Visų šalių proletarai, vienykitės!
r, r\i ’ vbi i )is sccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. kovo 19 d. Nr. 10 (952)
Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos XXV suvažiavimo
nutarimai —
mūsų veiklos programa
LIAUDIES KONTROLES GRUPIŲ IR
POSTŲ RINKIMAMS ARTĖJANT
Atsakingos pareigos
Baigia įpusėti pavasario semestras. Tyliai auditorijoje krebžda plunksnos, vedžlodamos konspektų lapais take lius j naujas tiesas, gal kur susiginčijo studentai medikai — ir jie niekaip per tą trumpą pertrauką nespės aptar ti naujo poezijos rinkinio ar straipsnio „Komjaunimo tie
soje", gal šiuo metu vyksta studentų mokslinė konferencija ir ką tik savo pranešimą pradėjo skaityti III k. istorikė O. Sideravičiūtė... Kupina darbų studento diena. A. STONIO, L. KLIŠAUSKO, A. DARGUŽIO nuotr.
Grupės ir postai sudaro liaudies kontrolės sistemos pagrindą, yra didelė jėga. Ji padeda partinėms organi zacijoms, administracijai siekti, kad būtų sėkmingai vykdomi Partijos ir Vyriausybės keliami aukštos kvali fikacijos kadrų ruošimo, mokslo tiriamojo darbo vys tymo uždaviniai. Kas dvejus metus, kaip numatyta TSRS liaudies kontrolės nuostatuose, grupės ir postai yra perrenkami darbuotojų kolektyvuose arba atstovų susirinkimuose. Universitete jau ruošiamasi šiems rinkimams. Partijos komitetas vasario 25 d. posėdyje apsvarstė pagrindi nius jų organizavimo klausimus. Tai turėtų dar labiau pagerinti grupių ir postų darbą, įgyvendinant TSKP XXV ir Lietuvos KP XVII suvažiavimų nutarimus. Šiuo metu yra paruošti fakultetų ir kitų universiteto pada linių grupių ir postų ataskaitinių rinkimų grafikai. Šiuos rinkimus universitete numatoma pradėti balandyje ir baigti gegužės mėnesį. Grupių ir postų darbo kovingumas ir veiksmingumas daug priklauso nuo jų sudėties. Todėl partinių organi zacijų biurai privalėtų pasirūpinti, kad grupių ir postų narių kandidatūros būtų dalykiškai ir principingai ap svarstytos. Į liaudies kontrolės grupes reikia išrinkti au toritetingus darbuotojus ir studentus. Organizuotas,' principingas grupių ir postų pirminin kų ataskaitų svarstymas, naujų uždavinių ir priesakų kontrolieriams iškėlimas turi padėti gerinti jų darbą. Praėjusiais metais priimtas TSKP CK nutarimas „Dėl partinio vadovavimo liaudies kontrolės organams Lat vijos TSR" nubrėžė gaires tiek partinėms organizaci joms, tiek ir patiems kontrolieriams, kaip reikia geriau dirbti. Visa tai sukėlė nemažą pagyvėjimą universiteto liaudies kontrolės grupėse ir postuose. Reikia pasiekti, kad naujai išrinkti kontrolieriai aktyviai vykdytų jiems patikėtas pareigas. M. SUMINĄS LKP universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas
SKP istorijos būrelio nariai kovo 12 d. susi rinko į savo mokslinę konferenciją, skirtą partijos XXV suvažiavimo garbei. — Džiugu, kad būrelis kas kart pasipildo naujais nariais, — sveikindama susirinkusius, kalbėjo doc. V. Kašauskienė. — Studentų moksliniai dar bai — reikšmingas indėlis į bendrą mūsų universiteto mokslų lobyną. Konferencijoje buvo per skaityta apie 20 pranešimų. Du darbus atsivežė svečiai iš Tartu ir Kaliningrado uni
SVEIKINAME T SMD XXVIII KONFERENCIJOS DALYVIUS IR SVEČIUS! A. ULOZEVICIAUS nuo traukose matome kelias SMD konferencijos Istorijos fakul tete akimirkas. Kairiojoje nuotraukoje — fakulteto SMD mokslinis vadovas vyr. dėst R. Batūra, universiteto SMD tarybos pirmininkas D. Kaunas, fakulteto dekanas doc. K. Sinkevičius ir fakul teto SMD tarybos pirminin kas dėst. A. Kulakauskas kal basi su svečiais iš Greifsvaldo universiteto, Fizikos fakul teto Laisvojo vokiečių jauni mo sąjungos vadovais N. Glope ir G. Hiubneriu (vidu ryje).
versitetų. Kalbėdami apie savo dar bus ir vertindami juos, daug gerų minčių bei pasiūlymų pareiškė patys studentai. — Referatai labai įdomūs, — sakė II k. istorikė D. Kalibataitė. — Gal būt, ne vi siems mums pavyko neprie kaištingai išgvildenti kai ku riuos klausimus, bet nuošir daus triūso įdėta nemažai. Gerų atsiliepimų susilaukė penktakursio istoriko G. Gle bavičiaus pranešimas apie TSKP istorijos būrelio veik lą, I k. žurnalisto J. Stepo
navičiaus — „Tarybinio stu dento" laikraščio istorija". Dėstytojų ir studentų nuomo ne, šiemet skaityti praneši mai pasižymėjo kokybe, problemų aktualumu. Įvairios ir įdomios temos buvo sieja mos su ką tik pasibaigusio TSKP XXV suvažiavimo me džiaga, dalyje darbų liečiami universiteto istorijos faktai — tai gera dovana jo 400-mečio jubiliejui. I vieta pripažinta II k. is torikui R. Vosyliui už refera tą „Universiteto komjaunimo organizacijos susikūrimas ir
jos idėjinis organizacinis stiprėjimas (1944—1958). Dar be gerai išdėstyta kruopščiai surinkta medžiaga, vykusi istorinių reiškinių analizė. Gerai įvertintas (II laipsnio diplomu) III k. istorikės O. Sideravičiūtės pranešimas „In ternacionalinis studentų auk lėjimas Vilniaus universitete". Antrosios vietos skirtos ir trečiakursiams žurnalistams L. Klišauskui bei J. Kochanskui už pranešimus apie Ta rybų Lietuvos pramonės ir žemės ūkio vystymą dešimta jame penkmetyje. Darbuose
remtasi TSKP XXV suvažia vimo medžiaga. Trečiosios vietos atiteko studentams G. Glebavičiui, J. Steponavičiui ir D. Blažytei. TSKP istorijos būrelio pir mininkas R. Keliuotis padė kojo visuomeninių mokslų SMD pirmininkui J. Paleckiui, moksliniams vadovams do centams P. Vitkauskui, V. Kašauskienei ir A. Beržinskaitei už pagalbą, įgerus patarimus ir nuoširdų rūpinimąsi stu dentų moksline veikla.
