hinc ituraa astra 19.39 m. Balandžio U d. Penktadienis i Ka ina 2 ko f).
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 10 (1467)
BALANDŽIO 15 D.
LIETUVOS STUDENTŲ FORUMAS
Balandžio 7—8 d. d. Universi tete įvyko Lietuvos studentų fo rumas. VDI, KPI, Konservatori jos, KPI Klaipėdos fakulteto stu dentų Parlamentų, bei Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus fakulteto kursantų ats tovai, kitų aukštųjų mokyklų bei atskirų fakultetų studentai pa teikė daug {vairių pasiūlymų dėl Lietuvos studentų asociacijos kū rimo. Buvo prieita nuomonės, kad kiekvienos aukštosios mo kyklos studentų organizacijos, jos parlamentas Įstoja j Respub likos studentų asociaciją sava noriškai, išlaikydami pilną sava rankiškumą. Forumo metu vie nareikšmiškai pasakyta, kad kol bus (kurta Lietuvos studentų aso ciacija (LSA) būtina (teisinti
Lietuvos studentų Koordinacinę Tarybą, kurios tikslas — organi zuoti LSA kūrimo darbą bei rū pintis neatidėliotinais bendrais Respublikos studentų reikalais, vienyti Respublikos studentiją, ginti jos Interesus. Forumo dalyviai papunkčiui apsvarstė ir priėmė Lietuvos studentų Koordinacinės Tarybos nuostatus, pareiškimą, pakartoti nai — kreipimąsi į Lietuvos TSR Ministrų Tarybą. Forume kalbėjo svečiai: Ar vydas Žygas, Illinois universite to (Chicago) daktaras, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos na rys; Alvydas Medalinskas, LPS Seimo tarybos narys, Lietuvos jaunimo organizacijų koordinaci nės tarybos pirmininkas; daly
vavo — LLKJS CK darbuotojai. Iš VU studentų kalbėjo: A. Grigas, V. Barkauskas, G. Jasai tis, V. Cesevičius, G. Bartkus, M. Valantlejus, P. Subačius, R. Paleckis, K. Jaškutėlis, V. Ušackas. Studentų federacijos kūrimo idėja gan plačiai gvildenama mūsų Alma .Mafer studentų, stei giama Universiteto studentų ini ciatyvinė grupė studentų federa cijai Įkurti. Visus, kurie prita ria Koordinacinės Tarybos nuos tatams ir turi pasiūlymų dėl studentų Parlamento, federacijos kūrimo, kviečiame ateiti kiek vieną plrmadieAj 19.00 j studen tų profsąjungos komitetą.
Lietuvos studentų Koordinacinės Tarybos nuostatai 1. Tikslai ir uždaviniai 1. Lietuvos studentų Koordi nacinė Taryba (Koordinacinė Ta ryba) — tai laikinas studentų, besimokančių Respublikos aukštų jų mckyklų dieniniuose skyriuo se, organas. 2. Koordinacinės Tarybos tiks lai: 2.1. Organizuoti Lietuvos Stu dentų Asociacijos (Federacijos, Sąjungos, Konfederacijos) kūri mo darbą. 2.2. Rūpintis neatidėliotinais bendrais Respublikos studentų reikalais, vienyti Respublikos studentiją ir ginti jos interesus. 3. Pagrindinis Koordinacinės Tarybos uždavinys yra telkti Lietuvos studentų veiklą ben driems tikslams siekti: 3.1. Padėti įtvirtinti studentų ir jų draugijų, visuomeninių organizacijų, judėjimų, korpo racijų, studentų klubų, kitų or ganizacijų pagrindines teises ir laisves, teikti paramą jas reali zuojant. 3.2. Koordinuoti atskirų aukš tųjų mokyklų studentų veiklą, siekiant įtvirtinti tautinę švieti mo sistemą, aukštųjų mokyklų autonomiją, gaivinant istorines
ir kuriant naujas studentų tradi cijas. 4. Koordinacinė Taryba, reali zuodama savo tikslus ir uždavi nius: 4.1. Atlieka parengiamąjį dar bą bei organizacines priemones, reikalingas Lietuvos Studentų Asociacijai (Federacijai, SąjungaL Konfederacijai) įkurti. 4.2. Organizuoja keitimąsi in formacija tarp aukštųjų mokyk lų studentų. Leidžia nepriklauso mą laikraštį „Lietuvos stu dentas", skiria šio leidinio eina mąjį redaktorių, tvirtina redak cinę kolegiją. 4.3. Gina studentų interesus prieš valstybinius ir visuomeni nius organus, taip pat sprendžia aktualius studentų klausimus, ku riuos deleguoja atskiros aukšto sios mokyklos spręsti Tarybai. 4.4. Palaiko ryšius su valstybi nėmis ir visuomeninėmis organi zacijomis bei judėjimais. 4.5. Palaiko ryšius su Lietuvos studentais, studijuojančiais už jos ribų, prireikus organizuoja jiems paramą. ' ■ 4.6. Palaiko ryšį su kitų res-' publikų ir užsienio šalių studen tų federacijomis, koordinaciiiėmjs tarybomis bei tarptautinėmis
studentų organizacijomis. 4.7. Organizuoja susirinkimus, konferencijas, diskusijas,' studen tų bei dėstytojų apklausas ir kitas priemones studentus do minančiais klausimais. 4.8. Organizuoja galiojančių teisinių aktų, kuriais numatoma studentų, jų organizacijų teisinė padėtis, tyrimą, rengia rekomen dacijas jiems tobulinti, dalyvau ja aktų, liečiančių studentų in teresus, projektų rengime ir aptarime. II. Koordinacinės Tarybos su darymo ir darbo tvarka 5. Koordinacinė Taryba susi deda iš aukštųjų mokyklų ats tovų, kuriuos renka kiekvienos aukštosios mokyklos (bei jų fa kultetų, esančių kituose mies tuose) studentai, pagal šias ats tovavimo normas: — aukštosios mokyklos — po du atstovus; — aukštųjų mokyklų fakulte tai kituose miestuose — po vie ną atstovą. 6. Koordinacinės Tarybos na rių — studentų atstovų rinkimo bei atšaukimo ir atsiskaitymo tvarką nustato kiekviena aukšto ji mokykla. 7. Koordinacinė Taryba savo
Forumo pareiškimas 1. Lietuvos studentų forumas mano, jog priverstinė aukštųjų mokyklų diplomantų skirstymo j darbą ir privalomo 3-jų metų atidirbimo pagal paskyrimą sis tema yra nedemokratiška, nesu derinama su žmogaus teise pasi rinkti darbą. Forumas mano, jog kiekvienas studentas turi teisę gauti laisvą diplomą, tuo pačiu neprarasdamas jaunojo specialisto teisių ir lengvatų. 2. 1988 m. gruodžio 22 d. Res publikos studentų koordinacinės tarybos informaciniame biulete nyje „Lietuvos studentas" buvo išspausdintas kreipimasis į LTSR
Liaudies švietimo ministeriją ir LKP CK biurą. Siame kreipimesi koordinacinė taryba skelbė Res publikos studentijos leidinio įkū rimo įdėją. Šių metų pradžioje LKP CK biuras davė leidimą leisti Respublikos studentų laikraštį ir pavedė organizuoti šį darbą LLKJS Centro Komitetui. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų forumas pareiškia, kad Lietuvos studentų laikraštis turi vienyti visus Respublikos stu dentus, nepriklausomai nuo jų politinių, asmeninių įsitikinimų, tautybės ir pasaulėžiūros. Lietuvos studentų laikraštis
turi būti leidžiamas nepriklauso mai nuo vienos ar kitos politinės organizacijos. Lietuvos studentų forumas pa veda studentų Koordinacinei Ta rybai organizuoti laikraščio lei dimą. 3. Ilgus iškreipto socializmo dešimtmečius Lietuvoje, kaip, ir visoje Tarybų Sąjungoje, dau gybė žmonių buvo verčiami dirb ti ne savo darbą, atlikinėti ne savo pareigas. Ryškus tokio darbo organiza vimo pavyzdys yra prievartinis visuotinis studentų vežimas kiek vienų mokslo metų pradžioje že
pirmajame posėdyje išrenka pir mininką ir vicepirmininką, ku rie organizuoja Tarybos darbą ir užtikrina keitimąsi informaci ja tarp jos narių. Pirmininkas ir vicepirmininkas eina pareigas vienerius metus. Koordinacinė Taryba pasilieka teisę perrinkti pirmininką arba vicepirmininką bet kuriame jos posėdyje, pa reikalavus 1/3 Koordinacinės Ta rybos narių. 8. Koordinacinės Tarybos po sėdžiai kviečiami Tarybos pir mininko iniciatyva arba pareika lavus bent vienai aukštąjai mo kyklai arba aukštosios mokyk los fakultetui kitame mieste. Tarybos posėdžiuose su pataria mąja balso teise gali dalyvauti ir studentai ne Koordinacinės Ta rybos nariai. 9. Koordinacinės Tarybos po sėdžiams pirmininkauja Tarybos pirmininkas, vicepirmininkas ar ba kitas paprastų balsų daugu ma išrinktas Tarybos narys. Ta rybos sprendimai priimami kva lifikuota balsų dauguma 50 proc. + 1. 10. Prireikus Koordinacinė Ta ryba organizuoja problemines ir kitokias komisijas specialiems klausimams spręsti.
