I
H
Siame numeryje:
scciDencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTUOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS______________
EINA NUQ 1950 METŲ_______________ 1982 m. kovo 26 diena, penktadienis
VAKAR DARBĄ PRADĖJO RESPUBLIKOS KOM JAUNIMO XX SUVAŽIAVIMAS Visuomeninė veikla. Vie niems ii padeda pasireikšti kaip asmenybei, kitiems — privalomas studiįu „prie das", tretiems — tuščias for malumas. O kaip ši darbą vertina patys visuomeninin kai, kokia iš tikrųjų aktyvis to duona? Rūta Bankauskaitė, FilF penktakursė, fakulteto sekre toriaus pavaduotoja organi zaciniam darbui, ideologinio darbo komisijos narė. — Kokie rūpesčiai iškyla vyresniuose kursuose. dir bant komjaunimo darba? — Nuo III kurso jau atsi randa tokių, kurie rūpinasi balais ir šoka dirbti visuome nini darbą. Grupė j tai žiūri gana pasyviai: visiems trūks ta laiko, tegu tą darbą dirba kas nors kitas, „kad tik aš nusikratyčiau". Daug forma lumų būna atestacijų metu. Mūsų fakultete ii puikiai vyksta II kurse (sekretorius T. Vaičiūnas). Ten tikrai jauti, kad yra geras kolekty vas. — Sunku būti pirmuoju? Kartais būna taip, kad pir masis pradeda organizuoti, Po to apsižiūri, kad tik jis vienas likęs. — Ne, man taip nebuvo. Vieną kartą kilo mintis pa žymėti Tarptautinę studentų dieną. Pradžioje buvo daug entuziastų, vėliau likome 5 merginos, bet tai jau buvo pats branduolys. Aiišku, kaip Pirmą kartą, ypatingai aukš to lygio nepasiekėme, bet vis dėlto. . . Paskui po tokios įtampos jauti tikrą poilsi. Jo nedaug reikia — po to vėl
atsiranda naujų darbų. Be to, komjaunimo komitete su sibūręs labai darnus Kultū ros klubas, daugiausia iš tre čiakursių vaikinų; čia nėra tokių „aš negaliu", jei reikia — pasėdės per naktį, bet padarys. — Vis dėlto visuomeninė veikla atėmė daug laiko ’š mokslo. Ar nesigailite? — Ne. IV kurse pasidarė gaila, kad reikės palikti Uni versitetą, komjaunimo komi tetą; čia jau visus pažįstu, tiek kartu dirbta... O ge riausi prisiminimai — iš SSB, kolūkių — tas darbas labai daug duoda kolekty vui. — Rūta, ką jūs labiausiai vertinate žmoguje? — Labiausiai bijau ir ne kenčiu melagystės. Turbūt daugiausia vertinu teisingu mą ir nuoširdumą. Juk to nuoširdumo dabar taip trūks ta. — O kokia gyslelė reika linga komjaunimo aktyvistui? — Takto, bendraujant su žmonėmis. Tai svarbiausia. Kitaip žmogus ilgainiui liks vienas. Reikia tvirtos pozici jos. Žmonės nemėgsta pripa žinti savo kaltę. Mokslo me tų gale sekretoriams išdali nu anketas, kuriose jie įver tina komiteto darbą. Atrodo, dirbai gerai, o perskaitai — ir po 2—3 dienų pamatai sa vo klaidas kitų akimis. Rūtos svajonė — dirbti mokytoja, visą laiką būti kartu su vaikais. Tegu ii iš sipildo. Tegu būsimą peda gogę lvdi mokinukų šypsenos ir padėka.. . •
i
a
^>nuo
j ^n^adiėnj° Praėjusį šeštadieni Žur nalistikos katedroje įvy to iškilmingas minėjimas, kirtas katedros įkūrėjo, lgamečio jos vedėjo Jo to Karoso atminimui. Mi lėj imo dalyviai — kated ros dėstytojai ir studentai įklausė dėst. V. Kazlaus kienės išsamų pranešimą 'Pie Jono Karoso gyveniną bei veiklą, taip pat albėjo doc. Br. Raguotis, k>c. J. Bulota, doc. S. Ma kauskas bei katedros iešnla S. Karosienė. Be to, Žurnalistikos kaedros dėstytojai ir stu’entai šiai datai paminėti
parengė specialų moko mojo laikraščio „Unlversiteto žurnalistasi"1 numer|. „T. S." inf. Pirmieji SSB 25 metų jubiliejų nutarė pažymėti fizikai — geriausi iš geriausių „statybininkų1' Universitete. Susirinko geru žodžiu pami nėti veteranus, kurių, deja, labai nedaug susirinko, ir iš blaškyti pirmakursių nerimo, kurį jiems kelia trečiasis se mestras. Pirmasis kalbėjo buvęs „Kernavės" būrio va das fakulteto profsąjungos pirmininkas Arvydas Žabolis, Susirinkusiems Arvydas pa pasakojo apie šiandienini statybos būrį, pateikė trum
Bronius Sudavlčius, TF penktakursis, fakulteto kom jaunimo komiteto narys, at sakingas už VPP. — Kaip pasijutote, kai į fakulteto komjaunimo komi tetą atėjote pirmą kartą? — Atvirai pasakius, išsi gandau. Visi tokie rimti, energingi pasirodė. . . — Palyginkite jūsų kursą su dabartiniu pirmuoju vi suomeninio darbo požiūriu. — Mūsų kursas kažkaip atsakingiau žiūrėjo i komjau nuoliškas pareigas, buvo ak tyvesnis. Dabartiniai pirma
Nr. 10(1189)
mažiau formalumų, daugiau darbo. Tolimesnis Broniaus kelias — likti Universitete, dirbti su studentais. — įsivaizduokite, kad jūs jau dėstytojas. Įeinate i pir makursių auditoriją, jus nuo galvos iki kojų nužvelgia daugybė akių. Pereinate per pakylą, atsistojate už tribū nos. Daug daug akių.. . Ko kį kursą norėtumėte maty ti? — Bijau, kad nesugebėsiu atsakyt, juk visi tokie skir tingi. . .
KETURI POŽIŪRIAI POKALBIS SU LLKJS XX SUVAŽIAVIMO DELEGATAIS
kursiai turi perdaug ambici jos. — Gal juos reikėtų rūpes tingiau šefuoti? —- Fakultete kiekvienai pirmakursių grupei paskirti šefai iš IV kurso. O šefavimas, tik kaip visuomeninis įpareigojimas ir niekas dau giau, nereikalingas. Jeigu reikia, tai reikia dirbti nuo širdžiai. — Jeigu būtų jūsų valia, ką pakeistumėte komjaunimo veikloje? — Jeigu būtų mano va lia. .. Tikriausiai apribočiau toki masišką priėmimą i VLKJS. Teisės fakultete tik 4 nekomjaunuoliai. O juk i komjaunimą ateina ir tokių, kurie gana abejingi tai veiklai. Ir būtų gerai, jeigu
— O vis dėlto idealiu at veju? — Idealaus kolektyvo tur būt nėra Norėčiau, kad kur sas gerbtų save, o tuo pačiu — ir dėstytojų. Mokslo at žvilgiu — nemėgstu nusira šinėjančių. Juk dėstytojas vis tiek viską mato. •— O kokio bruožo labiau siai ieškote žmonėse? — Žmogiškumo. Labai ab straktu, i šį bruožą galima daug ką sutalpinti. Kartais pirmas įspūdis apgauna, bet žmogiškumą pajunti iš pir mos pažinties. Jis lieka vi sam gyvenimui. — Mano manymu, gyveni mą sudaro 3 sferos: darbas, asmeninė laimė ir tikslas (kartais — pomėgis).
