*
VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITESl
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORAPARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 10 (520)
1965 m. balandžio mėn. 15 d., KETVIRTADIENIS
Kaina 2 kap.
UNIVERSITETAS PASITINKA JUBILIEJŲ
SVEIKINAME UNIVERSITETO GER BIAMUS PROFESORIUS, DĖSTYTOJUS IR VISUS STUDENTUS SU ATĖJUSIU PAVASARIU! NASAUS darbo ir gerų rezul TATŲ, PASITINKANT TARYBŲ LIE TUVOS DVIDEŠIMT PENKTĄSIAS ME TINES!
S
Ž i S 3
B
Susitikimas su tėvais | tradicinį vakarą-susitikimą su studentų tėvais susirinko vi sų fakultetų studentai, iš įvairių Lietuvos kampelių atvykę stu dentų tėvai, fakultetų dėstytojai. Sveikinimo žodį tarė Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Komjaunuolių vardu kalbėjo Kcmjaunimo komiteto sekretorius V. šermukšnis. Į tribūną pakyla Basevičius (GF II k. studentės tėvelis): — Džiaugsmas netelpa širdyje, kokias geras sąlygas turi mūsų vaikai. Mes, tėvai, to neturėjome ir negalėjom turėti, nes ..— buržuazijos valdymo metais kelias į mokslą buvo tik turtingie siems. Jumis, brangūs studentai, rūpinamės ne tik mes, tėvai, bet Ir dėstytojai, kad išaugtumėt gerais žmonėmis. Kalba Z. Mačiulvtė (F»«c p„^.i orn sekretorė), prof. P. Sla vėnas, drg. Rimkuvienė (FMF dviejų studenčių mama), drg. Ka valiauskas (GF III k. siuuento levc.s), pedagogikos mokslų Kan didatas drg. Simaška, GF IV k. studentė drg. Valiukaitė, drg. Lasienė (FMF III k. studentės mama), drg. Balijonienė (IFF I k. Ilt. stud. motina). Baigiamąjį žodį tarė prorektorius B. Sudavičius, pažymėda mas, jog šis susitikimas su tėvais — trečias ir vyksta tokiomis dienomis, kada lietuvių liaudis ruošiasi garbingai sutikti Tarybų Lietuvos 25-ąsias metines. Drg. Sudavičius kalba apie tėvų ooveikį vaikų auklėjime, primena, jog tėvai, rūpindamiesi savo vaikais, turi saikingai Jiems padėti. Prorektorius viso Univer siteto vardu dėkoja už studentų tėvelių atvykimą į Alma Mater rūmus, linki gražaus pavasario — geros sėjos ir pageidauja, kad į kasmet ruošiamus tradicinius tėvų susitikimus atvyktų qausiau tėvelių, kurie labiau domėtųsi studentų gyvenimu bei mokymusi. Plačiau apie tradicinį tėvų vakarą-susitikimą su studentais skaitykite sekančiame „Tarybinio studento“ numeryje. (Mūsų inf.)
Kiekviena diena mus priartina prie reikš mingos datos — Tarybų Lietuvos 25-jų me tinių. Visi respublikos darbo žmonės šią šventę sutinka naujais laimėjimais, naujomis darbo pergalėmis. Šiai didelei šventei ruo šiasi ir Universiteto kolektyvas. Prieš keletą dienų penkiuose fakultetuose vyko dėstytojų mokslinė konferncija, skirta Tarybų Lietuvos 25-osioms metinėms, kuri nors nedidele dalimi parodė, ką nuveikė ir į ką šiuo metu nukreiptas Universiteto moks lininkų dėmesys. Darbas vyko dešimtyje sek cijų, kuriose buvo perskaityta 193 praneši mai. Si konferencija kai kuriais savo bruo žais skyrėsi nuo ankstesnių. Visų pirma, be velk visose sekcijose buvo perskaityti pra nešimai, nušviečią mokslo pasiekimus tary biniais metais. Tokius pranešimus skaitė: prof. S. Jankauskas „Biologijos mokslų pa siekimai Universitete tarybiniais metais“, doc. E. Cervinskas „Geografijos mokslai Universitete tarybiniais metais“, doc. J. Pikčllingis „Lietuvių kalbotyros laimėjimai ta rybinės santvarkos metais“. O apibendrinti yra ką. Štai kad ir Lietuvių kalbos kated ra. Visi jos darbuotojai baigė aukštąjį moks lą tarybiniais metais ir beveik visi turi moks linius laipsnius ir vardus. Jau 4 katedros do centai buvo arba šiuo metu yra vyr. moks liniais bendradarbiais — aktyviai ruošia daktaro disertacijas. O juk augant žmonėms, auga ir mokslo pasiekimai. Kitas konferencijos skiriamasis bruožas buvo tas, kad apie 50 pranešimų, ypač Me dicinos ir Gamtos fak., buvo paruošti kolek tyviai. O juk 1955 metais vykusioje bendrauniversitetinėje konferencijoje buvo perskai tyti tik 5 kolektyviniai pranešimai. Tai rodo, kad Universitete vis labiau įsigali komplek sinis mokslinių problemų nagrinėjimas, nyks ta kameriškumas. Tokia kryptimi bus eina ma ir toliau. Šiuo metu sudarinėjamas pers pektyvinis Universiteto mokslo tiriamojo dar bo planas, kuriame numatoma, kad Universi teto mokslininkai dar labiau susitelks svar biausių mokslinių problemų nagrinėjimui. Atmintiniems 1940 metams savo praneši mą „Apie 1940 m. revoliucijos Lietuvoje ypatybes“ skyrė doc. K. Navickas, o „Spau dos. laimėjimai 1940—1941 m.“ — , vyr. —dėst. S. Makauskas. Antrąją konferencijos dieną Universiteto dėstytojai susirinko Į Aktų -’salę. Plenarinį
AKTŲ SALE. Prezidiume — studentų tėveliai. Universiteto profesoriai, dėstytojai ir visv Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubilius. Kairėje — į susirinkimą atvyko rokiškietė EF F savo mamyte. _ ',
posėdį pradėjo rektorius prof. J. Kubilius. Su įdomumu buvo Išklausyti LTSR Sveika tos 'apsaugos ministro V. Kleizos pranešimas „Medicinos pasiekimai Tarybų Lietuvoje“ ir LTSR MA akad. K. Meškausko pranešimas „LTSR liaudies ūkio laimėjimai ir perspek tyvos“. Ekonomikos fakulteto dėstytojai ir stu dentai dalyvavo jubiliejinėje LTSR preky bos darbuotojų konferencijoje, kuri šeštadie nį pasibaigė Universiteto Aktų salėje. Joje pranešimus skaitė ek. m. k. A. Venckus ir doc. K. Lukša. Ruošiasi konferencijoms Fizikos ir mate matikos fakulteto dėstytojai. Jie dalyvaus jubiliejiniame respublikiniame matematikų suvažiavime ir kitose konferencijose. Jau įvykusios ir būsimos konferencijos ro do, kad Universiteto mokslininkai gerais dar bais sutinka Respublikos jubiliejų.
