VISŲ SAUJŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VISALIAUDINĖ ŠVENTĖ
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO piimn KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS! KOMITETU ORGANAS
Kr. 10 (321)
1959 m. kovo 19 d., ketvirtadienis
Kaina 20 kap.
UŽVAKAR ĮVYKO UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETO III PLE NUMAS „APIE PASIRUOŠIMĄ PAVASARIUI IR STUDENTIŠKAI VASA RAI”. PAGRINDINIUS PRANEŠIMUS PADARE UNIVERSITETO KOMJAUNI MO KOMITETO SEKRETORIUS DAUNORAVICIUS, UNIVERSITETO PROFKOMITETO PIRMININKAS RUMSAS, KULTŪROS KLUBO PIRMININ KAS MATVIEKAS, USK PIRMININKO PAVADUOTOJAS KRIVICKAS IR TURIZMO KLUBO PIRMININKAS JANUSKIS.
TĘSIAME FAKULTETO STATYBŲ TRADICIJA Vasaros darbo stovyklos fi lologams ne naujiena. Galima sakyti, kad tai jau tradicija, pradėta 1957 metų vasarą. Ir ši gera tradicija davė aki vaizdžius rezultatus — mes galime džiaugtis ne vien Žili nų kultūros namais, pastaty tais savo rankomis, bet ir žy miai išaugusiomis mūsų stu dentų jėgomis, aktyvumu, energingumu. Šiandien mes jau turime pirmuosius savo statybininkų kadrus — mūrininkus, tin kuotojus, betonuotojus, dažy tojus. Tiesa, jų mokykla be tarpiškai buvo pati statyba, tačiau praktinio darbo pras me jie dabar laikomi kvalifi kuotais fakulteto statybinin kais. Šiemet šiuos studentus numatome plačiau panaudoti kartu su pirmą kartą važiuo jančiais draugais. Be to, už
mezgę ryšius su statybos mo kykla Nr. 1, tikimės pareng ti, specializuoti ir daugiau studentų statybininkų. Istorijos-filologijos fakulte tas vasaros atostogų metu tu rės 3 darbo stovyklas — Daugų ir Zarasų rajonų kol ūkiuose bus tęsiama praėjusią vasarą vykdytų ūkinių pasta tų statyba, o Vievio rajone — padėtas kertinis akmuo aštuonmetei mokyklai. Turint galvoje tai, kad studentų, da lyvaujančių vasaros darbo stovyklose, skaičius padidės palyginti su praėjusiais me tais maždaug 2,5 karto, dide lį dėmesį skiriame agitaciniam-parengiamajam darbui. Gegužės mėnesį numatome fakultete surengti vakarą, da lyvaujant svečiams iš tų kol ūkių, vietovių, kur dirbs filo logai.
JAU LAIKAS RUOŠTIS Svarstant pasiruošimo va ketvirto ir penkto kurso, mū sarai klausimą, visiems stu sų fakultete lieka 150 žmo dentams, o ypač aktyvui, nių. Juos visus mes stengsi reikia gerai apgalvoti visas mės įtraukti į vienokį ar ki organizuojamas priemones. tokį visuomenei naudingą Apgalvoti veiklą vasaros darbą vasaros metu. Geriaumetu turime visi, vadovauda siuoslus kartu su Medicinos miesi savo komjaunuoliška są fakulteto geriausiais studen žine, prisiklausydami gyveni tais pasiųsime statyti ligoni mo pulso, kurio ritmą nustatė nę Šiaulių rajono „Raudono TSKP XXI suvažiavimo nuta sios vėliavos” kolūkyje, kitus rimai. Pereitų metų vasara — į Kauno HES; negalintieji parodė, kad geriausiai pažin dirbti fizinio darbo, , dirbs ti gyvenimą ir žmones galima propagandinį. Prieš išvykstant į stovyklas darbo stovyklose. Tai sava išspręsti ištisą eilę rankiškumo, darbštumo, ko būtina lektyvizmo, ištvermės mokyk klausimų. la. Salia to, mes darome dide Pirmiausia, be būsimos agltli poveikį mūsų vyresniems brigados, kiekvienoje stovyk draugams — kolūkiečiams, darbininkams. Naudokimės loje reikia turėti savo savi šia mokykla. Mūsų pareiga veiklą, instrumentus. Tam rei — pasirūpinti, kad ja pasi kia jau. dabar ruoštis, jau da naudotų visi studentai. bar juos įsigyti. Laikas fakul Teisės mokslų fakulteto tetus aprūpinti darbiniais dra komjaunimo organizacijos biuras nutarė neleisti nė vie bužiais, išspręsti kelionių iš nam teisininkui pavargti iš laidų klausimą. R. Caika nuobodulio. Aš manau, kad TMF komjaunimo tokių pas mus ir nebus. Be biuro sekretorius
Mūsų diplomantams karščiausias metas — diplominių darbų rašymas. Diplomantai dabar nuolatiniai svečiai skai tykloje, kabinetuose. Gamtos mokslų fakultete diplomantams yra įrengti spe cialūs „Diplomantų kambariai”. Čia jie dirba prie diplomi nių darbų, renka medžiagą, projektuoja brėžinius. Diplomantai — geologai A. Tomaševičius, I. Normantaitė, J. Diliflnas ir N. Daugėlaitė rašo diplominius darbus viena tema — „Apie Lietuvos viršutinės kreidos stratigra fiją”. Nuotraukoje matome juos „Diplomantų kambary je" aptariant diplominių darbų rašymo eigą. J. Lyduonio nuotr.
Daugelis fakulteto studentų jau pareiškė norą praleisti pora atostogų savaičių visuo menei naudingame fiziniame darbe. Busimųjų stovyklų da lyvių tarpe — aktyvūs visuo menininkai, geri studentai, pirmųjų kursų draugai ir pa tyrę specialistai. Vien tik per pirmąją dieną po darbo sto vyklų paskelbimo komjaunimo biuras gavo iš 30 žmonių pa reiškimus. Mūsų studentiją domina ne tiek tai, kur teks važiuoti, kokioje pamainoje teks padirbėti, kiek paties jų būsimo darbo svarba mūsų kolūkiniam kaimui, kiek di delis troškimas įnešti savo in dėlį į prasmingą, didelį ta rybinio gyvenimo užmojį. Vi si šie skaičiai ir faktai — ne paprasta statistika, bet šviesaus tarybinio gyvenimo uždegtų jaunų širdžių darbo ir ryžto romantika. Tarybinis studentas — ne baltarankis, gyvenimo sunkumų bijantis miesčionis, bet aktyvus visuo meninių darbų dalyvis. Fizi nis darbas grūdina, auklėja žmogų ir įtraukia jį į tikrą, sveiką kolektyvą, padeda gi liau pažinti ir branginti tary binį gyvenimą, suprasti ir vertinti kiekvieną, nors ir paprasčiausią, darbą. Komjaunuoli! Studente! Būk pirmuoju statybininkų gretose! R. Trimonis IFF komjaunimo biuro sekretorius 1. Nuolat rūpintis studentijos fizinio paruošimo ir sporto ma siškumo klausimais. Tuo tikslu: a) aktyviai prisidėti organi zuojant rytinę mankštą bendra bučiuose, b) visuose fakultetuose pra vesti masinius komjaunimo-Jaunimo krosus bei tarpspecialybines tinklinio bei rankinio 7x7 varžybas Gequžės 1-osios garbei, c) rekomenduoti bendrabučių taryboms organizuoti tarpaukštines arba tarpblokines tinklinio varžybas. 2. Turizmas Universitete turi būti masišku ir tapti viena iš studentijos auklėjimo priemonių: a) artimiausiu metu visuose fa kultetuose organizuoti masines turistines keliones tikslu atlikti akciją „Pavasarį 75 km”, b) pavasarį ir vasarą, Univer siteto turizmo klubui vadovau jant ir fakultetų komjaunimo biurams padedant, paruošti 200 ženklininkų „TSRS turistas”. 3. Aktyvinant studentų saviveikliškumą ir masiškumą ir sie kiant kuo daugiau studentų įtraukti į Universiteto ir miesto visuomeninį gyvenimą, organi zuoti eilę priemonių: a) aktyviai įjungti studentus į kovo 22 pravedamą miesto jau nimo pavasario šventę, b) organizuoti gegužės mėne sį II VVU festivalį „Mokslo ir darbo draugystė”. 4. Viena iš pagrindinių stu dentijos auklėjimo formų ir to liau laikyti darbinį auklėjimą bei dalyvavimą visuomenei nau dingame darbe. Per vasarą įnešti j Universiteto komjaunimo taupyklę pusę milijono rublių. Tuo tikslu organizuoti šias stu dentų poilsio ir darbo stovyklas ir užtvirtinti šias stovyklų vė liavas: a) studentų darbo stovykla Nr. 1 (Vievio vaikų namų aš tuonmetės mokyklos statyba — IFF). Studentų darbo stovykla N r. 2 (Daugų rajono kolūkio „Taikos keliu” tipinės karvidės statyba - IFF). Studentų darbo stovykla Nr. 3 (Zarasų rajono Kudirkos vardo kolūkio ūkinių pastatų statyba - IFF). Studentų darbo stovykla Nr. 4 (Vievio rajono S. Nėries vardo kolūkio tipinės kiaulidės staty ba — FMF).