I. RAMANAUSKAITĖ
Kelios nuomonės apie sesiją Trejetas - mums ne draugas Senasis Vilniaus universitetas turi daug gražių tradici jų. Viena iš jų — akademiniai vakarai. Po kiekvienos žie mos sesijos susirenka studentai ir dėstytojai aptarti egza minų rezultatų, pasikalbėti apie tai, ką reikia daryti, sie kiant geriau mokytis. „Tarybinis studentas" jau rašė apie akademinį vakarą, (vykusį Teisės fakultete. Geras pažangu mas, tvirtos žinios — bendras viso fakulteto kolektyvo reikalas. Vakare kalbėjusieji dekanato, akademinių grupių atstovai ypač akcentavo akademinės drausmės reikšmę. Sesija dar kartą patvirtino seną tiesą — grupėse, kur paskaitos gerai lankomos, kur stropiai ruošiamasi semina rams, pratyboms, egzaminų rezultatai yra geriausi. Ten, kur į šiuos dalykus žiūrima „pro pirštus", rezultatai ne džiugina. Geriausiai paskaitas praėjusį semestrą lankė IV k. studentai: jie ir užėmė pirmą vietą fakultete (egzaminų vidurkis 4,29 balo). Daugiausia paskaitų pralei do trečiakursiai, — jie liko paskutiniais (egzaminų vidur kis 3,93 balo). Geriausios fakulteto akademinės grupės var dą iškovojo II k. 2 grupė (egzaminų vidurkis 4,40 ba lo). Fakulteto dekanatas, katedros, visuomeninės organizaci jos daug rūpinasi akademine drausme. Studijų reikalai bu vo nuolat svarstomi fakulteto Tarybos, partinės organizaci jos, katedrų posėdžiuose. Prie akademinės drausmės stip rinimo daug prisidėjo fakulteto komjaunimo biuras. Nema ža jo priemonių padėjo gerinti paskaitų lankymą, pasiruo šimą seminarams. Visose akademinėse grupėse įvyko su sirinkimai akademinės drausmės klausimais; speciali biuro komisija nuolat kontroliavo, ar grupių seniūnai sąžiningai pažymi praleidusius paskaitas; kas mėnesį buvo sudaroma praleistų paskaitų suvestinė; biuro posėdžiuose operatyviai buvo svarstomi studentai, kurie per mėnesį praleido be pateisinamos priežasties daugiau kaip 8 akademines valan das; buvo tikrinama, kokį poveikį studentams daro pa reikštos nuobaudos ir t .t. Ypač daug dėmesio buvo ski riama pirmakursiams. Geriausiai besimokantys vyresniųjų kursų studentai surengė su jais susitikimą, kuriame pasi dalino savo studijų patyrimu, pataTė, kaip ruoštis semina rams ir egzaminams. Neliko nuošalyje ir grupių akademiniai sektoriai. Jie nuolat domėdavosi, kodėl tas ar kitas studentas praleido paskaitą, nepasiruošė seminarui. Viso fakulteto kolektyvo pastangos davė savo vaisius — teisininkai sesiją išlaikė bendru 4,09 balo vidurkiu. Iš 547 studentų 77 gavo penketus, 265 studentai mokosi tik gerai ir labai gerai. Aukštas fakulteto aktyvo pažangumas — 100%, arba 4,39 balo. Dar geriau mokosi fakulteto komjaunimo biuro nariai, kurių egzaminų vidurkis 4,52 balo. Nors padaryta tikrai nemaža, esama ir trūkumų, pasikar tojančių bėdų, kurios trukdo pasiekti geresnį pažangumą. Tai ir ne visai geras paskaitų lankymas, ir kartais pavir šutiniškas pasiruošimas seminarams, egzaminams, ir nepa kankamas akademinių grupių rūpinimasis savo nariais. TSKP XXV suvažiavimo nutarimuose pažymėta, kad de šimtas penkmetis turi tapti kokybės penkmečiu. Kokybės ženklas studijuojant — geri ir labai geri pažymiai, gilios teorinės ir praktinės žinios. Šito pasiryžęs siekti visas Tei sės fakulteto kolektyvas. V. SINKEVIČIUS TF dėstytojas
Praėjusiais mokslo metais paskelbtame konkurse buvo išaiškintos geriausios akade minės grupės fakultetuose, universitete. Kaip joms sekė si šiais metais? Ar visoms pavyko išsilaikyti pirmaujan čių pozicijose? Apie tai paprašėme papasa koti daugumos fakultetų de kanus, kalbėjomės su kom jaunimo biurų sekretoriais, buvo įdomu sužinoti, ką gal voja patys studentai. Su teisėtu pasididžiavimu Prekybos fakulteto dekanas doc. L. Butkevičius kalbėjo apie dabartinius ketvirtakursius — maisto prekių moks lo specialybės studentus. Per nai ši grupė (vadovė G. Milvydienė) buvo pripažinta ge riausia universitete. Šios sesi jos egzaminų rezultatai paro dė, kad grupės pažangumas dar šoktelėjo į viršų (4,24— 4,50). Pernai tarp geriausiųjų bu vo ir ketvirto bei trečio kur so pramoninių prekių moks lo specialybės grupės. Ir nors po šios sesijos jų pažangu mas padidėjo (atitinkamai 4,16—4,19 ir 4,10—4,23), ta čiau materialinio aprūpinimo specialybės ketvirtakursių (vad. A. Savanauskas) rezul tatai buvo dar geresni: pa žangumas 4,25 balo.
Medicinos fakultete pernai pirmavo antro kurso I grupė (vad. A. Bartašiūnienė). Ko kie buvusių antrakursių re zultatai šiais metais? Pasako ja šios grupės studentas MF komjaunimo biuro sekreto riaus pavaduotojas P. Alchovka: — Viena sėkmės paslapčių ta, kad laikėme tik vieną eg zaminą. Iš dvylikos žmonių 5 atsakinėjo penketui: R. Cipkutė, S. Cibulskaitė, R. Kazickaitė, I. Avižonytė, grupės komjaunimo sekretorius L. Jazukevičius. Sunkiau sekėsi ketvirtakursiams, pernai buvusiems pri zinėje vietoje, — topografi nės anatomijos ir operacinės chirurgijos egzaminas buvo ne iš lengvųjų. Kad egzaminų sunkumas lemia grupės pažangumą, pri taria ir Teisės fakulteto kom jaunimo biuro sekretorius A. Kravčiukas. Jo manymu, tei sininkai sunkiausius egzami nus laiko III kurse. Gal to dėl pernai pirmavusios II kurso 4 grupės pažangumas po šios sesijos vienas iš blogiausių. Dar vieną nuomonę išgirdo me užsukę į Istorijos fakulte to komjaunimo biurą. Pasak sekretoriaus A. Bajarūno, tre
STUDENTU
buvo geriausiai įvertinti), taip pat istorikai ir fizikai. Teisę dalyvauti antrame etape iš kovojo 72 studentai. Iš jų geriausiai pasirodė A. Poškus, V. Trinkūnaitė, V. Baumila (TF), A. Ūsaitytė (GF), G. Zubauskas, G. Verbus, E. Ryvkina, P. Kisielius (FF), D. Vaitkevičiūtė, A. Dėdela (FAF), o taip pat Istorijos fa kulteto atstovai R. Jakelaitis, L. Judelevičius, G. Baleišytė, O. Roščenkova, A. Paulaus kaitė. Visiems baigiamojo etapo dalyviams — nugalėtojams buvo įteiktos knygos su įra šu „Rusų kalbos olimpiados dalyviui". Tegu šios kuklios dovanos skatina studentus dar geriau studijuoti, akty viai dalyvauti ir kitose olim piadose. A. DUNDAITE komisijos pirmininkė
OLIMPIADOJE:
RUSŲ KALBA Pirmąkart mūsų universite te buvo surengta rusų kalbos olimpiada studentams nefilologams. Pirmajame rate ma tėme apie 200 visų fakultetų atstovų. Studentai labai stropiai ruo šėsi šiai olimpiadai ir akty viai joje dalyvavo. Daugiau sia jų buvo iš Istorijos (58), Matematikos ir mechanikos (21), Finansų ir apskaitos (19), Fizikos (17), Teisės (16) fakultetų. Teisingiausiai ir išsamiau siai į klausimus atsakinėjo teisininkai (dauguma jų ir
