuose gyventi kartu.

Liana BINKAUSKIENĖ

1997.12.18

Universitas Vilnensis

7

REKTORIUS R. PAVILIONIS: RINKIMAI YRA DIDELĖ PARAMA UNIVERSITETUI Gruodžio 21 d. rinksime Lietuvos Respublikos prezidentą. “U. V.” nu­ sprendė nelikti nuošalyje, juolab kad vie­ nas kandidatų į šalies vadovo postą - mū­ sų Universiteto rektorius prof. Rolan­ das Pavilionis. Rektorius maloniai suti­ ko atsakyti į jam pateiktus klausimus.

- Viena iš Jūsų rinkiminės programos nuostatų ir tikslų - pradėti tvarkyti Lietu­ vą proto principais. Ar manote, kad tam jau atėjo laikas?Nebijote likti nesuprastas?

- Aš manau, kad toks laikas jau se­ niai atėjęs, bet viskas dažnai priklauso nuo to, kiek yra subrendusi aplinka. Re­ miuosi pavyzdžiais, kurie yra šalia mū­ sų: Estija, kur nuo 1990 m. visas ūkis, mokslas ir kt. buvo kuriami remiantis proto principais. Turiu galvoje situaciją, kai sprendžiant įvairius klausimus pir­ menybė yra teikiama argumentams, o ne partinėms ambicijoms, kai remiamasi ne tik vietine, bet platesne patirtimi, kai da­ romi ryžtingi žingsniai. Lietuvoje ryžtin­ gumo visada trūko. Nenoriu pasakyti, kad viskas, kas daroma ryžtingai, yra ge­ rai. Manau, kad tvarkyti valstybės reika­ lus vadovaujantis protu niekada nevėlu, juo remiantis galima daugiau pasiekti.

- Gyvenime matome, kad daugelis pro­ tingų sprendimų atsimuša į biurokratinius įstatymus. Kaip tokioje situacijoje įrodyti, kad reikia remtis protu, o ne kitokiais ar­ gumentais?

- Aišku, naivu kalbėti, kad pradėjus dirbti prezidentinį darbą kokiais nors įsakymais ar dekretais pakeisi padėtį.

Turės praeiti nemažai laiko, kol atsiras žmonės, kurie imsis sistemingai tvarkyti mūsų reikalus, ir jie tai darys nebūtinai dirbdami Vyriausybėje. Esu tikras, kad tarp žmonių, kurie šiandien angažuoja­ si rimtai partinei veiklai, yra tokių, ku­ rie gali mąstyti.

Būtina sutvarkyti mūsų įstatymų lei­ dybą. Tuomet būtų galima suprasti, ką turime daryti, kokių įstatymų trūksta. Įsivaizduokite žmogų, kuris ateina į ko­ kį nors pastatą ir pastebi, kad prastai vei­ kia elektros sistema. Elektrikas apžiū­ rėjęs sako:”Klausykite, sujaukta visa elektros instaliacija”. Vadinasi, yra vie­ nas kelias - imti įrankius, atsižvelgti į pa-

Rektorius R. Pavilionis džiaugtųsi, jei šviesa nuo Universiteto sklistų Lietuvai.

V Naujiko nuotr.

geidavimus ir tvarkyti. Taip veik­ dami pasiektume daugiau aiškumo.

O jei prie to, ką dabar turime, lip­ dysime ir gerus įstatymus, padėtis nepasikeis. Padėtis nepasikeis, jei vienus pareigūnus keisime kitais.

- Sakyti, kad netikiu, būtų įžūloka. Manau, kad tai, kas buvo iki šiol fiksuota, atspindi visuomenės nuo­ monę. Dar yra laiko, žmonių nuo­ monė gali keistis.Niekada nereikia skubėti daryti išvadų.

-Ar tikite sociologinėmis apklau­ somis?

Nukelta į 8 psl.

Universitas Vilnensis

8 REKTORIUS R. PAVILIONIS: RINKIMAI YRA DIDELĖ PARAMA UNIVERSITETUI Atkelta iš 7 psl.

- Mieste beveik nesimato Jūsų por­ tretų ir plakatų...

- Tai priklauso nuo pinigų ir po­ žiūrio. Gruodžio 3 d. 16 vai. mano pa­ jamos tokios: iš fizinių asmenų gavau 1648 Lt, iš organizacijų - 500 Lt. Po­ litologas T Remeikis iš Amerikos at­ siuntė paramą - 1000 JAV dolerių.

Už programą, kurią spausdino “Lie­ tuvos rytas”, sumokėta 9000 Lt. Ma­ no visi pinigai yra skirti būtiniausioms reikmėms. Plakatams 3000 Lt pasi­ skolinau.

- Kiek kainuos Jūsų rinkiminė kam­ panija?

- Negaliu išleisti daugiau kaip 20 000 Lt. Gal dar atsiras kas parems.

Tuomet išspausdinčiau daugiau buk­ letėlių. Kita vertus, aš manau, kad per didelė reklaminė ataka gali turėti ir neigiamą efektą. Perėmėme prastą amerikietišką stilių, kai norima įtikin­ ti, kad kandidato reikšmė yra propor­ cinga mieste kabančio portreto dy­ džiui. Prezidentas nėra prekė. Ir re- klamuoti jo taip nevertėtų. Prekę juk kažkas suvartoja...

-Ar žinote, kad Universitete yra ren­ kami pinigai Jūsų rinkiminei kampa­ nijai paremti?

- Nesu girdėjęs, kad kas žmones įgaliotų. Jeigu kas nori paaukoti, aš mielai paimčiau. Bet niekada sau ne­ leisčiau prašyti žmonių, kad jie auko­ tų ar kad rinktų pinigus.

- Kokie Jūsų santykiai su verslinin­ kais?

- Pirmieji bukletėliai buvo išleisti kelių verslininkų gera valia. Yra daug žmonių, kuriems verslas ne taip ge­ rai sekasi, ir jie nėra dideli turtuoliai, bet aukoja žmogui, kuriuo pasitiki.

Tokių “banginių”, kurie gali švaistyti šimtus tūkstančių, Lietuvoje yra ne­ daug. Ir jei jau jie renkasi, tai renkasi užtikrintai. Kitaip sakant, tas žmogus, kuriam jie davė pinigų, turės atsily­ ginti. Aš šito niekam negaliu pažadė­ ti. Galiu tik atsilyginti savo dora veik­ la, bet jokiu būdu ne kokiomis nors privilegijomis.

1997.12.18

-Firmą kartą Lie­ tuvoje didelis dėme­ sys skiriamas kandi­ datų išvaizdai. Ar ruošdamasis rinki­ mams pakeitėte gar­ derobą?

- Per parašų rin­ kimo akciją man pradėjo skambinti nepažįstamos mote­ rys ir liepė pasikeisti akinius. Sakė, kad tuomet tikrai už ma­ ne balsuos. Žmona jau seniai man tai siūlė, bet ji gerai ži­ no, kaip aš “mėgstu“ vaikščioti pas okulis­ tus. Skambinusios moterys sakė, kad tik aš ir Juršėnas likome su senoviškais aki­ niais. Tad pakeičiau akinius. Prie naujųjų dar nesu pripratęs, radęs galimybę tuoj pat juos nusiimu ir užsidedu senuosius.

Aukoti pinigų nau­ jiems kostiumams, batams aš negaliu, nemanau, kad tai svarbu. Rinkimai tai svaigulys. Atrodo, kad dabar turi daryti viską, kad tik patiktum žmo­ nėms. .. Bet vieną rytą į tave kreipsis žmonės kaip į Prezidentą. Ir pamaty­ sime, kad žmogus, kruopščiai kūręs savo įvaizdį, yra bejėgis.

- Spaudoje esate sakęs, kad nesiti­ kite būti išrinktas prezidentu. Ar dabar taip pat galvojate?

-Aš dabar negaliu taip sakyti. Ma­ tau žmones, kuriems labai svarbu, kad patekčiau į antrąjį rinkimų turą.

Jie mano, kad turiu šansų. Būčiau ne­ teisus sakydamas, kad man tas pats, kaip baigsis rinkimai, svarbu dalyvau­ ti. Manau, kad reikia stengtis gerai dirbti kiekvieną darbą, o paskui - pa­ žiūrėsime...

-Ar tai nėra būdas atkreipti visuo­ menės dėmesį į Universitetą?

- Mano pareiga - ne tiek atkreipti visuomenės dėmesį į Universitetą (galėčiau pasinaudoti kita tribūna), aš noriu pasakyti ką kita - šiandien

Žmona - ir bendražygė, ir pagalbininke

R.Alauskaitės nuotr.

Universitetas savo kokybe gali prilyg­ ti mūsų partnerių keliamiems euro­ piniams reikalavimams, labai norė­ čiau, kad ir Lietuva tokia būtų. Ki­ taip tariant, šitą kampaniją noriu pa­ naudoti ne tam, kad visi žiburiai bū­ tų atsukti į Universitetą, o tam, kad visa šviesa nuo Universiteto sklistų Lietuvai. Čia vyksta sistemingas dar­ bas, fakultetų susiklausymas, aiškes­ nė Universiteto vadovų ir žmonių, dir­ bančių konkretų darbą, strategija - tai yra labai daug.

- Ar šiandien vykstanti rinkimų kampanija yra švari?

- Ne. Tai akivaizdu. Didžiausios ne­ švaros porcijos jau yra paruoštos ir bus “išmestos” paskutinį dešimtadienį.

- Kokios politinės jėgos Jus remia?

- Plačiausia prasme, mane remia labai daug žmonių, dirbančių įvairio­ se mūsų gyvenimo srityse. Siaurąja, partine, prasme, negaliu pasakyti, kad kokia nors partija yra išreiškusi Nukelta į 13 psl.

1997.12.18

Universitas Vilnensis

9

VU BENDRABUČIŲ NUOSTATAI projektas I. Bendrieji nuostatai 1.1 Vilniaus Universiteto (toliau VU) bendrabučiuose apgyvendinami VU klausytojai, ne Vilniaus miesto gyventojai studijų ir stojimo j VU lai­ kotarpiu, taip pat VU svečiai ir dar­ buotojai.

1.2 Bendrabučiai yra VU nuosa­ vybė. Jie gali būti perduodami kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims pagal sutartį. Tokie bendrabučiai ir toliau naudojami VU klausytojams apgyvendinti ir įmonėms, skirtoms gyventojų poreikiams tenkinti, įren­ gti. Perdavimo sąlygos ir tvarka reg­ lamentuojama konkrečioje sutartyje, kuri turi būti derinama su Studentų Atstovybe (toliau SA). Bendrabučių patalpos neprivatizuojamos.

1.3 Bendrabučiai išlaikomi iš biu­ džetinių lėšų bei lėšų, gaunamų už naudojimąsi jais.

1.4 Vietų skaičių bendrabučiuose fakultetams ir kitiems VU padali­ niams teikia Reikalų valdybos bendrabučių-butų valdyba (toliau BV), atsižvelgdama į fakultetų ir VU pa­ dalinių poreikius. Vietų skirstymo planą tvirtina VU Senatas.