LENININĖMS DIENOMS ARTĖJANT Pavasaris jaučiamas Universiteto ko-njaunimo organizacijoje. Komjaunuoliai pasitinka lenini nes dienas. Geriausius savo draugus Universite to komjaunuoliai rekomendavo ‘kandidatais ‘ ’ į TSKP narius. Štai TF V k. komjaunuolė J. Keturakytė. Ji mokosi tik gerai ir labai gerai, mielai padeda draugams, aktyvi visuomenininkė. Joana _ tikrai komupateisins draugų pasitikėjimą. Ji verta nistės vardo. O Medicinos fakulteto komjaunimo sekreto rius St. Tarbūnas — mokslo pirmūnas, Universi teto komjaunimo biuro narys. Jį draugai su pa sididžiavimu rekomendavo kandidatu į partiją. Istorijos ir filologijos fakulteto V kurso studen tą P. Bražėną buvo nutarta priimti į TSKP na rius (iš kandidatų). Per visą studijų laiką Petras mokėsi tik gerai ir labai gerai. 1963 m. Jis bu vo išrinktas fakulteto komjaunimo organizacijos sekretoriumi. Šiandien P. Bražėnas — Univer siteto komjaunimo komiteto narys, draugų my limas ir gerbiamas už paprastumą, tiesumą, kuklumą, principingumą. Kandidatais į TSKP narius komjaunuoliai re komendavo TF IV kurso studentę Z. Maniušytę, IV kurso studentą R. Kocių, V kurso studentę D. Vilkaitę, MF studentus B. Rutkį (VI k.), A. Irnių (VI k.), Gamtos fakulteto bioche nijos-biofizikos katedros asistentą St. Vaitkevičių. Šiuos draugus išauklėjo Lenino komjaunimas. Jie visi — darbštūs, principingi komjaunuoliai aktyvūs visuomenininkai. V. Garastaitė, Komjaunimo komiteto įskaitos skyriaus vedėja
UNIVERSITETO DĖSTYTOJAI APGYNĖ
Labai sudėtingas mūsų studentiškas gyvenimas. Visa da skubame, bet ne visada spėjame. Mus jaudina kiekvie na nauja knyga ir stadionų triukšmas, kosmosas ir toli moji Kuba. . . O svajonėms ir ginčams nėra ribų. Kol dar esame studentiškame suole, kol aplink geri draugai, kol dar šildo Universiteto auditorijų šiluma. . . Ir vis tik svar biausia mūsų studentiškame gyvenime — atkaklus darbas skaityklose, nemigo naktys sesijos metu, džiaugsmai Ir kar tais ašaros. . . ’ Viskas svarbu ir viskas būtina. .. Ateities teisininkas? Taip. Nors tikriausiai sunku jį įsi vaizduoti. Daug kas mano, kad teisininko profesija atmirštanti, kaip ir pati valstybė. Kai kuria prasme tikrai taip yra. Bet pats atmirimas — realiatvvi sąvoka. Dabartinio kosminio amžiaus sąlygomis, kada technika ir mokslas pa siekė tokį progresą, o visuomenės intelektualinis lygis taip nepaprastai išaugo, teisininkas turi būti labai plačios erudi cijos žmogus, nes jis vienas iš pirmųjų turės žengti Hūsimosios savivaldos keliu. Todėl Teisės fakultetas stengiasi išleisti tik aukštos kva lifikacijos specialistus. Mes teisėtai galime didžiuotis da bartiniais mūsų diplomantais, kurių paskutinės Universite te sesijos pažymių vidurkis kurse — 4,7! Penki studentai sesijos egzaminus išlaikė tik labai gerai. Tai M. Liepaitė, 3. Keturakytė, R. Kalkys, A. Kalulna, St. Šimkutė. Šį są rašą galima būtų pratęsti, nes kiti kurso draugai laikė egzaminus tik gerai ir labai gerai. .. Šiais mokslo metais mūsų studentai teisininkai geriau įsisavino programinę medžiagą, žymiai išaugo reikalavimai ir aktyvumas seminarinių užsiėmimų metu. O fakulteto ka tedrą skaityklos buvo papildytos naujausia literatūra bei kita monografine medžiaga. Didesnis dėmesys buvo skiria mas savarankiškam studentų darbui, mokslinių būrelių veiklai. Štai kokie žiemos sesijos rezultatai Teisės fakultete: I kursas — 3,95; II kursas — 4,21; III kursas — 3,97; IV kursas — 4,24. Bendras visų kursų vidurkis — 4,2. 15 proc. fakulteto studentų išlaikė sesiją tik labai gerais pažymiais. Fakultete mokosi daug pažangių studentų, gerų visuo menininkų. Tai Universiteto komjaunimo komiteto sekreto rius V. šermukšnis, fakulteto komjaunimo komiteto sekreto rius R. Kalkys, J. Aleksandravičius, Z. Jonušaitė ir dauge lis kitų. Tačiau pasitaiko atvejų, kada daug vargstama su „atsiliekančiais“, arba, kaip mes Juos oficialiai vadiname, „akademinės drausmės laužytojais“. O pažeidimai maždaug vienodi: paskaitų praleidinėjimas be pateisinamos prie žasties, alkoholinių gėrimų vartojimas. .. O priežastys? Studentai tyli. Atsakymas vienas — paprasčiausias