čiakursio studento gyvenime įvyksta savotiškas persilauži mas. Po dvejų metų, prabė gusių senosios Alma Mater auditorijose, kai kurie studi jas pakeičia studentavimu. O gal tai „senjorų“ privilegija? Nemanome! Su tuo sutinka ir trečiakursis istorikas A. Svinkūnas, IF komjaunimo biuro na,rys, kuris pateikia gana įdomius faktus. Pernai buvę prizinėje vietoje istorijos specialybes trečiakursiai šiais metais žymiai pras čiau laikė egzaminus. Jų pa žangumas nuo 4,34 sumažėjo iki 3,92. To priežasčių toli ieškoti nereikia. Juk šio kur so tik antra grupė vien per rugsėjo mėnesį praleido 188 vai. Spalio mėnesį jie „atos togavo" 192 valandas... Tai, anot A. Bajarūno, turėjo ne mažą įtaką sesijos rezulta tams. Kaip visada džiugina rezul tatai Gamtos fakultete. Prodekanė doc. I. Šarkinienė mielai prisimena buvusius penktakursius, ilgą laiką tu rėjusius geriausiųjų vardą. Ji neturi priekaištų ir IV kurso biologams (vad. A. Smilge vičius ir R. Lekevičius), ku rie pernai į priekį užleido tik absolventus. — Grupėje tvirtas kolekty vas, — kalba docentė. —
Tai labai svarbus faktorius,, lemiantis pažangumą. Tik ge rai galiu kalbėti apie Lenino stipendininkę komjaunimo biuro narę V. Kvederaitę, P. Vancevičiūtę, S. Žilinskaitę, Ž. Biziulevičiūtę ir kitus. Kolektyvo monolitiškumo svarbą pabrėžė ir Pramonės ekonomikos fakulteto prodekanas doc. J. Kunčiną. Pasa kodamas apie III k. pramo nės planavimo spec. 1 grupę (vad. A. Bartkienė), kurios pažangumas po šios sesijos pakilo nuo 4,34 iki 4,40, prodekanas teigiamai atsiliepė apie grupės seniūnę fakulteto profsąjungos biuro narę V. Vaitiekūnaitę, ansamblietį A. Karpavičių, R. Šerpytytę, proforgę M. Stankevičiūtę, lie stengiasi, kad kiekviena die na grupėje praeitų turiningai. LKP CK pirmasis sekreto rius drg. P. Griškevičius res publikos komunistų XVII su važiavime užakcentavo: „Di dėjantis specialistų vaidmuo gamybiniame kolektyve įpa reigoja aukštąsias mokyklas stiprinti darbą, formuojant visapusiškai išsivysčiusią as menybę, jos politines ir mo ralines savybes, humanitarinę kultūrą“. Reikia tikėtis, kad ir mūsų universiteto studentai sieks dar geresnių rezultatų. Rasa GREBLIAUSKAITE, Liucija ULENSKAITĖ
REKTORATE Kovo 11 d. įvykusiame Tektorato posėdyje aptartas auklėjamasis darbas studentų bendrabučiuose. Komisijos, tikrinusios šį darbą, vardu pranešimą pa darė doc. B. Kilius. Pranešėjas pažymėjo, kad kasmet gerėja studentų buitinės sąlygos, vis daugiau.,jų aprū pinama bendrabučiais. Čia studentai praleidžia didelę laiko dalį. Nuo to, kaip sudarytos sąlygos gyventi ir dirbti bendrabutyje, priklauso ir studijų sėkmė. Paga liau, studentai čia išeina lyg ir šeimininkavimo mokyklą, įpranta prie tvarkos ir drausmės. Doc. B. Kilius pa stebėjo, kad ne visuose bendrabučiuose reikiamai tvar komasi, kai kur nepakankamai dirba Tarybos, nepalai komi glaudesni ryšiai su fakultetų dekanatais ir dėsty tojais, ne visur galima pasigirti gera vaizdine agitacija. Posėdyje kalbėję prorektorius mokymo reikalams B. Sudavičius, partijos komiteto sekretorius K. Poškus, prorektorius administracijos ir ūkio reikalams P. Eigminas, Medicinos ir Prekybos fakultetų dekanai prof. S. Pavilonis ir doc. L. Butkevičius, partijos komiteto narys I. Žeberskis, Pramonės ekonomikos fakulteto prodekanas doc. J. Kunčiną, studentų profkomiteto pirmi ninkas A. Kairys, „Mokslo" sporto klubo pirmininkas E. Paškevičius pabrėžė būtinumą geriau saugoti sočialistinę nuosavybę, griežtai bausti vidaus taisyklių pa žeidėjus, geriau organizuoti studentų laisvalaikį, efek tyvinti Tarybų ir komendantų darbą ir kt.
:
Į
■ i
Rinkimams artėjant Balandžio 11 d. rinksime liaudies teisėjus. Jau seno kai atvėrė duris agitpunktai, darbo žmonės siūlo kan didatus. Kovo 16 d. įvyko Matematikos ir mechanikos ir Fi zikos fakultetų profesorių, dėstytojų bei studentų visuo tinis susirinkimas. Jame kalbėjusi Teisingumo ministe rijos vyr. konsultantė A. Biekšienė pasiūlė iškelti kan didate į Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teisė jus Alvyrą-Oną Kvaraciejūtę, mūsų universiteto auk lėtinę, Ignalinos Liaudies teismo pirmininkę, rajono DŽDT deputatę. Šiai kandidatūrai pritarė partijos uni versiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas M. Sumi nąs, Teisės fakulteto doc. M. Maksimaitis. Susirinkimas vieningai iškėlė kandidate į Lenino ra jono liaudies teisėjus A. Kvaraciejūtę.
Trečiakursiai persirito per studijų ekvatorių. Ta proga nugriaudėjo fakultetais išmonių, juoko ir linksmybių ban ga. „Mediumas — linksma šventė, — sako Istorijos fakul teto dekanas doc. K. Sinkevičius. — Sis grynai studentų renginys — jau tradicija. Kiekvienais metais ji nepakar tojama, linksma. Studijų vidurys. Pusdlplomis. Įsivaizduo kit, net žilajame Sorbonos universitete trečiakursiai negau na tokio dokumento! Taigi, jis liudija ne tik sėkmingą mokymąsi (pustrečių metų jau įveikta), bet ir mūsų stu dentų neišsenkamą energiją, išradingumą, sąmojingumą."
A. ULOZEVlClAUS nuotraukos primena praėjusį savait galį Istorijos fakultete įvykusį mediumą.
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos ir mechanikos fakulteto I k. studentai A. Karinauskas, A. Trapaitė, T. Gončiarova, R. Minkevičius, II k. stud. R. Sirutavičiūtė, Chemijos fakulteto II k.
stud. V. Peckus, Fizikos fakulteto IV k. stud. S. Sutkus, Gamtos fakulteto I k. stud. S. Babilius, Pramonės ekonomikos fakulteto I k. stud. R. Morkūnaitė, Finansų ir apskaitos fakulteto I k. stud. R. Blelikaitls, L. Rovdinova ir Z. Nogniūtė, Filologijos fakulteto IV k. stud. V. Skinderytė.
referatai apie TSKP Taikos programos įgyvendinimą'fi|||||i
SUNKŪS TAIKOS KELIAI
IR NORS VISUOTINE TAIKA DAR TOLI GRA ŽU NEGARANTUOTA, MES GALIME VISIŠKAI PAGRĮSTAI IR TVIRTAI PASAKYTI: TARPTAUTI NIO KLIMATO GERĖJI MAS ĮTIKINAMAI RODO, KAD TVIRTOS TAIKOS GYVENDINIMAS — NE SVAJONE, O VISIŠKAI REALUS UŽDAVINYS. JO IŠSPRENDIMO VARDAN GALIMA IR REIKIA TO LIAU DIRBTI NESIGAI LINT JĖGŲ. Iš TSKP CK Generalinio sekretoriaus drq. L. Brežnevo pranešimo parti jos XXV suvažiavimui.
