visų
Salių
proletarai, vienykitesi
GAI’VBILHS VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Universiteto kolektyvo
GARBINGAI
SUTIKSIME DIDŽIOJO
SPALIO 60-METĮ
įsipareigojimai Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsu ko universiteto kolektyvas, įsijungdamas į visaliaudinį socialistinį lenktyniavimą už sėkmingą įgyvendinimą už davinių, iškeltų antriesiems dešimtojo penkmečio metams, ir garbingai pasitinkant Didžiosios Spalio socialistinės re voliucijos 60-metj, įsipareigoja skirti savo jėgas šioms svarbiausioms darbo sritims: — gerinti aukštai kvalifikuotų specialistų liaudies ūkiui ruošimą: stiprinti studentų ir aspirantų idėjinį-auklėjamąjį darbą, formuoti marksistinį-lenininį kryptingumą profeso rių ir dėstytojų darbe, mokslinių ir visų universiteto dar buotojų veikloje, kelti dėstomų kursų dalykinį ir meto dologinį lygį, tobulinti mokymo-metodinį darbą; — plėsti ir gilinti mokslinius tyrimus, susijusius su svarbiausiomis mokslo ir technikos pažangos kryptimis ir uždaviniais, iškeltais mūsų liaudies ūkiui; — diegti tyrimų rezultatus į liaudies ūkį ir tuo didinti visuomeninės gamybos efektyvumą; — stiprinti ir gerinti marksistinės-lenininės teorijos pa likimo propagandą, įgyvendinti TSKP XXV suvažiavimo ir LKP XVII suvažiavimo nutarimus visose visuomeninių mokslų srityse; — didinti Universiteto vaidmenį respublikos aukštojo mokslo sistemoje.
1977 m. kovo 25 d. Nr. 10 (994)
Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto kolektyvas prisiima 1977 metams šluos so cialistinio lenktyniavimo įsipareigojimus; 1. Universiteto darbuotojai paruošia ir apgina 6 dakta rines, 45 kandidatines disertacijas. 2. Siekti, kad ne mažiau kaip 20 procentų viso universi teto pedagoginio personalo pakeltų kvalifikaciją, iš jų: a) kvalifikacijos kėlimo fakultetuose — 65 dėstytojai; b) stažuotėse — 80, iš jų užsienyje — 12 dėstytojų. 3. Paruošti spaudai 20 monografijų ir mokslinių darbų rinkinių. 4. Paruošti spaudai 1200 mokslinių straipsnių. 5. Paruošti ir perskaityti 1977/1978 m. m. 16 naujų spe cialių kursų. 6. Pateikti ne mažiau 25 paraiškų autorinėms teisėms gauti. 7. Surengti 16 sąjunginių ir respublikinių mokslinių konferencijų, skirtų aktualiems mokslo ir praktikos klau simams aptarti. 8. Įvykdyti ūkiskaitinių darbų už 2,6 mln. rb. 9. Gauti ekonominį efektą, įdiegus mokslinių tyrimų tlarbus į liaudies ūkį, už 2,9 mln. rb. (ekonominis efektas patvirtinamas užsakovų pažymomis). 10. Įdiegti liaudies ūkyje 50 mokslinių tyrimų darbų. 11. Paruošti spaudai (Universiteto rotaprintu) 120 mo kymo priemonių, paskaitų ciklų. 12. Perskaityti visuomenei 4000 paskaitų aktualiomis mokslo ir komunizmo statybos temomis. 13. Paskelbti spaudoje 850 mokslo populiarinimo straips nių. 14. Organizuotai dalyvauti socialisiiniame lenktyniavi me dėl teisės pasirašyti Lenino komjaunimo raportą TSKP CK Didžiojo Spalio 60-mečio proga, pasiekti, kad šis ren ginys būtų aukšto politinio idėjinio lygio. 15. Paruošti ir perskaityti studentų mokslinės draugijos konferencijose 1100 pranešimų. 16. Paruošti spaudai 55 studentų mokslinius darbus. 17. Paruošti ir pateikti SMD darbų apžiūrai 180 studen tų mokslinių darbų, iš jų 35 — sąjunginei apžiūrai-konkursui. 18. Suformuoti studentų statybinius būrius: a) respublikinių — 30 (950 studentų) ir atlikti darbų už 1,3 mln. rb.;
šeimininkavimo
MOKYKLA i Praėjusį penktadienį stu! dentų profkomitete svečiavosi į Talino Politechnikos instituto j delegacija. Jų kelionė turė jo du tikslus. Pirmasis — su sipažinti su mūsų aukštosios mokyklos pavyzdine profsą junginės organizacijos veik la, tvarkant studentų darbą ir poilsį (neseniai pasibaigu siame sąjunginiame konkurse VU profsąjungos organizaciį jai buvo paskirta antroji vie ta). Antrasis — dar metams pratęsti draugystės ir bendra> darbiavimo sutartį. Joje, be tradicinių renginių j— pasikeitimo delegacijomis, sto vyklų organizavimo — nu matyta dalintis darbo patirti mi, metodine medžiaga, bendrai koreguoti sektorių darbą.
1 >
b) tarptautinių — 6 (85 studentų); c) sąjunginių — 3 (280 studentų) ir atlikti darbų už 500 tūkst. rb. 19. Studentų jėgomis organizuoti 200 koncertų ir per skaityti visuomenei 250 paskaitų. 20. Paruošti 5 sporto meistrus, 10 kandidatų j sporto meistrus ir 90 I atskyrio sportininkų, 1500 studentų — ma sinių atskyrių, 550 sporto teisėjų, 800 fizinio lavinimo ir sporto instruktorių. Pasiekti, kad visus PDG normatyvus išlaikytų 1000 studentų ir 50 dėstytojų. 21. Organizuoti 14 sporto sveikatingumo ir treniruočių stovyklų. 22. Toliau plėsti ir vystyti bendradarbiavimą su moks lo ir gamybiniais kolektyvais. Pasiekti, kad bendradarbia vimo sutartys būtų sudarytos su 50 mokslo ir gamybinių kolektyvų. 23. Įvykdyti visus 1977 metais numatytus Universiteto 400-mečio organizavimo priemonių ir renginių kalendori nius planus. Iš jų: a) surengti mokslo dienas Lazdijų, Ukmergės, Molėtų, Zarasų, Kapsuko, Alytaus, Biržų, Pasvalio, Rokiškio rajo nuose bei Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose ir ra jonuose; b) ruošti kino juostą ir kilnojamas fotoparodas apie Universitetą; c) paruošti ir patvirtinti jubiliejinės VU studentų spartakiados nuostatus, tarpfakultetinės meno sa viveiklos apžiūros nuosta'us, mokslo bei visuomeninės veiklos žymūnų ir konkursų nugalėtojų apdovanojimo instrukciją. 24. Plačiai išvystyti- socialistinį lenktyniavimą visuose Universiteto padaliniuose, panaudojant tokias formas, kaip konkursai, apžiūros tarp fakultetų ir katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių. 25. Iškviesti Baltarusijos Darbo raudonosios vėliavos or dino V. Lenino universitetą į socialistinį lenktyniavimą J9"’7 metams. Visapusiškai skatinti ryšius tarp Vilniaus ir Baltarusijos universitetų padalinių ir tuo gerinti mokymo, mokslo ir auklėjimo veiklą. Socialistiniai įsipare gojimal aptarti ir priimti Universite o fakultetų ir katedrų darbuotojų bendruose gamybi niuose susirinkimuose bei bendrame Universiteto moksli nės tarybos ir vietos komiteto posėdyje 1977 m. vasario 22 d.
MOKSLO DIENOS ŠIAULIUOSE Šiauliuose praėjusią sa vaitę vyko mokslo die nos, skirtos Vilniaus Vals tybinio V. Kapsuko uni versiteto 400-osioms meti nėms. Miesto įmonėse, įstaigose, mokyklose Uni versiteto mokslininkai — profesoriai A. Bairtusevi-
čienė, B. Genzelis, docen tai J. Grigonis, G. Baužy tė, E. Krakauskas, A. Na gelė, V. Pavilionis ir kiti papasakojo apie savo dar bus, skaitė paskaitas ak tualiais komunistinio dar bo žmonių auklėjimo klausimais.