abejingumas, pareigingumo stoka. Kai kurie studentai įrodinėja, kad nebūtina lankyti paskaitąs. Girdi, galima gerai mokytis ir nelankant paskaitų. Iš tikrųjų, taip. Tačiau atsakymas neturi būti klaidin gai suprastas. Visai kita klausimo pusė — studentų sava rankiškas darbas, nuolatinė konsultacija su dėstytoju. Jei gu IV kursas praleido daugiausia paskaitų ir geriausiai išlaikė žiemos sesiją, tai dar nereiškia, kad „paparčio žie das“ — paskaitą praleidinėjimas. Priežastis ta, kad IV kurso studentai daugiau už kitus dirbo su knyga, susipa žino su paskaitų medžiaga. Tribūna — ne darbo vieta. Galima daug kalbėti ir nie ko nedirbti. Manome, kad ateityje, dar labiau sustiprinus komjaunimo darbą grupėse, suaktyvinus mokslinių būrelių veiklą, bus galima likviduoti esamus trūkumus, siekiant išugdyti žmonėse tikrą meilės jausmą knygai, savo profesijai. -z
■ ■■■■■■■■■■■■■■B ■ ■■■■■■■■ Balandžio 8 dienos vakare Aktų salė buvo perpildyta — kon certavo VLR metalinlnkų meno ansamblis „Vašaš44. ’niversiteto ansambliečiai šil tai sutiko svečius, atvežusius Du nojaus krašto melodijas ir šo kius. Metalininkų profsąjungos me no ansamblį, kurio sudėtyje buvo solistai, šokėjų grupė, liaudies instrumentų orkestras, šiltai su tiko VVU ir VVPI studentai. Sve čiams reikėjo ne kartą pakarto ti numerius. Ansamblio meno vadovas Karoi Sigeti. kalbėdamasis su Uni-
AKTŲ SALĖJE VLR ANSAMBLIS „VAŠAŠ“ versiteto studentais, papasakojo apie nueitą ansamblio kelią. Kūrėsi ansamblis dar 1905 me tais. Tuo metu metalistai ansamb li naudodavo ne tik liaudies meno populiarinimui, bet ir agi taciniais sumetimais kovoje už liaudies laisvę. Vengrijoje vienas iš pirmųjų rusų liaudies dainas
MOKSLŲ DAKTARO LAIPS NIO DISERTACIJAS: doc. Jurgis LEBEDYS — „Mikalojus Daukša (monogra fija). Raštijos ir literatūrinės lietuvių kalbos formavimosi pradžia Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje XVI a.“ (filo logijos mokslų), doc. Jonas MISIŪRA — „Lėtinių nespe cifinių plaučių susirgimų kompleksinio gydymo (anti biotikais, prednisolonu ir neobenzinoliu) klinikiniai-eksperimentinlai duomenys*4 (medicinos mokslų). MOKSLŲ KANDIDATO LAIPS NIO DISERTACIJAS: Vytautas RAŠKAUSKAS — „Lanksvos — Spirea L. — biologija, introdukcija ir to limesnės jos veisimo perspek tyvos Lietuvos TSR*4 (biologi jos mokslų), Daina GALVYDYTĖ — „Žemaičių aukštu mos dirvožemiai kaip fizinio geografinio komplekso kom ponentai44 (geografijos moks lų), Pranas GAILIUNAS — „Dabartinės literatūrinės lie tuvių kalbos veiksmažodžio tariamoji nuosaka. Reikšmė ir vartojimas“ (filologijos mokslų).
Taiką Vietnamo liaudžiai Balandžio 6 d. Istorijos ir filologijos fakulteto dėstytojus ir studentus suvedė į 34 auditoriją vieningas troškimas — išreikš ti savo gilų pasipiktinimą ir protestą nrieš nehumaniškus Ame rikos kariaunos veiksmus Vietname. Mitingą atidarė Istorijos ir filologijos fakulteto partbiuro seni-etcrius doc. R. Mironas. Susijaudinusi kalba Anglų kalbos katedros vyr. dėstytoja G. Špokevičienė: — Visą pasaulį sukrėtė žinia, kad JAV pradėjo Vietname cheminį karą. Tai baisus tarptautinis nusikaltimas, tai Ženevos susitarimų laužymas, žmonija negali abejingai žiūrėti į JAV piktadarybes. Humanizmas ir teisingumas turi suvienyti savo jėgas ir privers ti JAV nutraukti kovinius veiksmus Pietų ir Šiaurės Vietname. Kalba III k.,istorikė R. Urbonaitė, I kurso rusistė Z. Gimbickaja, II kurso anglistė N. Silvesir dVičiūtė. Visų žodžiuose pasi piktinimas JAV agresija, užuojauta Vietnamo liaudžiai. V kurso lituanistui P. Bražėnui pasiūlius, vienbalsiai priima ma protesto prieš barbariškus Amerikos militaristų antpuolius Vietname rezoliucija. Susirinkusieji vieningai palaikė pasiūlymą pasiųsti laišką Amerikos prezidentui Džonsonui. Laiško projektą anglų kalba perskaitė Anglų kalbos katedros dėstytojos U. Žemaitienė ir A. Dantaitė. Laiške reiškiamas Istorijos ir filologijos fakulteto profesorių, dėstytojų ir studentiį* protestas prieš agresiją Vietname Ir ragi nama JAV išvesti savo kariuomenę iš Vietnamo. Laiškas priimamas vienbalsiai. „TARYBINIO STUDENTO“ koresp.