III. Koordinacinės Tarybos teisinė padėtis ir lėšos 11. Koordinacinė Taryba yra juridinis asmuo, turintis; — savo antspaudą ir emblemą. — savo sąskaitą banke, — teisę disponuoti savo turtu, — prievolę atsakyti už savo ūkinę veiklą. 12. Koordinaęinės Tarybos lė šas sudaro: — pajamos už leidinius, — .piliečių bei organizacijų pa dovanotos lėšos ir kitos paja mos. 13. Tapus Studentų Asociacijos (Federacijos, Sąjungos, Konfede racijos) nariais daugiau kaip 2/3 aukštųjų mokyklų, Koordinacinė Taryba nutraukia savo veiklą. Tarybos lėšos ir turtas pereina Asociacijos (Federacijos, Sąjun gos, Konfederacijos) valdymo organams. IV. Koordinacinės Tarybos nuostatų keitimo tvarka 14. Pareikalavus bent vienai aukštajai mokyklai ar aukštosios mokyklos fakultetui kitame mieste, Koordinacinė Taryba šaukia Lietuvos Studentų Konfe renciją Koordinacinės Tarybos nuostatams keisti.
mės ūkio talkoms. Be išlygų kiek vieną rudenį, skelbiama ypatin goji padėtis — blogos meteoro loginės sąlygos derliui nuimti. Nekompetentingi žemės ūkiui di rektyvas duodantys valdininkai, nesugebantys to darbo atlikti ir tik trukdantys dirbti kaimo žmo nėms, talkas skelbia derliaus gel bėjimo akcija, o studentus laiko paklusnia, mobilia ir pigia darbo jėga toms akcijoms vykdyti. Žlugdomi aukštųjų mokyklų vei klos planai, trumpinamos moky mo programos, nukenčia specia listų paruošimas. Esame įsitikinę, kad priversti nis visuotinis studentų vežimas žemės ūkio darbams, atitrau kiant nuo pagrindinių pareigų — mokslo, yra ir politinė, ir eko
nominė klaida, pažeidžia žmo gaus teises ir; neduoda ekonomi nės naudos. Todėl reikalaujame tokią praktiką nutraukti. Manome, kad susidarius ti krai nepalankioms sąlygoms vie name ar kitame ūkyje, šie ūkiai (o ne respublikiniai ar rajoni niai agro ar kitokie komitetai) turėtų tartis su konkrečios auk štosios mokyklos (fakulteto) stu dentais per jų organus ir suda ryti ekonomines sutartis dėl der liaus nuėmimo darbų abiem pu sėms tinkamomis sąlygomis. Auk štosios mokyklos tokiais atve jais turėtų sudaryti sąlygas tal kininkams išvykti dirbti, ir, esant reikalui, nukelti mokslo pradžią konkrečiuose fakulte tuose, kursuose.
Kreipimasis į LTSR Ministrų Tarybą Estijos TSR ir Ukrainos TSR dieninių skyrių studentai turi galimybę naudotis autobusų transportu, pirkdami bilietus su 50% nuolaida. Pakartotinai pra šome Jus, atsižvelgiant į tai, kad vidutinė studento stipendi
jos suma — 50 rub. ir į tai, kad geležinkelių transportas, kuria me tokia nuolaida galioja, ne gali patenkinti visų studentų poreikių; suteikti tokią galimy bę ir Lietuvos dieninių skyrių studentams. Pavyzdžiui, Panevė
žyje ar Prienuose gyvenantys studentai geležinkelio transportu kelionėms į namus pasinaudoti negali — geležinkelis nesiekia ne tik šių, bet ir kitų miestų ir gyvenviečių. Autobusų trans portas yra vienintelė susisieki
mo priemonė. Taip pat prašome, kad 50% nuolaida geležinkelio transpor te ir, teigiamai išsprendus nuolai dos suteikimo galimybę autobusų transporte, galiotų ištisus kalen dorinius metus, o ne metų dalį,
kaip šiuo metu. Jei nėra galimybių patenkinti mūsų prašymo, prašome paaiš kinti, kodėl,
Lietuvos studentų Koordinacinė Taryba
Trumpai Universiteto Statuto projektas bus svarstomas VU Mok slo taryboje balandžio pabaigoje.
Konstitucijos projekto atmesti negalima
Kovo 30 dieną teisės fakulte to SMD valstybinės teisės būre lio nariai susitiko su LTSR Teis mo ekspertizės mokslinio tyrimo instituto direktoriumi, darbo grupės prie Lietuvos TSR Aukš raminti žmones. Daug kartų kal čiausiosios Tarybos Prezidiumo bėjo gruzinų katalikosas Ilija Konstitucijos tobulinimo sekci II-asis. Jis prašė žmones nepro vokuoti ir neįžeidinėti kareivių. Tačiau tai nepadėjo, įtampa augo. Sekmadienį, penktą valandą TyKov0 23 dienų ,,Czerwony to armija pradėjo supti Vyriau sybės rūmus, kartu ir susirinku sztandar“ buvo paskelbta apie sius žmones. Įvyko susirėmimas. lenkų tautybės studentų, studi Į armijos gumines lazdas ir ka juojančių VU, susirinkimą^ Įėjusios į matematikos fakul reiviškus kastuvėlius. Demons trantai atsakė akmenimis ir pei teto 101 auditoriją džiugiai nu liais. Susirėmimo metu žuvo 16 stebome. Kiek daug lenkų studi žmonių (iš jų 14 moterų), apie juoja mūsų Universitete! Gaila, 100 sužeistų. Nukentėjo apie 75 kad iki šiol nepažinojome vie pradėjo kareivius ir milicininkus, pasta nas kito. Susirinkimą rieji — gindami žmones nuo ar matematikos fakulteto V kurso studentas K. Karpič. Studentų mijos. susirinkime dalyvavo VU pro Sekmadienį buvo įvesta komen rektorius J. Grigonis, Lietuvos danto valanda. Į žmones kreipėsi Lenkų visuomeninės-kultūrinės Užkaukazės karinės apy draugijos (LLVKD) pirmininkas gardos vadas. Pirmadienio J. Sienkevič, Vilniaus miesto rytą aistros nenurimo. Prie LLVKD rato pirmininkas C. OkinTbilisio universiteto susirinko čic. studentai ir dėstytojai. 10 valan Pradžioje buvo ramu, visi dą ryto juos vėl vaikė karei kažko laukė. Vėliau jaunimas viai, šaudydami tuščiais šovi tapo aktyvesnis. Reikėjo pras kinti kelią per tuštumą, stagna niais.