pą informaciją apie 1982-ųjų metų studentiškas statybas. Pasirodo, šiais metais Fizikos fakultete formuojami keturi būriai, kurie vyks tokiomis kryptimis: „Kvantas" — į Baltąją Vokę, „Širvinta" j Širvintas, „Kernavė" — i Kernavę ir ketvirtasis būrys vyks į Smolensko statybas. Apie būrių vidaus tvarką, įvairius sunkumus, pasitai kančius darbe, papasakojo Universiteto SSB vadas T. Pečkaitis. Per 25-erius metus pasikei tė studentų talkininkų vaid muo. Nors pavadinimas lieka, bet jiems šiandien tenka pagrindinis vaidmuo ir dale lė atsakomybės, nerimo už nuveiktą darbą. Kaip atsi lieps šeimininkai apie stati nį? O pradedančiajam kyla ir tokia mintis: „Ar nesu grius?" Šiais metais Universitetas padirbėti išleidžia 45 būrius. 37 iš jų dirbs respublikoje, o kiti patrauks į Jakutiją, Estiją ir socialistines šalis. Jeigu praeitą vasarą buvo atlikta darbų už 1 milijoną 800 tūkstančiu rublių, šiais metais šis iškalbingas skai čius dar padidės. Vieno
žmogaus išdirbio norma, praeitą vasarą siekusią 1800 rublių, įsipareigojama padi dinti visu tūkstančiu. Įstrigo minėjime pasakyta mintis: „Studentas, nebuvęs SSB, tolygus nelaikiusiam egzaminų". Taigi, SSB — kaip vienas iš studentiško gyvenimo džiaugsmu. Minėjime fizikai priėmė naujus socialistinius įsiparei gojimus. Valdas VALIUKEVIČIUS * * ♦
Istorijos fakulteto bib liotekininkystės specialy bės studentai klausėsi Le ningrado N. K. Krupskajos kultūros instituto in formatikos ir techninių priemonių katedros vedė jo, profesoriaus, pedago gikos daktaro A. V. Sokolovo paskaitos „Infoimatikos, bibliotekinin kystės ir bibliografijos tarpusavio santykiai". Svečias kalbėjo apie bibliotekininkystės ir bib liografijos ryšius. Plačiai buvo papasakota apie in formatikos rūšis. Sužinojo me apie paskutinius TSRS
KURATORIAUS TRIBŪNA
SMD KONFERENCIJA
KOVO 27-OJI TARPTAUTINĖ TEATRO DIENA
Kaina 2 kap.
— Gal čia ir trafaretiška( bet aš pirmą vietą atiduodu darbui. Nežinau, kaip seksis, kai pradėsiu dirbti, bet šian dien tik taip galvoju. Kaip jiems gera — išskrendantiems ar pasiliekan tiems, bet jau turintiems tvirtas gyvenimo * * * poziciias. . Alvydas Šiaučiukėnas, MaF ketvirtakursis, grupės komi teto organizacijos sekreto rius. — Mokyklos charakteris tikoje buvo parašyta: „va dovauti netinka ir nemėgsta" — Nežinau, kodėl mane iš rinko. —• Ar draugiška jūsų gru pė? — Draugiška. Ne tiek, kad visu būriu vaikščiotume, bet kiek įmanoma. — Jeigu pradėtume nuo I kurso, ko norėtumėte savo grupei? — Reikia, kad visi tikėtų, iog galima kažką pakeisti. Blogio visur via. Aš pasirin kau I kurso IV grupę, sim boliškai savajai, esu jos ku ratorius. Norėčiau, kad ji taptų peru kolektyvų. Pir masis kursas kažkur abejingiau i viską žiūri. Mums jei gu kas ir nepavykdavo, bet mes darėme, stengėmės At simenu, kadaise per humoro vakarą bandėme inscenizuoti anekdotą: žiūrovai nesupra to ir niekas net nesijuokė. O šiemet po tokio pat vakaro buvo diskoteka; už pusvalan džio kelios pirmakursės išei na: „Mes ne namo, i Saulė teki". . . Na, tepu mūsų muzika dar nėra labai gera, tegu geriau sias dainas leidžiame po 2 kartus, bet jos dar nejaučia atsakomybės už fakultetą, o
aš taip negaliu. — Ar jūs jaučiatės reika lingu savo pirmakursiams? — Taip. Kaip prieš žiemos sesiją pasakojome apie eg zaminus jų tvarka ir t. t., jie taip įdėmiai klausė, atro dė, taip niekas negali, tik pirmakursiai. — Koki būdo bruožą la biausiai vertinate? — Paprastumą. — Ką galvojate apie sa vo ateiti? — Aš tikriausiai būsiu mo kytoju. Man labiau patinka su žmonėmis bendrauti, negu visa dieną baltu chalatu prie skaičiavimo mašinos sėdėti — būčiau savanoris per prievartą. O matematika man dabar kaip muzika. — ? — Kažkas matematika pa lygino su menu. Visas kur sas juokėsi, o man buvo pikta. Gal padės Raselo žodžiai, kad „matematika — ne tik tiesa, bet ir aukščiausias gro žis, šaltas ir griežtas kaip skulptūra, tyriausias ir tobu liausias, koki galima surasti tiktai meno viršūnėse"? * * * Rimas Perveneckas, PF trečiakursis, fakulteto kom jaunimo komiteto sekreto rius. — Būtų įdomu sužinoti, kaip jūs pradėjote komjau nuolišką veikla? — Na, į komjaunimą įsto jau 8 klasėje, vienerius me tus buvau klasės komjauni mo sekretoriumi, dalyvavau matematiku olimpiadose. Vė liau sužinojau, kad tapau Švenčionių rajono socialisti nio lenktyniavimo nugalėtoju, gavau kelialapi i Maskvą. Nukelta J 4 psl.
ir VDR mokslininkų tyri T. Chomentauskas ir viešnia mus informatikos srityje. iš PEF šefuojamos Vilniaus Aldona ŠILALYTĖ 27-osios vidurinės mokyklos Jeigu tikėti, kad juokas prailgina gyvenimą, tai visi, pabuvoję Pramonės ekonomi kos fakulteto satyros ir hu moro vakare, sulauks gilios senatvės. Studentai tokie žmonės — mokosi, tai mokosi, linksmi nasi, tai linksminasi. Taip buvo ir tą penktadienio va karą, kai Pramonės ekonomi kos fakultete akademinės grupės nutarė pasirungti są moju ir išmone. Žiūrovai, paaukoję vardan humoro va karo Kauno „Žalgirio" ir Maskvos CASK krepšininkų dvikovos transliaciją, nebu vo apvilti. Visos pasirodžiu sios grupės suteikė susirin kusiems daug malonių aki mirkų, tačiau vakaro lyderiai buvo II kurso darbo ekono mikos specialybės I grupė. Antrakursių pasirodymą nuo lat pertraukdavo smagus juokas ir griausmingi aplo dismentai. Originali, šmaikšti programa visiems patiko. Žiuri, kurios garbės nariai buvo vyr. dėst. Z. Dubauskaitė, d. V. Bartkienė, doc.