A. Šarkio fotoetludas.
Iš komjaunimo komiteto III plenumo
N U TARIMO Studentų darbo stovykla Nr. 5 (Šiaulių rajono „Raudonosios vėliavos” kolūkio 25 vietų ligo ninės statyba — MMF ir TMF). Studentų darbo stovykla N r. 6 (Ekonomikos, Chemijos ir Gamtos mokslų fakultetai. Pavesti kom jaunimo komiteto biurui arti miausiu metu rasti statybos ob jektą!, b) darbo stovyklas organizuoti iš fiziškai sveikų ir gerai besi mokančių studentų visuomeniš kais pagrindais su maitinimu kolūkio sąskaita, pamainomis po 2 darbo savaites, c) Medicinos fakulteto komjau nimo organizacijai — užtikrinti medicininį darbo stovyklų aprū pinimą, išskiriant tam tikslui 25 vyresnių kursų kvalifikuotas me dikes. Artimiausiu metu paruoš ti visoms darbo stovykloms maisto normas-racionus, d) studentų profkomitetui pa vesti spręsti materialinio darbo stovyklų aprūpinimo klausimus,
lų darbuose, kultūriniam darbo stovyklų aptarnavimui, f) visiems fakultetų komjauni mo biurams padėti komplektuoti darbo stovykloms brigadas. Visuose fakultetuose balandžio mėn. pradėti ruošti mūrininkus, tinkuotojus ir dailides (apie 100 žmonių), g) vasaros atostogų metu pa siųsti 100 Universiteto studentų Kauno HES statybon, h) vasaros atostogų metu pa siųsti grupę studentų dėstytojaiskonsultantais pas žvejus į At lantą. 5. Komjaunimo1 4' organizacijos 3 2 turi tapti tikru mūsų senojo Universiteto šeimininku tuo tikslu: a) visas auditorijas priskirti prie atskirų grupių, kurios rū pintųsi jų švara ir tvarka, b) atskiriems kursams priskir ti Universiteto kiemus,
c) kiekvieną šeštadienį organi zuoti masines talkas Universiteto bendrabučių aplinkai tvarkyti ir e) kultūros klubui kovo-ba landžio mėn. organizuoti gero apželdinti, meninio lygio agitacinę savi d) steigti pereinamąją „šluo veiklos brigadą iš 25 studentų, tą” netvarkingiausiam bendra nedalyvaujančių vasaros stovyk bučiui Ir fakultetui,
e) aktyviai įsijungti į fakulte tų remonto darbus. 6. Visi Universiteto studentai atostogų metu turi įsijungti j vi suomeninį rajonų gyvenimą, dėl to: a) vasarą 200 studentų pasiųs ti skaityti paskaitų, b) 50 studentų revoliucineiistorinei medžiagai rinkti,
7. Rekomenduoti studentų profkomitetui ir sporto klubui aprūpinti geriausius studentus atilsinėmis ir kelialapiais, atsi žvelgiant į kitų visuomeninių or ganizacijų rekomendacijas 8. Teikti paramą studentų profkomitetui ir sporto klubui organizuojant sportinę sveika tingumo stovyklą.
9. Įpareigoti fakultetų visuo menines organizacijas suaktyvin ti konkurso „Geriausia fakulteto akademinė grupė” eigą. Reko menduoti studentų profkomitetui artimiausiu metu išspręsti ge riausių grupių premijavimo klausimą.
GRUPĖS RUOŠIASI KONKURSUI Vakarais, kai ištuštėja Isto rijos-filologijos fakulteto au ditorijos, koridoriais pasklin da akordeono muzika. Tai pirmo kurso lituanistai ruo šiasi artėjančiai fakulteto sa viveiklos apžiūrai. Pirmosios saviveiklos repe ticijos nebuvo lengvos. Rei kėdavo net po keliolika kar tų kartoti paprasčiausią žings nį. Štai, atrodo, jau viskas gerai, o, kai reikia sueiti į ratuką, — niekas nebęsigauna. Sušilęs akordeonistas Aloyzas Surgailis, suplukę ir šokėjai. O režisierius Irena vis reikalauja iš naujo pradėti. — O mes sušokim geriau siai! — pasiūlo Stasys Venc-
Auditorijoje girdėti muziką kevičius savo partnerei Stasei Šukytei. — Tiktai, va, šitaip pradėkim, — rodo jis Stasei. Ką gi, kartais ir berniu kams tenka merginas pamo kyti. — Pasirodyti apžiūroje rei kėtų kaip galima geriau, — svarsto pirmokai lituanistai,— merginos dar padainuos, Jūra tė Alančiūtė ir Audronė Žiurkelytė pagros, vyrai irgi nenori nusileisti merginoms. Jie nuoširdžiai traukia posmą po posmo. Jų dirigentas ir
akomponiatorius Aloyzas — griežtas žmogus. Bet draugai juo patenkinti — per apžiūrą bus geriau. Šiaip ar taip, vis tik yra slapta mintis — o gal ir mes laimėsime pirmą vietą. Tačiau lituanistai kuklūs. — Repetuojam, — sako jie, neminėdami, kad ruošia vienaveiksmę pjesę, intermedi jas ir dar šį bei tą. — Tačiau kiti kursai taip pat ruošiasi apžiūrai. Ypač vyresnieji, daugiau prityrę. Jiems dau giau galimybių iškovoti pirmą vietą. J. Vaičiukas
t
VISALIAUDINĖ ŠVENTĖ
KALBA PR&ORGAI
Mūsų biuro darbas
Kovo 15 d. mūsų Universiteto studentai kartu su visa tarybine liaudimi atidavė savo balsus už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus. 6 vai. ryto. Agitpukte Nr. 27.
kuris įrengtas Kolonų salėje, jau pilna žmonių. Pirmoji balsuoja drg. Chmelevska. buvusi Universiteto valy toja, o dabar pensininkė. Nenutrūkstama srove su biu leteniais rankose eina darbinin kai, tarnautojai, studentai. Agitpunkto vedėja dėstytoja Raguotienė neturi laiko net atsi kvėpti: jai reikia spėti ir sąra šus tikrinti, ir su agitatoriais pa kalbėti. štai suskambėjo telefo nas. Pasirodo, kad pilietė N. Vaškienė. gyvenanti Gorkio g-vėje 42 — 21. dėl ligos negali atvykti balsuoti. Bet tai ne bė da. Agitpunkto vedėjos nurody mu pas ligonę išvyko agitatoriai B. Gubatavičlūtė Ir V. Tavoras (žiūr. nuotrauką). Agitatoriai, grįžę Iš tų rinkėjų, kurio negalėjo atvykti i agitpunktą, būriuojasi prie didžiulių stendų, kurie Išmarginti skai čiais. ir sutikrina savo rinkėjų sąrašus. Viskas tvarkoje. Rinki mai vyksta be sutrikimų. 24 valandą rinkimai baigiasi. Prasideda balsų skaičiavimas. A. Šarkio nuotr.