1975 m. sėkmingai pasibai gė Europos valstybių, JAV ir Kanados pasitarimas saugumo ir bendradarbiavimo klausi mais. Kaip pastebi žymus JAV juristas D. Klodas, da bartinėmis sąlygomis valsty bės negali nusiginkluoti, kol kolektyvinis saugumas aiškiai neįrodys esąs vertas pasitikė jimo. Pasitarime užfiksuota įvairaus bendradarbiavimo sistema, stiprėjantis karinio nusiginklavimo procesas — tai materialinė saugumo už tikrinimo garantija. „Dabar svarbiausia, — kaLbėjo TSKP CK Generalinis sekretorius L. Brežnevas XXV suvažiavime, — praktiškai įgyvendinti vi sus Helsinkyje suderintus principus ir susitarimus. Ta rybų Sąjunga veikia ir atei tyje veiks būtent taip. Tiki mės, kad tokia pat pažiūra vadovausis ir kiti visos Eu ropos pasitarimo dalyviai". Šiandien, kalbėdami apie pasitarimo rezultatus ir reikš mę, mes negalime neprisimin ti to kelio, kuris buvo nuei tas iki baigiamojo akto pasi rašymo. Prireikė septynerių metų įtemptos, tvirtos ir nuoseklios TSKP ir kitų bro liškų Komunistų ir darbinin kų partijų kovos ,kad pasi tarimo idėja prasiskintų ke lią į gyvenimą.
Prleš ketvirtį amžiaus TSRS Aukščiau sioji Taryba priėmė Taikos gynimo įsta tymą. Pagal jį karo propaganda paskelbta nusikaitimu žmonijai, už ją teisiama, kaip už didžiausią kriminalinį nusikaltimą. Didžiulę reikšmę, ginant ir stiprinant taiką, turėjo TSKP XXIV suvažiavime pri imta Taikos programa. Šie du dokumentai akivaizdžiai išreiškia tą politiką, kurią Tarybų valstybė vykdo per visą savo istoriją. Juk vienas pirmų jų Tarybų valdžios aktų buvo garsusis Le nino dekretas dėl taikos, nustatęs pagrin dinius mūsų šalies užsienio politikos prin cipus — internacionalizmą ir talkų šalių su skirtingomis socialinėmis ekonominėmis sistemomis sambūvį. TSKP XXV suvažiavimo dienomis Istori jos fakulteto partinis biuras, SMD taryba ir Tarptautinių santykių būrelis suorgani zavo studentų mokslinę konferenciją „TSKP Taikos programa ir Europos saugu mo problemos". Konferencijos tikslas buvo išanalizuoti atskirus TSKP XXIV suvažia vime priimtus Taikos programos aspektus,
Saugumo ir bendradarbia vimo Europoje pasitarimo re zultatai sudaro prielaidas iš esmės plėsti ir aktyvinti vals tybių bendradarbiavimą eko nomikos, mokslo, technikos, aplinkos apsaugos ir kitose veiklos sferose. Iki pasitarimo, iš dalies net iki jo II etapo, kai kurie ka pitalistinių šalių atstovai tei gė, kad ekonominio bendra darbiavimo vystymu suintere suotos tik socialistinės šalys. Gyvenimas tai paneigė. Pre kybinių susitarimų, mokslinio techninio patyrimo keitimosi nebūna be abipusio suintere suotumo ir naudos. Įvairia pusiškas bendradarbiavimas gali vystytis nepriklausomai nuo šalies visuomeninės san tvarkos. Šiuolaikinėmis sąly gomis būtina sukurti platų ūkinio, ekonominio, prekybi nio, mokslinio, kultūrinio bendradarbiavimo tinklą. To reikalauja spartus ekonomi kos vystymasis, didėjanti ša lių viena nuo kitos priklau somybė energetikos šaltinių, žaliavų ir rinkų atžvilgiu. Reikalingas visapusiškas kom
Tiesa, taikos idėja neatski riama nuo Tarybų valdžios. „Nuo pat Spalio trevoliucijos pradžios, — kalbėjo V. Leni nas, — užsienio politikos ir tarptautinių santykių klausi mas iškilo mums kaip svar biausias klausimas." Bet tai kos politika nesulaukė atgar sio kapitalistinių šalių val dančiuose sluoksniuose. Vien antrasis pasaulinis karas pa reikalavo 54,8 mln. gyvybių, 90 mln. sužeistųjų kančių, sugriovė ir sudegino 1710 miestų, nušlavė nuo žemės paviršiaus 70 tūkst. kaimų ir gyvenviečių. Jis kartu atnešė galą fašizmui, suskaldė kapi talizmą. Susidarė galimybės užtikrinti taiką kontinente. Socializmo sistemos susikūri mas, jos ekonominės, karinės ir politinės galios išaugimas, kolonializmo sistemos žlugi mas ir prasidėjęs kapitalizmo sistemos krizės III etapas — tai pagrindinės kolektyvinio Europos saugumo sistemos su kūrimo prielaidos. Socialisti nės sandraugos galia neįma noma be glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo, be vienin gos ir tvirtos užsienio politi kos. Ši politika koordinuoja ma Komunistų ir darbininkų partijų ir vyriausybių vadovų susitikimuose, svarstoma Var šuvos Sutarties Politinio kon-
moksliškai įvertinti musų partijos užsienio politikos laimėjimus, jų reikšmę. Konferencijos profilis sudarė gerą progą pasireikšti istorikams, bet nemažiau akty viai dalyvavo ir žurnalistai, psichologai. Vertinimo komisijai nelengva buvo iš skirti geriausius pranešimus. Pasak komisi jos pirmininko doc. A. Valtkūno, daugu ma pranešimų buvo išsamūs, verti dėme sio. Pažymėtini V kurso studentų J. Bardausko, I. Ananjevaitės, I k. studento V. Malakausko darbai. Labai šiltai buvo su tiktas konferencijos svečio Latvijos uni versiteto studento A. Straugos pranešimas „Visos Europos pasitarimo Helsinkyje bai giamasis aktas ir ideologinės kovos pro blemos". Svečias buvo apdovanotas spe cialiu komjaunimo komiteto Garbės raštų, Tai, kad dauguma pranešimų buvo rimti moksliniai darbai, nemažas mokslinių va dovų vyr. dėst. Ą. Baclo, doc. P. Vitkaus ko, doc. V. Kašauskienės, vyr. dėst. C. Baužos nuopelnas. C. LAURINAVIČIUS Tarptautinių santykių būrelio pirmininkas
pleksinis bendradarbiavimas. Prekybiniai ryšiai nebepatenkina vystymosi tempų. Tarp tautinis darbo pasidalijimas tampa aksioma. Pasitarime dalyvavusios valstybės pareiškė įsitikinimą, kad mokslinis-techninis bend radarbiavimas daug prisideda prie jų saugumo ir bendra darbiavimo stiprinimo, pade da efektyviai spręsti visas šalis dominančias problemas ir gerinti žmogaus gyvenimo sąlygas. Pasitarime buvo aptarta ir bendradarbiavimo formos bei metodai. Tai keitimasis kny gomis, periodiniais leidiniais bei kitomis mokslinėmistechninėmis publikacijomis ir pranešimais, vizitai ir mainai, kiti betarpiški mokslininkų ir specialistų ryšiai bei kon taktai, remiantis savitarpio susitarimais, tarptautinių ir nacionalinių konferencijų, simpoziumų rengimas, vi siems rūpimų programų ir projektų bendras ruošimas ir įgyvendinimas, komercinių kanalų ir metodų naudojimas pažangiam moksliniam ir