Tarybų Lietuvos 25-osioms metinėms (FOTOPARODOS ORGANIZAVIMO KLAUSIMU) SM pirmasis fotoparodos bandymas. Pastaruoju metu fakultete yra fotografijos specialistų Kaip žinoma, Jau įsteigta Respublikinė komisija Tarybų Lietuvos 25-ųjų metinių įsteigta fotolaboratorija. Todėl galima su minėjimui paruošti ir iškilmėms surengti. rengti puikią fotoparodą. Tik reikia iš anks Respublikinė komisija pažymėjo, jog lie to apie tai žinoti ir ruoštis. Pageidautina, tuvių tautos kovų ir pergalių kelią, džiugius kad Joje dalyvautų kiekviena katedra, kiek ekonominius ir kultūros vystymo laimėjimus viena laboratorija. privalo pademonstruoti organizuojamos paro Fotoparodoje reikėtų pavaizduoti visą fa dos ir kt. Aišku, kad ir mūsų Medicinos fa kulteto gyvenimą, mokslinį darbą ir atskirus kultetas negali likti nuošaly ir privalo tin mokslinių stebėjimų duomenis (gali būti mikkamai sutikti šią didžiąją šventę — Tarybų ro ir makro fotografijos), mokymo procesą, Lietuvos 25-tąsias metines. mūsų poilsį, čia turėtų rasti vietą meninės Fakulteto profbiuras numatė šių metų bir ir taip pat mūsų žymūnų fotografijos. želio mėnesį suruošti fotoparodą, kurioje Taip pat turėtų atsispindėti visi respublikos atsispindėtų lietuvių liaudies nueitas kelias gyvenimo svarbesnieji įvykiai. Numatomose nuo 1940—1965 m. Fakulteto visuomeninės eksponuoti fotografijose gali pasireikšti įvairi organizacijos bei dekanatas tai parodai pri tematika ir fotokompozicija. Fotografijas tarė ir nusprendė geriausius eksponuotus prašome pristatyti asistentui Česniui arba darbus premijuoti. doc. M. Krikštopalčiui iki š. m. gegužės Kaip prisimename, pernai profbiuro ini mėn. 25 d. ciatyva buvo organizuota fotoparoda, kuriai Kviečiame visus studentus, dėstytojus, as pristatyta iš viso 267 fotografijos (žinoma, pirantus bei laborantus aktyviai dalyvauti ne visos buvo eksponuotos). Geriausių foto Medicinos fakulteto organizuojamoje fotopa darbų tarpe buvo stud. L. Ankėno ir asisten rodoje, skirtoje Tarybų Lietuvos 25-sioms to V. Capkevičiaus fotografijos. Taip nu metinėms paminėti sprendė žiūri komisija, kurios sudėtyje buvo Doc. M. KRIKŠTOPAITIS ir „Vakarinių naujienų“ atstovas. Tai buvo MF profbiuro gamyb. sekt, vadovas
■■■■■■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■ ■■■■■■ ■■■■■■■■■■■■■■■■■■■ pradėjo dainuoti šio ansamblio choras, tačiau cenzūra ne visada leisdavo ansambliui išstoti su pa geidaujama programa. Ansamblis turtėjo, populiarėjo, tačiau jo branduolį sudarydavo kaip visuomet darbininkų vaikai, kurie išgarsino Vengrijos liau dies meną, koncertuodami dau gelyje Europos šalių. Šioje koncertinėje išvykoje re pertuarą sudaro kūriniai, kurie daugiausiai atspindi Vengrijos liaudies meną. Daugelis apeigi nių šokių, dainų turi jau tūks tantmetę istoriją, vienok ir da bar, kai Vengrija švenčia dvide šimtąjį laisvės pavasarį, jie išli kę ir liaudies mylimi. Už nuopelnus metalininkų me no ansamblis yra apdovanotas Darbo Raudonosios Vėliavos or dinu. Koncertinės kelionės metu an samblis pabuvojo Lvove, Kijeve, Maskvoje, Vilniuje, Rygoje.
„TARYBINIO STUDENTO
■dismentų
Universiteto ansambliečiai ir visuomeninių organizacijų atstovai dėkoja už atvežtą Dunojaus krašto melodiją ir šoJ. GIRDVAINIO nuotraukos
Skamba nuostabi Cardašo melodija. . .
Pėdos poezijoje
|^Neseniai „Tarybiniame 'sjĮdente" buvo' išspausdin tos S. Gedos eilės. S. Gedos I.dos“ gana ryškios ne tik įjr iversiteto poetų kūrybos foįie, bet ir pokalbiuose* vi sų, „sergančių" poezija. Uk’edakciįa gavo nemaža laiškų, kuriuose dalinamasi mintimis apie Sigito poezi ją, Nuomonės labai įvairios. Ka kurie, jų tarpe ir dėsty to] s A. Trakymas, nerekome įduoja drg. Gedos eilių nei spausdinti. l'uugė/fs studentų rašo, kai S. Gedos eilės palrau.{■Įjos juos savo maniera, spalvingumu, įdošoi ežumu, ~ mū lis meniniais įvaizdžiais, i jomis, niekieno nelies to rui mintims. f) poeto VI. Šimkaus žoius tariant, „S. Geda — /ag ne tik daug žadantis, bet ir esantis poetas". t'okalbį tęsiame... Kviečiafl pareikšti savo nuomonę s, kuriems brangi poezikariems rūpi jos ateitis, keliai į žmogų.
