Universitas Vilnensis, 2004 m. gruodžio mėn. Nr. 10 (1656)

hinc itur ad, astra

universitas

,VNIV&> •1579-^X $ S Š 4?

vilnensis 2004 m. gruodžio mėn.

N r. 10 (1656)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Vilniaus universitetui šv. Kristoforo statulėlė

http://www.vilnensis.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

5Piaėję/ metai Vilniaus/ universitetui kovo/ ypaiinyai 4

reikšmin­

gi — seniausia/ c3&ietuaoje/ puoselėjanti akademines/ tradicijas ir atitinkanti/ europinius/ standartus/ aukštoji mokykla/ pažymėjo/

yarkingų/ 625- erių/ metų/ sukaktį/. <~llniversitetas/ didžiuojasi

gausiu/ šaunių/ studentų/, profesionalių/ dėstytojų/ ir adminisira/-

Gruodžio 17 dieną 19 vai.

Vilniaus rotušėje mūsų Universitetui bus iškilmingai įteikta šv. Kristoforo statulėlė. Šis apdovanoji­

lorių/ dūriu/ — jy atsidavimas/ ir darias yra/ didžiausias/ ‘'Uni­ versiteto/ turtas/. Sveikinu/ ''Vilniaus universiteto/ dendruomeng/ šventų/ Kalėdų/ ir 'Vlaujųjų/ metų/ proga. Skinkiu/ '’f/ums,

mielieji, džiugių/ ir šviesių/ švenčių/! V/egul išsipildo/ ^ūsų/

mas Vilniaus universitetui skirtas už nuopelnus kuriant Vilniaus įvaizdį.

svajonės/, telydi sėkmė/ ir laimė Jus ir Jūsų/ artimuosius/.

B/ ek/t/O/vbu/s akad. Benediktas/ Juodka r

Šiame numeryje:

z

Pagerbtas prof. Č. Kudabos atminimas

>

Gruodžio 10 dieną VU Mažojoje auloje buvo pristatytas lei­ dinys „Vilniaus universitetas fotografijose“. Tai unikalus įvairaus žanro nespalvotų fotografijų albumas, kuriame at­ siskleidžia VU istorija nuo XIX a. antrosios pusės iki šių die­ nų. Leidinio idėjos autorius - VU Senato pirmininkas prof.Vygintas Bronius Pšibilskis, idėjos įgyvendinimą parė­ mė rektorius Benediktas Juodka, sudarytojai prof. Alfredas Bumblauskas ir Stanislovas Žvirgždas. Renginyje dėkota visiems, prisidėjusiems rengiant šį albumą. Renginyje, be VU akademinės bendruomenės ir prisidėjusių prie šio leidi­ nio žmonių, dalyvavo ir Lenkijos Respublikos ambasado­ rius Lietuvos Respublikoje Jerzy Bahr bei Lenkų instituto di­ rektorė dr. Matgorzata Kasner. Tai vienas paskutinių rengi­ nių, skirtų jubiliejiniams Universiteto metams.

Tarptautiniai ekspertai akreditavo teisės studijų programas Skaitykite p. 4

Lietuvoje studijuo­ jantys užsieniečiai dalijosi patirtimi

Leidinyje atiduota pagarba se­ nosioms fotografijoms, kurių ar­ chyvuose aptikta labai nedaug.

Seniausi publikuojami vaizdai 1866 m. iš Vilniaus universiteto astronomijos observatorijos dary­ tos Saulės nuotraukos. Greta jų didelę istorinę vertę turintys XX a. pradžios Universiteto rūmų, bib­ liotekos, Senienų muziejaus, kie­ melių vaizdai, pastatų fragmentai.

Antrasis skirsnis - 1918-1939 metai, Stepono Batoro universite­ tas. Užfiksuoti svarbiausi to meto įvykiai - Universiteto 350-osios metinės, taip pat paskutinė Ste­ pono Batoro universiteto darbo diena diena 1939 gruodžio 15ąją. Šias nuotraukas paįvairina

Skaitykite p. 5

Fakultetų dekanų žvilgsnis Į praėjusius ir ateinančius metus Skaitykite p. 8-9 \______________

Jubiliejinius VU metus vainikavo unikalus leidinys ir filmuota dokumentika

J

studentų gyvenimo vaizdai.

Kilus Antrajam pasauliniam karui, Universitetas įžengia į su­ krėtimų laikotarpį. Vos tapęs lie­

tuvišku, 1940 m. Vilniaus univer­ sitetas sovietizuojamas, 1941 m.

- nacifikuojamas, o 1943 m. ko­ vą visai uždaromas (itin iškalbin­ ga nuotrauka su vokišku užrašu „geschlossen“ ant Centrinių rū­ mų durų).

Stalinizmo laikus primena ne tik sovietinių rinkimų ir demonst­ racijų nuotraukos, bet ir garbių profesorių - Levo Karsavino, Juo­ zo Balčikonio, Vinco MykolaičioPutino, Tado Ivanausko ir kt. por­ tretai. Itin iškalbingai sovietinį Universiteto istorijos etapą iliust­ ruoja nuotraukos, kuriose - atvi­ rais sunkvežimiais studentai ve­ žami į kolchozus bei statybos būrius, užfiksuoti studentų šven­ čių, imatrikuliacijos momentai, KGB delegacijos; didžiosios 400ųjų metinių iškilmės. Nenutiku­ sią laisvos minties sklaidą Uni-

Albumo „Vilniaus universitetas fotografijose“ pristatyme dalyvavo garbus svečiai iš Lenkijos, VU bendruomenė, leidinio rengėjai. V. Naujiko nuotr. versitete liudija akimirkos iš prof. J. Greimo, prof. M. Gimbutie­ nės vizitų, VU garbės daktarų, pro­ fesūros portretai. Užfiksuoti ir me­ no kūrinių, kuriais didžiuojamės dar ir šiandien, gimimo momentai.

Nuo 1988 m. prasideda dabar­ tinis VU gyvenimo tarpsnis, susi­ jęs su Nepriklausomybės atgavi­ mu ir Sąjūdžio veikla. Užfiksuotas

Nukelta į p. 6

universitas

GIRDZIJAUSKAITĖ, Miunsterio BALTIKUM fondo stipendijų administratorė Lapkričio 25 d. vienuolikai socia­ liai remtinų Vilniaus universiteto stu­ dentų buvo įteiktos Miunsterio BALTIKUM fondo 450 eurų vienkar­ tinės socialinės išmokos. Studentus šiai paramai gauti išrinko Matemati­ kos ir informatikos, Fizikos, Filologi­ jos, Medicinos, Teisės, Istorijos, Eko­ nomikos, Chemijos, Kauno humanitarinis, Filosofijos fakultetai bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.

2004 gruodis

vilnensis

2

Miunsterio BALTIKUM fondas parėmė VU studentus Lėšas studentų paramai Univer­ siteto 425-erių metų jubiliejaus pro­ ga iš savo asmeninių santaupų sky­ rė Miunsterio BALTIKUM fondo steigėja ir pirmininkė, VU garbės daktarė prof. Maria VVasna, tuo dar kartą parodydama savo išskirtinį dė­ mesį ir simpatiją Vilniaus universi­ tetui. „Vilniaus universitete studijuojan­ tis jaunimas gali tvirtai tikėti: Miunsteryje jie turi draugų, kuriais gali pa­ sitikėti", -sako profesorė M. VVasna.

Praėjusiais metais pažymėjęs savo veiklos dešimtmetį, Miunsterio

BALTIKUM fondas gali pasidžiaugti premijomis ir stipendijomis apdova­ nojęs daugiau nei 100 VU studentų.

2004 m. Miunsterio BALTIKUM fon­ das skyrė mėnesines 100 eurų sti­ pendijas net aštuoniems negalią tu­ rintiems, socialiai remtiniems ir ypač gerai besimokantiems Filologijos, Fi­ losofijos, Komunikacijos, Istorijos fakultetų studentams, o rugsėjo mėn. vienuolikai VU socialinių ir humani­ tarinių mokslų krypties magistrantų ir doktorantų buvo įteiktos premijos už geriausius magistro ir daktaro darbus.

Pagerbtas profesoriaus Česlovo Kudabos atminimas Gruodžio 7 d. šviesus ir iškilmingas renginys VU Gamtos mokslų fakultete vainikavo iškilaus mokslininko geografo, kultūrininko bei valstybininko prof. Česlovo Kudabos 70-ųjų gimimo metinių paminėjimui skirtų renginių ciklą. Jie šiemet vyko visoje Lietuvoje - pradedant LR Seimu, kuria­ me suformuota jubiliejinė komisija inicijavo, rėmė bei orga­ nizavo daugumą renginių, baigiant mokyklomis, kur mo­ kytojų ir mokinių iniciatyva buvo rengiami prisiminimų va­ karai, įvairūs konkursai bei parodos.

TSPMI atidaryta Pekino kompiuterių laboratorija Gruodžio 9 dieną VU Tarptautinių santykių ir politikos moks­ lų institute atidaryta Pekino kompiuterių laboratorija. Vardinei auditorijai Kinijos Liaudies Respublikos ambasada Lietuvo­ je padovanojo kompiuterinę ir programinę įrangą, televizo­ rių, DVD grotuvą, DVD plokštelių (filmų) kolekciją apie Kinijos kultūrą, istoriją, tarptautinius ryšius. VU TSPMI biblioteką pa­ pildė knygos anglų ir kinų kalbomis.

Pekino kompiuterių laboratorijos atidaryme dalyvavo Ki­ nijos LR ambasadorius Lietuvoje Chęn Yuming, VU TSPMI direktorius prof. Raimundas Lopata, Švietimo ir mokslo mi­ nisterijos sekretorius Saulius Vengris, Mokslo reikalų pro­ rektorius prof. Juozas Vaitkus, Užsienio reikalų ministerijos atstovai.

Vardų suteikimo auditorijoms tradiciją VU TSPMI pradė­ jo 2002 metais persikėlus į naujas patalpas Vilniaus sena­ miestyje. Šiuo metu VU TSPMI yra VLIK (Vyriausiojo Lietu­ vos išlaisvinimo komiteto) auditorija, tragiškai žuvusios Švedijos užsienio reikalų ministrės Annos Lindh vardu pa­ vadinta auditorija, Gegužės 3-osiosvKonstitucijos auditorija bei politinei satyrai skirta Juozapo Šveiko auditorija.

VU TSPMI inform.

Dokumentus pasirašo Kinijos LR ambasadorius Lietuvoje Chen Yuming ir TSPMI direktorius prof. R. Lopata

Susibūrė Komunikacijos fakul­ teto alumnai Lapkričio 23 dieną VU Komunikacijos fakulte­ to absolventai įsteigė fakulteto Alumnų (absolventų) draugiją.

T

„Alumnų draugija svarbi gerinant studijų kokybę, tos pačios srities specialistams dalijantis patirtimi. Ji skatins savo narius tobulinti profesinius gebėjimus, bendradar­ biauti su savo Alma Mater", - kalbėjo Komunikacijos fakulteto Alumnų draugijos pirmininkė Ligita Vaitkutė.

KomF dekanas prof. Domas Kaunas sveikindamas susirinkusiuosius vylėsi, kad absolventų grįžimas j Universitetą bus naudingas abiem pusėms, o pradė­ tas bendravimas nenutrūks.

VU absolventai burtis į draugijas pradėjo 2003 metų birželį. Pirmieji buvo teisininkai, įsteigę VU Teisės fakulteto Alumnų draugiją. Draugijos veikia ir Eko­ nomikos bei Fizikos fakultetuose. Šiekiama, kad VU absolventai įsteigtų asociaciją, vienijančią visas VU Alumnų draugijas.

„U. V."inform.

KomF alumnai dalysis profesine patirtimi ir padės gerinti studijų kokybę

Teisės fakulteto alumnų stipendijos - gabiems studentams VU Teisės fakulteto Alumnų draugija valdybos posėdy­ je, vykusiame lapkričio 16 dieną, nusprendė skirti VU TF Alumnų draugijos vardines stipendijas.

VU Teisės fakulteto Alumnų draugijos profesoriaus Jo­ no Žėruolio stipendijos skirtos VU TF II kurso dieninių stu­

dijų studentei Ingai Daukšaitei ir trečiakursei Akvilei Bužinskaitei. Šioms stipendijoms mokėti Alumnų draugija nutarė pervesti Vilniaus universitetui 4000 litų paramą.

VU Teisės fakulteto Alumnų draugijos profesoriaus Vla­ do Pavilonio stipendijos skirtos VU TF II kurso studentei Vytei Danilevičiūtei ir trečiakursėms Simonai Adamkevičiūtei, Jolantai Laužikaitei ir Tomai Stašaitytei. Šias stipen­

dijas tiesiogiai išmokės VU TF Alumnų draugijos narys Virginijus Adutavičius, kuris skiria labdarą minėtoms sti­ pendijoms.

Stipendijų liudijimai minėtoms studentėms iškilmingai įteikti gruodžio 10 d. VU Teisės fakulteto Alumnų draugijos visuo­ tiniame susirinkime.

VU TF Alumnų draugiją 2003 m. birželio 20 d. įsteigė 32 asmenys. Šiuo metu VU TF Alumnų draugija turi 83

narius. Atskiri draugijos nariai 2004 metais skyrė apie 130

TF studentai džiaugiasi Alumnų draugijos skirto­ mis stipendijomis. L. Vaitkutės nuotr. tūkst. Lt paramą Vilniaus universiteto Teisės fakultetui - šio fakulteto skaitykloje įrengtos kompiuterinės darbo vietos, pa­ jungtos žymiausios pasaulyje teisinės informacijos duome­ nų bazės. „U. V."inform.

Po LR Prezidento V. Adamkaus kalbos buvo atidengta prof. Č. Kudabos atminimo lenta. V. Naujiko nuotr.

Ričardas SKORUPSKAS, GMF doktorantas Svarbiausias vykusio renginio ak­ centas - atminimo lentos, skirtos įam­ žinti prof. Č. Kudabos atminimą, ati­ dengimas ant GMF pastato. Šventinį renginį sveikinimo žodžiu ir padėka susirinkusiesiems pradėjo naujasis GMF dekanas prof. Kęstutis Kilkus.

Po to žodis buvo perduotas Universi­ teto rektoriui akad. B. Juodkai, kuris pasidalijo, savo prisiminimais apie prof. Č. Kudabą akcentuodamas, kad kiekvienas pažinojęs šj žmogų žvelgė į jį kitu kampu, per savo as­ meninę ir profesinę prizmę. Matyt, svarbiausia tokio požiūrio priežastis buvo profesoriaus įvairiapusišku­ mas, dalykinių interesų platumas. LR Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė iš­ ryškino prof. Č. Kudabos, kaip vals­ tybininko, žmogaus politikoje, puses, minėjo reikšmingiausius jo politinės veiklos momentus, detales.

Svarbiausias ir iškilmingiausias pirmosios renginio dalies akcentas buvo jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus itin nuoširdus ir atviras pasisakymas, ku­ riame nuskambėjo daug šiltų tiesos žodžių apie profesorių - mokslinin­ ką, mokytoją, tautos aplinkosauginio ir kultūrinio sąmoningumo žadintoją, žmogų, artimą bičiulį... Prezidento kalbą lydėjo gausūs plojimai, o po jos iškilmingai buvo atidengta atmi­ nimo lenta.

Renginys tęsėsi fakulteto viduje.

Dalyviai rinkosi į fotografo V. Ylevičiaus fotografijomis išpuoštas Bendrosios geografijos katedros patalpas, kur bu­ vo atidaryta prof. Č. Kudabos vardinė auditorija. Jos kapitaliniam remontui ir šiuolaikinei mokymo procese nau­ dojamai technikai lėšų skyrė LR Sei­

mo suformuotos jubiliejinės prof. Č. Kudabos komisijos fondas.

Profesorius Č. Kudaba per savo pedagoginę karjerą nuo 1953 iki 1991 m. dėstė net 32 skirtingas dis­ ciplinas. Kai kurios iš jų buvo dėsto­ mos tik metus, kitos - dešimt ir dau­ giau. įdomiausia, jog profesorius buvo geografas plačiąją šio žodžio prasme, apie tai galima spręsti iš dėstytų disciplinų įvairovės. Jam kaip gamtinės geografijos atstovui nebu­ vo svetimos visuomeninės geogra­ fijos disciplinos. Nevengė mokslo naujovių, aktyviai taikė jas mokymo procese.

B. Valionytė Universitetui įteikė 1991 m. Nepriklausomybės akto ko­ piją su signatarų parašais, iš kurių vienas buvo Česlovo Kudabos. Fo­ tografas V. Ylevičius, lydėjęs profe­ sorių kelionėse, padovanojo fotogra­ fiją, kurioje užfiksuotas profesoriaus gyvenimo momentas. Šios dovanos papuoš vardinės auditorijos sienas.

Vėliau didžiojoje GMF auditorijo­ je buvo pristatytas antrasis knygos „Lietuvos aukštumos“ leidimas bei skaitmeninis baltiškųjų aukštumų glaciomorfologinis žemėlapis. Pas­ taruosiuose darbuose apibendrinta visa prof. Č. Kudabos kaip mokslinin­ ko geomorfologo veikla. Tai viena iš pagrindinių jo gyvenimo orientacijų - nuolatinis ėjimas j viršų, j mokslo, švietimo, žmogiškumo aukštumas.

Renginio dalyviams itin malonu bu­ vo išgirsti profesoriaus dukters Eg­ lės žodžius apie išskirtinį Kudabos jautrumą, įsiklausymą, supratimą. Ji apibūdino savo tėvą kaip žmogų, su­ gebėjusį rasti laiko ir mokslui, ir pe­ dagoginei veiklai, ir šeimai. Eglė Kudabaitė vylėsi, kad tarp čia susirinkusių jaunų žmonių yra tokių, kurie rinksis ar jau pasirinko kudabišką - kopimo į aukštumas kelią.

universitas

2004 gruodis

vilnensis

3

Čekai domisi lietuvių kalba ONENESS projektas norintiems mo Vilma KALADYTĖ, FilF Lituanistinių studijų katedros darbuotoja

Trys klausimai skaitytojui Kurioje Europos vietoje lapkričio pradžioje gali būti šilta kaip vidurvasarį?.. Ten + 26° C priverčia moteris apnuoginti rankas, o rožes - dar skaisčiau sužydėti. * Kur rudeniui persiritus j antrąją pusę miesto centre galima nuo medžių raškyti mandarinus?.. Ten gatves supa ir pilkai žali alyv­ medžiai. * Kur fikusai ir palmės, o ne beržai ir alyvos puošia skverus ir kiemus?.. Ten šalia palmių j dangų stiebiasi ir agavų žiedai, pa­ našūs į išsiklaipiusias pušeles.

*

k

Paprastas atsakymas Visa tai ir dar daug daugiau ga­ lima pamatyti Europoje. Kur? Ogi Portugalijoje! O ką tolimoje, už daugelio tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos esančioje šalyje vei­ kė septyni lietuviai? Šis lietuvių vi­

zitas - tai Vilniaus universiteto Fi­ lologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros bendradarbiavi­ mo su Lisabonos Naujojo univer­ siteto Lingvistikos fakultetu tąsa.

Bendras darbas su portugalais ir kitų tautų kalbos specialistais tę­ siasi nuo ONENESS projekto pra­ džios-2003 m., kai buvo pradėti ruošti nuotoliniai kalbų kursai. Šio projekto darbiniai seminarai ir bu­ vo suorganizuoti Portugalijos sostinėje. Juose diskutuota apie kursų struktūrą, pratimų tipus, ki­ tų šalių sukurtas nuotolinio mo­ kymo programas.

Projekto kūrėjai Pirmą kartą LINGUA2 projektą koordinuoja Lietuvos institucija VU Lituanistinių studijų katedra. Ši institucija beveik 15 metų dirba su užsieniečiais, norinčiais mokytis lietuvių kalbos, ir turi sukaupusi uni­ kalios patirties. Projektui vadovau­ ja katedros vedėja doc. dr. Meilutė Ramonienė. Nuotolinius penkių kalbų kursus rengia penkių šalių aštuonios institucijos. VU Lituanis­ tinių studijų katedra bendradar­ biauja su Lietuvos, Lenkijos, Por­ tugalijos, Estijos universitetais Vytauto Didžiojo universiteto Regionistikos katedra (Kaunas), Jo­ gailos universiteto Lenkų kalbos ir kultūros mokykla (Krokuva), Nau­ jojo universiteto Lingvistikos fakul­ tetu (Lisabona), Tartu universiteto Estų kalbos kaip užsienio kalbos katedra. ONENESS projekto partne­ riai - ir Lenkijos mokslo darbų au­ torių ir leidėjų asociacija UNIVER-

SITAS, leidykla „Oy Finn Lectura Ab" (Suomija, Helsinkis) bei tele­ vizijos kompanija „Finnish Broadcasting Company YLE" (Suomija, Helsinkis).

Projekto paskirtis ONENESS - mažiau vartojamų ir mokomų kalbų kursai, kurie pradės veikti 2006 m. rudenį. Šiuo SOCRATES programos LINGUA2 projektu siekiama sukurti šiuolai­ kišką nuotolinio mokymo ir moky­ mosi medžiagą. Ji padės į sveti­ mą šalį trumpam atvykusiems SOCRATES programos studen­ tams arba migrantams susigau­ dyti sociokultūrinėje aplinkoje ir susikalbėti paprastose kasdienė­ se situacijose.

Projekto medžiaga skirta norin­ tiems internetu savarankiškai pa­ simokyti lietuvių, estų, suomių, len­ kų arba portugalų kalbų ir susipažinti su tų šalių kultūra. Stu­ dentai galės leistis į virtualią kelio­ nę po ONENESS miestelį, kuriame ras kalbos medžiagą: gramatiką, žodyną, fonetikos laboratoriją, pra­ timus ir kt. Be to, kiekvienas būsi­ mų kursų lankytojas įgytas žinias galės išbandyti žaisdamas kalbinį žaidimą, kuris imituos realų gyve­ nimą. Pavargę nuo pratimų studen­ tai bus pakviesti į virtualią klasę ir joje galės pabendrauti su kitais be­ simokančiaisiais.

Informacija apie pro­ jektu Daugiau sužinoti apie rengia­ mus kursus galima apsilankius svetainėse ^http://www.oneness.vu.lt, apie kitus SOCRATES ir LINGUA projektus - svetainėje http://www.socrates.lt. Tie, kurie pa­ sinaudos ONENESS kursų suteikta galimybe mokytis portugalų kalbos, galbūt irgi sumanys apsilankyti šil­ tojoje Portugalijoje...

projektas LINGUA2 padės pasirengti nuotoliniams rečiau vartojamų kalbų kursams

Aušra VALANČIAUSKIENĖ,

Lituanistinių studijų kated­ ros asistentė Lapkričio 5-6 d. Čekijoje, Prahoje, vyko 14-oji tarp­ tautinė kalbų, švietimo ir kultūrų mugė EXPOLINGUA Praha 2004. Jq parėmė Eu­ ropos Komisija, o suorgani­ zavo ICWE GmbH, Berlin.