repetuoja moterų oktetas ir šo kių ratelis. Stengiamasi išvystyti saviveiklą kursuose. III kurso matematikai (proforqai J. Galvy Petrėnaitė) dis ir D. F ................ ruošiasi su — išvykti į šefuojamą programa kolūkį. pusmetyje numatoma šiame vakarų ideologinėmis daugiau ' politinėmisi temomis bei ateizmo kiši'sinaais. Buities komisija dėjo nemaža pastangų studentų buitinių sąly gų pagerinimui. 16 žmonių pa pildomai apgyvendinome bend rabučiuose Buvo kovojama su bendrabučio taisyklių pažeidė jais. Eilė kambarių buvo ap svarstyti profbiure ir dekanate, šiemet vienas mūsų studentas buvo aprūpintas turistiniu ke lialapiu į Užkarpatę. 14 žmonių buvo Išskirtos vienkartinės piniglnės pašalpos. slidiGerai pasirodė mūsų praninkai, šauliai. Numatome vesti tarpkursines varžybas, ku rių metu bus išaiškinti geriau si sportininkai. K. STRAZDAS FMF profbiuro pirmininkas
PEREITA PENKTADIENI FIZIKOS-MATEMATIKOS FAKULTETO PARTINIS BIURAS SAVO ATVIRAME POSĖDYJE KARTU SU KOM PROFBIURO JAUNIMO ATSTOVAIS SVARSTĖ MOŠŲ FAKULTETO DARBĄ. Partinis biuras mūsų darbą laboratorijose. Bet vis dėlto ap įvertino teigiamai, nurodė mūsų snūdimo nuotaikos, susidarę kai biuro daromas klaidas ir davė kuriose grupėse, ne visur buvo gaires tolimesniam mūsų profsą laiku pašalintos. junginiam darbui. Politmasinis darbas fakultete Ta proga norėčiau trumpai su išsiplėtė ir atlieka svarbų vaid pažindinti su mūsų fakulteto stu menį studentų estetiniame ir po dentų profbiuro ir profaktyvo litiniame auklėjime. darbu. Buvo paruošta visa eilė pa Mūsų fakulteto profsąjunginė skaitų meno, muzikos ir politi organizacija palyginti su praei niais klausimais. Pas mus išny tais metais yra gerokai išaugu ko vien tik šokių vakarai — si, sustiprėjusi ir pajėgi spręsti kiekvieną šeštadienio vakarą or jai pavestus uždavinius. ganizuojamos kokios nors kultū Šiais metais profsąjunginis ir rinės priemonės. komjaunimo darbas yra glaudžiai Atgaivinta fakultete saviveikla: derinamas, ir visi iškilę uždavi niai yra sprendžiami bendromis jėgomis. Svarbiausiems uždaviniams spręsti praktikuojami bendri komjaunimo ir profsąjungos biu rų posėdžiai, dalyvaujant parti nės organizacijos, katedrų bei dėstytojų atstovams. Šį semestrą mūsų grupė yra nors šalies gyvenimu, su tau Vienu pagrindinių mūsų laimė numačiusi atvirame komjauni tos papročiais. jimų reikia laikyti tai, kad žy susirinkime pasikalbėti I darbo planą įtrauktos ir miai išsiplėtė darbas akademinė mo se grupėse. Pagyvinti, paįvai tema „Socialistinių ir kapita gamybinės ekskursijos. Sitų rinti jų darbą — ir toliau lieka listinių Šalių ekonominė padė ekskursijų metu studentai su svarbiausiu mūsų uždaviniu. Kitu stambiu mūsų biuro lai tis”. Besiruošdami tam susi sipažįsta su įmonių įrengimais mėjimu tektų laikyti tai, kad biu rinkimui, turėsime perskaity ir darbo sąlygomis. Tokiose ro nariai ėmė dirbti kolektyviai, ti ir išnagrinėti nemažai ekskursijose paprastai daly sektorių vadovai savo darbą at lieka gerai ir laiku. Nebereikia straipsnių, kuriuose būtų gali vauja visi nariai. Taip pat no pirmininkui visur bėgioti ir vis ma rasti reikalingų duomenų. rime aplankyti Dailės muziejų, ką atlikti pačiam. Tuo pačiu metu studentai tu pasikalbėti su vienu iš mūsų Gerai darbą atlieka orgkomisija (pirmininkas drg. Bikelis), jos rės progos geriau pasiruošti architektų. pastangomis buvo reikiamai su politinės ekonomijos egzami ’ Be viso, reikia žymiai ge tvarkyta dokumentacija, o svar nui. Toks susirinkimas turi riau pažinti ir pačius žmones, biausia, nario mokesčio mokėji praeiti įdomiai. jų materialinę padėtį. Juk kar mas. Taip FMF iš atsiliekančios vietos iškopė į pirmąją. Be to, norime suruošti su tais draugui reikalinga para Nemažą darbą kovoje su pa ma, o jis tyli. Mes turime ge skaitų praleidinėjimu nudirbo sitikimą su kuo nors iš stu akademinis sektorius (vadovas dentų, keliavusių po užsienį. riau vienas kitą pažinti ir, rei St. Repšas, IV k.), šio sektoriaus kalui esant, draugiškai padėti. išleisti lankomumo ir sesijos re Šio susirinkimo metu mes pla Jankevičiūtė zultatų grafikai, kurie irgi pa ChMF III k. proforgas dėjo kovoti su apsileidėliais ir čiau susipažinsime su kurios tinginiais. Be to, sektoriaus nariai kalbė josi su. dėstytojais ir katedrų at Ą dieną nešvietė stovais apie studentų pažangu saulė, dangumi plaukė mą, patikrino visų kursų darbą
pilki debesys, ir mažos mažos snaigės sukosi ore ir tyliai krito ant pavasarėjančlos žemės. VIENAME KURSE Tūkstantinė vilniečių minia Mūsų kursą domina įvai susirinko kalno papėdėje prie rios gyvenimo sritys. Dažnai dar neatidengto visų mylimo kolektyviai lankome kinofil- rašytojo P. Cvirkos pamink mus, teatrų spektaklius, mu lo. • ziejus. Aplankėme spektaklius: Atrodė, kad žmonės suėjo „Šitokia meilė”, „Vandens le čia švęsti linksmos pavasario lija” ir kitus. Kai kuriuos iš šventės, jautei, kad jų kolektyviai apsvarstėme. takeliu irimstarsi atžlngsniuos Mūsų kurso pastangų dėka ku pats rašytojas, irapsuptas būrio riamas darnus kolektyvas. Dažnai mūsų kurso studentai vaikų, tokių pat nerūpestingų kokius rasime pageidauja ruošti ekskursijas išdykėlių, avinėliuose”, į istorines vietas, susitikti su „Cukriniuose senais revoliucionieriais. Kaip žydriaakių kaip Taručio Ka antai, spalio mėnesį suruošė- ziukas. Ir tikrai — vaikai me ekskursiją į Kauną. Ten ėjo. . . Tik jų vaikystė buvo mus sutiko Medicinos institu kitokia — linksma, šviesi. to studentai. Kartu su jais Ėjo daugianacionalinis žie aplankėme 9-tąjį fortą ir ki das: ir baltaplaukė lietuvė tas įžymiąsias Kauno vietas. pirmokė, ir rusų moksleivis, Artinantis Spalio šventėm, pa ir lenkų vaikai, nors že tys mūsų kurso studentai plo mėje dar vos bringo pumpu vė ir puošė auditoriją, o vė rai, jie nešė gėles išaugintas liau kartu su kitais kursais jų pačių rankomis, tuos gajus suruošė vakarą. brolybės sėklos daigus, kurie Šios sesijos laikotarpyje sudygo ir subujojo visų taugalvojame padaryti daug dau tų širdyse ir pražydo kvapiais giau. Numatome pravesti dau taikos ir draugystės žiedais, giau gamybinių susirinkimų, Tos gėlės lingavo virš šviekuriuose pasišnekėsime apie siaplaukių galvučių ir buvo mūsų kaimą, o taip pat apie tokios skaisčios, gležnos, kad, įdomią teisininko profesiją. rodos, ims ir nuvys pakąstos Be to, padėsime gamybinin šalčio, kuris dar gnaibė susi kams pasiruošti stojamiesiems rinkusiųjų skruostus. Bet gė egzaminams į mūsų fakultetą. lės nevyto. Jos žydėjo jaunų Balandžio mėnesio pabaigoje jų rankose, švietė kaip rausva numatome aplankyti Kauno ugnis ir buvo nemarios, kaip HES. Norėdami daugiau su šis tautų pavasaris. sipažinti su gamyba ir žmo Aplink balta drobe ap nių darbu, aplankysime kai dengtą postamentą susirinko kurias įmones bei fabrikus. visi paprasti žmonės, taip ar timi rašytojo širdžiai. Jie su S. Praškinas TMF II k. proforgas stabdė stakles, paliko statybų
Kovo 17 dieną Chemijos mokslų fakultete įvyko atvi ras partinis susirinkimas, skirtas chemikų uždaviniams septynmetyje apsvarstyti. LTSR Ministrų Tarybos Plano ko misijos pramonės planavimo skyriaus viršininkas drg. Kiuberis savo pranešime papasakojo apie numatomas sukurti respublikoje stambias cheminės pramonės įmones ir ryšium su tuo iškylančius Chemijos fakultetui uždavinius kadrų paruošimo bei mokslo tiriamojo darbo srityse. Pasisakiusie ji drg. drg. Kaušpėdas, Daukšas, Simanavičius, Jasinskas. Kudaba ir kiti nagrinėjo kadrų paruošimo, mokslo-tiriamojo darbo ir ryšio su gamyba klausimus. Susirinkime gausiai dalyvavo dėstytojai ir studentai. H. Paulauskas
GAUSĖJA ASPIRANTŲ BŪRYS Šiais mokslo metais, palygi nus su praėjusiais, aspirantų skaičius padidėjo. Dabar iš viso yra 26 stacionariniai ir 11 neakivaizdinių aspirantų. Šiais mokslo metais gausiai pasipildė fizikos ir chemijos mokslų specialybės aspirantų grupė. Į eksperimentinės fizi kos specialybę, pavyzdžiui, įstojo T. Banys, A. Juodvir šis, A. Karpus, A. Smilga. Į teoretinės fizikos specialybę— E. Maura, R. Dagys. Visi jie anksčiau dirbo aukštosiose mokyklose arba įmonėse. Į neakivaizdinės aspirantūros chemijos specialybę priimtas Vilniaus elektromechanikos technikumo direktoriaus pava duotojas mokymo reikalams A. Valsiūnas. Į matematikos specialybę
Grupės susirinkimas
Siek tiek apie ChMF III kursų
T
Atviras partinis susirinkimas
Lygiai prieš mėnesį Ipolitas Nekrošius Maskvos Lomonosovo vardo Universiteto TMF apgynė savo diplominį darbą „Darbinin kų ir tarnautojų paliuosavimas iš darbo už darbo drausmės lau— Na, kaip? — paklausė drau gai komjaunimo komitete Ipoli tą, tik ką sugrįžusį iš Maskvos. Jis tylomis atskleidė storoką apie 120 puslapių knygą. Pirma me puslapyje — lakoniškai pa sibaigianti charakteristika: „La bai gerai. Drg. Nekrošių reko menduojame 1 aspirantūrą”. Daugiau tokių puikių reko mendacijų!