4
I
SI 'tytojas visada laukia, id kiekvienas poetas, sueį'ęs ar pradedantysis, pafų savo mintis nauju, naliu būdu. k’ltas Geda Ir išsiskiria iš lančiųjų poetų savita kmo specifika, netikėtopoetlnėmis asociacijomis 1 1 Anties posūkiais. Formos ityj [e jis kažkuo originalus, ibi pantis. Jei ne tai, gal ir tų tiek karštų ginčų stuntu tarpe. O gerai, jei gin iam asi! Vadinasi, jo eilėšči il priverčia pagalvoti ie poezijos vystymosi keis, kartals Ir susimąstydė 1 toriaus iškeltų probnų Juk poezija, neverčiannu istyti, — lyg saldus aroitaii, bet ne jis pirmiausia |-
reikalingas reikliam dabarti niam skaitytojui. Jaunasis poetas dažnai eina akimirkos, įspūdžio lyrinio fiksavimo ke liu. Giedru, sveiku (kartais kiek gruboku) jumoru ir lyriniais tonais nuspalvinta autoriaus mintis skverbias gi lyn, j daiktų esmę, pasaulio, žmogaus vidinius klodus. Ne seniai „Tarybiniame studen te“ išspausdintame S. Gedos eilėraščių cikle „Pėdos“ pa liečiamos Įvairios temos: tė vynė, meilė, poezija. „Dzūkų“ pėdose autorius siekia savo tiškų filosofinių apibendrini mų, savitai permąstyti žmoni jos vystymosi kelius, nūdieną ir praeiti. Kelionės iš šiaurės vaizdai išreikšti nuotaikingai ir muzi kaliai, o susitikimo su Lietu va Įspūdis dvelkia poetine ši luma ir meile. Sumaniai čia įpintas lakoniškas peizažas. Nemunas, Čiurlionio gimtinė, kur: —
Beržai
Čia visad
Žakų nepavelka pavasariais. būna Šilta nuo beržų.
„Dzūkų“ pėdose S. Geda vykusiai (veda ir Zarasų eže rų motyvą, ir jumoristinių lietuvių liaudies dainų savitas interpretacijas. Įdomūs posmai — auto riaus pasikalbėjimas su pro tėviais. Gyva, originalu! Štai kad ir šis posmas: — Stačios akys medinių dievukų Ar ne mano? Ar ne tavo akys? Kaip arti jūs, Protėviai mano!
—
O vis tik autorius nesuge bėjo čia iki galo Išlaikyti tą lyrini gaivumą, veržlią poe tinę tėkmę. Nesugebėta pri eiti iki darnaus, aiškaus filo sofinio apibendrinimo. O se kantys posmai (3, 4 pėdos) palieka eksperimento (spūdi, ir tik posmai apie tėvą vėl įneša gyvą, lyriškai nuspal vintą mintį. Žinoma, pradedančiajam poetui sunku pasiekti turinio ir jo poetinės išraiškos har moningo derinio, sprendžiant būties problemas, bet tokiu atveju reikėtų vengti eskperimentų, o daugiau Ieškoti tu rinio srityje. Į mūsų gyvenamąjį laiko tarpi autorius pasinėręs visa
širdimi, džiaugiasi galingais progreso žingsniais Lietuvoje. Ką gi, — apie tai dainuoti reikia. Ir Sigitas dainuoja sa vaip, asocijuodamas, išreikš damas mintį paradoksų pagal ba, o tai yra neabejotinas jo nuopelnas. Tačiau kartais ir šios geros priemonės virsta lyg pokštu, lyg autoriaus kap rizu. Pavyzdžiui, kad ir „Mei lės“ pėdose. Kaimo detalės, hiperbolės šiuo atveju nieko naujo neduoda. Gyvulių mo tyvas, kadaise vykusiai pa naudotas S. Jesenino, jauno jo poeto eilėse, deja, tik ne savita, ne poetiška detalė. Ne žiūrint to, „Meilės“ pėdose yra puikaus lyrizmo, muzika lumo, gerų palyginimų. Auto riaus jausmo sušildytos eilės žavi savo paprastumu, ekspre syvumu, savotiška romantika: — Neiki, upe, Į salas, k tas užvėjas tylias, ur giliai ant lapų miega Pabučiavimų tyla.
O „Poetines“ pėdos? Tai lyg savotiška autoriaus pa žiūra ] poeziją, j poeto pa skirtį. Ta mintis ir „Strazdą“ tjungia į tematiškal vieną kūrlnj. S. Geda sugebėjo savaip Interpretuoti nebenaują temą, išraiškingai nusakė savo vidlnj poreikį kūrybai, norą būti visiems reikalingu savo poe zija. Lietuvių nacionalinio dai niaus Strazdo paveikslas nu tapytas sodriomis, lietuviško mis spalvomis, {vedant įdo mias žmogaus — gamtos pa raleles: Ten po liepom ir beržais Jau šienavo Lietuva. Ir paveikslas lyg žaibais Švietė didelė galva.
Sako, — gera pradžia — pusė darbo. Bet nereikia pu siaukelėj sustoti. Reikia mo kytis, dirbti, ieškoti naujų te mų, spręsti naujas problemas. „Pėdos“ vertos nagrinėji mo, kritikos, na, ir džiaugs mo. Tegu sekančios pėdos poezijoje bus dar gilesnės ir ryškesnės. B. BALTRUŠAITYTE, IFF, V k.