Lituanistinių studijų katedra kar­ tu su Lietuvos institutu jau trečią kartą dalyvauja tokiame renginyje (ankstesni vyko Madride ir Berly­ ne). Mūsų stende buvo galima su­ sipažinti su naujausia lietuvių kal­ bai mokytis skirta literatūra, sužinoti, kokia yra ta lietuvių kalba ir kur jos galima išmokti. Susido­ mėjusiųjų tikrai netrūko. Dažniau­ siai buvo klausiama, ar lietuvių kal­ ba panaši į rusų, kokiai kalbų grupei ji priklauso, į kokias kalbas panaši. Žmonės prašė ką nors pasakyti lie­ tuviškai, kad galėtų išgirsti, kaip skamba seniausioji iš gyvų indo­ europiečių kalbų. Mugės dalyviai domėjosi ne tik lietuvių kalba ir kur

Evelina _ STANKEVIČIŪTĖ,

KF archyvistikos IV k. studentė Lapkričio 29 d. Archyvų diena buvo švenčiama Lietuvos centri­ nio valstybinio archyvo Vaizdo ir garso dokumentų skyriuje. Ren­ ginio svečiai (studentai, dėstyto­ jai, archyvų darbuotojai) buvo ma­ loniai sutikti kino peržiūros salėje, kur žiūrėjo specialiai parinktą fil­ muotą archyvinę medžiagą: apie lietuvių tautą nuo seniausių lai­ kų, Vilniaus universitetą, taip pat linksmus senovinius vaizdelius iš gausios kinematografininkų ko­ lekcijos apie Olandiją.

Tarp filmų buvo skaitomi pra­ nešimai apie panašias šventes ki­ tose šalyse (beje, egzistuoja ar­ chyvų savaitės ir netgi archyvų mėnuo!), saugomų dokumentų skaitmenizavimą. Trys KomF dės­ tytojai išbandė savo sumanumą ir reakciją „archyvistiškame" kon­ kurse - jie turėjo per fiksuotą lai­ ką sunumeruoti kuo daugiau po­ pieriaus lapų. Kiti dalyviai, teisingai atsakę į užduotus klau­ simus, gavo specialiai paruoštų suvenyrų. Taip pat buvo surengta ekskursija po Vaizdo ir garso do­ kumentų skyrių.

Dainuodami mokomės galima ją išmokti, bet taip pat ir ap­ skritai studijomis Vilniaus universi­ tete bei kitose Lietuvos aukštosio­ se mokyklose.

Mugėje buvo suorganizuota lietuvių kalbos pamokėlė, j kurią atėjo net 9 (!) dalyviai. Pamokėlė buvo labai linksma, „mokiniai" iš­ moko lietuviškai pasisveikinti ir at­

sisveikinti; užkalbinti; pasakyti, iš kur esi, kokiomis kalbomis kalbi.

Pabaigoje visi kartu padainavo­ me studentams gerai žinomą dai­ ną „Boružėlė".

Dalyvavimas tokioje mugėje dar kartą parodė, kad susidomė­ jimas rečiau vartojamomis ir mo­ komomis kalbomis vis auga.

Archyvų diena 2004 Kiekvienais metais viso pasaulio archyvai ir ar­ chyvistikos studentai švenčia savo profesinę šven­ tę. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete archyvistikos specialybė atsirado palyginti nese­ niai - 1999 m. Tačiau jau keleri metai IV kurso archyvistai inicijuoja ir rengia archyvų šventę.

Archyvistus maloniai priėmė Lietuvos cenrinio valstybinio archyvo darbuotojai

Komunikacijos fakulteto magistran­ tai surengė seminarą „Bibliotekų matomumas visuomenėje" Gruodžio 10 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko Vilniaus univer­ siteto Komunikacijos fakulteto biblio­ tekų ir informacijos centrų vadybos magistrantūros pirmo kurso studentų seminaras „Bibliotekų matomumas visuomenėje“. Seminaro svečias ir globėjas - Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Pranešimus skaitė Lietuvos didžiųjų bibliotekų vadovai ir specialistai, viešųjų ryšių bei renginių organizavimo fir­ mų atstovai. Studentai pristatė bibliotekų lankytojų apklau­ sos ir bibliotekų matomumo žiniasklaidoje tyrimo rezulta­ tus, buvo demonstruojamas magistrantų sukurtas videofilmas, seminaro dalyviai diskutavo, ar bibliotekos yra matomos visuomenės, politikų, verslininkų, piliečių akimis.

Seminare pranešimus skaitė VU KomF studentai, VU bib­ liotekos direktorės pavaduotoja I. Krivienė, kiti bibliotekų darbuotojai.

universitas

2004 gruodis

vilnensis

Busimieji ir esami polito­ logai diskutavo apie politologų vaidmenį visuomenėje Galina VAŠČENKAITĖ Etikos kodekse yra pateikiami elgesio principai, kuriais turėtų vadovautis politikos mokslo at­ stovai, viešai komentuodami po­ litinius procesus, dirbdami su studentais, bendradarbiaudami ir diskutuodami su kolegomis, rengdami publikacijas. Šie etikos

principai yra rekomendacinio pobūdžio, jais siekiama kelti pro­ fesinius standartus aukščiau, nei juos apibrėžia šalies įstatymai bei konkrečios akademinės ins­ titucijos darbo taisyklės. Pagrin­ dinė sankcija už jų nesilaikymą - profesinės bendruomenės kri­ tika.

Diskusijoje dalyvavęs Politolo­ gų etikos kodekso iniciatorius ir pagrindinis teksto autorius, buvęs Lietuvos politologų asociacijos prezidentas, VU TSPMI dėstytojas doc. dr. Ramūnas Vilpišauskas papasakojo, jog kodekso tekste įtvirtintos Lietuvos politologų ben­ druomenėje pripažįstamos ir prak­

tiškai nekvestionuojamos nerašy­ tos moralės normos. Tapusios ra­ šytinėmis šios normos įgavo dar didesnę reikšmę ir svarbą - nuo šiol kiekvienas jų nesilaikantis po­ litologas turėtų sulaukti neigiamo kolegų vertinimo.

LPA Tarybos narė, TSPMI dės­ tytoja ir doktorantė Inga Vinogradnaitė kėlė klausimus, ar politolo­ gas gali būti vertybiškai neutralus ir objektyviai vertinti bei analizuoti šalies politinę situaciją ir partijų bei politikų elgesį; ar politologai turėtų stengtis šviesti visuomenę; ar jiems priklauso politinės tiesos ir žinojimo monopolis. Į diskusiją įsitraukė ir studen­ tai, nepraleidę progos iš pirmų lūpų išgirsti atsakymus į klausi­ mus, susijusius su kodekse įtvir­ tintais politologų profesinės kul­ tūros standartais, elgesiu ir profesine laikysena per viešuo­ sius debatus ar analizuojant po­ litines šalies aktualijas. Šnekėta

apie tai, kaip analogiški kodek­ sai veikia ir vertinami kitose šaly­ se; kaip politologas turėtų derinti

Lapkričio 30 d. Vilniaus uni­ versiteto Tarptautinių santy­ kių ir politikos mokslų institu­ to Studentų mokslinė drau­ gija organizavo diskusiją apie politologų vaidmenį vi­ suomenėje. Diskusiją inspi­ ravo visai neseniai, spalio 28 d., Lietuvos politologų asociacijos (LPA) Tarybos posėdyje patvirtintas Polito­ logų etikos kodeksas, sukė­ lęs nemenką atgarsį visuo­ menėje ir žiniasklaidoje, bet nesukurstęs didesnių ginčų tarp pačių politologų. Taigi ši diskusija buvo tarsi ban­ dymas paskatinti ir busi­ muosius politologus išreikšti (o daugumai galbūt dar tik suformuoti) savo nuomonę apie šį dokumentą. savo asmeninius materialinius ar ideologinius interesus su kodek­ se išdėstytais politologo etikos reikalavimais. Bandyta atsakyti į klausimą, kokią naudą suteikia visuotinai žinomų etinių principų ir reikalavimų išdėstymas rašyti­ niu dokumentu.

LPA patvirtintas Politologų eti­ kos kodeksas yra labai svarbus Lietuvos politikos mokslų raidai. Šio kodekso-priėmimą galima lai­ kyti Lietuvos politikos mokslų ins­ titucionalizacijos ir brandos po­ žymiu. Todėl tai reikšmingas įvykis akademinėje visuomenėje, ir apie jį turi būti kalbama.

Politologų etikos kodekso visą tekstą galite rasti LPA interneto puslapyje http://www.loasoc.lt.

Knyga „Septyneri metai Tibete" pristatyta VU Orientalistikos centre Lapkričio 26 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centre įvyko leidyklos „Kronta“ neseniai išleistos Heinricho Harrerio knygos „Septyneri metai Tibete“ pristatymas. Renginį vedė VU Orientalistikos centro vedėjas doc. dr. Audrius Beinorius, knygą pristatė ir ją vertino leidyklos „Kronta“ direktorė Jolanta Rimšienė, knygos vertėjas Gintaras Kaminskas, tibetologas ir knygos recenzentas dr. Vladimiras Korobovas, Orientalistikos centro administra­ torius dr. Valdas Jaskūnas.

Renginį pradėjęs dr. A. Beino­ rius pažymėjo, jog ši knyga neat­ sitiktinai pristatoma Orientalistikos centre, nes būtent jame prieš penkerius metus buvo pradėtos tibetologinės studijos kaip sudė­ tinė Azijos studijų bakalauro pro­ gramos sinologijos specializaci­ jos dalis. Centre komplektuojama tibetologinė biblioteka, skaitomos tibetiečių kalbos, literatūros ir kul­ tūros, tibetologijos istorijos’paskaitos. Tad šios knygos pristaty­ mas yra svarbus tiek tibetologinių studijų kontekste, tiek ir aktyvinant prieš kelerius metus VU pradėtus akademinius budologinius moks­ linius tyrimus.

Pasak leidyklos „Kronta" direk­ torės Jolantos Rimšienės, ši kny­ ga tokia pat įdomi kaip ir paties autoriaus biografija. Heinrichas Harreris - vienintelis europietis, kuris gyveno prie Tibeto valdovo rūmų ir tapo artimu Dalai Lamos bičiuliu bei neformaliu mokytoju.

Jo atsiminimai apie Tibetą, išvers­ ti daugiau kaip į šešiasdešimt kal­ bų ir išleisti milijoniniais tiražais, tapo pasauliniu bestseleriu. Didy­ sis šimtmečio nuotykis 1997 m. buvo įamžintas ir garsiame JeanJacgue'o Annaud filme „Septyne-

apeigos. Šios nuotraukos dauge­

Knygos vertėjas G. Kaminskas pats daug keliavo po tibetietiškos kultū­ ros regionus. V Naujiko nuotr. ri metai Tibete“, kuriame pagrin­ dinį vaidmenį atliko žymus akto­ rius Bradas Pittas. Šią knygą labai praturtina uni­ kalios nuotraukos - paties H. Har­ rerio Tibete užfiksuotos nepakar­ tojamos akimirkos: šiuo metu jau kitaip atrodančios Lhasos vaiz­ dai, knygoje aprašomų ar tiesiog paprastų žmonių veidai, religinės

lyje šalių buvo eksponuojamos at­ skirose parodose.

Knygą iš vokiečių kalbos vertė Gintaras Kaminskas, pats keliavęs po įvarius tibetietiškos kultūros re­ gionus šiaurės Indijoje, o jam pa­ dėjo rašytojas Juozas Macevičius.

Rengiant spaudai, ypač daug pa­ dėjo mokslinis knygos redaktorius, tibetologas Vladimiras Korobovas, sutikrinęs knygoje pavartotus tibe­ tiečių, sanskrito kalbų terminus, vietovardžius ir pataręs taisyklin­ go jų adaptavimo klausimais. Pa­ sak jo, vertimas yra sklandus, kny­ ga lengvai skaitoma tarsi romanas.

Rytų literatūros ir kultūros žinovas d r. V. Jaskūnas pasidžiaugė, kad leidykla „Kronta“, rengdama šią knygą, pademonstravo aukštą lei­ dybinę kultūrą, daugeliu klausimu konsultavosi su VU Orientalistikos centro specialistais, stengėsi sis­ temingai adaptuoti rytietiškus var­ dus ir vietovardžius. Valdas. Jas­ kūnas priminė, jog simboliška tai, kad tokios knygos pristatymas vyksta Vilniaus universitete, kurio kvietimu prieš keletą metų Lietu­ voje lankėsi Jo Šventenybė Dalai

Lama XIV. Orientalistikos centro inform.

Ekspertai įvertino teisės studijų programas Justinas GAPŠYS, KomF Žurnalistikos institu­ to I k. studentas Išvadas pateikusi penkių šalių profesorių komisija labai gerai įver­ tino fakulteto programas, pastangas stiprinti vadovybės ir studentijos ry­ šius bei intelektualinį dėstytojų po­ tencialą.

Prieš dvejus metus nuryta karti kritikos piliulė davė teigiamų rezul­ tatų gydant Teisės fakultetą nuo kai kurių negalavimų. Atsakingai tobu­ linant laikinai akredituotas studijų programas ir šalinant trūkumus, truk­ džiusius Vilniaus universitetui būti tarp geriausių, buvo atlikta netgi dau­ giau nei reikalavo tarptautinė teisės studijų vertinimo komisija.

Siekiant teigiamo komisijos įver­ tinimo buvo pakoreguotos studijų programos, kurios gavo laikiną ak­ reditaciją iki 2004 metų gruodžio 31 dienos, ir tvarkaraščiai. Pasak fakul­ teto dekano dr. doc. Vytauto Nekro­ šiaus, studentai neturėtų mokytis daugiau nei septynių dalykų, tad kei­ čiant tvarkaraštį buvo siekiama ug­ dyti studijuojančiųjų savarankišku­ mą. Daugiau dėmesio bus skiriama ir neakivaizdininkų seminarams, taip pat problemų nebeturėtų kilti at­ liekant anksčiau daug priekaištų su­ silaukdavusios apeliacinės komisi­ jos darbą.

Norint pakelti fakulteto darbo ly­ gį, pastangų buvo pareikalauta ne tik iš administracijos, bet ir studen­ tų, mat prieš dvejus metus tarptauti­ nei komisijai „užkliuvo“ irtai, kad Tei­ sės fakultetas neturėjo tokios svarbios organizacinės struktūros kaip studentų atstovybė. Juk kiek­ viena save gerbianti mokymo įstai­ ga turėtų pasirūpinti atstovavimu sa­ vo studentų interesams.

Kad bendravimas tarpusavyje būtų šiltesnis, o akademinio kolek­ tyvo atmosfera liberalesnė, fakulte­ to administracija kas du mėnesius rengia susitikimus su studentais. Abi pusės turėtų išklausyti viena kitos

Pagaliau seniausios presti­ žinės teisininkų kalvės Lie­ tuvoje - Vilniaus universite­ to Teisės fakulteto - akade­ minė bendruomenė gali lengviau atsikvėpti. Fakul­ teto dėstytojams ir studen­ tams rimtą pagrindą džiū­ gauti suteikė tarptautinė teisės studijų vertinimo ko­ misija. Prieš porą metų Vil­ niaus universiteto Teisės fa­ kultetą kritikavusi ši vertini­ mo komisija po išsamaus pakartotino patikrinimo nuolatines akreditacijos su­ teikė visoms VU teisės studi­ jų programoms. rūpesčius ar nusiskundimus, pateik­ ti savo pasiūlymus ar idėjas teisės studijų klausimais. „Fakultete dirbančių žmonių ži­ nios, patirtis, sugebėjimai yra ne­ abejotinai stipriausia fakulteto pusė.

Mokslo įstaiga, turinti tokius profe­ sorius, docentus, studentus, gali tap­ ti viena geriausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje", - teigė eks­ pertų komisijos pirmininkas profe­ sorius Frankas Emmertas.

Tarptautinė ekspertų grupė iš JAV, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Švei­

carijos, Latvijos ir Lietuvos vertino 12 teisės krypties studijų programų, ku­ rias vykdo Vilniaus universitetas, Lie­ tuvos teisės universitetas, Kauno ver­ slo kolegija, Kolpingo kolegija bei Vilniaus teisės ir verslo kolegija. „Tobulumui ribų nėra“, -teigė de­ kanas dr. doc. Vytautas Nekrošius, kalbėdamas apie perspektyvas to­ bulinti Teisės fakulteto darbą. Ir to­ liau bus gerinama materialinė ba­ zė, o fakulteto biblioteką šiuo metu galima laikyti viena geriausių ir mo­ derniausių Lietuvoje.

Tarptautinės teisės studijų verti­ nimo komisijos suteiktos akredita­ cijos galios artimiausius aštuonerius metus.

Richardas Bransonas užbaigė „Linkage" paskaitų ciklg Lapkričio 30 dieną Europos verslo centre įvyko jau pas­ kutinė „Linkage“ ciklo „Excellence in Management and Leadership“ vaizdo transliacija su garsiu milijo­ nieriumi Richardu Bransonu, „Virgin Group“ įkūrėju.

Ponas Bransonas vedė tikrą lyderystės pamoką („Lessons in Leadership"), nes tikrai turi tam teisę.

Dar būdamas studentu, jauna­ sis Richardas leido tarpuniversitetinį laikraštį ir užsiėmė smulkiu garso įrašų užsakymo paštu verslu. Šiuo

pagrindu vėliau atsirado studija „Vir­ gin Records“, kuri, kaip žinome, iš­ garsino šias grupes ir atlikėjus: „Rolling Stones“, Janet Jackson, Peterį Gabrielį. Po dvidešimties metų Ri­ chardas Bransonas pardavė „Vir-

* 1

gin Records“ už vieną milijardą do­ lerių.

Bransonas tiki, kad unikalumas slypi paprastume, o sėkmės raktas yra žmonės. Tai teigia žmogus, ku­ ris yra pradėjęs daugiau nei 200 naujų verslų 23 pasaulio šalyse nuo lėktuvų iki gėrimų verslo. Šia R. Bransono paskaita VU

Tarptautinis žinių ekonomikos ir ži­ nių vadybos centras šiais metais baigia „Linkage“ ciklo „Excellence in Management and Leadership“ vaizdo paskaitas. Šį rudenį centro studentai turėjo galimybę tiesiogiai stebėti paskaitas su H. Mintzbergu, M. Gorbačiovu, T. Franksu.

TŽVEC inform.

universitas

5

vilnensis

2004 gruodis

ERASMUS dienos 2004 - puiki galimybė pasidalyti patirtimi

EF studentai aplankė Europos Parlamentą Briuselyje

Rita VIENAŽINDIENĖ, tarptautinių studentų koordinatorė, Milda GIRDZIJAUSKAITĖ, SOCRATES/ERASMUS institucinė koordinatorė Lapkričio 26-28 dienomis Druskininkuose antrą kartą vyko ERASMUS dienos - užsienio stu­ dentų, studijuojančių Lietuvos ,Aukštosiose mokyklose pagal ES

' SOCRATES/ERASMUS prograsusitikimas. Renginį organi­ zavo ES SOCRATES programos koordinavimo paramos fondas, LR švietimo ir mokslo ministeri­ ja, ERASMUS studentų tinklas, VU Studentų atstovybė ir VU Tarptautinių programų ir ryšių skyrius. Lėšas susitikimui skyrė LR švietimo ir mokslo ministeri­ ja. Pirmasis toks renginys vyko Klaipėdoje šių metų pavasarį.

Tad galima pasidžiaugti, kad ERASMUS dienos tampa gražia tradicija, suteikiančia puikią ga­ limybę užsienio studentams pa­ sidalyti studijų Lietuvoje patirti­ mi, o Lietuvos aukštosioms mo­ kykloms - pasidžiaugti vis au­ gančia užsienio studentų ben­ druomene. f* Šių mokslo metų rudens se­ mestre Lietuvoje pagal ERAS­ MUS programą studijuoja dau. giau nei 180 studentų iš įvairių Europos šalių, daugiausia iš jų net 68 - studijoms pasirinko Vil­ niaus universitetą. ERASMUS dienose dalyvavo apie 220 da­ lyvių: be ERASMUS studentų iš aštuoniolikos Europos šalių (Če­ kijos, Italijos, Vokietijos, Ispani­ jos, Suomijos, Portugalijos, Len­ kijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Slovakijos, Švedijos, Nyderlandų, Šveicarijos, Graiki­

jos, Norvegijos, Slovėnijos, Bel­ gijos, Danijos), čia dalyvavo ir Lietuvos aukštųjų mokyklų stu­ dentai, aktyviai dalyvaujantys mentorių programoje bei visoke­ riopai prisidedantys prie užsie­ nio studentų globos Lietuvoje, taip pat su užsienio studentais dirbantys Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų Tarptautinių ryšių skyrių darbuotojai.

Plenarinėje sesijoje ERAS­ MUS dienų dalyvius pasveikino ERASMUS komiteto narys P. Baršauskas, ERASMUS stu­ dentų tinklo prezidentė A. Pet­ rauskaitė. Vėliau intensyvus darbas vyko grupėse, kur buvo nagrinėjamos užsienio studen-

Bendravome ir neformaliai

EF studentai - Europos Parlamente

Brigita ŽILIŪTĖ,

Andriejus ORLOVAS, VU EF magistrantai Plenarinėje sesijoje aptartos užsienio studentams ir mentoriams kylančios problemos tams, taip pat su jais dirbantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų atsto­ vams aktualios temos: „Lietuva - šalis, kurioje galima studijuoti: privalumai ir trūkumai, nusivyli­ mai ir malonūs netikėtumai", „Ži­

noti ar nežinoti? Ką reikėtų žino­ ti prieš atvykstant studijuoti j Lie­ tuvą", „Tu - mentorius. Kaip ga­ lima patobulinti mentorių siste­ mą?“, „Tarptautinių studentų gi­ das: kaip jis turėtų atrodyti, ko­ kia informacija jame turėtų bū­ ti", „Kultūrinis šokas“. Kadangi darbo grupėse dirbo skirtingose aukštosiose mokyklose studijuo­ jantys mainų studentai, ypač įdomūs ir įvairūs buvo konferen­ cijos antrojoje dalyje pristatyti darbo grupių rezultatai. Išvado­ se buvo paminėta, kad daugu­ ma užsieniečių j Lietuvą atvyko su išankstine nuostata, kad Lie­ tuvos vaikinai yra aršūs ir agre­ syvūs, Lietuvoje didelis nusikals­ tamumas ir klesti mafija. Tačiau ilgainiui, gyvenant Lietuvoje, šie stereotipai pamažu nyksta. Už­ sienio studentai mano, kad lie­ tuviams reikėtų būti mandages­ niems. Visus stebino lietuvių ap­ ranga. Merginos j paskaitas ei­ na tarsi j vakarėlį: išsipuošusius, su aukštakulniais bateliais. Visos darbo grupės išvadose akcenta­ vo, kad užsienio studentai, ypač italai, buvo šokiruoti, jog Lietu­ voje ant picų pilamas „kečupas".

Dauguma problemų Lietuvoje sprendžiamos paprastai: „ateik rytoj". Be kultūrinių-socialinių aspektų, pristatytos ir akademi­ nės bei organizacinės proble­ mos. Mentorių sistema „šlubuo­ ja“. Užsienio studentai skundė­ si, kad labai dažnai mentorius po pirmo susitikimo dingsta, ir jie

negauna reikalingos paramos bei pagalbos. Išvadose pasiūly­ ta įvesti mentorių skatinimo sis­ temą: arba remiant juos finansiš­ kai, arba suteikiant galimybę už mentoriaus darbą gauti papildo­ mą kreditų skaičių. Kalbant apie akademines problemas, paminė­ ta, kad kartais dėstytojų anglų kalbos žinios nėra pakankamos, dėl to iškyla problemų per pa­ skaitas. Tikimės, kad išanaliza­ vus konferencijos dalyvių užpil­ dytas anketas, galėsime pasi­ semti idėjų, kaip ir kuriomis kryp­ timis reiktų toliau tobulinti užsie­ niečių studijų sąlygas Lietuvoje.