— mokytoja J. Giedraitytė, taip pat neabejojo kam skirti pagrindinį prizą. Antrąją vie tą užėmė I kurso pramonės planavimo I grupė, trečiąją — III kurso pramonės plana vimo I grupė. Kai nurimo kovų aistros, kai pasirodymą baigė miesto 27-osios vidurinės mokyklos ansamblis, vakaro „žvaigž dės" — II kurso darbo eko nomikos I grupės studentai, pasidalijo mintimis apie sa vo sėkmę. — Mūsų pergalės paslap tis, — sako pašnekovai, — ta, kad sugebėjome atsisaky ti šablono „studentas ir dės tytojas" ar „studentas — zuikis" ir suradome origina lią temą — televizijos laidos „Kas? Kur? Kada?" parodiją. Svarbu ir tai, kad gerai su vokėme renginio tikslą — juokinti ir linksminti, ko ne galima pasakyti apie kai ku rias pasirodžiusias grupes. Taip pat nepabijojome pa aukoti savo „brangaus" laiko vienai repeticijai. R. MIKŠYS PEF I k. studentas
kai Medicinos fakultetui 200 metų. Tai įrodymas. kaip vokiečių okupacinei valdžiai „rūpėjo" Lietuvos DVIDESIMTOJI Po Universiteto švietimas, uždarymo prasidėjo studentų gaudynės, man teko pasiSAVAITĖ: traukti i gimtąją Dzūkiją. 1943 metu rudenį Medici nos fakultetas nelegaliai at KŪRYBINEI naujino studijas. Vertėsi kas kaip galėjo. Teko pasi daryti brolio Alfonso vardu INTELIGENTIJAI pasą, jis man atidavė savo darbo pažymėjimą, atleidimo nuo mobilizacijos ir darbų Vokietijoje kortelę Vokiečiu okupacijos me sirado. tais mano brolis Alfonsas .. .Kai 1942 metais stojau buvo veikusiu tuo laiku į Medicinos fakultetą, oficia Švenčionių apylinkėse „Kos laus priėmimo nebuvo. Ta- to Kalinausko" partizanu bū čiau Universiteto vadovybė rio ryšininku. Dažnai slaps savo atsakomybe neoficia- tydamasis nuo vokiečiu gau liai, slepiant nuo okupaci- dynių, taip pat pritrūkęs nės valdžios įstaigų, į pirmą maisto produktų bei per kursą priėmė 120 studentu. atostogas būdavau pas brolį Taip mes pradėjome studi Alfonsą Vaškonyse (12 km juoti lyg ir neakivaizdiniu už Nemenčinės) ir čia susi būdu. Universitete oficialiai pažinau su partizanais Jonu veikė tik vyresnieji kursai. Ivanovu, Vasilijum Beršaku
1781 m. lapkričio 24 d. Vilniaus universitete oficia liai buvo atidarytas Medici nos fakultetas — Collegium njedicum. Per savo 200 me tu gyvavimo laikotarpi fakul tetas įdėjo didelį indėlį į gy ventoju sveikatos apsaugą, išugdė daug žymiu moksli ninku. Teko pergyventi įvai riu negandu ir sukrėtimu, sunku hitlerinės okupacijos laikotarpi. Okupacinė vado vybė nebuvo suinteresuota, kad egzistuotu Vilniaus uni versitetas. Jau pirmomis die nomis pradėjo mažinti Uni versiteto darbuotoju etatus, dėstytojams mokėjo labai mažus atlyginimus, neskyrė kuro. Dėstytojai ir studentai dirbo šaltose patalpose. Ne gana to, nutraukė kreditus studentu stipendijoms. Krei pėmės i pedagogus, gydyto jus, advokatus ir kitą inteli gentiją, kad padėtu besimo kančiam jaunimui. Ir man reikėjo su antspauduotais auku rinkimo lapais ir inte ligentijos sąrašais kiekvieną mėnesi rinkti tokias aukas Antakalnio rajone. Tokiu bū du studentams išrūpindavome 35 reichsmarkių mėnesio stipendiją. Vilniaus universitetui buvo atimta teisė išduoti aukštojo mokslo baigimo diplomus, ginti disertacijas ir suteikti mokslinius laipsnius Okupa cijos pradžioje kai kurios patalpos buvo užimtos vokie čių kariuomenės. 1943 m. vasario 20 d. Universiteto senato posėdžio protokole Daug mūsų dėstytoju ir stu pažymėta, kad karo ligoni dentu gyvenome nelegaliai. Universinėms paskirta didžioji dalis neprisiregistravę. Matematikos—gamtos moks tetą lankėme slaptai, bijoda lu fakultetu ir visi Medici mi, kad nesuimtu ir neišvež nos fakulteto rūmai. Medici tų darbams i Vokietiją. Naujaisiais „rūmais" džiau nos fakultetui teko ieškoti vietos kitur. Jis persikėlė i gėmės neilgai. 1943 metais užgriuvo di netinkamas patalpas M. K. Universitetą represijos. Su Čiurlionio gatvėje Nr. 1 džiausios žlugus Lietuvos jauni (dabartinis bendrabutis). Patirdami pralaimėjimą mo mobilizacijai, už jos po pralaimėjimo fronte, hit nesėkmę buvo apkaltinta in lerininkai visokiais būdais teligentija, ir 1943 m. kovo mėgino sudaryti nacionalines 17-ąją hitlerininkų valdžia SS pajėgas, legionus, pagal uždarė Vilniaus universitetą, binius policijos batalionus, įskaitant ir Medicinos fakul tačiau norinčiu juos remti tetą. Kovo 17-osios naktį nedaug teatsirado. Buvo pa padarė kratas profesorių ir skelbta privaloma jaunimo kitu kultūros veikėju butuo registracija, už jos vengimą se. Suėmė 60 žmonių ir juos grasinama mirties bausme ar kaip įkaitus išvežė į kon šeimos narių suėmimu bei centracijos stovyklas. Tačiau mediku studijos turto konfiskavimu Tačiau Lietuvos jaunimas nėjo re dar keletą dienu tęsėsi, kol gistruotis, bėgo iš miestu pas kovo 23 d atėję prie savo gimines ar pažįstamus i kai „rūmų" M. K. Čiurlionio gat vėje Nr. 1, pamatėme ant mą, slapstėsi miškuose. Jau 1942 metais okupacinė durų priklijuotą raštą su už valdžia išleido įsakymą, kad rašu vokiečių ir lietuviu kal abiturientai, norintieji stu bomis: „Auf behoerdliche dijuoti aukštojoje mokykloje, Weisung geschlossen — val uždaryta'. turi atidirbti metinę darbo džios parėdymu prievolę Vokietijoje arba Prie šios iškabos ir nusifotostoti į kariuomenę ar kitus grafavome. Taip ši nuotraudalinius. Tokiu beveik neat- ka tapo istorine, ypač dabar,
vežimu iš Medicinos fakulte. KOVO 27-OJI — TARPTAUTINE TEATRO DIENA to užimtų rūmu vežiojome * prožektorinę medžiagą i naujuosius „rūmus" ir su neštuvais nešėme i ketvirtą aukštą, kur pirmo ir antro kurso studentams vyko ana tomijos praktikos darbai Paskaitos buvo skaitomos ligoninėse, įstaigose, priva čiuose butuose. Slaptai laikė jonę, tikėjimą savo susi me kolokviumus, įskaitas, kurta žeme, tuo kiekvienam egzaminus. Materialiai rėmebūtinu fantazijos pasauliu, me savo profesorius „kur taip gera pabėgti nuo Išvadavus Vilnių, jau 1944 visko ir nuo visų...“ Šir m. spalio 1 d. Vilniaus uni dies gilumoje ji ilgisi peties, versitetas vėl pradėjo veikti. i kuri galėtu atsiremti, nors Tačiau studijos vvko labai skeptiškai ironizuoja: „Ma sunkiomis sąlygomis: audito Ganydami bandą Helikono tyt, taip buvo ir vra. Žmo rijų langai buvo be stiklų, papėdėje, piemenys gus nesišlieja prie kito žmo patalpos neapkūrenamos, sė kalno kartą susitiko su Mūzomis. gaus". dėjome su paltais, vėliau ir Pirmieji Mūzų žodžiai buvo Išėję iš salės, mes neišsisu pirštinėmis, rašant plunks priekaišto žodžiai. Jos smer nešime recepto: kaip elgtis noje užšaldavo rašalas. Labai kė piemenis už jų gyveni panašioj situacijoj, kaip iš trūko mokymo priemonių, mą, nedaug tesiskiriantį nuo narplioti mazgą, i kuri surišo sunkios buvo dėstytoju ir gyvulių, už jų prastus ir du jaunus žmones likimas, o studentu buities sąlygos, ne grubius džiaugsmus, gal. . . klaida ir atsitiktinu buvo elektros, neveikė van sudarė vien gėrimas kuriuos ir val- mas. Pagalvoti bus apie ką, dentiekis. Viską reikėjo at gvmas. Ir Mūzų įkvėpimas nes dar ilgai regėsime prieš statyti iš naujo. Tik 1946— su- akis keistuolę Piret.. . 