Tarybinis Studentas, 1983 m. kovo 25 d. Nr. 10 (1229)

Page 1

V/SŲ ŠALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!

Siame numeryje:

scciDenoas

AŠ IR STUDIJOS XXX

AKIRATIS

XXX STUDENTŲ

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS OR DINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

Maskvoje, XIX VLKJS suvažiavime susipažinau su Zuchrabu Mamedovu iš Ba­ ku. Šiam matematikos moks­ lų daktarui 26 metai. Pen. kiolikos jis baigė vidurinę, dvidešimt vienerių — apsi­ gynė kandidatinę disertaci­ ją. Suvažiavimo pertraukose retai jis jsiliedavo į bendrą gaudesį — sėdėdavo salėje ir bloknote margindavo ma­ žai kam iš delegatų įkanda­ mas formules. Estijos pasiuntinio — pia­ nisto Kale Randalu mintys taip pat dažnai nuklysdavo tolyn — po mėnesio turėjo prasidėti tarptautinis P. Čai­ kovskio konkursas. Suvažia­ vimas jam buvo mažas ato­ kvėpis, pertraukėlė tarp kasdienių varginančių repe­ ticijų. Kale tapo konkurso laureatu. Ir vienam ir kitam gamta nepašykštėjo talento. Ta­ čiau darbštumas abiejų stul­ binantis. Ir atsidavimas pa­ sirinktai profesijai taip pat. Visa tai prisiminiau lan­ kydamasis praėjusį mėnesį vykusiuose grupių susirinki­ muose, kuriuose buvo svars­ tomi studentų darbo diaųsmės klausimai. — Keblus dalykas ta stu­ dento darbo drausmė, — pasakė kažkuris orato­ rius. — Šiandieną gali pa­ snausti .rytoj šturmuosi, 14 vai. dirbsi. Studento darbo diena nenormuota. — Dar nesugebame su­ vokti, kad mūsų darbas iš esmės niekuo nesiskiria nuo mokyklos suolo draugų, nu­ ėjusių dirbti prie stak’ių, — mušėsi į krūtinę kitas kalbė­ tojas. Trečias pabandė pažiūrėti į tą reikalą globaliniu mas­ tu. Ir teisingai pasakė — liaudies ūkis pagrindinių sričių specialistais jau apsi­

1983 m. kovo 25 d.,

rūpino. Studentų skaičius keletą metų šalyje jau nebe­ auga. Didinti intensyvumą — bendras receptas- Bet tai ne­ reiškia ,kad dėstytojas skai. tys greičiau paskaitą, o stu­ dentas mokysis ne 7—10 vai., kaip dabar, o sakysim 12—13. Ne. Juk visiems aiš­ ku, kad mūsų darbo našumo didinimo fiziologinės galimy­ bės jau išsemtos. Taip, beje, kalbėjo susitikime su kom­ jaunimo suvažiavimo delega­ tais ir TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras V. Jeliutinas. Teoretizuoti būtų galima toliau. Bet stabtelėsime šio-

penktadienis

itin džiuginantys. liesa, pažangumo rodiklis ataskai­ tas papuoš — 98—100%. Bet 28% laikiusiųjų gavo trejetus, o tai 1461 žmogus. 71 studentas neišlaikė egza­ minų. Specialistas, paviršu­ tiniškai tesuprantantis vi­ suomenės dėsnius, vargu ar vertas šiuolaikinio specialis­ to vardo. Su svečiu iš VLKJS CK apsilankėme vienoje trečia­ kursių grupėje. Vyko kom­ jaunimo susirinkimas. Sekre­ torė barė nepažangius. (Gai­ la, jų pačių čia nebuvo). Kliuvo ir paskaitų praleidinėtojams. O padėčiai patai-

Susirinkimas baigėsi. O pokalbis? je vietoje — studentas turi keisti požiūrį j studijų metus. Štai per šią sesiją kitokio pažymio negavo — vieni trejetus — 482 studentai.' Dauguma jų jau psichologiš. kai susitaikę su trejetukininko vardu. Jie sugeba apginti savo poziciją — „mokslas viena, darbas — visai kas kita". Vidutiniokas anot tokio teoretiko gali tapti puikiu specialistu. Jeigu reikės, jisai sugebės tarnyboje pralenkti bet kurį „kaliką", Dvejetukininkus kviečia mokymo-auklėjimo komisijos, Matematikai per svarsto. vieną posėdį net 30—40 skolininkų „pašukuoja". O trejetukininkai ir šį sykį Iiko be reikiamo įvertinimo, Neatkreipė fakultetų komjaunimo komitetai dėmesio ir į visuomenės mokslų egzaminų rezultatus. Nėra jie

syti buvo pasiūlytas nutarimo projektas: „Sumažinti praleistų paskaitų vidurkį vienam žmogui per semestrą — nuo 8 paskaitų iki 2". Atrodo, konkretus, dalykiš­ kas pasiūlymas, bet svečias paprašė žodžio: „Darbininkui — 2 valandos — pra. vaikšta, kelios pravaikštos — atleis iš darbo. O mes įsigudrinome nustatyti 16—20 praleistų paskaitų ribą, ku­ rią pasiekus pradedame tik švelniai svarstyti. O tos dvi valandos nutarime — pravaikštų juridinis įteisinimas", Toks buvo Vladimiro Matrosovo, VLKJS CK atsakingo darbuotojo, monologas. Teisingas monologas, ir jis bu­ tų tikęs daugumos grupių susirinkimams. Retai dar verti, namas draugų darbas principingai, reikliai. Plaukiančio mažiausia pasipriešinimo

Nr. 10 (1229)

kryptimi mes dar nepasie­ kiame. Studentas jau pirmame kurse turi suprasti savo vie­ tą visuomenėje — o ji per studijų laiką atleido jau­ nuoli nuo visuomeninio pro­ dukto gamybos, jo paruoši, mui skyrė 5—7 tūkstančius rublių. VDR jaunimo įstaty­ me taip ir parašyta — mo­ kymasis aukštojoje mokyklo­ je yra didelis visuomenės apdovanojimas, kartu parei­ ga darbo klasei ir socialisti­ nei valstybei. Atrodo, kurį laiką visa tai buvome pamiršę, iš visų jėgų plėtojome saviveiklą ir džiaugėmės savo išradingu­ mu, sąmojumi, gražiomis tra­ dicijomis. Tai poilsio sfera, o šiandieninis gyvenimas reikalauja kalbėti apie darbą. Praėję susirinkimai buvo tik tos kalbos pradžia. .. Tad tęskime. Yra juk netvarkos ir mū. sų organizacinio darbo ba­ ruose. Jau keli mėnesiai, kai nario mokesčio nesuge­ ba sumokėti Medicinos fa­ kulteto darbuotojų organiza­ cijos didesnė dalis narių. Nemažas skaičius neišsira­ šiusių iš įskaitos susikaupė Istorijos fakultete. Nereti ir moralės normų, bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių pa­ žeidimai. Ne visus juos fa­ kultetų komjaunimo komite­ tai kruopščiai išnagrinėja, kaltuosius griežtai nubau­ džia. Tačiau tai nėra blogybės, kurias reikėtų problemomis vadinti, posėdžiuose ieškoti sprendimų. Paklausykime Ilfo ir Petrovo patarimo: „Už švarą ne kovok, o imk šluotą ir šluok!"