1.5 Už VU bendrabučių ūkinę veiklą ir materialinės bazės plėtimą, gyventojų aptarnavimo gerinimą, bendrabučių smulkų ir kapitalinį re­ montą bei eksploataciją atsakingas BV valdytojas.

1.6 VU bendrabučiuose siekia su­ daryti sąlygas, palankias jų gyvento­ jų studijų bei asmeniniams porei­ kiams tenkinti.

1.7 Asmenys, gyvenantys VU ben­ drabučiuose, privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų norminių aktų ir šių nuostatų.

II. Vietų skyrimas 2.1 Vieta VU bendrabutyje skiria­ ma vieną kartą visiems studijų me­ tams. Ji gali būti keičiama tik gyven­ tojo prašymu ir bendrabučio direk­ toriaus leidimu. Bendrabučio direk­

torius apie gyventojo vietos pakeiti­ mą informuoja BV. 2.2 Studentų šeimai (jei nors vie­ nas šeimos narys yra VU studentas) skiriamas kambarys VU šeimyninia­ me bendrabutyje. Trūkstant vietų šei­ myniniame bendrabutyje, studentų šeimoms pirmenybė suteikiama: 1) jei abu šeimos nariai yra VU studen­ tai, 2) turi vaikų. Jei bent vienas šei­ mos narys yra vilnietis, tai kambarys skiriamas tik esant pakankamam vie­ tų bendrabutyje skaičiui.

2.3 Kambarius studentų šeimyni­ niame bendrabutyje skirsto BV kar­ tu su SA. Prašymai suteikti kambarį šeimyniniame bendrabutyje adresuo­ jami ir įteikiami SA (Universiteto 3).

2.4 Vietas bendrabutyje iki gegu­ žės mėn. 25d. paskirsto bendrabučio direktorius. Vietų paskirstymo sąra­ šus per 5 darbo dienas tvirtina atitin­ kamo fakulteto dekanatas ir pateikia juos BV.

‘ III. Apgyvendinimo bendrabutyje tvarka 3.1 Vietos suteikimas.

3.11 Naujai įstoję į VU studentai prašymą suteikti vietą bendrabutyje iki rugpjūčio mėn. 1 d. įteikia savo fa­ kulteto dekanui.

3.12 VU klausytojai, norintys to­ liau gyventi VU bendrabutyje, iki ge­ gužės mėn. 5 d. įteikia Rektoriaus vardu nustatytos formos prašymą bendrabučio direktoriui. Gyventojų, neįteikusių prašymo, sąrašą bendra­ bučio direktorius iki gegužės mėn. 10 d. privalo pakabinti bendrabučio skelbimų lentoje.

3.13 Šeimos, norinčios gauti kam­ barį šeimyniniame bendrabutyje, Stu­ dentų Atstovybei įteikia: 1) prašymą, adresuotą SA valdy­ bos pirmininkui; 2) pažymą apie studijas iš de' inato; 3) santuokos liudijimo nuorašą; 4) pažymą apie šeimos sudėtį, jei sutuoktiniai turi vaikų; vaikų gimimo liudijimų nuorašus;

5) pažymą apie tėvų gyvenamąją vietą; 6) gydytojo pažymą apie nėštumą.

3.14 Gyventojų prašymu nešeimyninio bendrabučio kambaryje leidžia­ ma gyventi skirtingos lyties pilname­ čiams VU klausytojams, neturintiems vaikų.

3.15 VU svečius apgyvendina BV tam tikslui skirtuose kambariuose.

3.2 Apgyvendinimas.

3.21 Kambario raktą ir kambario pasą išduoda bendrabučio administ­ ratorius arba ūkvedys, VU klausyto­ jui pateikus asmens dokumentą.

3.22 Bendrabučiuose apsigyvenu­ sius asmenis priregistruoja, o išsike­ liant išregistruoja VU pasų skyrius.

Gyventojas gali pasilikti ankstesnę re­ gistraciją.

3.23 Visi bendrabučio gyventojai privalo išklausyti priešgaisrinės ap­ saugos instruktažą ir patvirtinti tai parašu administratoriaus registraci­ jos žurnale. Gyventojų supažindini­ mą su priešgaisrinės apsaugos taisyk­ lėmis organizuoja administratorius.

3.24 VU bendrabučių gyventojai privalo laikyti atsarginį savo kamba­ rio raktą pas administratorių. Tai gy­ ventojo parašu patvirtinama admi­ nistratoriaus registracijos žurnale.

Asmenys, nenorintys palikti admi­ nistratoriui atsarginio rakto, admi­ nistratoriaus registracijos žurnale raš­ tiškai pasižada pagal įstatymus atly­ ginti nuostolius, kilusius dėl to, kad, esant neatidėliotinai skubiam atvejui (trūkus vamzdžiams, kilus gaisrui ir pan.), nebuvo galima įeiti j kambarį.

Tokie asmenys neturi teisės reikšti pretenzijų dėl tokiu atveju sulaužytų spynų ir durų.

3.25 Bendrabučių administrato­ rius, gyventojui pasirašius gyvenamų­ jų patalpų nuomos sutartį su VU, iš­ duoda bendrabučio gyventojo leidi­ mą. Leidime nurodoma: studento vardas, pavardė, fakultetas, kuriame studijuoja, paskirto bendrabučio nu­ meris, kambario numeris ir data, iki Nukelta į 10 psl.

Universitas Vilnensis

10 VU BENDRABUČIŲ

NUOSTATAI projektas Atkelta iš 9 psl.

kurios studentui suteikta teisė gyventi bendrabutyje. Leidime įklijuojama 3x4 dydžio studento nuotrauka.

3.26 Neakivaizdinio skyriaus stu­ dentams, kvalifikacijos kėlimo ir per­ kvalifikavimo padalinių klausyto­ jams, VU svečiams išduodamas lai­ kinas pažymėjimas, leidžiantis apsi­ gyventi bendrabutyje.

3.27 Visas gyventojo kambaryje esantis inventorius , pažymint gedi­ mus ir trūkumus, surašomas ir admi­ nistratoriaus antspaudu patvirtina­ mas kambario pase, kurį turi gyven­ tojas. Tokia pat informacija įrašoma ir inventorizacijos knygoje. Dėl gedi­ mų ir trūkumų, nenurodytų kamba­ rio pase ir inventorizacijos knygoje, vėliau pretenzijos nepriimamos.

3.3 Vietos bendrabutyje nete­ kimas.

3.31 Gyventojas vietos bendra­ butyje netenka: . 1) raštiškai jos atsisakęs; 2) iki nurodytos dienos neįteikęs bendrabučio direktoriui prašymo dėl vietos skyrimo; 3) pašalintas iš bendrabučio; 4) iki nurodytos dienos nesumokė­ jęs mokesčio už vietą bendrabutyje; 5) pabaigęs studijas VU; 6) pašalintas iš VU. 3.32 Atsisakant vietos bendrabu­ tyje, raštiškas pareiškimas įteikiamas bendrabučio direktoriui ar administ­ ratoriui.

3.33 Neįteikęs prašymo iki nuro­ dytos datos, gyventojas netenka tei­ sės į vietą bendrabutyje ir privalo iš­ sikraustyti iki rugsėjo mėn. 1 d. Tuo atveju gyventojui, jo prašymu, vieta bendrabutyje skiriama tik nuo rugsė­ jo mėn. 15 d.

3.34 Už bendrabučių nuostatų ir bendrabučio vidaus taisyklių, taip pat už atitinkamus administracinės teisės pažeidimus bendrabutyje asmuo iš bendrabučio šalinamas Rektoriaus įsakymu. Pašalintas asmuo iš bendra­ bučio privalo išsikelti per 7 dienas.

3.35 Iki nurodytos dienos nesumo­ kėjęs mokesčio už vietą bendrabuty­

je, asmuo iš bendrabučio šalinamas Rektoriaus įsakymu. Nesumokėta su­ ma išieškoma pagal įstatymus.

3.36 Pabaigus studijas VU, vieta BV leidimu gali būti išsaugoma tik iki rugpjūčio mėn.l d. Akademinių atos­ togų vaiko auginimui metu teisė gy­ venti bendrabutyje išsaugoma. Kitais atvejais vieta išsaugoma tik esant pa­ kankamam vietų skaičiui.

3.37 Gyventojas, pašalintas iš VU, kartu pašalinamas iš bendrabučio ir privalo išsikelti per 7 dienas.

3.38 Netekę teisės į vietą bendra­ butyje gyventojai už kambario būklę ir inventorių pagal kambario pasą per 7 dienas privalo atsiskaityti bendra­ bučio administratoriui. Tai patvirtina­ ma administratoriaus įrašu ir ant­ spaudu atsiskaitymo lape. BV teikia Rektoriui neatsiskaičiusius administ­ ratoriui studentus šalinti iš VU. 3.39 Gyventojai, praradę teisę į vietą bendrabutyje ir neišsikeliantys iš jo, iškeldinami teismine tvarka.

3.4 Asmenys, savavališkai ar netei­ sėtai užėmę vietą bendrabutyje, iškel­ dinami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.

1997.12.18 trūkumams, informuoja apie tai ad­ ministraciją, įrašydami trūkumus ati­ tinkamai į specialią elektros, santech­ nikos gedimų ar stalių knygą.

4.32 Atliekant neatidėliotinai sku bų remontą, BV darbuotojai, nesant gyventojų, gali įeiti į jų kambarius tik su administratoriumi ir policija. To­ kiu atveju surašomas aktas. Šiuo at veju administratorius atsakingas už gyventojų turto saugumą. VU pagal įstatymus atlygina gyventojams turė­ tas išlaidas už neatidėliotinai skubų kambario remontą..

4.33 Bendrabučių gyventojai su BV leidimu gali daryti ir reikalingų smulkų remontą. Tokiems atvejam: iš administracijos ir studentų atstovų sudaroma regioninė komisija, kuri įvertina kambario būklę prieš remon­ tą bei remonto išlaidas ir teikia VU kompensuoti gyventojui dalį turėtų remonto išlaidų. Kompensavimo są­ lygas ir tvarką reglamentuoja “Re­ monto išlaidų VU bendrabučių gy­ ventojams kompensavimo taisyklės.”

4.4 Korespondencijos gavimą ir paskirstymą gyventojams užtikrina administratorius.

IV. Bendrabučių ūkis V. Bendrabučių vidaus tvarka 4.1 Kambario inventorius 4.11 Visi kambariai pagal galimy­ bes aprūpinami lovomis, stalais, kė­ dėmis, šiukšliadėžėmis, spintelėmis, patalyne ir kitu inventoriumi BV nu­ statyta tvarka. Kambario inventorius surašomas kambario pase ir invento­ rizacijos knygoje.