Laukiame žinių iš Tbilisio Ten šiuo metu yra mūsų ko respondentas Audrius Siaurusevlčlus. Vakar jis bandė prisis kambinu Į redakcijų, kad per duotų Informacijų, tačiau nepa vyko. Tad jo reportažų tikimės atspausdinti kitame numeryje. Žemiau pateikiame duomenis gau tus pirmadienį paskambinus Į laikraščio „Molodlož Gružlį" re dakcijų. Apie įvykius mums pa pasakojo redaktoriaus pavaduo toja Irina Kuparadzė: — Viskas prasidėjo balandžio 7-tų dieną. Badaujančius prieš abchazų reikalavimus — pas kelbti Abchaziją sąjungine res publika ir atskirti nuo Gruzijos — pradėjo suptį kariuomenė, ku rį tą dieną, buvo įvesta į Tbili sį, Balandžio 8-tą įvyko demons tracija ir mitingas prie Vyriau sybės rūmų. Buvo reikalaujama nacionalinio suvereniteto, reiš kiamas nepasitikėjimas vyriausy be. Demonstrantai reikalavo su daryti laikinąją vyriausybę, iš stoti iš TSRS. Gruzinų inteligentija bandė nu
jos nariu, docentu S. Stačioku. Doc. S. Stačiokas papasakojo apie Lietuvos TSR Konstitucijos projekto rengimą LTSR AT Prezi diume, apie tai, kaip jis kartu su AT Prezidiumo pirmininku V. Astrausku, Teisingumo ministru prof. P. Kuriu bei Teisės fakul
teto doc. Z. Namavičiumi ko mentavo ir gynė Respublikos Pa grindinio įstatymo projektą Kremliuje. Reikėjo nemažai ar gumentuoti, įtikinėti, kol žymūs šalies teisininkai, TSRS AT Pre(nukelta į 4 psl.)
Įkurtas Lenkų studentų draugijos ratas cijų, ir toje tuščioje vietoje pra dėti „statyti bendrą namą". Jo pamatu tapo Vilniaus Universi teto lenkų tautybės studentų Visuomeninės-kultūrinės drau gijos rato įkūrimas. Susirinkusieji siūlė pavadinti mūsų organizaciją Filomatų ir Filaretų arba Stepono Batoro vardu. Iš pagarbos Vilniaus Uni versiteto įkūrėjui pasirinkome antrąjį. Mūsų artimiausieji pla nai — draugijos statuto bei ant spaudo įteisinimas. Turime iš rinkti vadovus ir paskirstyti pa reigas, iškelti kandidatus į LLVKD suvažiavimą. O ką mes planuojame veikti? Turime daug gerų norų ir pla nų, pavyzdžiui, prisidėti prie Vilniaus krašto lenkų folkloro atgimimo (senų dainų, legendų rinkimas, folklorinio būrelio
įkūrimas...), užleistų kapinių tvarkymo, gailestingumo akcijų. Nusprendėme prisidėti tvarkant A. Mickevičiaus muziejų. Be to, planuojame organizuo ti studentų keitimąsi su Varšu vos, Krokuvos, Liublino, Pozna nės aukštosiomis mokyklomis, kurios nori bendradarbiauti su mumis. Mūsų organizacija palai kys ryšius su panašiomis orga nizacijomis, kurios jau įsikūrė VISI ir VVPI. Mes susibūrėme tam, kad iš liktume, saugotume savo kultū rą ir istoriją. Tik gerai pažin dami savo kalbai ir praeitį, mes galėsime įsilieti į bendrą Lietu vos kultūros bei vystymosi srovę. Miroslavą ILGEVIC Irena KUZBORSKA
Universiteto darbuotojai— TSRS liaudies deputatai Leonas Kučinskas
— Rinkiminė kova visuomeninė se organizacijose vyko šiek tiek atokiau nuo visuomenės. (L.
Juozas Olekas
-— Kaip parodė priešrinkimi nis mėnuo ir patys rinkimai, ra jonuose žmonės politiškai labai aktyvūs, jie — už radikalias permainas. Balsuodami pasirin ko naujus žmones, o ne tuos va dovus, kurie ilgai ir daug ką žadėjo. . . — Kur prasidėjo Jūsų kelias į deputatus: medikų Sąjūdyje ar anksčiau?
Kučinskas Išrinktas nuo TSRS dizainerių sąjungos — aut.). No rėtųsi sužinoti apie rinkimus jo se ir jūsų rinkiminę platfor mą. — Nereikia manyti, kad ten nebuvo aštresnės kovos. Aš buvau iškeltas kandidatu pir miausia nuo Lietuvos dizainerių sąjungos. Mano kandidatūrą pa laikė latviai ir, po tam tikrų dvejonių, prisidėjo estai. Pir masis kandidatų atrankos turas vyko Maskvoje, TSRS dizainerių sąjungos plenume. Jame buvo iškelta 30 kandidatų, kurie iš dėstė savo platformą). Iš jų bu vo atrinkti 6 kandidatai į 5 vie" tas. Antrasis turas — tiesioginiai rinkimai — irgi vyko Maskvoje. Aš gavau 110 balsų „už" ir 37 — „prieš". Savo rinkiminėje platformoje akcentavau du svarbiausius klau simus. Pirmiausia, dizaino reikš mę mūsų gyvenime. Viskas, kas mus supa kasdieniniame gyveni me, yra dizainerio veiklos rezul tatas. Deja, dizainas neužima tos
vietos, kurią tuiėtų užimti. Kalbėdamas apie TSRS Aukš čiausiosios Tarybos darbą, iš kėliau tokias mintis: daugumoje leidžiamų įstatymų — ypač tuo se, kurie liečia pramonę, liau dies ūkį, ekonomiką — turi at sispindėti ir dizaino problemos. Vienas iš dizainerių sąjungos kandidatų pasakė, kad dizaine principais galima patobulinti net TSRS Aukščiausiosios Tarybos darbą. Svarbu visuomenėje įt virtinti dizainerio statusą. — Kaip, Jūs, teisininkas, tapote deputatu nuo TSRS dizainerių sąjungos? Dizaino problemomis aš do mėjausi labai seniai. Mane do mino dizaino teisiniai aspektai. Mano kandidatinė disertacija buvo šiek tiek susijusi su di zaino teisinėmis problemomis. 1987 metais „Mintis" išleido ma no monografiją „Teisė ir dizai nas". Tais metais buvau priimtas į ką tik susikūrusią Lietuvos di zainerių sąjungą. Vėliau išrinko į valdybą.