Algirdas KUMŽA Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius

studentų statybos būriai vavo VISI komjaunimo išvyks į Prahą, Debrece­ sekretorius R. Busila, VPI ną, Hradec Kralove, MiuIV k. studentė R. Stony­ Ihauzeną, Gieifsvtildą. tė, VDI komjaunimo sek­ Veimarą. retorė D. Verseckaitė, VU Tad 90 mūsų mckslo IV k. studentas, PEF kom­ Šių metų vasario ko­ pirmūnų ir aktyviausių jaunimo sekretorius R. Antradienį Universite. Syvys, Universiteto parti­ vo mėnesiais Universite­ visuomenininkų turės ga­ te įvyko Vilniaus miesto nio komiteto sekretorius to komjaunimo komitetas limybę susipažinti su Če­ Lenino rajono aukštųjų doc. VI. Gobis. Vengrijos, sudarė sutartis su socia­ koslovakijos, mokyklų jaunųjų komu­ XXX listinių šalių aukštųjų Vokietijos DR žmonėmis, nistų susitikimas. Į susiti­ Praėjusią savaitę vyko mokyklų jaunimo organi­ liaudies ūkio pasieki­ kimą atvyko LLKJS CK fakultetų „Komjaunimo zacijomis. mais. sekretorė S. Vaškevičie­ prožektoriaus" aktyvo „Mūsų inf." Šią vasarą Universiteto nė, LKP Vilniaus m. Le­ mokymas. nino rajono komiteto Jame dalyvavo „Šluo­ sekretorius J. Petkevičius, tos" žurnalo vyr. redak­ komjaunimo miesto ko­ toriaus pavaduotojas R. miteto sekretorė Z. Vai- Tilvytis. Kaip leisti tekonienė, komjaunimo „Komjaunimo prožekto­ Universitete vyko res­ mijos, VPI. Vilniaus m. Lenino rajo­ riaus" sienlaikraščius pa­ Pranešimus apie „Auš­ no komiteto pirmasis sek­ tarė „Šluotos" iliustracijų publikinė mokslinė kon­ retorius V. Alksneris ir skyriaus vedėjas daili­ ferencija „Aušra" ir vi­ rą" bei jos autorius, lei­ kiti. suomeninis |udė;imas dėjus perskaitė ist. dr. R. ninkas A. Pakalnis. XIX a. pabaigoje", skirta Šarmaitis, filos. dr. J. LLKJS CK sekretorė XXX prof. B. S. Vaškevičiene kalbėjo Universiteto Teatro sa­ pirmojo lietuvių periodi­ Minkevičius, apie komjaunimui kelia­ lėje vyko susitikimas su Ru­ nio leidinio šimtmečiui. Genzelis, doc. A. Piročki­ Konferencijoje dalyva­ nas, ist. dr. V. Merkys, mus, vis sudėtingesnius sų dramos teatro aktcriumi uždavinius. Diskusijose, L. Vladimirovu. Jis kalbėjo vo LTSR Aukštojo ir spe­ ist. dr. L. Mulevičius, aktoriaus vietą ir ypatu­ cialiojo vidurinio mokslo doc. B. Raguotis, fil. kuriose labiausiai buvo apie mus šiuolaikiniame teatre. L. akcentuojamas studento Vladimirovas pabrėžė, kad ministras prof. H. Zabu­ kand. A. Vaitiekūnienė, mokymasis, darbo draus­ statant spektaklį, labai svarbi lis. Universiteto rektorius doc. A. Sprindys, prof. mė, komjaunimo organi­ aktoriaus ir režisieriaus drau­ prof. J. Kubilius, svečiai J. Palionis. „T. S" lnf? iš LTSR Mokslų Akade­ zatoriaus vaidmuo, daly­ gystė.

Komjaunimo komitete

Pagerbta „Aušra“

FOTODARBAI

Kaina 2 kap.

KOVAS - TEISES ŽINIŲ MENUO

l■IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIW

T eisininko konsultacija Ar naujieji butų įstatymai galios praėjusiųjų metų dip­ lomantams? Pagal naujuosius butų įsta­ tymus jaunieji specialistai aprūpinami gyvenamosiomis patalpomis be eilės, jeigu dar­ bas pagal paskyrimą susijęs su išvykimu j kitą vietovę (LTSR Butų kodekso 40 str.). Si lengvata netaikoma as­ menims, nusiųstiems pagal paskyrimą dirbti į jų nuola­ tinę gyvenamąją vietovę. Jei jaunieji specialistai gy­ vena bendrabučiuose arba at­ sisako nuo sutelktos vietos bendrabutyje, jie yra įtrau­ kiami Į gyvenamųjų patai, pų eilę bendrąja tvarka (LTSR Butų skirstymo nuo­ statų 26 p.). Nurodytos taisyklės galios Ir praėjusių metų diploman­ tams.

Kokios poveikio nriemonės taikomos jauniesiems specialistams, jei jie nenuvyksta dirbti j paskyrimo vietą? Pagal Tarprespublikinio, tarpžinybinio ir personalinio jaunųjų specialistų, baigu­ sių aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas skirsty­ mo nuostatus darbas pagal paskyrimą — pilietinė jau­ nojo specialisto pareiga. Jaunieji specialistai, turintys aukštąjį bei specialųjį vidu­ rinį Išsilavinimą, privalo iš­ dirbti po mokyklos baigimo 3 m. pagal Personalinio skirstymo komisijos pasky. rimą ir ministerijos (žinybos) nukreipimą .Išskyrus asme­ nis, kuriems leista įsidarbin­ ti savo nuožiūra. Jaunojo specialisto nesutikimas su Personalinio skirstymo ko­ misijos nutarimu neatleidžia Jo nuo pareigos vykti į dar­ bą pagal paskyrimą. Jauna­ jam specialistui neatvykus Į paskyrimo vietą ar atsisa­ kius pradėti darbą be svar­ bios priežasties, iš jo Išieš­ komos visos jam išmokėtos kompensacinių bei garanti­ nių išmokų sumos (esant svarbiai priežasčiai, tik lė­ šos, atskaičius jau padary­ tas kelionės išlaidas). Be to, iš asmenų, pasiųstų mokytis su įmonės, įstaigos stipendi­ ja, jiems neatvykus j pasky. rimo vietą, gali būti Išieš­ koti turėti nuostoliai. Įmonių, įstaigų ir organi­ zacijų vadovams draudžia­ ma priimti Į darbą jaunus specialistus, nepraėjus 3 m. po mokymo įstaigos baigi­ mo, išskyrus įstatymo nuro­ dytus atvejus. Organizacijų vadovai, nesilaikantys nuro­ dyto reikalavimo, yra trau­ kiami drausminėn atsakomy­

bėn. Kartu yra pagrindas darbo sutarčiai su jaunuoju specialistu pasibaigti, kadan­ gi pažeidžiamos nustatytos priėmimo j darbą taisyklės (LTSR DĮK 287 str.). Tuo tikslu ministerijos (žinybos), į kurių žinioje esančias įstaigas skiriami dirbti jau­ nieji specialistai, turi nuo­ lat kontroliuoti, kad pasta­ rieji laiku atvyktų į darbą (paskyrimo vietos įstaigos vadovas per 5 d. nuo jau­ nojo specialisto atvykimo dienos privalo pranešti apie tai atitinkamai ministerijai ir mokymo įstaigai). Jauna, jam specialistui, neatvykus nustatytu laiku, žinyba išsi­ aiškina jo buvimo vietą, ne­ atvykimo priežastis ir t. t. Kokia tvarka įgyjama.’, ant. rasis aukštasis mokslas? Antrasis aukštasis išsilavi­ nimas gali būti įgyjamas tiek dieniniuose, tiek neakivaiz­ diniuose bei vakariniuose aukštųjų mokyklų skyriuose. Mokytis dieniniame skyriuje antrajai specialybei įsigyti priimami asmenys ne vyres­ ni kaip 35 m. amžiaus ir tu­ rintys baigtą aukštąjį išsilaminimą šiais TSRS Aukšto­ jo ir specialaus vidurinio mokslo ministerijos nustaty­ tais atvejais: 1) jei antrojo aukštojo iš­ silavinimo jgyjimas reikalin­ gas dėl dirbamo pagal spe­ cialybę darbo specifikos ir išdirbus 3 m. po aukštosios mokyklos baigimo, pateikiant darbavietės tarpininkavimą; 2) jei pagal sveikatos bū­ klę negalima dirbti pagal specialybęį pateikiant medi­ cinos įstaigos pažymą; 3) persikėlus dėl šeimyni­ nių aplinkybių j naują gy­ venamąją vietą, kur nėra galimybės įsidarbinti pagal įgytą specialybę. Stojant iš naujo mokytis į aukštosios mokyklos neaki­ vaizdinį ar vakarinį skyrius, nenustatoma amžiaus riba ir nereikalaujama 3 m. darbo stažo po aukštosios mokyk­ los baigimo. Asmenys gali būti pi įimti mokytis be stojamųjų egza­ minų į II-jį bei aukštesnius kursus, užskaltanl anksčiau išlaikytas disciplinas, visiškai atitinkančias naujai pasirin­ ktos specialybės programi­ nius reikalavimus. Susida­ rius už 1 kursą daugiau, nei dviems skirtumams, asmuo privalo laikyti stojamuosius egzaminus bendrais pagrin­ dais.