Konferencijoje didelis dėmesys buvo skirtas neformaliam studen­ tiškam bendravimui: dalyviai turė­ jo laiko ir puikias sąlygas susipa­ žinti, pasidalyti savo mintimis ir studijų skirtingose Lietuvos aukš­ tosiose mokyklose patirtimi bei tie­ siog pasimėgauti sveikatos ir po­ ilsio centro „SPA Vilnius", kuriame buvo apgyvendinti konferencijos dalyviai, siūlomomis laisvalaikio pramogomis. Pirmąjį vakarą Drus­ kininkų muzikiniame klube „Kolo­ nados" vykusiame vakarėlyje stu­ dentai parodė ir savo kūrybinius sugebėjimus: jie pristatė Lietuvos universitetus, kuriuose šiuo metu studijuoja, ir šalis, iš kurių atvykę.

Vėliau konferencijos dalyviams koncertavo grupė „Inculto", kurios muzika sužavėjo visus ir įkvėpė linksmintis iki pat aušros.

Antrąją renginio dieną dalyviai lankėsi Grūto parke, kuriame su­ sipažino su netolimos praeities istorija. Po pietų visi buvo pa­ kviesti į improvizuotą kino klubą „Ateities kinematografija", kur bu­ vo pritatyti Lietuvos muzikos ir te­ atro akademijos organizuotų intensyvių ERASMUS programų metu studentų sukurti filmukai.

Baigiamajame vakare buvo pa­ skelbtos nominacijos, dar kartą prisimintos linksmiausios ir įsi­ mintiniausios konferencijos aki­ mirkos. Renginys baigėsi karaokės vakaru, o bendrai dainuoja­ ma ir ERASMUS dienų himnu ta­ pusi LTU studijuojančių užsienio studentų sukurta daina „Erasmus Vilnius" dar kartą įrodė tokių ren­ ginių poreikį. „Tai lig šiol geriau­ sias savaitgalis Lietuvoje", - sa­ vo susižavėjimo neslėpė studen­ tai, kurių jau nuo pirmadienio lau­ kė kasdieniniai studijų džiaugs­ mai ir vargai.

Lapkričio 28 d.-gruodžio 3 d. pažangiausiems Ekonomikos fakulteto studentams buvo suteikta neįtikėtina galimybė aplankyti Briuselį bei jame įsikūrusį Europos Parlamentg - vieną iš svarbiausių Europos Sąjungos institucijų. Už tai reikia padėkoti Europos Parlamento narei dr. D. Budreikaitei - buvusiai Ekonomi­ kos fakulteto dėstytojai, kuri daug ir atkakliai dirbdama dėl didesnės Europos gerovės toli už Lietuvos ribų nepamiršo studentų ir pakvietė juos į Briuselį.

Dr. Danutė Budreikaitė yra viena iš trylikos Lietuvos europarlamentarų. Europos Parlamento darbuotoja studentams ir ekskursantams iš Lie­ tuvos Seimo papasakojo apie Par­ lamento veiklos pobūdį, darbo reži­ mą, atsakė j pateiktus klausimus bei pakvietė apsilankyti plenarinių po­ sėdžių salėje. Studentai daug suži­ nojo apie Europos Parlamento veik­ los organizavimą, sprendimų priėmi­ mą, bendravimo ypatumus šioje struktūroje bei gavo daug kitos įdo­

mios ir naudingos informacijos. Šias žinias jie gavo per vaizdinį pristaty­ mą.

Europarlamentarė noriai pasako­ jo apie darbą Parlamente, suteikė in­ formacijos, kaip galima įsidarbinti ES institucijose. Studentai domėjosi, kuo skiriasi darbas Lietuvos Seime nuo darbo Europos Parlamente ir sužino­ jo, kad Briuselyje priimama daug daugiau sprendimų, be to, šis proce­ sas trunka kur kas ilgiau nei Lietuvo­ je - gali praeiti net keleri metai, kol bus priimtas galutinis sprendimo va­ riantas. Taip yra dėl to, kad būtina su­ derinti visų suinteresuotų šalių inte­ resus ir siekiama, kad būtų priimtas pats geriausias, įvairias interesų gru­ pes tenkinantis variantas. Pasak par­ lamentarės D. Budreikaitės, galutinis sprendimas geras tada, kai „visi šiek tiek nepatenkinti", nes tuomet aišku, kad rastas optimalus sprendimas.

Parlamentarė taip pat akcentavo glau­ dų Europos Parlamento narių ben­ dradarbiavimą su verslininkais.

Studentai aplankė Europos Parla­ mento salę, kurioje posėdžiauja 732 parlamentarai. Studentai lankėsi ne tik Europos Parlamente - jiems bu­ vo suteikta galimybė susipažinti ir su pačiu Briuseliu, pamatyti jos įžymy­ bes - Belgijos karališkuosius rūmus, „Atomo“ modelį, o pakeliui dar pa­ buvoti viename gražiausių Vokieti­ jos miestų - Drezdene bei aplankyti į UNESCO kultūrinio paveldo sąra­ šą įtrauktą Vartburgo pilį.

Studentai - kaimo plėtrai Dalydamiesi žiniomis su kaimo ar miestelių bendruo­ menių atstovais, studentai pradeda kurti dialogą tarp akademinės visuomenės bei regionų.

Tokiai veiklai studentus bei dės­ tytojus vienija Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete įsikūrusi Všį „Vilniaus universiteto Verslo infor­ macijos ir konsultacijų centras" (to­ liau - VIKC). 2004 m. birželio 11 d. idėjų mugėje ši organizacija sėk­ mingai pristatė projektą „Naujos kar­ tos bendruomenės", kuris laimėjo Pasaulio banko, Jungtinių Tautų ir Amerikos-Baltijos partnerystės pro­ gramos paramą.

Projekto, truksiančio iki šių moks­ lo metų pabaigos, idėja-skatinti ry­ šį tarp mokslo, studentų idėjų bei vi­ suomenės verslumo. Pasitelkdami centre savanoriškai dirbančių stu­ dentų mintis bei iniciatyvą, VIKC na­ riai įgyvendina projekto tikslus: in­ formuoja kaimo bendruomenių na­ rius apie ES struktūrinių fondų, al­ ternatyvaus verslo bei regioninės plėtros galimybes.

Vienas svarbiausių projekto užda­ vinių - dialogo tarp studentų bei miestelių kūrimas - sėkmingai įgy­

vendinamas. Savanoriai dažnai vyksta j pasirinktus miestelius: Čio­ biškį, Karvį ir Maišiagalą, bendrauja su vietos valdžios ir mokyklų atsto­ vais, bendruomenės aktyvistais ir na­ riais. Bendro darbo vaisius - mies­ telio ateities vizija, novatoriškos idė­ jos, kuriančios pasikeitusios, klestin­ čios vietovės vaizdą.

VIKC produktyviai naudoja studen­ tų Universitete įgytas žinias atliekant miestelio gyventojų apklausas, tiriant ir analizuojant vietos problemas bei verslo plėtros galimybes. Centro sa­ vanoriai kuria šiems miesteliams plėtros strategijas, kurios bus skir­ tos investicijoms pritraukti ir suma­ nymams įgyvendinti.

2005 m. vasario 10 d. Ekono­ mikos fakultete VIKC organi­ zuoja konferenciją „Naujos kar­ tos bendruomenės - studentų rankose“, kurioje pasakos apie vykdomą projektą ir pasiektus rezultatus. Organizacijos atstovai tiki, kad jų mintys bus išgirstos ir ki­ tuose universitetuose ir bus galima suburti iniciatyvių studentų grupes, kurių nariai bus neabejingi ir savo darbais prisidės prie socialinio-eko­ nominio lygio kėlimo šalyje.

VIKC komanda

universitas

2004 gruodis

vilnensis

6

ĮvJ

Lietuviškos spaudos atgavimo

jubiliejui skirta konferencija vienas ryškiausių Kalbos ir

knygos metų akcentų Remigijus MISIŪNAS Lapkričio 18-19 d.

Vilniuje, Mokslų akademijo­ je, ir Kudirkos Naujamiestyje lietuviškos spaudos atgavi­ mo šimtmečio proga vyko Komunikacijos fakulteto organizuota tarptautinė konferencija „ Lietuviškos knygos ir viešo žodžio kultūra: nuo draudimo iki demokratijos ramsčio“.

Konferencijai toną davė plena­ rinis akademiko Vytauto Merkio pranešimas „Lietuvių draudžia­ mosios spaudos ir tautinės tapa­ tybės sąsajos", darsyk patvirtinęs problemos platumą. Tą iš anksto numatę konferencijos rengėjai suskirstė pranešėjus j kelias sek­ cijas, siekdami geriau aptarti tiek su lietuviškos spaudos draudimu, tiek bendrai su spaudos laisvės varžymu susijusius klausimus.

Pirmos sekcijos - „Lietuviškos spaudos draudimas: patirtis ir pa­ sekmės" - pranešėjai analizavo įvairius spaudos draudimo ir ko­ vos su juo aspektus, pradedant, jei taip galima pavadinti, „gene­ raline repeticija". Doc. Aušra Na­ vickienė pranešime „Kontrafakcija XIX a. pirmosios pusės lietuviš­ kų knygų leidyboje" kalbėjo apie M. Valančiaus knygos „Apie brotsvą blaivybės" likimą. Pasirodžiu­ si iki spaudos draudimo ji buvo caro valdžios konfiskuota ir leidė­ jas J. Zavadskis perleido ją, leidi­ mo vieta nurodydamas Klaipėdą.

Taip buvo sukurtas pasipriešini­ mo modelis, plačiai taikytas įve­ dus spaudos draudimą. Šią temą

savo pranešime „Lietuviškų kon­ trafakcinių leidinių bibliografinė istorija“ palietė ir doc. Osvaldas Janonis, nurodęs, kad tokių bib­ liografai suskaičiavo 833. Drau­ dimo metais išleistus mokslo po­ puliarinimo leidinius apžvelgė prof. Vanda Stonienė, nemažai dėmesio skirdama vienam akty­ viausių šių knygų leidėjui ir auto­ riui P Vileišiui.

Pora pranešimų buvo skirti ne­ atsiejamai nuo knygos problemai - skaitymui. Doc. Džiuljeta Maskuliūnienė skaitė pranešimą „Spausdinto žodžio autoritetas XIX a. Lietuvos kaime", o doc. Ar­ vydas Pacevičius - „Rašymo ir skaitymo strategijos Lietuvoje (spaudos draudimo kontekste)".

Pora pranešimų buvo skirta ir spaudos draudimo meto asmeny­ bėms. Dr. Nijolė Lietuvininkaitė pranešime atskleidė, kaip spau­ dos draudimo epochos bibliofilui S. Didžiuliui pavyko sukaupti įspū­ dingą lietuviškos spaudos biblio­ teką. Prof. Domas Kaunas prane­ šime „Tautinio atgimimo lietuviš­ kosios spaudos istorija ir jos kū­ rėjas: subjektyvioji versija" prista­ tė neseniai vienoje Rygos biblio­ tekoje rastą XX a. trečiame de­ šimtmetyje rašytų M. Jankaus at­

siminimų apie spaudos draudimą rankraštį.

Antrosios sekcijos - „Spaudos laisvės varžymas politinių ir pa­ saulėžiūrinių interesų sankirtoje" - pranešėjai išplėtė spaudos drau­ dimo tematiką ir geografiniu, ir lai­ ko aspektais. Doc. Ilkka Makinen iš Suomijos Tamperės universite­ to skaitė pranešimą „Suomių kal­ bos 1850 m. nuostatos ir kiti XIX a. pab. cenzūros aktai lygi­ nant su panašiais atvejais kitose Rusijos imperijos dalyse". Tokio pat likimo, kaip lietuviškos, sulau­ kusios latgalių knygos draudimo tyrimus pranešime „Latgalijos knygininkystė lotyniško šrifto drau­ dimo laikotarpiu: istoriografinė ap­ žvalga (1904-2004)" pristatė dr. Viesturs Zanders iš Latvijos universiteto. Prof. Tiiu Reimo iš Ta­ lino pedagoginio universiteto kal­ bėjo apie rusifikacijos reformas Rusijos imperijos Baltijos provin­ cijose ir jų poveikį estų knygos lei­ dybai.

Nebuvo pamiršta ir spaudos laisvės problemos vėlesniais me­ tais. Dr. Arida-Riaubienė aptarė valstybinės cenzūros mechaniz­ mą tarpukario Lietuvoje, bet dau­ giausia dėmesio teko emigraci­ nės knygos plitimo problemoms po 1945-ųjų. Dr. Alvydas Kazake­ vičius kalbėjo apie rusų išeivijos literatūros platinimą Lietuvoje 1950-1990 m., o Silvija Vėlavičienė analizavo lietuvių išeivių kny­ gos kelius į tėvynę sovietinės oku­ pacijos metais, vieną iliustruoda­ ma konkrečiu pavyzdžiu - LKP ideologo G. Zimano atsiminimų knyga, kur nuo 16 puslapio buvo įrišta J. Brazaičio knyga „Vienui vieni“. Tokia knyga nekeldavo jo­ kio įtarimų sovietiniams muitinin­ kams ir sėkmingai plito Lietuvoje.

Nebuvo užmiršti ir nūdienos skau­ duliai - Tatjana Sapiega iš Balta­ rusijos nacionalinės bibliotekos skaitė pranešimą „Vilnius ir ne­ cenzūruojami baltarusių leidiniai XX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje“.

Trečioje konferencijos sekcijo­ je - „Knygos politika ir kultūra ži­ nojimo visuomenės požiūriu" - is­ torines spaudos laisvės proble­ mas palietė Inara Klekere iš Lat­ vijos nacionalinės bibliotekos, kalbėjusi apie įvairių valdžių po­ žiūrį į latgalių knygų leidimą 19042004 m., jos tautietis Andris Vilks iš Latvijos nacionalinės bibliote­ kos skaitė pranešimą „Kolportažas latvių knygų prekybos istori­ joje. Nuo XIX a. vidurio iki 1918 m.“, o jos bendradarbė Aina Štralė aptarė Latvijos bibliote­ kų demokratizavimo procesus 1985-1990. Dr. Violeta Černiaus­

kaitė kalbėjo apie atgimusios lie­ tuviškos spaudos tradicijas Vilniu­ je 1904-1914 m. Vroclavo univer­ siteto prof. Malgorzata Komza pranešime „Paveikslo laisvė kny­ goje“ analizavo kovą, kuri lydėjo iliustracijas knygose nuo spaudos pradžios iki mūsų dienų.

Tradiciškai aptarti ir knygotyros teorijos klausimai - Vroclavo uni­

VU bibliotekoje ati­ daryta paroda, skir­ ta profesoriui Zigmui Žemaičiui Nijolė ŠULGIENĖ

versiteto profesorius Krzysztof Migoni skaitė pranešimą „Rašto sis­ temos: politiniai ir knygotyriniai klausimai", o Jyrki Hakapaa iš Hel­ sinkio universiteto - „Knygos isto­ rijos šiuolaikinės metodologijos tendencijos: tautiniai ir tarptauti­ niai metmenys".

Ketvirtoji sekcija - „Žiniasklai-

dos vaidmens visuomenėje kaitos problemos" - buvo skirta įvairioms nūdienos Lietuvos žiniasklaidos problemoms. Daug dėmesio skir­ ta Lietuvos žiniasklaidos sferoms.

Trečią savo darbo dieną konfe­ rencijos dalyviai persikėlė j Kudir­ kos Naumiestį. V. Kudirkos muzie­ jaus salėje buvo perskaityti keli pranešimai, atspindėję įvairią ankstesnių konferencijos darbo dienų problematiką. Pavyzdžiui, doc. Julija Zinkevičienė kalbėjo apie knygos vaidmens kaitą žino­ jimo visuomenėje, provokuodama ginčą, ar elektroninė knyga pa­ keis popierinę, doktorantė Aureli­ ja Juodytė skaitė pranešimą „Ma­ nipuliacija sovietinėje ir posovie­ tinėje spaudoje", o Sankt Peterbur­ go žurnalistikos, verslo ir dizaino instituto docentė Julija Vyšnevskaja - „Spaudos valdžia ir spauda šiuolaikinėje Rusijos žiniasklaidoje", priversdama pajusti spaudos draudimų įvairovę ir šaltį. Beje, tas šaltis lyg šešėlis lydėjo konferen­ ciją - vienas konferencijos daly­ vis iš Baltarusijos taip ir nepasie­ kė jos, negavęs leidimo išvykti...

Tokią gausybę pranešimų jun­ gė suvokimas, jog raštas ir rašme­ nys yra visų tautų gyvasties sąly­ ga bei dar kartą patvirtino visiems, regis, gerai žinomą tiesą, kokią reikšmę lietuvių tautos likimui tu­ rėjo knygnešiai (beje, Kudirkos Naumiestyje baigiamuoju konfe­ rencijos akcentu tapo B. KaluškevičiausirV. Misaus sudarytos kny­ gos „Knygnešiai ir daraktoriai“ pri­ statymas). Tačiau sykiu konferen­ cijoje nebuvo vien tik kartojamos stereotipais virtusios tiesos. Be jau minėtų pranešimų, išplėtusių spaudos draudimo suvokimo pro­ blematiką geografiniu ir laiko as­ pektais, konferencijoje nuskam­ bėjo ir mintis, kad būtinas naujas žvilgsnis j spaudos draudimo epochą, kad reikia įvertinti vidaus ir tarptautinės situacijos poveikį spaudos draudimui, o ypač jo ekonominius aspektus. Kad tai nebus taip paprasta, liudija ir kai kurių konferencijos dalyvių skau­ di reakciją j užuominas, kokią eko­ nominę naudą turėjo knygnešiai, kad tai jiems leido statytis trobas, Prūsijcje įsigyti tam metui moder­ nią žemės ūkio techniką, leisti vai­ kus į mokslus.

Bet tai jau ateities problemos.

Konferenciją galima pavadinti vienu ryškiausiu Kalbos ir knygos metų baigiamuoju akcentų, kur skambėjusios mintys neprapuls be pėdsako - konferencijos pra­ nešimai sudarys eilinį mokslo dar­ bų „Knygotyros" tomą ir bus priei­ nami visiems, kurie domisi lietu­ viškos spaudos istorija.

Profesorius Z. Žemaitis apie Vilniaus universiteto biblioteką kalbėjo su didele pagarba, visa­ da tiesiog didžiuodamasis pasi­

sakydavo ten dirbęs. „Aš noriu sa­ votiškai nusiskųsti jąja, ji yra to­ kia įstaiga, kuri įtraukia žmogų j savo pinkles, verčia jį užmiršti vi­ sus kitus reikalus. Iš tiesų: atėjęs čia, pasijunti iš visų pusių apspindimas šių dienų mokslo spindu­ lių ir junti kilnią mokslo praeities dvasią, dvelkiančią iš senų kny­ gų, gausių rankraščių. įsitraukti j jų studijavimą [...]. Ko daugiau ir norėti: tiktai dirbk ir dirbk.“ (VUB RS F129-39, lap. 1). Todėl neatsi­ tiktinai Vilniaus universiteto rū­ muose, kuriuose prof. Z. Žemaitis

kos ir informatikos fakulteto ir Lie­ tuvos matematikų draugijos su­ kviesti pabūti kartu, prisiminti Lie­ tuvos mokslui, kultūrai ir visuo­ menei nusipelniusį žmogų atėjo garbūs kolegos, buvę mokiniai, tęsiantys profesoriaus pradėtus darbus, šeimos draugai ir bičiu­ liai, atvažiavo kraštiečiai. Prisimi­ nimais dalijosi LR Seimo pirminin­ ko pavaduotojas Č. Juršėnas, aka­ demikas J. Kubilius, prof. V. Pau­ lauskas, prof. habil. dr. F. Ivanaus­ kas, H. Jasiūnas, Lietuvos aero­ klubo veteranas V. Ašmianskas ir kiti. Apie Tėvą pasakojo Z. Žemai­ čio dukra dailininkė Irena Žemaitytė-Geniušienė. Šia proga ji Vil­

niaus universiteto bibliotekai įtei­ kė dovaną, su kuria iki šiol vis dar

dirbo rektoriumi, bibliotekoje, ku­ rioje tyrinėjo matematikos moks­ lo istorijos ištakas Lietuvoje, lap­

buvo sunku išsiskirti. Tai ilgus me­ tus saugoti, kruopščiai sutvarkyti 377 jos Tėvo laiškai, daugiau kaip pusę amžiaus (1915-1969)

kričio 26-osios popietę Baltojoje salėje buvo iškilmingai atidaryta paroda, skirta Z. Žemaičio, Lietu­

iš įvairių vietų rašyti žmonai Sta­ sei, dukroms Liudai ir Irenai, sū­ nui Tadui. Šie betarpiškiausi isto­

vos matematikų patriarcho, 120osioms gimimo metinėms.

Vilniaus universiteto Matemati­

rijos liudininkai svariai papildys prof. Z. Žemaičio archyvą biblio­

tekoje.

Jubiliejinius VU metus vainikavo unikalus

leidinys ir filmuota dokumentika Atkelta iš p. 1

Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Universitete, naujoji VU vėliava, gar­ bingų svečių - prezidentų, karalių, Nobelio premijos laureatų - viešna­ gės, nuolat gražėjantis ir besiple­ čiantis Universitetas, studentų kas­ dienybė ir šventės.

Albumas nuosekliai aprėpia visus prieštaringus ir net konfliktiškus Uni­ versiteto gyvenimo tarpsnius. „Pirmą sykį turime vientisą Vilniaus univer­ siteto naujųjų laikų istoriją vaizduo­ se", - džiaugiasi sudarytojai. O šiuos vaizdus palydi A. Bumblausko straipsnis „Vilniaus universitetas: istorija, vaizdai, atmintis", įvairiais ra­ kursais atskleidžiantis VU istorijos fragmentus, bei fotografijos žinovų S. Valiulio bei S. Žvirgždo apžvalgi­ nis žodis apie leidinio sudarymą bei fotografijų autorius. .Šis leidinio pristatymas rengtas kartu su Lenkų institutu. Renginio ve­ dėjas ir vienas iš leidinio sudarytojų prof. Alfredas Bumblauskas dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio kū­ rinio: leidinio mecenatui įmonių gru­ pei „Arvi“ ir jos valdybos pirmininkui Vidmantui Kučinskui, Torūnės M. Koperniko universiteto bibliote­ kai ir jos direktoriui dr. Miroslavvui Supruniukui, iš kurios saugyklų šiame leidinyje panaudota nemažai nuo­ traukų, VU bibliotekos ir Mokslo mu­ ziejaus darbuotojams, Lietuvos cen­ triniam valstybės archyvui, Lietuvos dailės akademijai ir daugeliui kitų įstaigų bei organizacijų.

Po albumo pristatymo Universite­ to bendruomenei ir svečiams pade­ monstruotas istorikų sukurtas filmas apie senąją Alma Mater. Idėja sudė­ lioti iš gabaliukų vientisą filmą kaip istorijos atspindį kilo Istorijos fakul­ teto ketvirtakursei Linai Kaminskai­

tei. Padedami dėstytojų studentai traukė iš archyvų išlikusius kadrus, kuriuose įamžintos Universiteto is­ torijos akimirkos nuo 1919 metų.