Kultūros rūmuose įvy kusiame susitikime su miesto visuomene , apie Universiteto jubiliejų, Lie tuvos mokslininkų pasie kimus kalbėjo Universite to rektorius akademikas J. Kubilius.
TARPRESPUBLIKINE KONFERENCIJA
atidarymą Aktų salėje atvy ko Gamtos apsaugos komiteto prie LTSR Ministrų Tarybos, respublikinės Gamtos apsau gos draugijos Valdybos dar buotojų, Maskvos universite to, Ošos Pedagoginio institu to (Kirgizijos TSR), Zaporožės Industrinio instituto, Vil niaus Pedagoginio instituto bei mūsų fakulteto dėstytojų. Konferenciją atidarė Uni versiteto prorektorius doc. J. Grigonis. Pranešimą apie gamtos apsaugos uždavinius, iškeltus TSKP XXV suvažia vime, padarė prof. dr. C. Ku daba. Po iškilmingo konferen cijos atidarymo prasidėjo pir mieji posėdžiai keturiose sek cijose. Vakar vyko du posėdžiai. Konferencijoje bus perskaity ta apie 80 pranešimų. Jų au toriai — svečiai iš Maskvos, Tartu, Minsko, Gomelio, Lvo
vo, Kaliningrado, Kemerovo, Ciuvašijos, Vladivostoko uni versitetų, Zaporožės Industri nio, Ufos Naftos, Leningra do Kino inžinierių, Kauno ir Rygos Politechnikos institu tų, Vilniaus, Ošos, Ternopolio, Šiaulių Pedagoginių insti tutų, Kauno Medicinos insti tuto, o taip pat iš Latvijos ir Lietuvos Žemės ūkio aka demijų. Gamtos fakulteto studentai perskaitė 16 pranešimų, Tei sės — 1. Gaila, kad kitų fa kultetų studentai konferenci joje nedalyvavo, kad neįsten gia prisidėti prie reikšmingo gamtos apsaugos darbo. Šiandien, 18 vai., Aktų sa lėje prasidės konferencijos baigiamasis posėdis.
GAMTOSAUGOS PROBLEMOS
60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTIS ,,Pats gražiausias, pats brangiausias dalykas žmogui — tai gyvenimas. O gyveni mas palaikomas įvairiapusiš kumu, nenutrūkstamu dar bu..— sakė T. Kržižanovskis, įžymus revoliucinio judėjimo veikėjas. Darbas, tik darbas lydi
kiekvieną ir ketvirtakursio teisininko Valerijaus Clučiulkos dieną. Tas darbas — tai ir studijos, ir visuomeninė veikla. Tokia gal daugelio studentų kasdieninė duona, bet, matyt, ir čia, kaip ir vi sur, padedant atkaklumui, darbštumui, galima išsiskirti. Valerijus — Lenino stipendi ninkas, fakulteto komjaunimo biuro narys, atsakingas už
propagandą ir ateistinį auk lėjimą. Bendrakursiai didžiuo jasi Valerijum. Ir vertina jį — išrinko socialistinio lenk tyniavimo, skirto Didžiojo Spalio 60-mečiui, dviejų eta pų nugalėtoju. A. SKRABULIO nuotrauko je: V. Ciučiulka (vidury) su kurso draugais A. Trumpuliu ir V. Armonu.
Gamtos apsaugos klausi mais jau seniai domisi mūsų fakulteto studentai: maždaug prieš 15—20 metų jie pradė jo aktyviai reikštis įvairiose šio darbo srityse. Palaipsniui veikla išsiplėtė, įgavo ryškų mokslo — tiriamojo darbo pobūdį. 1973 m. Gamtos fa kultete buvo surengta I gam tos apsaugos konferencija ir perskaityti 6 pranešimai. Kovo 23 d. fakultete prasi dėjo jau tarprespublikinė stu dentų konferencija gamtosau gos problemomis. Į iškilmingą konferencijos
A. BRAZAUSKAS Gamtos fakulteto SMD tarybos pirmininkas
■
----------- TARTUOS UNIVERSITETO
KOMITETE
PASAKOJIMAI APIE KOMUNISTUS
„Dėl „Tarybinio studento“ poveikio ir efektyvumo studentų komunistiniame auklėjime“ Partijos Universiteto komitetas, vasario 23 d. posėdyje apsvarstęs „Tarybinio studento" laikraščio poveikį ir efektyvumą komunistiškai auklėjant studentus, pažymėjo reikšmingą jo vaidmenį šiame ideologinio darbo bare. Laikraščio redakcija, siekdama padėti įgyvendinti TSKP XXV suvažiavimo ir LKP XVII suvažiavimo nutarimus, re guliariai spausdina medžiagą aktualiais studentų mokymo ir auklėjimo klausimais. Laikraštis stengiasi operatyviai informuoti apie Universiteto mokslinę ir visuomeninę veiklą. Jo idėjinis kryptingumas aiškiai rodo partinio va dovavimo poveikį. Iš keliamų problemų daugiausia dėme sio laikraščio puslapiuose susilaukia studentų Komunisti nis auklėjimas ir jų mokymasis. Auklėjimo klausimams skirtoje medžiagoje dažniausiai (bent 1976 m.) gvildena mos dorovinio, darbinio bei estetinio studentų auklėjimo problemos. Tuo tarpu kitos auklėjimo sritys mažiau nu šviečiamos. Retokai užsimenama apie ateistinį auklėjimą, visuomenės mokslų disciplinų, turinčių didelės reikšmės idėjiniam studentų brendimui, studijavimo problemas, šiais klausimais retokai laikraščio puslapiuose pasisako visuo menės mokslų katedrų dėstytojai, kurie galėtų paliesti ir bendresnius pasaulėžiūros klausimus skyrelyje „Akiratis". Be to, kartais pasigendama studentiško entuziazmo, dina miškumo, svarstant opias kasdienes studentų bendrabūvio auklėjimo darbo problemas fakultetuose. Laikraščio koky bei gerinti nerodo iniciatyvos ir aktyvumo Istorijos fakul teto Žurnalistikos katedra. Partijos Universiteto komitetas nutarė: Įpareigoti laikraščio redakciją — didinant „Tarybinio studento" vaidmenį ir efektyvumą studentų komunistinia me auklėjime — skelbti daugiau poleminės medžiagos įvairiais pasaulėžiūros klausimais, įtraukti į jų svarstymą platesnę studentų auditoriją; skyrelį „Akiratis" padaryti reguliarų, gyvesnį, įvairesnį, jame spausdinti ne vien ateistine tematika straipsnius; ženklesnis turi tapti laik raščio skyrelis, skirtas Universiteto 400 metų jubiliejaus pasiruošimui, jame skelbti profesorių ir dėstytojų prisimi nimus, informuoti apie renginius. Visuomenės mokslų katedros turi dažniau talkinti re dakcijai — rašyti apie visuomenės mokslų studijavimą, apie visuomenės mokslų darbų, skirtų sąjunginiam kon kursui, lygį, apie komunistinių įsitikinimų fomavimo problemas. Įpareigoti TSKP istorijos katedrą kartu su redakcija įvesti laikraštyje skyrelį, kuriame būtų skelbiami publicis tiniai propagandiniai straipsniai, skirti Didžiojo Spalio 60mečiui. Redakcija kartu su Teisės fakultetu turi stengtis, kad reguliariau būtų rašoma teisinio studentų auklėjimo klau simais. Formuojant komunistinę studentų pasaulėžiūrą, akty viau talkinti redakcijai turi Universiteto visuomeninės organizacijos. Partinio, komjaunimo, profsąjungos aktyvo pareiga dažniau dalytis patyrimu studentų auklėjimo dar be. Įpareigoti Chemijos, Filologijos, Istorijos, Finansų ir apskaitos, Prekybos fakultetų partinius biurus ir kores pondentų postus paruošti iki balandžio 10 d. puslapius apie komunistinio auklėjimo darbo problemas šiuose fa kultetuose. Žurnalistikos katedra turi teikti didesnę paramą laik raščiui, šios specialybės visų kursų studentai — aktyviau rašyti į „Tarybinį studentą". Fotoreporterių specializacijos studentams sudaryti galimybę būti neetatiniais laikraščio fotokorespondentais. Siekiant ir toliau užtikrinti bei gerinti laikraščio informatyvinės funkcijos sistemingą vykdymą, visuomeninių organizacijų vadovai, fakultetų dekanatai ir katedros turi reguliariai per korespondentų postus informuoti redakci jos darbuotojus apie šių padalinių veiklos kryptis, svar besnius įvykius. Redakcija privalo reikalauti iš visuomeninių organiza cijų, visų Universiteto padalinių griežtai vykdyti partijos komiteto ir rektorato nutarimą dėl kritinės medžiagos svarstymo ir savalaikio atsakymo į laikraščio kritiką. Apie šio klausimo nesklandumus informuoti partijos komitetą ir rektoratą. f , f
jo mokiniams, kuriuos profe sorius išleido į gyvenimą per ilgus darbo Universitete me tus ,ir visai respublikos tei sinei visuomenei, aukštai ver tinančiai didelius jubiliato nuopelnus teisės mokslo sri tyje. Profesorius Jonas Žėruolis nuėjo ilgą ir sudėtingą, daž nai nelengvą gyvenimo ke lią. Dar buržuazinės santvar kos metais besimokydamas Kauno Universiteto Teisės fakultete, priklausė pažan gioms studentų organizaci-
1961 m. — Teisės fakulteto dekanas. Svarus prof. J. Žėruolio in dėlis į civilinės teisės ir civi linio proceso mokslą, kurio problemas jis nagrinėja, šiais klausimais yra paskelbęs apie 70 mokslo darbų: straipsnių, vadovėlių, mono grafijų. Ypač aukšto moksli nio pripažinimo susilaukė jo monografija „Tarybinio civi linio proceso esmė", už kurią jam buvo suteiktas teisės mokslų daktaro mokslinis laipsnis.