— Tiesos ieškojau ir anks čiau, Kadangi esu gimęs tremti nio šeimoje, gyvenime teko su sidurti su tam tikrais sunkumais. Žodžiai, kurie sklido iš tribū nų, skyrėsi nuo darbų. Taigi, at sirado noras, kad žodžiai nepra silenktų su Tiesa. O kai praėju sių metų birželio mėnesį grįžom iš tarptautinės mikrochirurgų konferencijos Lenkijoje, jau ra dome susikūrusią Sąjūdžio ini ciatyvinę grupę. Mūsų, medikų, idėjos pritapo prie Sąjūdžio sie kių. Subūrėm Vilniaus medikus, įsi j ungėm į politinę veiklą, kad galų gale ekonomika ir politika būtų pasukta link žmogaus, kad žmogus gautų tokią pagalbą, ko kios jam reikia, o ne tokią, ko kią galima suteikti. Respublikos savarankiškumas — tai kova ir už žmogų. — Ką galite pasakyti apie bu vusį savo konkurentą, rinkiminę kampaniją? — Gerbiamą V. Astrauską man teko pažinti dar anksčiau, kai kartu su kareivio Artūro Saka lausko tėvu ir visuomeninių or ganizacijų atstovais kreipėmės į jį, prašydami, kad pasirašytų
raštus TSRS Aukščiausiajai Ta rybai. Tuo metu gerbiamas pir mininkas parodė daug gerano riškumo. Tačiau susidarė vaiz das, kad stinga ryžto. Rinkiminės kampanijos pra džioje susitikti su rinkėjais va žinėjome kartu. Vėliau bendrų disputų buvo atsisakyta. Dar vėliau (o tai gal ir ne paskutinį vaidmenį suvaidino rinkimuose) buvo imtasi nedemokratinių prie monių: blokuojami mano pasisa kymai spaudoje, trukdoma susi tikti su žmonėmis. Rinkėjams tie metodai buvo nepriimtini, jie pamatė, kad veiksmai vėl skiria si nuo žodžių apie demokratiją, visų kandidatų lygiateisiškumą. — Gal tai nepalyginami da lykai, tačiau kas sunkiau — laimėti rinkimus a'r operuoti? — Kova nebuvo sunki, tik — akmenuota. Pergalė išryškėjo rinkimų dienos vakare. Mano tiesioginis darbas man labai mielas, skiriu jam kiek ga lėdamas daugiau jėgų. Tačiau ir politinė veikla šiuo metu labai reikalinga, nes vien savo tiesio giniu darbu mes negalime žmo nėms duoti tiek, kiek savo dar bu ir ryžtu — būdami deputa tais. Kalbėjosi Jūratė MARKELIŪNAITĖ Gintaro KUDABOS nuotr.
Marcelijus Martinaitis
Nekalbėsiu nei apie suvereni tetą, nei apie ūkiskaitą, nei apie ekologiją. Rinkiminės kampani jos metu apie tai buvo prikal bėtos pilnos salės ir pilni laik raščiai. Atėjo kolektyvinių sprendimų metas, kuriuos tu rės daryti naujai išrinkti depu tatai. Išrūpindamas senutei pen siją, padėdamas iš darbo išvyti biurokratą, apgindamas nus kriaustąjį (nors tai būtina), ma žai dabar ką padarysi. Rūpi nantis komunaliniais dalykais, į ką įr buvo kreipiama deputatų veikla, išsaugoma nepaliesta sistema. Deputatai taisydavo ne tikusį buitininkų, statybininkų, santechnikų darbą, kad, gink dieve, nepaliestų nomenklatū ros privilegijų, biurokratinio aparato struktūros, nes tai ne ginčijamai priklausė „partijos vadovaujančiam vaidmeniui", ■partijos, vis labiau tampančios biurokratijos stuburu, ką dar kartą priminė kai kurios kalbos neseniai įvykusiame LKP CK plenume. „Vadovaujantis vaid muo" ginamas iš paskutiniųjų. Ypač rajonuose, kuriuose teko dabar vos ne kas dieną buvoti, rinkimai parodė vadovų, vieti nių valdininkų, vadovaujančiųjų įstaigų darbuotojų dažnai visiš ką nesugebėjimą daryti įtaką politinėmis priemonėmis, nes jiems niekad ir nereikėjo būti politikais. Iš esmės balsuodami už Sąjūdį, žmonės pasisakė
prieš juos, prieš jų išponėjimą, stagnacijos nuotaikas, grubumą, pasitikėjimą jėga, spaudimu, demagogija, nurodymais; Laikai mūsų akyse keičiasi, keisis ir postai. Man dabar labiausiai rū pi lietuvių kalbos likimas. Įsakas dar ne viskas į — jis tu ri veikti įvairiuose lygiuose, to dėl būtinos sąlygos. Mes be rei kalo jį giname, leidžiamės į gin čus su „Jedinstvos" . ekstremis tais, eikvojam jėgas, o nesiimam darbo. Įsakas skelbia lie tuvių kalbos iniciatyvą įvairio se gyvenimo ir kultūros srityse ir tą iniciatyvą reikia remti konkrečiais darbais. Tai liečia ne vien viešąjį gyvenimą, bet ir mokymą, aukštąją mokyklą, Universitetą. Nuo to priklausys lietuvių kalbos likimas. Įstaigo se, įmonėse, ministerijose, įvai riuose informacijos centruose jau šiais metais daugiau pagei daujama lituanistų, apskritai —■ filologų. Taip turi būti, nes kaip kitaip viešajame gyvenime, val dyme, ekonomikoje įsigalės lie tuvių kalba, jeigu ten nebus re ferentų, konsultantų, stilistų, ku rių pareikalavimas turi didėti. O ar tam pasiruošta, ar bent ruošiamasi,, ar renkama medžia ga apie tai, kur ir ko reikia? Kaip parodė šių metų skirsty mai, filologai dar vis rekrutuo jami ir, matyt, bus rekrutuoja mi vien į mokyklas, nes kito kių, be pedagoginės, specializa cijų nėra Ir nenumatoma. Toks ministeriškas požiūris į filologi ją, ypač į lituanistiką, yra stin gulio laikų palikimas, kai litua nistika iš visur buvo išstumia ma. Pertvarka pareikalaus žymiai gilesnės ir platesnės filologinės kultūros integracijos. Įsakui dėl lietuvių kalbos ky la ir kita grėsmė. Juodosios Taškento pasitarimo (panašus pasitarimas įvyko ir praėjusių metų pabaigoj ten pat) idėjos apie dvikalbystę plėtojamos ir toliau — tik ne taip viešai ir ne su tokiu ideologiniu entu ziazmu. Maskvoje pasigirsta siū lymai, kad remiantis moksliš kai pagrįsta dvikalbystę, atėjo laikas rusų kalbą konstituciškai paskelbti valstybine TSRS kal ba. „Stiprus centras" be jokios abejonės mėgins pasinaudoti ga limybe užblokuoti tautines kal bas. Kas tai yra — puikiai ži nome. Štai kam reikės deputato mandato.
Universitas Vilnensi^
1989.04.14
Vilniaus Universiteto partinio komiteto nutarimas Vilniaus Universiteto partinis komitetas, apibendrindamas LKP CK XVII plenumo medžiagos svarstymo rezultatus pirminėse partinėse organizacijose ir laiky damas, jog politinė, ekonominė ir socialinė situacija Respubli koje reikalauja visų Lietuvos TSR visuomeninių jėgų, stojan čių už pertvarką, konsolidaci jos, nutaria: 1. Pritarti LKP CK sekreto riaus A. Brazausko ir konstruk tyvių jėgų partijoje duotam po litinės situacijos vertinimui Res
publikoje ir tiems iškeltiems tei giniams, kurie neprieštarauja demokratizacijos vystymo proce sams bei pliuralizmo pozicijoms. 2. Nepritariame komunistų J. Gurecko, P. Gabrėno, A. Stanke vičiaus įr kitų kalboms Plenume, neatitinkančioms pertvarkos dva sios, mūsų tautos norų ir siekių, dramatizuojančioms tarnacionalinius santykius, raginančioms grįžti prie administracinių-komandinių partinio ir valstybinio val dymo metodų. Šios kalbos kom promituoja partiją. Reikalaujame
LKP CK principingai įvertinti šiuos antidemokratinius, nukreip tus prieš persitvarkymą pasisa kymus. 3. Nepritarti tendencijai apri boti viešosios nuomonės įvai rovę spaudoje, televizijoje ir radijuje. Su pertvarka, demokra tija ir konstitucinėmis teisėmis nesiderina Plenume nuskambėję kategoriški reikalavimai užda rytį Sąjūdžio leidinius, populia rias televizijos laidas, nes uni fikuotas nuomonės reiškimas būtų stagnacijos recidyvas. Ne suprantamas pasiūlymas uždaryti
neformalių judėjimų rėmimo gru pes valstybinėse įstaigose. 4. Siūlome atsisakyti tradicijos Partijos CK plenumuose priiminė ti visų komunistų esmines veik los kryptis reglamentuojĮančius nutarimus ir tik po to pateikti juos svarstyti partinėms organi zacijoms. Atsisakyti kooptavimo į visų lygių partinius orga nus. Lietuvos KP darbo stiliaus keitimo, jos statuso klausimą ir CK sudėties atnaujinimą spręsti neeiliniame LKP suvažiavime. 5. Akcentuojame, kad būtina susirūpinti visuomenės daugu
mos politiniu ir ekonominiu prusinimu, nes dabar esanti dailies visuomenės menka politinė kul tūra stabdo Respublikos žygį į suverenitetą. 6. Raginame Universiteto ko munistus, visus kolektyvo narius aktyviau įsijungti į kuriamąją pertvarkos veiklą, ryžtingiau pa naudoti savo profesines žinąs ir sugebėjimus Respublikos prob lemoms spręsti. 7. Šį nutarimą išsiųsti Lietuvos KP CK', LKP Vilniaus m. Lenino RK, bei paskelbti Universiteto savaitraštyje.