Pirmieji juostų vaizdai neryškūs ir trūkčiojantys. Lėtai judančios skry­ bėlėtos ponios ir garbūs Universite­ to ponai atspindi tų laikų dvasią. Ga­ lingi medžiai Filologijos fakulteto kie­ melyje, sandėliu, o po to knygų mu­ ziejumi tapusi Šv. Jonų bažnyčia. So­

vietmetis. Sarkazmo kupini kadrai, kuriuose studentai uoliai mokosi „pažangiausio pasaulyje mokslo marksizmo leninizmo". Istorija išei­ na ir už Universiteto sienų. VU vyrų choras savo pasirodymą surengė valtyse, o žiūrovai klausėsi sutūpę ant kranto. Ten pat ir liaudiški šokiai, kurių atlikėjai studentai buvo viso Universiteto numylėtiniai. Taip bu­ vo. Kaip ir meilė matematikai, ku­ rią prisipažino buvęs VU rektorius Jonas Kubilius, tapęs pirmuoju ap­ sigynusiu disertaciją ir turėjęs ga­ limybę savo žiniomis pasidalyti su kolegomis užsienyje. Įamžinti Uni­ versiteto restauravimo darbai kaip pasikeitė VU veidas per ke­ lias dešimtis metų: grubiai darbi­ ninko užcementuotas jėzuitų var­ das, garbingai atidengta centrinių rūmų lenta, skelbianti apie V. Kap­ suko universitetą.

Pagaliau ir šiandiena. Universiteto 425-asis jubiliejus. Gražiausios ir smagiausios studentiško ir akademi­ nio gyvenimo akimirkos, iškilminga Gratulamur ceremonija. Buvo visko.

Juk praėję metai niekur nedingsta, tik reikia juos įamžinti, kad ateity kiti pamatytų. Mūsų praeitis verta pasidi­ džiavimo, kad ir kokia ji buvo.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ ir Ona MACKONYTE

universitas

2004 gruodis

7

vilnensis

'J

Pagrindinį Monikos vaidmenį miu­ zikle kuria Jurga Šeduikytė, LTV lai­ dos „Lietuvos dainų dešimtukas“ ve­ dėja, miuzikle „Tadas Blinda“ taip pat atlikusi vieną iš pagrindinių - Mortos -vaidmenį. Jos dublerės - Muzikos akademijos studentė, daugkartinė konkurso „Dainų dainelė“ laureatė Ona Kolobovaitė bei Indrė Valantinaitė, Roko Radzevičiaus miuzikle „Saulės žemė“ atlikusi pagrindinį Saulės vaidmenį. Kalbiname Indrę Vilniaus universiteto III kurso studen­ tę, kuri studijuoja kultūros vadybą Kauno humanitariniame fakultete.

Kada pradėjai dainuoti?

Dainavau nuo pat vaikystės. Ma­ ma sakė, kad net pilve būdama dai­ navau. Mano mama ir močiutė yra muzikos mokytojos. Tad suprantama, kad, augdama tokioje aplinkoje, lan­ kiau muzikos mokyklą, dalyvaudavau Dainų dainelėse“. Paauglystėje dairau pankroką net keliose grupėse.

Paskui po truputį pradėjau rodytis vi­ sokiuose konkursėliuose, dalyvauti įdomesniuose projektuose.

Nuo vaikystės tave lydėjo mu­ zika. Ar tėvai neskatino stoti į Muzikos akademiją?

Ne, neskatino. Žmogaus balsas yra pats trapiausias instrumentas.

Jeigu kas nors atsitinka balsui, lieki be nieko. Gyvenime reikia turėti ir tvir­ tesnį pagrindą.

Todėl nusprendei stoti j Vil­ niaus universitetą. Kodėl pasi­ rinkai būtent kultūros vadybą?

Iš tiesų labai norėjau stoti į žurna­ listiką, bet man nepasisekė. Pradė-

Miuziklo „Ugnies medžioklės su varovais“ kūrėjai prieš 30 metų pradžiugino jaunimq ir papiktino sovietų valdžių. Šiandien, perdavę taip ir neužgesusią miuziklo lieps­ nų jaunajai kartai, jie žada, kad miuziklas „uždegs“ ne tik „Pergalės“ kino teatro lankytojus, bet ir visų Lietuvų. Iki gruodžio 30 dienos bus parodyta dešimt spek­ taklių, kuriuose žadama dar viena intriga - nuo Kalėdų scenoje skambės naujas, specialus kalėdinis finalas.

VU studentė debiutuoja miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais"

jau studijuoti kultūros vadybą, nes tai nauja specialybė VU, buvo įdomu iš­ bandyti.

Kultūros vadyba - tai renginių or­ ganizavimas. O jie gali būti patys įvai­ riausi. Nežinau, kaip viskas pakryps, gal baigus VU nuspręsiu dar stoti į Muzikos akademiją.

Galima sakyti, kad tau pavyko - esi viena iš pagrindinių miu­ ziklo „Ugnies medžioklė su va­ rovais“ atlikėjų. Bet pradėkime nuo pradžių. Kodėl nusprendei dalyvauti atrankoje ir kaip vy­ ko konkursas?

Mano mama turėjo šio miuziklo plokštelę. Nuo vaikystės girdėjau tas dainas ir mokėjau jas atmintinai. Tai­ gi man ta muzika artima ir tikrai labai graži.

Konkursas vyko dviem etapais. Pir­ mame reikėjo dainuoti. Antrame vaidi­ nome. Atrinko tris tinkamiausias Monikas. Žinau, jog didžioji dalis pretendentų buvo iš Muzikos akademijos.

VU studentė Indrė Valantinaitė atlieka Monikos vaidmenį Ar buvo sunku įsilieti į kolekty­ vą?

Kolektyve - šaunūs žmonės, ku­ rie į viską žiūri rimtai. Be to, prieš re­ peticijas buvo organizuota stovykla Juodkrantėje, kur mes galėjome su­ sipažinti, pabendrauti ir tiesiog šau­ niai praleisti laiką.

Nejaugi visiškai nejautei įtam­ pos ir konkurencijos? Juk kar­ tu dainuoja Deivis ir Jurga Še­ duikytė - gerai žinomi atlikėjai.

Ne. Mus sieja tos pačios užduo­ tys ir bendros problemos.

... Kurios tikriausiai iškyla per repeticijas. Gal galėtum papa­ sakoti, kaip jos vyksta?

Mūsų grafikas yra įtemptas: atsi­ keli, pavalgai, antrą valandą bėgi į Pergalės kino teatrą. Repetuojame iki penkių, tada būna pertrauka. Po jos vėl repetuojame - nuo šeštos iki dešimtos. Tada grįžti namo ir griūni į lovą. Iš pradžių buvo sunku, bet da­ bar jau pripratau.

Ar nejauti scenos baimės?

Tik jaudinuosi. Atrodo, kad pilve plasnoja drugeliai. Tai iš tiesų ne­

/

Margaspalvis VU dainų ir šokių ansamblio rudenėlis Vilija JASINSKAITĖ, Ekonomikos fakulteto II k. studentė Lapkričio 6 dieną Vilniaus pe­ dagoginiame universitete vyko II

studentų tautinio meno kolekty­ vų festivalis „Linksminkimos 2004“. Jame dalyvavo 6 studen­ tų kolektyvai iš Klaipėdos (KU „Vytinė"), Kauno (LŽŪU „Sėja“, KMU „Avė Vita“) ir Vilniaus (VU dainų ir šokių ansamblis, VGTU „Vingis“, šventės organizatoriai VPU „Šviesa“). Kolektyvai paro­ dė jau klasika tapusius J. Lingio, T. Kalibataitės ir R. Tamučio šo­

kius ir studentų šventės „Gaudeamus" vyriausiojo choreografo V. Mačiulskio naujus kūrinius. Šiemet švenčiamas 100 metų sceninio tautinio šokio jubilie­

jus- susidomėjimas, noras iš­ saugoti lietuvių liaudies palikimą neblėsta. Šio gražaus jubiliejaus

proga Trakų meno mokykla su­ rengė vaikų tautinių šokių kolek­ tyvų festivalį „Žvaigždūnė 2004“.

Koncerto svečias buvo VU Dai­ nų ir šokių ansamblis. Jo pasiro­ dymas renginio pabaigoje tarsi liudijo neblėstantį norą ir baigus mokyklą populiarinti lietuvių liau­ dies meną.

Taigi tokių, kurie nori groti, dai­ nuoti, šokti, yra tikrai daug: kiek­ vieną rugsėjį j VU ansamblio at­ ranką susirenka apie šimtas pirmakursių. Tačiau ne vien da­ lyvavimas koncertuose bei festi­ valiuose masina įsilieti į ansam­ blio veiklą. Nuo pirmųjų sceninės veiklos metų ansamblyje klesti įvairiausios tradicijos.

Viena jų - tradicinės fuksų krikštynos. Seni ansambliečiai,

persirengę „daktarais“, tikrino mažųjų pirmakursių - „pacientų" - sveikatą. Naujokai turėjo apsi­ lankyti visuose „Karo lauko ligo­ ninės" kabinetuose ir gauti gydy­ tojų diagnozes bei vyriausiojo gydytojo parašą, patvirtinantį, kad yra tinkamas pretendentas „tarnybai“ VU ansamblyje ir j ei­ linio fukso vardą. Krikštynų kul­ minacija - legendinis automobi­ lio tempimas j kalną surištomis kojomis, kliūčių ruožas, maudy­ nės šaltame baseine, pirtelė bei VU ansamblio nario priesaika, kurią lydi meno vadovo sveikini­ mas ir linkėjimai. Gavę fukso var­ dą jaunieji nariai atliko dar vieną užduotį - sugavo baseine an­ samblio senbuvių paleistą karpį.

Kadangi didelių švenčių rei­ kia laukti, kodėl nepasidarius ma­ žesnių? Apie tai mąstė ansam­ blio merginos, nes pavasarį

Ansambliečių laisvalaikio akimirkos

vaikinai vis nustebindavo jas specialiu teatralizuotu sveikini­ mu. Kad neliktų skolingos, mer­ ginos nusprendė netikėtai pa­ sveikinti vaikinus lapkričio 23-iąją - Lietuvos kariuomenės dieną. Tą vakarą ansamblio vy­ rai žygiavo, rikiavosi, traukė žy­ gio dainas, jiems buvo įteiktos vardinės pilotės ir suteikti „an­ samblio kariuomenės“ generolų, kapitonų, leitenantų laipsniai.

Smagu, kad šie metai mūsų ansambliui buvo turtingi ir kon­ certų, ir festivalių, ir renginių bei kelionių. Smagu, kad VU ansam­ blio, kaip ir kitų Universiteto ko­ lektyvų, dėka seniausias Rytų Eu­ ropos Universitetas yra ne tik mokslo, bet ir menų, kultūros šventovė, kurioje vis dar gyva ir neblėsta mūsų tautinė kultūra, kurioje mylima jaunų žmonių sa­ viraiška. Tikimės, kad atėjus žie­ mai nesustingsime, juolab kad netrukus - kalėdinis vakaras „Čiurlionvudas“, o kitais metais VU dainų ir šokių ansamblis švęs 65-ąjj jubiliejų...

paprastai malonus jausmas. Būda­ ma scenoje įsijauti į vaidmenį, kuri.

Stengiuosi atsiriboti nuo aplinkos, ati­ trūkti nuo visokių problemų ir kt. Man dainavimas yra šventė.

Tau tai - ne pirmasis pasirody­ mas. Atlikai vieną iš pagrindi­ nių vaidmenų Roko Radzevi­ čiaus miuzikle „Saulės žemė“.

Ar galėtum palyginti šiuos du miuziklus?

Jų nereikia lyginti, nes tai skirtingi kūriniai. „Ugnies medžioklėje“ turi­ me ne tik dainuoti, bet ir vaidinti. Tai visiškai nauja patirtis.

O ar lieka laiko asmeniniam gyvenimui? Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?

Kažkokiu stebuklingu būdu lieka.

Kuo labiau žmogus užsiėmęs, tuo ge­ riau išmoksti planuoti, vertinti kiekvie­ ną valandą.

Laisvalaikiu klausausi daug įvai­ rios muzikos, einu j koncertus, skai­ tau knygas, ypač domiuosi poezija, kartasi pati parašinėju. Dar labai mėgstu žiūrėti senus rusiškus „multikus“ ir gerus filmus. Be to, patinka keliauti, leisti laiką su draugais.

Kaip tavo veiklą vertina drau­ gai ir grupiokai?

Palaiko ir „serga“ už mane. Su grupiokais nesame labai artimi, tačiau jie irgi klausinėja, kaip man sekasi.

Stengiasi padėti, skolina konspektus.

Sunkiausia turbūt su dėstytojais?

Dažniausiai jie supranta ir leidžia darbus pristatyti kiek vėliau.

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Viktorija MACONKO ir Jurgita GIŽAITĖ

Choras „Pro musica" Ispa­ nijoje vykusia­ me konkurse apdovanotas už sambos atlikimą Iki mišrios sudėties išsiplėtęs Vil­ niaus universiteto choras „Pro musi­ ca“ Ispanijoje vykusiame chorų kon­ kurse pelnė specialų prizą už geriausią sambos atlikimą. Debiuta­ vęs mišria sudėtimi Ispanijoje, Astūrijos regione, vykusiame tarptautinia­ me chorų konkurse, „Pro musica“ taip pat iškovojo trečiąją vietą už pri­ valomąją programą.. „Tokia sėkmė chorui atveria ke­ lius tolimesnei veiklai. Esame pasi­ ryžę jau kitų metų pradžioje publikai pristatyti dar didesnį projektą mišria sudėtimi“, - kolektyvo pranešime spaudai cituojama choro vadovė Ra­ sa Gelgotienė.

Pasak jos, pergalė konkurse Is­ panijoje rodo choro brandą - vos prieš pusę metų susibūręs naujas ko­ lektyvas įrodė jau šiandien galįs sėk­ mingai atlikti sudėtingus kūrinius, o ypač Ispanijoje, kur gilios chorinės muzikos tradicijos.

Astūrijos regione vykusiame tarp­ tautiniame chorų konkurse „Pro mu­ sica" dalyvavo pirmąkart. 21-ąjj kar­ tą rengiamame konkurse šiemet dalyvavo 14 chorų.

Choras „Pro musica" susikūrė 2004 metų balandžio mėnesį nuo VU merginų choro „Virgo“ atsiskyrus vy­ resniosioms choristėms. Nuo balan­ džio mėnesio veikianti „Pro musica“ jau koncertavo su renesanso ir ba­ roko epochų kūriniais.

Parengta pagal BNS inform.

universitas

2004 gruodis

vilnensis

praėjusiais metais nudirbti įkvepia naujiems siekiams Pakiliai laukiame gražiausių žiemos švenčių, o kartu viliamės, kad Naujaisiais prasidės naujas gyvenimas, išsipildys lūkesčiai, darbai bus prasmingi, kilnūs tikslai pasiekiami. Atsigręždami į praėjusį laikę, apžvelg­ dami nudirbtus darbus ir pasiektus tikslus bei laukdami dar šviesesnės ateities Universiteto ben­ druomenę sveikina fakultetų vadovai.

Skalsos, ramybės Jums, norų išsipildymo ir tikėjimo, kad rytojus bus dar geresnis.

Studentai ir dėstytojai siekė naujų žinių Chemijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Rolandas Kazlauskas

Chemikams 2004-ieji nebuvo blogi metai. Kaip niekada gausiai buvo ginamos disertacijos. Ir stu­ dentai, ir dėstytojai naujų žinių sie­ kė tikslinėse kelionėse, įvairių pa­ saulio universitetų laboratorijose, dalyvavo konferencijose, kūrė va­ dovėlius, rašė straipsnius, klausė į fakultetą iš svetur atvykstančių profesorių paskaitų apie pačius naujausius chemijos mokslo pa­ siekimus ir jos vystymosi kryptis.

Mūsų fakulteto prioritetai išliks tie patys - daugiausia dėmesio moks­ lui ir studijoms. Džiaugiamės, kad šiemet visose studijų programose turime puikių pirmakursių, kad tarp jų yra grupė studentų, kurie visus bakalauro studijų metus greta ba­ zinių chemijos dalykų gilinsis j kon­ servavimo ir restauravimo chemi­ jos paslaptis, ruošis būti gerais specialistais. Baigiamuosius dar­ bus gins ir gaus diplomus paskuti­ nė specialiųjų profesinių studijų programos (kultūros vertybių kon­ servavimas) laida.

Visų kursų, visų programų stu­ dentams, visų katedrų dėstyto­ jams ir darbuotojams linkiu, kad 2005-ieji nebūtų blogesni už be­ sibaigiančius, kad sveiki sutiktu­ me šventes, kad sėkmė lydėtų as­ meniniame gyvenime, moksle, kelionėse ir kasdieniuose darbuo­ se, kad viltinga ir gera būtų naujų dienų tėkmė.

mingų darbų pabaigtuvės. Spalį fakul­ tete lankėsi vadybos ir verslo admi­ nistravimo programų vertinimo tarp­ tautiniai ekspertai iš 7 Europos Sąjun­ gos šalių (išsami šių programų savia­ nalizė parengta daugiau nei prieš me­ tus). Nors galutinė oficiali išvada dar nepateikta, žodinė nuostata apie fa­ kulteto programas, dėstytojus, absol­ ventus, materialinę bazę, studijų ko­ kybę yra gera. Suorganizuotos trys ju­ biliejinės konferencijos. Ypač pažymė­ tina tarptautinė konferencija „Ekono­ minės plėtros Vidurio ir Rytų Europos šalyse katalizatoriai ir kliūtys“, kurioje beveik 100 dalyvių iš 25 šalių susirin­ ko aptarti ES narystės įtakos naujų na­ rių ekonomikoms. Nuo 2004 m. rug­ sėjo 1 d. pasikeitė fakulteto valdymo struktūra. Po restruktūrizavimo kated­ rų skaičius sumažėjo nuo 12 iki 9. įsteigta EF Alumnų draugija, su kuria aktyviai bendrauja fakulteto studentai rengdami įvairius renginius, tarp jų studentų parodą „Idėja 2004“. Sunku būtų išvardyti visus fakulteto dėstytojų ir studentų mokslo tyrimus ir darbus talkininkaujant šalies valdymo institu­ cijoms bei verslo struktūroms. Visa tai leidžia pasitikti šventes jaučiant pasi­ tenkinimą dėl to, kas jau padaryta. O ateitis nežada poilsio - juk esame jau Europos akademinėje erdvėje, kurio­ je mums ne tik atsiveria naujos gali­ mybės, bet atsiranda ir konkurencijos grėsmė. Tad nuoširdžiai linkiu Ekono­ mikos fakulteto kolegoms dėstytojams, studentams ir visai Universiteto ben­ druomenei gražių ir linksmų Šv. Kalė­ dų, kūrybingų ir laimingų Naujųjų Me­ tų. Mūsų svajonės tevirsta realybe!

Ekonomikos fakulteto bendruome­ nei artėjančios šventės yra ne tik ka­ lendorinių metų, bet ir daugelio pras­

Filosofaipersikels į naujus rumus Filosofijos fakulteto dekanas doc. dr. Kęstutis Dubnikas

grindiniais Lietuvos centrais visuo­ se humanitariniuose ir socialiniuo­ se moksluose: filosofijoje, psicho­ logijoje, sociologijoje, socialiniame darbe. Auganti konkurencija mūsų šalyje bei vis plačiau atsiverianti bendra Europos mokslo ir studijų erdvė kelia naujus iššūkius, kuriems mes turim būti pasirengę. Dėl to pri­ valome dar intensyviau plėtoti tarp­ tautinį bendradarbiavimą, įsitraukti i naujus projektus, telkti fakulteto bendruomenę bendriems tikslams.

Antra vertus, neturėtume išbarstyti visų savo jėgų, vaikydamiesi vadi­ namųjų mokslingumo rodiklių. Tik­ ras mokslinis darbas dažnai neap­ skaičiuojamas mokslinės produkci­ jos vienetais. Tik gilūs, nekonjunktūriniai mokslo tyrimai gali laiduoti ir kokybiškas studijas. Šv. Kalėdų proga linkiu kūrybišku­ mo, energijos, ištvermės nelengvuo­ se darbuose ir studijose, džiaugs­ mo, kurį teikia kad ir kasdienis, bet prasmės kupinas gyvenimas.

Filologijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia

2004 metais nemažai dirbome su gausiomis studijų programomis ėmėmės ryžtingų priemonių jas at­ naujinti. Pradėjome naują taikomo­ sios kalbotyros magistro studijų pro­ gramą. įsibėgėjo Lituanistinių studijų ka­ tedros (vedėja doc. M. Ramonienė) koordinuojamas europinis „Lingua2" projektas - vienintelis toks projek­ tas Lietuvoje. Prof. Kęstutis Nastop­ ka laimėjo aukščiausio laipsnio vals­ tybės stipendiją, doc. Giedriaus Viliūno vadovaujama darbo grupė baigė rengti Lietuvos humanitarinių ir so­ cialinių mokslų plėtros strategiją svarbų dokumentą, kuris palengvins ateities darbų planavimą.

Studijų kokybės vertinimo eksper­ tai mūsų leidžiamą žurnalą Baltistica

Kitais metais FF kolektyvui teks gerokai pasitempti, parodant, kad neveltui Jungtinės Tautos bei UNESCO 2005-uosius paskelbė Pasauliniais fizikos metais.

Tegu niekuomet nepritrūksta Jums džiaugsmo ir šilumos.

Tetampa Jums tvirta atrama išmintingi kolegos ir patikimi part­ neriai.

Meilė telydi Jūsų šeimas, jauku­ mas - Jūsų namus, sėkmė - Jūsų darbus.

Studijų programų tobuli­ nimas - pagrindinis GMF rūpestis Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Kęstu­ tis Kilkus

Kiti metai paskelbti Pasauliniais fizikos me­ tais. Teks pasitempti!

Fizikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jūras Banys

Atnaujinome studijų programas

Tarptautinių ekspertų žodinėse nuostatose geri įvertinimai Ekonomikos fakulteto dekanė doc. dr. Birutė Galinienė

pagaliau prilygino tarptautiniams lei­ diniams. Yra pagrindo manyti, kad panašus statusas pripažintinas ir ki­ tiems fakultete leidžiamiems žurna­ lams.

Ketiname užbaigti bakalauro bei magistro studijų programų reformą, fakulteto struktūrinę ir administraci­ nę pertvarką ir išskirtinį dėmesį su­ telkti į doktorantūrą bei mokslo dar­ bą. Puikiai suvokiame, kad be rimtų mokslinių tyrimų nėra ko kalbėti apie studijų kokybę.

Sulaukėme VU Mecenatų Bro­ nės ir Gedvydo Vainauskų dėme­ sio - dekanatas pasipuošė Florentinos Nesavienės suprojektuotais baldais. Į jubiliejinius 425-uosius metus įžengėme su nauja vėliava ir dailininko Petro Repšio sukurtu ženklu. Jame įrašyti prasmingi žo­ džiai iš Naujojo Testamento: littera occidit, Spiritus vivificat „raidė už­ muša, o Dvasia teikia gyvybę" (2 Kor 3,6).

2004- ieji buvo intensyvūs dar­ bais ir renginiais. Šventinė Univer­ siteto jubiliejaus dvasia lydėjo nuo pat pavasario iki kulminacinių rug­ sėjo pabaigos iškilmių. Didžiuoda­ miesi, kad Filosofijos fakultetas skai­ čiuoja metus lygiai su VU, 425 me­ tų sukaktį minėjome itin pakiliai, rengdamiesi sugrįžti į senąjį Vil­ niaus universiteto rūmų ansamblį.

Jubiliejiniais metais sustiprinome mokslinius tyrimus ir tarptautinius ryšius. Išleistos arba parengtos pen­ kios monografijos, kelios studijos, gerokai išaugo mokslinių straipsnių skaičius tarptautiniuose leidiniuo­ se. Po metų pertraukos vėl atgavo­ me doktorantūros teisę filosofijos ir sociologijos mokslų kryptyse. Šie­ met išleidžiame pirmąją informaci­ jos visuomenės studijų magistro programos absolventų laidą, įsibė­ gėjo specialiosios pedagogikos magistrantūra, neakivaizdine forma praaėti rengti edukologai. Įvertini­ mo dar laukia projektas ES struktū­ rinių fondų paramai gauti.