Pavasariniuose metų verpetuose joms. Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, J. Žėruolis iš pra džių buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo prokuroru, o vėliau išrinktas LTSR Aukščiausiojo Teismo nariu. Hitlerinės okupacijos metais buvo persekiojamas, gestapo areštuotas ir kurį laiką kali namas. Išėjęs iš kalėjimo, jis aktyviai dalyvavo partizani niame judėjime. Išvadavus Tarybų Lietuvą, J. Žėruolis aktyviai įsijungė į respublikos atkuriamąjį dar bą. Dirbo Valstybiniame ar bitraže prie Lietuvos TSR Mi nistrų Tarybos, Lietuvos TSR Advokatų kolegijoje, kur jis buvo Prezidiumo pirmininkas, ir kartu — Vilniaus Univer siteto Teisės fakultete. Nuo 1948 m. iki 1976 m. buvo Ci vilinės teisės ir proceso ka tedros vedėjas, nuo 1959 iki
Laikas — tarsi pavasarinės upės, veržlios ir nesulaiko mos, beatodairiškai skuban čios, amžinai neramios ir siautulingos, į svaiginančią tėkmę įtraukiančios visa, ką sutinka savo kelyje. Ir nie ko čia nuostabaus — toks amžinas gamtos šauksmas. Taip ir žmogus: kas sklidi nas amžino jaunystės neri mo, ką šaukia tolimų krantų švyturiai, to nesulaikys nei atstumai, nei kliūtys, nei me tai. Turbūt, neperdedant prie tokių žmonių reikia priskirti nepailstantį jaunimo bičiulį, Teisės fakulteto Civilinės tei sės ir proceso katedros pro fesorių, teisės mokslų dakta rą, respublikos nusipelniusį teisininką Joną Žėruolį, ku rio 70-ies metų garbingą su kaktį minime. Tai šventė ir
DIPLOMANTŲ
SKIRSTYMAS
Kovo penkioliktoji Būna dienų, kurių negali ma užmiršti: jos lemia žmo gaus gyvenimą. Penkiasde šimčiai mūsų Universiteto diplomantų tokia diena tapo kovo penkioliktoji. Linksmi, klegėdami, kaip dera studen tams, būriavosi kibernetikai prie rektorato posėdžių salės. Iš pirmo žvilgsnio nepastebė si susirūpinimo, tik akyse galėjai įžvelgti laukimą ir įtampą. Visus neramino klau simas, ar tikrai skirs į pasi rinktą įstaigą, ten, kur prak tiką atliko, kur svajoja dirb ti? Dalis studentų jau sukū rė šeimas, kai kurios diplo mantės jau mamos, kaip pa vyks suderinti savo interesus su skirstymo komisijos pasiū lymais? Posėdis prasideda. Skirsty mo eilės tvarka — surinktų balų skaičius. Sąrašo pradžio
Atkakliems kliūčių nėra
P. ŠIUŠOS nuotraukoje: Medicinos fakulteto dekanas prof. S. Pavilonls įteikia ženk liuką „Už pulkų mokymąsi" II k. studentei V. Šukytei.
je geriausia iš geriausių — Laimė Karpavičiūtė. Jos pa žangumas ir visuomeninė veikla įvertinta 5,84 balo. Laimė gerai mokėsi, vadova vo fakulteto SMD tarybai. „Kur norėtų dirbti?" — toks buvo pirmas skirstymo komi sijos klausimas. Ši diploman tė svajoja apie mokslinę veiklą, todėl ir gavo paskyri mą į ekonomikos mokslinio tyrimo institutą. Į antrąjį klausimą — ar Universitetą baigs su pagyrimu — Laimė atsakė šypsena, ir visi salėje tikėjo, kad taip ir bus. Į posėdį atvykę įvaikių or ganizacijų, įmonių, ministeri jų atstovai reiškia savo nuo mones, pageidavimus, o stu dentai vienas po kito kyla iš savo vietų ir eina prie komisijos. Tarp jų ir ekono mistė — kibernetikė Eglė
Prof. J. Žėruoliui tenka di deli nuopelnai ir tarybinių įstatymų tobulinimo srityje. Jis buvo Lietuvos TSR ko deksų paruošimo komisijos narys, prisidėjo prie Lietuvos TSR Civilinio kodekso, Civi linio proceso kodekso, San tuokos ir šeimos kodekso projektų ruošimo. Be to, prof. J. Žėruolis aktyviai tal kininkavo, ruošiant Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso projektus. Ir būdamas labai užimtas, profesorius rasdavo laiko savo aspirantams, kurių jis nuolat turėdavo, teikė metodinę paramą katedros nariams, ruošiantiems kandi datines disertacijas. Profeso riaus mokslinių interesų aki ratyje visuomet buvo ir įsta tymų*' taikymo praktika: jis yra ilgametis respublikos
Matukaitė ir ekonomistė-matematikė Birutė Ramanauskie nė. Eglė trejus metus dirbo fakulteto komjaunimo biure, dalyvavo SMD veikloje, ji gavo paskyrimą į Žemės ūkio ekonomikos institutą, o Biru tė važiuos dirbti į Kapsuką, vartotojų kooperatyvų sąjun gąPenkiasdešimt diplomantų gavo paskyrimą į Chemijos pramonės, Buitinio aptarnavi mo, Finansų, Žemės ūkio mi nisterijas, Kauno, Kapsuko, Mažeikių organizacijas. Kovo penkioliktoji buvo ankstyvo pavasario diena, kupina gaivaus vėjo dvelki mo, tačiau ne vienas pagal vojo: ' „Tikriausiai šį mėne sį dar pašals?" Ši diena ati tiko jaunųjų ekonomistų nuo taiką, norus, sumanymus, ryž tą nugalėti visas būsimas kliūtis. Labai norėjosi jiems palinkėti — nepavarkite, sku bėkite j priekį ir neišsigąski te netikėtų šalnų, kurios lydi ankstyvą pavasari. L. STANKEVIČIŪTE
Baigėsi paskaitos. Tilsta centriniai Universiteto rūmai, bet nelemta jiems nors truputį atsipūsti — po vieną ir pulkais ima rinktis Medicinos fakulteto pirmūnai į vaka rą kavinėje. Renkasi pasitarti ir pagalvoti, kaip praplėsti savo gretas (žiemos sesiją išlaikė labai gerai 97 studen tai, iš jų — 92 komjaunuoliai). Vakare ginčijomės, kas geriau — pirmūnas ne visuo menininkas ar besimokantis gerai ir labai gerai (o tokių mūsų fakultete 406, iš jų 387 komjaunuoliai) ir dalyvau jantis visuomeninėje veikloje. Diskusijoje dalyvavo fakulteto dekanas prof. S. Pavilo ms, partinio biuro sekretorius A .Jonaitis, komjaunimo biuro sekretorius P. Alchovka, mpkymo ir auklėjimo ko misijos nariai, pirmūnai. Buvo įvairių u/jbruonių, oet susu mavus visas, pasitelkus pagalbon gyvenimą patirtį, išvada gauta viena: gal geriau tegu įsimaišo vienas kitas ketver tas — kai baigsime Universitetą, kad ne tik vadovėlius būtume perpratę, bet ir mokėtume dirbti su žmonėmis, pritapti kolektyve. To ir išmokstame dirbdami visuomeni nį darbą. Trisdešimčiai pirmūnų visuomenininkų vakare buvo įteikti VLKJS CK ir Aukštojo bei spec. vidurinio mokslo ministerijos ženkleliai „Už puikų mokymąsi". Tarp jų — fakulteto komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui K. Trainavičius, redkolegijos pirmi ninkė V. Šukytė, profsąjungos biuro pirmininko pava duotojas V. Kubilinskas. Vakaro dalyviams buvo pateikta viktorina, kurią suda rė Lenino stipendininkas V k. studentas V. Ostapenko, vienas svarbiausių šio vakaro organizatorių. Mus linksmi no fakulteto estradinis ansamblis. Bendras komjaunimo ir profsąjungos biurų renginys pa sisekė. V. LATAKAITE MF mokymo auklėjimo komisijos pirmininkė