techniniam patyrimui tirti ir perduoti. Numatyta vystyti bendradarbiavimą mokslo ir technikos srityje be baigia majame dokumente nurodytų formų ir metodų, panaudo jant dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo praktiką, SNO Europos Ekonominės komisijos sistemą, JUNESKO ir kitų tarptautinių organiza cijų programas, prisidėti prie nuolatinės pažangos. Remdamasi taikaus sambū vio politikos principais, TSRS dalyvauja ekonominio, moks linio-techninio bendradarbia vimo su kapitalistinėmis ša limis programoje. Pavyzdžiu gali būti ilgalaikiai TSRS su sitarimai su Vakarų Europos šalimis, statant transeuropinį dujotiekį. Valstybės, kurios gaus dujas iš TSRS — VFR, Prancūzija, Italija, Austrija — įsipareigojo tiekti jai di delio diametro vamzdžius. Įsitikinusios, jog diskrimi nacijos politika neperspekty vi, Vakarų šalys iš esmės su mažino apribojimus pramoni nių prekių eksportui į socia listines valstybes ir importui
sultacinio komiteto (PKK) se sijose. 1966 m. liepos 4—6 d. PKK Bukarešto sesijoje buvo priimta ir paskelbta Europos saugumo užtikrinimo dekla racija, kurioje suformuluoti patys bendriausi pasitarimo uždaviniai. Socialistinės šalys užtikrino, kad jos pasiruošu sios pasitarimą pradėti kuo greičiau, kai tai bus priim tina NATO ir neutralioms ša lims. Pasitarimo idėja įaugo į vi suomenės sąmonę. Jau 1966 m. Kelne vykusiame tarptau tiniame forume Olandijos prof. Dilfavras kalbėjo, kad reikia tvirtai pripažinti dvie jų Vokietijos valstybių eg zistavimą bei sienas tarp Oderio ir Neisės, priversti VFR atsisakyti revanšistinių planų. Dar 1966 m. su pasi tarimo idėja sutiko nemaža dalis valdančiųjų sluoksnių Prancūzijoje ir Italijoje. Kur kas sunkiau ši mintis skynėsi kelią VFR, Anglijoje, JAV. Vertinant kapitalistinio pa saulio visuomenės jėgų po žiūrį į Europos pasitarimą, būtina akcentuoti tų šalių Komunistų ir darbininkų par tijų nuveiktą darbą. Komu nistų partijų kovos už taiką uždaviniai buvo svarstomi 1967 m. Karlovy Varų kon ferencijoje bei 1969 m. tarp tautiniame pasitarime Mask voje. Partijų vadovų pasisa kymuose, priimtuose doku mentuose reikalaujama dar aktyviau kovoti už taiką, už kirsti kelią VFR militarizmui, kovoti už visuotinį ir visišką nusiginklavimą, už pasitarimo saugumo ir bendradarbiavimo klausimais sušaukimą. Įvairių šalių politiniuose sluoksniuose pasitarimo idėja ima nugalėti reakcines jėgas. Tam labai svarbią reikšmę turėjo Suomijos vyriausybės iniciatyva: 1969 m. gegužy ji pareiškė kitoms šalims, kad apsiima rengti pasitarimą. 1969 m. III 17 d. Budapeš to sesijoje PKK pasiūlė vi soms Europos valstybėms or ganizuoti paruošiamąjį susiti kimą ir suderinti visus su bū simu pasitarimu susijusius klausimus. 1969.X.30—31 d. septynių socialistinių šalių užsienio reikalų ministrai, su sirinkę Prahoje, pateikė kon
iš socialistinių šalių. Angli ja, Prancūzija, Italija sumaži no 80—90% kiekybinius li mitus prekėms, importuoja moms iš socialistinių šalių. Nebe taip ribojamas ilga laikis kreditų suteikimas so cialistinėms šalims. Sudaryta daugiau kaip 50 ilgalaikių prekybinių susitarimų, ekono minio ir mokslinio-techninio bendradarbiavimo kontraktų. Toliau vystosi bendradar biavimas tarp TSRS ir Pran cūzijos. Sudaryta bendradar biavimo programa mokslo ir technikos srityje dešimčiai metų. Abi šalys pasirašė su sitarimą, pagal kurį TSRS tieks įrengimus ir perduos techninę patirtį stambaus me talurgijos kombinato statybai netoli Marselio. Sėkmingai vystosi TSRS— VFR santykiai Maskvos su tarties pagrindu. Per praėju sius metus VFR eksportas į TSRS padidėjo 53%, o TSRS į VFR — 44%. Didelis pasikeitimas įvyko santykiuose su Anglija. 1975.11.13—17 dienomis, Ha roldo Vilsono vizito į TSRS
krečius pasiūlymus dėl pasi tarimo vietos, laiko ir dieno tvarkės. Buvo siūlomi 1) Eu ropos saugumo užtikrinimo ir atsisakymo naudoti jėgą ir grasinti jėga tarpusavio san tykiuose: 2) prekybinių, eko nominių ir mokslinių techni nių ryšių vystymo, paremto lygiateisiškumu, klausimai. Santykių tarp socialistinių ir kapitalistinių šalių vystymasis lengvino šios problemos sprendimą. Pasitarimo klausi mu surandama vis daugiau bendrų elementų. Įvairių su sitikimų metu išaiškėjo vi siems priimtina dalyvių sudė tis. Buvo nutarta, kad jais gali būti visos Europos vals tybės, kurios panorės daly vauti, taip pat VDR ir VFR, JAV ir Kanada. Jungtinių Valstijų dalyvavimas, prisi minus jos ekonominius ir ka rinius ryšius su Europa, ne kėlė abejonių. Problemas, susijusias su pasitarimo sušaukimu, svars tė Varšuvos Sutarties užsie nio reikalų ministrai Buda pešte 1970 m. birželio 21—22 d. ir paruošė naują išplėstą dienotvarkę. Ji apėmė pačius konstruktyviausius momentus, išryškėjusius diplomatinių kontaktų ir konsultacijų metu ir atvėrė naujas perspekty vas, sprendžiant taikos ir įtempimo mažinimo proble mas. Socialistinės sandraugos ša lių taikos politika pasiekė savo rezultatą ir kitose sri tyse, glaudžiai susijusiose su saugumo sistemos sukūrimo problema. Tvirta kova prieš Vakarų Vokietijos militarizmą ir revanšizmą apsivaini kavo pergale. V. Branto vy riausybė 1970.VIII.12 d. pasi rašė sutartį su TSRS, o 1970.XII.7 d. — su LLR. Šių sutarčių reikšmė ta, jog tvir tai pripažįstamos Europos po kario sienos. Pasirašiusios ša lys įsipareigoja nekelti jokių teritorinių pretenzijų, nenau doti jėgos tarpusavio santy kiuose. Atviram VFR revanšizmui atėjo galas. 1971.IX.3 d. keturšalio su sitarimo pasirašymu buvo iš spręsta viena sudėtingiausių Europos pokario problemų, likviduotas provokacijų ob jektas. Sekančiais metais vy ko santykių normalizavimas tarp VFR—VDR, VFR—CSSR. Tai labai pagerino tarptauti nį klimatą Centrinėje Euro poje. Nuošalyje neliko Suomija. Ji 1970.XI.25 d. pasiūlė vi-