1947 m. Medicinos fakultetas atvėrė jiems akis, padėjo Pasitaikius progai, užkalbi prasti, jog žmogus ne vien duona ir vandeniu gyvas. . . nau ir pačią Piret — aktorę Giliai išmintingas ir amži Violetą Mickevičiūtę. Ji su nai jaunas šis mitas apie Mū meile kalba apie sava laime zų dieviškąja galią įkvėpti ir prakeikimu tampantį Uni žmogų. Teatras, šis dešimta versiteto teatrą, nors, atrodo, sis devynių Mūzų stebuklas, ją turėjo išvarginti skubus galingas mokėjimu sučiupti rolės parengimas, spektaklio strimgalviškai lekiančio že dienu įtampa. Būdama savi miškojo Laiko akimirką, at kritiška, ii tiki ir netiki pa kimšti nuo buities bėdų ap gyrimais ir sveikinimais, siel kurtusias ausis, nuplauti žyd vartauja neįtikinusi žiūrovo ruoju Hipokrenės šaltinio per racionalia Piret, graužia vandeniu pavargusias akis, si dėl būtu ir įsivaizduotų pažadinti ambicijų skaudu klaidu. Ji abejoja, ar šis tas liais, nepatiklumu, nemeile, jau pasiekta. . Dar tiek sa sudėtingiausiais nepilnaver kosi nedaug padariusi, nots tiškumo kompleksais apaugu per aštuonerius darbo Uni sią žmogaus sielą, pajusti versiteto teatre metus neina pagarba svetimu žmonių, ne žai ieškota, gražiai atsisklei būtinai taip matančiu ir gir dęs ir aktorės — poezijos dinčiu kaip mes. vadinamųjų skaitovės — talentas (Vilkė V. Krėvės „Šarūne", Režisie keistuoliu, gyvenimams. . Tokias mintis sukėlė jau rė J. Brožkevičiaus „Senos kiai tylioje (keista, kad kronikos recepte", skaitovė apytuštėje) Universiteto teat S. Nėries poetinėje kompozi ro salėje skambantis dviejų cijoje „Vienas pavasaris — jaunu žmonių, estų drama mano pavasaris" ir J. Mar turgo Ardžio Lyveso pjesės cinkevičiaus „Sienoje"). Dar „Karalienės Mod žemė“ vei sklando po sceną karalienės kėju, Aino ir Piret, sielų Piret dvasia, o mintis ir šir dialogas. Norėtųsi atkreipti dį įau slegia kitos karalienės — legendinės Kleopatros ir kitais. Kartu su bioliu Al persikėlė savo buvusius dėmesį ne tiek i spektaklio karūna. .. Tiesa, dar tik re privalumus ir trūkumus, fonsu teko saugoti partiza rūmus. Medicinos fakultetą baigė kiek į keliamą moralinę pro peticijos, kasvakarinės, ka'J nus jų poilsio metu, taip pat lūs laužančios, tačiau aktorė nešdavome jiems sviesta, me 1947-aisiais. Mūsų laida, blemą, atskleisti savo santy akyse — ryžtas ir viltis, kį su ja, solidarumą su au virtas karštas bulves, duoną nors patyrusi tiek sunkumų, ji gyvena savo laime ir kai kuriuos kitus maisto vargo, vis dėlto nepalūžo: toriumi ir veikalo statytojais teatru. produktus. Kartu su broliu išugdė daug žymių moksli- (rež. N. Kurklietytė, Piret — Graži kūrybinė draui , jAlfonsu platinom atsišauki ninku, plačiai pagarsėjusių V. Mickevičiūtė, Ainas — sieja aktorę su teatro rėžiai ’ mus, proklomaciias. dali i U medikų. Tai profesoriai, me V Paškonis). A. Lyveso psichologinė re N. Kurklietvte, kurios parsiveždavau į Vilnių. At dicinos daktarai — A. Mar klausa — subtili ir tiksli. jauna siela, moteriškas suh važiuodamas pas broli, pri cinkevičius, B. Ignatavičiūtė, tilumas ir taktas padeda išlai statydavau pačiu būtiniau- D. Mikalauskaitė, A. Bartu- Didžiausias krūvis šioje pje kyti deramą pusiausvyra siu medikamentų, švirkštu, sevičienė, J. Serapinas, S. sėje gula ant keistuolės Pi- tarp ieškojimu džiaugsmu ir termometru, tvarsliavos, ku Šumskas (miręs), medicinos ret, jaunutės studentės, pe- nusivylimu, brandina ir ugdo rie būdavo perduodami par kandidatai E. Rudaitienė, A. čių. Piret elgesys, dargi tais profesiniu požiūriu. Nedė tizanams. Būdamas Nemenči Pundzius, V. Jučas, J. Va- atvejais, kai jis atrodo ab- kinga teatro režisieriaus' pro surdiškas, visada psichologiš nėje, Pabradėje, stebėdavau saitis (miręs) ir kiti. fesija. Jis lieka nematomas policijos, savisaugos dalinių, Mūsų laidos gydytojų stu kai motyvuotas. Autorius žiūrovui, bet tik ne aktoriui. vokiečiu skaičių, jų ženklus, dijų laikotarpis buvo labai ypač jautrus jaunimo santy Reiklus ir kartu padrąsinan apsiginklavimą, o paskui neramus. Pergyvenome karą, kių etikai. Jis siekia įtraukti tis režisierės žvilgsnis net broliui įvairias gaudynes, bombar- žiūrovą j savo jaudinančius spektaklio metu turi magiška viską pranešdavau Vaškonyse, arba tesiog parti davimus, sunku pokario lai moraliniu problemų svarsty galią. zanams, jeigu jie ten tuo kotarpį. Matėme krauju ap mus, skverbiasi i šiuolaikinių Devynių Mūzų įkvėptasis laiku būdavo. lietą mūsų kraštą. Žūtbūti jaunuolių vidinį pasauli. Mus stebuklas senajame Universi traukia autoriaus etinių kri Taip tęsiau studijas, deja, nės kovos ir apsisprendimo, tete kvėpuoja gaiviu ir retu svetimu vardu. Tik eidamas audrų ir atkaklaus kuriamo terijų aukštuma, nesusitaiky ozonu — visada jaunais čia mas su esama padėtimi, jo jo darbo metai nepraėjo be laikyti egzaminu ar įskaitų, besiskleidžiančiais talentais. pasiimdavau studijų knvgelę, žvmės ir mūsų laidos studen noras suprasti nestandartinę Tačiau keletas čia pasakytu besiformuojančią asmenybę, kurią kruopščiai slėpdavau. tams. Dali kolegų karo aud pagiriamuiu žodžiu teatrui, M. K. Čiurlionio g Nr. 1 ros išblaškė po visa pasauli: mąstančią, protingą, nenuobo vadovaujamam talentingo re džią. maksimalistiškai reiklią ketvirtame aukšte buvo su JAV, VFR, Prancūziją, Len ir kartu gyvenančią paslapti žisieriaus VI. Limanto, savo organizuotas ir prozektoriu kiją, net Australiją... kūrybinėm galiom ir kelia Vincas LAPINSKAS mi, fantazija, poetišku neži mom problemom besilygiucr mas. Su dabartiniu profeso nomos žemės ilgesiu. .. Po rium J. Serapinu (buvome MF rentgenologijos ir jančiam su profesionaliuoju ftiziatrljos katedros išoriniu Piret lengvabūdišku teatru, neturėtu jo užmigdy antro kurso studentai) farmamu ir žaižaruojančiu koketišprofesorius kognozijos sode pasiskolintu kurnu slypi subtili ir trapi ti ant lauru, o tik įpareigoja siela. Gyvenimas ją pavertė ieškoti ir augti, na, o žiūro patrauklia, vyrams kerštau- vus — vpač Universiteto jančia raganiuke. Ji apsvilusi studentus — būti aktyves „KERNAVĖ" ĮSIPAREIGOJA sparnus, tačiau pasitiki savo niems, kad Mūzos nepaprie moteriškais apžavais, pade kaištautu kaip tada, Heliko FF studentų statybos būrys 6. Šefuoti Kernavės ir Mu dančiais kerštauti už patirtą no papėdėje. . . Regina KOŽENIAUSKIENt „Kernavė" priėmė padidintus sninkų mokyklas bei ikimo- kažkada pažeminimą. Jos iš Parengiamojo skyriaus socialistinius įsipareigojimus: kyklines įstaigas, karo vete- didi karalienės dvasia negali dėstytoja 1. Atlikti statybos monta ranus. susitaikyti su pralaimėjimu. vimo darbų už 70 tūkstančių 7. Organizuoti žyglus — Ironiškas Piret požiūris į rublių. Planą įvykdyti 125%. ekskursijas į miestą didvyrį viską gimsta iš jos romantiš 2. Pasiekti, kad vienas Minską, tvirtovę - didvyrę kos sielos susidūrimo su gru bia gyvenimo realybe, bet žmogus atliktų darbų už Brestą, j Taliną. 2800 rublių. „Kernavės" būrys kviečia tai nerodo herojės paviršuti 3. Kovoti, kad nors vie visus Universiteto studentų niškumo, tik padeda jai ap nam objektui būtu sutelktas statybos būrius TSRS 60-me- siginti nuo bereikalingu sen studentiškos kokybės ženk- čio ir VU SSB judėjimo 25- timentų. Iššaukiančiai blai las. mečio garbei priimti padidin viai ir kartu egocentriškai 4. Įdiegti į gamybą raclo- tus socialistinius įsipareigoji vertindama aplinką, Piret po nalizacinių pasiūlymų. mus ir įsijungti j socialistinį tariama užsisklendimo ir 5. Dirbti brigadlnės rangos lenktyniavimą juos įgyvendi protestuojančio abejingumo metodu. nant. kauke slepia kilnia sva-
Studijų knygelės įrašai
„Tarybinlo studento" 1982 m kovo 5 d. laikraštyje Nr. 7 (1186) išspausdintas straipsnis „Lenininės įskaitos rezultatai". Straipsnis ap svarstytas Darbo ekonomikos katedros 1982 m. kovo 16 d. posėdyje. Kritinės pastabos, minėtos straipsnyje, pripažin tos. Katedros posėdyje parei kalauta iš kuratorių sustip rinti dėmėsi akademinių gru-
plų visuomeninei politinei praktikai, kolektyvo sveika principingumo ugdymui. Mi nėtų grupių kuratoriai įparei goti apsvarstyti straipsnį grupėse, numatyti konkrečias priemones Lenininei įskaitai gerinti. Katedra nusprendė užvesti visų akademinių gru pių vieningus žurnalus vi siems studijų metams, ku riuose objektyviai atsispindė tų studentų visuomeninė-politinė veikla, mokymasis bei darbas SMD.