4.12 Bendrabučio gyventojai patys tvarkosi kambariuose ir materialiai atsako už inventorių.

4.2 Bendrai naudojamų patalpų švarą ir tvarką prižiūri bendrabučio ūkvedys.

4.3 Kambario remontas 4.31 BV yra atsakinga už kapitali­ nių kambario konstrukcijų, elektros ir santechnikos sistemų ūkinį atitiki­ mą įstatymų reikalaujamoms nor­ moms. Bendrabučio administracija užtikrina kambario dalių komplektiškumą ir aprūpina gyventojus būtinu kambario inventoriumi. Ūkines kam­ bario problemas gyventojai sprendžia su bendrabučio administratoriumi ar­ ba ūkvedžiu. Gyventojai, esant kam­ bario ar kitų bendrabučio patalpų

5.1 Bendrabučio vidaus tvarka rū­ pinasi ir už ją atsakingas bendrabu­ čio direktorius ir aukštų seniūnai.

5.2 Bendrabučio gyventojai pri­ valo: 1) laikytis bendrabučio nuostatų, saugumo technikos, priešgaisrinės apsaugos taisyklių, tinkamai naudo­ tis dujų ir elektros prietaisais, taupy­ ti dujas, elektrą, vandenį ir šilumą, vykdyti BV nutarimus; 2) palaikyti švarą ir tvarką gyvena­ mosiose patalpose ir bendro naudo­ jimo vietose, saugoti visuomeninį tur­ tą; 3) įeidami į bendrabutį pateikti lei­ dimą budėtojui.

5.3 Bendrabučio gyventojams draudžiama: 1) naudoti gyvenamuosius kamba­ rius, poilsio, darbo ir kitas patalpas ne pagal paskirtį; 2) gadinti bendrabučio kambarių ir bendro naudojimo inventorių; Nukelta į 11 psl.

Universitas Vilnensis

1997.12.18

VU BENDRABUČIŲ

NUOSTATAI projektas Atkelta iš 10 psl.

3) taisyti ir pertvarkyti elektros bei santechnikos instaliaciją; 4) nesuderinus su administratoriu­ mi, statyti kapitalinio ir lengvesnio ti­ po pertvaras kambariuose bei kitose bendro naudojimo patalpose; 5) nesuderinus su bendrabučio ūk­ vedžiu, perdirbinėti baldus bei kitą kambario inventorių ar įrengimus; 6) bendrabutyje pardavinėti ir ki­ taip platinti alkoholinius gėrimus, narkotikus ir toksines medžiagas. Rū­ kyti leidžiama tik tam skirtose patal­ pose.

7) laikyti gyvūnus kambariuose ir kitose bendrabučio patalpose; 8) savavališkai persikelti, taip pat pernešti bendrabučio inventorių iš vieno kambario j kitą; 9) triukšmauti po 24.00 valandos; 10) statyti automobilius neleistino­ se ar tam nepritaikytose bendrabu­ čio teritorijos vietose; 5.4 Gyventojai į bendrabutį įlei­ džiami ir išleidžiami visą parą.

5.5 Svečiai 5.51 Svečiai į bendrabutį įleidžia­ mi nuo 6.00 vai. iki 23.00 vai. Jie re­ gistruojami svečių knygoje, kurią tu­ ri budėtojas, o jei budėtojo nėra - ad­ ministratorius. Už svečių elgesį atsa­ ko ir padarytą žalą kompensuoja šei­ mininkas.

5.52 Teisę į nakvynę bendrabutyje tam skirtose patalpose svečiams su­ teikia administratorius. Jei svečias nakvoja pas gyventoją, gyventojas, pasirašydamas svečių knygoje, prisii­ ma atsakomybę už svečio padarytą žalą bendrabučiui.

VI. Bendrabučio valdymo struktūra. Pareigūnai 6.1 Bendrabučio pareigūnai yra: 1) bendrabučio direktorius, 2) aukšto seniūnai, 3) administratorius, 4) ūkvedys.

6.2 Bendrabučio direktorius 6.21 Bendrabučio direktorius yra renkamas visuotinumo, lygybės, sąži­

ningos konkurencijos ir demokratiš­ kumo principais. Rinkimus organi­ zuoja ir bendrabučių direktorius tvir­ tina SA. Direktorių rinkimo tvarką nustato “VU studentų bendrabučių direktorių ir aukštų seniūnų nuo­ statai”.

6.22 Bendrabučio direktorius: 1) užtikrina bendrabučių nuosta­ tų ir bendrabučių vidaus taisyklių lai­ kymąsi, taip pat VU Rektoriaus įsa­ kymų vykdymą; 2) organizuoja ir kontroliuoja bendrabučio aukštų seniūnų darbą; 3) kartu su administratoriumi ins­ pektuoja gyvenamąsias ir kitas patal­ pas, sanitarinius mazgus; 4) skirsto bendrabučio vietas gy­ ventojams, kontroliuoja gyvenamųjų patalpų panaudojimą; 5) prižiūri informacinius stendus, teikia gyventojams su bendrabučiu susijusią informaciją.

6) praneša administracijai ben­ drabučio ūkio dalies trūkumus; 7) atstovauja bendrabučio gyven­ tojus SA; 8) atlieka kitus veiksmus, tiesio­ giai susijusius su direktoriaus parei­ gomis.

Bendrabučio direktorius, kol eina savo pareigas, atleidžiamas nuo mo­ kesčio už vietą bendrabutyje.

Nevykdantis ar netinkamai vyk­ dantis savo pareigas direktorius SA šalinamas iš pareigų. Tokiu atveju SA skiria laikinąjį direktorių ir per du mėnesius surengia neeilinius direk­ toriaus rinkimus.

6.3 Aukštų seniūnai 6.31 Aukštų seniūnus bendrabučio direktoriaus teikimu skiria SA. 6.32 Aukšto seniūno funkcijos: 1) užtikrina bendrabučių nuosta­ tų ir bendrabučio vidaus taisyklių lai­ kymąsi aušte; 2) prižiūri viešąją ir ūkinę tvarką aukšte, praneša administracijai aukš­ to ūkio dalies trūkumus; 3) kartu su bendrabučio direkto­ riumi kontroliuoja aukšto gyvenamų­ jų patalpų panaudojimo teisėtumą; 4) vykdo kitas bendrabučio direk­ toriaus pavestas funkcijas, tiesiogiai susijusias su seniūno pareigomis.

6.33 Aukštų seniūnai, kol eina sa­ vo pareigas, atleidžiami nuo pusės mokesčio už vietą bendrabutyje.

11 6.34 Seniūnai, nevykdantys ar ne­ tinkamai vykdantys savo pareigas, SA šalinami iš pareigų.

6.4 Administratorius 6.41 Bendrabučių administratoriai yra skiriami BV. Administratorius va­ dovauja bendrabučių kompleksą ap­ tarnaujančiam personalui ir yra atsa­ kingas už bendrabučių ūkį.

6.42 Administratoriaus funkcijos: 1) prižiūri bendrabučių komplek­ sų ir atskirų bendrabučių elektros ir santechnines sistemas; 2) prižiūri bendrabučių ūkį, or­ ganizuoja bendrabučių kambarių ir bendro naudojimo patalpų remontą, bendrabučių teritorijos tvarkymą, žai­ dimų aikštelių įrengimą; 3) atlieka kambarių inventoriza­ ciją, fiksuoja kambarių faktinę būklę kambario pase ir inventorizacijos knygoje; 4) veda kambarių ūkinės būklės žurnalą; 5) išduoda leidimus ir raktus nau­ jakuriams; 6) paima raktus ir tikrina asme­ nų, netekusių teisės į vietą bendra­ butyje, kambarių faktinę ūkinę būklę; 6.5 Ūkvedys 6.51 Kiekviename bendrabutyje yra ūkvedys, kurį administratoriaus teikimu skiria BV. Bendrabučio ūk­ vedžiui atitinkamame bendrabutyje suteikiama gyvenamoji vieta.

6.52 Ūkvedžio funkcijos: prižiūri bendrabučio ūkį, organi­ zuoja bendrabučio kambarių ir ben­ dro naudojimo patalpų remontą, ben­ drabučio teritorijos tvarkymą; prižiūri bendrabučio elektros ir santechnikos sistemas; prižiūri švarą ir tvarką bendrabu­ tyje;

VII. Mokestis už bendrabučio nuomą 7.1 Mokesčio nustatymas 7.11 Mokestį už gyvenimą bendra­ butyje pagal faktines bendrabučių są­ naudas nustato BV kartu su SA, tvir­ tina VU Senatas.

7.12 Bendrabučių, perduotų ki­ tiems fiziniams ar juridiniams asme­ nims pagal sutartį, vietų įkainius nuNukelta į 12 psl.

Universitas Vilnensis

12

VU BENDRABUČIŲ NUOSTATAI projektas Atkelta iš 11 psl.

stato tų bendrabučių perėmėjai. Vie­ tos kaina tokiuose bendrabučiuose negali būti didesnė daugiau kaip 20 nuošimčių už vidutinę kainą analogiš­ kuose VU bendrabučiuose.

7.13 Našlaičiams bei turintiems I ar II invalidumo grupę, taip pat so­ cialiai remtinoms šeimoms, pristačius reikiamus dokumentus, BV sprendi­ mu, priimtu kartu su SA, gali būti su­ mažintas mokestis už gyvenimą ben­ drabutyje, arba tokie asmenys gali bū­ ti atleidžiami nuo mokesčio.

7.14 Esant laisvų vietų bendrabu­ tyje, gyventojai, jų prašymu, gali gauti papildomą vietą. Už ją gyventojas pri­ valo sumokėti per 10 dienų nuo pa­ skyrimo dienos.

7.15 Gyventojus apie bendrabučio faktines sąnaudas ir pajamas per ket­ virtį bei nuomos mokesčio ir mokėji­ mo tvarkos pasikeitimus per bendra'bučių direktorius ir administratorių informuoja BV, o bendrabučiuose, administruojamuose pagal sutartis, nuomos teikėjai per savo atstovus.

7.2 Mokesčių už vietą bendrabu­ tyje mokėjimo tvarka 7.21 Už patalpų nuomą ir teikiamas paslaugas bendrabučio gyventojai su­ simoka į VU kasą arba į nurodytą VU sąskaitą banke, BV nustatytą mokestį avansu už ketvirtį per pirmą ketvirčio mėnesį. Papildomos bendrabučių są­ naudos tolygiai paskirstomos gyvento­ jams ir priskaičiuojamos prie mokes­ čio už kitą ketvirtį.

7.22 Asmenims, nesumokėjusiems už bendrabutį iki nurodytos dienos, priskaičiuojami 0,04 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną.

7.23 Nesumokėjus mokesčio iki ketvirčio antro mėnesio pabaigos, vieta bendrabutyje prarandama ir perduodama fakulteto žinion.

7.24 Gyventojas per pirmą ketvir­ čio mėnesį bendrabučių administra­ toriui privalo pristatyti mokėjimo kvi­ tą, kuris iškart turi būti užregistruo­ tas ir grąžintas gyventojui. Neprista-' tęs kvito iki nurodytos dienos gyven­ tojas įspėjamas asmeniškai. Asmuo,

neatsiskaitęs po antro įspėjimo, šali­ namas iš bendrabučio.