Atsakė Į klausimus Teisės fakulteto asistentas Bronius SUDAVlClUS


2

Tarybinis studentas-

Problemos, problemos... Įsibėgėjo antrasis studijų semestras. Gyvename nau­ jais rūpesčiais. Susumuoti rezultatai, visiems atseikėta pagal darbą. Rodos, galime užversti suvestines, pažy­ miais išmargintus lapus ir padėti giliai stalčiun. Iki kitos sesijos. Bet kam gi tada taip kruopščiai skaičiuota? Kad galėtume palyginti sa­ vo ir draugų pasiekimus, kad pažvelgtume į praėjusių metų rezultatus: ar ne blo­ giau? Užėjus j Pramonės ekono­ mikos fakultetą, akimis per­ bėgau stendus: žvilgsnio su­ stojo ties pažangumo rezul­ tatų lentele. Bendras praėju­ sių metų fakulteto žiemos sesijos pažangumas — 94,6%, o šių metų — 92,35% (devintas rodiklis tarpfakultetinėje suvestinė­ je). Kodėl rezultatai bloges­ ni? Vienu sakiniu neatsaky­ si. Pramonės ekonomikos fa­ kulteto prodekanas doc. J. Kunčiną stalą užvertė segtu­ vais. Atverti vieną jų ir iš­ kart paaiškėja: kokiais pa­ žymiais išlaikyta sesija, kiek pirmaujančių, atsilie­ kančių, koks paskaitų lanky­ mas. . . Bet prieš pateikiant faktus, prodekanas pateikė nedideles knygeles: studentų studijų ir savarankiško dar­ bo planus. Naujovė, gyvuo­

janti nuo 1975 metų, jau spėjo susilaukti didelio stu­ dentų ir dėstytojų pripažini­ mo. Beje, 1979 metais šie planai LŪPP žymėti bionzos medaliu. Tai išplėstinė mo­ kymo kurso jsisavinimo pro­ grama: čia nurodytos dėsto­ mos disciplinos, koliokviumų laikymo ir kontrolinių darbų rašymo laikas, paskaitų, la­ boratorinių darbų, seminarų temos ir t. t. Be to, atski­ romis dalykų temomis pa­ teikiamas pagrindinės litera­ tūros savarankiškam darbui sąrašas. Tad pramonininkai negali skųstis neatlikę to ar kito dėl nežinojimo. Kur glūdi blogų rezultatų priežastys? Atsakydamas į šį^ klausimą, prodekanas doc. J. Kunčiną atsivertė III kur­ so darbo ekonomikos specia. lybės ,,juodąją" knygą. I grupės pažangumo rodiklis žemiausias fakultete — 76%. Studentai blogai lankė pa­ skaitas, prastai ruošėsi se­ minarams. Akademinėje gru­ pėje tvyrojo slogi nedarbo nuotaika. Didžiausia kaltė, be abejo, tenka aktyvui, pirmiausia seniūnui R. Ciobutui. ,Jis pats prastai išlai­ kė egzaminus, taip pat de­ zorganizavo grupės draugus. Nepažangiųjų sąrašas ilgas: V. Karvelytė, V. Šumskas, J. Žylėnaitė, A. Žilinskas, D. Ploniutė ir kt. Mokymo

Ar mokame kirčiuoti savo specialybės pavadinimą? — Drožiam pas filologes! — šūkteli kupinas ryžto fi­ nikas, — Dirbom keturiese: aš, geologas ir du psichologai, — porina šeštadienio nuoty­ kius istorikas. — Susipažinkit: Rasa, bio­ logė, Gytis, geografas. .. Tokie ir panašūs netaisyk­ lingo kirčiavimo atvejai daž­ nam Universiteto studentui jau tiek įprasti, kad net ne­ berėžia ausies. O turėtų rėžti.. . Ką, ką, o jau savo specialybės pavadinimą rei­ kėtų mokėti pasakyti lietu­ viškai. Taip, lietuviškai, nes ir tarptautiniai žodžiai, kurių būriui priklauso daugumas Universiteto specialybių pa­ vadinimų, paklūsta lietuvių

MUSŲ KALBA

DOMESIO! Primename, kad tebe­ vyksta fotokonkursas, skir­ tas Pergalės dienai. Savo nuotraukas, pasa­ kojančias apie užsiėmi­ mus karinio rengimo ka­ tedroje, studentų tradici­ jas, susitikimus su revo­ liucinio judėjimo ir Di­ džiojo Tėvynės karo vete­ ranais, fakultetų SDAALR veiklą ir kt. neškite į „Ta­ rybinio studento" redak­ ciją (Universiteto 3, CR, III aukštas, 55 kamb.) Geriausius darbus spaus dinsime „Tarybiniame stu­ dente", o jų autorių laukič premijos. Šiandien spausdinami TF IV kurso studento Anei riaus Ignoto nuotrauka; . „Netikėtas susirėmimas", „Į ataką".

akademinė komisija, vado­ vaujama doc. L. Truskos, apsvarstė šios grupės moky­ mąsi. R. Ciobutas atleistas iš seniūno pareigų, sustip­ rinta paskaitų lankymo kon­ trolė. Ne ką geresnė padė­ tis šios specialybės II kurso II akademinėje grupėje. Priežastys tos pačios: nelan­ kyta, pakankamai nedirb­ ta. . . O štai kita problema. Nuolat prastesni mokymosi rezultatai būna III kurse. Pramonininkai suklumpa prie matematinių disciplinų „ark­ liuko". Matematika išties — kietas riešutas. Dėstytojų nuomone, studentai, pirma, į Universitetą ateina gerai ne­ mokėdami matematikos, ant­ ra, per mažai dirba sava­ rankiškai. Sistemingai mo­ kantis, galima užpildyli tas spragas ir sėkmingai studi­ juoti. Kad ši nepageidautina „tradicija" nesuleistų gilių šaknų, 1983 metų vasario 15 dienos partinio susirinkimo nutarime skiriamos privalo­ mos aukštosios matematikos konsultacijos ne akademinių užsiėmimų metu blogai besi­ mokantiems studentams. Tai­ gi išeitis rasta, nors proble­ ma lieka opi. . . Viskas pri­ klausys nuo pačių studentų. Mokymo auklėjimo komi­ sija, partinis biuias nuolat svarsto iškylančias proble­ mas, ieško naujų veiklos formų. Jau įsteigti informa­ cijos apie pratybas lapeliai. Juose dėstytojai žymės kie­ kvieno studento pasiruošimo pratyboms lygį, motyvuos įvertinimą, taip pat nurodys priemones blogai padėčiai ištaisyti. Si nauja kontrolės forma, be abejo, bus veiks­ minga, nes fakulteto vado­ vybė žinos apie kiekvieno darbą per visą semestrą.

illlllllllllllllDIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIMIIIIIIIII^

AR MOKAME KIRČIUOTI SAVO SPECIALYBĖS PAVADINIMĄ kalbos sistemos kirčiavimo dėsniams. Vienas iš tokių svarbių ir lengvai įsimena­ mų tarptautinių žodžiu kir­ čiavimo dėsnių yra vadina­ masis trijų bendrašaknių žo­ džių kirčio vietos dėsnis. Pa­ gal jį pagrindinio tarptauti­ nio žodžio ir jo vedinių — būdvardžio su priesaga -ija ar -ika — yra kirčiuojamas tas pats skiemuo, pvz. filoso­ fas — filosdfinis — filosofija. Vadinasi, jei abejojame dėl

vieno iš trijų tokių bendra­ šaknių žodžių kirčio vietos pasižiūrėkime, kaip kirčiuo­ jami kiti du jo giminaičiai. Šią taisyklę puikiausiai gali­ me taikyti Universiteto spe­ cialybių pavadinimams Jei kirčiuojame: biologinis, biologija, geologinis, geo­ logija; kirčiuokime: biologas, geologas. Pagal šį modelį turėtume kirčiuoti ir siauresnių spe­