„Nacionalizmas ir Tėvynės meilė”, — tokia tema nese niai I geografų kurse įvyko komjaunimo grupės susirinki mas. Šiuo klausimu pranešimą skaitė drg. Zlotkutė. Ji kalbė jo apie veidmainišką buržua zinių nacionalistų meilę Tėvy nei, pasakojo kaip „tėvynės mylėtojai” žudė nekaltus žmo nes Didžiojo Tėvynės karo metu ir kolektyvizacijos lai kotarpiu. Susirinkime dalyvavo ir pa sisakė fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius C. Kudaba. Jis lankėsi Lenkijoje ir dabar pasidalino įspūdžiais. Papasakojo apie Osvencimo konclagerį, kuriame fašistai sunaikino 4 milijonus nekaltų žmonių. Drg. Kudaba pailiust ravo pasakojimą nuotraukomis. Tokiomis pat temomis vyko susirinkimai III geografų kur se ir kitose grupėse. F. Buckus-Butkevičius
Atsiplėščiau dangaus Ir iš' jo padaryčiau akis, Kurios kaip ir mūsų dangus Matytų visą Lietuvą. . .”
Visad gyvas, visad jaunas... pastolius, troleibusų vairus, knygas, braižybos stalus ir atėjo nulenkti galvos šiam di deliam žmogui, kuris apie juos rašė su rūpesčiu ir vil timi. Buvo čia ir karys-leitenantas, tik nebe toks jaunas kaip „Brolybės sėkloje”, gal būt, nuėjęs tą didelį kovos ke lią nuo žydriojo Nemuno "iki Berlyno, senas valstietis, ra šytojo žemietis iš Klangių, kur seniai išsipildė P. Cvir kos žodžiai: „Jei ranka ran kon, širdis širdin — tai butų linksmu gyventi”. Ir ši daugiaspalvė minia
buvo panaši į gyvą gėlių puokštę, kuri pražydo kalno papėdėje. . Nuaidi Iškilmingi himno garsai, balta drobė nukrini ta. Ant postamento stovi bron zinė figūra. Rūpestingas žvilgsnis, vešli plaukų garba na ant plačios kaktos. Rodos, jis sustojo, norėda mas pasitaisyti nuo pečių krintantį apsiaustą, ir suklu so, tarsi norėdamas įsiklau syti į daugiabalsį žemės pulsą. Ir jautei, kad jis yra čilt
priimtas V. Kubilius, į astro nomijos — V. Žitkevičius. Naujos specialybės šių me tų aspirantūroje — psichologi ja, mikrobiologija ir kitos. Dauguma pirmųjų apmoky mo metų aspirantų planingai laiko kandidatinio minimumą egzaminus. Tai, pavyzdžiui, aspirantai J. Lapė. V. Kubi lius ir kai kurie kiti. Pirmųjų apmokymo metų aspirantas-neakivaizdininkas F. Plečkaitis šiuo metu jau visus kandidati nio minimumo egzaminus išlai kė prieš terminą. Egzaminams iš dialektinio ir istorinio ma terializmo ir užsienio kalbų pasiruošti aspirantams organi zuoti užsiėmimai. Daugumas antrųjų apmoky mo metų aspirantų išlaikė vi sus kandidatinio minimumo eg zaminus. Tačiau kai kurie as pirantai su egzaminais kartais uždelsia. Antai, politinės eko nomijos specialybės aspirantas A. Rinkevičius su egzaminais be jokių pateisinamų priežasčlų nuo plano atsiliko. Dėl tos priežasties šio aspiranto darbas neseniai buvo svarsty tas politinės ekonomijos ka tedroje, kur buvo nustatytos priemonės jo atsilikimui likvi duoti. Pasitaikius, kad aspirantas nuo savo darbo plano atsilie ka. apie tai tuojau primena ma pačiam aspirantui, jo moksliniam vadovui, katedrai. Sustiprinus aspirantų indi vidualinę mokymosi plano vykdymo kontrolę, beveik vi siškai likviduotas kandidatinio minimumo egzaminų įsiskolini mas. Tačiau lemiamasis aspiran tų apmokomojo darbo variklis ir laidas yra atitinkamos spe cialybės katedra ir jos kolek tyvas, kurie pastaruoju metu rodo vis didesnę iniciatyvą as pirantų parengimui ir jų di sertacijų rašymo darbui gerin ti ir spartinti. I. JASILIONIS
pat, kažkur netoli minioje, o ne sustingęs šaltoje bronzoje. Ant granitinio postamento dėjo gėles. Pražydo ištisas gėlynas, ir į kiekvieną šių žiedų ne vienas nepažįstamas, bet artimas rašytojui žmogus įdėjo savo širdies dalelę. Ir nejučiomis prisiminė poeto Just. Marcinkevičiaus žodžiai: „Aš paimčiau lietuviškos žemės Ir iš jos nulipdyčiau paminklą Didelį, kad matytų visa Lietuva.
•
. . . Vėl suūžė gamyklų staklės, pakilo statybų kranai ir tarsi tame dideliame jau nėjančio miesto gausme gir dėjai balsą: jis visad gyvas, visad jaunas. Jis gyvas! L. Grudzinskąs
Iklllrt
=
Technologijos laboratorijoje už ilgų stalų chemikai kant riai atlieka eilinį bandymą. Prie vieno prietaisų stendo su sikaupusi tiria cheminę dujų analizę Marytė Zuikevičiūtė. Ketvirtus metus ji mokosi šiame fakultete. Dar tik prieš porą mėnesių pirmūnė ir puiki visuomenininkė M. Zuikeviėiūtė buvo priimta į šlovingąsias TSKP eiles.