7.3 Mokesčio už bendrabutį grą­ žinimas 7.31 Pinigai už nepasibaigusį ap­ mokėtą gyvenimo bendrabutyje ket­ virtį per mėnesį grąžinami VU buhal­ terijoje, pateikus apmokėjimo kvitą, leidimą ir atsiskaitymo lapą.

7.32 Asmenims, laikinai gyvenan­ tiems VU sanatoriniame profilakto­ riume, pristačius apie tai liudijančią pažymą į BV, mokesčio už bendrabu­ tyje negyventą laikotarpį suma išskai­ čiuojama iš mokesčio už kitą ketvirtį.

7.34Gyventojams, pašalintiems iš bendrabučio, pinigai negrąžinami.

VIII. Baigiamosios nuostatos 8.1 VU bendrabučių nuostatai yra privalomi visiems VU bendrabučių gyventojams.

8.2 Bendrabučių administratorius, ūkvedys, direktorius, aukšto seniū­ nas, SA, bendrabučio gyventojai už šių nuostatų nesilaikymą teikia Rek­ toriui skirti bendrabučio gyventojui įspėjimą arba pašalinimą iš bendra­ bučio. Teikimą skirti nuobaudą svars­ to BV su SA. Svarstyme turi teisę da­ lyvauti gyventojas.

8.3 Įspėjimas, šalinimas iš bendra­ bučio skiriami per 10 dienų nuo tei­ kimo.

8.4 Visus neaiškumus dėl kambarių skyrimo ar neskyrimo, taip pat skun­ dus dėl bendrabučių direktorių, aukš­ tų seniūnų savavališko elgesio svarsto SA. Šeimyninio bendrabučio vietų sky­ rimo neaiškumus svarsto BV su SA. 8.5 Bendrabučio gyventojai, aukš­ tų seniūnai, direktorius gali apskųsti SA neteisėtą administratoriaus ar ūk­ vedžio elgesį. Tokiu atveju SA teikia BV skirti administratoriui ar ūkve­ džiui nuobaudą. Nuobaudos skyrimą svarsto BV su SA. 8.6 Klausimus, susijusius su mo­ kesčiu už vietą bendrabutyje ir mo­ kėjimo tvarka, sprendžia BV su SA. 8.7 Už bendrabučio ir jo invento­ riaus gadinimą gyventojai ir kiti as­ menys atsako pagal įstatymus. Šis projektas gruodžio 23 d. bus tvir­ tinamas VU Tarybos posėdyje.

1997.12.18

KAS PRIVERS DIRBTI BENDRABUČIO DIREKTORIŲ Vilniaus universiteto bendra­ bučių gyventojai pagaliau išsirin­ ko bendrabučių direktorius.

VUSA parlamentas patvirtino, kad iki 1998 metų balandžio 1 die­ nos bendrabučių direktorių parei­ gas eis šie gyventojai: Edita Baikštytė - Saulėtekio 31, Valdas Grigaliūnas - Čiurlio­ nio 25, Pranas Šileika - Saulėtekio 41, Audronė Milkinaitė - Saulėte­ kio 37.

Iki 1998 metų balandžio 1 die­ nos direktoriais paskirti: Darius Gricius - Saulėtekio 47, Daimantas Mitka - Saulėte­ kio 51, Aurimas Morkvėnas - Saulėte­ kio 12, Raivydas Augis - Saulėtekio 8, Jonas Mažintas - Didlaukio 59, Gediminas Valantinas - Čiur­ lionio 27.

Bendrabučių direktorių rinki­ mai šiemet vyko dviem turais. Apie pirmąjį turą “U. V.” jau rašė, o ant­ rasis vyko pagal pakeistas taisykles.

Siekiant, kad direktorių rinktų kuo daugiau bendrabučių gyventojų, rinkimų dieną jiems buvo pasiūly­ ta anonimiškai balsuoti. Bendrabu­ čiuose tądien buvo pastatytos balsadėžės, į kurias reikėjo mesti la­ pelius su pasirinkto kandidato pa­ varde. VUSA prezidentas R. Si­ maitis tvirtino, kad tokia direkto­ rių rinkimų sistema yra daug pri­ imtinesnė, nes gyventojai turi pro­ gą susipažinti su kandidatais, iš­ klausyti jų pozicijų ir patys pasirink­ ti. Šitaip išvengiama nuomonės, kad bendrabučio direktoriumi yra paskiriamas “savas”, VUSA palan­ kus žmogus, siekiantis asmeninės naudos.

Nukelta į 15 psl.

1997.12.18

Universitas Vilnensis

13

REKTORIUS R. PAVILIONIS: RINKIMAI YRA DIDELE PARAMA UNIVERSITETUI Atkelta iš 8 psl.

man prielankumą. Galiu pasidžiaug­ ti tik tuo, kad partijos “nekandžioja”

manęs.

- Vadinasi, tikite, kad ir be politi­ nių partijų paramos Lietuvoje galima šį tą pasiekti?

- Esu tuo tikras. Jei tai būtų ne­ įmanoma, kažin, ar būčiau surinkęs beveik 28 000 parašų. Už mane pasi­ rašė abi A. Brazausko dukros, deši­ niųjų pažiūrų žmonės, centristai. To­ lerancija, per daugelį šimtmečių ug­ dyta Universitete, išmoko toleranci­ jos ir politikoje.

-Ar turite politinį šleifą?

- Žinoma. Kiekvienas žmogus, gyvenęs Lietuvoje 50 metų, negali jo neturėti, bet šleifai skiriasi. Buvau TSKP narys, tačiau tai reiškia ne ištikimybę politiniams principams, bet norą keisti sistemą. Mano sėk­ mingi bandymai atsikratyti visuo­ menės mokslų dėstymo taip pat pri­ klauso tam šleifui. Dalyvauti LDDP veikloje aš nemačiau jokių perspek­ tyvų.

- Jūs nepriklausote jokiai partijai.

A r nematotepartijos, kurioje galėtumė­ te save realizuoti, ar Jums to nereikia?

- Dabar man to nereikia. Partija varžo žmogų, verčia jį laikytis tam tik­ rų nuostatų. Man tai nėra priimtina, nes dažniausiai partijos gina tam tik­ rų visuomenės sluoksnių interesus. Aš neįsivaizduoju savęs, atstovaujančio vienai žmonių kategorijai.

- Lietuvoje dar nėra pirmosios po­ ros tradicijų. Gyva nuostata, kad žmo­ na turi būti vyro šešėlyje. Tad aktyvus kandidatų žmonų dalyvavimas gali ne tiek padėti, kiek pakenkti. Jūsų žmona yra ir bendražygė, ir pagalbininkė...

- Mano žmona - pirmiausia lais­ vas žmogus. Aš ją vertinu kaip asme­ nybę. Namuose ant jos pečių guli visi buities rūpesčiai. Ji viską dirba: eina Į parduotuves, dažniau (mano gėdai) už mane išneša šiukšles, gamina val­ gį, skalbia ir t.t. Ji rūpinasi ne tik ma­ nim, vaikais ir anūkais. Virtuvė ir bui­ tis - tikrai ne jos pašaukimas, bet ji

tai daro sukandusi dantis, nes nėra kam daugiau to padaryti.

duoną. Daugelio rimtų pasaulio uni­ versitetų studentai dirba.

- Grįžtate namo. Valgyti nepadary­ ta, šaldytuvas tuščias ...

-Ar studijų mokestis nėra per dide­ lis? Ar nėra grėsmės, kad Universite­ tas taps turtuolių mokykla?

- Niekada taip nebūna.

- O jeigu būtų?

- Na, tada reikėtų susėsti ir rimtai pasikalbėti. Bjaurūs tie vyrai...Bet kokiu atveju pirmiau kaltintų žmoną nei save.

- Tad pultumėte kalbėtis, o ne ga­ minti valgį sau ir žmonai?

- Matyt, turiu “sugadinto” vyro po­ žymių. Kiekvienas vyras yra gaidžiukas ir nori būti svarbesnis už moterį. Ne­ galiu ir aš to paslėpti. Visaip bandau tai įveikti, bet ne visuomet pavyksta.

Jei ryte pamatau neišlygintus marški­ nius, klausiu, kur mano marškiniai.

Manęs ji niekad neklausia, kur jos daiktai. Tai, žinoma, yra senos, bjau­ rios tradicijos. Jas reikia laužyti. To ir linkėčiau jaunoms šeimoms.

- Kokių dar blogybių turite?

- Aš galvoju, kad vyrai, siekiantys mokslo, turi universalią blogybę - jie įsivaizduoja, kad laisvas nuo mokslų laikas turi būti paaukotas jiems. Mo­ terys sutinka su tuo, kad vyras yra svarbesnis. Aš habilituoto daktaro di­ sertaciją apgyniau būdamas 37 me­ tų, žmona tik dabar ją baigia. Pir­ miausia man reikėjo sėdėti bibliote­ kose, o jai - rūpintis namais. Dabar, kai jau nereikia siekti mokslinio var­ do, tampu liberalesnis...

- Ką vaikai galvoja apie Jūsų norą tapti prezidentu?

- Ne, nemanau. Yra grėsmė ta prasme, kad kartais vaikai neįstengia mokėti už studijas. Bet dažnai tai su­ siję su faktu, kad jie nepakankamai gerai studijuoja. Yra tokių, kurie su­ renka gerus balus, bet niekaip negali įsisprausti tarp tų, kurie nemoka. Kol nebus rimtos kreditavimo sistemos, tol ši problema išliks ir vis aštrės. Ži­ nios tampa brangia preke, nes tech­ ninė bazė turi būti nuolat atnauji­ nama.

- Kaip suderinate kandidato į pre­ zidentus ir rektoriaus darbą?

- Kaip matote, dirbu vakare, dau­ gybę popierių turiu parsinešti į na­ mus. Keliuosi 6 valandą, išbėgu į miš­ ką, apie 40 minučių sportuoju, dar na­ mie šiek tiek dirbu. Darbo diena bai­ giasi naktį apie 1 vai. Vis dėlto rinki­ minis darbas, kurį dabar dirbu, yra di­ delė parama Universitetui. Tuo esu tikras. Mano idėjos susijusios su žmo­ nių, visuomenės lavinimu, mokslu.

Tik tai išves Lietuvą į priekį. Tarny­ binę padėtį aš panaudoju tam, kad Universitetui būtų geriau, kad visuo­ menė geriau suprastų, kas yra Uni­ versitetas ir kaip jis gali tarnauti Lie­ tuvai. Šiuo požiūriu, manau, mano veikla yra labai prasminga, ir negaila jai skirti tiek laiko.

- Jei taptumėte prezidentu, ką siū­ lytumėte į savo vietą?

- Tai spręstų Universiteto ben­ druomenė. Be to, už trijų metų bai­ giasi mano kadencija. Stebiu 3-4 žmones. Man labai svarbu, kas ateis po manęs.

- Jie iš pradžių nepritarė. Sakė, ką tu čia, tėvai, sugalvojai, neik į tą poli­ tiką, tave iš karto purvais apmėtys.