Doc. R. RAZAUSKAS Darbo ekonomikos katedros vedėjas
įkvėptieji...
AD auklėjimo proce zityvų vaidmenį jis atlieka sas vyktų kryptingai, grupės gyvenime. Manytume, su mažiausiomis są kad tokia padėtis aiškiai ne naudomis ir praradimais, normali bū ir neleistina. Matyt, tina aktyviai veikti studenti tikslinga papildyti kuratorių ją. Ir čia didžiausias vaid nuostatus atitinkama pa muo tenka kuratoriui. straipa, kurioje būtų detaliai Todėl, mūsų nuomone, ku išdėstyti reikalavimai, kelia ratoriumi turėtų būti as mi kuratoriui. Tai padėtų iš menybė, žmogus, turin vengti, kad į tokias atsakin tis autoritetą tarp bendra gas pareigas nepatektu šiam darbių ir studentų, sukaupęs darbui netinkantys, nepasi pakankamą gyvenimišką pa ruošę, atsitiktiniai žmonės. tirti ir žmogiškosios išmin Kad išsiaiškintume kurato ties bagažą, turintis pedago riaus statusą, būtina susipa ginių sugebėjimų, ne tik žinti ir su jo praktine veik norintis, bet sugebantis dirb la, jos pagrindinėmis kryp ti ir bendrauti su akademi timis, su tais uždaviniais, ku niu jaunimu. Ir dar vienas riuos jis turi spręsti, ir ku bene svarbiausias reikalavi riuos jis praktiškai spren mas kuratoriui (o gal ir vi džia. Tai įgalins mus nusta siems dėstytojams] — būti tyti, koks oficialiai regla nai mylintis tą jaunimą, ži mentuotas yra kuratoriaus nantis jo poreikius ir pro statusas ir koks jis yra fak tiškai. blemas. O kaip yra iš tiesų. Gyve Jau minėti nuostatai šia nime dažnai būna vos ne prasme netikslūs ir nekonkre priešingai Praktiškai kurato tūs. Kuratoriui pavedama riumi tampa bet kuris dėstv „rūpintis akademinės grupės tojas, kuriam, sutinkamai su gyvenimu, padėti studentams „Tipiniais kuratorių nuosta sutelkti savo grupės jėgas tais", šias pareigas skiria fa pasinaudoti aukštosios mo kulteto vadovybė ir partinis kyklos teikiamomis galimybė biuras. Dar daugiau: kai ku mis tapti kvalifikuotu ir idė rių fakultetų katedrose dės jiškai subrendusiu specialis tytojų absoliuti dauguma ar tu". Todėl svarbiausias kura net visi dėstytojai yra kura toriaus uždavinys, toliau pa toriai. Nepriklausomai nuo brėžiama šiuose nuostatuose, pedagoginio darbo aukštojo yra auklėlimo proceso aka je mokykloje stažo, amžiaus, deminėje grupėje valdymas sugebėjimų ir pan. Ne pa (?), siekiant organizuoti stu slaptis, kad vakarykštis dip dentu savarankiškumą, visuo lomantas, jaunasis specialis meniškai reikšminga veiklą tas, paliktas aukštojoje mo ir ugdyti iu profesini kryp kykloje dėstytoju, skiriamas tingumą. Tiesa, kituose nuo kuratoriumi grupėje, kur ge statu skirsniuose kuratoriaus ra pusė studentų — jaunojo pareigos, darbo turinys ir kuratoriaus bendraamžiai, o formos lyg ir sukonkretintos. kai kada ir vyresni. Sunku Nesustojant prie visų, palie tąsyk isivaizduoti, kaip or siu tik tuos, kurie, mano ganizuoti tokiu atveju grupės nuomone, atrodo diskutuoti ir kuratoriaus tarpusavio ni. Paimkime kad ir tokią santykius, koks kuratoriaus kuratoriaus pareigą — pe autoritetas grupėje, koki po riodiškai „lankytis studentų
K
bendrabutyje". Žinoti, kur ir kaip studentas gyvena — reikia, bet kam tas „perio diškumas"? Ar tuo mes nesu menkiname studentu visuo meninių organizacijų vaid mens? Juk su tuo puikiau siai gali susidoroti studentu profsąjungos biuras. Toliau: dėl kuratoriaus ryšiu su ku ruojamos grupės studentu tė vais. Tokie ryšiai gal ir rei kalingi nebent kaip priemo nė, būdas geriau susipažinti
liečiais.. . Toks „auklėjimas“, daro meškos paslaugą aukš tajai mokyklai, jos autorite tui, studentu visuomeninių organizacijų autoritetui. Juk niekas kitas geriau nežino tikrosios reikalu padėties apie kiekvieną kolektyvo narį, kaip grupė, grupės draugai. Tad visu pirma remkimės ja, tegu grupė, o ne dekanatas ar kitos instanci jos būna pirmoji, autorite tingiausia instancija (dalv-
SVARSTOME PROBLEMĄ
GRUPĖS KURATORIUS: KOLEGA AR... AUKLĖ? su savo auklėtiniais. Tokius ryšius aš traktuoju kaip tėvų galimybę bet kada gauti ob jektyvią informaciją apie sū naus ar dukros studijas; tai galimybė tėvams pasitarti, pasidalyti mintimis dėl jų mokymosi, būsimos perspek tyvos ir panašiai. Tačiau dar pasitaiko ir tokių kuratorių, kurie dėl kelių praleistu pa skaitų ar neišlaikytos įskai tos šaukiasi j pagalba stu dento tėvus. Būtu juokinga, jei nebūtų keista: juk, rodos, jau išsiaiškinome, kad stu dentas — suaugęs savaran kiškas žmogus, pilietis, o dažnas jau ir savo šeimą su kūręs, vaikučius beauginąs. Toks „auklėjimo" būdas, švelniai tariant, užgauna studento žmogiškąjį orumą; juk sukakus 16-kai metų, kai buvo įteiktas pasas, jau pa sijutome savarankiškais pi
vaujant, aišku, kuratoriui), sprendžiant visus svarbiau sius savo nariu ir savo ko lektyvo reikalus: tuo padi dinsime kolektyvo vaidmenį, io autoritetą, o tuo pačiu ir jo vaidmenį auklėjant busi mąjį jaunąjį specialistą. Ma tyt, ateityje tobulinant ku ratorių darbą, būtina į tai atsižvelgti. Kitas momentas, atkreipiantis i save dėmesį — kuratoriaus pareigų gau sybė: jeigu kuratorius užsi motų praktiškai atlikti tai, kas jam numatyta „Tipiniuo se kuratorių nuostatuose", jam ko gero pristigtų tų 24ių valandų, esančių paroje. Perkraudami kuratorių, plės dami jo veiklos apimti, mes vėlei susiduriame su studen tu savivaldos, jų iniciatyvos menkinimu. Kuratorius — ne auklė ir ne prižiūrėtojas. Kuratorius
(kaip, beje, ir bet kuris kitas dėstytojas) ir studentai — kolegos. Mintis ne nauja, bet prie jos verta grįžti dar ir dar kartą, nes apie tai dažnai pamiršta pirmieji ir dažnai nesuvokia šio žodžio prasmės antrieji. Vadinti vienas kitą kolega dar ne reiškia „tujintis" ir viens ki tam familiariai ploti per petį. Šia proga norėčiau pacituoti prof. J Kubiliaus žodžius: „Mane visada žavėjo galbūt kiek ir patriarchalinė dėsty tojo ir studento bendravimo forma, kai jie ne tik vadina, bet ir iš tikrųjų laiko vienas kitą kolegomis". Taigi san tykiai tarp kuratoriaus ‘r studentu turi remtis ne iš oriniu, formaliu, o galiai su prastu vidiniu tarpusavio su pratimo ir pagarbos jausmu; pagarbos, beje, užtarnautos, — ji neįgijama kartu su ku ratoriaus ar dėstytojo parei gomis. „Grupės kuratorius, — pastebi prof. J. Kubilius, — tik vyresnysis draugas, labiausiai artimas ir prieina mas patarėjas ir pagalbinin kas". Ir dar keletas žodžiu dėl kuratoriaus darbo apskaitos ir įvertinimo. Kuratoriaus darbas sunkiai pasiduoda pamatavimams tiek kiekybės, tiek ir kokybės prasme: praktikoje čia dar labai daug formalizmo. Nuostatų punktas 5.5 sako, kad „ku ratoriui už vadovavimą gru pei leidžiama į metodinio darbo krūvį įskaityti 100 va landų". Kada tai daroma ir kas galutinai sprendžia šį klausima? Matyt, tikslinga sukonkretinti šia nuostatu normą. Matyt, nekelia abejonių mintis, kad būtina toliau to bulinti kuratoriaus statusą, jo oficialią reglamentaciją.