VILNIAUS SENAMIESTIS
Tik šeštadienį, kovo 14 dieną, perskaitėme skelbimą, kad vakare Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos narys drg. Pečiūra skaitys paskaitą „Apie elgesį ir kultūrą”. Šios paskaitos paklausyti su sirinko ne daugiau kaip 30 žmonių. Tačiau po to, kai drg. Pečiūra papasakojo apie kultū ros kilmę, apie tai, kad kultū ringas asmuo turi gerbti kitą žmogų, į auditoriją įvirto di džiausia krūva tokių žmogaus ..gerbėjų”- Nepagalvokite, kad šie nauji klausytojai, ekonomis tai ir filologai, nemandagūs. Anaiptol, jie prisilaikė tradici jos — juk Universitete tik skel bimuose reikalaujama punktua lumo (tiesa, dar paskaitos pra sideda visada punktualiai!), o visi poilsio vakarai prasideda penkiolika minučių, jei ne visą pusvalandį, vėliau! Drg. Pečiūra pateikė daug gyvenimiškų pavyzdžių. Todėl paskaita nebuvo nuobodi. Įdomu buvo sužinoti, kaip sveikinasi įvairių tautų žmonės. Pavyzdžiui, jei Lietuvoje susi tikdami žmonės sako „sveikas”, tai Gruzijoje — „nugalėk”, o Dagestano tautose klausia: „Ar su galva nubudai?". Drg. Pečiūra apibūdino ir sti leivas, sakydamas, kad „siau rumas pirmiausia pasireiškia galvoje!” Teisės mokslų fakulteto vi suomeninės organizacijos turėtų suorganizuoti daugiau tokių įdomių ir naudingų paskaitų rpoilsio vakarų. K. LIPEIKA
Siekiant iš vystyti kūrybi nes diskusijas artėjančiame III Visasąjunginiame rašytojų suvažiavime. TSRS Rašytojų Sąjunga ir Pasaulinis Gorkio vardo literatūros institutas kovo 3—6 dienomis suorga nizavo visasąjunginį pasitari mą socialistinio realizmo klausimais. Socialistinio realizmo este tika bei šio kūrybinio meto do meninių galimybių platu mas, tarybinės literatūros ry šys su geriausiomis pasauli nės klasikos tradicijomis, so cialistinio realizmo novatoriš kumas, atskirų tautų literatū ros tarpusavio įtaka, įvairių meninių krypčių ryšys, rašy tojo kūrybinė individualybė
Apie socialistini realizmą ir socialistinė tikrovė, kaip jo talento suklestėjimo sąly ga, glaudus literatūros idėjinio-meninio lygio ryšys su ta rybine tikrove, socialistinio realizmo partiškumas — štai sėkmingai pasitarime išspręs tos problemos. Daug dėmesio buvo skirta socialistinio realizmo meto dui liaudies demokratijos ša lių ir progresyviojo kapita listinio pasaulio literatūroje, griežtai pasmerkti šmeižikiški revizionistų išsišokimai. Pasitarimo dalyviai su di deliu susidomėjimu apsvarstė vertingus mokslinius darbus literatūros klausimais. Visuo-
Konkurso rezultatai Sekmadienį bendrabučio Nr. 6 sienlaikraščio „Jaunystės žo dis” redkoleqija apsvarstė prieš du mėnesius paskelbto litera tūrinio konkurso rezultatus. Per tą laikotarpį redkolegija gavo virš 30 įvairios apimties ir žanrų kūrinėlių. Aktyviausiai kon kurse pasireiškė bendrabučio gyventojai — lituanistai: Skrickutė. Sriubas, Bukauskas ir kiti. Minėti draugai konkursui patei kė net po keletą savos kūrybos eilėraščių. Sienlaikraščio redkolegijų premijas paskirstė sekančiai: pir mąją premiją vieningai buvo nutarta skirti Skrickutei už revo liucinės tematikos eilėraštį „Keturiasdešimt pirmasis”, antrąją — Sriubui už eilėraštį „Kas smiltelėm save išvadina...”, trečią ją — Bukauskui už eilėraštį „Visur aplinkui žmonės, žmonės...” _ . ------------------------------------------------------------■ MusTaip pat. .buvo -------premijuoti Alg Stadelninkas, Malakauskas, vickaitė, Jaroševas. Jakštas, Kubilius ir kiti. SUKonkurso nugalėtojai bendrabučio tarybos iniciatyva rengtame vakare buvo apdovanoti vertingomis knygomis. A. KUBILIUS
tinio pritarimo susilaukė Elsbergo „Socia listinio realiz mo literatūros klasikų paliki mas ir meninis novatorišku mas”, Novlčenko „Meninių stilių bei formų įvairumas so cialistinio realizmo literatūro je” ir kt. Šio pasitarimo rezultatams apsvarstyti Universiteto lite ratūros katedros surengė viešą posėdį, kuriame gausiai atsi lankė dėstytojai bei rusų kal bos ir literatūros specialybės studentai. Gaila, kad busimų jų pedagogų tarpe beveik ne simatė kitų specialybių atsto vų. O juk svarstomos proble mos tikrai įdomios — novato riška pažiūra į rašytoją, kaip kūrybinę individualy bę, ' naujoviškai traktuojamas socialistinis realizmas, kaip dirva augti kūrybinei laisvei, įgyvendinant socializmo įdėjas meniniuose kūriniuose, kova prieš iliustratyviškumą, schematizmą Pasitarimo Maskvoje daly viai dėstytojos E. Kondiurina ir E. Kolpakova įdomiai nu švietė naujai keliamų proble mų reikšmę literatūros moks le, o taip pat aktualius lite ratūros dėstymo, kovos prieš jaunuomenės susidomėjimą, detektyvinio pobūdžio kūri niais klausimus. V. Laimaitė
Mūsų studentai, sjisirinkę čia iš įvairių Lietuvos kam pelių, labai domisi respublikos sostine, domisi jos fabri kais, gamyklomis, domisi istoriniais ir architektūriniais se nojo Vilniaus paminklais. RUPES komjaunimo Ir į mūsų redakciją neseniai atplaukė laiškelis, kurio organizacijos iniciatyva autorė antrakursė filologė Joana L. prašo papasakoti apie įvyko įdomus studentų Vilniaus Senamiestį. susirinkimas, skirtas XXI TSKP suvažiavi ILNIAUS Senamiestis; Galutinai užbaigus projekto mo medžiagai apsvarstyti. Da yra vertingas lietuviųI variantus, 1958 m. pavasalyvauti susirinkime buvo pa materialinės; rį LTSR Ministrų Tary liaudies doc. Gregorauskas. kultūros paminklas, Tai vie- bos Valstybinio statybos ir MOKSLO PIRMŪNĖ kviestas Kelias dienas prieš susirin kis. E. Maskeliūnaitė, atliku Urlakį jau nuo seniai domina nas iš įžymiausių ir vertin- architektūros reikalų komite kimą studentai raštu pateikė si diplominę praktiką Kapsu visuomeninis maitinimas. To glausiu pasaulinės reikšmės to posėdyje, dalyvaujant LKP doc. Gregorauskui daugybę ko Rajkoopsąjungoje, papa dėl ir diplominę praktiką jis viduramžių miestų, Vertingi Vilniaus miesto komiteto sek įvairiausių klausimų, liečian sakojo apie praktikos atliki atliko Šiaulių miesto preky architektūros paminklai ir jų retoriams drg. F. Bieliauskui čių kone visas musų gyveni mo ypatumus kooperatinėje bos skyriaus visuomeninio deriniai, puikios savo tapy- ir drg. P. Griškevičiui, Vil mo sritis. prekybos sistemoje, apie tai, maitinimo valdyboje. Studen Ibiškomis perspektyvomis gat niaus miesto DŽDT Vykdomo Susirinkimo metu doc. Gre kad respublikos periferijoje tai susidomėję išklausė įdo vės, kiemai, geras užstatymo jo komiteto pirmininkui drg. gorauskas, kaip ir visada, įdo laukia aukštai kvalifikuotų mios drg. Urlakio praktikos ryšys su gamta, eilė gražių ir J. Vildžiūnui, jo pavaduoto miai ir išsamiai nušvietė vi prekybinių kadrų. J. šalčius įspūdžių. charakteringų kiemų padaro jui drg. J. Smilgevičiui, ko sus studentus dominančius praktikos Kauno miesto pramKetvirtakursiai tikisi, kad šią miesto dalį neįkainojama miteto Techninei tarybai bei klausimus. Iškilę neaiškumai prekyboje metu susipažino ne nuoširdus susitikimas su dip istoriniu ir architektūriniu- ekspertams, buvo patvirtintas buvo tuoj pat sprendžiami tik su miesto prekyba, bet ir lomantais padės Jiems ge meniniu požiūriu vertybe, Senamiesčio rekonstrukcijos nuoširdžiose, gyvose diskusi su Kauno perspektyvomis sep- riau atlikti priešdiplominę Amžių eigoje susiklosčiusi planas. jose. Studentai ypač domėjosi tynmetyje. Apie tai jis ir pa praktiką sekančiais metais. planinė struktūra ir užstatytarptautine XXI suvažiavimo pasakojo savo draugams. E. J. Kavaliauskaitė Sudarydami šį projektą, au mas sudaro vieningą aukštos toriai laikėsi šių pagrindinių reikšme, prekybos išvystymo meninės-istorinės vertės archi perspektyvomis. « tektūrinį ansamblį. Čia kon principų: sudaryti sveikas Šitokia forma pravedami APIE UNIVERSITETĄ versiteto pogrindinės komjau susirinkimai visuomet domina centruojasi apie 35 proc. vi sąlygas gyvenimui ir poilsiui, nimo organizacijos veiklą, ku PO 1919 METŲ studentus, sukelia didelį sos Lietuvos architektūros pa garantuoti gyventojų kul. jų rloje jis pats dalyvavo. Tokius susirlnkiaktyvumą, minklų. Vilniaus Senamiestis tūrinį ir