Esi rektorius - ramiai sau gyvenk, knygas rašyk. Kita vertus, negi turi su­ stoti, kai tau 40-50 metų: šlepetės, te­ levizorius, gera knyga... Nuobodu.

Norisi pajusti, kad esi gyvas žmogus, o ne lėlė, kuri sukasi tol, kol veikia me­ chanizmas.

- Kokia bus Jūsų pirmoji diena po rinkimų?

- Koks Jūsų požiūris į dirbantį stu­ dentą?

- Dėkojame Jums už pokalbį ir lin­ kime sėkmės.

- Normalus. Dirbantis studentas ži­ no studijų kainą ir būdų užsidirbti sau

Kalbėjosi Liana BINKAUSKIENĖ

- Pamiegoti nebus laiko. Reikės ruoštis Tarybos posėdžiui, kuris vyks gruodžio 23 dieną. Toks gyvenimo tempas ir daro gyvenimą įdomų.

Universitas Vilnensis

14

1997.12.18

KOMUNIKACIJOS FAKULTETE ĮKURTAS INTEGRUOTAS INFORMACIJOS CENTRAS Lapkričio 19 dieną Komunikacijos fakultete atidarytas Integruotas in­ formacijos centras (IIC). Tai naujas Komunikacijos fakulteto padalinys, įkurtas pagal tarptautinį TEMPUS projektą “Informacijos menedžmen­ to programa Lietuvai”. Pagrindinė IIC paskirtis - informacinis ir tech­ nologinis Komunikacijos fakulteto studijų, mokslo ir administravimo procesų aprūpinimas. Kaip atidary­ me sakė šio centro direktorė Giedrė Kojelytė, IIC, įgyvendindamas pa­ grindinį tikslą - gerinti studijų, moks­ lo bei administravimo procesų koky­ bę fakultete, integruoja turimus fa­ kulteto resursus bei užtikrina jų nau­ dojimą. IIC teikia fakulteto studen­ tams galimybę taikyti savo žinias praktikoje, kuria ir įgyvendina fakul­ teto ryšių su visuomene programas, koordinuoja fakulteto informacijos masyvo sukūrimą, informuoja fakul­ teto dėstytojus.

IIC veiklos efektyvumą užtikrina prie-centro įrengta moderni kompiu­ terių klasė (7 personaliniai kompiu­ teriai, 7 internetinės kameros, 7 gar­ siakalbių komplektai, 7 mikrofonai, 2 magnetooptinių diskų įrenginiai, skirti didelės apimties informacijai saugoti, Midi muzikinė klaviatūra, *EXLIBRIJ<.W<EXIIBRIU»

Integruotos informacijos centre kol kas daugiau dirba dėstytojai ir magistrantai S.Platūkio nuotr.

naujos kartos projektorius, skaitme­ ninis fotoaparatas, videokamera, ske­ neris, spalvotas spausdintuvas, kopi­ javimo aparatas, įrenginys, skirtas įra­ šyti CD).

IIC yra sukaupta ir TEMPUS bib­ liotekėlė. Fondo knygos įsigytos iš dviejų TEMPUS projektų (Informa­ cijos menedžmento programa Lietu­

vai ir Tarptautinės komunikacijos programa Lietuvai) lėšų. Čia yra kny­

gų kultūrinės komunikacijos, tarptau­ tinės komunikacijos, masinės komu­ nikacijos, informacijos vadybos infor­ macinių technologijų, viešųjų ryšių, informacijos politikos temomis.

"U.V." inform.

AR PAVYKS PAKEISTI TRAUKINIO KRYPTĮ

Daugiau kaip prieš dešimt me­ tų prasidėję bib­ liotekų kompiuterizavimo darbai šiandien nedžiugina nei bibliotekinin­ kų, nei skaitytojų. Savo nuomonę šiuo klausimu išdėstė VU bibliotekos di­ rektorė Birutė Butkevičienė.

- Vilniaus universiteto biblioteka buvo pradėta kompiuterizuoti dar 1986 metais. Universiteto skaičiavi­ mo centro programuotojas Evaldas Krasauskas per kelerius metus per-

prato bibliotekos struktūrą, darbo procesus. Jis su dar keliais Skaičiavi­ mo centro darbuotojais per septyne­ rius darbo metus sukūrė komplekta­ vimo ir katalogavimo posistemes.

Nuo 1993 metų VU biblioteka turi elektroninį katalogą, matomą ir “In­ ternete”. Deja, Evaldas Krasauskas ir daugelis kitų gerų specialistų iš Skaičiavimo centro išėjo ir pasirinko geriau mokamą darbą. Bibliotekos kompiuterizavimo darbai sulėtėjo. Iš­ kilo klausimas - ką toliau daryti?

Skaudulys

Prieš kelerius metus Lietuvoje įkurtas mokslinių bibliotekų susivie­ nijimas. Jo pagrindinis tikslas - bib­ liotekų kompiuterizavimas. Susivie­ nijimą sudaro šešiolika didžiųjų Lie­ tuvos bibliotekų. Įsižiebė viltis, kad reikalai pajudės. Labai gaila, kad jie pajudėjo ne mums norima kryptimi.

Kelių aukštųjų mokyklų bibliotekos pabandė kurti savo programinę įran­ gą, kitos ją įsigijo labdaros keliu, toNukelta į 15 psl.

1997.12.18

Universitas Vilnensis

KAS PRIVERS DIRBTI BENDRABUČIO DIREKTORIŲ Atkelta iš 12 psl.

Kol kas nėra tradicijos rengti priešrinkiminę agi­ taciją, formuluoti siūly­ mus, koncepcijas, arti­ miau susipažinti su savo “rinkėjais”. Vis dėlto, R. Simaičio manymu, at­ eityje priešrinkiminės “kovos” turėtų būti skati­ namos. Jos padėtų geriau pažinti kandidatus, pasi­ domėti jų galimybėmis, gyvenimo bū­ du ir išvengti šiemetinių kandidatų pokštų. Kaip laikraščiui “Universitas Vilnensis” pranešė VUSA viceprezi­ dentas A. Indriulionis, Gamtos fakul­ teto bendrabutyje vienas iš kandida­ tų, patekusių į antrąjį rinkimų turą, lemtingojo balsavimo išvakarėse taip “šventė” savo busimąją pergalę, kad aukšto seniūnui ir kaimynams teko atkakliai jį raminti. Kitą dieną VUSA gavo skundą, pasirašytą kan­ didato kaimynų ir fakulteto dekano bei prodekano. Rinkimų baigtis po šių įvykių, žinoma, tapo aiški. Į Gam­ tos fakulteto bendrabučio direkto­ riaus vietą pretendavo devyni asme­ nys. VUSA viceprezidentas tik spė­ liojo, kodėl šis postas tapo toks pa­ trauklus. Galbūt vieniems parūpo valdžios, nors ir nedidelės, skonis, kiti galėjo susidomėti galimybe nemoka­ mai gyventi vienviečiame kambaryje.

Vis dėlto VUSA ragina bendrabučio gyventojus pasidomėti, kam patiki saugoti bendrabučio tvarką.

VUSA yra sudaryta komisija, tik­ rinanti bendrabučių tvarką ir direk­ torių darbą. “Deja, komisijos nariai, nuvykę į bendrabutį, gali pamatyti tik išoriškai pastebimus dalykus. Jie daž­ niausiai susiję su ūkio klausimais išdaužtas langas ar išlaužta spyna.

Tuo turi pasirūpinti žmonės, kurių rankose yra pinigai. Bendrabučio di­ rektoriaus žinioje yra “viešoji” tvar­ ka, kurios komisija per kelias vizito valandas tikrai nepatikrins”, - mano VUSA prezidentas. Jo tvirtinimu, pa­ tys gyventojai turi rūpintis, kad direk­

15

AR PAVYKS PAKEISTI TRAUKINIO KRYPTĮ

torius atliktų savo darbą.

Būtina paskatinti jį domė­ tis tuo, kas vyksta bendra­ butyje, ypač naktį. Apie vi­ sas negeroves taip pat pir­ miausia reikėtų pranešti asmeniui, kurį gyventojai patys išsirinko. Na, o jei šis nevykdo savo pareigų, de­ rėtų kreiptis į VUSA ir kel­ ti nepasitikėjimo klausimą.

“Mes, dirbdami centri­ niuose rūmuose, tikrai ne­ spėsime patikrinti, kaip sekasi direk­ toriams”, - teigia R. Simaitis. Įspūdis, kad gyventojai skatinami skųstis, VUSA prezidento manymu, yra klaidingas. “Tai ne skundas, o rei­ kalavimas atlikti jam patikėtas parei­ gas, už kurias direktorius gauna ne­ mažų nuolaidų. O direktorius turėtų žinoti, kad jei jau jomis naudojasi, turi ir dirbti. Kitaip bus perrinktas”, - tvir­ tina R. Simaitis. Deja, bendrabučių gyventojai kol kas yra labai pasyvūs ir nelinkę domėtis direktorių darbu. Į visas negeroves ir akivaizdžius pa­ žeidimus dažniausiai numojama ran­ ka ir nekreipiama dėmesio tol, kol tai neatsisuka prieš pačius gyventojus.

“Kad ir praėjusių mokslo metų ne­ legalių gyventojų pavyzdys. Juk visi matė, kas gyvena bendrabučiuose, ži­ nojo, kas yra nelegalai, ir žinojo, kad VU studentams tvirtinama, jog ben­ drabučiuose nėra vietų. Kodėl visi, ir pirmiausia tie, kurie ten gyveno, ty­ lėjo?” - klausia VUSA prezidentas.

Jo, manymu, ir šiandien bendrabu­ čiuose yra daug negerovių, kurios gy­ ventojams virtusios kasdienybe, bet dėl vangumo ar abejingumo niekam apie jas nepranešama ir nereikalau­ jama patikrinti. “Viskas yra gyvento­ jų rankose: VUSA gali ginti studen­ tų teises ir kreiptis į VU vadovybę tik tada, kai žino realias problemas”, sako R. Simaitis ir ragina bendrabu­ čių gyventojus aktyviau pasidomėti jais rūpintis turinčių žmonių veikla.

Savo teises studentai turėtų apsiginti.

kryptimi... Na; o mūsų kaimynai latviai ir estai jau spėjo nusipirkti patikimą ir plačiai naudojamą pro­ graminę įrangą, nors prieš tai ir jie bandė kurti savas programas. Jei šiandien kas nors paskaičiuotų, kiek per dešimt metų išleista pini­ gų bandant kompiuterizuoti bib­ liotekas, akivaizdu, kad už tuos pi­ nigus seniai galima buvo nupirkti moderniausią programinę įrangą.

Deja, sunku tai įrodyti... Vienin­ telė viltis šiandien - Rektorių kon­ ferencijos sprendimas, kurio lau­ kia visos Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų bibliotekos.

Romualda STONKUTĖ

Liana B1NKAUSKIENĖ

Atkelta iš 14 psl.

dėl visų aukštųjų mokyklų biblio­ tekų vadovai suprato, kad reikia pirkti vienodą, seniai pasaulyje naudojamą sistemą. Susivieniji­ mas paskelbė konkursą, tačiau vie­ no balso persvara buvo nutarta bibliotekų programinę įrangą kur­ ti Lietuvoje.