Tačiau bene opiausia p-oblema lieka. . . patys studentai. Numatyta surengti fakulte­ to tarybos ir komjaunimo komiteto plėstinį posėdį, į kurį numatoma pakviesti akademinių grupių seniūnus, proforgus, komjaunimo sek­ retorius. Tikiu, kad fakulte­ to aktyvas, suėjęs draugėn, rimtai apsvarstys esamą pa­ dėtį ir būtinai ras išei.į. Problemos, problemos... Kada jų nebūna. Jos iškyla visur, kur dirbama. Tačiau malonu, kai ryškėja nuveik­ to darbo rezultatai. Prode­ kanas doc. J. Kunčiną pagi­ riamuoju žodžiu mini I kur­ są. Ne yeltui jam buvo ski­ riamas ypatingas dėmesys. 8 studentai baigė labai gerai, 38 labai gerai ir gerai. Tie. sa, du pirmakursiai išbrauk­ ti iš studentų sąrašų. Prodekano nuomone, blogai besi­ mokančius reikia šalinti pir­ muosiuose kursuose, nes iš tokių vis tiek nebus gerų specialistų. Be kita ko, blo­ gas studentas — tai ir di­ džiulis nuostolis valstybei. Apžvelgus visų kursų mo­ kymosi rezultatus, pakalbė­ jus su prodekanu doc. ,1. Kunčiną, studentais, kyla prieštaringos mintys: fakul­ teto vadovybė atkakliai sie­ kia geresnių rezultatų, o studentai. .. Juk jie subren­ dę žmonės, savo noru per. žengę Alma Mater slenkstį. Kuo gi pasireiškia tuomet tasai subrendimas, jei stu­ dentas vis dai „vedžioja­ mas už rankutės": ir tėvų, ir Universiteto vadovų, ku­ ratoriaus, dėstytojų? Kodėl kyla problemos iš mūsų pa­ grindinio darbo — mokymo­ si. . . Raimonda RAVAITYTE , „T. S.‘ neetatinė korespondentė

cialybių pavadinimus: anato­ mas, neuropatologas, aneste­ ziologas, ginekologas, hidro­ logas, klimatologas ir pan. Kartais trijų bendrašaknių žodžių taisyklę svarbu mo­ kėti taikyti ir kita tvarka: chirurginis, chirurgas va­ dinasi, chirurgija (ne chirur­ gija!). pediatrinis, pediatras, va­ dinasi, pediatrija (ne pedia­ trija); geografinis, geografija, geo­ grafas, filologinis, filologija, filologas, filosofinis, filosofi­ ja, filosofas, pedagoginis, pe­ dagogika, pedagogas, psicho, loginis, psichologija, psicho­ logas. Rūta BUIVYDIENE Lietuvių kalbos katedros dėstytoja

KNYGOTYRININKAI DOMISI KNYGOS ŽENKLU Paskutinis Istorijos fa­ kulteto Knygotyros būre­ lio renginys — susitikimas su dailininke grafike, eks­ librisų kūrėja Ieva La­ butyte. Viešnia studen­ tus supažindino su lietu­ TSKP ISTORIJOS viško ekslibriso raida, jo BŪRELYJE paplitimu šalyje ir užsie­ Neseniai įvyko SMD nyje, papasakojo apie TSKP istorijos mokslinio daugelio įžymių lietuvių būrelio organizuota neei­ ekslibristų kūrybą: Petro linė konferencija „Anti­ Repšio, Antano Kučo. Al­ fašistinė darbo žmonių fonso Cepausko, Vinco kova Europos šalyse ket­ Kisarausko ir kilų. Daili­ virtajame dešimtmetyje". ninkė parodė savo su­ Si konferencija — tai kurtus ekslibrisus, pasi­ pirmas etapas, ruošiantis dalijo mintimis apie atei­ pažymėti Kominlernc VII ties planus. Būrelio nariai kongreso penkiasdešimt­ susipažino su knygos ženk­ metį. Gausiai susirinkę lo kūrimo technika ir dėstytojai ir studentai iš­ įrankiais. To paties renginio me­ klausė V k. studento V. Marcelio, IV k. studentų tu buvo perskaityti pa­ A. Guogio ir A. Krupa­ čių knygotyrininkų pra­ vičiaus pranešimus. nešimai. Trečiakursės Si­ Diskusijose dalyvavo gitos Totorylės darbo tema 11 studentų ir dėstytojų. — „Ernsto Vicherto kūry­ Pranešimų brandumas ro­ bos leidimas lietuvių kal­ do, jog studentai domisi ba", Vandos Matulytes — šia tematika, dar studijų „Vaižgantas —■ bibliofi­ metais pradeda mokslinį- las". Susirinkusiems buvo tiriamąjį darbą. Kartu demonstruojami Vaižgan­ reikia pažymėti, kad tai to ekslibrisų originalai dar viena nauja studenti­ ir reprodukcijos. jos ideologinio darbo Vanda MATULYTE forma. Bibliotekininkystės spec. Virginija SMETONAITĖ, III k. studentė, IV kurso istorikė Knygotyros būrelio narė

Baltijos aukštumomis „Ką darysim? Sniego nė­ ra. .." — dejavo ne vienas, žvelgdamas į laukus ir visai nematydamas žiemos. O jūs? — Dar taip nebuvo, kad lietuviškos „Šatrijos" be naudos stovėtų, — pasakoja gamtininkai ir matematikai, grįžę iš II sudėtingumo kate­ gorijos slidžių žygio po Baltijos aukštumas. Gal kiek statistikos? — Devyni žmonės, devy­ nios dienos. Ir kalvotąja Ry­ tų Lietuva nučiuožta apie 180 km. Ko norėjote, ištrūkę is namų? — Paslidinėti. .. Ir kasdien. Susipažinti su gamtos, archi­ tektūros paminklais, aplan­ kyti etnografinius kaimus. Žiema tikriausiai neapvy­ lė? — Sniego pakako. Egzoti­ kos irgi: šarmoti medžiai, minkšti pusnynai, ir kas nors iš mūsų, murktelėjęs sniegan. Kažkas iš fuksų

juokavo: „Kalniukai kaip Karpatuose"... Na, o ką gali pasakyti pa­ tyrę turistai, veteranai? — Jaunimas puikus. Ii čiuožė gerai, ir pietus ska­ nius virė (ypač fuksės). Net šaltų nakvynių palapinėje nepabūgo. Kas įvairino jūsų slidinėji­ mą? — Laužėnuose išvydom gamtos paminklus — ąžuolą ir liepą. Nors dabai jie ir nešvokščia savo lapija, bet vis tiek galingi. Švenčionių rajone aplankėme partizanų Šlovės kalvą. Matėme ir ato­ minės elektrinės statybą, Sniečkaus gyvenvietę. Kur užsukti pasiūlytumėte ir kitiems? — Pas liaudies muzikantą Matučių kaime. Senų kank­ lių muzika žiemos vakarą... Kas gali būti gražiau? . Ne­ aplenkite ir didžiausio Lietu­ voje Drūkšių ežero. Jo gro­ žio nepaslepia ir žiema.