buitinį aprūpinimą, Buvo jau pats pavasaris, Prieš 40 metų buvo priim Istorijos katedros dėstytojas — tai tarsi lietuvių tautos kaip ir dabar. Pas Vilniaus S. mus galėtų surengti ir kitos tas V. Mickevičiaus-Kapsuko S. Lazutka kalbėjo apie Uni materialinės kultūros pamink pagerinti transporto prie- Nėries vidurinės mokyklos vie grupės. pasirašytas Lietuvos ir Balta versiteto komjaunimo organi judėjimo lų lobynas, muziejus, staty monių sąlygas, nuoliktokus atėjo rašytojas rusijos Liaudies Tarybos dek zaciją pokario metais. bos raidos Lietuvoje gyvas išsaugoti senojo Vilniaus, Mykolas Sluckis. Kalbėjo ta retas dėl Vilniaus Universite Studentai su įdomumu iš Kiekvienam prekybininkui to atkūrimo. Šiam 40-mečiui pavyzdys. Tai pavyzdys liau kaip vieningo architektūrinio da abiturientai apie viską — yra būtina ne tik gerai žino pažymėti Istorijos-filologijos klausė kalbėjusiųjų atsimini dies genijaus architektūrinėsapie artėjančius brandos egza mus iš netolimos Universiteto meninės minties galios, min ansamblio, charakterį ir jam minus, apie naują busimąjį ti prekybos organizaciją ir fakultete praeitą šeštadienį praeities. techniką, bet ir būti praktiš ties sugebėjusios amžių eigo būdingus savitumus. įvyko vakaras. gyvenimą ir apie šeimą. Ste B. Kaulinskas susipažinusiam su jų ga je sujungti įvairių epochų Senamiestis išjungiamas iš bėjosi rašytojas, kad tos, vakar kai Apie Universitetą po 1919 mybos pagrindais. Tuo tiks pastatus į vieningą architek Visamiestinių kiek lengvapėdiškos, lu ketvirtakursiai. vadovauja metų studentams papasakojo magistralių dar tūrinį ansamblį. įvertinant stirksakasės mergaitės, atsidū mi dėst. Kačkaus, neseniai ap prorektorius E. Meškauskas. tinklo. Aplink jį suprojektuo šios miesto dalies grožį, jo rę ant naujo gyvenimo slenks Vilniaus konditerijos Kadangi prorektoriui teko stu architektūrinę-meninę bei isto- ta apvažiuojama žiedinė ma čio, net ir per daug surim lankė gaminių fabriką „Pergalę”. dijuoti tuo metu Universitete, I rinę vertę, 1949 m. pavasarį gistralė. Išlaikant susiklosčiu tėjo, būna, mat, tokių valan Ekonomistai stebėjo kai Lietuvoje siautė fašistinis I Vilniaus Senamiestis įtrauk- sią istorijos bėgyje Senamies dų ir labai jauno žmogaus konditerijos gaminių įvairių gamy teroras, jis pasakojo apie UniI tas į 20 ypatingos apsaugos gyvenime, kai jis pasijunta bos procesus, domėjosi nau TSRS istorinių miestų sąrašą. čio planinę struktūrą, atlie pilnai atsakingas už visą toli jausia konditerijos gamybos Skirtingos nuo visos eilės kami kai kurie gatvių re mesnę savo ateitį. technika, jos daromu ekono šitų TSRS miestų ekonomi- konstrukcijos darbai, pravalo — Aš stosiu į mediciną, — miniu efektu ir t. t. ,,Užtenka miegoti" Į’iės, socialinės ir kultūrinės mi kvartalai nuo per tiršto pasakė tada Ramunė. Artimiausiu laiku, siekda sąlygos nulėmė miesto užstami praktiškai susipažinti su Ji savo žodį ištesėjo. Chemijos fakultetų profkoItymo pobūdį, paliko mums užstatymo. Bet visur autoriai Šiandien R. Gratkauskaltė visuomeniniu maitinimu, jo mitetas ir visuomeninės orgalistorijos bėgyje susiklosčiu- stengiasi išlaikyti Senamiesčio — Medicinos fakultete šeštą technologiniais įrengimais, ganizacijos sugalvojo neblogą Isią savitą, skirtingą nuo charakteringuosius bruožus, jį semestrą baigia įpusėti, o darbo organizacija, vadovau daugelio kitų TSRS istorinių išsaugoti ne tik paminklus, jos studijų knygelėje kiekvie jami vyr. dėst. Butkevičiaus, dalyką — pasiūlymų ir pa geidavimų knygą. Ji atsirado miestų planinę struktūrą ir no praeitos sesijos egzamino prekybininkai numato apsilan užstatymo charakterį. Tos ap»- bet ir juos supančią aplinką. įvertinimas prasideda „L” rai kyti vienoje geriausių Vil praeitą savaitę ir joje jau yra niaus visuomeninio maitinimo apie 10 pasiūlymų. Tačiau tai linkybės reikalauja kaip gali Siekiant išlaikyti būdingą de. įmonių — aerostoties restora tik pradžia. Ko gi nori stu ma pilniau išsaugoti būdin senojo miesto užstatymą, iš dentai? ne. guosius šios miesto dalies valytose nuo griuvėsių vieto I kurso technologas A. Sibruožus, vieningai pasireiš se (Rūdininkų, Muziejaus. rios schemos, kiekvienas pa nius prašo gegužės 25 organi kiančius tiek planinėje struk Gorkio gatvių rajonuose) gat statas Senamiestyje turi savo Jaunimas, norėdamas būti zuoti išvyką į gamtą, nes da tūroje, tiek ir užstatyme. vės užstatomos išlaikant seną anketą su architektūriniu-megeresniu už vyresniuosius, pir bar studentai visai nekvėpuo Iš kitos pusės, blogos buiti užstatymo linijų pobūdį ir at niniu bei techniniu įvertini grynu oru, kiti nori, kad nės - sanitarinės gyvenimo sižvelgiant į buvusius gatvių mu, kiekvienas kvartalas turi miausia turi kiek galima dau ja būtų radijo taš sąlygos, tankus užstatymas, gabaritus. Tuo pačiu principu savo vystymosi istoriją, pa giau pasisemti išminties iš jų laboratorijoje kai, siūloma įrengti fontanėlį, įmonių, artelių, sandėlių bu užpildomi tarpai, atsiradę iš rašyta plati Vilniaus Sena patirties. Neseniai Ekonomikos moks kad nereiktų studentams ger dimas, labai didelis transpor- valius sugriautų pastatų lieka miesčio istorinė apybraiža, lų fakultete prekybininkal-dip- ti iš krano. ■O priemonių judėjimas ir nas. Tarpai kvartalų vėdini atsakingose vietose sudaryti lomantai Yra vienas ir gana ilgas įra grįžo iš paskutinės aan. reikalauja atlikti Sena mui paliekami iš antraeilių maketai ir pan. gamybinės praktikos. Šią šas, pradėtas ir baigtas reto miestyje eilę rekonstrukcijos gatvelių. Iš Senamiesčio iš LTSR Ministrų Taryba taip praktiką diplomantai atliko riniu kreipimusi: „Užtenka nei sanaclnio pobūdžio prie keliamos įmonės, artelės, san pat nutarė Vilniaus Senamies įvairių Lietuvos miestų ir ra miegoti! Tegu dažniau sustab monių. Todėl siekiant teisin dėliai. tį paskelbti architęktūriniu- jonų prekybinėse organizaci do mus skelbimai lentoje, te iai išspręsti ir sugretinti šiuo Projektas numatomas įgy istoriniu draustiniu — rezer jose bei įmonėse, atsivežė gu jie pakedena ir užkietėjudvejų .du skirtingus dalykus: vendinti per 20—25 metus. vatu. sio studento širdį”. Pereitą savaitę į mūsų Uni daugybę įvairių įspūdžių. lenamiesčlo, kaip architektūSu projektu galima susipa „Kada fakulteto sienlaikraš versitetą atvažiavo Apie šio projekto autorių Rygos Ketvirtakursiai, norėdami inės-meninės visumos, išsau ■— archit. kand. doc. K. Še- žinti LTSR Valstybinėje ar sužinoti apie diplominę prak tis bus išleidžiamas ne tik ofi Valstybinio universiteto Dai gojimą ir esminį gyvenimo šelgio, archit. S. Lasavicko chitektūros paminklų apsau tiką, jos specifiką ir sunku cialiom progom? Kada gi „In nų ir šokių liaudies ansamb bus neatsikiria- lio narys Magonis Imantas. Jei transporto priemonių ju- ir archit. J. Seiboko bei isto gos inspekcijoje. mus, komjaunimo organizaci dikatorius” Svečias mūsų ansambliečius A. Pilypaitis jos iniciatyva surengė grupės mas jaunimo draugas?” iėjimo sąlygų pagerinimą, rikų S. Pinkaus, A. Laurinai Knygoje dar daug tuščių pamokys keletą latvių liaudies LTSR Valstybinės archi susirinkimą — susitikimą su >uvo nutarta sudaryti Vil čio ir kitų — atliktą darbą tektūros paminklų apsau diplomantais. J susitikimą at puslapių. Reikia tikėtis, kad šokių. vaizdingai kalba tai, kad kaip niaus Senamiesčio rekonstruk pagalbinė medžiaga šiam pro gos inspekcijos viršinin silankė diplomantai E. Maske- jie bus užpildyti. Ir kad che Nuotraukoje: svečias iš Lat cijos projektą. liūnaitė, J. Šalčius ir E. Urla- mikai pagaliau atsibus! vijos geležinkelio stotyje. kas jektui buvo sudaryta 29 įvai-
G
PAS IV KURSO PREKYBININKUS
V
I I
Į I
1***1
aa prie to, kad rankininkas būtų ir stiprus, ir greitas. O kaip žiūrovai būna pa tenkinti, kai gražiu, stipriu smūgiu žaidėjas nuginkluoja vartininką. Kiek kartų reikės ir per šią treniruotę kiekvie nam pasiųsti kamuolį į var tus? Štai jūs matote, kokia rim ta veido išraiška (nuotr. 1) Kliučlnskas laukia kamuolio.