Ištrauka iš pranešimo, skaity to mokslinėje konferencijoje, ku rią surengė VU partinis komite tas. Konferencijos tema: „Lietu vos Komunistų partijos istorija, nūdiena, ateitis"; Konferencijoje skaitytas pranešimas tema: „LKP statusas 1940 m.".
rimas. V. Dekanozovo užduotis buvo: organizuoti Lietuvos aneksijos apiforminimą, įvykdy ti stalininį Lietuvos posūkį į so cializmą. Jau 1940 m. birželio 15 d. va karą V. Dekanozovas, lydimas TSRS pasiuntinio Lietuvoje N. Pozdniakovo, lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje. Čia pareiškė tik tai, kad jo mi sija susijusi su naujos vyriau sybės Lietuvoje suformavimu.
jos prieš TSRS karinį įr diplo matinį spaudimo aktą. A. Mer kio į'r kitų puoselėta įvykių lėtinimo ir laiko laimėjimo taktika nepasiteisino. V. Dekanozovo veiklai, pagrįstai ypatingais VKP(b) CK Politinio biuro įga liojimais, buvo pajungtą ir Lie tuvos Komunistų partija. Komunistų Internacionalo Vykdomojo Komiteto vadovybė 1940 m. birželio 17 d. Lietuvos komunistams pasiūlė neįeiti į
deleguotas į Maskvą pas V. Mo lotovą, kad pareikštų protestą dėl Tarybų Sąjungos vyriausy bės ir jos įgaliotinių Lietuvoje nesiskaitymo su valstybiniu Lie tuvos suverenumu. V. Dekanozovas nuo pat atvykymo į Kauną nesiskaitė su Lie tuvos Komunistų partija, kaip savarankiška Komunistų Interna cionalo sekcija. LKP CK ir LKP CK sekretoriatas faktiškai nevei kė ir savarankiškai nieko nes
darbininkų profsąjungoms ir dar bininkų komitetams. Remiantis tokiu nurodymu, fabrikuose ir įmonėse buvo skelbiami į liau dies miliciją siunčiamų asmenų sąrašai. Į sąrašus įtrauktų būsi mų milicininkų kandidatūros bu vo viešai svarstomos darbo žmo nių kolektyvuose. Tokie svarsty mai vyko su šūkiu: „Daugiau budrumo kuriant miliciją!" „Tie soje" 1940 m. liepos 20 d. buvo paskelbtos verbavimo į Liaudies miliciją taisyklės. Taip buvo mobilizuojami kad rai būsimoms represijoms. Tuo metu LKP ideologinė veikla ir gi buvo orientuojama į kovos prieš liaudies priešus stiprinimą. Taip V. Dekanozovas padėjo realizuoti Stalino ir Berijos pla nus Lietuvoje. Revoliucinės prievartos funk ciją 1940 m. birželio įvykių pra džioje vykdė ne proletaria tas, o Raudonoji Armija. Vėliau, karine jėga paremtą revoliucinę prievartą buvo stengiamasi pa versti natūraliu revoliuciniu pro cesu. Tačiau tą procesą forma vo ne natūralūs klasių kovos dėsniai. Jis buvo formuojamas iš viršaus. Liaudies judėjimas — mitin gai ir demonstracijos —- buvo paverstas priemone Lietuvos įjungimui į TSRS įforminti. Įjun gimą skubino Vakarų fronte ir pačiame Europos kontinente su siklosčiusi politinė situacija. Raudonoji Armija, esanti Lietu voje, turėjo kuo skubiau užim ti gynybai reikalingas pozicijas, nedelsiant įsitvirtinti. Liaudies judėjimui sukelti bu vo naudojami subiurokratinti, centralizuoti administraciniai me todai. Iš Kauno į kitus miestus, miestelius ir kaimus centrali zuotai, trafaretų forma, buvo siuntinėjami politiniai reikala vimai, mitingų ir susirinkimų re zoliucijų tekstai. Tos „politinės trafaretinės rezoliucijos", įrašy tos į ataskaitas iš vietų, buvo siunčiamos atgal į Kauną. Čia žurnalistų apdorotos, patekdavo į spaudą. Tokiais metodais ypač buvo naudojamasi organizuo jant ir nušviečiant seimo susirin kimus, organizuojant pritarimus seimo, priimtoms deklaracijoms. Politiniame gyvenime labai aiš kiai matėsi direktyvinis spaudi mas iš viršaus, mechaniškas J. Stalino, V. Molotovo ir L. Beri jos nurodymų įgyvendinimas. Pirmasis legalios „Tiesos" nu meris, išėjęs 1940 m. birželio 26 d., pirmajame puslapyje išspaus dino didžiulius J. Stalino ir V. Molotovo portretus. Taip pat pa sielgė ir tą dieną išėjęs „Liau dies balsas". Taip anuomet Lie tuvoje buvo pradėtas Stalino kultas, stalininio absoliutizmo ir autoritarizmo garbinimas. Tuo buvo pradėtas V. Dekanozovo diktuojamas Lietuvos Komunis tų partijos stalinizavimas. Idė jinio ir politinio Lietuvos Komu nistų partijos brandumo rodik liais tapo besąlygiškas paklus numas Stalino diktatui ir besaikis Stalino garbinimas. Lietuvoje bu vo siekiama per vieną kitą mė nesį sukurti tokį Stalino kultą, koks Tarybų Sąjungoje buvo sukurtas per ištisą dešimtmetį.