Aukščiausiojo Teismo mokslinės-konsultacinės tarybos narys. Jis — mokslų darbų „Teisė" vyriausiasis redakto rius, „Tarybinės civilinės tei sės" vadovėlio I :r II dalių, respublikos Civilinio ir Civi linio proceso kodeksų ko mentarų bendraautorius ir at sakingasis redaktorius. Profesorius J. Žėruolis ži nomas ir gerbiamas kaip ga bus aukštosios mokyklos pe dagogas, jaunimo auklėtojas — komunistas. Savo gilias žinias, dėstymo metodologiją jis perduoda ne tik studen tams, bet ir jauniems dėsty tojams. Profesorius J. Žėruolis in tensyvią mokslinę-pedągoginę veiklą sėkmingai derina su visuomeniniu darbu: jis ilgą laiką buvo renkamas partijos Universiteto komiteto nariu, Teisės fakulteto partinio biu ro nariu, žinomas respubliko je kaip „Žinijos" draugijos lektorius, tarptautinių santy kių, teisinių žinių, jaunimo teisinio auklėjimo propaguo tojas. Jo energijos ir entu ziazmo galėtų pavydėti ne vienas pradedantysis. Mes įsitikinę, kad prof. J. Žėruo lis dar ne kartą pradžiugins plačią visuomenę ir savo ne suskaičiuojamus mokinius naujais svariais moksliniais darbais. Sveikatos ir neblėstančio jaunystės nerimo, gerbiamas profesoriau, jums linki Civilinės teisės ir proceso katedros kolektyvas, visas Teisės fakultetas
MOKOSI
IDEOLOGAI
Kovo 19—20 dienomis vyko Universiteto komjaunimo ko miteto ideologinio skyriaus teorinis seminaras. Paskaitą tema „Šiuolaikinės buržuazinės filosofijos pagrin dinės kryptys" skaitė filoso fijos daktaras B. Genzelis, apie komunistų partijų veik lą kapitalizmo šalyse pasako jo Aukštosios partinės mo kyklos prie LKP CK docen tė E. Glovacklenė. Seminaro dalyviai susipažino su užsie nio šalių jaunimo problemo mis (pranešėjas komjaunimo komiteto narys V. Elinskas), pagrindinėmis nepilnamečių ir jaunimo nusikalstamumo prie žastimis (pranešėjas VU ope ratyvinės grupės vadas K. Virkietis). Išklausyta paskai ta „Vilniaus Universitetui — 400 metų" (skaitė komjauni mo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas A. Bajarūnas). Seminaro darbe dalyvavo partijos Universileto komite to sekretoriaus pavaduotojas doc. V- Gobis.
TRYLIKAMETIS
STUDENTAS
Tai Davidas Arutiunianas. Vaikystėje jis niekuo nesi skyrė nuo savo bendraminčių. Nepaprasti berniuko gabumai išryškėjo vidurinėje mokyk loje, kurioje Davidas nuo pat pirmos klasės pradėjo mokytis „dvigubai sparčiau" už savo bendraklasius. Fizi kos ir matematikos dešimties metų programą jis išmoko per penkerius metus, gerai mokėsi ir kitus dalykus. Da bar Davidui Arutiunianui 13 metų. Jis studijuoja Jerevano Politechnikos instituto Tech ninės kibernetikos fakultete. Profesoriai nedaro jokių nuo laidų jaunam studentui, bet sako, kad Arutiuniano „moks linis sprintas" ryškus ir ins titute. Atminties treniravimas ir loginės analizės tobulinimas netrukdo Davidui Arutiunia nui skaityti nuotykių litera tūrą, klausytis muzikos. Jis net vaidina studentų teatre.
RUOŠIAMĖS STUDENTŲ MOKSLINES DRAUGUOS konferencijai
PER ASPERA AD ASTRA • SVARBIAUSIA — ĮDIEGTI MEILĘ Paskaitos pasibaigė. Vieni studentai pasuka namų link, kiti skuba į skaityklas ruoš tis paskaitoms, seminarams, dar kiti renkasi į auditorijas, kad vėl pradėtų darbą. Sį kartą — moksliniame būrely je. Susirenka tik tie, ku riuos čia atveda meilė vie nam kuriam dalykui. — Meilė viską padaro, — sako etnografų būrelio moks linė vadovė profesorė P. Dundulienė. — Jei žmogus pamilo kurį nors dalyką, tai jis nepatingės nuvykti į ekspediciją, niekieno never čiamas eis į skaityklas, ieškos knygų jam rūpima tema, • DIPLOMANTŲ PRANEŠIMAI
Atrodo, dar niekad mūsų fakultete nebuvo tiek daug ekonominės kibernetikos spe cialybės diplomantų: mūsų yra daugiau kaip penkiasde šimt. Neperseniausiai atlikome gamybinę praktiką. Joje bai gėme rinkti medžiagą ir dip lominiam darbui. Keliems stu dentams diplominio darbo te mas pasiūlė įmonės. Pavyz džiui, D. Linkevičiūtei, atliku siai praktiką Centrinėje sta tistikos valdyboje, buvo pa siūlyta nagrinėti statistinių duomenų patikimumą. CSV
skaitys jas. Tada — viskas įmanoma. Tad svarbiausia — įdiegti meilę tam tikrai sri čiai, o tik paskui imtis dar bo. Tikriausiai ir tada, 1947 metais, kai kūrėsi etnografų būrelis, tebuvo tik meilė, nes kaip sako pati profesorė P. Dundulienė, „tuščioje vieto je reikėjo kažką suburti, pa daryti". Pirmieji žingsniai, kaip ir visur, taip ir etnografų bū reliui, buvo nelengvi. Nebu vo planų, nebuvo sąlygų. Jei ko netrūko — tai tik entu ziastų. Taip buvo padėti pa matai būreliui. Praėjo trys dešimtmečiai. Etnografų būre liui visus šiuos metus vado vauja profesorė P. Dundulie-
nė. Sūsiklostė būrelio tradici jos, dirbama pagal metinius planus, kiekvienas narys turi individualias užduotis. Būre lio nariai rengia ekspedici jas, ieško naujo, įdomaus. Gal tuose ieškojimuose ir sly pi pasisekimas: iš sąjunginių konferencijų mūsų etnogra fai ne kartą atsivežė diplo mų, pagyrimo raštų, net ap dovanoti už ilgametį dalyva vimą jose. Nenuobodžiauja etnografai ir čia — Universitete. Ran da naujų problemų, skaito savo pranešimus, kviečia į susitikimus įžymius žmones. Geru žodžiu profesorė mi ni F. Džiautą — būrelio pir mininką. Sako, kad jis pil nas energijos, sumanymų,
meilės etnografijai, gal net nepakeičiamas būrelio narys ir pirmininkas. Daugelis isto rikų, dalyvaujančių etnogra fų būrelyje, pasirenka kaip tik šią sritį. Veikla būrelyje jiems ne vien įdomi, bet ir naudinga. — Jei žmogus bus užsispy ręs, — sako profesorė P. Dundulienė, — jis viską pa sieks. Jei, skirstant specializa cijas, kai kurie būrelio nariai ir nepateko į etnografiją, tai jie grįš į ją ir po dešimties metų. Jei tik išliks meilė. Gal todėl profesorė tiki žmogaus jėgomis, kad ji pati ištikima - savo mėgstamam darbui, kad tą ištikimybę ug do studentų širdyse. V. ŽUKAUSKAITE
skaičiavimo centras paprašė paruošti bei perskaityti pra nešimą tema: „Informacijos paruošimo patikimumas ap dorojant Vilniaus miesto draudimo inspekcijos draudi mo sutartis". Pranešime kaip tik ir buvo išnagrinėti CSV skaičiavimo centrui aktualūs klausimai, pateikti konkretūs pasiūlymai. Panašiais dalykais teko do mėtis ir man. Vilniaus Skai čiavimo mašinų gamyklos in formaciniame skaičiavimo centre man pasiūlė ištirti čia patenkančių ekonominių duo menų patikimumą visame jų apdorojimo technologiniame procese.