Nors nuolat peržiūrime studijų programas, matome, kad dar ne vis­ ką nuveikėme studijų kokybės ge­ rinimo srityje, neišnaudojame visų galimybių nenuosekliajame moky­ me, dėstytojų ir studentų tarptauti­ nėse mainų programose.

2005- aisiais pirmiausia teks įsi­ kurti naujuose fakulteto rūmuose ir sėkmingai pradėti pavasario se­ mestrą. Ketiname ir toliau išlikti pa­

2004-ieji Fizikos fakultetui buvo la­ bai sėkmingi. Ypač džiugina didė­ jantys konkursai j visas Fizikos fa­ kulteto studijų programas. Todėl mū­ sų fakulteto studentų lygis jau keletą metų kyla - studentai vis smalsesni, reiklesni dėstytojams. Taip pat rei­ kia pasidžiaugti, kad rizikos fakulte­ te dar niekada nebuvo tiek daug stu­ dentų - šiemet jų turime net 715.

Kaip įprasta, FF buvo intensyviai dirbamas ir mokslinis darbas, dau­ gėjo tarptautinių projektų, finansuo­ jamų tiek Lietuvos, tiek ir ES. Tai dar kartą įrodo aukštą fakulteto moksli­ nį lygį. įstojus į ES atsirado daugiau galimybių moksliniam bendradar­ biavimui.

Rudenį visas fakultetas aktyviai dalyvavo VU 425-erių metų jubilie­ juje, buvo suorganizuota tarptauti­ nė konferencija „Struktūra ir spek­ troskopija". įkurtas Alumnų klubas pradėjo aktyvią veiklą.

Fakultetas planuoja Didžiojoje auditorijoje pagaliau įrengti šildy­ mą, suremontuoti kitas auditorijas.

Reikėtų plėtoti tarptautinį bendra­ darbiavimą, intensyviai dalyvaujant tarptautiniuose projektuose.

Siekiame rengti aukštos kvalifika­ cijos specialistus, o to be deramo mokslo lygio padaryti negalima. To­ dėl fakultetas sieks ir toliau būti LR lyderiu moksle.

Fakulteto dekanu buvau išrink­ tas tik šių metų vasarą, todėl dar negaliu kalbėti apie savo siekių įgyvendinimą-pernelyg mažai lai­ ko praėjo. Ar įgyvendino savo sie­ kius fakultetas? Manau, taip, nes, fakulteto auditorijose padaugėjo naujų veidų. Tai reiškia, kad mūsų siūlomos studijų programos yra pa­ trauklios, reikalingos. Studentai įsteigė Studentų gamtininkų moks­ linę draugiją, kuri pakeitė ir gero­ kai išplėtė anksčiau veikusią Stu­ dentų biologų mokslinę draugiją.

Gyvenome Universiteto jubiliejaus nuotaikomis, kurios lydėjo fakulte­ to mokslinę konferenciją, jautėsi specialiai fakultetui sukurtame fil­ me. Metų įvykiais laikyčiau net 3 fakulteto darbuotojų habilitacijos procedūras, džiaugiamės dideliu būriu busimųjų mokslininkų ir, tiki­ mės, dėstytojų (net 181), šių metų rudenį įstojusių j doktorantūrą. Bu­ vo daug kasdieninių darbų - rašė­ me projektus, remontavome ir gražinome patalpas.

Ketinimai 2005-aisiais neatsie­ jami nuo viso Universiteto planų ir tikslų, tačiau galiu paminėti ir spe­ cifinius mūsų, gamtininkų, būsimus darbus. Tai studijų programų tobu­ linimas, ypač molekulinės biologi­ jos programoje. Antrasis darbas taip pat iš dalies susijęs su studijo­ mis - Ekologijos katedros, kuruo­ jančios jau velkančią ir labai po­ puliarią studijų programą, įkūri­ mas. Produktyvios studijos, ypač studentų savarankiškas darbas, neįmanomi be lengvai prieinamų vadovėlių ir mokslinės literatūros, todėl laukia trečiasis išskirtinės svarbos darbas - fakulteto biblio­ tekos rekonstrukcija ir moderniza­ cija. O toliau - tarptautiniai mokslo projektai ir studentų bei dėstytojų

universitas

2004 gruodis mainai, dėstytojų kvalifikacijos kė­ limas ir daug kitų kasdieninių rū­ pesčių. Linkėjimai: studentams: bū­ kite reiklūs ir sau, ir dėstytojams; dėstytojams: būkite reiklūs ir sau, ir studentams; visiems: visada būki­ me kartu, mylėkime vienas kitą.

Istorikų metų darbai solidžios monografijos, leidiniai ir konferencijos Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Zenonas Butkus

Artėjančių Šv. Kalėdų ir Naujųjų me­ tų proga sveikinu istorikų bendruome­ nę ir visus Vilniaus universiteto profe­ sorius, darbuotojus bei studentus. Dė­ koju Jums visiems už nuoširdų ben­ drą darbą jubiliejiniais Universiteto metais. Atlikti darbai praturtino mus vi­ sus. Vėl buvo atnaujintas ir sustiprin­ tas Universiteto autoritetas mūsų vi­ suomenėje, pasipuošė pats Univer­ sitetas, senuosiuose, bet atnaujintuo­ se, išdabintuose jo rūmuose tuoj svei­ kinsime naujakurius filosofus. Univer­ siteto istorijai skirta tarptautinė moks­ linė konferencija sustiprino mūsų is­ torikų ryšius su užsienio šalių moksli­ ninkais ir paskatino kurti naujus ben­ dradarbiavimo projektus. Istorijos fa­ kultetui taip pat buvo sėkminga šiais metais surengta tarptautinė mokslinė konferencija, kurioje paminėjome so­ lidžią Pirmojo Lietuvos statuto (1529 m.) sukaktį. Nuoširdžiai dėko­ jame profesoriams Irenai Valikonytei, Edvardui Gudavičiui, Stanislovui La­ zutkai, šiais metais išleidusiems nau­ ją, stambų šio statuto leidinį.

Ne mažiau džiugina ir Universite­ to jubiliejaus proga išleisti leidiniai, ypač negalime atsidžiaugti profeso­ riaus Alfredo Bumblausko vadovau­ jamos mokslinės grupės parengta knyga „Vilniaus universitetas fotogra­ fijose“. Dalios Vilkauskaitės rūpesčiu išėjo atnaujinta Vilniaus universiteto istorija. Taip pat malonu pasveikinti profesorių Mykolą Michelbertą, do­ centus Vytautą Lesčių, Stasį Pamerneckj, šiais metais paskelbusius so­ lidžias monografijas. Mums taip pat didžiulė garbė, kad profesorius M. Michelbertas išrinktas Latvijos mokslų akademijos Garbės daktaru. Linkime ištvermės ir pasisekimo A. Strimaitie­ nei, E. Saviščevui ir R. Gaidis, kurie Šv. Kalėdų išvakarėse gins humani­

tarinių mokslų daktaro disertacijas.

Džiugių akimirkų, laimingų užduo­ čių per artėjančią sesiją linkime fa­ kulteto studentams, audringos veik­ los atsinaujinusiai jų atstovybei Naujaisiais metais.

KHF siekia nuolat tobulėti Kauno humanitarinio fakulteto dekanas doc. dr. Stasys Albinas Girdzijauskas

vilnensis 2004-aisiais mūsų fakultetas šventė trigubą jubiliejų: Vilniaus universiteto 425-metj, Kauno hu­ manitarinio fakulteto gyvavimo 40metj bei VU KHF įsikūrimo Kauno senamiestyje 20-metj.

Antras labai svarbus įvykis - pa­ dalinių struktūrinės reformos įgy­ vendinimas, kuris liudija mūsų nuo­ latinį tobulėjimą. Taip pat šiais me­ tais daugiau nei ankstesniais ap­ ginta daktaro disertacijų. Ypač daug šiemet norinčiųjų studijuoti mūsų fa­ kulteto doktorantūroje. Tačiau svar­ biausia, kad šiais metais fakultetas ypač intensyviai plėtojo savo veik­ lą projektų srityje, siekdamas ES struktūrinių fondų paramos. .Buvo siekta išlaikyti gerus bei produktyvius ryšius su Bmo, Len­ kijos, Latvijos, Kaliningrado univer­ sitetais. Užmezgėme ir naujų ryšių bei pasirašėme svarbių bendra­ darbiavimo sutarčių: su Kauno miesto savivaldybe, Kauno tech­ nologijos universiteto Humanitari­ nių mokslų fakultetu.

Kitais metais ypač didelį dėmesį skirsime prfijektiniam moksliniam darbui ir, žinoma, nuolatiniam stu­ dijų kokybės gerinimui.

Mano linkėjimus puikiai papildo šie M. K. Čiurlionio žodžiai: „Čia, šioje menkoje žemėje, šalia tiekos mažyčių dalykų yra taip pat kažkas labai didingo ir stebuklingo". Tad norėčiau palinkėti, kad Šv. Kalėdos būtų pilnos stebuklų, o Naujieji me­ tai paskęstų didybėje bei neišblėstančioje gyvenimo prasmėje.

Naujos studijų progra­ mos - fakulteto akade­ minės veiklos pažan­ gos ženklai Komunikacijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Do­ mas Kaunas

2004-ieji buvo įtempto darbo, lau­ kimo, kartais net nerimo, bet kartu ir pakilūs, šventiniai metai: jubiliejiniai.

Alma Mater Vilnensis pažymėjo 425ąsias, o laisvas žodis ir spauda 100-ąsias metines. Šias sukaktis mi­ nėjo ne tik Lietuva, bet ir pasaulis bei mūsų bičiuliai pasaulyje. Daly­ vavome renginiuose, prisidėjome darbais. Organizavome didelę tarp­ tautinę konferenciją „Lietuviškos knygos ir viešo žodžio kultūra", išlei­ dome knygų ir mokslo darbų, vado­ vėlių. Turime gabaus, kūrybingo ir veržlaus jaunimo. Jj visokeriopai pa­ laikysime ir patys juo remsimės. Pa­ žymėsiu vieną gerą jaunimo bruožą -sporto pomėgį. Fakultete studijuo­ ja ne tik jo entuziastai, bet ir profe­ sionalai. Už nuopelnus sportui la­ biausiai pasižymėjusius pirmą sykį bandėme savaip pagerbti ir paska­ tinti. Norime, kad jų pavyzdys būtų patrauklus ir kitiems.

Akivaizdūs fakulteto akademinės veiklos pažangos ženklai - naujos studijų programos. Pirmą kartą pra­ dėtos leidybos dieninės, biblioteki­ ninkystės ir informacijos neakivaiz­ dinės bakalauro studijos. Studijų ko­ kybei labai padėjo mūsų tarptauti­ niai ryšiai. Sulaukėme vizituojančių profesorių ir patys jais buvome. Sa­ vo akademinėje bendruomenėje tu­ rime labai pripažintų kolegų. Jie da­ ro garbę ne tik fakultetui, bet ir Uni­ versitetui.

Komunikacijos fakulteto raidos iki 2008 metų strateginiame plane nu­ matyti darbai: rezultatyvus studijų at­ naujinimas, 70-80 proc. apgintų daktaro disertacijų, mažiausiai trijų profesorių habilitacijos, multimedijos ir kitomis šiuolaikinėmis priemonė­ mis aprūpintos auditorijos, iš mokslo produkcijos uždirbti tiek pinigų, kad jie dengtų ne mažiau kaip trečdalį darbo užmokesčio fondo, nurašyti senas, neveiksmingas tarptautines sutartis ir sudaryti naujas, dar labiau tenkinančias šių dienų poreikius. Rū­ pestį kelią atlyginimai. Jie nė iš tolo neatitinka nei akademinės bendruo­ menės narių įdirbio, nei jų kvalifika­ cijos, nei kompetencijos. Tikiu, kad naujasis Seimas bei Vyriausybė šią problemą suvoks geriau nei jų pirm­ takai ir ras būdų padėčiai pagerinti.

Jei pasiekčiau ir pajėgčiau, Nau­ jųjų metų išvakarėse paspausčiau ranką kiekvienam fakulteto akademi­ nės bendruomenės nariui -1200 stu­ dentų, dėstytojų ir darbuotojų. Jei to nepavyks padaryti,, visiems tarsiu nuoširdų ačiū. Jie buvo šaunūs. Lin­ kiu kiekvienam ir visiems kuo geriau­ sios kloties, sveikatos, asmeninės lai­ mės ir gerų draugų, vilčių, apie kurias galbūt nė nenutuokiu, išsipildymo.

Linkiu gerų netikėtumų už pačio pirmiausio gyvenimo ir likimo posūkio.

Už draugiškumą, santarvę ir supra­ tingumą nuoširdžiai dėkoju Senato ko­ misijos nariams, kolegoms dekanams.

Jiems palaikant pavyko išspręsti daug fakultetui svarbių reikalų. Šie metai bu­ vo pirmieji, kai interesų pagrindu gra­ žiai susibičiuliavo Saulėtekyje įsikūru­ sių fakultetų dekanai.

MIF sieks tapti grestižiniu Europos ar ent jos šiaurės regiono fakulfetu Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas prof. ha­ bil. dr. Feliksas Ivanauskas

Šiais, kaip ir ankstesniais metais,

fakulteto studentų skaičius išaugo.

Dabar jų - virš 2,5 tūkstančio. Šiuo metu mūsų fakultetas pagal dieni­ nio skyriaus studentų skaičių uni­ versitete - didžiausias.

Mūsų visų siekis - tapti europie­ tiško lygio universitetinio mokymo įstaiga. Artimiausio dešimtmečio už­ davinys - tapti prestižiniu Europos ar bent jos šiaurės regiono fakulte­ tu. Sieksime modernizuoti mokslinio darbo tematiką, daryti ją aktuales­ nę, stengsimės aktyviau dalyvauti EŠ programose ir projektuose. Plė­

sime europinį bendradarbiavimą ir studijų segmente. Stengsimės, kad studentai pažintų šiuolaikinių studi­ jų skonį Europos aukštosiose mo­ kyklose.

Neužmiršime studijų ir darbo są­ lygų gerinimo. Teks remontuoti Bal­ tupių kompleksą ir baigti pastato Naugarduko gatvėje remontą.

Studentams linkėčiau racionaliai išnaudoti laiką. Kadangi turiu sukau­ pęs gyvenimo ir mokslinio darbo sa­ vame krašte ir užsienyje patyrimo, galbūt priminsiu seną tiesą - kiek­ viena neefektyviai dabar praleista va­ landa nutolina jus bent viena diena nuo būsimų siekių. Informatikos pa­ saulis lekia jeigu ne šviesos, tai bent artimu jam greičiu. Studentų gyveni­ mo greitis taip pat turėtų būti maksi­ malus.

9 Linkiu fakulteto mokslo darbuo­ tojams, studentams, administraci­ jos personalui kūrybinės sėkmės, geros sveikatos, puikios nuotaikos 2005-aisiais.

Medikai planuoja statybas Medicinos fakulteto dekanė prof. habil. dr. Zita Aušrelė Kučinskienė

Šiemet fakultetas atšventė 223 me­ tų sukaktį. 2004-ieji Medicinos fakul­ tetui buvo geri - atmosfera buvo dar­ binga, darbų pakako visiems-deka­ nei, prodekanams, fakulteto Tarybai, akademinei komisijai, studijų progra­ mų komitetams, katedrų, klinikų, fakul­ teto institutų vadovams, visiems fakul­ teto darbuotojams. Fakultetas optimi­ zavo savo struktūrą, čia įkurtas Bioetikos informacinis Europos regioninis centras, plečiasi tarptautiniai moksli­ nio bendradarbiavimo ryšiai, vis dau­ giau mokslinių projektų vykdoma su užsienio partneriais, siekiame papil­ domo finansavimo iš ES. Pirmą kartą sėkmingai įvykdyta habilitacijos pro­ cedūra. 2004 m. svarbus įvykis-skly­ po naujo Medicinos fakulteto pastato statybai Santariškėse patvirtinimas.

Tarptautiniai ekspertai teigiamai įvertino visuomenės sveikatos bei odontologijos studijų programas.

Dabar laukiame medicinos studi­ jų programos tarptautinės eksper­ tizės.

Suremontuota nemažai patalpų Medicinos istorijos muziejus, mo­ komosios laboratorijos. Labai akty­ viai dirba MF studentų atstovybė. Ki­ tų metų prioritetai -studijos ir moks­ las. Numatome tobulinti studijų pro­ cesą, stiprinti fakultetą kaip mokslo instituciją plėtojant įvairius mokslo projektus, tarptautinį bendradarbia­ vimą.

Baigiame kalendorinius 2004 metus, bet nesibaigia gyvenimo tėkmė, o kartu ir mūsų kasdieniai asmeniniai bei visuomeniniai rū­ pesčiai. Linkiu, kad visi planuoti ir neplanuoti darbai būtų sėkmin­ gai užbaigti. Tegul Naujieji atne­ ša naujus tikslus, idėjas ir viltis, praturtina prasmingais darbais, asmenine laime ir santarve. Ge­ ros sveikatos ir laimės linkiu Me­ dicinos fakulteto darbuotojams, jų šeimų nariams, studentams, re­ zidentams.

TSPMI tvarkėsi „savo kieme“ TSPMI direktorius prof. dr. Rai­ mundas Lopata

Besibaigiančius metus, matyt, tektų pavadinti „savo kiemo tvar­ kymo metais". Stengėmės ir toliau įpūsti instituto bendruomenės dva­ sią naujose patalpose Vokiečių

gatvėje. Pasirodė, kad dvasia yra pakankamai materiali - reikėjo ge­ rinti studijų kokybę, „gaminti" mokslą, paprasčiau ir žmogiškiau tvarkytis instituto viduje. Užsiėmė­ me rimtu strateginiu planavimu, or­ ganizacinės struktūros pertvarka.

Taip atsirado ne tik strateginis veik­ los planas, nuostatai, savą dvasią įgijo ir instituto auditorijos. Dabar jau turime Annos Lindh, Gegužės 3-iosios Konstitucijos, Juozapo Šveiko auditorijas, Pekino kompiu­

terių klasę. Džiugu, kad šiame pro­ cese dalyvavo visi: ir administra­ cija, ir profesūra, ir studentai. Bū­ tent jie ir įprasmina Kalėdas. Įpras­ mina būtent taip, kad mes visi lau­ kiame „kaukių balių", „Gospelo chorų", nūdienos realybę atspin­ dinčio jaunųjų politologų teatro.Be abejo, neužmiršome, kad priklau­ some ir Universiteto bendruome­ nei. Buvome aktyvūs jubiliejaus renginiuose, Rektoriaus taurės varžybose. Įsimenantis buvo ir mū­ sų studentų pasirodymas tarpfakultetiniame intelekto žaidime „Protmušis“ .

Mes žinome, kad mūsų priorite­ tai nesikeis, sieksime ir toliau išlik­ ti geriausia politikos mokslų aukš­ tojo mokslo institucija Lietuvoje.

Tačiau neslepiame, kad šis siekis įgyvendinamas tik pakeitus dabar­ tines aukštojo mokslo reformos kryptis. Ir mes tai padarysime. Ne­ leisime, kad Universitetas taptų ga­ mykla, klonuojančia produktą, va­ dinamą studentu.

Kadangi idėjų mums netrūksta, lieka tik visiems mums palinkėti va­ lios tas idėjas įgyvendinti.

Teisininkai džiaugiasi tarptautinių ekspertų įvertinimu Teisės fakulteto dekanas prof. habil.dr. Vytautas Nekrošius

Galima drąsiai teigti, jog šie me­ tai Teisės fakultetui buvo svarbūs ir sėkmingi. Tarptautiniai eksper­ tai po dvejų metų pertraukos tei­ giamai įvertino fakulteto darbą, jame įvykusias permainas, studi­ jų proceso bei programų pakeiti­ mus. Konstatuota, jog fakulteto studijų programos visiškai atitin­ ka studijų kokybės reikalavimus, o pats fakultetas su savo moksli­ niu potencialu gali pretenduoti tapti ne tik Baltijos šalių regiono, bet ir vienu iš Europos lyderių.

Taip pat reikia pasidžiaugti ir nau­ ja biblioteka, kurioje yra sukur­ tos puikios darbo vietos studen­ tams, galima naudotis pagrindi­ nėmis teisės duomenų bazėmis.

Ypatingai džiugina glaudus ben­ dradarbiavimas su studentais.

2005-aisiais toliau sieksime ge­ rinti fakulteto materialinę bazę, to­ bulinsime studijų programas, toliau sieksime, kad studentams VU TF bū­ tų tarsi antrieji namai.

Studentams ir TF kolektyvui lin­ kiu, kad kiti metai būtų neblogesni už praėjusius. Būtų nuostabu, jeigu kiti metai būtų turtingi gerų įspūdžių, o Universitetas ir kiek­ vienas iš mūsų vienas kitam su­ teiktų daug nuostabių akimirkų.

Parengė Onutė MACKONYTĖ

universitas

2004 gruodis

vilnensis

10

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Aplankykite

www.vusa.lt ieli Vilniaus universiteto studentai"

puslapis Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

tęUįjM Tu pakeli aukštyn rankas Ir atiduodi paukščiui širdį, Nes viskas, kuo tu trokšti būt, Esi dabar, buvai ir liksi......

Raminta KERPIŠKYTĖ

Pasaulinė neįgaliųjų diena. Kada?

Beveik įprastą penktadienį vieni skubėjo į mokslus ar darbus net ne­ pakeldami aukštyn akių, o kiti.... džiaugėsi, šventė, linksminosi ir kėlė į dangų širdis... įdomu, kiek žmonių gatvėje būtų pasakę, kuo ypatinga buvo ta gruo­ džio 3-ioji? Nepaklausėm, tačiau turbūt ne visi žinotų, kad tądien bu­ vo pasaulinė neįgaliųjų diena! Džiu­ gu, kad Vilniaus universiteto stu­ dentai šios dienos, taip pat ir Uni­ versitete studijuojančių neįgaliųjų, nepamiršo.

Neįgaliųjų šventė Univer­ sitete sudomino ne tik studentus...

Nepabūgę žiemos tą vakarą į Vil­ niaus universiteto Teatro salę susi­ rinko neįgalieji, dabartiniai ir buvę Universiteto studentai, svečiai. Ži­

noma, kaip ir kiekviena šventė, ši

Neįgaliųjų diena nauja šventė Universitete taip pat neapsiejo be kalbų, sveiki­ nimų, prisiminimų bei išgyvenimų.

Pirmiausia su neįgaliųjų diena vi­ sus pasveikino jau antrus metus vykdomo VU SA projekto „Studen­ tas su negalia" koordinatorė Rūta Ruolytė. Šventėje apsilankė LR svei­

vadybos studentas su regėjimo ne­ galia Egidijus Bignevičius savo kas­ dieniškais, bet linksmais nutikimais privertė juoktis bene visus salėje sėdėjusius žiūrovus.

katos apsaugos ministras J. Olekas, LR socialinės apsaugos ir darbo mi­ nisterijos Socialinės integracijos departamento direktorius A. Nazarovas, VU Studijų direkcijos direk­ toriaus pavaduotoja J. Karaliūnie­ nė, VU SA prezidentas D. Skusevičius, atsakinga už VU bibliotekas D. Juodienė. Žinoma, visi sveikino,

Liūdėti neleido ir žaismingas šo­ kio kolektyvo „Tyla“ pasirodymas.