Antrojo pasaulinio karo išva karėse ir karo pradžioje tarp Vokietijos ir TSRS buvo pasira šytos dvi sutartys: 1939 m. rug pjūčio 23 d. — Nepuolimo pak tas ir 1939 m. rugsėjo 28 d. — TSRS -— Vokietijos draugystės ir sienų sutartis. Kartu su šiomis sutartimis buvo pasirašyti ir slapti papildami protokolai dėl įtakos sferų tarp Vokietijos ir TSRS pasidalijimo Europos Ry tuose. Sutartis ir slaptus papil domus protokolus pasirošė J. Ribentropas ir V. Molotovas. Pagal 1939 m. rugpjūčio 23 d. J. Ribentropo ir V. Molotovo pasirašytą slaptą papildomą pro tokolą Lietuva buvo patekusį į Vokietijos įtakos sferą. Pagal 1939 m. rugsėjo 28 d. papildomą slaptą protokolą Lietuva pateko TSRS įtakos sferon. 1939 m. rugsėjo 28 d. slapta me papildomame protokole buvo pasakyta, „kad Lietuvos valsty bės teritorija atitenka TSRS įta kos sferai", kad Tarybų Sąjun gai suteikiamos teisės Lietuvos teritorijoje imtis ypatingų prie monių savo interesams apsaugo ti. 1940 m. birželio mėn. TSRS ėmėsi tų „ypatingų priemonių" savo interesams Lietuvoje ap saugoti ir Lietuvą aneksavo. Ko dėl ir kaip tai atsitiko? Padėtis Vakarų fronte 1940 m. gegužės pabaigoje Anglijai ir Prancūzijai pasidarė katastrofiš ka. Vokietija žaibiškai okupavu si Olandiją, Belgiją, Daniją, Nor vegiją ir Prancūziją užsitikrino gilų strateginį užnugarį karui prieš TSRS. Tuometinė tarybinė politinė ir karinė vadovybė nedelsiant ėmėsi naujų priemonių, kad su stiprintų Tarybos Sąjungos sau gumą ir karines strategines po zicijas visame jos europiniame pasienyje — nuo Juodosios iki Baltosios jūros. Ypatingo dėme sio centre atsidūrė Pabaltijis. 1940 m. birželio 15 d. į Lietu vą įžengė nauji, neriboto skai čiaus, Raudonosios Armijos da liniai. Jais čia buvo stiprinamos TSRS karinės strateginės pozici jos. Tokia karine akcija buvo kuriama „į priekį pastūmėtos gynybos linija", anuomet vadin ta „Rytų Frontu". Tai buvo kar tu ir aneksionistinė akcija. 1940 m. birželio 15 d. į Kau ną atvyko specialus TSRS vy riausybės atstovas, TSRS užsie nio reikalų liaudies komisaro V. Molotovo pavaduotojas V. De kanozovas. Į Lietuvą šis StalinoMolotovo patikėtinis, Berijos pa rankinis, buvo atsiųstas ne dip lomatiniam darbui. Atvyko su ypatingais įgaliojimais vietoje spręsti visus klausimus, susiju sius su TSRS politiniais ir kari niais interesais Lietuvoje. Neke lia abejonių, kad dėl 1940 m. birželio mėn. karinės akcijos Pa baltijyje ir V. Dekanozovo misi jos Lietuvoje, A. Višinskio — Latvijoje ir A. Ždanovo —- Es tijoje, buvo priimtas specialus VKP (b) CK Politinio biuro nuta
V. Dekanozovo misija Lietuvoje Pageidavo, kad nauja vyriausy bė būtų sudaryta kuo greičiau, nes to reikalauja padėtis Lietu vos santykiuose su TSRS ir nau ja situacija pačioje Lietuvoje. 1940 m. birželio 16 d. apie 12 vai. V. Dekanozovas susitiko su einančiu prezidento pareigas, mi nistru pirmininku A. Merkiu. Pastarajam pasakė, kad jis ne norėtų slėpti nuo Lietuvos va dovybės, jog Tarybų Sąjunga yra susirūpinusi savo šiaurės vakarų sienos saugumu, kad sa vo karines įgulas Lietuvoje ji padidinanti tik saugumo sume timais, nemanydama pažeisti Lietuvos nepriklausomybės. V. Dekanozovas kalbėdamas su A. Merkiu dėjo pastangas, kad naujų Raudonosios Armijos dali nių įvedimas į Lietuvą būtų kvalifikuojamas kaip natūralus tarybinių karinių įgulų papildy mas. Jis tokiu būdu stengėsi le galizuoti Lietuvos aneksijos pra džią. A. Merkys, K. Bizauskas, gen. V. Vitkauskas, gen. S. Raštikis ir kiti vyriausybės bei karinės vadovybės nariai, tikėdamiesi, kad gali įvykti staigūs pasikeiti mai Vokietijos Rytų politikoje, kad Vokietija gali greitu laiku ir staigiai smogti TaTybų Są jungai, ėmėsi laiko laimėjimo taktikos. Laukdami staigių pasi keitimų Vokietijos—TSRS san tykiuose, jie pasidavė V. Deka nozovo diktatui dėl naujos vy riausybės sudėties, dėl procedū rinių vyriausybės sudarymo principų. V. Dekanozovas tokia aplinkybe pasinaudojo. Jis, tęs damas V. Molotovo pradėtą ul timatyvų diplomatinį smurtą prieš Lietuvą, politinės dezinfor macijos ir dezorganizacijos me todais pasiekė, kad Lietuvoje būtų sudaryta tokia vyriausybė, kokia buvo numatyta aneksionistinės politikos planuose ir takti koje. Vyriausybės sudėtimi ir sudarymo procedūra buvo ban doma legalizuoti karinės, aneksionistinės politikos klastą, su klaidinti Lietuvos visuomenę ir Lietuvos diplomatines tarnybas užsienyje. 1940 m. birželio 17 d. pasira šydamas J. Paleckio vyriausy bės patvirtinimo aktą, A. Mer kys kartu pasirašė Lietuvos vy riausybės galutinės kapituliaci
naująją vyriausybę. Lietuvos Ko munistų partija iki 1940 m. bir želio 24 d. neturėjo teisės oficia liai reikštis visuomenėje ir kaip revoliucinė, politinė jėga. Ko munistai iš kalėjimų buvo palei džiami tik nuo birželio 18 d., ka da jau buvo sudaryta nauja, J. Paleckio vadovaujama vyriau sybė. Per vidaus reikalų minis teriją Komunistų partijos vardu buvo duotas nurodymas, kad iš kalėjimų paleidžiami politiniai kaliniai antifašistai nekeltų rau donų vėliavų, neskelbtų revoliu cinių šūkių, nedainuotų revoliu cinių dainų. LKP iki birželio 25 d. negalėjo oficialiai, savo vardu leisti spaudos. Komunistai netu rėjo teisės oficialiai propaguoti revoliucinių įdėjų, kalbėti apie socializmą, Tarybų valdžią. A. Sniečkaus vadovaujamo valsty bės saugumo departamento dar buotojai Kaune plėšė nuo sienų šūkius: „Tegyvuoja socializmas ir socialistinė Lietuvą". Tokia politinė propaganda buvo laiko ma žalingu kairuoliškumu, nau dingu tik pikčiausiems liaudies priešams. Taip LKP buvo pajungta ypa tingiems V. Dekanozovo įgalio jimams. Raudonosios Armijos įžengimo į Lietuvą legalizavimui ir pradinių aneksijos politinių padarinių įforminimui legali Lie tuvos Komunistų partija buvo nereikalinga. Komunistai tuomet buvo įpareigoti Sveikinti ir džiaugtis J. Paleckio vadovauja ma vyriausybe, kurioje dekanozoviškos politinės taktikos su metimais greta J. Paleckio bu vo gen. V. Vitkauskas, V. Krėvė-Mickevi ius, E. Galvanauskas, P. Pakarklis bei kiti V Dekano zovo ir N. Pozdniakovo parink ti asmenys. Tokią anomaliją anuometinia me Lietuvos politiniame gyve nime ir apskritai LKP politinės veiklos istorijoje iki šol buvo mėginama vadinti revoliucine taktika. Iš tikrųjų tai buvo tik politinė apgaulė. Jau nuo birže lio 26 d. buvo pradėta keisti vy riausybės sudėtį. Supratę šią klastą, vyriausybės nariai: V. Krėvė-Miokevičius, E. Galva nauskas, gen, V. Vitkauskas ir P. Pakarklis padėjo vainiką ant Nežinomojo kareivio kapo. Po to V. Krėvė-Mickevičius buvo