Ekonominių duomenų orga nizavimo klausimus — in formacinių modelių sudarymą — nagrinėja G. Bagušytė ir V. Pakalnytė. Centrinei Sta tistikos valdybai labai aktua lu yra statistinių ataskaitų pa teikimo savalaikiškumas. Sį teorinį klausimą, siedama jį su ekonominių duomenų pa tikimumu, nagrinėjo L. Tuzinaitė. Ekonominių duomenų ko kybė, jos matavimo proble ma — E. Ablingytės darbo tema. Ji bando suklasifikuo ti visus šiuo metu esamus požiūrius į ekonominių duo menų kokybę. Kiek skiriasi tema, kuria
domisi M. Slavinas. Jis ban do sudaryti individualaus darbo našumo modelį Vil niaus Skaičiavimo mašinų ga myklos pavyzdžiu. Praktikoje diplomantai su rinko tikrai įdomią ir svar bią medžiagą, su kai kuriom jų išvadom, pasiūlymais bei gautais rezultatais galima bus susipažinti per ateinančią fa kulteto SMD konferenciją: dalis diplomantų skaitys jo je pranešimus. Tikėsimės, jog jie sudomins ne tik studen tus ir dėstytojus, bet ir konkrečių įmonių bei orga nizacijų vadovus. R. PIEPALYTE FAF V k. studentė
mografai žino: vaikų skaičius šeimoje — tai valstybinės reikšmės problema, nes gy ventojų prieaugis mažas. Šei moje pirmas kūdikis visuo met laukiamas. Kai jis gims ta jaunoje šeimoje, yra di delė tikimybė, kad bus ir antras, kas jau rečiau bepasi taiko vyresnių žmonių sukur toje šeimoje. Antras moty vas — išsilavinusioje šeimo je gimę vaikai kaip reta brangūs. Jie ne tik perims iš tėvų dvasines vertybes, bet ir pagausins, praturtins jas. Mūsų visuomenėje labai branginama sąmoninga moti nystė. Kaip tik tokią motinys tę pastebime studentų šeimo je. Daugelis iš penkių šimtų stebėtų nėščių studenčių liu dijo, kad jos su didele mei le laukia pirmojo kūdikio.
cialinė pagalba. Dauguma nėščiųjų gyveno pas tėvus arba turėjo butą, o 28% — bendrabučiuose. Tai daugiau sia miestietės — jos greičiau sukuria šeimas. Tai galima paaiškinti akceleracija: mies to vaikai greičiau auga ir bręsta. Antra, svarbus adap tacijos reiškinys: iš kaimo atvykę studentai ne taip greit įauga į miesto aplinką. Trečia, miestiečiams, gyve nantiems arčiau tėvų, leng viau su butu. Mane labiausiai jaudina tie trys keturi procentai stu denčių, kurias Vilniuje radau sunkiai gyvenančias. Kiekvie nais metais jų būna apie trisdešimt per aukštąsias mokyklas arba dvi trys — vienoje, Manau, kad tiekai nėščių studenčių suteikti
NAUJAS SKYRELIS „JŪSŲ PAŠNEKOVAS — GYDYTOJAS" Pakalbėkime apie studentų šeimą
Žvilgančių išdaointų auto mobilių kortežas išliūliuoja iš Santuokų rūmų ir nušvil pia miesto tiltais. Vieni atsi gręžia ir palaiminga šypsena palydi jaunavedžius — tarsi vėl prisiminę savąją jaunystę, gražią ir nepakartojamą, kiti šaiposi — aha, dar vienas įkliuvo į pavalkus, treti.. Treti viliasi ir laukia tos dienos, kai gros šaunūs muzikantai, kai baltoji nuometo migla apgaubs ir jų laimingąją akimirką... Yra atvejų, kai užregistruo jama ir septyniolikmečių san tuoka, kartais ieško šilumos ir mūsų seneliai, — bet tai kraštutinumai. Mane, kaip gy dytoją, labiausiai domina pa lankiausias, ypač moters, am žius santuokai. Dažniausiai moteriai tenka atsakomybė šeimoje, kurios kūrimas irgi pareikalauja daug sveikatos. Medicinos mokslo nustatyta, kad tinkamiausi gimdymui metai — nuo dyidešimt iki dvidešimt penkerių. Vadina si, tai ir geriausias santuokos amžius. Vyresniame amžiuje motinystė yra sunkesnė, lydi ma sveikatos komplikacijų. Seimai kurti gal - net ne vi sada užtenka tokios meilės, kai žvaigždę nuraškyti nuo dangaus skliauto, atrodo, bū tu paprasčiausias darbas. Rei kia ir materialinių sąlygų — buto, pajamų. Dvidešimtme čiai — sakysim, studentai — dažnai viso šito neturi. Dau guma jų dar tik mokosi, juos išlaiko tėvai. Penkeri—septyneri metai, skirti aukštajam mokslui įsi gyti, jauno žmogaus gyveni
• NAUJAME FIIOLOGŲ IV k. studentės R. KulbokaiSMD BŪRELYJE tės. Taryba su būrelio vado vu docentu L. Valkūnu nu Filologijos fakultete yra matė darbo planą, sienlaikraš 10 SMD būrelių. Vienas iš jų čio „Kamena” redkolegijos — klasikinės filologijos būre veiklos kryptį. Būrelis domisi ne vien kla lis, kuris susikūrė visai ne seniai, tik pernai rudenį. Į jį sikiniais dalykais, bet ir ty susibūrė klasikinės filologijos rinėja, kokią įtaką klasikinė specializacijos studentai. Di literatūra, mokslas darė lie delių darbų dar nespėjome tuvių kultūrai. Štai kovo 11 nuveikti, nors jau dalyvauta dienos susirinkime dėstytojas SMD konferencijoje ir per K. Eigminas papasakojo apie pirmąsias lietuviškas grama skaityti trys pranešimai. Ataskaitiniame rinkiminia tikas ir kokią įtaką joms tu me susirinkime aptarėme, ką rėjo graikiškos ir lotyniškos gali būrelis nuveikti Univer gramatikos. Universiteto 400 metų jubi siteto 400-sioms metinėms. Iš rinkta taryba, vadovaujama liejui būrelis ruošiasi sien
me ne toks jau mažas laiko tarpis. Negalvokime, kad stu dentai ištisai sėdi biblioteko se, kad jie tik ir težino ma tematiką ar užsienio literatū rą. Kaip ir visi žmonės, jie ir draugauja, ir įsimyli ir tuokiasi. Respublikoje yra 65 tūkstančiai studentų. Vien tik stacionare mokosi 38 tūkstan čiai — daugiau kaip pusė jų yra merginos. Tai iš tiesų ne maža moterų grupė, apie ku rią nedaug ką žinom: ką stu dentės labiau vertina — moks lą ar šeimą, kam — moks lui ar šeimai — daro dides nes nuolaidas, ar joms lengva
KAI ATSKRENDA GANDRAS auginti vaikus. .. Viena gali ma konstatuoti: per studijų laikotarpį nėščia tampa vidu tiniškai kas trečia, o gimdo kas penkta studentė. Kuo aukštesnis kursas, tuo dau giau vestuvių. Todėl nėra ko stebėtis, kad aukštąją mokyk lą daugiau kaip pusė studen čių baigia sukūrusios šeimas. Studentų šeima. Kas ji? Rūpestis fakulteto dekanui, besistengiančiam surasti jai vietos bendrabutyje, nors yra potvarkis: vaikams ir kitiems šeimos nariams gyventi stu dentų bendrabutyje griežtai draudžiama. Dilema būsimai motinai — kaip suderinti stu dijas ir šeimos reikalus? Aš už studentų šeimą. Ir už pagalbą jai. Nes turiu svarių argumentų, ginančių tokią šeimą. Jau ne tik de