Jei nematėte, turbūt sunkiai patikė­ site, kad pagal muziką šoko ir dai­ ną imitavo... kurtieji. Šis pasirody­

linkėjo, dovanojo, žadėjo, džiaugė­ si gerėjančia neįgaliųjų padėtimi.

Neįgaliųjų akimis...

Tačiau bene vieninteliai tikrąją savo gyvenimo realybę gali at­ skleisti tik patys neįgalieji. Ne vien tik smagiais, bet ir skaudžiais prisi­ minimais iš studentiško gyvenimo pasidalijo buvusi socialinio darbo studentė Regina Šileikytė, turinti ju­

dėjimo negalią. Optimistiškai nusi­ teikęs buvęs verslo ir informacijos

Kurtieji taip pat girdi

mas galutinai įtikino visus, kad, ne­ paisant tam tikrų trūkumų, neįgalie­ ji yra lygiai tokie patys kaip mes, tik... praradę dalelę savęs, bet dažnai gebantys pasiimti iš gyvenimo 100 kartų daugiau nei sveikieji.

Tu pakeli aukštyn rankas Šiais neįgaliųjų himno žodžiais

baigėsi šventė Universitete. Tikimės, kad kitais metais ji bus dar didesnė ir linksmesnė. O pro duris triukšmin­ gai išskubėjęs būrelis studentų (ži­ noma, kartu su neįgaliaisiais) nelei­ do abejoti, kad visi kartu galime būti lyg viena širdis...

Nuoširdžiai sveikinu Jus artėjančių švenčių proga ir linkiu, jog kiti metai ir būsimi iššūkiai būtų malonūs bei įkvepian­ tys. Linkiu, jog praėję 2004-ieji atmintyje išliktų kaip išsipil­ džiusių lūkesčių bei naujų įžiebtų vilčių metai.

Sveikindamas noriu prisiminti besibaigiančius metus ir pa­ žvelgti į juos Vilniaus universiteto studento akimis. Manau, sunku nesutikti, jog 2004-ieji buvo ypatingi. Didžiausia Lie­ tuvoje mūsų gimtoji Alma Mater atšventė 425-erių metų ju­ biliejų, dar kartą primindama visuomenei apie savo svarbą bei įtaką šalies ateičiai. Daugiau nei 1200 Vilniaus universiteto pirmakursių dalyvavo jiems skirtose fuksų stovyklose, kurios padėjo puikiai susipažinti su studijomis dar nepravėrus audi­ torijos durų. Visų Vilniaus universiteto fakultetų studentai šauniai minėjo gimtųjų fakultetų dienas. Džiugu, jog daugu­ ma studentų tikrai nepamiršo ir pagrindinio tikslo - mokslų, kompetencijos didinimo bei įgūdžių tobulinimo.

Tad norėčiau palinkėti, jog kitąmet Jūs, Vilniaus universi­ teto studentai, liktumėte tokie pat aktyvus, smalsūs bei ini­ ciatyvūs. Viliuosi, jog Vilniaus universiteto Studentų atstovy­ bė taps dar geresniu kiekvieno iš Jūsų draugu, pagalbininku, konsultantu. Atminkite - Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybei būtent Jūs esate svarbiausi.

Dar kartą su artėjančiomis šventėmis!

Su šilčiausiais linkėjimais — Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Darius SKUSEVIČIUS

**

Kodėl savanorystė?

Rasa KUODYTĖ-KAZIELIENĖ, SOTAS savanorė Gruodžio 9 dieną Vilniaus universiteto Teatro salėje vyko

konferencija „Kodėl savanorystė?“, kurią organizavo

visuomeninė organizacija SOTAS (Socialinės rarnystės savanoriai), bendradarbiaudama su partneriais - Vilniaus

miesto savivaldybe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto

Socialinio darbo katedra ir Vilniaus pedagoginio universite­ to Socialinės komunikacijos institutu.

Vilniuje viešėjo stipriausieji Baltijos šalių moksleiviai matematikai Matas ŠILEIKIS

pritaikymas socialinio darbo praktikoje.

Savanorystė - vienas iš būdų spręsti visuomenės problemas Lietuvojeį Savanorių judėjimas Lietuvoje palyginti jaunas. Nevyriausybinės organizacijos, arba trečiasis sektorius, intensyviau pradėjo veikti tik prieš septynetą metų. Šiame sektoriuje darbuojasi nedaug žmonių, be

Lapkričio 5-9 dienomis Švietimo ir mokslo ministeri­ jos finansuotą renginį, skirtą geriausiems Lietuvos moks­ leiviams matematikams, įvykdė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto darbuotojai kartu su Studentų atstovybe.

Lietuvos moksleivių komanda buvo viena iš dvylikos. Dar rengi­ nyje dalyvavo Danija, Estija, Islan­ dija, Norvegija, Latvija, Lenkija, Suomija, Švedija, Vokietija, Rusijai

atstovavo Sankt Peterburgas. Pa­ sinaudojusi ypatinga šeimininkės teise, Lietuva pasikvietė komandą iš Baltarusijos, su kuria lietuvių ma­ tematikai palaiko draugiškus san­ tykius: kviečia į komandinę Lietu­ vos olimpiadą, o lietuvių mokslei­ viai dažnai dalyvauja Minske vyks­ tančioje baltarusių stovykloje, ku-

Konferencija buvo skirta Viniaus m. savivaldybės finansuojamam pro­ jektui „Jaunimo socialinių kompetencijų ir pilietiškumo ugdymas“ užbaig­ ti. Konferencijos tikslas - skleisti savanorystės idėjas ir patirtį, siekiant dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę. Konferencijos tikslas - siekti socia­ linės politikos kaitos, skleisti savo patirtį NVO tinkle, sudominti ir įtraukti jaunimą j savanorišką veiklą. Pagrindinis konferencijos klausimas buvo toks: kodėl verta būti savanoriu? Kuo vertingas savanorystės judėjimas? Šioje konferencijoje buvo pristatyta savanorystės koncepcija ir jos

Moksleivių darbus vertino patyrę matematikai rioje ruošiamasi tarptautinei mate­ matikos olimpiadai.

Olimpiada vyko penkias dienas.

Triumfavo visos slavų komandos: „Baltijos kelio“ nugalėtojais kaip vi­ sada tapo neįveikiamieji Sankt Pe­ terburgo matematikai. Beje, stipriau­ sieji peterburgiečiai negalėjo atvyk­ ti į Vilnių, bet, kaip pasirodė, jų jau­ noji pamaina irgi nepėsčia. Antrąją vietą iškovojo Lenkijos komanda, o į

trečiąją iškopė baltarusiai. Lietuviai šiemet liko septinti ir, atrodo, nelabai nusiminė. Juolab kad iš karto po sprendimų komandos lyderis - Vil­ niaus licėjaus abiturientas Vytautas Stepanauskas - savikritiškai progno­ zavo: „Būsim priešpaskutiniai“. Grįž­ dami j netolimą praeitį prisiminsime, kad pernai Lietuvos komanda buvo penkta, o 2002-aisiais buvo pasie­ kusi net trečią poziciją.

abejo, trūksta ir finansinių išteklių. Todėl būtina kuo efektyviau panau­ doti žmogiškuosius resursus — savanorius. Palyginti su kitomis šali­ mis, Lietuvoje į savanorišką veiklą yra įsitraukę gerokai mažiau žmo­ nių. NVO informacijos ir paramos centro (NIPC) 1998 m. balandžio mėn. atliktos apklausos duomenimis, tik 5 proc. Lietuvos gyventojų dir­ bo savanorišką darbą per praėjusius vienerius metus, o tuo tarpu JAV šis skaičius siekia 50 proc., Vokietijoje - 20 proc., Vengrijoje - 12 proc.

Savanoriškas darbas suteikia galimybę kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, religinių bei politinių įsitikinimų, amžiaus ir sveika­ tos, panaudoti savo sugebėjimus ir patirtį, realizuoti savo pomėgius, įgyti naujų žinių bei įgūdžių, susirasti naujų draugų, tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaikį, įsitraukti į darbą ir dalyvauti visuome­ nės gyvenime, keičiant jį pagal bendruomenės poreikius.

Savanoris-bet koks žmogus, skiriantis savo laiką, žinias, patirtį, ener­ giją darbui organizacijoje ir neimantis už tai piniginio atlygio. Savano­ riškas darbas gali būti nedidelis, pavyzdžiui, pagalba vienos dienos renginyje, arba rimtesnis, skiriant keletą valandų savo laisvalaikio kas savaitę arba net kasdien. Tai priklauso tik nuo jūsų norų. Ši konferencija turėtų sėkmingai paveikti tolimesnę savanorystės rai­ dą Lietuvoje. Tik nelikime abejingi visuomenei naudingai veiklai!

universitas

2004 gruodis

vilnensis

11

Fakultetinėse studentų atstovybėse

Retro dvasia Filologijos fakultete

KF SA turi naują valdžią

Jau antrus metus VU Filologijos fakulteto Studentų atstovybė savo gimtadienį švenčia jaukioje aplinkoje, kur dvelkia retro dvasia kavinėje „Artistai“. Beje, šios kavinės interjeras neįtikėtinai tiko vakaro atmosferai, o pavadini­ mas „Rudens pokeris“, atspindintis viso vakaro esmę, taip pat nuteikė šventiškai ir azartiškai. Filologės apsitaisė trečiojo dešimtmečio drabužiais

Lapkričio 30 dienq įvyko Komunikacijos fakulteto Studentų atstovybės rinkiminė-ataskaitinė konferencija. „Rinkėjų“ susirinko žymiai dau­ giau, negu buvo tikėtasi. Sulau­ kėme atstovų iš centrinės VU Stu­ dentų atstovybės, VU SA prezi­ dento Dariaus Skusevičiaus bei buvusios prezidentės Jekaterinos Bortkevič. KF SA rinkiminę-ataskaitinę konferenciją stebėjo „Stu­ dentų eros“ „paparaciai“.

Konferenciją įžangine kalba pradėjo Darius Skusevičius, po to j tribūną žengė buvęs KF SA pir­ mininkas Domantas Bražinskas, pateikęs ataskaitą apie praėju­ siais metais įvykdytus projektus, surengtus renginius ir darbo gru­ pės nuopelnus. Jo kalbą lydėjo plojimai ir pritarimo šūksniai.'Pir­ mininkui niekas negailėjo šiltų žo­ džių. Visi jautėme, kad postą pa­ lieka neeilinis žmogus.

Ir tada prasidėjo pats įdomu­ mas! Naujojo pirmininko, naujos valdybos rinkimai bei nuostatų tvir­ tinimas... Toli gražu ne viskas taip lengvai klojosi. Posakis „mums ne vis vien!“ puikiai iliustruoja to va­ karo diskusijas, kurios truko dau­ giau nei keturias valandas.

Norą tapti atstovybės pirminin­ kais pareiškė trys kandidatai: Mo­ nika Garnytė (III kurso verslo in­ formacijos vadybos studentė), Jo­ nas Milerius (III kurso informologijos studentas) ir Danielius Šei-

bakas (II kurso verslo informaci­ jos vadybos studentas). Daugiau­ siai klausimų teko vienintelei kandidatei merginai, kuriai buvo suteikta pirmenybė. Po pasisaky­

mų ir klausimų lavinos kandida­ tai išėjo šiek tiek atsipalaiduoti.

Jiems sugrįžus, balsų skaičiavi­ mo komisija iškilmingai paskel­ bė, jog naujasis mūsų pirminin­ kas - Jonas Milerius. Štai čia ir

neišlaikė jo šalti nervai... nusi­ šypsojo...

Po ovacijų išrinktajam prasidė­ jo tikrasis darbas. Pirmiausia tu­ rėjo būti patvirtinti naujieji KF SA nuostatai. Tačiau tai nebuvo leng­ va. Grupelė, pasivadinusi „opo­ zicija“, vis aiškinosi ir neleido lengvai „praslysti“ jokiai klaidai.

Patvirtinus nuostatus, j tribūną ėmė vienas po kito žengti kandi­ datai į valdybą. Čia diskusijos pa­ siekė apogėjų. Viskas tiesiog vir­ te virė. Konferencijos pirmininkui D. Bražinskui ne kartą teko pra­ šyti rimties ir ramybės. Nepaisant visų trukdžių, valdyba buvo išrink­ ta. Agnė Dičiūtė, Monika Garny­ tė, Laimonas Lileika, Vasilijus Michejevas ir pirmininkas Jonas Mi­ lerius tapo naująja aukščiausia KF SA valdžia.

Oficialiai paskelbus konferen­ cijos pabaigą, prasidėjo sveiki­ nimai, vyriški rankų paspaudimai, apsikabinimai ir 1.1. Tačiau tai dar ne pabaiga. Grįžę į KF SA patal­ pas, gaminome solidarumo žen­ klus — raudonus kaspinėlius gruodžio 1-ąją minimai pasauli­ nei AIDS dienai.

Į „Rudens pokerį“ buvo pa­ kviesti kitų fakultetinių atstovybių nariai, Filologijos fakulteto dės­ tytojai ir, žinoma, kiti garbūs sve­ čiai, kurie gimtadienį kartu su fi­ lologais šventė apsitaisę trečio­ jo dešimtmečio drabužiais. Va­ karą, kaip įprasta filologų rengi­ niuose, pradėjo aštrialiežuvė Giedrė. Vėliau visi užsiregistra­ vę buvo kviečiami žaisti pokerį.

Pasibaigus pirmajam turui pakal­ binau Filologijos fakulteto deka­ ną, kuris iš tiesų buvo šventiškai nusiteikęs, tačiau, iškritęs jau po pirmojo pokerio turo, tepasakė:

„Vakaras tikrai puikus. Puiki at­ mosfera, tačiau nepagavau azar­ to ir daugiau nei pusę turimų že­ tonų pralošiau“. Taip pat teko pa­ bendrauti ir su linksmai nusitei­ kusia Smetonų šeima. Ponas An­ tanas Smetona pasakė, jog la­ bai gražu, kad studentai moka taip linksmintis. Jis teigė, jog žmogus, mokantis taip linksmin­ tis, turėtų mokėti taip pat ir dirbti.

Ponia Smetonienė iš karto pa­ prieštaravo vyrui, argumentuo­ dama, jog studentai nedirba, o jis atšovė: „Studento darbas mokslas“. Pritardama jiems ga­

liu pasakyti, kad studentai moka ir linksmintis, ir dirbti, ir dar dau­ giau, jei tik yra noro. Pokerio tur­ nyrą laimėjo gamtos mokslų at­ stovas Girius Merkys.

VU SA prezidentas maloniai šypsojosi ir teigė, kad vakaras tie­ siog puikus. Sveikindamas FilF SA kolektyvą su gimtadieniu palinkė­ jo sėkmės ir dar įdomesnių idėjų.

Visus sužavėjo labai artimų Filo­ logijos fakulteto draugų fizikų do­ vana ir dėmesys. Po sveikinimų buvo padėkota FilF SA kūrėjoms, kurios vis dar negali palikti savo kūdikio.

įvyko FilF SA rinkiminėataskaitinė konferencija Lapkričio 26 d. Filologijos fakultete, V. Krėvės auditorijoje, įvyko rinkiminė-ataskaitinė Filologijos fakulte­ to Studentų atstovybės (FilF SA) konferencija. Joje buvo pristatyta Aistės Dagytės, FilF SA pirmininkės, metų ataskaita bei išrinkta nauja valdyba. Pirmininkės pareigos atiteko Mildai Zenkevičiūtei, marketingo koordinatore liko Ingrida Daraškevičiūtė (vėliau išrinkta FilF SA vicepirmininke). Socialiniam-akademiniam komitetui vadovaus Rolandas Burauskas (vienintelis ir nepakartojamas vyrų vyras). Diana Liepinytė tapo laisvalaikio koordinatore, o Natalija Berego - administratore.

Sveikiname naujai išrinktą valdybą ir linkime sėkmingo klestėjimo bei darbo!

MIF SA užputę 5 žvakutes Prieš penkerius metus

KF SA inform.

pradėjęs riedėti MIF SA

traukinys nepastebėtai greitai atlėkė į jubiliejinę

MIF SA nariai kėlė kompetenciją Milana MARFINAITĖ Lapkričio 13-14 dienomis Matematikos ir informatikos fakultete vyko MIF SA organizuoti narių mokymai.

Jie buvo skirti naujiems, mažai patyrusiems MIF SA nariams, tačiau naudingos informacijos gavo ir vyres­ nieji. Mokymus vedė VU SA prezidentas Darius Skusevi­ čius, buvusi VU SA prezi­ dentė Jekaterina Bortkevič, MIF SA pirmininkas Vaidas Adomauskas ir vicepirmi­ ninkė Asta Murauskaitė bei MIF SA valdybos nariai Asta Gelažauskaitė ir Andrius Bagdonavičius.

Pirmoji mokymų diena buvo skirta MIF SA ir VU SA struktūrai bei MIF SA tikslams aptarti, taip pat vyko seminaras apie informa­

cijos sklaidą, darbą komandoje, motyvaciją bei bendravimą. Per mokymus buvo atlikta daugybė savęs bei savo komandos paži­ nimo ir efektyvaus tarpusavio bendravimo užduočių, kurios pa­ dėjo labiau suprasti vienas kitą bei padėjo naujos, stiprios, dar­ niai dirbančios komandos pama­ tą. Na, o vakare visų laukė socia­ linis vakaras, kurio metu MIF SA nariai galėjo pasilinksminti neofi­ cialioje aplinkoje.

Antrąją mokymų dieną buvo bene daugiausia diskutuojama.

Visų dalyvių dėmesį patraukė programoje įrašyta „open space“ metodologija (darbas pagal da­ lyvių iškeltas temas). Kiekvienas dalyvis galėjo laisvai išreikšti sa­ vo nuomonę bei kelti jam rūpimą klausimą. Įvertinant mokymus ne iš vieno dalyvio lūpų galėjai išgirsti, jog jų įgyta patirtis pravers ne tik MIF SA veikloje, bet ir tolimesnėje ateityje.

stotelę. Metams bėgant dar

apytuščiai vagonai gausiai pasipildė naujais keleiviais,

puikiomis idėjomis, aukštais tikslais. Keliaudami painiu ir

sudėtingu atstovybės gyveni­ mo keliu, MIF SA nariai tapo darnia ir didele šeima.

Audrius BAREIŠIS Penkerių metų jubiliejaus pro­ ga fakultete buvo siekiama su­ kurti tarybinių laikų nuotaiką.

Sienos buvo gausiai išpuoštos penkiakampėmis žvaigždėmis, visur dominavo raudona spalva.

Aktyvūs studentai, vilkėdami tam laikotarpiui būdingą aprangą, puikiai prisidėjo prie idėjos įgy­ vendinimo. Juoda ir balta spal­ vos bei raudonos skarelės visus sugrąžino į komjaunuolių laikus.

Garsiai skambėjo šūkiai, o fakul­ tete vyko smagūs renginiai.

Oficialioje dalyje sveikinimo žodį tarė prodekanas Remigijus Leipus. Buvo pristatomas MIF SA penkmečio planas, kuriame at­ siskleidė studentų šmaikštumas ir originalumas. MIF valstybės

MIF SA nariai pasipuošė tarybinių laikų atributika įkūrimas ir jos teritorijos plėti­ mas, kačių gimstamumo didini­ mas bei daugelis kitų kilnių idė­ jų pagal Šv. Midų buvo šio pla­

ninko Vaido Adomausko sveiki­

no prioritetai. Jubiliejaus proga startavo atnaujintas MIF SA internetinis puslapis (www.mifsa.lt). Naują ir žaismingą dizai­ ną, aktualią informaciją dauge­ lis studentų sutiko ir įvertino pa­ lankiai. Nuotaiką skaidrino spe­ cialiai šiai šventei pagaminti marškinėliai, ant kurių puikavo­ si žaismingi kačiukai. Ta pati sim­ bolika puošė ir šventinį tortą, ku­ rį skanavome po MIF SA pirmi­

dabartiniai MIF SA nariai, bet ir buvę jos pirmininkai bei svečiai

nimų.

Vakare vyko šventinis tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ne tik

iš kitų studentų atstovybių. MIF

SA valdyba pasakojo apie atsto­ vybės veiklą. Svarbiu posėdžio

akcentu tapo SMD - Studentų mokslinės draugijos - įkūrimas (tiksliau sakant, atgaivinimas), jos vadovu išrinktas Donatas

Kulvičius. Taip pat keltas MIF SA veteranų klubo įkūrimo klausi­ mas.

universitas

2004 gruodis

vilnensis

12

Vilniaus universiteto Studentų atstovybėse

„Informacijos dienos" - proga sužinoti daugiau ir pasilinksminti Šiuolaikinė studentija vis geriau suvokia, jog, norint išgy­ venti, reikia žinoti, žinoti ir dar kartą žinoti. Informacija val­ do pasaulį, ir nieko čia nebepakeisi. Pirmieji tai įsisąmo­ ninti priversti turbūt Komunikacijos fakulteto studentai. Tad nenuostabu, kad kasmet vis daugiau dėmesio sulaukia Universiteto istorijoje jau žinoma šventė „Informacijos die­ nos“, kuri sutrumpintai vadinama tiesiog ID, aiškumo dėlei pridedanf metų santrumpą.

Aistė PILECKYTĖ

Iš kitų studentiškų renginių ID iš­ siskiria tuo, kad čia gausu rimtų se­ minarų, diskusijų ir konkursų. Stu­ dentai, nors ir nepraleidžiantys progos pasilinksminti, nespjauna į galimybę sužinoti ką nors naujo, o juo labiau netradiciniu būdu. Ka­ žin, ar dėstytojai nustebo, kad jų pa­ skaitose šventinę savaitę tuščių suolų buvo daugiau nei įprastai.

Juk sunku atsispirti pagundai pa­ diskutuoti su Edmundu Jakilaičiu ar pabūti seminare, kuriame savo pa­ tirtimi dalijasi tikrai daug pasiekę žmonės. Turintys verslininko gys­ lelę galėjo savo jėgas išbandyti konkurse „Geriausias pasiūlymas verslui", kurio nugalėtojams skirti prizai daug rimtesni nei diplomas, kurį galima pasikabinti virš lovos.

Nors ID4 simboliu pasirinktas la­ bai jau komercines asociacijas ke­ liantis brūkšninis kodas, šventėje prisimintos ir amžinosios vertybės.

Antrąją šventės dieną buvo leista save parodyti kol kas nesupras­ tiems menininkams, trečiąją visuo­ menės dėmesio sulaukė tie, kurie buvo įsitikinę, kad puikiai dainuoja pritardami radijui. Deja, negailes­ tingoji karaokė parodo, jog vis dėl­ to kartais geriau likti tik pritarian­ čiuoju balsu.

Menas nuskaistina sielą, tas tiesa. Tačiau jaunų studentų sie­ los ir taip pakankamai skaisčios, tad nenuostabu, jog daugiausia dėmesio sulaukia sportinės var­ žybos. Šiemet pasivaržyti galėjo greičiausių kojų, rankų, pirštų ir smegenų savininkai, susikovę futbolo, stalo teniso, SMS rašymo ir kompiuterinių žaidimų turny­ ruose. Kurios kūno dalies lavini­ mui priskirti „Studentiškiausio sporto" varžybas, taip ir liko ne­ aišku. Pagal sunaudotų maisto produktų kiekį aišku, kad rungė­ si stipriausia studentų dalis skrandis, kurio galimybės dar ne visai ištirtos. Deja, ne visi maisto produktai buvo naudoti pagal pa­ skirtį, tačiau bent jau pasitarna­ vo įrodant amžinąsias tiesas kiaušiniai dūžta, o alus yra gerai.