ALFR. GUSČIUS
(Pabaiga. Pradžia „Tarybinio studento' 5(515) numeryje)
Tatiau greit susizgribau Ir, kai senukas, nusigręžęs nuo manęs Ir linksėdamas visu kūnu, ėmė tolti aikšte, aš pribėgau ir, nu tvėręs už kailinių rankovės, pa klausiau: — Dėde, o kur Jums reikia parvažiuoti? Senukas nežiūrėjo j mane: — 1 Kuršėnus, berneli, [ Kur šėnus. — Ir man j tą pusę, dėde, bet autobusas neatėjo. — Taigi aš Ir sakau. Tau, stu dentukui, autobusas neatėjo, o mane, kolkozniką, sava mašina pamiršo, žinau, kad tai to šepetono darbas. Pranciškus toks yr, Jam vis išmonės galvoj, 0 ar aš kaltas. Jei man ne tik turgus rū pi, bet Ir po svietą norisi pasi dairyti, — senukas nutilo. Aš, lyg pritardamas, nulenkiau galvą... — Buvau kareivinių krautuvėj pasipirkti, — vėl pra dėjo Jis, — o ten ant lauko karei viai laksto, mankštinasi. Senukas vėl pradėjo linksėti tolyn. O aš sekiau Iš paskos, lyg būčiau prie Jo pririštas. Ir kai pro mudu praslinko dėdės na mas, aš nė nebandžiau kviesti senuko pernakvoti, o Ir pats ne pasukau į žalsvai dažytas priean gio duris, bet ėjau tolyn, kur greit turėlo Išdygti maža mieste lio geležinkelio stotis. Tik pary čiu, žinojau, ateis traukinys, le kiąs Ir man. ir senukui reikalinga kryptimi, bet aš neabejojau Ir neslkrimtau, o tyliai ėjau paskui. Senukas atsisuko i mane ir švel niai pasakė: — Tu šitą, va, dėžutę, duok man, panėšėsiu, o tau dar paky rės, aš žinau. — Ačiū, dėde. Ji visai nesunki, nepakyrės. Jau netoli ir stotis. Elektros lemputė, pasislėpusi keraminiame gaubte, liejo blau sią šviesą j keturkampį stoties laukiamąjį. Ilgi suolai laukiamo jo viduryje, suremti aukštomis nugaromis, buvo tušti, ir tik kampe prie plačios krosnies šil dėsi pora keleivių. Senukas atsi sėdo, užsirūkė, netikėtai nusišyp sojo man. Paskui užkėlė ilgas veltiniuotas kojas ant suolo, su-
sirangė Ir, kaip anksčiau aikšte lėje, vėl sustingo. AŠ, pritūpęs kitoje suoliuko pusėje, dairiausi po apytuštę salę, o paskui įsižiū rėjau ( žiemos naktį, prigludusią prie apšerkšnijusio lango stiklo. Pakilęs viesulas daužėsi į stoties pastato šonus, ant sienos caksė jo didelis prisukamas laikrodis. Maloniai pajutau, kaip atskilo manęs dalis, Ir, pagauta viesulo gūsių ir monotoniško laikrodžio takto, nuplaukė link universiteto, surado bendrabučio lovą, kurio je Jau buvau praleidęs tiek daug naktų. Ir saldžiai užmigo. ...Kažkas nubraukė nuo nosies studentišką kepuraitę. į akis tvykstelėjo stipri šviesa. — Alio, studente, sustirsi čia šitokiam drabužy. Žadink tėvą, pailsėslt pas mane kaip žmonės, kol pribus traukinys. Aš atsikėliau. Prieš mane sto vėjo nedidukas vyriškis, šiltą va tinį persijuosęs plačiu diržu ir plonose lupose paslėpęs gerašir dišką šypseną. Mano senukas ruopštėsi, stenėdamas ir dūsau damas, ilgai tvarkėsi. — Tai kurgi čia mus, sūnau, gabena, a?.. Mudu Išsltlesėme ant minkšto čiužinio bagažinėje. Stoties tar nautojas užklojo storą anklodę. Prisiglaudžiau prie kvepiančio avikailiais senuko šono Ir paju tau srūvančią Į mane šilumą. JI lindo po oda, skverbėsi į kraują, plūdo į galvą, glostė Ir liūliavo. Bet kažkur giliai sukrutėjęs šil tas Jausmas žmonėms, geriems žmonėms, neleido užmigti. Ir ši tas Jausmas buvo žymiai stipres nis už šilumą daiktų, kurie ma ne supo. Mano senukas irgi kažko Ilgai neužmigo. — Mat, sūneli, kaip čia supuo lė mudviem, a... — Būna visaip gyvenime, tė vuk, ... Gal atsitiktinai, o gal... — Būna, visaip būna... — vis lėčiau Ir silpniau burbėjo senu kas, kol pagaliau nugrimzdo į triukšmingą miegą. O aš, priglu dęs prie jo, lyg trupinys prie duonos kepalo, žiūrėjau į tamsą, klausiausi senuko knarkimo, ir stipriai, kaip niekada anksčiau, Jutau besiveržiantį į mane pa saulį su Jo žmonėmis, tiesomis ir daiktais.
MINIATIŪROS PILKUMA
Pilkas kelias, pilkas dangus ir pilkas rudenio oras. Keliu rieda mašinos, pilnos pilko cemento. Pilkuma, didelė, begalinė pil kuma. žmonės kalba, kad Jinai liūdesį sukelia. O kodėl gi šoferiai šypsosi? GĖLĖS Žydi gėlės ir piktžolės žydi. O
Pirmosios žibuoklės Tau... FOTONOVĖLĖ
Paskaita. Dėstytojas rašo lentoje formulę. Auditorijoje suju dimas. Atviri langai. Kiek daug lauke saulės! Pamiškė. Bunda žemė, kalasi pirmasis želmuo, pirmasis žemės daigas. Aš Tau priskyniau žibuoklių. Žibuoklė neša pavasarį. Girdi? Pavasarį Tau. J. GIRAITIS
mes sklnarr.e žiedus pirmiausia tuos, kurie spalvingesni. Lygiai taip pat — Ir gyveni me.