Jos į motinystės kelią žengia drąsiai. Tik bėda, kad studentės, lyginant su bendraamžėmis, labiau vengia vaikų. Kodėl? Sunku bus studijuoti? Lygi nome pažangumo moksle re zultatus, — kur šeimoj abu studentai, jie ir mokosi ge riau. Tai paaiškinama bend rais siekimais, parama vienas kitam. Kai gimsta vaikas, si tuacija keičiasi: jis atneša ne tik džiaugsmą, bet ir rūpes čius. Bandėme susumuoti kū dikio laukiančios studentės pajamas (kurias ji gauna iš vyro, tėvų, iš aukštosios mo kyklos), apžiūrėjome, kur ir kaip ji gyvena. labai palan kias ir geras buitines sąly gas turėjo du trečdaliai nėš čių studenčių. Tik 3—4% šių studenčių buvo reikalinga so
bendrabutį nebūtų didelis var gas. Bėda ta, kad nelabai jas žinom: nėra ryšio tarp polik linikos ir aukštosios mokyk los. Kai dispanserizuojama nėščia studentė, socialinis patronažas nevykdomas. Bū sima motina mūsų šalyje yra apsupta didžiulės globos, o studentė motina — savotiš kai „užmiršta". Gal todėl, kad studentei kurti šeimą lyg ir nederėjo. Manyčiau, reikėtų tokį požiūrį ir tvarką pakeis ti. Studentė, laukianti kūdikio, turėtų būtinai gauti stipendi ją, ir bendrabučiu reikėtų ap rūpinti jos šeimą, jeigu netu ri kur gyventi. Projektuojant ar statant naujus bendrabučius, tikslin ga galvoti apie šeimyninių kambarių, atskirų sekcijų ar korpusų įrengimą studentų
laikraštyje spausdinti seriją straipsnių apie Klasikinės fi lologijos katedros gyvavimą, apie garsesnius dėstytojus. Kiekvienas būrelio narys ža da perskaityti bent vieną darbą apie klasikinę litera tūrą ir istoriją. Būrelio nariai domisi loty niškais užrašais ant Vilniaus namų sienų, laiptų, juos re gistruoja. Minėtieji r 'nginiai labiau suartina būrelio narius, pa deda plėsti akiratį, paįvairi na studijas. Žinoma, svar biausias kiekvieno būrelio nario uždavinys — dirbti mokslinį darbą ir paruošti
pranešimus SMD konferenci jai. Kadangi sunku per me tus parašyti ir kursinį darbą, ir darbą konferencijai, pa prastai SMD nariai pasirenka vieną temą ir ją nagrinėja daug plačiau ir giliau, negu kiti studentai. Taigi, nors būrelis dar jau nas, jo nariai pasiryžę daug dirbti, kad po metų kitų jis taptų toks pat reikšmingas ir visų pripažįstamas, kaip ir kiti Filologijos fakulteto SMD būreliai. R. BRUNEVICIŪTE Klasikinės filologijos būrelio tarybos oirmlninko pavaduotoja
Visai neseniai trečiakursiai atšventė Mediumą. Irena Lapinskaitė — Chemijos fakulteto III k. I gru pės seniūnė j šią šventę atėjo su gera nuotaika. Jos studiją knygelėje — vieni penketai. Nuo pat pirmo kurso Irena taip studijuoja. Tiesa, pirmam kurse bu vo viena „nuodėmė" — ketvertas, bet jis netrukdo vadinti Ireną pirmūne. Pirmūnė ji ne tik studijose. SMD Analizinės chemijos būrelio nariai patikėjo jai pirmininkės pareigas' — tai irgi laiko bei energijos reikalaujantis užsiėmimas. L. KLlSAUSKO nuotr.
šeimoms. Maitinimosi reguliarumas, t. y. maitinimasis tuo pačiu laiku, yra vienas iš svarbiau sių nėščiųjų higienos reika lavimų. Kas nežino — studen tas kartais valgo, kada pa puola. Ne išimtis ir tos stu dentės, kurios laukiasi kūdi kio. Reikėtų gerinti jų mity bos sąlygas. Aukštųjų mo kyklų poliklinika, dispanseri zuodama būsimą motiną, turėtų išsiaiškinti faktinę jos mitybos būklę ir patar tų, kaip teisingai maitintis. Čia būtų apie ką pagalvoti ir studentų profsąjungai. Nėš čioms studentėms reikėtų su teikti kai kurias lengvatas bufetuose ir valgyklose: ap tarnavimą be eilės, abone mentus, dietinį maitinimą ir pan. Būtina sustiprinti sanita rinį švietimą nėščių studen čių darbo ir poilsio sąlygų organizavimo klausimais, kryptingai tas sąlygas tvar kyti. Kartais būgštaujama, kad studijos ir gimdymas — nesu derinami dalykai. Motinai reikalinga ramybė, o studijos — didelė įtampa. Mano tyri mai liudija, kad nėščių stu denčių organizme iš pradžių tikrai pastebimos dažnesnės kai kurios nėštumo komplika cijos, bet gera medicininė priežiūra, jauno organizmo gyvybinės jėgos padaro tai, kad į pabaigą ši patologija sumažėja beveik iki įprasti nės ribos. Gimdymas ir anks tyvas pogimdyvinis laikotar pis studentėms ne ką sunkes nis už kitų gimdyvių. Studen čių vaikai, bent gimimo me tu, pagal kai kuriuos pagrin dinius sveikatos rodiklius nie kuo nesiskiria nuo kitų res publikos motinų naujagimių. Manyčiau, blogiau yra tai, kad studentės dažnai atsisako
nėštumo —• gimdymo atosto gų. Tik apie 19% gimdžiu siųjų pasinaudojo akademinė mis ir 5% nėštumo — gim dymo atostogomis, dauguma gi tęsia studijas iki pačio gimdymo. Studentes nesunku suprasti: jos žino, kad gimus kūdikiui bus daug sunkiau mokytis, todėl dabar stengia si atsigriebti. Antra vertus, jei nėščiai studentei administ racine tvarka skiriamos atos togos, ji automatiškai neten ka nuosavo pajamų šaltinio — stipendijos. Antroje nėštumo pusėje, ypač jei. dar sutampa egzami nų sesija, vertėtų studentę įtikinti jos pačios sveikatos labui, kad egzaminų įtampa gali sukelti komplikacijas, neigiamai paveikti kūdikio sveikatą. Kaip kiekviena dirbanti moteris, ji privalo pasinaudoti apmokamomis (nesvarbu ■— gauna ar ne stipendiją) nėštumo — gimdy mo atostogomis. Gal jaunai motinai, kad ji nesijaudintų dėl studijų, būtų galima jas palengvinti — skirti indivi dualų mokymosi planą, egza minus leisti laikyti jai pato gesniu laiku ir pan. Žodžiu, reikia pagalvoti apie lengva tas motinai studentei. Aukš tosios mokyklos administraci ja, studentų profsąjunga, aukštųjų mokyklų poliklinika čia turėtų rasti bendrą kal bą, kad studentų šeimos gy venimo netemdytų rūpesčiai. . . .Pavasario nutvieksta aikšte rieda vaikiškas vežimė lis. Trys laimingi žmonės keliauja žeme. Sutikti kitų žmonių, dalinti džiaugsmo, jaunystės nuoširdumo ir mei lės.