Kalbėjosi Milda JURAITYTE


Tarybinis studentas 3

V. Ladygaitė. Ji surengė su šius, V. Dembskis ir kiti. septintokais pokalbi apie Va­ Mokiniai įpareigoti rinkti tikaną. medžiagą apie šiuos žmones Sėkmingai ateistinį darbą ir perduoti mokyklos muzie­ Valandėlės dalyviai Šiemet sukako trys šimtai pedagoginės praktikos metu jui. Vilniaus 24 vidurinėje mo­ pasižfūrėjo nuotraukų, pa­ septyniasdešimt metų nuo kykloje dirbo lituaniste R. darytų Šiaulių laisvamanių vieno pirmųjų lietuviškos pasiklausė plokšte­ raštijos kūrėjų, žymaus ver­ Vildžiūnaitė. Praėjusiais me­ kapuose, tais studentė parengė pra­ lės su Žemaitės apsakymu tėjo ir lietuvių kalbos teisių nešimą J. Ragausko 75-osioms „Klebono gaspadinė", skai­ gynėjo Mikalojaus Daukšos gimimo metinėms skirtai kon­ tomu kaunietės mokytojos mirties. Šiandien ‘ mums net sunku ferencijai. Pranešimo medžią, S. Navardaitienės. Šiemetinė pedagoginė pra. įvertinti tą milžinišką dar­ gą ji panaudojo ateistinei valandėlei „J. Ragauskas ir ktika rodo, jog mokiniai bą, kurį nuveikė darbštūs ir ateistiniais renginiais nesi­ atkaklūs pirmieji mūsų raš­ jo knyga „Ite, missa esi'. Sabaliauskas, R. Sereikaitė. bodi, tik reikia juos apgal­ tijos kūrėjai. Iš jų knygų Pastaruoju metu į ateistinį votai organizuoti. Praktiniam kūrėsi ir plėtojosi dabartinė Vakaro tema: „Antireligi­ niai motyvai grožinėje lite­ darbą pedagoginės praktikos ateistiniam darbui studentai mūsų raštija ir literatūra. ratūroje ir folklore". Vakaro metu įtraukiami ir studentai jėgas turi kaupti fakultete, Žymiausias Daukšos dar­ sėkmę lėmė sukaupta ateisti­ neakivaizdininkai. Štai Vil­ dalyvauti Universitete ren­ bas — J. Vujeko pamokslų nio darbo patirtis, nes L. niaus 22 vidurinėje mokyklo­ giamose ateistinėse konfe­ rinkinio vertimas į lietuvių Spakauskaitė vadovauja besi­ je grupė rusistų neakivaiz­ rencijose, seminaruose ir ki­ kalbą — „Postilė", išleista kuriančiam fakultete ateiz­ dininkų, vadovaujamų moky­ tokiuose renginiuose. Vilniuje 1599 m. antrašte mo muziejui, rašo straipsnius tojos E. Abramian, globojo Pradžia padaryta. Lituanis­ „Postila" katolicka, tai esti mokinių ateistinį būrelį ir ir referatus ateizmo klausi­ tai ir rusistai turės galimy­ išguldymas evangelijų kiek­ mais. surengė visą seriją įdomių bę sukauptą patirtį pntaiky. vienos nedėlios ir šventės Sėkmingai praėjo ateistinė ateistinių renginių. Pažymė­ ti ir praktiškai išbandyt’ jė­ per visus metus". „Postilėje" ir neakivaizdininkės gas antrosios popietė „Atverk akis" Utenos tina pedagoginės ypač reikšminga lenkų kal­ rajono Kuktiškių aštuonme­ lituanistės D. Pečeliūnienės praktikos metu rudenį, bū­ ba parašyta „Prakalba į ma­ tėje mokykloje. Ją organi­ surengta ateistinė valandėlė dami penktakursiai, o jų pa­ lonųjį skaitytoją", kurioje zavo lituanistė R. Maniušytė. Šiaulių J. Janonio vidurinėje vyzdžiu reikėtų pasekti ir „Postilės" vertėjas ragina Jos renginys patvirtina mintį, mokykloje. Kadangi valandė­ užsienio kalbų studentams, neišsižadėti gimtosios kal­ jog į ateistinę veiklą sėk­ lės tema buvo „Laisvama­ kurie į aštuonių savaičių pe­ bos, apibūdina tautą, jos mingai gali būti įtraukiami niai ir ateistai — buvę mūsų dagoginę praktiką išeis ru­ bruožus. mokyklos mokiniai ir moky ­ ne tik aukštesniųjų, bet ir gsėjo pirmąją. XXX žemesniųjų klasių moKiniai. tojai", tai ji vyko mokyklos Ilgą laiką nieko nežinota Su žemesniųjų klasių moki­ muziejuje. Buvo prisiminti Doc. A. SOBLINSKAS apie M. Daukšos „Katekiz­ niais ateistinį darbą sėkmin. tokie garsūs pažangios min. Filologijos fakulteto mą". Remiantis Petrapilio gai dirbo Vilniaus 34 vi­ ties skleidėjai kaip J. Šliū­ ateistinio auklėjimo tarybos viešosios bibliotekos egzempdurinėje mokykloje ir įusistė pas, J. Janonis, V. Reka­ pirmininkas lioriumi, pirmoji žinia apie

Iš amžių gilumos...

.. akiratis **

FILOLOGAI IŠBANDO JĖGAS ATEISTINIAME DARBE Baigėsi žiemos egzaminų sesija, išlaikytas mokslinio ateizmo egzaminas. IV-ojo kurso lituanistai ir rusistai ruošiasi pedagoginėn piaktikon į mokyklas. Pedagogi­ nės praktikos vadovai siūlo jiems išbandyti jėgas prak­ tiniame ateistiniame darbe. Kuo daugiau ateistinių rengi­ nių — toks nurodymas. Stu­ dentai praktikantai į šį nu­ rodymą pažiūrėjo rimtai: nu­ vykę į mokyklas, gilinosi j ateistinio auklėjimo sistemą, ateistinių būrelių darbą, rengė ateistinius vakarus, popietes, valandėles, ateistų knygų aptarimus, rašė į sienlaikraš­ čius straipsnius ateistinėmis temomis. Įspūdingai praėjo ateistinis vakaras Kauno 24 vidutinė­ je mokykloje, kurį suiengė rusistai L. Spakauskaitė, A.

Kad kojos toli neštų

Tik studentams Ir keliautojams, ir Atostogos. Ne toks jau saldus šitas žodis.. . Ypač tada (skaitydami turėtumėte tuo įsitikinti), kai atostogau­ ja. . . studentai. Vieną žiemos atostogų dieną Universitetan, i patį rektoratą, atskriejo telegra­ ma: „Ieškome grupės stu­ dentų, kurie žygyje paliko vadovą ir išėjo nežinoma kryptimi, • ■" Tokiu atveju bet kam gal­ von būtų šovusios beviltiš­ kiausios mintys, ką kalbė­ ti.. . Iš tiesų kalbėti nebuvo kada ir apie ką, Univeisite. to bei Vilniaus miesto turis­ tų klubai nekantraudami laukė žinių. Skambino į Kontrolines — gelbėjimo tar­ nybas Užgorode, Mežgorjoje. O antroji telegrama, gauta kitą dieną, buvo visai džiaugsmingo turinio: „Vil­ niaus universiteto studentų grupė, iš 7 žmonių, rasta (. . .) Visi sveiki. Apie pa­ ieškų rezultatus bei išlaidas pranešime vėliau". Po to, kaip ir buvo žadė­ ta, atėjo sąskaita bei . nema­ lonus laiškas, adresuotas Respublikinės turizmo ir ekskursijų tarybos pirminin. kui, (nuorašai) Universiteto rektoriui ir Turizmo ekskur­ sijų Centro tarybos saviveik­ linio turizmo valdybos virši­ ninkui. Jame konstatuota,

ne...

iog VU turistų klubas for­ maliai dirba, organizuoda­ mas grupes. Taip pat ne kokia šneka ir apie visoje šalyje garsaus Vilniaus tu­ ristų klubo maršrutinę kva­ lifikacinę komisiją (MKK). Fizinio auklėjimo katedros vedėjo V. Bimbos dokumen­ tacijoje — septyniukės R. Vagrio (TF, III k.), A. Grin­ kevičiaus (FF, III k.), R. Už­ davinio (FF I k.), N. Šaduikytės (EKFF, II k.), E. Rač­ kauskaitės (EKFF, II k.į, D. Kuzmaitės (PEF, I k.), R. Vėbraitės (EKFF, II k.), pa­ aiškinimas. Ilgokas. Pustre­ čio lapo pasakojama apie tai, kada, kokion vieton pirkti bilietai, po to seka pati kelionė. Tačiau jau tre­ čias studentų paaiškinimo sakinys — tarsi dūris... va. dovui. Pasirodo, studentams keliautojams geriau buvo ži­ noti, kur ir kokie bilietai jiems labiau reikalingi. .. ką gi neverta ir stebėtis, kai kalnuose ar pakalnėj ir pa­ tys studentai „palieka vado­ vą ir išeina nežinoma kryp­ timi". .. Čia jau vargu ar sutalpin­ sime tokį „pokštą" j turisti­ nio žygio rėmus. Lieka šau­ ksmas — kur etika? Stu­ dento, turisto. Žmogaus. Ži­ noma, norėtųsi, kad neliktų tai tik šauksmas dykynėj.

Rytų Lietuvoj sniego dar pilni miškai. Tačiau jam jau paskutinės dienos. Kovo 19 d. j Tauragnus suplaukė

būriai Universiteto turistų: kas dviračiais, kas pėsčio­ mis, o kas dar ir slides Į paskutinį žygį išleido. Tu­ ristų vakaronėje prisiminė žiemos žygius po Lietuvą, Kaukazą, Uralą, Karpatus, Kolą. Daugiausia per atos­ togas keliavo gamtininkai, jiems ir atiteko sezono tau­ rė. Salėje žaidimai, atrakcio­ nai. Dviratininkų estafetė! Nuo to skubėjimo išbyrėjo ir varžtai. Tačiau kaip pasi­ duosi! Į finišą skubama ir su vienu pedalu. Ringe už­ rištomis akimis „riteriai"! Nemažai jų smūgių teko ir nekaltiems žiūrovams. O šo­

(■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■M■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■««■■*■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■!