Sveikiname studentiškiausiai sportiškiausius Komunikacijos fakulteto studentus, kurių subur­ ta komanda „Rankšluostis" gar-

kuose klaidinti ir kardais ginkluo­ tų antrakursių gąsdinti naujieji KF bendruomenės nariai atsigavo siautulingoje vakarinėje dalyje, siūbuojančioje kankano ritmu.

ID4 baigėsi, bet tik tam, kad kitą­ met vėl prasidėtų. Niekas dar nežino, kokia ji bus, ir kieno idėjos ją sukurs.

Tačiau tereikia trupučio noro bei pa­ stangų, ir tradicijos išlieka.

y

VU SA nariai studijuoja linksmiau ir pigiau!!

Nuolaidomis naudokis ten, kur pamatysi ši ženklą Tapk ir TU VU SA nariu, nes BŪTENT TAU skirta: Kopijavimo paslaugos:

COPY 1-10 % nuolaida prekėms ir paslaugoms visuose kopijavimo paslaugų centruose COPYMASTER - 10% nuolaida paslaugoms visuose kopijavimo paslaugų centruose Maitinimas:

Valgykla Čiurlionio g. 25a - 10% nuolaida pietums „Istorikų" kavinė (Istorijos fakultetas) - 10% nuolaida maitinimui „Chemikų" kavinė (Chemijos fakultetas)- 10 % nuolaida maitinimui „Maflandas"(MIF) - 10 % nuolaida maitinimui „Dryžuotas baras" (Fizikos fakultetas) - 10 % maitinimui Pramogos:

Pulo klubas "Kuba" - 25 % nuolaida Jeruzalės boulingo klubas - 20 Lt/val Tiffany pub boulingas -15 Lt/val iki 18 vai, - 20 % nuolaida po 18 vai.

Appolo boulingas - 25 Lt/val iki 17 vai. d.d.

Dažasvydis - 33 % nuolaida. Info www.dazasvydis.lt Laisvalaikis:

Sporto klubas "Active gym* - 20 % nuolaida Sporto klubas "Athletic gym" - iki 40 Lt nuolaida abonementams Sporto klubas "Top gym" - 25 % nuolaida Klubai:

"Prie parlamento" ir "Ministerija" - III ir IV Įėjimas nemokamas + 10 % nuolaida bare "Jazz&rock cafė" - 33% nuolaida įėjimui "Zebro" klubas - IV įėjimas 1 Lt "Connect" klubas - 50 % įėjimui IV

NAUJIENA 11! 20 % nuolaida VISIEMS bilietams į BC "Lietuvos rytas" rungtynes "Siemens Arenoje" !!!

Atmink: VISI VU studentai gali tapti VU SA nariais!

Investicija, kuri atsiperka! TIK 10 Lt visam studijų laikotarpiui!

Nežinai kaip tapti VU SA nariu???

Ateik į savo fakulteto Studentų atstovybę Pasiimk kvitą Eik į artimiausią Lietuvos pašto skyrių Sumokėk 10 Lt, Grįžk į savo FSA, ūžsiklijuok lipduką ir...

VISKAS! Tu jau VU SA narys! Naudokis TAU skirtomis nuolaidomis!

Tas pats sniegas, ta pati M. K. Čiurlionio gatvė, tas pats šaligatvis ir tos pačios durys. Ta pati fojė, tos pa­ čios auditorijos. Bet vis tiek ne taip... Trūksta šurmulio, ME Dl ‘04 plakatais „nutapetuotų“ sienų, lekiančių ir vis kažkur nespėjančių žmonių, nemiegotų naktų ir ant pirštų suskaičiuotų valandų, kada turės būti pabaigtas koks nors darbas...

bingai išplėšė šokoladiniais sūre­ liais ir kefyru nutaškytą pergalę.

Tiems, kurie ten nebuvo, tenka pa­ aiškinti, kad visi išvardyti produk­ tai buvo valgomi bei geriami. Tik vargšai kiaušiniai dužo.

Kad ir kiek daug būtų rimtų bei linksmų renginių, ID kiekvienais metais tai, kas geriausia, pasilie­ ka pabaigai. Ko drebėdami lau­ kia dar gerai kojų Universitete ne­ apšilę studenčiukai? Prieš ką rankas trina ir paslaptingai šypso­ si vyresnieji? Žinoma, kad prieš gandais ir legendomis apaugu­ sias fuksų krikštynas. Šiemet miš­

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė

1.

2.

3.

4.

Medikų dienos praūžė, įspūdžiai liko

Daugiau info

www.vusa.lt

Nepriklausomos Medikų Respublikos piliečiai

Aušra GALKYTĖ, VU MF SA narė Taip prieš didžiausią studen­ tišką fakulteto renginį atrodė Vil­ niaus universiteto Medicinos fa­ kulteto Studentų atstovybė.

Prasidėjo... Dvi mūzos: Auskulacija ir Perkusija - žaviais bal­ sais kalbino visus ateiti ir daly­ vauti savaitę vyksiančiuose renginiuose. Prodekano R. Stuko parašu garbingai patvirtintas Me­ dikų Respublikos Nepriklauso­ mybės aktas - šventė pasidėjo!! I Netrukus už lango startavo niekur nematytos neregėtos pir­ mosios Lietuvoje ir visame pa­ saulyje Greitųjų medicinos pa­ galbos bemotorių automobilių lenktynės „Crazy dra(u)gs". Me­ dikai labai džiaugėsi savo res­ publikoje sulaukę ir svečių iš Chemijos, Fizikos bei Matemati­ kos ir informatikos fakultetų, ku­ rių „greitosios pagalbos" galėjo drąsiai konkuruoti su busimųjų daktarų vairuojamomis.

Jei paklaustumėte, ką dalis medicinos studentų tą vakarą darė truputį neįprastai, turbūt iš­ girstumėte keistesnį atsakymą vartojo daugiau skysčių nei pa­ prastai! Galbūt skamba juokin­ gai, tačiau tai būtina ketinant duo­ dant kraujo. Mat lapkričio 25-ąją Medicinos fakultete vyko Neatly­ ginamos kraujo donorystės akci­ ja. Beveik visą dieną už durų bū­ riavosi jauni žmonės, panorėję nors kraujo lašu pagelbėti ken­ čiantiems.

Tuo tarpu Vilniaus vaikų ligo­ ninėje dygo dėžės, pilnos žaislų, spalvotų pieštukų, popieriaus ir kt. Visa tai-VU studentų gerano­ riškumo ir draugiškumo ženklas - juk taip paprasta pradžiuginti sergančius vaikus... Šypsenos jų

veiduose nenyko ir scenoje dai­ nuojant geltonam begemotui. O su dar platesnėmis šypsenomis

iš ligoninės išėjo patys akcijos „Padėkime ligoniukams“ organi­ zatoriai.

Neįprastas sujudimas vyko ir keliuose Vilniaus universiteto fa­ kultetuose bei Žirmūnų prekybos

centre „Rimi“. Ten visi, kas tik pa­ norėjo, galėjo nemokamai pasi­ matuoti kraujospūdį - vyko akcija „Neviršyk saugaus“.

Pavargom... Oi, pavargom tą dieną lakstyti po miestą... Bet vis tiek vakare visi sugūžėjom j Lie­ tuvos kino teatrą pasižiūrėti spe­ cialiai studentams rodomo filmo „Pagauk, jei gali". Pasirodo, ne taip jau ir sunku būti tuo gydytoju -tereikia mokėti suktis iš kompli­ kuotų situacijų!

Rytą laukė pašėlusios orienta­ cinės varžybos po Vi’nių, jo ligo­ nines ir Medicinos fakultetą. Kas ratuoti, kas pėsčiomis „orientavo­ si“ po miestą - vis turėdami po kokią užduotį atlikti, kad gautų taip reikalingą dėstytojo parašą.

Kaipgi medikai be žinių?.. Me­ dikų dienų proga buvo suorgani­ zuotas seminaras „Kaip rašyti mokslinį darbą“. Juk neveltui sa­ koma: kas nemoka rimtai padir­ bėti, nemoka ir iš širdies pasi­ linksminti...

O vakare fakultete netilo šur­ mulys. Šįkart linksmai klegėjo mai­ šais ir kitokiais neperšlampan­ čiais drabužiais „pasidabinę" pirmakursiai. Taigi jie norėjo pa­ galiau tapti teisėtais fuksais. Ir po­ vandeninėmis šaškėmis žaidė, ir kitokias užduotis vykdė, kol paga­ liau perkopė tą slenkstį... Sveiki­ name!

Jei paklaustumėte, ką labiau­ siai daugelis prisimena iš visų ME Dl '04 renginių, turbūt dažnai su­ lauktumėte tokio atsakymo: miu­ ziklą... Tai buvo bene pagrindinis uždarymo vakaro akcentas. Miu­ ziklo režisierius Lauras Smilgevi­ čius sakė: „Jei širdis virptelėjo nors trims salėje sėdintiems, mū­ sų darbas padarytas...“. Neabe­ jok, Laurai, virptelėjo...

vihienšis

2004 gruodis

13 1

r

-——————.—.

-

-

------------------------------------------------------ -------- --------- —

------------------------- ——

—

—

—

■ ■ —

--------------------------------------------------------- ---------------------------------------------------------------

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija ————______

______

—

..... „———

Medikų Respublikos Nacionalinio nusirašinėjimo ligos mokslinių tyrimų centro (MRNNLMTC) naujienos Br. pr. habil. Aušra GALKYTĖ, Habil. soc. br. Andrius KAVALIŪNAS

masto katastrofa, kurios neutrali­ zavimui ir stabilizavimui nepa­ kaks vien tik pasišventusių me­ dikų žinių ir darbo. Į procesą jau įsitraukė ir Filosofinių apmąsty­ mų tarnyba.

Recenzavo, aprobavo, apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Medikų Respublikos visų reikalų ministerija

Įgimta ar įgyta?,.

Medikų Respublika, at­ kreipdama dėmesį į visuo­ menėje nenumaldomai plintančią ir vis daugiau diskusijų bei problemų sukeliančią nusirašinėjimo ligą, šių metų lapkričio mėn. įsteigė Nacionalinį nusirašinėjimo ligos moksli­ nių tyrimų centrą. Pristato­ me pirmuosius MRNNLMTC darbo rezultatus.

Polivardiška patologija Pirmiausia reikėtų prisiminti, ko­ kiais dar terminais jv. literatūros šal­ tiniuose ir žmonių šnekose galime aptikti šią patologiją. Taigi mūsų gimtąja kalba tai būtų morbus scriptori; šis terminas vartojamas retai, ir dažniau rašytiniuose veikaluose, o štai liaudyje šiuo metu labai popu­ liarūs pavadinimai, priklausomi nuo ligos pasireiškimo, t. y., be kokių in­ strumentų pacientas negali apsieti priepuolio metu: anksčiau tai daž­ niausiai buvo schpargaloma, o šiuo metu ypač populiarėja ratsijų nau­ dojimas. Jei žiūrėsime abstrakčiau, tai galima būtų pavadinti ir kopijavi­ mu, tik nepainiokime šio termino su dokumentų atšvietimu.

Senos ir gilios tradicijos Šįkart labiau atkreipėme dėmesį į ligos šaknis ir kilmę. Šios ligos is­

torija prasideda nuo neatmenamų laikų, ir jei tikėsime Biblija, tai netgi pats kūrėjas patyrė ligos ataką ir ne­ sugebėjo sukurti kažko visiškai naujo, kita vertus, savos kūrybos kopijavimas gali ir nebūti laikomas šia liga; tačiau jei jau tokie dalykai nutinka nuo pat žmonijos sukūrimo pradžios, galbūt kiekvienas mūsų šią savybę turime. Išeina paradok­ sali situacija, kaip ir su dantų karie­ su - liga tai ar norma?

Kitas pavyzdys - Antikos laikai: Senovės Graikijos filosofai (Talis, Anaksimandras, Anaksimenas, Herakleitas), kurie, įtariama, vienas nuo kito irgi nusirašė kalbėdami apie pa­ saulio sąrangą ir svarbiausią ele­ mentą joje, taip ir išėjo lapsus calami: vienas rašė apie orą, o kitas tą patį tvirtino apie vandenį ir kt.

Viduramžius pavadinome unika­ liu istoriniu etapu, ir, matyt, ne vel­ tui, juk svarbiausi tuo metu buvo bažnyčia ir vienuolynai, kurie kruopščiai užsiėmė knygų perrašy­ mu, ir net nekvestionuodami piršo visiems tai kaip dogmas.

Po tokios tragiškos žmogaus minčiai epochos pagaliau atėjo iš­ silaisvinimas-Renesansas, puikus gydymo ir profilaktikos pavyzdys: tiek daug naujų atradimų, pasaulio ir visatos suvokimas, materialūs ir dvasiniai turtai - visa tai davė dau­ gybę genialų atradimų ir palikimų,

Sclipargaloma sergantis studentas atrodo keistai nebuvo laiko kada ir ką kopijuoti, pasaulis atrodė neišsemiamas. Šią mintį visada derėtų prisiminti, kal­ bant apie gydymą ir profilaktiką.

O vis dėlto daugelis informacinio mokslo tyrinėtojų dabar tvirtina, kad viskas jau yra atrasta, lieka tik tobu­ linti; taigi pasauliniu mastu vis vy­ ko, ir, ko gero, tebevyksta nauji min­ ties šuoliai, atradimai ir tobulėjimas, tačiau mikrolygyje yra neišvengia­ mas visa ko pasikartojimas.

Ir trumpai apie ligos istoriją Lietu­ voje - kadangi lietuvių kalba yra lai­ koma seniausia išlikusia iš indoeu­ ropiečių kalbų šeimos, praeityje bal­ tai ir Helados gyventojai neišvengia­ mai tarpusavyje kontaktavo, tad dar lieka neaišku, kurie nuo kurių nusi­ žiūrėjo tokią gausybę dievų, deivių, pusdievių ir gamtos dvasių. Juk ir romėnai per daug nesivarginę vis­ ką iš graikų perėmė, tik senu filoso­ fų įpročiu kitais vardais pavadino.

Šie visi pavyzdžiai, kaip matome,

yra suabsoliutintos formos, o mus, be abejo, labiau domina atskiri in­ dividai ir atskira, pvz., akademinė visuomenė, bendruomenė. Todėl toliau gilinsimės ne j pasaulinio masto įvykius, o į kiekvieną (ser­ gantį) žmogų.

Paradoksas Nagrinėdami nusirašinėjimo ligą, mokslininkai susidūrė su paradok­ salia ir gan nemalonia situacija: li­ ga yra, o duomenų apie ją trūksta.

Dar daugiau - net neaišku, kuriai li­ gų grupei turėtų priklausyti ši liga, o gal tai atskiras vienetas? Taigi gali­ ma remtis tik nepatvirtintais, neofi­ cialiais šaltiniais ir konkrečiais pa­ vyzdžiais, o bet koks bandymas įver­ tinti situaciją būtų nei teisingas, nei korektiškas.

Aišku tik viena - tai globalinio

Kaip jau minėjome kalbėdami apie seną šios ligos istoriją, žmo­ gaus savybės, duotos kūrėjo, ma­ terialiu požiūriu gali būti supranta­ mos kaip paveldėjimas. Be abejo, apie nusirašinėjimo genus niekas nekalba, tačiau ši liga gali lydėti ki­ tas paveldimas ligas, pvz., psichi­ kos sutrikimus. Noriu atkreipti dė­ mesį, kad ne kiekvienas nusiraši­ nėtojas yra psichinis ligonis ar turi genetinių sutrikimų, nes šios ligos pasireiškimui ypatingai svarbūs yra predisponuojantys faktoriai. Pirmieji du (stresas ir neįprasta, nekasdie­ nė situacija) yra visiems gerai ži­ nomi ir dažnai pasitaikantys. Tuo tarpu ką gi reiškia ta savimonė? Čia

kyšiai: pacientas artėjant gydyto­ jui gali tapti nervingesnis (pasi­ reiškia rankų tremoras), greitai keisti kūno padėtį, apskritai gali keistai atrodyti (būdingi išoriniai kūno priedai).

Norėtume akcentuoti dažniausiai pasireiškiančius ligos simptomus. Štai pakankamai įdomus atvejis yra vadinamasis studentiškasis simp­ tomas: akys gali žiūrėti ir į du skir­ tingus taškus, vadinasi, galime kal­ bėti apie studentų profesinę ligą žvairumą.

Visi gydytojai akcentuoja, kad jie viską puikiai mato, bet dar klausi­ mas, ar tikrai mato, o kartais sako­ ma: „na ir kas, kad mato“. Taigi ne­ išvengiamai kyla klausimas, ar pa­ cientas kažkokiu būdų imasi hip­ nozės, ar skleidžia kokius miazmus, ir dėl to gydytojas lieka savo­ tiškai paralyžiuotas ir nesiima jokių priemonių.

Medicina nevisagalė?!

turima omeny, kad pacientas yra ypatingai įžvalgus ir, nors nepatiria streso konkrečiu momentu, nujau­ čia jį artėjant ir ruošiasi jam. Dar vienas įdomus dalykas - kad ši liga gali pasireikšti kiekvienam: natūra­ lu - kai gydytojas yra labai toleran­ tiškas (geria kavą, skaito laikraš­ čius), turbūt tuo metu pacientas jau­ čia ne stresą, o savotišką azartą.

Neseniai tyrinėtojai nustatė, jog ši liga iš ūmios formos (periodiškai pasikartojantys priepuoliai) greitai ir nepastebimai chronizuojasi ir pereina į lėtinę formą. O kaip ži­ nia, lėtinės ligos yra nepagydo­ mos ir kamuoja visą gyvenimą.

Medicinoje tai vadinama „Carpe diem“ - ligonis tiesiog laukia pa­ lankios progos.

Profesinės ligos pavojai

Nota bene!

Atkreipiame visuomenės dėme­ sį, kad šios ligos klinika yra ypa­ tingai paini, komplikuota ir tuo pa­ čiu labai įdomi - pacientas nie­ kuo nesiskundžia. Ir išvis -įtariant ligą, jis dievagosis, kad ničnieko nežino. Tam gali pasitarnauti mi­ nėti patologiniai-diagnostiniai po-

Pastebėję naujų ligos pasireiš­ kimo atvejų, primygtinai prašome per 24 vai. apie juos pranešti Me­ dikų Respublikos Nacionalinio nusirašinėjimo ligos mokslinių ty­ rimų centro Nusirašinėjimo ligos naujų klinikinių atvejų registrui te­ lefonu (8-5) 239 16 34.

Masinėse paskaitose darbas ir linksmybės Gintarė MICEVIČIUTĖ Ne visi studentai gali džiaugtis unikalia galimybe dalyvauti paskaitose, į kurias susirenka kone šimtas (pagal sąrašus tiek turėtų būti) klausytojų.

Kadangi esu viena iš tų nelaimingųjų, negalinčių mėgautis auditorijomis, kuriose lengvai gali likti nepastebėtas, aplankiau kelias masines studentų susibūrimo vietas ir įsitiki­ nau, jog ten vyksta išties įdomūs dalykėliai.

Sėdžiu makroekonomikoje. Au­ sis pasiekia.tik šiugždančių lapų, tušinukų ir dėstytojo skleidžiami garsai. Net keista - visi įdėmiai klauso apie pelno maksimizavimą, izoklinales, viršpelnį ir kitus huma­ nitarui nelabai suvokiamus reiš­ kinius. Apsidairiusi išvystu tvarkin­ gus, įvairiomis spalvomis išmar­ gintus studentų konspektus, pil-

nūs dailiai liniuote ir pieštuku pribraižytų grafikų. Būsimieji ekono­ mistai labai pareigingi, tad jokiais pašaliniais veiksmais neužsiima, kai kalbama tokiomis rimtomis te­ momis kaip pelnas. Bene vienin­ telė atgaiva per pusantros valan­ dos - du dėstytojo papasakoti anekdotai ir vėluojančių studentų tramdymas reikalaujant saldainių.

Politologijos paskaitoje viskas vyko šiek tiek kitaip. Nors apati­ nėse ložėse sėdintys klausytojai ramiai ir atidžiai seka dėstytojo postringavimus apie žydus ir Na­ poleoną, kiek aukščiau įsitaisę studentai užsiima kur kas links­ mesniais reikaliukais. Vieni skai­ to spaudą, kitus gelbsti atsineš­ tas muzikos aparatas, neatlikę namų darbų ramiausiai taiso šią klaidą, na, o jei piniginėje prisi­ kaupė nereikalingų popiergalių, tinkamiausias metas ją susitvar­ kyti, kai aplink stropūs kurso drau­ gai ir skamba protingi dėstytojo patarimai, kaip nepasiklysti poli­ tologijos glūdumose. Kartas nuo karto auditorijoje pasigirsta pa­ vieniai kikenimai, o dėstytojo bal-

Masinėse paskaitose kartais vyksta įdomių dalykėlių... V. Naujiko nuotr. sas, skelbiantis paskaitos pabai­ gą, net užsisvajojusius, ant suolų knapsinčius studentus priverčia apsidžiaugti ir dumti laukan.

Visai kitokia atmosfera Istorijos fakultete. Odinius rūbus dėvinčio jaunimo apsuptyje gali pasijusti kaip kazino ar kortų žaidimų mė­ gėjų būrelyje. O kur dar dialogai ir grupiniai pokalbiai, vakarėlių įspū­ džiai ir po jų snaudžiantys studen­ tai. Tikriausiai ateities istorijos mokslų daktarai ir taip gerai žino visus praeities niuansus, todėl ne­ vargina dėstytojo įkyriais klausi­ mais bei vis dar besidomintiems paskaitos tema bendrakursiams

suteikia galimybę mėgautis dės­ tytojo dėmesiu.

Pabuvus keliose grandiozinėse paskaitose kyla įspūdis, kad stu­ dentai būna dviejų rūšių: vieni čia dalyvauja tiek fiziškai, tiek dvasiš­ kai, o kiti tik ateina, bet mintis pa­ lieka kažkur kitur, o vietoj jų atsi­ neša žurnalą, kortų kaladę ar su­ muštinį. Pavyzdingas lankomu­ mas sveikintinas, bet kartais de­ rėtų pamąstyti apie kolegas, ne­ praleidžiančius paskaitų dėl ne­ sutramdomo žinių poreikio. Juk mokytis klegančiame turguje ga­ na sudėtinga, be to, pagarba dės­ tytojams visada toleruojama.

Parengė Agnė ZALANSKAITĖ, info@vusa.lt

universitas

2004 gruodis

vilnensis

14

Aerobikos varžybos Vilniaus universiteto studentai, besidominantys sportu, savo gebėjimus gali atskleisti įvairių sporto šakų varžybose, skirtose Rektoriaus taurei laimėti.

Tarp jų - kone daugiausiai žiūrovų dėmesio sulaukiančios bei ilgo pasiruošimo reikalaujančios aerobikos varžybos

Valerija MACHNORYLOVA Gruodžio 2 dieną VU Sveikatos ir sporto centre buvo karšta ne tik nuo komandų jaudulio, bet ir nuo audringo žiūrovų palaikymo.

Varžybose dalyvavo astuonių fakultetų komandos, kurios varžėsi vienetų, trejetų ir šešetų rungtyse.

Pasirodymus vertino teisėjų komisi­ ja, kurioje buvo net keturi naciona­ linės kategorijos teisėjai.