1997 metais Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekos įkūrė asociaciją (jos pirmininke išrinkta B. Butkevičienė - red. past.) ma­ nydamos, kad reikia vienyti jėgas ir bandyti kreiptis į Rektorių kon­ ferenciją. Šių metų lapkričio 21

dieną įvyko Rektorių konferenci­ jos posėdis. Čia man buvo suteik­ ta galimybė išdėstyti visų aukštų­ jų mokyklų kompiuterizavimo darbų sunkumus. Kas, jei ne aukš­ tosios mokyklos biblioteka, turė­ tų būti moderniausia ir šiuolaikiš­ kiausia? Juk čia vyksta studijos, su­ kauptas intelektualinis potencia­ las. Be investicijų, žinoma, to pa­ daryti negalima. Šiuo metu traukinys eina kita

Universitas Vilnensis

16

1997.12.18

Festivaliai, šventės

FESTIVALIS "HERCULES" VIENINTELĖ LIETUVOJE STUDENTIŠKŲ TEATRŲ SCENA Lapkričio 27-30 d.d. Vilniaus universiteto Kiemo teatre vyko Tarptautinis studentų teatrų festivalis “Hercules ’97'. Tai tradicinisfestivalis, kurio pavadinimas mena 1570 m. Vilniaus kolegijos (nuo 1579 m. - Universitetas) Didžiajame kiemi suvaidintą pirmą Lietuvoje spektaklį - S. Tucci’o “Hercules”.

Šiemet vykusio festivalio organiza­ toriai jau trečią kartą mėgino suburti kiek galima daugiau studentiškų Lie­ tuvos ir užsienio trupių. Jos paskuti­ niu tapo gana retu reiškiniu. Į festiva­ lį buvo pakviesti Klaipėdos universi­ teto menų fakulteto režisūros kated­ ros studentai su E.Savickio režisuotu spektakliu pagal Moljero “Tartiufą”, Vilniaus universiteto Germanistų te­ atras, parodęs spektaklį “Mefistofelis prieš Faustą” (rež. R.Venckus), teat­ ro studija “Ąžuolas” su spektakliu “Kelionė” (rež. S.Mieliauskaitė). Šis teatras taip pat prisidėjo rengiant

festivalį. Jos pakvietė savo kolegas iš Grenoblio, su kuriais juos sieja sena draugystė. Kiemo teatras pristatė net keturis spektaklius: režisierės G.Zemaitienės “Bobos”, teatro meno va­ dovės M.Misiūnaitės režisuotas spek­ taklis “Iš Kiaulių gatvės gyvenimo” ir kaip tik festivaliui skirtos “Dviejų es­ kizų” (rež. M.Misiūnaitė) bei studijos antro kurso studentų judesio impro­ vizacijų pagal P.Glasso muziką (choregrafė .Z.Dulinskienė) premjeros.

Džiugu, kad prieš ketverius metus festivalis “Hercules”, tapęs vieninte­

le Lietuvoje studentiškų teatrų sce­ na, šiemet sulaukė idėjos tęsėjų ir Kaune. Vaidinančius studentus be­ veik tuo pat metu sukvietė “Univer­ sitetų teatrų dienos”. Atsirandantis dėmesys studentų teatrui, rėmėjai, padedantys įgyvendinti panašius pro­ jektus, galėtų būti impulsas atgaivin­ ti dar ne visiškai užmirštas universi­ tetinio teatro tradicijas, o akademi­ niam jaunimui - dalintis idėjomis bei įžvalgomis teatro kalba.

Valdas JASKŪNAS

GERMANISTAI NYKSTANTI DRUGELIŲ RŪŠIS? Universitete bene kiekvienas žino Teisininkų, Fizikų, Ekonomistų die­ nas. Tačiau turbūt dar nedaug kas gir­ dėjo apie Germanistų dieną, juo la­ biau jog ji neturi analogų Filologijos fakultete - juk nėra nei anglistų, nei rasistų dienų. Kuo ypatinga ši specia­ lybė ir ją studijuojantieji, parodė lap­ kričio 21 dieną Universitete įvykusi germanistų šventė.

Paprastai studentiška šventė įsi­ vaizduojama kaip didelis sambrūzdis su eisenomis, šūkiais, diskotekomis iki ryto ir alaus bei kitų gėrimų upe­ liais. Germanistai šiemet įrodė, kad gali būti ir kitaip. Jie nepamiršo, kad studentai yra akademinės Universi­

teto bendruomenės dalis - šventė bu­ vo pradėta konferencija apie alaus mokslą. Kaip žinia, alus yra senas ger­ manų tautų (ir, be abejo, germanis­ tų) mėgiamas gėrimas. Būtent apie jį ir buvo skaitomi pranešimai. Kon­ ferenciją pradėjo Vokiečių filologijos katedros vedėjas doc. S.Lapinskas sparnuota fraze “Ein Student ohne Bier ist ein Tier” (studentas be alaus gyvulys). Pranešėjų nebuvo daug porą pranešimų skaitė magistrantas Sigitas Asanauskas, supažindinęs klausytojus su Vokietijos ir Lietuvos alaus istorija bei nagrinėjęs alaus ir kitų stipriųjų gėrimų įtaką meninei kūrybai, Visuotinės literatūros kated­

ros dėstytoja Jadvyga Bajarūnienė, konferencijoje pristatyta kaip Kry­ žiuočių ordino sesė Jadvyga fon Bayern, gilinosi į lyginamosios alotyros (Vergleichende Biervvissenschaft) problemas. Po pranešimų buvo su­ rengta nedidelė viktorina, kurioje nu­ statyta, kad germanistas greičiausiai yra drugelių rūšis, vėliau buvo varžo­ masi eilėraščio apie alų konkurse, o dar vėliau ilgokai seilę riję klausyto­ jai galėjo atgaivinti gomurius naujai degustuojamomis alaus rūšimis “Tekorių nazaliniu”, “Lapinskų šne­ kiuoju”, “Bajarūnų simboliniu” (šis Nukelta į 17 psl.

1997.12.18

GERMANISTAI NYKSTANTI DRUGELIŲ RŪŠIS? Atkelta iš 16 psl.

butelys buvo tuščias), “Petravičių romiuoju” ar “Vaišnorų sinchro­ niniu” (manau, šių pavadinimų potekstė turėjusiems reikalų su Vokiečių kalbos katedra ar germa­ nistų draugams turėtų būti aiški).

Atsigavę po pirmojo vokiečių nebylaus siaubo filmo “Nosferatu” ir kiek pailsėję germanistai vėl rinkosi į Universitetą matuotis šar­ vų ir rengtis Gedimino pilies štur­ mui bei Lietuvos krikštui. Tems­ tant vokiškus šūkius skanduojanti ir Pilies gatvės praeivius šiurpinan­ ti kryžeivių minia patraukė Gedi­ mino pilies link. Pilį paimti nebu­ vo sunku, nes jos niekas ir negy­ nė. Čia kryžeiviai ir Ordino sese­ rys (o jų buvo dauguma) suklau­ pė priesaikai ir buvo palaiminti pa­ ties popiežiaus. Iš čia ir prasidėjo naujasis Kryžiaus žygis. Pirmuoju naujakrikščiu tapo Pilies gatvės pradžioje stovinti pagonė pelėda (Raštinės reikmenų parduotuvės iškaba), vėliau - gatvės prekijai ir pakeliui pasitaikusios užeigos bei ' restoranai (kai kurie jų, norėda­ mi išvengti šturmo, bandė išsipirk­ ti vyno ar šampano buteliais).

Rimtesnio pasipriešinimo susi­ laukta tik iš restorano “Trys drau­ gai”, kurio administratorė bandė pareikalauti iš kryžeivių asmens dokumentų.

Sugrįžus į Universitetą buvo su­ rengti riterių (kovota dėl merginų) bei minezingerių turnyrai. Čia ger­ manistų kursai parodė savo pro­ gramas. Daugiausiai ovacijų su­ laukė nedidukė vienos dėstytojos anūkė (matyt, busimoji germanis­ tė), narsiai padeklamavusi vokiš­ ką eilėraštį. Vakaras buvo užbaig­ tas germanistų priesaika. Ja, be ki­ ta ko, buvo įsipareigota, kad ši Germanistų diena nebus paskuti­ nė - belieka blizginti šarvus ir ga­ ląsti kalavijus...

Indrė KLIMKAITĖ

Universitas Vilnensis

17

TRECIOSIOSE KALNŲ TURIZMO TECHNIKOS VARŽYBOSE VU

KOMANDA-KETVIRTA Šių metų lapkričio 16 d. VU Kūno kultūros centro sporto salėje įvyko trečiosios kalnų turizmo technikos varžybos VU taurei laimėti. Jas or­ ganizavo ir žiemą nenurimstantis VU Žygeivių klubas. Šiemet varžybos su­ silaukė nemažai alpinistų dėmesio jose dalyvavo po septynias A grupės ir jaunių komandas bei šešios B gru­ pės komandos iš Vilniaus, Lentvario, Šiaulių, Kauno, Alytaus, Trakų ir sve­ čių komanda iš Latvijos. Varžyboms teisėjavo Kūno kultūros centro dės­ tytojas G. Zavackis.

Jaunių komandų grupėje pareng­ tą trasą greičiausiai įveikė ir ma­ žiausiai baudos taškų surinko Šiau­ lių jaunimo turizmo centro (JTC) trečioji komanda, antrąją vietą užė­ mė pirmoji lentvariečių komanda, trečiojoje liko antroji Šiaulių JTC ko­ manda.

B grupėje stipriausi buvo kaunie­ čiai - “SONEX-PLUOŠTO” koman­ da greičiausiai įveikė trasą ir gavo tik vieną baudos tašką. Antrąją vietą užėmusi Kauno technologijos univer­ siteto “Ąžuolo” komanda gavo net 14 baudos taškų. Trečiojoje vietoje liko Šiaulių JTC pirmoji komanda.

Sudėtingiausia rungtis teko A gru­ pėje rungtyniaujantiems alpinistams, tarp kurių buvo ir VU studentų. Su­

maniausi čia buvo Šiaulių alpinistų klubo “Naujas rūbas” sportininkai; jie gavo tik 5 baudos taškus ir užėmė pirmąją vietą. Trasą greičiau įveikė Latvijos alpinistai, tačiau jie gavo daugiau baudos taškų ir liko antro­ joje vietoje. Trečioji vieta teko ko­ mandai “Lavina-1”.

Vilniaus universiteto sportininkai šiemet sudarė tik vieną komandą, rungtyniavusią A grupėje. Komanda į prizininkes neiškopė, liko ketvirto­ joje vietoje.

Nugalėtojai buvo apdovanoti alpi­ nistams reikalingais prizais - karabi­ nais ir kompasais. Be to, iki kitų me­ tų jiems teks garbė saugoti pereina­ mąją VU taurę.