„PATIKRINSIM...

„Seniai" turistai tvirtina, kad Karpatai niekuo nesiski­ ria nuo Lietuvos kalvų. O kas gi klauso vyresniųjų? .. Keturiolika nepaklusnių tu­ ristų iš trijų fakultetų (Gamtos, Matematikos. Fizi­ kos) susimetė krūvon ir nu­ tarė: „Patikrinsim „senių" nuomonę." Palikę Lietuvos kalvas be sniego apklotų, tlkė)omės maudytis Karpatų pusnynuo­ se. Bet viltys blėso... Pro traukinio langus malėme vos vos baltuojančius lankus. Svarstėm, ką reiks daryti: ar neteks slidžių žygį pa­ keisti . pėsčiųjų turistiniu žy­ J. VARAPNICKAITE giu. . .’

Jasinioje lašnojo, bet vie­ tiniai gyventojai nudžiugi­ no: aukštai, kalnuose, snie­ go daug. Ir net lavinos! Ne vienas prieš akis jau įsivaiz­ davo šlaitus, vėją, nuostabius nusileidimus. O čia... visiškai nenuostabūs pakilimai. Neįpratusiems ėmė drebėti kojos, trūko oro. Bet kaip nesidžiaug­ si užkopęs į aukštesnę kalvelę, išvydęs baltuojančius plotus. Štai jis, mūsų išsvajotasis sniegas! .. .Sunki kuprinė mėto Į šo­ nus. Kažkas pasiūlė skai­ čiuoti „zuikius" ir išrinkti „zuikių karalienę". Nelengva buvo pirmoji žy­ gio diena. Bet greitai nuo­

„Poliarininkai“ Kaukaze „Sunku būtų žmogui gy­ venti be muzikos, be harmoningų garsų. Kai sa­ kome — miškas, girdime muziką, kai sakome — kalnai, taip giidimc mu­ ziką"... (Vyt. Narvilas)

įefBBas. Aatorts ntMV.

klų,žaidimų smagumas! Ne­ pailstanti Klaudijaus Dris­ kiaus armonikai Nepailstan. čios turistų kojos! O kitos dienos rytą ant stataus ežero šlaito vėl tra­ dicinis bobslėjus. Smagus lėkimas žemyn. Pirmą kartą varžybų istorijoje Į rogutes paimtas ir šuo. Ir kaip jūs manote? .. Tas ekipažas- nu­ galėjo. Bobslėjaus trasą Ri­ mas Valčiukas (PE, V k.) įveikė per 6,2 sek. Žiema baigiasi, laukia nauji žygiai. Kad kelias ne­ dulkėtų, kad kojos toli neš­ tų, kad akys viską maty­ tų-.. Onutė KAUPINYTĖ

Kai traukinys dundėjo į to­ limąją Armėniją, ir visi žy­ gio reikmenys (pasiūti antba. čiai, šiltos pirštinės, kau. kės) jau laukė kuprinėse, įnikome j vieną knygiūkštę. Bus kalnuose lavinų ar nebus, o vertėtų žinoti, kaip reik­ tų vienas kitą traukti už ausų. Sako, kalnai kartais sudunda, sugriaudžia, ir že­ myn ima verstis sniego lavi­ nos amžinai miegu užkioda-

mos nelaimingus kalnų ke­ liautojus. „Nieko, sndžių lazdom badysim sniegą, iš­ girsim riksmą, ištrauksim", — nuraminom vieni kitus. Bet kalnai mus nustebino savo ramybe. Šūkauk nešū. kavęs — jokių sniego griū­ čių, jokių lavinų. Tik aidas, lyg paerzindamas, atsiliepia. Ir vėl tylu. „Mažąja lietuviška ekspe­ dicija" juokais vadinom sa­ vo III sudėtingumo kategori­ jos slidžių žygį. Visai nau­ ją maršrutą pasirinko Rimas Valčiukas (PEF diplomantas). Jam, kaip žygio vadovui, teko daug padirbėti. Nauju maršrutu eiti sunkiau, bet sugrįžęs patvirtinsi, kad įdo

vargio kaip nebūta: visą kllometrą švilpiam pakanka­ mai stačiu šlaitu. Toliau — staigūs posūkiai, šakos kelyje, slidinėjimas akmenukais Kai kam teko ir į šaltinį įgriūti. Kuo toliau, tup tvirčiau jautėmės ant slidžių, ir kupri­ nės jau mūsų nevairavo. Nors. .. „zuikučiai" perbėgda­ vo kelią. „Na, tai brauksim?" — klausia Dzintra Karplcka, III kurso geologė. „Brauksimi" — pritariam vadovei. Ir nu­ važiuojam tolyn, tik vėžės lieka (kol užsnigs). O „se­ nių" nuomonė pasitvirtino... Grįžę iš Karpatų, išdrįsome leistis Ir į sudėtingesnę ke­ lionę po... Baltijos aukštu­ mas. Jadvyga KAMINSKAITE,

miau. Armėnijos didesniųjų kai. nagūbrių aukštis — apie 3000 metrų virš jūros lygio. Vir­ lengvai pasiekiamos, šūnės įveikiamos ne tik alpinis­ tams. Bet tokio aukščio pa­ kanka, kad išvystum kalnų didybę, pasijustum „virš de­ besų". Tik. .. Lietuvos turis­ tai šiais kalnagūbriais žiemą mažai keliavę. Ne „gimtoji žemė“, o „gim tieji akmenys", — apie savo kraštą sako armėnai. Iš tik­ rųjų beveik visa respubli. kos teritorija — kalnai. Ne kartą teko girdėti, kad Ar­ mėnija — muziejus po atviru dangumi. Kilimas į Gehamo kalna­ gūbrį prasideda nuo Garni. Kelionės pradžiai — vienin­ telė šalyje antikinė švento­ vė , (I m. e. amžius) — lyg

šį leidinį ir drauge biblio­ grafiniai duomenys buvo paskelbti 1861 m. „Kuryer Wilenski" (Nr. 56, 558 p.) 1864 m. antrąjį šios kny­ gos egzempliorių surado E. Volteris Vilniaus viešojoje (dabar Universiteto) biblio­ tekoje ir perspausdino 1886 m. Rusijos mokslų akademi­ jos leidinyje. Iki pirmojo pasaulinio karo šis egzemp­ liorius ir buvo saugomas Vilniuje. Artėjant karo vei­ ksmams, 1915 m. jis buvo drauge su kitomis retomis knygomis išvežtas į Rusijos gilumą. Nuo tada apie jį neturėta jokių žinių. Tik 1957 m. VU Mokslinės bibliotekos vadovybei rūpi­ nantis susigrąžinti kadaise Universitetui priklausiusias knygas, paaiškėjo, kad M. Daukšos „Katekizmas" yra gražiai išsilaikęs ir saugo­ mas V. Lenino bibliotekoje Maskvoje. TSRS kultūros ministerijai tarpininkaujant jis drauge su kitomis seno­ mis knygomis buvo grąžin­ tas VU Mokslinei bibliote­ kai.

Parengė Aldona ŠILALYTE, III kurso Istorikė

Kas ,,kutena" širdį

Kiekvienam turistui žie­ ma „pakutena" širdį: bal­ ti laukai taip ir kviečia keliauti. Šią žiemą mes pasirinkome Šiaurės Ura­ lą. Tai VU turistų rečiau lankomas rajonas, o be to šiemet čia labiausiai tikė­ jomės surasti sniego. Grupė buvo marga: interfakultetinė ir net interuniversitetinė. Tačiau nuo to tik įdomiau. Mūsų dešimtukas savo kelionę slidėmis piadėįo Kytlymo miestelyje. Orai nelepino: buvo šilta, lipo sniegas, nuolat snigo ir pustė. Bet visų nuotaika — puiki. Grožėjomės Sep­ tynių Žmonių kalva, Konžako akmens viršūne, Burtymo kalno šlaitais... Netoli Olvos Akmens viršūnės sutikome laukinių elnių bandą. Taiga, kalnai, akmenys, vėl taiga. Svarbiausia — miško oras, skaidrus šal­ tinių vanduo, vėžių mynimas. Visa tai padeda at­ sigauti po sesijos, įgatma n ir naujų jėgų... Ir drau­ go ranką jaučiam šalia, kai jis bando iškrapštyti tave, įsmigusį žemyn gal­ va į purų sniegą... Vien dėl to verta keliauti. Žilvinas ŠVICKIS FF IV kurso studentas

vertingiausias eksponatas kal­ nų fone. Legendose visada slypi dalis tiesos. Patikėsime, kad Armėnija gimė iš ug­ nies. Tik geros, šildančios ugnies čia buvo mažai. Daž­ niausiai degdavo karo ug­ nys... Persai, turkai, mongo­ lai — daug kas niekojo kraštą. Kalnuose daug kur galima pamatyti senų pastatų, tvirtovių, kurios neatskiria­ mos nuo uolų. Slidės, noras laikinai ati­ trūkti nuo įprasto gyvenimo, romantikos bei aštrių pojū­ čių troškimas, gal maištin­ gas civilizacijos paneigimas vedė mus tolyn į kalnus. Ne­ didelei šešių žmonių grupei judėti lengviau, kaip sako­ ma, ir „uodega" nesivelka. Greitai aukštimatis ėmė svy­ ruoti apie 3000 metrų ToNukelta į 4 psl.