metu, buvo pasirašytos de šimtmetės bendradarbiavimo sutartys fizikos, juodosios ir spalvotosios metalurgijos, ma šinų statybos, aviacijos, che mijos ir naftochemijos pra monei vystyti. TSRS ir JAV — stambiau sios gamybos apimtimi ir mokslinių-techninių tyrinėji mų užmoju pasaulio valsty bės. Su kompanija „Oksident petroleum" sudaryta ilgalaikė sutartis dėl statybos Kuibyševo rajone stambaus pramo ninio centro mineralinėms trąšoms gaminti, susitarta dėl Sibiro gamtinių dujų tiekimo JAV kreditų, sudarytos sutar tys dėl mokslinio-techninio bendradarbiavimo su stambio mis firmomis, kaip „Dženeral Elektrik", „Oksident pet roleum", „Braun end Rut", „Internešnl telefonn end telegraf". Jeigu reikėtų rasti simbolį tų naujų santykių, kurie pa laipsniui klostosi tarp valsty bių, turinčių skirtingas socia lines santvarkas, ryškiausias būtų TSRS—JAV kosminis
sorps Europos valstybėms, JAV ir Kanadai pradėti pa ruošiamąsias konsultacijas diplomatinių atstovybių lygy je. Dauguma šalių su tuo su tiko. Neigiamos pozicijos il gai laikėsi JAV vyriausybe. Socialistinės šalys po šio pa siūlymo dar labiau sustiprino kovą už ruošimąsi pasitari mui. Tarybų Sąjunga savo tvirtą poziciją išreiškė TSKP XXIV suvažiavime priimtoje! Taikos programoje. L. Brež« nevas ataskaitiniame pranešu me pabrėžė: „Agresyviai im perializmo politikai Tarybų Sąjunga priešpastato aktyvią taikos gynimo ir tarptautinio saugumo stiprinimo politiką." Taikos programoje, be kita ko, sakoma, jog reikia užtik rinti visos Europos valstybių pasitarimo sušaukimą ir jo sėkmę. Si taikos politika rado la bai platų atgarsį visame pa7 saulyje ir leido socialistinėms šalims sėkmingai spręsti sau gurno užtikrinimo ir pasitari mo sušaukimo klausimus. 1972.1.24—26 d. Politinis kori; sultacinis komitetas Prahoje paruošė Europos saugumo ir bendradarbiavimo deklaraciją. Deklaracijoje suformuluota dienotvarkė, pateikta 10 svarbiausių politinio saugumo užtikrinimo principų. Prahos deklaracija tapo pa grindiniu dokumentu, pagal kUTį vyko darbas prasidėju siose 1972.XI.22 d. Helsinkyje daugiašalėse konsultacijose" Tai buvo pagrindinis projek tas baigiamosioms konsultaci jų rekomendacijoms. 1973.VII. 3 d. Helsinkyje prasidėjo visos Europos vals tybių pasitarimas. Socialisti nių šalių užsienio reikalų mi nistrai pateikė I etape pro jektus visais keturiais pasita rimo numatytos dienotvarkės klausimais. Europos saugumo užtikrinimo, bendradarbiavi mo ekonomikos, kultūros, mokslo ir technikos bei su pančios aplinkos apsaugos srityse, pastovaus saugumo ir bendradarbiavimo organo sukūrimo projektams buvo skirtas pagrindinis dėmesys II etape Ženevoje. Pagal juos paruošti baigiamieji doku mentai, kuriuos savo parašais patvirtino 35 šalių vadovai Helsinkyje 1975 m. rugpiūčio 1 d. Tai ir yra didžiulė so cialistinių šalių tvirtos užsie nio politikos pergalė. J. BARDAUSKAS V k. istorikas
eksperimentas 1975.VII. 15— 25 d. Jame susipynė kosmi nio žygdarbio romantika ir žemės poreikiai, mokslininkų siekimas pažinti pasaulio pa slaptis ir politikų bei valsty binių veikėjų pastangos nu galėti „šaltojo karo" metais sukurtus dirbtinius barjerus. Europos saugumo ir bend radarbiavimo pasitarimo bai giamojo etapo metu Helsin kyje L. Brežnevas pareiškė, jog iš pasitarimo „išlošė vi si — Rytų ir Vakarų . šalys, socialistinių ir kapitalistinių — neutralių, mažų ir didelių šalių liaudis. Tai laimėjimas visų, kam brangi taika, sau gumas mūsų planetoje". Helsinkis — tik kelio pra džia. Baigiamasis pasitarimas neišsprendė ir negali išspręsti visų problemų. Todėl TSRS ir socialistinėms šalims Hel sinkio pasitarimas — ne ga lutinis tikslas, o viena svar biausių gairių kelyje į kolek tyvinį Europos saugumą.
I. ANANJEVAITE V k. istorikė
Tūkstantasis studentų kon certas. .. Scenoje — Vilniaus universiteto ansambliečiai. Žemdirbių, šaltkalvių, inžinie rių, mokytojų, paprastų dar bininkų vaikai. Šoko, sukosi poros. Skambėjo kanklės, ra Kovo 13 dienos popietę į
Praėjusį šeštadienį Aktų salė buvo pilnut pilnutėlė: tai universiteto dainų ir šokių liaudies ansamblio gerbėjai su plaukė į tūkstantąjį jo koncertą. Karšti plojimai lydėjo ko ne kiekvieną jubiliejinės programos numerį, negailestingi bisai vertė kartoti ne vieną šokį, dainą. O po koncerto — gėlės po žiedą, puokštėm ir krepšiais, dėkojimai, linkėji mai, apdovanojimai. Rektorato, partijos universiteto komi teto vardu ansambliečius sveikino partijos komiteto sek retoriaus pavaduotojas M. Suminąs, aktyviausiems ansamb liečiams įteikiami Pagyrimo raštai, komjaunimo miesto ir universiteto komitetų Garbės raštus įteikia LLKJS univer siteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas L. Cibutavičius. Linkėjimus ir Pagyrimo raštus geriausiems atiduoda stu dentų profsąjungos komiteto pirmininkas A. Kairys. An samblį sveikina, dalyvius apdovanoja Liaudies meno rū mai, respublikos Profesinių sąjungų Meno saviveiklos namai, miesto Kultūros skyrius. Pagaliau pats sim boliškiausias ir ansambliečiams, matyt, labai malonus svei kinimas: „Ansamblio veteranai, pirmojo koncerto dalyviai, sveikina tūkstantojo dalyvius! Mes išsaugojome labai brangų suvenyrą — pirmojo koncerto juostą. Priimkit ją iš mūsų ir perduokit dutūkstantojo koncerto dalyviams!" Relikviją ansambliui perduoda pirmieji jo šokėjai ir daini ninkai J, Savickas (dabar žemės ūkio mokslų kandidatas), A. Jackevičius (medicinos mokslų daktaras), M. Jackevičienė (medicinos mokslų kandidatė), I. Kozlovienė.