"U.V." inform.

DĖMESIO - KONKURSAS! Lietuvos tautinio jaunimo organizacija “Jaunoji karta” kviečia dalyvauti organizacijos šūkio-devizo ir vėliavos sukūrimo konkurse.

Reikalavimai devizui: • jaunatviškumas; • tautiškumas; • veržlumas.

Savo pasiūlymus siųskite adresu: LTJO “Jaunoji karta”, Gedimino pr. 22(II-as kiemas) 2600 Vilnius. Įdomiausių pasiūlymų autoriai bus apdo­ vanoti audiokasetėmis.

Universitas Vilnensis

18

1997.12.18

Studentai užsienyje

STREIKUOJA VOKIETIJOS STUDENTAI Lapkričio viduryje Vokietijoje pradėjo streikuoti studentai, reikalaudami skirti daugiau lėšų aukštosioms mokykloms ir pagerinti studijų sąlygas. Gysene prasidėjęs streikas netrukus apėmė Vysbadeną, Frankfurtą prie Maino, Marburgų, Diuseldorfą, Berlyną, Maincą, Frankfurtą prie Oderio, Hanoverį, ir kitus miestus. Iš 335 Vokietijos aukštųjų mokyklų streikuoja daugiau nei šimtas. Streikuojantys studentai traukia miestų gatvėmis, stabdo eismą, blokuoja ištisus kvartalus.

Regis, jiems pavyks atkreipti vyriausybės dėmesį į savo problemas. Štai kaip viskas klostėsi Goethe’s universitete Frank­ furte prie Maino.

Lapkričio 13 d. įvykusiame susirin­ universitetui skiriamos lėšos sumažėjo kime balsų dauguma studentai nu­ 30 procentų, o studentų skaičius išaugo sprendė streikuoti. Į Studentų atstovy­ 13 procentų. Auditorijos perpildytos, bės raginimą atsiliepė daugiau nei 4000 bibliotekų lentynos ištuštėjusios, nes kny­ studentų. Kadangi pirmajam mitingui gų visiems norintiems neužtenka, o nau­ pasirinktoje auditorijoje dalyviai netil­ jų pirkti nėra už ką. po, teko perkelti renginį į aikštę prie­ Susirinkime studentų protestą ir rei-. šais universiteto valgyklą. kalavimus palaikė ir Goethe’s universi­ Studentų atstovybės pirmininkas Pe­ teto viceprezidentė profesorė dr. Helga teris Kochas kritikavo katastrofišką Deppe. Ji paragino studentus konstruk­ daugelio studijų krypčių padėtį. tyviai organizuoti streiką. Sprendimų, “Auditorijos perpildytos”, - skundėsi kaip pagerinti studijų kokybę, studentai P.Kochas. Neretai tenka užsiėmimus at­ turėtų ieškoti drauge su dėstytojais. Ša­ šaukti. Universitetai kenčia ir dėl lėšų lies politikus profesorė paragino orga­ trūkumo. “Kai išnyksta studentų kura­ nizuoti studijas ir mokslinius tyrimus ne toriaus pareigos ir nebėra už ką pirkti vien tik pagal ekonominio šalies pajė­ naujų knygų bibliotekoms, laikas sukil­ gumo kriterijus. ti”, - karingai kalbėjo P.Kochas. Atsto­ Streiko reikalavimams pritarė dauge­ vybės pirmininkas metė keletą akme­ lio fakultetų atstovai. Teisės krypties stu­ nukų ir į Universiteto vadovybės dar­ dentų vardu kalbėjęs Florianas Gobelis žą. Jo nuomone, aukštosios mokyklos reikalavo vyriausybės “teisiško atsakymo biudžeto paskirstymas esąs chaotiškas apie nepakeliamą studentų padėtį”. ir nepaklūsta jokiai koncepcijai. Šalies Mitingo pabaigoje studentai patrau­ ir Heseno žemės vadovams P.Kochas kė per miesto centrą iki Viešosios bib­ prikišo, kad šie paskirsto pinigus netei­ liotekos. Čia simboliškai pasiskolinda­ singai . mi vieną knygą jie protestavo prieš var­ Goethe’s universiteto prezidentas ganą universiteto bibliotekos būklę. profesorius dr. Werneris Meissneris tei­ Lapkričio 18 d. vykusiame antraja­ gė, kad per pastaruosius trejus metus me susirinkime pasisakė atskirų studi­

jų krypčių atstovai. Studentų atstovy­ bės pirmininkas P. Kochas visiems plo­ jant įvardijo tris “oficialius” streiko rei­ kalavimus. Pirmiausia studentai reika­ lauja Heseno žemės valdžios įkurti ypa­ tingąjį aukštųjų mokyklų fondą, kuria­ me būtų ne mažiau kaip 30 milijonu markių (apie 69 mln. Lt). Valstybė ir žemės valdžia turi atsakyti už tai, kad švietimas būtų pakankamai finansuo­ jamas. Tai reiškia, kad mokslui turi bū­ ti skirta daugiau lėšų. Mokesčiai už eg­ zaminus, studijas ir kt. neturi būti pa­ didinti. Antrasis reikalavimas - demok­ ratiškai pertvarkyti aukštąsias mokyk­ las, suteikiant joms daugiau autonomi­ jos. Aukštosios mokyklos autonomija reiškia, kad sprendimai apie jos struk­ tūros arba studijų tvarkos pakeitimus turi būti priimami ten, kur jie ir bus tai­ komi - tai yra pačiame universitete.

Trečiasis studentų reikalavimas - su­ kurti pajėgias atstovybes. Atstovybės gali būti pajėgios tik tada, kai jų neri­ boja aukštosios mokyklos politika.

Pagal "UniReport" (J.W.Goethe -Universitat Frankfurt am Main) 1997 lapkričio 26 d. Nr. 30 parengė Indrė KLIMKAITĖ

SUOMIŲ DĖSTYTOJAMS PATIKO MUSŲ STUDENTŲ TEMPERAMENTAS Rugsėjį lankiausi trijuose Suomijos universitetuose - Helsinkio, Savonnlinos ir Yveskylos. Tai buvo puiki proga palyginti Suomijos ir Lietuvos akade­ minį gyvenimą, susipažinti su suomių anglistikos publikacijomis bei užmegzti ryšius su mūsų kolegomis šioje svetin­ goje Šiaurės šalyje. Kai kuriais savo įspūdžiais bei pasvarstymais norėčiau pasidalyti su mūsų universiteto akade­

mine bendruomene, vildamasi, jog suo­ mių patirtis gali būti pritaikyta ir mūsų universitete.

Helsinkio universiteto anglų kalbos katedroje, įkurtoje prieš 160 m., viena pagrindinių disciplinų tebėra kalbos is­ torija. Katedra yra sudariusi senosios bei viduriniosios anglų kalbos, anglų kalbos dialektų bei senosios Amerikos anglų kalbos tekstynus, kuriais naudotis (arba

net ir nusipirkti) gali ir kitų šalių šios sri­ ties mokslininkai. Manyčiau, jog tai per­ spektyvi kryptis: tokiu būdu diachroni­ nės studijos tampa daug patrauklesnės nūdienos studentams. Reikia tikėtis, jog ir mūsų lituanistai (turintys, beje, daug skurdesnę materialinę bazę) netrukus galės pasigirti panašiais laimėjimais.

Nukelta į 19 psl.

1997.12.18

Universitas Vilnensis

19

SUOMIŲ DĖSTYTOJAMS PATIKO MUSŲ STUDENTŲ TEMPERAMENTAS Atkelta iš 18 psl.

Helsinkio universitete yra Renwalo institutas, kuriame visų fakultetų stu­ dentai gali lankyti įvairių lygių šalityros paskaitas. Malonu, kad greta JAV, Anglijos, Airijos, Vokietijos bei Rusi­ jos kultūros ir civilizacijos studentai turi progą susipažinti ir su Baltijos šalių si­ tuacija. Gaila tik, kad rekomenduotų knygų sąraše nėra nė vienos Lietuvos istorikų publikacijos (informacijos trū­ kumas ar vertimų į anglų kalbą stoka?).

Galima prognozuoti, jog intensyvėjant Lietuvos ryšiams su pasauliu šalityros studijos bus vis svarbesnės. Jeigu ka­ da nors kursai, šiuo metu dėstomi ati­ tinkamose katedrose, bus sujungti (ne­ seniai Filologijos fakultete buvo įkurta Vertimo katedra, kurioje dėstomas ver­ timas j ir iš anglų, vokiečių, rusų, pran­ cūzų ir t.t.), tada šį kursą galėtų pasirinkti ne vien svetimakalbiai, bet ir istorikai, medikai ar fizikai, kuriems tos žinios taip pat gali būti labai svarbios.

Beje, Suomijoje, kaip ir daugelyje ki­ tų šalių, greta pirmosios specialybės (major) galima pasirinkti vieną ar ke­ lias antrąsias specialybes (minor). Ant­ roji specialybė, kuri gali būti šalityros studijos arba užsienio kalba, yra pažy­ mima ir diplome; studentai, įgiję ant­ rąją specialybę - anglų kalbą, turi teisę dirbti žemesnėse vidurinės mokyklos klasėse. Šiuo metu mūsų fakultete kaip tik šiuo klausimu ir diskutuojama.

Solidžią poziciją Helsinkio univer­ sitete užima Lietuvių kalbos ir kultū­ ros kursas, dėstomas jau bene 10 me­ tų. Doc. R. Venskutė pirmoji pristatė Suomijos auditorijai lietuvių kalbos ir kultūros kursą. Smagu buvo sutikti energingąją Lituanistinių studijų ka­ tedros doc. M. Ramonienę, kuri suge­ ba sudominti lituanistika nemažai suo­ mių studentų.

Savonnlinos Vertimo studijų kated­ roje jau nebe pirmi metai mokosi mū­ sų studentai. Rūpėjo susipažinti su jų gyvenimo sąlygomis ir pasižiūrėti, kaip lietuviai atrodo kitame kontekste. Suo­ mių dėstytojai negailėjo pagyrimų mū­ sų studentų žinioms ir darbštumui; tei­ giama savybė, pasirodo, gali būti ir lie­ tuviškas temperamentas - musu stu­ dentai yra aktyvesni ir dažnai diskusi­ jose būna pirmieji.

Mūsų studentai gali tik pasvajoti apie suomiškus bendrabučius, kuriuo­

se veikia dušai, dega lempos, yra atski­ ros virtuvės, niekas nieko nevagia, o gretimo kambario draugas yra tylus ir nepretenzingas kaimynas. Ir stipendi­ jos pakanka ne 3, o 30 dienų. Šis vizitas buvo puiki proga paban­ dyti pažvelgti į akademinį gyvenimą iš kitos barikadų pusės, t.y. studentų aki­ mis. Suomių studentai turi stiprias stu­ dentų sąjungas, kurios gina jų teises. Ne­ žinau, kokias funkcijas atlieka mūsų stu­ dentų sąjunga (girdėjau, kad ten galima nusipirkti tarptautinį studento bilietą), tačiau neprisimenu, jog ji būtų ryžtingai kovojusi už studentų teises. “Lietuvos ry­ te” skaičiau straipsnį apie tai, kaip pa­ vojinga studentams, o ypač studentėms, vakarais grįžti į Saulėtekio bendrabučius.