4 Tarybinis studentas

STUDENTŲ FOTODARBAI

Ieškant savosios temos Neseniai istorikų kiemely­ je buvusi Jono Okmano ir šiuo metu eksponuojama Virginijaus Usinavičiaus fo. toparodos skiriasi savo te­ momis, fotografų meistrišku­ mu. Lyginti jų darbų nesi­ norėtų, gal tik surasti kai kurias bendras tendencijas, kai kuriuos vieno ar kito autoriaus pranašumus. Trumpai norėtųsi stabtelėti prie J. Okmano darbų... Malonu, kad šioje parodo­ je buvo eksponuojamas „Talkininkas" ir „Likimo ranka", dalyvavę „Studen­ tiško objektyvo" parodoje Kaune. Tik — teko nusivilti ne ypač gera nuotraukų ko­ kybe. „Talkininke" — blo­ gai išryškintos detalės, vai­ kino veidas susilieja su fo­ nu. Trūksta ir nuotaikos, nesuprantamas darosi pats

pavadinimas. Kodėl „Talki­ ninkas", o ne „Simas", „Ri­ mas" ar pan. Kauniškasis šio darbo variantas buvo at­ liktas techniškiau. „Mes statybininkai ' (ne­ žiūrint gerų autoriaus norų fotografuoti gamybine tema­ tika) — eilinis laikraštinis štapipas, „Didįjį kiemą" no­ rėtųsi priskirti ne ketvirtakursiui žurnalistui, o ekskursantui-fotomėgėjui. Visos trys „Pavasario etiu­ dų" nuotraukos viena kitą atkartoja, trūksta naujo fo­ tografo požiūrio. Jonas parodėlei pateikė įvairių darbų, kuriuose nė­ ra vienijančios temo:; ar problemos. { vieną pa'odos darbų nejungė ir pats jų iš­ dėstymas. Galbūt autorius i nekėlė sau tokių tikslų, < norėjo, kad žiūrovas kiek

vieną fotonuotrauką priimtų kaip atskirą, savitą, užbaig­ tą. Bet parodėlėje buvo ke­ letas serijų („Žiema", „Pa­ vasario etiudai"), ir todėl norėjosi, kad bent šie dar­ bai eitų nuosekliai. Ir dar vienas trūkumas (vėlgi formalioji parodos pusė) — ne visi darbai tu­ rėjo pavadinimus. Žiūrint sunku suvokti, ar tai dary­ ta sąmoningai (tokiu atveju reikėtų specialaus ženklo), ar paprasčiausiai užmiršta. Gal nereikėtų panašiems dalykams ilgų samprotavi­ mų, bet nuo parodos ekspo­ zicijos labai priklauso, kaip žiūrovas priims darbus. V. Usinavičiaus paroda —

„Prieš pamoką", „Tikrajame dekane". „Medžiai", „Miražas" — autoriaus bandymas eksperi­ mentuoti. Kol kas jiems trūksta užbaigtumo, nėra aiš. kios autoriaus pozicijos. „Kai tėvelis užsikalba" — jau štampas. Šia tema foto, grafuoja visi ir visur, todėl Virginijui buvo suriku iš­ vengti plagijato. Detalėmis perkrautas „Abejingumas". Jos trukdo suvokti nuotrau­ kos esmę, blaško dėmesį. „Pertraukėlė" — irgi nevy, kęs bandymas fotografuoti darbo žmones. Meistriškumo labai pri­ trūko J. Okmanui, šiek tiek jo stinga ir V. Usinavičiui. Bet tai pasiekiama darbu ir kruopštumu. Parodėlė rodo, kad abu autoriai dar nesurado savo­ sios temos, bet, svarbiau­ sia, eina jos ieškojimų ke­ liu. Aureli|a BUTVILAITE, Vytautas PATAS Siu metu kovo 15 dieną mirė ilqametis Universiteto darbuotojas vyr. dėstytojas Abramas Grinbera-as. Abramas Grinberaas qimė 1907 m. balandžio 27 dieną. Visą savo qyvenimą lis pa. šventė Komunistu partijos, kurios qretose buvo dau. qiau kaip 50 metu reikalui. Didžiojo Tėvynės karo metais jis didvyriškai kovėsi mū­ šiuose su hitleriniais okupan­ tais. Nuo kursanto iki pulkininkio — toks jo, kario ke­ lias. Nemažai iėqu ir enerq;jos Abramas Grinberaas skyrė ir studentijos auklėjimui. Jis skaitė civilinės qynybos kur­ są. Velionio drauaus visada ža­ vėjo jo didžiulė atsakomybė už kiekviena įpareiqo|imą ir lautrumas žmonėms. Abramas Grinberaas buvo apdovanotas Lenino ordinu, dviem Raudonosios vėliavos ordinais, taip pat buvo Rau­ donosios žvaiaždės ordino ka valierius. Jo šviesus atminimas ii. aam liks mūsų širdyse.

Tunelis. V. Usinavičiaus nuotraukos.

Tikras dekanas.

kraštas ir dabar didelis, — sako jie, — tik visas jis iš­ stypęs, iškilęs aukštyn". O žilagalvis Araratas mena daug ką. Mena ir vieną žiauriau­ sių Armėnijos istorijos eta­ pų. 1915 m. didelius karava­ nus turkai lydėjo į dykumas. . Ir dingdavo žmonės. .. Ne; buvo čia nei elektrinių kė; džių, nei krematoriumų, tik rankomis ir akmenimis per mėnesį buvo išžudyta du milijonai Armėnijos gyvento, jų. Senojoje Armėnijos sos­ tinėje Ečmiadzine stovi ba­ zalto paminklas pirmosioms genocido aukoms, pastatytas 1965 m. . . .Mindami vėžes ar apei­ dami neįveikiamas uolas, vis atsigręždavom į tolimąjį Ara­ ratą. Sį legendose ir dainose minimą kalną dar praėju­ sio šimtmečio viduryje tyri­ nėjo J. Chodzka, kilęs iš Lietuvos. Jis ir sudarė pir­ muosius žemėlapius. Kalnuose visko būna, bet Kasdien snieguoto- gera baigoje. nuotaika čia žmonių mis viršūnėmis baltavo Di­ niekada neapleidžia. Šmaikš­ dysis bei Mažasis Araiatas. tumu dažnai visus pralinks­ Nors šis kalnas dabar Turki­ mindavo ketvirtakursiai fi­ jos teritorijoje, bet armėnai zikai Gintaras Barauskas ir ijį vis tiek laiko savu. „Mūsų Dobilas Kezys. Smagiai lėk­

„Poliarininkai“ Kaukaze Atkelta Iš 3 psl. kiame aukštyje ir teku gyventi. Rytais — pašėlęs lėkimas šlaitais, noras pakilti aukštyn, linksmų dainelių, net maršų švilpavimas. Bet paslidinėjus devynetą valan­ dų su besivelkančiomis ro­ gutėmis ir kuprine ant pe­ čių Armėnijos kalnuose iš­ girsti tylią lietuvišką dainą: „Kam leidai, motule, kam lei­ dai. .." Augmenijos jokios. Tik sniegas suledėjęs įvairiau­ siais raštais. Čiuožti tenka lyg ešerio nugara. Bet nieko, „Beskidai" viską atlaiko, ne­ pakeičiami jie tarp uolų ak. menų. Nesunkiai, kabindamiesi į apledėjusį šlaitą „katėmis", pasiekėme ir Aždahako viršū. nę. O tai jau 3597 metrų aukštis. Aplink — vien kal­ nai. Saulėtą dieną gerai įžiūrime ir aukščiausią Už­ kaukazės tašką — Aragacą (4090 m). Beje, šis kalnas mū­ sų dar laukia kelionės pa-