Balys RUTKYS Higienos katedros vyr. dėstytojas
Kaip rašyti
JUOKO-VISADA!
Universiteto
— Antrą vietą laimėjo matematikai, — Universiteto kiemo teatro vyr. režisierius VI. Limantas, intermedijų konkurso vertinimo komisijos pirmininkas (nariai: Esteti nio lavinimo katedros vedėjas prof. V. Germanas, kultū ros klubo vedėjas Z. Levickas) skelbia rezul a us. Tuoj pat pasigirsta matematikų įr jiems prijaučiančių plojimai, kiti gi — ir žiūrovai, ir atlikėjai — sunerimę: negi taip ir nebus niekam paskirta pirmoji? — Pirmoji vieta — Istorijos fakultetui. Pereinamasis prizas, kurį IF atstovai laimėjo ir 1975-aisiais, ir pernai, dabar jau atiduotas jiems „amžinam nau dojimui". Kuo gi išsiskyrė Istorijos fakulteto intermedijos? Pirmiausia turbūt „susigrojimu", atlikėjų bendravimu, scenine tvarka, jau nekalbant apie scenarijų. Ir žinoma atskirų atlikėjų vaidyba (dirigentė „Dainuojančiose žuvy se", aktyvistas — karjeristas, kolūkio pirmininkas). Matematikai parodė vaidinimą apie šiandieninį Heraklį, kovojantį su įvairiom fakulteto blogybėm. Įsimintinas pa grindinio vaidmens atlikėjas — išraiškingas, energingas scenoje. Beje, žiuri jį pažymėjo už individualų pasirody-
darbuotojų
ir absolventų atsiminimus Atsiminimai yra svarbus pagalbinis šaltinis įvairiems istorijos tyrinėjimams, papildantis oficialiuosius dokumen tus, svarbi priemonė pažinti istorijos procesą. Visuome nės, kultūros gyvenimo istorijai, buičiai pažinti atsimini mai neretai būna pagrindinis ar net vienintelis šaltinis. Artėjant Vilniaus V. Kapsuko universiteto 400 metų ju biliejui, svarbu, kad atsilieptų įvairių kartų Universiteto absolventai ir parašytų bent trumpus atsiminimus. Kuo daugiau atsiminimų sukaupsime, tuo tikresnį vaizdą turė sime apie Universiteto gyvenimą vienu ar kitu laikotar piu, apie tolesnį absolventų gyvenimo kelią. Neretai be reikalo vengiame fiksuoti atsiminimus ir užmarštin nuei na daug įdomių ir svarbių faktų. Atsiminimai rašytini laisva forma, chronologine tvarka. Juose reikia remtis tik paties stebėtais įvykiai# faktais ar ba patirtais iš patikimų šaltinių. Rašomieji atsiminimai tu ri atskleisti įvykių eigą, priežastingumą, problemas, įvai rių asmenų veiklą, autoriaus požiūrį į visa tai. Atsiminimuose būtų tikslinga užrašyti: — Pirmosios pažinties su Universitetu, įstojimo į jį įs pūdžius, imatrikuliacijos iškilmes. — Studijų eigą Universitete, paskaitų, seminarų, įskai tų bei egzaminų tvarkos įsimintinus momentus, bendravi mą su profesoriais bei dėstytojais, kitų specialybių stu dentais, labiausiai mėgtas disciplinas (paaiškinti priežastis); kurių profesorių ar dėstytojų paskaitos buvo labiausiai mėgstamos ir kodėl; pastebėjimai apie profesorius bei ko legas. — Savarankiško mokslinio darbo įgūdžių ugdymas, da lyvavimas mokslinio tyrimo darbe, moksliniai būreliai, jų veikla. — Universiteto auditorijos, kabinetai, kiemai, jų būklė, bendrabučiai, gyvenimas juose. — Universiteto visuomeninis gyvenimas; partinės, kom jaunimo, profsąjungos ir kt. visuomeninės organizacijos, jų veikla, augimas, aktyvistai; visuomeninių organizacijų darbo formos, jų veiklos efektyvumas, įtakos augimas. — Pokario klasių kovos atgarsiai Universitete; kova prieš buržuazinės nacionalistinės ideologijos pasireiški mus; ateistinis darbas ir jo efektyvumas. — Politiniai masiniai renginiai Universitete, jų efekty vumas ir atgarsiai. — Kultūrinis Universiteto gyvenimas; meno saviveikla, jos kolektyvai, jų gyvenimas; įvairūs kultūriniai masiniai renginiai, studentų požiūris į juos, dalyvavimas. — Akademinė grupė, grupės ir jos visuomeninių orga nizacijų vaidmuo studentų gyvenime, studentų aktyvumas grupėje; auklėjimo kryptys bei formos grupėje. — Miesto atstatymo ir kt. talkos, studentų dalyvavimas jose; darbo stovyklos. — Ypatingi įvykiai Universitete, fakultete, grupėje. — Darbo pradžia, baigus Universitetą. Pirmoji darbavie tė. Labiausiai įsimintini momentai. Tolesnė veikla, pasie kimai. Atsiminimus pageidaujama rašyti į standartinio popie riaus lapus vienoje pusėje, rašalu (galima ir rašomąja mašinėle). Galima rašyti ir sąsiuviniuose, jų storį pasi rinkti pagal atsiminimų apimtį. Atsiminimų pradžioje pateikiama trumpa informacija apie autorių: pavardė (moterys paž-;mi ir mergautinę pa vardę), vardas, tėvo vardas, gimimo metai ir vieta, socia linė kilmė, partiškumas, specialybė, Universiteto baigimo metai, gyvenamoji vieta, darbavietė ir pareigos. Voke prie atsiminimų pageidaujama pateikti nuotraukų, vaizduojančių Universiteto gyvenimą Jūsų studijų metais. Kiekvienos nuotraukos kitoje pusėje pieštuku reikia už rašyti: kas nufotografuota nuotraukoje (įvykio, fakto pa vadinimas, užfiksuotų asmenų pavardės), įvykio vieta, da ta, kas fotografavo. Jūsų atsiminimai bus kaupiami Universiteto Mokslinės bibliotekos rankraštyne, kur jie sudarys atskirą fondą. Jūsų užrašytus atsiminimus reikia siųsti šiuo adresu: 232633, Vilnius, Universiteto 3, VU Mokslinė biblioteka. Vilniaus V. Kapsuko universiteto Kraštotyrininkų klubo valdyba
Turistai palydi Šią žiemą nemaža turis tų klubo grupių pabuvojo kalnuose: keliavo Karpa tuose, Chibinuose, Šiau rės, Pietų ir Priepoliariniame Urale. Buvo atlikta 16 kategorinių žygių slidė mis. Kalnuose patirtų įs pūdžių aptarti keliaunin kai susirinko Tauragnų kultūros namuose. Vakare kiekviena grupė demonst ravo skaidres, stengėsi iš raiškingai scenoje parody ti tai, kas nutiko žygyje. Savo šauniom dainom ir
Tinklinio taurės varžybose „Aušros" klubo prizui laimė ti dalyvavo šešios stipriau sios Vilniaus miesto vyrų ko mandos. Varžybos vyko dviem ratais, taigi visos ko mandos susitiko po du kartus. Nė vieno susitikimo nepralai mėjo „Mokslo" tinklininkai. Jie iškovojo pergalę jau tre čią kartą, ir „Aušros" taurė visam laikui pasiliko mūsų studentams. „Mokslo" garbę gynė šie žaidėjai: V. Artamonovas, V. Gataveckas, V. Va lentinavičius, A. Dirsė, R. Krickas, R. Palionis, A. Ži linskas, V. Kireilis, R. Voišnys, R. Gardis, M. Žilinskas. „Žalgirioi" šimtalangių bei rusiškų šaškių pirmenybėse sėkmė lydėjo „Mokslo" ko mandą: ji pirma. Ypač gerai kovojo PEF trečiakursė R.