LAIKRODIS Ant stalo, varydamas Į priekį rodykles, tiksi laikrodis. O aš sėdžiu ir nuobodžiaudamas žiū riu į Jį. žiūriu Ir niekaip nesu prantu, kodėl rodyklės sukasi į priekį, o minutės į praeitį bėga? Rodyklės niekuomet nesisuka atgal. Jos tik sustoja... Ir vis kas lieka praeityje.
R. URBONAS
Draugystei nėra rib
Chemikų varžybos Šeštadienio popietę televizijos žiūrovai susi tiko su busimaisiais chemikais — Vilniaus Uni versiteto ir Kauno Politechnikos instituto stu dentais. Paprastai Juos vadina „žmonėmis su juodais chalatais“, nes nuo rūgščių ir šarmų Jie skylėti. 1 vakarą atvyko keturi elementai: literatūra, dailė, muzika ir chemija. Tikėjomės jeros reak cijos. Ir štai — špagos sukryžiuotos. Pirmieji jėgas išbandė literatūros mėgėjai. Dešimt posakių, vi si panašūs, bet autoriai — skirtingi. Daugelis minčių, kaip „Jau Ir maža pergalė prieš save daro žmogų daug stipresniu“ (M. Gorkis) arba „nieko nėra kilnesnio ir nuostab“snlo. kaip duo ti laimę daugeliui žmonių“ (Bethovenas), buvo žinomos. Tačiau įveikėme ne visus. Daug nerimo kėlė užduotis per keturias mi nutes sukurti duotiems žodžiams melodiją. Vil niečiai gavo tekstą apie Vilnių, kauniečiai — apie Kauną. Įdomu, kas labiau myli savąjį mies tą, kas daugiau širdies įdės į dainelę! Komisija suvedė rezultatus. I etape pirmauja vilniečiai. Viską lėmė originalumas, nors Ir ne viską sklandžiai įveikėm. Eilė meno žinovams. Tarėmės Ir diskutavome absoliučiai visi, bet klaidų neišvengėm. Neatsili ko nuo mūsų ir kauniečiai. Abi komandos su rinko po vienodą balų skaičių. Atsakingas etapas. Chemikai atsakinėja apie chemiją. Jeigu į klausimą, kokio elemento dau giausia visatoje, atsakėme lengvai, tai prie pir mojo atominio reaktoriaus tekc susimąstyti. Kauniečiai mąstė dar Ilgiau, ir mes vėl Išsi veržime į priekį. Į atvirą dvikovą stojo šeši drąsiausi koman dos atstovai. Sąlygos griežtos: galvoti tik 30 se kundžių, atsakymas būtinas. O mūsų dailininkai? Klaustukas kauniečiams taip ir liko klaustuku, o aštuoniukė vilniečių fantazijoje sugundė klebonėlį be šventos bibli jos pasisodinti ant kelių dar ir merginą. Varžybos baigėsi. Komisija suveda rezultatus. Ir štai džiugi žinia 45:43 Universiteto auklėtinių naudai. Tur būt, tiesa, kad namuose ir sienos padeda. J. STEPONAVIČIUS
UNIVERSITETO KAVINĖJE. Darni lietu viška daina dar labiau suartino mūsų chemi kus su Talino studentais.
J. KADZIAUSKO ir R. NIVINSKO nuotraukos
ĮTEMPTOS VARŽYBOS. Dešimt literatūrinių klausimų. Sekundė kita ir elektroninė mašina Įvertins varžovų žinias.
kai kurių paskaitų visai išrū ko? . . .greičiau kupranugaris išlįs pro adatos skylutę, negu II k. germanistas A. Kundro tas apsilankys TSKP istorijos seminare?
AR ŽINAI, KAD . . .III k. germanistas G. Kičas, „apšviestas“ mūsų .Komjaunimo prožektoriaus“, □e r politekonomijos semina rus ne tik nerūko, bet ir iš
I I
If
4?.
. . .Krylovo pasakėčios vei kėjai — gulbė, vėžys ir ly deka — pasirodė anglistų II kurse? Tai R. Valtaitė, I. Gaidytė ir V. Pakenytė. Nors pavasaris jau panosėje, jos vis dar tebetempla žiemos se sijos skolų vežimą.
STUDENTE, Jeigu nori atostogų metu pabuvoti prie Baltijos, tai iki balandžio 25 d. parašyk pareiškimą fakulteto profbiurui, nurodydamas pamainą. Universiteto Vietos komiteto poilsio namuose Pa langoje veiks sekančios pamainos: PIRMOJI — nuo liepos mėn. 1 d. iki 14 d. ANTROJI — nuo liepos mėn. 15 d. iki 29 d. TRECIOJI — nuo liepos mėn. 30 d. iki rugplūčio mėn. 12 d. KETVIRTOJI — nuo rugpiūčio mėn. 13 d. iki 26 d. Kelialapio kaina — 4 (keturi) rubliai. Aprūpinama tik nakvyne. STUDENTŲ PROFKOMITETAS
I I
Subildėjo traukinio ratai, suskambo atsisveikinimo daina išlydinčiam Vilniui. 5 vai. ryto mus jau sveiki no Minsko gatvės. Dauguma mūsiškių Minske pirmą kartą. Įdomu viskas, bet svarbiausia, žinoma, Uni versitetas. Lipam iš aukšto Į aukštą, vieną po kitos ap žiūrini auditorijas. Didžiavomės, vedžiodami mūsų sve čius po originalų mūsų seną jį Universitetą, dabar žavimės Jų antrųjų namų erdvumu, moderniškumu. Su nekantrumu laukėm, ka da krūtinę užlies tik chemikui pažĮstami kvapai. Pagaliau! Pirmiausia mus nustebino ideali tvarka. Gaila, bet tuo mes pasigirti negalime. Labo ratorijose vyko gyvos diskusi jos. Iš karto paaiškėjo, kas iš mūsų organikas, kas analiti kas. Keitėmės su draugais pa tirtimi, dalinomės įspūdžiais. Didelio susidomėjimo susilau kė katalizės laboratorija, mat, mes tokios neturime. Moder niški įrengimai, daugybė -ska lių atrodė labai sudėtinga, bet po išsamios informacijos grei tai susipažinome su šia puikia laboratorija. Buvo suorgani zuotas poezijos vakaras. Mūsų garbei skambėjo poeto E. Mieželaičio eilės. O mes „Žmogų“ skaitėme lietuviškai. Kiek aktualių temų, jaudinan čių klausimų palietė šį vaka rą poezijos mylėtojai! Išlaikyta sesija, atšvęstas mediumas, pasirinkta specia lybė, — naujienų daug, tik pasakok. Mlnskiečiai taip pat netyli.