Azarto netrūko visiems daly­ viams, tačiau viena įtempčiausių kovų vyko tarp moterų vienetų, o pirmąją vietą iškovojo Matematikos ir informatikos fakulteto I kurso stu­ dentė Ilona Janušytė. Antrąją vietą šioje rungtyje laimėjo vos viena dešimtąja balo mažiau gavusi Gamtos mokslų fakulteto tre­ čiakursė Rūta Baranauskaitė, o trečiąją vietą iškovojo ir grakš­ čiausios studentės titulą pelnė

Su artėjančiais Naujaisiais metais!

populiariausios ir nuotaikingiausios

I

Sveikatos ir sporto centro direktoriusprof. habiL dr.

Jonas PetrasJANKAUSKAS Sveikatos ir sporto centrui šie me­ tai buvo, kaip ir visam Universite­

Ekonomikos fakulteto II kurso stu­ dentė Natalija Smirnovą.

Trejeto rungtyje nugalėjo Medici­ nos fakulteto studentės Julija Ryba­ kovą, Laura Baranauskaitė ir Gali­ na Kargina. Garbingą antrąją vietą bei simpatiškiausios komandos tit­ ulą pelnė Filologijos fakulteto merginų trejetas - Barbara Butkevič, Irina Kovalevskaja ir Jeka­ terina Vysockaja. Trečiąją vietą užėmė Teisės fakulteto studentės Rūta Kundrotaitė, Brigita Cucėnaitė ir Rasa Bagdonavičiūtė. Žiūrovai labiausiai palaikė grupin­ ių pratimų sportininkes. Trečiąją vietą šešetų rungtyje laimėjo* Fizikos fakulteto atstovės Jurgita Žiaunytė, Honorata Mikolajevič, Lina Mikoliūnaitė, Česlava Mikovskaja, Simona Petrošiūtė bei Gintarė Urbelytė. Antrąją vietą šioje rungtyje išk­ ovojo Matematikos ir informatikos fakulteto merginų šešetas - Giedrė Grigaitė, Kristina Krasauskaitė, Vik­ torija Pivovarova, Laima Gailiūnaitė, Lina Kubiliūtė ir Loreta Girdauskaitė.

Nugalėtojomis tapo Filologijos fakulteto 1 komandos studentės Mil­ da Kupčinskaitė, Jolanta Grablevskaja, Ana Moroz, Eglė Mika­

lauskaitė, Andrijana Slabodaitė bei Ermina Suduiko. Filologijos fakulte­ to 2 merginų šešetas gavo origina­ liausios komandos titulą, o Tarptau­ tinių santykių ir politikos mokslų in­ stituto komanda išrinkta drąsiausia.

Ypač audringai merginas palaikė Fizikos fakulteto vaikinai, jiems ne­ nusileido ir Matematikos ir informa­ tikos fakulteto komandos gerbėjai.

Visiškai neliko abejingų Filologijos fakulteto merginoms, kurios paruošė net du grupinius pratimus.

Nuotaikingą filologių kantri stiliaus pratimą pačiu šauniausiu pripažino ne tik teisėjai, bet ir renginio sveči­ ai - varžybas stebėję Filologijos fakulteto dekanas prof. Bonifacas Stundžia bei prodekanė prof. Marija Irena Norkaitienė, Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Kęstutis Kilkus, Ekonomikos fakulteto de­ kanė prof. Birutė Galinienė bei prodekanas doc. Jonas Marti­ navičius ir Kultūros centro admin­ istratorė Milda Dailidienė.

Susumavus visų pasirodymų re­ zultatus, paaiškėjo bendri fakultetų rezultatai. Pirmąją vietą bendroje įs­ kaitoje užėmė Filologijos fakultetas, antrąją - Matematikos ir informati-

tui, pakilūs. Visi renginiai buvo skirti

jubiliejui, šventiškiau vyko irtarpfa-

kultetinis olimpinių vilčių turnyras

Rektoriaus taurei laimėti, surengėme Sporto ir meno šventę, respublikinę mokslinę konferencijų „Švietimasper

sportą“. Geriau neipaprastai starta­ vo ir mūsų atletai šalies studentų čem­

Moterų vieneto rungtyje pirmąją vietą iškovojo Matematikos ir informatikos fakulteto I kurso studentė Ilona Janušytė

pionatuose, pasisekė nugalėti net še­

kos fakultetas, trečiąją - Medicinos fakultetas, ketvirtąją-Gamtos mok­ slų fakultetas, penktąją - Ekonomi­ kos fakultetas, šeštąją - Fizikos fakultetas, septintąją - Teisės fakultetas ir aštuntąją vietą užėmė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Šios aerobikos varžybos tapo tikra švente, nes žiūrovus džiugino ne tik sportininkų pasirodymai, bet ir puikią parodomąją programą at­ likęs vaikų ir jaunimo klubas „Jėga" bei Vilniaus universiteto cho­ reografinė grupė „Oktava“.

V. Naujiko nuotr.

SELLžaidynėse Tamperėje. Išl8mūsų

šiose sporto šakose, devyniuose buvome antri, bendras užimtų vietų vidurkis

sudarė 2,5- Džiugino ir geri startai

deleguotų studentų 16grįžo su meda­ liais. Neblogi ir mokslo produkcijos rezultatai. Ką tik pasiekė džiugi ži­

nia, kad susumavus šalies aukštųjų mokyklų sporto žaidynių rezultatus 2004 m. ir olimpinio keturmečio cik­

lą kompleksinėjeįskaitoje tarpjauni­ mo Vilniaus universitetas užėmė 11

vietą, nusileisdamas tik Kūno kultū­ ros akademijai.

Savo siekius pasisekė įgyvendinti

ne visus, ypač tuos, kurie siejami su sporto bazės renovacija. Sportas tuo ir

įdomus, kad kiekvienus metus prade­ dame iš naujo ir turėtus laimėjimus

turimepatvirtinti arbajų vėlsiekti.

Kitų metų planai ne menkesni nei šiemet. Jauprasidėjo studentų čempio­

natai, startai nuteikė optimistiškai — irkluotojai ir tinklininkai tapo

čempionais, sambo imtynių atstovės

iršauliai - antri. Mūsųprioritetai -

deramas atstovavimas Universitetui ir šalyje, ir užjos ribų, SELL žaidynė­ se, kurios šiemet vyks Rygoje.

Studentams ir kolektyvui linkiu,

kad sportas, kūno ir dvasios vienovė bei harmonija, kūrybinė valia, darbš­ tumas ir sveika gyvensena taptų ne

tik kiekvieno, bet ir neišsenkančiu vi­ sos mūsų tautos savigarbos ir tauraus, humaniško bendravimo šaltiniu.

Filologių šešeto ir trejeto rungčių dalyvės džiaugėsi laimėjimais su fakulteto vadovais ir trenere T. Gritėniene ,

O šati matematikės emocingai sutiko žinią apie laimėtą antrąją vietą

VU sportinės aerobikos rinktinė sėkmingai pradėjo naujg sezoną Lietuvos sportinės aerobikos taurės varžybomis Vilniaus universiteto sportinės aerobikos rinktinei prasidėjo naujas varžybų sezonas. Lapkričio 20 dieną jaukiame Druskinin­ kų sveikatingumo centre nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro skambėjo ritminga muzika, o varžyboms skirtoje aikštėje vieni po kitų pasirodė iš visos Lietuvos atvykę ? sportininkai.

Varžybos vyko trijose amžiaus grupėse: jaunučių, jaunių ir suaugu­ siųjų. Vilniaus universiteto rinktinė, vadovaujama trenerės Teresės Gritėnienės, dalyvavo suaugusiųjų grupėje, moterų vieneto ir trejeto rung­ tyse.

Respublikos taurės varžybose Ekonomikos fakulteto II kurso studen­ tė Inga Konstantinovaitė iškovojo II vietą, pralaimėjusi tik šių metų Pa­ saulio čempionato dalyvei, Kauno gimnastikos mokyklos atstovei A. Pūkaitei; o trejeto rungties sportininkės Julija Rybakovą, Aurelija Švėgždaitė ir Inga Konstantinovaitė tik 1,4 balo pralaimėjo Kauno „Šėlsmo“ trejetui.

Parengė Valerija MACHNORYLOVA Nuotr. iš asm. alb.

EF studentė I. Kostantinovaitė pralaimėjo tik Kauno gimnastikos mokyklos auklėtinė

VU sportinės aerobikos trejetas - Julija Rybakovą, Aurelija Švėgždaitė ir Inga Konstantinovaitė

universitas

2004 gruodis

vilnensis

15

Plaukikai kovojo dėl Rektoriaus taurės Justina SILEIKYTE, FF II k. studentė Lapkričio 18 dieną Lazdynų laisvalaikio centre vyko jau tradicija tampančios tarpfakultetinės plaukimo varžybos 2004/2005 m. m. Rektoriaus taurei laimėti. Šįmet varžybų vyr. teisėją A. Bliumkinienę džiugino gausus dalyvių būrys, ypač tai, kad sulaukta visų fakultetų atstovų. Vadinasi, mokančių plaukti (ar bent neskęsti) daugėja, o studentų patriotiškumas savo fakulteto atžvilgiu didėja.

Kovojo visi Nesvarbu, ar tu esi profesio­ nalus plaukikas ir atstovauji VU rinktinei, ar tik vasarą pasipliuš­ keni jūroje ar ežere, tavo indėlis j komandinį rezultatą labai svarbus - kiekvienas startavęs įdėjo bent vieną taškelį į bendrą fakulteto kraitį.

Daugiausia dalyvių startavo merginų rungtyje 50 m laisvu sti­ liumi, o čempionės titulą iškovojo Rasa Skačkauskaitė (EF). Tačiau atkakliausia kova vyko tarp vaikinų 50 m peteliške rungtyje; pri­ zininkus skyrė vos kelios sekundės. Nuo nugalėtojo Igno Krasausko (TSPMI) nedaug atsili­ ko Mindaugas Pangonis (KHF) ir Jurgis Baltuška (KF). Po individu­ alių startų komandinėje įskaitoje

įnirtinga kova dėl I-III vietų vyko tarp Fizikos, Medicinos bei Matematikos ir informatikos fakultetų; nugalėtojai paaiškėjo tik po estafetinių plaukimų. Pirmieji finišą pasiekė MIF, nuo jų nedaug atsiliko Medicinos fakulteto at­ stovai, o fizikai džiaugėsi trečiąja vieta.

Sveikinimai Prieš pat iškilmingą apdo­ vanojimų ceremoniją Sveikatos ir sporto centro direktorius prof.

J. Jankauskas pasveikino Rasa Skačkauskaitę, pavasarį Lietuvos studentų plaukimo pirmenybėse iškovojusią čempionės titulą, o VU komandą - užėmusią garbingą antrąją vietą.

Olimpinis principas skelbia,

kad svarbiausia yra dalyvauti, o ne laimėti. Tad norėtųsi palinkėti, kad kitais metais į plaukimo varžybas visi fakultetai deleguotų pilnos sudėties komandas (šie­ met ne visiems tai pavyko) ir baseino takeliuose išvystume dar daugiau ne tik žiniomis, bet ir savo sveikata besirūpinančių stu­ dentų.

Komandinė įskaita Vietsi

I

Fakultetas

Taškai

Matematikos ir informatikos f.

83

II

Medicinos f.

74

III

Fizikos f.

68

IV

Gamtos mokslų f.

49

V

TSPMI

45

VI

Filosofijos f.

41

VII

Ekonomikos f.

33

VIII

Chemijos f.

33

IX

Istorijos f.

27

X

Komunikacijos f.

22

XI

Filologijos f.

16

XII

Kauno humanitarinis f.

10

Teisės f.

8

XIII

Lietuvos studentų sambo čempionate tikras medalių lietus

Vasilijus BURAKINSKIS, VU tinklinio treneris Po penkiolikos metų j Universitetą sugrįžo tinklinis, ir iš karto pasi­ pylė pergalės. 2004 m. gegužės mėnesį studentai Vytenis Šuklys (EF, II k.) ir Dmitrijus Kovryginas (EF, II k.) pliaupiant lietui karaliavo VPU paplūdimio tinklinio aikštyne, finale rezultatu 2:0 nugalėję 2003 metų čempionus - KTU tinklininkus. Troškimas nugalėti nesumažėjo ir šių mokslo metų rudenj. Lapkričio mėnesį Kaune pasibaigusiame Lietu­ vos studentų sporto asociacijos organizuotame Lietuvos aukštųjų mo­ kyklų tinklinio čempionate paeiliui vienodu rezultatu 2:0 buvo nuga­ lėti LTU, VPU ir LŽUU studentai. Vilniaus universiteto tinklininkai fina­

Lapkričio 26 d. Kauno technologijos universiteto sporto komplekse vyko trečiasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studen­ tų sambo imtynių čempionatas, kuriame dalyvavo per 100 sambo mėgėjų iš dešimties Lietuvos aukštųjų mokyklų, tarp jų ir VU atstovai. Jie iškovojo net 10 įvairios spalvos medalių.

ras svorio kategorijas tapo: pirmą­ ją vietą iškovojusi Vita Šiožinytė (GMF, III k.), antrąją vietą - Rūta Banytė (MF, I k.), trečiąsias vietas

iškovojo Irena Siniauskaitė (MF, II k.), Goda Klumpytė (TSPMI, I k.), Aistė Ambrazevičiūtė (MIF, I k.), Renata Tekoriūtė (ChF absolven­ tė), Kristina Baužaitė (EF, IV k.).

Komandinėje įskaitoje VU mer­ ginų komanda iškovojo antrąją vietą.

50 m estafetės laisvu stiliumi nugalėtojai ir prizininkai: Vykintas Marščionka (TSPMI), Janas Jagelo (MIF) (I vieta) ir Tadas Šviežikas (IF)

Vilniaus universitete vėl žaidžiamas tinklinis

Dr. doc. Remigijus NAUŽEMYS

Šiame čempionate netrūko gra­ žių, principingų ir techniškų dvi­ kovų. Merginų grupėje nugalėto­ jomis ir prizininkėmis pagal atski­

50 m peteliške rungties nugalėtojos Sigita Adulčikaitė (MIF), Regina Sturonaitė (MF) (I vieta) ir Justina Šileikytė (FF)

le susitiko su pernykščiais čempionais - LKKA studentais. Finalas buvo sunkesnis: pralaimėtas pirmas setas, įtempta kova II ir III setuo­ se - pirmavo tai viena, tai kita komanda. Galiausiai visi formalumai buvo sutvarkyti IV sete ir Vilniaus universiteto studentai Vytenis Šuklys

2004 metų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų sambo čempionas Andrius Antanaitis (EF, II k.)

(EF, II k.), Dmitrijus Kovryginas (EF, II k.), Tomas Daraškevičius (TVM. I k.), Vytautas Šmočiukas (MIF, III k.), Arvydas Zaščiurinskas (TF, III k.), Valrodas Poviiiauskas (MIF, III k.), Valdas Jakaitis (KF, III k.), Aurimas Jacikevičius (MIF, IV k.) ir Marius Morkevičius (KF, MA II k.) laimėjo 2004/2005 mokslo metų Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklinio čempio­ nato finalą rezultatu 3:1 ir tapo čempionais.

Vaikinų grupėje pirmąją vietą iš­ kovojo ir čempionu tapo Andrius Antanaitis (EF, II k.), antrąją vietą -SkirmantasŠermukšnis (FF, II k.),

studentų sambo čempionato nugalėtojos ir prizininkės VU ^udentės (iš kairės): V. Šiožinytė, I. Siniauskaitė, R. Banytė, G. KlumbyA. Ambrazevičiūtė (trūksta K. Baužaitės, R. Tekoriūtės ir I.Urbonaviciutės)

trečiąją vietą- Ignas Lėlys (MIF, II k.).

VU vaikinai komandinėje įskai­ toje iškovojo ketvirtąją vietą.

2004-ieji metai VU dziudo ir sambo rinktinei buvo sėkmingi.

Lietuvos dziudo čempionate mer­ ginos komandinėje įskaitoje iško­ vojo II vietą, o vaikinai buvo treti.

SELL žaidynėse Suomijoje K. Bau­ žaitė ir R. Tekoriūtė dziudo varžy­ bose iškovojo antrąsias vietas, Lietuvos dziudo ir sambo čempio­ natuose šios merginos taip pat ko­ vojo puikiai ir tapo varžybų prizi­ ninkėmis.

VU tinklinio rinktinė tapo Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklinio čempionais

universitas

2004 gruodis

vilnensis

16

Atvirų durų dienos Vilniaus universitete

Ar jūsų apsilankymas buvo naudingas?

Visai nenaudingas 1,51 %

Nelabai naudingas 6,34 %

Labai naudingas 33,84 %

Asta MEDVEDSKYTĖ, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentė Didžiausia šalies aukštoji mokykla - Vilniaus universi­ tetas -jau ne pirmus metus paskutinėmis rudens dieno­ mis skuba supažindinti abiturientus su studijų programomis, aplinka, stojimo sąlygomis ir kt.

Lapkričio 27 dieną VU Jungiamuosiuose rūmuose Saulėtekyje minios abiturien­ tų, besidominčių studijomis šioje aukštojoje mokykloje, bei juos atlydėję tėveliai galėjo iš arčiau susipažinti su Vilniaus universitetu Atvirų durų dienose.

Priešpiet JR fojė panašėjo j didelį turgų - muzika, šurmulys, daugybė žmonių, vienas už kitą patrauklesni fakultetų stendai ir studentai, kvie­ čiantys aplankyti būtent juos. Pasta­ rieji buvo itin išradingi ir viliojo moks­ leivius ne tik lankstinukais ir vaizdi­ nėmis priemonėmis, plakatais su nuotraukomis iš studentiško gyveni­ mo, bet ir spalvingomis vėliavėlėmis,

Naudingas 58,31 %

Kurio fakulteto stendas buvo įdomiausias?

Jungiamųjų rūmų fojė prasibraukti buvo sunku tušinukais, saldainiais ir net... eks­ perimentais. Vieni iš originaliausiųbuvo Gamtos mokslų fakulteto atsto­ vai. Jų stalas buvo nukrautas uolie­ nomis, greta jų - žiurkėnai, jūrų kiau­ lytės, o šalia akį traukė sausainiai, saldainiai, gėrimai, nes, pasak pa­ čių gamtininkų, gamtos mokslas saldus mokslas. Filosofijos fakulteto atstovai sugalvojo atlikti socialinį eksperimentą „Kairė-dešinė“, o kai kurie fakultetai traukė neįprasta iš­ vaizda, pvz., istorikai pasipuošė vi­ duramžių drabužiais, medikai - sa­ vo „profesiniais“ baltais chalatais.

Paklausti, ko dažniausiai teiraujasi abiturientai, įvairių fakultetų studen­ tai beveik vieningai atsakė: kokius

Apklausos duomenys pagal VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus anketas

Abiturientus viliojo ir žavios studentės

JR pirmojoje auditorijoje netilpo visi norintieji pasiklausyti paskaitų

Labiausiai visus domino studijų programos bei konkursinio balo sudarymo tvarka

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė KJimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

egzaminus reikia laikyti pasirinkus vieną ar kitą specialybę, kaip skai­ čiuojamas konkursinis balas, kokios perspektyvos laukia baigus šią spe­ cialybę arba tiesiog: „Papasakokit ką nors apie draudimą ir finansus...“ Renginyje dalyvavo ir į susirinku­ siųjų klausimus atsakinėjo visų fa­ kultetų dėstytojai ir studentai. Abitu­ rientams taip pat buvo siūloma pasi­ klausyti žymių VU mokslininkų pa­ skaitų: „Chemija vakar, šiandien, ry­ toj...“ (pranešėjas - doc. Rimantas Raudonis); „Šiuolaikinės filologijos perspektyvos - tikrovė ir mitai" (pra­ nešėjas - dr. Antanas Smetona); „Kaip tapti VU studentu“ (pranešė­ jas - Priėmimo skyriaus vedėjas doc. Aloyzas Pažėra). Deja, ne visi norintys galėjo dalyvauti paskaito­ se, mat Jungiamųjų rūmų pirmoji au­ ditorija pasirodė esanti tiesiog per ankšta. Dėl šios priežasties doc. A. Pažėrai teko kartoti paskaitą kelis kartus. Kiek vėliau prasidėjo fa­ kultetų pristatymai, kurių metu būsimieji studentai galėjo dar artimiau susipažinti su pačiais fakultetais, ap­ lankyti auditorijas, laboratorijas, as­ meniškai pabendrauti su dėstytojais.

Abiturientai tvirtino esantys paten­ kinti renginiu, kadangi jis buvęs in­ formatyvus ir įdomus. Renata, abitu­ rientė iš Zarasų, sakė ketinanti stu­ dijuoti žurnalistiką, todėl šia specia­ lybe domėjosi labiausiai. Paklausta,

Istorijos fakulteto studentai savo specialybę pristatė originaliai ar reikalingas tokio pobūdžio rengi­ nys, juk pakankamai informacijos galima rasti ir internete, mergina at­ sakė, kad skiriasi ne informacijos po­ būdis, bet pateikimas. Betarpiškas bendravimas su studentais dar la­ biau patraukia ir sudomina.

O štai abiturientės iš Vilniaus tei­ gė beveik viską žinojusios jau anks­ čiau, o į renginį jas atviliojo galimy­ bė paklausyti žymių VU dėstytojų pa­ skaitų ir atskiri fakultetų pristatymai, kurių metu merginos tikėjosi su sa­ vo būsima specialybe susipažinti ar­ timiau, išgirsti informacijos, kuri pa­ dėtų apsispręsti. Tačiau merginos tu­ rėjo ir priekaištų renginio organiza­ toriams - per ankštos patalpos, ne visur buvo įmanoma patekti.

Nuoširdžiai VU atvirų durų dieno­ mis džiaugėsi Molėtų abiturientai.

Jie, pasirinkę humanitarinį profilį bei planuojantys studijuoti šios pakrai­ pos mokslus, po penkias minutes trukusio pokalbio su Fizikos fakulte­ to studentu, ėmė dvejoti dėl savo pa-

Gilią liūdesio valandą kolegos nuoširdžiai užjaučia Naujosios istorijos katedros doc. dr.

Arūną Vyšniauską dėl mylimo Tėvelio mirties.

Išsiskyrimas su brangiausiais žmonėmis visada sunkus išbandymas.

Mirus mylimam Almos Braziūnienės Tėveliui liūdime ir dalinamės skausmu su artimaisiais.

Vilniaus universiteto biblioteka

Psichologai buvo pasiryžę suteikti pagalbą „čia ir dabar ‘ sirinkimo! Toks patrauklus pasirodė fizikų gyvenimas.

Abiturientai išsiskirstė patenkinti, tikėdamiesi būtinai sugrįžti rudenį jau kaip studentai. Šios Atvirų 'u dienos jiems tapo gera paskat ' dar stropiau mokytis ir rimtai planuo vo ateitį bei pradėti ją būtent čia Vilniaus universitete.

Lietuvos aukštųjų mokyklų aso­ ciacija šiemet abiturientus su studi­ jų programomis ir stojimo j universi­ tetus sąlygomis planuoja supažin­ dinti penkiose mugėse. Viena iš jų gruodžio 4 d.jau įvyko Šiauliuose, kitos trys Klaipėdoje, Kaune ir Pa­ nevėžyje taip pat vyks gruodžio mė­ nesį, visi besidomintys studijomis Vil­ niaus universitete yra laukiami tra­ dicinėje mugėje „Studijos 2005“ „Litexpo“, vyksiančioje vasario 10-12 dienomis.

V Naujiko nuotr.

Kolegos nuoširdžiai užjaučia Rusų filologijos katedros reikalų tvarkytoją Mariną Ličinskają dėl tragiškos vyro mirties.

Vilniaus universiteto Ūkio direkcija nuoširdžiai užjaučia darbuotoją Algimantą Bačiulį, mylimai Mamai mirus.

-