VI. BRAZIŪNAS
bendrabučių spartakiadoje ŠACHMATAI „Ekvatorių" pasiekė universiteto studentų profkomiteto rengiama bendrabučių kompleksinė spartakiada. Šiemet norą joje dalyvauti pareiškė visų -bendrabučių komaudos. Kovas spartakiadoje pirmieji pradėjo šachmatininkai, Burtų keliu komandos buvo suskirstytos į 3 pogrupius. Komandos, užėmusios 1-ąsias vietas, žaidžia finale. Pirmajame žaidė VII, V, X bendrabučių šachmatininkai. Pajėgesni buvo VII bendrabučio sportininkai: jie nugalėjo abi komandas vienoda pasekme 2,5:0,5. Antrajame (III, XI ir XII bendr.) pogrupyje nugalėtojais tapo III bendrabučio šachmatininkai: abi komandas įveikė „sausu" rezultatu 3:0. Pačios atkakliausios kovos vyko trečiajame pogrupyje, Tik vienas taškas skyrė pirmosios vietos laimėtojus iš VI bendrabučio nuo VIII bendrabučio šachmatininkų. Finalinės kovos buvo įtemptos iki kraštutinumo. Pergalę iškovojo VI bendrabučio komanda, pustaškiu aplenkusi VlI-jo šachmatininfcus. STALO TENISAS
Varžybų dalyvės-komandos burtų keliu buvo suskirstytos
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
į pogrupius. Į pirmąjį pate ko III, VI ir IX bėndrabučių sportininkai. Čia vėl sėkmingiausiai kovojo šeštojo atstovai, aplenkę devintąjį, kurio komandoje pasižymėjo jos kapitonas, „Mokslo" rinktinės narys V. Bagdonas, Antrajame pogrupyje pajėgiausi buvo XI bendrabučio atstovai, antri — X bendrabučio stalo tenisininkai, treti — XII-ojo komanda. Trečiajame pogrupyje, neatvykus V bendrabučio sportininkams, kovojo tik 2 komandos (VII ir VIII bendr.). Pajėgiausi buvo aštuntojo tenisininkai, Pirmąsias vietas užėmusios komandos žaidė dėl 1—3 vietų, antrąsias — dėl 4—6 vietų ir t. t. VI bendrabučio stalo tenisininkai vienoda pasekme (2:1) įveikė VIII ir XI bendrabučių atstovus ir iškovojo pirmąją vietą. Antri buvo XI bendrabučio sportininkai, trečioje vietoje palikę VIII bendrabučio atstovus. Visų rungčių nugalėtojams ibei prizininkams asmeninėje ir komandinėje įskaitose įteikti prizai, pagyrimo raštai, Po trijų šios spartakiados rungčių (dar kovojo šaškininkai) užtikrintai pirmauja VI bendrabučio sportininkai. Visose rungtyse jie iškovojo pirmąsias vietas. Norisi pasakyti: „Taip laikyti!" šio bendrabučio Tarybos nariui A. Tolvaišui, atsakingam už sportinę veiklą. Kitaip, ma
liavo lumzdeliai. Daugiau kaip per trisdešimt savo gyvavimo metų univer siteto dainų ir šokių ansamb lis apkeliavo su koncertais Lietuvą, kitas respublikas, daug užsienio šalių. Ne vien tik mūsų universi
ti jai to pasiekti.
Statybininkų dovana stu dentams — jungiamasis kor pusas Studentų miestelyje — atvėrė čia esantiems fakulte tams (o ir kitiems) plačias galimybes organizuoti įvairius renginius. Sakykim, universi teto kultūros klubui ko ne organizavus „intermedijų va karo" ne Aktų salėje, o jun giamojo korpuso didžiojoje auditorijoje, kuri talpina 300 studentų. Sąlygos gal net ge resnės tokiam renginiui. Svar biausia, jis sutrauktų daug žiūrovų iš Studentų miestelio, o kai kuriuos gal net paska tintų meno saviveiklai. Labai džiaugtųsi Saulėtekio alėjos gyventojai, jeigu būtų įgy vendinta universiteto studen tų profkomiteto pirmininko A. Kairio mintis: jungiamojo korpuso vestibiulyje rengti poilsio vakarus, o didžiojoje
auditorijoje demonstruoti -ki no filmus, kurie -kitą savaitę pasirodys sostinės ekranuose, taipogi išnaudoti valgyklos patalpas fakultetų renginiams. Žinoma, prieš pradedant or ganizuoti vakarus, reikia ge rai pamąstyti, kad juose bū tų tvarka, kad netaptų „kasšeštadieniniais šokiais", kurie pritraukia įvairiausio plauko publikos, kaip kad pastaruo ju metu yra Aktų salėje. Iniciatyvos turėtų imtis mi nėtų keturių fakultetų kultū ros klubai ir profbiurai. Lyg ir pirmąją -kregžde buvo Pra monės ekonomikos ir Finansų ir apskaitos fakultetų kovo 5 dieną organizuotas puikus šventinis vakaras. „Jums merginos". Vakaras prasidėjo Pramonės ekonomikos fakul teto kultūros klubo meninės agitbrigados koncertu. Buvo
tyt, nesuorganizuosi draugų kovoms, jeigu pats būsi abe jingas sportui: šis vaikinas aktyviai ir sumaniai žaidė prie šachmatų lentų. Iš šio bendrabučio turėtų pasimokyti ketvirtojo Tarybos narys, atsakingas už sportą K. Pankauskas. Šio namo sportininkų nematėme nė vienoje spartakiados rungty je. Pavasariop universiteto bendrabučių spartakiados da lyviai rungtyniaus krepšinio ir futbolo aikštelėse. J. STEPONAVIČIUS
Po trijų rungčių užtikrintai pirmauja universiteto bend rabučių rinktinė (5 baudos taškai). Antri — VISI spor tininkai (8 baudos taškai), treti — sportininkai iš VPI (11 baudos taškų). Dar liko futbolo bei krep šinio varžybos. Mūsų varžo vai šiose rungtyse aiškiai do minuoja, tačiau universiteto bendrabučių rinktinė nežada pasiduoti ir jau dabar įtemp tai ruošiasi kovoms.
A. GALMINAS Studentų profkomiteto sporto sektoriaus pirmininkas
PIRMĄKART RESPUBLIKOJE Studentų profkomiteto spor to sektoriaus veikla kasmet darosi brandesnė bei turinin gesnė. Šiemet universiteto studentų profkomiteto inicia tyva pirmąsyk surengta Vil niaus aukštųjų mokyklų bendrabučių rinktinių kom pleksinė spartakiada. Ji skir ta TSKP XXV suvažiavimo garbei. Dėl studentų profko miteto įsteigtos pereinamo sios taurės sportininkai ko vos penkiose rungtyse. Pirmieji jėgas išbandė sta lo tenisininkai. Universiteto bendrabutiečiai nugalėjo savo varžovus VPI ir VISI stalo tenisininkus. Varžybose sėk mingai žaidė kandidatai į sporto meistrus V. Bagdonas, V. Urbonavičius, S. Kolesnik, J. Balsevičiūtė, — jie laimė jo visus susitikimus. Šachmatų varžybas laimėjo VISI sportininkai. Universite to komanda — antra. Už šachmatininkų nesėkmę atsirevanšavo šaškininkai. Jie, surinkę 12,5 taško, iškovojo I vietą. Antra buvo VISI bendrabučių rinktinė (8,5 taško).