Draugystės vakare daly vo ir Minsko universitete simokantleji kubiečiai, į kiečiai, negrai. Nuoširdži šventiškoje aplinkoje štai nuaidi kubietiškas sveiki mas. — Cino-čija, čino-čija, „Priviet lietovskim dievi kam!“ Nespėjom nė padėki kai naujieji draugai užtrau mūsų tradicinę „Ėjo e lauko arti“. Repertuaras | vo labai Įvairus, mat, at i, jai — visos planetos gyvu? jai. Po smagios lietuviškos p, kos su ragučiais šokom H tarusiškus šokius, daina; j „Buchenvaldo varpus“, j visad šviečia saulė“. Laikas skirtis. Ką gi, į liaujame namo. Vilniuje na laukė siurprizas. Po dvij dienų atvyko mūsų drau] — Talino Politechnikos inl tuto chemikai. Ne pirmą |J tą jie lankosi Vilniuje, kartą juos domina cher ij pramonės įmonės. Pasibaigus ekskursijai i plastmasių gamyklą, dsul lis draugų susimąstė: lai norėtų čia atlikti gamyil praktiką. O dabar — visi vakarą. Linksmintis cher i moka! Pirmieji žodžiai skirti ci| mijai. Tikros kvepiančio? I vasario gėlės papuošė dr iii iš Estuos krūtines. — Laukiam Taline C J žės pirmąją, — šaukė dn.ul Iš tolstančio vagono. — Alte! Aite! — karti me mes. O. DICIŪNAITE J
MINSKO UNIVERSITETO KATALIZES LABOKAI C JOJE. Musų chemikės gilinasi į modernios aparatūros kimo principus.
„PROŽEKTORIUI“ ŠVYSTELĖJUS
• Už sistemingą bendrabučio tvarkos taisyklių pažeidi mą ir nereagavlmą į dekano Įspėjimą pašalinti iš bendra bučio Nr. 3 KPI grupės studentai: M. Kaminskas, A. Bag donavičius, C. šimelis ir A. Sakas. 9 Už įžūlų elgesį su bendrabučio tarybos bei studentų profkomiteto bendrabučio komisijos nariais pašalintas iš bendrabučio Nr. 3 studentas E. Našlėnas. • Už sistemingą paskaitų praleidinėjimą ir bendrabučio vidaus taisyklių pažeidimą pašalinta iš bendrabučio Nr. 3 studentė G. Gaižutytė.
Nuoširdžiai užjauč a| zyr. dėstytoją ALBINĄ ZURAITI, jo tėvui mirus. FILOSOFIJOS KATEDR1
Lietuvių kalbos ir literi ros specialybės V kurso i dentai nuoširdžiai užjau ANTANĄ MASIONĮ, Jo tė-. e mirus. V kurso studentą ANT) MASIONI. jo tėveliui mil nuoširdžiai užjaučia Lietu literatūros katedra.
RAUDO STUDENTŲ AUSYS Neseniai įvyko Medicinos fakulteto I kurso komjaunimo aktyvo bei dėstytojų metodinis pasitarimas, kuriame buvo Nuoširdžiai užjaučiu Gamtos fakulteto Zoolcg apsvarstyti tokie svarbūs klausimai, kaip mokslo krūvio vyresnį)! dėsty paskirstymas savaitės eigoje, studentų pažangumas ir draus katedros AUGUSTINĄ MACIONĮ, Joj mė. limai motinai mirus. GF KOLEKT Raudo studentų ausys, klausant anatomijos, histologijos, chemijos dėstytojų nusiskundimų. Kolokvijumai laiku ne laikomi, atidėliojami, silpnai ruošiamasi pratyboms, ypač histologijos. Negalima pasigirti ir drausme. Ypač sušlubavo drausmė III grupėje, kuri I semestrą buvo laikoma ge Numerio redaktorius riausia. J. GIRDVAINIS Susirinkime paaiškėjo, kad pirmakursių darbo krūvis nemažas. Pasitaiko tokių dienų, kurias studentai nuo ryto iki vakaro praleidžia auditorijose. Kolokvijumų skaičius Korektūrą skaitė N. KACU1 taip pat nemažas — 2—4 per savaitę. Paskaitų tvarkaraš ir L. URBUTYTĖ. tis nėra labai geras, tačiau praktiškai, tur būt, neįmano Mūsų adresas: ma padaryti taip, kad visi būtų patenkinti. Kurse yra daug gerai besimokančių studentų. Jiems pakanka laiko ir vi Vilnius, Universiteto 3. suomeniniam darbui, ir saviveiklai, ir sportui, ir poilsiui. fonas: 7-79-17. Negalima, aišku, pasakyti, kad visų mūsų gabumai vie nodi. Tačiau pagrindinė mūsų atsilikimų, „skolų“ priežas Rinko ir spaudė tis — tinginiavimas, pareigingumo stoka. Rimtai studjuoLKP CK spaustuvė jant, lankant visas paskaitas, laiku ir tvarkingai atsiskai tant, Jokių nesklandumų nesusidaro. Tiražas 2500 egz. D. SURVILAITE. MF I k. komj. org. sekretorė LV 08211 Užs. Nr