Lietuvos gamtos apsau gos draugijos Vilniaus universiteto pirminės or ganizacijos taryba kartu su SMD Gamtos apsau gos būrelio taryba orga nizavo jau tradicine tapu sią kasmetinę VII studen tų mokslinę gamtos ap saugos konferenciją. Ji jvyko Gamtos fakulteto didžiojoje auditorijoje. Pasiklausyti konferenci jos pranešimų susirinko gana gausus draugijos narių būrys — studentai, dėstytojai, svečiai iš LTSR valstybinio gamtos ap saugos komiteto, Lietuvos Miškų ūkio ir miškų pra monės ministerijos, Lie tuvos gamtos apsaugos draugijos respublikinės tarybos ir kt. Konferenciją pradėjo fakulteto dekanas prof. R. Tarvydas. Jis pažymė jo gamtos apsaugos svar bą, palietė draugijos Uni versiteto pirminės orga-
draugijos Vilniaus m. skyriaus pirmininko pavaduotoja E. Kubilienė įvertino pranešėjų iškeltas gamtos apsaugos problemas. Geriausiais pranešimais buvo pripažinti šie; geoiogijos III k. studento SZarecko pranešimas „Vilniaus miesto geologiniai objektai, jų būklė ir per spektyvos" (mokslinis vad. prof. A. Gaigalas!, biologijos IV k. studento A. Paulausko pranešimas „Peliniai graužikai kaip aplinkos užterštumo mutagenais indikatorius' (mokslinis vad. doc. R. Lekevičius ir j. m. b. V. Morkūnas), biologijos V k. studentės J. Glemžaitės pranešimas „Skrob lauš landšaftinio draustinio ties Rudnia floros ypatumai" (mokslinis vad. prof. M. NatkevičaitėIvanauskienė), biologijos V k. studento R. Juškaičio pranešimas „Pramoninio oro užterštumo įtaka
uoksiniams paukščiams" (mokslinis vad. vyr. d. J. Stašaitis), biologijos IV k. studento E. Tijušo prane šimas „Lietuvos perinčių paukščių atlaso sudary mo ir paukščių apsaugos problemos" (mokslinis vad. vyr. d. J. Stašaitis). Geriausių pranešimų au toriams buvo įteikti dip lomai ir Lietuvos gamtos apsaugos draugijos dova nėlės. Konferencijoje taip pat kalbėjo Lietuvos TSR Miškų ūkio ir miškų pra monės ministerijos valdy bos viršininko pavaduoto jas V. Cervotas, LTSR valstybinio gamtos apsau gos komiteto skyriaus viršininkas K. Balevičius, respublikos gamtos ap saugos draugijos Univer siteto pirminės organiza cijos pirmininkas doc. R. Lekevičius. Algimantas PAULAUSKAS Gamtos apsaugos būrelio pirmininkas
Anzelmas KATKUS teisės kandidatas, TF dėstytojas Redakcijos prierašas: Straipsnyje keliamos jdomios, aktualios, o kai kur ir gin čytinos mintys bei siūlymai. Manome, kad j straipsnį at silieps ir dėstytojai, ir stu dentai. Laukiame Jūsų laiš ku.
SU
Studentai ir gamtos apsauga nizacijos pasiekimus gamtosaugos baruose, palinkėjo išsamaus darbo konferencijos dalyviams. Pranešimų autoriai nušvietė daugelį opių klausimų: apibūdino dabartinę sau gomų gamtos objektų būklę ir pateikė pasiūlymus, kaip juos sutvarkyti, nurodė kokią įtaką oro užterštumas daro augalams ir paukščiams, kaip galima panaudoti augalus, kaupiančius įvairius chemintus junginius, atmosferos apvalymui, su kokiom problemom susiduria Lietuvos perinčių paukščių atlaso sudarlnėtojai, kaip geriau išsaugoti žiemojančius šikšnosparnius, kokių priemonių imtasi Baltijos jūros apsaugai ir daug kitų problemų. Po kiekvieno pranešimo dalyviai pateikė klausimus, sukėlusius diskusijas. LTSR valstybinio gamtos apsaugos komiteto darbuotojai R. Lukša, K. Balevičius,
Šiuo tikslu, manyčiau, reikė tų paruošti naują „Tipinių kuratoriaus nuostatu" redak ciją, kurioje būtina konkre čiau, aiškiau ir plačiau dės tyti kuratoriaus teises, pa reigas, jo atsiskaitomybę, va dovavimo jam ir jo skatini mo tvarka. Šiuo metu padė tis tokia: kas kaip moka, tas taip ir dirba. Žodžiu, saviveikla ir ne pačia gerąja šio žodžio prasme. O savi veiklos būti negali, kai kal bama apie jauno žmogaus, busimojo specialisto auklėji mą. Universiteto fakultetuo se, o taip pat ir kitose aukš tosiose mokyklose vra su kaupta tam tikra patirtis, su kuria būtų naudinga susipa žinti vpač jauniems, savo veiklą tik pradedantiems ku ratoriams. Čia galėtu padėti, tarkim, nuolat veikiantis ku ratorių seminaras, kuriame vyresnieji kolegos, turintys didelę šio darbo patirti, pasi dalytu patirtimi. Reikėtų ir metodinės literatūros, tipo „Kuratoriaus vadovas" ar panašiai. Tik sutelktomis jė gomis galima ir būtina spręsti kuratorių veiklos to bulinimo, vadinasi — ir stu dentu auklėjimo gerinimo klausimais.
Universiteto kamerinis ansamblis — jaunas me no kolektyvas. 1979 m. jį subūrė didelis muzikos mylėtojas ir entuziastas Vilniaus B. Dvariono vai kų muzikos mokyklos mokytojas Paulius Koncė. Jaunieji ansambliečiai — taip pat šios mokyklos buvę auklėtiniai. Iš pradžių ansamblį su darė keturi muzikantai, o dabar jų yra septyni. In strumentų sudėtis gana originali. Tai fleita, klar netas, du smuikai, altas, violončelė ir klavesinas. Ansamblis atlieka įvai raus sudėtingumo, cha rakterio muzikos kūri nius, pradedant XIV—XV a. anonimais ir baigiant šiuolaikinių kompozito rių muzika. Svarbią vie tą repertuare užima F. E Bacho, A. Vivaldžio, J. S. Bacho, G. F. Mendelio kū riniai. Kamerinio ansamblio kelias neilgas, tačiau koncertų buvo įvairių ir nemažai. Jau pirmaisiais gyvavimo metais teko koncertuoti B. Dvariono muzikos mokykloje. Įsi mintinas koncertas Uni versiteto Kolonų salėje. Malonu buvo matyti tarp klausytojų rektorių prof. J. Kubilių, prof. S. Son deckį, dėstytojus, buvu sius mokytojus ir drau gus, kurių nuoširdūs plo jimai mus ne tik jaudino,
UGNELE
bet ir skatino tolimesnei koncertų veiklai. Vėliau koncertavome Vilniaus salėse, Klaipėdo je ir kitur. Sėkmingai an samblis pasirodė LTSR Operos ir baleto teatro konkurse, užėmęs trečią ją vietą. Gilų pėdsaką paliko praėjusiųjų metų kovo mėnesį vykęs senosios muzikos ansamblių festi valis Šiauliuose. Jame da lyvavo tokie garsūs ko lektyvai, kaip Jaroslavlio filharmonijos senosios muzikos ansamblis „Barocco", Lietuvos TSR filhar monijos ansamblis „Musica Humana" ir daugelis kitų meno kolektyvų. Gyva ansambliečiams kelionė į broliškosios Ar mėnijos sostinę Jerevaną. 1981 metų lapkričio mė nesį čia septintąjį kartą rinkosi TSRS respublikų aukštųjų mokyklų kame riniai kolektyvai. Festiva lis buvo skirtas Armėni jos muzikos klasiko Ar mėno Tipraniano 100osioms gimimo metinėms pažymėti. Iš saulėtosios Armėni jos parsivežėme ne tik pietietišką karštį, gilesnį supratimą apie senąją tautos kultūrą, buitį, bet ir antrąją festivalio lau reatų premiją. Visų mūsų koncertų nėra prasmės vardinti. Kamerinis ansamblis ir toliau pasiryžęs nenu leisti rankų, dirbti su jau natviška ugnele.