prendė. Veikė tik LKP CK sek retoriato darbinė grupė prie V. Dekanozovo. Šios grupės sudėtis labai įvairavo. Svarbiausi LKP veiklos klausi mai buvo svarstomi ir spren džiami V. Dekanozovo kabinete. Į svarstymus, greta nuolatinių darbinės grupės narių, priklauso mai nuo pasitarimo pas V. De kanozovą darbotvarkės, buvo kviečiami ir kiti asmenys (žr. „Tiesa“, 1989 m. vasario 14 d.). LKP reikalavimai ir uždaviniai buvo skelbiami ne LKP CK na rių ar LKP CK sekretoriato na rių vardu, o vadinamųjų LKP CK atstovų vardu. Svarstymų neprotokolavo nei LKP CK dar binės grupės nariai, nei pas V. Dekanozovą pakviesti LKP akty vistai. LKP istorijoje neturėjo pasilikti V. Dekanozovo veiklos pėdsakų. To meto (1940 m. bir želio—rugpjūčio mėn.) LKP CK ir LKP CK sekretoriato posėdžių protokolų neturime. Ir vėliau buvo uždrausta domėtis V. De kanozovo veikla Lietuvoje. Taip Lietuvos Komunistų par tija pakluso Stalinui ir jo at siųstiems patikėtiniams. Nuo ta da prasidėjo VKP(b) CK (vėliau TSKP CK) įgaliotinio Respubli kos partinėje organizacijoje tra dicija. Išvykus V. Dekanozovui, netrukus jo vietą užėmė VKP(b) CK ir TSRS Liaudies Komisarų Tarybos įgaliotinis N Pozdniakovas, anksčiau buvęs TSRS pa siuntiniu Lietuvoje. Nesiskaitydamas su vietiniais partiniais organais, pradėjo veik ti ir L. Berijos įgaliotinis P. Gladkovas. Padėties šeimininke Lietuvoje jautėsi ir čia dislokuo tų Raudonosios Armijos dalinių vadovybė. Nors politiniai įr socialiniai pertvarkymai tuomet vyko be pasipriešinimo, tačiau darbinin kams ir valstiečiams pirmiau buvo duodamas ginklas, o ne partinis bilietas. Jau 1940 m. birželio 26 d„ beveik kartu su LKP legalios veiklos pradžia, vi daus reikalų miništro M. Gedvi lo įsakymu buvo įsteigta liau dies milicija. V. Dekanozovas per LKP CK davė nurodymą liaudies milici jos kadrų komplektavimo kont rolę pavesti darbininkų klasei —
Vytautas. KANCEVlClUS
L'niversitas Vilnensis
1989.04.14 _________________..i
Iki naujų susitikimų, Daktare Adamkau! — Gerbiamas Daktare, papa sakokit apie savo pirmąjį apsi lankymą Universitete? — Jūs mane pavadinote dak taru, aš dar niekaip negaliu pri prasti prie to vardo. O pirma sis apsilankymas buvo 1974 me tais, Du Universiteto profesoriai Romualdas Lekevičius ir Česlo vas Kudaba pakvietė mane j Universitetą, kaip jie pasakė, siauram rately pasikalbėti apie gamtos apsaugos problemas. Kai mes su Rektoriumi pakilome, ta da man mažai pažįstamais Uni versiteto laiptais į Didžiąją au lą, j ją buvo sunku patekti. Aš nejuokais susijaudinau. Tai išli ko atmintyje tartum gražus sap nas. — Taigi, nuo to laiko jūs pra dėjot domėtis Lietuvos gamtos apsaugos klausimais. Apibūdin kite, prašau, šiandieninę situaci ją. — Tada, 1974 metais, man su sidarė įspūdis, kad susidomėji mas ekologija paviršutinis. Žmonės susirinko todėl, kad bu vo įdomu pamatyti iš toliau at vykusį. Vėliau man papasa kojo, kad profesorius Lekevi čius buvo prigrasinęs studentus, ateiti į tą paskaitą. Man atrodo, kad dabar iš es mės viskas pasikeitė. Toks įs pūdis, kad kiekvienas nuo jau niausio iki seniausio yra susi rūpinęs Letuvos gamta. Nuo 1974 metų ekologinė padėtis yra smarkiai pablogėjusi, gamtai yra
padaryta neatitaisomų nuostolių. Lyginant su JAV darbu gam tos saugojimo srityje, galiu pa sakyti, kad teorinėje veikloje yra pusiausvyra. Tačiau, koks di plomatas bebūčiau, turiu pastebė ti kad TSRS nuo JAV praktinėje gamtos saugojimo srityje yra at silikusi daugiau, negu dešimt mečiu. — Jūs esate bene populia riausias Lietuvoje išeivijos lie tuvis. Sakykite, kaip surandate laiko tokiems dažniems atsilan kymams Lietuvoje? — Man nusišypsojo laimė, kad tenka dalyvauti TSRS ir JAV bendradarbiavimo gamtos apsaugos srityje programoje, jai vadovauti. Todėl tenka dažnai lankytis Tarybų Sąjungoje, o kiekvienas toks apsilankymas užsibaigia brangioje Lietuvoje. Jeigu kiti Amerikos lietuviai turėtų tokias sąlygas, aš neabe joju, kad jie elgtųsi lygiai taip pat. Tačiau nuotoliai yra dideli, o dar kelionės išlaidos ir laiko stoka ne visiems leidžia tai pa daryti. — JAV nepripažįsta Lietuvos įjungimo į TSRS. Jūs, būdamas Amerikos administracijos atsto vas, nevengiate susitikimų su dabartine Lietuvos vadovybe. Sakykite, ar turite tam kokius nors įgaliojimus? — Ne, niekas manęs neįga liojo, kadangi aš niekada nieko nesiklausiau, kaip man elgtis Lietuvoje. Turiu pasakyti kad
neteko niekam atsiskaitinėti dėl šitos veiklos. Čia mano asmeni nis apsisprendimas. Aš manau, gamtos apsauga neturi būti sie jama su politika, nors kaip ir kiti sielojuosi dėl Lietuvos liki mo, dėl jos politinės ateities. Ta čiau visada stengiausi tuos daly kus atskirti. Pirmiausia aš at lieku pareigą kaip žmogus, o po to galvoju apie šituos for malumus. Aš manau, kad tie ku rie tvarko tuos formalumus taip pat tai supranta ir neužkerta ke lių mano veiklai. Per septynio lika metų aš nesu gavęs jokių priekaištų. — Jūs asmeniškai pažįstamas su prezidentu Dž. Bušu, ar esa te su juo kalbėjęs apie Lietuvą? — Tais klausimais nei su da bartiniu prezidentu, nei su anks tesniais neteko kalbėtis, nors aš turėjau progos bendrauti su R. Reiganu, D. Fordu, R. Niksonu. Daugiau ar mažiau mes kalbėjo mės ekologiniais klausimais. — JAV Senatas paskelbė bir želio 14-ąją Pabaltijo laisvės die na, pakomentuokite šį sprendi mą.