PASALINTI NEPAŽANGCS STUDENTAI
• KAS • KUR • KADA • KAS © KUR • KADA • KAS • KUR • KADA
KAINA 2 KAP.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
REDAKCIJOS ADRESAS:
„Heraklyje" kai kur užkliuvo per ilgos ištraukos iš giesmių, kuriomis, t. y. jų skaitymu, buvo įrėminti hero jaus „žygiai". Piktnaudžiauti žiūrovų dėmesiu nederėtų: sėdintys salėje neturi nuobodžiauti. Trečios — paskatinamosios — vietos atiteko keturių fa kultetų atstovams: pramonės ekonomistams, medikams, chemikams ir teisininkams. Iš nepažymėtų tarpo kelis žodžius reikėtų tarti apie Fi zikos fakulteto pasirodymą. Jie suvaidino savo fakulteto studento G. Žukausko „Mirtį po palmėmis". Rengėjai net gi programas išpardavinėjo su intriguojančiais paaiškini mais. Vis tik įdomesnė komentatoriaus (kurį, beje, žiuri irgi apdovanojo), improvizacija apie autorių ir jo kūrybą, negu pats žiauraus Honkongo gripo pasekmių pavaizdavi mas. Nors atskiri momentai — patrauklūs. Žiuri pirmininkas VI. Limantas palinkėjo gero juoko ki tame intermedijų konkurse. Norisi papildyti šiuos žodžius: sveiko, gero juoko — visada. Intermedijas prisiminti ir jas ruošti būtų galima net kiaurus metus. P- ŠMITAITE
originalumu išsiskyrė fizi kai. Į turistų šventę atvy ko daug svečių iš Ukmer gės, Šiaulių, Kauno turis tų klubų. Kitą dieną jie išbandė jėgas bobslėjaus varžybose. Susidraugavome su Tau ragnų vidurinės mokyklos vyresniųjų klasių mokslei viais. Papasakojom jiems apie Universitetą, žaidėm draugiškas krepšinio var žybas. J. VALIUKAITE J. KUZMINO nuotr.
Vitkauskaitė, TF antrakursis A. Sniatkovas ir GF antrakur sė L. Travina.
16 komandų dalyvavo „Žal girio” krepšinio moterų čem pionate. Po ilgos pertraukos pergalę iškovojo „Mokslo" atstovės. Ypač šauniai žaidė varžybų finiše, paskutinių susitikimą rezulta tai: „Banga" — „Mokslas" 56:67, „Logika" — „Moks las" 56:79, „Statyba" — „Mokslas" 72:78. Nugalėtojų komandoje žaidė V. Kupšytė, B. Gruzdzevičiūtė, D. Ciapienė (visos Fil. F.), B. Savickaitė, R. Mišeikytė (abi MMF), J. Turauskaitė, I. Meškelytė, V. Gaižutytė (visos FAF), I. Miškinytė (GF), D. Valainytė (PF), Z. Navagreckytė (PEF) bei klubo narės E. Šniurevičiūtė ir N. Vaičiulėnaitė.
2:5. Kovoje dėl III vietos mū sų merginos kovojo su VSŽSM Panevėžio komanda ir rezultatu 3:5 pralaimėjo. Visus tris taškus pelnė res publikos čempionė L. Matai tytė. „Mokslo" vaikinų koman da pusfinalyje susitiko su pa jėgia Kauno „Maisto“ ko manda ir pralaimėjo rezulta tu 2:5. Kovoje dėl III vie tos mūsų vaikinai įveikė ga na pajėgią Kauno „Staklių” komandą — 5:3. Ypač žaidė V. Obuchovas Šimkus. Mūsų vyrų komanda dalyLTSR TAURES VARŽYBOSE vaus TSRS taurės varžybose dalyvavo po 16 moterų ir vy balandžio mėnesį. rų komandų. Varžybos vyko R. BALAIŠA vieno minuso sistema. Pir muosius susitikimus tiek vy Jau keletą metų Teisės farų, tiek moterų „Mokslo" ko kulteto studentai šefuoja Vemandos laimėjo gana lengvai. lyčionlų specialiosios techni Pusfinaliniai ir finaliniai su kos mokyklos auklėtinius. Neseniai mokyklos sporto sitikimai vyko kovo 12— žaidėme krepšinio 13 d. Kapsuke. „Mokslo" mo salėje terų komanda pusfinalyje su rungtynes. Rezultatu 56:45 Teisės fakulteto sitiko su labai pajėgia Kau nugalėjo no „Darbo rezervų" koman krepšininkai. da ir pralaimėjo rezultatu V. GUNTIS LTSR aukštųj ų mokyklų slidinėjimo pirmenybėse „Mokslo" komanda nusileido tik VPI „Šviesos" atstovams. Užimta antra vieta — aukš tas mūsiškių pasiekimas. Tre čioje vietoje likusią pajėgią KKI „Atleto" komandą moksliečiai aplenkė 39 taškais. Estafetės varžybose gerai pasirodė merginos: užėmė antrą vietą. Pirmos „Šviesos" slidininkės. Vaikinai estafetė je — tik penkti. G. ADOMAITYTĖ
Matematikos ir mechanikos B. Laugalytė, R. Simaltytė, stud. G. Zubrickaitė, Finansų Ir apskaitos fakul fakulteto I k. stud. A. BltyFilologijos fakulteto I k. teto I k. stud. V. Zaremba, tė, V. Kondrotaltė, II k. stud. stud. D. Taraškaltė, S. Geliman, T. Grunbianina, Prekybos fakulteto III k. III k. stud. V. Masalskaja. Istorijos fakulteto I k. stud.
Nėra abejojančių (bent jau tarp fizikų), kad artinasi pati didžiausia, linksmiausia, ir šiaip šauniausia šiais metais pavasarinė šventė Universitee — IX tradicinė Fizikų die na. Visai aišku ir suprantama, kad senieji Fizikos fakulteto rūmai nesutalpins fizikiškų renginių gerbėjų, bet žinoji mo vardan jaučiame reikalą kiekvienam raštingam universitetiečiui leisti susipažinti su FiDi (balandžio 2 d.) progra ma. Rytinė dalis: 10 vai. Fizikų dienos ati darymas (fakulteto kieme lyje). 10.30 vai. Oficialioji dalis (Z. Žemaičio auditorijoje). 10.30. vai. Fizikų Aukščiau
siojo teismo išvažiuojamasis posėdis Sarbievijaus kiemely je. 11.30. vai. Naujų fizikų rū mų (žiūr. nuotrauką) apžiūrė jimas ir susipažinimas su bū simais kaimynais — ekonomi kos fakultetų studentėmis. Vakarinė dalis: 18 vai. Studijos „103 a“ spektaklis „Edipas". 19.30 vai. Atrakcionai, žai dimai, diskoteka ir t. t. Renginių pradžia nurodyta tikslumu ± 20 min. Įsiminkit, kad tik pas fizi kus balandžio l-oji, kaip hu moro diena, šakojasi, plėto jasi, išauga į visaapimančią (kiek leidžia sąlygos) Fizikų dieną!
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Dėmesio! Kviečiame į Kvėdarnos kompleksinės kraštotyros eks pedicijos rezultatų aptarimo konferenciją, prasidedančią rytoj (III. 26) 19 vai. Aktų salėje (Čiurlionio 21). Įeiti galima su kvietimais ir stu dento liudijimais. Kraštotyrininkų klubo valdyba
MMF II k. studente Lo retą PAVILIONYTĘ dėl tė velio mirties ųiliai už|aučia „Mokslo“ sporto klu bo irklavimo sekcija.
F1D1 org. komitetas LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz. LV 02279 Užs. Nr. 994
REDAKTORIUS ALOS KUSTA