Kovo mėn. 12—13 cienomis vyko LTSR aukštųjų mokyklų spartakiados plau­ kimo varžybos. Vilniuje, 25 m baseine, rungtyniavo pajėgiausi respublikos plau­ kikai — studentai. Stipriau­ siai pasirodė abi VP1 ko­ mandos. VPI moterys (163 tšk.) aplenkė prizines vietas užėmusias KKI (144 tšk.) ir KPI (74 tšk.) atstoves. VU mer.

labiau apgalvota, kruopš. čiau paruošta. Visos nuo­ traukos pateiktos ne bet kaip ir ne bet kokios. „Tunelis". Trumpas, lako­ niškas pavadinimas. Puikus šviesos žaismas: vienas blykstelėjimas sukuria visą nuotaiką, nuotraukos pras­ mę. Šviesos ir šešėlių prieš­ prieša, didžiulė pustonių skalė lydi daugelį Virgini. jaus darbų: „Sniegui nutir­ pus", „Pavasario šešėliai", „Paskutinis sniegas", impresionistiškąjį „Sekmadie. nio vakarą". Pastarasis suža­ vi tapybiškumu, puikia nuo­ taika. Norėtųsi jį laikyti vienu iš stipriausių parodos darbų. Abu „Kaimo etiudų" ciklo darbai — nuotraukoje atgi­ ję kaimo vaizdai, kuriuose gyvybę įžiūrėti galėjo tik menininko akis. Nuotaikos jaučiamos ir

ginos liko ketvirtos, slinku­ sios 69 tšk. Tarp vyrų VPI sportininkai laimėjo ryšk.a persvara (396 tšk). Tuo tar­ pu, antri likę KKI plau­ kikai iškovojo tik 158 tšk., o treti VU — 141 tšk. Pirmą dieną aukštųjų mokyklų atstovai varžėsi keturiose rungtyse ir esta­ fetėje laisvu stiliumi 4X XI00 m. Labiausiai nudžiugi­ no Universiteto vyrai. V. Ži­ linskas (EKFF I k., kanci. sp. m.) 100 m laisvu stiliumi nuo­ tolį baigė antras, o 100 m delfinu rungtyje O. Fedosiu. kas (TF II k., kand. sp. m.) ir G. Zabulėnas (FilF II k.) už­

ėmė pirmą ir antrą vietas, be to, ir R. Aniulis (PEF III k.), užėmęs 6-ą vietą, pelnė taškus VU rinktinei. Vyrų komandai taškus dar pelnė R. Kižys (GF V k.), užėmęs 3-ą vietą 100 m krūtine nuotoly­ je, ir P. Vaitiekūnas (MF III k.), patekęs j šešetuką 100 m nugara plaukime. VU rinktinė ir antrą dieną nepateisino vilčių. Sėkmin­ giau, kaip ir pirmą dieną, pasirodė Universiteto vyrai. O. Fedosiukas ir G. Zabulėnas pasidalijo antrą ir trečią vie­ tas 200 m delfinu plaukime, o R. Aniulis užėmė 6-ą — 400 m laisvu stiliumi nuoto­

Grupė

dami šlaitais, turbūt ne vie­ nas pagalvojom: „Jei Sniege Žmogus turi slides, ta1 ga­ lima suprasti, kodėl jis nepa. lieka kalnų". .. Bet, saulei nusiritus į pasitaikiusį tar­ peklį, griebdavo toks šaltis, kad neabejodamas sutiksi, jog Armėnijoje šiemet Si­ biras, orai, kokių visą šimt­ metį nematė vynuogių kraš­ tas. Palapinė saugodavo tik nuo vėjo. Tik palik vakare šaukštą, įmerktą j arbatą, ryte vos kotą ištrauksi. Pasirodo, ne taip jau ir šilta čia, netoli debesų. „Poliarininkai", — la­ bai tiksliai visus pavadino Arūnas Bartusevičius (PEF II k.). Keliaujant kitu kalnagūb­ riu. kilo pūga ir bandė pa­ rodyti kalnų rūstybę. Tik veltui. Nuplaukia akimirkai debesys, žvilgtelim į kelią, į kompasą, ir vadovui aišku, kur reikia eiti. Kelionės pabaigai — Araga. co kalnagūbris. Keturgalvis vulkaninės kilmės kalnas pa­ vergia savo didingumu i; ne­ priklausomybe. Jūratė MARKELIUNAITE žurnalistikos spec. II kurso studentė

lyje. Iš merginų geriau, šiai rungtyniavo M. Kazilionytė ir A. Jonikaitė. už­ ėmusios trečias vietas atitinka­ mai 200 m krūtine ir nu. gara rungtyse. Labai silpnai VU atstovai pasirodė 200 m kompleksinėse varžybose: nei vyrai, nei moterys ne­ pateko net j šešetukus. Kom­ binuotoje estafetėje 4X100 m moterys užėmė ketvirtą vietą, o vyrai (V. Žilinskas, R. Kižys, G. Zabulėnas, O. Fedosiukas) vėl liko antri, ap­ lenkti tik VPI studentų. E. BORISOVAS

d:auqu

TRUMPAI

nimo organizacijos sekreto­ rės A. Ananjevos veidus. ..

Kovo 1-oji — tradicinė fi­ lologų šventė — mediumas. Į Sarbievijaus kiemelį sugužėjo rusistų, lituanistų, prancūzų ir vokiečių specialybių stu­ dentai. Vakaras buvo sureng­ tas LIK'o forma. Čia links­ mai gruzdėjo „blynai" ir buvo šokamas „baletas", ant laužo simboliškai buvo sudegin­ tas Bonifac.ijus Šliauką. . . Tad nenuostabu, kad plačių šypsenų lietus nubėgo ir per šioje šventėje dalyvavusių FilF prodekano doc. A. Jovaišo bei fakulteto komjau­

XXX Respublikiniame J. Žemai­ tės manieže prasidėjo tarpfakultetinės lengvosios at­ letikos varžybos. Į var­ žybas neatvyko Filologijos fakulteto vyrų komanda, o Prekybos fakulteto komanda dalyvavo ne visa. Vaikinų penkiakovėje nugalėjo EKFF vyrai, taip pat ir EKFF mer­ ginos iškovojo pirmąją vie­ tą. Be to, varžybose gerai pasirodė MF, PEF, TF sporti­ ninkai. J. KALINAUSKAITE

PAŠALINTI NEPAŽANGŪS STUDENTAI FF I k. A. Rotomskls, A. Skvarčinskas, J. Žgun, II k. T. Akopian, IV k V. Lapin. MaF I k. T. Roščina, II k. A. Šlekys, D. Langaitė, IV k. I. Semenčiuk.

IF I k. I. Serapinai!*!

PEF II k. V. Karvelytė.

EKFF I k. L. Drikevlč, L. Balachina, R. Valskis, II k. Ž. Šonaltė, IV k. I. RoJdestvenskaja, V. Labanauskas.

skelbimai Parduodamas vasarnamis Universiteto kolektyviniame sode „Šilas". Arba gali būti keičiamas Į panašų Antakal­ nyje ar Nemenčinės plente. Skambinti telefonu: 74-12-94 XXX Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 810894, išduotą FilF studentei Rimutei Kru­ šaitei, la'ikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė­ jimą Nr. 792045 išduotą 1F studentui Mindaugui Veišnelderiul laikyti negaliojan­ čiu. Butu skyriaus darbuo­ tojai nuoširdžiai užjaučia 11 bendrabučio komen­ dante Rita VAIŠVILIENĘ dėl tėvelio mirties.

Laikraščio korektorės: D. Bendinskaitė, J. Kalinauskaitė, V. Šutrikaitė.

Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 03207. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas Užsak. Nr. 920. Tiražas 4500 LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 «CoBeTcKHH cryAeHT“ — opraH napTKOMa, peK-ropaTa, KOMHTera AI<CM Ahtbm, npotįiKOMa opAeHOB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMeHH h ApyrKŪbt HapoAOB BHABHioccKoro yHHBepcJrreTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom jnbiKe. PeAaKTop H. BapariHHUKaMTe.

n Ii P iš

Redaktorė J. VARAPNICKAITE b.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.