kius iš šalies, matote kokius nors „lazdos perlenkimus"? — Aš nemanau, kad iki šiol buvo perlenkimų Sąjūdžio vei klioje. Manau, kad buvo einama protingų, nuosekliu keliu. Jeigu Sąjūdis ir toliau vystys tokią politiką, tai manau, kad mes pa sieksime to paties tikslo, kurio siekiame ir čia, ir tenai. šio Interviu klausęsis pro fesorius Česlovas Kudaba sutiko tarti keletą žodžių apie Valdą Adamkų:
— Aš galiu pasakyti, kad mie la ir džiugu širdyje, kad mes jį tokį turime. Šiandien mūsų eko loginė situacija nepaprastai sun ki, ji pasiekė patį skaudžiausią etapą, kada kinta gamtos bioge ocheminis sąstatas, kada prasidė jo negrįžtami procesai. Šitą Val das visada mums sakydavo anks čiau, gal mes nesupratome jo žodžių. Džiaugiuosi, kad man teko gar bė pristatyti Valdą Adamkų Garbės cįaktaro vardui. Aš nieką da nepamiršiu jo gyvenimiškų pamokų. Man teko V. Adamkų — Tai neturėtų nieko stebinti, lydėti pirmosios kelionės metu, JAV visada pasisakė už laisvę. pristatyti jį, to šiandien jau ne Tai dar kartą patvirtina faktą, bereikia daryti, nes visur jį pa kad Lietuvos reikalai laisviems žįsta. Tada V. Adamkus kalbėjo žmonėms rūpi jr jie Lietuvai lin gal dešimtyje auditorijų ir visur ki tokios pačios laisvės, kuria operavo kitokiais pavyzdžiais, jo naudojasi kitos valstybės. kalbos visur buvo kitokios. Pa — Ar stebėdamas Lietuvos Įvy menu, kartą išeinant iš VISI rū
mų, jis man pasakė: dovanok, kad aš čia pakartojau vieną pa vyzdį, tau buvo nuobodu. Mums, bandantiems sugrįžti į Europą, reikėtų mokytis tokios eleganci jos. Tikiuosi, kad dabar daktarą Adamkų mes Universitete maty sime dar dažniau. Kalbėjosi Audrius SIAURUSEVICIUS Gintaro KUDABOS nuotr.
Konstitucijos projekto atmesti negalima (atkelta iš 2 psl.)
zidiumo aparato darbuotojai pripažino, kad, Lietuvos Konsti tucijos projektas iš esmės ati tinka pertvarkos reikalavimus. — Diskusijose su Maskvos tei sininkais, — prisimena doc. S. Stačiokas, — buvo pažymėta, kad būtina ne tik Respublikos, bet ir Sąjungos Konstitucijos re forma. Vykdant pertvarką, rei kalinga įtvirtinti demokratinius pradus ir visos Sąjungos mąstu. Taigi, kol centre ir vietose vy rauja komandinis valdymo sti lius, — išlieka galimybė sunive
liuoti demokratinius įstatymus Respublikoje. Doc. S. Stačiokas pažymėjo, kad priėmę Konstituciją, atitin kančią Lietuvos interesus, esant nepakitusiai Sąjungos valstybi nio vadovavimo ir valdymo sis temai, neparemtai demokrati niais pagrindais, mes praktiškai negalėsime pilnai realizuoti sa vo interesų. — Šiuo metu, — pažymėjo docentas, — kai buvo svarsto mas Konstitucijos projektas, Lie tuvoje pastebėjome dvi visuo menės nuomonę formuojančias jėgas: radikaliausia visuomenės dalis siekia radikalių permainų,
o konservatoriai, politiniai funk cionieriai, siekia, kad Konstitu cijos projektas nebūtų priimtas, Vieni nemato, kad šitas projek tas realizuos tautos siekius, o ki ti laukia, kad šis projektas bū tų atmestas ir būtų galima pa sakyti: „Liaudis atmetė šiuos ekstremistinius šūkius". Užtenka atmesti Konstitucijos projektą — interpretacija bus aiški: centrinė spauda mirgės la bai rimtais šūkiais apie tai, kad Lietuvos liaudis nepriėmė tokios Konstitucijos. Todėl geriau te gu projektas būna svarstomas ilgesnį laiką, bet tegu nebūna atmestas. Tobulinsime jį, bet at
mesti negalime. Aš jaučiu pa vojų, kad tai gali būti padaryta, — pasakė doc. S. Stačiokas. Docentas atsakė į studentų klausimus. — Ar tikslinga priimti Konsti tuciją referendumo keliu? — Dabar — ne. Tai būtų ne logiška teisiniu požiūriu, nes pats Konstitucijos projektas nu mato referendumo pagrindus. To dėl Konstituciją reikėtų priimti Respublikos Aukščiausiajai Ta rybai arba naujai renkamam Liaudies deputatų suvažiavimui. — Ar jums neatrodo, kad rin kimų j TSRS AT rezultatai ver čia atsisakyti Komunistų parti
jos, kaip politinio avangardo, deklaravimo Konstitucijos pro jekto 6-ajame straipsnyje. — Manau, kad 6 straipsnio, 1-ą dalį galima koreguoti, o gal jo net ir atsisakyti. Tačiau tuo, kad partijos vaidmenį būti na įtvirtinti konstituciškai, aš neabejoju. Mes suvereniteto tu rime siekti įvairiais metodais, priemonėmis, taip pat ir politi nėmis priemonėmis. Šį darbą santykiuose su sąjunginėmis in stitucijomis, šiuo metu, gali at likti tik Komunistų partija.
Vygaudas UŠACKAS
Bus skaitomos bendrauniversitetinės politologijos paskaitos Demokratizuojant visuomenės mokslų dėstymą, reikia Išvaduoti dėstytojus nuo iš anksto sufor muotų disciplinarinių schemų, leisti jiems autorizuoti kursą — tai nuoseklus kelias Į tikrą pliuralizmą aukštojoje mokyklo je. Dėstytojas pasijuto laisviau, tačiau studentas tuo ne visada
gali pasigirti, ypač pasirenkant dėstomąsias disciplinas. Gerai, kad (vestas laisvas paskaitų lan kymo grafikas, tačiau, kadangi politologija dėstoma itin autori zuotai ir tarp Įvairiuose fakulte tuose dėstomų politologijos kur sų yra gana dideli skirtumai; studentams sudėtinga ne tik ap
sispręsti: lankyti paskaitas ar ne, bet ir kieno politologijos kursą pasirinkti. Papildomai nutarta Įvesti keletą bendrauniversitetinių politologijos kursų, kurie bū tų dėstomi paraleliai su fakultetiniais. Studentai, norintys su kaupti tam tikrą politologinių žinių kiekį, turės galimybę pasi
rinkti iakuItetlnĮ arba bendraunlversltetinĮ kursą. Bendrauniversitetlnius polito logijos paskaitų kursus nuo š. m. balandžio 17 dienos skaitys politologijos katedros dėstyto jai L. Bielinis ir K. Černiauskas: 1. Pirmadieniais 17.00 filologi jos fak. 92 aud. L. Bielinis.
2. Penktadieniais 15.00 Saulė tekio ai. II korp., 410 aud. K. Černiauskas. Norintieji lankyti šias paskai tas, užsirašo pas vieną iš šių dėstytojų. Išklausę kursą, egza minus laikys irgi pas juos. Kilus neaiškumams prašome kreiptis į mokymo dalies vedė ją I. Ragelienę 61 46 58.
Filologijos fakultetas nuo širdžiai užjaučia kolektyvo narę dėstytoją Eleonorą ZAPERECKIENĘ motinai mirus. Filologijos fakulteto dekanatas, Visuomeninės fakulteto organizacijos Anglų filologijos katedra
Motinai mirus Universiteto parengiamojo skyriaus dar buotojai ir klausytojai nuo širdžiai užjaučia dėstytoją E. ZAPERECKIENĘ. Klasikinės filologijos kate dros dėstytojai ir studentai nuoširdžiai užjaučia vyr. dės tytoją Dalią STASKEVIČIE NĘ tėveliui mirus.
Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 783 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universltas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79. EiKeHeĄeABHirK BHAfcHioccKoro yHHBepcHTeTa. PeaaKTop A. AHnnrrac. 232734, Bhawhk>c, yHHBepcHTero, 3. TraorpacĮms H3AaTeAscTBa 1JK Kn Ahtbm,
Redaktorius A. LiPiTAS