B. JARMALAITĖ
KETURI POŽIŪRIAI Atkelta iš 1 psl. Fakulteto I kurse buvau gru pės sekretoriumi, II ir III — fakulteto. — Kokiomis savybėmis tu rėtų pasižymėti grupės ar fakulteto sekretorius? — Teisingai sakoma, kad geras vadovas ne tas, kur,s pats viską nudirba, bet tas, kuris ir kitus i darbą jjunoia. I—II kurse man buvo labai sunku, dirbdavau iki 2 vai. nakties. — Kokio laukiate pirma kursio aktvvisto? — Visiems pirmakursiams reikalinga globa, net didesnė, negu jie patys norėtų. Pir makursis neturi bijoti kreip tis j mus, nes jei komjauni mo veikla iš pradžių bus ap leista, vėliau ją pagerinti praktiškai neįmanoma. — O kaip jūsų grupės ko lektyviškumas? — Prekybininkai, kaip tei sininkai ar medikai, atrinkti per didžiausius konkursus. Jau vidurinėje šie žmonės
buvo individualybės, todėl norėti labai didelio kolekty viškumo — nerealu. Nors man labai patiko, kai mūsų kursas ruošėsi mediumui. — Geriausia žmoguje? — Darbštumas. Na. ir tei singumas. Jeigu komjaunimo sekretorius pradeda išsisuki nėti, iš to nieko gero nebus. Epilogas. Mums taip besikalbant, j komjaunimo komitetą įėjo Rimo „kambariokas" ir išdės tė: — Jūs nežiūrėkit, kad jis. .. pirmūnas, aktyvus vi suomenininkas, Lenino sti pendininkas ir t. t. Jis pa prasčiausias žmogus su visom žmogiškom silpnybėm, tik moka jas valdyti geriau už kitus. .. Manau, toks netikėtas api būdinimas tinka ne tik ke turiems mūsų pašnekovams, bet ir tiems, kurie įdeda da lelę savo triūso i kiekviena studentu renginį. Laisvė ŠLIOŽYTE
GIMTINES SPALVOS
Nuo Kaldinių kalvos
žvelgiant Pabaiga. Pradžia nr. 9. Dar norisi grįžti prie mu ziejinės ekspozicijos. Ji įdo mi jau dabar esančiais senų optinių prietaisų rinkiniais. Čia yra dalis ir senojo Uni versiteto astronomijos prie taisų. Kaupiama medžiaga liaudies astronomijos ekspo zicijai. Tam yra įsigyta ne toliese etnografiškai vertin ga sodyba, kuri bus rekon struojama. Studentai, neabe joju, galėtų nemaža padėti muziejaus kūrėjams, ypač kraštotyrai neabejingieji, ne kalbant jau apie prisiekusiuo sius: aprašyti, ką tėvai ir seneliai žinojo ir galvojo apie dangų, žvaigždes, kitus pasaulius, iš kur ir kaip ga vo tokių žinių: kaip stebėjo dangų, vedė kalendorių, kaip spėjo ateitį, orus ir t. t. ir pan. O gal kur yra žinoma kokių nors priemonių, prie taisų, gamtos objektų (pavyz džiui, akmenų ai medžių, kalvų viršūnių), kur kokiais nors būdais būdavo daromi stebėjimai ar spėjimai. Už tenka pranešti apie tai i ob servatoriją ar į mūsų redak ciją, mokslinę biblioteką, Universiteto muziejų. Tuo bus padaryta didelė paslau ga ir nauda mokslui. Kai dabar vaikštai po Kal dinių kalvos šlaitus, gėriesi darbo, kurį lydėjo mokslo entuziazmas, užsispyrimas, vaisiais, negali nesistebėti. Tokia įstaiga — Astronomijos observatorija. Ne kiekviena valstybė, juolab nedidelė tauta turi šią modernią mokslo šaką, tyrimo centrą. Skaitytojas žino apie mūsų astronomų neeilinius pasieki mus. Norisi atkreipti dėmesį į kita — observatorija, lan gas i žvaigždes įsikūrė štai ant nuošalaus Kaldinių kal no. .. Kas galėjo tikėtis to kios dalios šiai viršūnei. Ne kilo tokia mintis net gamti ninkams, kai čia 1964 me tais visą vasarą prof. V. Chomskio ir kitų geografų vadovaujama kelių dešimčių studentų ekspedicija tyrinė jo šios grupės ežerus, kal vas, mikroklimatines krašto
vaizdžio savybes. Saulėtos buvo dienos, jaunimas domė josi šių apylinkių gamta ir etnografija, o į krykštaujan čią jaunystę tą vasarą žvel gė, pasakojo, dainavo 114 metų sulaukęs vietinis seno lis Adomas Starkus. Lyg ir asmeniniai sentimentai, tie sa, gal ne man vienam, — ekspedicija buvo gausi. Bet jie mums primena, jog gam tininkai iki šiol skolingi, dar nepatalkinę mokslo ir kultū ros židiniui, daugiau ■*- švy turiui ant Kaldinių kalno. Reikia naujos kompleksinės gamtamokslinės, o ir krašto tyrinės ekspedicijos šiose apylinkėse. Ištirti geomorfo logines, hidrologines (jos ypač unikalios), landšaftines, mikroklimatines (iki šiol nė ra prie observatorijos meteostoties!) sąlygas. Tai pasitar naus įgyvendinant anksčiau minėtus projektus, tikslinant juos. Pagaliau iš to turi pa aiškėti kokio dydžio, ką apjungiantis ir saugantis turi atsirasti čia gamtinis draustinis. Tai būtų neeilinis draustinis — prapiėtus anks čiau komentuotą projektą į visą draustini, numačius kai kuriuos gamtos pažintinius akcentus, susidarytų nelabai didelis regioninės reikšmės nacionalinis parkas. Manau, šitą galimybę palaikys ir Gamtos apsaugos komitetas, ir Molėtų rajono vadovybė, iki šiol rėmusi visus gerus siekimus prie Kaldinių kalno. Ir dar pabaigai, priminimas mums, gamtininkams. Kaldi nių kalno apylinkės pačios savo esme vertos ypatingo joms dėmesio, o proga (astroobservatorija!) — juolab. Čia suka ir suks žingeidus žmogus, jaunas žmogus, trokšdamas patirti nežinoma apie Visatą. Jis turi čia pa justi, patirti kuo daugiau Ir apie senelę Žemę, jos gelmių ir paviršiaus, lietuvišku kal vynų mįsles. Pagaliau jos gamtos apsaugą. Nuo Kaldi nių kalno tai parodyti kaip reta kur palanku.
Tik 33 taškai! PEF vejasi EKFF. Du metrai į aukštį ir kiti skaičiai. Sirgaliai laukia. O kur dalyviai? .. Iš paskutinės vietos L šeš tą. Ar tai ne graži šven tė? ..