ĮVYKIŲ KALEIDOSKOPAS
Abi mūsų (vyrų ir moterų) tinklinio komandos dalyvavo respublikos aukštųjų mokyk lų sporto klubų žaidynių fi nalinėse varžybose. Vyrai pateisino trenerių viltis ir fi naliniame turnyre užėmė pir mąją vietą. Merginos buvo antros. Respublikos „Žalgirio" pir menybėse aukštųjų mokyklų grupėje mūsų krepšininkai užėmė antrąją vietą, o mer ginos, žaidusios be savo ly derių (jos atstovavo „Ki birkščiai" šalies pirmenybėse Taškente) — trečiąją. Abi mūsų komandos žais finale. Praėjusį savaitgalį baigėsi kovos „Žalgirio" vyrų ranki nio čempionato Vilniaus po grupyje. Mūsų vaikinai už ėmė antrąją vietą. Vienu taš ku mūsiškius aplenkė „Inži nerijos" sportininkai. Trečio je vietoje „Rasos" komanda. Šios trys ekipos iškovojo tei sę dalyvauti baigiamajame turnyre.
imituojama šventinė televizi jos programa. Po „Žinių iš Saulėtekio" sekė „Studentų vaikučių koncertas mamy tėms", kuris ypač patiko su sirinkusiems. Manyčiau, ir kitų fakultetų kultūros klubai galėtų sukur ti panašias agitbrigadas, ku rios kartas nuo karto pasiro dytų tiek savame, tiek kituo se fakultetuose, netgi už uni versiteto ribų. Reikia visai nedaug: tik gerų norų, pa prasčiausio rekvizito. Žmonių, sugebančių ir norinčių, tikrai atsirastų, jeigu juos subar tume, paremtume. Scenarijų galima sukurti patiems, gali ma pasinaudoti liaudies iš mintimi, tik reikia įdėti tru putį darbo ir parepetuoti vie ną, du kartus per savaitę. Po mano paminėto nuotai kingo koncerto sekė šokiai,
VIKTORINAI
PASIBAIGUS
VU studentų profkomitetas buvo paskelbęs viktoriną „Moterys olimpinėse žaidy nėse". Kaip ir tikėtasi, ji bu vo labai populiari. Teisingų atsakymų — net šeši. Verti nimo komisijai teko burtų keliu rinkti nugalėtoją. For tūna nusišypsojo vienintelei šešetuke buvusiai merginai. Viktorinos nugalėtoja pripa žinta Fizikos fakulteto III k. stud. A. Kondratjeva. Ant ram būti burtai lėmė IF III k. stud. A. Kačiuškai. Tre čiuoju prizininku tapo Fil. F antrakursis A. Malakauskas. Daugelis dalyvių pageidau ja tokias sporto viktorinas rengti kuo dažniau. Studentų profkomiteto sporto sektorius atsižvelgs į jūsų, sporto mė gėjai, pageidavimus. Žemiau spausdiname, atsa kymus į viktoriną „Moterys olimpinėse žaidynėse" (klau simai „TS" Nr. 8). 1. Antikinių olimpinių žai dynių pradžia oficialiai lai komi 776 m. prieš m. e. 2. Nedalyvavo. 3. 394 m. e. metais Bizan tijos imperatorius Feodosijus l. 4. 1896 m. Atėnuose, baro nas Pjeras de Kubertenas. 5. II olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1900 m.) 6. XIX žaidynėse Mechike. Enriketa Basilio Sotelo. 7. Gimnastė L. Latynina, iš kovojusi 9 aukso medalius. 8. Čiuožėja L. Skoblikova, iškovojusi 6 aukso medalius. 9. B. Kalėdienė, B. Užkuraitytė ir N. Sabaitė. B. Kalė dienė 1960 m. Romoje pelnė bronzos medali ieties metime, N. Sabaitė 1972 m. Miunche ne — sidabro medali 800 m bėgime. 10. Šių metų olimpinių žai dynių programoje moterims naujos šios sporto šakos: krepšinio ir rankinio žaidi mai bei akademinis irklavi mas.
232600 Vilnius — MTP
KAINA 2 KAP.
A. Cesiulis, prieš konkursą
Medicinos fakulteto didžiąją teto gitaristus matėme, atvy paklaustas, ko jis norėtų, at Meno auditoriją nebebuvo galima ko svečių iš Šiaulių Pedago sakė: nė nosies įkišti. Visi nekant ginio instituto, o vienas net — Nors pirmoje dalyje pa raudami laukė vokalistų gi iš Tartu atkeliavo. Iš viso sirodau paskutinis, tačiau kurį jau ne konkurse nutarė išbandyti sa konkurse nenorėčiau būti saviveikla, betaristųpirmikonkurso, metai organizuoja vo jėgas penkiolika studentų. paskutiniu. Medicinos fakulteto studentų Kas gi tapo geriausiais? Jauniausio dalyvio noras Net dviems Istorijos fakul išsipildė. Arvydui paskirtas profbiuras. Konferansjė pri poilsio stato vertinimo komisiją (pir teto studentams buvo įteikti prizas už originaliausią dai ną. mininkas — kompozitorius prizai. Z. Povilėnaitei buvo skirtas Svečiui iš ŠPI V. Stakėnui V. Ločeris), ir konkursas pra geriausio vokalisto prizas. įteiktas prizas už geriausią sideda. vakarai Kompozitorius V. Ločeris, politinę dainą. sveikindamas ją, pasakė: Prizu apdovanotas ir Tei — Aš jau seniai buvau sės fakulteto studentas E. įsitikinęs, kad Zita taps gera Rekštys. ir kita dainininke. Pasistengsiu padė
REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas"
Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
G. TERVILYTE
kuriems grojo VISI vokalinis-instrumentinis ansamblis. Šokiai dar labiau patvirtino, kad studentai nori panašių renginių miestelyje: vestibiu lyje buvo pilna žmonių. Tik sėsti ne visiems užteko tų suoliukų prie lango. Reikėtų pagalvoti ir apie muziką: mag netofonas ar patefonas, nors jis būtų ir stereo, tikrai nesu trauks tiek studentų, kaip ansamblis. Manau, universite to kaimo kapelai, kuri čia įsikūrusi, nebūtų sunku vie ną kitą kartą pagroti šo kiams. Studentai mėgsta liau dišką muziką — tai rodo et nografinio ansamblio koncer tai, susitikimas su kraštotyri ninkais. V. ELEKŠIS FAF profbluro pirmininko pavaduotojas
Dėmesio! Universiteto kraštotyrinin kų klubas kviečia dėstytojus Ir studentus j susitikimą su revoliucinio judėjimo dalyve, viena iš pirmųjų Vilniaus komjaunuolių A. Matulaityte. Laukiame Jūsų šiandien, 20 vai., Filologijos fak. 92-oje auditorijoje.
Klubo valdyba
EUGENIJA, nuoširdžiai užjaučiame Tave dėl myli mo tėvelio mirties. Matematikos ir mechanikos fakulteto IV k. 4 grupė
Tarpfakultetinės politi nės ekonomijos katedros kolektyvas giliai užjaučia doc. Aldoną VITKUNIENĘ dėl motinos mirties.
Universiteto administra cijos darbuotojai nuošir džiai užjaučia bendradar bius Joną ir Prane KRA SAUSKUS dėl sūnaus Gervydo mirties.
Universiteto sodininkai reiškia gilią užuojautą Jo nui ir Pranei KRASAUS KAMS dėl sūnaus Gervydo ankstyvos mirties.
Giliai užjaučiame FAF ekonominės informacijos spec. V k. stud. Elvyrą BARKAUSKIENĘ, žuvus jos vyrui. Kurso draugai
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 3800 egz. LV 09967 Užs. Nr. 946
RETI , TORIUS ALGIS KUSTA