Viskq Dažniausiai būna taip. Mes skaitome tik apie rung tynes, stebime jas, pergyve name dėl nesėkmių ar džiaugiamės pergalėmis. Bet kažin, ar kada nors pagalvo jame, kaip sportininkai visa tai pasiekia, kiek jiems kai nuoja prakaito ir vargo? Todėl šį kartą mes nutarė me papasakoti kaip dirba mūsų rankininkai, kaip jie ruošiasi artėjančioms LTSR aukštųjų mokyklų studentų rankinio varžyboms. Dar iki treniruotės pra džios buvo nemaža laiko. Ta čiau jau sporto salėje sušilę, suprakaitavę mūsų rankinin kai azartiškai žaidė krepšinį. Pasienyje pūpsojo didžiuliai kimšti kamuoliai, prie durų gulėjo kelios štangos. Švilpukas. Žaidimas nu trūksta. Treniruotė prasideda. Įžanginė jos dalis — apšili mas. Bėgimas, pratimai. Koks
MOKSLINĖJE BIBLIOTEKOJE NAUJAI GAUTOS KNYGOS
LIETUVOS ISTORIJA. Nuo seniausių laikų iki 1957 me tų. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958. 507 p (Lie tuvos TSR Mokslų akademija. Istorijos institutas). Si Lietuvos TSR istorijos knyga yra mokslo priemonė, kuria galės pasinaudoti vidu rinių mokyklų istorijos moky tojai ir aukštųjų mokyklų studentai. Betgi daugiausia šioji knyga skiriama plačiajai, skaitytojų visuomenei. Tarvydas S. LIETUVOS VIETOVARDŽIAI. V. Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958. 55 p. Geografo St. Tarvydo „Lie tuvos vietovardžiai” yra pir mas mėginimas atskirame veikale moksliškai aptarti mūsų krašto vietovardžius arba toponimiką. Nors šioje knygoje skaitytojai supažindi nami tik su maža dalele bū dingiausių Lietuvos vieto-1 vardžių, tačiau Ji labai ver tinga dėl to, kad joje duoda ma nemaža bendrų žinių apie I vietovardžių tyrimą, jų da- ( rybą, kilmę, reikšmę, rūšis ir kitimą.
Mikelinskaitė P. KAIMETINĖ MO BIBLIOTEKOS (Instruk.-metod. ATASKAITA, nurodymai). K. 1958. 22 p. valst. resp. (Lietuvos TSR | pagalbą b-ka. Metod. sk. kaimo b-kų darbuotojams). Instruktyviniuose - metodi niuose nurodymuose, kaip su daryti kaimo bibliotekos me tinę ataskaitą. Šiuose metodi niuose nurodymuose apibend rinama bibliotekų ataskaitybos praktika bei patyrimas ir konkrečiai duodama pata rimų, kaip užpildyti metinę statistinę ir žodinę-informacinę ataskaitą. Ragauskas J. PETRAS CVIRKA. (1909 — 1947). Rekomend. literatūros rodyklė. K. 1958. (Lietuvos TSR Valst. resp. b-ka). Rodyklėje duodamos svar biausios P. Cvirkos gyvenimo ir kūrybos datos, trumpa rašytojo kūrybos apžvalga, nurodomi Cvirkos raštų lei diniai pokariniais metais lie tuvių, rusų ir lenkų kalbo mis, iškeliamos svarbiausios P. Cvirkos kūrinių temos, su teikiama žinių apie P. Cvir kos kūrinių leidimą Įvairio mis tarybinių tautų Ir užsie-, nio kalbomis. Toliau nurodo ma svarbesnė literatūra apie' P. Cvirką: bendro pobūdžio, medžiaga, straipsniai apie atskirus jo kurinius, atsimi-' nimai, eilėraščiai ir apsaky-i mai apie P. Cvirką. Pabaigo je — P. Cvirkos kūrinių, išrospausdintų „Raštuose", dyklė.
S., Vaid inauskaitė Vaitkevičiūtė I. irVIadimirovas L. VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO MOKS LINĖS BIBLIOTEKOS VADO VAS V. 1958. (Vilniaus Vals tybinis V. Kapsuko vardo Universitetas) — Santraukos rusų, anglų ir vokiečių kal bomis. Vadove nušviečiami se niausios ir turtingiausios mū sų respublikos bibliotekos is torijos pagrindiniai momen tai, jos struktūra, funkcijos bei uždaviniai, fondų sudėtis bei komplektavimas, katalo gai, bibliografinis darbas ir skaitytojų aptarnavimas. VVU Mokslinės biblio tekos bibliografinis skyrius.
LV 06269
A P I E POLIOMIELITĄ
darbas
gali būti apšilimas, jei kak ta išrasojusi, o kai kam ir marškinėliai prie kūno prili-
nulemia pę. Bet reikia. O štai guli štanga. Kai kam keistai ji gali atrodyti. Juk aikštėje reikalingas tempas, ištvermė, technika, o ne sun kumų kilnojimas. . . Bet ta štanga, kiek daug ji priside-
Poliomielitas arba vaikų pa Dažnai vaikai suserga leng ralyžius yra infekcinis susir va poliomielito forma, kuri gimas, kuriuo dažniausiai ser praeina be paralyžių. Kartais ga maži vaikai. Nuo šio su net sunku atskirti poliomielitą sirgimo labiausiai nukenčia nuo gripo, anginos arba kito centrinė nervų sistema, o tai aštraus susirgimo. neretai priveda prie galūnių Paralyžius turi tik 2— raumenų paralyžiaus. Polio 5 proc. visų susirgusių polio mielito sukėlėjas priklauso vi mielitu. Kaip jau minėta, poliomie rusų grupei. Jo dydis matuo jamas milijoninėmis milimetro litu serga dažniausiai vaikai iki 7 metų amžiaus, bet nere dalimis. Poliomielito virusas patenka tai suserga ir vyresnio am prasideda aukšta temperatūra, į žmogaus organizmą per virš žiaus valkai, paaugliai ir net galvos skausmais, vėmimu, kinimo trakto gleivinę, gali suaugę žmonės. mieguistumu. Temperatūra lai Persirgus poliomielitu, žmo kosi apie 6—7 dienas. Po to patekti ir per kvėpavimo or gaus organizmas lieka neimlus ganų gleivinę. gali atsirasti paralyžiai, daž tai ligai. Tas nelmlumas gana Kojų, rankų raumenų, Sveikas žmogus apsikrečia patvarus. Būtų klaida galvoti, niausiai neretai ir kūno raumenų. poliomielitu nuo sergančio šia kad poliomielitas yra koks Šiuo metu kitų poliomielito pasek liga ligonio. nors naujas susirgimas, kuris mės sėkmingai gydomos Tary Ligonis išskiria virusą su pasirodė tik paskutiniais me- bų Sąjungos kurortuose. Mū išmatomis. Kanalizacijos van tais. sų respublikoje sanatorija val Pirmą kartą ši liga buvo kų poliomielito pasekmėms gy denyse virusas gali gyventi gana ilgai — apie 100 dienų, aprašyta J. Heinės 1840 m., dyti yra Druskininkų kurorte. į žmogaus organizmą virusas nors, be abejo, žmonės ir įnešamas užterštomis rankomis anksčiau sirgo poliomielitu. POLIOMIELITO Poliomielito epidemijos kar arba naudojant ligonio indus. PROFILAKTIKA Įrodyta, kad poliomielito vi tojosi Vakarų šalyse — Nor rusas gali išsiskirti taip pat vegijoje, Švedijoje, JAV, Vo Valkas arba suaugęs, susir ligoniui kosint arba čiaudant. kietijoje ir kitur jau nuo 1887 gęs poliomielitu, guldomas į Patekę į sveiko žmogaus or metų. ligoninę. Namuose daroma de Mūsų šalyje žymesnių po zinfekcija. Ligonio baltinius ir ganizmą, virusai nukeliauja limfiniais takais išilgai nervų liomielito epidemijų nebuvo, indus reikia virinti. Būtina į nugaros smegenų nervų ląs tačiau paskutiniais metais kai prisilaikyti asmens higienos teles, kur jie sparčiai daugi kuriose respublikose (Estijos, taisyklių. Būtinai plauti ran nasi ir laikui bėgant gali su Latvijos, Lietuvos, Leningrado kas prieš valgį, švariai laikyti ardyti žymų kiekį nervų ląste srityje ir jct) susirgimų polio vaikus. Negerti nevirinto van lių. Suardyta nervų ląstelė at mielitu pasitaiko. dens iš šulinių arba upių, ne Paprastai žmogus suserga virinto pieno, žalių daržovių. sistatyti jau negali. Tik nepil nai pakenktos ląstelės gali pa poliomielitu 3—10 dieną po Patikimiausia priemonė ap apsikrėtimo. Liga dažniausiai sisaugoti nuo poliomielito yra sveikti. profilaktinis skiepijimas. Šiuo atžvilgiu tarybiniai mokslinin kai pasiekė gerų rezultatų. Šiuo metu yra 2 skiepijimo būdai. Pirmas būdas yra skiepiji mas vadinama užmušta vak Mėgsta gražiai cina. Tai yra preparatai iš forpapuošti savo malinu užmuštų poliomielito kambarius mūsų virusų. Šis preparatas vadina bendrabučio Nr. 2 si Solko vakcina. Ji leidžiama merginos. Jų ini po oda arba į raumenis 3 kar ciatyva bendrabu tus su 4—6 savaičių pertrau tyje kiekvienais ka nuo vieno skiepijimo iki ki metais rengiama to, kas kartą po 1 kubinį cenrankdarbių paro dėlė. Parodėlė vi timetrą. suomet sutraukia Paskutiniais metais ši vaknemaža lankytojų. eina plačiai naudojama pas Štai O. Makštytės, mus ir užsienyje. Jos pagal R. Jankūnaitės dailiai išsiuvinėti ba likviduotas vaikų mirtin kilimėliai, gra gumas nuo poliomielito. Nors žiom spalvom su Solko vakcinos suradimas ir derinti V. Llutikaitės, D. Dobilaiplatus panaudojimas yra dide tės takeliai, pa lis laimėjimas kovoje su šia trauklūs tautiniais žiauria liga, tačiau ji dar nė raštais išsiuvinėti ra ideali. Pirma dėl to, kad kampeliai, stal tiesėlės, mezgi visgi apie 20 proc. skiepytų niai. vaikų suserga poliomielitu. Ki Nuotraukoje: lan ti skiepyti vaikai, nors ir ne kytojai prie mer ginų bendrabučio serga, bet gali apslkrėstl, ne Nr. 2 rankdarbių šioti virusą savo žarnyne, iš eksponatų. skirti jį su išmatomis ir tuo J. Vaicekausko būdu gali būti pavojingi ki nuotr.