Džiuginantis mažiausias baudos taškų skaičius lente lėje — trisdešimt trys. Ir EKFF komanda Universiteto spartakiadoje, kuri skirta TSRS įkūrimo 60-mečiui, už ima pirmąją vietą. Visose jau įvykusiose varžybų rungtyse reikėjo iškovoti kiek galima geresnes vietas. Pažvelkime, kaip fakultetui sekėsi lengvosios atletikos varžybose. Į finalą pateko I. Duchnovič, tik viena de šimtąja sekundės dalimi ap lenkusi komandos draugę N. Ryženkovą (7,6 s.). Ilgesnėje (400 m) distancijoje nieks nepralenkė Jamčikovos (57,3 s.). Šuolyje į toli du ge riausius rezultatus pasiekė taip pat EKFF sportininkės. Ir estafetę 4X200 m mergi nos įveikė stebinančiu grei čiu — 1.45.6. Vaikinai irgi buvo pirmi (1.37.4.). Džiu gios lengvosios atletikos varžvbos fakulteto merginoms. Ir ne tik šitos. Niekas su jo mis negalėjo lygintis slidinė jime, šaudyme, O vaikinai daug kur iškovojo antrąsias vietas. . . Tik trisdešimt trys taškai. . „Mes padarėme viską, ką galėjome, pasitempėme iki maksimumo pagal savo jė gas", — sako PEF sporto sekcijos pirmininkas A. Bražiūnas. Ir fakultetas vos ke liais taškais atsilieka nuo pirmaujančių. O iškilus į lentelės viršų varžytis ne taip jau lengva, kai už kiekvieną tašką daug aistringiau varžosi gretimos ko mandos. „Svarbu teisingai paskirstvti jėgas, — prisime na lengvosios atletikos var žybas, — gerai pažinti savo fakulteto sportininkus ir taip juos paskirstvti įvairiose rungtyse, kad kuo daugiau galima būtų tikėtis.. . Tik nėra nieko blogiau, kai rei kia prašinėti". Bet užtenka vieno kito žodžio, ir žmonės visai kitaip eina i varžybas, žino, kad kažkas tuo rūpi nasi. kad svarbu fakulteto vardą ginti. PEF studentas V. Ščerbauskas pradžiugino geriausiu rezultatu 60 m bė gime. Tik 7,2 s.!
Trumpai Universiteto literatų būrelis, kuriam vadovau ja d. E. Bukelienė, su rengė susitikimą su jauno sios poetų kartos atsto vais. Šį kartą būrelio va karonėje svečiavosi poe
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801644, išduotą EKFF studentei Virgilijai VILKAITEI, laikyti negalio jančiu. Dingusi studento pažymėjiną Nr. 811787, išduotą TF studentei Rasai BARKAUSTAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusi studento pažymėji mą Nr. 780757, išduotą FilF Prof. C. KUDABA studentei Dianai GRIMAILO-
GERI REZULTATAI IR TRUPUTIS KARTĖLIO O štai keletas rezultatų iš paskutiniųjų varžybų. Leng vosios atletikos „viršūnė" (jeigu taip galima pavadinti) — fiziko Taugino „dvimetri nis" šuolis į aukštį. Koman dos draugas Vancevičius, nu stūmęs rutulį 16,86 m, gero kai aplenkė antrąjį finalo rezultatą, kurį pasiekė me dikas Pūkštys (14,80 m). Dar geriausias Būdvyčio trišuolis — ir fizikai pirmi. Startas-. . Finišas. Galbūt čia labiausiai pajunti pašė lusi sekundžių lėkimą Plo jimai, raginimai.. . Rodos, kad ta sirgalių liejama ener gija ims ir prisidės Prie ko mandos pergalės. Kiekvienas savaip „serga". Tik gal su kartėliu iš ne vienos spar takiados rungties grįžo dau gelis užsukusių ir tikėjusių išvysti chemikus, fizikus, istorikus, prekybininkus.
Tik... daug kur jų visai ne sulaukta. ChF dabar pasku tinėje vietoje. Ne ką aukš čiau ir fizikai, o vis dėlto, kai kuriose rungtyse su ge rais norais ir pirma vieta užimta. Daug ką žemyn traukia tas velnio tuzinas — baudos taškai už neatvykusią komandą. Istorijos fakulteto sporto sekcijos pirmininkas S. Gudeliauskas kaltina į varžybas neatvykusius už neatsakin gumą. Jie matė skelbimą, kad turės dalyvauti. Matė, bet visai kitaip veiktų žo dis, pasikalbėjimas. O gal pirmakursėms, kurios turėjo dalyvauti, ir ne visai aišku, už ką čia turės „lakstyti": „Juk jau ir rudeni bėgio jom”. .. Pernai Teisės fakultetas per spartakiadą taip ir liko paskutinis. Ar jau ten tikrai nėra nė vieno kiek nors
sportuojančio?.. Pasirodo, kad yra. Tik abejingai į spor tą žiūrėta, nesirūpinta. Šie met fakultetas šeštoje vieto je. „Svarbiausia geras sutari mas su studentais, — kalba fakulteto sporto sekcijos Pir mininkas V. Gerasičkinas. — Argi galima žmones varyti i varžybas?" Ir fakultete nie kada nepamatysi skelbimų, sąrašų, kas „turi“ dalyvauti. „Ateinu, paprašau, juk rei kia fakulteto garbę ginti, žmonės tą supranta". Reikia pirmininkui gerai pažinti sportuojančius, kartais ir i fizinio lavinimo užsiėmimus nueiti, stebėti. Bet spartakia da dar tęsiasi. „Su turizmu bus sunkiau". — pripažįsta pirmininkas. Iš tikrųjų, Uni versiteto turistų klubas iki šiol nesulaukia nė vieno TF studento. Beliko tik orientacinis spor tas, turizmas, tinklinis, PDG daugiakovė, vaikinų krepši nio varžybos. Gal dabai, žvelgdami į lentelę, daug kas supranta, kad ne viskas bu vo padaryta. Daugiau rei kėjo sekcijų pirmininkų en tuziazmo, kad visur būtų da lyvautą. O rezultatai, žinoma, priklauso nuo žmonių. Bet juk spartakiada gali tapti dar gražesne visų fakultetų švente.
Jūratė MARKELIŪNAITĖ I kurso žurnalistė
R. RAMANAUSKO nuotraukoje: startuoja bėgikai.
fakultetui" teko gamtinin kams. Kaip ir kasmet, dalyvių laukė linksma turistinio bobslėjaus varžybos prie Tauragno ežero.
tas Gintaras Patackas. Poetas charakterizavo savo kartos atstovų A. A. Jonyno, V. Rubavičiaus poeziją, paskaitė savo ei lėraščių. „T. S." inf. * * * Praėjusį šeštadienį pės
čiomis, dviračiais, o kas dar ir slidėmis patraukė į Tauragnus. Žiemos žy gių baigimo šventėje — apdovanojimai žygių va dovams, aktyviems turis tams, smagi armonika. .. O taurė „Turistiškiausiam
VA1TEI, laikyti čiu.
Dingusi studento pažymėji Dingusi studento pažymėji mą Nr. 800160, išduotą MaF mą Nr. 770644, išduotą MF studentei Ritai ŽIKAITEI, studentui Gintui BERŽANSKIUI, laikyti negaliojančiu. laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 781973, išduotą PEF studentei Dainai LAGUNAVIVokiečių kalbos katedra ClUTEI, laikyti negaliojan nuoširdžiai užjaučia dės. tytoją Birutę RINKEVIčiu. CIENĘ dėl motinos mir. Dingusi studento pažymėji ties. mą Nr. 801840, išduotą TF studentui Česlovui NORINKEVICIUI, laikyti negalio EKFF ekonominės in jančiu. formacijos specialybės IV Dingusį studento pažymėji kurso studentai ir kura torė nuoširdžiai užjaučia mą Nr. 770663, išduotą MF Zenoną SAKALAUSKĄ dėl studentei Violetai PAKENYtėvo mirties. TEI, laikyti negaliojančiu.
negaliojan
Dingusį studento pažymėjijimą Nr. 780818, išduotą FilF studentui Rimtautui GARNELIUI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 801246, išduotą PEF studentei Džildai JANU ŠAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu.
O. KAUPINYTĖ
Laikraščio korektoriai: J. Markeliunaitė, T. Meškonis.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 011179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 Rinko fr Iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. «CoBeTCKni cryAeHr* — opraH naprsoMa, peicroparra, KOMB-reTa AKCM Auteli, npotpKOMa opa^hob TpyAOBoro įcpacuoro ąnaMenH ■ Apyac6m napoAOB BnAtmocacoro yuiiBeporre-ra bm. B. Kancyrcaca. Ha amtob ckom muse. PeĄaKrop R. BepanHHipcaATe.
LV 00241 Užs. Nr. 918 Tiražas 4500
Redaktorė J. VARAPNICKATrt