Išeitis yra - tereikia tik keliomis stotelė­ mis prailginti troleibusų maršrutą. Jei­ gu po šiuo straipsniu būtų nevienos stu­ dentės, o visos studentų sąjungos para­ šai, jis turėtų daugiau svorio. Artėjant prezidento rinkimams, į studentų pro­ blemas turėtų būti kreipiama nemaža dėmesio, juk jų balsai labai svarūs. Įstojęs į Suomijos universitetą, stu­ dentas gauna knygelę su įvairiausia in­ formacija - pradedant pigiausia ir po­ puliariausia valgykla ar banko darbo valandomis ir baigiant smulkia instruk­ cija apie studijų procesą bei egzaminus.

Be to, universitetuose dirba studentų patarėjai, į kuriuos kreipiamasi iškilus psichologinėms, finansinėms, buiti­ nėms ir kt. problemoms. Deja, tokios pareigybės mūsų universitete nėra, ir šią funkciją tik iš dalies gali atlikti Fi­ lologijos fakultete atgaivinama kurato­ riaus institucija.

O problemų mūsų studentai turi daug. Trūksta sistemingai raštu išdės­ tytos informacijos. Dažnai studentai nusižengia ne iš blogos valios, o iš ne­ žinojimo. Iš kur gali žinoti pirmakur­ sis, jog, nepranešęs dekanatui apie pa­ keistą pasirenkamąjį kursą, jis rizikuo­ ja būti išmestas iš universiteto. Jeigu studentams nebeleidžiama laikyti eg­ zamino su kitų grupių studentais, apie tai turi būti laiku pranešama.

Nebe pirmą kartą susiduriu ir su akademinio kalendoriaus skirtumais.

Suomijoje, kaip ir daugelyje kitų Eu­ ropos bei JAV universitetų, semestras trunka 14 savaičių, taigi jis tęsiasi nuo rugsėjo 8 (10) iki gruodžio 12 d., ir nuo sausio 16 d. iki balandžio pabaigos. Žie­

mos sesijos egzaminai laikomi ir prieš gruodžio 12 d., ir sausio mėn. Be to, dar yra savaitė Velykų atostogų bei ke­ lios valstybinės šventės.

Sunku suvokti, kodėl po tokio kar­ dinalaus studijų restruktūrizavimo mū­ sų universitete laikomasi senojo sovie­ tinio studijų kalendoriaus. Iš ilgametės praktikos žinau, kad, semestrui trun­ kant 16 savaičių, paskutinės 2 savaitės nebeproduktyvios, nes dėstytojai ir stu­ dentai jau būna pavargę. Kadangi ne­ turime normalių Kalėdų ir Velykų atos­ togų, sudarome daug nepatogumų už­ sieniečiams dėstytojams ir studentams, kuriems sunku prisitaikyti prie mūsų kalendoriaus. Stažuodamasi Galway universitete Airijoje, pakliuvau į keblią situaciją: ten Velykų atostogos trunka 2 ar 3 savaites, o mes kaip tik tuo metu ir atvažiavome. Visa laimė, kad veikė skaityklos. Jeigu mes savo akademinį kalendorių priderintume prie Europos universitetų, tai padėtų išvengti nerei­ kalingų komplikacijų.

Ir dar kelios smulkmenos - prie kiekvienos katedros kabo lenta su dės­ tytojų nuotraukomis. Anksčiau ma­ niau, jog tai labai patogu studentams, ypač pirmakursiams, kurie tokiu būdu gali susipažinti su visais katedros dės­ tytojais. Helsinkyje įsitikinau, kad tai nemažiau naudinga ir svečiams - pa­ mačius nuotrauką, man buvo nesunku surasti reikiamą žmogų.

Helsinkio universiteto sienas puošia šio amžiaus pradžios dėstytojų nuotrau­ kos bei istorinių dokumentų kopijos.

Neabejoju, kad ir mūsų archyvuose esa­ ma nemaža nuotraukų ar istorinių do­ kumentų, primenančių garbingą Vil­ niaus universiteto praeitį.

Stebiuosi, kad ligi šiol neišleistas nė vienas atvirukas su mūsų universitete laikomų inkunabulų tituliniais pusla­ piais (manau, kad Wulfilos biblijos at­ virukas yra nemažas pajamų šaltinis Uppsalos universitetui).

Naudodamasi proga, norėčiau padė­ koti Tarptautinių ryšių skyriaus darbuo­ tojai p. Raimondai Markevičienei, ku­ ri jau treti metai kuruoja studijas Sa­ vonnlinos universitete. Dėkinga jai esu ir už manojo vizito organizavimą.

Anglų filologijos katedros vedėja doc. Laima Erika KATKUVIENĖ

Universitas Vilnensis

20

1997.12.18

STUDENTAI VYRIAUSYBĖS DĖMESIO LAUKĖ PORĄ METŲ Atkelta iš 1 psl.

jų ir žinybų kabinetuose spręsti so cialines problemas, tikėjo aukštų valstybės pareigūnų VIZIJOMIS ir PAŽADAIS.

mo Jaunimo reikalų komisijos vardu LR Seimo narys A.Kunčinas įregist­ ravo svarstymui Seime. Šis projektas Nenorėdama taikstytis su tokia buvo priimtinas studentijai ir aukš­ netoliaregiška politika ir nevykdo­ tosioms mokyklom' mais pažadais, Lietuvos Studentų Są­ Minėto įstatymo pakeitimo svars­ junga ėmėsi organizuoti didelę akci­ tymas buvo įtrauktas ir į 1997 m. LR ją. Vienas iš pagrindinių jos tikslų bu Seimo pavasario sesijos darbų pro­ vo gražinti realias transporto lengva­ gramą. Deja, svarstymas neįvyko. tas studentams.

Po 1997 m. rinkimų į LR Seimą Jau gruodžio 8 dieną (pirmadienį) Lietuvos Studentų Sąjunga vėl krei­ Kauno Technikos universitete vykusia­ pėsi j LR Seimo Jaunimo reikalų ko­ įstatymą ir numatyti reikiamas jam me susitikime su pretendentu į Lietu­ misiją dėl minimo įstatymo pataisų įgyvendinti lėšas Lietuvos Respubli­ vos prezidentus Vytautu Landsbergiu svarstymo. 1997 m. LR Seimo III (ru­ kos 1998 m. valstybės biudžete. Tą studentai atvirai ir nedviprasmiškai dens) sesijos darbų programoje įre­ pačią dieną LR Seime vyko ir Jauni­ kreipėsi į Seimo pirmininką, reikalau­ gistruotas LR Vyriausybės, atstovau­ mo iniciatyvos diena (čia buvo prista­ jamos Susisiekimo ministro A.Zva- tomi 1997 m. jaunimo organizacijų dami realiai įvykdyti visus pažadus.

Gruodžio 9-ąją, antrąją akcijos liausko, šio įstatymo pakeitimo ir pa­ vykdyti projektai). Čia susitikęs su dieną, Lietuvos aukštųjų mokyklų pildymo projektas. Įstatymo projek­ jaunimo orgnizacijų atstovais LR Sei­ studentai nuolat siuntė faksogramas, to svarstymas buvo numatytas š. m. mo pirmininkas V. Landsbergis VIE­ kuriose reikalaujama transporto rugsėjo mėnesį. Ir šį projektas nebuvo ŠAI PATVIRTINO, kad šis studentų lengvatų studentams, LR Seimo pir­ svarstytas. keliamas reikalavimas bus svarsto­ LR Seime svarstant 1998 m. vals­ mas iki LR valstybės biudžeto patvir­ mininkui, jo pavaduotojams, kance­ tybės biudžeto projektą nebuvo nu­ tinimo Seime. Tačiau 1997 m. gruo­ liarijai, Seimo frakcijoms, su jaunimo matyta lėšų kompensuoti studentams džio 5 d. Lietuvos Studentų Sąjungai reikalais susijusiems komitetams bei važiavimo keleiviniu transportu leng­ atsiunčiamas LR Seimo Jaunimo rei­ komisijoms. Į šią akciją reaguota labai greitai: vatų. Todėl Lietuvos Studentų Sąjun­ kalų komisijos atsakymas, kuriame ga 1997 m. lapkričio 11d. dar kartą teigiama, kad „... svarstymas buvo nu­ 17 vai. Seime šis klausimas buvo kreipėsi į LR Seimo pirmininką, Sei­ matytas 1997 m. gruodžio 2 d., tačiau apsvarstytas. Po pusvalandį trukusios mo Jaunimo reikalų komisiją, Seimo du pagrindiniai komitetai: Biudžeto diskusijos buvo nutarta lengvatas stu­ Biudžeto ir finansų komitetą, Seimo ir finansų bei Švietimo, mokslo ir kul­ dentams gražinti.

Socialinių reikalų ir darbo komitetą, tūros pateikė vieną kitai prieštarau­ Taigi jau nuo 1998 metų sausio 1 Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros jančias išvadas; todėl šis klausimas dienos visi Lietuvos aukštųjų mokyk­ komitetą ir Seimo Ekonomikos fakul­ buvo išbrauktas iš darbotvarkės ir lų dieninio skyriaus studentai, patei­ tetą, prašydama skubos tvarka svars­ grąžintas Vyriausybei”. kę galiojančius studento pažymėji­ tyti įstatymo “Dėl važiavimo keleivi­ Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, mus, geležinkeliu galės važiuoti niu transportu kai kurių kategorijų reikėtų konstatuoti, kad Lietuvos stu­ sumokėję pusę biliete nurodytos kai­ pareigūnų, tarnautojų bei kitų asme­ dentija daugiau nei du metus nesi­ nos. Iki Naujųjų metų, pagal specia­ nų važiavimo keleiviniu tarnsportu iš­ naudojo transporto lengvatomis to­ lų transporto ministro A. Žvaliausko laidų kompensavimo tvarkos” 5,6, 7 dėl, kad stengėsi civilizuotai, “ne gat­ įsaką, visi studentai gali naudotis straipsnių pakeitimo ir papildymo vėje ar aikštėje”, o Seimo, ministeri­ šventine nuolaida važiuodami Lietu­ vos geležinkelio traukiniais.

Važiavimo tarpmiestiniais autobu­ Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, sais išlaidos bus kompensuojamos VU Centriniai rūmai, I aukštas, 16 kab. per aukštąsias mokyklas.

Tel. 61 35 46. EI. p.: vilnensis@vu.lt Taigi, sveikiname visus studentus, Tiražas 2500 egz. 2,5 spaudos lanko. SL 321. sulaukus išsvajotųjų transporto leng­ Užs. Nr. 434. vatų, bei linkime, kad ir kiti mums svarbūs klausimai būtų taip pat sėk­ Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. mingai sprendžiami.

Spausdino VU spaustuvė.

Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ Lietuvos Studentų Sąjunga