Bendrabučio parodėlėje
Vartininkas pasiryžęs nepra leisti nė vieno į vartus. . . Bet?.. Stiprus Krištopo meti mas (nuotr 2), vartininkas pašoka ir. . . (nuotr. 3), o ka muolys vartuose. Kiek reikia treneriams iš radingumo, kad sugalvotų ką nors naujo, o kartu ir naudin go. Vygontas ir Urbonas daug padaro. Jie bendrom jėgom pagalvoja ir sugalvoja. Nepastebimai slenka minu tės, kai matai taip rimtai, su tokiu užsidegimu dirbančius sportininkus. Nei per veidą bėgantis prakaitas, nei dienos nuovargis nepalenkia sporti ninko, o juo labiau rankinin ko. Treniruotė eina į galą. Prasideda pati įdomiausia, pati geriausia ir pati mėgia miausia dalis — žaidimas. Kaip tik šiuo metu mes ir radome minutėlę laiko pasi kalbėti su komandos treneriu drg.
tiems, neskiepytiems vaikams. Antra, skiepijant Solko vak cina, reikia vaikams daryti įdūrimus 3 kartus, kas jiems yra nemalonu, ir tai apsunki na skiepijimą. Antras skiepijimo būdas yra vadinamas gyvos atenuotos vakcinos panaudojimas — Sebino vakcina. Sebino vakciną sudaro dirb tinai išvestas poliomielito vi ruso štamas (rasė, veislė), ku ris nesugeba iššaukti susirgi mo poliomielitu, bet sukelia gana greitai organizmo imu nitetą prieš jį. Šitas susilpnin tas virusas sparčiai dauginasi žmogaus žarnyno sienelėse ir neleidžia ten daugintis ir aug ti tikrajam poliomielito viru sui, jam patekus į organizmą. Imunitetas (neimlumas), su keliamas gyvos Sebino vakci nos, yra pilnesnis ir ilgalaikis. Jos panaudojimas yra daug paprastesnis. Sebino vakcina yra malo naus skonio skystis, neturįs jokio kvapo. Ji naudojama pro burną. Skiepijamajam duoda ma išgerti 2 lašus vakcinos su arbata arba pienu nevalgius. Nereikia daryti jokių injek cijų (įdūrimų). Tai yra pato gu masinei vakcinacijai. Vakcinuojant Sebino vakci na, nebūna jokių pašalinių reakcijų, nepakyla temperatū ra, nebūna jokių negalavimų. Šiuo metu mūsų respubliko je pradėtas visų vaikų, paaug lių ir jaunuolių skiepijimas Sebino vakcina. Kadangi pas mus buvo at sitikimų, kad susirgo suaugę žmonės, bus skiepijami ir kai kurie suaugusių žmonių kolek tyvai. Pradėta skiepyti ir studen tus. Nėra abejonės, kad visi studentai ir dėstytojai supras profilaktinės vakcinacijos prieš poliomielitą svarbumą, ir aktyviai padės medicinos dar buotojams gerai pravesti skie pijimą studentų tarpe.
. Gyd. A. Alperovičlus
Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščių ir žurnalu leidyklos spaustuv*.
— Dirbame daug, — už dusęs, suprakaitavęs, jau iš vargęs pasakė jis. — Tris kartus treniruojamės salėje, o kartą lauke Dabar mes ruo šiamės aukštųjų mokyklų studentų rankinio varžyboms, kurios prasideda balandžio 23 dieną. Palyginus su praeitais me tais, mūsų komanda yra daug silpnesnė. Paliko Universite tą geriausi rankininkai Samaitis, Luneckas, Ufimcevas, o naujos jėgos dar silpnokos. Komandos sąstatas beveik iš pagrindų pasikeis. Tik gyni mas (4 žmonės) liks tas pats, o visi kiti arba naujai atėję, arba iš antros komandos. Ne turim gero vartininko. Dabar treniruojasi Kliučinskas, bet jis diplomantas ir greitai iš eis. Yra dar Sakalauskas, bet jis tik pradeda. Draugas Vygontas teisus. Išėjo daug gerų žaidėjų. Gai la. Nors Samaitis ir Luneckas paliko auditorijas, bet liko ištikimi rankinio komandai. Ir šioje treniruotėje jie dirba ne mažiau, o gal net daugiau už tuos, kurie rankinį pamėgo tik Universitete Juk USK komandos spalvas jie visuo met gins. Jau slenka paskutinės mi nutės. Treneriai mato, kad žmonės nuvargę, o, be to, jau seniai nuskambėjo ir Krem liaus kurantai. Laikas namo. Iki sekančios treniruotės! M. Ramoškaitės tekstas A. Sutkaus nuotraukos
SPORTINĖ KRONIKA Panevėžyje pasibai gusiose respublikos tink linio žiemos pirmenybė se Universiteto moterų komanda iškovojo IV vietą. Pirmąsias tris vie tas užėmė KPI, KKI ir VPI. Sekmadienį vykusia me draugiškame sunkia atlečių susitikime sėk mingai pasirodė mūsų studentas V. Kumpa, pa siekęs tris miesto „Žal girio” rekordus: rovi mas — 87,5 kg, stūmi mas — 115 kg, trikovė — 287,5 kg. Vilniaus miesto moterų šachmatų pirmenybėse pirmauja žurnalistėdiplomantė V. Kaušilaitė, surinkusi 2,5 taško iš 3 galimų.
Į vi<
\ \ & \ v
Miesto krepšinio pirmenybėse Universiteto v vyrai nugalėjo JSM.
IK
VAKAR
UŽVAKAR Aktų Universiteto salėje
|m< Įčk ■ jai |ėrr I Jin lori |vi< [vi. lir [ko
IstL [nei Itnc
hoi pa: kiu žor api suc rat siu koj atš Į c w Pat kar iab žiū
koncertavo Tartu miesto Kul tūros namų estradinio orkest ro „Harvlek” kolektyvas. Koncerto programoje — ei tarybinė ir užsienio estradinė J Zi muzika. Koncertas žiūrovam; pi patiko. Ypač gausių aplodis (ddi< mentų susilaukė solistų Kla jm d, ros Kotter, Ain Sembre, Anei d; m res Vihalen išpildytos dainos. ! ve Svečius pasveikino ir įtei ! m d< kė jiems dovanas VVU estra i ta m dinio seksteto atstovai. ■ at Iš Vilniaus orkestras iš I Ve Vi vyksta koncertuoti į Kauną. I $1 kl vy dc
Redaktorius S. MAKAUSKAS
Užs. N. 412
V. m. rą